Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

„Respublikos“ leidinys Nr.13 (1006) 2014 m. kovo 29 d.

PAVASARISžinomas žolininkas Virgilijus skirkeVičius:sVeikatos semkimės iš bundančios gamtos

4

jubIlIejuS 60Vidmantas bartulis kūrė, kuria ir kurs muziką apie lietuVius

5

MuZIKAšį saVaitgalį birštonas džiazuos

6

PoMėgIAIkiek kainuoja česloVo juršėno šypsena?

16

Nijolė Oželytė: Neverdu tame intrigų katile

Vieni ją vertina kaip puikią kino aktorę, kiti nemėgsta už pernelyg ilgą liežuvį ir atvirą nuomonę. Bet ji tokia yra - skeptiška šiandienio lietuviško kino atžvilgiu, besižavinti aktyviu jaunimu. Pasitinkanti 60-metį ir prisiminusi savo jaunystę aktorė pataria tiems, kurie patiria patyčias: paversti jas motyvu gyvenime „nuversti kalnus“.

3

� / �

Trupmenosj/b laikasMintys

Kas Kuo dalijasi

Laura Sintija ČERNIAUSKAITĖ

Septynias knygas išleidusi ir jau pelniusi nemažai įvairių literatū-ros įvertinimų, tarp jų ir Mariaus Katiliškio premiją, rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė ką tik išleido naują knygą, skirtą paaugliams. Jau pats knygos pavadinimas „Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis“ sako, kad čia bus kalbama apie tą sunkų laikotarpį, kai vaikai „pasišiaušia“ ir suaugusieji turi ieškoti tinkamo rak-to į jų širdeles. Autorė, kuri drąsiai ėmėsi šios misijos, kviečia į susitiki-mą su paaugliais ir jų tėveliais - jis vyks balandžio 3 d. Užupyje.

Kas Ką sužavėjo

Agnė ŠATAITĖ

Vilniaus mažojo teatro aktorė Agnė Šataitė, suvaidinusi Severiutę reži-sierės Gabrielės Tuminaitės spek-taklyje „Dėdės ir dėdienės“ pagal to paties pavadinimo Juozo Tu-mo-Vaižganto kūrinį, sužavėjo ką tik pasibaigusio festivalio „Vaidi-name žemdirbiams“ publiką. Ak-torė, scenoje radusi savitų spalvų, atskleidusių jausmingos ir tempe-ramentingos kaimo mergiotės pa-sirinkimą paaukoti savo tyrą meilę dėl sotesnio gyvenimo, pelnė sim-patiškiausios aktorės prizą.

Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

RenKUoSi nAiVUMą

Brinksta medžių pumpurai, vis garsiau įsidainuoja paukščiai, o pavasarinis vėjelis ir vėl dvelkteli kaži kokia žodžiais neįvardijama laime. Ta pačia, kuri vaikystėje apsvaigindavo, žadindavo logikos dar nesukaustytą fantazi-ją, it sparnai nunešdavo virš mokslui nepažin-tų, jokių fizikos dėsnių nepripažįstančių pa-saulių, savuoju ritmu mano kraujo ritmui apie žmogaus ir pasaulio prigimtį papasakojančių daugiau nei visų laikų išminčių knygos.

Savuose prisiminimuose poetas Marce-lijus Martinaitis yra prisipažinęs, kad būtent mokslo žinios - astronomijos vadovėliai, teles-kopai bei astronautų „kosmoso užkariavimo“ programos - suluošino jo ir jo kaimo žmonių tikėjimą, iš jų vaizduotės atimdamos danguje (t.y. tuoj pat už virš mūsų regimo debesėliais ir žvaigždėmis nusagstyto skliauto) įkurdintą mūsų mirusių artimųjų pomirtinės būties - ro-jaus viziją. „Kur tuomet yra mūsų protėviai, vi-sos numirusios bitės, kur visi mūsų mylėti, nors ir suvalgyti, gyvulėliai? Kur tuomet?“ - choru klausė mokslo ragavusio poeto Paserbenčio visuomenė, o jis nerado ką atsakyti.

Pats su šia problema nesusidūriau - man nėra sunku mirusiųjų pasaulius įsivaizduoti esančius čia pat šalia mūsų, tik pridengtus specialiai gyvųjų regai skirtomis užuolaido-mis, tačiau mokslui, apvogusiam mano vaiz-duotės pasaulį, pretenzijų turiu dar daugiau nei poeto gimtinės bendruomenė.

Argi ne moksliniai argumentai iš mano miškų išnaikino nykštukus bei vienaragius, kurių mano vaikystėje ten knibždėte knibždė-jo? O juk buvau beveik atradęs takus į slaptas jų gyvenvietes... Argi ne vadinamasis pasaulio pažinimas iš medžių, vėjo bei dangaus švie-sulių atėmė sielas, sąmonę bei galimybę su manimi kalbėtis? O juk neprastai jau buvau pramokęs medžių kalbos... Argi ne naivumo išsižadėjimas atgrasė mane nuo išsvajotos burtininko profesijos? O juk ir šiandien tebe-jaučiu pašaukimą jai...

Pasaulis tikrai tapo skurdesnis - iš aplink mano gimtąjį miestelį tyvuliuojančių kūdrų, pelkių ir ežerų dugnų ūmai išnyko visi užkeik-tieji lobiai ir nuskendusios bažnyčios, kurių varpus tikrai girdėdavau gaudžiant po van-deniu, boružėlės nustojo nešusios manuosius norus į dangų, o gyvulėliai neteko galių net ir šventomis Kūčių naktimis prabilti. Visiškai pa-liovė žydėję paparčiai, krintančios žvaigždės nustojo pildžiusios norus, o tikėjimas fizikos, biologijos, istorijos ir net politikos dėsniais ta-po stipresnis už tikėjimą Dievo visagalybe.

Žinoma, daugelio mokslo apologetų vei-dus, skaitant šias mano mintis, nutvieks atlai-di, įprastai kvaileliams skiriama šypsena - esą tik prisiekęs tamsuolis gali mokslo šviesai ne dėkoti, o priekaištauti, tik visiškas siaurakaktis gali rinktis iliuziją vietoj tikrovės, prietarus vie-toj žinojimo.

Bet argi vadinamasis pasaulio pažinimas nėra tokia pat iliuzija, tokie patys prietarai? Juk, po teisybei, protas nė žalio supratimo ne-turi, kas tai yra, kur prasideda ir ar apskritai baigiasi gyvybė, kas tai yra, kam tarnauja ir kur baigiasi laikas. Varge, protas netgi apie savo paties prigimtį, paskirtį ir galimybes ne kaži ką tesugeba pasakyti, tad apie kokius perprastus ir atskleistus pasaulio slėpinius dar drįsta postringauti?

Todėl sąmoningai renkuosi naivumą. Nesuvokiantį ir todėl net nemėginantį kliau-tis jokiomis formulėmis, jokiais nekintamais dėsniais, jokiomis nepaneigiamomis žinio-mis apie šį pasaulį. Todėl be jokių sentimen-tų visus kompiuterius, ekonomines, politines struktūras ir net daugybos lentelę akimirksniu sutikčiau iškeisti į vieną vienintelį vienaragį, risnojantį mišku, ar vieną vienintelę žvaigždę, krintančią tiesiai kvailiui į skrybėlę.

Rimvydas STanKEVIČIuS

Kas Ką dovanoja

Eimuntas NEKROŠIUS

Teatro grando eimunto nekrošiaus vadovaujamas „Meno fortas“, mi-nėdamas Tarptautinę teatro die-ną, sumanė penkias paskutines kovo dienas pardavinėti bilietus į kai kuriuos savo spektaklius su nemaža nuolaida. Pasisekė tiems žiūrovams, kurie dar nematė šio re-žisieriaus pastatyto F.Dostojevskio „idioto“, nes į balandžio 26 d. Vilniu-je rodomą spektaklį bilietai kainuos per pusę pigiau. Šiandien „Meno forto“ trupė spektakliu „Dieviško-ji komedija“ nudžiugins Jonavos gyventojus.

Kas Ką pristato

Jūratė MILIAUSKAITĖ

Rytoj sostinės Šv.Kotrynos bažny-čioje skambės muzikos pedagogės ir dainų kūrėjos Jūratės Miliauskai-tės atliekamos dainos iš naujo jos kompaktinio albumo „Tarp žemės ir dangaus“. Dainininkė su džiaugsmu prisipažįsta, kad jai labai smagu, jog šio albumo pristatymo koncertuose kartu su ja dalyvauja grupė profesio-nalių muzikantų: Aidas norvaišas, Dainius Pavilonis, Algis Šeduikis ir Robertas Vilčinskas. „Man sma-gu turėti grupę, kuri padeda pa-siekti publikos širdį“, - prisipažino J.Miliauskaitė.

Kiekvienas vaikas yra talentingas, sako dvi dailės mokytojos, surengusios savo ir savo mokinių kūrybos parodą sostinės A.Mickevičiaus bibliotekoje. Gražina Murelytė-Ajauskienė ir Irina Kostina visuomenei įsakmiai primena, kad kiekvienas vaikas - nenuspėjamų talentų „slapta skrynia“.

Vetusta PRIŠManTIEnĖ

Būtent ją, tą skrynią, pasi-telkdamos savo profesines ži-nias, įžvalgumą bei pedagoginius gebėjimus, diena iš dienos, lydė-damos mokinius iš klasės į klasę, mokytojos ir mėgina praverti. O kiek džiaugsmo, kai prasiveria! Juolab kad dažnai paaiškėja, jog tų talentų skrynioje slypi net ne vienas!

Dailininkėms G.Murelytei-Ajauskienei ir I.Kostinai jų darbų paroda - ne pirma ir ne paskuti-nė. Tačiau ši išskirtinė. Tuo, kad jos, lyg išgirdusios visais amžiais galiojantį profesionalo kvietimą jaunimui, čia atvedė ir vyresnių, ir dar nedrąsiais darbeliais neši-nų savo mokinių.

Tos profesionaliai bendrau-jančios dailininkės pedagogės dirba atskirose sostinės mokyk-lose.

Mokytoja metodininkė I.Kos-tina Aleksandro Puškino vidu-rinėje mokykloje jaunuosius menininkus ugdo jau 10 metų. Žinoma, anot jos, „per tą laiką jau berželiai į beržus, liepaitės į liepas išaugo“, mokyklos du-ris užvėrė, tačiau su tais, kurių pomėgis ir toliau kurti meną nedingo, mokytojos ryšys nenu-trūko. Jie lanko pedagogės įkur-tą studiją „Alegria“. Nemažas jų būrelis su savo darbais - irgi čia, šioje parodoje.

Ar gali būti didesnis džiaugs-mas mokytojui, kai jo nuo vaikys-tės žadinti talentai pripažįstami net kuriam nors užsimojus tuo

keliu žengti toliau - stoti į aukštą-sias mokyklas. „Labai pradžiugi-no buvusios mokinės: Anastasija įstojo į Vilniaus dailės akademiją;

Margarita - į Dizaino kolegiją, o Džastina pasirinko architektūros studijas Volgogrado universite-te“, - džiaugiasi I.Kostina.

Parodoje jos mokiniai ekspo-navo nemažai darbų Vilniaus se-namiesčio motyvais: senovę liu-dijantys bažnyčių bokštai, siau-ros, jaukumu dvelkiančios gatve-lės. Bet senojo miesto erdvėse - jau ir nauji dangoraižiai, kurių didingumą lemia ne senovinė romantika, o gabaritai. Tokius ir tapyti lengviau. Vieni autoriai Vilnių vaizduoja realistinio, ro-mantizuoto stiliaus, kiti kuria-mus jausmus mėgina pagyvinti spalvų žaismu. Štai, stebėdamas Kristinos darbus, jautiesi lyg ekskursuojąs širdžiai mielomis senamiesčio gatvelėmis. O Je-lena žavi dangoraižių naktinėmis šviesomis.

Tai vyresniųjų mokinių dar-bai. Jaunesniems ši paroda - ska-tinantis tobulėti laiptelis.

Dailininkė mokytoja G.Mure-lytė-Ajauskienė jau dveji metai meninius jaunosios kartos įgū-džius ugdo sostinės Senvagės gimnazijoje. Tą ji daro mokydama kurti įvairiomis technikomis, ku-rios lemia ir temų įvairovę.

■ ■ ■

O čia? Žmonių veidų kaukės, įvairios grimasos!.. „Ką norite šiuo savo darbeliu pasakyti?“ - klausiu vaikino. „Mėginu pavaiz-duoti įvairius žmonių charak-terius, ydas; naudoju kubizmo motyvus. Dažus mėgstu tepti sodriai. Džiaugiuosi, kad žiū-rovai dažniausiai atspėja mano idėją. Suprantu, jog savo kūry-ba pasaulio nepakeisiu. Bet gal galiu pakeisti vieno kito žmo-gaus mąstymą. Juk, įsigilinęs į savo vidinį pasaulį, neabejotinai kiekvienas aptiktume tų grima-sų nemenką įvairovę! - aiškina Džiugas, irgi prizininkas, laimė-jęs 1 vietą Lietuvos moksleivių dailės olimpiadoje. - Aišku, tas mano laimėjimas ne tik paties įdėtų pastangų, bet ir nuoseklaus mokytojos aiškinimų, pamokymų rezultatas“.

Mokytoja ir mokiniai išvien

�

Valentino Ajausko, Gražinos Murelytės-Ajauskienės nuotr.

Irina Kostina, Gražina Murelytė-ajauskienėn

Džiugas Rumbutis „Žvilgsnis iš praeities“, 2013 m.

n

Monika Povilaikaitė „Optinis etiudas“, 2014 m.n

Gražina Murelytė-ajauskienė „Dramatiška praeitis“, 2013 m.

n

PrisiPažinimaij/b žmonės

Nijolė Oželytė akina džiaugtis šia dienaSauliaus Venckaus nuotr.

Vieni ją prisimena kaip puikią kino aktorę, kiti stebisi energija, aštriais pasisakymais, treti nemėgsta. Aktorė, sukūrusi daugiau kaip 20 įspūdingų vaidmenų kino ir televizijos filmuose, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė, bene prieš dešimt metų atsisveikinusi su politika, vėliau su televizija, save dabar vadina laisva ir nepriklausoma moterimi. Nijolė džiaugiasi, kad „neverda“ tame politinių nesusipratimų katile, bet kartas nuo karto įkiša savo trigrašį... Jaunatviškai atrodančiai, nepataisomai optimistei pirmadienį, kovo 31 d., sukaks 60 metų. „Viskas yra niekis. Svarbiausia mano gyvenime - trys dukros ir dvi anūkės“, - tikina moteris.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Spėjau ją pasigauti prieš iš-skrendant į Maljorką, kur ji ir švęs jubiliejų, nes dukros, žinodamos mamos kelionių aistrą, iš anks-to padovanojo įspūdingą dovaną: kelionę ir poilsį ten, kur šilta, kur jos visos gali atsijungti nuo šur-muliuojančios Lietuvos neigiamų emocijų. Ten jos sulėkė visos: duk-ros Ieva, Saulė, Elenytė, anūkės Jorė ir Emilija.

- Man primeni senelę iš to-kios dainelės, kurioje skamba: „Senelė mano jauna, su džin-sais ir mašina“.

- Kiekvienas amžius turi savo šarmo. Aš jaučiuosi labai gerai, esu laiminga, nors ir be mašinos, o tik su dviračiu. (Juokiasi.) Ypač mėgs-tu juo važinėti vasarą, kai atosto-gauju Neringoje. O dėl amžiaus, tai mes su Vaitiekūnu (Saulius Vaitie-kūnas, dailininkas, buvęs aktorės vyras - aut. past.) dar kadaise, kai tik susituokėm, bandėm skaičiuo-ti, kiek mums bus 2000 metais. Pasiginčijom ir nutarėm, kad tiek neišgyvensim...

- Vyresniosios kartos žiūro-vai tave mena iš dar sovietme-čiu sukurto gražaus televizijos serialo „Raudonmedžio rojus“ (rež. Bronius Talačka), iš Vy-tauto Žalakevičiaus, Algiman-to Puipos, Arūno Žebriūno bei kitų garsių režisierių filmų. O ką pati manai apie dabartinį lietuvišką kiną, teatrą?

- Kad aš to naujo lietuviško kino seniai nežiūriu, o į teatrą taip pat beveik nevaikštau, nors ten gal ir yra ką pažiūrėti. Man patinka tie filmai, į kuriuos eina vaikai: „Ha-ris Poteris“, „Narnijos kronikos“, „Šrekas“ man gražūs filmai... Gal suvaikėjau, bet tų visų „siaubia-kų“, melodramų, o ypač serialų,

kur viskas kartojasi vėl iš naujo ir be galo, nežiūriu. Mano jaunėlė Elenytė, kuri matė pastarųjų me-tų lietuviškus filmus, sakė, kad iš ekrano sklinda vieni keiksmai, visi tik ir laukia, kai kas nors apnuogins kokią kūno vietą.

- Nesigaili, kad nematei ke-lių plačiai nuskambėjusių pas-tarųjų metų filmų, kad ir su tragiškai karjerą baigusiu Vy-tautu Šapranausku?

- Nesigailiu. Vytautas buvo ta-lentas, labai protingas, labai fainas žmogus. Bet tai, ką jis darė tele-vizijos ekrane, turbūt ir kine, man nepriimtina, žema. Gaila, kad ne-atsirado žmonių, kurie jam tiesiai į akis tai pasakytų, o gal sakė, bet jis negirdėjo, nežinau... Apie miru-sius, teatleidžia man Dievas, blogai nevalia kalbėti. Bet vis dėlto jis iš tų nelaimingų meno žmonių, kurie užsidaro savo kalėjime. Jis turėjo visko, tačiau nerado išeities, kaip „iš to molio nulipdyti laimę“. Tai yra pavyzdys, kaip turint viską ir nesuvokiant, kam to visko reikia, išeiti iš gyvenimo savo noru. Juk žmogus be prasmės, vardan ko tu gyveni, ištverti negali ir meluoti sau nenori. Jis verčiau pasirenka

nebūtį. Man Vytauto labai gaila, nes jį gerai pažinojau. Tad noriu grįžti prie savęs ir tų žmonių, ku-rie visą gyvenimą atkakliai ieško prasmių, išgyvena nesėkmes, bet nepasiduoda.

- Tai gali tvirtinti, kad bū-tent tų gyvenimo prasmių ieš-kojimas ir yra laimė?

- Pacituosiu savo sukurtą pa-prastą ketureilį: „Kiekvienas gau-na tai, ką pats užmaišo. /Kas sau-są plutą graužia, kas ragaišį. /Kol gyvas dar esi, gali meniu pakeisti, /Kad kitą kartą nereiktų šlamšto

šveisti“. Ko tu ieškai, tą ir randi. Jeigu turi kažkokį nevisavertiš-kumo kompleksą, kokį aš turėjau jaunystėje, ir nesugebi jo įveikti, tai esi ir būsi visą gyvenimą nie-kas... Mane vadindavo „ryža ožka“, buvau negraži. Tačiau tos patyčios išėjo į naudą, tai ir buvo pagrindinė motyvacija gyvenime ko nors siek-ti, daryti. Per savo temperamentą ir veiklumą aš pasiekiau daug, an-tra vertus, manyje kažkas kuždėjo, jog nenusipelniau to, ką turėjau ar turiu: nei tokio gražaus vyro, nei tokių šaunių trijų dukterų, nei tų vaidmenų, kurie liko kino istorijoje. Pamenu, kaip susipykau su kritiku Skirmantu Valiuliu po Algimanto Puipos filmo „Nebūsiu gangste-riu, brangioji“, kuriame vaidinau su Kostu Smoriginu, premjeros. Kritikas išgyrė mane, kad nuosta-biai vaidinau, o aš maniau, kad jis tyčiojasi. Tai dar sykį man priminė vaikystės patyčias, bet ir padėjo išaugti iš tų kompleksų - vaidinau su dar didesniu pasitikėjimu. Tiks-liau, net nevaidinau, o išgyvenau tuos vaidmenis su tokiu nuošir-dumu, kad dabar man žiūrint kai kuriuos filmus verkti norisi... O vaidinti gerai sovietmečiu buvo būtina, antraip tavęs kitas režisie-rius nepaims.

- Bet tau juk ir sekėsi... Bu-vai pastebėta ne tik lietuvių, bet ir garsių rusų režisierių, jų filmai papildė tavo filmogra-fiją, o pažintys su rusų kino garsenybėmis tapo kone le-gendomis.

- Žinoma, kad man pasisekė. Filmuodamasi Rodiono Nachape-tovo filme „Skėtis jaunavedžiams“, susipažinau su nuostabiu aktoriumi ir žmogumi Aleksejumi Batalovu, vaidinau ir su kitomis garsenybė-mis. O tai, kad pažinojau tokį, koks jis buvo, Vladimirą Vysockį - fak-tas. Bet apie tai jau esu ne kartą pasakojusi ir sulaukusi įvairiausių komentarų. Tad nebesikartosiu. Man pasisekė ir kitur. Aš visuome-niškas žmogus, todėl ir neslepiu, kad buvau įstojusi į LKP, didžiuo-juosi, kad tapau Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatare. Prisime-nu, kaip lemtingą 1991 m. sausio 13-osios naktį skubėjau pasidažyti, nes norėjau numirti graži. Manau, kad veltui parlamentaro duonos nevalgiau.

- Mėgsti akcentuoti, kad žmogui svarbiausia yra

laisvė būti savimi. Gal tai reiš-kia, kad esi už netradicinę šei-mą?

- Gink Dieve... Vaikams svar-bu turėti ir mamą, ir tėtį, bet esu įsitikinusi, kad santuoka moteriai - laisvė, o vyrui - kalėjimas. Mo-teris, kai atsiranda šeima, vaikai, išplečia savo karalystę. Ji jaučiasi valdove. O vyras paprastai namams atiduoda tik dalį savęs. Jo horizon-tai kur kas platesni. Bet laikai kei-čiasi. Prasiplėtė mūsų horizontai į Vakarus, iš ten pasiekė ir kitokie vėjai: vyrai moteriškėja, o moterys vyriškėja. Štai aš su savo buvusiu vyru sutariu ir bendrauju kaip su senu draugu. Kito tokio, su kuriuo galėtum žiūrėti į žvaigždes, iki ry-to kalbėti apie gyvenimo prasmę ir neatsibosti, aš nesutikau. Jis geras tėvas, rūpinasi dukromis. Mes pa-čios sugebame užauginti vaikus, jeigu ir neturime šalia tvirto vyriš-ko peties. Atrodytų, kad moterys išlaisvėjo, o vyrai subobėjo. Bet, man regis, viskas netrukus atsi-stos į vietas.

- Esi stebima ir pastebima. Visai neseniai pasirodė nedide-lė, kiek keistokų tavo eilių kny-gelė „Nuotrupos“, kurią išleido „Versmės“ leidykla. Kas tai, naujas amplua? Gal po jubilie-jaus sulauksime ir memuarų?

- Na, memuarų dar neketinu ra-šyti, manau, anksti. O tos nedidelės knygelės pasirodymo istorija keis-ta kaip ir pati knygelė. Buvo taip, kad mano jaunėlė Elenytė, prieš išvažiuodama studijuoti į Londo-ną, kad man nebūtų liūdna pirmą kartą gyvenime likusiai vienai na-mie, sumanė mane prijungti prie dabar populiaraus „Facebook“. Aš, prisipažinsiu, esu tokia „moralinė užknisinėtoja“, pagal oželišką cha-rakterį - priešgina. Gal todėl, kad niekam nesu skolinga, o atsiskaitau tik savo sąžinei. Ir vis dėlto knie-ti moralizuoti kitus, ypač jaunus žmones, su kuriais paprastai gerai sutariu. Socialiniame tinkle atsirado daugiau kaip 5 tūkstančiai draugų. Tad sugalvojau, kad neįkyrėčiau jiems savo tiesmukais moralais, sueiliuoti tokius pamokančius ketu-reilius, nuotrupas, kurios, pasirodo, yra veiksmingos. Ir taip pataikiau į dešimtuką. Gaunu padėkos žinutes, kad padėjau įveikti blogą nuotaiką, pastūmėjau į kažkokią veiklą ir pan. Pavyzdžiui, man pačiai patinka toks kalambūras: „Šiandiena niekas gali tapt viskuo: /Bebalsis dainą traukia, /Kvailys protingo pasiaiškint prašo, /O sąžinė, kaip po kaklu akmuo“. Vienas bičiulis, paskaitęs tas pa-biras, pasiūlė jas sudėti į knygelę. Tad pasirodė tokia mažytė kukli knygelė ant prasčiausio popieriaus, be jokių pretenzijų į tikrą poeziją. Man svarbu, kad tos mechaniškai surimuotos pamokančios eilutės su humoro doze paakintų žmogų susimąstyti. Tie mano ketureiliai yra gal niekalas, bet aš pasijaučiau bent kažką apčiuopiamo padariu-si. Kai pagalvoji, mes nemokame vertinti to, ką turime, verdame visokių gandų katile. Mums reikia mokytis džiaugtis šia diena, mažais dalykais.

Iš filmo „nebūsiu gangsteriu, brangioji“n

Liet

uvos

muz

ikos

, tea

tro ir

kin

o m

uzie

jaus

nuo

tr.

� / �

sVeikaTaj/b paVasaris

irmanto Sidarevičiaus nuotr.Pavasaris - laikas, kai tiek gamta, tiek ir žmonės pabunda iš žiemos sąstingio. Norą gyventi ir veikti pažadina vis skaisčiau šviečianti saulė, o pavasarinė gamta siūlo gyvybingumo teikiančias natūralias priemones, kurias, beje, galima sutalpinti vienoje lėkštėje.

aida VaLInSKIEnĖ

Padėkime organizmui

Žolininko, vaistininko, liaudies medicinos eksperto Virgilijaus Skir-kevičiaus teigimu, pagrindinis kiek-vieno tikslas pavasarį turėtų būti padėti organizmui išsivalyti. Svar-biausia - pagerinti kepenų ir inkstų veiklą, kad, prasidedant naujam se-zonui, organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.

Nors kraujas išlaiko tam tikrą stabilumą, žmogaus organizmas žiemą ir pavasarį nėra toks pat. Pavasariniam žmogui atidarius šal-dytuvą norisi kažko valgyti, bet viskas jau ne taip skanu. Norisi šviežumo - šviežių, jaunų, šviesos pilnų daržovių.

„Kad gautume gyvybės, mums reikia suvalgyti šviesos, nes šilu-mos dar nėra - šilumą valgysime vasarą. Šviesa turi tirpdyti viską, kas žiemą buvo tamsoje. Gamta pati sudaro tam organizmo persi-tvarkymui sąlygas - pateikia mums pavasarinius augalus. Tad nereikia net kažko ypatingo auginti ar ieško-ti - viskas yra čia pat, po ranka“, - sako žolininkas.

Ir maistas, ir vaistas

Dilgėlė, anot V.Skirkevičiaus, - vienas svarbiausių augalų, ypač pavasarį. Joje gausu gyvybingumo suteikiančio chlorofilo, dilgėlėje esančios medžiagos reguliuoja kal-cio pasisavinimą, be to, tai vienas stipriausių diuretikų. Tad dilgėlių nauda labai įvairiapusė. Net tauto-sakoje dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, tapo žmonėmis tada, kai sesuo jiems numezgė ir užvilko dilgėlių baltinius.

„Senatvė ateina per inkstus, kai, anot kinų medicinos, susilpnė-ja inkstų energija. Vadinasi, mums reikia diuretikų, kurie inkstų veiklą paskatintų ir inkstus bei antinksčius pamaitintų“, - sako žolininkas.

Šiuolaikiniam žmogui dilgėlė labai svarbi ir todėl, kad padeda iš-saugoti kaulus ir kraujagyslių elas-

tingumą. Chinonai - tos medžiagos, kurių yra dilgėlėse, dar vadinama vitaminu K, o jis yra analogas kito vitamino - K2, kuris atsakingas už kalcio apykaitą organizme. Jis pasi-rūpina, kad kalcis patektų ten, kur reikia - kad stiprėtų kaulai, o ne kalkėtų kraujagyslės.

Jaunoje pavasarinėje dilgėlėje gausu chlorofilo - žalio pigmen-to, kuris žmogaus organizmui labai reikalingas pavasarį, nes yra kraujo chlorofilų analogas. Į organizmą patekęs „žalias krau-jas“ sustiprina kraują, padaro jį dar raudonesnį.

„Tiesa, vyresnio amžiaus žmo-nės bijo dilgėlės, nes vitaminas K didina kraujo krešumą, o tada didėja rizika, kad gali susiformuoti trom-

bai. Tad jiems gali pagelbėti dar viena gamtos dovana - kiaulpienė. Ji skystina kraują, todėl žmonėms, kurie bijo vartoti dilgėles, pridėjus kiaulpienės jau nebelieka proble-mos - jos puikiai tarpusavyje dera ir neišryškėja vitamino K poveikis“, - sako V.Skirkevičius.

Kiaulpienės skatina virškinimą, tulžies išsiskyrimą. Tai vienas sti-priausių kepenis detoksikuojančių augalų, todėl labai naudinga tiems,

kurie turi problemų dėl kepenų.Dar vienas naudingas pavasari-

nis augalas, anot žolininko, yra salo-tos. Tos pačios paprasčiausios daržo salotos, į kurias mes paprastai žiūri-me kaip į šviežią, skanų maistą, turi ir gydomųjų savybių, o kadaise buvo naudojamos net žmogui nuraminti - peraugusių salotų neišmesdavo, bet sudžiovindavo, užplikydavo karštu vandeniu ir gerdavo su medumi.

Pasak V.Skirkevičiaus, šviežiose salotose yra vadinamojo latekso - balto skysčio, kuris suteikia salo-toms kartumo. Lateksas stiprina kraujagyslių elastingumą, gerina kraujotaką, pasižymi net uždegi-mus slopinančiomis, raminančiomis savybėmis. Visa tai labai svarbu pa-vasarį, kai dar gana drėgna, vėsu ir žmogaus skrandyje bei plaučiuose gaminasi daug gleivių - savotiškos apsaugos nuo bakterijų ir virusų. Salotos skatina medžiagų apykaitą ir skystina gleives, kad jos pasiša-lintų iš organizmo.

„Į kompaniją“ jau minėtiems augalams žolininkas siūlo dar vie-ną, kurio nemėgsta sodininkai, nes jį labai sunku išnaikinti, - tai garšva. Lotyniškas jos pavadinimas - Aego-podium podagraria - išduoda, kad tai augalas, gydantis podagrą - būseną, kai baltymas sunkiai pasisavinamas, organizme kaupiasi šlapalo rūgštis ir sukelia labai smarkų skausmą. Garš-va skatina medžiagų apykaitą, gerina naudingųjų medžiagų pasisavinimą.

Ir dar vienas ingredientas - svo-gūnų laiškai, kuriuos auginame ant palangės. Jie organizmui irgi labai svarbūs, nes yra vitaminų, mine-ralų šaltinis.

„Jungdami minėtus augalus, užpylę ant jų aliejaus, kuris padės organizmui geriau pasisavinti vi-

taminus A, E, galime pasigaminti harmoningą ir naudingą mišinį - pačias sveikiausias salotas, - sako V.Skirkevičius. - Vienintelis dalykas - turi būti skanu. Jeigu susiraukia veidas, „susiraukia“ ir skrandis - sunkiai virškina maistą. Vadinasi, iš pradžių mišinį reikia duoti paragauti vyrui arba vaikui. Jeigu jie valgys - viskas gerai. Moterys šioje situaci-joje ne rodiklis, nes jos dažniausiai valgo bet ką, jeigu tik pasakoma, kad tai sveika“.

Užsigerti - vanduo, sula, arbata

Žolininkas primena, kad daugu-mai žmonių, tačiau tikrai ne visiems, pavasarį reikėtų gerti daugiau van-dens. Tai ypač svarbu tiems, kurie jaučia vidinį karštį ir kurie dažniau-siai turi aukštą kraujo spaudimą. Tačiau per daug vandens nereikėtų vartoti tiems, kuriems nuolat šąla rankos ir kojos.

Beržų sula geriausia ir naudin-giausia pavasarį - ji valo iš organiz-mo druskas ir gerina metabolizmą, šlapimo išsiskyrimą. Tačiau jei su-trikęs angliavandenių virškinimas, sulą reikėtų vartoti atsargiai, nes organizme gali suaktyvėti rūgimo procesai - viduje pradėsime „bur-buliuoti“. Be to, geriant sulą net ir sveikam žmogui dėl tos pačios priežasties bent porą valandų reikė-tų nevalgyti batono, duonos, košės ar makaronų.

V.Skirkevičiaus teigimu, žmo-gaus organizmui labai naudingi juo-dųjų serbentų pumpurai, nes jie turi medžiagų, panašių į hormonus, kuriuos išskiria antinksčiai, - korti-kosteroidus. Tad juodųjų serbentų pumpurus reikėtų varoti sergan-tiesiems astma, alergija - tiems, kurie negali apsieiti be hormonų ir kurių antinksčiai dėl to labai senka. Antinksčius būtina pamaitinti, o tai padaryti galima vartojant juodųjų serbentų pumpurus ar ūglius su jaunais lapeliais.

„Vienas įdomesnių pavasarinių receptų, kuris pasižymi ryškiomis uždegimus slopinančiomis ir net antivėžinėmis savybėmis: juodieji serbentai, supjaustyti su visa jau-na šakele, miško avietės stiebas, skleidžiantis jaunus lapelius, ir jauni žemuogės lapai. Viską supjaustę ir sumaišę lygiomis dalimis, turėsite skanų suaugusiajam ir vaikui, vy-rui ir moteriai mišinį, kurį galima gerti kaip kasdienę arbatą“, - sako specialistas.

Anot jo, pavasarį toks mišinys organizmui labai naudingas, nes gerina limfos nutekėjimą, taip pa-šalindamas įvairius patinimus, pa-brinkimus. Šis mišinys pravers ir esant odos bėrimams, jei moteriai kyla kažkokių problemų, susijusių su lytine sistema, nes miško avie-tė - geriausia gamtinė priemonė ne tik prakaitavimui skatinti, bet ir moteriškoms ligoms gydyti. Ji turi imunomoduliuojančių - atsparumą gerinančių - savybių.

Daugeliui žinomos liepžiedžių gydomosios savybės, tačiau imuno-moduliuojančių savybių turi ir liepų pumpurai. Jei žmogaus organizmas išsekęs, sumažėjęs hemoglobino kiekis, liepų pumpurai, sumaišyti

su jaunomis dilgėlėmis ir vartojami kaip arbata su medumi, anot žoli-ninko, kraujo būklę labai pagerina, nes stiprina raudonuosius kraujo kūnelius.

Reikia keistis iš esmės

Paklaustas, ar pavasariniai auga-lai negali padaryti organizmui žalos, V.Skirkevičius teigė, kad vartojant juos kelias dienas ar savaites nieko blogo tikrai neatsitiks - organizmas tik bus papildytas tam tikromis me-džiagomis. O ypač gerai, jei varto-jami mišiniai ir organizmas gauna visko po truputį.

„Rytų medicina siūlo gydo-muosius augalus 21 dieną vartoti, 21 dieną daryti pertrauką, per ku-rią gydančios medžiagos organiz-me toliau veikia, ir taip tris mė-nesius, - sako žolininkas. - Ypač to cikliškumo rekomenduojama laikytis ligotiems, chroniškomis ligomis sergantiems žmonėms, vaistažoles derinantiems su che-miniais vaistais, kuriuos jie nuo-latos vartoja“.

Liaudies medicinos žinovas pa-brėžia: norint pasisemti iš augalų sveikatos, nepakanka vien tik juos vartoti. Būtina koreguoti savo mintis, elgesį ir mitybą. Nebus jokios nau-dos, jei smegenis ir toliau nuodysite blogomis, piktomis mintimis, melu, o organizmą - įvairiu ilgai išsilaikančiu, negendančiu, nesveiku maistu.

Iš augalų nebus jokios naudos, jei smegenis ir toliau nuodysite blogomis mintimis, o organizmą - nesveiku maistu

Sveikatos semkimės iš bundančios gamtos

Sveikatinančio mišinio ingredientai - dilgėlė...

n

Žolininkas Virgilijus Skirkevičiusn

Kiaulpienė...n

Garšva...n

Salotan

susiTikimaij/b žmonės

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

- Kaip atsirado tas įspūdin-gas kūrinys, kuriuo sužavėjo „Liepaitės“, prasiveržusios į Vienoje gegužės mėnesį vyk-siančią chorų „Euroviziją“?

- Ciklas „Keturios stichijos“ (Žemė. Oras. Vanduo. Ugnis) mer-ginų chorui ir styginiams sukurtas pagal poetės Ramutės Skučaitės jaudinančius posmus. „Liepaitės“ tą tekstą jau buvo pasirinkusios ir pasiūlė man parašyti muziką. Tą sumanymą ir įgyvendinau. Jeigu jis tiko ir patiko, tikrai džiaugiuosi.

- Nenuostabu, kad ir jūsų oratorijos „Mūsų Lietuva“, „Kuršiai“, kamerinė opera „Aušrinė“ ir daugybė kitų kū-rinių, sukurtų per pastaruosius du dešimtmečius, o ypač šių-mečiame Vasario 16-osios mi-nėjime Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje nuskambėjusi „Giesmė ateičiai“ - kūriniai, įkvepiantys įveikti sunkumus, trukdančius mums, lietuviams, išgyventi, būti optimistais ir kovotojais. O jūs pats ar esate opti-mistas?

- Jaunystėje buvau karštakošis ir idealis-tas. Bet, bėgant metams, atsiranda kažkokio minčių „sėslumo“, tolerancijos ir įvertinimas to, kas neišvengiama, ko akivaizdoje visos problemos atrodo juokingos.

- Ar jums pačiam teko susidurti su nusivylusiais viskuo, padrąsinti, pa-akinti nenuleisti rankų? Juk jūs pats esate tikras darbštuolis, parašęs tiek daug kūrinių.

- Norint ką nors padrąsinti ar paakinti, reikėtų pačiam būti „nenusivylusiam“, kas yra labai sunku. Stengiuosi to nedaryti, ka-dangi nemanau, kad turiu tam pagrindą.

- Jūsų kūrybos amplitudė ir spalvų gama labai plati ir įvairi: nuo chorinių dainų, oratorijų, kūrinių vargonams, fortepijonui ir kitiems instrumentams iki muzikos teatro spektakliams ir kino filmams... Be to, jūs savo kūry-boje demonstruojate performansinę išmonę, parodiją. Kitaip tariant, jūsų kūryba ne tik skirta klausytis, bet ir primena muzikinį spektaklį. Regis, kad tas muzikinis fabrikėlis jumyse nuolat kunkuliuoja. Ar jaučiatės esąs laisvas kūrėjas?

- Šiaip jaučiuosi esantis laisvas „meni-ninkas“. Laisvas, kiek tai nesusiję su įsipa-reigojimų terminais.

- Jūsų kartos kompozitoriai, tokie kaip Onutė Narbutaitė, Algirdas Mar-tinaitis, Mindaugas Urbaitis, įžengę į muzikinį gyvenimą praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, įpūtė romantizmo dvasios, elegiškos ir poetiš-kos nuotaikos, tarsi nujausdami artė-jantį Lietuvos atgimimą, kurį paprastai siejame su pavasariu. Tai atspindi ir dau-gelio jūsų kūrinių poetiški pavadinimai.

Prisiminkite, ar sovietmečiu kas nors varžė jūsų kūrybą.

- Mano rašymui nė viena santvarka įtakos nedarė. Nei trukdė, nei padėjo. O mūsų kar-tos muzika, manau, atsirado dėsningai, nes kultūrinė dirva jau buvo gerokai patręšta ir pertręšta, susidarė sąlygos dygti galbūt ki-tokiems augalėliams. Tad jie ir dygo.

- Jūs muzikinį pasaulį apstulbinote savo eksperimentais, kurie glaudžiai su-siję su teatru. Juk esate parašęs muziką bene 100 spektaklių, buvote kurį laiką Kauno dramos teatro Muzikos skyriaus, o ketverius metus ir teatro vadovu. Kas jums teatras?

- Gimiau ir augau Kaune, kuriame klestėjo ir, manau, tebeklesti teatro menas. Tad teatras man vaikystėje, jaunystėje ir dar vėliau daug reiškė ir tebereiškia ir kaip žiūrovui, ir kaip kūrėjui. Beje, taip jau susiklostė, kad ir Bro-niaus Kutavičiaus, ir Felikso Bajoro muzika nestokojo „teatro“ elementų. Todėl vėliau at-ėjusiems teliko „išvystyti“ šią sritį, tuo labiau kad beveik visi esame vienaip ar kitaip susiję su teatrais.

- Ką manote apie šiandieninę muzi-kinę kultūrą apskritai? Kokios muzikos tautai labiausiai reikia?

- Menas Lietuvoje yra toks, kokio esame nusipelnę... Sutinku su nuostata, kad tuštumos būti negali, todėl mūsų kultūrinės „tuštumos“ akimirksniu užpildomos nebūtinai aukščiausio

lygio kultūros reiškiniais. Ir tai nėra amžina būsena. Juk viskas keičiasi... Pasikeis ir ši „proporcija“.

- Šiemet Vingio parke vėl vyks Dainų šventė. O buvo kilusi grėsmė, kad nebus galimybės jos surengti. Ką manote apie tuos nelaimingus finansus, kurių kultū-rai skiriama aiškiai per mažai?

- Pinigų niekada nebus gana. O Dainų šventė visada bus surengta. Tai aksioma. Nebent kiltų karas...

- Pats esate ne tik muzikas, režisie-rius, bet ir artistas. Tai žino jūsų artimi žmonės, bičiuliai, artistiškai, su jums bū-dingu humoru atlikote ir kūrinį, skirtą Kristijonui Donelaičiui. Kas jums, kaip kompozitoriui, svarbiausia, kai atlieka-mas jūsų kūrinys?

- Turbūt svarbiausia yra tai, kad kūriniai apskritai yra atliekami. Ir tai yra didžiausia pa-guoda kompozitoriui. Kadaise labai priekabiai klausydavau savo muzikos atlikimo. Dabar jau ne. Kadangi supratau, kad atlikėjas, jei jau ėmė-si kažkokios muzikos, būtinai stengsis ją kuo geriau interpretuoti. Negali juk jis klausinėti kokio nors J.S.Bacho, kaip geriau atlikti tą ar kitą kūrinį. Jau senokai beklausinėjantiems mu-zikantams esu perfrazavęs seną posakį: „Geras kompozitorius yra miręs kompozitorius“.

- Esate kaunietis, ištikimas savo miestui. Ar niekada nekirbėjo noras

išvykti į sostinę, kurioje yra daugiau įvairiausių galimybių pasireikšti?

- Man visada buvo labai įdomu galvoti, pavyzdžiui, kaip gyvena ir ką veikia žmonės kur nors Van-džiogaloje... Ir kodėl jie ten gy-vena? Taigi tas senas ir naivokas klausimas, kuris man, tiesą sakant, jau įgriso: „Tai kaip jūs ten Kaune gyvenate?“ Kadangi mes su šeima nesiruošiame keltis niekur, o juo labiau į Vilnių...

- Kas jums yra didžiausia vertybė?

- O kalbant apie vertybes, tai žmogui yra duota suprasti, kad pa-saulyje jis ne vienas. Ta prasme, kad ne jis yra pasaulio valdovas, o turi sugyventi ir su kitais gyviais žemėje. Gaila, kad ne visi suvokia duotas vertybes.

- Kada nusprendėte, kad būsite muzikas? Koks muzi-kos instrumentas jums buvo pirmasis, kuo grojate dažniau-siai?

- Kad būsiu „atiduotas“ į mu-zikos mokyklą, nusprendė tėvai. Tam tiks-lui buvo nupirktas pianinas, kuriuo ir moku groti, bet žaviuosi ir kitais instrumentais, kurie skamba mano kūriniuose.

- Kaip parenkate tekstus muziki-niams kūriniams? Kokia poezija ir li-teratūra apskritai jums labiausiai prie širdies?

- Yra keletas mėgstamų poetų, kuriuos retkarčiais „įvelku“ į muzikinį rūbą. O šiaip mano kūriniuose dažniausiai naudojami li-turginiai tekstai lotynų kalba.

- Jūsų laisvalaikis, pomėgiai?- Hobiai keičiasi bėgant metams. Paau-

glystėje buvo filatelija (kas gi nerinko pašto ženklų?), vėliau - numizmatika. Paskui pra-sidėjo darbai, kurie surydavo visokių hobių laiką. Dabar pavėsinėje kabo senų narvelių kolekcija, o namie - medinės antytės.

- Sakoma, kad tie, kurie yra gimę balandžio mėnesį, turi įgimtą humoro jausmą. Regis, ir jūs jo nestokojate?

- Humoras - įgyjama savybė. Ir dėkui Die-vui, kad gyvenimo posūkiuose atsitrenkda-vau į šį jausmą ugdančias kliūtis. Todėl nesu savigrauža ir gyventi man įdomu.

- O kur švęsite jubiliejų?- Taip jau susiklostė, kad atsirado gali-

mybė surengti autorinį koncertą, kuriame būsime su šeima, artimiausiais draugais ir ištikimais klausytojais. Tai man pati geriausia dovana, nes manęs jau jokios materialinės dovanos nedžiugina.

- Dar įdomu, ar šeimoje turite se-kėjų?

- Mūsų šeimoje užaugo du sūnūs, kurie vienu ar kitu būdu susiję su muzika, tik, ačiū Dievui, netapo profesionalais, besi-kankinančiais savęs realizavimo ir amžino nepritekliaus pinklėse.

„Mano kūrybai jokia santvarka įtakos nedarė“, - tikino kaunietis kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos

laureatas Vidmantas Bartulis, kuris balandžio 3 d. švęs 60-metį. Anot jo, kūrybos laisvė priklauso nuo paties kūrėjo sąžinės. Rytoj Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje turėsime progos išgirsti vieną naujausių

jo kūrinių - muzikinį ciklą „Keturios stichijos“.

Viktoro Purio nuotr.

„Menas Lietuvoje yra toks, kokio esame nusipelnę“

Vidmantas Bartulis:

truMpaiGimė: 19�� m. balandžio � d. Kaune.

1980 m. baigė Lietuvos konservatoriją, Eduardo Balsio klasę.

•

•

198�-199� m. Kauno dramos teatro Muzikos skyriaus, o 1999 m. teatro vadovas.

Nuo 1990 m. priklauso „Menų sambūriui“.

•

•

Parašė operų, daugybę kūrinių chorams, vargonams, fortepijonui, įvairios sudėties muzikos ansambliams.

• Apdovanojimai: 1998 m. suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. �007 m. - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas.

•

O mūsų kartos muzika, manau, atsirado dėsningai, nes kultūrinė dirva jau buvo gerokai patręšta ir pertręšta, susidarė sąlygos dygti galbūt kitokiems augalėliams. Tad jie ir dygo

Šį savaitgalį Birštono kultūros centre skambės ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio džiazo festivalio šaukiniai. Visas Birštonas ir jo svečiai tris dienas gyvena džiazo svaiginančia nuotaika. Anot pianisto Olego Molokojedovo, vienintelis kartas, kai žmogus, būdamas nelaisvėje, esi laimingas. Tai - Birštono džiazo nelaisvė. Klausydamas naktinio „džemo“ gali pasakyti, kad rytojus prasideda šiandien. Džiazo gurmanų į 6 festivalio koncertus ir dvi naktines džiazo sesijas susirenka daugiau, nei Birštone yra gyventojų. Pirmą kartą iš palapinės džiazo sesijų šėlsmas persikels į tik ką rekonstruotą, grožiu tviskantį istorinį Birštono kurhauzą.

Ričardas DaILIDĖ

Prisiminus 1980 metus, kai pirmojo Birštono festivalio sumanytojai ir rengėjai, tik į kurortą atvykęs dirbti Zigmas Vileikis ir vilnietis šviesaus atminimo Liudas Šalte-nis ėmėsi visokių gudrybių ir pirmoji džiazo šventė miestelyje prie Nemuno negalėjo neįvykti, nes ji buvo skirta... kompartijos suvažiavimui. Šiandien tai skamba anekdo-tiškai; sovietmečiu džiazas buvo po storu cenzūros padu, vos ne pogrindžio muzika. Tikiu, kad organizatoriai, plakate rašydami šią dedikaciją, kišenėje laikė špygą.

Jau tuomet šiltai festivalį vertino jame apsilankęs tuometinis Vilniaus konservato-rijos rektorius prof. Jurgis Karnavičius. Tai buvo geras ženklas konservatorijai ir džia-zui. Iki šių dienų Birštono festivalis išlieka lietuviško džiazo meka. Lietuvos muzikan-tai - smogiamoji festivalio jėga. Muzikantų įvertinimas pagrindiniu prizu palieka ryškų pėdsaką ne tik renginio istorijoje, bet ir kie-kvieno atlikėjo kūrybinėje biografijoje. Pres-tižinius apdovanojimus yra laimėję Petras Vyšniauskas, Skirmantas Sasnaukas, Arūnas Anusauskas, Leonidas Šinkarenka, Vytau-tas Grubliauskas, Liudas Mockūnas. Nuo pirmųjų festivalių aukščiausius siekiamy-bės kriterijus nubrėžė Viačeslavo Ganelino (GTČ) trio. Mušamųjų virtuozas Vladimiras Tarasovas ir nenuspėjamasis, impulsyvus improvizatorius Vladimiras Čekasinas - daž-ni Birštono svečiai. Jie taip pat pelnė „Grand Prix“. Intriga išlieka. Ką parodys šį kartą V.Čekasinas, su savo mokiniais anksčiau

stebinęs gigantiškomis džiazo misterijomis, šokio, poezijos, mimanso „prieskoniais“, šviesų fejerija? Prieš šešerius metus, po ilgos pertraukos, specialiai į Birštoną iš Iz-raelio muzikuoti buvo atvykęs V.Ganelinas.

Šiemet solo pasirodymą surengs pianistas Dmitrijus Golovanovas.

Dėl menko valstybės finansavimo buvo iškilusi grėsmė, būti ar nebūti festivaliui. Z.Vileikio didelėmis pastangomis ir pasiry-žimu renginio biudžetas „aplopytas“ - festi-valio prestižas ir Lietuvos garbė išsaugota. Laukiami muzikantai iš Italijos, Norvegijos, Estijos, Mozambiko, Šveicarijos, Brazilijos, Turkijos, JAV, Švedijos, kitų šalių. Daugelis iš jų muzikuos bendruose projektuose su mūsų džiazmenais. Kęstučio Vaiginio kvartetas gros kartu su JAV pažiba pianistu Davidu Berkma-nu. Saksofono avangardininkas Liudas Moc-kūnas praėjusiame festivalyje improvizavo kartu su pasaulinėmis asmenybėmis Stefanu Pasborgu (Stephan Pasborg) ir savamoksliu gitaros virtuozu Marku Dukrė (Marc Du-cret). Šiemet Liudas kils į festivalinę sceną du kartus: su „Haug-Bruuno“ trio ir estų

grupe „Sunkus svoris“. Jų re-pertuare - lietuvaičių kompo-zicijos. Universalioji vokalistė

Indrė Dirgėlaitė, dainavusi su Lietuvos simfoniniu orkestru, įsiminusi Jurgos vai-dmeniu „Velnio nuotakoje“, studijuodama Stokholmo, Helsinkio akademijose su suomių grupe „Virsmas“, prieš daugelį metų nuste-bino Birštono publiką lietuvių liaudies dainų ir skandinaviško džiazo jungtimis. Dažnai ji pati savo dainoms kuria tekstus. Simpatiškąją dainininkę matysime su „Effect“ muzikantais iš Švedijos ir Danijos. Prie festivalio senbuvio Kauno bigbendo dirigento pulto stos studijas Bostone baigęs ir į gimtinę grįžęs Liutauras Janušaitis. Orkestras tęsia ir atnaujina anksti mus palikusio Romualdo Grabšto tradicijas. Su orkestru pirmą kartą koncertuos Dainiaus Pulausko grupė. Praėjusiame festivalyje Re-migijaus Rančio suburtas Vilniaus bigbendas repetavo viso labo... mėnesį ir, be priekaištų akompanavęs Nedai Malūnavičiūtei, apvaini-kavo sėkmę, atnešusią į jos rankas „Grand Prix“. Neda - pirmoji dailiosios lyties ats-tovė, laimėjusi šį prestižinį apdovanojimą. Į orkestrą įsilies muzikantai ir Brazilijos ir Mozambiko.

Šį kartą didžiausia jaudulio našta užguls jaunosios dainininkės Lauros Budreckytės krūtinę. Ji yra laimėjusi 1-ąją vietą Klaipėdos „Jazz voices“ konkurse, sėkmingai pasiro-džiusi Suomijos Porio festivalyje. Dainuoti gimtajame mieste ir būti pirmąja birštoniete dalyve - ne juokai!

Pradedant pirmuoju Birštono festivaliu, visos kultūros centro erdvės atiduodamos fotografijų ekspozicijoms. Fotografai, būdami džiazo šventės dalyviais, kuria šio reginio istorinę atmintį. Tai didžiausia džiazo galerija Lietuvoje, verta būti rekordų knygoje. Dau-giasluoksnė džiazo aistra, energija, neįtikė-tini garsiniai pasažai, ritmo pulsacija, nune-šanti jausmus ir mintis į sąmonės užribius, - puiki galimybė fiksuoti šią demokratišką, kartu ir intelektualią muziką fotografijos vaizdais. Ypač džiazo sesijų metu, kai iš arti matai muzikantų veiduose sielos virpesius. Čia eksponuojamos Alberto Švenčionio, Vytauto Suslavičiaus, Svetlanos Baturos, Marijaus Petrausko, Ričardo Dailidės, Sta-sio Povilaičio, Dainiaus Labučio, Nerijaus Slesariūno fotografijos.

Vytautas Labutis su neda Malūnavičiūte ir Laura Budreckytėn

džiazo

festivalio

veidai

Birštonorenginysj/b muzika

Dėl menko valstybės finansavimo buvo iškilusi

grėsmė, būti ar nebūti festivaliui

Šiandien tai skamba anekdotiškai; sovietmečiu džiazas buvo po storu cenzūros padu, vos ne pogrindžio muzika

elto

s nuo

tr.

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2014 m. kovo 29 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

2014 m. kovo 29 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 119

Salomėja Zaksaitė viena iš nedaugelio Lietuvoje sportą narplioja tiek iš teorinės pusės - kaip teisininkė ir kriminologė, tiek iš praktinės - kaip aktyviai žaidžianti šachmatininkė. Be to, 28-erių mergina puikiai išmano ir „tamsiąsias“ sporto puses. 2012 m. Vilniaus universitete ji apgynė disertaciją „Sukčiavimo sporto srityje paplitimas ir prevencijos problemos“ ir dabar savo žiniomis dalijasi su mūsų šalies sportininkais.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Daugiau nei prieš mėnesį, vasa-rio 23 d., vykusio 25 dalyvių klasi-kinių šachmatų Lietuvos moterų 2014 m. čempionato nugalėtoja su 5,5 tšk. iš 7 galimų pagal papildomus rodiklius tapo būtent S.Zaksaitė (ELO koeficientas 2196). Jos sąskai-toje buvo 4 pergalės ir 3 lygiosios.

Taigi naujoji čempionė S.Zaksai-tė kartu su pajėgiausiomis šachma-tininkėmis - Viktorija Čmilyte ir Deimante Daulyte - gins Lietuvos rinktinės garbę rugpjūčio 1-14 d. Norvegijoje vyksiančioje pasaulio šachmatų olimpiadoje.

- Tapote Lietuvos klasikinių šachmatų čempione. Ką jums reiškia šis titulas? - „Sporto gy-venimas“ paklausė Salomėjos ZAKSAITĖS.

- Tikėjausi tokio rezultato, nors nebūčiau nusiminusi ir užėmusi an-trąją ar trečiąją vietą, juolab kad var-žybos vyko permainingai, iki pasku-tinio rato pabaigos nebuvo aišku, kas laimės. Kryptingai ruošiausi čempio-natui, siekiau kuo geriau pasirodyti. Titulas reiškia daug, nes tai pirmasis nacionalinio moterų čempionato auksas. Juo labiau kad kelis kartus būdavau arti pirmosios vietos, tačiau vis kažko pritrūkdavo.

- Norvegijoje su Lietuvos mo-terų rinktine dalyvausite olim-piadoje. Kokių rezultatų ten ti-kitės? Paskutinį kartą olimpia-doje dalyvavote 2002 m. Kodėl tokį ilgą laiką nedalyvavote?

- Tikimės kuo geriau sužaisti, o konkrečius rezultatus sunku nusta-tyti, nes dar nėra aiški visos rinkti-nės sudėtis. Asmeniškai norėčiau kovoti taip, kad pavyktų sužaisti su pajėgiausiomis pasaulio šachmati-ninkėmis. Ilgokas pertrūkis buvo dėl to, kad sportas kuriam laikui bu-vo kiek atidėtas į šalį, nes studijoms ir darbui buvo skirta ne mažiau pa-stangų nei įtemptoms šachmatų tre-niruotėms.

- Kada pirmą kartą buvote pakviesta į Lietuvos rinktinę? Ką jums reiškia atstovavimas šaliai?

- Pirmąkart žaidžiau už rinkti-nę 2002 m. Bledo (Slovėnija) olim-piadoje. Atstovavimas šaliai - tai

visų pirma didesnė atsakomybė. Ir ji kitokia nei žaidžiant asmeninėse varžybose. Man pačiai atstovauti šaliai - tai išmėginti jėgas aukšto lygio varžybose, kurios tarsi la-kmuso popierėlis parodo tikrąjį sportininkių pasirengimą.

- 2003 m. įgijote Tarptautinės moterų meistrės (WIM) titulą. Ar sunku tai padaryti ir kiek jis svarbus šachmatininkui?

- Pasiekti tai nelengva, o šach-matininkams, kaip ir kitiems spor-tininkams, titulai reikšmingi, nes jie turi ir simbolinę, ir praktinę vertę: tai susiję su kvietimais į turnyrus, geresnėmis sąlygomis, atleidimu nuo startinio mokesčio ir pan.

- Grįžkime į pradžią. Kada ir kaip susipažinote su šach-matais? Kas atvedė į šią spor-to šaką?

- Susipažinau anksti, net ne-labai pamenu, kada tiksliai. Atėjau į sporto mokyklą būdama pirmoje klasėje, šešerių su puse. Šachma-tai iškart patiko, ypač spręsti už-davinius, ir gana greitai užsikabi-nau. Jau aštuonerių su puse tapau Lietuvos mergaičių iki dešimties metų amžiaus čempione ir nuo to laiko vaikystė prabėgo tarsi karu-selė tarp varžybų, treniruočių, mokyklos ir trumpo poilsio aki-mirkų.

- Kokie jūsų didžiausi pasie-kimai?

- Tie, kurie jau išvardyti - Tarp-tautinės moterų šachmatų meis-trės titulas ir nacionalinio čempio-nato auksas. Kalbant apie pasta-ruosius metus, gana sėkmingai

teko žaisti už „MRU-Vilniaus for-to“ komanda Europos klubiniame čempionate Rode (Graikija) ir ne mažiau įsimintinai (nors kiek ma-žiau sėkmingai) - su nacionaline rinktine Europos komandinėse pir-menybėse Varšuvoje (Lenkija). Abu kartus su reprezentuojama ko-manda patekome į geriausių Euro-pos komandų dešimtuką - užėmė-me atitinkamai šeštąją ir aštuntąją vietas.

- Jūs įvardijama ir teisinin-ke, ir kriminologe, ir mokslinin-ke. Kaip vis dėlto apibrėžti jūsų pareigas?

- Tokia painiava atsiranda dėl to, kad sukuosi mokslo sferoje jau daugiau kaip aštuonerius metus, tad įvairių pareigybių teko išmė-ginti. Formaliai šiuo metu esu mokslininkė, stažuotoja po dokto-rantūros Mykolo Romerio univer-sitete dirbu pagal (ES struktūrinių fondų įgyvendinimą) projektą „Po-doktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. Mano specializacija - kriminologija, aukš-tasis išsilavinimas - teisinis. Teisę rinkausi dar būdama septyniolikos, sprendimas buvo grįstas tuo, kad mokykloje (baigiau Kauno techno-logijos universiteto gimnaziją) ge-

rai sekėsi socialiniai ir humanitari-niai mokslai, juos mėgau, todėl no-rėjau savo ateitį sieti su atitinkama specialybe. O kriminologija patrau-kė, nes ieškojau, kas galėtų padėti žvelgti į teisę pro platesnius, įvai-riapusiškesnius socialinės realybės akinius. Siekiau sužinoti ne tik, ko-kia yra teisės normų sistema, bet ir kaip teisės normos veikia, kokie socialiniai reiškiniai lemia vieno-kias, o ne kitokias teisės ir kitas

socialines normas. Taip pati teisė tapo „gyvesnė“, turiningesnė.

- Apgynėte disertaciją „Suk-čiavimo sporto srityje papliti-mas ir prevencijos problemos“. Kodėl pasirinkote tokią temą?

- Temą disertacijai rinkausi to-kią, kuri būtų inovatyvi, mažai na-grinėta ir artima man pačiai - patin-ka tyrinėti sporto bendruomenę. Kadangi baigiau kriminologijos spe-cializaciją, negalėjau rašyti iš kito-kių, kad ir ne mažiau įdomių temų, sakykime, apie įvairias metodikas siekiant aukšto meistriškumo ar va-dinamąją tėkmės (angl. flow) būse-ną. Specializacija mane įrėmino ra-šyti būtent apie marginalius veiks-mus sporte - ne todėl, kad neskaid-rumas Lietuvos sporte yra išskirti-

nis, o dėl to, kad toks buvo mano profesinis pasirengimas.

- Vis dažniau pasigirsta kalbų apie dopingą ir sportininkų disk-valifikavimą. Kaip manote, ar sportininkai, vartodami neleis-tinus preparatus, mano, kad ne-įklius ir visus pergudraus?

- Sportininkai įvairiai mano: kad šlovė svarbiau už sveikatą; kad ne-vartojant dopingo galima „pamiršti“ apie aukščiausius sportinius rezul-tatus; kad norint laimėti, reikia rizi-kuoti; kad įkliūti tikimybė nedidelė; kad karjera trumpa, o medalio, pri-pažinimo ir pajamų reikia tuojau pat. Taigi įvairūs veiksniai lemia dopingo vartojimą, kurį galima palyginti su kitomis sukčiavimo ar korupcijos formomis, paraleliai egzistuojančio-mis už sporto ribų.

- Ar galima išskirti „nešva-riausią“ ir „švariausią“ sporto šaką, pvz., Lietuvoje?

- Ne, tai išskirti būtų labai sudė-tinga, ir, manau, nekorektiška. Juo-lab kad yra įvairių „švarumo“ krite-rijų: tarkime, esama Lietuvoje spor-to šakų, kur profesionalaus sporto beveik nėra dėl to, kad buvusi bazė sunaikinta. Nemanau, kad tokiu atveju galima kalbėti apie „švaru-mą“, atvirkščiai, jei, tarkime, dopin-gas nevartojamas, nes nėra motyvų jį vartoti (dėl apskritai neegzistuo-jančių piniginių prizų ar stimulų), tuomet tai jau nebe „švarumas“, o greičiau neišsivystymas, nesirūpi-nimas, apleistumas.

- Kokius būdus siūlytumėte kovai su sukčiavimu sporte?

- Užtikrinti sportininkams tin-kamas sąlygas, kad sukčiavimas ne-būtų vienintelis būdas pragyventi. Tai savo ruožtu apima socialines ir teisines priemones, įskaitant tinka-mų atlyginimų sportininkams mo-kėjimą; sudarymą tokių oficialių su-tarčių, kurios įtrauktų nuostatą, draudžiančią lažintis sportininkams ir jų šeimos nariams. Kalbant apie jaunuosius sportininkus, svarbūs pedagoginiai-etiniai aspektai: trene-riai neturėtų skatinti nesveikos vai-kų konkurencijos, o laimėjimo bet kokia kaina strategija neturėtų tapti pagrindiniu metodu siekiant aukš-tojo sportinio meistriškumo.

- Kovo 14 d. vedėte paskaitą apie „nešvarų“ žaidimą ir nele-galias lažybas „Trakų“ futbolo klubui. Ar nesusiduriate su po-žiūriu, kad jūs dar jauna, o jau „mokote“ vyresnius, kaip reikia elgtis?

- Ne, nesusiduriu, nebent netie-siogiai: iš interneto komentatorių, nesmagių užuominų ar pan. Savo pranešimuose nesiekiu ko nors mo-kyti, o tik stengiuosi gerai pristaty-ti temą, kad dalyviams liktų specia-lių žinių, šviežių minčių ar kritinių įžvalgų.

Šachmatininkė, analizuojanti sukčiavimą ASMENYBĖ. SALOMĖJA ZAKSAITĖ �

ATITIKO. Salomėjai Zaksaitei šachmatai iškart patiko, tik susipažinusi su šia sporto šaka ji „užsikabino“, o dabar jau gali didžiuotis ir nacionalinio čempionato auksu

�

Stas

io Ž

umbi

o nu

otr.

Kad sukčiavimas nebūtų vienintelis būdas pragyventi, reikia užtikrinti sportininkams tinkamas sąlygas. Tai apima socialines ir teisines priemones, įskaitant tinkamų atlyginimų sportininkams mokėjimą

�

Sporto gyvenimas2014 m. kovo 29 d., šeštadienis 3

lkf taurė. Moterys �

savaitės giMtadieniai �

Rūta Paškauskienė (1977 m. kovo 29 d.)

stalo tenisininkė. 2008 m. euro-pos čempionato vienetų varžybų nugalėtoja. 1996, 2000 ir 2008 m. olimpinių žaidynių dalyvė.

Rasa Mažeikytė (1976 m. kovo 31 d.)

Dviratininkė. 1999 m. pasaulio treko čempionato bronzos medalio laimėtoja. 1996 ir 2000 m. olimpinių žaidynių dalyvė.

Ričardas Panavas (1972 m. balandžio 1 d.)

slidininkas, treneris. 1992, 1994, 1998 ir 2002 m. olimpinių žaidy-nių dalyvis. Daugkartinis Lietuvos čempionas.

Algimantas šatas (1946 m. balandžio 2 d.)

krepšinio treneris. Jo treniruo-jama Lietuvos vyrų rinktinė ta-po 2013 m. kurčiųjų olimpiados čempione.

Živilė BaLčiūnaitė (1979 m. balandžio 3 d.)

Lengvaatletė, ilgų nuotolių bė-gikė. Lietuvos maratono bėgimo rekordininkė. 2004 ir 2008 m. olim-pinių žaidynių dalyvė.

Ketvirtajame DNB Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyre šį sezoną dalyvavo tik 9 moterų krepšinio komandos. Finišo tiesiąją pasiekė turnyro favoritės nugalėtojų titulą ginančios Vilniaus „Kibirkšties-Viči“ krepšininkės ir pernai trečią vietą šiose varžybose užėmusios Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos.

Evaldas GeLuMBauskas„Respublikos“ žurnalistas

Kelias į finalą

Šiemetiniame LKF moterų tau-rės turnyre Klaipėdos „Fortūna“ į kovą stojo antrajame etape. Ten jaunosios Ramunės Kumpienės au-klėtinės be didesnio vargo du kar-tus (72:40 ir 73:57) nugalėjo dar jaunesnes varžoves iš Vilniaus „Jaunųjų talentų“ komandos. Tre-čiajame etape - pusfinalyje - klai-pėdiečių laukė gerokai rimtesnės oponentės - šalies vicečempionės (ir praėjusio LKF taurės finalo da-lyvės) Kauno rajono „Hoptrans-Si-renos“.

Praėjusių taurės varžybų pusfi-nalyje „Fortūną“ įveikusios Kauno r. krepšininkės laimėjo ir pirmąsias naujojo turnyro pusfinalio rungty-nes, Klaipėdoje 57:52 nugalėjusios „Fortūną“. Tačiau po penkių dienų vykusioje atsakomojoje dvikovoje Garliavoje klaipėdietės pateikė staig-meną. Laimėjusios rungtynes 9 taš-kų skirtumu (75:66) „Fortūnos“ krepšininkės ne tik atsirevanšavo už savo aikštėje patirtą nesėkmę, bet ir iškovojo kelialapį į finalą.

Lietuvos čempionių ir taurės savininkių Vilniaus „Kibirkšties-Vi-či“ kelias į finalą nebuvo nei ilgas, nei sudėtingas. Vilnietės pusfinaly-je du kartus (81:63 ir 89:57) nuga-lėjo Kauno „Aisčių-LSU-Paradis“ ekipą.

Subalansuotos vilnietės

Šį sezoną moterų Eurolygos varžybose debiutavusi ir vertingos patirties pasisėmusi „Kibirkšties-Viči“ ekipa yra neabejotina LKF moterų taurės turnyro finalinės dvikovos favoritė. Trečius metus gyvuojanti Vilniaus komanda užti-krintai laimėjo reguliarųjį Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionatą (27 pergalės ir 1 pra-laimėjimas). Vilnietės laimėjo ir visas keturias tarpusavio dvikovas su Klaipėdos „Fortūnos“ krepši-ninkėmis (68:38, 70:57, 79:69 ir 78:54). Prieš taurės turnyro finalą

sostinės krepšininkės dar spėjo už-sitikrinti kelialapį ir į Baltijos mo-terų krepšinio lygos finalo ketver-to varžybas.

Jurgitos Štreimikytės-Virbic-kienės treniruojamoje Vilniaus ko-mandoje nėra vienos aiškios lyde-rės. Nors LMKL čempionate rezul-tatyviausiai žaidžia vidutiniškai po 10,4 taško per rungtynes pelnanti Greta Šniokaitė, dar šešios krepši-ninkės (Mantė Kvedaravičiūtė, Eglė Šniokaitė, Lina Pikčiutė, Vita Kuktienė, Sofija Aleksandravičius ir Houlė Meršon (Hollie Mershon) per rungtynes vidutiniškai renka kiek daugiau nei po 9 taškus. Ne menkiausią vaidmenį komandoje vaidina ir 35-erių įžaidėja Rima Va-lentienė (vid. po 4,2 taško) bei se-zono viduryje į Vilnių sugrįžusi Ma-rina Solopova (8,2 tšk.).

Penkios „Fortūnos“ lyderės

Klaipėdos ekipoje pagrindinė našta tenka startinio penketuko žaidėjoms. Ryški komandos lyderė - puolėja Lina Aglinskaitė - yra ne tik vyriausia (27 metai), bet ir re-zultatyviausia „Fortūnos“ žaidėja. LMKL čempionate ji vidutiniškai pelno po 15,5 taško, atkovoja po 4,6 kamuolio ir atlieka po 2,3 rezulta-tyvaus perdavimo. Įspūdinga sta-tistika pasižymi ir pagrindinė Klai-pėdos komandos įžaidėja Gabrielė Gutakauskaitė. 23-ejų krepšininkė per rungtynes pelno 12,9 taško, at-kovoja po 4,7 kamuolio ir atlieka po 4 rezultatyvius perdavimus. Grėsmingą aukštaūgių tandemą sudaro 22-ejų Monika Grigalaus-kytė (vid. 10,3 tšk. ir 9,4 atk. kam.) ir jos bendraamžė Eglė Šikšniūtė

(vid. 10 tšk. ir 7,6 atk. kam.). Jau-niausia startinio penketuko narė 21 metų Kristė Druskytė LMKL pir-menybėse vidutiniškai pelno po 5,7 taško ir atkovoja po 5,7 kamuolio. Bet už startinio penketo žaidėjų atsiveria gili praraja. Kitų Klaipė-dos komandos krepšininkių indėlis yra kur kas mažesnis.

Klaipėdos „Fortūna“ (15/13) LMKL reguliariajame čempionate užėmė 4 vietą. Prieš LKF taurės turnyro finalą uostamiesčio krepši-ninkės turėjo paplušėti pirmajame atkrintamųjų varžybų etape. Dėl ke-lialapio į pusfinalį su Kauno „Aisčių-LSU-Paradis“ ekipa kovojusios klai-pėdietės laimėjo seriją 2-1. Lemia-mą pergalę jos iškovojo antradienį, savo arenoje 73:53 nugalėjusios 5 vietą reguliariajame sezone užėmu-sias varžoves iš Kauno. Beje, jau

kitą savaitę LMKL pusfinalyje „For-tūna“ ir vėl susitiks su „Kibirkšties-Viči“ krepšininkėmis.

Motyvuotos varžovės

Pastarosios komandos trenerė J.Štreimikytė-Virbickienė prieš LKF finalo dvikovą teigė, kad jos auklėtinėms problemų dėl motyva-cijos neturėtų iškilti: „Atėjo tas se-zono momentas, kai jau reikia žais-ti dėl rezultatų. Pradžioje sunkiai dirbome, o dabar turime siekti per-galių ir trofėjų“.

Tiesa, vilčių pakovoti dėl pir-mojo trofėjaus nelaidojo ir „Fortū-nos“ vyriausioji trenerė Ramunė Kumpienė. „Manau, kad viskas yra įmanoma. Prieš rungtynes abiejų komandų šansai laimėti yra vieno-di. Bandysime kautis. Be abejo, vien jau patekimas į finalą mums yra didelis pasiekimas, bet kodėl gi nepabandžius pasiekti maksimu-mo? Turime šansą ir reikia pamė-ginti juo pasinaudoti“, - samprotavo R.Kumpienė.

Netiesiogiai jai pritarė ir J.Štrei-mikytė-Virbickienė. „Finalas žavus tuo, kad čia vyksta tik vienos rung-tynės ir gali laimėti ne pati stipriau-sia komanda, o ta, kuri tą dieną bus geresnė. Kai vyksta serija iki 2-3 pergalių, tai visada laimi stipresnis, o čia gali nutikti bet kas“, - teigė „Kibirkšties-Viči“ vyriausioji tre-nerė.

Nors LKF taurės finalo favori-tėmis įvardijamos Lietuvos čempi-onės „Kibirkšties-VIČI“ krepšinin-kės, J.Štreimikytė-Virbickienė var-žovių nenuvertino. „Klaipėdos ko-manda turi jaunų ir perspektyvių žaidėjų. Tai ambicinga komanda, kuri šiemet sau kelia aukštus tiks-lus, - teigė specialistė. - Gal netgi „Fortūnos“ komandos motyvacija didesnė. Žinoma, nesakau, kad mū-sų motyvacija maža. Bus tikrai įdo-mios rungtynės. Viena jauna ko-manda nori įrodyti ir mesti iššūkį, o kita turės įrodyti, kad yra sti-priausia Lietuvos komanda“.

Įdomių rungtynių tikėjosi ir R.Kumpienė: „Labai norėčiau, kad mano komanda sužaistų stabilias rungtynes, būtų susikaupusi nuo pir-mos iki paskutinės minutės. Toks žaidimas yra meistriškumo požymis, tada būtų malonu žaisti ir pačioms krepšininkėms, ir žiūrovai neliktų nusivylę. Nesakau, kad taip žaisda-mos būtinai laimėsime, bet bent jau rungtynės būtų visiems įdomios“.

LKF taurės moterų turnyro fi-nalas - rytoj, kovo 30 d., Panevėžio „Cido“ arenoje prasidės 13.30 val.

viltis. Klaipėdos „Fortūnos“ vyriausioji trenerė Ramunė Kumpienė ir Vilniaus „Kibirkšties-Viči“ strategė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė tikisi, kad Lietuvos krepšinio federacijos moterų taurės turnyro finalas nebus nuobodus

�

Čempionių patirtis ir pretendenčių jaunystė

Vasario 22 d. Pusfinaliai klaipėdos „Fortūna“ - kauno r. „Hoptrans-Sirenos“ 64:75

vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“ - vilniaus „Jaunieji talentai“ 83:43

Vasario 23 d. Dėl 3 vietos klaipėdos „Fortūna“ - vilniaus „Jaunieji talentai“ 81:68

Finalas vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“ - kauno r. „Hoptrans-Sirenos“ 66:58

Vasario 10 d. Pusfinalis kauno „VIČI-Aistės“ - kauno „LKKA-Aistės“ 97:45

klaipėdos „Lemminkainen“ - vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 72:81

Vasario 11 d. Dėl 3 vietos kauno „LKKA-Aistės“ - klaipėdos „Lemminkainen“ 85:82

Finalas kauno „VIČI-Aistės“ - vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 73:64

Vasario 18 d. Pusfinaliai klaipėdos „Lemminkainen“ - kauno „LKKA-Aistės“ 59:61

kauno „VIČI-Aistės“ - kauno r. „Laisvė KRS“ 108:49

Vasario 19 d. Dėl 3 vietos klaipėdos „Lemminkainen“ - kauno r. „Laisvė KRS“ 55:68

Finalas kauno „LKKA-Aistės“ - kauno „VIČI-Aistės“ 45:88

istoriJa. finalų ketvertai

2012

-201

3 m

. (V

ilniu

s)20

11-2

012

m.

(Gar

liava

, Ka

uno

r.)

2010

-201

1 m

. (K

auna

s)

Egidijaus Jankausko, Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Sporto gyvenimas 2014 m. kovo 29 d., šeštadienis2

LKF TAURĖ. VYRAI �

Šiandien ir rytoj Panevėžys gyvens krepšiniu. Šiemetinėje Lietuvos kultūros sostinėje vyksiančiose Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės finalo ketverto varžybose grumsis pajėgiausi šalies klubai: Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“ ir nugalėtojų titulą ginsianti Prienų „TonyBet“ ekipa. Taip pat pirmą kartą LKF vyrų taurės finalo ketvertas vyks kartu su Lietuvos moksleivių lygos žvaigždžių diena, LKF moterų taurės finalu, socialinėmis akcijomis, parodomis ir kitomis pramogomis.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Po penkerių metų pertraukos LKF vyrų taurės turnyro finalo ke-tverto dalyvius priimsiančioje Pane-vėžio „Cido“ arenoje rytoj paaiškės pirmojo šį sezoną šalies krepšinio trofėjaus savininkas. 2009 m. Pane-vėžyje nugalėtojų taurę į viršų kėlė Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinin-kai, po dramatiškos kovos ir taiklaus lemtingo Mindaugo Lukauskio šūvio 84:82 įveikę savo principinius var-žovus - Kauno „Žalgirio“ žaidėjus.

Apskritai nuo 2007 m., kai buvo atgaivinta LKF taurės turnyrų tra-dicija, penkerius metus iš eilės fina-le susitikdavo „Žalgiris“ ir „Lietu-vos rytas“. Trys tokios akistatos (2007, 2008 ir 2011 m.) baigėsi kau-niečių pergalėmis, dvi (2009 ir 2010 m.) - vilniečių laimėjimais. 2012 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ atsisakė dalyvauti LKF taurės turnyre, tad „Žalgiris“ finale pirmą kartą sulaukė naujo varžovo - Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipos. Pernai dėl įtempto varžybų grafiko varžybose dalyvauti nepanoro ne tik „Lietuvos rytas“, bet ir „Žalgiris“. Be dviejų Lietuvos krepšinio flagmanų likę turnyro organizatoriai atsisakė įprastinės finalo ketverto varžybų sistemos. LKF taurės savininkas pa-aiškėjo po dvejų finalo serijos rung-tynių, kuriose dalyvavo Prienų „Prienai“ ir Pasvalio „Pieno žvaigž-dės“. Tada taurę iškovojo savo pra-našumą antrosiose rungtynėse įrodę Prienų krepšininkai.

Praėjusių metų rudenį LKF va-dovybėje įvykę pokyčiai atgaivino ir stipriausių šalies krepšinio klubų su-sidomėjimą federacijos organizuoja-momis taurės varžybomis. Tiesiogi-nius kelialapius į finalo ketverto var-žybas gavo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) nugalėtojas Kauno „Žalgiris“ ir vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“, jiems konkurenciją sudarys pernai bronzą iškovojęs Klaipėdos „Neptūnas“ ir ketvirtoje vietoje likęs Prienų „TonyBet“ klubas.

PUSFINALIAI

Prienų „TonyBet“ - Kauno „Žalgiris“Šeštadienis, 17.15 val.

Prienų komanda yra praėjusio sezono LKF taurės laimėtoja, o „Žalgirio“ ekipa į šį turnyrą grįžta po metų pertraukos. Šį sezoną LKL čempionams vieta finalo ketverto varžybose buvo rezervuota iš anks-to, o Prienų ekipa turėjo pradėti nuo ketvirtfinalio etapo. Čia Virginijaus

Šeškaus treniruojama „TonyBet“ ekipa dvejų rungtynių serijoje ben-dru rezultatu 159:152 eliminavo pernykščius finalo dalyvius - Pasva-lio „Pieno žvaigždžių“ komandą.

SĄSKAITOS. „Žalgirio“ ir „To-nyBet“ komandos šį sezoną susitiko du kartus. Prieš Naujuosius metus Prienuose aikštės šeimininkai 101:83 nepaliko vilčių laikinosios

sostinės ekipai, tačiau po pusantro mėnesio „Žalgiris“ savo aikštėje pa-siekė revanšą - 84:71.MIKRODVIKOVOS. Įdomi

dvikova turėtų vykti tarp abiejų ko-mandų įžaidėjų. Buvęs žalgirietis, o dabar „TonyBet“ atakų organiza-torius Žygimantas Janavičius prieš Kauno klubą šį sezoną vidutiniškai pelnė po 15 taškų, atliko po 7 re-zultatyvius perdavimus ir atkovojo po 4 kamuolius. Jo oponentas „Žal-girio“ gretose - Džastinas Dentmo-nas (Justin Dentmon). Jis su Prie-nais žaidė antrosiose rungtynėse ir prie „Žalgirio“ pergalės prisidė-jo pelnydamas 16 taškų. Taip pat Dž.Dentmonas atliko 7 rezultaty-vius perdavimus ir atkovojo 6 ka-muolius.

Prienų ekipa gali turėti proble-mų dėl „Žalgirio“ aukštaūgių. Puikią formą paskutiniu metu demonstruo-ja Robertas Javtokas (vid. 13 tšk. ir 7 atk. kam. tarpusavio rungt.), aikš-telėje turėtų pasirodyti ir po trau-mos atsigavęs Paulius Jankūnas (13 tšk., 6 atk. kam.). Prienų komando-je po krepšiais sėkmingai rungty-niauja Artūras Valeika (12 tšk., 5,5 atk. kam.) ir Laimonas Kisielius (12 tšk., 12,5 atk. kam.).

Intriguojančios bus krašto puo-lėjų - Vytenio Lipkevičiaus (7 tšk.) bei Mindaugo Lukauskio (14 tšk.) - ir gynėjų Martyno Pociaus (vid. 2,5 tšk.) bei Gintaro Kadžiulio (21 tšk. pirmose rungtynėse) akistatos.

Klaipėdos „Neptūnas“ - Vilniaus „Lietuvos rytas“Šeštadienis, 19.50 val.

Tiek Vilniaus „Lietuvos rytas“, tiek ir Klaipėdos „Neptūnas“ į LKF taurės turnyrą sugrįžta po pertrau-kos. Tiesa, klaipėdiečiai dalyvauja po metų pertraukos, o sostinės at-stovai praleido jau du tokius turny-rus. Šį sezoną „Neptūnas“ grūdino-si žaisdamas Europos taurių turny-re ir Vieningosios lygos varžybose, o vilniečiai, be šių dvejų varžybų, dar išmėgino jėgas ir Eurolygoje.

Lietuvos vicečempionai pateko tiesiai į LKF taurės turnyro finalo ketvertą, o pernai LKL bronzos me-dalius iškovojusiems uostamiesčio krepšininkams teko įveikti ketvirt-finalio etapą. Pirmose rungtynėse klaipėdiečiai svečiuose 13 taškų skirtumu (79:92) nusileido Šiaulių „Šiaulių“ komandai, tačiau atsako-majame mače šventė pergalę 27 taš-kų skirtumu (74:47).SĄSKAITOS. Šį sezoną Vil-

niaus ir Klaipėdos komandų keliai buvo susikirtę du sykius. Pirmose LKL čempionato rungtynėse namie vilniečiai šventė pergalę 9 taškų skirtumu (87:78), tokiu pačiu „Lie-tuvos ryto“ pranašumu baigėsi ir sausio mėnesį Klaipėdoje vykęs ma-čas (88:79).MIKRODVIKOVOS. Uosta-

miesčio komandai teks paplušėti siekiant sulaikyti Vilniaus klubo priekinę liniją. Vis dar neaišku, ar galės žaisti vos taurės turnyro išva-karėse „Lietuvos ryto“ gretas papil-dęs Antanas Kavaliauskas, bet Da-rius Songaila ir Chuanas Palasijus (Juan Palacios) šį sezoną įrodė, kad gali puikiai tvarkytis po krepšiu. Du sunkieji kraštai tarpusavio mačuose žaidė tik po vienas rungtynes, tačiau pelnė po 19 taškų. Dvejas rungtynes žaidęs Stevanas Jelovacas pelnė po 14 taškų. „Neptūno“ priekinės lini-jos žaidėjas Valdas Vasylius tarpusa-vio mačuose rinko po 17 taškų, o puikiai LKF taurėje prieš „Lietuvos ryto“ komandą žaidęs Vytautas Ša-rakauskas pelnydavo po 9 taškus.

Intrigą žada ir gynėjų akistatos. Martynas Gecevičius (vid. po 17 tšk.) - prieš LKL metų snaiperį Marių Runkauską (9 tšk.), Renaldas Seibu-tis (9 tšk.) - prieš „auksinės jaunimo rinktinės“ žaidėją Edgarą Ulanovą (7 tšk.), o pagrindinis vilniečių atakų or-ganizatorius Omaras Kukas (Omar Cook, vid. 5 tšk., 10 rez. perd.) - prieš „Neptūno“ įžaidėją Arvydą Eitutavi-čių (vid. 5 tšk., 2 rez. perd.).

Finalinis klaustukas

Šis sezonas LKF finalo ketverto dalyviams yra sunkiai nuspėjamas, o Prienų ir Klaipėdos ekipų krepši-ninkai įrodė, kad gali įveikti net ir šalies krepšinio grandus. Vis dėlto galima neabejoti, jog dauguma krep-šinio mėgėjų nekantriai laukia dar vienos, finalinės, „Žalgirio“ ir „Lie-tuvos ryto“ dvikovos. Šį sezoną Kauno ir Vilniaus komandos susiti-ko tik kartą. Gruodžio 22 d. sostinė-je vykusioje LKL reguliariojo sezo-no dvikovoje „Lietuvos rytas“ 90:58 į šipulius sudaužė „Žalgirį“.

Ar pasikartotų ši istorija ir LKF finale? To prieš pusfinalio dvikovas niekas nesiryžtų komentuoti. Rungtynės dėl trečiosios vietos ry-toj prasidės 16.15 val., o finalinė dvikova - 18.50 val.

Kova dėl pirmojo sezono trofėjaus

NUOJAUTA. Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ susidūrimas taptų Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro finalo ketverto varžybų papuošalu

�

Kovo 15 d. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ - „Prienai“ 77:75

Kovo 28 d. „Prienai“ - Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 81:60

Pusfinaliai Kauno „Žalgiris“ - „Kėdainiai-Triobet“ 87:73

Pasvalio „Pieno žvaigždės“ - Prienų „Rūdupis“ 68:67

Dėl 3 vietos Prienų „Rūdupis“ - „Kėdainiai-Triobet“ 69:65

Finalas Kauno „Žalgiris“ - Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 99:62

Pusfinaliai Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Klaipėdos „Neptūnas“ 84:65

Kauno „Žalgiris“ - Prienų „Rūdupis“ 75:73

Dėl 3 vietos Prienų „Rūdupis“ - Klaipėdos „Neptūnas“ 98:74

Finalas Kauno „Žalgiris“ - Vilniaus „Lietuvos rytas“ 81:69

Pusfinaliai Kauno „Žalgiris“ - „Šiauliai“ 94:69

Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kėdainių „Nevėžis“ 97:63

Dėl 3 vietos „Šiauliai“ - Kėdainių „Nevėžis“ 79:76

Finalas Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ 77:65

Pusfinaliai Kauno „Žalgiris“ - Kauno „Aisčiai“ 95:56

Vilniaus „Lietuvos rytas“ - „Šiauliai“ 94:66

Dėl 3 vietos „Šiauliai“ - Kauno „Aisčiai“ 97:89

Finalas Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kauno „Žalgiris“ 84:82

Pusfinaliai Kauno „Žalgiris“ - Klaipėdos „Neptūnas“ 84:60

Vilniaus „Lietuvos rytas“ - „Šiauliai“ 71:66

Dėl 3 vietos „Šiauliai“ - Klaipėdos „Neptūnas“ 111:92

Finalas Kauno „Žalgiris“ - Vilniaus „Lietuvos rytas“ 83:72

Pusfinaliai Vilniaus „Lietuvos rytas“ - Kėdainių „Nevėžis“ 107:71

Kauno „Žalgiris“ - „Šiauliai“ 102:71

Dėl 3 vietos Kėdainių „Nevėžis“ - „Šiauliai“ 80:78

Finalas Kauno „Žalgiris“ - Vilniaus „Lietuvos rytas“ 84:65

ISTORIJA. FINALų KETVERTAI

2013

m.

Fina

lo

serij

a

2012

m.

Fina

lo

ketv

erta

s (K

auna

s; va

sario

17

-18

d.)

2011

m.

Fina

lo

ketv

erta

s (A

lytus

; vas

ario

12

-13

d.)

2010

m.

Fina

lo

ketv

erta

s (V

ilniu

s; va

sario

19

-20

d.)

2009

m.

Fina

lo

ketv

erta

s (P

anev

ėžys

; sa

usio

23-

24 d

.)

2008

m.

Fina

lo

ketv

erta

s (Š

iaul

iai;

vasa

rio 5

-6 d

.)

2007

m.

Fina

lo

ketv

erta

s (K

laip

ėda;

vasa

rio 6

-7 d

.)

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

/ 11

Voiničiaus rankraščio paslaptys

Po daugybės nesėkmių kai ku-rie mokslininkai apskritai pradėjo įtarinėti, kad Voiničiaus rankraštis - kažkieno pokštas, viduramžiais dirbtinai sukurta beprasmybė, ir pabandė tai įrodyti. Bet entuziastai rasdavo vis naujų įrodymų, kad ran-kraštis vis dėlto turi slaptą prasmę. Vadinasi, jį turi būti įmanoma iššif-ruoti. Pavyzdžiui, Gabrielis Landi-nis (Gabriel Landini) iš Birminga-mo universiteto rankraščiui pritai-kė savotišką spektrinę analizę, kuri yra naudojama aptikti informacijai neaiškiuose nešėjuose, pavyzdžiui, muzikos kūriniuose. Mokslininkas pademonstravo, kad kažkokia in-formacija jame tikrai yra. Rankraš-čiui tiko ir Cipfo dėsnis. Džordžas Cipfas (George Zipf) iš Harvardo universiteto, ištyrinėjęs tekstus įvairiausiomis kalbomis, taip pat mirusiomis, sudarė žodžių daž-nio matematinį modelį: realioms kalboms yra būdinga hiperbolės formos kreivė. Pasirodė, kad Voi-ničiaus rankraščio kalbai taip pat - jos struktūra yra kaip realios kal-bos, t.y. dalis žodžių pasikartoja.

Visai neseniai fizikas teoreti-kas iš Mančesterio universiteto Marčelas Montemuras (Marcelo Montemurro) tekste aptiko ypatin-gus klasterius - prasmines žodžių grupes, kurias autorius vartoja dažniausiai. Rankraštį sudaro keli skyriai - botanikos, astronomijos, biologijos, astrologijos, farmacijos ir receptų. Bent jau taip galima manyti pagal pridedamus piešinius. Pasirodė, kad kiekviename skyriuje yra savų klasterių su kažkokiais - nesuprantamais, bet svarbiais - žo-džiais. O tai, mano M.Montemuras, neabejotinai rodo, kad rankraštis nėra žodžių kratinys - jame užšif-ruota tam tikra informacija.

Juk tai kaktusas!

Botaniniame rankraščio skyriu-je gausu spalvotų augalų piešinių. Specialistai juos paprastai vadinda-vo keistais, paslaptingais, sakydavo,

kad Žemėje tokių nėra. Visi pamažu priprato prie minties, kad identi-fikuoti augalus iliustracijose nėra įmanoma, atseit gali būti, kad jie yra tokia pati apgaulė kaip ir visas teks-tas. Ir štai neseniai augalai netikėtai buvo „iššifruoti“. Ne visi, bet 37 iš 303 pavaizduotųjų. Juos atpažino

botanikas Arturas O.Takeris (Arthur O.Tucker) iš Delavero universiteto ir informacinių technologijų specia-listas Reksfordas H.Talbertas (Rex-ford H.Talbert), dirbęs JAV gynybos departamente ir NASA. Keista, kad tai jiems pavyko tik dabar. Galbūt sė-kmė lydėjo dėl to, kad A.O.Takeris kolekcionavo senovinius rankraš-čius. Viename jų, vadinamajame floristikos kodekse „Cruz-Badia-nus“, jis pamatė piešinius, panašius į tuos, kurie yra Voiničiaus rankraš-tyje. „Cruz-Badianus“ arba „Actekų herbariumas“ buvo 1552 m. su-kurtas Naujajame pasaulyje actekų kalba. Šiame rankraštyje aprašomi vaistiniai augalai. Jie vaizduojami iliustracijose, kurios yra tokio pa-ties stiliaus kaip ir „paslaptingiau-sioje pasaulio knygoje“. Pirmiausia mokslininkai atpažino kaktusą, pas-kui vijoklį, paskui laukinį kopūstą,

vėliau augalą, panašų į bulvę, ir taip 37 augalus. Visų jų tėvynė - Amerikos žemynas. Tyrinėtojai da-ro išvadą, kad Voiničiaus rankraštis buvo sukurtas anaiptol ne Europoje, o Naujajame pasaulyje. Jo pagrindą sudaro actekų kalba. Tekste, bent jau botaninio skyriaus, aprašomas vais-

tinių augalų sodas, buvęs dabartinės Meksikos teritorijoje. „Daugelis rankraščio piešinių, vaizduojančių mūsų atpažintuosius augalus, yra su parašais, - sako A.O.Takeris. - Tai leidžia juos lyginti su žinomais tų pačių augalų pavadinimais actekų kalba ir taip rasti šifro raktą“. Beje, Voiničiaus rankraščio rašalo ir da-žų analizė patvirtina išvadą dėl jo amerikietiškos kilmės. Analogiškos sudėties rašalu parašyta ir actekų vaistažolių knyga. Europoje ir dažai, ir rašalas buvo kitokie.

Paslapčių lieka

A.O.Takerio ir R.H.Talberto atradimas įkvepia optimizmo ir leidžia spėti, kodėl paslaptingam rankraščio autoriui prireikė jį už-šifruoti. Galbūt taip dokumentą pasisekė išsaugoti ir jo neištiko daugelio kitų actekų rankraščių, kuriuos metodiškai naikino kolo-nizatoriai ir religijos skleidėjai iš Europos, likimas?

Bet ką ten veikia moterys, va-dinamosios nimfos, kurių atvaizdais išpuoštas Voiničiaus rankraščio biologijos skyrius? Daugybė ap-sinuoginusių, bet visai nepatrau-klių tetulių sėdi voniose, pripiltose kažkokio žalio skysčio ir kažkodėl sujungtose vamzdžiais. Kokia Zo-diako ženklų, žvaigždynų piešinių prasmė? Kiek dar paslapčių saugo šifras? Atsakyti į šiuos klausimus galima tik iššifravus tekstą. O ši akimirka, regis, vis artėja.

Atpažinta 14 raidžių

Stivenas Baksas (Stephen Bax), taikomosios lingvistikos specialis-tas iš Bedfordšyro universiteto, ne-seniai paskelbė, kad iššifravo apie pusę rankraščio raižių. Tai yra rado jų analogus lotyniškoje abėcėlėje. Mokslininkas pasinaudojo žodžiais, kurių prasmę jam pavyko suprasti. Pavyzdžiui, atpažino septynias Ple-jadžių spiečiaus žvaigždes Tauro žvaigždyne, pavaizduotas vienoje iliustracijoje su parašu po ja, pieši-niuose su parašais identifikavo ka-dagį, kalendrą ir čemerį. Taip ir su-rinko 14 raidžių. S.Bakso nuomone, rankraščio pagrindą sudaro tekstas, parašytas viena iš Artimųjų Rytų kalbų, o A.O.Takeris pasisako už actekų kalbą. Ir visai gali būti, kad viena neprieštarauja kitam. Iškelta ir hipotezė, pagal kurią rankraštyje yra užšifruoti tekstai keliomis kal-bomis, panaudota net ukrainiečių kalba, kurioje yra mažai balsių.

Parengė Milda KunSKaITĖ

knygaj/b isTorija

Knyga, šiuo metu laikoma Jeilio universiteto saugykloje, yra oficialiai ir tikrai pagrįstai vadinama „paslaptingiausia pasaulyje“. Niekas nesugeba ir niekada nesugebėjo jos perskaityti. Visi šiuolaikiniai bandymai tai padaryti, taip pat ir taikant naujausiomis technologijomis grindžiamus iššifravimo metodus, esminių rezultatų iki šiol neduodavo. Nors, atrodytų, kas ten gali būti taip sudėtinga? Štai tvarkingos raidės, žodžiai, piešiniai su užrašais... Tačiau suprasti bent ką nors niekaip nepavyksta. Kalba - tarsi kitos planetos gyventojų. Beje, įtarimus, kad prie knygos pirštus prikišo ateiviai, kursto viename knygos puslapyje pavaizduota kaimyninė galaktika - Andromedos ūkas.

Rankraštyje - tvarkingos raidės, žodžiai, piešiniai su užrašais... Tačiau kalba - tarsi kitos planetos gyventojų

truMpaiVoiničiaus rankraštis - kny-ga, kurios matmenys - 22,5 x 16 cm. Kadaise joje buvo 262 puslapiai, bet dabar 14 yra dingę. Pus-lapiai sunumeruoti, bet ne šifruotai, o arabiškais skaičiais. Tekstas parašytas rašalu su žąsies plunksna. iliustracijoms panaudoti penkių spalvų dažai. Ran-

kraštyje yra apie 250 tūkst. žodžių, o raidžių - nuo 23 iki 30. Daugelio žodžių pabaigoje yra už-raitymas, panašus į skaičių 9. 1912 m. amerikietis bu-kinistas Vilfridas Voiničius (Wilfrid Voynich) - etelės Voinič (ethel Voynich), romano „Gylys“ autorės, vyras - aptiko rankraštį ita-

lijos Fraskačio vienuolyno mokykloje ir jį nupirko. Tarp puslapių gulėjo Pra-hos universiteto rektoriaus laiškas, parašytas 1666 m. iš jo paaiškėjo, kad Šv.Romos imperatorius Rudolfas ii Bohemietis, valdęs nuo 1576 iki 1612 m., nupirko rankraštį už 600 dukatų - tai maždaug

pusketvirto kilogramo aukso. Už kažkokį bepras-mį žodžių kratinį? 2009 m. amerikiečiai mokslininkai iš Arizonos universiteto atkirpo keletą rankraščio skiautelių ir jas ištyrė nau-dodamiesi radioaktyvio-sios anglies metodu, kuris parodė: rankraštis sukur-tas 1404-1438 m.

Wik

imed

ia.o

rg n

uotr.

/ 1�

teisybė ar melasj/b bendraVimas

Kaip išmokti sakyti visą tiesąSu žmonėmis, kurie bet kokioje situacijoje vaizduoja, kad viskas yra gerai, labai lengva ir malonu bendrauti. Tačiau jie patys neretai jaučia diskomfortą, juk jiems tenka aukoti savo interesus, kad išvengtų konfliktų. Kaip nustoti stengtis visiems įtikti ir išmokti atvirai kalbėti apie tai, kas nepatinka?

Kiekvieną dieną žmonės vienas kito klausinėja: „Ar aš galiu..?“, „Ar nieko, jeigu..?“, „Ar tu neįsižeisi, jei aš..?“ ir girdi atsakymus: „Taip, žinoma“, „Viskas gerai“, „Ne, neį-sižeisiu“. Bet kažkodėl tokių „de-rybų“ išdava vis tiek būna barniai ir nuoskaudos. Daugelis susimąsto, ar verta sakyti tiesą. Mat socialiai priimtinas atsakymas anaiptol ne visada reiškia, kad sakome tai, ką galvojame. Kas gi trukdo pasakyti vyrui, kad jausitės nesmagiai, jei jis savaitgalį išvažiuos pas draugus ir paliks jus namuose vieną su tem-peratūra; arba atsakyti prašančiam atidėti skolos mokėjimą draugui, kai jums taip reikia pinigų?

Kodėl taip sunku pasakyti „ne“

Pirmoji priežastis - baimė, kad mūsų pastangos apginti savo inte-resus ir išprovokuos konfliktą, ku-rio metu būsime aprėkti arba kaip nors kitaip įžeisti.

Antroji priežastis - vyraujanti daugelio nuomonė, kad tikrai ar-timi žmonės turi stengtis visur nusileisti vienas kitam. Vadinasi, jei draugaujate su kokiu nors žmo-gumi, tiesiog neturite teisės būti nepatenkinti jo elgesiu.

Trečioji priežastis - baimė būti pasmerktiems. Juk taip nesinori atrodyti ragana, neleidžiančia vy-rui susitikti su draugais, gobšuoliu, nenorinčiu suprasti kito sunkios padėties...

Ir pagaliau ketvirtoji priežastis - baimė būti atstumtiems. Juk jei nebebūsime malonūs ir pradėsime ginti savo interesus, santykiai gali pablogėti arba visai nutrūkti.

Tai sakyti tiesą ar žaisti dvigubą žaidimą? Ar ne paprasčiau paaukoti savo poreikius, užtat likti geriems savo ir kitų akyse? Deja, ne. Nuola-

tinis savęs varžymas dėl kitų garan-tuotai baigiasi kaip tik tuo, ko taip bijome: santykių pablogėjimu. Atsi-sakydami savo poreikių, elgdamiesi pagal kitų pageidavimus, nuolatos prisitaikydami ir nepalikdami vietos sau, mes neišvengiamai kaupiame savyje įtampą, kuri, pasiekusi kri-tinį tašką, būtinai pasireikš. Jei ne grandioziniu skandalu su riksmais, tai psichosomatinėmis ligomis kaip opa, astma, neurodermitas.

Kodėl pavojinga nutylėti teisybę

Buvęs malonus bendravimas pradeda varginti ir net tam-pa skausmingas: sunku jausti džiaugsmą bendraujant su žmo-nėmis, kurie visą laiką pažeidi-nėja jūsų asmenines ribas.Neišreikšti pyktis ir nuoskauda niekur nedingsta. Štai jūs jau pykstate ant to, kam ką tik pa-sakėte „taip“: „Nejau neaišku, kad buvau tiesiog priverstas su-tikti, nors iš tiesų esu prieš?“Pradedate vengti bendrauti su panašiais „nejautriais“ žmonė-mis, o tai sukelia jų nuostabą ir nuoskaudą.Sutikę ką nors daryti, jūs vis tiek bet kokiu pretekstu mė-ginate išsisukti nuo užduoties,

n

n

n

n

nes iš tiesų nenorite to daryti. Toks elgesys gali padaryti di-delę įtaką jūsų reputacijai, juk aplinkiniai pradeda abejoti jūsų atsakingumu.Nutylėdami tai, kas jums ne-patinka, nesuteikiate sau ir kitiems šanso pagerinti san-tykius. Maža to, aplinkiniai, kaskart sulaukdami patikinimo, kad viskas yra gerai, su jumis elgiasi vis blogiau ir blogiau, dažnai patys to net nenujaus-dami.Įprotis slėpti jausmus pavojin-

gas dar ir tuo, kad laikui bėgant patys imame jų nebepastebėti. Su-tikdami negalvodami galime įsivaiz-duoti, kad viskas yra gerai, ir tik po kurio laiko suvokti, kad būtų geriau sakyti tiesą. Svarbu įsisąmoninti, kad pasakyti „ne“ niekada ne vėlu. Būna, kad skubėdami ką nors pa-žadame, sutinkame su tuo, su kuo blaiviai pagalvoję sutikti nenorime. Tuomet vykdome pažadą sukandę dantis, atidėliodami paskutinei mi-nutei ir pykstame, pykstame - ir ant savęs, ir ant kitų. Nieko gero tokioje situacijoje, aišku, nėra, bet jos išvengti iš tiesų yra paprasta. Tą akimirką, kai suprantame, kad mūsų pažadų našta yra per sunki, mes ją galime nusimesti. Bus są-žiningiau, nuoširdžiau ir galiausiai

n

lengviau pasakyti: „Aš paskubėjau pažadėti. Iš tiesų man dabar tai ne pagal jėgas“.

Pauzė apmąstymui

Svarbiausia, ko būtina išmokti - neduoti atsakymo iškart, prieš atsa-kant pagalvoti. Štai apie ką reikėtų pamąstyti per tą pertraukėlę:

Ką dabar jaučiu? Ar manęs ne-užgavo prašymas, kurį ką tik išgirdau, ar elgesys, su kuriuo susidūriau?Jei duosiu sutikimą, padarysiu tai savanoriškai ar dėl spau-dimo? Man tai bus malonu ar jausiuosi nelaimingas?Ar man neatrodys, kad su ma-no interesais nesiskaitoma? Ar supyksiu ant žmogaus, priver-tusio mane ištarti „taip“?Dar svarbu įsisąmoninti ir su-

sitaikyti su faktu, kad aplinkiniai nesugeba skaityti minčių, todėl gali ir nenujausti, kad jų elge-sys jums kelia stiprias neigiamas emocijas. Tiesą reikia sakyti dar ir todėl, kad visi žmonės yra skirtin-gi ir išauklėti taip pat skirtingai. Tai, kas vienam atrodo savaime suprantama, kitam gali taip visai neatrodyti. Kai kada įsivaizduoja-me, kad jei atsakysime artimam žmogui, būtinai įvyks pasaulinė

n

n

n

katastrofa, kad jis be mūsų pagal-bos tikrai prapuls, kad tik auko-dami save, savo laiką, interesus, įpročius galėsime jį išgelbėti ir paremti ir apskritai pervesti jį per ugnį ir vandenį. O neretai pasirodo, kad jam mūsų pagalba visiškai nebūtina ir kad jis visai galėjo susidoroti pats arba su kito žmogaus pagalba.

Kaip parinkti žodžius

Pagrindinė taisyklė - būti man-dagiems ir taktiškiems. Žmogus, sukėlęs jūsų nepasitenkinimą, ti-kriausiai nieko nenorėjo įžeisti, todėl nereikia jo kaltinti nepagar-ba arba piktavališkumu. Venkite apibendrinimų „tu visada...“, „tu niekada...“ ir pan. Būkite konkre-tūs, kalbėkite tik apie tai, kas už-gavo jus dabar. Kalbėkite apie savo jausmus: „Kai tu elgiesi taip, aš jaučiuosi taip ir taip, todėl prašau tave...“ Pavyzdžiui, „kai tu vėluoji į pasimatymą, aš pykstu, nes man atrodo, kad mūsų susitikimas tau nėra svarbus. Prašau, dažniau žiū-rėk į laikrodį“. Psichologai teigia, kad formuluotės, akcentuojant sa-vo jausmus ir išgyvenimus, apie kuriuos pranešame kitam, yra la-bai naudingos. „Aš pykstu, kai imi mano daiktus neatsiklausęs“, „Aš tikrai sutrinku, kai to manęs prašai penktą kartą ir nepastebi, kad jau keturis kartus tau pasakiau „ne“, „Man reikia laiko pagalvoti ir nu-spręsti, ar tai man tinka“. Varto-jant šias formuluotes, neigiamas atsakymas suformuluojamas taip, kad pašnekovo neįžeistų, ir dėl to nepatiriame baimės sukelti jam nepakeliamą skausmą. Be to, jos padeda patiems susivokti, suprasti savo jausmus, kai nenorime sutik-ti, bet pasakyti tiesą yra sunku.

Suteikite sau teisę apsigalvoti. Net jei sutikote su tuo, kas jums netinka, jūs galite pakeisti savo sprendimą. Tačiau bus geriau, jei įprasite atsakyti ne iškart, o sakyti: „Man reikia laiko pagalvoti“.

Laikykitės savo. Ne visi iš pir-mo karto supranta žodžius „ne“, „stop“, „man tai netinka“. Žmo-nėms dažnai atrodo, kad paprašę dar kelis kartus ar tiesiog ignoruo-dami atsakymą jie gaus, ko nori. Būkite pasirengę tam, kad atsaky-mą teks kartoti keletą kartų.

Parengė Milda KunSKaITĖ

ePA-

elto

s nuo

tr.

Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai. Ar visame Lietuvos pajūryje yra sąlygos gaudyti lašišas ir šlakius spiningu ir kada geriausias laikas tai daryti?

Viktoras aRMaLIS

Sezonas

Į akistatą su lašišomis bet kada nenuvyksi: mūsų platumose laiko-tarpis, palankiausias lašišažuves gaudyti spiningu jūros priekrantėje, gana ribotas - tai kovo ir balandžio mėnesiai. Žinoma, šių metų kovo pradžia buvo nepalanki, nes siautė stiprūs vėjai, tačiau gero oro neuž-sisakysi už jokius pinigus. Kas, kad lašišos ir šlakiai nuo kovo pradžios kursuoja palei krantus, persekioda-mi bretlingių ir strimelių būrius. Kartais pasitaiko, kad ir gegužė būna tinkama lašišažuvių žūklei, jei neįšyla vanduo. Kai tik Baltijos priekrantėje vandens temperatūra ima kilti, tuoj pat pasirodo vėjažu-vės, kurios kimba tose pačiose vie-tose, o lašišos ir šlakiai pasitraukia. Tad žiopsoti nėra kada.

Geografija

Lašišas ir šlakius galima vilioti visame Lietuvos pajūryje, tačiau šių žuvų santalka ne visur vienoda. Geriausi lašišažuvių meškeriojimo

ruožai ten, kur neplatūs atabradai ir dugno šlaitas, nyrantis į gelmę, drie-kiasi gana netoli kranto. Ši zona - lašišų ir šlakių medžioklės vieta. Čia įsibridęs iki juosmens spinin-gininkas turi šansą stipriu metimu pasiųsti į tą zoną masyvų masalą, kad jis pakliūtų į lašišų akiratį. Lašišažuvės į atabradus atplaukia retai, todėl meškeriotojui perei-namų „karštų taškų“ daugiau yra Baltijos priekrantėje Latvijoje, nes čia į jūrą įteka daug upių ir upelių, kuriuose - lašišų ir šlakių neršta-vietės. Lašišažuvės ties žiotimis koncentruojasi pavasarį ir rudenį, o žiemą į šiuos „karštus kraštus“

jas vilioja trau-kiančios neršti stintos bei kitos praeivės žuvys.

Kibimo grafikas

Žiemą ir ankstų pavasarį Balti-jos priekrantėje nuo Suomių įlan-kos iki Aistmarių sugaunama dau-giau lašišų, o kovo-balandžio mėne-siais ir gegužę - šlakių. Lašišažuvių kibimo intensyvumas priklauso nuo meteorologinių ir hidrologinių sąly-gų, todėl sunku spėti, kuriuo tiks-liai pavasario periodu jis būna ge-riausias. Tačiau akivaizdūs kibimo

pliūpsniai juntami, kai prie krantų atplaukia stintų ir strimelių tuntai. Lašišažuvės tuo metu puotauja nuo ryto iki vakaro, tačiau dažniausiai jas gaudyti spiningu sudėtinga dėl bangavimo jūroje ir žemos oro tem-peratūros. Tiesa, kai orai tampa šiltesni, o vėjų sezonas būna pa-sibaigęs, antroje balandžio pusėje, pasitaiko labai puikių progų gaudyti lašišas ir šlakius, persekiojančius migruojančias strimeles, kurios tuo metu braukia išilgai pakrančių už 200-300 m nuo vandens ribos. Pa-prastai tokius strimelių būrius lydi kirų eskadrilė. Pagal sparnuočių pi-kiruotes galima sekti strimelių tun-to maršrutą ir nutaikyti momentą, kai jis atsidurs tokiu atstumu nuo spiningininko, kad bus įmanoma iki jo nusviesti blizgę. Patikėkite, netruksite įsitikinti, kad strimelių tuntą eskortuoja lašišos ir šlakiai.

Geriausias laikas

Kada geriausias laikas užmesti masalą? Čia negalioja taisyklė, kad geriausiai kimba auštant. Žiemą ge-riausias lašišažuvių gaudymo laikas - nuo pusiaudienio iki sutemų. Ko-vo-gegužės mėnesiais vaisingiau-sias spiningavimo laikas - tarp 8 ir 11 valandos ryto. Dažnai kuriuo nors momentu tarp pusiaudienio ir pavakariais tikėtinas trumpalaikis kibimo pliūpsnis. Kai vanduo ima šilti, lašišos dažnai medžioja ir vaka-rais. Tokia situacija ypač tikėtina to-mis dienomis, kai lašišažuvės neak-tyvios. Nepaisant nulinio rezultato, rankų nuleisti neverta, nes lašišos priartėja prie kranto prietemoje, kai

nebeįžiūrėsi, kur nuskrieja masalas. Pastebimą įtaką kibimui daro banga-vimas: silpno bangavimo metu laši-šos ir šlakiai aktyviau kimba dieną, per štilį - vėlai vakare.

Jokiu būdu ne drumstas

Kitas faktorius - vandens skaid-rumas. Lašišažuvės prastai kimba po audros, kol vanduo būna stipriai susidrumstęs. Kartais jūra nuskaid-rėja tik po kelių dienų, tada lašišos ir šlakiai kimba labai intensyviai. Padėtis danguje taip pat svarbi: kai virš galvos - nė debesėlio, lašišažu-vės viešumos nemėgsta ir maitinasi tik vėlai vakare, o štai apniukusio-mis, šiltomis dienomis, ypač kai dulkia lietutis, lašišos kimba nuo ryto iki vakaro. Net jei oras tinka-mas, o bangavimas vidutinis, nieka-da nepamirškite, kad žūklės rezul-tatą gali nulemti iš pirmo žvilgsnio nekrintančios į akis subtilybės, todėl pirmiausia įsitikinkite, kad vanduo pasirinktoje vietoje skai-drus. Jei vanduo, jūsų nuomone, drumstokas, paėjėkite pakrante ir už 400-500 m būtinai rasite ruožą skaidresnio vandens. Lygiai taip pat įsižiūrėkite į bangų mūšą: ten, kur ji šniokščia stipriau, - sekluma driekiasi toli į jūrą; ten, kur bangos tykesnės, neputoja, - priekrantė gilesnė. Geriau rinktis pastarąją vietą, nes lašišos čia atplaukia ar-čiau kranto. Ir niekada neskubėkite keisti vietos, nes lašišų meškerioji-mo jūroje spiningu principas - me-todiškai šukuoti akvatoriją. Lašišos vietoje nestovi ir anksčiau ar vėliau užsuks į „jūsų“ plotą.

Pajūrisj/b žūklė

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

kovo 30 d.7-10, 1�.�0-17 val.

balandŽio 5 d.6.�0-10.�0, 16.�0-18.�0 val.

Metimas prieš bangas

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

vyniok ant ūsoMasyvūs Masalai

Kiekvienas patyręs spiningininkas jums nedvejodamas atsakys, kad spi-ninguojant priekrantėje svarbiausias dalykas - masalo užmetimo distan-cija. Lašišažuvės labai retai įplaukia į atabradų teritoriją, jų zona prasideda nuo tos vietos, kur atabradas baigia-si ir į gelmę nusidriekia po vande-niu dugno šlaitas. Čia yra smulkmės susitelkimo vieta, vadinasi, ir lašišų medžioklės zona. Kadangi Baltijos priekrantėje šis šlaitas gana toli nuo kranto, tai masalą užmesti būtina mažų mažiausiai 60-70 m, o neretai jį prireikia skraidinti 90-100 m. Tokį atstumą galima mesti tik blizges ar devonus, tačiau jų svoris turi būti nemažas. Minimalus lašišažuvėms gaudyti naudojamų blizgių svoris yra �0 g, tačiau dažnai prireikia �0-�0 g blizgių.

užkibusi lašiša ar šlakis pašėlusiai priešinasi iki pat paskutinės akimirkos, ir dažnai jiems pavyksta atsikratyti kabliuko prie pat kranto

n

Tauriosios žuvys gaudomos specialiomis blizgėmis

n

14

GALVOSŪKIAIJ/B ŽAIDIMAI

KRYŽIAŽODIS

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠACHMATAI

Nr.1 L.Fresine-M.Pyrligrasas, 2014 m. Baltųjų ėjimas.

Nr.2 M.Palacas-E.Inarkijevas, 2014 m.Juodųjų ėjimas.

Nr.3 V.Bone, 1837 m.Matas 3 ėjimais.

PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ATSAKYMAI

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Bh8 1:0 (1...Rh8 2.Bh8 Kh8 3. Vh2)2 padėtis1...f5 2.gf6 (2.Kh5 Vf3x;2.Kf5 Ve4x) 2...h5 3.Kh5 Vf3 4.Kg5 Vf6)3 padėtis 1.Rh6 Kh6 (1...Kg8 2.Kg6 Kh8 3. Be8x)2.Be7 Kh5 3.Bh7x

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAĖJUSIOS SAVAITĖSATSAKYMAI

VERTIKALIAI: Agronomas. Visagalis. Erina. Sravi. Arina. Metikas. Lena. Vedos. SA. Sena. Sanitaras. NA. Rasotas. Balanos. Oka. Senegalas. Stakėnas. Parakas. Broli. Tikas. Gogenas. Naujas. Ivano. Palatos. Baitas. Para. Genės. Parmos. Tora. Otas. Bulvės. Rudasis. SAS. Tarnas. Benas. LM. Čirvas. Denas. Ga. Stiebas. Skėtis. ITAR. Plaštakės. Kielės. Inesa.

HORIZONTALIAI: Alenas. Gagos. Ml. Serena. Epoletai. Marina. Naganas. SŠ. Gina. Beretės. TT. Gana. Raganos. Čia. La. Salakas. Tiek. Vasalas. Barbė. Simenonas. Purvas. Editos. Balnas. Stotas. Narvas. Morisas. Baimės. Si. AK. Srutos. KE. Vasarotojas. Dėl. Gaisas. Kalas. Betė. Akis. Renis. Tunas. Antipodas. Aivaras. IN. Oskaras. Te. Ana. Ilgas. Priklauso. Asmara.

PAŽYMĖTUOSELANGELIUOSE: Paskutinis kadras.

100 Lt vertės abonementą soliariumų studijos „Equador“ soliariumuose laimėjo:

Barsukovas Andrius(Vilnius)

Dėl prizo skambinti tel.: 238-70-31, 238-70-32

Vilniuje iki balandžio 2 d. 16 val.

•

PRAĖJUSIOS SAVAITĖS PRIZO LAIMĖTOJAS

„Equador“ soliariumai:VilniusPC „BIG“Ukmergės g.369Rūdninkų g.18/2SenamiestisPC „Mandarinas“Ateities g.91PC „IKI“Šeškinės g.32PC „Panorama“Saltoniškių g.9KaunasPC „IKI-GIRSTUPIS“Kovo 11-osios g.ŠiauliaiPC „Saulės miestas“Tilžės g.109PC „Bruklinas“Pramonės g.6

•

•

•

SPRĘSKITE KRYŽIAŽODĮ IR LAIMĖKITE:

PAVYZDYS:RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Trims skaitytojams dovanojame po „Margaritos“ plaukų priežiūros komplektąKryžiažodžio atsakymąsiųskite žinutenumeriu iki balandžio 2 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

SMS1390

/ 15

KAKURO

GALVOSŪKIAIJ/B ŽAIDIMAI

IŠBRAUK SUDOKU

(KOVO 31 - BALANDŽIO 6 D.)HOROSKOPAS

AVINAI supras, kad galima pasiekti le-miamą persilaužimą.

Tai, kuo užsiėmėte iki šiol, ne-teks prasmės, pasenusios idėjos pasitrauks į antrą planą, o prieš jus atsivers nauji horizontai. Bus permainų į gerąją pusę. Palanki diena - šeštadienis.

JAUČIAMS - įtemptas laikotarpis. Po profesinių nesėk-

mių turėsite užgniaužti ambicijas ir persiorientuoti į kitą veiklos sferą. Neverta bijoti nežinomybės ir naujovių, viskas vyksta tik į ge-ra, primena astrologas. Sėkmin-giausia diena - penktadienis.

DVYNIAMS svar-bu nepražiopsoti ga-limybės realizuoti kū-

rybinį potencialą, kurį teikia pla-netos. Naudos duos susitikimai, keitimasis patyrimu, konsultaci-jos. Verslininkai turi ieškoti part-nerių, rengti bendradarbiavimo schemas. Palanki diena - penk-tadienis.

VĖŽIAI spręs dar-bo problemas. Idėjos ir planai bus atmesti,

net neverta jų siūlyti. Baikite tai, ką seniai reikėjo padaryti, reko-menduoja astrologas. Tik atsi-kratę šios naštos galėsite žengti į priekį. Sėkmingos dienos - penktadienis ir šeštadienis.

LIŪTAMS atsivers perspektyvos papil-domai užsidirbti. As-

trologo nuomone, turite aktyviai ieškoti naujo pajamų šaltinio. Pa-siseks, jeigu bendrausite su žmo-nėmis, kurie gali ne tik kalbėti, bet ir spręsti. Sėkmingos dienos - pirmadienis ir trečiadienis.

MERGELĖMS - karjeros metas. Gali-mas dalykas, jums

pasiūlys aukštesnį postą. Tai bū-tų dėsningas jūsų pastangų re-zultatas. Neatsisakykite naujų pareigų, kitaip jūsų nesupras nei kolegos, nei vyresnybė. Pa-lankios dienos - pirmadienis ir antradienis.

SVARSTYKLIŲprofesinės iliuzijos gali dužti. Astrologas

atkreipia dėmesį: neverta nusi-minti, jeigu jūsų nepaskirs į aukštesnį postą, kurio tikėjotės. Dar neišmušė jūsų valanda, vis-kas priešaky. Sėkminga diena - sekmadienis.

SKORPIONAI iš-mėgins jėgas naujoje veikloje. Astrologo

nuomone, turėsite būti aktyvūs ir darbingi, nes gausite įdomių pasiūlymų. Galite pasiekti įspū-dingų rezultatų. Sėkmingos die-nos - ketvirtadienis ir penkta-dienis.

ŠAULIAI gali įgy-vendinti sumanymus, susijusius su karjera

arba su išsilavinimu. Viskas klos-tysis jūsų naudai, todėl nekreip-kite dėmesio į galimus nesutari-mus su vadovybe. Seksis tvarkyti įprastus reikalus. Palankios die-nos - antradienis ir trečiadienis.

OŽIARAGIAMSatsiras karjeros gali-mybė. Tik turite daug

dirbti, būti griežti, reiklūs sau. Reikėtų daugiau dėmesio skirti meilės frontui: galimos nesėkmės ir nusivylimai. Palankios dienos - ketvirtadienis ir šeštadienis.

VANDENIUSaplinkybės patikrins, ar pakankamai ryž-

tingi ir susikaupę. Kad išvengtu-mėte nesėkmių tarnyboje, jūsų veiksmai, susiję su darbu, turi būti griežtesni, racionalesni. Kitu atveju garantuotas konfliktas su vyresnybe, o padariniai skaudūs. Sėkminga diena - ketvirtadienis.

ŽUVIMS seksis ieškoti papildomų pajamų šaltinių arba

kitaip gerinti materialinę padėtį. Astrologas pataria būti išran-kiems ir nesiimti visko iš eilės, jei norite sustiprinti, o ne su-menkinti finansines pozicijas. Sėkmingos dienos - trečiadienis ir sekmadienis.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

AVINAS

DainininkėRasa KAUŠIŪTĖ(1977 m. kovo 29 d.)

BardasOlegas DITKOVSKIS(1955 m. balandžio 2 d.)

DailininkasArvydas KAŽDAILIS(1939 m. balandžio 4 d.)

n

n

n

PAGALBINĖS SKAIČIŲ SUMŲ REIKŠMĖS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ATSAKYMAI

4 1 5 2 63 8 9

7 65 7 4 6 8

2 5 9 69 1 2 5

9 1 51 5 6 2

8 7 9

4 5 1 91 4 7 3

8 3 7 9 29 4 8 27 9 4

2 7 13 9

2 1 8 46 4 8 7

Parengė „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ATSAKYMAI

3 4 1 7 5 8 9 6 22 9 5 3 4 6 7 1 87 8 6 1 9 2 3 4 59 1 8 6 2 5 4 3 76 3 4 9 8 7 2 5 15 7 2 4 3 1 8 9 68 6 3 2 1 9 5 7 44 5 7 8 6 3 1 2 91 2 9 5 7 4 6 8 3

4 6 1 2 3 5 7 8 93 5 8 7 9 1 6 4 22 9 7 6 8 4 1 5 36 2 4 1 5 9 3 7 88 7 5 3 4 2 9 1 61 3 9 8 7 6 4 2 55 4 3 9 2 7 8 6 19 1 2 4 6 8 5 3 77 8 6 5 1 3 2 9 4

PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ATSAKYMAI

17 N U G A L Ė T O J A

16

Pomėgiaij/b laisValaikis

Ko jau ko, o šypsenos ir ironijos, kartais net pačiam sau, visiems pažįstamam politikui Česlovui Juršėnui (75), prieš kelis metus atsisveikinusiam su Seimu, kuriam dirbant įvairiuose postuose atidavė bemaž 20 metų, niekada nestigo. Dabar politikui, kuris yra Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, irgi netrūksta veiklos, tik gal kiek daugiau laiko atsirado poilsiui, mėgstamiausiam žaidimui - šachmatams ir surinktai unikaliai karikatūrų kolekcijai, ko gero, didžiausiai Lietuvoje, tvarkyti.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Šachmatai - puiki proto mankšta

Pats svarbiausias darbas, atimantis dau-giausiai Č.Juršėno laiko, šiuo metu yra Vi-suotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) ren-gimas. Jis yra šio leidinio rengimo moksli-nės tarybos narys. „Tą darbą, kuriam skiriu daugiausiai laiko, darau stropiai, kruopščiai ir sistemingai“, - akcentuoja pašnekovas ir kiek nustemba, kad šį sykį jį šnekinsime apie laisvalaikį, pomėgius.

Politikas, ko gero, geriausiai pailsi, kai randa laiko Juršėnų dinastijos pagrandukui - beveik metukų proanūkėliui Jurgiui. „Jis jau bėgioja ir ne visi spėjame paskui jį“, - juokiasi vyras. Č.Juršėnas laisvalaikio po-mėgiams priskiria ir kasdieninį laikraščių, žurnalų skaitymą. Tarp jo mėgstamiausių laikraščių yra ir „Respublika“, ypač jam patinka, kad savaitgaliais čia randa įdėtų ir šachmatų užduočių. „Manau, ir kiti leidiniai turėtų pasekti jūsų pavyzdžiu ir suteikti šachmatų mėgėjams tokį malonumą, - sako politikas, kurį šachmatai lydi nuo vaikystės, nors pirmiausia tėvas išmokė lošti šaškėmis ir kortomis.

O šachmatais žaisti Česlovas išmoko tada, kai mokėsi Ignalinos vidurinėje mokykloje. Kai gyveno pas moteriškę, kuri priimdavo poilsiautojus iš tuometinio Leningrado, kartą apsistojęs svečias, geras šachmatininkas, ir išmokė vaikinuką to proto meno, kuris tapo aistra visam gyvenimui. „Šachmatai - labai naudingi žmogui, nes verčia mąstyti visom kryptim, matyti veiklos lauką - 64 juodus ir baltus langelius, matyti 32 figūras ir gal-voti, kaip įspėti priešininko veiksmus ir jį pergudrauti. Įgūdis greitai padaryti tinkamą sprendimą, kaip žaidžiant šachmatais, man pravertė ir pirmininkaujant Seimo salėje. O dabar, mano amžiuje, šis puikus užsiėmimas

padeda išlaikyti gerą atmintį, - džiaugiasi politikas.

Kai tik nutveria laisvesnę valandėlę, azar-tiškas politikas lošia šachmatais kompiuteriu. Jo priešininkai yra nematomi, bet užtai iš viso pasaulio. „Mėgstu partijas kompiute-riu. Žaisti galima ir dieną, ir naktį, bet reikia jausti saiką. Žaidimo partneriai iš Lietuvos atpažįsta mano slapyvardį ir žino, su kuo žaidžia“. O sekasi aistruoliui tikrai neblogai. Pagal pagrindinę programą, kurioje reitingų skalė yra nuo 1000 iki 2000, Č.Juršėnas turi daugiau kaip 1600 laimėtų partijų, o kartais ir dar daugiau.

Juokas - geriausias vitaminas

Kita Č.Juršėno aistra - karikatūrų kolek-cionavimas. Karikatūristų dėmesiu jis nieka-da nesiskundė, atvirkščiai - jo gal net buvo kiek per daug, ypač tada, kai buvo išrinktas Seimo pirmininku, vėliau pavaduotoju. Anot žurnalistikos veterano ir Č.Juršėno bičiulio dar nuo tų laikų, kai politikas darbavosi žur-nalistikoje, Domo Šniuko, šaudė karikatūris-tai jį iš dešinės ir iš kairės veik kasdien, o jis gyvas ir sveikas. „Tas aštrias plunksnas kolekcionuoja, studijuoja, kažką užrašinėja,

vedžioja užsienio delegacijas prie „Juoko sienos“ savo kabinete ir net naudos išspau-džia“, - rašė D.Šniukas prieš kelerius metus išleistos karikatūrų knygelės „Kodėl nerauda Česlovas Juršėnas?“ įžangos žodyje.

Koks tos „Juoko sienos“ likimas, teirau-jamės unikalios kolekcijos savininko. „Tie visi eksponatai, kurie kadaise kabėjo ant tos sienos, atiduoti į Seimo archyvą. Kas ir kaip juos tvarkys, ar tas dideles lentas, ant kurių buvo karikatūros, išlaikys ar tik nufo-tografuos ir kažkur padės, nežinau. Dar į tą archyvą esu atidavęs ir daug įvairių palaidų karikatūrų. Tad pagrindinis diapozitoriumas mano sukauptam šaržų „turtui“ yra Seimo archyvas, kuriam aš stengiuosi dirbti dar ir tvarkydamas visokius popierius namie ir čia. Manau, tie humoristiniai ir ironiški piešiniai, kuriuose pavaizduotas ne vien aš, bet ir kiti atkurtos Nepriklausomybės meto veikėjai, įvykiai, pasitarnaus istorijai“.

Žinoma, Č.Juršėnas kai ką iš pačių įdo-miausių karikatūrų bei šaržų yra pasilikęs namie - bute Žirmūnuose, kuriame gyve-na daugybę metų. Džiaugiasi radęs ir savo pirmąjį šaržą, pieštą 1946 m., kai jam buvo aštuoneri, vieno tėvų namuose nakvojusio pakeleivio.

Kokia buvo ir yra politiko jausena, pa-mačius kaskart naują jo karikatūrą? Kokie mėgstamiausi jo karikatūristai? „Ant dai-lininkų niekada nepykau ir nepykstu. Bu-vo ir nevykusiai padarytų šaržų, sakyčiau, kur dailininkas pasielgė neetiškai, bet ką čia pyksi. Aš esu žurnalistas ir puikiai su-prantu, kad laikraščiui ar žurnalui reikia to ar kito politiko šaržo tokio, o ne kitokio. Tai ką čia gali protestuoti. Todėl visada nuleisdavau garą ir pamokydavau partijos lyderį Algirdą Brazauską, kuris labai jau-triai reaguodavo į šaržus, neimti tų išsi-dirbinėjimų į širdį. Sakydavau, nekreipkit dėmesio, užsiauginkit storesnę odą, tokią kaip mano, tai bus lengviau gyventi“, - šypsosi politikas.

Tad vis dėlto įdomu, kaip gerbiamas Česlovas, per visas politines audras, balas, nesiliaujančias kritikos bangas ir retesnius ramybės atoslūgius sugebėjo neprarasti gero ūpo ir šypsenos? „Šypsena nieko ne-kainuoja, bet yra brangiai parduodama“, - trumpai ir drūtai atsako Č.Juršėnas. Beje, politikas stengiasi niekada nepraleisti tradi-cinių balandžio 1 dieną atidaromų karikatūrų parodų, o tarp jį piešiančių dailininkų turi ir gerų bičiulių.

Kiek kainuoja Česlovo Juršėno šypsenaRedakcijos archyvo nuotr., piešiniai iš Č.Juršėno karikatūrų kolekcijos

Sauliaus Medžionio pieš.

edm

undo

Ung

urai

čio

pieš

.- Nustok mane vadinti kolega

Rimo Valeikio pieš.

Vytauto Jurkūno pieš.

Adolfo Užos pieš.

Česlovo Juršėno didžiausia aistra ir proto mankšta - šachmatai

n