Kai kurių šalių ir nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų patirtis nustatant nacionalinius kaimo paukščių populiacijų indeksus ir jos panaudojimo

galimybės Lietuvoje

Petras KurlavičiusLietuvos ornitologų draugija

1. ES Kaimo plėtros taisyklės nurodo, kad Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos dinamika yra svarbus nacionalinių kaimo plėtros programų ekologiškumo, palankumo biologinei įvairovei indikatorius. Europos Sąjungos valstybėse nuspręsta šio rodiklio pagalba vertinti agrarinės aplinkos kokybę. Jo pripažinimas jau tapo svarbiu žingsniu siekiant Europoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

2. Šis sprendimas daugeliui naujųjų ES šalių žemės ūkio ir aplinkosaugos specialistų, susijusių su kaimo plėtra iškėlė naujų klausimų. Kai kuriuos iš jų aš pabandysiu įvardinti. Taip pat bandysiu apibendrinti pažangią kitų šalių patirtį, kuria galėtume pasinaudoti mūsų šalyje.

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos – svarbus žemės ūkio

politikos ir ypač nacionalinių kaimo plėtros programų palankumo biologinei

įvairovei indikatorius

Biologinei indikacijai (bioindikacijai) naudojami duomenys gaunami vykdant perinčių paukščių populiacijų stebėseną (monitoringą). Daugelyje

šalių stebėjimai vykdomi daugiau nei 200 būdingų agrarinio kraštovaizdžio vietų (tyrimo plotų). Naudojami taškinių apskaitų ir/arba linijinių transektų metodai. Dalyje šalių stebėsena

vykdoma jau ilgą laiką.Tamsiai žalia – daugiau kaip 10 metų

Žalia – nuo 5 iki 10 metų

Žalsva – mažiau nei 5 metai

Žvaigždute pažymėtos šalys, kuriose stebėsena pradedama

***

*

40

60

80

100

120

1970

1972

1974

1976

1978

1980

1982

1984

1986

1988

1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

Year

Popula

tion index (

1970=

100)

All common birds (111)

Woodland birds (33)

Farmland birds (19)

Gautų biologinių indikatorių pavyzdžiai (1): Didžiosios

Britanijos indeksai

+ 6%

- 43%

- 11%

Svenska fågelindikatorer

0.4

0.6

0.8

1.0

1.2

1974 1978 1982 1986 1990 1994 1998 2002 2006

Po

pu

lati

on

s i

nd

ex

(1

97

5=

1)

Woodland birds (26)

Other common birds (21)

Farmland birds (19)

Year

Gautų biologinių indikatorių pavyzdžiai (2): Švedijos

indeksai

0%

- 41%

- 25%

Source:Swedish Environmental Protection Agency, Åke Lindstrom

Europos biologinės įvairovės indikatorius:

agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas

Tai pirmas bandymas vertinti biologinės įvairovės bendrą būklę

50

60

70

80

90

100

110

1980 1985 1990 1995 2000 2005Year

Po

pu

latio

n in

de

x (1

98

0=

10

0) Common farmland

birds have declinedDown 28% (19 species)

EU long-list Structural & Sustainable Development indicator

Kokias paukščių rūšis EK rekomenduoja stebėti nustatant Europos agrarinio

kraštovaizdžio “paukščių indeksą”?

Dirvinis vieversys

Storkulnis

Dagilis

Keršulis

Geltonoji starta

Pelėsakalis

Kuoduotasis vieversys

Šelmeninė kregždė

Paprastoji medšarkė

Juodakaktė medšarkė

Paprastasis griciukas

Pilkoji starta

Geltonoji kielė

Karklažvirblis

Kiauliukė

Paprastasis purplelis

Varnėnas

Rudoji devynbalsė

Pempė

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksai rodo, jog Vakarų Europoje paukščių populiacijos labai sumažėjo aštuntame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Šiuo metu šis procesas dalinai stabilizavosi.

Laukinių gyvūnų populiacijų sumažėjimas yra rimta gamtosaugos problema lygumų žemės ūkio regionuose Šį procesą iššaukė žymūs žemės ūkio veiklos pokyčiai

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas ateityje parodys proceso pokyčius – tikėtina, biologinės įvairovės atsistatymą

Išvados, kurias galima daryti jau dabar:

Agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) paukščių populiacijų indeksas

(KPPI): kas tai? Tai grupės (keliolikos rūšių) kaimo paukščių populiacijų

bendrą gausos pokytį (trendą) vertinantis rodiklis (indeksas)

Sukurtas atspindėti kaimo paukščių ir kitos biologinės įvairovės būklės pokyčius

KPPI yra lyg savotiškas barometras, rodantis bendrą agrarinio kraštovaizdžio, žemės ūkio plotų “sveikatingumą”, būklę bei ūkininkavimo darnumą, ekologiškumą

KPPI nustatymo schema numatyta taip, kad nuolat stambiu masteliu būtų testuojama žemės ūkio politika ir praktinė veikla

KPPI pasiūlė tarptautinė Europos mokslininkų grupė, pasivadinusi Europos įprastų paukščių stebėsenos projektas (PECBMS), veikianti prie Europos paukščių apskaitų tarybos (EBCC). Detaliau žr.www.ebcc.info

Kodėl šį indeksą skaičiuoti vertinant daugelio (keliolikos) rūšių populiacijų

gausos trendus yra geriau, nei kelių ar vienos?

Todėl, kad viena ar kelios rūšys blogiau atspindėtų daugelio rūšių, galinčių turėti labai specifinius reikalavimus buveinei, populiacijų būklę.

Žymiau geriau yra indeksą nustatinėti sąlyginai didelei grupei rūšių, atstovaujančių kuo daugiau ekologinių grupių (pogrupių). Toks rodiklis duos labiau integruotą vaizdą apie tai, kokią įtaką organizmams turėjo iš anksto nebūtinai žinomi aplinkos sąlygų pokyčiai.

Indeksas turėtų būti naudojamas kuriant ir tobulinant gyvūnams, augalams bei jų buveinėms ir augavietėms palaikyti agrarinėse ekosistemose skirtas priemones bei ekologizuojant žemės ūkio veiklą.

Ar KPPI gali būti naudojamas nustatyti, vertinti biologinės įvairovės būklę NATURA

2000 saugomose teritorijose?

Ne. Tyrimo plotų išdėstymo schema ir apskaitos metodika parinkta taip, kad būtų gaunama informacija apie bendrą agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) būklę ir apie žemės ūkio veiklą.

Jei šalyje tyrimo plotų bus parinkta daug, kai kurie jų tikriausiai pateks į agrariniame kraštovaizdyje esančias NATURA 2000 saugomas teritorijas, tačiau jose surinktos informacijos kiekis bus nepakankamas daryti statistiškai pagrįstoms išvadoms.

NATURA 2000 vietose reikia (numatyta) vykdyti specialų retų rūšių (paukščių, kitų gyvūnų, augalų) monitoringą.

Ar KPPI gali būti naudojamas nustatyti, vertinti biologinės įvairovės būklę kituose kraštovaizdžiuose, pavyzdžiui, miškuose?

Ne. KPPI nustatymui parinktos specifinės rūšys, kurių dalis apskritai miškams nebūdingos.

Tarptautinė Europos mokslininkų grupė Europos įprastų paukščių stebėsenos projektas (PECBMS) rengia kitų buveinių, tame tarpe ir miškų, biologinės įvairovės būklės vertinimo metodikas.

Tikėtina, jog ateityje bus parengti specialūs, panašūs į KPPI rodikliai kitų buveinių biologinės įvairovės būklei vertinti.

Ar KPPI gali būti nustatomas tose šalyse, kur kai kurios iš metodikoje nurodytų 19 rekomenduojamų stebėti paukščių rūšių

neaptinkamos, arba yra retos, ir dėl to apie jų populiacijų gausą duomenų nebus

surinkta? Taip. Apskaitų plotai turi apimti, reprezentuoti šalies agrarinį kraštovaizdį (žemės ūkio naudmenas). Didžiausią dėmesį reikia skirti toms rūšims, kurios iš 19 monitoringui Europoje pasiūlytų rūšių šalyje yra plačiai paplitę. Stebimų rūšių sąrašus šalys ES narės gali papildyti, keisti. Pageidautina į monitoringo rūšių sąrašą įtraukti papildomas, kitas rūšis, kurios agrariniame kraštovaizdyje šalyje yra įprastos.

2003 metais monitoringui buvo pasiūlyta 23 paukščių rūšys. Atlikus įvairiausią surinktų duomenų analizę, 2005 m. buvo pasiūlyta rūšių skaičių sumažinti iki 19. Indekso taikymo nuostatose nurodoma, kad rūšių sąrašas bei jų skaičius bus peržiūrimi ir ateityje.

Kurie metai laikomi atskaitos tašku, arba kaip pateikti ilgamečius stebėsenos

rezultatus?

Europos įprastų paukščių monitoringo projektas (PECBMS) šį klausimą iki šiol koordinavo. Įvairių analizių reikmėms (konkrečiais atvejais) tai buvo derinama su šalių atstovais.

Atsiskaitydamos Europos Komisijai apie kaimo plėtros

programos vykdymą, šalys narės turėtų teikti duomenis nuo 2007 m. Jei jos gali pateikti duomenis už ankstesnį laikotarpį, tai turi būti padaryta geriausiu būdu.

Pastarojo laikotarpio atskaitos taškas turėtų būti 2000 m., bet kuo daugiau žinosime apie praeitį, tuo geriau suprasime dabartį.

Europos Komisija jau pilnai įteisino šį indeksą. Ką daro atskiros ES šalys?

Kai kuriose šalyse paukščių populiacijų monitoringą vykdančių organizacijų pajėgumai buvo nepakankami. Joms teikiama parama arba valstybiniai užsakymai.

Norint duomenis analizuoti statistiškai, kai kuriose šalyse iki šiol vykdyto monitoringo apimčių nepakanka. Todėl kai kuriose šalyse monitoringo plotų išdėstymą siekiama pagerinti. Kai kur tai jau padaryta.

Kai kuriose šalyse naujai sukurta paukščių populiacijų monitoringo programa, t.y. darbas pradėtas nuo pat pradžių.

Šalių vyriausybės yra atsakingos už ES Kaimo plėtros taisyklių įgyvendinimą. Kaip

geriau taikyti šių taisyklių nuostatas dėl KPPI?

ES Kaimo plėtros taisyklių nuostatų dėl KPPI įgyvendinimas šalyse narėse neturėtų sukurti daug problemų ten, kur yra sukaupta didesnė ar mažesnė patirtis, kur monitoringas jau buvo vykdomas anksčiau.

Šalyse, kur perinčių paukščių apskaitos jau buvo vykdomos anksčiau, dubliuoti šią veiklą nebūtų išmintingas sprendimas. Taip pat nebūtų tikslinga kurti naujus metodus.

Taisyklės duoda impulsą peržiūrėti esamą monitoringo formatą ir apimtis. Siekiama išlaikyti galimybę lyginti ir naudoti tiek anksčiau šalyse surinkus, tiek ir kitose valstybėse sukauptus duomenis.

Ar gali būti KPPI panaudotas atskirų agrarinės aplinkosaugos priemonių,

programų efektyvumo palaikant biologinę įvairovę vertinimui?

Taip, bet su išlygomis. Pati paprasčiausia monitoringo tyrimų schema neleidžia kelti tokio uždavinio. Padidinus tyrimų plotų skaičių ir juos atitinkamai išdėstant, atskirų priemonių efektyvumą galima būtų vertinti šalies mastu.

Monitoringas visuomet turi būti taip suplanuotas, kad gaunama informacija rodytų statistinį ryšį tarp perinčių paukščių vietos populiacijų gausos ir žemės ūkio veiklos (priemonės ar programos intensyvumo, jos taikymo apimties ir pan.).

Visuomet būtina laikytis eksperimentų planavimo taisyklių (pvz., numatyti kontrolę, pakartojimus, stratifikuotą atsitiktinį tyrimo plotų išdėstymą, statistinį apdorojimą ir pan.).

Kaip teisingai interpretuoti informaciją, susijusią su KPPI?

Kaip teisingai interpretuoti informaciją, susijusią su KPPI?

KPPI: pastarųjų metų dinamikos tendencijos ES šalyse

Common bird index; Common farmland species (33 species)index 1990 = 100geo\time 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005EU (25 countries)86.0 84.0 82.0 81.0 80.0 81.0 82.0 77.0 76.0 78.0 79.0Belgium 94.6 88.5 87.5 85.7 83.6 64.9 72.5 56.0 63.9 72.3 67.6Czech Republic118.5 107.9 86.4 86.4 71.3 72.9 78.9 80.9 70.0 85.4 65.8Denmark 84.2 83.7 80.1 78.3 84.1 79.9 78.3 73.6 71.0 68.1 60.3Germany 119.4 126.9 115.6 110.8 125.5 113.9 107.7 98.8 84.9 86.1 90.5Estonia 57.4 83.1 77.2 74.5 77.2 82.9 : : : : :Ireland : : : 100.0 113.1 116.2 115.8 116.5 108.0 107.8 108.6Spain : 100.0 112.2 116.6 123.2 126.1 128.8 119.0 115.3 118.6 121.8France 82.8 87.7 89.4 87.1 83.3 82.0 81.5 82.0 78.1 83.0 82.5Italy : : : : : 100.0 93.3 78.4 74.2 81.7 88.4Latvia 100.0 109.0 109.7 119.8 111.0 104.0 127.7 113.2 118.6 108.7 117.0Netherlands79.4 83.9 82.2 80.7 79.5 77.7 75.2 73.6 73.2 75.2 76.6Poland : : : : : 100.0 95.0 92.6 84.9 86.1 90.5Portugal : : : : : : : : : 100.0 101.0Finland 96.6 87.7 85.2 91.0 91.1 89.9 97.1 91.9 94.2 94.2 91.7Sweden 90.5 84.8 81.1 82.4 72.9 72.4 73.6 68.8 70.7 61.6 61.1United Kingdom83.1 81.2 76.0 72.8 74.4 78.7 81.2 76.8 73.3 71.9 71.1Norway 100.0 51.9 53.2 51.4 57.6 57.8 55.3 50.3 47.9 46.5 45.8Switzerland: : : : 100.0 110.6 92.6 99.7 94.2 101.9 111.5:=Not available Source of Data:EurostatLast Update:19.08.2008Date of extraction:8 Oct 2008 12:16:20 GMTHyperlink to the table:http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=tsdnr100General Disclaimer of the EC:http://europa.eu/geninfo/legal_notices_en.htm

Paukščių populiacijų indeksų dinamika Didžiojoje Britanijoje, priklausomai

nuo rūšių ekologinės specializacijos

Dirvinio vieversio, pempės ir pievinio kalviuko populiacijų trendai Vokietijoje

Geltonosios startos populiacijos trendai Vokietijoje priklausomai

nuo žemės ūkio intensyvumo (išvystymo lygio; buvusioji Vakarų

Vokietija ir Vokietijos Demokratinė Respublika

Dirvinio vieversio populiacijos trendai

Vokietijoje priklausomai nuo žemės ūkio

intensyvumo (išvystymo lygio; buvusioji Vakarų Vokietija ir Vokietijos

Demokratinė Respublika

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo projekto

(reikalingo, numatomo) veiklų Lietuvoje organizacinė-loginė struktūra (1):

1. Monitoringo tyrimo vietų (maršrutų ir apskaitos taškų) išdėstymo plano (strategijos) parengimas ir periodiškas aktualizavimas;

2. KPPI skaičiavimui tinkamiausių rūšių Lietuvoje parinkimas (pirmaisiais metais) ir jų sąrašo aktualizavimas (pagal poreikį; ateityje);

3. Turinčių reikiamą kvalifikaciją tyrėjų parinkimas;

4. Tyrėjų mokymas, instruktavimas ir kvalifikacijos vertinimas;

5. Metodinės medžiagos (darbinių paukščių apskaitos ir pažinimo metodikų; kompiuterinių mokymo programų) parengimas, aktualizavimas, viešinimas;

6. Mokymui skirtų paukščių balsų įrašų įsigijimas, parengimas, viešinimas (paukščių balsai būtinai turi būti įrašyti Lietuvoje);

7. Tyrėjų darbo grafikų parengimas, aprūpinimas reikalingu inventoriumi;

8. Tyrėjų konsultavimas vietoje;

9. Naujų apskaitos maršrutų ir taškų parinkimas vietoje, siekiant kuo geriau suplanuoti tyrimo schemą, visai tai gerinant prie numatytų uždavinių;

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo projekto veiklų

Lietuvoje organizacinė-loginė struktūra (2):

10. Apskaitos maršrutų ir taškų aprašymas, buveinių ir kontūrų išskyrimas; veiklų bei ūkinių priemonių kartografavimas vietoje naudojant aeronuotraukas ir GIS technologijas;

11. Paukščių apskaitos (duomenų rinkimas gamtoje);

12. Kasmet surenkamų duomenų įvedimas į kompiuterį, jų testavimas, klaidų aiškinimas, taisymas, archyvavimas;

13. Duomenų bazės sukūrimas, aktualizavimas, apsaugos sistemos sukūrimas ir palaikymas;

14. Duomenų apdorojimas, KPPI skaičiavimas;

15. Duomenų ir KPPI rodiklio teikimas užsakovui (t.p. statistikos institucijoms ir kitoms suinteresuotoms žinyboms);

16. Projekto koordinatorių kvalifikacijos palaikymas, kėlimas, dalyvavimas tarptautiniuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose;

17. Ataskaitų ir informacijos užsakovui bei kitoms iš anksto numatytoms institucijoms rengimas.

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo planuojamo projekto kai kurių veiklų

kalendorinis grafikas

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XIIPaukščių apskaitos

Tyrėjų mokymas

Tyrėjų konsultavimas vietojeMetodinės medžiagos rengimas, aktualizavimas, viešinimasApskaitos maršrutų, taškų aprašymas vietojeDuomenų įvedimas į kompiuterį, jų testavimasBiologinės indikacijos duomenų bazių (paukščių, kraštovaizdžio (pasėlių)) kūrimas, palaikymas, aktualizavimas, apsaugaDuomenų apdorojimas, analizė, KPPI skaičiavimasProjekto koordinatorių (vadybininkų) kvalifikacijos palaikymas, kėlimas

MĖNESIAIVEIKLOS

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų monitoringo planuojamo projekto svarbiausios

svarbiausios netradicinės infrastruktūros poreikis

- programinė įranga ir grafinė duomenų bazė profesionaliam darbui su GIS;

- programinė įranga profesionalių duomenų bazių kūrimui;

- priėjimas prie naujausių ortofoto ir palydovinių nuotraukų (norint paukščių apskaitų vietovėse įvertinti kraštovaizdžio struktūrą, laukų kontūrus, pasėlius, kt.);

- galimybė gauti informaciją iš registrų centro (pagal poreikį);

-galimybė gauti kai kuriuos meteorologinius duomenis;

- galimybė naudotis žemės ūkio informacinės sistemos duomenimis apie konkrečiose vietose vykdomas agrarinės agrarinės aplinkosaugos priemones ir programas.

Lietuvoje (LOD) apie perinčių paukščių populiacijų gausos

dinamiką surinktų duomenų kiekis,

būklė ir tinkamumas KPPI skaičiuoti

- duomenys rinkti nuo 1986 m.,

- nuo 1995 m. jie tinka KPPI skaičiavimui (integruotai vertinant žemės ūkio įtaką biologinei įvairovei). Siekiant geriau išpildyti matematinės statistikos reikalavimus, ateityje tyrimų apimtis turi būti didesnė,

- sutarta juos 2008 m. pabaigoje apdoroti Olandijos statistikos valdyboje.

Projektą rėmė: