1

ÁVADASÁVADASÁVADASÁVADASÁVADASTemos aktualumas. Temos aktualumas. Temos aktualumas. Temos aktualumas. Temos aktualumas. Pastaruoju metu Lietuvoje dël prastø materialinio ir

socialinio gyvenimo sàlygø smunka dalies ðeimø dorovë, prastëja emocinis vai-kø saugumas. Vis daugiau jø tampa socialiniø blogybiø aukomis. Pastebëtinidideli vaikø prieþiûros, ugdymo bei elgesio kontrolës trûkumai. Tai ypaè bûdin-ga ðeimom, kurios gyvena þemiau skurdo ribos (Skurdo maþinimo Lietuvojestrategija, 2000). Vis daugiau vaikø niekur nesimoko ir nedirba, valkatauja,elgetauja. Nedorø suaugusiøjø ir bendraamþiø jie átraukiami á nusikalstamà veiklà,girtuokliavimà, narkomanijà. Socialiniuose praneðimuose apie þmogaus socia-linæ raidà Lietuvoje (Gyvenimo lygis ir þmogaus pasirinkimo galimybës, 1996–2001, Socialinis praneðimas, 1999–2001) bei oficialiuose Statistikos departa-mento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës leidiniuose (Lietuvos vaikai, 2001,www.std.lt) paþymima, kad nuo 1990 m. daugiau kaip du kartus padaugëjo nu-sikaltusiø nepilnameèiø. Net tris kartus padidëjo nepilnameèiø, padariusiø sun-kiø kriminaliniø nusikaltimø, skaièius. Antai, Lietuvos Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos parengtoje ataskaitoje apie ðvietimo bûklæ Lietuvoje (Lietuvos ðvieti-mas 2000, 2001, www.smm.lt) atkreipiamas dëmesys á nepilnameèiø nusikalsta-mumo didëjimà. Vis daugiau nusikalsta jaunesniø vaikø. Dar stokojama moksli-niø tyrimø, jø panaudojimo praktikoje galimybiø atskleidimo.

Jau yra tyrimø, atskleidþianèiø ugdomàjà veiklà, susijusià su rizikos grupësvaikais. Visø pirma tai pasakytina apie tyrimus, kuriuose nagrinëjamas ðeimos,aplinkos vaidmuo ir átaka vaiko asmenybei. Paþymëtini Z. Bajoriûno (1978,1994), B. Bitino (1974, 1994), K. Hobson (1993), B. E. Robinson (1993), P. Skin(1993), J. Litvinienes (1996), U. Mielke (1997), J. Vaitkevièiaus (1999), G. Kvies-kienës (2000), L. Rupðienës (2000) tyrimai, skirti ðeimai, sociumo vaidmeniui irjø átakai ugdytinio socialinei raidai. Atskleidæ ypatingà ðeimos aplinkos svarbàvaiko ugdymui ir ávertinæ vaiko padëtá ðeimoje V. Aramavièiûtë (1975) ir Z. Ba-joriûnas (1994) nustatë, kad þalingiausi vaiko ugdymui ðeimoje yra nenormalûstëvø tarpusavio bei vaikø ir tëvø santykiai, jø nepasitikëjimas tëvais ir ðeimosirimas.

Siekiant Lietuvoje gerinti vaikø ugdymà ðeimose, vis didesnis dëmesys ski-riamas jø ugdymo bûklës psichopedagoginei analizei. Pavyzdþiui, G. Kvieskie-në (2000) teigia, kad, sumaþëjus vaikø uþimtumui, socialiai reikðminga paskuti-nio deðimtmeèio veikla, vis daugiau moksleiviø nelanko mokyklos, nusikalsta.Analogiðko tyrimo, atlikto Vokietijoje (lyginant didþiøjø Europos miestø padë-tá), iðvados aptinkamos ir P. Hansbauer (1998) mokslinëje studijoje. G. Valickas(1997) Lietuvoje nagrinëdamas asocialaus elgesio psichologines iðtakas, paþy-mëjo kad, asocialus elgesys yra „polideterminuotas“ reiðkinys. Jam kuriantissàveikauja ávairiø lygmenø veiksniai. Vienas ið jø yra þiniasklaida. Jà analizuoja

2

A. Dobryninas (2000). Kitas veiksnys yra bendraamþiø átaka. Jà socializacijosprocese nuodugniai tyrinëjo L. Þadeikaitë (1990), H. Remðmidt (1994), P. Hans-bauer (1998), M. Barkauskaitë (2000, 2001), F. Schallenberg (2000), V. Mudrik(2000), F. Mustaeva (2001). Jø darbuose ypatingas dëmesys skiriamas vaikoindividualybei. Originalus ir iðsamus yra M. Barkauskaitës (2001) tyrimas, ku-riame detaliai atskleidþiama paaugliø elgesio dinamika.

Kai kuriø psichologø ir teisininkø darbuose nagrinëjami nusikalstamumoprevencijos klausimai. Pavyzdþiui, P. Laurie (1965), A. Dapðys (1984), A. Èepas(1973, 1986), V. Justickis (1984, 1993, 2001), P. Kratcoski (1990), G. Keiser(1993), A. Mergen (1995), H. Jenssen (1997), G. Babachinaitë (2000), G. Hoch-riakov (2000) pateikia sociokriminalinius ir psichokriminalinius tyrimus. Juosedidelis dëmesys skiriamas vaikø teisës paþeidimø sàlygoms bei jiems taikomøprevencijos priemoniø efektyvinimo galimybëms atskleisti.

Disertacijos temai yra svarbûs L. Slavinos (1958, 1998), J. Lauþiko (1970,1993), V. Aramavièiûtë (1975), A. Jakovlevo (1977), Z. Bajoriûno (1978), M. Aki-movos ir V. Kozlovos (1980), R. Paulausko (1988), S. Ehly (1989), H. Bovet(1994) fundamentiniai tyrimai, kuriuose, be bendrø vaikø ugdymo sàlygø nagri-nëjimo, dëmesys skiriamas ir individualiam darbui su vaikais, padariusiais tei-sëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø.

Vis labiau domimasi individualiu darbu ir individualiu priëjimu prie vaikø.Nagrinëdama jas V. Aramavièiûtë (1975) parodë, kad vaikø elgesio sutrikimaigali bûti netinkamø emociniø ryðiø su kitais þmonëmis rezultatas.

Individualus darbas su vaikais yra sunkus ir sudëtingas. Z. Bajoriûnas (1978)atkreipia dëmesá á tai, kad individualø darbà su paaugliais teisëtvarkos paþeidë-jais sunku tirti dël to, kad dalis ðeimø nori iðsaugoti ðeimos paslaptis ir vengiakalbëti apie tikràsias jø vaikø nusiþengimø prieþastis arba jø nesuvokia.

M. Barkauskaitë (2000), nuosekliai iðtyrusi paaugliø tarpusavio santykiøsociopedagoginæ dinamikà, padarë iðvadà, kad dirbant individualø ugdomàjádarbà su paaugliais teisëtvarkos paþeidëjais trumpalaikës prevencinës priemo-nës neduoda svariø rezultatø.

Esant sudëtingai vaikø nusikalstamumo situacijai mûsø ðalyje, 1997 m. ko-vo 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Vaikø ir paaugliø nusikals-tamumo prevencijos nacionalinæ programà (Vaikø ir paaugliø nusikalstamumoprevencijos nacionalinë programa, 1997). Ja siekiama sukurti vaikø teisiø ap-saugos ir jø nusikalstamumo prevencijos konkreèias priemoniø programas ap-skrityse, miestuose ir rajonuose. 1997 m. Klaipëdos apskrityje buvo pradëtasrengti delinkventumo rizikos veiksniø, lemianèiø vaikø ir paaugliø elgsenà,teritorinis monitoringas (Bitinas, Juodaitytë, Rupðienë, 1997). Tai rimtas indëlisá prevencinës pedagogikos, panaudojant mokykliná monitoringà, kûrimà. Ta-

3

èiau kol kas nëra atlikto iðsamaus mokslinio mokyklinio monitoringo tyrimo,atlikto konkreèiomis sàlygomis (teoriniu ir praktiniu aspektais). Kà tik minëtøautoriø nurodytos mokyklinio monitoringo galimybës yra realus akstinas diser-tacijos tyrimui pasirinkta tema organizuoti ir plëtoti, atliekant individualø darbàsu rizikos grupës vaikais.

Mokyklinio monitoringo tyrimø, nuosekliai atliktø ir apibendrintø Lietuvo-je nëra. Tokio darbo pavyzdþiø neaptikta ir uþsienyje, ypaè leidiniuose, skirtuo-se psichopedagoginei ar socialinei pedagoginei rizikos grupës vaikø nusikalsta-mumo prevencijos veiklai nagrinëti. Stokojama moksliniø tyrimø, skirtø bûtentindividualaus darbo realizavimui, taikant mokykliná monitoringà.

Tyrimo objektasTyrimo objektasTyrimo objektasTyrimo objektasTyrimo objektas – rizikos grupës vaikø ugdymas.Mokslinë problemaMokslinë problemaMokslinë problemaMokslinë problemaMokslinë problema – individualaus darbo su rizikos grupës vaikais, taikant

mokykliná monitoringà, psichopedagoginës sàlygos.Tyrimo tikslasTyrimo tikslasTyrimo tikslasTyrimo tikslasTyrimo tikslas – atskleisti individualaus ugdomojo darbo su rizikos grupës

vaikais gilinimo, turtinimo bei plëtros ypatumus, naudojantis mokyklinio mo-nitoringo privalumais.

Tyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniaiTyrimo uþdaviniai:1. Padaryti artimos disertacijos temai mokslinës literatûros analitinæ ap-

þvalgà.2. Atskleisti disertacijos temos ávardinimo pagrindines sàvokas ir tyrimo

teorines nuostatas.3. Iðryðkinti mokykliná monitoringà kaip delinkventinio elgesio vaikø so-

cialinës ir psichopedagoginës korekcijos veiksná.4. Nustatyti individualaus darbo su rizikos grupës vaikais ypatumus.5. Numatyti rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos monitoringo sàlygo-

mis perspektyvas.Tyrimo hipotezë. Tyrimo hipotezë. Tyrimo hipotezë. Tyrimo hipotezë. Tyrimo hipotezë. Rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas, taikant mo-

kykliná monitoringà, grindþiamas ðiomis prielaidomis:o individualaus darbo su rizikos grupës vaikais gerinimo ir tobulinimo, jø

teisëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø socialinës ir psichopedagoginësprofilaktikos tobulinimo galimybës sëkmë glûdi ugdytiniø konkreèiøgyvenimo sàlygø atitinkamoje teritorijoje ir elgesio kitimo istorijoje;

o mokyklinis monitoringas efektyvus esant didelei rizikos grupës vaikøávairovei (kai rizikos grupës vaikai sudaro didesnæ dalá). Bûtina sàlyga –nenaudoti prievartos, nepaþeisti vaikø ir jø artimøjø asmens laisviø, gar-bës ir orumo, savarankiðkumo, þmoniðkumo.

Tai ámanoma atskleisti teoriðkai ávertinus su disertacijos tema susijusius Lie-tuvos ir uþsienio mokslininkø darbus, bei praktiðkai – taikant mokykliná moni-toringà, paþinus minëtø vaikø gyvenamojoje vietovëje elgesá, nenaudojant smur-

4

to, nepaþeidþiant humaniðkumo. Panaudojus sukauptà medþiagà, kartu su ugdy-tiniais ámanoma ágyvendinti uþsibrëþtus tikslus.

Tyrimo imtis.Tyrimo imtis.Tyrimo imtis.Tyrimo imtis.Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 872 Trakø r. Lentvario Motiejaus Ðimelio-nio vidurinës mokyklos V – X klasiø mokiniai (ið jø 468 berniukai (53.7 %) ir404 mergaitës (46.3 %)), jø tëvai, mokytojai, mokyklos administracija, seniûni-jos ir policijos nuovados darbuotojai.

Tyrimo eiga.Tyrimo eiga.Tyrimo eiga.Tyrimo eiga.Tyrimo eiga. Rizikos grupës vaikø elgsenos mokyklinio monitoringo gali-mybës organizuojant individualø darbà buvo tiriamos 1996 /97 – 2001 /02 m.m. Trakø r. Lentvario Motiejaus Ðimelionio vidurinëje mokykloje. Tyrimas buvoatliekamas natûralaus ugdomojo projekto tvarka suderinus su rajono ðvietimoskyriaus ir mokyklos vadovybe bei atsiþvelgus á kompiuterinës programos auto-riø rekomendacijas (Bitinas, Juodaitytë, Rupðienë, 1997) ir kitø autoriø tyrimus,susijusius su disertacijos tema. Kompiuteriniame registre, vadovaujantis Vaikoteisiø konvencija (2001), Lietuvos respublikos ðvietimo ástatymu (1998), Lietu-vos respublikos ðvietimo ástatymo projektu (2001), Lietuvos respublikos as-mens duomenø apsaugos ástatymu (2000, www.ada.lt), Europos parlamento irtarybos direktyva dël asmens apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dël laisvotokiø duomenø judëjimo (1995, 1997) bei ðalyje galiojanèiais teisiniais aktais,buvo kaupiama informacija, naudotina tik konkretaus vaiko labui. Visa infor-macija konfidenciali, þinoma tik konkreèiam vaikui, jo tëvams ar teisëtiemsglobëjams bei dirbanèiam pedagogui. Tuo siekiama, kad informacija apie kon-kretø vaikà ir jo elgesá nebûtø naudojama kaip baudimo priemonë. Ji fiksuojamaklasës auklëtojø, atskirø pedagogø, tëvø ar kitø pareigûnø teikimu, su informa-cijos turiniu visuomet supaþindinamas konkretus vaikas. Èia pat, kompiuteri-niame registre nuolat paþymima tyrimo eiga ir rezultatai. (Konkretûs pedagogønuveikti darbai, konkretûs tyrëjo ir ugdytiniø sutartini veiksmai ir kt.). Prieðpradedant tyrimà, su juo buvo supaþindinti mokykloje dirbantys pedagogai,tëvai ir moksleiviai. Tai leido objektyviai ásigilinti á vaikø elgesá, iðvengti bai-mës, susijusios su neþinomybe, iðvengti nereikalingø dalyvaujanèiøjø ugdoma-jame projekte gynybos mechanizmø.

Disertacijoje taikyti tyrimo metodai:tyrimo metodai:tyrimo metodai:tyrimo metodai:tyrimo metodai:1. Pedagoginës, psichologinës, teisinës ir kt. literatûros, ðvietimo sistemos

ir kitø norminiø dokumentø, susijusiø su disertacijos tema, analitinis apibendri-nimas. Jis taikytas atskleidþiant svarbesniuosius tiriamos problemos klausimus,raðant disertacijos tyrimo teorinius metmenis.

2. Mokyklinio monitoringo taikymo, atliekant individualø darbà su rizikosgrupës vaikais, psichopedagoginë analizë. Ji naudota mokyklinio monitoringokaip ugdomojo projekto realizavimo (vyksmo) kokybei nustatyti, jo galimy-bëms ir galimiems trûkumams iðtirti.

5

3. Rizikos grupës vaikø elgesio pakitimø tikslinis ir sistemingas stebëji-mas, taikant já kompiuteryje buvo fiksuojami tyrimui reikðmingi faktai, susijæ sudisertacijos tema.

4. Individualûs, nuoðirdûs, konfidencialûs pokalbiai su rizikos grupës vai-kais, jø tëvais ir artimaisiais. Surinktos medþiagos pagrindu patikslintas ir pra-plëstas kompiuterinis duomenø bankas.

5. Matematinës statistikos metodai. Juos naudojant atliktas tyrimo duome-nø ávertinimas. Duomenys apdoroti kompiuterinëmis programomis StatisticalPackage for the Social Sciences (SPSS) 10.0.7 for Windows (SPSS X, 1984) irPAULA (Bitinas, 1998).

Tyrimo rezultatø naujumas. Tyrimo rezultatø naujumas. Tyrimo rezultatø naujumas. Tyrimo rezultatø naujumas. Tyrimo rezultatø naujumas. Disertacija „Rizikos grupës vaikø elgesio ko-regavimas taikant mokykliná monitoringà“ yra pirmasis atliktas Lietuvoje tyri-mas, skirtas vaikø nusikalstamumo ankstyvosios prevencijos ágyvendinimui ug-dymo institucijø lygmenyje. Pirmà kartà naudojant ðiuolaikines informacinestechnologijas nustatomi vaikø teisëtvarkos paþeidimø ir nusikalstamumo pre-vencinio darbo individualizavimo privalomumai ir perspektyvos. Mokykliniomonitoringo taikymas praktikoje pagrástas konkreèiu empiriniu tyrimu ir jo rea-lizavimu.

Tyrimo rezultatø teorinis reikðmingumasTyrimo rezultatø teorinis reikðmingumasTyrimo rezultatø teorinis reikðmingumasTyrimo rezultatø teorinis reikðmingumasTyrimo rezultatø teorinis reikðmingumas. Teritoriniu aspektu atskleistosmokyklinio monitoringo individualaus darbo su rizikos grupës vaikais veiks-mingumas. Teoriðkai apibendrinti monitoringo ugdomojo projekto tyrimø re-zultatai, gauti dirbant individualø darbà su rizikos grupës vaikais. Atskleidusmokyklinio monitoringo individualaus darbo ypatybes, padarytos teorinio po-bûdþio iðvados. Vaikø ugdymas pagrástas individualaus priëjimo monitoringougdomojo veiksmingumo gerinimu, korekcijos taikymo sàlygø ir perspektyvøpsichopedagoginiu ávertinimu.

Tyrimo rezultatø praktinis reikðmingumas. Tyrimo rezultatø praktinis reikðmingumas. Tyrimo rezultatø praktinis reikðmingumas. Tyrimo rezultatø praktinis reikðmingumas. Tyrimo rezultatø praktinis reikðmingumas. Jis apibûdinamas tiksliu rea-lios situacijos ávertinimu, iðtiriant vaikø polinká á delinkventiná elgesá, kaipsvarbø ir aktualø socialiná ir psichopedagoginá reiðkiná. Jo paþinimas leidþianustatyti tiriamøjø elgesio tendencijas, suteikia galimybæ ið anksto uþbëgti uþakiø negatyviems veiksmams. Praktinæ rezultatø reikðmæ pabrëþia tai, kad patei-kiamas nuodugnus kokybinis individualaus darbo apibendrinimas bei atsklei-dþiamos individualaus darbo su rizikos grupës vaikais koregavimo galimybës,paremtos bûtent mokslinio tyrimo iðvadomis.

Darbo rezultatø skelbimas. Darbo rezultatø skelbimas. Darbo rezultatø skelbimas. Darbo rezultatø skelbimas. Darbo rezultatø skelbimas. Gauti rezultatai buvo pateikti praneðimuose,skaitytuose tarptautinëse ir respublikinëse konferencijose: 2000 m. – IV Lietu-vos edukologijos doktorantø ir jø vadovø konferencija. KU, Klaipëda. Praneði-mas „Mokyklos prevencinis monitoringas“; 2001 m. – Ðvietimo reforma ir mo-kytojø rengimas. VIII tarptautinë mokslinë konferencija. VPU, Vilnius. Praneði-

6

mas „Profilinis mokymas: moksleiviø poreikiai ir tikrovë“; 2001 m. – Socialinisdarbas demokratëjanèioje visuomenëje: realijos ir perspektyvos. Tarptautinëmokslinë konferencija. LTU, Vilnius. Praneðimas, skaitytas kartu su prof. habil.dr. Z. Bajoriûnu „Paaugliø agresija mokykloje (psichopedagoginis aspektas)“;2001 m. – Ugdymo realijos ir aktualijos. Doktorantø ir magistrantø bei jø moks-liniø vadovø mokslinë – praktinë konferencija. VPU, Vilnius. Praneðimas „Moks-leiviø tarpusavio agresija“; 2001 m. – V Lietuvos edukologijos doktorantø ir jøvadovø konferencija. LKKI, Kaunas. Praneðimas „Moksleiviø poreikiø tenkini-mas informacinëje visuomenëje“; 2001 m. – Socialinis pedagogas besikeièian-èioje visuomenëje. ÐMM – VPU, Vilnius. Darbo grupës „Socialinës pedagogi-nës praktikos kûrybinë laboratorija“ vadovas; 2001 m. – Komercinis ir seksuali-nis iðnaudojimas ir kitos prievartos prieð vaikus formos. Tarptautinis seminaras.Vilnius – Oslas. Praneðimas „ Agresija ir prievarta moksleiviø tarpe“.

Disertacijos sandara ir apimtis. Disertacijos sandara ir apimtis. Disertacijos sandara ir apimtis. Disertacijos sandara ir apimtis. Disertacijos sandara ir apimtis. Darbà sudaro ávadas, 2 skyriai (pagrindiniøterminø þodynas, tyrimo teorinës nuostatos, tyrimø metodika, rezultatai ir jøanalizë), iðvados, praktinës rekomendacijos, literatûros sàraðas, 12 schemø, 8diagramos, 5 lentelës, 5 priedai. Bendra apimtis 120 puslapiø. Panaudoti 232literatûros ðaltiniai (ið jø 103 uþsienio kalbomis).

TRUMPAS DISERTACIJOS TURINYSTRUMPAS DISERTACIJOS TURINYSTRUMPAS DISERTACIJOS TURINYSTRUMPAS DISERTACIJOS TURINYSTRUMPAS DISERTACIJOS TURINYSÁvade Ávade Ávade Ávade Ávade aptariamas temos aktualumas, suformuluojama mokslinë problema.

Nurodomas tyrimo objektas, tikslas, uþdaviniai, darbo hipotezë, apraðomi tyri-mo metodai. Pagrindþiama disertacijos tyrimo realija. Nusakomas darbo moksli-nis naujumas, teorinis ir praktinis reikðmingumas.

Pirmoje disertacijos dalyje:Pirmoje disertacijos dalyje:Pirmoje disertacijos dalyje:Pirmoje disertacijos dalyje:Pirmoje disertacijos dalyje:- aptariami pagrindiniai disertacijoje vartojami terminai;- iðryðkinamos ir pagrindþiamos teorinës tyrimo (socialinës pedagoginës,

psichopedagoginës, socialinës kriminologinës) nuostatos iðsamiam vyksmui;- atskleidþiamas mokyklinis monitoringas kaip delinkventinio elgesio vai-

kø psichopedagoginës korekcijos veiksnys.Mokslinëje pedagoginëje, psichologinëje, teisinëje literatûroje daþnai skir-

tingai aiðkinami terminai, susijæ su disertacijos tema. Kiekvienos mokslo ðakosmokslininkai kiek skirtingai juos apibrëþia. Disertacijoje atkreipiamas dëmesysá ðiuos terminus: rizikos grupës vaikai (beglobiai, asocialiø, nedarniø ðeimøugdytiniai, nuolatos patiriantys psichologinæ, fizinæ, seksualinæ prievartà; vai-kai, pasiþymintys agresyviu elgesiu, atstumti bendraamþiø bei padaræ smulkiønusiþengimø bei nusikaltimø. Jie laikomi disertacijos tyrimo objektu. Jo paþini-mas bei tyrimas organizuojamas paisant individualaus priëjimo principo, grin-

7

dþiamo mokykliniu monitoringu), individualus darbas (jo esmæ sudaro indivi-dualaus priëjimo principo realizavimas ugdymo procese), prevencija (ji supran-tama kaip pagrindinë ugdymo kryptis, ugdymo metodø visuma, dirbant su rizi-kos grupës vaikais), mokyklinis monitoringas (tai socialinio monitoringo atmai-na, apimanti sistemingà ir nuoseklø informacijos apie negatyvià vaikø elgsenàrinkimà bei surinktos informacijos analizavimà, atliekamà kompiuteriu).

Tyrimo teorinëmis nuostatomis suprastinas disertanto pasirengimas suvoktiLietuvos ir uþsienio mokslininkø darbus, susijusius su jo nagrinëjama problema,t. y. individualaus darbo su rizikos grupës vaikais taikant mokykliná monitorin-gà gerinimu, jo vyksmo organizavimu, koordinavimu, nuoseklumu, siekiantrealizuoti numatytà tyrimà. Jo nuostatos taip pat glaudþiai susijusios su tikslin-ga socialine ir psichopedagogine veikla, skirta iðankstinei vaikø teisëtvarkospaþeidimø ir nusikaltimø profilaktikai. Teorinës nuostatos daugeliu atvejø le-mia disertacijos tyrimo tikslà ir su juo susijusius veiksmus, daro juos pastoviais,paisant viso tyrimo eigos lankstumo ir kintamumo.

Socialinë pedagoginë nuostata tiesiogiai susijusi su socialiniø ir pedagogi-niø veiksniø, ugdant vaikà, sàveika. Rizikos grupës vaikø ugdymas turi glaudøryðá su ðeima, bendraamþiais, þiniasklaida. Kiekvienas ið jø specifiðkai veikiaugdytiniø individualumà, priklauso nuo jø vidinës pozicijos ir autonomijos.Ðeimos, bendraamþiø ir þiniasklaidos poveikis ugdytiniams yra tolydþio trun-kantis ir daugeliu atvejø lemiantis jø elgsenà, ypaè, jei tarp minëtø grandþiø yraglaudi sàveika. Taèiau daug kas priklauso ir nuo kiekvieno ugdytinio individu-alybës, jo gyvenimo sàlygø ir jø kitimo istorijos realybës.

Tyrimo psichopedagoginë nuostata tiesiogiai siejasi su vienos ar kitos vaikougdymo teorinës krypties taikymu, veikla, padedanèia rûpintis tiriamøjø vysty-musi, jø individualybe ir elgesio raida. Juolab, kad jau minëti veiksniai (ðeima,bendraamþiai, þiniasklaida) veikia ne atskirai, o kartu (tik atskirais gyvenimoperiodais vieni ið jø daro didesnæ átakà ugdytiniø elgesiui, kiti – maþesnæ). Be to,dar egzistuoja ir kiekvieno vaiko savitas poþiûris á jam skirtà poveiká bei atsakasá já.

Tiriant nustatyta, kad psichoanalitinë asmenybës raidos teorija, dirbant surizikos grupës vaikais, svarbi vidinio konflikto individualumui suvokti ir indivi-dualiam psichopedagoginiam darbui su jais organizuoti. Bihevioristinë asme-nybës raidos teorija padeda ið dalies iðsiaiðkinti ugdytojø ir ugdytiniø individu-alias reakcijas ir atsakymus á taikomus dirgiklius, nors lieka neaiðkios atsako-mosios ugdytojo ir ugdytiniø reakcijos, kurias lemia jø sàmonë ir jausmai. Matvaiko sàmonë ir elgesys nëra tapatûs. Be to, bûtina atsiþvelgti á atsakomøjøreakcijø prigimtá, slypinèià visoje vaiko elgesio ir gyvenimo sàlygø kitimo isto-rijoje. Socialinio iðmokimo asmenybës raidos teorija turi reikðmës individua-

8

laus darbo su vaiku psichopedagoginei korekcijai, bandymams atskleisti ir ið-mintingai traktuoti bûtent jø elgesio iðmokimo savitumà ir gyvenimo sàlygørealybæ. Kognityvinë asmenybës raidos teorija svarbi vaiko individualiø paþin-tiniø gebëjimø ugdymui gerinti ir tobulinti, jo tikrajam „að“ realizuoti, kûryboslaisvei, iðsiskleidimo situacijai, originalumo siekiams, norams pertvarkyti mik-roaplinkà. Individualioji psichologija yra reikðminga vaikø ugdymo unikalu-mui, jo gilinimui ir plëtrai, kokybiðkø individualiø pasiekimø paieðkoms ir rea-liø sàlygø sudarymui, ugdytiniø netinkamo elgesio individualiai korekcijai.Humanistinë asmenybës raidos teorija padeda siekti vaikø gyvenimo pilnatvës,dvasinës ramybës, þmogiðkumo ir þmoniðkumo ugdymo individualizavimo, svar-biausiø jø poreikiø patenkinimo.

Disertacijoje parodoma, kad visos asmenybës raidos teorijos (psichoanaliti-në, bihevioristinë, socialinio iðmokimo, kognityvinë, individualioji, humanisti-në) reikðmingos vaikø negatyvios veiklos formavimosi kompleksiðkumui, le-miamam jø vidiniø galiø, áveikti. Kiekviena teorija savaip svarbi tiriant indivi-dualø darbà su rizikos grupës vaikais mokyklinio monitoringo taikymo sàlygo-mis.

Paþymëtina, kad socialinë kriminologinë nuostata remiasi prielaida, kad vaikøir jaunimo teisëtvarkos paþeidëjø nusikalstamas elgesys yra dësningas reiðki-nys, kuriam daro átakà konkreèios socialinës bei individualios aplinkybës (Cul-len, Burton, 1994). Skirtingø teorijø atstovai, nagrinëjantys asocialaus elgesioformavimosi raidà, pabrëþia vaikø nusikalstamumo problemos sudëtingumà irjos sprendimo kompleksiðkumà. Mat, pasak E. V. Franklio (1998), negatyvuselgesys negali bûti kildinamas tik vadovaujantis biologiniais, psichologiniais,socialiniais veiksniais. „Visiðkai paaiðkinti kieno nors nusikaltimà, – raðo V. Fran-klis, – bûtø tolygu pateisinti jo ar jos kaltæ ir regëti jame ar joje ne laisvà iratsakingà þmogø, bet taisytinà maðinà“(Frankl, 1998, p. 132). Netikslinga vienøteorijø pranaðumà pabrëþti kitø atþvilgiu. Teisininkai ir kriminalistai, pripaþin-dami kiekvienos teorijos reliatyvumà, teigia, kad ðimtametæ istorijà turinèiospsichologø, sociologø, kriminologø ir kitø srièiø specialistø nusikalstamumoproblemø áþvalgos, turi dalá tiesos, pagrástos empiriniais tyrinëjimais (Kerner,1991; Øíåéäåð, 1994; Bluvsteinas, 1994; Walter, 1995; Mergen, 1995; Will,1997; Sakalauskas, 2000; Õîõïÿêîâ, 2000; Justickis, 2001). Pavyzdziui, kri-minalinës asmenybës teorija akcentuoja nusikalstamumo natûralumà ir gyveni-mo sàlygø kitimo vaiko biopsichinio vystymosi istorijoje neiðvengiamumà. El-gesio prieþasèiø ieðkotina paisant vaiko individualybës, jo asmeniðkumo. So-cialinës kontrolës teorija nagrinëja prieðtaravimø tarp vaiko individualiø gali-mybiø ir egzistuojanèiø visuomenëje, ðeimoje, mokykloje vertybiø áveikimà.Jos reikðmingos vaiko vidinei emocinei átampai maþinti, atkreipiant dëmesá á

9

nusikalstamumà kaip individualø atsakà á iðorinius jam nepageidautinus veiks-nius. Socialinës kontrolës neutralizacijos teorija yra svarbi potencialiø nusikal-tëliø nuostatø tikrosioms prasmëms iðskirti bei ávertinti, visuomeniniam sàmo-ningumui ugdyti, tolerancijos riboms skirti, vaiko individualybës plëtrai didin-ti, ugdytiniø elgesio kontrolës riboms nustatyti, ugdytojø psichopedagoginiamlankstumui didinti. Minëta teorija padeda nustatyti ugdytojø ugdomøjø veiks-mø pagrástumà, kai neutralizuojami vaikø nusikaltimai. Subkultûros teorija nag-rinëja kultûrinës aplinkos poveiká vaiko individualybei, atskleidþia jo elgesioprieþastis bendrosios brandos kontekste. Socialinë struktûrinë teorija atsklei-dþia vaikø grupiø reakcijas á atskiro vaiko kaip individualybës nusikalstamàelgesá. Socialinio konflikto teorija yra reikðminga kai kuriø autoriø polinkiuivaiko elgesá teoretizuoti ar apsiriboti moralizavimu. Socialinio konflikto teori-jos atstovø idëjos svarbios rizikos grupës vaikø elgesio prevencijai organizuoti,nes jos parodo, kad vaikystëje patirtas smurtas ir prievarta transformuojasi áneapykantà visuomenei.

Ávertinus ávairiø teorijø gausà, labiau pastebimos realios galimybës kurti irágyvendinti efektyvias vaikø ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos priemo-nes. Socialinë veikla, ugdymo persmelkti socialiniai ryðiai, kompetentingumasteisëtvarkos paþeidimø prevencijos darbe, bendravimo kultûra, etc., gali bûtilaikytini pagrindiniais efektyvios prevencinës veiklos sudëtiniais elementais.Be to, atskleidus ávairiø sociokultûriniø teorijø, daugeliu atvejø pozityviø, es-mæ, atkreiptinas dëmesys á individualaus darbo efektyvinimo galimybes, kaisubordinuojami nusikalstamumà aiðkinanèiø teorijø privalumai.

Nagrinëjant vaikø nusikalstamumà, jo raidà, prieþastis, taikomas poveikiopriemones, atkreiptinas dëmesys á bûtinumà þvelgti á problemà kaip visumináreiðkiná, priklausantá nuo daugelio veiksniø. Mat, skirtingø teorijø nuostatosdaugeliu atvejø lemia individualaus darbo su rizikos grupës vaikais kokybæ.

Mokyklinio monitoringo kaip delinkventinio elgesio vaikø psichopedago-ginës korekcijos veiksnio iðskyrimas sietinas su disertacijos teoriniais metmeni-mis. Jo iðskyrimà lemia teorinë ir praktinë monitoringo esmë. Ji suponuoja moni-toringà kaip socialinio ugdymo individualizavimà, padedantá susisteminti pras-tà rizikos grupës vaikø elgesá.

Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos vaikai, 2001), ið 2000 m.padariusiø nusikaltimus vaikø 61,9 % mokësi, 38,1 % niekur nedirbo ir nesimo-kë. Didëjantis ðeimos nestabilumas, mokslo prestiþo maþëjimas, ekonominë kri-zë, dvasiniø vertybiø nuosmukis ir kt. lëmë greità nepilnameèiø, padariusiø nu-sikaltimus jaunëjimo tendencijà: 14–15 m. amþiaus vaikø lyginamoji dalis1991 m. buvo 28.4 %, 1995 m. – 31.5 %, 2000 m. – 29 % (Gyvenimo lygis irþmogaus pasirinkimo galimybës, 1997; Lietuvos vaikai, 2001). 2000 m. vaikai

10

padarë 5519 nusikaltimø. Nepilnameèiai padarë apie 17 % visø iðaiðkintø nusi-kaltimø, ið kuriø ketvirtadalis yra sunkûs kriminaliniai nusikaltimai (www.std.lt;www.nplc.lt). Analizuojant duomenis apie nepilnameèius, padariusius nusikal-timus, pastebima neigiama tendencija – ketvirti metai jø skaièius didëja. Tainauja, negatyvi vaikø elgesio kryptis – ketvirti metai daugëja pavojingas veikaspadariusiø vaikø iki 10 metø amþiaus skaièius. Ji pastebima vertinant vaikønusikalstamumà vieðose vietose (Regioninë monitoringo ataskaita Nr. 7, 2001).

Mokyklinio monitoringo galutine paskirtimi disertacijoje laikoma vaikø nu-sikalstamumo prevencija. Ji suprantama kaip sistema socialiniø, pedagoginiø,psichologiniø, teisiniø, medicininiø ir kt. priemoniø, padedanèiø ið anksto uþ-bëgti uþ akiø vaikø teisës paþeidimams ir nusikaltimams. Ypatingas dëmesysskirtinas tiems vaikams, kurie jau paþeidinëja teisës normas. Mokyklinis moni-toringas siauràja prasme suvokiamas kaip individualus darbas su tais, kurie jaupaþeidinëja elgesio normas.

Mokslinës literatûros apie prevenciniø priemoniø taikymà psichopedagogi-në analizë parodë, kad pavienës priemonës teigiamø rezultatø nedavë ir neduo-da (Laurie, 1965; Óñòèíîâà, 1978; Paulauskas, 1988; Ehly, 1989; Kratcoski,Kratcoski, 1990; Walter, 1995; Dapðys, 1995; Hansbauer, 1998; Vileikienë, Ge-èënienë, 1999; Kvieskienë, 2000; Schallenberg, 2000, www.kvv.se ir kt.). Prog-nozuotina, kad iðmintingai ir konkreèiai realizuojant nacionaliniu mastu sukur-tà programà galima surasti efektyvesniø galimybiø iðankstiniams teisëtvarkospaþeidimams ir nusikaltimams uþkirsti kelià. Jau aðtuntajame deðimtmetyje tei-sininkai atkreipë visuomenës dëmesá á pirminës informacijos apie nepilnameèiøteisëtvarkos paþeidimus kaupimo bûtinumà (Nepilnameèiø teisëtvarkos paþei-dimø prevencija, 1979). Informacinëje visuomenëje neabejojama, kad kiekvie-no darbo, koks jis bebûtø, pagrindà sudaro svarbios, veiksmingos, optimaliosinformacijos apie rûpimà reiðkiná turëjimas. Derama ir laiku gauta, objektyviinformacija leidþia iðsamiau analizuoti esamà padëtá, daryti pagrástas prielaidas,maþinti subjektyvizmo pasireiðkimà vertinant rizikos grupës vaikø elgesá. Infor-macija apie vaikø daromus teisës paþeidimus ir nusikaltimus turëtø bûti laikugaunama. Mat daþnai apie vaikà ji pradedama rinkti tik jam nusiþengus. Socia-linës pedagogikos specialistai pagrástai tvirtina, kad ypaè svarbu þinoti rizikosgrupës vaikø gyvenimo, auklëjimo ðeimoje sàlygas, jø materialinæ ir buitinæpadëtá (Bajoriûnas, 1978, 1994; Kvieskienë, 2000; Schallenberg, 2000). A. Dap-ðio þodþiais, operavimas minëto pobûdþio informacija leidþia tiksliau organi-zuoti profilaktiná auklëjamàjá darbà, t.y. uþtikrinti reikalingas vaiko ugdymosisàlygas bei individualaus darbo su jais perimamumà, etc. (Nepilnameèiø teisët-varkos paþeidimø prevencija, 1979).

Mokykliniam monitoringui yra bûdingas sistemingas ir nuoseklus informa-

11

cijos apie negatyvià vaikø elgsenà rinkimas, jos nagrinëjimas bei analizavimas.Duomenø registracija nëra savitikslë sistema, o siekis vertinti, analizuoti, prog-nozuoti, nustatyti poveikio pokyèius. Nustatyta, kad preliminarusis informacijosávertinimas svarbus operatyviau diferencijuojant ugdomàjá darbà su nepilname-èiais, linkusiais ávykdyti teisës paþeidimus, ir numatant atitinkamus rizikos veiks-nius (Âîñïèòàíèå òðóäíîãî ðåáåíêà, 2001). Iðsamesnë duomenø analizë ypaèreikalinga pradedant individualø auklëjamàjá darbà su labiausiai rûpimais rizi-kos grupës vaikais, planuojant ir organizuojant ugdymo institucijø prevencinádarbà su jais.

Remiantis iðstudijuota socialine, pedagogine ir psichologine literatûra apieindividualø darbà su rizikos grupës vaikais ir disertacijos autoriaus ðeðeriø metøpatyrimu organizuojant mokykliná monitoringà Trakø r. Lentvario M. Ðimelio-nio vidurinëje mokykloje galima tvirtinti, kad svarbi socialinë, psichopedagogi-në monitoringo problema yra jo veiksmingumas, pagarba vaiko asmenybei, jolaisvø apsisprendimø savarankiðkai ir atsakingai gerinti savo elgesá jø paèiø irvisuomenës labui. Kompiuteryje fiksuojami faktai neturëtø virsti bausme ar bau-ginimu, o prieðingai – padëti vaikams bendrauti su ugdytojais siekiant bendrøugdymo ir ugdymosi tikslø. Mokyklinis monitoringas su jo pasekmëmis galibûti panaudojamas atitinkamos teritorijos vaikø elgesiui prognozuoti, jei jistaikomas humaniðkais siekiais ir yra individualaus darbo su rizikos grupës vai-kais veiksnys.

Taikant mokykliná monitoringà svarbus vaidmuo tenka socialiniam ugdy-mo individualizavimui. Já palengvina sistemingai ir tikslingai kaupiama infor-macija apie rizikos grupës vaikø gyvenamàjà teritorijà ir juos paèius. Informaci-jos kaupimui pritaria sociologai teigdami, kad pirma dera ieðkoti prieþasèiø tosesocialinëse terpëse, kur vaikas yra nuolat veikiamas ir kur ámanoma bûtø kontro-liuoti ir daryti átakà jø vyksmui (The Sociology of Crime and Delinquency,1962).

Konkretaus empirinio tyrimo analizë parodë, kad mokyklinis monitoringasdirbant su rizikos grupës vaikais vertintinas dviem aspektais.

Pirmasis aspektas. Naudojant kompiuterinës sistemos bendràjà registro len-telæ ámanoma nesunkiai, þinant miesto planà (gatviø ir rajonø iðsidëstymà), moks-leiviø migravimo srautus, iðskirti miesto vietas, kur yra padidëjæs rizikingumas.Ðiuose rajonuose (gatvëse) gyvena ne tik rizikos grupës vaikai, bet jiems taippat daro átakà ávairûs rizikos veiksniai. Todël moksleiviai, gyvenantys vieniðalia kitø, kuriø poelgiai jau fiksuoti, laikytini galimais rizikos grupës vaikais.Atkreiptinas dëmesys á tai, kad dar nesusiformavus asmenybei ir svarbiø porei-kiø nepatenkinimas socialioje aplinkoje skatina vaikus prisijungti prie asocia-lios grupës.

12

Antrasis aspektas. Jau minëta bendroji duomenø registro lentelë leidþia gru-puoti ávairaus amþiaus moksleivius ir stebëti: a) rizikos grupës vaikø tarpusaviosantykius; b) socialaus elgesio ir rizikos grupës bendraamþiø vaikø bendravimà.

Rizikos grupës bendraamþiø tarpusavio ryðiai, jø bendravimo su socialauselgesio vaikais stebëjimas bei sistemingas ir objektyvus mikrosociumo paþini-mas (nagrinëjimas) sudaro prielaidas individualiam priëjimui ávertinant kiekvie-no ugdytinio konkretø poelgá ir jo atsiradimo prieþastis. Tai visø pirma pasaky-tina apie bendraamþiø grupiø átakà vaikams, kuri didëja (Ðåìøìèäò, 1994). Beto didelá vaidmená atlieka ir gyvenamosios aplinkos artumas (Ìóñòàåâà, 2001).Individualus priëjimas, rûpinantis vaikø ugdymu, esti efektyvesnis tada, kaipaþástama jiems patraukli grupë ir bendraamþiø bendruomenë (Bitinas, 1962).Jeigu bendraamþiø grupëje asocialaus elgesio vaikø yra daugiau nei socialaus,stiprintina dorovinë vertybinë socialaus elgesio vaikø orientacija, kol asocia-laus elgesio bendraamþiai nepasielgë prieðingai. Svarbu uþkirsti kelià tolesneiasocialaus elgesio plëtrai, ypaè tada, kai asocialø elgesá mato nestabilaus elgesiovaikai. Palankiu momentu jie daþnai visuomenei nepriimtinà elgesá pakartoja.

Jau pirminio tyrimo metu nustatyta, kad monitoringas kaip socialinio ugdy-mo prielaida atlieka ir kità, empiriniu tyrimu neiðskirtà, taèiau a posteriori svar-bø vaidmená. Ugdymas vyksta visà gyvenimà, todël labai sunku iðsaugoti socia-linio ugdymo perimamumà. Monitoringas suteikia galimybæ iðsaugoti tà peri-mamumà, daþnai nutrûkstantá pasikeitus pedagogams, kurie dirba su rûpimaisvaikais (pereinant ið klasës á klasæ, ið mokyklos á mokyklà ir pan.). Nustatyta, kadtolydþiai trunkantis pedagoginis procesas ugdant rizikos grupës vaikus daþnaistokoja koordinuotumo, yra stichiðkas, o laikui bëgant net uþmirðtamas neásigi-linant á pagrindines prieþastis, sukëlusias asocialø elgesá.

Remiantis pirminiu tyrimu ir mokslinës literatûros ávertinimu daroma preli-minari iðvada, kad vienas svarbiausiø veiksniø dirbant su rizikos grupës vaikaisyra mokyklinis monitoringas. Jis padeda susisteminti rizikos grupës vaikø elgesá.

Antroje disertacijos dalyje pateikiami rizikos grupës vaikø elgesio kore-Antroje disertacijos dalyje pateikiami rizikos grupës vaikø elgesio kore-Antroje disertacijos dalyje pateikiami rizikos grupës vaikø elgesio kore-Antroje disertacijos dalyje pateikiami rizikos grupës vaikø elgesio kore-Antroje disertacijos dalyje pateikiami rizikos grupës vaikø elgesio kore-gavimo mokyklinio monitoringo sàlygomis rezultatai:gavimo mokyklinio monitoringo sàlygomis rezultatai:gavimo mokyklinio monitoringo sàlygomis rezultatai:gavimo mokyklinio monitoringo sàlygomis rezultatai:gavimo mokyklinio monitoringo sàlygomis rezultatai:

- nagrinëjami rizikos grupës vaikø tipai bei jø charakteristikos;- apibûdinama rizikos grupës vaikø elgesio diagnostika taikant mokykliná

monitoringà;- pateikiami empirinio tyrimo apie individualø priëjimà rezultatai;- iðryðkinamos rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos perspektyvos.Nagrinëjant rizikos grupës vaikø tipus ir charakteristikas, atkreipiamas dë-

mesys á elgesio korekcijà veikiant kartu su rizikos grupës vaikais. Ji pasiþymiunikalumu ir savitumu, ypatingumu, neáprastumu ir monitoringo taikymo ugdy-tiniams galimybiø individualizavimu.

13

Ugdymo procese svarbià vietà uþima tiriamøjø elgesio turinys. Jis nustatyti-nas atliekant jø poelgiø nuodugnesnæ psichopedagoginæ analizæ. Disertacijosautorius, atsiþvelgdamas á moksleiviø daþniausius elgesio normø paþeidimusbei mokyklinio monitoringo autoriø (B. Bitino, A. Juodaitytës ir L. Rupðienës)praktines rekomendacijas, iðskyrë veikas, þinotinas dirbant individualiai su rizi-kos grupës vaikais (þr. 1 lentelæ).

1 lentelë1 lentelë1 lentelë1 lentelë1 lentelëTiriamøjø pasiskirstymas pagal elgsenos (veikø) grupesTiriamøjø pasiskirstymas pagal elgsenos (veikø) grupesTiriamøjø pasiskirstymas pagal elgsenos (veikø) grupesTiriamøjø pasiskirstymas pagal elgsenos (veikø) grupesTiriamøjø pasiskirstymas pagal elgsenos (veikø) grupes

TIRIAMIEJI IŠ VISO

berniukai mergaitėsKODAS1 VEIKA

N % N %N %

B Bėgimas iš namų, valkatavimas 7 3,68 8 8,42 15 5,26

C Rūkymas 9 4,74 3 3,16 12 4,21

D Dalyvavimas asocialios paauglių grupės veikloje 14 7,37 8 8,42 22 7,72

F Mokyklinių dokumentų klastojimas 3 1,58 2 2,11 5 1,75

G Alkoholio vartojimas 9 4,74 1 1,05 10 3,51

H Azartiniai žaidimai 19 10,00 2 2,11 21 7,37

K Seksualinė prievarta 5 2,63 3 3,16 8 2,81

L Įžūlumas bendraujant su suaugusiais 13 6,84 14 14,74 27 9,47

M Transporto nuvarymas 4 2,11 - - 4 1,40

N Vengimas lankyti mokyklą 25 13,16 18 18,95 43 15,09

P Peštynės, fizinės jėgos naudojimas 18 9,47 11 11,58 29 10,18

R Toksikomanija, narkotikų vartojimas 15 7,89 5 5,26 20 7,02

S Silpnesnių skriaudimas, išnaudojimas 20 10,53 4 4,21 24 8,42

T Turto gadinimas, gamtos žalojimas 13 6,84 5 5,26 18 6,32

V Vagiliavimas 13 16,84 11 11,58 24 8,42

Z Ginklo nešiojimas 3 1,58 - - 3 1,05

IŠ VISO 190 66,67 95 33,33 285 100

(χ2 = 26,05; df = 15; p < 0,05)

1 Kodas yra sàlyginis kompiuterinës programos simbolis. Jis naudojamas programoje kaip

trumpinys, kad kompiuterinë programa lengviau funkcionuotø.

14

Poelgiø (veikø) skirstymas grupëmis laikytinas sàlyginiu, nes vaikø nusi-þengimus ir teisëtvarkos paþeidimus lemia daug vidiniø ir iðoriniø prieþasèiø.Disertacijos autorius nustatë, kad minëtos veikos pozityviai vertintinos, kai:a) surenkama patikima pirminë informacija apie vaikø konkretaus elgesio

pasireiðkimà;b) sudaromos sàlygos objektyviai jà kaupti ir panaudoti;c) kompiuterinio registro apskaitos vienetais ámanoma tiksliai ávertinti

konkreèius elgesio normø paþeidimus (veikas);d) reikia nustatyti, ar visi poelgiai yra reikðmingi socialiniu poþiûriu, kad

patektø á teisëtvarkos organø dispozicijà, nors jie yra svarbûs ir nusikalstamøpoelgiø prevencijai2 .Tyrimo metu buvo stebimas visø 872 Trakø r. Lentvario Motiejaus Ðime-

lionio vidurinës mokyklos V – X klasiø moksleiviø (ið jø 468 berniukø (53.7 %)ir 404 mergaièiø (46.3 %)) elgesys. Jø elgesio stebëjimo pagrindas buvo aukð-èiau pateiktos veikos. Kompiuteryje jas fiksavo tyrimo autorius pedagogø,tëvø, mokyklos darbuotojø, policijos darbuotojø teikimu. Ið jau minëtø stebi-møjø, 201 moksleivis (134 berniukai (67 %) ir 67 mergaitës (33 %)) padarëatitinkamas veikas, uþfiksuotas kompiuteriniame registre (þr. 1 diagramà). Ti-riamøjø iðskyrimas pagal amþiø rodo, kad berniukai daþniau paþeidþia elge-sio normas nei mergaitës.

2 Medþiø ðakø lauþymas, lango iðdauþimas, bëgimas ið pamokø, grubus elgesys su suaugu-

siaisiais ir pan.

1 diagramaRizikos grupës vaikai, padaræ veikas pagal lytáRizikos grupës vaikai, padaræ veikas pagal lytáRizikos grupës vaikai, padaræ veikas pagal lytáRizikos grupës vaikai, padaræ veikas pagal lytáRizikos grupës vaikai, padaræ veikas pagal lytá

Berniukai

67%

Mergaitės

33%

15

Remiantis vaikø elgsenos charakteristikomis, disertacijoje iðskirtas deta-lus jø nusiþengimø spektras: alkoholio vartojimas, vagystës, silpnesniø skriau-dimas, turto ir gamtos naikinimas, valkatavimas, narkomanija ir kt. Nuodug-nesnis vaikø elgsenos paþeidimø spektro paþinimas yra naudingas praktiniamdarbui. Jo suvokimas leidþia visapusiðkiau paþinti rizikos grupës vaikus, dirb-ti su jais diferencijuotai, siekti pedagoginës veiklos efektyvumo. Nagrinëjanttiriamøjø vaikø elgsenà, iðryðkëja ugdomosios veiklos probleminës sritys(þr. 1 lentelæ).Ið 1 lentelës duomenø matyti, kad dalis veikø maþai bûdingos mergaitëms

arba visai nebûdingos (transporto priemoniø nuvarymas, ginklo neðiojimas,azartiniai þaidimai, silpnesniø skriaudimas, narkotikø vartojimas ir toksiko-manija). Pabrëþiama, kad prevencinës priemonës taikomos berniukams ir mer-gaitëms turëtø bûti skirtingos, individualizuotos. Be to, atkreiptinas dëmesysá tiriamøjø (ir berniukø, ir mergaièiø) áþûlumà bendraujant su suaugusiais,vengimà lankyti mokyklà, azartinius þaidimus, silpnesniø skriaudimà ir ið-naudojimà, peðtynes, dalyvavimà asocialiose grupëse, vagiliavimà (tai daþ-niausiai pasitaikanèios negatyvios vaikø elgsenos apraiðkos mokykloje).Skirstant tiriamuosius pagal amþiø ir veikas, atkreiptinas dëmesys á 12–15

metø paauglius. Jø negatyvià elgsenà sudaro 68,76 % visos kompiuteryje fik-suotos veikos (þr. 2 lentelæ). Jiems daþniausiai bûdingi azartiniai þaidimai,toksikomanija, narkotikø vartojimas ir pan. Organizuojant individualø darbàugdytojø dëmesys atkreiptinas á tiriamøjø pasiskirstymà bûtent pagal amþiø irveikas.Bûtina atsiþvelgti á duomenø kaupimo sistemà, tiriamøjø veikà ir tikslà,

siekius dirbti su jais individualiai, kai rizikos grupës vaikai linkæ daryti teisët-varkos paþeidimus ir nusikaltimus. Teoriniu ir praktiniu poþiûriu jie skirstyti-ni á tris grupes:

1) epizodiðkai paþeidþiantys elgesio normas vaikai, kurie atsitiktinai, epi-zodiðkai paþeidþia vienà ar kità jø elgesiui keliamà reikalavimà. Pastebëta,kad daþniausiai á minëtà grupæ patenka 11 metø amþiaus vaikai. Individualiøpokalbiø su tiriamaisiais metodu nustatyta, kad vienuolikmeèiai daþniausiaipaþeidþia elgesio normas, net nesuvokdami, jog daro teisëtvarkos paþeidimus;

2) sistemingai prasiþengiantys elgesio normoms ugdytiniai, kuriø praþan-gos dar nesietinos su teisës paþeidimais, taèiau jie daro teisëtvarkos paþeidi-mus. Jiems bûdingas veikø pakartojimas. Ypatingai ryðkiai kompiuteriniameregistre iðsiskiria ðios veikos: vengimas lankyti mokyklà, toksikomanija irnarkotikø vartojimas, silpnesniø skriaudimas ir iðnaudojimas (terorizavimas irsmurtas), peðtynës ir fizinës jëgos naudojimas, vagiliavimas, dalyvavimas aso-cialiose grupëse;

16

11 12 13 14 15 16 17 18Amžius

VeikaN % N % N % N % N % N % N % N %

B5 10,00 2 4,26 3 6,12 2 7,14 2 7,41 1 9,09

C1 2,00 2 4,26 3 6,00 3 6,12 2 7,41 1 9,09

D 2 8,70 4 8,00 4 8,51 6 12,00 2 4,08 1 3,57 2 7,41 1 9,09

F2 4,00 2 4,26 1 3,57

G2 4,00 1 2,13 3 6,00 1 2,04 2 7,14 1 3,70

H9 39,13 7 14,00 3 19,15 1 2,00 1 2,04

K2 4,00 1 2,13 1 2,04 3 10,71 1 3,70

L4 17,39 6 12,00 2 4,26 9 18,00 3 6,12 2 7,41 1 9,09

M1 2,13 1 2,04 2 7,41

N 2 8,70 6 12,00 9 19,15 8 16,00 7 14,29 6 21,43 3 11,11 2 18,18

P 1 4,35 4 8,00 9 19,15 4 8,00 5 10,20 5 17,86 1 3,70

R 1 2,00 1 2,13 1 2,00 7 14,29 2 7,14 5 18,52 3 27,27

S 1 4,35 5 10,00 4 8,51 1 2,00 7 14,29 2 7,14 2 7,41 2 18,18

T3 13,04 2 4,00 1 2,13 4 8,00 3 6,12 4 14,29 1 3,70

V 1 4,35 3 6,00 5 10,64 9 18,00 4 8,16 2 7,41

Z1 2,00 1 2,04 1 3,70

IŠVISO

23 8,07 50 17,54 47 16,49 50 17,54 49 17,19 28 9,82 27 9,47 11 3,86

2 lentelëTiriamøjø pasiskirstymas pagal amþiø ir veikasTiriamøjø pasiskirstymas pagal amþiø ir veikasTiriamøjø pasiskirstymas pagal amþiø ir veikasTiriamøjø pasiskirstymas pagal amþiø ir veikasTiriamøjø pasiskirstymas pagal amþiø ir veikas

(χ2 = 158,3; df = 105; p < 0,001)

3) delinkventai, jau ávykdæ teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus (jøpavardës ir vardai fiksuoti policijos nuovadose). Jø veika policijos ir teismosprendimu priskiriama administraciniø teisës paþeidimø, baudþiamojo ir bau-dþiamojo proceso kodeksø dispozicijai. Tai ypaè iðryðkëja ið tyrimà patiksli-nanèiø individualiø pokalbiø su tiriamaisiais, jø tëvais ar globëjais bei teisë-saugos pareigûnais. Septyniolikmeèiai – aðtuoniolikmeèiai darydami teisët-varkos paþeidimus ar nusikaltimus mano, kad „dël vieno karto nieko neatsi-tiks“, nors ið tikrøjø pastarøjø veika daþnai kvalifikuojama kaip administraci-niai teisës paþeidimai ar baudþiamojo kodekso paþeidimai bei nusikaltimai.

17

Rizikos grupës vaikø elgesio diagnostikos gerinimas, taikant mokyklinámonitoringà, tiesiogiai susijæs su bûtinybe kurti prasmingà ir vieningà pro-bleminiø vaikø gyvenimo ir elgesio analizës koncepcijà. Ji yra reali pagalbavaikui, ypaè sprendþiant jo dienos darbus, pasitikëjimo savimi klausimus, ug-dant gebëjimà plëtoti prasmingus tarpusavio santykius su bendraamþiais irsuaugusiais, diegiant mintá ieðkoti jiems priimtino individualaus gyvenimostiliaus, rûpinantis socialiniø ligø áveikimu bei nusiteikimu nepasiduoti iððalies primetamoms tariamoms vertybëms.Atliekant psichopedagoginá darbà su rizikos grupës vaikais mokyklinio

monitoringo sàlygomis atkreiptinas dëmesys á disertacijos autoriaus moksli-nio tyrimo keliu nustatytas ir iðskirtas tris jau minëtas elgsenos grupes. Tokáiðskyrimà kompiuteryje suponuoja duomenø kaupimo sistema ir keliami pre-vencinio darbo su rizikos grupës vaikais artimieji tikslai – siekis dirbti indivi-dualiai su ugdytiniais, nuolatinis darbo su jais efektyvumo stebëjimas, ypaèsu tais, kurie linkæ daryti teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus. Dirbantindividualiai su rizikos grupës vaikais iðskirtinos dvi tyrimo metu sëkmingaitaikytos technologijos: profilaktinë ir reabilitacinë. Taikant jas atkreiptas dë-mesys á vaikø (remiantis kompiuterinio registro duomenimis) elgsenos iðryðki-nimà, áprastus poelgiø diagnostikos ir pedagoginës korekcijos reikalavimus.Atsiþvelgiant á artimiausià vaikø aplinkà: ðeimà, bendraamþius, þiniasklai-

dà, dël efektyvesnio individualaus darbo su tiriamaisiais, jie buvo sugrupuotiá kà tik minëtas elgsenos grupes. Remiantis fiksuojamø duomenø analize, kom-piuteriniame registre buvo nuolatos stebima ugdytiniø elgesio raida ir kryp-tys. Tai leido iðsamiau iðnagrinëti rûpimas situacijas, iðskirti tiriamøjø elgesiovystymosi tendencijas ir prognozuoti jø raiðkà. Apraðant tiriamøjø konkreèiusgyvenimo epizodus, iðryðkëjo realios taikyto individualaus darbo efektyvini-mo galimybës: vaikø elgsenos formø dominuojanèiose situacijose savalaikisnustatymas, ámanomybë apsaugoti juos nuo galimo fizinio ir psichinio dis-komforto, savalaikis dëmesio á ugdytiniø neurotines ir patologines problemassutelkimas, etc. Be jau minëtø vaikø elgsenos iðskyrimo privalumø, daþniau-siai neámanoma apseiti be rizikos grupës vaikø poelgiø diagnostikos. Tamnaudotina rizikos grupës vaikø sociograma, tyrëjo pagrásta konkretaus stebëji-mo duomenimis, individualiø pokalbiø su rizikos grupës vaikais, jø tëvais beibendraamþiais taikymu. Á visus pokalbius þvelgtina kaip á didá nepakartojamàpedagoginá susitikimà. Jis svarbus vaikø tarpusavio ryðiø sociogramai sudary-ti (þr. 1 schemà).

18

1 schemaN ir M gatviø sankirtoje gyvenanèiø 12 ir 13 m. vaikøN ir M gatviø sankirtoje gyvenanèiø 12 ir 13 m. vaikøN ir M gatviø sankirtoje gyvenanèiø 12 ir 13 m. vaikøN ir M gatviø sankirtoje gyvenanèiø 12 ir 13 m. vaikøN ir M gatviø sankirtoje gyvenanèiø 12 ir 13 m. vaikø33333

tarpusavio ryðiø sociogramatarpusavio ryðiø sociogramatarpusavio ryðiø sociogramatarpusavio ryðiø sociogramatarpusavio ryðiø sociograma

3 Tyrimo etiniais sumetimais èia ir kitur vaikø vardai pakeisti.

Tomas

V id as

Rima

Jo na s

Rima s

Ju rg is

S aš a

Ma n ta s

Da iv a

G ita

A n a

L in a

A s ta

– berniukas, – mergaitë

teigiami ryðiai, neigiami ryðiai,

labai artimi ryðiai, elipsëje esantys vaikai

priklauso rizikos grupei

Vaikø elgesio diagnostikos kaip individualaus psichopedagoginio darbosu rizikos grupës vaikais taikymas susijæs su jo atlikimo laipsniðkumu. Naudo-jant kompiuteriná registrà ir sudarius vaikø elgsenos grupes, ámanoma ben-drauti su ugdytiniais, ávertinti juos supanèià aplinkà, lengviau suvokti su-kauptà informacijà, padedanèià iðvengti galimo subjektyvizmo, analizuoti re-alias ugdytiniø problemø prieþastis. Áþvalgiai naudojant kompiuteryje esamàinformacijà, sukauptà atliekant mokykliná monitoringà, galima iðsamiau irplaèiau (tuo paèiu ir objektyviau) nustatyti ir prognozuoti intervencinio indi-vidualaus darbo su rûpimais vaikais kryptis, ugdyti tiriamøjø sugebëjimà jiemsgyvenant negatyviomis sàlygomis kantriai kæsti sunkumus, keisti savo poþiû-rá á gyvenimo realijas.

19

Individualus priëjimas yra iðskirtinis bendrosios pedagogikos veiksnumoprincipas (veiksnumu vadintinas pedagoginis bûvis, galintis veikti ir savoveiksmais ágyti teises bei pareigas, uþ kurias ugdytiniui dera atsakyti.). Stebë-jimo ir pokalbio metodais nustatyta, kad bûtent naudojant individualaus pri-ëjimo principà pedagogas turi didesnæ galimybæ pamatyti ne tik koks mokinioelgesys kalbamu momentu, bet ir ko ið jo galima tikëtis ateityje. Taèiau dirbantsu vaikais, linkusiais á teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus, dera skaitytissu mokyklinio monitoringo esamos duomenø bazës pagrindu pakoreguotupsichopedagoginiu individualaus priëjimo principu.Kompiuteriniame registre visø pirma paþymëtina svarbi ir reikalinga infor-

macija (naudojamos ugdymo priemonës, metodai, jø poveikis vaikui ir pan.).Mat gauta informacija iðsamiau iðryðkina individualaus darbo veiksnumà. Di-sertacijoje pabrëþiama, kad mokyklinio monitoringo sistema leidþia atidþiauanalizuoti vaikø asocialaus elgesio prieþastis bei atskirø pedagoginiø prie-moniø ir metodø veiksmingumà, ypaè kai priëjimas prie vaikui svarbiø reikaløyra netiesioginis, t. y. per treèiuosius asmenis (tyrëjus, pedagogus ir bendra-klasius) ir pan.Siekiant analizuoti asocialaus elgesio prieþastis bei atskirø pedagoginiø

poveikiø veiksmingumà, tyrimo procese buvo stebimi vaikø bandymai pozi-tyvia ir negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save, fiksuojamas pedagogo beibendraamþiø dëmesys á jà teigiamais (pagyrimas, padëka, maloni ðypsena irpan.) ar neigiamais (pastaba, ignoravimas, piktas þvilgsnis ir pan.) pastiprini-mais. Vienam stebëjimui buvo skirtos 45 minutës – viena pamoka. Tiriamasisstebëtas skirtingose pamokose ne maþiau kaip tris kartus ir ne daþniau kaipvienà kartà per dvi savaites. Stebëjimus atliko pats disertacijos autoriaus, nau-dodamas tam specialiai sudarytà anketà. Nustatyta, kad rizikos grupës vaikaisiekia atkreipti dëmesá á save visø pirma pozityvia veikla. Tyrimo pradþioje iki2 kartø per pamokà pozityvia veikla á save dëmesá atkreipti bandë 41 tiriama-sis, 3–5 kartus – 24 tiriamieji, 6–8 kartus – 5 tiriamieji, o daugiau kaip 8 kartustik 1 (χ2 = 57,020; df = 4; p < 0,001). Visiðkai kita tiriamøjø elgesio tendencijapastebëta, kai jie negatyvia veikla siekia atkreipti dëmesá á save: iki 2 kartø perpamokà bandë tai padaryti 10 tiriamøjø, 3–5 kartus – 25 tiriamieji, 6–8 kar-tus – 23 tiriamieji, o daugiau kaip 8 kartus – 15 (χ2 = 11,725; df = 4; p < 0,01).Nustatyta, kad vaikui daþnai siekiant pozityvia veikla á save atkreipti dë-

mesá, pedagogai teigiamai pastiprindavo ugdytiná ir tik 6 kartus buvo fiksuo-tas neigiamas pastiprinimas (χ2 = 79,412; df = 1; p < 0,001). Paþymëtina, kadsiekiui pozityviais veiksmais atkreipti dëmesá á save didelës svarbos neteikëbendraamþiai (þr. 2 diagramà).

20

2 diagramaBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasio

siekio pozityvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio pozityvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio pozityvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio pozityvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio pozityvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimas

Teigiamas pastiprinimas χ2 = 188,353; df = 3; p < 0,001

<213%

6-81%

3-53%

nefiksuota83%

Neigiamas pastiprinimasχ2 = 97,471; df = 2; p < 0,001

nefiksuota79%

3-511%

6-80%

<210%

Rasta, kad bendraamþiai á bandymus negatyvia veikla atkreipti dëmesá ásave sulaukia vienokios ar kitokios bendraklasiø reakcijos. Jeigu pirmuojuatveju (t. y. pozityvia veikla) á bendraklasio veiklà apie 80 % moksleiviø nere-agavo, tai antruoju – iki 50 % atkreipë dëmesá, pastiprindami bendramokslionegatyvià veiklà (þr. 3 diagramà).

3 diagramaBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasioBendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasio

siekio negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimassiekio negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimas

Teigiamas pastiprinimas χ2 = 40,902; df = 3; p < 0,001

nefiksuota51%

3-521%

6-813%

<215%

Neigiamas pastiprinimasχ2 = 52,471; df = 2; p < 0,001

nefiksuota66%

3-512%

6-80%

<222%

21

Teigiama, kad mokytojø ir mokiniø bendraamþiø reakcijos á bendraamþiøbandymus negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save gali keistis, kai nekontro-liuojamas ir paðaliniø asmenø nestebimas ugdytiniø elgesys. Gautø duomenøpagrindu daroma iðvada, kad kasdienis individualus poveikis ugdytiniams kaippsichopedagoginis reiðkinys yra sudëtinga teorinë ir praktinë problema. Jossprendimas taikant mokykliná monitoringà susijæs ne tik su organiðku visodarbo su rizikos grupës vaikais turtinimu (ir ne tik su jais), bet ir su likusiais,siekiant iðsaugoti jø doro elgesio pastovumà (sveikà teritorijos „organizmà“).Tai glaudþiai siejasi su pedagoginio meistriðkumo, pedagoginës etikos paisy-mu ir ugdytojø elgsenos su vaikais kultûros gerinimu bei mokyklos bendruome-nës kultûros plëtra ir tobulinimu.Disertacijos tyrimu nustatyta, kad individualus priëjimas kaip ugdymo prin-

cipas esti efektyvesnis ir veiksmingesnis tada, kai pedagogas, taikydamas já,kuo iðsamiau ir plaèiau ásigilina á vaiko mikrosociumà. Pastangos kuo objek-tyviau paþinti vaiko biografijà daugeliu atvejø susijusios su pradinio elgesiosutrikimo ar barjerø pasireiðkimo momento bei já sukëlusiø prieþasèiø iðsiaið-kinimu. Tai nagrinëja mokyklinis monitoringas, kurio duomenø banke kau-piami duomenys, reikalingi vaiko biografijai iðsamiai ir objektyviai apraðyti,jo sociogramoms ir ekoþemëlapiui sudaryti (apie tai disertacijoje iðsamiairaðoma).Disertacijos tyrimu nustatyta, kad atliekant individualø korekciná darbà

su rizikos grupës vaikais pozityviø ugdymo rezultatø lengviau pasiekiamatada, kai iðmintingai panaudojamas turimø pedagoginiø poveikio priemoniøkompleksas. Jis natûraliau paþadina vaiko emocijas, sukelia jam maloniø,dþiaugsmingø, prasmingø, ramesniø iðgyvenimø, sudaro sàlygas praktiðkaiásitikinti proto, skatinanèio atsakingai elgtis su kitais þmonëmis, privalumais(tada blogam elgesiui lieka maþiau vietos). Pabrëþiama, kad taikant individu-alø priëjimà prevenciniø priemoniø kompleksas neturëtø sudaryti psichologi-niø prielaidø ugdytiniø asmenybiø deindividualizavimui, nes jiems, atitrûkusnuo draugø, iðkiltø dar daugiau problemø, vargo ir kentëjimø.Pastebëta, kad individualaus priëjimo sëkmingumà lemia pasyvumo ir apati-

jos bendrauti su kitais asmenimis iðnykimas, bet ne tuomet, kai netikëtai atsi-randa nedidelë emocinë átampa, kurios reikia dorai, intensyviai bendrauti irbendradarbiauti (tai palygintina su sveiku organizmu, kuriam reikia deramokraujo spaudimo). Tiesioginio individualaus darbo pradþia su tiriamaisiaislaikytinas tas momentas, kai ásigali nuoðirdûs santykiai tarp vaiko ir pedago-go. Sumaþëjus negatyvizmui, atsiradus supratimui ir prisitaikymui, kai ven-giama melo ir bereikalingo agresyvumo, kuriasi realios galimybës ugdytiniamsmokytis atkaklumo, pasitikëjimo savimi ir pozityvaus elgesio. Sëkmë daþnai

22

yra tik laiko klausimas. Ypaè siektina, kad vaikas nuoðirdþiai ásitikintø ir pri-sipaþintø turás konfidencialiø problemø.Individualaus priëjimo efektyvumas didþia dalimi priklauso ir nuo peda-

goginës etikos paisymo (atidumo, taktiðkumo, jautrumo ugdytiniui, pasitikë-jimo juo, pakantumo, gebëjimo numatyti galimas pedagoginio poveikio pa-sekmes, kûrybiðkumo, taikant pedagoginæ situacijà atitinkanèius pastiprini-mus).Iðryðkinant rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos monitoringo sàlygo-

mis perspektyvas, ásigilinta á kompiuteriniame registre uþfiksuotø prasiþengu-siø vaikø grupes. Dël tyrimo iðsamumo atkreiptas dëmesys á jau minëtø vaikøgrupiø psichopedagoginës korekcijos gerinimà, tiriamøjø ugdymo individua-lizavimo tikslø, krypèiø paisymà.Siekiant tyrimo objektyvumo buvo domëtasi epizodiðkai (48,8 %), siste-

mingai (31,3 %) paþeidþianèiø elgesio normas ir delinkventinio elgesio (19,9 %)vaikø gyvenimo raida.Nustatyta, kad epizodiðkai paepizodiðkai paepizodiðkai paepizodiðkai paepizodiðkai paþeidþiantys elgesio normas vaikaiþeidþiantys elgesio normas vaikaiþeidþiantys elgesio normas vaikaiþeidþiantys elgesio normas vaikaiþeidþiantys elgesio normas vaikai daþnai

nesuvokia, kad daro nusiþengimus, galinèius sudaryti jiems rimtø problemøbei pasekmiø. Remiantis kompiuterinio registro duomenimis ir informacija,pabrëþiama, kad didelæ átakà konkreèiai veiklai (76,1 % visø epizodiðkai pa-þeidþianèiø elgesio normas vaikø) daro konkreèios bendruomenës socialinësproblemos bei nuostatos. Pavyzdþiui, vengimas lankyti mokyklà (15,09 % visøfiksuotø veikø).Pastebëta, kad epizodiðkai paþeidþianèiø elgesio normas vaikø nusiþengi-

mai daþnai priklauso nuo konkreèios situacijos, yra sunkiai pastebimi. Paþei-dimus daþnai paskatina susiklosèiusios aplinkybës, neadekvati aplinkiniø re-akcija á vaikø elgesá, jo raiðkà, ugdomøjø ir vaiko tikslø nesutapimas. Ðiosgrupës vaikø dorovinë pozicija dar nëra tvirtai susiformavusi. Jie dar nëraasocialios veiklos suþaloti. Be to, daþnai jiems neteikiama pedagoginë para-ma. Epizodiðkai paþeidþiantiems elgesio normas ugdytiniams daþniausiai pa-kanka nuoðirdaus, vaikui daranèio áspûdá individualaus pokalbio ar pokalbiosu tëvais, globëjais bei bendraamþiais (t.y. tradiciniø pedagoginio darbo suvaikais priemoniø), kad jie patys savarankiðkai apsispræstø elgtis gerai, kon-troliuoti ir atsakyti uþ savo poelgius.Susiklosèius negatyvioms psichologinëms ar socialinëms aplinkybëms (ku-

riø raidà be nuolatinio monitoringo bûtø sunku pastebëti) vaikai daþniau pa-þeidinëja elgesio normas. Natûraliai susikuria sistemingai paþeidþianèiø el-sistemingai paþeidþianèiø el-sistemingai paþeidþianèiø el-sistemingai paþeidþianèiø el-sistemingai paþeidþianèiø el-gesio normas vaikøgesio normas vaikøgesio normas vaikøgesio normas vaikøgesio normas vaikø grupë. Jø elgesio praþangos ne visuomet sietinos su teisëspaþeidimais, taèiau þinotina, kad jø poelgiai nesunkiai ir greitai gali peraugtiá nusikaltimus (kai nejauèiama ir nenorima suprasti fizinës, psichinës ir kt.

23

þalos sau, bûdami neblaivûs jie gali uþpulti ir suþaloti aplinkinius; kai jiemstrûksta pinigø, gali eiti vogti ir pan.).Sistemingai paþeidþiantys elgesio normas vaikai daþniausiai yra susijæ su

keliomis fiksuojamø paþeidimø rûðimis: neatlieka namø darbø, áþûliai ben-drauja su suaugusiais, rûko, naudoja fizinæ jëgà, skriaudþia silpnesnius, ven-gia lankyti mokyklà, etc. Daugeliu atvejø nesirûpindami savo elgesiu jie ne-paiso suaugusiøjø reikalavimø. Jø elgesiui bûdingas nestabilumas. Daugelistiriamøjø neturi dorø interesø ir dvasiniø nusiteikimø. Klasës auklëtojams potam tikro laiko pasidaro nuobodûs ir patys ugdytiniai tvirtina, kad jiems vis-kas nusibodo. Iðvesti juos ið susidariusios prastos padëties, spræstinø problemølabai sunku ar net neámanoma, nes dalis (82,1 % sistemingai paþeidþianèiøelgesio normas) ugdytiniø nepasitiki savo jëgomis. Jø kognityvinë reakcijadaþniausiai yra skriaudos neigimas arba bandymas sumaþinti blogo poelgioátakà nukentëjusiems. Todël taikytinos netradicinio darbo formos, nesunkiaipadedanèios uþmegzti ryðá su paþeidþianèiais elgesio normas vaikais, tuo pa-èiu sudaromos palankios galimybës iðvengti daugybës nusiþengëliø taikomøpsichologiniø gynybos mechanizmø, neteisëtø bandymø pateisinti prastà el-gesá.Sudëtingesnë situacija su delinkventinio elgesio vaikaisdelinkventinio elgesio vaikaisdelinkventinio elgesio vaikaisdelinkventinio elgesio vaikaisdelinkventinio elgesio vaikais, nes jie jau yra

paþeidæ teisës normas ar padaræ nusikaltimus. Korekcinis darbas su delink-ventais ypaè sudëtingas, nes daþnai jis perauga á konkretaus vaiko problemøsprendimà drauge su policijos ir vaiko teisiø apsaugos darbuotojø pagalba.Darbo sudëtingumà lemia daugelis iðoriniø ir vidiniø vaiko ir jo elgesio raidospsichologiniø nukrypimø.Tiriant pastebëta, kad delinkventinio elgesio vaikai neblogai þino egzis-

tuojanèias teisines struktûras, jø veiklos sritis, vaikø, suaugusiøjø, specialistø,dirbanèiø su rizikos grupës vaikais, galimybes (teises ir pareigas). Atliekantindividualø darbà su delinkventinio elgesio vaikais efektyviausi yra nuoðir-dûs teigiami ir neigiami tarpusavio santykiø pastiprinimai.Individualaus darbo su delinkventais ribotumas pastebimas tada, kai ne-

ámanoma suderinti jø siekiø ir veiksmø. Rizikos grupës vaikai patiria daugpsichologiniø traumø. Ypaè sunkiai vaikai iðgyvena nuo egzistencinæ pri-klausomybæ turinèiø asmenø patirtos traumos. Stokodami emocinio stabilu-mo, dalis vaikø tampa irzliais, piktais, agresyviais, uþsisklendusiais klaidingaisuprastø herojø pasaulyje. Iðkreiptà supratimà apie realybæ jie pradeda vertintisavo bûtimi. Ásisavintos elgesio formos daþniausiai tampa vaiko elgesio mode-liais.Remiantis nuodugnia ir iðsamia konkreèios asmenybës charakteristika, jos

analize (kompleksine diagnostika), ámanoma parengti individualià kiekvieno

24

atskiro atvejo psichopedagoginës korekcijos programà. Tik jà dera racionaliaipanaudoti kartu su plaèiai taikomomis þaidimø, meno, elgesio terapijomis,logoterapija bei psichodrama.Apibendrinus psichopedagoginio darbo su rizikos grupës vaikais efekty-

vinimo galimybes, daroma iðvada, kad visuminá vaikø elgesá ámanoma supras-ti tik iðsiaiðkinus jo formavimosi procesà, iðskiriant ugdytiniø gyvenimo, ug-dymo istorijà ir jø elgesio kitimo istorijà. Individualiu darbu siektina, kadvaiko neðokiruotø vidinio pasaulio baimë. Ji rimta prielaida nereikalingamnerimui, neapykantai sau ir kitiems áveikti, norui nepagrástai apginti save.Svarbu, kad vaikai nesijaustø bereikalingai áþeisti, paþeminti ar atstumti. Tadajuos supantys þmonës lengviau galëtø tapti malonesniais ir patrauklesniais.Tai bûtø rimta prielaida tiriamøjø vidinei pusiausvyrai kurti, jie galëtø pasi-jausti laimingais, sugebëti áþvelgti ðviesiàjà gyvenimo pusæ, susimàstyti apiejiems brangius þmones, neprarasti savo individualybës, kad ir kas gyvenimenutiktø visuomet bûti savimi.

25

IÐVADOSIÐVADOSIÐVADOSIÐVADOSIÐVADOSRemiantis 1996–2002 metais atlikto rizikos grupës vaikø elgsenos mo-

kyklinio monitoringo visybiniais duomenis, daromos iðvados:� Individualus darbas su rizikos grupës vaikais mokyklinio monitoringo sàly-gomis yra sistemingas, nuoseklus, kûrybiðkas, tolydus individualaus priëji-mo principo ugdymo procese realizavimas. Jis remiasi objektyvios, patiki-mos informacijos apie moksleiviø elgsenà rinkimu bei psichopedagoginiuanalizavimu, vykdant jø teisëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø prevencijà.

� Mokyklinis monitoringas yra sistemingas ir nuoseklus informacijos apieugdytiniø negatyvià veiklà rinkimas bei analizavimas ugdymo institucijo-je (mokykloje), siekiant kokybiðko ugdomøjø tikslø realizavimo. Jis te-oriðkai pagrástas ir jo veiksmingumas iðbandytas.

� Disertacijoje patvirtintos pagrindinës hipotezës ir prognozës, árodytos pa-èiame darbe (jos tapo tiltu tarp teorijos ir praktikos, mokslo þiniø raidosforma). Pasitvirtino tyrimo hipotezë, kad:• rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas, taikant mokykliná monito-ringà, yra ámanomas, jeigu atsiþvelgiama á ugdytiniø konkreèiø gyve-nimo sàlygø ðeimoje, mokykloje ir elgesio kitimo istorijà;

• mokyklinis monitoringas efektyvus yra tada, kai nenaudojama prievar-ta, nepaþeidþiamos vaikø ir jø artimøjø asmens laisvës, garbë ir orumas,savarankiðkumas, þmoniðkumas.

� Mokyklinio monitoringo individualaus darbo su rizikos grupës vaikaisturtinimas ir efektyvinimas glaudþiai siejasi su asmenybës raidos teorijøkai kuriø privalumø taikymu:

• vaiko vidinio konflikto individualumo iðsamesniam paþinimui, jo men-kavertiðkumo komplekso áveikimui ir asmenybës plëtros organizavi-mui (psichoanalitinë teorija);

• ugdytiniø ir ugdomøjø individualiø reakcijø ir atsakymø á taikomusdirgiklius poveikio kritiðkam daliniam aiðkinimui (biheviorizmas);

• individualaus darbo su tiriamaisiais psichopedagoginës korekcijos or-ganizavimui, remiantis kompiuteryje uþfiksuotais duomenimis (socia-linio iðmokimo teorija);

• tiriamøjø tikrojo „að“ emocijø teisingam suvokimui, poþiûrio á save iraplinkà korekcijai (kognityvinë teorija);

• mokyklinio monitoringo panaudojimo vaikø ugdymo plëtrai ir indivi-dualizavimui bei humanizavimui, nepaþeidþiant asmenybiø unikalu-mo ir orumo (individualioji psichologija ir humanizmas).

26

� Individualaus darbo su rizikos grupës vaikais gilinimo, turtinimo ir plëtrosypatumai slypi individualaus korekcinio darbo su rizikos grupës vaikaisefektyvumà lemianèiuose socialiniuose ir psichopedagoginiuose veiks-niuose:• sociumas ir jame slypintis ugdomasis potencialas;

• teisiniai aktai ir nusiteikimas jø atþvilgiu;

• ugdytiniø elgesio motyvai;

• doroviniai jausmai ir jø bûvis;

• gera valia;

• informacijos kokybë ir kiekybë apie moksleiviø elgesá ir sprendimøpriëmimo momentas;

• vaikø elgsenos vyraujanèiose situacijose laiku nustatymas;

• fizinis ir psichinis ugdytiniø gyvenimas, sveikata ir jausena;

• ðeima, jos emocinë atmosfera bei klimatas;

• konkretus gyvenimas ir jo prasmës paieðkos realija;

• ugdytiniø sauga nuo galima fizinio ir psichinio diskomforto, streso,pavojø ir netekties;

• ugdytojø atsakomybë ir kompetencija;

• tëvø, mokytojø ir vaikø poþiûris á mokykliná monitoringà ir veikosfiksavimà.

� Rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos, mokyklinio monitoringo sàlygo-mis, realios perspektyvos:

• mokyklinio monitoringo apskaitos gerinimas siekiant iðryðkinanti ob-jektyvius ir subjektyvius rizikos grupës vaikø asocialumà skatinanèiusveiksnius;

• gyvenamosios teritorijos ypatumø, vaikø lyties, amþiaus elgesio savi-tumø bei vienø nuo kitø priklausomumo sàsajø iðsamesnis paþinimas;

• realiø ir pakankamø individualaus darbo su rizikos grupës vaikais prie-laidø suvokimas ir plëtra;

• gyvenamosios teritorijos, lyties ir amþiaus lemiamø vaikø tipø bei jøelgesio kaip objektyviø darbo prielaidø su epizodiðkais, sistemingaipaþeidþianèiais normas ir delinkventinio elgesio vaikais áþvalga ir josrealizavimo kokybë.

� Rizikos grupës vaikai taikant mokykliná monitoringà praktiniais sumeti-mais, bet neklijuojant jiems etikeèiø (stigmø), skirstytini á tris grupes:

27

• epizodiðkai paþeidþiantys elgesio normas;

• sistemingai prasiþengiantys;

• delinkventai (darantys teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus).Minëtø grupiø moksleiviai taikant monitoringà labiausiai iðsiskiria ir jø

elgesys geriausiai koreguojamas tada, kai:• jiems iðmintingai taikomas individualus pedagoginis poveikis, atitin-kantis laikmetá ir konkretaus gyvenimo realijas, sudaromos galimybëssuprasti savo mintis, paþinti savo jausmus, kiek ámanoma daþniau áver-tinti savo poelgius, numatyti savo svajoniø ágyvendinimà;

• jø vidinës darnos sutrikimai (nervingumas, nusivylimas savimi ir ki-tais), iðsamiau ir plaèiau suprantami organizuojant turiningesná ir malo-nesná ugdytojø ir ugdytiniø pedagoginá susitikimà, jo plëtrà;

• iðryðkëja individualaus darbo su ugdytiniais gerëjimas, kai jie patyspradeda rûpintis savimi, daryti tai, ko nedarë anksèiau;

• ugdytiniø sunkumus bandoma áveikti gerumu kartu su jais.

� Remiantis mokyklinio monitoringo duomenø apie rizikos grupës vaikøelgesá psichopedagogine analize, nustatyta, kad didþiausià dalá sudaro 12–15 metø moksleiviø teisëtvarkos paþeidimai ir nusikaltimai:• rizikos grupës berniukai daþniau paþeidþia elgesio normas nei mergai-tës:

• tik berniukams bûdingas transporto priemoniø nuvarymas ir ginklo ne-ðiojimas;

• berniukams labiau nei mergaitëms bûdingas dalyvavimas asocialiø pa-augliø grupiø veikloje, alkoholio vartojimas, azartiniai þaidimai, toksi-komanija ir narkomanija, silpnesniøjø skriaudimas ir iðnaudojimas, tur-to gadinimas;

• mergaitëms labiau nei berniukams bûdingas áþûlumas.

� Mokyklinio monitoringo sàlygomis individualiai dirbant su rizikos gru-pës vaikais ámanoma:

• surinkti patikimà pirminæ informacijà apie vaikø konkretaus elgesioapraiðkas ir já paskatinusias aplinkybes;

• atidþiau iðanalizuoti atskirø pedagoginiø metodø ir priemoniø panau-dojimo veiksmingumà;

• kaupti ir panaudoti objektyvesnæ informacijà apie ugdytinius, kai fik-suojama negatyvi veikla, bet stengiamasi, kad ugdytinis nebûtø neatsa-kingai apkaltintas, o jaustøsi saugus, deramai priimtas ir suprastas;

28

• kompiuterinio registro apskaitos vienetais tiksliau ávertinti konkreèiøvaikø elgesio normø paþeidimus (veikas), nes jø paisant galima iðveng-ti subjektyvizmo pasireiðkimø;

• objektyviau prognozuoti konkretaus vaiko elgesio tolesnæ raidà, jà ana-lizuoti kartu su juo, nuteikiant saviugdai;

• kontroliuoti kompiuteryje fiksuojamø faktø kokybæ ir apimtá, gerbtineðaliðkumo standartus, apmàstyti galimas pasekmes ugdytiniams ir jøartimiesiems (draugams, tëvams ir pan.), vadovautis LR Asmens duo-menø apsaugos, Ðvietimo ástatymais ir Civiliniu kodeksu;

• tikslinga duomenø registracija, nelaikant jos savitiksle sistema. Jos la-biausiai reikia vertinant vaiko elgesá, já analizuojant, prognozuojant,nustatant poveikio efektyvumà ir galimus vëlesnius pokyèius.

� Mokyklinio monitoringo ribotumai pastebimi, kai:

• nesivadovaujama humanistiniais, pagarbos ugdytiniams, konfidencia-lumo principais ir jis tampa baudimo, psichologinës prievartos, baugi-nimo árankiu;

• dirbant su kompiuterine programa stokojama darbo su MS DOS þiniø,gebëjimø ir ágûdþiø, nes jø neávaldæs ugdytojas klaidina save ir kitus.

REKOMENDACIJOSREKOMENDACIJOSREKOMENDACIJOSREKOMENDACIJOSREKOMENDACIJOSSocialiniams pedagogams.Socialiniams pedagogams.Socialiniams pedagogams.Socialiniams pedagogams.Socialiniams pedagogams. Dirbant pedagoginá darbà su rizikos grupës

vaikais, rekomenduotina remtis mokyklinio monitoringo sukaupta ir kaupia-ma informacija. Mat ji daugeliu atvejø palengvina socialinæ ir psichopedago-ginæ veiklà, padeda prognozuoti moksleiviø elgesio raidà bei stebëti naudoja-mø priemoniø efektyvumà, ypaè individualiai dirbant su rizikos grupës vai-kais.Pedagoginæ korekcijà labiausiai lemia vaiko individualybës suvokimas,

jo lyties ypatumø paþinimas, ðeimos buitiniø sàlygø bei socialinio statusojoje, mokykloje, visuomenëje bûvis; tikëjimas vaiko ateitimi; jo tikslingasátraukimas á mokyklos bendruomenës rûpesèius, ðeimos buitinius darbus; rû-pinimasis sveikatos iðsaugojimu ir gerinimu.Rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas individualizuotinas:

� individualiai dirbant su epizodiðkai paþeidþianèiais elgesio normas vai-kais daþnai pakanka tradiciniø pedagoginio darbo priemoniø (pokalbiø,diskusijø ir pan.). Tai tinka veikiant su vaikais, kurie yra naivûs, neturintysgyvenimiðkos patirties;

29

� sistemingai paþeidþiantiems elgesio normas vaikams tradicinës pedagogi-nio darbo priemonës ne visuomet yra efektyvios, todël greta plaèiai peda-goginëje praktikoje taikomø priemoniø praktikuotinos ir netradicinës (psi-chopedagoginë terapija, doro elgesio vertybiø saviþina, saviugda ir pan.).Jaunesnio mokyklinio amþiaus vaikams veiksmingi yra þaidimai, mokan-tys bendrauti. Jie padeda ne tik greitai uþmegzti patrauklius, dalykinius iremocinius ryðius, bet ir keistis svarbia informacija;

� delinkventinio elgesio vaikams pedagoginiø darbo priemoniø nepakanka.Reikalinga koordinuota ir kooperuota ávairiø ugdymo institucijø veikla(Vaiko teisiø apsaugos tarnybø, policijos, medicinos ástaigø ir t.t.);

� efektyviausia yra ankstyvoji prevencija, kai vaikai priskirtini epizodiðkaipaþeidþianèiø elgesio normas grupei. Tai nesunkiai galima nustatyti re-miantis kompiuterinio registro duomenimis;

� dirbant su rizikos grupës vaikais, dera veikti ne tik vaikà, bet ir aplinkà,kuri jam turi átakos;

� daryti psichopedagoginæ intervencijà iðtyrus alternatyvias priemones, ku-rias ámanoma nustatyti naudojant kompiuteryje sukauptà informacijà.Aukðtosioms mokyklomsAukðtosioms mokyklomsAukðtosioms mokyklomsAukðtosioms mokyklomsAukðtosioms mokykloms, rengianèioms socialinius pedagogus, rekomen-

duotina:

� socialiniø pedagogø rengimo programà papildyti nauju kursu, skirtu supa-þindinti studentus su mokyklinio monitoringo praktiniu taikymu dirbantsu rizikos grupës vaikais;

� mokyti bûsimuosius socialinius pedagogus profesinës kompetencijos rea-lizavimo bûtinumo, atsiþvelgiant á pedagoginius ir etinius imperatyvus:

• elgtis su vaiku taip, kad jis jaustøsi saugus, priimtas ir suprastas;

• apsaugoti ugdytinius nuo galimo fizinio ir psichinio diskomforto;

• prisiimti atsakomybæ egzistuojanèios kompetencijos ribose;

• padoriai elgtis ir apsaugoti ne tik vaikus, bet ir kolegas nuo nepadorauselgesio, ypaè, jeigu jie neteisingai kaltinami;

• paisyti, kad mokyklinio monitoringo informacija apie ugdytinius bûtøkonfidenciali.

Ðvietimo ir mokslo ministerijai.Ðvietimo ir mokslo ministerijai.Ðvietimo ir mokslo ministerijai.Ðvietimo ir mokslo ministerijai.Ðvietimo ir mokslo ministerijai. Mokyklinio monitoringo sistemos ádie-gimas platesniu (savivaldybës, apskrities) mastu bûtø naudingas informacijoskaupimo atþvilgiu, nes iki ðiol nëra realios rizikos grupës vaikø apskaitossistemos. Ji bûtina, norint tikslingai siekti uþsibrëþtø prevencinio psichopeda-goginio darbo tikslø. Sistemos ádiegimas sudarytø galimybes per ilgesná laikàiðryðkinti vienokias ar kitokias vaikø elgesio tendencijas ir jas tiksliau suvo-

30

kus geriau organizuoti ir optimizuoti prevenciná darbà.Siekiant specialiø ugdymo tikslø visapusiðko ágyvendinimo, tikslinga rengti

socialinius pedagogus praktikus konsultantus, galinèius padëti maþesnæ patir-tá turintiems kolegoms. Jie labiau galëtø teikti platesnæ ir iðsamià, tikslià, hu-maniðkà informacijà klientams apie teikiamø paslaugø turiná ir apimtá.Sudëtine rizikos grupës vaikø ugdymo dalimi galëtø tapti formaliojo ir

neformaliojo vaikø ðvietimo programø ágyvendinimas, kuriø finansavimui bûtøtaikomas lëðø skyrimo vienam mokiniui principas.

Publikacijos disertacijos temaPublikacijos disertacijos temaPublikacijos disertacijos temaPublikacijos disertacijos temaPublikacijos disertacijos tema1. Prakapas R. Individualus darbas su rizikos grupës vaikais ir paaugliaistaikant teritoriná monitoringà // Pedagogika. – ISSN 1392–0340. – T. 49(2001), p. 55–64.

2. Prakapas R. Paaugliø tarpusavio agresija mokykloje // Pedagogika. – ISSN1392–0340. – T. 53 (2002), p. 113–116.

3. Prakapas R. 1997 m. vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos pro-gramø apþvalga // Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos progra-ma. – Vilnius : Leidybos centras, 1997. – p. 30–31.

4. Prakapas R. Teritorinis monitoringas individualiame darbe // Socialinisugdymas II, straipsniø rinkinys. – Vilnius : VPU, 1999. – p. 60–74.

5. Prakapas R. Moksleiviø poreikiø tenkinimas informacinëje visuomenëje // VLietuvos edukologijos doktorantø ir jø vadovø konferencijos programa irtezës. – Kaunas : LKKA, 2001. – p. 44.

6. Prakapas R., Nargelienë R. Komandinis darbas mokykloje // Profilinis mo-kymas. – Vilnius: ÐMM – Presvika, 2001. – p. 48–49.

7. Prakapas R. Bendroji bazinio mokymo ir specializuota tobulinimosi pro-grama // Bendroji bazinio mokymo bei specializuotos tobulinimosi progra-mos prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà.– Vilnius : Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2001. – p. 6–16.

8. Prakapas R. Specializuota tobulinimosi programa socialiniams pedago-gams // Bendroji bazinio mokymo bei specializuotos tobulinimosi progra-mos prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà.– Vilnius : Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2001. – p. 28–33.

31

ZUSAMMENFASSUNGZUSAMMENFASSUNGZUSAMMENFASSUNGZUSAMMENFASSUNGZUSAMMENFASSUNG

VERHALTENSVERBESSERUNG VON KINDERN AUSVERHALTENSVERBESSERUNG VON KINDERN AUSVERHALTENSVERBESSERUNG VON KINDERN AUSVERHALTENSVERBESSERUNG VON KINDERN AUSVERHALTENSVERBESSERUNG VON KINDERN AUSRISIKOGRUPPE BEI DER ANWENDUNG EINESRISIKOGRUPPE BEI DER ANWENDUNG EINESRISIKOGRUPPE BEI DER ANWENDUNG EINESRISIKOGRUPPE BEI DER ANWENDUNG EINESRISIKOGRUPPE BEI DER ANWENDUNG EINES

SCHULMONITORINGSSCHULMONITORINGSSCHULMONITORINGSSCHULMONITORINGSSCHULMONITORINGSArmut und die sozialen Lebensbedingungen in Litauen untergraben in

letzter Zeit die Moral in einem Teil der Familien und erschüttern damit dieGeborgenheit der Kinder. Diese werden Opfer einer Entwicklung, die durchfehlende Betreuung, Bildung und Verhaltenskontrolle gekennzeichnet ist.Immer mehr Kinder sind lern- und arbeitswillig, betteln oder streichen herum.Immer jüngere Kinder und Jugendliche werden von Erwachsenen undGleichalterigen zu Straftaten, zur Alkohol- und Drogensucht verführt. Bis heutemangelt es an einer wissenschaftlichen Bewertung und den darausabzuleitenden Praktiken zur Eindämmung dieser Entwicklung.Untersuchungsobjekt: Untersuchungsobjekt: Untersuchungsobjekt: Untersuchungsobjekt: Untersuchungsobjekt: Das Untersuchungsobjekt ist die im breiten Sinne

verstandene Erziehung der Kinder aus dieser Risikogruppe. WissenschaftlichesWissenschaftlichesWissenschaftlichesWissenschaftlichesWissenschaftlichesProblem: Problem: Problem: Problem: Problem: Ein wissenschaftliches Problem waren die pädagogischenVoraussetzungen für die individuelle Arbeit mit den Kindern aus derRisikogruppe während des Schulmonitorings. Untersuchungsziel: Untersuchungsziel: Untersuchungsziel: Untersuchungsziel: Untersuchungsziel: Ziel dieserUntersuchung sind die Besonderheiten in der Entwicklung der Kinder aus derRisikogruppe und die Vorteile des Schulmonitorings für eine verbesserteindividuelle Erziehung.Untersuchungshypothese:Untersuchungshypothese:Untersuchungshypothese:Untersuchungshypothese:Untersuchungshypothese:Es wird angenommen, dass durch ein Schulmonitoring die individuelle

Erziehungsarbeit mit Kindern aus der Risikogruppe und die soziale undpsychopädagogische Vorbeugung von Rechtsverletzungen und Straftaten indem Wohngebiet der Schüler/innen verbessert sowie ein Hinweis dafür aus derGeschichte der Verhaltensentwicklung entnommen werden kann. DasSchulmonitoring gilt als effektiv, wenn nachgewiesen wird, dass dieGewaltbereitschaft der Kinder aus der Risikogruppe sinkt, wenn Frechheit,Würde, Selbständigkeit und Mitmenschlichkeit von den Kindern und ihrenAngehörigen anerkannt und nicht verletzt werden.Untersuchungsgebiet:Untersuchungsgebiet:Untersuchungsgebiet:Untersuchungsgebiet:Untersuchungsgebiet:An der Untersuchung haben 872 Schüler/innen der Klassen 5-10 (468

Jungen/53,7 %, 404 Mädchen/46,3 %) der Mittelschule von MotiejusSchimelionis in Lentvaris, ihre Eltern, Lehrer/innen, die Schulleitung sowiedie Mitarbeiter der Gemeinde und des Polizeireviers teilgenommen.

32

Untersuchungsverfahren:Untersuchungsverfahren:Untersuchungsverfahren:Untersuchungsverfahren:Untersuchungsverfahren:Die Verhaltensverbesserung der Kinder und Jugendlichen aus der Risikogruppe

während des Schulmonitorings wurde 1996/97-2001/02 in der Mittelschule vonMotiejus Schimelionis in Lentvaris, Rajon Trakai, untersucht. Die elektronischgespeicherten Daten wurden nur zu Gunsten des Kindes gebraucht. Die Konventiondes Kinderrechts (2001), das Bildungsgesetz der Republik Litauen (1998), dasProjekt des Bildungsgesetzes der RL (2001), das Gesetz zum Datenschutz in derRL (2002 – www.ada.lt), die Vorgabe des Europäischen Parlaments und des Ratesfür die Bearbeitung der Personendaten gemäß dem Personenschutz (1995/1997)und die im Land gültigen Gesetze wurden beachtet.Die gesamten Informationen sind vertraulich und nur dem konkreten Kind,

seinen Eltern oder Vormündern und dem mit dem Kind arbeitenden Pädagogenbekannt. Damit soll verhindert werden, dass die gespeicherten,personenbezogenen Daten und das Verhalten des Kindes strafbegründendangewandt werden.Untersuchungsmethoden:Untersuchungsmethoden:Untersuchungsmethoden:Untersuchungsmethoden:Untersuchungsmethoden:

1. Eine analytische Veralgemeinerung der mit dem Arbeitsthema verbundenenpädagogischen, psychologischen, rechtlichen u.a. Literatur sowie derUrkunden des Bildungssystems wurde bei der Untersuchung wichtigerFragen, insbesondere bei der Erarbeitung des theoretischen Grundrisses derDoktorarbeit verwendet.

2. Eine psychopädagogische Analyse des Schulmonitorings fand währendder individuellen Arbeit mit Kindern aus der Risikogruppe statt. Sie dientedazu, die Qualität des Schulmonitorings als Erziehungshilfe, seineMöglichkeiten und Fehler zu untersuchen.

3. Eine gezielte und systematische Beobachtung von Verhaltensveränderungender in die Untersuchung einbezogenen Kinder wurde elektronischgespeichert.

4. Es fanden individuelle, aufrichtige und vertrauliche Gespräche mit denKindern aus der Risikogruppe, ihren Eltern und Angehörigen statt. Diedabei erhaltenen Informationen dienten dazu, die gespeicherten Daten zupräzisieren und zu ergänzen.

5. Mit den Methoden der mathematischen Statistik wurden die gesammeltenDaten bewertet. Die elektronisch gespeicherten Daten wurden mit demCompiuterprogramm „Statistical Package for the Social Sciences 10.0.7 forWindows“ (SPSS X, 1984) und PAULA (Bitinas, 1998) bearbeitet.Neue Untersuchungsergebnisse:Neue Untersuchungsergebnisse:Neue Untersuchungsergebnisse:Neue Untersuchungsergebnisse:Neue Untersuchungsergebnisse:Die Doktorarbeit „Verhaltensverbesserung von Kindern aus Risikogruppe

bei der Anwendung eines Schulmonitorings“ ist die erste Untersuchung in

33

Litauen, die für eine frühe Kinderkriminalprävention in denErziehungseinrichtungen bestimmt ist. Mit dem Einsatz aktuellerInformationstechnologien werden die Vorteile und Perspektiven einerindividuellen Kinderkriminalprävention aufgezeigt. Neu ist nach dem Praxistesteines Schulmonitorings, das es mit konkreten empirischen Untersuchungenund den darin realisierten Ergebnissen zu begründen ist.Theoretische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Theoretische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Theoretische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Theoretische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Theoretische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Die Möglichkeiten eines individuellen Schulmonitorings auf das Verhalten

von Kindern aus der Risikogruppe wurde in dem Untersuchungsgebietaufgezeigt. Theoretisch verallgemeinerte Ergebnisse des Monitoringsprojekteswurden nach der individuellen Arbeit mit den Kindern aus der Risikogruppegewonnen. Es wurden theoretische Schlussfolgerungen gezogen, die dieBesonderheiten bei der individuellen Arbeit des Schulmonitoringsberücksichtigen und die Möglichkeiten der Erziehung im breiten Sinne vonKindern auf Grund der individuellen Arbeit aufzeigen. Das Verhalten vonKindern ist theoretisch begründet, die Anwendungsvoraussetzungen fürverhaltensverbessernde Maßnahmen sowie die Perspektiven und Vorteile desSchulmonitorings sind verallgemeinert.Praktische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Praktische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Praktische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Praktische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Praktische Bedeutung der Untersuchungsergebnisse:Eine praktische Bedeutung haben die Untersuchungsergebnisse für die

aktuelle gesellschaftliche Situation. Die Neigung der Kinder zu deliquentemVerhalten wird als wichtige soziale und psychopädagogische Erscheinunguntersucht. Die Untersuchungsergebnisse erlauben, Tendenzen im Verhaltender Kinder und Jugendlichen zu erkennen und geben die Möglichkeit, nega-tive Verhaltenstendenzen zu stoppen. Die praktische Bedeutung derUntersuchungsergebnisse wird dadurch unterstrichen, dass eine qualitativeVerallgemeinerung der individuellen Erziehungsarbeit vorgestellt undKorrekturmöglichkeiten einer individuellen Arbeit mit den Kindern aus derRisikogruppe aufgezeigt werden, die mit den Schlussfolgerungen derwissenschaftlichen Untersuchung zu begründen sind.Untersuchungsergebnisse:Untersuchungsergebnisse:Untersuchungsergebnisse:Untersuchungsergebnisse:Untersuchungsergebnisse:Während der Untersuchung von Typen und Charakteren der Kinder aus der

Risikogruppe wurden Möglichkeiten einer Verhaltenskorrektur erarbeitet. Siesind durch Eingenart, Besonderheit, Ungewöhnlichkeit und Individualisierungdes Schulmonitorings gekennzeichnet. Bezug nehmend auf dieCharakteristiken des Verhaltens der Kinder wird in der Doktorarbeit ein breitesSpektrum der Delikte berücksichtigt: Alkoholmissbrauch, Diebstähle, Gewalt,Umwelt- und Eigentumsvernichtung, Herumtreiben, Drogensucht, etc. Das allesist für die praktische Arbeit nützlich und erlaubt, die Kinder besser zu erkennen,

34

mit ihnen differenzierter zu arbeiten und die pädagogische Arbeit effektivereinzusetzen. Bei der Untersuchung des Verhaltens werden die problematischenBereiche deutlicher.Eine Unterscheidung der untersuchten Kinder und Jugendlichen nach

Altersgruppen zeigt, dass Jungen häufiger als Mädchen die Verhaltensnormenverletzen. Bestimmte Straftaten sind für Mädchen weniger oder gar nichttypisch. (Diebstähle von Fahrzeugen, Tragen von Waffen, Spielsucht, Gewalt,Drogen und andere Suchtstoffe). Vorbeugungsmaßnahmen sind daher fürMädchen und Jungen unterschiedlich und individuell einzusetzen.Eine Unterscheidung nach Altersgruppen und Taten zeigt, dass auf Kinder

zwischen 12 und 15 Jahren besonders zu achten ist. 68,76 % der elektronischgespeicherten Straftaten dieser Altersgruppe entfallen auf Spielsucht, Frechheit,Drogensucht, Gewalt und Diebstähle. Das Verhalten von Kindern aus dieserAltersgruppe ist insbesondere bei der individuellen Arbeit zu beobachten. EineAuswertung der Daten und Ziele zeigt, dass bei dieser Risikogruppe eineindividuelle Arbeit besonders dann notwendig ist, wenn eine Neigung zuStraftaten besteht.Die Kinder aus der Risikogruppe sind in drei Gruppen einzuteilen:Die Kinder aus der Risikogruppe sind in drei Gruppen einzuteilen:Die Kinder aus der Risikogruppe sind in drei Gruppen einzuteilen:Die Kinder aus der Risikogruppe sind in drei Gruppen einzuteilen:Die Kinder aus der Risikogruppe sind in drei Gruppen einzuteilen:

1. Kinder, die episodisch die Verhaltensformen verletzen (zufällig, episodischdie eine oder andere Verhaltensnorm verletzen).

2. Kinder, die systematisch Verhaltensnormen verletzen (Übertretungen sindmit den Rechtsverletzungen nicht gleichzusetzen). In ihrem Verhalten sindjedoch Rechtsverletzungen zu beobachten. Einige Straftaten wiederholensich. Besonders deutlich sind aus den gespeicherten Daten folgendeStraftaten zu erkennen: Schwänzen von Unterricht, Sucht nach chemischenStoffen, Drogenmissbrauch, Gewalt gegen und Ausbeutung vonSchwächeren, Prügeleien, Diebstähle, Beteiligung an asozialen Gruppen.

3. Deliquent, der Rechtsverletzungen und Straftaten begeht, die nach denVerwaltungsstrafgesetzen und dem Strafgesetzbuch verboten sind undStrafverfahren nach sich ziehen.Die Untersuchungen der Doktorarbeit zeigen auf, dass das individuelle

Herangehen, wie das Prinzip der Erziehung im breiten Sinne, effektiver undwirksamer erst dann ist, wenn der Pädagoge das nahe soziale Umfeld des Kindesberücksichtigt. Um den „Lebenslauf“ des Kindes objektiver kennen zu lernen,sollen möglichst die ersten Zerrütungen im Verhalten, die Momente einerBarriere oder noch tiefere Gründe ermittelt werden. Allein deshalb ist dasSchulmonitoring wichtig, weil hier Daten gesammelt sind, die den Lebenslaufdes Kindes ausführlich und objektiv darstellen und Soziogramme oderEkokarten zusammenstellen.

35

In den Untersuchungen der Doktorarbeit ist festgestellt worden, dass posi-tive Ergebnisse einer Erziehung im breiten Sinne während der individuellenKorrekturarbeit mit den Kindern aus der Risikogruppe leichter zu erreichensind, wenn der Komplex von pädagogischen Maßnahmen angewandt wird. Erweckt Gefühle des Kindes natürlicher auf, ruft angenehme, freudige, sinnvolle,ruhige Erlebnisse hervor und entwickelt das Verantwortungsgefühl.Es wurde festgestellt, dass die Kinder, die episodisch die Verhaltensnormen

verletzen, oft nicht begreifen, dass sie sich einen Verstoß zuschulden kommenlassen, der ihnen ernste Probleme bereiten kann. Ihr Verstoß ist situativ undkaum bemerkbar. Aufgrund der elektronischen Daten und der gespeichertenInformationen kann jedoch nachgewiesen werden, dass ein großer Einfluss aufdie negativen Verhaltensformen der Kinder mit 76,1 Prozent von den episodischverletzten Verhaltensnormen und von den Problemen und Bestimmungen derGemeinschaft (15,09 % von fixierten Taten) ausgeht.Bei den bestimmten psychologischen und sozialen Umständen, deren

Entwicklung ohne Hilfe des Monitorings schwer zu bemerken wäre, werdenKinder häufiger gefährdet, Verhaltensnormen zu verletzen. Auf diese Weiseentsteht die Gruppe der Kinder, die ständig die Verhaltensformen verletzen. Ihrsozialer Nachteil ist nicht zwangsläufig mit Rechtsverletzungen verbunden,kann aber leicht und schnell zu Straftaten führen. (Ohne den physischen,psychischen Schaden für sich selbst zu analysieren kann der betrunkeneJugendliche Menschen überfallen und verletzen und wer an Geld mangelt,kann stehlen gehen u.ä.)Die Situation von Kindern mit deliquentem Verhalten ist komplizierter,

weil sie schon die Rechtsnorm verletzen oder Straftaten begangen haben. DieKorrekturarbeit mit den Deliquenten ist besonders kompliziert, weil dieProbleme des Kindes nur mit Hilfe von Mitarbeitern der Polizei oder desKinderschutzdienstes gelöst werden können. Die oben erwähnte Arbeit wirddurch viele psychologische Voraussetzungen der äußerlichen und innerlichenEntwicklung des Kindes bedingt.Zusammenfassend ist aufgrund der Möglichkeiten der psychopädagogischen

Arbeit mit Kindern aus der Risikogruppe festzustellen, dass das endgültigeVerhalten der Kinder erst dann zu verstehen ist, wenn der Entwicklungsprozessabgeklärt wird und die Lebensgeschichte, die Erziehung und dieVerhaltensentwicklung erforscht wird.

36

ROMAS PRAKAPASROMAS PRAKAPASROMAS PRAKAPASROMAS PRAKAPASROMAS PRAKAPASRIZIKOS GRUPËS VAIKØ ELGESIO KOREGAVIMAS TAIKANTRIZIKOS GRUPËS VAIKØ ELGESIO KOREGAVIMAS TAIKANTRIZIKOS GRUPËS VAIKØ ELGESIO KOREGAVIMAS TAIKANTRIZIKOS GRUPËS VAIKØ ELGESIO KOREGAVIMAS TAIKANTRIZIKOS GRUPËS VAIKØ ELGESIO KOREGAVIMAS TAIKANT

MOKYKLINÁ MONITORINGÀMOKYKLINÁ MONITORINGÀMOKYKLINÁ MONITORINGÀMOKYKLINÁ MONITORINGÀMOKYKLINÁ MONITORINGÀDaktaro disertacijos santrauka

Socialiniai mokslai, edukologija (07 S)

Tir. 50 egz. 2,25 sp. l. Uþsak. Nr. 02-039Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–2004 VilniusMaketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT–2009 Vilnius

Kaina sutartinë