www.vpu.lt

Nr. 1 (22717) 2010 sausis

Leidþiamas nuo 1952 metø

Simona Krupeckaitë - 2009 m. geriausia ne tik VPU, bet ir Lietuvos sportininkë bei pasaulio treko dviratininkë

2

3

4-5

6

7

8

Dar vienas pokalbis apie taip geidþiamà, bet nepasiekiamà aukðtojo mokslo kokybæ

“Ðviesa” keièia ne tik rûbà, bet ir turiná

Be rëmø. SA turi naujà vadà, tik kas universitetui ið to?Neáprastas koncertas

Taupymo metai oficialiai palydëti be ðampano

Sportas. Skrendam á þiemos olimpiná Vankuverá...

Studentas, kuris 34 kartus neatlygintinai buvo donoras

Sesija dosni þinantiems“Ðviesos” korespondentø Gyèio Lûðninio ir Tomo Razmaus fotoreportaþas

Du kartus per metus universitetas studentø iðradingumu kuriant neatpaþástamai pasikeièia - audito- paruoðtukes. Nesnaudþia ir dëstytojai rijose vyrauja rimties ir susikaupimo - gaudo tinginius, stengiasi raðyti nuotaikos - vyksta egzaminø sesijos. paþymius pagal nuopelnus. Þodþiu, Ne iðimtis ir ðie metai: þiemos sesija kiekvienam savo. Sëkmës!vienodai reikli ir darbðtiems, ir “studentaujantiems”. Kaip visada, daugelis pritrûksta paskutinës nakties, o kai kurie pasiþymi neblëstanèiu

Palinko Fizikos ir technologijos fakulteto technologijos specialybës pirmakursiø galvos, kurios netrukus iðklausys Arvydo Jono Irþikevièiaus nuosprendá. docento

Anglø kalbos fonetikos ir fonologijos egzamino metu asistentë Edita Katinaitë – Kalèiûnienë jaudinasi lyg pati bûtø dar studentë

Bûsimas technologas Justinas Storta puikiai pasirengë þiemossesijai - jam nereikia dairytis á kurso draugus

Paskutinë apmàstymø akimirka ir Filologijos fakulteto antrakursë Vinga Jurjonaitë pradës laikyti anglø kalbosfonetikos ir fonologijos egzaminà

Alma mater kronika

Ð.m. sausio 4 d. VPU prasidëjo þiemos sesija, kuri baigsis sausio 29 d.

Ðiemet á ðalies universitetus bus priimta dvigubai maþiau bûsimø pedagogø, kurie studijuos valstybës apmokamose vietose: 2009 m. tokiø studentø buvo 800. Be to, norintys tapti mokytojais turës laikyti papildomà motyvaciná testà.

VPU rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis specialiame kasmetiniame þurnalo "Veidas" numeryje nagrinëja esminius studijø ir aukðtojo mokslo pokyèius, ávyksianèius jau ðiais metais, svarsto, kaip iðsaugoti studijø elitiðkumà.

VPU tarptautiniø ryðiø skyrius informuoja apie galimas doktorantø bei baigusiøjø doktorantûros studijas staþuotes Meksikoje ir Ðveicarijoje.

Humanitarø b ib l iotekoje (T. Ðevèenkos g. 31) veikia paroda "Poetui, kalbininkui, matematikui, vyskupui Antanui Baranauskui - 175".

Palangoje, Antano Monèio n a m u o s e -m u z i e j u j e (S.Daukanto g. 16, atidaryta p a r o d a „ LT P I N H O L E fotografija“, kurioje ir VPU dëstytojas Tomas Razmus eksponuoja savo darbus.

Tarpkultûrinës komunikacijos centras kvieèia mokytis prancûzø, vokieèiø, rusø, lenkø, baltarusiø, turkø kalbø

LR vyriausybës nutarimu ð.m. vasario mënesá poilsio diena ið vasario 20 d., ðeðtadienio, perkelta á vasario 15 d., pirmadiená.

“Ðviesa" - Vilniaus pedagoginio universiteto dvisavaitinis laikraðtis, leidþiamas nuo 1952 m. geguþës 1 d. Iki

1962 m. Nr.2 - " T a r y b i n i s studentas", o iki 1986 m. Nr.19 - " T a r y b i n i s pedagogas" ir ëjo ka i p V i l n i au s p e d a g o g i n i o i n s t i t u t o savaitraðtis. 1952

- 1990 m. buvo leidþiamas kartà per savaitæ , nuo 1991 m. - kartà per mënesá. Redaktoriai: A.Janonis (1952), R.Mironas (1952-1954), V.Pauliukonis (1954), A.Umbrasas (1954-1955), V.Barðys (1955-1956), A.Karpus (1956), G.Astrauskas (1956-1957), S.Pupelytë-Raþukienë (1957-1963 ir 1967-1972), A.Akstinienë (1973-1977), S.Laurinaitis (1978-1981), V.Ruþevièiûtë (1982-1984), J.Narbutytë (1985), V.Majorovienë (1986-1990), S.Karvelis (1991-1992), S.Dabaðinskienë (1992-1994), R.Kvietkauskas (1994-1996), J.Skomskis (nuo 1996). Tiraþas: 1952 m. - 500 egz., 1967 m. - 1900 egz., 1981 m. - 2000 egz., 1989 m. - 1000 egz., 1997 m. - 350 egz., nuo 2007 m. 1000 egz.

Numarinta graþi ilgametë tradicija - “Mis VPU” rinkimai

Kas lemia aukðtojo mokslo kokybæ? Pokalbio dalyviai: prof. Antanas Darbo imitavimo pozicijà vis dar studentø norà gilinti þiniø bagaþà. tiesø nëra studentas (iðskyrus pavienius Kiveris; prof. Gediminas Gaigalas; dr. tebeuþima studijø tipas, kurá mes Jauno þmogaus savijauta tobulëja, kai atvejus). Tuo tarpu studentas turi Emilija Sakadolskienë; Nacionalinës vadiname „savarankiðku darbu“. Taip, jis pamato ir patiria pasaulio mokslo planuoti savo studijas, kelti sau premijos laureatë, raðytoja doc. mes turime pereiti ið tradicinës pasiekimus. uþduotis, reflektuoti, vertinti savo Vanda Juknaitë; dr. Eglë Patiejûnienë; paradigmos prie mokymosi, bet seniai Prieð keletà metø universitete pasiekimus, o dëstytojas yra tik d o c . Þ i v i l ë S e d e r e v i è i û t ë aiðku, jog negalima palikti studento, sukurtas kompiuterinis klasteris buvo konsultantas, padëjëjas.Paèiauskienë; dr. Rima Zablackë. magistranto ar doktoranto Dievo valioj, pirmasis þingsnis ir motyvuotiems

neva skatinant jø savarankiðkumà. Kita studentams ásilieti á tarptautinæ mokslo problema – plagijavimas ir þemas erdvæ. Bendradarbiavimas, kitø ðaliø akademinio raðtingumo lygis. Esu dëstytojø vizitai, mûsø paskaitos dirbusi trijose aukðtosiose mokyklose ir uþsienyje - svarbûs studijø kokybës visose su tai susidûriau. Kas pavasará komponentai.norisi verkti, kai tenka globoti raðanèius baigiamuosius darbus. Ne viskas yra studento kaltë. Vidurinëje mokykloje jie nëra mokomi akademinio raðymo. Niekas jiems neaiðkina etikos dalykø. Pagaliau visame pasaulyje studentai linkæ ieðkoti landø, lengviausio ir trumpiausio kelio, taèiau Vakarø universitetuose plagijavimas grieþtai baudþiamas, vyksta apmokymai, yra susekimo sistemos, ir dëstytojai jauèia

Dr. E. Patiejûnienëatsakomybæ uþtikrinti raðtiðkø darbø kokybæ. Kai dëstytojo krûvyje skiriama

Universitetas nëra amato kalvë. Èia Prof. A. Kiveris vos 20 valandø magistrinio darbo siekiama formuoti iðsilavinusius prieþiûrai, o bakalauriniams - vos kelios þmones, platesnio akiraèio, lankstesnio Dëstydamas aplinkos fizikà, valandos, apie kokià globà galime màstymo, daugiau þinanèius, matanèius studentams pasiûliau aplankyti Vilniaus kalbëti? Praleidþiame darbus, kurie pasau l á ; suvok ianè ius , kad i ð technikos muziejø. Ekskursija padarë neatitinka elementariø tyrimams universiteto iðeisi visiðkai kita Dr. R. Zablackëáspûdá net ir tiems, kurie buvo abejingi, reikalingø sàlygø. Kiek priraðyta darbø, asmenybë; kad to savo pastangomis nes jie po to turëjo paraðyti esë apie kuriuose „árodinëti“ prieþastiniai ryðiai, nebûtum pasiekæs; kad tokiu tave Visuose europiniuose vertinimo technikos poveiká aplinkai. Labai mane paþeidþiant elementariausius iðorinio padarë universitetinës studijos.modeliuose vienu ið esminiø kokybës nustebino, kad esë tiek turinys, tiek bei vidinio validumo reikalavimus; kiek

Deja, ið mokyklos asmenybës veiksniø yra ávardijama bûtent kalba buvo daugeliu atvejø buvo be prikepta „mokslo” ið primityviausio iðstumiamos. Mokytojas negali bûti dëstytojø kvalifikacija ir kompetencija. priekaiðtø Taigi formø ieðkojimas anketavimo. Kai kuriø specialybiø laisvas, negali modifikuoti programos, Taèiau ne visus veiksnius galima skatina ugdymo procesus. Tai ne vien dëstytojai nëra susipaþinæ su naujomis prie ko jam ðirdis linksta, kas jam sutalpinti á formalius kokybës vertinimo fundamentalûs dësniai, paskaitos, t y r i m o m e t o d o l o g i j o m i s b e i ádomu, artima, brangu, vertinga. Patys kriterijus. Tuo ásitikinome ðiais metais p r a t ybo s , t a i g y va s ab i pu s i s filosofinëmis prielaidomis. Aukðtasis mokiniai protestuoja, nes mokyklos kartu su kolegëmis atlikdamos tyrimà, bendravimas ir emocionalus, patrauklus mokslas negali tapti vien profesiniu dirba vien tik egzaminams. Þinios kuris atskleidë pradedanèiø dirbti mokslo pateikimas, stiprinantis orientavimu. Darbo rinka jau seniai fragmentiðkos, nesisteminës, „iðkaltos“ technologijø mokytojø profesiniø emocijas. pripaþásta, kad þmogus savo profesinæ prieð egzaminà, paskui lengvai kompetencijø ásivertinimà. Tyrimo Tie, kurie pasirenka mokytojo karjerà keis 2,5 karto, o darbo vietà - pamirðtamos.rezultatai patvirtino, kad sëkmingai profesijà, turi þinoti, jog reikës nuolat apie 7 kartus, todël siauras orientavimas

Smagu parodyti, kaip skleidþiasi pedagoginei veiklai mokykloje bûtinas atnaujinti þinias, domëtis dalyko á vienà darbo profilá nebûtø iðmintingas, tekstai, parodyti, tarsi èia pat lobis, tik ne tik tinkamas dalykinis pasirengimas, naujienomis. Tam reikia rengtis ið net þiûrint darbo rinkos akimis. Daþnai reikia iðmokti já atrasti. Tai sukuria bet ir susiformuota asmeniniø vertybiø anksto. Edukacijos tàsa – bûtina sàlyga pasvajoju apie Aristotelio ar Renesanso edukacijos ádomumà. Gebëjimas surasti sistema, kuria remdamasis mokytojas studijø kokybei. Dëstytojui reikia laikø idealà, kuomet siekta visapusiðkai ádomybæ ten, kur niekas jos nemato – formuoja mokiniø gyvenimo ágûdþius. áþvalgø laiku pastebëti geràsias lavinti þmogø, o ne parengti studentà

Ðioje srityje itin iðryðkëja mokytojø dþiaugsmas ir dëstytojui, dþiaugsmas ir studento savybes, jas ávertinti, þinoti, kokiai nors siaurai specialybei. Tai nëra rengëjø vaidmuo, kai svarbiu tampa ne studentui. O nusivilti galima tik tuo kada ugdytiná paraginti, kada ið jo vien Lietuvos problema. Ji tik pagaliau tik dalykinis dëstytojø kompe- atveju, jeigu tikëjaisi auditorijoje pareikalauti, nes daþnas ir per ilgesná atëjo ir á Lietuvà. Filosofas Bruce tentingumas, bet ir asmeninës iðvysti genijø, puoselëjai nerealias la ikà ga l i savæs neatrast i be Wilshire knygoje The Moral Collapse of vertybinës nuostatos. viltis. „intervencijos“. the University (Moralinis aukðtojo

Svarbiausia - studentø motyvacija mokslo þlugimas, 1990 m.) raðë, kad Kaip teigë vienas ið respondentø – siekti aukðtojo mokslo. specializacija jau tapo tokia ekstremali, „labai svarbu, koks dëstytojas yra,

jog virto profesionalizacija. Nebelieka kokios jo vertybës, nes tai labai bendrø temø, bendros kultûros ir persiduoda studentams, o paskui ir á bendrø vertybiø, kurias teikdavo mokyklà. O jei vertybës nesutampa, tu klasikinis iðsilavinimas. neásisavini ir dëstomo dalyko, tu tik

iðmoksti tam kartui, ir viskas. O kai dirbi mokytoju, tai galvoj ir apie dëstytojus, kaip jie dirbo, kaip bendravo.

Doc. V. Juknaitë

Kai kurios gimnazijos stengiasi iðsivaduoti ið rutinos. Literatûros mokoma projektø principu. Mokiniai Dr. E. Sakadolskienërengia raðytojø pristatymus, ieðko ávairiø bûdø, skaito, analizuoja, lygina. Ir Paradoksas, bet aukðtojo mokslo studentijà reikia uþdegti, átikinti, kad kokybæ didele dalimi lemia pinigai. pamatytø, kas slypi po þodþiø klodais,

Politikai nuolat kalba apie reikalà Prof. G. Gaigalas kokie kultûros vyksmo faktai. Kokie mûsø investuoti á verslà darbo vietoms kurti,

studentai? Jie yra tokie, kokia yra bet yra ekonomistø, kurie aiðkina: jei Bendrosios fizikos katedros visuomenë – ir aktyvûs, ir talentingi, ir neskirsime tolygaus finansavimo kontaktai jau keletà metø uþmegzti su darbðtûs, taip pat pritingintys ar norintys D o c . d r. Þ . S e d e r e v i è i û t ë þmogiðkiesiems resursams, tyrimams ir Ðvedijos, Belgijos, Lenkijos, Vokietijos, rezultato su minimumu ádëto triûso. Paèiauskienëjø plëtotei, nepajudësime ið mirties JAV, Japonijos, Kinijos mokslininkais. Gebëjimas rasti ádomybiø ten, kur niekas taðko. Antra probleminë sritis – esame Keitimasis tyrimais, patirties studijos jø nemato – dþiaugsmas ir dëstytojui, Kuo aukðtesniø balø turime nepakankamai reiklûs savo studentams. labai naudingos tiems, kurie rengiasi dþiaugsmas ir studentui.studentus, kuo didesnius mokymo(si) Norint iðlaikyti kaip galima didesná gyvenimà paskirti mokslui. Galime Man rodos, mokykloje vis dëlto iððûkius jiems keliame, tuo aukðtesni jø studentø skaièiø ir tuo iðsaugoti pateikti ir atvirkðtiniø atvejø, kai esama ávairovës. Kokie mûsø studentai? pasiekimai (nebûtinai – vertinimo dëstytojø etatus ir kitoká finansavimà, uþsienio studentai nori studijuoti pas Pakankamai marga publika. Jie yra tokie, balai). Studijø kokybei didesnës átakos priimami studijoms nepasirengæ mus, atlikti tyrimus ir pasinaudoti mûsø kokia yra visuomenë – ir aktyvûs, ir turëtø perkëlimas daugiau atsakomybës s t u d e n t a i , o s t u d i j ø e i g o j e patirtimi. Tai kelia mûsø universiteto studentams. Deja, ðiuo metu mûsø talentingi, ir darbðtûs.nuolaidþiaujama jø nenorui skirti autoritetà, kartu ir mûsø motyvuotø studijø sistemos dëmesio centras ið Parengë Juozas Skomskispakankamai laiko ir pastangø studijoms.

2010 sausis2 Problema

Paskirta naujoji Tarptautiniø ryðiø skyriaus vedëja. Ja tapo doc.dr. Daiva Verikaitë.

Tarptautiniø ryðiø skyriø pirmiausia iðvysta mûsø sveèiai, o mûsø dëstytojams ir studentams – tai vartai á pasaulá. Todël svarbu, kad tas veidas svetingai sutiktø norinèiuosius mus aplankyti ir kad tie vartai bûtø kuo plaèiau atverti, - sako TRS vedëja.

Gyvenimas 2010 sausis 3

Aplinkai palankaus universiteto koncepcija

Aplinkai palankus gyvenimo bûdas Doc. dr. Þivilë Sederevièiûtë turi atsispindëti ir paèiame universiteto Paèiauskienë, Gamtos mokslø gyvenime - skatinamas rûðiuotø atliekø fakulteto prodekanësurinkimas, vandens ir energijos iðtekliø, kitø resursø taupymas, Pradëti reikia nuo savæsteikiamas prioritetas ,,þaliesiems“ pirkimams, prioritetas gaminiams ið Kad ir kiek kalbëtume apie geresnæ perdirbamø ar perdirbtø þaliavø. gyvenimo kokybæ, apie ðvaresnæ

aplinkà, labiausiai mûsø elgesá veikia bûti formuojamos aplinkosauginës Geresnë gyvenimo kokybë rûpi konkretûs pavyzdþiai, aplinka. Tik tradicijos: vienkartiniai ir tæstiniai

kiekvienamasmeniðkai pajutæs aplinkai palankaus renginiai, gamtos dienos (átraukiant gyvenimo bûdo privalumus, þmogus gali mokyklas, mokinius), poilsio zonø

Geriau gyventi norime kiekvienas. Ið tai ávertinti. Todël ypaè svarbu kurti kûrimas (átraukiant studentus, jø pirmo þvilgsnio gyventi geriau reiðkia - aplinkai palankø organizacijos veiklos i n i c i a tyva p r ie ð rûkymà pr ie greièiau ir patogiau. Taèiau laiko bûdà mokykloje, kad mokytojai bûtø universiteto ir pan.) partnerystë su taupymas gali turëti neigiamø pasekmiø tam pasirengæ ir juos rengianèiame panaðiom institucijomis, informacija arba galø gale mums brangiai kainuoti. universitete. internete.Jei ne ið karto – tai praëjus laikui, mes Aplinkai palankaus universiteto Aplinkai palankaus universiteto brangiai mokësime uþ produktus ið veikla atspindi darnaus vystymosi koncepcija turi atsispindëti ir studijø neatsinaujinanèiø gamtos iðtekliø, tai idëjas. Jas ágyvendinti praktiðkai programose – kiekvienas bûsimasis yra mums teks ne savo noru riboti universitetas turi visas sàlygas. Daug mokytojas turi bûti susipaþinæs su vartojimà.jau daroma, reikia tik bendro veiklø aplinkos apsaugos problemomis ir

Gyvenimo bûdas atspindi ir bendrà koordinavimo, vieðinimo, didesnio darnaus vystymosi idëjomis, bûti asmens, institucijos ar visos ðalies universiteto bendruomenës daly- pasirengæs integruoti ðias temas á savo kultûrà. Todël pastaruoju metu daugëja vavimo. Kokia veikla atspindi dëstomà dalykà ir dalyvauti su þmoniø, besirenkanèiø aplinkai palankø universiteto misijà ir darnaus vystymosi aplinkosauga susijusioje projektinëje gyvenimo bûdà, aplinkosauginiø idëjas? veikloje. iniciatyvø, socialiai atsakingø ámoniø, Visø pirma tai - edukacinë Vilniaus pedagoginis universitetas kurios savo veikla ir pavyzdþiu prisideda universiteto veikla – edukaciniai i ð s i s k i r i a i ð k i tø akademin iø prie aplinkos iðsaugojimo ir geresnës straipsniai spaudoje, vizitai su bendruomeniø savo ðiltais tarpusavio visø mûsø gyvenimo kokybës. Viena aplinkosauginiais renginiais á mokyklas, santykiais, betarpiðkais santykiais su vertus, tai jau tampa mada, taèiau ði seminarai mokytojams ir mokiniams, studentais. Graþu bûtø matyti daugiau mada visiems mums yra naudinga. renginiai vaikø namuose, internetinëse studentiðkos iniciatyvos, o ið dëstytojø

Kvieèiame visus dëstytojus ir mokyklose, su aplinkosauga susijæ pusës – jà skaitinti ir palaikyti. studentus prisidëti savo idëjomis ir projektai, specialûs leidiniai ir kt. Studentai turi puikiø idëjø ir noro jas veikla prie ðios iniciatyvos. Universiteto bendruomenëje turëtø ágyvendinti – to labai laukiame!

Redakcijos þodis

NAUJAS VEIDASRektorate lankësi Mr. M. Tafaj,

ðvietimo ir mokslo ministras; Mr.D. Kule, Tiranos universiteto rektorius; kiti Ðvietimo ministerijos, Vy-riausybës pareigûnai.

Rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis, Mokslo prorektorius, profesorius Rimantas Þelvys, kiti Rekto ra to na r ia i supaþ ind ino delegaci jà su VPU struktûra, tradicijomis, mokslo plëtra, ryðiais su kitais pasaulio universitetais.

Sveèiai domëjosi mokytojø rengimo problematika Lietuvoje, aukðtojo moks lo f inansav imu, ðv iet imo reformomis. Su Tiranos universitetu VPU rengiasi pasiraðyti bendradar-biavimo sutartá.

„Ðviesos“ inf.

Albanijos delegacijos vizitas

Sveèiø sutikimas rektorate

Vida Gulbinienë: „Kur graþiausi mano metai...“ popierizmo kalnø, uþgriuvusiø Lietuvà, ástojus á Europos Sàjungà. Taèiau dël to tampi visiems labai reikalingas. Tik laiku neatlikti darbai lieka pastebëti.Visa kita praeina.“ Universitetas. Èia visko yra: ir muzikos, ir kitokiø menø, ir sporto. Man daugelis aukðtøjø mokyklø finansininkø pavydi. Gyvenime turëjau tr is darbovietes – Tauragës „Keramikà“ (Treji metai uþ diplomà). Ûkiskaitiniø aukðtojo mokymo ámon i ø s u s i v i en i j imà „Praktika“(17 metø- Planavimo skyriaus v irð ininkë).Vi lniaus pedagoginis universitetas – treèiasis uostas. (Aukðtojo mokslo sistemoje – jau trisdeðimt penktieji metai. Laiminga). Gyvenimas. Mane visada viskas domino. Net svetimos kalbos. Moku keletà. Norëèiau iðmokti daugiau. Ðeimoje pasitaikë skaudþiø netekèiø. Jos grûdino ir likimà priimu toká, koks jis yra. Gimtinëje, Ðakiuose, turëjau paèius Sentencija. Atëjusi á galvà, klausantis karalienë“, oratorijos „Nelieskite geriausius mokytojus: pirmàjá – Vladà kompoz i to r iaus Faus to Latëno mëlynojo gaublio“ ir tûkstanèio kitø Paliðká, lituanistà, gimtosios kalbos riterá komentarø , ðv iesaus atmin imo kûriniø autoriaus, muzikos vakare:Jonà Augustaitá, rusistà Zotovà... Gal tai kompozitoriaus Eduardo Balsio, „Pastaruoju metu nebespëju darbø jø palikimo dalelë?...klasikinio baleto „Eglë – þalèiø atlikti. Ne dël to, kad tingëèiau, bet dël

Rektorato posëdyje buvo pristatyta aplinkai palankaus universiteto idëja. Kodël ði idëja ðiandien yra aktuali? Kokia ðios idëjos koncepcija ir kokios ágyvendinimo galimybës?

Rektorius akademikas A. Gaiþutis priima albanø delegacijà

Doc.dr. Daiva Verikaitë

PermainosÞmogus yra taip sutvarkytas, jog

laikas nuo laiko natûraliai trokðta esminiø permainø savo gyvenime. Jei bûtø kitaip, tas gyvenimas taptø visiðkai neádomus, beprasmis ir bespalvis. Kaip ir laikraðtis. Taip, jûs neapsirikote, èia mes apie save – „Ðviesos“ laikraðtá – vienà seniausiø akademiniø leidiniø ðalyje. Ðiandien 58-us metus skaièiuojanti „panelë“ dràsiai pakeitë rûbà ir skaitytojams prisistatë visai kitokia negu buvo pernai. Kad ðis þingsnis pamatuotas, liudija ir pirmieji atsakymai á „Ðviesos“ anketos klausimus. Mums dabar labai smalsu suþinoti, ar pateisinome jûsø lûkesèius. Taèiau formos klausimai – tik viena medalio pusë. Kur kas aktualesnë yra laikraðèio turinio problema. O jos per keliolika dienø neiðspræsi.

Nors... pamàstykime. Kas formuoja „elitinës profesijos“ bruoþus? Seimas? Vyriausybë? Kokios nors ministerijos valdininkai? Rinka? Visuomenës nuomonë? Ir kà apskritai reiðkia „e l i t inës profes i jos“ sàvoka? Atlyginimo dydá ar paðaukimo, misijos svarbà valstybës gyvenime?

Kiek pedagogø reikia Lietuvai? Kokios bûsimø VPU absolventø ásidarbinimo pagal ágytà kvalifikacijà galimybës ðalyje, Europos Sàjungoje?

Kodël kol kas nepasiteisino në viena vykdyta ðvietimo reforma? Kà mano apie tai VPU mokslininkai? Ko jie tikisi ið dabartinës reformos? Kà reiðkia universiteto autonomija? Ar nekyla grësmë jos netekti, o paèiam un ivers i tetu i tapt i nuo lank iu kaprizingos ministerijos padaliniu?

Universitetas – siauros specia-lizacijos amatininkø ar iðsilavinusø, plaèios filosofinës pasaulëþiûros þmoniø, kuriø verkiant reikia dabartinei Lietuvai, „kalvë“?

Jei VPU susirenka „prastesnës kokybës“ abiturientus, ar galima teigti, kad ðiame universitete dësto ir atitinkamos kvalifikacijos specialistai? Kas yra „studijø kokybë“ ir kaip jà pakelti?

XXI amþiaus studentai ir dëstytojai. Kokie jø tarpusavio santykiai, bendravimo bruoþai?

Kuo skiriasi ir kuo panaðios VPU darbuotojø profsàjunga bei Studentø atstovybë? Ar atlieka jos savo misijà, ar yra mums visiems svarbios? Kas formuoja universiteto veidà – studentø darbai ar dëstytojø veikla? Kà daryti, kad ðios pastangos taptø kolek-tyvinëmis? Ar galima teigti, jog VPU subrandinta i r suburta darn i akademinë bendruomenë? Jei taip, tai kokie jos pagrindiniai bruoþai?

Kokios permainos laukia VPU 2010 metais ir kà bûtina daryti pirmiausia? Kas naujo ir svarbaus vyksta (gimsta) mûsø universiteto mokslo labo-ratorijose, mokslininkø galvose? Kiek svarbiø ir novatoriðkø temø papuoð ðales mokslo aruodà?

Studentø stipendijos, paprastø dëstytojø ir universiteto valdininkø algos: stebëtini panaðumai ir stulbinantys skirtumai. Koks ið tikrøjø yra VPU biudþetas ir koks jis turëtø bûti, kad patenkintø bent minimalius akademinës bendruomenës lû-kesèius?..

Pabandykime kolektyviai atsakyti á ðiuos ir kitus svarbius klausimus. Kad ir laisvos bei geranoriðkos, konstru-ktyvios diskusijos tvarka. O tuomet ir pakalbësime apie atsinaujinimà.

Laiðkas skaitytojamsveiki, pakeisti mokymosi áproèius? Pradëti juk tik aktyviai veikdamas padidinsi

mokytis ne paskutinæ naktá, o ðiek tiek galimybes savo kûrybà. Mieli studentø S ankðèiau? Taip? Tada mane puikiai atstovybiø vadovai, nariai, jei turite Naujieji metai – puikus laikas suprasite, bûtent tai jau 3 metus ið eilës kuo pasigirti, rengiate projektus,

pokyèiams. Kas naujà suknelæ sau pasiþadu... gal ðákart suveiks. seminarus, organizuojate renginius, nusiperka, kas automobilá pakeièia, na, Na, kolega studente, ákvëptas p a s i d a l i n k i t e i n f o r m a c i j a s u o „Ðviesa“ taip pat keièia savo rûbà. naujøjø metø – naujø vëjø, pradëjai universiteto spauda, tegu apie jûsø Graþu, man patiko – 10 balø :). Taèiau raðyti eiles, smagias istorijas ar dar darbus suþino visi.tai ne vienintelis pokytis akademinëje kaþkà, kà turëtø perkaityti visi, bet Tiek ðá kartà, susitiksime kitame erdvëje – keitësi VPU SA prezidentas. neturi galimybiø skleisti savo talentà? „Ðviesos“ numeryje!Trumpa paþintis su juo puslapiuose „be Nenukabink nosies, tavo ðedevrui rëmø“. Na, ir dar ðis tas apie pokyèius. rezervuota vieta el. paðto dëþutëje Ir jûs ðiais metais sau prisiþadëjote (vilija.andruleviciute@gmail.com), Iki, Vilija

2010 sausis4

Bûtø juokinga, jei nebûtø graudu Vilija Andrulevièiûtëi ðg irdus tokius pasiteis inimus. Pamëginus paklausti, ar tokie e p a b û g æ t a d a d a r nepatikimi þmonës vis dar atstovauja u þ s p a u d u s i o ð a l t u k o , studentams ir yra SA nariai, atsakymo Nun ivers i te to rektor ius

akademikas Algirdas Gaiþutis, visas nesulaukiau, kalba buvo nukreipta á pulkas studentø (jø buvo net 70, vëliau ðalá.aritmetine progresija maþëjo), keletas Taèiau akimirkai konkreèiais faktais u n i v e r s i t e t o a d m i n i s t ra c i j o s b u v o p r a b i l t a . F i n a n s i n i n k a i darbuotojø suguþëjo á aktø salæ a t s t o v y b ë j e , m a t y t , d i r b o paklausyti, kàgi per metus nuveikë kruopðèiausiai ið visø – suskaièiuota, jog studentø atstovybë su prezidentu á SA biudþetà per ataskaitinius metus Olegu Lyèagin prieðakyje bei iðrinki áplaukë 160000 Lt, iðleista - 40000.naujà SA vadà. Kad ir kaip niûriai skambëtø veiklos

ataskaita ar ataskaitos apþvalga straipsnyje, uþ ávykusius renginius bei

„Atsiskaitë“ LSP ir bendrabuèius pliusà bûtø galima dëti, visa kita – ant klaustuko linkiø

Prasidëjo ataskaitinis susirinkimas kybanti veikla.iðkilmingai ir rimtai: tautiðka giesmë, rektoriaus þodis, kuris, beje, ne tik gyrë. RinkimaiAkademikas pabrëþë, jog studentø atstovybës veikla neturëtø apsiriboti

Laimei ar nelaimei, prezidento vien laisvalaikio pramogø organizavimu, privalu nagrinëti ir spræsti studentø kadencija – ribotas laikas. Taigi, socialinio gyvenimo, mokymosi, rinkimai ávyko.mokslinës veiklos problemas. Pradëta buvo nuo SA parlamento,

Tai, kà studentø atstovybës ex revizijos komisijos rinkimø, po jø - prezidentas O. Lyèagin ávardino kaip savo ádomiausioji dalis – kandidatø á ir studentø atstovybës veiklos ataskaità, atstovybës vadovo pareigas pasisakymai privertë susimàstyti, ar tikrai þinau, kas bei rinkimai. Kitaip nei ðalies vadovo apskritai yra ataskaita. Be dideliø rinkimuose kandidatai buvo tik du: problemø ir në kiek nesutrumpinant Socialiniø mokslø fakulteto treèiakursis „ataskaitos“ teksto, galiu perteikti Tomas Pertyla bei Fizikos ir technologijø studentø atstovybës metø veiklà ex fakulteto magistrantas Dmitrij Ilgeviè. prezidento þodþiais: „kaip áprasta, Stojusiø uþ tribûnos prisistatyti ir organizavome fuksø stovyklà, joje buvo savo rinkiminiø kalbø iðsakyti kandidatø apie 200 studentø; dar, þinoma, laukë pirmasis iðbandymas ne tik save surengëme fuksø krikðtynas geriausiame akademinei bendruomenei pristatyti, V i l n i a u s k l u b e „ Pa c h a “ ( v i e t a taèiau ir atremti salës klausimus. plojimams); dalyvavome Neries Pastarøjø kandidatai susilaikë ne vieno, regatoje; rugsëjo 1 – osios ðventëje ypaè veiklusis SMF studentas T. Pertyla. Vingio parke (pasiteiravus, kas Ir nors jis atakà atrëmë tvirtai, po konkreèiai buvo nuveikta VPU SA, balsavimo turëjo pripaþinti oponento atsakymas buvo – emm... tai reklama); pranaðumà: septyniø balsø (t.y. 34:27) spausdinome bendrabuèiø kvitus; labai

persvara rinkimø kovà laimëjo D. daug problemø buvo su studentø

Ilgeviè. paþymëjimais, tai tvarkëme viskà; dalyvavom projekte „Durys 2000“ (???), gavome finansavimà (kas per projektas, Viltiskam skirtas ir kaip universitetas jame dalyvaus, teks suþinoti patiems, SA apie Apklausus ávairiø fakultetø students tai tylëjo); su SKI SA inicijavome lifto apie kai kuriø veiklas bei patikimumà, árengimo projektà (na, èia kas su kuo ir buvo iðgirsta nemaþai neigiamø kiek prisidëjo, kà inicijavo, dar galima komentarø. Studentai skundësi, kad i lgai ginèytis – atskira tema). atstovybëse (jø darbo metu) negali rasti „Ataskaitos“ pabaigai: „renginys þmoniø, kurie galëtø padëti iðkilusiais „Sesijai – ne“ – nepavyko“. Kai kuriø gera

klausimais, o rasti daþniausiai neturi atmintis turbût leido pastebëti, kad ir

reikiamos informacijos, neþino, kur vieðai (laikraðtyje „Ðviesa“) paþadëtas

nukreipti studentus. Taip pat studentø „Miss VPU“ renginys ne tik, nepavyko,

netenkino maþas akademiniø bei bet në neávyko.

pramogin iø reng in iø ska iè ius , Kiek sausoka (ðvelniai tariant)

informacijos apie fakultetiniø bei ataskaita, taèiau be dideliø vargø,

centrinës SA veiklà trûkumas. absoliuèia balsø dauguma buvo Naujasis studentø atstovybës patvirtinta.

vadovas yra nauja viltis, jog tiek Na, o gráþtant prie moksliniø renginiø centrinëje, tiek fakultetinëse SA atsiras stygiaus, negalima nepaminëti O. efektyvesnë informacijos sklaida, Lyèagin ávardintø prieþasèiø, kodël gi jie darbas taps labiau organizuotas, nevyko: „ðiais metais akademinëje rezultatyvesnis, visø atstovybiø nariai srityje buvo sunkiau, nes þmonës, kuriais susitelks bendrø tikslø siekimui.pasitikëjau, neatliko pavesto darbo“.

SA ataskaita 09 arba mums reikia kito vado

Be rëmø

Naujasis VPU SA prezidentas

Vardas: Dmitrij Kà tau reiðkia studentø parodytas Pavardë: Ilgeviè pasitikëjimas ir iðrinkimas prezidentu?Fakultetas:Fizikos ir technologijos fakultetas, Ið tikrøjø esu labai dëkingas tiems magistrantûros 1 kursas

studentams, kurie parodë pasitikëjimà Zodiako þenklas: Liûtas manimi. O parodytas pasitikëjimas Hobis: Informacinës technologijosmanimi, manau, rodo tai, kad ðiemet jie Gyvenimo ðûkis: Judëk á prieká ir bûk

pirmas! noriai dirbs su manimi, o 2010 metai bus Trys geriausi dalykai gyvenime: iððûkiai, sëkmingi, nes kaip sakoma: „Vienas þinios, sëkmë. lauke - ne karys“. Mano uþdavinys - Jei vienai dienai galëèiau tapti kitu sutelkti visus kolektyviniam darbui.þmogumi: Norëèiau bûti sëkmingiausiu þmogumi

Kaip vertini dabartinæ SA bûklæ, kà pasaulyje, kad galëèiau pasimokyti. reikëtø joje pakeisti?

Kodël norëjai tapti VPU SA Per visà laikotarpá, kiek að esu VPU SA, prezidentu?

2009 metai buvo vieni ið pelningiausiø, bet kai kurios darbo grupës, galima Per visus studijø metus ir buvimo pasakyti, „uþmigo“, nes nieko neveikë, studentø atstovybëje að ágavau daug tinginiavo. Ðiemet norëtøsi daugiau þiniø ir patirties. Kol buvau SA, dirbau dëmesio skirti bûtent ðioms darbo visuose darbo grupëse. Taip pat dvejus grupëms. Taip pat reikës atidþiai metus buvau VPU SA vice prezidentas. padirbëti su kai kuriais VPU SA Taigi man buvo tam tikras savotiðkas dokumentais ir, parlamentui pritarus, iððûkis ir tuo paèiu „finalinis akordas“, kai kà pakeisti ástatuose. kadangi esu pirmo kurso magistrantas.

liko 25… iki rytdienos“, „Raðom Vilija Andrulevièiûtëegzaminà ið 30 filosofø knygø, na, turiu visà savaitgalá joms perskaityti“.esija – visada puikus metas

O kaip jums, kolegos, sekasi mokytis?pasit ikrinti per semestrà sukauptø þiniø bagaþà. Taèiau

vieniems ði puiki galimybë sukelia daugiau dþiaugsmo nei kitiems. Paraudusios akys, patinæ paakiai, niûrus

þvilgsnis – akivaizdþiausi sesijos

iðkamuoto studento poþymiai.Kokiø tik kalbø apie mokslus ir

egzaminus nenugirsti tokiu metu. Ðtai pavyzdþiui, ketvirtakursë Rûta apie sesijà papasakojo taip: „Na, sesija - visada sunkus metas, reikia mokytis visko, ko nesugebëjai iðmokti per semestrà, taigi tada að daug mokausi, daug valgau ir daug miegu, nes að ne ið tø þmoniø, kurie pasilieka viskà paskutinei nakèiai“. O ðtai treèiakursë, kurios vardo, dël viso pikto, nepaminësiu, apie ðià savo sesijà sako: „Paraðiau vienà puslapá kursinio darbo,

S

Atsargiai! Egzaminai...

2010 sausis 5

„Ave vita“ dainavo negirdintiems

JAUTIS (04.21 – 05.21) MERGELË (08.24 – 09.23) klausimais, gali tekti gailëtis dël Jautis ir ars kaip jautis. Dël mokslø Tigro metai gimusiems po mergelës paskutinæ naktá pr ieð egzaminà

galvos sukti neverta, mat, ádëtas vargas, neparskaitytos knygos.þenklu – sudëtingi. Kaip þinia, tigras – bemiegës naktys, nuolatinis mokslinës plëðrus gyvûnas ir tikrai ne þolëdis. l i t e ra tû ro s s tud i jav imas ne l i k s OÞIARAGIS (12.23 – 01.20)Norintys pelnyti tigro palankumà ir gerø neávertintas. Bûtent dël nuolatinio Þenklo likimas panaðus á kito raguoèio – rezultatø moksle, turës daug ir sunkiai bei studijavimo, ðiam þenklui tigro metais avino. Visuomet uþsispyrusiam ir savo sàþiningai dirbti. Bûsite akylai stebimi patartina ðiek tiek pastudentauti. tiesas mëgstanèiam árodyti oþiaragiui vis tigro, todël paruoðtukëmis naudotis per

daþniau teks nusileisti, sutikti su egzaminus nepatartina. DVYNIAI (05.22 – 06.21) dëstytojo nuomone vardan taikos ir Dvyniams jau geriau iðties turëti ramybës. Metai bus puikûs norintiems SVARSTYKLËS (09.24 – 10.23)

identiðkà dvyná, kad suspëtø ir gerai iðlavinti gebëjimà rinktis kompromisà, 2210-aisiais nepatartina ir toliau iðsimiegoti ir á visas paskaitas nueiti, mat, kaip problemos sprendimo bûdà.svarstyti: „studijuoti ar studentauti“. Pats tigras ðiam Zodiako þenklui bus labai metas pasirinkti vien1 ið variantø. reiklus pareigingumo srityje. Taèiau VANDENIS (01.21 – 02.19)Rezultatyvûs metai tiems, kurie rinksis þvaigþdës þada ir daug gero: dvyniams, Tigras, kaip gyvûnas, mëgsta þaisti studijavimà ir linksmi tiems, kuriø bent artimiausià semestrà, puikiai seksis vandenyje, taèiau negali pakæsti vandens, 010-ieji – Baltojo metalinio tigro prioritetas – studentavimas. mokslai, nes jie màstys dvigubai daugiau. patekusio á akis. Panaðiai klostysis ir metai, todël studentø vadinami

vandenio santykiai su dëstytojais kirviais, 2kirviais dëstytojai virsta tigrais. SKORPIONAS (10.24 – 11.22) VËÞYS (06.22 – 07.22) persikûnijusiais á metaliná tigrà. Ramiai Metalas + plëðrus gyvûnas – pavojingas Tigro metai þada gerà la ikà 2010-ieji vëþiui – palankus metas. þaisti t.y. tyliai sëdëti paskaitose, laiku derinys, todël visø be iðimties Zodiako skorpionams. Niekas nedrás paraðyti blogo

Nestigs energijos mokslams, laisvalaikio atlikti darbus – bûtina, antraip, pakliuvus á þenklø studentai ðiais metais turi bûti paþymio, nes taip pat, kaip skorpionas pramogoms ir puikiai seksis viskà derinti. akis, laukia nemalonumai.itin atsargûs paskaitø, atsiskaitymø, atrodo grësmingas, jis atrodys ir viskà gan Taèiau nereikëtø atsiduoti vien likimo egzaminø metu. Skolø uþsidirbti uþtikrintai mokantis. Taèiau gudresni valiai, mat, tada vëþiui gresia virtimas ÞUVYS (02.20 – 03.20)nepatartina. tigrai/kirviai yra iðvystæ gebëjimà skirti vëþliu. Be asmeniniø pastangø niekas Didelë tikimybë, kad iðvykusios pagal uþtikrintai mokantá ir taip tik atrodantá. nevyksta taip greitai, kaip norëtøsi. „Erasmus“ ar kità studentø mainø Pasimokyti – niekada ne pro ðalá.

programà, panorës ilgëliau pasilikti LIÛTAS (07.23 – 08.23) sveèioje ðalyje. Taèiau, kad ir kaip AVINAS (03.21 – 04.20) ÐAULYS (11.23 – 12.22) Nors ir giminingas gyvûnas, liûtas norëtøsi iðplaukti á platesnius vandenis, Kad ir kokius ragus per pastaràjá Ðiam Zodiako þenklui þvaigþdës þada

turëtø pasisaugoti tigro, kaip sakoma: iðvykti á uþsiená, þuvims patartina semestrà bûtø ásiauginæs avinas, prieð palankø metà. Ðaulys kaip niekad taikliai „laive – vienas kapitonas“. Taèiau plaukioti savoje upëje.metaliná tigrà (dar gerai þinomà kaip kirvá) ðaudys atsakymø variantus testuose, në þvaigþdës þenklui þada gan gerus metus. ir su tokiais nepaðokinës. 2010-ieji ðiam neskaitydamas klausimo. Taigi, galite bûti Uþsitarnavus metalinio tigro pripaþinimà, þenklui þada gan sunkø mokymosi periodà, ramûs, kol testo klausimai uþdaro tipo, sëkmë moksluose – garantuota (tai visgi Parengë astrologë Þvaigþdë ypaè jei mokslus tenka derinti su darbu. taèiau jei tektø susidurti su atviro tipo pareikalaus nemaþai pastangø). LunatikytëTaèiau krizë, tai negi dabar darbà mesi.

Horoskopas

Be rëmø

laipsná, pasirinkau studijuoti socialinio darbo magistrantûros programà, siekdama ðiek tiek, keièiant specialybës risipaþinsiu, kad prieð stodama kryptá, tobulinti þinias. Neþinau, gal ir á VPU 2003 m., apie socialiná klystu, bet að nelabai tikiu, kad, Pdarbà beveik nieko neþinojau. perbëgus á kità profesijà, galima greitai O 2007 m. baigusi social inës tapti geru specialistu. Juk ðiuo atveju pedagogikos bakalauro studijas, tektø konkuruoti su tais, kurie ketverius nutariau iðbandyti save socialinio darbo metus jau studijavo vien tik socialiná srityje. Studijuodama bakalauro da rbà . Ap s k r i t a i , man ke l i a programoje, iðmokau beveik visus nepasitikëjimà bandymai per pusantrø-socialinius mokslus - ir sociologijà, ir pora metø ágyti magistro laipsná srityje, teisæ, ir ekonomikà, ir politologijà, ir kurioje nebaigæs net bakalauro net vadybà. Taèiau negalëjau suprasti, programos. kam to reikia, kur að galësiu panaudoti

toká ávairø þinojimà? Galima teigti, kad socialinis darbas Ðiuo metu dirbu socialine darbuotoja

taip kaip jis suprantamas dabar, jau 2,5 m. ir suprantu, koká didþiulá atsirado daugiau kaip prieð ðimtà metø ánaðà suteikë studijos VPU, nes tuo metu turtingiausiose pasaulio socialinis darbuotojas pasitelkia visø ðalyse - JAV ir Anglijoje. Ðiuolaikinës socialiniø mokslø atsiradimus tam, kad visuomenës raida tik didina poreiká pagerintø þmoniø gyvenimà ir kreiptø

visuomenæ spræsti ásisenëjusias socialiniam darbui. Ilgesnë gyvenimo problemas. Taigi socialinis darbuotojas trukmë, ðeimos transformacijos, nauji turi daug þinoti ir apie patá þmogø, ir reikalavimai darbo rinkos dalyviams, apie visuomenæ. i nd iv idua l i zmas, migrac i ja i r

Dirbdama su ðeimomis, pati visuomeniø kultûrinës ávairovës patyriau, kad reikia psichologijos ir didëjimas - tik keli pagrindiniai edukologijos þiniø. Bûtina ir teisiø veiksniai, kurie didins paklausà þiniø, nes socialinë pagalba labai socialiniam darbui visuomenëse. detaliai juridiðkai reglamentuota. Ðiuo Lietuvoje dël þinomø istoriniø metu ðá darbà derinu su socialinio darbo prieþasèiø socialinis darbas tebëra studijomis magistrantûroje, kurios yra kûdikystës amþiaus, jam dar augti ir puiki galimybë siekti profesinio augti. Nëra abejoniø, kad darbo pakaks meistriðkumo. Nors turiu socialinës visiems, norintiems dirbti socialiniais pedagogikos specialybës bakalauro darbuotojais.

Loreta Kunickienë

Naudingos studijos Nors gestø kalbos mokymasis Vilija Andrulevièiûtë

pareikalavo nemaþai pastangø, kolektyvø nariai dþiaugësi iðmokæ ðio to horas „Ave vita“ drauge su su naujo ir naudingo, kai kurie netgi Vilniaus universiteto miðriu panoro iðmokti daugiau nei kalëdiniø Cchoru dainavo þmonëms su giesmiø tekstus.klausos negalia. „Tave girdþiu

rankomis, judesys mane iðlaisvina“. Nepaprastas renginysViskas kur kas paprasèiau, negu

atrodo – chorai mokësi gestø kalbos. Chorai atliko populiarias pasaulio Kalëtinis koncertas Ðv. Jonø

kalëdines giesmes. Ðiø giesmiø tekstai baþnyèioje nepaliko abejingø.ir jø vertimai buvo iðdalinti þiûrovams. Kelias giesmes drauge su chorais atliko Koncerto idëjaVilniaus kurèiøjø reabilitacijos centro grupë, rodanti þenklais giesmiø tekstà. Tai buvo jau antrasis ir itin sëkmingas Tarp dainø buvo galima stebëti graþø bandymas Lietuvoje surengti koncertà, Vilniaus kurèiøjø reabilitacijos centro kurio programa bûtø pritaikyta pantomimos trupës kalëdiná vaidinimà. kurtiesiems ir silpnai girdintiems. Buvo Daugelio nuostabai - sostinës kurèiøjø pasitelktos ávairios priemonës: kurèiøjø mokyklos auklëtiniai deklamavo eiles. gestø kalba, spausdinti giesmiø tekstai, Þmonës stebëjosi, kaip negirdintis pantomima. vaikas gali iðmokti sakyti tekstà. VU akademinis choras antràkart Kalëdos – stebuklø metas.pradþiugino VPU „Ave vità“ galimybe

negirdintiems padëti pajusti muzikà.Muzikà galima pajusti

Kruopðtus pasiruoðimasNepaprastas koncertas buvo puiki

proga atverti visavertá muzikiná Tam, kad nepriekaiðtingai pasiruoðtø gyvenimà klausos negalià turintiems koncertui, bûsimieji pedagogai patys þmonëms. Taèiau graþia ir prasminga tapo mokiniais. Choro nariai mokësi dovana ðis renginys tapo ne tik kalëdiniø dainø, gestø kalbos, o èia kurtiesiems, o ir chorams. Dainininkai jiems talkino Vilniaus universiteto ne tik iðmoko gestø kalbos, bet pajuto miðrus choras. Senojo universiteto atlikæ kaþkà nepaprasto – negirdintiems Filologijos fakulteto auditorija buvo ir padëjo pajusti, pamatyti muzikà. „avevitieèiø“ repeticijø vieta.

Mokyklinis pareiðkia: “Jûs ten nuspræskite, o mes paþ iûrës ime, ar jûs te i s inga i

Ar ne nuo geltonøjø autobusiukø nusprendëte.“prasidëjo Lietuvos iðsivaþinëjimas?

Patarimas Ðvietimo istatymà svarstant

Vyr. finansininkë Vida Gulbinienë Nors niekas neþino, kaip vertinti Rektorato posëdyje:

ugdymà, visiems nieþti já vertinti. „Norint ásigyti nereikalingà daiktà, reikia gerai pagrásti jo reikalingumà.“

Profesoriai

DarbasMokslo prorektorius prof. Rimantas

Þelvys apie naujøjø doktorantûros studijø Ið nugirsto telefoninio pokalbio prie

nuostatø projektà:budëtojø posto VPU centriniuose

„ Su Lietuvos mokslo tarybos rûmuose: "To darbo, mieloji, pasiutusiai

pirmininku diskutuojame – kaip suprasti daug, o èia dar landþioja visokie, raktø reikalavimà: „aukðto tarptautinio lygio ieðko, tik dirbti trukdo".profesorius“. Pirmininkas galop

Skambios frazës

Kultûros ir meno edukologijos instituto ketvirtakursë Lilija Polonskaja jau antri metai yra choro “Ave vita” narë.

2010 sausis6

(1998). Joje autorë apstulbino Ðià Jûratës Statkutës de Rosales vizijà Juozas Skomskisvisuomenæ árodymais, grindþiamais netikëtai aprobavo dabartinio JAV

prezidento Baracko Obamos patarëjas, ávairiais metraðèiais, pradedant Pokalbis su sociologu, profesoriumi garsus istorikas, profesorius Morero, Herodotu. Taèiau svarbiausia – ji Romualdu Grigu, dalyvavusiu INIT pats susiradæs monografijos autoræ, interpretuoja Ispanijos karaliaus televizijos Kauno laidose, kuriose inicijavæs stipendijos ásteigimà Alfonso X - Iðmintingojo, gyvenusio XIII buvo pateikta naujø tautos kilmës Amerikos universitetuose problemai amþiuje, savo protëviø aisèiø kronikà, idëjø. nagrinëti. surastà Karakaso bibliotekoje. Èia jis

Versija sudomino ir Venesuelos -Tapau istorinio màstymo kaitos teigia, kad net jo senelë vaþiuodavusi á Istorijos akademijos pirmininkà Moron, l iudininku ir dalyviu“, - sako Prûsijà aplankyti ðventøjø vietø. anksèiau analizavusá Alfonso X - paðnekovas. Be to, tvirtinama, jog VI – VII Iðmintingojo kronikà. Jûratë Statkutë de Rosales: „Mes, ðimtmeèiais vakariniai gudai, gyvenæ

Jø teiginiai buvo áraðyti á video l i e t u v i a i , e s ame v i en i n t e l i a i nuo Vyslos iki Uralo, buvæ ne germanaø, kasetes ir demonstruoti INIT televizijos nenutautëjæ palikuonys seniausios bet aisèiø – lietuviø, latviø, prûsø bei kanalo laidose, kuriø dalyviais buvo pasaulio tautos“. kitø baltø genèiø – protëviai. Jie profesorius Romualdas Grigas bei Jûratë Tai nauja ne tik Lietuvos mastu, bet ir atkeliavæ á Ispanijà, transformavæ Statkutë de Rosales. Pastaroji, kaip Europos civilizacijos horizontuose. lotynø kalbà pagal aisèiø tarsenà ir naujo leidinio“Senasis aisèiø giminës Faktas susijæs su aðtuoniasdeðimtmetës padaræ didþiulæ átakà ne tik ispanø metraðtis“ autorë, kuriame pateikiami Venesuelos demokratiniø jëgø þurnalo kalbai, bet ir kultûrai, suformuodami Ispanijos karaliaus Alfonso X - vyr. redaktorës Jûratës Statkutës de kilmingøjø sluoksná. Ir dabar, anot Iðmintingojo kronikos tekstai bei jø Rosales monografija “Gots and Balts“, autorës, kai kurie Lotynø Amerikoje interpretacijos jau lietuviø kalba.pasirodþiusia ispanø ir anglø kalbomis kilmingøjø sluoksniai vadinami gudais.

Protëviø metraðtá pasklaidþius

Istorija

Profesorius Romualdas Grigas pasakoja apie ost gudø, germanø sàsajas ank s t y va i s i a i s amþ i a i s , k a l bø formavimosi peripetijas; aisèiø, prûsø sàlyèius; kaip vietoj gudø atsirado gotø interpretacijos; apie dabartinius Ispanijos ost gotus bei vest gotus, iki ðiol ten vadinamus vest gudais (vakarø gudais).

Visa tai, sako paðnekovas, perða naujoviø mûsø kilmës teorijø raidoje. Todël visiðkai racionalus Venesuelos Istorijos akademijos pirmininko Moron siûlymas taisyti Europos imperijø istorijà.

Tà patá ásipareigoja ir JAV prezidento patarëjas Morero, reikalaudamas perþiûrëti Europos civilizacijø dëstymà universitetuose.

Siûloma sutelkti jëgas problemai analizuoti - Mokslø akademijos sistemoje organizuoti tæstiná seminarà diskutuotinoms idëjoms svarstyti.

Reikia iðjudinti visuomenës sàmonæ, skatinti jà priimti naujoves, viliasi socialinës organizacijos tyrëjas prof. Romualdas Grigas.

Geros nuotaikos vakaronë „...Ir valios, dràsos laikas. Banionytë. Uþ kasdiená rûpestá dþiaukimës , ir mylëkime...“ ðá kartà Pa ske lb ta s metø nominac i j ø knygomis, jø mylëtojais ir sergëtojais.buvo surengta universiteto muzikiniø deðimtukas. Jas pelnë: Ûkio direktorius Gintautas Þygaitis. Uþ kolektyvø organizatoriaus, „Credo“ Profesorius Romualdas Grigas. Uþ gilø pareigos jausmà ir praktinës veiklos kvarteto vadovo, Muzikos katedros doc. tautinës savigarbos ir pilietiðkumo iniciatyvumà.dr. Remigijaus Vitkausko kûrybinës puoselëjimà universitete ir mûsø Archyvo vyr. inspektorë Ingrida veiklos trisdeðimtmeèio sukaktuvëms valstybëje. Babonaitë. Uþ patikimas rankas saugant paþymëti. Dël to grieþë daug smuikø, Profesorë Manefa Miðkinienë. Uþ mûsø storas ir plonas bylas.skambëjo solistø balsai. nenuilstamà mokslo pripaþinimo puo- Kultûros centro direktorë Aurelija

Studentus ir dëstytojus sveikino selëjimà, meilës kultûrai ir gamtai Karietaitë. Uþ kûrybines iniciatyvas ir rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis, dermæ. kultûros sklaidà mûsø akademinëje pasakydamas daugelá áspûdingø daikta- Profesorë Marija Barkauskaitë. Uþ bendruomenëje.vardþiø: 2009 –ieji buvæ iððûkiø, jautrumà ir kovingumà dël universiteto Vyr. botanikë Teresë Jokðienë. Uþ „krepðeliø“, átampos, bet kartu ir gërio, vaidmens kraðto likimui. nuoð i rdø rûpest á þyd inè ia i s i r groþio, vilèiø, pasitikëjimo, pagarbos, Docentë Rasa Matonienë. Uþ þmogiðkà þaliuojanèiais universiteto augalais.dëmesio, darbo metai. 2010 –aisiais ð i lumà ir prodekanës reiklumà Docentas dr. Remigijus Vitkauskas. Uþ Universiteto, Tëvynës, Lietuvos ir studentams ir kolegoms. meilæ muzikai ir jos skiepijimà Pasaulio laukia permainø, energijos, B ib l iotekos d i rektorë Emi l i ja studentams bei visai bendruomenei.

Atsisveikinimas grieþiant smuikamsGruodþio 28 dienà universiteto akademinë bendruomenë palydëjo 2009 – uosius

Rektorius Algirdas Gaiþutis ðiltai pasveikino docentæ Rasà Matonienæ ir áteikë garbingà apdovanojimà.

Gausiai susirinkusi VPU akademinë bendruomenë susidomëjusi klausësi gyvo ir nuotaikingo koncerto.

Doc. dr. Remigijaus Vitkauskas scenoje jau 30 metø.

Be prof. Antano Kiverio dainavimo neásivaizduojami koncertai VPU.

Sportas 2010 sausis 7

Ðachmatø klubas „Juodasis arkliukas“ gruodþio 17d. suorganizavo kalëdiná ðachmatø turnyrà. Deja, nemaþai pajëgiø þaidëjø dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø negalëjo atvykti, taigi dël apdovanojimø rungësi ðeði dalyviai - Inga Polikevièiûtë, Darius Lukoðius, Agnë Paðkauskaitë, Andrius Mulevièius, Nikolajus Toricin ir Robertas Stankeviè. Turnyras vyko rato sistema (visi su visais), þaidëjui skiriant 15 minuèiø visai partijai. Atkakliø kovø netrûko. Merginø dvikoje nugalëjo Inga, uþtat Agnë sugebëjo lygiosiomis suþaisti su Robertu. Sëkmingiausiai þaidë Andrius, antras liko Nikolajus, o „bronza“ tenkinosi „VPU Ostapas Benderis“- Darius. Vis dël to svarbiausia buvo ðventinë atmosfera, bendravimas ir linkëjimai 2010-aisias toliau gilintis á ðio neeilinio þaidimo paslaptis.

stambi miðko bûtybë; „Sumi“ – Ramûnë Motiejûnaitës k r a i d a n t i s p a g a l b i n i n k a s , reprezentuosiantis ir parolimpines Ðá kartà mes nepasakosime jums apie þaidynes.mûsø universiteto sportininkà ar

Á Vankuverá vyksianti Lietuvos darbuotojà. Tà mes padarysime kitame olimpinë delegacija bus pati maþiausia „Ðviesos“ numeryje. Norëtume jums nuo 1992 m. Albervilio þaidyniø, kuriose pristatyti artimiausià ir kai kuriems pirmà kartà varþësi nepriklausomos þmonës svarbiausià metø ávyká - þiemos Lietuvos atstovai. Lietuvos olimpinëje olimpinës þaidynes. rinktinëje yra 6 kanditatai, ið kuriø net Olimpinës þaidynës (arba Olimpiada) trys mûsø universiteto studentai: – tarptautinës daugelio sportø ðakø slidininkai Aleksejus Novoselkis (SSF varþybos, vykstanèios kas ketverius magr. I k.), Mantas Strolia (SSF, magr. II metus. Dalyvauti ir atstovauti savo ðaliai k.) ir Modestas Vaièiulis (SSF, II k.). Taip olimpinëse þaidynëse – kiekvieno pat olimpinëse þaidynëse Lietuvai sportininko svajonë. Ðios varþyboms a t s t o v a u s V P U a b s o l v e n t ë D . sportininkai ruoðiasi atsakingai. Rasimovièiûtë.Þiemos olimpinës þaidynës rengiamos

A. Novoselskis yra visaginietis. Jis nuo 1924 metø. Paskutinioji þiemos gimë 1985 m. vasario 2 d. Baigë LKKA, o olimpiniø þaidyniø debiutantas. Ji yra mûsø universiteto absolventë. olimpiada vyko 2006 m. vasario 10 – 26 ðiuo metu kremta magistrantûros Dar vienas olimpiniø þaidyniø Ðiuo metu Diana gyvena ir treniruojasi dienomis Turine. O ðtai netrukus - vël mokslus mûsø universitete. Jis mëgsta debiutantas – ignalinietis M. Vaièiulis. Latvijoje bei studijas tæsia MRU. kitos olimpinës þaidynës, kurios vyks aktyvø laisvalaiká ir muzikà. A. Jis gimë 1989 balandþio 11 d. Ðiuo metu 2010 m. vasario 12 – 28 dienomis Olimpinës misijos Vankuveryje Novoselskis jau dalyvavo þiemos Vankuveryje (Kanadoje). Olimpinës jis mûsø universiteto SSF antrakursis. vadovë Vida Vencienë sportininkams olimpinëse þaidynëse Turine.þiemos þaidynës Kanadoje vyks antrà Modestas laisvalaikiu mëgsta þvejoti ir linki ne tik dalyvauti: „Svarbiausia

M. Strolia gimë 1986 m. vasario 28 d. kartà – pirmàkart 1988 metais jas rengë þaisti futbolà. nugalëti save. Savo ribø neperðoksite, Ignalinoje. Kaip ir Aleksejus, baigë LKKA Kalgaris. Vankuverio þiemos olimpiniø D. Rasimovièiûtë – dar viena bet turite jas pasiekti, kad po finiðo ir ðiuo metu mokosi mûsø universitete. þaidyniø oficialûs talismanai yra trys Lietuvos atstovë olimpinëse þaidynëse. nesakytumëte, jog ðiandien visko, kà Mantas laisvalaikiu mëgsta skaityti, mistinës bûtybës: „Miga“ – orkos ir Ji gimë 1984 m. vasario 25 d. Ignalinoje. galëjote, nepadarëte“.keliauti, uþmegsti naujas paþintis. Jis yra baltosios meðkos derinys; „Quatchi“ –

Þiemos olimpinëms þaidynëms artëjant

Ramûnë Motiejûnaitë Labai dþiugu, kad yra sporto ávykiø,

kurie suartina visus bendraminèius. Jie sudomina ne tik sportuojanèius, bet ir prijauèianèius sportui bei tuos, kuriuos patraukia tik smalsumas. Taip atsitiko ir gruodþio 17 d., kai ávyko vieno didþiausiø mûsø universiteto krepðinio turnyrø „Kalëdø taurei“ laimëti finalai.

Dël stipriausios universiteto komandos titulo kovojo 142 studentai ið 13 komandø. Per 20 dienø buvo suþaistos 49 rungtynës.

geriausios komandos vardà pelnë Kaip visada buvo kovojama dël „Maþosios“ „Lengvai“ (SMF), rezultatu 91:88 nugalëje ir „Didþiosios Kalëdø“ tauriø. komandà „Zebestai“. Galime pagirti „Maþojoje Kalëdø taurëje“ III vietà komandà „Lengvai“, nes tik komandinë iðkovojo komanda „Ramiu veidu“ (MIF, dvasia ir noras laimëti veda á pergales. FTF, SSF), rezultatu 88:81 nugalëjusi Nugalëtojø komandoje þaidë Mantas sveèiø komandà ið LMTA. „Maþàjà Kalëdø Vanagas (komandos kapitonas), Ðarûnas tauræ“ iðkovojo „Extros“ komanda (SSF, Nekroðius, Rièardas Èekanavièius, Laimis FTF, GMF), didþiajame finale nugalëjusi Jonutis, Alvinas Dûdënas, Laurynas „Dëstytojø“ komandà (104:81). Ir Masiokas, Deivydas Keburys, Julius n e g a l v o k i t e , k a d „ K a l ë d ø Pinkevièius, Nerijus Merkys, Mindaugas taurëje“dalyvavo mûsø universiteto Rauktys. „Didþiosios Kalëdø taurës“ dëstytojai, tai SSF I k. studentai. finaliniø kovø þaidëjais pripaþinti Vilius Geriausiais „Maþosios Kalëdø taurës“ Ðermokas („Lietuvos talentai“), Vaidas finaliniø kovø þaidëjais pripaþinti Dainius Rusteika („Dëjom“), Vytautas Kalinka Ðilkaitis (LMTA), Andrius Jurijus Filipovas („Zebestai“) ir Rièardas Èekanavièius („Ramiu veidu“), Donatas Serapinas („Lengvai“). F inal inëms kovoms („Dëstytojai“) ir Justinas Baciuðka teisëjavo: G. Maèiulis, V. Steckas, M. („Extra“). Ðios taurës finaluose, kaip Veèerskis ir G. Zalieckas. tradicija, teisëjavo buvæ ir esami VPU

Didþiojo finalo totolizatoriø laimëjo studentai: V. Steckas, L. Skripka, G. Agneta Butkevièiûtë (SMF, III k.). „Kalëdø Vitkauskas ir E. Þiubrys. taurës“ oro karaliumi tapo Algirdas „Didþiosios Kalëdø taurës“ III vietà Palaima („Dëstytojai“). Tritaðkiø metimø iðkovojo komanda „Dëjom“ (SSF), konkursà laimëjo Evaldas Mackevièius nugalëjusi SSF pirmakursiø komandà („Dëjom“), o baudø metimo konkurso „Lietuvos talentai“ (100:98). Antrus nugalëtoju tapo Artûras Marma („Extra“).metus ið eilës „Kalëdø tauræ“ iðkovojo ir

Ðachmatø turnyras

neakiv. sk. V k.) (dviraèiø sportas); VIII Sporto centro informacijavieta – J. Ðuklinas (SSF, neakiv. sk. V k.) (kanojø irklavimas); I vieta – S. Gruodþio 5 d. Vilniaus ðachmatø Krupeckaitë (SSF, neakiv. sk. V k.) mokykloje ávyko Lietuvos universitetø (dviraèiø sportas).ðachmatø èempionatas. VPU komanda

uþëmë V vietà.Gruodþio 17 d. Kaune vykusiame

LKKA studentø þiemos lengvosios Gruodþio 12 d. Ávyko VPU ðaðkiø atletikos pirmenybëse èempionu tapo R. varþybos. Pirmàjà vietà iðkovojo R. Rekstas (SSF, IV k.) (5000 m sportinis Pilvelis (SMF.), antras liko J. Buièenka ëjimas).(GMF), o treèias – L. Ðiuðë (GMF).

Gruodþio 17 d. Pasibaigë VPU vyrø Gruodþio 10 – 13 d. Kalyje krepðinio turnyras „Kalëdø taurei“ (Kolumbija) pasaulio dviraèiø treko laimëti. „Didþiàjà Kalëdø tauræ“ antrà taurës varþybose I I I etape S. kartà ið eilës laimëjo komanda Krupeckaitë (SSF, neakiv. sk. V k.) „Lengvai“. „Maþàjà Kalëdø tauræ“ iðkovojo du aukso (200 m sprinte ir 500 laimëjo komanda „Extra“.m atskiro starto lenktynëse), sidabro

medalá (komandinio sprinto rungtis Gruodþio 18 d. Lietuvos sporto kartus su G. Gaivenyte) ir IV vietà

þurnalistai geriausia 2009 m. Lietuvos keirino rungtyje. V. Sereikaitë (SSF, atlete iðrinko S. Krupeckaitæ (SSF, neakiv. sk. V k.) iðkovojo III vietà (3 km neakiv. sk. V k.).komandø persekiojimo lenktynës kartu

su A. Trebaite). G. Gaivenytë (SSF, Gruodþio 13 d. VPU futbolo rinktinë neakiv. sk. V k.) iðkovojo sidabro medalá

dalyvavo kalëdiniame studentø futbolo ( spr into rungt i s kartus su S . lygos (LSFL) salës futbolo turnyre, Krupeckaite), keirino rungtyje – VII kuriame nugalëtojais tapo MRU, antroji vietà, o 200 m sprinte – IX vietà. A. vieta atiteko VGTU, treèia – VK Trebaitë (SSF, neakiv. sk. II k.) uþëmë VI f u tbo l i n i nkams . VPU r i nk t i në vietà moterø taðkø tenktynëse.pralaimëjo 1 : 2 prieð MRU, 0 : 1 – VK, 0 : 1 – VGTU bei suþaidë lygiosiomis su VU Gruodþio 12 d. Vilniuje buvo pagerbti rezultatu 0 : 0 ir su VGTU 1 : 1. Mûsø geriausi Lietuvos 2009 metø aukðtøjø universiteto futbolininkai uþëmë IV mokyklø sportininkai. Á iðrinktà 2009 vietà, o penktojoje vietoje liko VU. metø Lietuvos universitetø geriausiø Geriausiu þaidëju pripaþintas Svajûnas sportininkø deðimtukà pateko trys VPU Savickas (SSF III k.).sportininkai: IX vieta – V. Sereikaitë (SSF,

2009 m. gruodþio mën. ávykiai ir rezultatai „Kalëdø taurei“ pasibaigus

Leidinyje pateikta konkreèios informacijos apie kalnø slidinëjimo raidà Lietuvoje, apie kalnø slidininko ir snieglentininko mëgëjo inventoriø, aprangà, rekomendacijos apie inventoriaus pasirinkimà, prieþiûrà ir parengimà leistis nuo kalnø.

Pateikta daug metodiniø þiniø, kaip pradëti mokytis leistis nuo kalnø, kaip kokybiðkiau atlikti ávairius veiksmus: s t abdymus , po sûk i u s , á v e i k t i nelygumus, kaip asmeniðkai rengtis iðvykoms á kalnus, kad jos suteiktø nepakartojamø malonumø ir kaip iðvengti problemø, kurios gali sugadinti nuotaikà asmeniðkai ir bendradarbiams. Gausiai iliustruotà metodinæ priemonæ, skirtà ávairiam slidinëjimo mëgëjø ratui, iðleido VPU leidykla.

Iðëjo ið spaudos

Prie lentos Andrius Mulevièius

„Kalëdø taurës“ nugalëtojø komanda

Ávairenybës 2010 sausis8

Dingo Natalijos Gudienës studijø knygelë.

Dokumentai

Registracijos numeris: SL 749„Ðviesos“ redakcija. Studentø g, 39, VPU

centriniai rûmai, 511 kab., tel. 852 736 967,

el. paðtas: rvis@vpu.lt

„Ðviesos“ redakcijos taryba: Vilija Andrulevièiûtë,

Teresë Deðukienë,Daiva Dubosaitë,

Eugenijus Jovaiða,Rytis Taraila (pirmininkas).

Redaktorius Juozas Skomskis

mob. 8 698 33 971, el.paðtas: skom@vpu.lt

Dizaineris Tomas Razmus

Spausdino UAB „Utenos INDRA“, Maironio g. 12, Utena.

www.indra.lt

Tiraþas 1000 egz.

Leidþiamas nuo 1953 metø

gyvenimo idëjas. Pirmieji konkurso laureatai buvo raðytojai Romualdas Granauskas ir Kazys Saja. Po to ðá titulà pelnë keturi kunigai bei daugelis Lietuvos vyskupø. Popietëje, skirtoje Tadeuðui Kondrusevièiui pagerbti dalyvavo Vilniaus vyskupas Juozapas Tunaitis, VPU rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis, Vilnijos mokyklø moksleiviø, studentø. Laureato diplomà arkivyskupui, ilgus metus dirbusiam Vilniuje, Gardine, Rusijos miestuose, aktyviai propaguojanèiam blaivybës idëjas, kurianèiam ðios srities visuomeninius judëjimus Baltarusijoje, gerai þinomam krikðèioniðkajame Universitete surengtoje Lietuvos pasaulyje dvasininkui, áteikë konkurso blaivybës draugijø sueigoje „Baltø þiuri komisijos pirmininkas mûsø ainiø“ vyskupo Motiejaus Valanèiaus universiteto Etikos katedros profesorius konkurso blaivybës tema 2009 –øjø Èeslovas Kalenda. Iðkilmëse kalbëjo metø laureatu paskelbtas Baltarusijos akademikas A. Gaiþutis, daugelá savbo arkivyskupas metropolitas Tadeuðas gyvenimo á spûdþiø papasakoj i Kondrusevièius.arkivyskupas T. Kondrusevièius, atsakë á „Baltø ainiø“ blaivybës draugija jau susirinkusiøjø klausimus.yra nominavusi dvideðimt iðkiliøjø

Lietuvos þmoniø, savo veikloje „Ðviesos “ inf.propaguojanèiø kilnias doros, blaivaus

Gera dirbti doros labui

Skirkite 2 proc. ir paremkite studentø idëjas

KAM?

Paramos gavëjas: Vilniaus pedagoginio universiteto

studentø asociacija „DRAUGE KELYJE“.

Paramos gavëjo kodas: 302443798Adresas:

Studentø 39-318, VILNIUS

KAIP?Jei 2 proc. elektroniniu

bûdu, tai galite atlikti per savo internetiná bankà arba adresu:

http://www.vmi.lt/lt/?itemId=20153 Jei norite paskirti 2 proc. ne

elektroniniu bûdu, specialià paraiðkos FR0512 formà uþpildykite kompiuteriu

ir atsispausdinæ jau uþpildytà pasiraðykite ir iðsiøskite ar nuneðkite jà á

VMI. Jei specialià paraiðkos formà Fr0512 norite uþpildyti ranka, jà galite

nemokamai gauti visuose Mokesèiø inspekcijos skyriuose arba parsisiøsti ir

atsispausdinti ið: http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR0512.pdf Ir ranka, ir kompiuteriu uþpildytos

formos negalioja. Pildant paraiðkà, atsiskaitomoji sàskaita ir kita banko

informacija nereikalinga.

norite paskirti

„Akademikas Paulius Slavënas“ Doc. Romualda Lazauskaitë(2001), „Astronomas Antanas Juðka“ (2002). Docento straipsniai publikuoti Vilniaus pedagoginiame universitete p o p u l i a r i u o s e þ u r n a l u o s e , Algimantas Aþusienis pradëjo dëstyti periodiniame leidinyje „Lietuvos 1955 metais, tik baigæs studijas Vilniaus dangus“. Algimantas Aþusienis visada universiteto Fizikos ir matematikos domëjosi istorija. Pastaraisiais metais fakultete. Dëstë astronomijos kursus mëgina sieti astronomijos istorijà su fizikos ir matematikos specialybiø civilizacijos istorija. Vienas ið s tudentams. Pi rmi moks l in ia i domëjimosi astronomijos istorija straipsniai buvo skirti kintamøjø rezultatø yra kartu Libertu Klimka ir þvaigþdþiø tyrimams, taèiau vëliau Stase Matulaityte paraðyta monografija kartu su prof. V. Straiþiu pradëjo tirti „Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos fotometrines sistemas. Daktaro astronomija“ (2007).Didelës docento disertacija „UBV sistemos parametrø ir svajonës iðsipildymas buvo fizikos ir jos ryðio su kitomis sistemomis tyrimas“ astronomijos specialybës ákûrimas apginta Vilniaus universitete1967 fizikos fakultete 1979 metais. Ðià metais. Tyrimø rezultatus kartu su prof. specialybæ iki 2000 metø baigë per 200 V. Straiþiu docentas Aþusienis bakalaurø. Fizikos ir astronomijos apibendrino straipsnyje, kuris 1969 (vëliaus astrofizikos) specialybæ baigë metais anglø kalba buvo publikuotas pusantro ðimto magistrantø. Keièiantis þurnale „Soviet Astronomy“. Straipsnis mokyklos poreikiams, minëtas ávairiø autoriø cituojamas ir dabar – ið specialybes vëliau pakeitë fizikos ir viso cituotas daugiau kaip ðimtà kartø. taikomosios kompiuterijos specialybë Vëlesniuose docento darbuose bakalauro studijose ir f iz ikos nagrinëtos Vilniaus, UBV ir Sloan specialybë magistro studijose. fotometrinës sistemos.

Ðiandien Vilniaus pedagoginiame Docentas yra dviejø lietuviðkø universitete ir daugybëje Lietuvos astronomijos vadovëliø aukðtajai mokyklø galima sutikti daug garbiø mokyklai bendraautorius (Aþusienis A., kolegø, kurie su pasididþiavimu taria: Juðka A., Kakaras G. Astrofizika, 1977; „Docentas Algimantas Aþusienis – mano Aþusienis A., Puèinskas A., Straiþys V. astronomijos Mokytojas“.Astronomija, 1995, 2003).Jis daug

nuveikë ir mokslo populiarinimo baruose. Dar 1956 metais paraðë populiarià knygelæ apie Marsà, po to -

„Þvaigþdþiø milijardai“ (1964), „Tarpþvaigþdinës medþiagos fizika“ (1989). Yra paskelbæs nemaþai populiariø straipsniø rinkiniuose: „Þvaigþdëtasis dangus“ (1961), „Naujoji astronomija“ (1986),

Astronomijos MokytojasLietuvoje dirba apie trisdeðimt astronomø. Kuriam ið jø ðiandien bûtø galima suteikti astronomijos Mokytojo vardà? Viena pirmøjø bûtø paminëta docento Algimanto Aþusienio pavardë.

Docentas Algimantas Aþusienis (viduryje) su savo mokiniais docente Romualda Lazauskaite ir profesoriumi Antanu Bartkevièiumi. Leono Kleniausko nuotr.

Sporto centras nuoðirdþiai uþjauèia VPU vyrø rankinio rinktinës trenerá Evaldà Lipinskà dël mylimo tëvelio mirties.

Uþuojauta

Pagerbiamas Baltarusijos arkivyskupas metropolitasTadeuðas Kondrusevièius (centre).

Rokas Petruitis

Galime pasidþiaugti, kad mûsø un i ve r s i t e t a s ne t i k pa l a i ko neatlygintinos kraujo donorystës projektus, vykstanèius kasmet, bet ir turi toká kilniaðirdá Socialinës komunikacijos instituto Socialinës pedagogikos V kurso studentà Alvydà Pocevièiø, turintá donorystës þymûno vardà,- þmogus, kuris neatlyginamai kraujo yra daves ne maþiau kaip 20 kartø. Ðis þmogus yra neatlygintinas kraujo donoras nuo 1982m birþelio 20d. ir ðiomis dienomis skaièiuojantis 34 ðios kilnios idëjos kartus, susumavus bendrai gaunasi virð 15 litrø kraujo. Paklaustas kaip jauèiasi po kiekvienos

jo brolio vyksta tarytum savotiðkos donorystës, paðnekovas atsako: „Labai

varþybos. A.Pocevièiaus nusistatytas puikiai. Juk geri darbai yra daromi

simbolinis tikslas – 70 kartø tapti patylomis. Padarai gerà darbà ir neatlygintinu kraujo donorø, belieka atsitrauki. Svarbiausia yra nenukrypti ðiam þmogui palinkëti sveikatos ir nuo pasirinktos linijos.“. Bûtent tai neprarasti entuziasmo. Kvieèiame visus A.Pocevièius ir daro kartu su savo prisidëti prie ðio kilnaus projekto, juk giminaièiais: pussesere taip pat yra 21 tik viena kraujo donorystë, kartais gali kartà tapusi neatlygintina kraujo reikðti 3 iðgelbëtas gyvybes!donore, o tarp paðnekovo ir vyresniojo

Artimo gyvybës vardan

Metams baigiantis „Ðviesos“ redakcija iðspausdino anketà – norëjome suþinoti skaitytojø nuomonæ apie leidiná. Ðiandien spausdiname vienà pirmøjø atsakymø á anketos klausimus, o vëliau pateiksime ir platesnæ gautos apklausos rezultatø apþvalgà.

Kaip daþnai Jûs skaitote „Ðviesà“?Retkarèiais.

Jûs manote, kad „Ðviesa“ yra......dëstytojø laikraðtis.

Ar Jûs patenkinti „Ðviesos“ iðvaizda?Ne.

Ar Jus tenkina „Ðviesos“ turinys?Tai tik atsitiktiniø raðiniø kratinys.

Kokiø temø, Jûsø nuomone, labiausiai trûksta „Ðviesai“?Studentðko gyvenimo aktualijø, raðiniø apie kolegas bei studijas uþsienyje, VPU akademinës bendruomenës poþiûrio á svarbiausias ðalies problemas, pamàstymø apie studentø ir dëstytojø bendravimo ypatybes, kritiðko ir dràsaus vykdomos reformos vertinimo, bûsimø VPU absolventø ateities prognozavimo.

Kuris „Ðviesos“ raðinys Jums ásiminë 2009 metais?Në vienas.

Ar manote, kad dabartinë „Ðviesa“ pakankamai reprezentuoja VPU ðalies visuomenëje?Neturi tam jokios átakos.

Jûs esate:Studentë.

„Ðviesos“ anketa 2010

Roko Petruièio nuotr.