1

Kaina 1LT 2014 Pavasaris

Žalia, bet neekologiška Skaitykite:

i a i s l a i k a i s

į s i t v i r t i n ę

s t e r e o t i p a i

aprėpia be galo daug

gyvenimo sričių.

Š įkar t norėčiau

p a r a š y t i a p i e

ekologiją. Taip, tą

pačią, apie kurią

rodo televizija, rašo

žurnalai ir kalba XXI

a. šarvuočiai, deja,

n e t i k r i , o

internetiniai, dar

kitaip paţįstami kaip

„laido riteriai“. Taip

sakau tik todėl, jog

daug kas šneka, bet

niekas neţino ką.

Kas ta ekologija?

Informacijos apstu,

bet atsakymų į

kylančius klausimus-

maţai. Pirmiausia tai

y r a m o k s l a s .

M o k s l a s a p i e

gebėjimą sutarti su

aplinka ir atrasti joje

h a r m o n i j ą .

Susidomėjus šiuo

m o k s l u ,

n u s p r e n d ţ i a u

sudalyvauti Lietuvos

vartotojų instituto

( t o l i a u L V I )

surengtame seminare

ir suţinojau daug

mitų ( ir juos

paneigiančių faktų),

kuriais norėčiau

pasidalinti su Jumis.

Norėčiau pasidalinti

dėl to, kad Jums

būtų lengviau

laviruoti ekologijos

ž a l i u o s i u o s e

labirintuose, nes,

pasirodo, ir ten

galima paklysti

Tęsinys 2psl.

Kaip įveikti egzaminų

baimę? 5psl.

Popietė - konkursas,

įkvėpęs meilę poezijai

5psl.

R. Šimašius ir I.

Šimonytė su

gimnazistais kalbėjosi

apie pilietiškumą 6psl.

Moksleiviai klausėsi

sėkmės istorijų 7psl.

Estradinės dainos

konkursas 8psl.

Lietuvos

Nepriklausomybės

diena 9psl.

Donelaitis „gyvai“ 10psl

Išmaniųjų mokykla 11ps

„Ėjau ten, kur linko

Tyrėjo

diena ,,Ąžuolyno”

gimnazijoje 15psl.

Moksleiviai – aktyvūs

savanoriai 16 psl.

"Lietuvos tūkstantmečio

vaikai"nugalėtojąGitaną

Grudytę17psl.

Karšta arbata ir gyva

muzika 18psl.

Teatro diena

gimnazijoje 19psl.

1. Ne viskas auksas, kas auksu

žiba

P i r k d am i p r ek es d aţ n a i

pastebime įvairius lipdukus ant

jų , skelb i ančius „ Aš -

ekologiškas“ arba „100 procentų

natūralu“. Kai kurie prekių

ženklai nesidrovi pasakyti, jog „

M e s - k o k y b i š k i a u s i i r

sveikiausi“. Iš pirmo ţvilgsnio

gali pasirodyti, jog beveik

kiekvienas prekybos centras yra

t iesiog grūste prigrūstas

ekologiškų produktų. Deja, visi

šie lipdukai yra tik (ne) labai

protinga gamintojų apgaulė. Jie

nieko daugiau nesako, kaip tik

GRYNAS MELAS. Tikri

ekologiški produktai turi turėti

bent vieną iš šių ţenklų , kitu

atveju tai tik klastingas būdas

pris ivil iot i kuo daugiau

vartotojų, kurie naiviai tiki jų

spalvotomis ekologiškomis

pasakomis.Bet dabar juk būsim

protingesni, taip ? :)

2. Bananai- sveika žmogui,

žalinga aplinkai

Šis vaisius turbūt vienas iš

mėgstamiausių ir populiariausių

Lietuvoje. Kad ir kaip bebūtų

gaila, mūsų klimato sąlygos per

daug atšiaurios šiems, ryškiu

geltoniu tviskantiems vaisiams

augti. Juos atsiveţti tenka iš

tolimiausių pasaulio kampelių-

Ekvadoro, Čilės. Daugelis

pasakytų, jog bananas ne tik

skanus, bet be galo maistingas ir

sveikas. Su tuo turime sutikti- jo

n a u d a ţ m o g u i į r o d y t a

moksliškai. Tačiau ar ilga

bananų ke l ionė n eke l i a

pavojaus...aplinkai? Lietuvą ir

bananų gimtinę Ekvadorą skiria

apie 10 tūkstančių kilometrų.

Toks nuvaţiuotas, nuskristas ar

nuplauktas atstumas negali būti

pasiektas be ţalos gamtai.

Kol mus pasiekia bananai, į

atmosferą yra išskiriama net 2

tonos CO2 dujų. Skaičiai

beprotiški, o taip skanu...

3. Buteliukas ar čiaupas. Ką

rinktis ?

Nė vienas ţmogus negali

išgyventi be vandens. Jis –

būtinas tiek mūsų , tiek kitų

gyvūnų organizmams. Visi

supranta jo didţiulę naudą, todėl

neretas vandenį visada nešiojasi

su savimi. Parduotuvėje 0,5 l

talpos vandens buteliukas

kainuoja apie 1,5 Lt. Atrodo,

kaina visai nedidelė, o be to – tai

sveika ir reikalinga. Tačiau

kodėl mes uţmiršome vandenį iš

namuose esančio krano? Vieno

kubinio metro vandens kaina yra

6 Lt . Atlikus skaičiavimus, litro

kaina siektų vos 0,006 Lt, o

įprasto 0,5 l talpos vandens

b u t e l i u k o

savikaina – 0,003 Lt. Jeigu

kaţkas abejoja vandens iš krano

kokybe, bet kada gali įsigyti

filtrą, kuris vandenį iš krano

pavers identišku vandeniui

parduotuvėje. Kyla klausimas,

k o d ė l v a n d e n s k a i n a

parduotuvėje tokia didelė?

Atsakymas aiškus ir paprastas-

pakuotė. Plastmasinio buteliuko

vertė sudaro daugiau nei 90%

visos kainos.

Taigi, jeigu perkame vandenį,

kodėl mokame uţ plastiką ?

4. Ekologiški- tik vaisiai ir

daržovės ?

Daugelis ekologiją sieja tik su

„ţaliaisiais“ maisto produktais-

vaisiais, darţovėmis, grūdais. Iš

tikrųjų yra daug daugiau

ekologiškai pagamintų produktų.

Asortimentas platus- nuo

medaus iki kavos ar nuo

uogienės iki šokolado ( kuris,

beje, yra daug skanesnis uţ

įprastą). Taip pat galima rasti ir

kosmetikos produkcijos, kuri

buvo pagaminant naudojant

e k o l o g i š k ą g a m y b o s

technologiją. Tad belieka tik

atidţiau paieškoti ir pamatysite,

jog ekologiški vaisiai ir

darţovės tik maţa dalis to, ką

siūlo sveikuolių pasaulis.

5. Ekologiški produktai- daug

brangesni?

2

2014 Pavasaris

3

Tyrimas, paremtas 20

žmonių apklausa, parodė, jog net

95% atsakiusiųjų mano, kad

ekologiška produkcija daug

brangesne. Meluotume, jei

sakytume priešingai- ekologiško

maisto kaina išties didesnė. Bet

juk ekologiškas gamybos būdas-

ilgesnis ir brangesni procesas,

kurio rezultatas ne kas kita, o tik

tai, ką mes ir vadiname

ekologiška preke. Natūralu, jog

tokio produkto kaina šoktelės

kiek aukščiau nei neekologiško.

Tiesą sakant, ekologiško maisto

pranašumas- milţiniškas. Tad ar

neţymus ( didelis kainų

skirtumas- tikrų tikriausias

s t r e o t i p a s ; k a i k u r i a s

neekologiškas ir ekologiškas

prekes skiria tik keliasdešimt

centų) kainų skirtumas gali būti

svarbesnis nei ekologiško maisto

teikiama nauda?

6. Medvilnė- vilkas avinėlio

kailyje

XXI a. mados kultas paplitęs po

visą pasaulį. Daugelis merginių

ir vaikinų domisi naujausiomis

tendencijomis, seka madų

pristatymus, atrodo arba bent

bando atrodyti kaip ţymiausi

modeliai. Kitiems uţtenka

paprastų drabuţių patenkinti

būtiną ţmogaus poreikį -

a p s i r e n g t i . V i e n a i š

popu l i a r i aus ių medţ iagų

pasaulyje yra medvilnė. Galybė

marškinių, sijonų, kostiumų,

kelnių yra pagaminama būtent iš

jos. Nusipirkę medvilninį rūbą,

net nesusimąstom apie jo

kokybę, ką jau kalbėti apie tai,

ar kas nors pagalvoja, kaip buvo

uţauginta ši ţaliava, kurios

gaminį dedamės ant kūno beveik

kasdien . In ternete daug

informacijos apie medvilnės

uţauginimo būdus. Faktas, jog

nė vienas neapsieina be

purškiamų trąšų, masinio

pesticidų naudojimo ir vaikų

išnaudojimo. Auginant medvilnę

sunaudojama daugiau nei

ketvirtadalis visų pasaulio

pesticidų (nors medvilnės

plantancijos uţima tik 2,5%

visos pasaulyje dirbamos

žemės), o šie, nelaimingų

atsitikimų metu, milţinišku

kiekiu prasiverţę į orą, nuţudo

per 100 tūkstančių darbininkų.

Kai kurie, nelaukdami tokio

likimo, iš gyvenimo pasitraukia

patys. Tuo labiau, kad daugelis

medvilnės auginimo kompanijų

„su dţiaugsmu“

priima pigią

d a r b o j ė g ą -

vaikus, kurie

siekia išlaikyti

s k u r s t a n č i ą

šeimą. Dţiugu,

jog medvilnės

g a m i n i m o

istorijoje atsirado

naujas, švarus puslapis, kai į jos

auginimą įsitraukė ekologijos

organizacijos. Jeigu etiketėje

rasite ţenklą, galite būti visiškai

tikri, jog medvilnės augimo ir

apdirbimo procesas atitiko

ekologiškos tekstilės standartus

ir Jūsų nešiojamas rūbas

nepareikalavo dar vienos

nekaltos aukos.

7.Sudėties lapelis- saldus melas

ar karti tiesa ?

Jeigu atsiţvelgtume į ţodţio

sudėtis reikšmę, turėtume tikėti

k iekvienu tokiu „ t iesos

atskleidimu“ ant etiketės. Deja,

turbūt ne visi gamintojai yra

susipaţinę su šiuo ţodţiu. Juk

tai- visų sudedamųjų dalių

visuma. Pabrėţiu : VISŲ. Aišku,

yra tokių prekės ţenklų, kurie

savo gaminimo technologijos ir

recepto niekada neatskleis

viešajai auditorijai ( pvz., „Coca

- Cola“) , bet to mums,

vartotojams, net nereikia- šįu

produktų poveikis ţmogui yra ir

taip puikiai ţinomas. Vis dėlto

net ir ta produkcija, kurios

sudėtis yra parašoma viešai ant

etiketės, nelinkusi atskleisti

kelių „prieskonių“, kurie

a k i m i r k s n i u s u m a ţ i n t ų

perkamumą ir vartojimą.

Seminaro metu

susipaţinom su

„Haribo“ guminukų

s u d ė t i m i a n t

p a k u o t ė s i r

palyginom ją su

i n t e r n e t i n i a m e

puslapyje rasta

sudėtimi. „Haribo“

svetainėje esanti

guminukų sudėtis šaukte šaukė –

„Be dirbtinių daţiklių“, o ant

stalo padėtų guminukų kitoje

pusėje, ant etiketės, radome kelis

cheminių junginių pavadinimus,

kurie toli graţu neskambėjo kaip

„ t iesiai iš gamtos“ . . .

Paskambinus nemokamos

kokybės linijos telefonu,

susisiekėmė su darbuotoja,

k u r i a i i š s a k ė m e s a v o

nuogąstavimus dėl kelių

neţinomų sudedamųjų dalių.

Ilgo pokalbio pabaigoje

2014 Pavasaris

4

buvo visai nenatūralus daţiklis,

o internete esanti informacija

nepakeista, sena ir ( „Oi labai

atsiprašome“, - nuskambėję

telefonu ţodţiai) klaidinanti

žmones jau kelerius metus. Kyla

klausimas, kiek dar tokių

„netyčiukų“ galima rasti ir ar

išvis etiketėje esanti „raštelį“ dar

galime vadinti sudėtimi . O gal

geriau- smegenų plovimas?

8. Ekologiškas produktas-

retas svečias lietuviškuose

prekybos centruose

Prieš seminarą mokinių grupelės

turėjo pasiruošti prezentacijas

skirtinga tema ir atlikti tiriamąjį

darbą. Vienas iš jų- „Ekologiški

maisto produktai“. Šio tyrimo

tikslas- įvertinti ekologiškų

prekių pasirinkimą Klaipėdos

d i d ţ i u o s i u o s e p r e k y b o s

c e n t r u o s e . R e z u l t a i -

n e s t u l b i n a n t y s , b e t

patenkinantys mūsų lūkesčius.

Rimi ir IKI parduotuvėse

ekologiška produkcija sudėta

tarp įprastų prekių, o Maxima

prekybos centras turi atskirą

skyrių, skirtą ekologiškiems

vaisiams ir darţovėms, bei visą

lentyną, kuri pilna įvairiausių

kitų ekologiškų produktų, jau

minėtų anksčiau. Negalima

pamiršti paminėti ir vis savo

tinklą plečiančios GRIN GRIN

ek o l o g i šk o s p ro du k c i jo s

parduotuvėlę , kur i savo

produkciją pardavinėja ne tik

internete, bet ir prieš kelerius

m e t u s a t s i r a d u s i o j e

parduotuvėje, prekybos centre

BIG. Tad sakyti, kad ekologiškų

prekių pasirinkimas maţas-

negalime. Svarbiausia nenustoti

tobulėti šioje ekologiškos

produkcijos srityje – tereikia

žinių ir idėjų, kurias padėtų

įgyvendinti kiekvienas iš mūsų.

9. Rūšiavimas- ekologiško

gyvenimo būdo dalis

R ū š i a v i m a s - t u r b ū t

žinomiausias, populiariausias ir

lengviausias būdas saugoti ir

tausoti gamtą bei aplinką, kuri

mus supa. Tai nereikalauja nei

didelių pastangų, nei laiko. Nors

daugeliui pasisakymai uţ

ekologiją jau pabodę, turėtume

rimčiau paţvelgti į tai .

P r i s i m e n a n t r ū š i a v i m ą -

popu l i a r i aus i a - p las t ik inė -

pakuotė suyra per maţdaug 500

metų. Pradėdami rūšiuoti šį

procesą ne tik pagreitintume, bet

ir ţymiai sumaţintume taršą

gamtoje ir turėtume galimybę

panaudoti tą patį plastiką kelis

kartus. Lietuvoje kiekvieno

daugiabučio kieme stovi (arba

bent jau turėtų stovėti) 3

s k i r t i n g o s p a s k i r t i e s

konteineriai: ţalias- stiklui,

geltonas- plastikui ir mėlynas-

popieriui ir kartonui. Atrodo,

rūš i av imui su t e ik t i v i s i

p a t o g u m a i , t a č i a u

daugeliui net ir ši uţduotis

pasirodo reikalaujanti per daug

fizinių, o kaţkam gal net ir

protinių išteklių. Juk reikia ir

spalvas skirti, ir skaityt mokėti...

10. Ekologija ir pilietiškumas.

Ar jie susiję ?

Trumpai ir aiškiai- taip. O dabar

plačiau. Ekologiškas gyvenimo

būdas skatina ne tik gamtos

išsaugojimą, bet ir įsitraukimą į

visuomeninę veiklą. Koks esi

pilietis, jei negerbi ir netausoji

aplinkos, kurioje pats gyveni ?

Koks esi pilietis, jei gali pro

pirštus ţiūrėti į kitų abejingumą?

Ekologija taip pat skatina

atsakingą vartojimą. Anot LVI

prezidentės Zitos Čiponytės, „

Atsakingas vartotojas turėtų

rūpintis ne tik aplinkos apsauga

be i s i ek t i j ą i š saugo t i

ateinančioms kartoms, tačiau ir

atsakingai skolintis, tvarkyti

savo finansus <...> Skatinkime

ekologišką gyvenimo būdą,

da l ink imės pa t i r t imi su

artimiaisiais ir net nepajausime,

kaip ekologija taps neatsiejama

Jūsų gyvenimo dalimi“.Mielieji

ąžuolyniečiai, kad ir kiek aš

rašyčiau, tik Jums patiems

spręsti, kuo tikėti, kuo ne. Visi

pasakyti faktai, išreikštos mintys

buvo paremtos LVI surengtos

pask a i tos m etu i šg i r s t a

informacija. Gyventi ekologiškai

nėra lengva, bet pradėti niekada

nevėlu. Ekologiško gyvenimo

būdo nauda įvairiapusiška- tiek

žmogui, tiek aplinkai.

Rūpinkis gamta ir ji pasirūpins

Tavimi

Gabija Kavaliauskaitė , 2e

2014 Pavasaris

5

iko 72 dienos... Kalendoriuje

maţėjantis dienų skaičius iki

egzaminų, 12-okams iške-

liagana rimtą ir aktualią

problemą – egzaminų ir kitų

žinių įvertinimo baimę. Ank-

sčiau buvo manoma, kad eg-

zaminų baimė – tai paskata

siekti geresnių rezultatų ir

tobulėti. Vis dėlto praktika

rodo, kad tai sukelia daugiau

neigiamų pasekmių - apkrauna

psichiką ir sutrikdo dvasinę

būseną. Moksleiviams daţniau-

siai tenka patirti šias egzaminų

baimes: pasiruošimo egzami-

nams, egzaminų situacijos ir ne-

sėkmės baimę, baimę prarasti

reputaciją, apsijuokti prieš kitus,

neišlaikytų egzaminų pasekmių

baimę ir pan.

Kadangi egzaminai gali sukelti

daug neigiamų emocijų, svarbu

žinoti, ko galima imtis, kad jų

išvengtume. Tai naudinga ir dėl

to, kad šios baimės įveikimas

gali padėti sėkmingiau išlaikyti

egzaminus, net ir esant tam

tikram baimės lygiui.

Apie egzaminų baimę ir kaip ją

įveikti kovo 19 dienos rytą 12-

okams kalbėjo Klaipėdos peda-

goginės ir psichologinės tarny-

bos ps i cho l o gė Ta t j an a

Rudenko.

Sveikatos

Specialistė

Lina Reliugaitė

Paskaita „Kaip įveikti egzaminų baimę?“

Popietė - konkursas, įkvėpęs meilę poezijai ir gimtajai kalbai...

.m. sausio 30-ą

d i e n ą m ū s ų

gimnazijoje vyko

skaitovų popietė-

konkursas , sk i r t a s

K.Donela ič io 300 -

o s i o m s g i m i m o

metinėms paminėti.

Renginyje dalyvavo

a k t o r ė V i r g i n i j a

Kochanskytė. Ši popietė

ilgai išliks daugelio

a t m i n t y j e .

V.Kochanskytė ne tik

žavinga ir charizmatiška

asmenybė, bet labai

geras ir nuoširdus

žmogus. Ji įkvėpė ne tik

meilę poezijai, bet ir

lietuvių kalbai.

K.Lukošiutė, 1e klasė

Nuotraukoje – konkurso dalyviai -L.Alsys, K.Lukošiutė, A.Čeponaitė,

G.Liutkutė, V.Budreckis- su aktore V.Kochanskyte

2014 Pavasaris

a s a r i o 1 0 d i e n ą

gimnazijoje lankėsi Seimo

n a r y s , t e i s i n i n k a s

Remigijus Šimašius ir

Lietuvos banko valdybos

pirmininko pavaduotoja,

buvusi finansų ministrė

Ingrida Šimonytė . Per

ketur iasdeš imt penk ias

mi n u t e s j i e s p ė j o i r

papasakoti , kaip patys

pasirinko profesiją, ir

padiskutuoti su mokiniais apie

švietimo sistemą.

R. Šimašius turbūt visus

nustebino prisipaţinęs, kad pats

dvyliktoje klasėje svarstė apie

miškininkystės ir filosofijos

studijas. Visgi nusprendęs, kad

filosofija – ne profesija, o

m i š k i n i n k y s t ė j e s u n k u

prasimuštidėl nepajudinamos

hierarchijos, taip pat daug

popierizmo, pasirinko teisę.

Tiesa, vėliau suprato, kad

išankstinės nuostatos buvo

klaidingos – daug filosofijos

diplomą apsigynusių ţmonių

dirba viešųjų ryšių, ţiniasklaidos

ir kitose srityse, miškininkų

situacija per nepriklausomybės

laikotarpį gerokai pakito, o jis

pats dirba valdišką darbą, nuo

kurio taip bėgo.

I. Šimonytė – puikus

pavyzdys, kad pasirinkus pagal

savo gebėjimus ir svajones net ir

nepopuliari specialybė ateityje

gali dar ir kaip praversti. Nors

mama spaudė pasi r inkt i

mediciną, nors baigus mokyklą

1992 m. šalyje vyravo gili

ekonominė krizė, tačiau I.

Šimonytė vis tiek norėjo

studijuoti ekonomiką. Politikė

taip pat išreiškė įdomią mintį,

k a d ţ m o g a u s d a r o m i

pasirinkimai gali atrodyti blogi,

nes buvo daromi netinkamu

metu, o ateityje viskas gali

apvirsti aukštyn kojomis. Kaip

pavyzdį pateikta sava mokyklinė

patirtis: I. Šimonytė labai

nemėgo darbų pamokų, tačiau

po kelerių metų labai pamėgo

rankdarbius ir maisto ruošą.

Abu svečiai kalbėjo apie

profesijos pasirinkimą, tad kuo

čia dėtas čia tas pilietiškumas?

Viskas labai paprasta: ţmogui,

žinančiam, ko nori iš gyvenimo,

sąmoningai planuojančiam savo

veiksmus ir pasirinkimus, rūpi,

kas vyksta aplinkui jį, jo mieste

ir valstybėje. Štai jums ir

p i l i e t i škumas: a t sakingai

renkiesi – prisidedi prie bendros

gerovės.

P.S.: Mums, kaip ţurnalistams,

įdomi I. Šimonytės pastaba, kad

„neverta studijuoti ţurnalistikos

– tapsite nieko neišmanančiais

prisiskaitėliais“. Tikimės, kad

turėti omenyje apskritai

neišsilavinę ir neišprusę

asmenys, neetiškai lendantys

prie ţmonių ir uţdavinėjantys

kvailus klausimus, prieš eidami į

interviu net nepasidomintys

pašnekovo veikla ir pasiekimais,

rašantys apie viską ir apie nieką.

Na, tokie, kaip tas nelaimėlis iš

legendinio reportaţo, klausęs

Sabo: „Ar išbėgsit į aikštelę?“

L.Hall, 4e klasė

6

R. Šimašius ir I. Šimonytė su gimnazistais kalbėjosi apie

pilietiškumą

2014 Pavasaris

ATIRTIS. Apie savo darbo

ypatumus gimnazistams

pasakojo gydytojai, jūrininkai,

menininkai, verslininkai,

pareigūnai - pranešėjų buvo

daugiau nei 30.

© "Ąţuolyno" gimnazijos

archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę Klaipėdos

"Ąţuolyno" gimnazijos mokiniai

gavo išskirtinę progą susipaţinti

su įvairių profesijų atstovais -

mokykloje vyko Karjeros diena.

Į gimnaziją atvykę sėkmingą

karjerą padarę profesionalai vedė

net 32 pamokas, kurių metu

pasidalino įgauta patirtimi,

atskleidė profesijos ypatumus ir

pasakojo savo karjeros istoriją.

Daugiausia dėmesio susilaukė

medicinos srities atstovai, tačiau

renginyje dalyvavo ir kiti

specialistai: nuo inţinierių iki

kinologų.

Tinginių nereikia

"Talentingas santechnikas yra

didesnė vertybė nei netalentingas

profesorius", - teigė į renginį

atvykęs Klaipėdos meras

V y t a u t a s G r u b l i a u s k a s ,

r a g i n d a m a s m o k s l e i v i u s

atsakingai ţiūrėti į savo ateitį ir

pasirinkti reikiamą kelią.

"Ąţuolynas" - gimnazija, kuria

miestas gali didţiuotis. Esate

vienos pačių geriausių gimnazijų

Klaipėdoje ir, ko gero, Lietuvoje

mokiniai. Eikite į priekį, eikite

savuoju keliu ir nebijokite daryti

klaidų", - linkėjo politikas.

Darbo vertę akcentavo ir kavinių

tinklo "MaxCoffee" vadovas

Audrius Statkevičius, Karjeros

dienoje dalyvaujantis antrus

metus iš eilės: "Nebijokite dirbti.

Jeigu ateinate pas darbdavį,

nebijokite parodyti, kokie geri

esate. Niekada nesakykite

darbdaviui, kad tingite dirbti.

Jeigu pasakot ţodį "tingiu" -

ačiū, viso gero." Pasak

verslininko, jaunimas turėtų

pradėti nuo paprasčiausių darbų

ir išmokti pardavinėti save

rinkoje - sėkmingas kilimas

karjeros laiptais

priklauso nuo

d a r b u o t o j o

atlikto darbo

k o k y b ė s ,

r o d o m o s

i n i c i a t y v o s

įmonės veikloje

ir nuolatinio

siekio uţimti

a u k š t e s n ę

poziciją.

Odontologas ir ekstremalė

Kuo skiriasi afganistaniečių

dantų būklė nuo lietuvių?

Atsakymą į štai tokį klausimą

pateikė vienas iš 14 Lietuvos

karo odontologų Haroldas

Ivaškevičius: "Afganistaniečių

dantų būklė geresnė." Pasak jo,

taip yra todėl, kad jie nenaudoja

jokių saldiklių.

Nuo 12 metų svajojęs apie

mediciną, gydytojas pasuko

netradiciniu keliu ir šiuo metu

dirba ne vien kaip bendrosios

praktikos odontologas. Prieš 25-

erius metus pradėjus kurtis

Lietuvos kariuomenei, ieškota

norinčių dirbti karo gydytojais.

Tuo metu rez iden tū ro j e

studijavęs H. Ivaškevičius manė

padirbėsiąs gerai apmokamą

darbą kelerius metus, tačiau šiuo

metu Lietuvos kariuomenėje

tarnauja jau 20 metų.

V i s i e m s L i e t u v o s k a r o

odontologams teko atlikti misiją

Afganistane.

"Specifinis kraštas su savom

tradicijom. Turi nusileisti iki jų

lygio", - prisipaţino kapitono

laipsnį turintis gydytojas.

Misijoje tekdavo aptarnauti ne

vien karininkus, bet ir vietinius,

o tokia patirtis, jo teigimu,

priminė kelionę atgal į XIV

amţių.

Kitos Karjeros dienos viešnios,

postprodukcijos dizainerės ir

ekstremalaus sporto atstovės

Kristinos Kekytės karjera

susiklostė taip pat netradiciškai.

Moteris per savo gyvenimą yra

dirbusi ţurnaliste, advokato

padėjėja, tapusi tekvondo

čempione, Baltijos kaitavimo

sporto čempione ir atlikusi 1001

šuolį su parašiutu.

"Stengiausi visada rasti darbą,

kuris neribotų manęs", -

šypsojosi K. Kekytė.

Atrasti postprodukciją (galutinį

nuot raukų retušavimą i r

parengimą spaudai) jai prireikė

dešimties metų. Pasak jos, tai

toks darbas,

kuris suteikia galimybę dieną

keliauti, sportuoti, uţsiimti

mėgstama veikla, o naktį leidţia

dirbti.

Visą pasaulį išmaišiusi dizainerė,

galinti dirbti iš bet kurios vietos,

teigė, jog niekada nebuvo

vadinamojo "sauso" mokslo

žmogus: "Tai, ką aš išmokau ir

iš ko dabar gyvenu, yra ne

universitetas, o darymas ir

domėjimasis tuo, ką mėgstu.

Mano universitetas buvo

internete. Nė vieno darbo

negavau su diplomu."

"Niekados nepamirškite to, kas

jums įdomu. Nebijokite būti

išskirtiniai ir daryti tai, kas jums

patinka. Galbūt iš to išsivystys

idėja, kuri jus nuves reikiamu

keliu", - gimnazistams linkėjo

dizainerė.

Goda Liutkutė, 3d klasė

7

Moksleiviai klausėsi sėkmės istorijų

2014 Pavasaris

8

asario 20 dienos šaltą

popietę, kai uţ lango lijo,

„Ąţuolyno“ gimnazijoje

vyko estradinės muzikos

konkursas. Konkursas švenčia

savo trečiąjį gimtadienį. Renginį

vedė Goda ir Roberta. Jame

varţėsi dalyviai iš Priekulės

Ievos Simonaitytės gimnazijos,

Palangos Senosios gimnazijos,

G ar gţ d ų „ V a i v o r yk š t ė s “

gimnazi jos , t aip pat i r

klaipėdiečiai iš „Vėtrungės“,

Vytauto Didţiojo, Hermano

Zudermano gimnazijų bei patys

še imininkai - „Ąţuol yno“

gimnazijos muzikos mylėtojai.

Kompetentingą komisiją sudarė

Skaistutė Uţkuraitienė, Aurelija

Maldutienė, Ina Cholinienė ir

Rita Babraitienė.

Festivalį pradėjo H. Zudermano

gimnazistė Karolė, ji pasirinko

patriotinę dainą „Lietuva“.

Antrasis buvo taip pat šios

gimanazijos ansamblis, atlikęs

G. Paškevičiaus dainą „Mano

kraštas“. Vėliau skambėjo

„Vėtrungės“ gimnazijos merginų

ansamblis „Still“(red.past.

praeitais metais buvo labai

stiprios konkurentės). Merginos

paruošė 16Hz dainą „Tau mano

mintys“, kurios metu ţiūrovai

galėjo stebėti ansamblio puikius

choreografinius sugebėjimus. Po

puikaus „Still“ pasirodymo į

sceną išėjo debiutuojanti Laura

su daina „Dar ne kartą“.

Konkurse neliko nepastebėta J.

Šeduikytės dainos „Instrukcija“

interpretacija, kurią atliko VDG

mokinė Rūta. „Ąţuolyno“

gimnazistė Karolina sudainavo

n u o s t a b i ą d a i n ą

„Besieliai“ ( projekte „Lietuvos

balsas“ ją atliko M. Linkytė).

„Ąţuolynas“ nudţiugino puikiu

ansambliu, kurį sudarė Monika

Uţgalytė, Paulius

Leniauskas, Roberta

Balčiūtė ir Dominykas

Puzinas. Jie atliko

nemirštančią Dţ.

B u t k u t ė s d a i n ą

„Nemylėjau tavęs“.

P u b l i k a j i e m s

p a d o v a n o j o

gausiausius plojimus.

Svečiai iš Palangos

Senosios gimnazijos

atsiuntė solistę Gabiją,

kuri sudainavo dainą

„Dar ne ţinia“.

„ V ė t r u n g ė s “

gimnazijos mokinė

Ieva visiems priminė

a p i e l e g e n d i n į

dainininką Obuolį ir jo dainą

„Tamsus langas“ ir pakvietė

visus „ į šiltus namus“. Atėjo

laikas vieninteliam solistui

V a l e n t i n u i i š G a r g ţ d ų

„Vaivorykštės“ gimnazijos. Jis

sudainavo dainą „Senieji

Vilniaus stogai“. Gerda iš

„Ąţuolyno“ atliko E. Širvydytės

dainą „Mano namai“, jai

akomponavo 1c klasės vaikinai

Tumas, Laurynas ir Edgaras.

K i t a b u v o „ V ė t r u n g ės “

gimnazistė Liveta su Pikaso

daina „Saulė“. „Ąţuolyno“

m o k i n ė E m i l ė p u b l i k a i

padovanojo paslaptingą dainą

„Olei“. Vėliau duetas iš VDG

atliko dainą „Ilgesys“. Iš

Palangos Senosios gimnazijos

atvyko grupė su daina „Mano

k r a š t a s “ . P r i e k u l ė s I .

Simonaitytės gimnazijos vaikinų

grupė atliko dainą „Vasara

mano“. Solistas savo ţvilgsniais

ir saksofono garsu suvirpino visų

merginų širdis. Na ir paskutiniai,

bet ne prasčiausiai pasirodė

„Vaivorykštės“ gimnazijos

ansamblis. Jis publiką nustebino

savo jaunatviškumu atlikdami

esatradinių dainų pupuri.

„Ąţuolyno“ gimnazija festivalyje

nuskynė visus laurus: Karolina

solistų kategorijoje uţėmė

pirmąją vietą, Emilė – trečiąją,

grupių kategorijoje „Ąţuolyno“

gimnazijos grupė uţėmė antrąją

vietą. Nuoširdţiai sveikiname

nugalėtojus ir tikimės, kad jų

pasiekimai augs toliau.

Atėnė Simanauskaitė, 1c klasė

Estradinės dainos konkursas

2014 Pavasaris

9

sario 13 dienos popietę

Klaipėdos „Ąţuolyno“

g i m n a z i j o s m o k i n i a i

susirinko į aktų salę, kur vyko

Patriotinės dainos konkursas,

skirtas Nepriklausomybės

dienai paminėti. Visi pirmų bei

antrų gimnazi jos klasių

mokiniai varţėsi tarp savęs

vienas uţ kitą graţesniais ir

įspūdingesniais pasirodymais,

taip išreikšdami savo meilę

tėvynei, o juos vertino grieţta

k o mi s i j a , k u r i ą s u d a r ė

gimnazijos mokytojai: muzikos

m o k y t o j a e k s p e r t ė

D.Pilipavičienė, technologijų

m o k y t o j a m e t o d i n i n k ė

N.Pamparienė ir direktoraius

pavaduotoja R.Babraitienė, bei

M o k i n i ų p a r l a m e n t o

pirmininkas P.Baliutavičius bei

M P n a r ė M . U ţ g a l y t ė

A u k š t a i s a k a d e m i n i a i s

p a s i e k i m a i s g a r s ė j a n t i

gimnazija šiais metais atsisakė

įprasto Nepriklausomybės

dienos paminėjimo mokyklos

meno kolektyvų koncertu bei

patriotiškumą skatinančiomis

kalbomis ir nusprendė, jog

meilę Tėvynei ugdyti geriausia

į traukiant ir pačius

moksleivius ir leidţiant jiems

parodyti, kaip paminėti ir švęsti

šią šventę. Ir tikrai salėje

skambėjo pačios įvairiausios

dainos apie gimtąjį kraštą –

Lietuvą ir jos groţį- bei apie tai,

kokia ji yra mums brangi.

M o k i n i a i s t eb i n o s av o

išradingumu ir neabejingumu.

Vis i demons t ravo savo

gebėjimus: ir dainavo, ir grojo

į v a i r i a i s m u z i k i n i a i s

instrumentais. Dar kiti stengėsi

išsiskirti šokio elementais ar

trispalve atributika. Komisijai

teko rimtai pasukti galvas, kad

išrinktų verčiausius nugalėtojų

vardo. I vietą laimėjo 1-oji c

k lasė (k l asės vadovė

S.Brazienė), II – 1-oji d klasė

(klasės vadovė D.Tarnienė), III

– 2-oji a klasė (klasės vadovė

N.Matuzienė). Jos apdovanotos

gimnazijos Padėkos raštais.

Visos kitos klasės taip pat buvo

n o m i n u o t o s u ţ

profesionaliausią, stilingiausią,

teatrališkiausią, nuoširdţiausią,

muzikaliausią, masiškausią

pasirodymus.

Taigi Klaipėdos „Ąţuolyno“

gimnazija dar kartą įrodė, jog

čia mokosi mylintys bei

branginantys savo kraštą jauni

žmonės. Išties juk labai svarbu,

jog nauja karta nuoširdţiai

mylėtų savo tėvynę ir mokėtų

meilę išdainuoti.

Audra Skuodaitė, 2 c klasė

Lietuvos Nepriklausomybės diena, nuskambėjusi Klaipėdos

„Ąžuolyno“ gimnazijoje

1c klasė, laimejusi pirmą vietą

2014 Pavasaris

10

ie metai Lietuvoje skirti

Kristijono Donelaičio 300

metų gimimo jubiliejaus

minėjimui ir Klaipėdos

„Ąţuolyno“ gimnazija aktyviai

dalyvauja įvairioje veikloje,

susijusioje su šiuo svarbiu

kultūros įvykiu. Taigi šia proga

vasario 26 dieną vyko lietuvių

literatūros pradininko poemos

„Metai“ skaitymai.

Ruošimasis renginiui vyko

t o k i a t v a r k a : k a d a n g i

gimnazijoje mokosi keturios

klasių grupės, o „Metai“ taip

pat sudaryti iš keturių dalių, tai

buvo sumanyta, jog ištraukas iš

„Pavasario linksmybių“ skaitys

pirmokai, iš „Vasaros darbų“ –

antrokai, „Rudenio gėrybių“ –

trečiokai, o iš „Ţiemos

rūpesčių“ – ketvirtokai. Kiti

gimnazijos bendruomenės

nariai ištraukas rinkosi savo

nuoţiūra. Dalyvavau pirmoje

dalyje, kurioje pasirodė I ir II

klasių gimnazistai. Buvau

nus tebin ta , k iek gabių ,

išraiškingų ir šalies kultūrai

atsidavusių paauglių yra! Visi

skaitovai pasirodė nuostabiai.

V i e n i p u i k i a i v a l d ė

neverbalinės kalbos įgūdţius,

taip atgaivindami K. Donelaičio

‚‚Metus”, o iš kitų sklindantys

žodžiai užbūrė tarmės grožiu

bei jaunatvišku uţsidegimu. Į

klasę, kurioje nuolat skambėjo

tarmiški ţodţiai, grąţinantys į

senovės Lietuvą, „švieţio oro”

įnešė merginos, Donelaičio

„Metus” skaičiusios prancūzų

kalba. Manau, kiekvieną palietė

šios kalbos švelnumas ir uţbūrė

jos bangavimas, tačiau kaip

visgi gera po to vėl išgirsti savo

gimtąją kalbą! Labai dţiugu,

kad kelios mokytojos ir

gimnazijos bibliotekos vedėja,

kaip pavyzdys vaikams, taip pat

stojosi ir ėjo skaityti, nors

nemaţai mokinių pranoko net

pačius mokytojus. Po skaitymų

žiūrovai galėjo balsuoti už

patikusį skaitovą, o komisija,

atsiţvelgdama į balsavimą,

išrinko nugalėtojus. Skaitymų

nugalėtojai buvo apdovanoti

diplomais ir šiltais sveikinimais

bei nepamirštama patirtimi.

Besivarţančiųjų III ir IV klasių

gimnazistų gretas paįvairino

direktorės , pavaduotojos

V.Rudokienės, matematikos

mokytojos V.Šileikienės bei

v i s o r e n g i n i o v e d ė j o s

J.Jovaišienės skaitymai.

Šis renginys buvo pilnas

literatūros groţio, kalbos

gaivumo ir geros nuotaikos.

Lauksime ir kitų renginių,

skirtų K.Donelaičiui paminėti.

Barbora Sirgailaitė, 1c klasė

Donelaitis „gyvai“

E.Engelaitytė, laimėjusi I vietą K.Donelaičio skaitymuose, su ją ruošusia

mokytoja S.Riaukiene

2014 Pavasaris

š neturiu išmaniojo telefono

ir pirkti neketinu, nors

aplinka netiesiogiai skatina.

Būna, sėdţiu per pertrauką,

žvilgt į kairę, žvilgt į dešinę –

visi savo „smartfounus“ maigo.

O, ţiūrėk, ten būrelis mokinių

kaţką gyvai aptarinėja: „Vau,

koks fainas!“, „Aš irgi tokio

noriu!“, „Aš šitą jau savaitę

turiu – atsibodo“, „Tai atsisiųsk

naują.“ Bandau (nevykusiai)

įsilieti į diskusiją: „Apie ką jūs

čia, panos?“ „Ai, apie dėkliukus

telefonui...“ Išspaudţiu

nusivylusį ir apsimestinai

nustebusį „aaa...“ ir

pasitraukiu į šoną. Mano

senučiukės „plytos“ nauji

apdarai nedomina. O ir šiaip,

telefonas man reikalingas tik

tai pirminei funkcijai, tai yra

bendravimui, palaikyti, o ne

tam, kad būtų rengiamas,

puošiamas, dresuojamas ir

glostomas it koks veislinis

šuo prieš parodą.

Kartais man pačiai atrodo,

kad mano panieka

išmaniesiems kiek

nepagrįsta, perdėta, kaip

antai šizofreniko pasaulio

pabaigos nuojautos ir baimė,

kaipgi čia pavyks toje

postapokaliptinėje

visuomenėje išgyventi, ar

smerkiantis bobutės ţvilgsnis

į kokį naujesnį rakandą, anot

jos, „velnio moną“. Juk kino

filmuose, iškilus kokiai

bėdai, pagrindinis veikėjas

išsitraukia iš kišenės savąjį

„Samsung„ą“ (kad

nepamirščiau, ką noriu

pasakyti, geriau neminėsiu,

kuo gali baigtis toks telefono

laikymas arti kūno), bakst

šen, bakst ten, ir reikalas jau

sutvarkytas. Tiesa, tuose

filmuose nerodo ir vaikų,

kurie, įpratę gauti jau

„sukramtytą“ ir „suvirškintą“

informaciją, nesugeba atlikti

paprasčiausių aritmetinių

veiksmų. Na, kad ir mano

maţoji sesutė: sykį stebėjau,

kaip ji pusvalandį skaičiavo,

kiek bus penkiolika minus

septyni. Patariau padėlioti

pieštukus. Nieko neišėjo. Grįţus

mamai, pasiskundė: „Evelina

man nepadeda!“ O nepadeda –

tai, alfa ir z kartų kalba reiškia:

„Nepateikia atsakymo, nors,

rodos, teisingą „knopkę“

paspaudţiau.“

Taigi, taip ir sėdţiu kampe su

savo įsitikinimais, kad maţdaug

centnerio išmaniųjų telefonų

savininkų aikčiojimai manęs

nepasiektų ir smegenų neplautų,

kol dar abėcėlę ir daugybos

lentelę atsimenu. Prieštarausite

man, teigsite, kad „šeimininkai

su savo šunimis supanašėja (ar

atvirkščiai)“? Na, o aš sakau:

kuo protingesnis telefonas, tuo

kvailesnis ţmogus, jį naudojąs.

Evelina Engelaitytė 2 c klasė

11

Išmaniųjų mokykla

Evelina Engelaitė

2014 Pavasaris

12

imnazijos lietuvių kalbos

m o k y t o j a J o h a n a

J ova i š i enė , ak t yv ia i

uţsiimanti metodine veikla,

sutiko prisiminti ir papasakoti

apie 2013-iuosius, Lietuvos

Respublikos Seimo paskelbtais

Tarmių Metais, kartu su

mokiniais nuveiktus jiems

skirtus darbus bei trumpai

papasakoti apie save.

Kodėl nusprendėte dalyvauti

Tarmių Metams skirtame

projekte? Gal pati kalbate

savo gimtąja tarme?

Tarmė man yra labai svarbi, tai

man – įgimta, nes pati kalbu

šiaurės ţemaičių patarme. Todėl

buvo įdomu paţiūrėti, ar ir

gimnazistai vertina tarmę, nes

patys klaipėdiečiai kalba su

nedideliu tarmišku akcentu,

kuris ţmonėms ne iš Klaipėdos

ir jos krašto yra pastebimas.

Manydami esant ys t ikr i

miestiečiai ir besikratantys

tarmiško kalbėjimo, patys to

nejausdami, gimnazistai nuolat

kalba t ruput į t a rmiškai ,

vartodami tam tikrus nugirstus

žodžius, kitus trumpindami.

Laimei, turiu puikių gimnazistų,

tuometinių trečiokų, kurie sutiko

imtis tokio darbo – atlikti

tyrimą, kuriame apklaustų

mokin ius i r mokyto jus ,

pasiruošti ir dalyvauti atviroje

pamokoje. Tyrimą mokiniai

pristatė Vilniuje, Edukologijos

universitete, kuriame pelnė

aukščiausius įvertinimus. Dar

v i en as m ūs ų d a rb a s –

pasiruošimas ir dalyvavimas

Žemaitiškų Skaitymų konkurse

Skuode, kuriame, be vaikinų,

skaičiusių iš mamų ir močiučių

išmokta, nuo vaikystės girdėta,

bet jau šiek tiek kitokia tarme,

dalyvavo ir mergina, kuriai

žemaitiška kalba yra natūrali,

įgimta.

Kokia buvo mokinių atlikto

projektui skirto tiriamojo

darbo tema?

Tyrimas buvo apie tai, ar moka

tarmę dabartiniai jauni ţmonės.

Anketose apie 80 mokinių

klausėme, ar jų tėtis, mama ar

seneliai moka tarmę, ar turi

galimybę išgirsti t ikrąjį ,

autentišką tarmišką kalbėjimą,

koks apskritai jų

poţiūris į jas.

K ą p a r o d ė

tyrimas ir kita

veikla – ar

mokiniai laiko

t a r m e s

gėdingomis, ar

priešingai, žiūri

į jas teigiamai?

Į v a i r i a i .

Apklausoje vieni

atsakė, kad jiems

tai nepatinka,

ypač ţemaičių

tarmė, jie ja

nekalba ir jos

nesupranta. O

kiti, priešingai,

noriai ir graţiai tarmiškai

kalbėjo atviroje pamokoje.

Vienas mokinys net rašė, jog

jam bendrinė kalba – lyg

išeiginiai drabuţiai, o tarmė yra

tai, kuo apsivelki namų

aplinkoje, bendraudamas su

šeima. Apskritai, daugelis

mokinių susimąstė, kad visiškai

ne gėda mokėti tarmę. O apie

Tarmių Metų projektą buvo

gi rd ima i š v yr i ausybės ,

visuomenės, televizijos, jis buvo

pristatomas tarmiškai kalbančių

žymių žmonių, todėl buvo

atrasta tarmių įvairovė, suprasta,

jog reikia didţiuotis, kad mes,

lietuviai, natūraliai galime

kalbėti ne tik bendrine, bet ir

tarmiška kalba.

Ėjau ten, kur linko širdis

Mokytoja J.Jovaišienė

2014 Pavasaris

Kokioje aukštojoje

mokykloje ir ko mokėtės?

Kokie mokomieji dalykai ten

ypač patiko ar nepatiko?

M o k i a u s i d a b a r t i n i a m e

K l a i p ė d o s u n i v e r s i t e t e ,

studijavau lietuvių kalbą,

literatūrą ir reţisūrą. Kadangi

mok yk lo j e ge r a i s ekės i

humanitariniai dalykai, mėgau

skaityti (ir dabar tebemėgstu),

va id in t i , t a i pas i r inkau

integruotas studijas ir aukštojoje

nebuvo sudėtinga mokytis,

patiko ir kalbos, ir literatūros, ir

reţ i sūros dal yka i . Kaip

labiausiai patikusius gal galėčiau

i š s k i r t i a k c e n t o l o g i j ą

( k i r č i a v i m ą ) , r a š y b o s

kolokviumą, XX a. rusų

literatūrą, šiuolaikinės poezijos

seminarą, scenos kalbą, scenos

judesio paskaitas, teatro istoriją,

lietuvių literatūros dėstymo

metodiką ir kt. Nelabai patiko

p e d a g o g i k o s , m o k s l i n i o

k o m u n i z m o , s t i l i s t i k o s

paskaitos. Iš laiko perspektyvos

vertinant, viskas atrodo graţiau,

lengviau, dėstytojų vestos

paskaitos įdomios. Apskritai

studijuoti buvo labai įdomu,

ž a v ė j o d ė s t y t o j ų

geranoriškumas, bendravimas su

k u r s o d r a u g a i s ,

pasivaikščiojimai po miestą, prie

jūros.

Kada ir kodėl nusprendėte

mokytis lietuvių kalbos ir dar

tapti mokytoja? Galbūt gerai

prisimenate kokius savo

mokytojus ar dėstytojus -

įkvėpusius , skat inus ius

tobulėti?

Turbūt kiekvienam ţmogui nuo

vaikystės įvairūs dalykai

dėliojasi pagal iš anksto

nustatytą tvarką, juk kiekvienas

gimstame su tam tikrais

gabumais, polinkiais vienam ar

kitam dalykui. Gerai, jei tie

dalykai lavinami, ugdomi

mokykloje, pats ţmogus imi

suprasti, kur linksta tavo širdis.

Tai suvokti padeda ţaidimai su

seserimis, broliais, kaimynų

vaikais, veikla mokykloje. Kiek

aš save atsimenu, tai visada

norėjau būti mokytoja. Nors

šeimoje buvau vidurinis vaikas,

tačiau mėgau mokyti ir

vyresniąją, o ką jau bekalbėti

apie jaunesniąją seserį. Na, o

lietuvių kalba buvo mano

mėgstamiausias dalykas. Gerai

prisimenu savo lietuvių kalbos

mokytojas Stasę Razmutę,

Danguolę Šmitienę ir Zitą

Stankūnaitę. Pastaroji dar ir

dabar dirba Klaipėdos

konservatorijoje. Jos visos buvo

labai grieţtos, reiklios. Jos vertė

skaityti daug kūrinių, ţiūrėti

spektaklius per televiziją (tada

juos rodė daţnai), dalyvauti

įvairiuose konkursuose: ir

meninio skaitymo, ir jaunųjų

filologų, ir vesti vakarus, būti

koncertų vedėja ir t.t. Kai

mokiausi Mosėdţio vidurinėje

mokykloje, tai dirbo nemaţai

mokytojų vyrų, kurių pamokos,

pvz. matematikos, istorijos, rusų

kalbos ir literatūros, kūno

kultūros, buvo ne tik mokymasis

to dalyko, bet ir gyvenimo

pamokos. Pavyzdţiui, kūno

kultūros mokytojas Čiapas

(vardo nebeprisimenu) vertė

bėgti krosus, ţaisti krepšinį,

tinklinį, o vasarą net plaukimo

įskaitą reikėjo gauti, bėgti trijų

kilometrų maratoną. Taip

stiprino mūsų kūną ir dvasią, nes

supratome, kad jaunam ţmogui

reikia būti tvirtam, vikriam,

stipriam. Matematiką dėstė

mokyklos direktorius Juozas

Jurkšas, tikras filosofas ir

išminčius, kurio pamokose ne

tik aiškinomės funkcijas, sinusus

ir kosinusus, įrodinėjome

teoremas, bet svarstėme, kur

stosime, ar eisime tėvų keliu, ar

ieškosime savojo.

A u k š t o j o j e m o k y k l o j e

intelektualumu, erudicija,

bendravimu ţavėjo reţisūros

d ė s t y t o j a s R o m u a l d a s

Grincevičius, scenos kalbos –

Klaipėdos dramos teatro aktorė

Nijolė Sabulytė, literatūros

metodikos dėstytoja – Liuda

Ruseckienė, akcentologijos –

Audronė Jakulienė (dabar

Kaukienė) ir kt. Atrodo, jie

nieko tokio ypatingo nedarė,

dėstė kiekvienas savo dalyką,

bet įskiepijo meilę gimtajai

kalbai, supratimą, kokia vertybė

yra tarmė, kaip svarbu jaustis

savo tautos, valstybės piliečiu,

kokia svarbi mums yra kalbos ir

literatūros istorija, t.y. mūsų

šaknys, pagrindas, ant kurio

tebestatomas lietuviškumas. Ir

dabar su buvusiais dėstytojais

bendrauju, jie tapo savotiškais

draugais.

Kuriose mokyklose esate

dirbusi anksčiau? Kiek laiko

13

2014 Pavasaris

14

jau esate „Ąžuolyne“?

Mano darbinė geografija neplati:

„Ąţuolyno“ gimnazija yra tik

antra darbovietė. Čia dirbu jau

dešimt metų, išleidau vieną

puikią auklėtinių laidą, suradau

profesionalių, draugiškų kolegų.

Prieš tai dirbau „Smeltės“

vidurinėje mokykloje (dabar

progimnazija). Ten aš atėjau

kaip jauna specialistė, subrendau

kaip mokytoja, supratau, kad esu

teisingame gyvenimo kelyje.

T i k i u , k ad „ Ąţuo l yn o “

gimnazija bus ir paskutinė.

Kokia kita metodine veikla

užsiimate ne mokykloje,

mieste?

Metodinė veikla yra mano

tiesioginio darbo tąsa. Kaip ir

visi mokytojai, organizuoju

m o k s l i n e s - m e t o d i n e s

k o n f e r e n c i j a s , r e n g i u

pranešimus, vedu seminarus,

d a l y v a u j u į v a i r i u o s e

projektuose, esu valstybinio

lietuvių kalbos egzamino

vyresnioji vertintoja.

Kokios jaunuolių vertybės jus

džiugina, o kurias norėtumėte

pastebėti dažniau ar net

stengiatės ugdyti?

Pats sudėtingiausias ţmogui

klausimas yra apie vertybes, nes

dabarties pasaulyje kalbėti apie

tuos dalykus yra nemadinga ir

nevertinga. Labai lengvai gali

p a s i d a r y t i j u o k i n g a s ,

nesuprantamas, lyg ateivis iš

kitos planetos. Todėl turbūt

daugelis jaunų ţmonių yra

s u p a n a š ė j ę , s u b a n a l ė j ę ,

prisitaikę prie dinamiško

gyvenimo ritmo, daţnai slepia

savąjį „aš“, bijo tikrumo,

švelnumo. Manyčiau, jaunus

žmones puošia santūrumas,

susivaldymas. Juk keistai ir

juokingai atrodo, jei koks

va ik inas v i enuo l ik tokas ,

dvyliktokas nesugeba sukaupti

dėmesio, būti atidus, neţaisti

mobiliuoju telefonu tas 30-40

pamokos minučių. Tokie dalykai

rodo asmenybės nebrandumą,

nes nesugebama analizuoti savo

reakcijų. Psichoanalitikė Karen

Horney yra pasakiusi, kad „mes

suinteresuoti savo reakcijų

analize, kai mus ima neraminti

tai, kas su mumis pasielgė

neteisingai“. Bet juk pamokoje

su visais elgiamasi teisingai, tad

pačiam jaunuoliui tereikia būti

atidţiam ir susikaupusiam. Bet

juk jauni ţmonės labai iškelia

savo ego, mano, kad tik jie yra

svarbūs.

Ţeidţia tai, kad mokytojo ir

mokinio santykiai daţniausiai

r emi a s i n e ge r an or i šku

bendravimu, o priešiškumu. Bet

labai dţiugu pastebėti, kad

jaunuoliai supranta mokslo

vertę, nes pasirinko mokytis

„Ąţuolyno“ gimnazijoje, kurioje

labiausiai vertinamas mokslas.

Labai patinka, kad mokiniams

svarbu prestiţas, garbė, nes jie

mokosi mūsų gimnazijoje,

kurios reitingai yra aukščiausi

mieste ir vieni aukščiausių

r e s p u b l i k o j e . T a č i a u

nesuprantama darosi tada, kai tie

patys jaunuoliai, tapę mūsų

gimnaz i jos gimnaz is ta i s ,

nenešioja uniformos, nebenori

m o k y t i s , a p g a u d i n ė j a ,

nusirašinėja, sukčiauja. Ţinoma,

j ū s g a l i t e

pasakyti, kad esate apkrauti

namų darbais, be galo plačia

mokymosi apimtimi, bet juk taip

yra visur. Pavyzdţiui, visi

puikiai ţino, kiek daug dirba

kinų, japonų vaikai, kokių

rezultatų pasiekia. Todėl sunkiai

gali suprasti jauną ţmogų, kuris

nori per pamoką maigyti savo

telefoną arba beprasmiškai

kalbėtis paskutiniame suole.

Keista, kad jaunuoliai net

viešoje internetinėje erdvėje

gimnaziją vertina vos 5,3 balo,

visi mokytojai pasidaro blogi: ir

neprofesionalūs, ir nedraugiški,

ir nekūrybiški. Kaip tai vertinti?

Kol jaunuolis nesimoko

„Ąţuolyno“ gimnazijoje, tol ji

yra pati geriausia, o kai tik

pakliūna į ją, ji tampa

blogiausia. Pavyzdţiui, Vilniaus

Tuskulėnų vidurinės mokyklos

mokiniai savo mokyklą vertina

7,8 balo. Ţinoma, tie vertinimai

tik ţaidimas, iš pykčio uţ

neigiamą paţymį mokytojui irgi

galima parašyti vienetus, bet...

Teisingai liaudies išmintis

byloja, kad „koţni namai su

gyvate“.

Ką veikiate laisvu laiku,

galbūt domitės kokia stritimi

ar turi te k i tą įdomų

užsiėmimą?

Tradicinis klausimas apie

l a i sval a ik į i r t r ad i c in i s

atsakymas – laisvo laiko beveik

nelieka, o jei lieka, tai skaitai

knygas, ţiūri kokį filmą, eini į

teatrą, vaţiuoji į kaimą, keliauji į

svečią šalį...

Grita Raibužytė, 2e klasė

2014 Pavasaris

15

u r b ū t d a u g e l i u i

Klaipėdos , ,Ąţuolyno“

gimnazijos (1 ir 2 klasių)

mokinių vasario 11-oji įsiminė

kaip išskirtinė diena įprastoje

mokyklos kasdienybėje. Būtent

šią dieną mokinius aplankė

projekto ,,Jaunasis tyrėjas“

lektoriai, kartu su savimi

atsiveţę nemaţai įdomios

mokslinės įrangos. Šio projekto

tikslas – supaţindinti Lietuvos

mokinius su neribotomis

mokslo ga l im ybėmis i r

paska t in t i kuo daugiau

jaunuolių stoti į mokslininkų

gretas.

Iš viso mokykloje tą dieną vyko

keturios paskaitos. Viena iš

pirmųjų - ,,Mikroorganizmai

vandens ekosistemoje“. Joje

K l a i p ė d o s u n i v e r s i t e t o

hidrobiologas papasakojo apie

tai, ką tyrinėja vandens

ekologija, kaip pritaikyti šias

žinias žmogaus gyvenime bei

kuo patraukli mokslininko

profesija.

Paskaita apie lazerius prasidėjo

šviesų šou, papildytu dūmų ir

muzikos efektais. Padedant

lazerių (lazerinei) projekcijai

buvo pristatyti trumpi optikos

pagrindai – vargu, ar per

paprastą pamoką pavyktų taip

greitai ir unikaliai išdėstyti

svarbiausią informaciją apie

šviesos mokslą. Vėliau lektorė

papasakojo apie lazerių

panaudojimo būdus ir netgi

leido mokiniams išbandyti

lazerių stiprumą.

Viena iš daugiausiai atsiliepimų

s u l a u k u s i ų p a s k a i t ų

vadinosi ,,Ką kalba genai?“ Per

š i ą p ask a i t ą K la i pėd os

u n i v e r s i t e t o d ė s t y t o j a

papasakojo daugiau apie DNR,

GMO, vykdomus genetinius

tyrinėjimus ir genų savybių

pritaikymo būdus. Ši paskaita

ypač patiko mokiniams,

planuojantiems studijuoti

mediciną.

Ir ţinoma, patį didţiausią įspūdį

palikusi paskaita - ,,Aš ir

Visata“. Šios paskaitos mokiniai

klausėsi... gulėdami. Molėtų

observatorijos lektorius į

mokyklą atsiveţė mobilųjį

planetariumą. Patogiai ant

čiužinių įsitaisę moksleiviai

išgirdo daugiau apie Ţemę

supančius ţvaigţdynus, Saulės

sistemos planetas bei kitas

galaktikas. Daugelis net

pasibaigus paskaitai negalėjo

atgauti amo ir vaikščiojo lyg

iškritę iš kosmoso.

Mokinių nuotaikos, pasibaigus

paskutinei paskaitai, buvo

panašios. Visi tvirtino, jog tokių

dienų kaip ši gimnazijoje

galėtų būti ir daugiau. Beveik

visi liko suţavėti lektorių

gebėjimu taip paprastai ir

aiškiai pateikti mokslinę

i n f o r m a c i j ą . D a u g u m a

apgailestavo, jog negalėjo

apsilankyti visose paskaitose ir

netgi keletas prisipaţino, jog

šios paskaitos padėjo nuspręsti,

ką norėtų veikti ateityje.

Šiame technologijų amţiuje, kai

žmogus gali gauti bet kokios

informacijos, jaunam ţmogui

tampa vis sunkiau atsirinkti, kas

iš tiesų reikalinga. Tokie

projektai kaip ,,Jaunasis tyrėjas“

ne tik paįvairina nusistovėjusį

mokyklos gyvenimą, bet ir

nurodo mokslu besidominčiam

jaunuoliui, kiek daug dar gali

būti pasiekta, atrasta ir sukurta.

Kornelija Ukolovaitė, 1 b klasė

Tyrėjo diena ,,Ąžuolyno” gimnazijoje

Mokiniai planetariome

2014 Pavasaris

lgos pamokos, namų darbai,

uţklasinė veikla... Šiame

uţburtame rate uţstrigti visai

paprasta. Visgi visuomet

atsiranda tokių, kurie, be savo

kasdienės rutinos, randa laiko

domėtis socialine savanoryste:

padeda vienaip ar kitaip sunkiau

g yv enan t i ems . Apie t a i

kalbėjomės su dviem aktyviomis

merginomis: Vita Gvazdauskaite

(4b) ir Dominyka Stirbyte (3b).

1. Kokioje organizacijoje

savanoriauji?

2. Kokia konkrečiai veikla

uţsiimi?

3. Kodėl ir kada susidomėjai šia

veikla?

4. Kuo savanoriavimas tau

svarbus?

5. Ar niekad nenorėjai mesti šios

veiklos?

6 . K ą m a n a i a p i e

savanoriaujančias įţymybes: ar

tai nuoširdţios pastangos, ar

savireklamos paieškos?

7. Kodėl ţmonės turėtų

susidomėti savanoriavimu?

8. Nuo ko pradėti, jei nori

savanoriauti, bet neţinai, kur?

Vita Gvazdauskaitė

Labdaros ir paramos fonde

"Saulės smiltys".

Esu atsakinga uţ renginių

koordinavimą ir savanorių

i e š k o j i m ą . D i r b am e s u

tuberku l ioze se r ganč ia i s

vaikučiais.

Kai pati suţinojau, kad turiu šią

bakteriją ir galiu lengvai susirgti

tuberkulioze. Susipaţinau su

Klaipėdos atstovu Edgaru

Isakovu ir jau treji metai esu

fondo narė.

Savanorystė suteikia be galo

daug patirties ir išmoko

bendrauti su ţmonėmis. Man yra

svarbu padėti vaikams, kuriems

pagalbos reikia labiausiai.

Buvo kilę tokių minčių, tačiau

jos greit išblėsdavo ir niekada

nepalikau fondo.

Žiūrint, kas ir kaip savanoriauja.

Yra ir tokių, kurie nori tik

pasirodyti, tokie viešina savo

darbus ir panašiai. O yra ir tokių,

kurie tai daro iš geros širdies ir

tikrai nori gero. Nors kas ten

juos ţino. :D

Tai ugdo ţmogų, padeda jam

apsispręsti, ko jis nori iš

g y v e n i m o . K i e k v i e n a

savanorystė kaţko išmoko, taigi,

tai yra neįkainojama.

Visų pirma reikėtų gerai

pagalvoti, ar galėsi atiduoti tam

visą save, nes tai irgi reikalauja

laiko. Niekada nerašykite

elektroninių laiškų: į juos

daţniausiai neatrašo, geriausia

yra asmeniškai nueiti į

organizacijos būstinę ar

paskambinti jiems. Sudominkite

i r į r o d y k i t e s e n i e m s

savanoriams, kad jūs pasiruošęs

padėti. J

Dominyka Stirbytėhttps://

w w w . f a c e b o o k . c o m /

dominyka.stirbyte

Na, organizacija, kurioje esu,

tai nėra savanorystė: šiuo metu

esu Rotaract judėjime, kurio

pagrindinis tikslas – darant

gerus darbus, padedant kitiems,

uţsiimant labdara, ugdyti savo

lyderio savybes. Neţinau, ar

galima laikyti tai savanoryste.

Sunku pasakyti. Mes darome

daug ir viskas skiriasi. Šiuo

metu pagrindiniai projektai yra

TUB TUB ir Rotary Akademija

bei planuojamos Varlyčių

lenktynės. TUB TUB – tai

tęstinis projektas, kurį vykdome

k a r t u s u

Norvegijos bei

K l a i p ė d o s

Rotary klubais.

Keliaujame į

pulmonologijos

vaikų skyrių 3

k a r t u s p e r

metus : pe r

H e l o v i n ą

( p j a u s t o m

m o l i ū g u s ) ,

Kalėdas (ateina

Kalėdų senelis

su dovanomis)

b e i v a s a r ą

(sporto šventė).

TUB'ui padovanojome keletą

lovyčių bei šaldytuvų. Rotary

Akademija – taip pat tęstinis

pro j ek t as , ku r i s v yks t a

k iekvienais metai s . Yra

atrenkami labiausiai motyvuoti

16

Savanorė Vita

Savanorė Dominyka

Moksleiviai – aktyvūs savanoriai

2014 Pavasaris

Klaipėdos studentai, kurie

gauna mentorius (rotariečius).

Jie beveik metus bendrauja,

mokosi vienas iš kito, tobulėja.

Per tą laiką būna 3 bendri

susitikimai: atidarymas, kai

s tudenta i susipaţįs ta su

mentoriais, mediumas, kai

sudarytos studentų ir mentorių

poros pasipasakoja, kaip jiems

sekasi, ką veikia kartu, ką

planuoja, ir uţdarymas, kai

vyksta aptarimas. Dar būna

kartais organizuojami įvairūs

mokymai s tudentams. Ir

Varlyčių lenktynės – planuojame

daryti didţiulį renginį miesto

mastu, kurio metu rinksime lėšas

Rotary parko statybai.

Kodėl susidomėjau? Na, mane

visada traukė socialinė veikla.

Juk kaip gera padarius, visai

nesvarbu, didelį ar maţą gerą

darbą, matyti kitų šypsenas. Tai

yra didţiausia laimė! Iš tos

veiklos galima daug ko išmokti.

Tai labai vertinga! Dţiaugiuosi,

kad esu tame judėjime, ne

kiekvienas gali jam priklausyti.

O socialine veikla domiuosi jau

labai seniai... net pati tiksliai

negaliu pasakyti. Bet turbūt

ryškiausiai mano atmintyje

įstrigo dvejų metų kadencija

Lietuvos Mokinių Parlamente,

dvejų metų Klaipėdos Interact

k l u b o „ Į ţ v a i g ţ d e s “

prezidentavimo laikotarpis ir

veikla dabartiniame Klaipėdos

„Senamiesčio“ Rotaract klube.

Kaip ir minėjau, nemanau, kad

tai yra savanoriavimas. Tai

tiesiog puiki mokykla, kurioje

būdamas tu tobulėji pats, o

svarbiausia – suteiki dţiaugsmo

kitiems.

Dar visai neseniai svarsčiau apie

visko atsisakymą, bet pradėjau

galvoti, kad tik iš pradţių man

tai buvo pomėgis, o dabar šita

veikla yra mano gyvenimo dalis.

Be jos vargu ar būčiau tokia

laiminga. Dţiaugiuosi, kad

nuvijau tą kvailą mintį į šalį.

Na, priklauso, kokias įţymybes

turi omenyje... Kalbant apie

L i e t u v o s g a r s i u o s i u s

popmuzikos atlikėjus... Manau,

kad nuoširdţios pastangos. Nors

labai priklauso nuo paties

žmogaus. Juk bet kuris žmogus,

nebūtinai būdamas įţymybe, gali

siekti naudos sau. Neslėpsiu,

būdama Rotaract klube naudos

gaunu pakankamai, bet juk ne tai

svarbiausia!

Nes visos savanorystės yra

nuostabi mokykla!

Pirmiausia reikia atrasti, kokia

veikla tave domina. Juk

savanorystės rūšių yra be galo

daug! Ir –svarbiausia - nesiekti

naudos sau, nauda pati ateis

savaime.

Li ko n e įv a rd yt a nau da .

Dviprasmybė. Gal reikėtų

akcentuoti moralinę naudą,

patirtį, gyvenimo paţinimą...

P i r m as i s i n t e r v i u l ab a i

lakoniškas. Reikėtų parašyti

pilnus sakinius. Tai labiau

panašu į dialogą.

Lina Hall, 4e klasė

17

Kalbiname televizijos konkurso

"Lietuvos tūkstantmečio vaikai"

nugalėtoją Gitaną Grudytę.

1. Ar buvo sunku pasiekti pergalę?

Kodėl?

2. Ar laimėjimas konkurse

priklauso nuo ţinių? Gal tai

sėkmės dalykas?

1. Laimėti buvo tikrai sunku. Tam

man prireikė net trejų metų.

Reikia labai daug pastangų, kad

sugebėtum varţytis su kitais labai

protingais ţmonėmis. Juolab,

žinant, kad jie turi žinių tose

sferose, kuriose aš esu praktiškai

"ţalia". Taip pat reikia

pakankamai greit mąstyti,

susirinkti informaciją savo

galvoje, o jei neţinai atsakymo,

reikia staigiai atsirinkti galimus

variantus ir bandyti logiškai ką

nors sumąstyti, o man tai sunkiai

sekasi.

2. Bet kurioje kitoje situacijoje

pasakyčiau, kad laimėjimas

priklauso nuo ţinių, tačiau

kai susirenka tiek daug

protingų mokinių ir visi jie

turi sukaupę didelį ţinių

bagaţą, sėkmės faktorius

tampa labai svarbus. Pati

mačiau, kaip praėjusių

metų finalininkai iškrenta

pirmame pusfinalio etape

ar finale nenueina iki galo

kaip anksčiau. Šiame

konkurse gali būti

protingas ir daug ţinoti,

tačiau kiti yra lygiai tokie

patys, todėl bet koks vienas

klausimas, kurį suklydai, o

kitas atspėjo, gali būti

lemiamas. Tiek aš pati, tiek

kiti daţnai pralaimi vos

vieno ar dviejų taškų

skirtumu.

Sėkmės faktorius

tampa labai

svarbus...

2014 Pavasaris

Laureatė Gitana Grudytė

18

Karšta arbata ir gyva muzika

šjungiame šviesas ir

pradedame antrąjį kino

vakarą! Vasario 13

dieną, ketvirtadienį 18

valandą mokyklos aktų

salėje vyko Valentino dienos

proga rengtas antrasis kino

vakaras. Mokiniai

„Facebook“ portale rinko

romantinį filmą. Daugiausiai

balsų surinko filmas „Geri

metai“. Mokiniai linksmai

bei turiningai prie puodelio

arbatos praleido vakarą

Valentino dienos išvakarėse.

Vasario 14 dieną mokinius

bei mokytojus dţiugino gyva

muzika bei ţinomos meilės

dainos. Pertraukų metu mokiniai

galėjo fotografuotis mokyklos

fojė, o per trečią pertrauką buvo

apdovanojami Valentino dienos 1

vietos laimėtojai karalius ir

karalienė, 2 vietos laimėtojai

princas ir princesė bei 3 vietos

laimėtojai. Uţ juos buvo galima

balsuoti portale „Facebook“. Šių

metų Valentino dienos karaliumi ir

karaliene tapo Donatas Litvinas ir

Rūta Toliušytė, princu ir princese

išrinkti Paulius Galdikas ir Aistė

Bušmaitė bei trečios vietos

laimėtojai Darijus Raišutis ir

Viktorija Ţelezoglaitė. Ir ţinoma,

visi mokiniai ir „ne mokiniai“

sveikino Lietuvą su gimtadieniu.

Su gimtadieniu, Lietuva.

Rimantė Bivainytė, 2d klasė

2014 Pavasaris

19

okyklos teatro studija

„Erdvė“ , vadovaujama

A. Lenkausk ienės ,

praėjusį ketvirtadienį,

kovo 27 dieną, mūsų gimnazijoje

minėjo pasaulinę Teatro dieną, į

kurios šventimą buvo įtraukti ne

tik mokyklos mokiniai, bet ir

mokytojai. Daugiausia dėmesio

sulaukė ir didţiausią juoko dozę

suteikė pasirodymas „Madam

Aukvud vaškinių figūrų paroda“.

Šiame pasirodyme dalyvavo

fizikos mokytojas Saulius

Ž u k a u s k a s , m a t em a t i k o s

mokytoja Vilija Šileikienė ir

e k o n o m i k o s m o k y t o j a s

Edmundas Kvederis. Mokytojai

buvo pasipuošę karnavaliniais

kostiumais ir vaidino vaškines

figūras. Tuo metu mokiniai

turėjo puikią galimybę įsiamţinti

kartu su jais. Taip pat

gimnazijoje vyko graikiškos

vestuvės, kuriose tuokėsi

Tragedi jus i r Komedi ja .

Vestuvės buvo organizuotos

pagal tikras graikų tradicijas,

netgi sušoktas nacionalinis

graikų šokis „Sirtakis“. Šio

tradicinio šokio pasimokyti

turėjo galimybę visa mokyklos

bendruomenė. Valgykloje buvo

organizuotas Lietuvių Moralės

G e r i n i m o K o m i s i j o s

Susirinkimas, kuriame skaitovas

Lukas Alsys pasakojo apie

lietuvių charakterio ypatumus ir

kartu su gimnazistais diskutavo

apie lietuvių padėtį. Po pamokų

aktų salėje buvo pristatytas

reţisierės Audros Lenkauskienės

ir gimnazijos teatro studijos

„Erdvė“ meninis filmas „(NE)

MEILĖ“. Filme parodytas

žiaurus gyvenimas, dugnas, kurį

jaunas ţmogus gali pasiekti.

Vaizduoti tėvų ir vaikų santykiai

ir tai, kiek daug vaiko ateitis ir

likimas priklauso nuo tėvų.

„(NE)MEILĖ“ susilaukė daug

emocijų ir privertė išspausti

ašarą. Teatro

diena gimnazijoje

net tik sukėlė

linksmo juoko,

bet ir privertė

p a g a l v o t i ,

s u s i m ą s t y t i .

Dţiugu, jog mūsų

a k a d e m i n ė s

g i m n a z i j o s

mokiniai sugeba

ne tik gerai

mokytis, bet ir

išradingai praleisti

laiką tarp pamokų

ir po jų.

K.Lukošiutė, 1e

klasė

Teatro diena gimnazijoje paminėta triukšmingai ir linksmai...

2014 Pavasaris

20

Mokytojai Oksanai Simaitienei

sakė, kad ji niekada negalėtų būti

mokytoja.Mokytoja Vilma.

Dulevičienė sapnuoja pranašingus

sapnus.

Mokytoja Reda Veličkaitė yra ir

gidė, dirbanti vokiečių kalba.

Mokytoja Sigita Brazienė -

„Ąţuolyno“ gimnazijos vardo

krikštamotė.

Mokytoja Elena Miliauskienė

turi nemaţą kolekciją

suvenyrinių lėkštučių apie

valstybes (tik tų valstybių,

kuriose lankėsi). Bet labiausiai

visų akį traukianti lėkštė yra nuo

jos auklėtinių, kurios viduryje

parašyta „Nuo jūsų 1-osios

„Ąţuolyno“ laidos auk

lėtinių „Ot nelaimių“.

Mokytoja Asta Antanavičienė

norėjo pasidaryti tatuiruotę, bet

išsigando vyro, dariusio tatuiruotes, ir abi su drauge pabėgo.

Mokytoja Roma Petrošienė buvo didelė mezgėja, o 10-11 klasėje rimtai ruošėsi

lietuvių kalbos studijoms.

Roberta Gustaitytė 3f klasė

Mokytoja Vilma Duliavičienė

Mokytoja Oksana Simaitienė

Mokytoja Reda

Veličkaitė

Mokytoja Elena

2014 Pavasaris

Žurnalistų būrelio vadovės: Rita Babraitienė, Sigita Brazienė

Korespondentai: A.Simanauskaitė, A.Skuodaitė, B.Skirgilaitė, E.Engelaitė, G.Kavaliauskaitė,

G.Liutkutė, G.Raibužytė, K. Lukošiūtė, K.Ukolovaitė, L.Hall, L Reliugaitė, R.Bivainytės,

R.Gustaitytė

Maketuotojas: Matas Joneliūnas

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija: Paryžiaus Komunos g. 16, Klaipėda.

Telefonas: (8 46) 383506 Gimnazijos direktorė: Vilija Prižgintienė

El. Paštas: azuolyno.gimnazija@takas.lt Tinklalapis: www.azuolynas.klaipeda.lm.lt