Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijaAugalų genų bankas

Vilniaus universiteto botanikos sodas

Stasė Dapkūnienė

RAGANIŲ (CLEMATIS L.) MORFOLOGINIŲ IR DEKORATYVIŲ SAVYBIŲ APIBŪDINIMO APRAŠAS

Akademija, 2014

UDK 582.5/.9 Da-279

Augalų genų banko kolektyvas dėkingas už patarimus ruošiant šį leidinį recenzentamas, buvusiai Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistei Renatai Miklušytei – Čanovai – paruošiusiai pagrindinius aprašo apmatus pagal Bioversity ir UPOV reikalavimus, ir lietuviškų raganių veislių autorei Janinai Vestartienei – už aprašo pozicijų praktinį patikrinimą raganių veislių aprašyme.

Recenzentai:Dr. Živilė Lazdauskaitė,Kauno kolegijos Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas Jonas Vaidelys,Vilniaus universiteto botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus Dendrologinių kolekcijų skyriaus vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Gintarėlė Jurkevičienė.

Dizainas ir maketas Raimondo Baltrėno

ISBN 978-609-8126-07-5

Turinys

Įvadas .........................................................................................................................................4Raganių kilmė, sistematinė padėtis ir skirstymas ..................................................................4 Raganių morfologija, dauginimas ir agrotechnika .........................................................................5Raganių selekcija Lietuvoje........................................................................................................8Apibūdinimas...........................................................................................................................9Augalų apibūdinimo aprašai........................................................................................................91. Vegetatyvinė augalo dalis .......................................................................................................92. Generatyvinė augalo dalis .....................................................................................................133. Pastabos ..............................................................................................................................21Bibliografija.............................................................................................................................23Priedas.......................................................................................................................................24

4

Įvadas

BI (Bioversity International, http://www.bioversityinternational.org ) (iki 2006 m gruodžio 1 d. BBI (Bioversity International, http://www.bioversityinternational.org/) (iki 2006 m gruodžio 1 d. BI buvo vadinama IPGRI (International Plant Genetic Resources Institute) – tai autonominė tarptautinė mokslinė organizacija vykdanti savo veiklą su CGIAR (Consultative Group on International Agricultural Research) pagalba. Tarptautinis statusas BI buvo suteiktas 1997 m kovo mėn. 50 šalių vyriausybių sutikimu. Apibūdinimo aprašai (Characterization descriptors) – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų, kuris padeda lengvai ir greitai atskirti skirtingus fenotipus. Juose nurodomi požymiai, kurie lengvai matomi plika akimi ir vienodai pasireiškia įvairiomis aplinkos sąlygomis. Pildant aprašus, rekomenduojama:

a) Matavimų vienetus rašyti tarptautinėje vienetų sistemoje SI (Systeme International d’Unites). Siekiant patikslinti, kokie vienetai naudojami ir kaip tiksliai jie yra užrašomi, vienetai nurodomi laužtiniuose skliaustuose, iš karto po aprašo dalies pavadinimo;

b) Įvertinant augalų spalvą, privalu naudotis vienu standartiniu spalvų įvertinimo katalogu, kuris turi būti nurodomas. Rekomenduojami tokie spalvų įvertinimo katalogai: Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues;

c) Šalių pavadinimai pateikiami trijų raidžių trumpiniu, pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos – ISO (International Standart Codes for the representation of names of countries) sistemą, kurioje LTU – Lietuva (ISO 3166-1).

Aprašai turėtų būti vartojami tuomet, kai jie padeda kuratoriui kolekcijas prižiūrėti ir palaikyti ar kai tai naudinga augalų genetinių išteklių vartotojams. Paruoštų aprašų žemės ūkio (lauko, sodo, daržo), techninių kultūrų augalų aprašus (anglų ar kitomis kalbomis) galima rasti ir nemokamai parsisiųsti internetu adresu: http://www.bioversityinternational.org/. Iš dekoratyvinių augalų paruošti pilni aprašai tik Allium genties augalams. Tarptautinė naujų veislių apsaugos sąjunga UPOV (Union pour la Protection des Obtentions Végetales), jungianti valstybes, kuriose tiriamos naujai sukurtų augalų (ir dekoratyvių) veislės, yra paruošusi augalų veislių aprašymo nuorodų kriterijus, tarp kurių yra keletas ir dekoratyvių augalų (Prieiga per internetą: htpp://www.upov.int/en/publications/tg_index_latin.html). Aprašų raganių morfologinių – dekoratyvių savybių vertinimui paruoštų lietuvių kalba nėra ir tikimės, kad pristatomas „Raganių (Clematis L.) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“ padės atskirti skirtingus šių augalų fenotipus, lengvai matomius plika akimi ir vienodai pasireiškiančius įvairiomis aplinkos sąlygomis.

Raganių kilmė, sistematinė padėtis ir skirstymas

Raganės gentis (Clematis L.) priskiriama Magnoliophyta – Magnolijūnų (Gaubtasėklių) skyriui, Magnoliopsida – Magnolijainių klasei, Ranunculidae – Vėdrynažiedžių poklasiui, Ranunculaceae – Vėdryninių šeimai. Gentyje apie 200 rūšių, augančių visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarkti-dą. Vis dėlto, dauguma raganių rūšių auga Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Pabaltijo res-publikose savaime augančių raganių nėra. Lotyniškas genties pavadinimas kilo nuo graikiško žodžio klema – ūselis. Pasak, G.Jurkevičienės, taip kai kuriuos laipiojančius augalus vadino senovės graikų mokslininkas Dioskoridas. XIX a. trečiame dešimtmetyje Lietuvos botanikas Jurgis Pabrėža šį augalą pavadino ragane. Mat daugumos rūšių vaisiai – daugybė riešutėlių su ilgais, plaukuotais, papurusiais liemenėliais ir augalas primena pasakų raganą... Raganių genčiai priklauso žolinės rūšys, puskrūmiai, krūmai ir laipiojantys augalai– lianos. Pastarosios sudaro didžiąją dalį.

Raganės yra rūšinės, savaime augančios gamtoje, ir veislinės, išvestos selekcininkų, dažniau-siai stambiažiedės. Rūšinės raganės pasižymi: žiedų, nors ir smulkesnių, gausa; tankia, žalia, dažnai žvilgančia lapija; sąlyginai ilgai išsilaikančiais vaisiais, tinkančiais sausoms puokštėms komponuoti; ištvermingumu žiemą; intensyviu augimu sezono metu; lengvu dauginimu sėklomis ir vegetatyvi-niu būdu – auginiais, skiepijimu, atlankomis; mažesniu sergamumu arba visišku atsparumu ligoms.

5

Laukinės raganių rūšys imta auginti soduose nuo XVI a., nors dauguma rūšių ir jų formų buvo in-trodukuotos tik XX a. Pasak Z. Kvarinsko, gamtininkas Tadas Ivanauskas Žakmano raganę (dabar vadinama puošniąja ragane) 1928 metais atsivežė iš Vokietijos ir augino savo sodyboje Obelynėje. Lietuvos gėlininkai, bendradarbiaudami su kitų šalių dekoratyvių augalų augintojais, įsigijo naujų raganių veislių. Manoma, kad 1982 metais Lietuvoje jau buvo auginama per 120 stambiažiedžių raganių veislių ir perspektyvių hibridų. Jos buvo kryžminamos tarpusavyje. Prasidėjo raganių selek-cija. 1858 metais anglų sodininkas G. Žakmanas (G. Jackman), kryžmindamas Clematis viticella L. su Clematis lanuginosa išvedė puošniąją raganę (Clematis x jackmannii T.Moore), kuri iki 1998 m. buvo vadinama Žakmano ragane. Dauguma dabartinių stambiažiedžių raganių išvestos, tarpusavyje kryžminant Clematis viticella L. (mėlynžiedė raganė), Clematis x jackmanii T.Moore (puošnioji raga-nė), Clematis patens C.Moren et Decne (plačiažiedė raganė), Clematis lanuginosa Lindl. (gauruotoji raganė), Clematis integrifolia L. (sveikalapė raganė) ir Clematis florida Thunb (gausiažiedė raganė). Hibridai turi minėtų veislių savybių, pagal kurias raganės skirstomos į grupes: Puošniosios raganės, kurios anksčiau vadintos Žakmano raganėmis; Mėlynžiedės raganės; Gauruotosios raganės; Gau-siažiedės raganės, kurios anksčiau buvo vadinamos gražiosiomis; Plačiažiedės (retažiedės) raganės, kurios anksčiau vadintos pravirusiomis; Raudonžiedės raganės ir Sveikalapės raganės. Puošniosios raganės auga vešliai, žydi labai gausiai ir ilgai – nuo birželio pabaigos iki vėlyvo rudens. Žiedai iš 4 ar 5-6 vainiklapių, apie 14 cm skersmens, žiedus krauna ant pirmamečių ūglių, Lietuvoje auga ir žiemoja gerai. Mėlynžiedės raganės irgi vešlios, aukštos, su 6 vainiklapių, bet smulkesniais (skers-muo 8-12 cm) žiedais, sukrautais ant pirmamečių ūglių. Gauruotosios raganės kiek žemesnės (2-3 m), krūmas nelabai vešlius, bet žiedai iki 15-18 (ir daugiau) cm skersmens, su 8 ir daugiau vainiklapių. Šviesių spalvų ir atspalvių žiedai kraunami ne tik ant pirmamečių, bet ir antramečių ūglių. Gausia-žiedės raganės iki 2 m aukščio, nevešlūs, su labai dideliais, 20 cm (ir daugiau) skersmens, daugeliu atvejų pilnaviduriais, ilgai žydinčiais, sukrautais ant antramečių stiebų, žiedais. Augalai labai jautrūs šalčiams, todėl rudenį ir pavasarį reikia pridengti. Plačiažiedės raganės aukštos, gana vešlios, švelnių spalvų, iš 6-8 vainiklapių, kraunamais ant antramečių stiebų, žiedais. Lietuvos sąlygomis jautrios šalčiams ir pavasarinėms šalnoms, nes pradeda vegetuoti labai anksti. Raudonžiedžių raganių žiedai dažniausiai ne visai prasiskleidę, tauriški, su aksominiais, sultingais ir storais vainiklapiais, kurių viršūnės truputį atlenktos. Žiedus krauna ant pirmamečių ūglių. Augalas nedidelis, iki 1,5-2,0 metro aukščio. Sveikalapės raganės išsiskiria tuo, kad visos šios grupės raganių veislės yra nelaipiojančios, žemos ir vidutinio aukščio.

Raganių morfologija, dauginimas ir agrotechnika

Augalo stiebas – centrinis antžeminis organas, iš kurio augimo zonų formuojasi lapai, žiedai ir vaisiai. Kaip buvo minėta aukščiau, dauguma raganių yra laipiojančios lianos (1 pav.). Jų stiebas suskirstytas į bamblius ir tarpubamblius, žolinis ar sumedėjęs, galintis pakilti iki 1-5 metrų aukštį. Lapai – įvairios formos, sudėtiniai, neporiniai plunksniški, skirtingų žalios spalvos atspalvių, dažniausiai standūs ir žiemai nukrentantys. Raganių žiedai ypatingi tuo, kad neturi vainiklapių. Jų vaidmenį atlieka įvairių spalvų taurėlapiai. Taurėlapių būna po 4-6 (iki 12 ir daugiau). Kai jie būna išsidėstę keliomis eilėmis, turime pusiau pilnavidurius ar pilnavidurius žiedus. Žiede daug kuokelių ir piestelių. Žiedai skiriasi apyžiedžiu, būna pavieniai ir susitelkę žiedynuose. Raganių vaisiai – daugybė riešutėlių su ilgais plaukuotais liemenėliais. Savo ruoštu riešutėliai – sutelkti į sudėtinius vaisius, kurie atrodo, pasak G.Jurkevičienės, kaip purios, tiesiog „šilkinės galvutės“, kurios saulėtą sausą rudenį ilgai laikosi, žvilga saulėje ir ne mažiau dekoratyvūs už žiedus. Sėklos subręsta rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Sėklos skiriasi dydžiu: 1000 sėklų svoris gali būti nuo 0,2 iki 30,2 g. Šaknų sistema didelė, tvirta. Pagrindinė šaknis sutrumpėjusi, bet su daug šoninių virvelinių šaknų.

Rūšinės raganės palyginti gerai dauginamos sėklomis. Dygimo periodas gali būti nuo mėnesio iki kelių mėnesių ir metų. Stambios sėklos dygsta ilgai ir nevienodai, smulkesnės – greičiau ir vienodžiau. Dygimą pagreitina sėklų pamirkymas ir praplovimas vandeniu. Taigi, jeigu pasėtos raganės sudygo tik vasaros viduryje ar pabaigoje, daigai išpikuojami ir laikomi neapšildomame

6

šiltnamyje iki kito pavasario. Anksti sudygusios raganės (IV-VI mėn.) pikuojamos, per vasarą tręšiamos perrūgusiu karvių ar paukščių mėšlu. Nors antžeminė dalis išauga iki 20-30 cm, bet šaknų sistema auga intensyviai. Rudenį galima sodinti į nuolatinę vietą. Laikant neapšildomame šiltnamyje, tarpus tarp vazonėlių su augalais būtina užberti durpėmis arba pjuvenomis. Nesunkiai raganės dauginamos ir vegetatyviniu būdu: atlankomis, kero dalijimu, sumedėjusiais ir žaliaisiais auginiais ir skiepijimu. Dauginant atlankomis, rudenį stiebai nekarpomi, o atsargiai palenkiami ir uždengiami. Pavasarį atidengus raganę, parenkamas sveikas stiebas ir guldomas ant dirvos. Viena pora pumpurų paliekama paviršiuje, antra įlenkiama į iškastą griovelį, prismeigiama medžio šakelės kabliuku ir užpilama žemėmis. Taip užlankstomas visas stiebas. Užkastos stiebo dalys dažnai palaistomos. Dauginant sumedėjusiais ūgliais, reikia turėti apšildomą šiltnamį ar bent dėžutes su pašiltintu gruntu. Šis darbas atliekamas anksti pavasarį (vasario pabaigoje – balandį). Auginiai įsišaknija maždaug per 2 mėnesius. Žaliaisiais, pusiau sumedėjusiais auginiais raganės dauginamos birželio-liepos mėnesiais neapšildomame šiltnamyje, specialiai įrengtose lysvėse, inspektuose arba dėžutėse. Priklausomai nuo tarpubamblio ilgio auginiai gali būti su 1-2 pumpurais. Ilgo tarpubamblio atveju auginiai ruošiami su vienu pumpuru, po juo paliekant 0,2-0,5 cm ilgio, o virš pumpuro – iki 3 cm ilgio stiebelį. Substratas ruošiamas sekančiai: apačioje dedamas stambus žvyras ar skaldos sluoksnis drenažui, vidurinis sluoksnis – durpės; viršutiniame sluoksnyje – perlitas arba švarus smėlis, sumaišytas su nedideliu kiekiu medžio anglies. Pasodinti auginiai apdengiami 2 savaitėms polietileno plėvele. Per dieną kelis kartus auginiai purškiami, kad po plėvele laikytųsi drėgmė. Optimali temperatūra ± 23-25°C, o esant aukštesnei temperatūrai – būtina vėdinti. Purškimus tęsiame, kol auginiai įsišaknija. Dažnai pasitaiko, kad ima augti ūglis auginiui neįsišaknijus. Jį būtina nugnybti. Dauginant kero dalijimu, augalas dauginimui ruošiamas pavasarį, paaugusius stiebus 15-20 cm užpilamas dirva ir gausiai laistomas. Kerą skirstyti pradedama tik sekančių metų pavasarį. Iškasto augalo šaknys būna labai susipynusios ir aplipusios žeme, todėl pirmiausia nukratomos žemės, šaknys nuplaunamos vandeniu ir nuo pakraščio pradedamas dalyti keras, kad kiekvienas kero gabalas turėtų bent vieną pumpurą ir keletą šaknelių. Galimas raganių dauginimas skiepijimu. Skiepijama suglaudimo ir įskėlimo būdu bet kuriuo metų laiku, bet geriausiai – pavasarį ir vasarą. Poskiepiais naudojamos nesumedėjusios raganių šaknys. Tinkamiausios šviežios, 10-15 cm ilgio ir 3-4 cm skersmens. Įskiepiais naudojamos raganių stiebo atkarpos su gerai subrendusiais vegetatyviniais pumpurais ir žaliuojančiais lapais (iki pusės nukerpami prieš skiepijimą). Poskiepis ir įskiepis turi būti vienodo skersmens. Skiepas sodinamas į vazonėlį, kad sujungtoji dalis siektų žemės paviršių, o ant viršaus užpilama drėgnų durpių, uždengiamas plėvele ir saikingai laistomas.

Raganėms sodinti parenkama gerai apšviesta vieta, bet, kad tiesioginiai saulės spinduliai nekaitintų jų šaknų. Rekomenduojama nuo saulės pusės prie raganių sodinti vienmetes gėles, kurių šaknys driekiasi paviršiuje. Raganes reikėtų saugoti ir nuo vėjo. Stiprus vėjas gali nuplėsti nuo atramų, nulaužti, perkreipti ar susukti šakas taip, kad dingsta visas grožis. Palaužti ūgliai vysta, nudžiūsta, per žaizdeles gali patekti ligų sukėlėjai. Atviroje vietoje auginamoms raganėms reikėtų sudaryti užuovėją – pasodinti gyvatvorę ar įrengti medines užtvaras. Ne mažiau svarbi ir drėgmė. Vegetacijos metu raganėms drėgmės neturi trūkti, per sausras būtina reguliariai laistyti, bet nepadauginti. Gruntinis vanduo negali būti per aukštai – bent vieno metro gylyje. Dar vienas pavojus – nuo stogo lašantis vanduo. Jis stipriai apgadina prie namo pasodintų raganių lapus ir žiedus. Sodinimo vieta turi būti toliau nuo tako, kad žemė prie šaknų nebūtų suminama. Vieta, skirta sodinimui, prieš sodinimą gerai patręšiama perpuvusiu mėšlu, kompostu, įberiama mineralinių trąšų. Įrengiama atrama. Kadangi prie atramų raganės tvirtinasi lapkočiais, geriausiai atramai tinka virvelės arba vielos tinklas, pritvirtinti ant tvirto rėmo. Gera atrama yra vielos tinklo tvora, tačiau augalą galima sodinti ir prie kuolo, bet pastaruoju atveju reikės reguliariai raganes raišioti. Sodinant raganes pavasarį, augalą į paruoštą duobę įleidžiame taip, kad šaknies kaklelis būtų lygus su dirvos paviršiumi. Duobės viduryje padarome kauburėlį, o šaknis išskleidžiame į visas puses taip, kad būtų tiesios, neužsilenkusios ir nesusiraizgę. Sodinant rudenį, augalas įleidžiamas į duobę taip, kad šaknies kaklelis būtų 2-4 cm žemiau dirvos paviršiaus. Tuomet pumpurai žiemoja žemėje ir augalai mažiau nukenčia nuo šalčio. Pasodinti augalai gausiai palaistomi ir pririšami prie atramos, kad iš karto augimas būtų nukreipiamas reikiama linkme. Patartina ir vėliau raganių augimo kryptį reguliuoti naujai jas pririšant. Rūšinės

7

raganės gali augti nepersodintos daugelį metų, o veislines – rekomenduojama po 6-7 metų persodinti. Raganės gali pažeisti grybinių, bakterinių ir virusinių ligų sukėlėjai, todėl reikės panaudoti ne tik profilaktines – fitosanitarines, bet cheminės augalų apsaugos priemonės. Tik nuolatinis augalų stebėjimas ir rūpestis leis ilgai grožėtis minėtų augalų žiedais ir skleidžiamu aromatu...

1 pav. Raganių sandaros schema (pagal Riekstinia ir kt., 1990) (A – vegetatyvinių ir generatyvinių organų išsidėstymas: a – generatyvinė ūglio dalis: 1– pagrindinė stiebo dalis; 2 – pirmos eilės šoninė stiebo dalis; 3 – antros eilės šoninė stiebo dalis; b – vegetatyvinė dalis: 4 – tarpubambliai; 5 – bambliai su vegetatyviniais pumpurais; 6 – tikri viduriniai lapai; 7 – apatiniai lapai; Б – sudėtinis tikrasis lapas: 8 – viršūninis lapelis; 9 – šoniniai lapeliai; 10 – kotelis; 11 – lapkotis; B – generatyvinės dalies fragmentas: 12 – taurėlapis; 13 – pumpurai; 14 – žiedkotis; 15 – žiedynkotis; 16 – pažiedė; 17 – pažiedėlė; Г– pirmamečio ūglio skerspjūvis: 18 – karniena; 19 – mediena; 20 – šerdis).

8

Raganių selekcija Lietuvoje

Raganėmis Lietuvoje susidomėta tik 20 a. pabaigoje. Selekcija pradėta Lietuvos sodininkų ir bitininkų susivienijimo Šiaulių skyriuje. Selekcijos pradžia – tėvinių augalų parinkimas. Jie turi būti sveiki, ištvermingi, dekoratyvūs ir ilgai žydintys. Lietuvos raganių selekcininkai ir augintojai dėkingi Pranciškui Lazdauskui, kuris pasakojo, mokė auginti, dauginti ir skiepyti šiuos augalus. Daug nuvei-kė raganių aklimatizacijos, agrotechnikos ir selekcijos srityse. Ir šiandien skaitoma jo 1978 m. išleista knygelė „Stambiažiedės raganės“, kuri daugeliui raganių augintojų atstojo vadovėlį. 1989 metais pasirodė Zigmanto Kvarinsko knygelė skirta gėlių augintojui –„Raganės“, kurioje aprašomos rūšinių ir populiariausių stambiažiedžių raganių veislės. 1997 spaudoje pasirodo Vilniaus universiteto bota-nikos sodo darbuotojos Gintarėlės Jurkevičienės knyga „Lianos“, kurioje aprašomi 154 sumedėjusių lianų taksonai, tarp kurių ir Clematis genties augalai. Leidinyje pasidalijama 20 metų patirtimi apie šių augalų auginimą, aklimatizaciją, pateikiamas tinkamiausių auginti pietryčių Lietuvoje (aklimati-zacijos požiūriu atšiauriausioje rajone) augalų sąrašas. Atkreipiamas dėmesys, kad žavingos lianos ne tik žiedais, bet ir dekoratyvia lapija, efektingais vaisiais, dekoratyviais kamienais ir ūgliais. 1984 metais Albertas Samboras pabandė kryžminti raganes. Ir sėkmingai. Tai pirmasis raganių selekcinin-kas Lietuvoje. Jo sukurtos 8 veislės: ‘Atlantida’, ‘Ilma’, ‘Miražas’, ‘Nuotaka’, ‘Salduvė’, ‘Sidabrė’, ‘Šiauliai -750’ ir ‘Zofija’, kurios 1996 m. įvardijamos kaip lietuviškos gėlių veislės. Vėliau prisijungė Leonardas Bakevičius, Janina Vestartienė, Jonas Norgėla... Pasirodė A.Bakevičiaus sukurtos raganių veislės: ‘Einora’, ‘Janina’, ‘Justa’, ‘Lituanika’, ‘Vanda’, ‘Morta’. Šiauliuose gyvenanti Janina Vestar-tienė jau kelis dešimtmečius paskyrusi raganėms. Sekdama savo mokytojo P. Lazdausko pavyzdžiu, ji mielai dalijasi savo ilgamete patirtimi, padeda išsirinkti augalus sodui, pati sukūrusi per 20 raga-nių veislių: ‘Aušra’, ‘Baltija’, ‘Banga’, ‘Dama’, ‘Debesėlis’, ‘Dovana’, ‘Gražuolė’, ‘Gulbė’, ‘Kryžių Kalnas’, ‘Migla’, ‘Nemunas’, ‘Palanga’, ‘Raselė’, ‘Raudonė’, ‘Silva’, ‘Vytautas’, ‘Sukutė’, ‘Šatri-ja’, ‘Šiauliai’, ‘Vilnelė’, ‘Snaigė’ ir kt. Ji vienintelė gyva išlikusi raganių selekcininkė Lietuvoje, kuri savo vyrui Aleksui Vestartui padedant, išsaugojo jau mus palikusių selekcininkų (A.Samboras, L.Bakevičius) geriausias veislės ir savo veislių sukūrimui naudotas raganių veisles... Taigi turime puikių lietuviškų raganių veislių ir galime jomis didžiuotis.

2 pav. Šiaulietė J. Vestartienė prie savo sukurtų raganių veislių

9

Apibūdinimas

Augalų aprašai

Apibūdinimo aprašai (Characterization descriptors) padeda lengvai ir greitai atskirti skirtingus fenotipus. Juose nurodomi požymiai, kurie lengvai matomi plika akimi ir vienodai pasireiškia įvairiomis aplinkos sąlygomis. Leidinyje pristatomas „Raganių (Clematis L.) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“ paruoštas pagal tarptautinės Biologinės įvairovės (Bioversity International) mokslinės organizacijos ir Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos (Union pour la Protection des Obtentions Végetales, UPOV), reikalavimus. Pildant aprašus, rekomenduojama: a) matavimų vienetus rašyti tarptautinėje vienetų sistemoje SI (Systeme International d’Unites). Siekiant patikslinti, kokie vienetai naudojami ir kaip tiksliai jie yra užrašomi, vienetai nurodomi laužtiniuose skliaustuose, iš karto po aprašo dalies pavadinimo; b) įvertinant augalų spalvą, turi būti naudojamasi vienu standartiniu spalvų įvertinimo katalogu, kuris turi būti nurodomas (Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues); c) šalių pavadinimai pateikiami trijų raidžių trumpiniu, pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos – ISO (International Standart Codes for the representation of names of countries) sistemą, kurioje LTU – Lietuva (ISO 3166-1).

Raganių stebėjimai atliekami augalams visiškai išsivysčius, žydėjimo pradžioje, įvertinant ne mažiau 10 (pagal UPOV – 8) augalų ar jų dalių. Aprašomas augalas turi būti sveikas, neapgenėtas ir ne jaunesnis kaip vieneri metai. Analizuojama viršūninė ir vidurinė jų stiebo dalis. Spalva nustatoma pirmoje dienos pusėje ir nesant tiesioginiam saulės apšvietimui.

1. Vegetatyvinė augalo dalis Iš sudygusios sėklos (ar dauginimui naudojamo ūglio) išsivysto pagrindiniai augalo organai

– šaknys, stiebas ir lapai, kurie augalo gyvenime atlieka gyvybines funkcijas. Šie organai vadinami vegetatyviniais. Šaknų sistema didelė, tvirta. Pagrindinė šaknis sutrumpėjusi, bet su daug šoninių virvelinių šaknų. Stiebas – ašinis organas, kuris jungia pagrindinius maitinimosi organus – šaknis ir lapus. Sėkloms dykstant pirmiausia pasirodo skilčialapiai, o tik po to – tikrieji lapai. Priklausomai nuo vietos stiebe, lapai gali būti apatiniai, viduriniai ir viršūniniai. Apatiniams priskiriami skilčialapiai ir lapai, susiformavę iš apatinių trijų bamblių. Tai daugeliu atvejų paprastieji lapai. Vidurinės dalies lapai stambesni, pilnai išsivystę ir sudėtiniai. Viršūniniai lapai panašūs į vidurinės dalies lapus, bet jų forma, dydis, lapalakščio viršūninis ir apatinis pagrindas, lapalakščio kraštas – svarbios veislių aprašyme.

1.1. Gyvenimo forma

Tai būdingiausi bendros augalo išvaizdos bruožai, kuriuos atspindi morfologinių prisitaikomųjų požymių prie aplinkos visuma (biomorfa).

1. Krūmas – augalas su išreikšta viršūne, turintis daug lygiaverčių ir kasmet iš antžeminių ar požeminių pumpurų, priaugančių iš vis naujų pažemėje susitelkusių stiebų;

2. Liana –laipiojantis arba vijoklinis augalas, turintis vieną ar daug besivejančių ar pažeme besidriekiančių lanksčių stiebų;

3. Žolė – augalas, kurio nesumedėjusios antžeminės dalys vegetacijai nepalankiu laikotarpiu sunyksta.

10

1.2. Augalo aukštis [m]

Augalo aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus iki aukščiausiojo taško. Atkreipiame dėmesį, kad dauguma raganių yra lianos. Lianų aukščiu suprantama tai, į kokį aukštį augalas sugebės pakilti. Nemaišykime augalo aukščio su stiebo ilgiu. Raganių stiebo ilgis gali žymiai viršyti aukštį.

1. Žemas (iki 2);2. Vidutinis (2-4);3. Aukštas (virš 4).

1.3. Stiebo sumedėjimas

Lietuvos sąlygomis rekomenduojama vertinti ne anksčiau kaip rugpjūčio pabaigoje.

1. Nesumedėjęs – žiemos metu sunyksta;2. Pusiau sumedėjęs – iki pavasario išlieka tik apatinė stiebo dalis;3. Sumedėjęs – peržiemoja visas stiebas.

1.4. Lapalakščio plotis [cm]

Matuojamas plačiausioje lapalakščio vietoje. Priklausomai nuo pločio parametrų lapalakštis gali būti siauras, vidutinio pločio ir platus.

1. Siauras (iki 3); 3. Platus (daugiau nei 5 -7);2. Vidutinis (3-5); 4. Kitoks (žymėti pastabų lauke 3.0).

1.5. Lapalakščio ilgis [cm]

Matuojamas ilgiausias lapalakštis. Priklausomai nuo pločio parametrų lapalakštis gali būti trumpas, vidutinio ilgio ir ilgas.

1. Trumpas (iki 3); 3. Ilgas (3,1 -7);2. Vidutinis (3-5); 4. Kitoks (žymėti pastabų lauke 3.0).

1.6. Lapalakščio forma

Lapalakštis – plačioji lapo dalis. Lapalakščio forma nustatoma pagal jo ilgio ir pločio santykį. Sudėtinis lapas turi daugiau lapalakščių, kurie tarp savęs forma dažniausiai nesiskiria.

1. Lancetiška – plačiausi apačioje;2. Kiaušiniška – lapalakštis plačiausias žemiau vidurio, lenktais, simetriškai į galus

siaurėjančiais pakraščiais;3. Elipsiška –lapalakštis plačiausias ties viduriu, jų pakraščiai išlenkti, vienodai simetriškai

į galus siaurėjantys;4. Atvirkščiai kiaušiniška – lapalakštis plačiausias aukščiau viduriu, lenktais, vienodai į

galus siaurėjančiais pakraščiais;5. Rombiška – lapalakštis plačiausias ties viduriu, jų pakraščiai tiesūs, į galus vienodai

simetriškai siaurėjantys;6. Širdiška – lapalakštis plačiausias apačioje, prie lapkočio turi įdubimą, simetriškai

siaurėjantys viršūnės link.

11

1 2 3 4 5 63 pav. Raganių lapalakščio formos: 1 – lancetiška, 2 – kiaušiniška, 3 – elipsiška, 4 – atvirkščiai

kiaušiniška; 5 – rombiška, 6 – širdiška.

1.7. Lapo tipas

Pagal lapalakščių pobūdį lapai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastuoju vadinamas vieną lapalakštį turintis lapas. Sudėtinis lapas turi du, tris ir daugiau lapelių su savais koteliais (4 pav.).

1. Lapas paprastas;2. Sudėtinis trilapis;3. Sudėtinis dukart trilapis;4. Sudėtinis triskart trilapis;5. Sudėtinis neporiniai plunksniškas;6. Sudėtinis neporiniai dukart plunksniškas;7. Sudėtinis neporniai triskart plunksniškas.

1 2 3 4

5 6 74 pav. Paprastas ir sudėtiniai lapai: 1 – paprastas, 2 – sudėtinis trilapis, 3 – sudėtinis dukart trilapis, 4 – sudėtinis tris kart trilapis, 5 – sudėtinis neporiniai plunksniškas, 6 – sudėtinis

neporiniai du kart plunksniškas, 7 – sudėtinis neporiniai tris kart plunksniškas.

12

1.8. Lapalakščio krašto pobūdis (5 pav.)

1. Lygus;2. Vingiuotas;3. Karbuotas;4. Dantytas;5. Pjūkliškas.

1 2 3 4 55 pav. Lapalakščio krašto pobūdis : 1 – lygus, 2 – vingiuotas, 3 – karbuotas, 4 – dantytas,

5 – pjūkliškas.

1.9. Lapalakščio viršūnės pobūdis (6 Pav.)

1. Aštriai nusmailėjantis;2. Staigiai nusmailėjantis;3. Tolygiai nusmailėjantis;4. Bukas;5. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

1.10. Lapalakščio pagrindo pobūdis (7 pav.)

1. Tolygiai nusmailėjantis;2. Bukas;3. Apvalus;4. Širdiškas;5. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

1 2 3 4 6 pav. Lapalakščio viršūnės pobūdis: 1 - aštriai nusmailėjantis, 2 – staigiai nusmailėjantis,

3 – tolygiai nusmailėjantis, 4 – bukas.

13

1 2 3 4 7 pav. Lapalakščio pagrindo pobūdis: 1 - tolygiai nusmailėjantis, 2 – bukas, 3 – apvalus,

4 – širdiškas.

1.11. Lapalakščio viršutinės pusės spalva

1. Žalia;2. Šviesiai žalia;3. Gelsvai žalia;4. Pilkai žalia;5. Melsvai žalia;6. Tamsiai žalia;7. Bronzinė;8. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

1.12. Lapalakščio paviršiaus šiurkštumo pobūdis

Lapalakščio paviršiaus šiurkštumą apsprendžia įvairių trumpų, standžių plaukelių buvimas.

1. Švelnus;2. Šiurkštokas;3. Šiurkštus;4. Labai šiurkštus.

1.13. Lapalakščio formų įvairavimas

Galimi atvejai, kai lapalakščio forma gali skirtis tame pačiame augale.

1. Nėra;2. Yra.

2. Generatyvinė augalo dalis

Generatyviniams augalo organams priklauso žiedai, žiedynai, vaisius ir sėkla. Kaip buvo minėta aukščiau, raganių žiedai ypatingi tuo, kad neturi vainiklapių. Jų vaidmenį atlieka įvairių spalvų taurėlapiai (1 pav.). Kai jie būna išsidėstę keliomis eilėmis, turime pusiau pilnavidurius ar pilnavidurius žiedus, kurių centre yra kuokeliai ir piestelės. Žieduose pasitaiko kuokelių, kurie negamina žiedadulkių. Tokie kuokeliai vadinami staminodžiais. Raganių žieduose jie būna taurėlapių spalvos. Raganių žiedai gali būti pavieniai ir sutelkti žiedynuose. Žiedynais vadinamos tam tikra tvarka išsidėsčiusios žiedų grupės su visomis jiems priklausančiomis struktūromis. Pagal ašinių struktūrų šakojimosi pobūdį raganių žiedynai gali būti paprasti ir sudėtiniai. Raganių vaisius – riešutėlis, kurio viduje glūdi sėkla, turi ilgus plaukuotus liemenėlius. Riešutėlių sankaupos atrodo ypač dekoratyviai.

14

2.1. Butonizacijos pradžia [mėn.]

Fiksuojama pasirodžius pirmiesiems žiedų pumpurams, t.y., stambiems pumpurams, sudarytiems iš žiedyno užuomazgos ir ją dengiančių žvynelių.

1. Balandis; 4. Rugpjūtis;2. Birželis; 5. Rugsėjis;3. Liepa; 6. Kitas (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.2. Žydėjimo trukmė [mėn.]

Tai laikotarpis nuo žydėjimo pradžios iki pabaigos. Žydėjimo pradžia laikoma, kai sužysta apie 10 proc. žiedų, o pabaiga – likus pavieniams žydintiems augalams.

1. Vienas; 4. Keturi;2. Du; 5. Daugiau nei keturi.3. Trys;

2.3. Žydėjimų skaičius metuose

1. Vienas;2. Du.

2.4. Žiedyno tipas

1. Pavieniai žiedai, nesudarantys žiedyno;2. Raceminis (neribotas) – žiedyno pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augusi ir viršūnėje

susidaro vis nauji, jauni žiedai, o žemutiniai žiedai yra seniausi;3. Ciminis (ribotas) – pagrindinė ašis anksti sustoja augusi ir baigiasi žiedu, o tolimesnį

žiedyno šakojimąsi atlieka ir jaunesnius žiedus sudaro šoninės šakos, – senieji žiedai bus centre, o jaunesnieji pakraščiuose;

4. Mišrus – tame pačiame augale aptinkami riboti ir neriboti žiedynai.

2.5. Raceminiai žiedynai (8 pav.)

1. Kekė – žiedyno tipas, kurio pagrindinė ašis pailgėjusi, šoninės ašys – ryškūs žiedkočiai, trumpėjantys viršūnės link;

2. Šluotelė – sudėtinis iš kekės kilusio žiedyno tipas, kai šoninių ašių šakojimosi intensyvumas mažėja nuo žiedyno pagrindo link viršūnės, suteikdamas piramidės formą;

3. Dviguba šluotelė.

1 2 38 pav. Raceminiai raganių žiedynai: 1 – kekė; 2 –šluotelė, 3 – dviguba šluotelė.

15

2.6. Ciminiai žiedynai (9 pav.)

1. Dvišakis (dichazis) – žiedynas, iš kurio dviejų priešinių ašių auga du žiedynkočiai, tarp kurių susidaro žiedai;

2. Dvigubas dvišakis (tirsas) – žiedynas, kurio šoninės ašys dar daugiau šakotos ir žiedai susidaro ant trečios eilės šakų;

3. Daugiašakis (plejochazis) – žiedynas panašus į skėtiškąjį, bet skiriasi tuo, kad šio žiedyno viduje būna senesni žiedai.

1 2 39 pav. Ciminaiai žiedynai: 1 – dvišakis, 2 – dvigubas dvišakis, 3 – daugiašakis (plejochazis).

2.7. Taurėlapių eilių kiekis taurelėje

1. Viena – tuščiaviduris žiedas;2. Kelios eilės – pusiau pilnaviduris žiedas;3. Daug eilių, užpildančių visą taurelę – pilnaviduris žiedas;4. Tame pačiame augale eilių skaičius taurelėje skiriasi.

2.8. Žiedo forma (10 pav.)

Priklauso nuo taurėlapių prisegimo, išsidėstymo tarpų, erdvinės padėties.

1. Kryžiška – taurelę sudaro keturi plokštumoje vienas priešais kitą išsidėstę taurėlapiai;2. Plokščia – taurelę sudaro 6 ir daugiau, vienas kitą liečiantys ar dengiantys taurėlapiai

išsidėstę plokštumoje (atkreipti dėmesį į pastabų skyrių 3.0);3. Žvaigždiška – taurelę sudaro 6 vienas priešais kitą išsidėstė taurėlapiai, tarp kurių yra

tarpai;4. Ąsotėliška – taurėlapiai nulinkę žemyn, gaubia vienas kitą, taurėlapių viršunės atlenktos;5. Varpeliška – taurėlapiai nulinkę žemyn, gaubia vienas kitą, jų viršunės tiesios, bet šiek

tiek atlenktos.

1 2 3 4 510 pav. Žiedų forma: 1 – kryžiška; 2 – plokščia; 3 – žvaigždiška; 4 – ąsotėliška; 5 – varpeliška.

16

2.9. Žiedo erdvinė padėtis žiedyne (11 pav.)

1. Nukreiptas į viršų;2. Nukreiptas į išorę;3. Nukreiptas žemyn.

1 2 311 pav. Žiedo erdvinė padėtis žiedyne: 1 – nukreiptas į viršų, 2 – nukreiptas į išorę,

3 – nukreiptas žemyn.

2.10. Taurėlapių skaičius žiede [vnt.]

1. Tik 4;2. Nuo 4 iki 6;3. 6;4. Nuo 6 iki 8;5. 8;6. Daugiau 8;7. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.11. Taurėlapių forma (12 pav.)

1. Rombiška;2. Kiaušiniška;3. Atvirkščiai kiaušiniška;4. Pailgai kiaušiniška;5. Plačiai kiaušiniška;6. Apskrita;7. Lancetiška;8. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

17

1 2 3 4 5 6 712 pav. Taurėlapių forma: 1 – rombiška; 2 – atvirkščiai kiaušiniška; 3 –kiaušiniška; 4 – plačiai

kiaušiniška; 5 – pailgai kiaušiniška; 6 – apskrita; 7 – lancetiška.

2.12. Taurėlapių viršūnės pobūdis (13 pav.)

1. Aštriai nusmailėjantis;2. Staigiai nusmailėjantis;3. Tolygiai nusmailėjantis;4. Bukas;5. Įkirptas;6. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

1 2 3 4 5 13 pav. Taurėlapių viršūnės pobūdis: 1 – aštriai nusmailėjantis, 2 – staigiai nusmailėjantis,

3 – tolygiai nusmailėjantis, 4 – bukas, 5 – įkirptas.

2.13. Taurėlapių pagrindo pobūdis (14 pav.)

1. Pirmo tipo;2. Antro tipo;3. Trečio tipo.

1 2 3 14 pav. Taurėlapių pagrindo pobūdis: 1 – pirmas tipas; 2 – antras tipas, 3 – trečias tipas.

18

2.14. Taurėlapių ilgis [cm]

Matuojamas per taurėlapio centrą nuo pagrindo iki viršūnės galo.

1. Iki 3; 3. Daugiau 5 iki 7;2. 3-5; 4. Kitas (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.15. Taurėlapių plotis [cm]

Matuojamas plačiausioje taurėlapio vietoje.

1. Iki 3; 3. Daugiau 5 iki 7;2. 3-5; 4. Kitas (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.16. Taurėlapių pakraščio pobūdis

1. Lygus;2. Banguotas;3. Dantytas;4. Banguotai dantytas;5. Ties taurėlapio pagrindu užsirietę į išorę;6. Ties taurėlapio pagrindu ir viršūne užsirietę į išorę;7. Per visą taurėlapio ilgį užsiritę į išorę;8. Ties taurėlapio viduriu užsirietę į vidų (atrodo tarsi suspausti per vidurį);9. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.17. Taurėlės skersmuo [cm]

Pagal šį parametrą sprendžiama apie raganių žiedų dydį.

1. Iki 1 (labai maži žiedai);2. 1,1-3,0 (maži žiedai);3. 3,1-5,0 (vidutiniai žiedai);4. 5,1-7,0 (dideli žiedai);5. 7,1-9,0 (labai dideli žiedai);6. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.18. Spalvų skaičius taurėlapio viršutinėje dalyje

1. Viena pagrindinė;2. Daugiau nei viena spalva.

2.19. Pagrindinė viršutinės taurėlapio pusės spalva

Nustatoma, naudojantis Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues standartiniu spalvų įvertinimo katalogu.

19

2.20. Pagrindinės spalvos pasiskirstymo taurėlapio viršutinėje dalyje pobūdis

1. Vienoda per visą taurėlapį;2. Šviesėja vidurio link;3. Šviesėja pakraščio link.

2.21. Antrinė viršutinės taurėlapio pusės spalva

Nustatoma, naudojantis Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues standartiniu spalvų įvertinimo katalogu.

2.22. Antrinės spalvos vieta taurėlapio viršutinėje dalyje (15 pav.)

1. Taurėlapio pakraštyje;2. Taurėlapio centrinėje dalyje;3. Taškai, taškeliai po visą taurėlapį;4. Pagal gyslas;5. Kitoks (gali būti potėpiai, dėmelės, kurios pažymimos pastabų lauke 3.0).

1 2 3 4 15 pav. Antrinės spalvos išsidėstymas taurėlapio viršutinėje pusėje: 1– pakraštyje, 2– centrinėje

dalyje, 3 – taškai, taškeliai po visą taurėlapį, 4 – pagal gyslas.

2.23. Staminodžių buvimas

Žieduose pasitaiko kuokelių, kurie negamina žiedadulkių. Tokie kuokeliai vadinami staminodžiais.

1. Staminodžių nėra; 3. Keliolika;2. Keletas; 4. Daug.

2.24. Pagrindinė staminodžių spalva

1. Žalsvai balta; 5. Rausva;2. Žalia; 6. Raudona;3. Geltona; 7. Purpurinė;4. Oranžinė; 8. Violetinė.

20

2.25. Kuokelio kotelio spalva

1. Balta; 7. Raudona;2. Kreminė; 8. Purpurinė;3. Geltona; 9. Rudai purpurinė;4. Žalsvai geltona; 10. Šviesiai violetinė;5. Žalia; 11. Violetinė;6. Rausva; 12. Ruda.

2.26. Kuokelio dulkinės spalva

1. Balta; 6. Raudona;2. Geltonai žalia; 7. Rausvai purpurinė;3. Kreminė; 8. Purpurinė;4. Geltona; 9. Violetinė;5. Rausva; 10. Ruda.

2.27. Piestelės purkos spalva

1. Balta; 4. Raudona;2. Geltona; 5. Purpurinė3. Rausva; 6. Ruda.

2.28. Piestelės liemenėlio spalva

1. Balta; 4. Rausva;2. Gelsvai žalia; 5. Purpurinė.3. Geltona;

2.29. Žiedų kvapas

1. Žiedai bekvapiai;2. Silpnas malonus;3. Silpnas nemalonus;4. Stiprus malonus;5. Stiprus nemalonus.

21

3. Pastabos

Šiame skyriuje žymimi visi apraše nurodyti pastebėjimai, kurie yra kitokie. Atkreipiame, dėmesį į taurėlapių išsidėstymą ir vidinės žiedo dalies padėtį tarp taurėlapių plokščiame žiede (3.1. ir 3.2.). Minėti požymiai gali būti svarbūs identifikuojant raganių veislę.

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

22

3.1. Taurėlapių išsidėstymas plokščiame žiede (16 pav.)

1. Taurėlapiai laisvi;2. Taurėlapiai susiliečiantys;3. Taurėlapiai persidengiantys.

1 2 316 pav. Taurėlapių išsidėstymas plokščiame žiede: 1 – laisvi, 2 – susiliečiantys,

3 – persidengiantys.

3.2. Vidinės žiedo dalies (kuokeliai ir piestelė) padėtis tarp taurėlapių plokščiame žiede (17 pav.)

1. Įdubusi;2. Statmena taurėlapiams, kurie horizontalūs žemės paviršiui;3. Iškilusi.

1 2 317 pav. Vidinės žiedo dalies padėtis tarp taurėlapių plokščiame žiede: 1 – įdubusi, 2 – statmena,

3 – iškilusi.

23

Bibliografija

BALTRŪNIENĖ, Danutė. Raganės. Žurnalo Sodo spalvos priedas „Augalų pasaulis“, 2008, Nr.41.P. 4-35.

BUNGARD R.A., Morton J.D., McNeil D.L. & Daly G.T. Effects of irradiance and nitrogen on Clematis vitalba establishment in a New Zealand lowland podocarp forest remnant. New Zealand Journal of Botany, 1998, Vol. 36, P .661–670.

DAGYS, Jonas. Augalų anatomija ir morfologija. Vilnius: Mokslas, 1985. 346 p.DESCRIPTORS for Allium (Allium spp.). International Plant Genetic Resources Institute,

Rome, Italy; European Cooperative Programme for Crop Genetic Resources Networks (ECP/GR), Asian Vegetable Research and Development Center, Taiwan, 2001.

DESCRIPTORS for Grapevine (Vitis spp.). International Union for the Protection of New Varieties of Plants, Geneva, Switzerland/Office International de la Vigne et du Vin, Paris, France/International Plant Genetic Resources Institute, Rome, Italy, 1997.

GUIDELINES for the conduct of the test for distinctness, homogenity and stability. UPOV (international Union for Protection of New Varietes of Plant. TG/215/1 Rev. Clematis L., Geneva 1-33

[prieiga per internetą:http://www.upov.int/en/publications/tg_index_latin.html, žiūrėta2009.12.03].JURKEVIČIENĖ, Gintarėlė. Lianos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997.158 p. ISBN

9986-19-287-0KVARINSKAS, Zigmantas. Raganės. Vilnius: Mokslas, 1989. 96 p.LAZDAUKAS, Pranciškus. Stambiažiedės raganės. Vilnius: Mokslas, 1978. 32p.TOBE, H. Morphological Studies on the Genus Clematis Linn. Journal of Plant Research, 1980,

vol. 93, no 2, P. 125-133.VAIDELYS, Jonas. Dekoratyviųjų žolinių augalų fenologinių stebėjimų, biometrinių matavimų

ir sortimento sudarymo metodika. Mastaičiai: Kauno kolegija, 2005.83 p.РИЕКСТИНЯ, Вилхелмине. Эдуардовна. РИЕКСТИНЬШ, Ильмар Робертович.

Клематисы. Ленинград: Агропромиздат, 1990. 288 стр. ИБ 6086

24

Priedas

Raganės veislė.............................................................................................................

Vertina-mo

para-metro

numeris

Vertinamo parametro turinys Vertina-mo

para-metro

numeris

Vertinamo parametro turinys

1.1. Gyvenimo forma 1.2. Augalo aukštis [m]1 Krūmas; 1 Žemas (iki 2);2 Liana; 2 Vidutinis (2-4);3 Žolė. 3 Aukštas (virš 4).

1.3. Stiebo sumedėjimas 1.4. Lapalakščio plotis [cm]1 Nesumedėjęs – žiemos metu sunyksta; 1 Siauras (iki 3);2 Pusiau sumedėjęs – iki pavasario išlieka tik

apatinė stiebo dalis;2 Vidutinis (3-5);

3 Sumedėjęs – peržiemoja visas stiebas. 3 Platus (daugiau nei 5 -7);4 Kitoks (žymėti pastabų lauke 3.0)

1.5. Lapalakščio ilgis [cm] 1.6. Lapalakščio forma1 Trumpas (iki 3); 1 Lancetiška;2 Vidutinis (3-5); 2 Kiaušiniška;3 Ilgas (3,1 -7); 3 Elipsiška;4 Kitoks (žymėti pastabų lauke 3.0). 4 Atvirkščiai kiaušiniška;

5 Rombiška;6 Širdiška.

1.7. Lapo tipas 1.8. Lapalakščio krašto pobūdis1 Lapas paprastas; 1 Lygus;2 Sudėtinis trilapis; 2 Vingiuotas;3 Sudėtinis dukart trilapis; 3 Karbuotas;4 Sudėtinis triskart trilapis; 4 Dantytas;5 Sudėtinis neporiniai plunksniškas; 5 Pjūkliškas.6 Sudėtinis neporiniai dukart plunksniškas;7 Sudėtinis neporniai triskart plunksniškas.

1.9. Lapalakščio viršūnės pobūdis 1.10. Lapalakščio pagrindo pobūdis1 Aštriai nusmailėjantis; 1 Tolygiai nusmailėjantis;2 Staigiai nusmailėjantis; 2 Bukas;3 Tolygiai nusmailėjantis; 3 Apvalus;4 Bukas; 4 Širdiškas;5 Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0). 5 Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

1.11. Lapalakščio viršutinės pusės spalva 1.12. Lapalakščio paviršiaus šiurkštumo pobūdis1 Žalia; 1 Švelnus;2 Šviesiai žalia; 2 Šiurkštokas;3 Gelsvai žalia; 3 Šiurkštus;4 Pilkai žalia; 4 Labai šiurkštus.5 Melsvai žalia;6 Tamsiai žalia;7 Bronzinė;8 Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

25

1.13. Lapalakščio formų įvairavimas1 Nėra;2 Yra.

2.1. Butonizacijos pradžia [mėn.] 2.2. Žydėjimo trukmė [mėn.]1 Balandis; 1 Vienas;2 Birželis; 2 Du;3 Liepa; 3 Trys;4 Rugpjūtis; 4 Keturi;5 Rugsėjis; 5 Daugiau nei keturi.6 Kitas (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.3. Žydėjimų skaičius metuose 2.4. Žiedyno tipas1 Vienas; 1 Pavieniai žiedai, nesudarantys žiedyno;2 Du. 2 Raceminis (neribotas);

3 Ciminis (ribotas);4 Mišrus.

2.5. Raceminiai žiedynai 2.6. Ciminiai žiedynai1 Kekė; 1 Dvišakis (dichazis);2 Šluotelė; 2 Dvigubas dvišakis (tirsas);3 Dviguba šluotelė. 3 Daugiašakis (plejochazis).

2.7. Taurėlapių eilių kiekis taurelėje 2.8. Žiedo forma1 Viena – tuščiaviduris žiedas; 1 Kryžiška;2 Kelios eilės – pusiau pilnaviduris žiedas; 2 Plokščia;3 Daug eilių, užpildančių visą taurelę –

pilnaviduris žiedas;3 Žvaigždiška;

4 Tame pačiame augale eilių skaičius taurelėje skiriasi.

4 Ąsotėliška;

5 Varpeliška.2.9. Žiedo erdvinė padėtis žiedyne 2.10. Taurėlapių skaičius žiede [vnt.]1 Nukreiptas į viršų; 1 Tik 4;2 Nukreiptas į išorę; 2 Nuo 4 iki 6;3 Nukreiptas žemyn. 3 6;

4 Nuo 6 iki 8;5 8;6 Daugiau 8;7 Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.11. Taurėlapių forma 2.12. Taurėlapių viršūnės pobūdis1 Rombiška; 1 Aštriai nusmailėjantis;2 Kiaušiniška; 2 Staigiai nusmailėjantis;3 Atvirkščiai kiaušiniška; 3 Tolygiai nusmailėjantis;4 Pailgai kiaušiniška; 4 Bukas;5 Plačiai kiaušiniška; 5 Įkirptas;6 Apskrita; 6 Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).7 Lancetiška;8 Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.13. Taurėlapių pagrindo pobūdis 2.14. Taurėlapių ilgis [cm]1 Pirmo tipo; 1 Iki 3;2 Antro tipo; 2 3-5;3 Trečio tipo. 3 Daugiau 5 iki 7;

4 Kitas (pažymėti pastabų lauke 3.0).

26

2.15. Taurėlapių plotis [cm] 2.16. Taurėlapių pakraščio pobūdis1 Iki 3; 1 Lygus;2 Daugiau 3-5; 2 Banguotas;3 Daugiau 5 iki 7; 3 Dantytas;4 Kitas (pažymėti pastabų lauke 3.0). 4 Banguotai dantytas;

5 Ties taurėlapio pagrindu užsirietę į išorę;6 Ties taurėlapio pagrindu ir viršūne užsirietę į

išorę;7 Per visą taurėlapio ilgį užsiritę į išorę;8 Ties taurėlapio viduriu užsirietę į vidų (atrodo

tarsi suspausti per vidurį);9 Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.17. Taurėlės skersmuo [cm] 2.18. Spalvų skaičius taurėlapio viršutinėje dalyje

1 Iki 1 (labai maži žiedai); 1 Viena pagrindinė;2 1,1-3,0 (maži žiedai); 2 Daugiau nei viena spalva.3 3,1-5,0 (vidutiniai žiedai);4 5,1-7,0 (dideli žiedai);

5 7,1-9,0 (labai dideli žiedai);6 Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.19. Pagrindinė viršutinės taurėlapio pusės spalva

2.20. Pagrindinės spalvos pasiskirstymo taurėlapio viršutinėje dalyje pobūdis

Nustatoma, naudojantis Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues standartiniu spalvų įvertinimo katalogu.

1 Vienoda per visą taurėlapį;2 Šviesėja vidurio link;3 Šviesėja pakraščio link.

2.21. Antrinė viršutinės taurėlapio pusės spalva 2.22. Antrinės spalvos vieta taurėlapio viršutinėje dalyje

Nustatoma, naudojantis Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues;standartiniu spalvų įvertinimo katalogu.

1 Taurėlapio pakraštyje;2 Taurėlapio centrinėje dalyje;3 Taškai, taškeliai po visą taurėlapį;4 Pagal gyslas;5 Kitoks (gali būti potėpiai, dėmelės, kurios

pažymimos pastabų lauke 3.0).2.23. Staminodžių buvimas 2.24. Pagrindinė staminodžių spalva

1 Staminodžių nėra; 1 Žalsvai balta;2 Keletas; 2 Žalia;3 Keliolika; 3 Geltona;4 Daug. 4 Oranžinė;

5 Rausva;6 Raudona;7 Purpurinė;8 Violetinė.

2.25. Kuokelio kotelio spalva 2.26. Kuokelio dulkinės spalva1 Balta; 1 Balta;2 Kreminė; 2 Geltonai žalia;3 Geltona; 3 Kreminė;4 Žalsvai geltona; 4 Geltona;

27

Kuokelio kotelio spalva (tęsinys) Kuokelio dulkinės spalva (tęsinys)5 Žalia; 5 Rausva; 6 Rausva; 6 Raudona;7 Raudona; 7 Rausvai purpurinė;8 Purpurinė; 8 Purpurinė;9 Rudai purpurinė; 9 Violetinė;10 Šviesiai violetinė; 10 Ruda.11 Violetinė;12 Ruda.

2.27. Piestelės purkos spalva 2.28. Piestelės liemenėlio spalva1 Balta; 1 Balta;2 Geltona; 2 Gelsvai žalia;3 Rausva; 3 Geltona;4 Raudona; 4 Rausva;5 Purpurinė; 5 Purpurinė.6 Ruda.

2.29. Žiedų kvapas1 Žiedai bekvapiai;2 Silpnas malonus;3 Silpnas nemalonus;4 Stiprus malonus;5 Stiprus nemalonus.

3.1. Taurėlapių išsidėstymas plokščiame žiede 3.2. Vidinės žiedo dalies (kuokeliai ir piestelė) padėtis tarp taurėlapių plokščiame žiede

1 Taurėlapiai laisvi; 1 Įdubusi;2 Taurėlapiai susiliečiantys; 2 Statmena taurėlapiams, kurie horizontalūs

žemės paviršiui;3 Taurėlapiai persidengiantys. 3 Iškilusi.

Stasė DapkūnienėDa-279 Raganių (Clematis L.) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas [metodinė priemone] Kėdainiai: leidykla Spaudvita, 2014 -28 p.: iliustr.

ISBN 978-609-8126-07-5

Leidinys, kaip metodinė priemonė, skiriamas agronominio ir biologinio profilio studentams, želdynų specialistams, raganių selekcininkams ir plačiajai visuomenei raganių morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimui.

UDK 582.5/.9

Raganių (Clematis L.) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas

Leidinį spausdino:UAB “Spaudvita”, tel. (8 347) 60 711

Užs. Nr. 120. Tiražas 100 egz.