susana lafraya. neformalus ugdymas: įvadas

7/28/2019 Susana Lafraya. Neformalus ugdymas: vadas

1/18

Susana Lafraya

Neformalusis

ugdymas: vadas


2/18

2

Susana LafrayaNeformalusis ugdymas: vadas

Vert Vitalija MilkerytRedakcij ir korektr atliko Kitofas Kivecas

Tai versta itrauka i Europos Sjungos ileisto leidinio Intercultural learning innon-formal education: theoretical frameworks and starting points apie neformalius

ugdymo pagrindus. Jeigu mes sakome, kad skautavimas neformaliojo ugdymodalis, verta inoti, kas yra tas neformalusis ugdymas.


3/18

3

Turinys

Svok apibrimas.............................................................................. 4Tikslai ir pagrindiniai bruoai .................................................................. 9Neformaliojo ugdymo rys ................................................................. 10Neformalusis ugdymas ir jauni mons Europoje .................................... 12Kilm ir pltra .................................................................................... 12Neformalusis ugdymas ir Europos Sjungos Jaunimo programa ................ 16Naudota literatra .............................................................................. 17


4/18

4

Svok apibrimas

Svokos formalusis ugdymas, neformalusis ugdymas bei savivieta dl

savo bendrojo pobdio ir sudtingumo per pastaruosius 20 met sukl nemaai

diskusij, kai buvo bandoma tinkamai paaikinti visuomenje vykstanius vietimo

procesus.

Svoka neformalusis ugdymas pirm kart pasirod 1970-j pabaigoje,

pasklidus kalboms apiepasaulin ugdymo kriz formaliosiose ugdymo sistemose.

i krizs idja rmsi tuo, jog vien tik vietimo sistemos pltros nepakakt

patenkinti visuomens lkesi, susijusi su mokymu ir mokymusi.1 Taip pat buvo

minimos tuo paiu metu dl mokyklos institucijos kylanios abejons ir

atsirandantis poreikis kurti kitas vietimo priemones ir aplinkas, egzistuojaniaskartu su mokykla irjpapildanias.

Btent iuo vietimo istorijos metu Coombs2 ir Ahmed (1974)3pirm kart

band pateikti tokias itrijtermin koncepcijas:

Formalusis ugdymas buvo labiausiai oficialiai nustatyta, chronologikaiidstyta ir hierarchikai struktruota vietimo sistema, prasidedanti nuo

ikimokyklinio vietimo ir besitsianti iki aukiausi universiteto studij.

Neformalj ugdym jieapibdino kaip bet

koki organizuot,

sisteming vieiamj

veikl, vykdomne

formaliojoje sistemoje,

skirt teikti pasirinktas

mokymosi ris tam

tikriems gyventojpogrupiams,

suaugusiems ir

vaikams.

O saviviet jieapibdino kaip vis gyvenim trunkant proces, kurio metukiekvienas mogus gyja ir kaupia inias, gdius, poirius ir valgas i

kasdiens patirties ir aplinkos.


5/18

5

Nuo tada ie terminai sitvirtino vietimo terminyne bei mstyme, buvo

traukti Tarptautin vietimo enciklopedij (angl. International Encyclopedia of

Education) ir tapo tarptautini ir tarpuniversitetini seminarobjektu.

Skirtumas tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo bei savivietos yra

neabejotinai sudtingas ir gali atsirasti nesutarim ar bgtavim dl svoktraktavimo. Tiesa, jis buvo, ir vis dar yra, puikiai priimamas neakademiniuose

vietimo sluoksniuose, nors svarbu prisiminti, kad terminai ipopuliarjo, o veikla

gijo pripainimIspanijos universitetuose.

iandien kalbjimasapie formalj, neformaljugdym ir savivietpadeda

atskirti vairias vietimo formas, remiantis metodologiniais ir procedriniais

kriterijais arba intencijomis institucijbei asmen, organizuojani ir skatinani

vietim. Perirjus vairius Ispanijos altinius bei pasikonsultavus su autoriais,

galima nustatyti iuos, anksiau idstytais kriterijais pagrstus skirtumus:

1 lentel. Formalusis ugdymas, neformalusis ugdymas ir savivieta

Formalusis ugdymas Neformalusis ugdymas Savivieta

Tai tikslingas, planuotas ir

struktruotas ugdymas.

Jis apima visvietimo

teikim, vadinam

privalomuoju isilavinimu:

nuo pirmjpagrindinio

lavinimo metiki vidurinio

ir universitetinio lavinimo

pabaigos.

Tai ugdymas, vykstantis

neprivalomojo isilavinimo

srityje, taiau turintis

ugdomjtiksl ir kurio

mokymo / mokymosi

veikla yra planuota,

pavyzdiui, suaugusij

mokymo kursai,

laisvalaikio ir sporto

veikla.

I anksto neapgalvotas ir

neplanuotas ugdymas,

vykstantis asmeniui

kasdien bendraujant su

kitais.

Europos Komisija ir Taryba nurodtokias i termin reikmes4:

Formalusis ugdymas tikslingas mokymasis, vykstantis atskiroje ir oficialiojeaplinkoje, specialiai skirtoje mokymui / mokymusi bei lavinimui, kurioje dirba

patyr mokymo specialistai, kvalifikuoti dirbti tam tikrame sektoriuje, tam tikru

lygiu bei tam tikram subjektui, ir kurioje paprastai mokosi tam tikra mokini

kategorija (apibrta pagal ami, lyg bei specializacij). Mokymosi tikslaibeveik visada iorikai nustatyti, mokymosi paanga paprastai stebima ir


6/18

6

vertinama, o mokymosi rezultatai paprastai pripastami paymjimais ar

diplomais. Didioji formaliojo ugdymo dalis yra privaloma (mokslas mokykloje).

Neformalusis ugdymas savanorikas mokymasis, vykstantis skirtingoseaplinkose ir situacijose, kur mokymas / lavinimas ir mokymasis nebtinai yra

vienintel ir pagrindinjveikla. ios aplinkos ir situacijos gali bti nepastoviosarba laikinos, o vykstanius

usimimus arba kursus gali

priirti profesionals

mokymo specialistai

(pavyzdiui, jaunimo

instruktoriai) ar savanoriai

(pavyzdiui, jaunimo

lyderiai). Usimimai ir

kursai yra planuoti, taiau

retai struktruoti pagal

tradicinius ritmus ar

mokymosi dalykus. Jie

paprastai nukreipti tikslines grupes, taiau mokymosi rezultatai ar pasiekimai

retai patvirtinami dokumentais ar vertinami kitais prastai matomais bdais.

Savivieta tai netikslingas, besimokaniojopoiriu, mokymasis, vykstantiskasdienio gyvenimo situacijose, eimoje, bendruomenje, darbe ir laisvalaikiu.

Nors jo rezultatai egzistuoja, taiau jie retai registruojami, beveik niekada

nepatvirtinami diplomais, paprastai ne i karto matomi besimokaniajam, juos

netraukti ugdymo, lavinimo ar darbo tikslai.

Nepaisant io terminologijos iaikinimo, neturtume pamirti, kad termin

prasm danai priklauso nuo konteksto, kuriame jie naudojami. Todl bandant juos

apibrti, reiks engti dar vieningsn priek.

Nors yra tam tikr abejoni dl formaliojo ugdymo apibrimo, neformalusis

ugdymas yra daug platesn ir ne taip aikiai apibrta svoka. Jaime Sarramona

apibdina j taip6: Neformalusis ugdymas tai visi susisteminti usimimai,

vykstantys u grietos mokyklos rib, nors kai kuriej gali btisu ja susij.


7/18

7

Daugelyje Europos ali formalusis ugdymas suprantamas kaip vykstantis

mokyklose, mokymo staigose ir universitetuose. Neformalusis ugdymas,

atvirkiai, vyksta u formaliojo ugdymo sistemos rib ir yra savanorikas. Jis

apima daug skirtingmokymosi srii, kaip antai: jaunimo darbas, jaunimo klubai,

kultros, sporto ir aplinkos apsaugos asociacijos, savanorikos tarnybos, treniruotsbei daugelis kit usimim, kurios skatina mokymosi patirt. ia mokymosi

programos ne taip aikiai suformuotos, turi daug maiau pripainimo ir

paymjimo galios, kuri socialiniu

vietimo poiriu suteikia jam silpnesn

padt.

Taiau formaliajame ugdyme

vyksta daugyb reform, kuriomis

siekiama traukti neformaliojo ugdymo

elementus, pavyzdiui, individualizuotus

ugdymo metodus, student atstovavimo

organus, uklasin veikl, skirting

disciplin modulius ir savireguliacin

mokymsi, leidiant studentams

pasirinkti dalykus pagal j polinkius,

skaitant ICT kaip mokymosi strategij.Europos jaunimo forumas7 taip pat

apibria neformalj ugdym kaip

organizuot ir pusiau organizuot

vietimo veikl, vykstani u formaliojo

ugdymo sistemos rib.

Savivieta apibriama vairiai,

paprastai kaip ugdymas, nepatenkantis formaliojo ugdymo sistem. Ji gali bti

vairi form ir pastebima, kad terminas taikomas vairioms veikloms. Vieni tai

supranta kaip mokymsi kasdieniame gyvenime vairius bdus, kuriais mokomasi

veikti ir bendrauti visuomenje. ia prasme savivieta apibdinasocializacijir tai

galima matyti Europos jaunimo forumo silomame apibrime, pagal kur tai

neorganizuotas ir papildomas mokymasis, vykstantis kasdieniame gyvenime.

Procesas, kurio metu mokomasi, ir veikla, padedanti monms gyti nauj gdi.

Neformalusis ugdymas danai apibdinamas suprieinant j su formaliuoju

ugdymu, taiau svarbu inoti, jog tai klaidinga praktika. Siekdami ivengti


8/18

8

painiavos, taiau kartu pripaindami, kad gali bti nesutarim dl terminologijos,

svok neformalusis vietimas naudosime apibdindami jaunimo lavinimo pasaul.

Gal galereikt paymti, kad Europos Sjungos nustatyta mokymosi vis

gyvenim koncepcija apima vis ri mokymsi nuo ikimokyklinio amiaus iki

ijimo pensij. Ji apima visas ugdymo formas: formalj, neformaljugdym beisaviviet. Ribos tarp i trij form neaikios, o veiksmai orientuoti j

koordinavimui didinti. Todl baigdami pripastame, kad papildydamos viena kit

ios trys formos apima visvietimo sfer8.


9/18

9

Tikslai ir pagrindiniai bruoai

iuo tyrimu siekiame sutelkti dmes mokymo veiklose su jaunimu Europos

Komisijos ir Europos Tarybos9 nustatytus neformaliojo ugdymo principus bei

ypatybes. Jie yra ie:

savanorikas ir savarankikas mokymasis; vidin dalyvi motyvacija; glaudus ryys su jaunimo interesais ir siekiais; skatinantis aktyviai dalyvauti ir besimokant asmen orientuotas poiris; palanki mokymosi aplinka; atviro pobdio ir struktros; skaidri ir lanksti pagrindini mokymo program

sandara,

usimim paruoimas ir organizavimas profesionalus, nepriklausomai nuoto, ar juos veda specialistai ar savanoriai jaunimo darbuotojai ir treneriai;

kolektyvinis, neindividualus, skms ar neskms vertinimas; dalinimasis rezultatais su suinteresuota visuomene ir tolesni veiksm

planavimas.

Todl galime sakyti, kad

neformalusis ugdymas upildosprag, kurios neupildo

formalusis ugdymas, ir lavina

kritikbesimokanijpoir

tai, k ir kaip jie mokosi.

Neformalusis ugdymas

yra vienas i veiksni, keliani

abejoni dl formaliojo vietimo

institucij monopolio. Jis silo

alternatyvias mokymosi

galimybes, naujas mokymosi

aplinkas ir daugiau galimybi, nes dl skatinanio aktyviai dalyvauti poirio jis

tampa produktyvesniu nei formalusis ugdymas bei leidia jauniems monms tapti

visateisiais pilieiais, tokiu bdu sukurdamas naujaktyvaus pilietikumo aspekt.


10/18

10

Neformaliojo ugdymo rys

Jauni mons dalyvauja vairiausiose veiklose, nesusijusiose su tradicinio

vietimo ir lavinimo sistemomis. Jas vykdo jaunimo darbo programos, jaunimo

asociacijos ir klubai, jaunimo centrai, sporto asociacijos ir centrai, gyventojbendruomens, aplinkos ar kultros centrai ir asociacijos, sveikatos skatinimo

programos, savanorikos ir kitos socialins programos bei jaunimui skirtos

tarptautini mainir mobilumo programos.

Kaip nurodo Maria del Mar Herrera (2006)10, veikl vairov suklasifikuoti

pagal tem sudtinga. Jei tai susij su jaunimo sektoriumi, veiklas galima

suklasifikuoti taip:

2 lentel. Neformaliojo ugdymo rys

Sociokultrin veikla ir

bendruomens

pltra

Veikla, nukreipta socialin vystymsi ir

bendruomens socialini slyg

gerinim, paremta asmens kultra,

priemonmis bei dalyvavimu

Ugdymas laisvalaikio metu Edukacins laisvalaikio veiklos

Aplinkosauginis ugdymas Imokti gerbti ir rpintis aplinka

Socialinis ugdymasLavinti individualius ir grups socialinius

gdius

Profesinis ugdymasgyti profesini gdi, planuojant

sidarbinimo galimybes

Sveikos gyvensenos ugdymasApsaugoti nuo lig ir paskatinti

propaguoti sveik gyvensen

Vartotojikumo supratimo ugdymasIugdyti smoningum, kritik poir ir

proius dl vartotojikumo

Demokratinivertybi ugdymas

skiepyti ir toliau ugdyti ias vertybes:

lygyb, pagarb skirtumams,

demokratin dalyvavim, aktyv

pilietikum ir pan.

Vystymosi supratimo ugdymas

Iugdyti supratim dl kovos prie

skurd ir btinyb padti ir

bendradarbiauti su besivystaniomis

alimis


11/18

11

Taikos supratimo ugdymas

Iugdyti supratim dl taikos ir

paskatinti nevartojant smurto elges bei

teigiam konflikt valdym

Tarpkultrinis ugdymas

Ugdyti bendruomeni supratim apie

kultrini skirtum naud ir kurtibendradarbiavimo ir bendravimo

santykius, paremtus skirting kultr

moni lygybe

Lygigalimybisupratimo ugdymas

Keisti ir gerinti galimybes tarp vyr ir

moter skirtingose gyvenimo srityse:

darbo, socialinje, vietimo ir pan.


12/18

12

Neformalusis ugdymas ir jauni mons Europoje

Europos vietimo ir lavinimo iniciatyvos pabria, koks svarbus yra mokymosi

vis gyvenim vaidmuo11. Jomis akcentuojama, kad siekiant skatinti asmens

savirealizacij, aktyv pilietikum, socialin integracijir sidarbinim, mokymasis

turt apimtiformalj, neformalj ugdymir saviviet.

Kilm ir pltra

5-osios u jaunim atsaking

Europos ministr konferencijos dl

neformaliojo ugdymo, vykusios 1998

m. Bukarete (Rumunija),

Baigiamojoje deklaracijoje, ir 6-ojoje

konferencijoje 2002 m. Salonikuose

(Graikija), Europos alys buvo

raginamos skatinti lygias galimybes

pripastant mokym ir gdius,

gytus neformaliojo ugdymo metu, iriekant bd kaip patvirtinti tokiu

bdugytpatirtir kvalifikacij13.

Remdamasis iomis deklaracijomis, Europos jaunimo iniciatyvinis komitetas

(angl. European Steering Committee for Youth CDEJ) steig darbo grup dl

neformaliojo ugdymo, kuri turjo susidaryti aik vaizd, koks neformalusis

ugdymas turt bti Europoje, kaip mokymosi procesas u paskirtos mokymo

programos klass ar mokymo programos rib, vedantis prie tam tikros,paymjimu patvirtintos14 formos.

Pasak CDEJ darbo grups, neformaliojo ugdymo15 apibrimas yra toks:

Neformalj ugdym galima apibrti kaip suplanuotasmenin ir socialin jauno

mogaus lavinimosi program, skirt tobulinti vairius gdius ir sugebjimus,

iorinius, taiau papildanius formaliojo ugdymo programas. Dalyvavimas yra

savanorikas, ugdymo programas gyvendina kvalifikuoti savanoriai ir (arba)

vieojo sektoriaus lyderiai, o pasiekimai turt bti nuolat stebimi ir vertinami.

Patirtis taip pat galtbti pripainta. Tai paprastai susij su individualaus jauno

mogaus sidarbinimo ir mokymosi vis gyvenim reikalavimais, todl be jaunimo


13/18

13

darbo sektoriaus gali papildomai reikti traukti vairias vyriausybines ir

nevyriausybines institucijas, atsakingas u jaunimo poreikius. Europos Taryba16

paragino valstybes nares skatinti lygias galimybes, pripastant mokym irjaun

moni gdius, gytus neformaliojo ugdymo metu, ir iekant vairi bd, kaip

patvirtinti tokiu bdu gytpatirt ir kvalifikacij. Ji taip pat paragino visus, kuriepadeda formuoti vietimo politik, pripainti, kad neformalusis ugdymas yra esmin

ugdymo proceso dalis ir de facto mokymosi vis gyvenim bei jaunimo politikos

narys. Kartu su rekomendacija dl neformalausjaun moniugdymo / mokymosi

skatinimo ir pripainimo, valstybs nars turt siekti veiksming neformaliojo

vietimo pripainimo standartpltros.

1998 met baland

Bukarete vykusios 5-osios

konferencijos metu jaunimo

ministrai kalbjo, kad jaunimo

integravimas profesin

gyvenim bus pagrstas

gdiais ir sugebjimais,

gytais per saviviet, kuri

praturtina tradicinius vietimomodelius.

2000-j saus Europos

Taryba eng dar vien ingsn, priimdama rekomendacij dl neformalaus

vietimo, kuria pripaino, kad vien tik formaliojo vietimo sistemos negaljo

reaguoti greitus ir nuolatinius technologijos, socialinius ir ekonominius pokyius

visuomenje, ir kad jos turt bti sustiprintos neformaliojo ugdymo metodais17.

2000 met kovEuropos Tarybos susitikime Lisabonoje18, Europos Sjunga

ikl sau ambicing tiksl tapti dinamikiausia, konkurencingiausia ir

nuosekliausia iniomis paremta ekonomika pasaulyje. Daugiausiai dmesio buvo

skiriama inovacijoms bei inisvarbai, ir tam, kad inivisuomenje vietimas ir

mokymas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys susidurti su dabartiniais bei

bsimais ikiais bei patenkinti pilieiar pilietins visuomens poreikius.

Tai paskatino praneim vietimas ir mokymas 201019 pradi. ie

praneimai buvo pagrsti mokymosi vis gyvenim principu su atitinkamais

elementais i jaunimo, sidarbinimo, socialins traukties ir mokslini tyrimstrategij.


14/18

14

Kaip paymima Europos Komisijos 2001 m. komunikate, norint sukurti vis

gyvenim besimokaniEuropreikia:

vertinti vietim ir mokym, pripastant oficiali diplom ir paymjim,neformalaus ugdymo ir savivietos vert taip, kad visos mokymosi formos

likt atpastamos. Tai galima pasiekti didinant nacionalini vietimo irmokymo sistemskaidrum irnuoseklum, iki 2003 m. pltojant tarptautin

kvalifikacij kaupimo sistem, iki 2002 m. pabaigos pltojant bendr

kvalifikacij pateikimo sistem, pagrstEuropos CV, ir remiant savanorik

Europos diplom ir paymjim pltr;

sustiprinti Europos informavimo, orientavimo ir konsultavimo mast. 2002metais skatindama keitimsi informacija, Europos Komisija sukr interneto

portal apie mokymosi galimybes visoje Europoje ir Europos orientavimo

forum;

vietim ir mokym investuoti daugiau laiko ir pinig. Komisija paraginoEuropos investicin bankparemti mokymsi finansuojant vietos mokymosi

centrus, papra Europos investicinio fondo ioje srityje skatinti rizikos

kapitalo fondus, pasil valstybms narms daugiau naudotis Europos

socialiniu fondu ir sipareigojo parengti valstybi nari fiskalini paskat

apvalg;

sukurti daugiau mokymosi galimybi besimokantiems: steigiant vietosmokymosi centrus, skatinant mokymsi darbo vietoje ir sudarant slygas

visiems gyti pagrindinius gdius;

paspartinti inovatyvi mokymometod, skirtmokytojams, instruktoriams irkitiems mokymo proceso pagalbininkams, paiek, atsivelgiant didjani

ICT svarb.

Nuo tada vietimo ir mokymo sektoriuje buvo imtasi daug iniciatyv:

mokymosi vis gyvenimstrategija21; darbin programa dl vietimo ir mokymo sistemateities tiksl21; Europos bendradarbiavimas profesinio mokymo srityje21; Europos Komisijos Baltoji knyga22.

Baltojoje knygoje apie Europos jaunimteigiama:

Daugelyje alijaunimo asociacijos, socialiniai darbuotojai ir vietos

valdios institucijos dalyvauja nuodugniame darbe su jaunimu. Tsiant

novatorikum, neformalum ir mokymosi vis gyvenim priemoni bendro

paketo dal, iam darbui bt naudinga:aikesni svok, gyt gebjim irkokybs apibrimai;


15/18

15

standartai;didesnis dmesys i veikl sitraukusiems monms;didesnis i veikl pripainimas;didesnis suderinamumas su formaliuoju vietimu ir mokymu.

Abi institucijos, EuroposKomisija ir Europos Taryba,

pareng bendr pozicij ir

veiksm plan23 dl

neformalaus mokymosi /

ugdymo, vykstanio jaunimo

veikl metu ir tampanio

savanorikos ir pilietins

visuomens veikl dalimi, o

ypa dl iveikl23 teisinimo

ir pripainimo. Sutapo abiej

i institucij vertybs ir filosofija, kaip dirbti su jaunais monmis vietimo,

mokymo ir mokymosi srityse. Pagrindinis motyvas yra utikrinti j socialin

integracij per aktyv pilietikum, solidarum, asmenin tobuljim ir

savirealizacij.

2003 metais Europos jaunimo forumas savo strateginiame dokumente dlJaunimo organizacijkaip neformalijugdytoj24, teig, jog vienas svarbiausi

ateinani met iki bus rasti bd, kaip didinti neformaliojo ugdymo verts

pripainimtarp jaun moni.

Naujosios gairs, priimtos 2005 m. pagal Lisabonos Strategij, taip pat apima

mokymosi vis gyvenim siek. Pagrindinis besimokaniojo vaidmuo, lygi

galimybisvarba ir mokymosi galimybikokyb ir aktualumas turi btistrategij

esm tam, kad mokymasis vis gyvenim Europoje tapt realyb.

Esm pamau sukurti atvir ir dinamik Europos vietimo erdv,

sutelkiant dmes tris papildomus aspektus: suteikti pilieiams esmines priemones

nuolat tobulinti savo inias siekiant didinti sidarbinimo galimybes, gyjant gdi,

priderint prie pokyi darbo pobdyje ir organizavime, o taip pat, kad tai bt

pagrindas Europos pilietybs stiprinimo procesui. i iki mastas suponuoja

auktesnio lygio vietimo, mokymo ir su jaunimu susijusi politikos srii

integracij25.


16/18

16

Neformalusis ugdymas ir Europos Sjungos Jaunimoprograma

Europos veikliojo jaunimo programoje dmesys sutelkiamas savivietos ir

neformaliojo ugdymo patirtis, padedaniusjauniems monms gytiinias, gdiusir kompetencijas, palengvinaniusj socialin ir kultrin integracij (maumos),

utikrinanius, kad jie galt vaidinti aktyv vaidmen kuriant Europ ir vedant

Europos element projektus, tursianius teigiam poveik jaunimo darbui

vietinje rinkoje27.

Programa rpinasijaun moni ir jaunimo darbuotoj poreikiais, ne tik

teikdama finansin param j projektams, bet ir teikdama informacij,

organizuodama mokymus ir sudarydama galimybes kurti naujus bendradarbiavimo

tinklus ir iniciatyvas visoje Europoje.

Apvelgus Europos institucij diskusijas ir dokumentus dl neformaliojo

ugdymo, galima teigti, kad vis labiau sutariama, jog jo suteikiamos mokymosi

galimybs labai svarbios iniomis paremtose visuomense.


17/18

17

Naudota literatra

1. Trilla J. (1992): La educacin no formal. Definicin, conceptos bsicos y mbitos

de aplicacin, in Sarramona (ed.), La educacin no formal, CEAC, Barcelona, psl.9.

2. P. H. Coombs, tuo metu Tarptautinio vietimo planavimo UNESCO instituto

vadovas.

3. Coombs, P. H. ir Ahmed, M. (1974) Attacking Rural Poverty: How non-formal

education can help, Baltimore: John Hopkins University Press.

4. Chisholm L. (2005): Bridges for recognition cheat sheet: proceedings of the

SALTO Bridges for Recognition: Promoting Recognition of Youth Work across

Europe, Leuven-Louvain.

5. ia svoka kalbama apie skirtingus ugdymo specialistus, dirbanius trijuose

ugdymo sektoriuose.

6. Sarramona J. (ed.) (1992): La educacin no formal, CEAC, Barcelona, psl. 7.

7. Titley G. (2006): T-Kit No. 6 Training essentials, Council of Europe Publishing,

Strasbourg, psl. 14.

8. Trilla J. (1992): La educacin no formal. Definicin, conceptos bsicos y mbitos

de aplicacin, in Sarramona J. (ed.), La educacin no formal, CEAC, Barcelona, psl.16.

9. European Commission and Council of Europe (2004): Pathways towards

validation and recognition of education, training and learning in the youth field,

Brussels and Strasbourg.

10. Herrera M. M. (2006): La educacin no formal en Espaa, Revista de Estudios

de Juventud, No. 74, Instituto de la Juventud de Espaa (INJUVE), psl. 17.

11. Communication from the Commission Making a European area of lifelonglearning a reality, COM(2001)678 final of 21 November 2001, not published in the

Official Journal.

12. Abu organizuoja Europos Taryba.

13. Report on the Symposium on Non-formal Education, Strasbourg, 13-15

October 2000, Europos Taryba, Strasbras, 2001 sausis.

14. Ataskaita apie neformalj ugdym(Parlamentin Asamblja Dok. 8595, 1999).

15. Europos Taryba (2003): Study on the links between formal and non-formal

education, www.coe.int/youth.


18/18

18

16. Informacija paimta i Europos Tarybos internetins svetains

(http://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?id=21131&Lang=en).

17. Parlamentins Asambljos Rekomendacija 1437 (2000) dl neformaliojo

ugdymo, priimta 2000 01 24.

18. Informacija paimta i Europos Tarybos internetins svetains(http://ue.eu.int/Newsroom/).

29. Europos Komisija Education and Training 2010, SEC(2003)1250, http://eur-

lex.europa.eu/.

20. Communication from the Commission Making a European area of lifelong

learning a reality, COM(2001)678 final of 21 November 2001, not published in the

Official Journal.

21. Galima rasti Europos Komisijos internetinje svetainje

(www.ec.europa.eu/education).

22. European Commission White Paper A New Impetus for European Youth,

Brussels, 2001,

http://ec.europa.eu/youth/archive/whitepaper/download/whitepaper_en.pdf.

23. Europos Taryba ir Europos Komisija (2004): Pathways towards validation and

recognition of education, training and learning in the youth field. Working paper,

Jaunimo skyrius ir Jaunimo Departamentas, Strasbras ir Briuselis.

24. Informacija paimta i Europos Jaunimo forumo internetins svetains(www.youthforum.org).

25. Communication from the Commission Towards a Europe of knowledge, 12

November 1997, COM(97)563 final.

26. Spausdinimo metu Europos Sjungos Veiklaus jaunimo programa (2007-2013)

galiojanti, 2000-2006 m. Europos Sjungosjauniems monms skirta programa

vadinamaJAUNIMO Programa(http://ec.europa.eu/youth/glance/glance5_en.htm).

27. Europos Komisija (2000): Youth Programme Guide

(http://ec.europa.eu/youth/doc/doc601_en.doc)
http://ue.eu.int/Newsroom/http://ue.eu.int/Newsroom/http://ue.eu.int/Newsroom/http://ec.europa.eu/youth/archive/whitepaper/download/whitepaper_en.pdfhttp://ec.europa.eu/youth/archive/whitepaper/download/whitepaper_en.pdfhttp://ec.europa.eu/youth/glance/glance5_en.htmhttp://ec.europa.eu/youth/glance/glance5_en.htmhttp://ec.europa.eu/youth/glance/glance5_en.htmhttp://ec.europa.eu/youth/doc/doc601_en.dochttp://ec.europa.eu/youth/doc/doc601_en.dochttp://ec.europa.eu/youth/doc/doc601_en.dochttp://ec.europa.eu/youth/doc/doc601_en.dochttp://ec.europa.eu/youth/glance/glance5_en.htmhttp://ec.europa.eu/youth/archive/whitepaper/download/whitepaper_en.pdfhttp://ue.eu.int/Newsroom/

susana lafraya. neformalus ugdymas: įvadas

Documents