Taupymas yra viena geriausių energijos rūšių.

R. Juozaitis

2 0 1 4 m . N r . 3 ( 1 5 )

REDAKCIJOS ŽODIS

Suteikime galimybę VISIEMS vaikams

www.saf.lt

Tiek žmonių pasaulyje niekada neturėjo elektros.1,3 mlrd. NUMERIO SKAIČIUS

Sveiki, mieli „GLIMSTEDT teisės žinių“ skaitytojai,

Šiame „GLIMSTEDT teisės žinių“ numeryje daugiausia dėmesio skyrėme energetikos sektoriaus tendencijoms ir permainoms Lietuvoje bei pasaulyje apibendrinti, aptarti su tuo susijusius teisinius klausimus.

Pasaulyje energijos poreikis vis didėja, tačiau tradicinių išteklių mažėja, o jų kaina vis dar yra ganėtinai didelė. Tad ieškoma naujų tradicinės energijos panaudojimo technologijų, visame pasaulyje daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančios energi-jos šaltiniams, jų naudojimo galimybėms. Ir nors šių energijos šaltinių panaudojimo energijos gamybai technologijos yra brangios, vis daugiau naudojama saulės ir geoterminė energi-ja, statoma naujų vėjo jėgainių.

Atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas leidžia mažinti energetinę priklausomybę, aplinkos taršą, kas labai svarbu to-kioms mažoms šalims kaip Lietuva. Tačiau kokią energetikos dalį išties gali sudaryti „žalioji“ energija, kokios jos ir tradicinių išteklių naudojimo perspektyvos?

Šiame „Teisės žinių“ numeryje daug dėmesio skyrėme suskys-tintų gamtinių dujų (SkGD) temai, nes ji iš esmės pakeitė dujų rinką. Sunkiai pasiekiami dujų telkiniai dabar gali būti eksploa-tuojami, nes dujos paverčiamos suskystintomis ir transportuo-jamos tanklaiviais po visą pasaulį.

Daugiau apie tai, į ką derėtų atkreipti dėmesį Lietuvai derantis dėl SkGD tiekimo į Klaipėdos terminalą, skaitykite straipsnyje „Dujos iš Kataro – kaimynų patirtis“, kuriame analizuojami len-kų sutarties dėl SkGD su Kataru ypatumai.

O visus energetikos mitus išsklaidys interviu su Pasaulio ener-getikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininku R. Juozaičiu, ku-ris teigia, kad naujosios technologijos keičia mitus apie ener-getiką.

Linkime Jums gero skaitymo!

„GLiMstEDt tEisės žinių“ REDakciJa

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

INTERAKTYVUS TURINYS

Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite.

El. paštas: naujienos@vipcommunications.lt

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

SkGD – kas tai?

Dujos iš Kataro – kaimynų

patirtis6

11

4

107 energetikos mitai 8Mėnesio tema

Norėdami užsiprenumeruoti

GLIMSTEDT teisės žinias

spauskite čia:

GLIMSTEDT žmogus

Marius Embrektas

Vilniaus gatvių apšvie-timo modernizavimo projektas – žingsnis į

„protingą“ miestą

Emitento viešai neat-skleista

informacija — karšta bulvė?

Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2020 metų programos projektas

14

12

3

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

taip pat nedidelis kiekis priemai-šų (azoto, helio, anglies dioksido, sieros junginių, vandens ir kt.). Jos iki vartotojų gali būti trans-portuojamos vamzdynais, o iš tų gamtinių dujų išgavimo vietų, iš kurių dėl techninių ar ekonomi-nių priežasčių tokių vamzdynų nutiesti neįmanoma ar neapsi-moka, – skystu pavidalu (SkGD).

SkGD – kas tai?

Suskystintos gamtinės dujos arba SkGD (angl. Liquefied na-tural gas, trumpinys – LNG) – tai skysto pavidalo gamtinės dujos.

Iš žemės išgautas gamtines dujas sudaro metanas, etanas, propa-nas ir sunkesni angliavandeniliai,

PaRtnERis, aDvokatas

PauLius GRuoDis

Gamtinės dujos tampa SkGD šalinant nereikalingas priemaišas (kad šios ne-užšaltų vėlesniame technologijos etape dujas šaldant). Grynesnės dujos gau-namos pasinaudojant tuo, kad metano užšalimo temperatūra yra žemesnė už daugelio priemaišų, t. y. šaldant gamti-nes dujas didžioji priemaišų dalis iškren-ta nuosėdomis ir yra pašalinamos.

Atšaldytos iki -161,5 °C gamtinės dujos kondensuojasi į skystį ir užima 600 kar-tų mažiau vietos nei dujos, o tai leidžia išspręsti tolimo dujų transportavimo problemą. Be to, atšaldytos ir skys-to pavidalo dujos gali būti saugomos atmosferos slėgyje – nereikalingi slėgi-niai indai. Svarbiausia – išlaikyti SkGD temperatūrą žemesnę kaip –160 °C, to-dėl šios dujos saugomos ir transportuo-jamos kriogeninėse talpose.

SkGD tankis yra dvigubai mažesnis nei vandens – tai itin paranku, kai dujos transportuojamos laivais: dujų pripil-dyti laivai yra „lengvi“, jų grimzlė – są-lyginai maža.

Gamtinių dujų skystinimo technologi-ja yra ganėtinai sena – dar XIX a. bri-tų mokslininkas Michaelis Faradėjus eksperimentavo skystindamas įvairias dujas, taip pat ir natūralias (metaną), o Vokietijos mokslininkas Karlas Von Lindė 1873 m. sukūrė pirmąjį gamtinių dujų suspaudimo ir atšaldymo įren-

SkGD tankis yra dvigubai mažesnis nei vandens –

tai itin paranku, kai dujos transportuojamos laivais: dujų pripildyti laivai yra „lengvi“, jų

grimzlė – sąlyginai maža.

Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalui skirtas laivas „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) „Klaipėdos naftos“ vizualizacija

TEMA

4

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

Į turinį

ginį. Pirmoji pasaulyje SkGD gamykla buvo pastatyta Vakarų Virdžinijoje (JAV) 1912 m., o pir-moji komercinė gamykla – 1941 m. Gamtinių dujų skystinimo tech-nologijų vystymasis leido pradėti šias dujas transportuoti ilgais atstumais ir jau 1959 m. pirmasis pasaulyje SkGD tanklaivis transportavo apie 500 tonų SkGD iš JAV į Jungtinę karalystę.

Vystantis technologijoms, pasaulyje atrandant daugiau gamtinių dujų tel-kinių, iš kurių gamtines dujas buvo sudėtinga ar neįmanoma vamzdynais transportuoti iki jų vartojimo vietos, di-dėjo SkGD prekyba. 1970 m. prekyba SkGD sudarė tik 3 mlrd. kubinių metrų (toks yra Lietuvos metinis gamtinių dujų poreikis), o jau 2011 m. viršijo 331 mlrd. kubinių metrų.

Daugiausia gamtinių dujų išgaunama Šiaurės Afrikoje, Vidurio Rytuose, va-karinėje Indijoje, kur randami dideli šių išteklių telkiniai. Pagrindiniai SkGD eks-portuotojai: Libija (nuo 1970 m.), Alžy-ras (nuo 1971 m.), Brunėjus (nuo 1972 m.), Indonezija (nuo 1977 m.), Jung-tiniai Arabų Emyratai (nuo 1977 m.), Malaizija (nuo 1983 m.), Australija (nuo 1989 m.), didžiausias SkGD eksportuo-tojas, užimantis iki trečdalio pasauli-nės rinkos, – Kataras (nuo 1997 m.), Trinidadas ir Tobagas (nuo 1999 m.) bei kiti. Manoma, kad didėjant SkGD poreikiui daugės ir jas eksportuojančių šalių. Daugiausia suskystintų gamtinių dujų importuoja Japonija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Italija, Pietų Korėja, Prancūzija, Belgija, Tai-vanas, Turkija, Graikija, Puerto Rikas, Portugalija, Dominikos Respublika, In-dija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Meksi-ka, Švedija.

Pasaulyje veikia 86 dideli SkGD pramo-ninės gamybos įrenginiai, kurių kiekvie-nas gali suskystinti daugiau kaip 1 mln. tonų SkGD per metus. Didžiausias SkGD

skystinimo įrenginys pastatytas Katare, kurio metinis pajėgumas – 7,8 mln. tonų (apie 10,9 mlrd. kubinių metrų per metus – t. y. Lietuvos, Latvijos, Estijos dvejų metų gamtinių dujų poreikis), vienas iš mažiausių įrenginių pa-saulyje – Kaliningrade (per parą pagamina apie 30 tonų arba apie 10000 tonų SkGD per me-tus). Be to, pasaulyje aktyviai in-vestuojama į naujus SkGD skys-tinimo įrenginius – Australijos megaprojektai (apie 50 mln. tonų SkGD per metus), kurie

SkGD pradės eksportuoti 2015–2017 m., pirmasis JAV Rytų pakrantės projek-

tas Sabine Pass (apie 16 mln. tonų per metus) bei kiti.

SkGD importo terminalų pasau-lyje taip pat nemažai – 104 ter-minalai 27 importuojančiose šalyse ir jų skaičius nepaliau-jamai didėja. Šių metų pabai-goje Klaipėdoje pradės veikti SkGD importo terminalas ir Lietuva taps 28-ąja SkGD importuojančia šalimi.

„Glimstedt“ neliko nuošaly-je nuo Lietuvoje vykdomo SkGD importo terminalo projekto ir šiek tiek prisidėjo prie sėkmingo šio projekto vystymo, kurio laukiamas rezultatas – atvira pasaulinei konkurencijai Lietuvos dujų rinka, kas gali sumažinti ša-lies išlaidas (tiek pramonės, tiek kiekvieno asmens) ener-gijos resursams.

PaRtnERis, aDvokatas

PauLius GRuoDis

Į turinį

TEMA

5

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

TEMA

Balandžio viduryje energetikos ministras Jaroslav Neverovič lan-kėsi Dohoje, Katare, kur susiti-ko su Kataro energetikos ir pra-monės ministru Dr. Mohamme du Saleh Al-Sada ir didžiausios pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) gamintojos ir eks-portuotojos – įmonės „Qatargas“ atstovais bei ap-tarė galimybes tiekti SkGD Lietu-vai. Prieš dvejus metus Katare lan-kėsi ir su p. Saleh Al-Sada susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dujos iš Kataro – kaimynų patirtis

Kataras yra daugiausia SkGD ekspor-tuojanti valstybė pasaulyje. Visas SkGD eksportas siekia apie 172 mlrd. kub. me-trų – tai sudaro 33 proc. viso pasaulinio SkGD eksporto. 32 proc. SkGD Kataras eksportuoja į Azijos šalis (Japoniją, Pie-tų Korėją, Indiją, Kiniją), 10 proc. – į Eu-ropos šalis. Akivaizdu, kad Klaipėdoje prisišvartavus SkGD terminalui, Kataras gali tapti vienu iš šio termi-nalo dujų tiekėjų ir tai nebus išskirtinis dalykas regione.

tEisininkas

sEbastian okinczyc

2009 metais Lenkija su Kataru pasirašė dvidešimties metų trukmės 1,5 mlrd. kub. metrų SkGD per metus tiekimo sutartį, kuri turėtų pradėti galioti nuo 2014 metų. Dujos iš Kataro anksčiau ar vėliau pasieks lenkų SkGD terminalą Svinouiscyje (lenk. Świnoujście) pačia-me Lenkijos šiaurės vakarų pakraštyje prie pat sienos su Vokietija. Dėl įvairių priežasčių kol kas šio terminalo staty-bos nėra baigtos. Anksčiau planuota statybas baigti šių metų birželį, tačiau

dabar statybų pabaigtuvės jau yra nukeltos į šių metų gruodį. Šiuo metu planuo-jama, kad visu pajėgumu terminalas turėtų pradėti veikti tik 2015 metų gegu-

žę. Dar daugiau – lenkai nuogąstauja, kad

Visas SkGD eksportas siekia apie 172 mlrd.

kub. metrų – tai sudaro 33 proc. viso pasaulinio

SkGD eksporto.

6

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

Į turinį

TEMA

Lietuva gali juos aplenkti, nors savo ter-minalo statybas pradėjo vėliau. Tiesa, pažymėtina, kad, skirtingai nei Lietuva, Lenkija pasirinko ne plaukiojančio laivo tipo, o 5 mlrd. kub. metrų talpos sausu-mos dujų saugyklų terminalo variantą.

Pagal sutartį su Kataru, pirmas laivas su arabiškomis SkGD į Lenkiją turi at-plaukti šių metų liepą. Šiuo metu de-ramasi dėl pirmos siuntos atidėjimo vėlesniam laikui arba jos pristatymo į kitą SkGD terminalą Europoje. Realiau-siu alternatyviu SkGD terminalu, į kurį galėtų būti pristatytos į Svinouiscį tu-rinčios atkeliauti dujos iš Kataro, šiuo metu laikomas Roterdamo (Olandija) terminalas.

Dalis ekspertų baiminasi, kad už Kata-ro dujas kaimynams gali tekti mokėti iki 650 JAV dolerių už 1000 kub. me-trų dujų. Susitarimo kritikai mini, kad anuomet (2009 metais) sutartis buvo pasirašoma rinkimų į Europos Parla-mentą kampanijos įkarštyje ir rinkimų kampanijos tikslais, be to, tuo metu dėl ypač didelės Kataro dujų paklau-sos pasaulio rinkose kainos galėjusios būti bent iš dalies dirbtinai padidintos. Kaip ir Lietuvos sutartyje dėl dujų su „Gazprom“, taip ir Lenkijos sutartyje su Kataru, gamtinių dujų kaina yra susie-ta su naftos kainomis pasaulio rinkose, taip pat yra numatyta „take-or-pay“ są-lyga, pagal kurią pirkėjas per nustaty-tą laikotarpį privalo priimti nustatytą

dujų kiekį arba mokėti baudą tiekėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau minėtų šiuo metu vykstančių derybų dėl pirmo dujų pristatymo atidėjimo vėlesniam terminui metu bus taip pat bandoma pakeisti ir dalį kitų sutarties nuostatų, įskaitant ir gamtinių dujų iš Kataro kainą.

Net jei didelė dalis kaimynų patirčių derantis su Kataru dėl dujų tiekimo yra konfidenciali informacija, Lietuvai de-rantis dėl SkGD tiekimo į Klaipėdos ter-minalą būtų neišmintinga neatkreipti dėmesio į viešą informaciją apie tų de-rybų aspektus.

tEisininkas

sEbastian okinczyc

Kaip manote, ar Lietuvoje būtų galima naudoti daugiau alternatyvių, švarių energijos šaltinių ir atsisakyti įprastų?

KLAUSIMAS

• Taip, esame gana maža šalis, kuriai turėtų pakakti ir alternatyvios energijos šaltinių.

• Taip, tačiau tai priklauso ne tik nuo energijos šaltinių, bet ir nuo žmonių sąmoningumo.

• Atsinaujinančios energijos šaltinių daugėja, bet vargu, ar jų užtektų energijos poreikiams patenkinti.

• Ne, alternatyvūs energijos šaltiniai tikrai nepajėgtų užtikrinti energijos poreikio.

7

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

GLiMstEDt svEčias RyMantas Juozaitis

Kaip pasaulio energetinis žemėlapis at-rodys po kelių dešimtmečių, ar yra aiškių krypčių?

Prognozuojama, kad iki 2050 metų ener-gijos paklausa padidės du kartus, dau-giausia tai lems ekonomikos augimas EBPO nepriklausančiose šalyse. 2,8 mlrd. žmonių iki šiol niekada nenaudojo dujų ar elektros maistui gaminti, dar 1,3 mlrd. niekada neturėjo elektros.

Pasaulio energetikos kongresas Pietų Korėjoje energijos efektyvumą įvardijo penktąja energijos rūšimi. Taigi, taupy-mas yra viena geriausių energijos rūšių.

Kai kurios vietos, kurios anksčiau nebu-vo pasiekiamos naftos, dabar pasiekia-mos, keičiasi technologijos – tai keičia ir bendro išteklių kiekio faktorių. Per pa-skutinius penkerius metus naftos ir kitų išteklių rasta keturis kartus daugiau nei anksčiau. Tai ir skalūninės naftos, ir su-skystintų gamtinių dujų bumas.

Kokios energijos išteklių kainų progno-zės artimiausiems metams? Kur labiau-siai augs paklausa artimiausiais metais?

Jei kalbėsime apie kainas, prognozių yra įvairiausių. Pavyzdžiui, dujų kaina lyg ir turėtų kristi, nes statoma daug suskys-tintų gamtinių dujų terminalų, tačiau kiek ji sumažės – sunku pasakyti.

Išteklių kainoms įtaką daro ir geopoliti-nė padėtis – Artimieji Rytai, Rusija, ar ten bus ramu. Tačiau, kaip žinome, pasaulyje niekad nebūna ramu.

Kokios naftos kainų prognozės artimiau-siems metams?

Naftos kainų prognozės ilguoju laiko-tarpiu taip pat įvairios, nes jos priklau-sys nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, nuo automobilių pramonės – jei pramonė pereis prie elektros, gali sumažėti kuro paklausa. Visuomet yra dvi versijos – pe-simistinė ir optimistinė. Ar elektromobi-lių akumuliatoriai bus aukštesnio lygio, ar tokiais automobiliais bus galima pa-kankamai toli nuvažiuoti?

Anksčiau buvo kalbama, kad nafta pa-saulyje gali baigtis po 20–30 metų. Ar apie tai vis dar kalbama?

Tai vienas iš mitų, apie kuriuos buvo kal-bama Pasaulio energetikos kongrese. Jau minėjau, kad per paskutinius penke-rius metus naftos ir kitų išteklių rasta ke-turis kartus daugiau nei iki tol. Iš tikrųjų naftos trūkumas nejaučiamas, o iškasti-nio kuro rezervai padidinti 4 kartus ir ši tendencija tęsis.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pir-mininkas Rymantas Juozaitis teigia, kad naujos technologijos keičia mitus apie energetiką.

„Mitas, kad po 20 metų nebebus naftos, tačiau taip pat mitas, kad užteks ir vien alternatyvių šaltinių“, –teigia R. Juozaitis, buvęs „Leo LT“ valdybos pirminin-kas ir „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius.

Apie mitus ir tikroves – interviu su R. Juozaičiu šiame „Teisės žinių“ numeryje.

7 energetikos mitai

MĖNESIO TEMA

8

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

Į turinį

Pasaulinės energetikos tarybos pristatyti 7 energetikos mitai

1 mitas. Pasaulinė energijos paklausa toliau nedidės.Tikrovė: Energijos poreikis toliau didės ir iki 2050 metų jis padvigubės, daugiausia tai lems ekonomikos augimas EBPO ne-priklausančiose šalyse.

2 mitas. Naftos gavybos pikas yra neiš-vengiamas, nes trūksta iškastinio kuro išteklių.Tikrovė: naftos trūkumas nejaučiamas. Iškastinio kuro rezervai yra padidinti 4 kartus ir ši tendencija tęsis. Atrandami naujų išteklių telkiniai ir at-siranda naujų technologijų, leidžiančių išgauti netradicinę naftą ir dujas bei di-dinti tradicinę gavybą iš esamų telkinių.

3 mitas. Energijos paklausos augimą visiš-kai patenkins nauji šva-rūs energijos šaltiniai.Tikrovė: PET „Pasaulio energetikos sce-narijų studija“ rodo, kad nors ir pastebi-mas santykinis atsinaujinančių energijos išteklių energetikos indėlio augimas, to bus per maža, kad atsinaujinantys ište-kliai galėtų patenkinti reikšmingesnę pasaulinės energijos paklausos dalį.

4 mitas. Iki 2050 metų bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas galima sumažinti 50 proc.Tikrovė: Pagal PET „Pasaulio energetikos scenarijų studiją“, net ir geriausiu atveju pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekis iki 2050 metų padidės beveik dvigubai. Blogiausiu atveju ŠESD išlakų kiekis gali padidėti daugiau nei keturis kartus.

5 mitas. Rinka siūlo šiuolaikinius verslo mo-delius.Tikrovė: PET analizė rodo, kad energijos rinkos tampa vis sudėtingesnės. Tai le-mia spartūs energetikos politikos poky-čiai, technologijų inovacijos ir vartotojų lūkesčiai. Dabartinės rinkos struktūros ir verslo modeliai nesugeba susidoroti su di-dėjančia atsinaujinančių išteklių ener-getikos dalimi, decentralizuotomis sistemomis ar augančia informacine ar-chitektūra.

6 mitas. Per ateinan-čius 10–15 metų dabar-tinės programos suteiks visuotinę prieigą prie energijos.Tikrovė: Visuotinė energijos prieiga dar negreit taps realybe. 2030 metais 730–880 mln. žmonių vis dar gyvens be elek-tros energijos, o 2050 metais elektros neturės 320–530 mln. žmonių.

7 mitas. Daugelyje šalių viešųjų lėšų nebus galima pakeisti arba jomis padidinti privačių energetikos iniciatyvų finansavimą.Tikrovė: Kapitalas yra labai jautrus su-vokiamoms politinėms ir reguliavimo rizikoms. Be to, dėl augančio spaudimo viešiesiems finansams daugelyje šalių viešųjų lėšų nebus galima pakeisti arba jomis padidinti privačių energetikos ini-ciatyvų finansavimą.

Atrandami naujų išteklių telkiniai ir at-siranda naujų technologijų, leidžiančių išgauti netradicinę naftą ir dujas bei di-dinti tradicinę gavybą iš esamų telkinių.

Lietuvoje daug kalbėta apie skalūnų dujas. Kokios šių dujų perspektyvos pasaulio rinkoje, Europoje?

Perspektyvos geros, pirmyn judama visu tempu. Skalūnų angliavandenilių revo-liucija JAV suteikė didelį impulsą.

Kokios alternatyvios energetikos ten-dencijos? Teko girdėti kritikos Vokie-tijai, nutarusiai mažinti branduolinę energetiką. Ar pasaulis toliau tvirtai žengia žaliosios energijos link?

Žaliosios energijos daugės ir jos dalies didėjimas bus spartesnis, bet vis tiek be tradicinių išteklių pasaulis kol kas ne-išsivers. Vienas iš dabar egzistuojančių mitų, kad energijos paklausos augimas bus visiškai patenkintas naujų švarių energijos šaltinių. Tikrovė yra kitokia. Studijos rodo, kad nors ir pastebimas santykinis atsinaujinančių energijos iš-teklių energetikos indėlio augimas, to bus per maža, kad atsinaujinantys ište-kliai galėtų patenkinti didesnę pasauli-nės energijos paklausos dalį.

Be to, pastebima, kad dabartinės rinkos struktūros ir verslo modeliai nesugeba susidoroti su didėjančia atsinaujinančių išteklių energetikos dalimi, decentrali-zuotomis sistemomis ar augančia infor-macine architektūra. Energijos rinkos tampa vis sudėtingesnės, jas skatina spartūs energetikos politikos pokyčiai, technologijų inovacijos ir vartotojų lū-kesčiai.

Kitas mitas, kad iki 2050 metų 50 proc. galime sumažinti bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tikrovė yra kitokia. Pagal Pasaulio energetikos scenarijų studiją, net ir geriausiu atveju pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis iki 2050 metų padi-dės beveik dvigubai, o blogiausiu atveju šis kiekis gali padidėti daugiau nei ketu-ris kartus.

Be to, žengiama naujomis kryptimis – pavyzdžiui, Prancūzijoje norima pasiek-ti, kad atominėje energetikoje gamyba vyktų be jokių atliekų. Jei termobran-duolinė reakcija bus įvaldyta – tai būtų neišsenkamas energijos šaltinis.

Ačiū už pokalbį.

MĖNESIO TEMA

9

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

AKTUALIJOS

tEisininkas

sEbastian okinczyc

Emitento viešai neatskleista informacija — karšta bulvė?

Jei domitės vertybinių popierių rin-komis, tikriausiai būsite matę filmą „Wall Street“, kurio veiksmas sukasi apie prekybą vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista in-formacija.Plačiai žinoma, kad įvairūs gandai apie emi-tentus ir publikacijos žiniasklaidoje, kuriose daugiau ar mažiau pagrįstai spekuliuojama ar pasvarstoma apie galimus artėjančius atskirų vertybinių popierių emitentų es-minius įvykius, daro realią įtaką vertybinių popierių kainai. Pagal įstatyminį apibrėži-mą, esminiu įvykiu laikomas su emitentu susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybi-nių popierių rinkos kainai.

Natūralu, kad investuotojai, sekdami rinkas, prekiaudami ir priimdami sprendimus dėl elgesio su konkretaus emitento vertybiniais popieriais, siekia pasinaudoti savo turima informacija apie emitentus. Tačiau pasinau-dojimas viešai neatskleista informacija ver-tybinių popierių prekyboje pažeidžia visų investuotojų lygiateisiškumą. Taip yra dėl to, kad konkretus investuotojas, pavyzdžiui, dėl savo užimamų pareigų emitento struktūro-je ar tiesiog galimybės prieiti prie atitinkamų duomenų, gali žinoti apie emitentą informa-cijos, kuri turės įtakos vertybinių popierių kainai, ir tokiu būdu įgyti nesąžiningą prana-šumą prieš kitus investuotojus, kurie neturi galimybės tokios informacijos sužinoti. Taigi,

vertybinių popierių rinkose nustatytas drau-dimas prekiauti vertybiniais popieriais pa-sinaudojant viešai neatskleista informacija. Taip užtikrinama visų investuotojų apsauga.

Vertybinių popierių emitentas privalo Lie-tuvos Banko teisės aktų nustatyta tvarka atskleisti informaciją apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius. Teisės aktuose nustatomas ne išsamus, o tik pavyzdinis, nors ir detalizuotas, esminių įvykių sąrašas. Priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip emi-tento dydis, veiklos pobūdis ir pan., esminiu įvykiu gali būti, pavyzdžiui, stambių emiten-to akcininkų pasikeitimas, emitento didelės vertės turto (palyginti su jo įstatinio kapitalo dydžiu) perleidimas, kitokių reikšmingų su-tarčių, galinčių turėti esminę įtaką emitento veiklai, sudarymas ar nutraukimas, kitų įmo-nių akcijų paketo įsigijimas ar netekimas ir pan. Kol emitento viešai neatskleista infor-macija nėra atskleista teisės aktų nustatyta tvarka, tokiai informacijai taikomas specia-lus emitento viešai neatskleistos informaci-jos apsaugos režimas ir visos su tuo susiju-sios pasekmės.

Kadangi emitento viešai neatskleista in-formacija neišvengiamai yra ir tam tikrais atvejais netgi turi būti prieinama asme-nims, kurie su ja susiję, pavyzdžiui, emitento valdymo organų nariams ar tam tikriems darbuotojams, susijusiems, pavyzdžiui, su emitento finansinės atskaitomybės rengi-mu, numatomos specialios priemonės šiai informacijai valdyti. Emitentas sudaro sąrašą asmenų, turinčių teisę sužinoti viešai neat-skleistą informaciją. Toks sąrašas pildomas nuolatos, nedelsiant atsiradus pagrindui, suteikiančiam teisę tame sąraše dar nesan-čiam asmeniui sužinoti viešai neatskleistą informaciją. Minėtas sąrašas pateikiamas Lietuvos Bankui kasmet po eilinio visuoti-nio emitento akcininkų susirinkimo, taip pat Lietuvos Bankui pareikalavus. Į tokį sąrašą įtraukiamas asmuo yra emitento apie tai informuojamas. Asmenų, turinčių teisę su-žinoti viešai neatskleistą informaciją, sąrašo tvarkymas aukščiau trumpai apžvelgta tei-sės aktuose numatyta tvarka yra konkretaus emitento pareiga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jam gali grėsti sankci-jos iki 200 tūkst. litų.

Ypač problemiška situacija kyla sudarant susijungimų ir įsigijimų sandorius (angl. Mergers & acquisitions), kai, pavyzdžiui, įsi-gyjama ar siekiama įsigyti tų emitento akci-jų, kuriomis neprekiaujama vertybinių po-pierių biržoje. Derybos dėl tokio sandorio ir pasiruošimas jam kartais užtrunka ilgiau nei pusę metų. Savaime suprantama, kad procesui vykstant į jį įtraukiami vis nauji asmenys, kuriems dėl atliekamų parei gų tampa prieinama viešai neatskleista infor-macija. Galiausiai potencialaus sandorio šalys gali ir nepasiekti susitarimo ir sando-ris gali žlugti. Viešai neatskleistos informa-cijos atskleidimo nustatyta tvarka prasme priežiūros institucijos pozicija tokių san-dorių kontekste yra nedviprasmiška. Visų pirma rekomenduojama viešai neatskleis-tos informacijos valdymo procedūras ap-rašyti vidaus dokumentuose ir stengtis, kad tą informaciją žinotų kuo mažiau as-menų. Antra, įsigijimui vykstant etapais rekomenduojama atskleisti reikšmingą in-formaciją apie kiekvieną etapą atskirai, jei tai neturės nepagrįsto poveikio emitentui arba planuojamam ar vykdomam sando-riui. Be to, pažymėtina, kad asmenims, turintiems viešai neatskleistos informaci-jos, draudžiama ne tik ja pasinaudoti pre-kiaujant vertybiniais popieriais, bet ir ją perduoti kitiems asmenims ar ja remian-tis rekomenduoti sudaryti sandorius dėl emitento, su kuriuo ta informacija susijusi, vertybinių popierių.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad už preky-bą vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija numatyta administracinė atsakomybė ir bauda iki 30 tūkst. litų (Administracinių teisės pažei-dimų kodekso 1735 straipsnis), o jei dėl tokios prekybos padaroma didelė turtinė žala, gresia kalėjimas iki dvejų metų. Bau-džiamoji atsakomybė numatoma taip pat ir juridiniams asmenims (Baudžiamojo kodekso 217straipsnis). Taigi, jei kyla nors menkiausių abejonių, ar turima informaci-ja gali būti laikoma emitento viešai neat-skleista informacija ir kaip su ja derėtų tin-kamai elgtis, rekomenduojama nedelsiant pasikonsultuoti su kvalifikuotu vertybinių popierių teisės specialistu.

10

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

Į turinį

GLIMSTEDT ŽMOGUS

PRAKTIKOS SRITYS

▪ Teisminės bylos

▪ Energetikos teisė

▪ Nemokumas, restruktūrizavimas ir finansinis gaivinimas

DIDŽIAUSI PROJEKTAI

▪ Atstovavimas Lietuvos ir užsienio klientams Lietuvos teis-muose ir arbitraže civilinėse bylose, įmonių ginčuose, su-tarčių, draudimo, statybos, bankroto bei kitais klausimais, taip pat atstovavimas administraciniuose ginčuose.

▪ Atstovavimas klientams dideliuose energetikos ir infras-truktūros projektuose: naujos atominės elektrinės staty-ba, Vilniaus šilumos sistemų technologinė konversija iš dujų į biokurą, gatvių apšvietimo sistemų renovacija ir pan.

▪ Lietuvos ir užsienio nepriklausomų elektros energijos tie-kėjų konsultavimas.

▪ Klientų konsultavimas teisinio reguliavimo klausimais mobiliojo tinklo operatoriaus, centrinio šildymo bendro-vių, autobusų paslaugų operatoriaus, vaistinių tinklo įsi-gijimo sandoriuose.

▪ Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomų bendrovių „Agrokon-cernas“, „American Express“, „Arvi“, „Askembla“, „AtelEner-gy“, „Bio-Rad Laboratories“, „EBRD“, „Euler Hermes“, „Garsų pasaulis“, „Grigiškės“, „Mid-Europa Partners“, „Latvenergo“, „Lietuvos Energija“, „Resolution“, „Vakarų medienos gru-pė“, „Verdispar“, „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus savival-dybė ir pan. konsultavimas ir atstovavimas joms.

IŠSILAVINIMAS

2005 m. Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakultetas. Su-teiktas teisės magistro laipsnis.

2004–2005m. Gento universitetas (Belgija)

KALBOS

Lietuvių, anglų, rusų

APIE MARIŲ

GLIMSTEDT advokatų kontoros vyresnysis teisininkas Marius Embrektas gimė ir užaugo Palangoje, todėl iki šiol jaučia di-delę trauką jūrai. Matyt, neatsitiktinai Marius prieš penkerius metus išmėgino ir pamėgo banglenčių sportą. Taigi dabar vi-sas atostogas leidžia ten, kur banguota, nes tada gali mėgautis nuostabiu jausmu pagauti bangą ir jausti jos jėgą po kojomis.

Marius turi ir daugiau pomėgių: mėgsta teatrą. Pasak jo, ste-bint scenoje veiksmą, galima nesunkiai atpažinti gyvenimiš-kas situacijas, geriau pažinti save ir, žinoma, pailsėti nuo kas-dienės rutinos.

Nuo vaikystės teisininkas mėgo skaityti, tačiau didelis darbo krūvis, spartus gyvenimo tempas knygoms pastaruoju metu visai nepalieka laiko. Vis dėlto Marius tikisi, kad laikui bėgant atgaivins ir šį pomėgį.

Vyresnysis teisininkas Marius Embrektas

11

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

AKTUALIJOS

Vilniaus gatvių apšvietimo modernizavimo projektas –žingsnis į „protingą“ miestą

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupė (konsorciumas), kurią su-daro Italijos bendrovė Gemmo SpA ir Estijos bendrovė VSLS OÜ, 2014 m. balandžio 28 d. pasirašė Partnerystės sutartį dėl Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir priežiūros paslaugų teikimo. Konsorciumas įsipareigojo Vilniuje 40 tūkst. 570 senų natrio lempų pakeisti moderniais LED technologijos šviestu-vais, įdiegti pažangią apšvietimo valdy-

vyREsnysis tEisininkas, aDvokatas

MaRius EMbREktasmo sistemą bei 18 metų teikti apšvie-timo tinklų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Įgyvendinama apšvietimo tinklų modernizacija leis sutaupyti apie 77 proc. šiuo metu sunaudojamos elek-tros energijos, o tai per visą Partnerys-tės sutarties galiojimo laikotarpį turėtų sudaryti net 340 milijonų kWh. Ben-dra numatyta konsorciumo investicijų suma sudaro apie 107 milijonus litų.

Vilniaus miesto apšvietimo tinklų mo-dernizavimo projektas yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje gerų viešosios ir privačiosios partnerystės (angl. Public private partnership (PPP)) pavyzdžių. Šis projektas ypatingas tuo, kad suda-rė prielaidas ne pačius geriausius fi-nansinius laikus išgyvenančiai Vilniaus

miesto savivaldybei iš esmės be jokių papildomų investicijų atnaujinti visą Vilniaus apšvietimo tinklą. Šiuo atveju visi modernizacijai reikalingi kaštai ir ri-zika teks privačiam partneriui – konsor-ciumui, kuriam Vilniaus miesto savival-dybė perduoda savivaldybėms pagal įstatymą priskirtą gatvių apšvietimo funkciją. Už tai privačiam partneriui bus mokamas metinis atlyginimas, kuris neviršys šiuo metu gatvių apšvietimui užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės išleidžiamų lėšų. Apšvietimo tinklams atnaujinti reikalingos konsorciumo in-vesticijos bus kompensuojamos iš lėšų, kurios projekto įgyvendinimo metu bus gautos sutaupius elektros energiją. Tai-gi Partnerystės sutarties įgyvendinimas leis Vilniaus miesto savivaldybei be pa-

Vilniaus miesto apšvietimo tinklų modernizavimo projektas

sudarė galimybę Vilniuje įdiegti modernią apšvietimo

infrastruktūrą, valdomą inovatyvių informacinių

technologijų

12

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

Į turinį

AKTUALIJOS

pildomų sąnaudų turėti ypač pažangią ir modernią miesto apšvietimo sistemą.

Šiuo požiūriu Vilniaus miesto apšvietimo tinklų modernizavimas gali būti laiko-mas, ko gero, pirmuoju ESCO pavyzdžiu Lietuvoje (angl. Energy service company arba energy savings company). ESCO modelis sudaro galimybę atnaujinti įvairius objektus (gatvių apšvietimo tinklus, daugiabučius, visuomeninės paskirties pastatus, energijos perdavi-mo tinklus ir kt.) taikant įvairius energi-jos taupymo sprendimus ir tokiu būdu kompensuojant modernizacijos kaš-tus. Toks modelis yra ypač patrauklus valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms, siekiančioms įgyvendin-ti įvairius infrastruktūrinius projektus (pavyzdžiui, viešųjų pastatų renovaci-ją), nes visa modernizacijai reikalinga (pradinė) investavimo rizika tenka pri-vačiam partneriui.

Pagal sutartį sutaupyti numatytą elek-tros energijos kiekį leidžia gerokai efektyvesnė nei šiuo metu naudojami natrio šviestuvai LED (angl. light-emit-ting diode) technologija. Be to, Vilniuje numatoma įdiegti ypač modernią ap-švietimo nuotolinio valdymo bei mo-nitoringo sistemą (angl. Remote control

and monitoring system (CMMS)), kuri leis apšvietimą reguliuoti įvertinant natūralaus apšvietimo lygį, eismo in-tensyvumą, pėsčiųjų judėjimą bei kitus svarbius veiksnius. CMMS įdiegimas turėtų ne tik užtikrinti mažesnes elek-tros energijos sąnaudas, bet ir greitai reaguoti į bet kokius tinklo sutrikimus bei juos operatyviai pašalinti. Diegia-mi apšvietimo sprendimai taip pat leis sumažinti CO2 emisiją nuo 13,000 iki 2,600 tonų per metus.

Kadangi Vilniaus miesto apšvietimo tin-klų modernizavimo projektas sudarė ga-limybę Vilniuje įdiegti modernią apšvie-timo infrastruktūrą, valdomą inovatyvių informacinių technologijų bei automati-zuotų sistemų, didinti energetinį efekty-vumą, mažinti taršą, gerinti eismo ir gy-ventojų saugumą, šis projektas atitinka daugelį „protingo“ miesto (angl. smart city) požymių. „Protingam“ miestui taip pat būdinga tai, kad jame atskiros inf-rastruktūros sistemos (eismo valdymas, apšvietimas, transportas, automobilių stovėjimo aikštelės, stebėjimo ir infor-mavimo sistemos ir kt.) yra sujungiamos į bendrą valdymo platformą (pavyzdžiui, „Swarco“ koncerno sukurta atvira OMNIA platforma leidžia integruoti visas mieste

veikiančias sistemas), kurioje visos sis-temos sąveikauja tarpusavyje ir kartu užtikrina atskirtų sistemų panaudojimo efektyvumą. Pavyzdžiui, centralizuotai valdymo platformai automatizuotu būdu įvertinus transporto srautą, būtų atitinka-mai koreguojamas sankryžų valdymas, suteikiamas prioritetas visuomeniniam transportui, nustatomas tam tikrų perėjų apšvietimo lygis ir pan.

vyREsnysis tEisininkas, aDvokatas

MaRius EMbREktas

13

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

AKTUALIJOS

Nacionalinei šilumos ūkio plė-tros 2014–2020 metų programai iš esmės buvo pritarta 2014 m. balandžio 9 d. Vyriausybės pro-tokoliniu sprendimu. Energe-tikos ministerija įpareigota ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d. atlikti programos strateginį pa-sekmių aplinkai vertinimą. At-likus minėtą vertinimą, progra-ma bus pakartotinai teikiama tvirtinti Vyriausybei bei kartu ruošiamas programos veiksmų įgyvendinimo plano projektas. Projekto tikslas – mažinti šilu-mos kainas, todėl numatyta ren-kantis kurą šilumai gaminti pri-oritetą teikti atsinaujinantiems ir (ar) vietiniams ištekliams. Be to, keliamas uždavinys – didinti vietinės konkurencingos elek-tros energijos gamybos apimtį skatinant didelio naudingumo kogeneraciją. Tai bus atliekama

asociJuotas PaRtnERis, aDvokatas

MinDauGas JabLonskis

Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programos projektas

renovuojant esamas arba statant naujas elektrines Vilniaus ir Kau-no centralizuotose šilumos tie-kimo sistemose. Numatyta vals-tybinė investicinė parama - 567 mln. litų 145 MW galios Vilniaus ir 239 mln. litų 53 MW galios Kauno biokuro ar komunalinių atliekų elektrinėms įrengti. Kitų miestų CŠT sistemoms numatyta valstybinė investicinė parama –

327 mln. litų 43 MW galios elek-trinėms. Vilniaus ir Kauno koge-neracinėms elektrinėms parama numatyta valstybinio planavimo būdu. Elektrinių Vilniuje ir Kaune statybą bei rekonstrukciją siekia-ma patikėti valstybės valdomai bendrovei (51 proc.), o kituose miestuose parama iki 5 MW elek-trinėms įrengti bus skiriama kon-kurso būdu.

Numatoma, kad 2020 metais 20–30

procentų kuro Lietuvos miestų energijos gamybai

sudarys gamtinės dujos ir 70–80 procentų –

biologinės kilmės kuras

14

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

Į turinį

AKTUALIJOS

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Vilniaus ir Kauno miestų centrali-zuoto šilumos tiekimo ūkio moderniza-vimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinan-čius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekono-miniais projektais“, Finansų ministerijai siūloma įpareigoti UAB „Lietuvos ener-gija“ įgyvendinti Elektrinių projektus.

Valstybei svarbiais ekonominiais pro-jektais iki šiol pripažinti 25 projektai: Klaipėdos baseinas su sveikatingumo centru, Plastikinių medžiagų gamybos centro plėtra Vilniaus rajono Čekoniš-kių kaime, Modernaus meno centras, Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Kauno viešasis logistikos centras, Pra-moninio parko Kruonio HAE teritorijo-je sukūrimas, Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra ir kiti.

Pagal programos projektą siekiant pa-tenkinti energijos poreikius naudo-jant vietinius, atsinaujinančius ir kitus energijos išteklius, užtikrinti patikimą energetinės sistemos veikimą ir tiks-lingai panaudoti turimus centralizuoto šilumos ūkio privalumus, didžiuosiuo-se Lietuvos miestuose bus skatinama didelio naudingumo kogeneracija. Programa skelbia duomenis apie 2012 metais centralizuotai šilumos gamybai sunaudotą kurą. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų progra-ma prognozuoja, kad iki 2020 metų Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilu-mos vartojimas sumažės apie 10 proc., labiausiai – dėl daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos, nors jau dabar pa-gal instaliuotų šilumos gamybos įren-ginių galias ir faktinį šilumos poreikį Lietuvoje yra įrengta apie 1,5–2 kartus daugiau šiluminės galios įrenginių, nei reikia šalčiausiomis žiemos dienomis

(įvertinus reikiamą šilumos galios re-zervą ir šilumos įrenginių pajėgumą).

Kogeneraciniuose įrenginiuose elek-tros energijos gamybai sunaudota daugiau kaip 130 tūkst. tonų naftos ekvivalento kuro, iš kurio daugiau nei 85 procentai – neatsinaujinantys ener-gijos ištekliai.

Numatoma, kad 2020 metais 20–30 procentų kuro Lietuvos miestų ener-gijos gamybai sudarys gamtinės dujos ir 70–80 procentų – biologinės kilmės kuras (medienos kuras, šiaudai, kita). Vasarą (nešildymo sezonu) šilumos po-reikis patenkinamas gaminant šilumą AEI katiluose ar didelio naudingumo kogeneracinėse elektrinėse, naudojant vietinius energijos išteklius, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – iš atliekų.

Analogiškai bus užtikrinamas ir pildo-mas bazinis poreikis žiemą, tačiau di-džiausias šilumos poreikis (20–30 proc. šalčiausiomis metų dienomis) ir rezer-

Dujos

68%Mazutas

3%

Atsinaujinantys27%

kitas 2%

CŠT tne

Gyvenamiejipastatai

73%Verslas

14%

Viešieji pastatai

13%

Pagrindinės CŠT šilumos vartotojų grupės

Dujos

68%Mazutas

3%

Atsinaujinantys27%

kitas 2%

CŠT tne

Gyvenamiejipastatai

73%Verslas

14%

Viešieji pastatai

13%

Pagrindinės CŠT šilumos vartotojų grupės

vas bus užtikrinamas gaminant šilumą iš gamtinių dujų. Numatoma, jog per-ėjimas prie biokuru paremto CŠT kuro balanso sudarys sąlygas vidutinei šilu-mos kainai mažėti iki 20 procentų, vals-tybės prekybos balanso deficitas mažės apie 700 mln. litų per metus ir papildo-mai bus sukurta apie 500 darbo vietų.

Svarbiausias programos tikslas – ma-žinti šilumos kainas, be to, bus siekiama sumažinti šilumos perdavimo nuosto-lius nuo 16,1 iki 14 proc. Galima vals-tybės investicinė parama – iki 240 mln. litų, kurie bus skiriami konkurso būdu nusidėvėjusių šilumos perdavimo tin-klų modernizacijai. Taršos mažinimui galima parama – 80 mln. litų, kurie bus skiriami konkurso būdu iki 10 MW elektrinėms įrengti. Valstybės parama taršai mažinti – iki 100 mln. litų, bus pa-skirstoma valstybinio planavimo būdu. Uždavinys – nustatyti skaidrias CŠT sis-temų plėtros planavimo ir reguliavimo taisykles bei skatinti prekybą elektros energijos išteklių biržoje bei diversifi-kuoti energijos išteklių gamybą – bus sprendžiamas lėšas skiriant iš atsakin-gos institucijos asignavimų.

Savivaldybės privalės atnaujinti šilu-mos ūkio specialiuosius planus, kad jie atitiktų programoje numatytas prie-mones. Kaip programa įgyvendinama, kontroliuos Energetikos ministerija.

asociJuotas PaRtnERis, aDvokatas

MinDauGas JabLonskis

15

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

16

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

GLIMSTEDT

Jogailos g. 4LT-01116 Vilnius, LietuvaTel. +370 5 269 0700Faks. +370 5 269 0701El. paštas: vilnius@glimstedt.ltwww.glimstedt.lt

Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite. El. paštas: naujienos@vipcommunications.lt

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

KONTAKTAI

TEISĖS ŽINIOSGLIMSTEDT

Norėdami užsiprenumeruoti GLIMSTEDT teisės žinias, spauskite čia:

Visiems GLIMSTEDT teisininkų straipsniams, publikuojamiems šiose „Teisės žiniose“, suteikiame licenciją pagal „Creative Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 License“.