tradicinis grojimas mandolina · 2018-12-27 · tradicinis grojimas mandolina. 2. apie knygą . Ši...

1

TRADICINIS GROJIMAS MANDOLINA

ILMĀRS PUMPURS, TERESĖ ANDRIJAUSKAITĖ

1

TurinysApie knygą ......................................................................................................................................................................... 2

Rima Garsonienė, Aušrinė Garsonaitė. Tradicinė instrumentinė muzika ir muzikos instrumentai ...................................................................................................................................... 3

Teresė Andrijauskaitė, Mandolinos istorija ............................................................................................................. 7

Įvadas. Kokį instrumentą turėtum pasirinkti ir kaip jį paruošti grojimui. Kaip laikyti instrumentą ir išgauti gerą skambesį. Natų ir tabulatūrų naudojamų knygoje paaiškinimai ........................................................................... 11

Pirmas žingsnis. Grojimas Re mažoro (D) tonacijoje Gama vienoje oktavoje, pratimai braukimui aukštyn ir žemyn. Melodijų pavyzdžiai (iki oktavos apimties) , skirti formuoti kairės rankos pirštų pozicijas ir praktikuoti braukimą į viršų bei apačią (dešinės rankos koordinacija) . .................... 15

Antras žingsnis. Grojimas Sol (G) mažoro tonacijoje. Gama vienoje oktavoje. Kūrinių pavyzdžiai be didelių melodinių šuolių, skirti lavinti kairės rankos pirštų pozicijas ir brauktuko judėjimo kryptis. ...............................21

Trečias žingsnis. Tonacijos ir ritmo pasikeitimai. Skirtingi ritminiai modeliai, užpildantys ilgąsias natas. Prieštaktis – frazės pradžia, grojama užgaunant stygą brauktuku aukštyn ........................................................................................ 24

Ketvirtas žingsnis. Daugiau nei viena oktava. Grojimas naudojant kitą pirštuotę Sol (G) mažoro tonacijoje – gama ir melodijos dviejose oktavose. Staccato .............................................................. 29

Penktas žingsnis. Daugiau nei viena oktava. Grojimas kita pirštuote Re (D) mažoro tonacijoje. Grojimas pirma styga. Legato ..................... 32

Šeštas žingsnis. Šoninių stygų naudojimas. Laisvų stygų naudojimas, siekiant sugroti pritariamuosius garsus – burdonas stipriojoje ir silpnojoje takto dalyje; grojimas dvigarsiais) ....................................................................................... 36

Septintas žingsnis. Kitos tonacijos ir pozicijos. Grojimas La (A) mažore ir Do (C) mažore, kūriniai su pasikeičiančiomis tonacijomis ................................................................................................. 39

Aštuntas žingsnis. Minoras ir chromatiniai garsai ....................................................................................... 43

Pielikumi .......................................................................................................................................................................... 47


2

Apie knygą

Ši knyga skirta norintiems išmokti groti diatonine Peterburgo armonika. Ji suteiks žinių, kurių reikia, kad galėtumėte kuo greičiau pradėti groti. Išmoksite atlikti tikrų dainų ir šokių melodijas

bei patirsite neapsakomą muzikavimo instrumentu džiaugsmą. Ši knyga naudinga visiems besidomintiems liaudies ir tradicine muzika – joje aptariami grojimo būdai atitinka tradicinius

stilius, juos galima pritaikyti tradicinės muzikos ansambliuose. Knyga tai pat naudinga ir mokiniams, ir profesionalams, norintiems papildyti mūsų regiono Peterburgo armonikos

muzikantų gretas.

Nurodymai pateikti paprastai, tad net ir neskaitantieji natų galės tuoj pat imti mokytis praktiškų grojimo būdų. Visos užduotys suformuluotos kuo paprasčiau, muzika pateikta lengvai

suprantamų tabulatūrų pavidalu su grafiškai pavaizduotomis natomis ir pirštų pozicijomis. Kiekvieną pratimą ir muzikos kūrinį lydi vaizdo įrašas, kurį, spustelėjus pateiktas nuorodas, galima

peržiūrėti kompiuteriu ar nešiojamuoju įrenginiu.

Visa medžiaga suskirstyta pamokomis. Kadangi nereikės iš karto įsisavinti didelio kiekio sudėtingos informacijos, jau nuo pat pradžių galėsite groti tikrus muzikos kūrinius. Knygoje pateiktos tradicinės lietuvių liaudies melodijos parinktos taip, kad padėtų išmokti konkrečių

grojimo būdų ir įtvirtinti konkrečius įgūdžius. Įveikę vieną etapą jau būsite pasirengę kitam, tokiu būdu palaipsniui plėsite repertuarą, išmoksite sudėtingesnių ritmų, įgysite naujų įgūdžių ir raiškos

priemonių, kurias galėsite naudoti muzikuodami. Kiekvieną etapą galėsite įveikti sau tinkamu greičiu. Ši knyga yra tik viena iš visos serijos savarankiško mokymosi knygų, skirtų mokytis groti

tradiciniais instrumentais.

Ji sukurta panaudojant ES edukacinės programos Erasmus+ finansinę paramą. Kuriant knygų seriją buvo bendradarbiaujama su trimis nevyriausybinėmis organizacijomis: “Skaņumāja“

(Latvija), “Virbel“ (Estija) ir “Utenos etninės kultūros centras“ (Lietuva).


3

Rima Garsonienė, Aušrinė Garsonaitė Tradicinė instrumentinė muzika ir

muzikos instrumentaiLietuvoje instrumentinė liaudies muzika užima ypatingą vietą. Jos palikimas ypač platus ir įvairialy-pis. Lietuviai muzikuodavo savo, žmonių malonumui, po darbų, šventadienais, per įvairias šventes. Muzikos instrumentai pagal kilmę skirstomi į autentiškus ir bendrataučius.

Autentiškiausias ir svarbiausias styginis instrumentas yra kanklės. Jis jungia tradicinę ir šiuolaikinę kultūrą, minimas daugelyje senovinių literatūros šaltinių bei vienokia ar kitokia forma yra paplitęs beveik visoje šalyje, išskyrus Dzūkiją. Kanklėmis skambinamos sutartinės, įvairios melodijos, dainos, šokiai. Dar vienas vietinės kilmės styginis instrumentas – pūslinė. Ja pritardavo kitais instrumentais atliekamoms melodijoms. Svarbią liaudies instrumentų dalį sudaro pučiamieji instrumentai: lamzde-liai, švilpos, medžio, šiaudo, plunksnos birbynės, ožragiai, skudučiai, ragai, daudytės. Jais atliekamos išradingos piemenų melodijos, improvizacijos, sutartinės, dainos, šokiai. Įvairių dydžių būgnais, mažaisiais būgneliais buvo palaikomas šokių muzikos ritmas, atliekamos improvizacijos ir signalai.

Bendrataučiai muzikos instrumentai – smuikas, cimbolai, dūdmaišis – į Lietuvą atkeliavo kartu su klajojančiais muzikantais ir minimi nuo XVI a. Mandolina, gitara, citra, balalaika pradėjo plisti XIX a. pradžioje. Dumpliniais muzikos instrumentais pradėta groti jau XIX a. viduryje. Žinoma, kad apie 1850 m. armonika griežė A. Baranauskas. Vienos, Peterburgo armonikos, koncertinos, bandonijos pa-sirodė XX a. pradžioje, mygtukinis ir klavišinis akordeonai – apie 1930 m., o rusiškos standartizuotos armonikos – po Antrojo pasaulinio karo. Lietuvoje dumpliniai instrumentai labai išpopuliarėjo. Jų repertuaras susideda iš tradicinių šokių, polkų, valsų, maršų ir dainų melodijų.

Liaudies muzikantai

Muzikantų šeimose vyrų puoselėjamos grojimo tradicijos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Yra pavyzdžių, kai vienu ar net keliais muzikos instrumentais muzikuoja šeimos, paeiliui dvi–penkios kar-tos, dar ir šiais laikais tęsdamos senelių, tėvų muzikavimo tradicijas. Nuo seno pagrindiniai mokytojai būdavo senelis, tėvas, dėdė ar vyresnis brolis. Dažnai jauną muzikantą groti įkvėpdavo vyresnis kaimo muzikantas ar kaimynas. Jų kūrinius jaunuoliai mokėsi nusiklausę, nusižiūrėję, įdėdami daug savo pastangų ir laiko. Todėl muzikantai sako, kad groti išmoko “iš savęs“, “patys per save“. Kai kurie muz-ikuodavo tik namuose, kiti grojo šokiuose, gegužinėse, darbų pabaigtuvėse, išlydint į kariuomenę, laidotuvėse, vestuvėse ir kitose šventėse. Kaimo muzikantai, niekieno nepadedami, remdamiesi vien savo sugebėjimais ir darbštumu, tapdavo ir šalies įžymybėmis. Groti žmonėms, į viešumą ėjo tik pat-ys geriausi, garsėjantys gausiu repertuaru, atlikimo variantiškumu ir laisva improvizacija. Lietuvoje grojo daug puikių muzikantų. Aukštaitijoje žinomos smuikininkų Šimkūnų, Dubeikių ir kitos giminės, J. Danilevičius, V. Stunžėnas, M. Davidavičius, J. Leipus ir kiti. Cimbolais šiandien daugiausia grojama Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje. Minėtini šie žinomi cimbolininkai J. Špokas, M. Laumikonis, K. Pund-ys, V. Kairys, F. Lopinys, P. Kačianovskis, I. Gumbrys. Patriarchu vadinamas J. Lechovickas groja ne tik cimbolais bet ir mandolina, gitara. XX a. pirmoje pusėje plačiai pripažinti armonikininkai J.Biržinis, J. Beliejūnas, B. Špūras, J. Dainys, L. Ešerys, J. Noreikis, L. Jurevičius, K. Bertašius, J. Latvys. Jiems ir kitoms


4

armonikininkų kartoms gražiu pavyzdžiu buvo didelio populiarumo sulaukęs muzikantas P. Biržys – Pupų Dėdė, kuris pirmasis armonika ėmė griežti koncertuose, per radiją. Vėliau puikiai grojo A. Za-remba, L. Berniūnas, A. Mieliauskas. Iš dabartinių vyresnių muzikantų mokosi ir tradicijas perima vidurinės ir jaunesnės kartos armonikininkai. Šiais laikais jaunų liaudies muzikantų paklausa rengini-uose didelė, todėl norėdami juos parengti turime suteikti galimybę mokytis. Groti liaudies muzikos instrumentais mokoma LMTA folkloro studijoje, LNKC rengiamuose tradicinio muzikavimo kursuose Visagine, keliose muzikos ir meno mokyklose Vilniuje, Kaune, Utenoje ir kitur, kultūros centrų vaikų ir jaunimo kapelose, instrumentinio muzikavimo tradicijas tęsiančiose šeimose.

Liaudies muzikos intrumentų meistrai

Lietuvoje susiformavo senos muzikos instrumentų meistrystės tradicijos. Gabūs lietuviai pasidary-davo ir tradicinius, ir bendrataučius muzikos instrumentus. Pastarieji dažnai vadinami lietuviškais, nes buvo pradėti gaminti lietuvių meistrų. Meistrai dirbtuvėse pasigamindavo smuikus, mandolinas, gitaras, balalaikas, basedles, klarnetus ir sudėtingos konstrukcijos dumplinius instrumentus. Esant reikalui pasitaisydavo, vėliau tapdavo meistrais. Jie dažniausiai dirbo kalvio, dailidės, šaltkalvio, laikro-dininko darbus.

Garsėjo Utenos, Salako (Zarasų r.) krašto Peterburgo armonikų meistrai. Dažnai jie dirbdavo po du – vienas gamino balsus, kitas instrumento korpusą. Armonikų meistrai turėjo mokinių, kurie už sutartą atlygį mokėsi 2–3 metus. Uteniškio armonikų meistro J. Zabulionio liudijimu, 1925 m. penki mokiniai dirbo pas J. Rūką, kuris kartu su kitais vyresnės kartos meistrais diatoninių armonikų meistrystės am-ato išmoko Peterburgo armonikų fabrike. Kai kur kūrėsi šeimyninės meistrų dinastijos, kai tėvų meis-trystės amatą perimdavo vaikai. Garsaus Dusetų instrumentų meistro J. Sipavičiaus darbą tęsė sūnus M. Sipavičius. N. Ruseckas su šeima darė armonikas, specializavosi dumplių gamybos srityje. Plačiai žinomais armonikų meistrais buvo I. Patinskas, S. Razma, J. Griškevičius, P. Demikis, J. Taraila. Žemai-tijoje paplitusias iš Vakarų atėjusias bandonijas ir koncertinas taip pat gamino ir vietiniai meistrai. Pastaraisiais metais Peterburgo ir kitas armonikas remontuoja K. Mackonis, V. Rimkus, A. Maslauskas ir kiti.

Šiais laikais taip pat galima įsigyti liaudies meistrų pagamintų tradicinių ir bendrataučių muzikos in-strumentų. Kaimuose ir miesteliuose gyvenančių savamokslių meistrų mažėja, tačiau meistrai mies-tuose gamina įvairių Lietuvos regionų instrumentus pagal jų pačių ir kitų tyrinėtojų surinktus eks-pedicijų, muziejaus eksponatų bei literatūroje aprašytus duomenis, piešinius. Jie gamina įvairių rūšių instrumentus: chordofonus, aerofonus, membranofonus, idiofonus. Vilniuje dirba J. Bugailiškis, E. Vir-bašius, V. Petruška, Šiauliuose – A. Martinaitis, Kaune – M. Bubelis, D. Juška, A. Karkuška, Klaipėdoje – A. Butkus, Palangoje – A. Šeduikis, Pasvalyje – A. Bartašius. Lietuvoje muzikos instrumentų gaminimas yra įtrauktas į tautinio paveldo registrą, skelbiamas interneto puslapyje . Meistrai – atestuoti serti-fikuotų tautinio paveldo produktų tradiciniai amatininkai, kai kurie iš jų yra ne tik muzikos instru-mentų gamybos, bet ir senųjų drožybos, žaislininkystės amatų puoselėtojai. Jie gamina instrumentus iš neįprastų medžiagų, taiso vargonus, dirba kitus darbus.

Pastaraisiais dešimtmečiais įvairiuose kursuose, seminaruose, stovyklose populiarumo sulaukia mo-kymai, kuriuose rodoma, kaip pasigaminti skudučius, šiaudo, nendrės birbynėles, saviskambius in-strumentus, kankles, pūslinę, lamzdelį. R. Garsonas Utenos kraštotyros muziejuje veda edukacines pamokas, per kurias moko pasigaminti piemenų instrumentus: builio skudučius, šiaudo ir plunksnos birbynes. D. Juška Kauno klubo “Gilė“ narius moko pasigaminti kankles, skudučius, lamzdelius.


5

Instrumentinės muzikos tyrinėtojai

Lietuvoje melodijas ir tekstus užrašinėti ir tyrinėti pradėta XIX a. Instrumentinę muziką tyrinėjo J. Ži-levičius, J. Čiurlionytė, Z. Slaviūnas, S. Paliulis, J. Sabaliauskas, J. Švedas, P. Samuitis, P. Stepulis, J. Stri-maitis, V. Bartusevičius, M. Baltrėnienė, A. Vyžintas, R. Apanavičius, V. Palubinskienė, E. Vyčinas, R. Žar-skienė, G. Kirdienė, G. Vilys ir kiti. Yra LMTA Etnomuzikologijos katedros studentų darbų.

Muzikinę tautosaką renka mokslo įstaigos, aukštosios mokyklos. Tarp jų – Lietuvos muzikos ir teatro ak-ademijos Etnomuzikologijos katedros dėstytojai ir studentai, savo kraštuose – folkloro kolektyvų nariai, muziejų darbuotojai. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, vadovaujant folkloro poskyrio vyr. special-istui A. Luniui, instrumentologų ekspedicijas rengia kasmet vis kitame Lietuvos rajone. Jose dalyvauja etnomuzikologai, folkloro ansamblių, kapelų vadovai ir muzikantai, kompozitoriai ir kiti entuziastai.

Folkloro judėjimas

XX a. šeštame dešimtmetyje Lietuvoje prasidėjo folkloro kolektyvų judėjimas, kuris ypač išpopuliarė-jo atkūrus Nepriklausomybę, jis vis dar vyksta ir šiomis dienomis. Koncertai, renginiai, ekspedicijos, festivaliai, vakaronės ir kita folkloro kolektyvų veikla reprezentuoja mūsų krašto tradicinę kultūrą, pri-sideda prie jos puoselėjimo ir išsaugojimo. Lietuvoje rengiama dainų švenė, folkloro festivaliai “Balti-ca“, “Skamba skamba kankliai“, “Griežynė“, “Sėlos muzikantai“, “Peterburgo armonikų šventė“, “O kieno žali sodai“, “Saulės žiedas“, “Atataria lamzdžiai“, “Baltų raštai“ ir kiti. Kultūros centrai organizuoja kon-certus, šventes, kuriose skamba liaudies muzika. Vis įvairesnis tampa tradicinę instrumentinę muziką ir dainas atliekančių kolektyvų repertuaras. Pagal jį galima išskirti septynias pagrindines grupes:

1. Etninės muzikos kolektyvai, gro-jantys senaisiais liaudies muzikos in-strumentais: lamzdeliais, dūdmaišiu, švilpa, ožragiu, daudytėmis, šiaudo birbynėmis, tradicinėmis kanklėmis, ragais, skudučiais. Jų repertuarą su-daro sutartinės, piemenų melodijos, dainos, šokiai.

2. Senosios styginių instrumentų kapelos. Jose griežė 1–3 smuikai, prie kurių galėjo prisidėti kanklės arba cimbolai, basedlė, būgnas ar mažasis būgnelis. Kapelos groja maršus, šoki-us, dainas.

3. Tradicinės kapelos, kurių pagrindinę instrumentinę sudėtį dažniausiai sudaro smuikas, armonika (bandonija, koncertina), basedlė, būgnas arba mažasis būgnelis. Kapelos groja maršus, šokius, tradicines ir partizanų dainas, romansus.

4. Folkloro ansambliai, kurių muzikantai groja ir tradiciniais, ir bendrataučiais instrumentais. Tokių kolektyvų repertuarą sudaro įvairių žanrų dainos, sutartinės, pasakojimai, žaidimai, šokiai.

5. Dainų ir šokių ansamblį sudaro choras, choreografinė grupė ir liaudies muzikos instrumentų orkestras. Jų repertuare – profesionali lietuvių kompozitorių kūryba, harmonizuotos liaudies dainos ir instrumentiniai kūriniai.

6. Liaudiškos muzikos kapelos, kurių instrumentinę sudėtį sudaro stilizuotos liaudiškos kapelos vari-antas. Repertuaras susideda iš profesionalių autorių kūrinių, skirtų kaimo kapeloms.

1 pav. Tradicinė kapela “Muzikontai iš pa Utenas“


6

7. Folkrokas – tai pramoginės muzikos stilius, jungiantis lietuviškas tradicines dainas, roko muzikos elementus, improvizacijas ir elektroninę muziką. Greta balsų, skamba elektriniai ir tradiciniai muz-ikos instrumentai: kanklės, skudučiai, dūdmaišis, smuikas.

8. Folkbardai kuria muziką, persmelktą tam tikrais liaudies muzikos motyvais ir šiuolaikinės muzikos ritmais. Dainoms pritaria kanklėmis, gitara, mandolina, smuiku, lūpine armonikėle, lamzdeliu ir kitais instrumentais.

Tradicinės ar senosios styginių instrumentų kapelos ir muzikantai groja ir tradicinių šokių klubuose (TŠK). Vilniuje TŠK veiklą nuo 2002 m. dr. Dalios Urbanavičienės iniciatyva pradėjo Lietuvių etninės kultūros draugija. Nuo 2004 m. klubo aktyvistai pradėjo rengti tarptautines tradicinių šokių vasaros stovyklas. Šio klubo pavyzdžiu panašūs klubai įsikūrė Kaune, Varėnoje, Klaipėdoje, Utenoje ir kitur. Į Lietuvos šokių klubus atvyksta gimin-ingų klubų atstovai iš Latvijos, Balta-rusijos, Estijos ir kitų šalių.

Per daugelį metų tradicinės muzikos reikšmė ir funkcija pasikeitė. Iš kas-dienio gyvenimo ji persikėlė į sceną, tradicinių šokių klubus Liaudies muz-ikos instrumentams ir jų repertua-rui negalima leisti išnykti, to būtina mokyti kiekvieną augančią kartą. Šiuo metu įvairūs kolektyvai, atlikdami sav-itą krašto instrumentinio muzikavimo palikimą, jau susimąsto ir apie atskirų regionų liaudies muzikos savitumą, lokalinį stilių. Liaudies instrumentinės muzikos tradicijų tęsimo įvairovė ir sudėtingumas rodo, kad šių dienų atlikėjai ir kolektyvai ją supranta ir atlieka savaip. Šis sudėtingas darbas tenka etnomuzikologams, folkloro kolektyvų vadovams, mokytojams, įvairiems liaudies muz-iką atliekantiems kolektyvams, atlikėjams ir entuziastams, kurie stengiasi ją perimti, skleisti ir per-duoti. Todėl ypač svarbu mokyti ir vidurinės, ir jaunosios kartų atstovus, kad ir jiems instrumentinė liaudies muzika taip pat taptų artima. Liaudies muzika buvo paveldima perimant ją iš kartos į kartą. Dabar mums tenka pareiga ją pažinti, branginti, puoselėti, tęsti ir perduoti ateinančioms kartoms.

2 pav. Folkloro ansamblis “Sietynas“


7

Teresė Andrijauskaitė Mandolinos istorija

Pirmasis antspaudas, kuriame matyti žmogus, grojantis ilgo kaklo styginiu gnaibomuoju instrumen-tu panašiu į liutnę, yra aptiktas Mesopotamijoje ir datuojamas 4200 metų atgal.

Apie 1500 metų pr. Kr. liutnės pradėjo rastis ir Egipto sieniniuose piešiniuose. Manoma, jog šio in-strumento atsiradimui Egipte įtaką padarė ilgai valdžiusi Hiksų (semitų kilmės išeivių iš Palestinos) dinastija. Ekspedicijoje Egipte buvo rastas karalienės Hat-shepsut rūmų dainininko Har-mose karstas kartu su jo liutne (1 nuotr.)1. Šių instrumentų korpusai buvo gan maži, kadangi juos pjaudavo iš vieno medienos gabalo, gamin-davo iš moliūgo ar vėžlio kiauto. Tačiau tiek vakarų Afrikoje, tiek centrinėje Azijoje gyvavo instrumentai aptraukti oda.

Pirmos liutnės atsiradimas Graikijoje datuojamas IV a. pr. Kr. Vienas iš šios giminės instrumentų buvo žinomas panduros vardu. Šis instrumentas turėjo gan platų grifą, tačiau nėra žinoma, kaip buvo pritvirtinamos stygos. Vis dėlto, jis retai minimas graikų muzikos šaltiniuose, kadangi pirmenybę jie teikė arfoms ir lyroms.

Tačiau yra spėjimų, kad jau 1200 m. pr. Kr. pradėjo atsirasti didesnius korpu-sus turintys instrumentai, o taip pat ir ilgakaklės liutnios. Kinijoje, Šilko kelio periode atsirado mažo korpuso ilgakaklė liutnia, o vėliau ir trumpo grifo liut-nia turinti keturias stygas, kuri vadinosi qin-pipa. V a. šis instrumentas įgavo ašaros formos korpusą ir beveik nepakito iki šių laikų tradicinio Kinų muzi-kinio instrumento p’i p’a2 atmainos. Didėjant korpusui atsirado problematika, liečianti instrumento gamybą iš vieno medienos gabalo, kadangi toks instru-mentas darėsi vis sunkesnis, o skilinėti taip pat pradėdavo ir pati mediena. Yra sunku pasakyti kaip ir kur liutnios šeimos instrumentai, iš muzikos instrumen-to, išpjauto iš vieno medienos gabalo, virto į instrumentą, pagaminta iš lenktų lentučių ir atskirai pritvirtinto grifo. Labiausiai tikėtina, jog tai įvyko centrinėje Azijoje apie 700 m. pr. Kr. Geriausiai žinomas instrumentas, kuris nors ir turė-jo įvairių pavadinimų, žinomas kaip

,,oud“. Tai liutnė, kuri jau buvo gaminama naudojant plonas lenteles, stygos užgaunamos brauktuku, o keturios stygos, tikėtina, buvo derinamos kvintomis.

Įvarios liutnės formos buvo užfiksuota ir vakarų Europoje jau IX a. Karolingų biblijose ir psalmynuose. Tai – instrumen-tai vadinti citole (3 nuotr.)3 ir rebekas. Per ateinantį amžių citolės vaizdavimas padidėjo, palaipsniui judant į šiaurę per

1 http://www.guyguitars.com/eng/handbook/BriefHistory.html2 http://ilikemarkers.blogspot.lt/2015/01/art-for-oregon-asian-

celebration-2015.html3 http://65.110.66.9/wordpress/?page_id=2

1 nuotr.

2 nuotr.

3 nuotr.


8

Europą. XIV a. šio instrumento vaizdiniai buvo aptinkami Ispanijoje ir tai tęsėsi iki XV a., iki kol atgimė Italijoje to paties amžiaus pabaigoje kaip cetra ir citra. Renesanso metu liutnė įvairiose šalyse buvo įgavusi įvairių formų, taip pat keitėsi ir meistrystės principai, tačiau Italijoje šio muzikos instrumento atmainų meistrų klestėjo itin daug, – šie jį ir toliau tobulino. Būtent Italijoje ir atsirado mandolinos terminas. Šis terminas, spėjama, buvo skirtas tiesiog apibūdinti mažesnei man-

dolai. Mandola buvo artimiausias instru-mentas mandolinai, kadangi jis jau turė-jo keturias dubliuotas stygas, suderintas kvartomis. Dažniausiai šis instrumentas atlikdavo solinę partiją, neretai pritariant gitarai. Mandolinos meistrystės istorijo-je ypatingai pasižymėjo du miestai arba regionai – Milanas ir Neapolis. Milanese (4 nuotr.)4 mandolinos turėjo migdolo formos korpusą, trumpesnį bei platesnį grifą ir 6 žarnines sty-gas, suderintas g-b-e’-a’-d“-g“, kurios buvo užgaunamos pirštais. Tuo tarpu, neapolietiškosios mandolinos (5 nuotr.)5 derinimas tapo toks pat kaip smuiko. 4 stygos, užgaunamos brauktuku, buvo pakeistos į metalines bei dubliuotas, kas in-strumento skambesį padarė garsesnį bei įvairesnį

diapazono prasme. Galbūt tai ir suteikė pranašumo šio regiono mandolinai išplisti po pasaulį.

Apie XVI a. mandolina ir kitos liutnės atmainos emigracijos ir užkariavimo įta-koje atkeliavo į Ameriką. Ten ji ne vien integravosi, bet ir atvėrė naują meis-trystės puslapį. Amerikiečių meistrai į šio instrumento gamybą pažvelgė naujai ir moderniai, ypatingai Šiaurės Amerikoje. Mandolinos patobulinimai įtakojo

šio instrumento švelnumą, garsumą, rezonansą. Vienas iš pirmųjų mandolinos naujovių patentų buvo mandoli-nos ir bandžos mišinys – badžiola kurį sukūrė John Farris 1885 m. Neil Merrill gamino mandolinas, kurių korpusas buvo pagamintas iš aliuminio. Eksperimentavo ir daug kitų meistrų. Tačiau didžiausias perversmas mandolinos istorijoje įvyko apie 1898 m. Orville Gibson pristačius visiškai naują mandolinos konstrukcijos idėją – plokščianugarę man-doliną. 1905 m. Pasirodęs A-4 mandolinos (6 nuotr.)6 modelis tapo revoliuciniu instrumentu, radikaliai besiskiriančių nuo tradicinių išgaubtų instrumentų, atvežtų į Ameriką italų emigrantų. Po šio instrumento sekė dar didesnės sėk-mės susilaukęs F-5 modelis (7 nuotr.)7, kuriam pagaminti didelę įtaką turėjo Į Gibsono firmą dirbti atvykęs naujas akustikos inžinierius Loyd Allayre Loar. Šis ir kiti modeliai plačiai paplito ne tik po Ameriką, bet ir po visą pasaulį. Dabar panašaus modelio mandolinų meistrų galima rasti Europoje, Australijoje ir ki-tuose pasaulio kampeliuose.

4 https://images.is.ed.ac.uk/luna/servlet/detail/UoEart~2~2~16161~104327:Mandore-or-Milanese-Mandolin--Carlo5 https://www.pinterest.com/pin/522136150518745442/6 http://guitars.com/sites/default/files/field_instr_image/MF8487a.jpg7 http://images.gibson.com/Lifestyle/English/aaFeaturesImages/F5Mandolin2.jpg

4 nuotr.

5 nuotr.

6 noutr.

7 noutr


9

Mandolina Lietuvoje

Lietuvių tradicinę muziką taip pat pasiekė instrumentai atkeliavę iš kaimyninių šalių, o kartais ir iš dar toliau. Mandolina Lietuvoje pradėjo plisti XIX a., o itin išpopuliarėjo XX a. I-oje pusėje, kartu su kitais Europoje populiariais instrumentais – gitara, armonika, smuiku ir kt. Kaip ir smuikas, mandolina pirmi-ausia atkeliavo į dvarus, kur ja dažnai buvo atliekama klasikinė muzika. Nors mandolina ir atkeliavo per dvarus, netrukus šis instrumentas pasirodė ir kaimuose bei ten gyvenančių žmonių tradicijose.

Dauguma šį instrumentą laikė ir vis dar laiko miestietišku, nes iš jo ji ir atėjo (kaip, beje, ir smuikas), tači-au yra daug faktų, liudijančių, jog šis instrumentas figūravo ir kaimo žmonių gyvenime bei buityje.

XX a. pradžioje miestuose būrėsi mėgėjiško muzikavimo ansambli-ai ir orkestrėliai. Mandolina juose buvo dažnas instrumentas. Ji išliko populiari ir pokario laikotarpiu. Tuomet dėl sovietinės kultūros įtakojs į ansamblius dažnai būda-vo įjungiamos ir balalaikos. Tam tikru metu mandolinos populiaru-

mas išaugo. Po kurio laiko mandolina buvo grojama ne vien mišriose kapelose, bet ir atskiruose formatuose. Buvo3 mėgėjiško muzikavimo ansamblių ir orkestrėlių, kurie kurdavosi miestų valsty-binėse įstaigose kaip mokyklos, ligoninės, įvairūs klubai ir pan. Tačiau nemažai tokių kolektyvų, tiesa, daugiausia atliekančių tradicinį repertuarą, buvo ir mažesnėse vietovėse kaip Mažeikių ar Akmenės rajonas. Šie ansambliai neretai ir būdavo vadinami mandolinų orkestrėliais, kadangi mandolina čia dažnai atlikdavo pagrindinį vaidmenį.

Į Lietuvą šis instrumentas galėjo atkeliauti įvairiais būdais. Tai kareiviai iš Rusijos kurie taip pat atgaben-davo ir balalaikas, taip pat atkeliaudavo įvairiais keliais ir iš Vokietijos. Taip pat daug instrumentų atkeliavo ir su imigrantais, po karo grįžusiais į Lietuvą iš Amerikos. Vis dėlto, dažniausiai užfiksuotos mandolinos yra neapolietiškojo stiliaus – gaubtadugnės. Aptikta ir muzikantų, grojančių tuo metu ypač brangiu mandolinos modeliu, greičiausiai atkeliavusiu iš Amerikos. Užfiksuota meistrų gami-nusių mandolinas ir Lietuvoje, nors ir nedaug; vienas iš jų – Petras Kochanka, kurio stilistika (kantuoti kraštai) pasireikšdavo ant daugu-mos jo pagamintų instrumentų, taip pat ir mandolinų. Mandolina buvo daugelio muzikantų mėgia-mas instrumentas, tačiau bėgant laikui ją nustelbė kiti, garsesni in-strumentai. Garsiose kapelijose, kuriose dalyvaudavo armonika, būgnas ar kiti instrumentai, man-dolina po truputį buvo nustum-ta į šalį, tačiau tai nulėmė ir kitos įvairios priežastys. Nors mandoli-na vis dar retai minima tarp lietu-vių tradicinių instrumentų, turint

8 noutr

8 noutr


10

omenyje faktus ir išlikusius šaltinius, atkeliavęs į Lietuvą, šis instrumentas užsitarnavo savo vietą ir buvo mėgiamas tiek miesto, tiek kaimo muzikantų. (8,9 nuotr).

LITERATŪRA

Nora E. Scott ,,The Lute of The Singer Har-Mose’. T Junior Research Fellow, Department of Egyptian Art. TheMetropolitan Museum of Art Bulletin 1944. p. 159-163

Paliulis S. ,,Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“ 1959.

The Diagram Group ,,Musical Instruments of the World: An Illustrated Encyclopaedia“ 1985.

Šileikienė I. Atneštiniai muzikos instrumentai lietuvių liaudies papročiuose. Lietuvių Liaudies Papročiai Vilnius 1991, p. 234-261.

Mcdonald G. ,,The Mandolin. A History“ 2015.

https://www.mandolincafe.com/archives/briefhistory.html


11

Įvadas. Kokį instrumentą turėtum pasirinkti ir kaip jį paruošti grojimui. Kaip laikyti

instrumentą ir išgauti gerą skambesį. Natų ir tabulatūrų naudojamų knygoje paaiškinimai.

Šiais laikais, apsisprendus groti muzikos instrumen-tu ir norint jį įsigyti (žino-ma, kuo geresnį), atsiveria didelė pasirinkimo įvairovė,, tačiau kartu kyla ir daugybė klausimų. Kaip pasirinkti in-strumentą ir kuris bus geri-ausias bei tinkamiausias? Jeigu jau turi instrumentą (nesvarbu, ar susiradai jį pats, ar gavai dovanų, ar paveldėjai iš vyresnių šei-mos narių) patartina jį par-odyti meistrui ar muzikan-tui, kuris galėtų įvertinti instrumento būklę, garso kokybę ir patarti ar reikalingas remontas.

Instrumento korpusas. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į instrumento korpusą: ar yra vizualiai matomų defektų – įskilimų ar deformacijų. Smulkūs instrumento korpuso įtrūkimai dažniausiai neturi didelės reikšmės skambesiui.

Postygis. Antrasis dalykas, kurį svarbu patikrinti renkantis instrumentą – postygis. Apžiūrint postygį reikia atkreipti dėmesį į skirsnius, kurie turi būti tame pačiame lygyje kaip ir postygis. Skirsnių ir postygio neatitikimas dažniausiai būdingas instrumentams, kuriais ilgą laiką nebuvo grota ir gali daryti nemažą įtaką derėjimui. Norint įvertinti, ar posty-gis ir skirsniai yra viename lygyje, reiktų išmatuoti grifo ilgį (tam galima naudoti nedidelę liniuotę). Maži skirsnių defek-tai (1-2mm) gali būti nesunkiai pataisomi, tačiau esant didesniam defektui, instrumento remontas gali pareikalauti didesnių išlaidų.

Derinimo suktukai. Taip pat reikėtų patikrinti derinimo suktukus – ar jų mechanizmai nepažeisti ir ar suktukus leng-

grifas

korpusas

tiltelis

garso skylė

skirsniaisuktukų galvutės

viršutinė deka

dvigubos stygos

Paveikslėlis 0.1 Mandolina ir jos dalys

Paveikslėlis 0.2 Instrumento patikrinimas naudojant liniuotę – tiek

nuo galo tiek iš šono


12

va pasukti. Jei pasukti sunku – pirmiausiai galima pabandy-ti užpilti kelis lašus aliejaus suktukų įsukimo vietose (šią pro-cedūrą vertinga atlikti mandolinoms bei kitiems styginiams instrumentams, kuriais grojama ir reguliariai).

Šias instrumento dalis verta patikrinti nusipirkus tiek naują, tiek naudotą instrumentą.

Stygos. Jei instrumentas tvarkingas ir tinkamas groti – stygų aukštis (tarp postygio ir stygos) virš 12-ojo skirsnio neviršys 2,5–3mm. Įsigijus seną instrumentą ypač patartina pakeis-ti jo stygas. Nors verta prisiminti, kad stygas keisti būtina ir nuolat naudojamiems instrumentams kadangi stygos praranda garso skaidrumą per apytiksliai 1-2 metus ar net greičiau. Pradedantiesiems mandolininkams rekomenduo-jama naudoti vidutinio storio stygas. Jei esate nusprendęs pats paruošti instrumentą bei pakeisti jo stygas be profe-sionalo pagalbos, patartina pasidomėti ir stygų derinimo technikomis, kurios trumpai apžvelgiamos šio leidinio sky-riuje „Instrumento derinimas ir reguliavimas“.

Mandolinos tipai. Jeigu planuojate pirkti naują instru-mentą, rinkitės tokį mandolinos tipą ar dizainą, kuris labiau-siai tiks atliekant pasirinktą muzikos stilių. Yra žinomos kelių rūšių mandolinos, skirstomos pagal instrumento korpuso formą: plokščiadugnės, plokčianugarės arba Country. Folk (tradicinės) muzikos atlikėjui dažniausiai bus tinkamos tiek apvaliadugnės, tiek plokščiadugnės mandolinos. Klasikinė apvaliadugnė itališkojo tipo mandolina pasižymi minkštu ir ilgai besitęsiančiu garsu, tačiau ji bus ir tylesnė už plokščia-dugnę mandoliną. Atitinkamai apvaliadugnės mandolinos kaina bus aukštesnė (vien dėl jos gamybos sudėtingumo) nei plokščiadugnės. Plokščiadugnė, kitaip dar vadinama portugališkąja mandolina, išgauna galingesnį garsą, o tai svarbu grojant ansamblyje. Country mandolinos taip pat yra gana populiarios, ir pastaruoju metu jomis yra gausiai preki-aujama. Tokių mandolinų kaina mažesnė, kadangi jos neturi jungties papildomam įgarsinimui, tačiau minėta mandolina skambės palyginti tyliai ir neišraiškingai dėl savo masyvaus korpuso ir tiltelio.

Brauktukas. Garso kokybei labai svarbus ir brauktukas. Labai plonas (minkštas) ir lengvai besilankstantis brauktu-kas neleis groti pilnu garsu – jis bus tylus ir neišraiškingas. Tinkamiausias brauktukas pradedančiajam groti mandolina

Paveikslėlis 0.3 Madiatoriai

Elektroniniai derintuvai palengvina instrumento derinimą,

tačiau rekomenduojama išmokti derinti ir iš klausos. Šis įgudis labai pravers

išsikrovus elektriniam derintuvui arba jo tiesiog neturint.


13

vidutinio storio ir minkštumo (0,6-0,8 mm). Toks brauktu-kas susilenkia nedaug, o užkabinant stygas išgauna pa-kankamai galingą garsą. Per storas, sunkiai besilankstantis brauktukas išgauna neaiškų garsą ir gali slysti iš muzikanto pirštų (kartais verta paieškoti brauktuko grublėtu paviršiu-mi, kuris mažiau slysta iš pirštų).

Stygų storis. Kaip jau minėta anksčiau, pradedančiajam mandolinininkui geriausiai rinktis vidutinio storio (0,10-0,38 mm.) stygas. Storesnės stygos (0,11-0,41 mm.) skam-bės garsiau, tačiau muzikantui, kuris nėra pratęs groti (o kartais net ir patyrusiems muzikantams), tokio storio stygos gali būti per ,,grubios“ ir ilgainiui žaloti pirštus, o grojimas gali tapti nemalonus.

Derinimas. Mandolinos derinimas yra toks pat kaip ir smui-ko – ploniausia (arba aukščiausia) styga yra e’. Kitos stygos iš eilės derinamos kvintos intervalais žemyn: a’ - d – g.

Mandolinos laikymas. Pradedant groti instrumentu la-bai svarbu visų pirma išmokti jį tinkamai laikyti. Svarbiau-sia, jog muzikantui laikyti instrumentą būtų patogu ir tai nereikalautų papildomo dėmesio grojant. Mandolina pa-prastai grojama muzikantui sėdint ir laikant instrumentą ant kelių. Grojant apvaliadugne mandolina, rekomen-duojama sukryžiuoti kojas, užkeliant jas viena ant kitos. Plokščiadugnės mandolinos laikymui ypatingų nuorodų nėra. Laikant bet kurio tipo mandoliną, jos grifo galas padedamas ant kairės rankos rodomojo piršto (arčiau del-no). Dešiniosios rankos dilbis instrumento korpusą šiek tiek prispaudžia prie pilvo – tokiu būdu instrumentas lieka toje pačioje pozicijoje net jeigu kairioji ranka būna trumpam paleidžiama.

Brauktukas laikomas dešinės rankos pirštais – platesnioji brauktuko dalis dedama ant rodomojo piršto (ties pirmu sąnariu nuo nago) ir prispaudžiama nykščiu. Plaštaka nes-markiai suspausta į kumštį.

Grojant dešinioji ranka ant korpuso yra padedama taip, kad brauktukas lengvai pasiektų užgauti stygas toje vietoje, ku-rioje yra garso rezonansinė anga (t. y. skylė viršutinėje de-koje, padedanti lengviau sklisti garsui), jei pasirinkta man-dolina tokią turi. Braukiant šioje vietoje yra išgaunamas turtingas ir malonus garsas. Pabandykite skambinti lais-vomis stygomis – padėkite brauktuko smailųjį galą ant dvigubų stygų (pvz., trečios stygos) ir braukite žemyn per abi stygas. Pakartokite tą patį tik braukite į viršų. Atkreipkite dėmesį į išgaunamo garso kokybę grojant skirtingose man-

Paveikslėlis 0.5 Mediatoriaus laikymas

Paveikslėlis 0.4 Mandolinos pozicija muzikantui sėdint

QR 0.1 https://youtu.be/rzyJaKCEDgU


14

dolinos stygų vietose: jei styga užgaunama arčiau tiltelio – garsas bus sausas ir aštrus, tuo tarpu grojant arčiau grifo – mistiškesnis bei sodresnis.

Tabulatūra. Siekiant palengvinti mokymąsi ir padaryti jį priimtiną visiems (taip pat ir nepažįstantiems įprastos muz-ikinės notacijos), visi pratimai ir pavyzdžiai šioje knygoje bus pateikiami lengvai suprantamomis tabulatūromis. Tab-ulatūros – tai specifinis muzikinio kūrinio užrašymo būdas paplitęs visame pasaulyje (pvz., galima remtis mandolin-cafe.com). Šis metodas atitinka folk (atliekančių tradicinę muziką) muzikantų mąstymą; dauguma senosios kartos kaimo muzikantų melodiją suvokia grafiškai-vizualiai, įsiv-aizduodami pirštų pozicijos eiliškumą (t.y., kurioje grifo vi-etoje kuris pirštas atsidurs) ir išties visai negalvodami apie tokiu būdu išgaunamo garso aukštį.

Keturios linijos tabulatūroje atitinka keturias stygas (dvi in-strumento dvigubos (t. y. to paties aukščio) stygos atitinką vieną liniją tabulatūroje). Stygos skaičiuojamos nuo plo-niausios – pirmoji styga yra iliustracijos viršuje, o atitinka-mai, žemiausioji linija vaizduoja storiausiąją stygą. Garsas, kurį reikia groti, yra pažymimas tam tikru skaičiumi ant tam tikros linijos (ką tik išsiaiškinome, kuri linija atitinka kurią stygą). Šis skaičius nurodo skirsnį, kurio vietoje kairiosios rankos pirštu reikia prispausti stygą.

Nulis (0) reiškia, jog reikia groti laisva styga, 1 – styga turi būti užspausta ties pirmuoju skirsniu, 3 – ties trečiuoju skirsniu ir t. t. Linija po figūra rodo natos ilgį – tas pats prin-cipas naudojamas ir muzikos natas žymint įprastai: kote-liais ir veliavėlėmis. Kaip ir muzikinio rašto sistemoje, čia taip pat naudojamos vertikalios linijos melodiją skirstant į taktus bei pažymint kartojimo ženklus (pvz., du taškai prie takto linijos nurodo, jog fragmentas turi būti kartojamas), taip pat kiti ženklai, leidžiantys sutrumpinti natas. Figūros, kurios atsiranda tuo pačiu metu ant daugiau nei vienos lini-jos rodo akordus – garsus, kurie turi būti grojami tuo pačiu metu. Jei reikia, galima pasitikslinti ir brauktuko judėjimo kryptį (t. y. dešinės rankos judėjimo kryptis), kuri yra nuro-dyta virš tabulatūros. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad rodyklė, žyminti brauktuko judėjimą žemyn ar aukštyn, tabulatūroje vaizduojama tarsi priešingai: kai ranka juda žemyn (braukia žemyn), naudojamas ženklas rankai judant aukštyn nau-dojamas ženklas . Toks žymėjimas yra gana komplikuotas ir reikalauja atidumo, tačiau dažniausiai būna nesunkiai įsi-menamas.

1

2

3

4

V VII

°

¢

¤

&

## ∑ ∑ ∑ ∑ ∑ ∑ ∑ ∑∑

1

2

3

4

Paveikslėlis 0.6 Postygis – tabulatūra - penklinė

Vis dėlto yra rekomenduojama išmokti skaityti muzikinę notaciją. Tokiu atveju

rasite daugiau medžiagos, kuria galėsite naudotis, taip pat kai kuriais atvejais tai

palengvina bedradarbiavimą su kitais muzikantais.

Paveikslėlis 0.7 Kairės rankos pirštai ir juos atitinkantys skaičiai


15

Pirmas žingsnis. Grojimas Re mažoro (D) tonacijoje

Gama vienoje oktavoje, pratimai braukimui aukštyn ir žemyn. Melodijų pavyzdžiai (iki oktavos apimties) , skirti formuoti kairės rankos pirštų pozicijas ir

praktikuoti braukimą į viršų bei apačią (dešinės rankos koordinacija).

Praktikuotis grojant gamas, tobulinant pagrindinius grojimo įgūdžius nėra įprastas tradicinės muzikos mokymosi meto-das, tačiau mokymosi pradžioje gamos yra geriausias bū-das išmokti pirštų pozicijas ir išgauti gerą garsą. Visų pirma, pagrokite patogiausią gamą – Re (D) mažoro. Pradėkite gro-ti ant trečiosios laisvos stygos (Re/D) ir dėliokite pirštus taip, kaip parodyta paveikslėlyje. Užgaukite laisvą stygą, tada padėkite pirmą pirštą, tuomet – antrą ir t.t. Pirštai turėtų būti dedami kiek įmanoma arčiau skirsnio, bet ne ant jo.

1.1. Re (D) mažoras – pirštuotė

Užgaukite abi to paties aukščio stygas brauktuku, braukda-mi žemyn (nurodytas ženklas ) ir aukštyn (nurodytas žen-klas ). Kiekvienas garsas turi būti pakartotas po 8 kartus, po to imkite groti kitą garsą. Kai visa seka ant 3-čios stygos sugrota, pakartokite tą patį ant 2-os stygos vėl pradėdami nuo laisvos stygos.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvienas pirštas šioje gamoje turi vietą atitinkamame skirsnyje ir nekeičia savo pozicijos: 1-asis pirštas (smilius) ant 2-o skirsnio, 2-as pirštas

Pirštų pozicija grojant Re (D) mažoro gamą

QR 1.1 https://youtu.be/Qf1t7SKEMMg


16

(didysis) ant 4-o skirsnio ir 3-čias pirštas (bevardis) ant 5-o skirsnio. Šiuo principu naudokitės grojant Re (D) mažoro tonacijoje ir melodijas. Matome, kad mandolina groti išties nėra itin sunku – lengva rasti pirštų pozicijas, leidžiančias sugroti teisingas natas. Kai įgundama groti gamą aukštyn, galima pradėti ją groti ir žemyn. Pradžioje nereiktų groti greitai, svarbiau yra sekti natas – taip, jog kiekviena skam-bėtų tiksliai ir švariai. Vėliau galima didinti pratimo tempą, o taip pat kiekvieną natą groti jau po 4 kartus vietoje 8.

1.2. Re (D) mažoro tabulatūra (4 ir 8 kartojimai).

°

¢

°

¢

°

¢

°

¢

24

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3

&##

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3

&##

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3

&##

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3

&##

0 0 0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 2 2 2 2 4 4 4 4 4 4 4 4 5 5 5 5 5 5 5 5

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

0 0 0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 2 2 2 2 4 4 4 4 4 4 4 4 5 5 5 5 5 5 5 5


5 5 5 5 5 5 5 5 4 4 4 4 4 4 4 4 2 2 2 2 2 2 2 2 0 0 0 0 0 0 0 0


5 5 5 5 5 5 5 5 4 4 4 4 4 4 4 4 2 2 2 2 2 2 2 2 0 0 0 0 0 0 0 0


· ‚ „

· ‚ „

·‚„

·‚„

Brauktuko kryptis nurodyta rodyklėmis – žemyn ir aukštyn.

Jei pirštas yra per toli nuo skirsnio, stygą reikia spausti labai smarkiai, norint išgauti švarų garsą. Jei pirštas yra per arti skirsnio

arba ant jo, garsas bus nekokybiškas ir neskambantis.

A

QR 1.2 https://youtu.be/AnmsnANOVKU


17

°

¢

°

¢

2

4

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3

&

##

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3

&

##

0 0 0 0 2 2 2 2 4 4 4 4 5 5 5 5

0 0 0 0 2 2 2 2 4 4 4 4 5 5 5 5


5 5 5 5 4 4 4 4 2 2 2 2 0 0 0 0

5 5 5 5 4 4 4 4 2 2 2 2 0 0 0 0


Svarbu sekti brauktuko judesius – pakaitomis iš vienos pusės į kitą. Ilgainiui šis braukimo žemyn-aukštyn judesys taps įpročiu ir nebereikės tam skirti papildomo dėmesio. Išmokus atlikti šį pratimą rekomenduotina jo nepamirš-ti – jis puikiai tiks pirštų miklumui lavinti prieš kiekvieną grojimą. Taip pat svarbiu įpročiu turėtų tapti pirštų pozicija. Grojant melodijas vienoje oktavoje, pirštų pozicija niekada nesikeičia: kiekvienas pirštas visuomet atsiras tame pačiame skirsnyje. Kaip jau minėta anksčiau, antrajame skirsnyje visada turi atsidurti kairiosios rankos smilius, ketvirtajame skirsnyje – didysis pirštas, o penktajame – bevardis.

Tokio pasiruošimo pakankama, kad galėtumėte išmokti ir pagroti gan nemažai gražių tradicinių melodijų. Priešin-gai nei praktikuojantis groti pratimus ir gamas, atliekant kūrinių melodijas simetriškas brauktuko judėjimas (že-myn – aukštyn) nėra įmanomas, kadangi jis priklausys nuo frazėje esančių garsų skaičiaus. Kiekviena nauja melodijos frazė turėtų būti pradedama braukimu žemyn – taip gar-sas skambės efektyviau. Vėliau brauktukas juda aukštyn-že-myn-aukštyn-žemyn-...(ir taip toliau), bet nauja frazė vėl turėtų prasidėti nuo braukimo žemyn, net jeigu paskutinė prieš tai einančios frazės nata buvo užgaunama taip pat (t. y., žemyn). Tokiais atvejais tabulatūroje rodyklėmis bus nurodyta kuria kryptimi turėtų judėti brauktukas.

Visu pirma išmokime groti daugumai dabartinių folkloro atlikėjų žinomą tradicinį lietuvių liaudies šokį su pridainavi-mais ,,Duosiu Petrui pupų bliūdą“, kuris dainuojant neretai būdavo grojamas ir muzikos instrumentais.

B


18

1.3. «Duosiu Petrui pupų bliūdą»

°

¢

2

4

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 3

Duosiu Petrui pupų bliūdą,

Tegu pučia labai dūdą.

Tyr lyr dūda dūda / 2k.

&

#

#

4

0 0

5 4 0 2 0 4

0 0

5 4 0 2 0 0 2 5 4 0 2 0 0 2 5 4 0 2 0

œ

œ œœ

œ

œœœ

œ

œ œœ

œ

œœœ œ

œ

œœ

œœœ œ

œ

œœ

œœœ

Mokantis groti naują melodiją, patartina iš pradžių išmokti groti atskiras jos dalis. Pirmiausiai išmokite groti pirmuosius du taktus ir kartokite tol, kol galėsite juos sugroti be klaidų ir sustojimų. Šioje melodijoje pirmi du taktai yra tokie pat-ys kaip ir du taktai einantys toliau, todėl išmokus groti juos galima iš karto sugroti visą pirmą kūrinio dalį. Tuomet galite mokytis antros dalies pirmus du taktus ir taip pat juos kar-toti. Vėliau galite sujungti abi kūrinio dalis – sugrosite visą kūrinį.

Naudokite tokį metodą (ypač jei mandolina pradėjote gro-ti nesenai) mokantis groti ir kitas melodijas. Svarbu prisi-minti, jog teisingos pirštų pozicijos ir nuoseklus brauktuko judėjimas mokymosi pradžioje yra žymiai svarbiau nei gre-itas tempas. Dažniausiai pasitaikanti klaida, kurios reikėtų vengti – braukimas, kai dešinioji ranka, užgaudama stygas, juda tik žemyn. Jei dešiniosios rankos įgūdžiai yra tinka-mai išlavinti, ateityje bus daug lengviau tobulėti, o taisyti neteisingą grojimo techniką yra itin sudėtinga.

Net jeigu likusioji melodijos dalis, kurią mokėtės, dar ne-skamba tobulai, tai neturėtų tapti kliūtimi pradėti mokytis dar vieną kūrinį!

Štai dar vienas Lietuvoje populiarus šokis ,,Lelenderis“, kilęs iš Žemaitijos regiono. Šiai šokio melodijai būdingas 2/4 metras.

QR 1.3 https://youtu.be/f2C-iEsFVcE


19

1.4. «Lelenderis»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

5

2

4

¤

2 3 2 3 2 2 3 2 3 2

&

#

#

¤

2 2 3 2 2 2 3 2

&

#

#

0 4 0 4 0

0 0

5 4 2 5 5 4 2 0 0 0

œ

œ

œ

œ

œ

œ œœ

œœ

œ œœ

œœ œ œ

2 2 0

5

0 0

5 4 2 5 5 4 2 0 0 0

œ œœ

œœ œ

œœ

œ

œ œœ

œœ œ œ

Mokantis šią melodiją vėl pradėkite groti atskiras, trump-esnes melodijos dalis. Tiesa, šįkart daugiau dėmesio reiktų skirti dešiniosios rankos judėjimui – braukimo krypčiai. Jau antrame takte galite pastebėti, kad bauktukas ne visuomet juda žemyn ir aukštyn pakaitomis (tai nurodo rodyklės) – kartais reikia pakeisti brauktuko kryptį numatant tolesnę melodijos seką. Šiuo atveju, minėtame antrame takte pa-togu pakartoti braukimą aukštyn du kartus iš eilės, kadangi jau grojant ketvirtą natą reikia užgauti kitą stygą, o tai pa-togiau padaryti braukiant žemyn. Nors toliau ir pasikarto-ja panašios ritminės formos melodija (jau trečiame takte), tačiau atsižvelgiant į natų išsidėstymą (ant vienos stygos), įprastos brauktuko judėjimo krypties keisti nebereikia.

Kitas šokis pasižymi kitokiu – trijų aštuntinių – metru (būdin-gu tokiems tradiciniams šokiams kaip mazurka, valsas, po-lonezas). ,,Pjoviau šieną“ yra dviejų dalių šokis, kurio antroje dalyje šokamas valsas. Valsas – labai populiarus tradicinis šokis, kurio elementų galima rasti taip pat ir daugelyje tradi-cinių figūrinių šokių. Šokdami patys šokėjai arba muzikantai dažnai pridainuoja tekstą. Trijų dalių metre dažnai pasireiškia asimetriškas ritmas, kadangi natų skaičius taktuose yra ne-lyginis, tad ir brauktuko judėjimas taktuose pakinta, nors ir grojama ta pati ritminė formulė. Tačiau sekančią dalį visuom-et reikia pradėti braukiant žemyn.

QR 1.4 https://youtu.be/NqLZgDWdWis


20

1.5. «Pjoviau šieną»

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

3

8

¤

2 3 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 2 3

&

#

#

0 2 0

4 5 4 2 0 0

2 2 2 0 0 0

5 4 2 0 0

œœ

J

œ

œ

j

œœ

œœ œ

j œ œ œœ œ œ

œœ

œœ œ

j

Pjoviau šieną per visą dieną /2k.Per visą, per visą, per visą dieną /2k.

QR 1.5 https://youtu.be/Awc3iP1eTKY


21

Antras žingsnis. Grojimas Sol (G) mažoro tonacijoje.

Gama vienoje oktavoje. Kūrinių pavyzdžiai be didelių melodinių šuolių, skirti lavinti kairės rankos pirštų pozicijas ir brauktuko judėjimo kryptis.

Dažniausiai naudojama ir patogiausia tonacija folk (tradicinės muzikos atlikėjams) muzikantams yra Sol (G) mažoras. Ši tonacija nuo Re (D) mažoro skiriasi 2-ojo piršto, kuris visuomet atsidurs ne ketvirtame, bet trečiame skirsny-je, pozicija. Taip pat Sol (G) mažoro gama prasideda nuo trečio piršto prispaudžiančio 3-čią stygą.

2.1. Sol (G) mažoras – vienoje oktavoje

Pradėkite mokytis groti šioje tonacijoje nuo gamos, ją grodami tokiu būdu: kiekvieną garsą kartokite po 8 kartus, vėliau – po 4 kartus (taip pat, kaip mokėtės groti Re (D) mažoro gamą). Pradėkite groti lėtai ir atkreipkite dėmesį į kiekvieną natą – ji turėtų būti aiški ir švari. Tuo pačiu metu sekite savo dešinės rankos judesius brauktuku. Grokite gamą aukštyn ir žemyn – taip pirštams bus lengviau pripra-sti prie naujos pozicijos.

Dar vienas aspektas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį – dina-mika. Grojant gamą, padalinkite ją ir tam tikras dalis grokite garsiau arba tyliau (pvz., grokite 4 natas garsiai, o kitas 4 – tyliai). Palaipsniui didinkite arba mažinkite garsumą kas ke-turias arba kas dvi natas. Naudokite šį metodą grojant ir Re (D) mažoro gamą.

Pirštų pozicija grojant Sol (G) mažoro gamą

QR 2.1 https://youtu.be/yrCZ7wuX8T0


22

Įtvirtinkite pištų padėtis pozicijose Sol (G) mažoro ga-moje grodami kūrinių melodijas. ,,Šiaučius kriaučius remesnykas“ – tai tradicinė polka, kurią pagrojo Vladas Žeremskis iš Radviliškio rajono (įrašas pateiktas knygos ,,Vadinkite mane sejėju“ CD priede). Iš pradžių grokite lėtai ir skaidykite kūrinį į nedideles dalis taip, kaip buvo pataria-ma ankščiau.

2.2. «Šiaučius kriaučius remesnykas»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

1.

2.

5

2

4

¤

2 3

&

#

¤

2 3

&

#

5 5

0 0 2 2 2 2 2 0 0 0 0

5 5 5 5 5

œ œœ œ

œ œ œ œ œœ œ œ œ

œ œ œ œ œ

5 5 5 5

3 3 3 3 2 2 2 2 2 0 0 2 0

5 5 5 5 5

œ œ œ œ

œ œ œ œœ œ œ œ œ

œ œœ

œœ œ œ œ œ

Šiaučius kriaučius remesnykas siuvo pačiai čeverykas / 2k.Kai pasiūvo, pamirava, apkabinis pabučiavo.

Dešinioji ranka juda pakaitomis – žemyn ir aukštyn. Vienin-telė išimtis yra paminėta jau ankščiau – nauja frazė visuom-et pradedama braukiant žemyn. Tabulatūroje tai pažymėta rodykle .

,,Malūnėlis’’ – šokis, kilęs iš Aukštaitijos, bet šiuo metu šoka-mas visoje Lietuvoje, tai vienas populiariausių šokių įvairi-ose vakaronėse, kuriam atlikti reikalingi bent keturi šokėjai.

2.3. «Malūnėlis»

°

¢

™

™

™™

™

™

™™

2

4

¤

2 2 3 2 2 3

&

#2

2 2 2 0 2 2 3 5 3 2 2 3 5 3 2 2 2

0 0 0 0

5 5

0

5 3 3 5 3 2 2 2

œ œ œ ™œ œ œœœ ™ œ œ œœ

œ ™ œ œ œ œœ œ œ œ œ œ œ ™ œ œ œ œ

™œ œ œ œ

QR 2.2 https://youtu.be/7wwt4IhRXxg

QR 2.3 https://youtu.be/WZhEbXXXGsg


23

Pateikiama dar viena melodija, kurią galima išmokti groti Sol (G) mažor tonacijoje. Polkos ritmu šokamą šokį ,,Ėjo gu-das per kiemaitį“ sudaro dvi dalys. Antrojoje dalyje atsiran-da taškuotas ritmas, kuris nėra labai sudėtingas. Vis dėlto, patartina antrąją dalį pakartoti daugiau kartų, kad nauja ritminė formulė lengviau įsisavintų. Šio šokio melodija yra sudaryta iš trijų, po 8 taktus turinčių, dalių.

2.4. «Ėjo gudas per kiemaitį»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

7

2

4

¤

2 3 2 3 2 2 2 3 2 3

&

#

¤

2 3 2 3

&

#

5

2 2 2 2 5 5 5 5 5 3 3 3 3 2 2 2 2 5 5

0

5 5 3 3

œ

œ œ œ œ

œ œ œ œ œœ œ œ œ

œ œ œ œ

œ œœ ™

œ œœ œ

3

0

5 3 3 2 2 5 5

0 0

5 3 5 3 3 5 5 2 2 2

œ

œœ™

œ œœ œ

œ œœ œ

œœœ

œ œœ œ

œ œ œ

,,Dustaras“ porinis šokis, kilęs iš Mažosios Lietuvos.

2.5. «Dustaras»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

9

2

4

¤

&

#

¤

&

#

5 5 5 5

2 5

0 0 2 3 0

5 2 3 0 2

5

0 0 2 3 0

5 5

œ œ œ œ

œ

˙œ œ

œœ

œœ

œœ

œœ

œœ œ

œœ

œœ œ

3 3 3

0

5 2 2 2 3 2 0 0 0 2 3 2 2 0 0

5 5

œ œ œ

œœ

œ œ œœœ

œ œ œœœ

œ œœ œ

œ œ

QR 2.4 https://youtu.be/SANU0DIbRGw


24

Trečias žingsnis. Tonacijos ir ritmo pasikeitimai

Skirtingi ritminiai modeliai, užpildantys ilgąsias natas. Prieštaktis – frazės pradžia, grojama užgaunant stygą brauktuku aukštyn.

Muzikantas, grojantis mandolina, turi galimybę kurti išraiškingą muzikinį charakterį, nuotaiką bei stilių. Instru-mentui, pasižyminčiam trumpai skambančia užgauta styga (šiuo atveju – mandolinai), yra įprasta ilgas natas užpildyti keliomis trumpomis natomis. Šiuo tikslu muzikantai nau-doja skirtingas ritmines formules, kurios pabrėžia šokio nuotaiką. Pabandykite sugroti Re (D) ir Sol (G) mažoro gamas, naudodami skirtingas ritmines formules.

3.1. a, b, c ritminiai modeliai

°

¢

°

¢

°

¢

°

¢

2

4

¤

2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3 2 3

&

##

¤

2 2 3 2 2 3 22 2 3 2 2 3 2 2 3 2 2 3 2 2 3 2 2 3

&

##

¤

2 2 3 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 3

&

##

¤

2 3 2 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 2 3 2 3 2 2 3

&

##

0 0 0 0 2 2 2 2 4 4 4 4 5 5 5 5

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 2 2 4 4 4 4 4 4 5 5 5 5 5 5

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

0 0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 2 2 2 4 4 4 4 4 4 4 5 5 5 5 5 5 5

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

0 0 0 0 0 2 2 2 2 2 4 4 4 4 4 5 5 5 5 5

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

A

B

C

D

utt.

utt.

utt.

utt.

QR 3.1 https://youtu.be/XYiNiJ2rbTQ


25

Šios (ir panašios) ritminės formulės gali būti naudojamos praturtinti bet kurią ilgą natą. Šis grojimo būdas turi keletą privalumų: mandolina grojamos melodijos skambesys tam-pa tankesnis, instensyvesnis (tai svarbu grojant ansambly-je); melodinė linija gali būti paįvairinama keičiant ritmin-ius modelius, - taip melodija tampa įdomesnė tiek pačiam muzikantui, tiek klausytojui.

Toliau pateikiamose melodijose yra nurodomi keli pavyzdži-ai, kuriuos galima naudoti užpildant ilgas natas (tabulatūro-je jos pažymėtos mėlyna spalva).

,,Tam ta tedri“ - šokis, saugomas LLTI (Lietuvių literatūras tau-tosakos instituto) garso įrašų duomenų bazėje, kurį pagro-jo Kazys Masaitis (Kauno apskr.), užrašė Zenonas Slaviūnas. Kūrinys pasižymi žaisminga nuotaika.

3.2. «Tam ta tedri»°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

1. 2.

7

2

4

2

4

¤

&

#

#

&

#

#

¤

&

#

#

&

#

#

0 4 2 5 4

0 0

2 5 5 4

0 0

0 4 2 5 4

0 0

œ

œœ

œœ

œ œ

œ

œ œœ

œ œ

œ

œœ

œœ

œ œ

œ

œœ

œœ

œ œ œ œ

œ

œ œ œ œœ

œ œ

œ

œœ

œœ

œ œ œ œ

2 0

5 4 4

2 2 2 0 0 0

2 2 5 5 4

0

4 4

œœ

œœ œ

œ œ œœ œ œ

œ œ

œ œœ

œ

œ œ

œ œœ œ

œœ œ œ

œ œ œ œœ œ œ œ

œ œ

œ œœ œ

œ

œ œ

QR 3.2 https://youtu.be/gsVRE34cC3Y


26

,,Kiškelis bebėgdams“ – taip pat populiarus šokis, ypač mėgstamas vaikų. Šokio metu galima pridainuoti.

3.3. «Kiškelis»°

¢

°

¢

™™

™™

™™

™™

™™

™™

1. 2.6

24

¤

&#

¤

&#

0 05 4 4

02 2

0 00 0 0 5 5

2 2

œ œ ™ œ œ œ œ œ œ œ ™ œ œ œ œ œ œ œ œ

œ œ œ œ œ

4 40 0

2 20 0

0 0 0 0 0 0 0

œ œ œ œ œ œ œ ™ œ œ œ œ œ œ œ œ

œ œ œ œ œ œ œ œ œ

Kiškelis bebėgdams,Kazokėlį bešokdams,Kiškelis bebėgdams,Kazokėlį bešokdams.

Variacijos paryškintos mėlyna spalva.

Turėkite omenyje, kad, pvz., grojant koncerte, pirmiausiai reikėtų sugroti pagrindinę melodiją ir tik kartojant pradėti ją varijuoti.

Ankščiau buvo minėta, jog kūrinį visuomet reikia pradė-ti braukiant brauktuku žemyn, tačiau pasitaiko ir išimčių. Dažnai kūriniai yra grojami pradedant prieštakčiu – neak-centuojamu garsu frazės pradžioje. Prieštaktis yra rašo-mas melodijos pradžioje atskirame takte ir dažniausiai pradedamas groti braukiant brauktuku aukštyn.

QR 3.3 https://youtu.be/oPF5PtTCJvM


27

Sekanti melodija taip pat plačiai žinoma tarp muzikantų iš įvairų Lietuvos kraštų – tai vadinamasis ,,Gimnazistų valsas“ arba ,,Studentų valsas“.

3.4. «Studentų valsas»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

5

3

4

¤

&

#

¤

&

#

7 7 7 7 5 5 5 5 3 2 0

5 2 5

2 2 2 0

5

0 2 3 3

œ œ œ œœ œ œ œ

œœœœ

œ

œ

œ œ œœœœœ

œ ™ œ ™

2 2 2 2 2 0 2 3 3 3 3 3 2 3 5 5 5 5 5

0 2 3 3

œ œ œ œ œœœ

œ œ œ œ œœœ

œ œ œ œ œœœ

œ ™ œ ™

Tradicinė valso melodija ,,Birgolio valsas“, įgrota trijų muz-ikantų iš Raseinių raj. (Žemaitijos). Jei ilgos natos nėra užpildytos smulkesnėmis vertėmis, valso melodiją sugroti elegantiškai ir išraiškingai beveik neįmanoma.

QR 3.4 https://youtu.be/HBc8V5j0acw


28

3.5. «Birgolio valsas»

°

¢

°

¢

™™

™™

1. 2.

™™

™™

™™

™™

™™

1. 2.

68

¤

&#

¤

&#

5 2 5 20

5 5 2 2 5 3 3 0 00

5 5 2 20 0

2 05 5

œ œJœ œJ

œ œ œ œ œJ

œ œ œ œ œj œ œ œ œ œ

J œ œj œ œ

jœ ™ œ ™

œ œ œ œ œ ™

0 0 0 3 05 5 5

05 3

05 3 2 5

5 5

œ œ œ œ œJ œ œ œ œ œ

J œ œJ œ œ

J œ ™ œ ™ œ ™ œ ™

œ œ œ œ œ œJ œ œ œ œ œ œ œ

J œ œ œ œ œ ™

Be abejo, tai nėra vienintelis būdas sugroti valsą. Pabandy-kite sukurti savo variantą, naudodami įvairias ritmines for-mules.

Prisiminkite anksčiau grotas melodijas ir pabandykite pra-turtinti jų skambesį smulkiomis natomis. Nepamirškite gro-jant atkreipti dėmesio į tris svarbiausius dalykus:

1) brauktukas laikomas tarp dešinės rankos rodomojo pirš-to ir nykščio, sulenktų į kumštį;

2) kiekvienas kairės rankos pirštas yra dedamas ant to pa-ties skirsnio;

3) dešinioji ranka visuomet pradeda groti brauktuku že-myn (išskyrus kūrinius, prasidedančius prieštakčiu).

QR 3.5 https://youtu.be/RJa-3U_jMEA


29

Ketvirtas žingsnis. Daugiau nei viena oktava

Grojimas naudojant kitą pirštuotę Sol (G) mažoro tonacijoje – gama ir melodijos dviejose oktavose. Staccato

Iki šiol didžiają grotų melodijų dalį sudarė viena oktava – tam, jog būtų lengviau ir greičiau išmokstami pagrindiniai principai ir būtų galima pradėti groti. Atėjo laikas kirsti tą liniją. Dabar pamėginsime pasimokyti platesnės apimties kūrinių. Abi gamos (Re ir Sol) gali būti prailginamos abe-jomis kryptimis iki dviejų ar netgi daugiau oktavų. Taip pat reikės sulaužyti taisyklę, kurios principas – kiekvienas pirštas turi tik vieną nekeičiamą poziciją. Vis dėlto, pagrind-inės pozicijos nesikeičia ir leidžia jaustis patogiai, melodi-jai grįžtant į įprastą diapazoną. Mokydamiesi toliau, susi-pažinsite su Sol (G) gamos pratęsimu, pridedant dar vieną oktavą, einant gama žemyn, taip pat su keliais naudingais garsais virš jos. Jau žinomos pagrindinės oktavos pozicijos yra pažymėtos juodai, o naujosios – mėlynai. Aukščiausia nata Si (H) turi būti grojama septintame skirsnyje nekeičiant kairės rankos pozicijos.

4.1. Sol (G) mažoras

Pastebima, jog pirštų pozicijos žemesnėje, Sol (G) mažoro, oktavoje atitinka pagrindines, Re (D) mažoro pozicijas. Šis praktiškas atitikimas daro Sol (G) mažorą mėgstamiausia tradicinių muzikantų, grojančių mandolina tonacija. Moky-kis gamą, grodamas ją aukštyn ir žemyn, kiekvieną garsą pakartodamas po 8, 4 o vėliau ir po 2 kartus.

Kekvieną kartą pradedant praktikuotis, nepamiršk apšilti pirštų praktikuodamasis

groti gamas. Kekvieną garsą sugrok po 8, 4, 2 kartus, pridėk skirtingas ritmines

formules bei dydink greitį.

QR 4.1https://youtu.be/IKDsWxUk5aQ


30

Dabar pagrokime kelias melodijas, naudodami naujas pozicijas. Melodijose turinčiose platų diapazoną, dažnai pamatysite intervalų šuolius ir būtinybę keisti stygas. Ne-paisant to, tai neturėtų pakeisti įprasto brauktuko judėjimo.

,,Šyvis“ porinis šokis, kilęs iš Suvalkijos.

4.2. «Šyvis»°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

9

2

4

¤

&

#

¤

&

#

5 5

0 2 0

5 4 2 0 0

0 0 5 5 5 3 2 0

5 5

œ œœ

œ™

œ

j

œœœ

œ œ

œ œ

œ™

œ

J

œœœœ

œ œ

5 5

0

5 3 2 0 0 0 0 5

0

5 3 2 0

5 5

œ œœ ™

œ

J

œœ

œ œ œ œ

œ™ œ

J

œœ

œœ

œ œ

Ankščiau pateiktame pavyzdyje, melodija judėjo iš pagrind-inės oktavos žemyn. Kitame kūrinyje melodija kils ir peržengs pagrindinę oktavą į viršų. Aukštesnėje pozicijoje (7-ame skirsnyje and 1-ios stygos), naudokite ketvirtą pirštą.

Šį viliotinį valsą atliko Gilioras Berdikšlis iš Ignalinos rajono.

4.3. «Už kalnų už miškų»°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

9

3

4

¤

&

#

¤

&

#

5 2 5

7 5 3 2 0

3 3 2 0

5 3 2 0

5

œ

œ

œ

˙œ

œœ

œ

˙ ™ œœ

œ

˙œ

˙œ

˙™

2 3 5

0

5 5 3 2 3 3 2 0 2 3 5 3 3 2 0 2

œœœ

˙œ ˙

œœ

˙ œœ

œœœ

˙œ ˙

œœ

˙™

Norėdamas užtvirtinti naują poziciją, pabandykite su-groti žinomas melodijas Sol (G) mažoro tonacijoje, tačiau žemesnėje oktavoje. Grojant tą pačią gamą, skirtinguose

QR 4.2https://youtu.be/5lvwGKs9RI0

QR 4.3https://youtu.be/HISkyx6sMts


31

aukščiuose (t. y. skirtingomis stygomis), pirštuotė šiek tiek keičiasi, tai matoma tabulatūroje, pavaizduotoje šio skyri-aus pradžioje. Sekite pirštų pozicijas ir pabandykite sugroti melodijas abejose oktavose.

Prieš žengdami kitą žingsnį, išmokite dar vienos grojimo technkos, kuri melodiją pavers dar įdomesne ir iškalbingesne - panaudokite staccato. Staccato - tai trumpas, staigus gar-sas. Mandolina staccato garsas išgaunamas, kai nuspaudus stygą kaire ranka, pirštas iškart lengvai atleidžiamas. Tokiu būdu pirštas vis dar dengia stygą, tačiau nebeleidžia jai toli-au skambėti. Grojant staccato ant laisvos stygos, tenka nau-doti kitą techniką – užgavus stygą, reikia iškart ją nuslopinti, naudojant bet kurį tuo metu esantį laisvą pirštą. Vis dėlto, pastaroji technika nėra itin patogi ir naudojama gan re-tai. Praktikuokis staccato grodamas gamą. Kiekvieną natą sugrok staccato ir įprastuoju būdu. Natose ir tabulatūrose staccato yra pažymėtas tašku po arba virš natos.

4.4. Grojimas stakato (staccato)

°

¢

¤

. . . . . . . .

&#

. . . .. . . .

5 5 5 50 0 0 0 2 2 2 2 3 3 3 3

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

Išbandyk naująją techniką, grodamas ,,Jadvyga“ šokio melodiją. Nudok staccato vietose, kuriose natos pažymėtos tašku.

4.5. «Jadvyga»

°

¢

™

™

™

™

2

4

¤

™ ™ ™ ™ ™ ™ ™™ ™

&

#

5 5 2 2 5 5 2 2 5 5

0

5 3 2 0 3 3 0 0 3 3 0 0 3 3 5 3 2 0

5

œ œ

œ œ

œ œ

œ œ

œ œœ ™œœœœ

œ œ

œ œ

œ œ

œ œ

œ œœ™

œœœœ

utt.

QR 4.4https://youtu.be/7pTn-g9SRdk


32

Penktas žingsnis. Daugiau nei viena oktava

Grojimas kita pirštuote Re (D) mažoro tonacijoje. Grojimas pirma styga. Legato

Pabandykime išplėsti Re (D) mažorą, išeidami už jau išmok-tos oktavos ribų. Šioje tonacijoje teks pajudėti iš iki šiol išmoktos pozicijos į abi puses. Grojant žemyn nuo įprastos pirštuotės, keičiasi trečio piršto pozicija.

5.1. Re (D) mažoras su išplėtimu žemyn.

°

¢

¤

&##

2 4 60 2 4 5

0 2 4 5

w w w w w w w w w w w

„

Praktikuokis naujai išmoktą poziciją, atlikdamas žaismingo Aukštaitiško šokio ,,Padichataras“,(jis neretai šokamas tradi-ciniuose šokiuose dar ir šiandien) melodiją.

QR 5.1https://youtu.be/FxMzlB634Y0


33

5.2. «Padichataras»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

5

2

4

¤

&

#

#

¤

&

#

#

5 4 2 0

5 5 4 2 2 0

5 5 4 2 2 0

5 5 4 2 2 0

œœ

œœ

œ œœ

œ œœ

œ œœ

œ œœ

œ œœ

œ œœ

0 2 4 5

0 0 0

2 4 6

0 2 2 2

2 4 6

0 2 4 5 4 4 2 2 0 0

œœœœœ œ œ

œœœœœ œ œ

œœœœœœœ

œ œœ œ

œ œ

Mergyt, mergyt, patrepsėk, patrepsėk,Vyžų, vyžų, negailėk, negailėk.

Grojant Re (D) mažoro tonacijoje aukštyn, jei aukščiausia nata yra Si (6-as gamos laipsnis), rankos pozicija lieka ta pati, o į pagalbą reikia pasitelkti ketvirtą pirštą. Jei melodijos di-apazonas platesnis, muzikantas turi pakeisti ant pirmos sty-gos esančią pirštų poziciją, slinkdamas pirštą nuo skirsnio prie skirsnio tam, kad sugrotų visus reikiamus garsus. Šiuo atveju nėra griežtų taisyklių pirštams keisti. Priklausomai nuo melodijos, pirštų judesiai turėtų būti dėliojami taip, kad slinkimas nuo skirsnio prie skirsnio būtų atliekamas pirmu arba antru pirštu (stipriausiais pirštais) ir kiekvienas iš jų ne-grotų daugiau nei dviejų iš eilės einančių garsų.

5.3. Re (D) mažoras 2 oktavose su pozicijų keitimais

°

¢

¤

· ‚ ‚ „ „ ‰

&##

0 2 4 50 2 4 5

0 2 3 5 7 9 10

w w w w w w w w w w w w w w w

Akademinės muzikos atlikėjai bando vengti dažno pozici-jų keitimo ir gali visą motyvą sugroti aukštesnėje pozicijo-

QR 5.3https://youtu.be/idO8A_z3WzY

QR 5.2https://youtu.be/GXLDFEbtM-k


34

je naudodami visas keturias stygas. Kiek kitokią patirtį bei požiūrį turintys tradicinės muzikos atlikėjai stengiasi kiek įmanoma pasilikti pagrindinėje pozicijoje, o aukštesnę nau-doja tik grodami pirma styga.

Valsas ,,Visos žuvys ežere plauko“ (sugrojo A. Labenskas) - kūrinys, kurį dažniausiai groja smuikininkai, tačiau taip pat puikiai atliekamas ir mandolina. Ši melodija puikiai tinka praktikuotis groti aukštesnėmis stygomis. Kaip jau buvo minėta ankščiau, grojant pirma styga aukštyn, galima laisvai pasirinkti pirštuotę, pvz. ketvirtu pirštu pasiekti papildomą natą si (žr. tabūlatūroje pavaizduotą pirštuotę).

5.4. «Visos žuvys ežere plauko»

°

¢

°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

1. 2.

8

13

6

8

¤

&

#

#

¤

&

#

#

¤

&

#

#

0 5

0 2 7 5 2

0 5

0 2 3 2 0 0 0 0 2 3 9 9 7

Œ™‰ ‰

œ

j

œœ

J

œ

œ

J

œ™

œ

œ

j

œœ

J

œœœ

œ ™ œ œ

J

œœ

J

œ

œ

J

œ™

œ ™

5 5 7 5 3 2 2

0

2 2 2 3 5 2 3 5 2 3 5 10 2

œ œ

J

œœ

œ˙ œ

œ

˙ œ œœ

œ

œœœ

œœ

œ

œ

J

œ™

2 0

5

2 0

5

0 0 0 7 7 7 7 7 10 9 9 7 5 7 5 3 2 2 2 2 2

œœœ

œœœ

˙ œ œ

œ œ

J

œ œ

J

œ

œ

J

œ™

œœœœœœ

œ œœœ œ™

Ši melodija taip pat gali būti sugrota oktava žemiau, pagrindinėje oktavoje, bet atlikimas aukštesniame registre leidžia išryškėti mandolinos tembrui ir dažnai naudojamas grojant ansamblyje.

Legato. Muzikantai ne visuomet atkreipia dėmesį į garso ilgį. Vis dėlto, grojant lyrines melodijas, labai svarbu su-jungti natas taip, jog frazės taptų sklandžios, lengvos bei

Grojant aukštesniame registre, turėtumėte vengti visus garsus groti naudojant tik vieną pirštą, nebent tikslas būtų sugroti glissando

(nepertraukiamą čiuožantį garsą).

QR 5.4https://youtu.be/scW2Z-e_by8


35

melodingos. Legato reikalauja geros rankų koordinacijos. Tam, kad natos susijungtų sklandžiai, skambanti nata (pirš-tas) turėtų likti prispausta prie skrisnio tol, kol suskambės sekanti. Brauktukas užgauna stygą, tuo pačiu metu atitinka-mai pasikeičiant kairės rankos pirštams - taip garsas nenus-toja skambėjęs. Pabandyk tai prisiminti, grodamas jau žino-mas ir besimokydamas naujų melodijų.


36

Šeštas žingsnis. Šoninių stygų naudojimas

Laisvų stygų naudojimas, siekiant sugroti pritariamuosius garsus – burdonas stipriojoje ir silpnojoje takto dalyje; grojimas dvigarsiais).

Burdonas. Mandolinos derinimas (kvintomis) leidžia pra-turtinti grojamą melodiją pritariamaisiais garsais naudojant laisvas stygas. Ši technika dažnai naudojama ir tradicinių smuikininkų. Ji gali suteikti atitinkamą nuotaiką ir užpildy-ti bendrą skambėjimą. Priešingai nei grojant smuiku, kai stryku galima išgauti nenutrūkstamą pritariamajį garsą – burdoną, grojant mandolina šis garsas tampa ritmiškesnis. Tradiciniame mandolinos grojime, šoninės stygos yra nau-dojamos sudėti akcentus frazės pradžioje arba pabaigoje, taip pat pabrėžti šokio nuotaiką. Sol (G) mažoras yra itin pa-togus šiai technikai, kadangi galima naudoti laisvas stygas G ir D, tačiau tai galima daryti ir kitose tonacijose.

,,Ant kalno karklai siūbavo“ yra sena lietuvių liaudies daina, kuri apie XX a. buvo užrašyta įvairiuose Lietuvos vietovėse, tačiau dabar plačiai paplitusi kaip šokis (kartu pridainuo-jant) bei instrumentinis kūrinys. Burdono garsai grojami kartu su melodija, naudojant Sol (G) stygą stipriojoje takto dalyje (takto pradžioje). Leiskite stygai skambėti, kol grojate melodiją.


37

6.1. «Ant kalno karklai»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

6

2

4

¤

&

#

¤

&

#

5 5

0 2 3 2 0

5

2 2 3 5

0

5 3 2 2 2 2 2 3

œ

œ œœœ

œœ

œœ

œ

œ

œ œœœ

œœ

œœ

œ

œ

œ œ œ œœ

5 5 3 2 0 0 0 0 2 3 3 2 0 2

0

5 3 5 2

œ œœœ

œ

œ

œ œ œ œœ

œ œœœ

œ

œ

œ

œ˙

œ

œ

œœ

˙

Pabrėžkite frazės pradžią (kaip parodyta pavyzdyje, es-ančiame viršuje) - šoninė styga užgaunama brauktuku ju-dant žemyn. Ritmui pabrėžti burdonas dažniausiai naudoja-mas silpnojoje takto dalyje, brauktukui judant aukštyn.

Pradėkite mokytis melodiją ,,Obelytė” lėtai, atkreipdami dėmesį į pritariamuosius garsus. Juos grokite silpnojoje tak-to dalyje, kaip pažymėta virš rodyklių. Melodijos pradžioje burdoną galima groti ir ties pirmu garsu (pažymėta skliaus-teliuose). Taip pat galima naudoti ir ankščiau išmoktą stac-cato techniką, kuri gali visiškai pakeisti melodijos charakterį.

6.2. «Obelytė»

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

2

4

¤

2 ™ 3 2 ™ 3 ™ ™ 2 ™ 3 2 ™ 3™ ™

&

#

5 0

0 2

0

3 5 5 5

5 0

0 2

0

3 5 5

0 0

0

5 3

0

2 0 0

0

0 5 3 2 0

7

5

œ

œ

œœ

œ

œœ

œ

œ œ

œ

œ

œœ

œ

œœ œ

œ œœ

œ

œ

œ

œœ œ

œ

œ

œ

œ

œœ

œ

œœ

Daug praktikuojantis ir įgavus įgudžių laisvai naudoti pritar-iamuosius garsus - burdoną, tai taps gražia išraiška, kuri yra įprasta tradicinėje muzikoje. Bandykite pritaikyti šią tech-niką kiek įmanoma dažniau, taip pat atlikdami ir ankščiau išmoktas melodijas.

Panašiai, kaip ir burdoną, grojamą laisvomis stygomis, pritariamuosius garsus galima groti ir prispaustomis sty-

QR 6.1https://youtu.be/o4mw9UH_PHo

QR 6.2https://youtu.be/R8tmnkS73vo


38

gomis. Dvigarsiai (garsai, grojami užgaunant dvi dvigubas užspaustas stygas) yra naudojami dažnai, tačiau tik tam tikrose melodiniuose fragmentuose ir pozicijose, kurios yra patogios šiai technikai (kartais tai tiesiog keli garsai arba akordas melodijos pradžioje).

6.3. «Paduškėle paduškele»

°

¢

™

™

™

™

2

4

¤

&

#

0

0

3 2 0

5

0

0

3 2 0

5

0

5

0 2 3

0

0

5 5 3

0

5 3 2 3 2 0

5

0

0

0 3 2 0

0

5 5

œ

œ

œ

™

™

™œœœ

œ

œ

œ

™

™

™œœœ

œ

œœœœ

œ

œ

œ œœ

œ ™

™œœœ

œœœœ

œ

œ

œ

œœœ

œ

œ œ

Dvigarsiai dažnai gali būti sujungiami su burdonu (užgaunant trečią laisvą stygą).

Sekančiose melodijose dvigarsiai ir burdonai nebus žymimi, tačiau pastebėję patogią poziciją, bandykite šią techniką taikyti savarankiškai. Grojant ansamblyje, reikia klausytis aplinkinių instrumentų, kad tarp jų neatsirastų disonanso.

Prisimink – per daug ne visuomet yra gerai. Kaip ir visos kitos

muzikinės expresijos, burdonas neturėtu būti naudojamas

labai dažnai.

QR 6.3https://youtu.be/uNen27P7r5E


39

Septintas žingsnis. Kitos tonacijos ir pozicijos

Grojimas La (A) mažore ir Do (C) mažore, kūriniai su pasikeičiančiomis tonacijomis

Be ankščiau išmoktų gamų yra ir kitų, prasidedančių laisvą-ją styga. Tradiciniai muzikantai šias tonacijas renkasi retai, tačiau jos bus naudingos esant poreikiui kūrinį transpon-uoti dainininko patogumui arba adaptuoti kad būtų gali-ma groti kartu su kitais instrumentais. Jei naudojate įprastą Re (D) mažoro pirštuotę ant antros stygos, gausite La (A) mažorą. Grojant La (A) mažorą žemyn, teks išmokti naujas pozicijas, kai 3-ias pirštas atsiranda ant 6-to skirsnio. Nau-dokite metodą, apibūdintą penktame šios knygos žingsny-je tam, kad sugrotumėte aukštesnes natas ant 1-sios stygos (jei būtina).

7.1. La (A) mažoro gama

Mokėjimas groti La(A) mažoro tonacijoje bus itin naudin-gas, jei teks groti kartu su rusiška dvieile diatonine armon-ika ,,Chromka“, kuri yra neretai naudojama tradicinių muz-ikantų ir dažniausiai yra suderinta šioje tonacijoje.

QR 7.1https://youtu.be/0yuIdnfpk_Q


40

Grokite šokį neskubėdami. Atkreipkite dėmesį į mediatori-aus braukimą pereinant nuo vienos stygos ant kitos.

7.2. «Siunte marę į žagarę»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

1. 2.

™

™

™

™

™

™

™

™

1. 2.

6

2

4

¤

&

#

#

#

¤

&

#

#

#

œœ

œ

œ

œœ œ

œœ

œ

œ

œ

œ

œœ œ

œœ

œœ œ

œ

œ œ œœ

œ œœœ

œ

œ

œ

œ

œœ œ

œœ

œœ œ

Do (C) mažoras prasideda nuo 4-os stygos ir pasižymi panašia į Sol (G) mažoro pirštuote, tačiau šiame registre gar-sas nebėra toks ekspresyvus, todėl Do (C) mažoras dažnai pradedamas groti ant 2-os stygos ir grojamas aukštesnėse pozicijose. Šiuo atveju 1-asis pirštas keičia savo įprastą poziciją.

7.3. Do (C) mažoro gama

°

¢

¤

‚ ‚ „ ‰

&

50 2 3 5

0 2 3 50 1 3 5 7 8

w w w w w w w w w w w w w w w

QR 7.3https://youtu.be/iSxPjXDaCdQ

QR 7.2https://youtu.be/MMsFqjYzO7o


41

Šokis ,,Šeinis“ - tai Žemaitiškas šokis, XX a. užrašytas Zeno-no Slaviūno. Nors originaliai ir buvo užrašytas kaip vokalinis kūrinys, šiuo metu yra grojamas ir šokamas tradiciniuose šokiuose.

7.4. «Šeinis»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

™

1. 2.

5

2

4

¤

&

¤

&

5

3 3 3

0

5

3 3 3

0 0

5

3

2 5 3 3

œ

œ œ œ

œ

œ

œ œ œ

œ œœ

œ ™

œ

œœ œ

5

5

3 3

0 3 0

5 5

0 1

5 3 3

0

3 3 3 3

œ

œ

œ œ

œ

œ

œœ œ

œœ

œœ œ

œ

œ œ œ œ

Pabandykite šioje tonacijoje sugroti (transponuoti) ir kitus, jau ankščiau išmoktus kūrinius.

Tradicinėje muzikoje dažnai skirtingos melodijos dalys suskamba skirtingose tonacijose. Tokia struktūra atsiranda kelių dalių (dvigubų arba trigubų) kadrilių šokiuose, taip pat ir įvairiose polkose. Šiuose kūriniuose pirštuotė keičiasi priklausomai nuo melodijos dalių.

QR 7.4https://youtu.be/qz_U54ZwYAA


42

,,Kalvių polka“ turi dvi dalis. Pirmoji grojama Do (C ) mažoro, antroji – Re (D) mažoro tonacijoje.

7.5 «Kalvių polka»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

1. 2.

™

™

™

™

™

™

™

™

1. 2.

6

2

4

¤

&

#

#

¤

&

#

#

3 0

3

0

5 2

5

2 3 0

0 0 5

2 5

5

2

5

œ

œ

œ

œœ

œ

œ

œœ

œ

œ œ

œ

œ

œ

œ

œ

œ

0 0 2 4 5

2 5 3 5 3 2 0 0 2 3 2 0

5 5 5

2

5

œ œœ

œœ

œ

œœœœœœ œ

œœœœœ œ œ

œ

œ

Gali atsitikti taip, kad viena iš melodijos dalių skambės ir mi-noro tonacijoje. Apie tai bus kalbama vėliau.

QR 7.5https://youtu.be/8odKck5oYwE


43

Aštuntas žingsnis. Minoras ir chromatiniai garsai

Gero tradicinio muzikanto repertuarą sudaro tiek mažo-rines, tiek minorines melodijas turintys kūriniai. Minoriniai šokiai ir romansai dažnai yra susiję su slavų muzikos įtaka, bet tikrai ne visi. Kaip ir mažorinėse melodijose, grojant mi-norines, muzikantai taip pat dažniausiai renkasi laisvas sty-gas turinčias tonacijas, kurios yra patogesnės – Mi (E), La (A) ir Re (D) minorines tonacijas. Minoro ypatumas yra tas, jog priklausomai nuo gamos formos, 6-as ir 7-as laipsniai gali būti paaukštinami. Tai reiškia, jog tam tikri garsai gro-jant aukštyn ar žemyn gama, turi būti grojami skirtingomis pozicijomis. Šiuo atveju grojant įprasta pozicija, reikės nau-doti du (šalia esančius) skirsnius, vienam pirštui.

8.1. Melodinis Mi (E) minoras

°

¢

¤

· ‚ „ „ ‚

&#

2 4 50 2 4 6

0 05 3 2 0

5 4 2

w w w w w w# w# w w wn wn w w w w w

Pagrindinė gamos oktava pavaizduota grifo schemoje, visa melodinė linija – juodai, tačiau dažniausiai naudojami garsai aukštyn ir žemyn – mėlynai. Pozicijos, atitinkančios garsus, einančius gama aukštyn, nurodytos rodyklėmis dešinėn, o einant gama žemyn – kairėn. Šiuos garsus atitinkančios pirštuotės surašytos ir tabulatūroje.

Tradicinis Lietuvių liaudies šokis ,,Šleiva kreiva karvė“ groja-mas tiek mažoro, tiek minoro tonacijose. Šiuo atveju išmok-ime minoro versiją.

QR 8.1https://youtu.be/eog3zuBRj6M


44

8.2. «Šleiva kreiva karve»°

¢

°

¢

™

™

™

™

7

2

4

¤

&

#

¤

&

#

4

2 2 1

4 4

4 4 5 4 2 2

2 2 3 0

œ

j

œ œ

j

œ#

œ œ

jœ œ

j

œ™

œœ œ

jœ œ

J

œ

œ

0 3 3 2 0

5 5

2 2 0

5 4 4

2 0

5 4 2 2

œ

j

œ œ

J

œ™

œœ œ

j

œ œ

J

œœ

œ œ

œœ

œœ

œ œ

Ta pati Re (D) ir Sol (G) mažorų pirštuotė gali būti naudoja-ma, mokantis naujas tonacijas. Mi (E) minoro pagrindinės oktavos pirštuotė, naudojama ant 4-os stygos, virsta La (A) minoru, o ant 2-os stygos – Si (H) minoru.

Taip pat galite naudoti Re (D) minoro pirštuotę grodami nuo 4-os stygos, taip gausite Sol (G) minorą, o nuo 2-os sty-gos La (A) minorinę tonaciją.

Tarp tradicinių lietuvių šokių yra tokių, kurių viena dalis atliekama vienu ritmu, o kita - kitu. ,,Monetų valsas“ – dar vienas tradicinis lietuvių liaudies šokis, kurio pirmoji dalis grojama lėtame 2/4 tempe, o antroji – atliekama įprastu valso ritmu. Taip pat atsiranda, jau ankščiau minėtas mi-noro ir mažoro pasikeitimas: pirmoji dalis – minorinė, antro-ji – mažorinė. Tačiau tonacijos pasikeitimas antroje dalyje, pirštų pozicijai grojant pagrindinę melodiją įtakos neturi. Tonacijų pasikeitimas, šiuo atveju, yra svarbus žmonėms, grojantiems pritarimą.

QR 8.2https://youtu.be/o0pqhMy_Wrw


45

8.3. «Monetų valsas»

°

¢

°

¢

°

¢

™

™

™

™

1. 2.

™

™

™

™

11

1. 2.

16

2

4

3

8

3

8

¤

&

b

UU

b

b

¤

&

b

b

¤

&

b

b

b

U U U U

0

5 3 2 0 5 0 5

0 1 0

5 3 2 0 2 3 2 0 0 2 3

œœœ

œœ

œ

œ

œœ

˙œœ

œœ

œœœœ

˙ ˙œœ

1 1 1 1 1 0

5

0 0 0 0 0

5 3 5 5 5 5

œ œ œ œ œœ

œœ œ œ œ œ

œœ

œ œ œ œ

5 3 5

0 0 0 0 0

5

0

5 3 2 3 3 2 0

œœ

œœ œ œ œ œ

œœ

œœ

œœ œ

œœ ™

Chromatiniai garsai – tai tokie garsai, kurie nepriklauso at-liekamo kūrinio tonacijos garsams. Jie būdingi minorinėms melodijoms, tačiau taip pat pasitaiko ir mažoro tonacijose. Grojant tokias melodijas, būtina nukrypti nuo standartinės pirštuotės ir rasti patogiausią jos sprendimą kiekvienoje situacijoje. Kartais yra pravartu pakeisti pozicijas, o kartais šliaužti pirštu iki kito skirsnio naudojant tą patį pirštą.

Tai yra šios knygos pabaiga. Jei įdėjote pakankamai pastangų mokydamiesi pateiktą medžiagą ir studijuodami joje aprašytas technikas, mokytis groti kitus tradicinės muz-ikos kūrinius bus vienas malonumas. Skirtingos grojimo technikos jums leis jaustis tvirtai grojant su kitais muzikan-tais. Viskas ką reikia daryti – toliau praktikuotis ir tobulėti, gerinti grojimo tikslumą, koordinavimą kuriems lavinti pui-kiai tinka paskutinis šios knygos pavyzdys. Grokite šį šokį kaip pratimą, vis didindami greitį, atkreipdami dėmesį į pozicijas, brauktuko judėjimo kryptis, natų tikslumą ir taiky-dami išmoktas technikas.

QR 8.3https://youtu.be/3K8CS3Qsve4


46

8.4. «Šapnagių polka»

°

¢

°

¢

™

™

™

™

1. 2.

™

™

™

™

™

™

™

™

1. 2.

6

2

4

¤

&

#

¤

&

#

5 2

5 5

2 5 3 3 2 3

5 2

5 5

2 5 3 3 2 0 5 3 3

œ

œ

œ œ

œ

œœ œ

œœ

œ

œ

œ œ

œ

œœ œ

œœ

œœ œ

2 5 2 5 2 5 3

0

3

0

3

0

5

2

5

2

5

2 3 3 3 2 0

5

3 3 3

œ

œ

œ

œ

œ

œœ

œ

œ

œ

œ

œœ

œ

œ

œ

œ

œœ œ œ

œœœ

œ œ œ

I QR 8.4https://youtu.be/usaCpylSNbY


47

Pielikumi

Grifo schema bei pozicijos skirtos sugroti visus garsus.

fa#solmi fa sol la si do re mi

la si do re mi fa sol la

re mi fa sol la si do re

sol la si do re mi fa sol

la#si

re#mi

sol#la

la#si

sol#la

do#re

fa#sol

la#si

re#mi

sol#la

do#re

la#si

re#mi

do#re

fa#sol

re#mi

sol#la

do#re

fa#sol

0 I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

1.

2.

3.

4.

1.

2.

3.

4.


48

Instrumento derinimas ir reguliavimas.

Geras muzikantas turi žinoti kaip suderinti instrumentą. Tai padaryti reikėtų prieš pirmąjį kartą grojant mandolina, kai stygos yra pakeistos. Tačiau svarbu ir prieš kiekvieną grojimą patikrinti kaip dera instrumentas, ypatingai turint abejonių dėl jo skambesio. Visų pirma, derinant mandoliną, reikia patikrinti kaip skamba oktavos. Pradėkite nuo La (A) stygos. Labai švelniai prispauskite stygą apytiksliai ties jos viduriu ( ties maždaug 12-tu skirsniu). Jei styga nėra iki galo prispausta, išgausite natūralų obertoną, kuris skamba okta-va aukščiau nei laisva styga. Paklausykite, kaip skamba lais-va styga. Tuomet kaip ji skamba švelniai prispaudus ties jos viduriu. Pagrokite laisvą ir prispaustą stygą pakaitomis kelis kartus: abu garsai turėtu būti to paties derėjimo (tas pats garsas, tik vienas žemai, o kitas oktava aukščiau) ir skambėti švariai. Jei viršutinioji nata (girdima prispaudus stygą) yra per aukšta, tiltelį reikėtu patraukti šiek tiek toliau nuo grifo, o jei nata per žema - tiltelį reikėtu patraukti truputi arčiau grifo. Antrasis dalykas kurį turėtumėte padaryti, – palyginti oktavas/unisonus tarp kitų stygų. 1-oji styga nuspausta ties 5-tu skirsniu išgaus natą, oktava auktesnę nei 2-sios laisvos stygos užgaunama nata. 2-oji styga nuspausta ties 5-tuoju skirsniu išgaus natą oktava aukštesnę nei 3-sios laisvos sty-gos užgaunama nata ir t.t. Panašiai išgaunami ir unisonai. 2-oji styga, nuspausta ties 7-tu skirsniu, atitiks 3-čią laisvą stygą ir t. t. Jei šios natos tarpusavyje nedera (tai gali sukelti postygio deformacija), reikėtų rasti optimalų derėjimą tarp laisvų stygų, oktavų ir kvintų bei unisonų, kad, galėtumėte išgauti mūsų klausai priimtina skambesį, net jeigu jis ir nėra visiškai tikslus.

Ilmārs Pumpurs, Teresė Andrijauskaitė


Redaktorius: Erika Matiejūnaitė

Maketuotoja: Sandra Lipska

Viršelio fotografijos autorė: Arita Strode-Kļaviņa

Visa mokymosi medžiaga nemokamai prieinama interneto svetainėje www.muzikanti.lv

Perspausdinimas ar bet koks kitas medžiagos ar jos dalių naudojimas leidžiamas tik gavus autoriaus leidimą.

© Ilmārs Pumpurs, Teresė Andrijauskaitė 2018

Projektą parengė NGO “Skaņumāja“, remiama “Erasmus+“programos.* Džiaugiamės galėdami pasidalinti knygų

serija “Grojimas tradiciniais Baltijos regiono instrumentais“, kurią išleidome bendradarbiaudami su NGO “Skaņumāja“ (Latvija),

“Virbel“ (Estija) ir “Utenos etninės kultūros centro“ (Lietuva) liaudies muzikantais ir mokytojais.

Šio projekto tikslas – padėti išsaugoti specifinį šio regiono grojimą instrumentais ir skatinti veiksmingų mokymosi metodų,

pritaikytų būtent grojimui tradiciniais instrumentais, naudojimą. Šia medžiaga gali naudotis ir žmonės be ankstesnio muzikinio

išsilavinimo, o elektroninės knygos prieinamos visiems besidomintiems

* Projektas “Transfers of the traditional instrument play training methodology’s good practices” (2016-1-LV01-KA204-022669)

tradicinis grojimas mandolina · 2018-12-27 · tradicinis grojimas mandolina. 2. apie knygą . Ši...

Documents