Teodoras ’SHnotrubaš'7243 So. Aibeny Avė.,Chicago, III. 60629

--------- THE LITHUANIAN NATIONAL NEVVSPAPER-----------

6907 Superior Avenue, Cleveland, Ohio 44103.Telephone: 431-6344

VOL. UI Kovas - March 1, 1967 Nr. 25

, TAUTINES MINTIES LIETUVIU LAIKRAŠTIS

TUO TARPU EUROPOJE...GALIMAS WASHINGTONO-MASKVOS SUSITA­RIMAS DĖL ATOMINIŲ GINKLŲ NEDAVIMO KITOM VALSTYBĖM SUKĖLĖ NAUJO NERI­MO IR GRĖSMĖS VOKIETIJOS KOALICINEI VYRIAUSYBEI. — DAUGELIS VOKIEČIŲ JĄ

LYGINA SU VERSALIO DIKTATU’.

-------- VYTAUTAS MEŠKAUSKAS ---------

Galimas sovietų - amerikiečių susitari­mas dėl atominių gink­lų neišplatinimo iššau­kė naujos ’Jaltos’ vai­duoklį. Vokiečių finan­sų ministeris ir Bava­rų krikščionių socialų partijos vadas Franz- Josef Strauss, kalbė­damas su neseniai Bon- noje viešėjusiais britų premjeru Wilson ir už­sienio reikalų ministe- riu Brown, siekiamą su­tartį pavadino nauju Versaliu: "Das ist ein neues Versailles, und zwar eines von kosmis- chen Ausmassen". (Tai yra naujas Versalio (dik­tatas) ir būtent kosmi­nio masto). Po to kilu­siam karštam ginče Brown pavadino tokįsamprotavimą 'nesą­mone*. O kai Harold Wil- son pasiteiravo savo sta­lo kaimyną socialdemo­kratų frakcijos Bonnos

IŠ VISO PASAULIO

* NEATSIŽVELGIANT į žiau­rias ir vis daugiau gyvybių pa­reikalaujančias kovas Vietna­me, kur JAV karių skaičius ne­trukus sieks 1/2 milijono vyrų, daugelis JAV spaudos vedamųjų rodo džiaugsmą "šiltesneatmos­fera", pučiama tam tikrų vėjtj iš Rytų... Tuose vedamuose pri­simenama šaltojo karo ledinė siena, kurią dabar pradėjo tirp­dyti vis plačiau užsimezgą ry­šiai su Sov. S-ga ir jos sateli­tais. Rumunijos ir Bonnos dip­lomatinius ryšius seka Ispa­nijos ir Sov. S-gos laivyninkys- tės sutartis. "Fašistinė Ispani­ja", suteikdama vis daugiau laisvių savo gyventojams, einan ti liberalizmo link... siekdama užmegsti konsularinės sutartis su Lenkija, Vengrija ir Čeko­slovakija. Anglija ir Sov. S-ga, po Kosygino vizito, susitarė glaudžiau bendradarbiauti ir jau pasidalino -- Baltijos valstybių auksu.

Prie viso to jungiamas jau­nojo respublikonų senatoriaus Charles H. Percy karštas krei pimasis į visus respublikonų ko­legas senatorius balsuoti už konsulą r inę sutarti, nes "žiūrė­ti 1 ją 20 metų senumo nega­tyvizmu šiuo metu jau nebetin­ka".

* Š. VIETNAMO upės užminuo­jamos iš JAV lėktuvų išmeta­momis minomis. Tuo tarpu upių žiotys, vedančios į pagrindinius uostus, neužminuojamos.

* JAV KARIUOMENES pa­truliai, prisiartinę prie "neut­ralios" Cambodijos sienos, stebėjo, kaip per tą sieną ra­miausiai žygiuoja komunistinių karių daliniai. Ten jie randa prieglaudą bėgant nuo didesnių sugidūrimų su atakuojančiais JAV daliniais.

Už tat didesnių ofensyvų me­tu retai kada susiduriama su stambesniais komunistų dali­niais. Numatytose vietose ran­damos tuščios slėptuvės, ur­vai, tuneliai.

seime vadą Helmut Schmidt, ar tai esanti 'oficiali’ vyriausybės nuomonė, tas atsakė dip­lomatiškai: "Tur būt ne- veltui kancleris ir už­sienio reikalų ministe­ris iki šiol tuo reikalu visai tylėjo. "

Garsiai už tai kalbė­jo buvęs kancleris Kon- rad Adenaueris neseniai lankydamasis Ispanijo­je. Ten jis pareiškė, kad galimas susitarimas gresia visą Europą ''pa­versti politiniai ir ūki­niai bejėge ir be jo­kios įtakos".

Savaime aišku, kad to­kioje atmosferoje britai nedaug ką galėjo laimė­ti savo priėmimo į Bendrąją Europos Rin­ką reikale. Wilsonas suBrown norėjo prašyti stipresnio vokiečių spau­dimo į de Gaulle, kad tas nepavartotų savo veto, tačiau kancleris Kiesin- geris jiems paaiškino, kad jis dėl to nenori ga­dinti besitaisančius pran­cūzų - vokiečių santy­kius. Britų prisidėjimo klausimas reikalaująs ilgesnio laiko ir daug kantrybės. Žinia,de Gaul­le to atominio susitari­mo galimybių akivaiz­doje gali vokiečiams pa­sakyti: "Ar aš nesakiau, kad amerikiečiais negali­ma pasitikėti".

Kaip ten būtų, numa­tyti atominiai susitari­mai dar prieš jų įsiga­liojimą jau sudaro rimtą pavojų koalicinei Vokie­tijos vyriausybei.

Tai atsiminus, darosi labai įdomus Kosygino pareiškimas Londone, kad vokiečiai, nori ar nenori, turės prisidėti prie atominių ginklų ne­išplatinimo (nonprolifi- ration) sutarties. Lon­done įvykusioje spaudos konferencijoje Kosygi­nas į Spiegelio korespon­dento klausimą rusiškai atsakė: "Mes esame ab­soliučiai nusistatę prieš atominių ginklų išsipla- tinimą... Paskutiniai pa­sitarimai šiuo reikalu rodo, kad mes galėsime greitai kalbėti tuo rei­kalu viena kalba". Dėl tos vietos nėra jokių dis­kusijų. Nesusipratimo ir ginčų sukėlė tolimes­nis Kosygino pareiški­mas. Pagal oficialų Ko­sygino vertėjo Viktoro Suchodrevo vertimą, so­vietų premjeras pabrė­žė: "Federalinė Respu­blika (Vakarų Vokietija), ar ji norės ar nenorės, turės pasirašyti, nes mes neleisime Federa- linei Respublikai įsigyti atominių ginklų".

Tuo tarpu pagal Reu-

terio agentūros užrašą į magnetofoninę juostą, Kosyginas rusiškai pa­reiškė: "Sutartis bus pa­sirašyta, ar Federalinė Respublika norės ar ne­norės". Kitaip sakant, jos parašas nebūtinai bus reikalingas.

Įdomu, kad pradėjus aiškintis, ką iš tikro Ko­syginas pasakė, sovietų Tass agentūra oficialiai paskelbė, kad Kosygi­nas pareiškęs: "Liečiant feder alinę Respubliką, dėl to reikia pasakyti: ji turės, nepaisant ar no­rės ar nenorės,prisidė­ti prie sutarties dėl (ato­minių ginklų) neišplatini­mo".

Tas reikštų, kad sovie^ tai apsisprendė laikytis griežtesnės versijos. Ko­dėl? New York Times bendradarbis Tom Wic- ker aiškina, kad sovietai nori sąmoningai iššauk­ti galimai didesnį sumi­šimą Vokietijoje, gerai žinodami, kad vokiečiai šiaip ar taip su ta su­tartim turės sutikti. Esąsovietams norisi vokie­čių pasipriešinimo tam, kad įrodžius savo pro­pagandos apie vokiečių revanšo norą teisingu­mą ir, galimas daiktas, dėl to, kad apstabdyti prasidėjusį Vakarų Vo­kietijos sovietų sateli­tų santykių gerėjimą, Antroji prielaida var­giai atitinka tikrovę, nes sovietai turi pakankamai priemonių tą santykių ge­rėjimą laikyti savo griež­toje kontrolėje. Pirmoji prielaida, atrodo, gali daugiau atitikti tiesai.

* VILNIŠKE VALDŽIA nutarė kelią iš Klaipė­dos į Nidą laikyti tu­ristiniu keliu ir pavedė Automobilių transporto ir plentų ministerijai jį atitinkamai sutvarkyti, pritaikyti ir autobusų su

ALT pirmininkas Antanas J. Rudis, vasario 16 d. dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 49 mėty paminėjimo iškilmėse JAV Atstovų Rūmuose. Ta proga jis su kitais lietuviais aplankė spe- akerį John McCormack ir kongresmaną D.J. Flood, pravedusj minėjimą. Nuotraukoje iš kairės: dr. K. Bobelis, Marija Rudienė, ALT pirmininkas A.J. Rudis, speakeris John McCormack, kongresmanas D.J. Flood, msgr. J. Kučingis, I. Kriaučeliūnienė ir dr. L. Kriaučeliūnas.

Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas Antans J. Rudis vasario 16 d. lankėsi Washingtone, kur dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo paminėjime ir liudijo Senato Užsienio Komitete prieš konsularinės sutarties patvirtinimą tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Nepriklausomybės minėjimai jau eilė metų yra surengiami Senate ir Atstovų Rūmuose Amerikos Lietuvių Tarybos pastangomis.

Ta proga aplankė JAV Viceprezidentą Hubert H. Humphrey, {teikdamas savo liudijimo kopiją, as­meniškai paaiškindamas sutarties neigiamas puses JAV ir pakalbėjo kitais Lietuvą liečiančiais rei­kalais.

Nuotraukoje yra iš kairės: Msgr. J. Kučingis, Los Angeles šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebo­nas, kalbėjęs maldą Atstovų Rūmuose, Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas A.J. Rudis ir svečiai visuomenės veikėjai nuvykę paklausyti istorinio liudijimo Senate dėl konsularinės sutarties -- dr. L. Kriaučeliūnas, dr. K. Bobelis ir Edw. McElroy, radijo stoties WJJD direktorius iš Chicagos.

VASARIO 16 PROGA PRIĖMIMASLIETUVOS PASIUNTINYBĖJE

Vasario Šešiolikto­sios proea Lietuvos At­stovą J. Kajecką pasvei­kino kortelėmis einąs Valstybės Sekretoriaus pareigas, Valstybės Sek-

sisiekimui. Tam 45 kilo metrų (apie 27 mylių) keliui sutvarkyti davė laiko — trejus metus.

Tiek pat laiko davė ir Nemuno laivininkystės valdybai pastatyti Vilniu­je paviljoną su prieplau­ka ir tris lengvo tipo stogines su prieplauko­mis Neryje, kur sustoja laivai tarp Vingio parko ir Verkių. (ELTA)

retoriaus Padėjėjai, Am. basadorius - at - Large William Averell Harri- man, Ambasadorius Pro­tokolo Šefas ir eilė kitų aukštųjų Valstybės De­partamento pareigūnų.

***Į Lietuvos Atstovo ir

ponios O. Kajeckienės suruoštą priėmimą Lie tuvos Pas-bėje atsilankė ir asmeniškai sveikino su Vasario Šešioliktąja- Ambasadorius JamesVV. Symington, Protokolo Šefas, Valstybės Sekre­toriaus Padėjėjo pava­duotojas Europos Reika­lams ir Ponia Walter Sįoessel, Jr., Valstybės. Sekretoriaus Padėjėjo

pavaduotojas, Adminis­tracijos reikalams Mi- chel Cieplinski su žmo­na, buvęs Valstybės Pa- sekretoriaus Adminis­tracijos reikalams Loy Henderson, Baltijos vals • tybių skyriaus viršinin­kas Homer R. Phelps, Jr., buvęs Valstybės De­partamento Rytų Euro­pos Skyriaus direktorius Harold Vedeler su žmo­na, buvę Baltijos valsty­bių skyriaus viršininkai Irvihg I. Schiffman ir Al- ton L. Jenkens su žmo­nomis bei protokolo pa­reigūnė ponia Siemens- ki su vyru, buvusiu kon- gresmanu. Taip pat pri- ėmiman atsilankė ponia Arthur Lane, kurios vy­ras buvo JAV Ministe­ris Baltijos valstybėms.

Iš JAV Kongreso į pri­ėmimą atsilankė kon­gresmanas J. Rooney (N. Y. atstovas, Committee on Appropriations na­rys) su žmona, kongres - manas Monagan (Conn.), ponia Murphy, kongres- mano (Illinois) žmona, Senato kapelionas Dr. Frederick Brown Har- ris su žmona.

***Iš Diplomatinio Kor­

puso dalyvavo — Bolivi­jos Ambasadorius prie Amerikos Valstybių Or­ganizacijos Washingto- ne ir ponia de Medina (kilimu — lietuvaitė), Liuksemburgo Amba­sadorius ir ponia Stein- metz, Trinidad - Toba­go Ambasadoriaus žmo­na Lady Clarke, Rwanda Chargė d’Affaires, Ivo- ry Coast, Vietnamo, Pie­tų Korėjos ir Latvijos at­stovai su žmonomis, Vo­kietijos Ambasados Mi­nisteris Baronas Her-^ bert A. von Stackel- berg su žmona, tos pa­čios ambasados Sekre-

(Nukelta į 2 psl.)

Nr. 25 — 2 DIRVA 1967 m. kovo 1 d.

Hitleris ir kiti • •• (3)Melitta Wiedemann,

ilgametė nacių propa­gandos ministerio Goe- belso sekretorė, o vėliau aukšta pareigūnė tos mi­nisterijos antikomiter- no skyriuje, sugalvojo, kad Vlasovo armijos įkū­rimą įgalinti galėtų tik SS. Tam reikalui ji savo tėvų bute suvedė Vlaso- vą su SS-Gruppenfuehre- riu ir Galicijos guberna­torium Waechteriu. Tam

labai

Priėmimas pasiuntinybėje...

(Atkelta iš 1 psl.) torius Arthur’ K. Koeh- ler su žmona, Jamaicos Ambasados Ministeris Patarėjas Smith su žmo­na ir Latvijos Pas-bės Patarėjas Dr. A. Din- bergs su žmona.

**♦

Apaštališkąjį Dele­gatą prėmime atstova­vo jo padėjėjas Msgr. Brambillia. Be to, pri- ėmiman atsilankė — Msgr. Martinez, prela­tas J. Kučingis, Msgr. Thorning, pastoriai P. Dilys, Veinbergs, kuni­gai - Gerhardt, Ruppert ir rabinas Stanley Rabi- nowitz»

***Priėmime dalyvavo

ALTarybos PirmininkasA. Rudis su žmona, bu­vęs Vyr. Teisėjas Dist- rict Court - McGuire su žmona, Imigr. ir Natū­ralizacijos viršininkas Farrell, Gen. LieghWa- de su žmona, Latvijos Pa­saulinės Federacijos pirmininkas prof. P. Le- jinš, Riggs Banko pirmi­ninko pavaduotojai — L. Corea ir P. Knowles,Po­nios E. Pearce, Gen. Fed. Moterų Klubų pirmi­ninkė, ir John F. Clout- man, buvęs V. Dep-to pareigūnas Th. Donavan, buvęs Lenkijos Ambasa­dos patarėjas M.Kwapi- szewski, NCWC spaudos skyriaus vedėjas Walsh, The Washington Post, The Evening Star bei New York Daily News atstovai.

***Priėmime dalyvavo

pareigūnai iš Amerikos Balso bei lietuvių, estų ir latvių kolonijų Wa- shingtone atstovai. Taip pat priėmime buvo Pa­saulinės Poetų Laureatų organizacijos laureatas Nadas Rastenis už poe­ziją "War’s Curse" ir ponia Rastenienė, iš Bal- timorės, ir dr. Kriauče- liūnas su žmona bei dr. Bobelis iš Chicagos.

***Priėmimą Pas-bėje

aprašė, įdėdami nuotrau­kas, The Washington Post ir The Evening Star 1967.11.17 d. nume­riuose.

Vasario 16—toji buvo paminėta JAV Senate ir Atstovų Rūmuose 1967 m. Vasario 16 dieną 12 vai. Invokacijas atkalbė jo Senate — Pastorius P. Dilys, o Atstovų Rū­muose — Prel. J. Ku­čingis. Kalbas pasakė apie Lietuvą — 44 At­stovų Rūmų nariai ir 4 Senatoriai Vasario Šešio­liktąją. Ligi 1967.11.20 d. apie Lietuvą kalbėjo — 6 Senatoriai ir 49 Atstovų Rūmų nariai.

pranešti, kad Hitleris Vlasovo reikale davė la­bai aiškių nurodymų”.

Tuo Vlasovo armijos byla vėl būtų pasibaigu­si, jei ji nerastų naujo advokato, šį kartą SS karo korespondentų vir­šininko Gunther d’Al- quen asmeny.

Tas 1943 m. rudenį skrisdamas su Himmle-

VĮasovas padarė gerą įspūdį ir jis paža­dėjo pagelbėti.

Tačiau Himmleris il­gą laiką vis negalėjo ap^ sispręsti. Melitta jį pradėjo bombarduoti me - morandumais ir laiš­kais. Taip 1943 m. gegu- riu jam taip kalbėjo ’un žės 26 d. ji rašė Himm- leriui: "Mūsų ’unter- menscho’ tų tautas, ypač rusus, yra praktikos paneigta. Jie kariauja gerai, vis­ką aukoja tėvynei, gami­nasi ginklus, kurie nėra blogesni už mūsų... Kad sutelkus milijonus rytų darbininkų Reichui šian­dien, o ryt sudaryti iš jų milijoninę armiją — tam būtinai turi iš mū­sų propagandos pražūti tauškalai apie unter- menschą”.

O tų pačių metų spalio 5 d. memorandume skai­tome: "Savo politika mes pastatėme rusus prieš tragišką sprendimą: ar­ba kovoti už Staliną ar­ba pasiduoti plėšikaujan­čiam kolonialiniam reži­mui, kuris rusus, vie­ną iš gabiausių baltosios rasės tautų, proklama­vo esant untermens- chais ir ją deklasavo į vergų padėtį”.

Vienintelė išeitis esan­ti nauja vokiečių rytų po­litika, įsteigimas nepri­klausomų valstybių Ry­tuose ir rusų išvadavimo armijos sudarymas.

Bet kai Melittapapra­šė asmeninio pasimaty­mo, Himmleris savo sek­retoriui Rudolfui Brandt padiktavo jai laišką, ku­riame sakoma: ”Aš ne­noriu įsileisti į smulk­menas, nes galiu jums

termenscho’ tema: "Mū- "Mūsų ’unter- sų vyrai fronte nežino,

teorija apie Ry- kur tūpti. Ir jūs galite man patikėti, kad kai mū­sų vyrai pamatys brošiū­rą apie luntermenschą’ jie paprastai paklaus:ne­jaugi tie, kurie mus mu­ša ir turi geresnius tan­kus kaip mes, ir žino vi­sas taktikos ir strate­gijos paslaptis, nejaugi tie yra ’untermenschai’? Jei taip, tai mes tikrai esame labai blogi ’ober- menschai’."

Sujaudintas Himmle­ris: "Kas tai per tonas!"

"Reichsfuehreri — at­šovė D’Aląuen — tai yra tonas, kuriuo dabar kal­ba mūsų vyrai. Mes ne­galime po dviejų karo metų operuoti tokiom te ­orijom apie savo priešą"

Tas pasikalbėjimas taip paveikė Himmlerį, kad jis po kelių dienų lei­do pradėti varyti psicho­loginį karą, bet tik Hit­lerio leistuose rėmuose. Raudongvardiečiai buvo raginami perbėgti į vo­kiečių pusę ir stoti į 'Išlaisvinimo Armiją’, kuri dar neegzistavo. Ta­čiau to nepaisant, pradė­ta propagandos akcija, pavadinta "Winterma- erchen" (žiemos pasaka) susilaukė didelio pasi­sekimo. Turėjo praeiti dar metai, iki Himmle­ris, kuris Vlasovą pra­vardžiavo "mėsininko gi-

The stroh Brewery Company, Detroit 26, Michigan

Viena dėžė ... 24 bonkos Stroh’s. Tai pasitenkinimui tinkąs būdas gėrėtis Stroh’s alum, kurio skonis skiriasi nuo bet kurio amerikoniško alaus. Stroh’s yra kitoks dėl to, kad ir da­rytas kitaip, nei bet kuris kitas ame­rikoniškas alus. Jis daromas liepsna. Išbandykite Stroh’s. Įsigykite dėžę. Tai geriausias alaus oirkinys.

HREMAN-PAPERMI1LMUŠT HAVE 2ND CLASS LICENSE. SHIFT W0RK. STOKER AND PULVERIZED COAL BURNING BOILERS.WILL PROVIDE TRAINING TOWARD YOUR EN- GINEER’S LICENSE. INCLUDES SHIFT DIFFEREN- TIAL, LIFE INSURANCE AND MEDICAL BENEFITS, RETIREMENT PLAN ETC.

ST. BEGIS PAPEB C0.MAIN ST.,

EAST PEPPERELL, MASS.An Equal Opportunity Employer

MENTION THIS A D (24-26>

želiu”, pagaliau leido jam sudaryti dvi divizi­jas ir gana nuoširdžiai jam paspaudė ranką, lin­kėdamas: ”Geriausio pa­sisekimo mūsų bendra­me reikale.”

Himmlerio vyr. būsti­nė buvo užversta raš­tais, kurie visi reikala­vo Rytų politikos pakei­timo. Ta pati Melitta Wiedemann rašė: "Vla­sovo akcijos tempas yra toks lėtas, kad tik liu­dija neryžtingumą ir pra­žiopsotas progas".

Gudijos valdovas SS- gruppenfuehreris’ von Gottberg priminė: "Aš primenu, kad jau 1941 ir 1942 metais žodžiu ir raš­tu reikalavau politikos pakeitimo. O Krimo ge­neralinis komisaras, bu­vęs gauleiteris Alfred E. Frauenfeld vokiečių okupacinę politiką pa­vadino "neteisingo elge­sio viršūne" (Meisters- chtueck)... per metus draugiška tauta, kuri mus su džiaugsmu suti­ko, buvo suvaryta į par­tizanų eiles miškuose... tai liudija apie bent kokio instinkto stoką svetimų tautų valdyme... yra ak­lumo kulminacinis punk­tas... niai tikro čiai žmogeliai be jokio for­mato".

Ant tos labai griežtos kritikos, Himmleris sa­vo ranka užrašė: "Fra­uenfeld hat nicht un- recht", atseit, jis turi tie • sos. Tai buvo 1944 metų kovo 26 d. Šaukštai jau buvo po pietų.

(Pabaiga)

ir rodo, kadišori- išdidūs vadai iš yra visai menku-

(Spiessbuerger)

Skaityk ir platink•DIRVĄ

HELP WANTED MALĖ

1ST CLASS SKILLEDFIXTURE BUILDERS

MILL HANDS RADIAL DRILL

HANDS HYDRAULIC FITTERS

Mušt have job shop experience. DAY & NICHT SHIFT.

68 hour vveek. Fringe benefits.

WELDMATION, INC. 31720 STEPHENSON HWY.

MADISON HTS., MICH.(20-29)

SHEET METALHAMMERFORMERS

MLDG. BENDERS lamiEar vvith Stainless, Aluminum and C. R. S. Pr.ototype Parts.Also openings for Prototype Machin- ists. Also man famillar vvith Dravv Bench Mlrlg. Sections. All f ringes and 'benefits. 56 hour vve-k.

EXPERI-METAL, INC.2381 I RYAN RD. WARREN, MICH. 313 SL 7-8121

<18-271

WANTED JOURNEYMEN

B & S AUTOMATICSSCREW MACHINES

Sėt up and operate 3rd shift South Bend Area Company offering excellent future for right man. Mušt be able to handle all phases of sėt ups. Wages in excess of local rates plūs night premium. Steady vvork, paid holidays, vacations and insur- ance. Call R. Robison, 2 19 - 232-2051.

An Equal Opportunity Employer (21-30)

* DIDŽIAUSIA OFENSYVA P. Vietname, dalyvaujant 45.000 JAV karių, siekiama sunaikinti pagrindines komunistų jėgas, sukoncentruotas Cambodijos pa sienyje. Spėjama, kad puolamo­joje vietovėje yra įsikūręs ir Vietkongo politinis ir karinis štabas.

UNITED SHOE MACH1NERY CORP.

One of the nation’s foremost corporatipns offers opportunity:

WANTED — EXP. TOOL & DIE MAKERS also

OFFERS NEW OPPORTUNITIES FOR QUALIFIED MACHINISTS.

Would aspire to become TOOL & DIE MAKER

if you ąualify.We would assist in your further development.

Stop by for a talk with Mr. Ray Tremblay at 55 War- ren Avė., Whitman, Mass. or call 617 — 447-4450 and arrange for an apointment at your convenience.

USM LeadsAn Equal Opportunity Employer

(24-27)

DIRVOJ E DIDELIS PASIRINKIMAS PLOKŠTELIŲ IRNAUJU KNYGŲ u c

HELP WANTED MALĖ

JOURNEYMENENGINE LATHE MEN

Experienced for thread gage šhop. Mostly srnall vvork in rouncts. Steady and permanent vvith excellent vvork- ing conditions for right man 40 to 60 hours per vveek. Threadco Co., 3842 W. I I Mile Rd., Berkley, Mich. 313 — L1 5-6363. (19128)

INJECTION MOLDER NEEDS

TOOL MAKERThi» is en opening for a top flight craftsman for a emali tool room; at a working tupervieor handling a wide varletv of tool- ing. He will have an oppor unitv for advancement to the Englneer- ing Dept. Contact Personnel Manager for lnterview at:

Wolverine Plastlcs Din, Hayes Industrles, Ine.495 Redman Rd. Milan, Michigan

PHONE 439-9811(24-29)

HELP WANTED FEMALEOPPORTUNITY FOR

DIRECTOR OF NURSING Applications are invited for the po- sition of Director of Nursing in a 48 bed hospital completed in 1963. Will be ręsponsible for the administration of all nursing activities as vvell as pharmacy and centrai supplies con- trol. District located near a .noted summer resort. F.xcellent salary and fringe benefits depending on qualifications and experience. Duties to commence on or before July 3 1. 1967. Apply in vvriting or phone 667-2611 to N. R. Werezak, Admini- strator, Maple Creek Union Hospital. Box 1330, Maple Creek, Saskatche- vvan, Canada. (24-26)

1967 m. kovo 1 d. DIRVA Nr. 25 — 3

DIRVA The Lithuanian Newspaper

Established 1915BENDRAVIMAS SU OKUPUOTA LIETUVA

/

6907 SUPERIOR AVENUE, CLEVELAND, OHIO 44103 Telephone: 431-6344.

Sėcond-Class Postage paid at Cleveland, Ohio. Published every Mon., Wed., and Fri. except in case of Holidays by American Lithuanian Press Radio Ass’n

VILTIS, Ine. (Non-profit).Suhscription per year $11.00. Single copy 10 cents.

Editor-in-chief Jonas Čiuberkis.Prenumerata metams $11.00, pusei metų $6.00. Dirva išeina:

pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, išskyrus šventes.

Redaguoja:Jonas Čiuberkis ir Vytautas Gedgaudas

Sunki klaida1917 metų bolševikų re­

voliucija yra dažnai api­būdinama kaip įvykis, ku­ris sukrėtė pasaulį. Tai ji yra padariusi, nors ir dar ne taip giliai, kaip kad anuo laiku kėsinosi Leninas, Trockis, Stali­nas ir jų jaunesni pase­kėjai, kurie dabar valdo Kremliuje. Pagrindiniai gi bolševikų revoliucija yra sukrėtusi Rusiją, nu- versdama Kerenskio de­mokratinę vyriausybę, išvaikydama smurtu Ru­sijos demokratinį parla­mentą, t.y., rusų tautos laisvai išrinktą Steigia­mąjį Susirinkimą ir tuo būdu nuslopindama Ru­sijos demokratiją. Visa tai turint omeny galima lengvai suprasti, kad so­vietų vyriausybė ren­giasi iškilmingai minė­ti bolševikų revoliucijos 50 metų sukaktį. Visiš­kai nesuprantamas ta­čiau yra faktas, kad kaip tik to krašto, Rusijos sos­tinėje Maskvoje, ir tais "jubiliejiniais” metais, kurie privalėtų būti ge­dulo metais visiems par­lamentarams, Tarppar­lamentinė Unija laikys savo artimiausią konfe­renciją šį pavasarį.

Tokios vietos konfe­rencijai parinkimas pa­gilina sunkią klaidą, ku­rią Tarpparlamentinė Unija padarė 1955 metais priimdama sovietus į savo tarpą. Tai buvo aiš­kiai priešinga Unijos sta­tutui, nes juo einant Uni­joje tegali būti atsto­vaujami parlamentai, ku­rie faktinai veikia kaip to­kie. Šis griežtas nuosta­tas užkerta kelią dalyvau­ti Unijoje kiekvienai ins­titucijai, kuri nėra lais­vai išrinkta ir nepriklau­somai veikianti tautos atstovybė. Sovietų daly­vavimas nesuderinamas su Tarpparlamentinės Unijos tikslais, nes jais siekiama išryškinti par­lamentų narių asmeni­nius santykius ir bendra­darbiavimo plėtojimą de mokratinėms instituci­joms stiprinti. Tokiu bū­du Tarpparlamentinės Unijos autoritetas ir jos egzistencijos prasmė grindžiami tautų teise valdytis pačioms, lais­vai renkant savo parla­mentines atstovybes.

Kaip gū yra su šia tei­se tame krašte, kuriame pasaulio parlamentarai rengiasi posėdžiauti? So­vietų Sąjungoje ir jos už­valdytuose kraštuose to­kia teisė neegzistuoja, te­nai nėra laisvų rinki­mų, nei iš viso jokių rin­kimų. Tėra balsavimas už komunistų partijos pa­rinktus žmones. Šituo bū­du sudarytas Vyriausias Sovietas Maskvoje nėra parlamentas ir neveikia

kaip parlamentas. Jis yra tiktai komunistų par­tijos įrankis, panaudoja­mas tam, kad pritartų sovietų valdovų politi­kai ir reikštų neva tau­tos pritarimą. Jo klusnu­mas, užgiriant bet kurį kiekvienos sovietų vado­vybės žingsnį, eina li­gi juokingumo, kuris sa­vaime pražudytų kiekvie­ną kitą netotalitarinę san- tvarką.

Tautos valios niekini­mas sovietų santvarkoje jungiasi su visiška pa­nieka parlamentariz­mui. Vakaruose esama žmonių, kurie tariamą komunistų atsigręžimą nuo "blogojo" Stalino į "gerąjį" Leniną laiko tei­giamu posūkiu. Tiems iliuzijonistams bus pra­vartu patirti šią Lenino nuomonę apie parlamen­tarizmą: "... vieną kartą kas kelerius metus nu­spręsti, kuris valdan­čiosios klasės žmogus parlamente engs ir min­džios liaudį, — štai kas yra tikroji parlamenta­rizmo esmė, ne tik par­lamentinėse - konstitu­cinėse monarchijose, bet taip pat demokratinė­se respublikose... " šiems parlamentarizmą smerkiantiems žo­džiams surasti nėra rei­kalo knistis Lenino vei­kaluose: jie yra atspaus­dinti paskutinės, 1965 me­tų, laidos sovietiniame "Enciklopediniame tei­sės mokslų žodyne", o tai parodo, jog jie yra laikomi sovietuose aktu­alia privaloma politine gaire.

Visam paveikslui už-" baigti tenka paminėti, jog pakvietimą į Mask­vą perdavė Unijai vadi­namojo Lietuvos vyriau­siojo sovietų pirminin­kas J. Paleckis, taigi, lietuviškas kvislingas, kuris yra sovietų okupa­cinės valdžios įrankis savo krašte ir atstovau­ja sovietus Tarpparla- mentarinėje Unijoje.

Tokiu būdu pasaulio parlamentų atstovai po­sėdžiaus antiparlamenta- rizmo krašte, bus prii­mami sovietiško anti- parlamento ir tuo teiks jam orumo, kurio jis ne­turi nė rusų tautoje, — ir visa tai vyks priešin­gai demokratijos intere­sams bei autoritetui.

Šios iškylos į Mask­vą priežastys yra abso­liučiai nesuprantamos, nebent tik ji būtų suma­nyta kaip vadinamųjų kul­tūros mainų priemonė. Tačiau tokiu atveju tektų konstatuoti, jog šią sceną Tarpparlamentinė Unija privalėtų užleisti kino žvaigždėms, baletams ir kazokų chorams.

S. Lozoraitis

Prof. Dr. Broniaus Nemicko, Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vicepirmininko, kalba pa­sakyta š.m. vasario 19 d. Philadelphijoje, minint Lietuvos valstybės atstatymo sukaktį.

ga pagalbos iš tų savo narių, kurie gyvena lais­vajame pasaulyje, kad jos išsilaisvinimo ryž­tas ištvertų ir laisvės viltys bei lūkesčiai stip~ rėtų.

Vadinasi, santykiavi­mo su pavergtąja Lie­tuva žala ir nauda esa­momis sąlygomis pa­stato mus prieš dilemą, kai mes negalime pa­sirinkti nė vienos iš dviejų esamų alternaty­vų: iš vienos pusės ne­galime be rezervų bend­rauti, nepakenkę Lietu­vos valstybės tęstinu­mui ir neparėmę Sovie­tų Sąjungos užmačių iš­gauti tarptautinį inkor-

(Pradžia Nr. 24)

II. Antras dalykas, — kuris dabartiniu metu įneša neaiškumų į trem­ties lietuvių visuomenę ir kartais sudaro kai ku­rių kliaučių Lietuvos laisvinimo kovai, — tai laisvųjų lietuvių santy­kiavimo būdas su pa­vergtaisiais lietuviais. Kaip žinia, Lietuvos oku­pantas jau kuris laikas šiek tiek pravėrė gele­žinę uždangą, sudaryda­mas labai ribotas sąly­gas laisvųjų lietuvių bendravimui su savo ar­timaisiais okupuotoje Lietuvoje ir Sibiro trem­tyje. Okupanto užmačios ir šiuo atžvilgiu yra leng-. poracijos pripažinimą,

ir iš antros pusės — ne­galime visiškai atmesti su pavergtaisiais lietu­viais bendradarbiavimo, nesumenkinę lietuvių tau­tos išsilaisvinimo ryž­to ir ne susilpninę Lie­tuvos nepriklausomybės atstatymo lūkesčių.

Lietuvos laisvinimo veiksnių konferencija įvykusi 1966 m. sausio 22-23 d., Clevelande, nu­statė šiam reikalui kom­promisinį dėsnį, kad... "kol Sovietų Rusija lai­kys Lietuvą okupuotą ir paverstą Sovietų Sąjun­gos dalimi, laisvieji lie­tuviai ribotųsi privačiu bendr avimu ". Tač i au to s ribos tarp privataus ir neprivataus bendravimo nenurodė, nes tatai yra neįmanoma dėl dviejų priežasčių. Viena, Sovie­tų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, kone visą pri­vatų gyvenimą susovie- tino, padarė sovietinės imperijos reikalu, ir pri­vatinei lietuvio inicia­tyvai reikštis beveik ne­beliko vietos. Antra, žmonių visuomenininius santykius apsprendžia

tik taisyklės, o ne kokie nors pastovūs ir labai aiš­kūs absoliutiniai dės­niai. Tad ir Člevelando konferencija tenkinosi tik bendravimo krypties nurodymu, bendrine tai­sykle, palikdama teisę laisvajam lietuviui pa­čiam ieškoti tos ribos ir ją rasti kiekvienu kon­krečiu atveju. Laisvasis lietuvis — kad ir pri­vačiai, kaip asmuo bend­raudamas su pavergtu lietuviu, tik kaip su pri­vačiu asmeniu, o nekaip su okupanto pareigūnu ir Maskvos politinės valios vykdytoju, — turi vengti tokių veiksmų, kurie ga­lėtų kenkti Lietuvos res^- publikos valstybiniam tęstinumui ir stiprintų

vai permatomos — jis siekia, kad laisvojo ir pa­vergtojo lietuvio bendra­vimas įgytų viešo po­būdžio, eitų per Maskvos įstaigas ar jų agentūras, esančias pavergtoje Lie­tuvoje, ir tuo būdu kenk­tų Lietuvos respublikos valstybiniam tęstinu­mui, tiesiog arnetiesiog padėdamas okupantui įteisinti jo agresiją prieš Lietuvą laisvojo pasaulio tarptautinėje valstybių bendruomenė - je. Kitais žodžiais ta­riant, okupantas, pasi­kliaudamas lietuvių tau­tiniais ir artimųjų mei­lės jausmais, nori, kad mes patys savo ranko­mis pasmaugtume Lie­tuvos respublikos tęsti­numą, prisidėdami tuo susovietintu bendradar­biavimu prie Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą pripažinimo ir palengvindami Sovieti­nei imperijai sunaikinti tą didįjį mūsų tautos lais­vės kovos ginklą — tarp­tautinį Lietuvos respub­likos inkorporacijos į So­vietų Sąjunga nepripaži­nimą. ,

Iš antros gi pusės bend­ravimas tremties lietu­vių su tėvynėje likusia tauta yra natūralus ir abiem s pusėms naudin­gas reiškinys. Išeiviai — tai tautos dalis, tai medžio šaka, kuri ilgai­niui miršta, kuri nudžius - ta, kai praranda ryšį su kamienu ir nebegauna iš jo savo gyvybei reikalin­gų syvų. Pavergta tauta okupanto prispausta, nai­kinama, nutautinama, taip pat yra reikalin-

sovietines inkorporaci­jos pripažinimo užma­čias. Ši laisvojo lietuvio teisė dažnai gali virsti at­sakinga ir labai kompli­kuota pareiga, nes dėl to, kad Lietuvos gyveni­mas yra beveik visiškai susovietintas, gali būti skirtingų pažiūrų į tą patį pavergtąjį lietuvį, skirtingos jo statuso in­terpretacijos: tas pats pa­vergtas lietuvis vienų gali būti laikomas priva­čiu asmeniu, o kitų— so­vietiniu pareigūnu, vyk­dančiu Maskvos politi­nes užmačias. Tokių skirtingų interpretacijų jau buvo praeityje, ma­nau, jų neišvengsime ir ateityje. Praeities skir­tingi vertinimai įnešė į mūsų visuomenę ir net į laisvinimo organizaciją stambių nesusipratimų. Jau sakiau, ir ateityje, susiduriant laisvajam lietuviui su pavergtuoju, tur būt, nebus galima iš­vengti skirtingų pažiūrų interpretuojant tą ar ki tą įvykį, bet tik jau r ei kia apsisaugoti nuo pra eities nesusipratimų, silpninančių laisvės ko­vos frontą ir nepagrįstai išpučiančių priešo laimė­jimus. Šios rūšies išva­das darant, reikia dau­giau takto bei išminties ir mažiau perdėto jaus­mingo, kad ir labai pa­triotiniais šūkiais grin­džiamo, bet ne visada nuoširdaus logiško ir Lietuvos reikalui nau­dingo,

III. Esame nepriklau­somos Lietuvos valsty­bės atstatymo 50-ties metų sukakties išvaka­rėse. Vyriausias Lietu­vos Išlaisvinimo Komi­tetas šiais sukaktuvių ruošos metais ryžtasi suaktyvinti laisvinimo kovą sovietinei okupaci­jai pašalinti, sutelkda­mas kiek galint daugiau pajėgų ir išplėsdamas informacijos priemones, kad visur Lietuvos byla būtų gyva, ir kviečia lais--

vuosius lietuvius visais Dūdai s remti Lietuvos laisvinimo darbus.

Lietuvos laisvės kova bus sėkminga, ir vei­kiau išauš lietuvių tautos laisvės aušra, kai lais­vinimo organizacija sa­vo pagrindais atsirems į plačiuosius lietuvių vi­suomenės slouksnius, įjungs visas lietuvių pa­jėgas į laisvinimo veik­lą, kai kovos kelyje su­tiktas kliūtis ryšimės pa­imti visi bendrai ir nuo­širdžiai, be rimto pagrin­do nediskvalifikuodami vienas kito, kai kiekvie­nas dėsimės į Lietuvos laisvės kovą ir, kuo kas galime, remsime laisvi­nimo darbus.

Atlikdami pareigą pa­vergtai savo tautai, pa­teisinsime tremtinio da-

Puikus lietuvių kalbos va­dovas su 40 pamokų, gra­matikos priedu, skaitymais ir žodynėliais. Tekstas ir paaiškinimai anglų kalba. Nemokantiem ar nedaug mokantiem lietuviškai — puiki galimybė išmokti. Pa­rengė L. Dambriūnas, A. Klimas ir W. R. Schmals- tieg. išleido liet, pranciško­nai Brooklyne. 479 psl., kie­tais viršeliais. Kaina 7 dol. Galima užsisakyti:

DIRVA6907 Superior Avė. Cleveland, Ohio 11103

kST. ANTHONYSAVINGS & LOAN ASSOCIATION

ON INVESTMENTS Units of $100.00 Dividend Checkj Mailed Ouarterly

ON BONUS SAVINGSUnits of $1,000.00

For 3 Years Dividendo Paid

Ouarterly or Compounded

Joteph F. Gribauskat Executive Secretary

NEPAMIRŠKIT ATNAUJINTI DIRVOS PRENUMERATĄ

Phone (Am Code 312) 6544330HOURS-. Mon. 94; Thurt., M' 9-5; $at. 91 f Wed. Ciosed

irt ty T6e HMt Of Tktt MotHt WIH Eatn Frofr Th» >»f.

VIESĖBAMI CHIUGOJE PIRKITE VAITOJĘ MODERNIOJEMAISTO IR LIKERIŲ KRAUTUVĖJE

2534 WEST 69th STREET. Telefonas: RE 7-3332PARAMASavininkai: J. Ja n ūsaitis ir J. Mažeika

ČIA GĖRIMUS P1RKS1TE TIKRAI PIGIAI! TIK KELETAS PAVYZDŽIŲ

5th — $3.98Uralt ........ 5th — $5.49

Import. Napoleon Vermouth . ..5th — $1.19 4. Import. French Napoleon Brand 5th — $3.35

1. Canad. delux Wiskey2.. Asbach3.

5. Bordeaux Import. White Wine 5th — $0.986. Canada Drv Vodka ........ 5th — $2.987. Riccadona Vermouth . 30 oz. Bolt. — $1.29

Be to, didžiausias pasirinkimas importuotų maisto produktų iš viso pasaulio kraštų.

Nr. 25 — 4 DIRVA 1967 m. kovo 1 d.

VASARIO 16 BRIDGEPORTEBridgeporto, Conn.

Lietuvių Bendruomenė iškilmingai paminėjo Lietuvos Nepriklauso­mybės Atstatymo šven­tę.

Vasario mėn. 19 d. — sekmadienį 11 vai. ryto šv. Jurgio parapijos baž­nyčioje, iškilmingai įne­šus vėliavas, už žuvu­sius, Sibiro tremtinius ir vergijoje likusius lie­tuvius šv. Mišias aukojo ir gražų pamokslą pasa­kė kleb. kun. Fr. Prano­kus. Visi giedojo lietu­viškas giesmes. Mišių pabaigoje didingai nuai­dėjo Lietuvos himnas.

3 vai. po pietų didžio­joje parapijos salėje įvy­kusiame minėjime LB pirmininkas Algis Mit­kus, pasveikinęs perpil­dytą salę, pakvietė kun. Pr. Pranckų pasakyti ati­daromąją maldą.

Inž. Juozas Rygelis sa­vo kalboje priminė anks­čiau Amerikon atvykusių lietuvių nuveiktus dar­bus. Pabrėžė, kad ne­palankios politinės ap­linkybės kiekvienam tremtiniui uždeda labai svarbią ir atsakingą pa­reigą Lietuvos laisvini­mo darbe.

Susirinkusiem pirm. A. Mitkus pristatė U.S. Kongresmaną Donald J. Irwin (D. - Conn.).

"Mes tęsime kovą prieš bedieviškąjį komu­nizmą", — kalbėjo kon- gr. Irwin,-"kol jūsų pa­vergtoji tėvynė ir visos pavergtos tautos vėl ga­lės džiaugtis laisve, ku­riai atgauti tiek daug gy­vybės aukų sūdė jote. Tauta, gyvenusi laisvėje ir kvėpavusi laisvės oru, negali likti amžinai pa­vergta. Ji nepasitenkins ir nenurims, gyvendama po prispaudėjo kulnimi. Suprantu ir žinau, kad jūs laisvame pasaulyje ir jūsų paliktieji anapus - vergijoje, tiki, kad vėl ateis ta garbinga diena, kada jūsų laisvoje tėvynė ­je plėvesuos laisvos Lie­tuvos vėliava. Jos reika­lauti yra jūsų pareiga. Aš jungiuosi su jumis, pa­sirengęs jums padėti."

Jo puiki kalba buvo pa­lydėta ilgais plojimais.

čios, už aukotas šv. Mi­šias, žodį bažnyčioje ir minėjime ir veltui duo­tą salę. Verta prisiminti, kad mūsų gerb. Klebo­nas, čia gimęs lietuvis, nematęs Lietuvos, bet visuomet galįs būti pa­vyzdžiu savo meile tėvų žemei mums, kurie dar taip neseniai ją pavergtą palikome.

Lietuvos laisvės atsta­tymo reikalams susi­rinkusieji suaukojo 377 dolerius. Prie bažnyčios aukų surinkta $304. At­skaičius susidariusias išlaidas per Balfą $550 pasiųsta: ALT — $200, Tautos Fondui — $250, Balfui $75.00 ir radijo programai, siunčiančiai žinias į Lietuvą — $25.

Visiems aukojusiems esame dėkingi.

LB Bridgeporto Skyr. Valdyba

Bridgeporto miesto burmistrą atstovavo jo atsiųsti atstovai: John McCarthy, RegistrAr of Voters ir miesto v-bos narys J. McLoughlin. ALT at sto vavo skyr. pirm. A. Sapiega ir sekr. A. Stanišauskas.

Gražią meninę pro­gramą išpildė Nek.Pras. seselių, Putname vado­vaujamo bendrabučio mergaitės. Jos padaina­vo keletą liaudies ir par­tizanų dainų, kai kurias susirinkusiems prita­riant. Be to jos pašoko šešis taut. šokius, kurie visiems labai patiko. Ma­žoji Audronė Ivaškaitė pa deklamavo eilėraštį.

LB skyr. valdyba yra labai dėkinga klebonui Pranckui, leidusiam rinkti aukas prie bažny-

— Tavo aureolė tikrai blogos rūšies!

PLANINGAS TAUPYMAS PRADĖK TAUPYTI ŠIANDIEN!• Pinigų taupymui nereikia važinėti, juos galite atsiųsti paštu,

nes mes apmokame visas pašto persiuntimo išlaidas.• ■Metinis dividendas 4% % išmokamas du kart per metus už

visas taupymo sąskaitas.PASKOLOSperkant namus daromos ilgiems termi­nams ir prieinamais nuošimčiais mėne­siniais išsimokė jimais.

DĖL INFORMACIJŲ KREIPKITĖS

MUTUAL Federal SAVINGS AND LOAN ASSOCIATION OF CHICAGO

2212 WEST CERMAK ROAD • CHICAGO, ILL. 60608 OFFICE HOURS: Monday, Tuesday, Friday 9 to 4;

Thursday 9 to 8; Saturday 9 to 1; Wednesday elosed.PARKING LOT — ADJOINING OUR OFFICE BUILDING JOHN J. KAZANAUSKAS, President

PASISAVINO

PINIGUS* ŠIAULIUOSE trys

moterys buvo teisiamos už pasisavinimą 35,000 rublių iš Šiaulių auto­busų - taksomotorųūkio. Vyriausia buhalterė, mašinų eismo skirstyto­ja ir konduktorė per maž­daug pusketvirtų metų "nukombinavusios" to­kią sumą iš valstybinės susisiekimo įstaigos. Bu­halterė buvusi jau nebe naujokė, 1954 metais už tokius pačius dalykus bausta. Dabar sudeginu­si dalį dokumentų ir pa­bėgusi, ir apsigyvenusi Kaune kita pavarde, ap­sirūpinusi ir kitu pasu. Bausmė — 15 metų ka­lėjimo ir turto konfis­kavimas. Kitoms bendri­ninkėms paskirtosios bausmės nenurodytos. Spaudoj (Tiesa, vasario 10) pažymėta, kad ir jos gavo -’pelnytas baus­mes".

Tokių aukštų bausmės normų už turtinius nusi­kaltimus kitur neprakti­kuojama. Sovietų Sąjun­goj tokios bausmės yra teroro priemonė, liudi­janti valdžios bejėgišku­mą kovoje su tokiais nu­sikaltimais. (ELTA)

AVIACIJA RUSŲ RANKOSE

Pernai, TSRS Civili­nės aviacijos ministeri­jos Lietuvos valdybos aviatoriai pervežė 358 tūkstančius keleivių, 302 tonas pašto, apie 4,000 tonų įvairių krovinių, — rašo Tiesa, vasario 10.

Clevelando jaun. skautės su B. Juodikiene jau pasiruošusios Ka­ziuko mugei ( kurioj žada išstatyti savo gražius rankdarbius.

J. Garlos nuotrauka

Tai primena, kad civi­linė aviacija Lietuvoje yra dar viena iš daugelio kolonistiškų įmonių. Lie­tuvos teritorijoj tą patar­navimą ir uždarbiavimą laiko savo monopolinėje nuosavybėje "TSRS", tai yra Sovietų Sąjungos avi­acijos ministerija. "Su­vereninė respublika" neturi progos nė piršto

WANTEDFABRICATORS, WELDERS,

ENGINE LATHE OPERATOR, MACHINISTS

Year around, inside, steady work, paid vacation and fringe benefits.

WRITE, CALL OR APPLY M R. J. ABERNETHY

INDUSTRIAL WELDERS AND MACHINISTS

1003 MINNESOTA AVENUE, DULVTH, MINNESOTA (218) 727-8559

prikišti prie to verslo. Net pagalbinio persona­lo labai mažai teprii­ma iš vietinių gyventojų, o ir tie patys, jei pri­imti, tampa rusų avia­cijos ministerijos tar­nautojai. Keleivis, pate­kęs Vilniaus aerodro- man pasijunta esąs ne Lietuvoj, o jau Rusijoj.

(ELTA)

(22-31)

A. BALAŠAITIENĖ

ABEJONES HLH'lllNOVELĖ

(3)Kitos vėl kalbėjo, kad jis esąs ne

visai normalus, o dar kitos tvirtino, kad profeso­rius Skirmantas privačiame gyvenime esąs tikras donžuanas, todėl universitete vaidinąs šventuolį. Jis draugaująs tik su pigiomis moterimis ir ište­kėjusiomis poniomis, kad nebūtų įsipareigojimų. Viena net girdėjusi,kad jis New Yorke turįs mei­lužę ir net pavainikį sūnų. Rimgailė klausėsi tų kalbų, bet jai atrodė, kad tos kalbos kažkaip ne­galinčios liesti Pauliaus, kaip ji jį mintyse slap­tai vadino, tauraus asmens.

Ir štai vieną dieną jis ją pakvietė drauge pra­leisti vakarą.

Prisiminusi tą vakarą, Rimgailė perbraukė ranka kaktą. Tikrai buvo juokinga, daugiau negu juokinga. Sutikusi priimti jo kvietimą, Rimgailė nutarė jam nepadaryti gėdos. Pirma jos kelionė buvo į kirpyklą. Bene pirmą kartą gyvenime Rim­gailė atsidūrė kirpykloje. Iš žurnalo išrinkusi prašmatnią šukuoseną, ji norėjo bent kiek panė­šėti į tas madingas studentes, kurios į paskaitas ateidavo išsidabinusios, išsipuošusios, kaip mo­deliai. Pažvelgusi į savo naują šukuoseną veidro­dy, Rimgailė buvo savim patenkinta. Kaip sunki garbanų karūna, plaukai buvo sukelti virš kak­tos. Ji atrodė oresnė, aukštenė ir kažkaip kito­kia. Pakeliui nusipirkusi naują suknelę, priedus ir

kaikuriuos kosmetikos reikmenis, kurių ji pa­prastai nevartojo, Rimgailė bent kelias valandas dabinosi namie. Ir rezultatu ji buvo patenkinta. Šalia naujos šukuosenos, naujos žydro šilko suk­nelės, jos patamsinti antakiai, padažyti akių vo­kai ir paakiai savotiškai derinosi, nors ir sau pačiai ji pasirodė svetima. Bet svarbu, kad ji Pau­liui patiktų.

Laikrodžio rodyklės slinko pamažu, ir beveik visą valandą prieš sutartą laiką Rimgailė buvo pa­siruošusi. Bet, skambučiui suskambėjus, ji nebė­go prie durų, kad neparodytų susijaudinimo. Jos širdis plakė nesuvaldomai greitai, ir jos skruos­tai buvo nemadingai paraudę. Lėtais žingsniais prisiartinusi prie durų, ji jas atrakino. Tarpdury stovėjo Paulius, toks jaunas, šviesiai pilkame va­sariniame kostiume, persimetęs lietpaltįper ran­ką, kurioje laikė nedidelę dėžutę. Jis sustojo, žiū­rėdamas į ją, žvilgsniu perbėgdamas nuo galvos iki aukštais kulnimis batelių.

— Rimgailė, ar tai jūs? Kas atsitiko? — jo veide atsispindėjo nustebimas ir keistas nepasi­tenkinimo šešėlis. — Kas su jumis pasidarė?

■ — Kodėl? — sumišusi, nesuprasdama jo žvilgsnio, paklausė Rimgailė.

— Jūs nebe ta, kurią kviečiau šiam vaka­rui. Graži, bet... taip panaši į standartinius gro­žio modelius. Rimgailė, ar jūs nežinot, kodėl aš jus pastebėjau didelėje auditorijoje? Jūs buvot to­kia klasiškai originali. Ir mėgau aš jūsų žvilgan­čius lygius plaukus, kurių turtingumo negali jo­kia šukuosena paslėpti. Ir kas pasidarė su jūsų akimis? O, atleiskit... Aš neturiu taip kalbėti...

— Bet aš... aš tik norėjau būti graži, — be­veik per ašaras sušnibždėjo Rimgailė, pirštų ga­lais trindama tirštai melsvais dažais padengtus

antakius.— Jūs visada graži... O, mano naivi, miela

Rimgailė...... Ir taip staiga atsidūrusi jo glėbyje, Rim­

gailė verkė, padėjusi savo garbanotą galvutę ant jo peties, o vėliau jis savo balta nosinaite padėjo valyti apie jos akis nuo ašarų nuplautus dažus.

— ... ir neslėpk savo natūralaus grožio nuo mano išsiilgusių akių, — šnibždėjo Paulius, bučiuo damas Rimgailės ašaromis sudrėkusį veidą. — Aš mėgstu modernią moterį, kuri, kad ir naudodama kosmetiką, kad ir sekdama madas, išlieka origi­nali ir išlaiko savąjį aš...

Ir tą vakarą, praleistą miesto restoranuose šokant, ragaujant šampaną, tarp Rimgailės ir Pau­liaus prasidėjo meilės istorija. Kai vėlai po vi­durnakčio Paulius atlydėjo Rimgailę į namus, ji žinojo, kad jos gyvenime nebebus vietos jokiai ki­tai meilei, jokiam kitam vyrui. Po kelių mėnesių, pasibaigus mokslo metams, jiedu susituokė.

"Ir štai aš čia, ponia Skirmantienė", mąstė toliau Rimgailė, sukinėdama žiedą apie pirštą.

O kiek kalbų ir nemalonumų buvo prieš ve­dybas! Ji Pauliui niekada nedrįstų papasakoti vi­sos eilės anoniminių laiškų turinio, nei pakarto­ti tariamai malonius kolegių "įspėjimus dėl jos gerovės"... Visus laiškus ji sunaikino, bet vienas ypatingai įstrigo jos atminty. Jei kituose nebuvo minimi jokie faktai, tik nemalonios insinuacijos, tai tame viename laiške buvo aiškiai išdėstyta in­formacija: New Yorke gyvenanti moteris, Valeri­ja Sadulytė, pas kurią profesorius Skirmantas re­guliariai lankosi ir kuri auginanti jo pavainikį sū­nų. Valerija — jo ilgametė meilužė, lengva, lais­vo gyvenimo moteris...

(Bus daugiau)

1967 m. kovo 1 d. DIRVA Nr. 25 — 5

* Kaziuko Mugė Cleve­lande įvyks kovo 5 d. nuo 11:30 vai. iki 2:30 vai. p. p. šv. Jurgio parapijos sa­lėje. Laužas — 3:15 vai. po pietų.

Skautės ir skautai malo­niai kviečia visus kovo 5 dieną pas save į svečius. Kaziuko mugėj visų lauks lietuviškos lėlės, velykiniai margučiai, verbos ir aguo­nos, širdys ir riestainiai.

* ANDRIUI MACKE­VIČIUI buvo padaryta apendicito operacija. Li­gonis sveiksta namuose dr. D. Degėsio priežiū­roje.

* ESTIJOS Nepriklau­somybės šventės minė­jimas vyko vasario 25 d. Minėjime kalbėjo dr. Msgr. Leo S. Schuma- cher, pernai kalbėjęs Vasario 16 minėjime lie­tuviams. Savo kalboje prelegentas ilgėliau su­stojo ties komunizmo

MECHANIKAI — MOKI­NIAI

Jauni vyrai, turį gabu­mų mechaniko darbui pa­ruošiant ir pataisant popie­rinių dėžių mašinas.

Pastovus darbas su grei­ta galimybe-iškilti.

Apex Paper Box Co.2716 East 79 Street

prie CTS Rapid stoties.(23-25)

THECLEVELAND PNEUMAT1C

Tool Co.3784 E. 78 St.

341-1700A Subsidiary of

PNEUMO-DYNAMICS Corp.

MACHINISTSTO W0RK OK AERO SPACE MISSILE and

Aircraft ComponentsKELLER-

HYDROTELContouring' and profiling

Machines

HORIZONTALBORING MILLS

TURRETLATHES

GAR TURRETLATHESENGINELATHESMILLING

MACHINESRAD1ALDRILLS

NUMERICALCONTROLLED

MACHINESGAUSITE GERĄ VALANDINI

ATLYGINIMĄ IR VISUS PRIEDUS

Interviewing Hours 8:15 A.M. to 5 P.M.

OR CALL

341-1700 for an interview convenient

for you.

Kaziuko mugėj jau čia pat. Ji (vyks šį sekmadienį kovo 5 d. nuo 11:30 vai. šv. Jurgio parapijos salėje. 3:15 v. ten pat įvyks skautų laužas su Įdomia programa. Visi clevelandiečiai kviečiami atsi­lankyti. Skautų vadovai tunt. V. Staškevičius, tunt. N. Kersnaus- kaitė ir B. Juodikienė aptaria paskutinius mugės pasiruošimo dar bus. V. Bacevičiaus nuotrauka

LIETUVIŲ FONDAS PRADEDA VAJŲ

Veik visi lietuviai jau yra susipažinę su Lietu­vių Fondu, pasiryžusiu sukelti bent milijoną do­lerių lietuvių kultūri-

veikla ir plitimo meto­dais.

Tą dieną buvo iškel­ta Estijos vėliava Fub- lic Sąuare aikštėje.

• Apdraudos reikalais ge­riausius patarnavimus gau­site kreipdamiesi į Z. Obe­lei tel. 531-2211.

Draugininkas J. Pažemis riša kaklaraištį įžodi davusiemsCleve­lando skautams: R. Strimaičiui, V. Narušui ir D. Dautui. Dešinėje stovi draugininko pavaduotojas A. Šenbergas.

V. Bacevičiaus nuotrauka

JAKUBS & SONFUNERAl HOMES

Vėsinamas oras Jūsų patogumuiDeda E. Jakubs & \Villiam J. Jakubs

Licensijuoti laidotuvių direktoriai ir balsamuotojai 35 metai simpatingo ir rimto patarnavimo

6621 Edna Avenue 936 East 185th St.EN 1 - 1763 KE 1 - 7770

niams darbams remti.Jau ir dabar remia —

ir remia ne tais surink­tais pagrindiniais šim­tais tūkstančių dolerių — jie yra nejudinamas kapitalas (ir tas milijo­nas bus nejudinamas ka pltalas) — bet nuošim­čiais, pelnais gaunamais iš to kapitalo.

Iki milijono dolerių dar trūksta bent dviejų trečdalių. Lietuvių Fon­do vadovybė pasitiki vi­suomenės reikalo supra­timu ir laukia prisidėji­

mo kiekvieno lietuvio, kam tik sąlygos leidžia.

Clevelande, Lietuvių Fondo skyrių sudaro abiejų LB Apylinkių at­stovai ir keletas visuo­menininkų.

Rengiantis pradėti šių metų vajų, L.F. Clevelan­do skyrius turėjo vajaus darbams aptarti susi­rinkimą vasario 25 d. va­kare Sv. Jurgio para­pijos salėje, kur buvo pa­kviesta ir praeitais me­tais darbavęsi talkinin­kai ir numatyti kiti, ku­rie prašomi talkininkau­ti šiais metais.

Skyriaus pirmininkasK. S. Karpius, atidaręs susirinkimą, pranešęs jo tikslą, toliau kalbas ir pasitarimus apie vajų pa­vedė dr. E. Lenkauskui, kuris yra Ohio lietuvių, kartu ir Clevelando at­stovas Lietuvių Fondo Taryboje. Dr. Lenkaus­kas pranešė apie L.F. centro valdybos ruošia­mus vajui darbus ir pasi­dalino mintimis ir suma­nymais su vietos darbuo­tojais.

Vajus galutinai nu­tarta pradėti sekmadie­nį, kovo 5 d., taigi vietos ir apylinkių lietuviai tu­rės progos vienokiu ar ki­tokiu būdu susidurti su vajaus atstovais, ir pra­šomi juos nuoširdžiai priimti. Jie nedirba savo naudai,bet dideliam vi­suomeniniam tikslui.

Iki šiol nuo L. F. veik­los pradžios prisidėju- sieji Ohio lietuviai bus paskelbti Dirvoje. Kurie esat anksčiau pasižadėję duoti šimtinę ar panašiai, bet įmokėję tik dalį, sku­biai papildykit, kad jūsų vardą skelbiant būtų pa­žymėta jūsų tikroji au­ka.

Gerą nuotaiką šiame pasitarime sudarė ke­letas dalyvavusių, kurie vienas po kito skirdami savo įnašus, sudarė bend­rai apie $2,000.

Kadangi sekmadienį Chicagoje įvyko Lietuvių Fondo Tarybos posėdis, dr. Lenkauskas buvo nu­vykęs į tą posėdį, nuvež­damas kitiems clevelan- diečių pasitarime pa­reikštus naudingus su­manymus.

Clevelando L.F. Va­jaus iždininkas yra A. V; Jonaitis, 773 Wood- view Rd., Cleveland 21, telef. 381-0930.

Fondietis* VYTAUTAS A. BRA­

ZIULIS vasario 25 d. at­šventė savo 67 m. am­žiaus sukaktį. Ta proga jo pasveikinti buvo su­sirinkęs gausus būrys

šeimos bičiulių, arti­mų bendradarbių iš įvai­rių organizacijų.

J. Dunduras svečiams parodė tikrai įdomius spalvotus filmus iš sa­vo kelionių po Š. Afriką.

• Prieš atnaujindami sa­vo namų ar automobilių draudimus, palyginkite sa­vo mokesti paskambindami V. Giedraičiui tel. 941-6835.

PAJAMŲ MOKESČIŲBLANKAI PILDOMI

7 dienas Į savaitę Friendįv Flower Shoppe

krautuvėje, 6900 Superior Avė., telef. 431-6339.

Darbo valandos: pirmad. iki penktad, — 1 vai. p. p. iki 9 vai. vak. šeštad. — 12 vai. iki 9 vai. vak. Sekniad. — 9 vai. iki 6 vai. vak.

Kitu metu - pagal susitarimą.čia pildydami pajamų

mokesčių blankus galite su­sikalbėti lietuviškai.

FILATELIJOS KAMPELIS------------- Antanas Bernotas(4)

JAV savo naujoje nuolatinių pašto ženklų serijoje vasario 14 d. išleido 25 centų p. ženklą su negrų veikėjo Frederick Dou- glass atvaizdu.

Frederick August Washington Bailey (1817 - 1895) buvo negrės vergės Harriet Bailey ir balto­jo vyro sūnus ir gimė pulk. Ed. Lloydo plantacijoje, Tuckahoe, Marylande. Nenorėdamas būti vergu ir pernešti visą gyveni­mo žiaurumą, 1838 m. jis pabė­go į New Bedfordą, Mass., kur pasivadino Fredericku Doug- lass. Turėdamas įgimtų ora­toriaus ir organizatoriaus ga­bumų, kad ir svamokslis, jis greit prisidėjo prieabolicionis- tų — vergijos pašalinimo veikė­jų ir tapo vienu iš to judėjimo vadų. 1841 m. Nantucket, Mass., suorganizavo pirmąją abolicio- nistų konvenciją. 1845 m. buvo nuvykęs į Angliją, kur surinko pinigų savęs iš vergijos išpir­kimui. 1847 m. persikėlė i Ro- chester, N.Y., kur leido laik­raštį North Star ir padėjo iš pie­tinių valstijųatvykstantiems neg­rams įsikurti. Renkant prezi­dentu Abraomą Lincolną, agita­vo už jį. Prasidėjus civiliniam karui, Massachusetts valstijoje suorganizavo 54 negrų pulką. Nuo 1877 m. turėjo aukšto valdi­ninko pareigas Washingtone. 1899 m. buvo paskirtas Ameri­kos pasiuntiniu į Haiti. Parašė autobiografinį veikalą iš savo gyvenimo ir veiklos.

AUSTRIJA išleido 3 šilingų p. ženklą Linzo aukštosios mo­kyklos įsteigimo sukakčiai pami­nėti. Piešiny — tos mokyklos herbas.

Linz randasi Aukštutinėje Austrijoje prie Dunojaus upės, iš šiaurės ir rytų apsuptas aukš -

CLEVELANDO PARENGIMU- KALENDORIUS -

KOVO 5 D. Kaziuko mugė.

BALANDŽIO 1 D. Vysk. Va­lančiaus lit. mokyklos balius.

BALANDŽIO 2'.) D. Šv. Jur­gio parapijos komiteto ir Vysk. Valančiaus lit. mokyk­los koncertas - balius.

GEGUŽĖS 7 D. Šv. Kazi­miero mokyklos Motinos Die­nos minėjimas.

GEGUŽĖS 13. ir 14 D. Atei­tininkų pavasario-šventė.

GEGUŽĖS 28 D. Vysk. Va­lančiaus lit. mokyklos Aukuro ansamblio metinis koncertas.

BIRŽELIO 25 D. LVS Ramo­vės gegužinė.

SPALIO 21 ir 22 D. Vaidilos teatro pastatymas A. Rūko "Ke turi Keliauninkai".

LAPKRIČIO 11 D. LVS Ra­movė rengia Kariuomenės šven tės Minėjimą

PARDUODAMAS NAMAS1 miegamieji — 1 a pa­

či* j. Grove\vood rajone. Sa­vininkas išsikrausto. Priva­lo į,auluoti. $12,800.

Tel. 752-3400.

tais kalnais. Tai stambus Aus­trijos prmonės miestas, turįs šiuo metu apie 185,000gyventojų, Mieste ir apylinkėse plieno ir geležies liejyklos, azotinių che­mikalų, medvilnės verpyklų ir ki­tokios įmonės. Mieste randasi keletas specialių mokyklų, kąip tai -- muzikos, meno, komerci­jos, technikos ir kt. Iš įžymy­bių pabrėžtinos: krašto muzie­jus, meno galerija, teatras, XV amž. pilis, daugelis senų baž­nyčių. Linzo miestas išaugo iš senovinės romėnų stovyklos Lentia. Iki 1180 m. priklausė Bavarijai, po to buvo prijung­tas prie Austrijos. II Pas. karo metu Linze buvo prisiglaudęs gerokas skaičius lietuvių.

AUSTRALU A išleido 4 cen­tų p. ženklą 350 metų sukakčiai paminėti nuo vakarinės Austra­lijos krantų atradimo. Piešiny - parodytas 1616 m. gadynės bur­laivis ir Dirk Hartogo pamink­linė lenta. Čia verta priminti, kad praeitais metais Australija pakeitė savo piniginę sistemą, atsisakė nuo senovės angliškų penų ir šilingų, įvesdama dešim­tainę sistemą —- centus ir dole rius.

1616 m. olandų pirklys Dirk Hartog, plaukęs olandų laivu Enbracht (Sandora), atvykęs iš Olandų Indijos, greičiausia iš Javos salos, buvo pats pirma­sis europietis, atradęs tuomet dar nežinomos ir neištirtos Aus­tralijos žemyno vakarinius kran­tus. Jis praplaukė pakrantėmis, spalio 25 d. išlipdamas vienoje saloje, prie dabartinės Shark Bay įlankos, ir prikalė ten prie stulpo olandų kalba lentelę, ku­rioje rašoma apie tos žemės at­radimą. Rastąjį žemyną jis pa­ved i no Sandoros Žeme (Land of Concord). Atradėjo garbei sa­la, kurioje jis išlipo, buvo pa­vadinta Dirk Hartogo sala.

KANADA vasario 8 d. išlei­do naują nuolatinių pašto ženklų laidą, susidedančią iš 12 pašto ženklų, nuo 1 cento iki 1 dolerio. Kiekviename pašto ženkle yra karalienės Elžbietos II portre­tas ir vis kitoks krašto gamto- vizdis. Ženklai spausdinti ant balto popierio, o 1, 2, 3, 4 ir 5 centų vertės dar išleistos ir su fosforo juostelėmis.

Čia dedame 1 cento pašto ženk lą, kuriame parodyta tolimoji Kanados šiaurė: kalnuotas, snie­gu padengtas laukas, per kurį važiuoja šunų traukiamos rogės tolumoje. -- horizonte mirga šiaurės pašvaistė (Aurora bo- realis). Pašto ženklas tamsiai rudos spalvos.

HELP \VANTE!) MALĖ

RUBBER CHEMISTS

TECHNICIANSNofionaliy knovvn company !'<y- opcninqs for experienred ihemist' ond techmcians in ils so'ifhwcstei n Michioon ploni. A dearee ond 3 or more years expeocnce in m«chpnical rub- ber products is required for the Chemist’s position. Experi- ence in comoounding for mold- ed rubber qoods or rubber rolf- er-. preferred. Salary is open ond corr.rnensurate with quali- ficntions. Excellent fringe ben- pf.t'. Ropid advancement is possiblp for o hord working irnn C.ontorf Mr. F. W. How- <u|. 616 279 5161 between 8 a m. ond 5 p.m. weekdays or af aa 27? 2903 niqhts and on v.eekeuds or write:

The Dayco Corporation< Fermeri? Dayfon Rubber Co.)

THP.EE RIVERS, MICHIGAN, 49093

(25-26)

DIRVATAUTINĖS MINTIES LIETUVIŲ LAIKRAŠTIS

* VILTIES Valdybos posėdis įvyko vasario 26 d. Dirvos patalpose. Po­sėdyje pirm. Al. Laikū- nas patiekė pluoštą įspū - džių iš jo viešnagės Bos­tone Vasario 16 proga, kur jis turėjo visą eilę pasitarimų su tautinės srovės veikėjais.

Posėdyje buvo aptar­ti artėjančio Vilties ri­jos narių suvažiavimo ir Dirvos reikalai.

Be Clevelande esančių Vilties v-bos narių Al. Laikūno, K.S. Karpiaus ir VI, Blinstrubo posė­dyje dalyvavo ir Dirvos redaktoriai J. Čiuber­kis ir V. Gedgaudas.

* LAUMIŲ JUOSTA, Dirvos bendradarbio Br. Railos knygą, yra užsi­sakę daugelis Dirvos skaitytojų. Tos knygos nauja siunta yra laukia­ma kiekvienu momentu ir gavus pirmoj eilėj ji bus išsiuntinėta užsisa­kiusiems.

Užsisakiusiųjų prašo­me dar kiek kantrybės.

Dirvos Administracija

Pr. J. Stuko knyga - Awakening Lithuania

Dana valgykloje, va­sario 18 d., vakare, įvy­ko susipažinimo vaka­ras su dr. J.J. Stuko ang­lų kalba parašyta nauja knyga ”Awakening Lithu­ania”, kuri šiomis dieno­mis atspausdinta Flor- ham Park Press, Ine., Madison, N.J. Knygos iš­leidimą finansavo Kazys Šipaila, Hillside, N.J.

Knyga 187 puslapių, kaina 5 dol. įrišta į ža­

Prof. J. Stuko Knygos "Awakening Lithuania” pristatymas vi­suomenei Newarke. Pirmąjį knygos egzempliorių autorius įteikė mecenatui Kaziui Šipailai, paaukojusiam 3000 dolerių knygos išlei­dimui. V. Maželio nuotrauka

NAUJOS, ĮDOMIOS KNYGOS!!! UŽSISAKYKITE PER DIRVĄ!!!

Bronys Raila — LAUMIŲ JUOSTA ........................... $2.50V. Šliogeris — A. Smetona — žmogus ir

valstybininkas ............................. $2.00P. Tarulis — VILNIAUS RŪBAS — kietais

viršeliais ..................................... $3.75A. Baronu/* — TREČIOJI MOTERIS ............. $2.50KREPŠINIO IŠVYKA AUSTRALIJON $3.00Vytė Nemunėlis — MEŠKIUKAS RUDNOS1UKAS $3.00ŠIRDIES PRIEPUOLIAI ....... $3.75

Re to, Dirvoje galite įsigyti ar užsisakyti plokšteles:A. Stempužienės — 1). Lapinsko — DAINAS

Stereo — $7.00, Mono — $6.00St. Baro — Operų arijos. Stereo — $7.00, — Mono — $6.00AURELIA — šokiu muzika ................................ $5.00

Siunčiant čekį ar perlaidą, pridėkite 25 centus per­siuntimo išlaidoms.

DIRVA,6907 Superior Avenue, Cleveland, Ohio 14103

ŠIAURĖS AMERIKOS LIETUVIŲ ŽAIDYNES

XVII-jų Š. Amerikos lietuvių žaidynių krepši­nio ir tinklinio pirmeny­bių žaidynes įvyks balan­džio mėn. 1-2 d.d. Toron­te. Tam tikslui sudary­tas organizacinis komite­tas iš šių asmenų: pirm.K. Lukošius, sekret. L, Radzevičius, ižd. J. Uo­gintas, spauda- inform.K. Baronas. Varžybinį k-tą, kurio sąstatas bus dar papildytas, sudaro: E. Šleknys, A.Supronas, J. Balsys, D. Laurinavi­čius, K. Šapočkinas, J. Jurcevičius.

Abu komitetai jau turė­jo eilę pasitarimų ir pa­ruošiamieji darbai spar­čiu žingsniu eina pir­myn.

NEPAMIRŠKITE ATNAUJINTI DIRVOS PRENUMERATĄ

lios spalvos kietus ap­darus, gerame popiery- je, su dailininko Jono Su­bačiaus vinjetėmis. Kny­gai įžangą parašė Lietu* vos atstovas J. Rajec­kas.

Istorinis veikalas pa­dalintas į tris dalis: Lie* tuvos istorija iš 13 šimt< mečio laikų, Lietuva su Lenkija ir Lietuva Rusi­jos valdžioje. Pridėtas Lietuvos žemėlapis ir 16

Vasario 16 minėjime Detroite senatoriui R. Griffins buvo įtekta knyga "Lithuania under the Soviets". Nuotraukoje iš kairės: Programai vadovavęs dr. K. Keblys, senatorius R. Griffins, Loreta Peterso- naitė ir Birutė Kvietytė. J. Gaižučio nuotrauka

VASARIO 16 IŠKILMES DETROITEVasario mėn. 18 d.

per lietuvių radijo va­landėlę "Lithuanian Me- lodies", kuriai vadovau­ja R. Valadka, pranešė­jas Algis Zaparackas pa­sakė šventei pritaikytą kalbą.

Sekmadienį per "Li­thuanian Voice" buvo duo­dama graži, tai dienai pritaikinta muzika ir dainos.

Visose lietuviškų pa­rapijų bažnyčiose vasa­rio mėn. 19 d. buvo at­laikytos pamaldos už žu­vusius dėl tėvynės.

Iškilmingas Mišias lie­tuvių kalboje atlaikė ir tai dienai pritaikytą pa­mokslą pasakė Šv. An­tano parapijos klebonas kun. V. Stanevičius.

Organizacijos daly­vavo su savo vėliavo­mis. Labai gražų ir įs-

portretų, pradedant Min­daugu, baigiant dr. Jonu Šliupu.

Knyga parašyta sklan­džiai, aiškiai ir suglaus­tai. Daug pasitarnauta tiems skaitytojams, ku­rie neturi per daug lai­ko skaityti, ypač angliš­kai skaitančių tarpe.

Dr. Stukas už įdėtą darbą ir Kazys Šipaila už finansavimą užsitarnau­ja visų lietuvių pagar­bos ir padėkos. Knygą rei kia galima plačiau pa­skleisti, o ypač nelietu­vių tarpe. Reikia kad kny­ga atsirastų visų miestų knygynuose ir universite­tų bibliotekose. Patarti­na perskaičius atiduoti savo pažįstamiems nelie-tuviams arba savo mies­tų knygynams.

Knygos susipažinimo vakare dalyvavo apie 100 sukviestų svečių. Jų tar­pe Seton Hali universi­teto, kuriame dr. Stukas yra International Busi- ness Inistituto direkto­rius ir profesorius, pro­fesūros nariai: Dean dr. R. J. Senkier, admin., prof. A. D’Amato, prof.F. Scott, prof. W. Zieg- ler ir keletas kitų iš New Jersey ir New Yorko. Nemažai dalyvavo jau­nesnės kartos žmonių. Knyga turėjo gerą pasi­sekimą. Restorano Da­na savininkas V. Pitkuni- gis visus maloniai pri­ėmė ir pavaišino. Vaka­rą sklandžiai pravedė muz. Alg. Kačanauskas.

A.S. Trečiokas

pudingą vaizdą sudarė dalyvaująs pamaldose gausus skaičius jauni­mo. Daug mergaičių bu vo pasipuošę tautiniais rūbais, o berniukai skau­tiškomis uniformomis.

Oficialioji minėjimo dalis vyko talpioje Cobo salėje. Minėjimą atida­rė Dr. K. Karvelis, Det­roito Lietuvių Organi zacijų Centro Valdybos pirmininkas. Šventės mi­nėjimo programos vado­vu buvo Dr. K. Keblys.

JAV Himną giedojo Pr. Zaranka, akompa­nuojant Albertui Matei­kai. Invokaciją sukalbė­jo kun. Br. Dagilis. At­sistojimu ir tylos mi­nute buvo pagerbti žu­vusieji už Lietuvos lais­vę. Michigano valstybės gubernatoriaus prokla­maciją perskaitė Rūta Ja­nu škaitė, o Detroito miesto burmistro — Rimgaudas Sukauskas.

Senatorius Robert P. Griffin pasakė kalbą. Kal­ba gerai paruošta ir iš jos matyti, kad senato­riui mūsų Lietuvos rei­kalai gerai žinomi. Savo kalboje jis atpasakojo ką mes pergyvename.

Pagrindinę šiam minė­jimui skirtą kalbą pa­sakė A. J. Kasulaitis. Daug kalbų klausiau ir girdėjau. Bet tokios pa­triotinės, sklandžiai ir aiškiai tariamos tai tik­rai ne. Tos kalbos keletą minčių čia pacituosiu:

"... Vasario 16 d. yra vienintėlė šventė, kuri jungia mus visus. Nėra pasaulyje tokios grandi­nės, kuri galėtų sunai­

Detroito lietuviai Vasario 16 minėjime. Pirmoj eilėj sėdi: A. Norus, B. Kvietytė, L. Petersonaitė, ir šv. Antano parapijos klebonas V. Stanevičius. J. Gaižučio nuotrauka

kinti tautinę asmenybę. Yra tokių, kurie pasi­traukia iš kovos lauko. Mes niekuomet. Mes ko­vosime visur, visuomet ir visiais ginklais. Mes kovosime šiandien ir jei reikės kovosime ir už 10 metų. Mūsų kova yra šventa ir teisinga.Mūsų viltis tai mūsų jau- Parkas pirmą kartą savo nimas. Kiekvienas jau- ir Chicagos istorijoje iš' nas žmogus mums yra sirinks lietuvį alderma- brangus. Mes turime tei- ną Aleksandrą Kumskį. sę ir privalome savo vaikus mokyti lietuviš­kai. Lietuvių kalba yra pats būdingiausias mūsų lietuvių bruožas. Išnyks kalba, išnyks ir lietu­viai.

Kai visos buvusios pus­laukinės Afrikos tautos gauna laisvę ir nepriklau­somybę, mes esame už­miršti. Mes turime tei­sę išreikalauti Lietuvai nepriklausomybę.

Mes pasauliui nieko ne­skolingi. Pasaulis gi mums skolingas tūkstan­čius gyvybių".

Buvo priimta rezoliu­cija ir minėjimas už­baigtas Tautos Himnu. Nuo 9:30 iki 5:00 v.v. prie miesto savivaldy­bės rūmų buvo iškelta Lietuvos vėliava.

(ag)

CHICAGO

AL. KUMSKIS Į ALDERMANUS

Chicaga savo pirmi­niuose rinkimuose ren­ka aldermanus. į 13 war- do aldermanus tarp aš- tuonių kandidatų (4

lenkų, 2 airių, italo ir kt) varžosi ir mūsų tautietis Aleksandras Kum skis.

* Mūsų kandidatas yra ge­rai chicagiškiams pažįs­tamas, ilgametis mies­to parkų priežiūros dar­buotojas, aktyviai reiš­kęsis ir visuomeninėje politinėje lietuvių veik­loje. 13 wardas apima vi­są lietuviškąjį Marąuet- te parką, didžiausįlietu­vių telkinį visoje Chica­goje. Aldermano rinki­muose balso teisę turi apie 12.000 lietuvių kil­mės balsuotojų, kai viso šiame warde yra apie 40.000 rinkikų. Skaičiuo­jama, kad pirminiuose rinkimuose paprastai te- balsuoja apie pusę visų turinčių teisę balsuoti. Atseit, jeigu marąuett- parkiečiai lietuviai bal­suotų ir pasisakytų už savo kandidatą Al.Kums- kį, tai jis ir būtų išrink­tas. Mat aldermanų rin­kimuose, jeigu pirmi­niuose rinkimuose vie-nas kandidatų gauna per 50 procentų balsų visų balsavusių, skaitomas galutinai išrinktu. Ant­ra. Aldermanų rinkimuo­se ir pirminiuose balsa­vimuose nereikalinga partijai priklausomumo pareiškimas. Pasisako­ma už asmenį-kandida­tą, o ne už partiją. Tad norėtųsi manyti, kad lie­tuviškasis Marąuette

(m .v.)

* AUKSO SONATĄ F- dur (Henry Furcell) ir ki-r- tas kamerinio ansamblio kompozicijas girdėsime grojant muzikus Iz. ir V. Vasyliūnus ir kunigą V. Valkavičių žurnalo "Laiškai Lietuviams" pa­rengimo metu, kuris įvyks š.m. kovo mėn. 11 d. 7 v. 30 min. Jaunimo Centre, Chicagoje.

Nepamirškime rezervuo­ti sekmadienio, kovo 5 d*., skautams! Paremkime jų darbus, atsilankydami j Jaunimo Centre ruošiamą Kaziuko Mugę. Atidarymas 11 vai. ryto. (Sk.)

• MEČYS ŠIMKUS, teisi­ninkas, kviečia visus Dirvos skaitytojus, gyvena n č i u s Chir rr'ynj ar apylinkėse tuoj pat atvykti jo kon<oron su­tvarkyti savo 1966 metu pajamų mokesčius. Jis tai atliks Jums tikrai tvarkin­gai, tiksliai ir greitai, nes. toje srityje turi ilgą ir di­deli patyrimą. .Jei nesi dar jo klijentas^būk — būsi pa­tenkintas.

4259 So. Maplevvood Avė. Chicago, Illinois.Telef. CL 4-7450. Vai. 9-3 ir 5-8.