turinys - vilkaviskis.lt · demografinės situacijos apžvalga. pateikta vandentiekio ir nuotekų...

Laida Data Koregavimo pavadinimas (priež astis)Atesta-to Nr.

3077

Gedimino g. 47LT-44242, KaunasTel. 8 (37) 40 70 61Faks. 8 (37) 40 70 62

1762 PV V.J.Navickas 2010.10PVP T.Lukoševičius 2010.10

VILKAVIŠKIO RAJONO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS

PLĖTROS SPECIALUSIS PLANAS

Proj. E.Verikas 2010.10 LaidaSPECIALUSIS PLANAS

0

Etapas Lapas Lapų

SPVILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJAJ2-585-SP-AR

1 41

Turinys

Paveikslėlių sąrašas........................................................................................................................................ 2Lentelių sąrašas .............................................................................................................................................. 2Pagrindinės sąvokos ....................................................................................................................................... 3Įvadas ............................................................................................................................................................. 51. Esamos padėties analizė......................................................................................................................... 6

1.1. Vilkaviškio rajono charakteristikos ............................................................................................... 61.2. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros esamos būklės analizė............................ 12

1.2.3 Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos poreikio analizė ir įvertinimas .......................... 171.2.4 Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros tendencijos, prognozės ir problemos...................................................................................................................................................................... 172. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepcija......................... 19

2.1. Perspektyvinės viešojo vandens tiekimo teritorijos ..................................................................... 192.2. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai ................... 20

3. Specialiojo plano sprendiniai ir specialiojo plano sudarymas ............................................................. 283.1. Viešojo vandens tiekimo teritorijų nustatymas (zonavimas) ....................................................... 283.2. Viešojo vandens tiekimo reglamentas.......................................................................................... 283.3. Konkretizuoti sprendiniai............................................................................................................. 29

Specialiojo plano sprendinių pasekmių įvertinimas..................................................................................... 373.4. Status quo situacijos vertinimas................................................................................................... 373.5. Poveikis teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai .............................................. 373.6. Poveikis ekonominei aplinkai ...................................................................................................... 373.7. Poveikis socialinei aplinkai.......................................................................................................... 383.8. Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdž iui .............................................................................. 38

Normatyviniai ir kiti dokumentai................................................................................................................. 39Priedų sąrašas ............................................................................................................................................... 41

Lapas Lapų Laida

SPECIALUSIS PLANAS J2-585-SP-AR2 41 0

Paveikslėlių sąrašas

1 pav. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracinis suskirstymas .......................................................... 62 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje 2001 – 2009 metais......... 83 pav. Lietuvos Respublikos demografinė situacija 2001-2009 metais......................................................... 8

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Pagrindiniai vandenviečių rodikliai............................................................................................. 122 lentelė. Vandens tiekimo įmonės/fiziniai asmenys Vilkaviškio raj. savivaldybėje .................................... 133 lentelė. Vilkaviškio rajono nuotekų valymo įrenginių įrengimo vieta, išvalomų nuotekų kiekis, veikimo

efektyvumas ir galimas maksimalus nuotekų išvalymo kiekis .............................................................. 164 lentelė Nuotekų užterštumo rodikliai Vilkaviškio miesto NVĮ................................................................... 175 lentelė. Perspektyvinės ir esamos viešojo vandens tiekimo teritorijos ..................................................... 196 lentelė. I etapo viešojo vandens tiekimo teritorijos................................................................................... 217 lentelė. II etapo viešojo vandens tiekimo teritorijos ................................................................................. 238 lentelė. Vandens gerinimo bei nuotekų valymo įrenginių poreikis ir perspektyvos.................................. 239 lentelė. Naujų NVĮ statybos investicijų poreikis ....................................................................................... 3010 lentelė. Naujų VGĮ statybos investicijų poreikis ..................................................................................... 3111 lentelė. Naujų NVĮ statybos investicijų poreikis ..................................................................................... 3312 lentelė. Naujų VGĮ statybos investicijų poreikis ..................................................................................... 34

Lapas Lapų Laida


Pagrindinės sąvokos1. Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė arfilialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas.2. Individualus nuotekų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.3. Individualus vandens išgavimas – vandens paėmimas iš gamtinių šaltinių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojimas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti.4. Nepertraukiamas vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas laikantis vandens tiekimo sutarties sąlygų pagal kiekį, slėgį, reguliarumą bei kokybę arba tik pagal teisės aktų reikalavimus, jei su abonentu (vartotoju) rašytinė sutartis nesudaryta, bet abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas.5. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenaž inis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.6. Nuotekų perdavimo riba – vandens tiekimo sutartyje nurodyta nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje abonento (vartotojo) išleidžiamos nuotekos perduodamos vandens tiekėjui ir jam tenka atsakomybė už nuotekų tvarkymą. Tais atvejais, kai rašytinė sutartis nesudaryta, nuotekų perdavimo riba laikoma ta vieta, kurioje prasideda vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip teisėtai valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra, į kurią patenka abonento (vartotojo) nuotekos. 7. Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymas.8. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai).9. Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, skirtų abonentų (vartotojų) nuotekoms tvarkyti.10. Regioninis vandens tiekėjas – viešasis vandens tiekėjas, tiekiantis vandenį daugiau kaip pusei viešojo vandens tiekimo regione esančių savivaldybių.11. Savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose savivaldybei ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso toks akcijų skaičius, kuris suteikia įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytą kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą priimti sprendimą reorganizuoti bendrovę.12. Valstybės kontroliuojamos įmonės – valstybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso toks akcijų skaičius, kuris suteikia įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytą kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą priimti sprendimą reorganizuoti bendrovę.13. Vandens tiekėjas – juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.14. Vandens tiekimas – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, reikalingų geriamajam vandeniui išgauti, pristatyti ir parduoti abonentui (vartotojui).

Lapas Lapų Laida


15. Vandens tiekimo infrastruktūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens kaptažo įrenginiai, vandens gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).16. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas – visai savivaldybės teritorijai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas), kuriame nustatomos viešojo vandens tiekimo teritorijos ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys.17. Vandens tiekimo sutartis – vandens tiekėjo ir abonento (vartotojo) susitarimas dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Juo vandens tiekėjas įsipareigoja, laikydamasis tam tikrų parametrų ir sąlygų, tiekti geriamąjį vandenį, atitinkantį teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir (arba) tvarkyti nuotekas, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja sumokėti už patiektą vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir laikytis sutartyje nustatytų geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų išleidimo sąlygų. 18. Vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo sutartyje nurodyta vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui (vartotojui). Jei rašytinė sutartis nesudaryta, vandens tiekimo ir vartojimo riba laikoma vieta, kurioje yra ar turi būti įrengtas vandens apskaitos prietaisas.19. Vartotojas – fizinis asmuo (abonentas), perkantis vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.20. Viešasis vandens tiekėjas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, turinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose). 21. Viešasis vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytinė sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Ši sąvoka pagal šioje dalyje nurodytą apibrėžimą yra suprantama tik taikant šio įstatymo ir šio įstatymo lydinamųjų teisės aktų normas. 22. Viešoji vandens tiekimo sutartis – vandens tiekimo sutartis, kurią viešasis vandens tiekėjas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. 23. Viešojo vandens tiekimo regionai – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirtos teritorijos, apimančios daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją. Viešojo vandens tiekimo regionų pagrindu organizuojant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio valdymą bei administruojant valstybės finansinę paramą viešajam vandens tiekimui, įgyvendinami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslai, nustatyti šio įstatymo 3 straipsnyje.24. Viešojo vandens tiekimo teritorijos – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirtos teritorijos, kuriose savivaldybės privalo organizuoti (užtikrinti) viešąjį vandens tiekimą.25. Žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai pavojingi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementai – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementai, kurie dėl juose sukauptos energijos ir vykstančių procesų gali būti pavojingi žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui ir kuriems reikalinga šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos kvalifikacijos specialistų priežiūra.

Lapas Lapų Laida


Įvadas

Planavimo organizatorius. Darbas ”Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtros specialusis planas” atliktas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus užsakymu.

Planavimo pagrindimas. Pagrindiniai Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą reglamentuojantys dokumentai yra:

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617) [6.1];Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-

3260) [6.2];Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir

įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3261) [6.3];Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-636 patvirtintos Vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 8-337) [6.4];Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30d. sprendimas Nr. B-TS-698 „Dėl

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“.

Planavimo tikslai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo teritorijų planavimo tikslai yra šie:

1. nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas;2. nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis;

Objektas. Specialiojo planavimo objektas – žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos paskirties žemė, vandens ūkio paskirties žemė, komunikaciniai koridoriai, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra

Darbo apimtis. Rengiant specialųjį planą turi būti:1) atlikta geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo esamos būklės apžvalga ir analizė;2) parengta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepcija;3) konkretizuoti koncepcijoje numatyti sprendiniai;4) parengtas Savivaldybės ir viešojo vandens tiekėjo veiksmų planas ir nustatytas lėšų poreikis

Plano sprendiniams įgyvendinti.Pirmoje šio darbo dalyje pateikta savivaldybės teritorijos urbanistinio plėtojimo bei esamos

demografinės situacijos apžvalga. Pateikta vandentiekio ir nuotekų tinklų išvystymo ir jų būklės apžvalgair apibendrinimas. Atlikta esamų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginių techninio stovio analizė. Atlikta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikio analizė ir įvertinimas. Nustatytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros tendencijos, prognozės ir problemos.

Koncepcijos dalyje nustatytos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas, siekiant, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Nustatytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, numatytos terito-rijos, kuriose bus plėtojama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų šalinimas. Parengti perspektyviniai infrastruktūros išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai.Sprendinių konkretizavimo dalyje pateiktos planuojamos viešojo vandens tiekimo teritorijos, pažymėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros esami ir numatomi objektai. Pateiktas savivaldybės ir viešojo vandens tiekėjo veiksmų planas ir lėšų poreikis Plano sprendiniams įgyvendinti.

Ketvirtojoje šio darbo dalyje pateikta specialiojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita.Darbo pabaigoje pateikiamas normatyvinių dokumentų sąrašas bei priedai.

Lapas Lapų Laida


1. Esamos padėties analizė

1.1. Vilkaviškio rajono charakteristikos1.1.1. Geografinė Vilkaviškio rajono padėtis

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorija yra pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje. Vilkaviškio rajone yra 12 seniūnijų – Bartninkų, Gižų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Pilviškių, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos. Vilkaviškio rajone yra apie 48 tūkst. gyventojų. Savivaldybės teritorija 1259 km2. Pagal Lietuvos administracinį paskirstymą Vilkaviškio rajono savivaldybė priklauso Marijampolėsapskričiai.Vilkaviškio rajono savivaldybės žemėlapis pateiktas 1 pav.

1 pav. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracinis suskirstymas

Vilkaviškis – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės, 161 km nuo Vilniaus, 73 km nuo Kauno.

Rajonas pietuose ribojasi su Lenkija, vakaruose su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Vilkaviškio rajoną kerta svarbi automagistralė Vilnius–Marijampolė–Kaliningradas ir gelež inkelio linija Kaliningradas–Vilkaviškis–Kaunas–Vilnius–Maskva. Automagistralė Via Baltica suteikia didesnių galimybių bendrauti su užsienio partneriais, skatina turizmo plėtrą. Didžiąją rajono dalį užima žemdirbystės plotai, vieni derlingiausių šalyje. Tai turėjo įtakos rajono miškingumui, kuris siekia vos 7

Lapas Lapų Laida


procentus. Nors Suvalkija – lygumų kraštas, tačiau Vilkaviškio rajonui būdinga reljefo įvairovė. Šiaurinėje dalyje – lygumos, pietvakarinėje – aukštumos. Rajono teritorijoje geografinių aukščių skirtumai iki 250 m

Vilkaviškio rajone yra net 62 ežerai bei tvenkiniai. Per rajoną teka Šešupė ir du jos intakai Rausvė bei Širvinta, kiti upeliai. Turistus traukia įspūdingas Piliakalnių piliakalnis (iš viso rajone yra 14 piliakalnių), Vištyčio regioninis parkas, išsiskiriantis nuostabiu kalvotu kraštovaizdžiu. 1992 m., siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, įkurtas Vištyčio regioninis parkas (10 100 ha). Reljefo raiškumu ir vaizdingumu išsiskiria Kylininkų kalvynas, kurio pietuose susitelkusios aukščiausios kalvos: Dunojaus, Janaukos, Pavištyčio, Statkūnų. Labai vertingi brandūs plačialapiai miškai, ypač ąžuolynai su skroblais ir liepomis. Miškuose yra 300 metų ąžuolų, 200 metų amžiaus pušų ir eglių.

Vilkaviškio rajone yra daug ežerų. Turistai ir žvejai mėgsta Vištyčio, Paežerių, Podvarko, Dotamų, Vygrelių, Beržinio, Armudiškių, Talaikės ir kitus ežerus bei Pajevonio, Virbalio, Keturvalakių ir Karklinių tvenkinius. Pats didž iausias ir giliausias – Vištyčio ežeras. Jo pakrantėse yra du kempingai ir kelios poilsiavietės. Vištytyje įsikūrusi Vištyčio regioninio parko direkcija.

1.1.2. Vilkaviškio rajono plėtros ir raidos kryptys

Bendras Vilkaviškio rajono savivaldybės plotas – 1259 km2. Tokiai teritorijai naudoti, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę ir politinę Lietuvos Respublikos situaciją, žmonių veiklai joje organizuoti, socialinei, ekonominei, ekologinei politikai ir kultūriniam kraštovaizdžiui formuoti reikalinga priemonių visuma, t.y. Savivaldybės teritorijos planavimas, apimantis kraštotvarkos reguliavimo procesus ir procedūras, kaip antai: teritorijos ir žemės naudojimo tikslinės paskirties, prioritetų, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitų sąlygų nustatymas, žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemos formavimas, gyventojų užimtumo reguliavimas, fizinių ir juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisių nustatymas. Atsižvelgiant į tai parengtas Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrasis planas, kuriame atskleidžiami kompleksiško teritorijos naudojimo prioritetai, jos raidos tikslai ir strategija. Bendrasis planas yra pagrindu rengiant, keičiant ar pildant tokio paties arba žemesnio lygmens specialiuosius ir detaliuosius teritorijų dokumentus, nustatyta tvarka paimant žemę visuomenės poreikiams, rezervuojant plotus Savivaldybės bendrojo naudojimo objektams ir infrastruktūrai plėsti.

Įgyvendinant tokį planą prisidedama prie visos Lietuvos Respublikos teritorijos raidos subalansavimo, visavertės, sveikos ir harmoningos gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos formavimo, racionalaus gamtos išteklių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, rekreacinių išteklių naudojimo ir saugojimo, investicijų į socialinio ekonominio sektoriaus plėtrą skatinimo.

Specialiojo plano rengėjai laikosi nuostatų išdėstytų bendrojo plano sprendiniuose. Pagrindinis iš jų yra sveikos ir švarios aplinkos gyventojams užtikrinimas. Tai pasiekti galima modernizuojant ir plečiant vandentiekio ir nuotekų tinklus, gerinant geriamojo vandens kokybę.

Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus kitimas 2001 – 2009 metų laikotarpyje pateiktas 2 pav. (šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas).

Lapas Lapų Laida


Gyventojų skaičius Vilkaviškio rajone 2001-2009m

46000

46500

47000

47500

48000

48500

49000

49500

50000

50500

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Metai

Gyv

. sk

.

2 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje 2001 – 2009 metais.

Vilkaviškio rajono teritorijoje 2001 metais gyveno 50236 gyventojai. 2009 metų duomenimis Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyvena 47593 gyventojai. Kaip matome, bendrai Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyventojų skaičius nepaliaujamai mažėja. Kaip matome 2 paveiksle, 8 metų laikotarpyje (2001– 2009 m.) gyventojų dabartinės Vilkaviškio rajono teritorijoje sumažėjo 2643 žm. arba 5,2 %. Šiuo aspektu Vilkaviškio rajono savivaldybė nėra išskirtinė, nes gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija pastebima visuose Lietuvos regionuose (3 pav.).

Gyventojų skaičius Lietuvoje 2001-2009m.

3250000

3300000

3350000

3400000

3450000

3500000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Metai

Gyv

. sk

.

3 pav. Lietuvos Respublikos demografinė situacija 2001-2009 metais.

Lapas Lapų Laida


1.1.3. Kokybiško geriamojo vandens svarba

Visi norminiai aktai reikalauja, kad geriamasis vanduo būtų skaidrus, be kvapo, drumzlių ir nuosėdų. Jame neturi būti užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų ar cheminių, sveikatai kenksmingų, medž iagų. Nors požeminis vanduo yra gana švarus ir apsaugotas nuo išorinės taršos, tačiau tiekiant vandenį galimi įvairūs atvejai, kaip pavyzdžiui įrengimų montavimas, remonto darbai, avarijų likvidavimas, kurių metu gali būti užteršiamas vanduo. Todėl vandentiekio darbuotojai, atlikę anksčiau minėtus darbus, privalo dezinfekuoti chloru įrangą ir vamzdynus bei nustatyti mikrobinius rodiklius. Mikrobinė geriamojo vandens būklė tiriama netiesioginiais mikrobiniais metodais. Vandenyje ieškomi ne patys užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikrobai, kurių laboratorinis nustatymas ilgai užtrunka, o užkrečiamųjų ligų sukėlėjų „palydovai” - indikatoriniai mikroorganizmai. Paprastai nustatoma žarninė lazdelė (E. coli). Žarninė lazdelė yra mikrobas, pastoviai gyvenantis žmonių ir gyvulių žarnyne. Šis mikrobas pats kokio nors su-sirgimo nesukelia, bet jos buvimas vandenyje rodo, kad vanduo yra užterštas ir kad į vandenį galėjo patekti fekalijų, o su jomis ir patogeninių bakterijų - infekcinių ligų sukėlėjų: vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės ir kt. Geriamajame vandenyje neturi būti ligas sukeliančių mikroorganizmų ir virusų.Mikroorganizmų - patogeninių bakterijų - poveikis žmogaus organizmui visuomet yra ūmus. Todėl mikrobiniai reikalavimai yra griežti ir jų laikytis būtina besąlygiškai. Tik taip galima išvengti jų rizikos -ūminių infekcinių susirgimų ir epidemijų.

Tiekti mikrobinių reikalavimų netenkinantį vandenį negalima. Higienos normose nurodyta, kad susidarius tokiai situacijai, būtina informuoti visuomenę ir nedelsiant imtis priemonių vandens kokybės gerinimui. Pagrindinė priemonė yra vandens dezinfekavimas stipriais oksidatoriais. Todėl geriamasis vanduo pastoviai profilaktiškai yra chlorinamas. Chlorinimas - labiausiai paplitęs vandens nukenksminimo būdas. Geriamąjį vandenį taip pat galima dezinfekuoti natrio hipochloritu, kalcio hipochloritu, magnio hipochloritu, chlorkalkėmis, chloro dioksidu, ozonu.

Visų vandens dezinfekcijai naudojamų medžiagų likučiai, o taip pat ir susidarę antriniai junginiai, neturi viršyti higienos normoje HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” nurodytų kiekių.

Vienas iš paprasčiausių ir pakankamai patikimų vandens valymo būdų yra virinimas. Praėjus 5 min. nuo vandens užvirimo, žūva visi patogeniniai mikroorganizmai ir virusai, sumažėja vandens kietumas. Di-džiausias šio metodo trūkumas - vienu metu sunku užvirti daug vandens.

Indikatorinis rodiklis – mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis kontroliuojamas, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių. Indikatoriniai vandens kokybės rodikliai įvertina: juslines vandens savybes - spalvą, skonį, kvapą, drumstumą; bendrą mineralizaciją parodo savitasis elektros laidis; užteršimą organinėmis medžiagomis -amonis, bendroji organinė anglis (C), permanganato skaičius, vandenilio jonų koncentracija pH. Aliuminis (Al), chloridas (Cl-), bendroji gelež is (Fe), manganas (Mn), sulfatas (SO42-) neturi įtakos žmogaus sveikatai, tačiau pa-didintos šių medžiagų koncentracijos gali stipriai pakeisti vandens savybes - skonį, spalvą, kvapą, drumstumą.

Normaliai vandenyje yra daugiau ar mažiau mineralinių junginių - kalcio, magnio, natrio, gelež ies ir kitų druskų, tačiau tiek pernelyg didelis, tiek ir pernelyg mažas šių medž iagų kiekis vandenyje yra kenksmingas.

Kuo didesnis savitasis elektros laidis, tuo didesnė vandens mineralizacija. Pagal ankstesnius norminius aktus vanduo buvo laikomas kokybiškas, jeigu druskų buvo nustatoma ne daugiau kaip 1000mg/l. Nuo kalcio ir magnio druskų kiekio priklauso ir vandens kietumas. Kietas vanduo sveikatai nekenksmingas. Gerdami kietesnį vandenį, žmonės mažiau serga širdies ligomis ir hipertonija, o vartodami minkštą vandenį - dažniau. Neįrodyta, kad kietas vanduo sukelia akmenligę, netgi atvirkščiai, kai kurie autoriai teigia, kad tuose rajonuose, kur vanduo minkštas, inkstų akmenligė gyventojų tarpe labiau paplitusi, negu ten, kur vanduo kietas. Tačiau per didelis vandens kietumas nepageidautinas tiek pramonėje, tiek ir namų ūkyje. Kietame vandenyje blogiau verda daržovės, blogiau užsipliko arbata ir

Lapas Lapų Laida


ž ymiai daugiau sunaudojama muilo prausiantis ir skalbiant. Ypač nepageidautinas kietas vanduo garo katilams. Šiuo atveju jis turi būti minkštinamas.Analitė � - geriamojo vandens mėginyje nustatomas komponentas.

Organinę taršą atspindinčios analitės gali nekelti jokio rūpesčio, jeigu jų vertės atliekant pastovią pro-graminę priežiūrą, nekinta ir neviršija nurodytų normų. Tačiau jų kiekio didėjimas verčia susirūpinti, nes tokiu atveju galima tarša iš aplinkos. Todėl yra labai svarbi geriamojo vandens šaltinių apsauga. Atsi-žvelgiant į vietos sąlygas, turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos zonos bei jų priežiūra, reglamentuo-janti tose vietose ūkinę ir pramoninę veiklą.

Amonis susidaro yrant baltyminėms medžiagoms. Patekus į vandenį net ir nedideliam kiekiui organinių medžiagų, pasigamina amoniako. Natūraliai jo aptinkama geležies turinčiame požeminiame vandenyje.

Ir nedidelis gelež ies bei mangano kiekis pablogina vandens savybes. Vanduo įgauna savotišką kvapą, skonį, spalvą (nuo geležies - rudą, mangano - juodą), padidėja jo drumstumas. Gelež is žmogaus organizmui labai reikalingas elementas, nes, būdama kraujo sudėtyje, susijungia su deguonim, o kraujas deguonį išnešioja po visą organizmą. Tokiu būdu mūsų audiniai gauna deguonį. Tačiau vandenyje geležis yra nemalonus reiškinys, nes daug geležies turintis vanduo, iš gilaus artezinio šulinio pakeltas į žemės paviršių, jungiasi su oro deguonimi, ir geležis išsiskiria rūdžių pavidalu.

Nors vandens geležis ir nežalinga mūsų sveikatai, tačiau skonio sumetimais ir dėl netinkamumo naudoti ūkio reikalams, jos kiekis geriamajame vandenyje normuojamas. Jei vandenyje yra daug geležies, reikia statyti geležies šalinimo įrenginius.

Toksinių analičių vertės parodo vandens užteršimą nuodingomis, sveikatai kenksmingomis, medžiagomis. Tai bet kokios kilmės medžiagos, jų toksinai, trąšos, pesticidai, jų sudėtinės dalys ar skilimo produktai, radioaktyvieji izotopai ar kitos medžiagos, kurių buvimas geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų žmogaus sveikatai pasekmių, o taip pat bloginti vandens savybes. Jų kiekis ir nukrypimai priklauso nuo vietinių gamtinių veiksnių (hidrogeologinių), ir nuo išorinės taršos.

Vanduo iš požeminių telkinių dažniausiai atitinka higienos reikalavimus. Tokiame vandenyje paprastai nebūna toksinių medžiagų arba nustatomi minimalūs jų kiekiai. Tačiau kartais, jeigu tarp paviršinio ir požeminio vandens yra hidraulinis ryšys, į požeminį vandenį gali prasiskverbti toksinės medž iagos.

Metalai (chromas, Cr, gyvsidabris, Hg, kadmis, Cd, nikelis, Ni, švinas, Pb, varis, Cu, stibis, Sb), nuodingos medž iagos (arsenas, As, cianidas, CN- ), chlororganiniai junginiai (1,2 - dichloretanas, C2H4Cl2 , tetrachloretenas, C2Cl4, trichloretenas, C2HCl3 , epichlorhidrinas, C3H5OCl , vinilo chloridas, C2H3Cl ), pesticidai, angliavandeniliai (daugiacikliniai aromatiniai, benzpirenas, benzenas, C6H6 ), tai medž iagos, kurių padidinti kiekiai gali atsirasti dėl intensyvios žmogaus veiklos.

Nitratas, NO3-ir nitritas, NO2- susidaro yrant baltyminėms medžiagoms. Be to, nitratų gali atsirasti ir su lietaus vandeniu, kuriame beveik visuomet esti azoto rūgšties. Dėl vykstančių oksidacijos - redukcijos reakcijų, nitritai gali virsti nitratais ir atvirkščiai. Pagrindinė padidinto nitratų kiekio priežastis yra organinės ir mineralinės (azotinės) trąšos, naudojamos žemės ūkyje. Todėl ypač daug jų randama šachtiniuose šuliniuose. Nitratai yra pavojingi žmogui ir ypač kūdikiams. Vartojant maisto mišinius, į kurių sudėti įeina vanduo su padidėjusiu nitratų kiekiu, padidėja methemoglobinemijos rizika. Ligos metu labai padidėja methemoglobino koncentracija kraujyje. Ji pasunkina deguonies pernešimą su krauju iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, ir kūdikis gali mirti.

Tyrimais nustatyta, kad nuo didesnio fluoro kiekio vandenyje atsiranda dėmės dantų emalyje, o sunkesniais atvejais pakenkiami kaulai. Šis susirgimas vadinamas fluoroze. Tačiau nedideli fluoro kiekiai naudingi organizmui: susidarant kaulų audiniams ir dantų emaliui. Nustatyta, kad liga neišsivysto, jei vie-name litre geriamojo vandens yra nuo 0,7 iki 1,0 miligramų fluoro. Jeigu fluoro vandenyje yra mažiau, gali irti dantų audiniai, atsiranda dantų ėduonis (kariesas). Kuo mažesnė fluoro koncentracija, tuo dantų ėduonis labiau paplitęs vaikų tarpe.

Papildomai fluoruoti vandenį, kaip buvo siūloma anksčiau, yra nenaudinga, nes gėrimui ir maisto ruošimui vandentiekio vandens suvartojama tik nuo 0,3 iki 1 procento. Papildomas fluoro šaltinis žmogaus organizmui yra įvairūs maisto produktai. Dar viena fluoro kompensavimo priemonė - dantų pasta.

Lapas Lapų Laida


Gamtinio vandens teršimo pavojus smarkiai didėja vystantis urbanizacijai ir pramonei. Todėl visų kategorijų vandenvietėms turi būti nustatytos vandens apsaugos zonos.Toksinių medžiagų kontrolė geriamajame vandenyje yra labai svarbi ir aktuali. Toksinių medžiagų kiekiai turi neviršyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” nurodytų ribinių analičių verčių.

Nepakankamas mikroelementų kiekis arba jų perteklius vandenyje sąlygoja įvairių organizmo funkcijų pakitimus ir ligas.

Tačiau kai kurių medžiagų minimalūs kiekiai turi didelę reikšmę žmogaus organizmo gyvybinėms funkcijoms. Visi mikroelementai pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu: jie užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje ir, kaip įvairių biocheminių reakcijų katalizatoriai, įtakoja bendrą organizmo medžiagų apykaitą.

Mikroelementai įeina į aktyvių biologinių junginių sudėtį: fermentų (Zn, Cu, Mo, Mn ir kt. ), vitaminų (Co), hormonų (J, Co), kvėpavimo fermentų (Fe, Cu).

Remiantis šiuolaikiniais duomenimis, už tikrinti normalią organizmo gyvybinę veiklą reikia apie 30 mikroelementų, kurių dauguma yra metalai (Fe, Cu, Mg, Zn, Mn, Co, Mo ir kt.) ir tik keli metaloidai (J, Br, As, F, Se).

Mikroelementai į žmogaus organizmą patenka iš aplinkos. Jų kiekis organizme priklauso nuo jų kiekio dirvožemyje, vandenyje, augaluose. Su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka nuo 1 iki 10 proc. reikalingo per parą mikroelementų kiekio. Fe, Co, Mg, Mo, o tokių elementų, kaip fluoras ir stroncis pagrindinis šaltinis yra geriamasis vanduo.

Gėlas vanduo vartojamas labai plačiai: buityje, komunaliniame ūkyje, pramonėje, energetikoje, žemės ūkyje, žuvininkystėje ir kitose ūkio šakose. Kuo daugiau suvartojama vandens, tuo daugiau įvairių toksinių medžiagų su nuotekomis pakliūna į aplinką ir tuo pačiu grįžta į vandens šaltinius. Todėl be galo yra svarbi vandens šaltinių apsauga.

Kad vandentiekis higienos ir epidemiologiniu požiūriais būtų patikimas, apie jį įrengiamos apsaugos zonos. Vandenvietei apsaugoti numatomos trys apsaugos zonos – griež to rež imo apsaugos juosta (1-oji), mikrobinės taršos apribojimo juosta (2-oji) ir cheminės taršos apribojimo juosta (3-oji).

Lapas Lapų Laida


1.2. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros esamos būklės analizė1.2.1. Centralizuotas vandens tiekimas

1.2.1.1. UAB “Vilkaviškio vandenys“ eksploatuojamos sistemos

Vandens paėmimą ir centralizuotą tiekimą Vilkaviškio rajono savivaldybėje vykdo UAB „Vilkaviškio vandenys“.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 38 UAB „Vilkaviškio vandenys“ eksploatuojamų vandenviečių.

1 lentelė. Pagrindiniai vandenviečių rodikliai.

Eil.Nr. Gyvenvietė Vandenvietės adresasTinklų

ilgis, kmDiametras,

DN

Vandenviečių projektinis pajėgumas,

m3/val

Išgaunamasvandens kiekis. Tūkst.

m3/metus

1 Alksnėnai Alksnėnų k., Pilviškių sen. 2 50-100 10 11,32 Alvitas Alvito k., Šeimenos sen. 2 50-65 4 6,73 Ančlaukys Ančlaukio k., Pajevonio sen. 1 40-50 4 3,64 Bartninkai Bartninkų k., Bartninkų sen. 0,3 40-505 Biliūnai Biliūnų k., Klausučių sen. 1,5 50-100 4 5,96 Bobiai Bobių k., Klausučių sen. 0,5 40-507 Degučiai Degučių k., Keturvalakių sen. 3 32-100 4 98 Duonelaičiai Duonelaičių k., Gražiškių sen. 1,5 40-65 4 2,99 Giedriai Giedrių k., Šeimenos sen. 0,5 40-50 4 2,9

10 Gižai Gižų k., Gižų sen. 4 40-100 10 19,111 Graž iškiai Gražiškių k., Gražiškių sen. 3 50-100 10 9,912 Gudeliai Gudelių k., Šeimenos sen. 3 50-100 10 10,513 Gudkaimis Gudkaimio k., Kybartų sen. 3,5 32-100 10 19,814 Jurkšai Jurkšų k., Pilviškių sen. 1 40-5015 Karkliniai Karklinių k., Keturvalakių sen. 3 40-100 10 24,616 Kataučizna Kataučiznos k., Klausučių sen. 2 40-65

17 KeturvalakiaiKeturvalakių k., Keturvalakių sen. 3 50-100 10 25,9

18 Kybartai Vištyčio g.43B, Kybartai 17,2 50-250 102 18019 Klausučių Klausučių k., Klausučių sen. 4,5 32-100 10 10,120 Mierčiai Mierčių k., Klausučių sen. 1 40-5021 Opšrūtai Opšrūtų k., Pilviškių sen. 1,5 50-100 4 4,622 Paež eriai Paežerių k., Šeimenos sen. 3 50-100 10 17,323 Paež eriai Paežerių k., Pilviškių sen. 3,5 50-100 10 18,624 Pilviškiai Stoties g. 38, Pilviškiai 4,5 50-100 12 21,625 Ramoniškiai Ramoniškių K., Pilviškių sen. 2 50-100 10 19,226 Rimavičiai Rimavičių k., Pilviškių sen. 2 32-50 10 3,527 Rumokų Rumokų k., Klausučių sen. 1 25-10028 Serdokai Serdokų k., Šeimenos sen. 3,5 40-100 4 8,329 Skardupiai Skardupių k., Kybartų sen. 1 3230 Sūdava Sūdavos k., Klausučių sen. 4 40-100 10 19,831 Suvalkai Suvalkų k., Šeimenos sen 3 40-100 4 832 Teberiai Teiberių k., Klausučių sen. 2,5 50-100 10 12,133 Totorkiemis Totorkaimio k., Kybartų sen. 1 40-50 4 3,734 Užbaliai Užbalių k., Keturvalakių sen. 2 32-65 10 8,635 Varteliai Vartelių k., Vištyčio sen. 1,5 50 4 1,3

36 Vilkaviškis

I-oji vandenvietė - Vienybės g.65, Vilkaviškis,II-oji vandenvietė - Vaičlaukio 46,8 50-300 138 461,1

Lapas Lapų Laida


k., Šeimenos sen.

37 Virbalis Gedimino g. 18A, Virbalis 2 32-6538 Ž yniai Žynių k., Klausučių sen 1,5 32-65 4 3,3

Kaip matyti lentelėje Nr. 1, Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra įrengta 38 vandenvietės, kurios centralizuoto šalto vandens tiekimo būdu aptarnauja atitinkamų gyvenviečių vartotojus. Vandenvietes eksploatuoja UAB „Vilkaviškio vandenys“. Aiškinamojo rašto lentelėje Nr.8 yra nurodytas perspektyvinis vandens kiekis, kuris bus suvartojamas iš viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamų vandenviečių. Suvartojamo (arba tiekiamą) vandens kiekis yra apskaičiuotas metams atsižvelgiant į esamą vandens tiekimo infrastruktūrą bei specialiojo plano sprendiniuose numatomą jos plėtrą. Kaip matyti lentelėje Nr.8centralizuotu vandens tiekimo būdu bus aprūpinama 103 Vilkaviškio rajono gyvenvietės, iš kurių šiuo metu vos 38 yra aptarnaujama UAB „Vilkaviškio vandenys“.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ pateikta informacija nurodo, kad šiuo metu neaptarnaujamose teritorijose Vilkaviškio rajono gyventojai apsirūpina vandeniu iš šulinių ir artezinių gręžinių, kurie nuosavybės teise nepriklauso viešajam vandens tiekėjui. Nors kastinių šulinių vandenį naudoti yra paprasta ir nebrangu, tačiau bloga jo kokybė dažnai riboja vandens naudojimą gėrimui. Šachtinių šulinių vandeniui būdingas didelis nitratų kiekis, kietumas, mikrobiologinis už terštumas. Priemiestiniuose rajonuose šulinių vandeniui būdingas užterštumas sunkiaisiais metalais. Pagrindinis gruntinio vandens teršimo šaltinis – vertikali teršalų infiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštos pramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai, patekę į požemį, gali sukelti nepageidaujamus procesus, turinčius įtakos geriamojo vandens kokybei. Tokiu atveju, paprasčiausias būdas užtikrinti higienos reikalavimus atitinkančio vandens tiekimą gyventojams yra centralizuoto vandens tiekimo būdo užtikrinimas, kuomet iš vandenvietės paduodamas jau išvalytas geriamas vanduo naudojant vandens gerinimo įrenginių. Privatiems šuliniams bei arteziniams gręžiniams pastatyti buitinius vandens gerinimo įrenginius yra įmanoma, tačiau tai yra brangu ir ekonomiškai (rajono mastu) nepagrindž iamas sprendimas. Vilkaviškio raj. savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis rajone yra registruotos 32 vandens tiekimo įmonės, kurių sąrašas pateiktas lentelėje Nr.2

2 lentelė. Vandens tiekimo įmonės/fiziniai asmenys Vilkaviškio raj. savivaldybėje

Nr.Įmonės, juridinio ar fizinio

asmens (asmenų grupės) pavadinimas

Buveinės adresas

Realizuotas geriamojo vandens

kiekis 2008 m., m³/metus

Aptarnaujamų gyventojų skaičius

1 UAB „Vilkaviškio vandenys“ Pramonės g. 13, Vilkaviškis 638425 25575

2 Fizinių asmenų grupė Bartininkų mstl. 16416 360

3 Fizinių asmenų grupė Lakštučių k. 12312 270

4 Fizinių asmenų grupė Piliakalnių k. 11765 258

5 Fizinių asmenų grupė Pašeimenių k. 12996 285

6 Fizinių asmenų grupė Patilčių k. 6795 149

7 Fizinių asmenų grupė Bačkiškių k. 14090 309

8 Onos Ingos Račkauskaitės IĮ Antupių k. 4101 90

9 Fizinių asmenų grupė Bardauskų k. 8846 194

10 Fizinių asmenų grupė Bajorų k. 2326 51

11 VŠĮ „Matlankio vandenys“ Matlaukio k. 7980 175

12 J.Bačinsko IĮ Šiaudininkių k. 4241 93

13 Fizinių asmenų grupė Daržininkų k. 10169 223

14 Fizinių asmenų grupė Pajevonio k. 21432 470

15 Fizinių asmenų grupė Pajevonio k. / vid.mokykla 3990 20/189

16 Fizinių asmenų grupė Būdviečių k. 4606 101

17 Fizinių asmenų grupė Trilaukio k. 5564 122

18 Fizinių asmenų grupė Vaišvilų k. 2782 61

19 Fizinių asmenų grupė Bebrininkų k. 7296 160

Lapas Lapų Laida


20 Fizinių asmenų grupė Jurgelių k. 4560 100

21 Fizinių asmenų grupė Sausbalių k. 4705 100

22 Fizinių asmenų grupė Pūstapėdžių k. 10944 240

23 Fizinių asmenų grupė Klampučių k. 13862 304

24 VŠĮ „Maldėnų vandenys“ Maldėnų k. 24942 547

25 Fizinių asmenų grupė Čyčkų k. 2554 56

26 Fizinių asmenų grupė Kisiniškių k. 10260 225

27 Fizinių asmenų grupė Čyčkų k. 6840 150

28 Fizinių asmenų grupė Daiučių k. 6384 140

29 Fizinių asmenų grupė Mažučių k. 3876 85

30 Fizinių asmenų grupė Virbalio mst. 2964 65

31 Fizinių asmenų grupė Vištyčio mst. 9120 200

32 Fizinių asmenų grupė Girėnų k. 5700 125

Vilkaviškio rajone centralizuotam gyventojų aprūpinimui vandeniu yra naudojamas tik požeminis vanduo. UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovo teigimu tiekiamo vandens kokybė nėra bloga, tačiau atliekant vandenvietėse vandens monitoringą, tikrinant vandens kokybę, matyti, jog beveik visur yra viršijamas leistinas gelež ies kiekis.

Technologinė vandens tiekimo infrastruktūros sandara yra tokia:1. Vandens gavybos įrenginys. Lietuvos vandenvietėse tai dažniausiai būna arteziniai gręžiniai,

kadangi Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje yra pakankami požeminio gruntinio geriamo vandens klodai. Atskirais atvejais geriamojo vandens gavybai gali būti naudojami filtruotas paviršinis vanduo (iš atvirų vandens telkinių ar paviršinio vandens šulinių), tačiau norint užtikrinti kokybišką ir patikimą vandenes tiekimą yra būtini arteziniai gręžiniai.

2. Vandens gerinimo įrenginiai. Teritorijose, kuriose geriamas vanduo neatitinka Lietuvoje galiojančių higienos normų yra privaloma įrengti vandens gerinimo įrenginius, kurie užtikrintų vandens kokybę. Lentelėse žemiau yra pateikta informacija apie esamus ir numatomus statyti vandens gerinimo įrenginius Vilkaviškio raj.

3. Paduodamo vandens slėgio užtikrinimo infrastruktūra. Lietuvoje yra nusistovėję keli vandens slėgio tinkluose užtikrinimo būdai, tai vandens bokštai ir vandens pakėlimo siurbliai. Vilkaviškio rajone yra siekiama panaikinti bokštinę sistemą, tam, kad būtų galima sumažinti vandenviečių kapitalinių investicijų mastą (į bokštų statybą, priežiūrą, remontą, atnaujinimą ir t.t.), todėl yra numatoma statyti perpumpavimo stotis, kurios užtikrintų reikiama slėgįkiekvienoje atskiroje vandens tiekimo sistemoje. Tokiu atveju, vandentiekio sistemose reikiamas slėgis palaikomas demontuotų bokštų vietose įrengiant reikiamo galingumo siurblius, kurie palaiko reikiamą slėgį vamzdynuose optimaliam vandens tiekimui užtikrinti. Dažnai vandens tiekimo sistemoje neužtenka vien tik pirmo pakėlimo stočių, tokiu atveju yra numatomos antro pakėlimo stotys, kurios statomos infrastruktūroje atsižvelgiant į konkrečios gyvenvietės situaciją, hidraulinius skaičiavimus ir t.t.

4. Vandens perdavimo infrastruktūra. Tai infrastruktūra susidedanti iš vandens tiekimo tinklų. Daugelyje Lietuvos, tame tarpe ir Vilkaviškio raj. vandens tiekimo sistemų yra pasenusi tinklų sistema, tinklai susidėvėję, pastebima didelė infiltracija, užterštumas. Dėl šios priežasties daugelį jų reikia keisti, tačiau tam reikia atlikti specialius hidraulinius bandymus sistemų įvertinimui. Šiuo metu specialiajame projekte numatyta vandens tiekimo tinklų plėtra atsižvelgiant į esamą situaciją, didžiausią dėmesį skiriant tinklų plėtrai ir naujų vartotojų prijungimui. Numatoma kloti plastikinius vamzdžius, kurie yra nekenksmingi vartotojams ir jų tarnavimo laikas siekia iki 50 m.

Šiuo metu iš visų UAB „Vilkaviškio vandenys“ aptarnaujamų gyvenviečių tik 4 turi vandens gerinimo įrenginius. Šie įrenginiai yra instaliuoti Vilkaviškio, Pilviškių Gižų, Kybartų vandenvietėse. Tačiau tokiųįrenginių reikia ir kitose vandenvietėse .

Lapas Lapų Laida


Tik Vilkaviškio I-ajai, II-ajai bei Kybartų vandenvietėms yra nustatytos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Vandenviečių SAZ yra nustatytos pagal LR Higienos normą HN 44:2006 patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. Nr. V-613 įsakymu. Likusios UAB „Vilkaviškio vandenys“ eksploatuojamos vandenvietės turi griežto režimo apsaugos zonas, aptvertas ne mažesniu kaip 5m spinduliu nuo gręžinio.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ daugumos eksploatuojamų tinklų amžius siekia 20-30 metų. Pagal nemuno vidurupio baseino investicinį projektą iki 2020 m. planuojama sutvarkyti visų gyvenviečių didesnių nei 500 gyventojų vandentvarkos ūkį.

Analizuojant esamą vandens tiekimo infrastruktūrą, daug neaiškumų kylą dėl vandentiekio tinklų išplanavimo, ilgio, tinklų medžiagos, būklės ir t.t., nes daugelis jų nėra inventorizuoti, dažniausiai tai kaimo teritorijose esantys tinklai, taip pat ne visi tinklai priklauso viešajam vandens tiekėjui. Šie tinklai buvo perimti iš seniūnijų, o šios savo ruožtu juos paveldėjo iš irstančių kolūkių. 2 lentelėje parodytassąrašas įmonių/fizinių asmenų kurie tiekia vandenį Vilkaviškio raj. gyventojams bei eksploatuoja vandentiekio sistemas.

Daugelį vandentiekio tinklų reikia renovuoti. Tai yra numatyta ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šiame dokumente yra numatyta pertvarkyti plieninius vandens tiekimo vamzdynus padengiant jų vidaus sieneles antikorozinėmis medžiagomis arba keičiant vamzdžius. Tai padėtų užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tinkamos kokybės vanduo.

Vandens už terštumo rodikliai labiausiai pasireiškiantys Vilkaviškio rajone yra padidėjęs bendrosios gelež ies kiekis.

Lapas Lapų Laida


1.2.2. Centralizuotas nuotekų tvarkymas1.2.2.1. UAB “Vilkaviškio vandenys“ eksploatuojama infrastruktūra

Centralizuotą nuotekų šalinimą Vilkaviškio rajono savivaldybėje vykdo UAB „Vilkaviškiovandenys“. Vilkaviškio rajone yra 11 nuotekų valymo įrenginių. Nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Vilkaviškyje, Kybartuose, Virbalyje, Alvite, Gudkaimyje, Paežeriuose, Klausučiuose, Sūdavoje, Serdokuose, Karkliniuose bei Pilviškiuose.

Vilkaviškio rajone daugumą nuotekų surinkimo tinklų reikia renovuoti. Daugelio tinklų amžius siekia30 metų. Dėl vamzdžių įlūžimų, įtrūkimų, blogų sandūrų vamzdynai užsikemša, vyksta gruntinio vandens ir nuotekų filtracija, eksfiltracija. Kaimuose ir gyvenvietėse bei kai kuriuose miestų privačių gyvenamųjų namų kvartaluose nėra įrengta centralizuota nuotekų surinkimo sistema (gyvenviečių sąrašas, kuriose yra įrengti nuotekų valymo įrenginiai yra pateiktas lentelėje Nr.2). Čia nuotekos išleidžiamos į nuotekų surinkimo rezervuarus, duobes, kurios nėra pritaikytos joms surinkti ir dažnai neturi izoliacinio pagrindo. Centralizuotos nuotekų išsėmimo ir išvežimo iš gyventojų sistemos nėra. Pagrindiniai šių vietovių paviršinio vandens taršos šaltiniai dažniausia yra netvarkingi lauko tualetai, nesandarios jų išsėmimo duobės, nepakankami atstumai nuo šulinio iki tualeto.

Vilkaviškio rajone centralizuota nuotekų surinkimo sistemą eksploatuoja UAB „Vilkaviškiovandenys“. Technologiškai nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemą sudaro šie komponentai:

1. Nuotekų surinkimo trasos. Tai požeminės (gali būti ir antžeminės) nuotekų surinkimo trasos, kurios buitinių gyventojų bei juridinių asmenų (įmonių, fermų ir t.t.) nuotekas transportuoja iki nuotekų valymo vietos. Nuotekų surinkimo tinklai gali būti savitakiniai, tokiu atveju jie projektuojami prisilaikant teritorijos aukštingumo keliamų apribojimų. Esant nepatogiam reljefui ar ilgoms nuotekų perdavimo trasoms, atsiranda slėginiai nuotekų perdavimo tinklai, kurie leidžia įveikti reljefo keliamus apribojimus. Spaudimas sukeliamas naudojant buitinių nuotekų siurblines. Specialiajame plane numatoma statyti buitinių nuotekų surinkimo trasas, nevertinant siurblinių poreikio ir neskiriant savitakinių ar slėgiminių tinklų kiekio, nes tai turės būti sprendžiama techninio projekto rengimo metu.

2. Nuotekų valymo įrenginiai. Nuotekų valymo įrenginiuose mechaniniu ir/ar biologiniu būdu yra išvalomos surinktos nuotekos. Nuotekų valymo įrenginiai yra sudėtingi įrenginiai, kurie turi būti statomi laikantis LR teisės normų ir higienos reikalavimų. Nuotekų valymo įrenginiai yra neatskiriama nuotekų surinkimo infrastruktūros dalis.

Dauguma nuotekų valymo įrenginių yra fiziškai ir morališkai nusidėvėję, neekonomiški, juose vis sunkiau pavyksta išvalyti nuotekas iki nuotekų tvarkymo reglamente bei ES direktyvose išdėstytų reikalavimų.

Vilkaviškio rajone yra 11 UAB “Vilkaviškio vandenys“ eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių, iš jų 1 yra Vilkaviškio miesto. Visi valymo įrenginiai skirti buitinių nuotekų valymui. Trumpas kiekvieno iš įrenginių aprašas pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė. Vilkaviškio rajono nuotekų valymo įrenginių įrengimo vieta, išvalomų nuotekų kiekis, veikimo efektyvumas ir galimas maksimalus nuotekų išvalymo kiekis

Eil. Nr.

ObjektasProjektinis nuotekų valyklos pajėgumas, tūkst. m3/metus

Valymo tipas EksploatuotojasIšvalytas nuotekų kiekis, tūkst.. m3/metus

1 Vilkaviškio 1168

Biologinio valymoįrenginiai + Azoto, fosforo šalinimo įrenginiai UAB "Vilkaviškio vandenys" 690

2 Kybartų 493 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 863 Virbalio 36 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 5,54 Alvito 11 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 2,45 Gudkaimis 7,3 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 5,86 Paež eriai 73 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 14,47 Klausučiai 7,3 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 11,4

Lapas Lapų Laida


8 Sūdava 7,3 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 10,19 Serdokai 7,3 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 15,210 Karkliniai 7,3 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 10,811 Pilviškiai 73 Biologinio valymo UAB "Vilkaviškio vandenys" 14,3

Palyginimui pateikiami reikalavimuose išdėstyti išleidžiamų nuotekų rodikliai bei iš Vilkaviškio miesto NVĮ išleidžiamų nuotekų užterštumo vertės (3 lentelė). Tačiau ne visų Vilkaviškio rajone veikiančių NVĮ rodikliai yra tokie geri. Kaip matome, labiausiai trūksta azoto ir fosforo valymui skirtų įrenginių. Tačiau pagal Nemuno vidurupio baseino investicinį projektą yra numatyta naujų įrenginių statyba bei azoto ir fosforo valymui skirtų įrenginių įdiegimas.

4 lentelė Nuotekų užterštumo rodikliai Vilkaviškio miesto NVĮ

RodiklisES direktyva 91/271/EEC

LR reikalavimai 2001.10.05/Nr.495

Atitekančių į Vilkaviškio NVĮ

Išleidžiamų iš Vilkaviškio NVĮ

Biocheminis deguoniessuvartojimas, mgO2/l 25 15 219,4 8,1Bendras azotas, mg/l 10 15 52,2 8,6Bendras fosforas, mg/l 1 2 5,8 0,7

Nuotekos yra išleidžiamos į nuotekų priimtuvus – upes. Kiekvieni nuotekų valymo įrenginiai turi savo išleistuvus.

Didelis dėmesys nuotekų valymui skirtas Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, taip siekiant apsaugoti jautrias vandens ekosistemas nuo nepageidaujamo nuotekų poveikio aplinkai. Vienas iš ilgalaikių uždavinių yra užtikrinti, kad visos užteršto vandens nuotekos būtų išvalomos iki ES normatyvų, dar neišleistos į paviršinius vandens telkinius.

Vilkaviškio rajone nuotekų šalinimo sistema yra plėtojama, tačiau esama sistema dar nepatenkina esamo poreikio bei aplinkosauginių reikalavimų, nes ne visos Vilkaviškio rajone susidariusios nuotekos yra išvalytos išleidžiamos į vandens telkinius.

1.2.3 Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos poreikio analizė ir įvertinimas

Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad iki 2014 metų ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.

1.2.4 Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros tendencijos, prognozės ir

problemosSpecialiojo plano rengėjai laikosi nuostatų išdėstytų bendrojo plano sprendiniuose. Pagrindinis iš jų

yra sveikos ir švarios aplinkos gyventojams užtikrinimas. Tai pasiekti galima modernizuojant ir plečiant vandentiekio ir nuotekų tinklus, gerinant geriamojo vandens kokybę.

Remiantis statistiniais duomenimis, pastarąjį dešimtmetį mažėja gyventojų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tačiau turizmo ir rekreacijos sektoriaus plėtra rajone gali padidinti nenuolatinių gyventojų skaičių, kuriems reikės papildomų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginių pajėgumų.

Tikėtina, kad Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos įtakoje bus išplėstos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos ir savivaldybės gyventojams bus tiekiamas higienos normas atitinkantis geriamasis vanduo ir tinkamai tvarkomos buitinės nuotekos.

Lapas Lapų Laida


Vandens suvartojimas perspektyviniu laikotarpiu priklausys nuo daugelio veiksnių, tokių kaip paslaugų (vandens tiekimo ir šalinimo) kokybė, gyventojų koncentracija tam tikruose rajono centruose, vartojimo. Akivaizdu, kad pajungus prie esamų Vilkaviškio rajono savivaldybės centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų aplinkinių gyvenviečių vartotojus, santykinis suvartojamo vandens kiekis gali pasikeisti.

Vandens poreikio didinimui yra skatinantys ir ribojantys veiksniai:

Skatinantys veiksniai Ribojantys veiksniai• Didėjantis pramonės augimas ir kylantis gyventojų gerbūvis • Pakankamas išžvalgytų požeminių vandenų kiekis

• Pastoviai auganti vandens kaina• Renovacijos reikalaujantys magistraliniai vamzdynai • Reikalingi pastatyti vandens gerinimo įrenginiai

Nuotekų valymą bei nuotekų tinklų statybą skatinantys ir ribojantys veiksniai:Skatinantys veiksniai Ribojantys veiksniai Apsaugomi paviršiniai ir požeminiai vandenys nuo užteršimo Švarūs paviršiniai vandenys skatina turizmo plėtojimą

Brangiai kainuojanti valymo įrenginių statyba ir jų rekonstrukcija Sąlyginai brangi nuotekų tvarkymo paslauga Perklojimo reikalaujantys vamzdynai esamo užstatymo zonose

Lapas Lapų Laida


2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepcija

2.1. Perspektyvinės viešojo vandens tiekimo teritorijosKaip numatyta, LR vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo

taisyklių (Ž in., 2007, Nr. 8-337), 14.2.1. punktu “nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas, siekiant, kad iki 2014 m. gruodž io 31 d. ne maž iau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų; kuriose yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; kuriose gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą“.

Išnagrinėjus Vilkaviškio raj. demografinę situacija, pagal aukščiau pateiktus taisyklių reikalavimus gauname, kad įvykdžius šiuos sprendimus bus aptarnaujama 94,1 proc. rajono gyventojų. Dėl šios priežasties plane įvertinam ir mažiau gyventojų turinčias gyvenvietės, t.y. nesiekiančias 50 gyv. ribos.

Perspektyvinės ir esamos viešojo vandens teritorijos pateiktos 5 lentelėje

5 lentelė. Perspektyvinės ir esamos viešojo vandens tiekimo teritorijos

Eil. Nr.

Seniūnijos Gyvenvietė Gyv. Sk.

1 Bartninkai 4952 Pašeimeniai 4003 Lakštučiai 3984 Geisteriškiai 2845 Vartai 2196 Kuosėnai 1917 Piliakalniai 1238 Ožkabaliai I 789 Bajorai 32

10 Dalgėnai 4511 Kunigiškiai 2412 Rasiai 4713

Bar

tnin

kų

Sausininkai 7614 Gižai 54815 Rūda 8416

Giž

ų

Rimavičiai 11317 Graž iškiai 40118 Skardupiai 8819 Duonelaičiai 8720 Berž iniai 4821 Dotamai 4922 Jakiškiai 3823 Kregždž iai 3224 Šilsodis 6825 Rūkštėnai 3626 Vygreliai 4627

Gra

žišk

ių

Stirniškiai 11

28 Karkliniai 48529 Geisteriškiai 36330 Bačkiškiai 29831 Degučiai 18332 Bardauskai 17633 Patilčiai 13834 Rugiagėliai 4035 Keturvalakiai 13436

Ket

urv

alak

ių

Antupiai 8037 Matlaukys 42938 Šiaudiniškiai 42239 Gudkaimis 39540 Kybeikiai 32141 Stulgeliai 5842 Šūkliai 48

43Keturkaimis, Lauckaimis 236

44 Kybartai 620445 Vilkupiai 16346 Bajorai 9447 Kurpikai 4148

Kyb

artų

Miestlaukiai 4749 Sūdava 45950 Augalai 45151 Klausučiai 422

52

Teiberiai, Maž ieji šelviai 334

53 Kataučizna 28554

Kla

usu

čių

Darž ininkai 258

Lapas Lapų Laida


55 Slabadai 17356 Ž yniai 12857 Rumokai 7058 Bobiai 4859 Andriškiai 20460 Norvaišai 7661 Putinai 4762 Biliūnai 6563 Šapalai 4064 Pajevonys 57665 Būdviečiai 21166 Užbaliai 19367 Trilaukys 14868 Ančlaukys 12569 Vaišvilai 10870 Karklupėnai 6671 Sodėnai 4072

Paj

evon

io

Stolaukis 873 Pilviškiai 149374 Stotis 57175 Dvarnieji 55476 Paež eriai 37677 Stirnėnai 35778 Opšrūtai 32979 Ramoniškiai 31880 Bebrininkai 16781 Sausbaliai 12282 Padurpinyčis 11083 Alksnėnai 3284 Smilgiai 3585 Jurkšai 9486 Jurgeliai 9887

Pil

višk

ių

Šačkai 2988 Paež eriai 59689 Giedriai 52990 Alvitas 50991 Š

eim

enos

Maldėnai 469

92Maž ieji Būdežeriai 434

93 Čyčkai 40194 Serdokai 38695 Klampučiai 36196 Gudeliai 28697 Karaliai 26798 Vokiškėliai 24899 Kisiškiai 243

100Didieji Šelviai 212

101 Uosiai 87102 Vanaginė 47103 Suvalkai 191104 Pūstapėdžiai 144105 Patunkiškiai 108106 Matuliškiai 106107 Vaičlaukis 106108 Virbalis 1351

109Virbalio miesto laukai 465

110 Dailučiai 179111 Mažučiai 116112 Staugaičiai 60113

Vir

bal

io

Švitrūnai 48114 Vištytis 566115 Girėnai 145116 Naujininkai 49117 Kaupiškiai 118118 Pavištytis 114119 Totorkiemis 101120

Viš

tyči

o

Varteliai 58

121Vilkaviškio m. Vilkaviškis 12800

Viso rajone 45536Gyventojų dalis, % 95,5

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. pasiekti ne maž iau kaip 95 procentai savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, Iš viso į viešojo vandens tiekimo teritoriją siūloma įtraukti 121 gyvenamąsias vietoves, kuriose šiuo metu gyvena 45536 gyventojų ir tai sudaro 95.5% Vilkaviškio savivaldybės rajono gyventojų.

2.2. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai

Vertinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis ir prioritetus, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą bei gyventojų skaičių specialųjį planą skirstome į du etapus.

I etapas– 2010-2013 metais į viešojo vandens tiekimo teritoriją įtraukti gyvenvietes, kuriose jau yra esama infrastruktūra. Numatytose teritorijose atlikti blogo techninio stovio infrastruktūros rekonstrukciją bei ją išplėsti, arba pastatyti naują, sudarant galimybes kuo didesniam gyventojų skaičiui gauti reikiamos

Lapas Lapų Laida


kokybės geriamą vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas. 5 lentelėje pateiktas I etapo siūlomų viešojo vandens tiekimo teritorijų sąrašas.

6 lentelė. I etapo viešojo vandens tiekimo teritorijosNaujų tinklų ilgis, m Investicijos, tūkst. Lt

Eil. Nr Seniūnijos Gyvenvietė Gyv. Sk. Vandens Nuotekų

vandens tinklams

Nuotekų tinklams

1 Bartninkai 495 2054 6652 829,82 Lt 3.525,56 Lt2 Pašeimeniai 400 1902 5370 768,41 Lt 2.846,10 Lt3 Lakštučiai 398 1200 5725 484,80 Lt 3.034,25 Lt4 Geisteriškiai 284 1400 5470 565,60 Lt 2.899,10 Lt5 Vartai 219 485 1506 195,94 Lt 798,18 Lt6 Piliakalniai 123 2412 8062 974,45 Lt 4.272,86 Lt7 Ožkabaliai I 78 0 1350 0,00 Lt 715,50 Lt8

Bar

tnin

kų

Sausininkai 76 0 1500 0,00 Lt 795,00 Lt9 Gižai 548 2273 4214 918,29 Lt 2.233,42 Lt

10 Rimavičiai 113 0 4342 0,00 Lt 2.301,26 Lt11 Rūda 84 0 1800 0,00 Lt 954,00 Lt12

Giž

ų

Antupiai 500 0,00 Lt 265,00 Lt13 Graž iškiai 401 1787 3979 721,95 Lt 2.108,87 Lt14 Skardupiai 88 1530 2105 618,12 Lt 1.115,65 Lt15 Duonelaičiai 87 0 3900 0,00 Lt 2.067,00 Lt16 Berž iniai 48 570 546 230,28 Lt 289,38 Lt17 Vygreliai 46 530 590 214,12 Lt 312,70 Lt18

Gra

žišk

ių

Stirniškiai 11 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt19 Karkliniai 485 245 1707 98,98 Lt 904,71 Lt20 Geisteriškiai 363 0 900 0,00 Lt 477,00 Lt21 Bačkiškiai 298 0 5510 0,00 Lt 2.920,30 Lt22 Degučiai 183 0 4425 0,00 Lt 2.345,25 Lt23 Bardauskai 176 0 1136 0,00 Lt 602,08 Lt24 Patilčiai 138 450 5682 181,80 Lt 3.011,46 Lt25 Keturvalakiai 134 1562 6326 631,05 Lt 3.352,78 Lt26

Ket

urv

alak

ių

Antupiai 80 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt27 Matlaukys 429 1530 7205 618,12 Lt 3.818,65 Lt28 Šiaudiniškiai 422 160 2562 64,64 Lt 1.357,86 Lt29 Gudkaimis 395 0 805 0,00 Lt 426,65 Lt30 Kybeikiai 321 530 4410 214,12 Lt 2.337,30 Lt

31Keturkaimis, Lauckaimis 236 740 7060 298,96 Lt 3.741,80 Lt

32 Kybartai 6204 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt33 Vilkupiai 163 160 6717 64,64 Lt 3.560,01 Lt34 Bajorai 94 735 3155 296,94 Lt 1.672,15 Lt35 Kurpikai 41 530 1430 214,12 Lt 757,90 Lt36

Kyb

artų

Miestlaukiai 47 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt37 Sūdava 459 355 3185 143,42 Lt 1.688,05 Lt38 Augalai 451 570 2094 230,28 Lt 1.109,82 Lt39 Klausučiai 422 1878 2697 758,71 Lt 1.429,41 Lt

40Teiberiai, Maž ieji šelviai 334 1410 6048 569,64 Lt 3.205,44 Lt

41 Kataučizna 285 1765 2785 713,06 Lt 1.476,05 Lt42 Darž ininkai 258 480 4121 193,92 Lt 2.184,13 Lt43 Slabadai 173 1136 2866 458,94 Lt 1.518,98 Lt44 Ž yniai 128 1062 1556 429,05 Lt 824,68 Lt45 Rumokai 70 0 557 0,00 Lt 295,21 Lt46

Kla

usu

čių

Bobiai 48 0 1880 0,00 Lt 996,40 Lt

Lapas Lapų Laida


47 Andriškiai 204 3150 4395 1.272,60 Lt 2.329,35 Lt48 Norvaišai 76 280 1225 113,12 Lt 649,25 Lt49 Šapalai 40 0 2220 0,00 Lt 1.176,60 Lt50 Pajevonys 576 250 5104 101,00 Lt 2.705,12 Lt51 Būdviečiai 211 940 5428 379,76 Lt 2.876,84 Lt52 Užbaliai 193 193 3776 77,97 Lt 2.001,28 Lt53 Trilaukys 148 380 4965 153,52 Lt 2.631,45 Lt54 Ančlaukys 125 0 5590 0,00 Lt 2.962,70 Lt55 Vaišvilai 108 953 4865 385,01 Lt 2.578,45 Lt56 Karklupėnai 66 545 1730 220,18 Lt 916,90 Lt57

Paj

evon

io

Stolaukis 8 0 1285 0,00 Lt 681,05 Lt58 Pilviškiai 1493 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt59 Stotis 571 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt60 Dvarnieji 554 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt61 Paež eriai 376 1702 4012 687,61 Lt 2.126,36 Lt62 Stirnėnai 357 775 995 313,10 Lt 527,35 Lt63 Opšrūtai 329 1581 2645 638,72 Lt 1.401,85 Lt64 Ramoniškiai 318 100 9757 40,40 Lt 5.171,21 Lt65 Bebrininkai 167 1050 2610 424,20 Lt 1.383,30 Lt66 Sausbaliai 122 360 980 145,44 Lt 519,40 Lt67 Padurpinyčis 110 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt68 Alksnėnai 32 2891 5178 1.167,96 Lt 2.744,34 Lt69 Jurkšai 94 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt70 Jurgeliai 98 920 0 371,68 Lt 0,00 Lt71

Pil

višk

ių

Šačkai 29 2535 2900 1.024,14 Lt 1.537,00 Lt72 Paež eriai 596 150 760 60,60 Lt 402,80 Lt73 Giedriai 529 2330 3093 941,32 Lt 1.639,29 Lt74 Alvitas 509 0 4105 0,00 Lt 2.175,65 Lt75 Maldėnai 469 0 4043 0,00 Lt 2.142,79 Lt

76Maž ieji Būdežeriai 434 2010 2020 812,04 Lt 1.070,60 Lt

77 Čyčkai 401 0 4055 0,00 Lt 2.149,15 Lt78 Serdokai 386 998 1495 403,19 Lt 792,35 Lt79 Klampučiai 361 0 2745 0,00 Lt 1.454,85 Lt80 Gudeliai 286 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt81 Karaliai 267 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt82 Vokiškėliai 248 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt83 Kisiškiai 243 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt84 Didieji Šelviai 212 0 1771 0,00 Lt 938,63 Lt85 Suvalkai 191 0 1820 0,00 Lt 964,60 Lt86 Pūstapėdžiai 144 500 5030 202,00 Lt 2.665,90 Lt87 Patunkiškiai 108 125 2312 50,50 Lt 1.225,36 Lt88 Matuliškiai 106 1530 4480 618,12 Lt 2.374,40 Lt89 Vaičlaukis 106 0 4215 0,00 Lt 2.233,95 Lt90

Šei

men

os

Šukiai 0,00 Lt 0,00 Lt91 Virbalis 1351 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt

92Virbalio miesto laukai 465 0 0 0,00 Lt 0,00 Lt

93 Dailučiai 179 265 1695 107,06 Lt 898,35 Lt94 Mažučiai 116 0 2030 0,00 Lt 1.075,90 Lt95 Staugaičiai 60 385 924 155,54 Lt 489,72 Lt96

Vir

bal

io

Švitrūnai 48 0 1460 0,00 Lt 773,80 Lt97 Vištytis 566 3328 6790 1.344,51 Lt 3.598,70 Lt98 V

išty

čio

Girėnai 145 0 2880 0,00 Lt 1.526,40 Lt

Lapas Lapų Laida


99 Kaupiškiai 118 855 855 345,42 Lt 453,15 Lt100 Pavištytis 114 1970 1400 795,88 Lt 742,00 Lt101 Totorkiemis 101 240 2321 96,96 Lt 1.230,13 Lt102 Varteliai 58 0 450 0,00 Lt 238,50 Lt

103 Vil

kav

išk

io m

.

Vilkaviškis 12800 0 0 0,00 Lt 0,00 LtIš viso: 64732 276839 26.151,73 Lt 146.724,67 Lt

II etapas – 2013-2014 metais į viešojo vandens tiekimo teritoriją įtraukti mažesnes nei 50 gyventojų gyvenvietes ir pavienes sodybas, taip pat gyvenvietes kuriose nėra įrengtos centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, siekiant, kad ne maž iau kaip 95 proc. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Šiose teritorijose centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai nebūtų statomi, o taikomos kitos priemonės (vandens pristatymas transportu, nuotekų išsiurbimas iš individualių išgriebimo duobių). 6 lentelėje pateiktas II etapo siūlomų viešojo vandens tiekimo teritorijų sąrašas.

7 lentelė. II etapo viešojo vandens tiekimo teritorijosEil. Nr.

Gyvenvietė Gyventojų skaičius

1 Rasiai 472 Dotamai 493 Jakiškiai 384 Kregždž iai 325 Šilsodis 686 Rūkštėnai 367 Rugiagėliai 408 Stulgeliai 589 Šūkliai 48

10 Biliūnai 6511 Sodėnai 4012 Smilgiai 3513 Uosiai 8714 Vanaginė 47

Viso 690Gyventojų dalis, % 1,4

Šiame variante orientuojamasi į optimalų resursų panaudojimą vystant vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus. Šio varianto privalumas–koncepcija yra pagrįsta ekonomiškai, t.y. parenkant viešojo vandens tiekimo teritorijas yra realiai įvertintos savivaldybės finansinės galimybės nustatytas teritorijas aprūpinti reikalinga vandentvarkos infrastruktūra. Prioritetas teikiamas tankiausiai apgyvendintoms teritorijoms. Likusioms, į viešojo vandens tiekimo teritorijas nepatenkančioms, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracinėse ribose esančioms teritorijoms bus palikta galimybė įsirengti kolektyvinę ar individualią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, taigi koncepcija yra pagrįsta ir socialiniu bei infrastruktūros požiūriais. Ši koncepcija užtikrina LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (2006 m. liepos 13 d. Nr. X–764) bei LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo (2006 m. liepos 13 d. Nr. X–765) įstatymų įgyvendinimą.8 lentelė. Vandens gerinimo bei nuotekų valymo įrenginių poreikis ir perspektyvos

Lapas Lapų Laida


Eil. Nr.

Seniūnija Miestelis

Vandenvietė VGĮ

Išgaunamas

vandens kiekis,

tūkst.m3/metus

Projektinis

vandenvietės

našumas, tūkst.m3/

metus

Vandenvietės našumas prijungus

perspektyvinius

abonentus, tūkst.m3/me

tus

Nuotekų valymo įrenginiai

Į NVĮ atitekėjęs nuotekų kiekis tūkst.

m3/metus

Projektinis NVĮ našumas

, tukst.m3/metus

NVĮ našumas po naujų abonent

ų pajungi

mo, tūkst.m3/metus

1 BartninkaiBartninkų esama Proj. - - 31,4 Bartninkų proj. - - 162,4

2 OžkabaliaiBartninkų esama - - - 31,4 Bartninkų proj. - - 162,4

3 GeisteriškiaiGeisteriškių esama Proj. - - 15,5 Bartninkų proj. - - 162,4

4 KuosėnaiKuosėnų proj. Proj. - - 10,5 Kuosėnų proj. - - 11,7

5 LakštučiaiLakštučių esama Proj. - - 23,5 Bartninkų proj. - - 162,4

6 BajoraiLakštučių esama - - - 23,5 Bartninkų proj. - - 162,4

7 PašeimeniaiPašeimenių esama Proj. - - 21,9 Bartninkų proj. - - 162,4

8 PiliakalniaiPiliakalnių esama Proj. - - 6,7 Bartninkų proj. - - 162,4

9 SausininkaiSausininkų esama Proj. - - 4,2

Sausininkų proj. - - 4,7

10

Bar

tnin

kų

VartaiVartų esama Proj. - - 12,0 Vartų proj. - - 13,4

11 AntupiaiBačkiškių esama - - - 20,7

Bardauskų proj. - - 57,2

12 Gižai Gižų esama - 19,1 87,6 34,6 Gižų proj. - - 45,7

13 Rūda Gižų esama - - - 34,6 Gižų proj. - - 45,7

14

Giž

ų

RimavičiaiRimavičių esama Proj. 3,5 87,6 6,2 Gižų proj. - - 45,7

15 BeržiniaiBeržinių proj. Proj. - - 2,6 Beržinių proj. - - 2,9

16 DuonelaičiaiDuonelaičių esama Proj. 2,9 35 4,8 Gražiškių proj. - - 39,0

17 Graž iškiaiGraž iškių esama Proj. 9,9 87,6 22,0 Gražiškių proj. - - 39,0

18 SkardupiaiSkardupiai esama. Proj. - - 4,8

Skardupiai proj. - - 5,4

19

Gra

žišk

ių

VygreliaiVygrelių esama Proj. - - 2,5 Vygrelių proj. - - 2,8

20 BačkiškiaiBačkiškių esama Proj. - - 18,8


21 BardauskaiBardauskų esama Proj. - - 9,6


22 DegučiaiDegučių esama Proj. - - 10,0

Karklinių esami - - 71,4

23 KarkliniaiKarklinių esama Proj. 24,6 87,6 26,6

Karklinių esami 10,8 7,3 71,4

24 GeisteriškiaiKeturvalakių esama - - - 27,2


25Keturvalakiai

Keturvalakių esama Proj. 25,9 87,6 27,2


26

Ket

urva

laki

ų

PatilčiaiPatilčių esama Proj. - - 7,6 Bartninkų proj. - - 162,4

27 BajoraiBajorų esama Proj. - - 5,1 Kybartų esami - - 434,7

28 GudkaimisGudkaimio esama Proj. 19,8 87,6 21,6

Gudkaimio esami. 5,8 7,3 24,2

29Keturkaimis, Lauckaimis

keturkaimio esama Proj. - - 12,9

Kataučiznos proj. - - 47,8

30 KybartaiKybartų esama - 180 893,5 339,7 Kybartų esami 86 493 434,7

31 KybeikiaiKybeikių esama Proj. - - 17,6 Kybartų esami - - 434,7

32 KurpikaiKurpikų esama Proj. - - 2,2 Kybartų esami - - 434,7

33 MatlaukysMatlaukio esama Proj. - - 23,5 Kybartų esami - - 434,7

34

Kyb

artų

ŠiaudiniškiaiŠiaudiniškių esama Proj. - - 25,7

Šiaudiniškių proj. - - 38,8

Lapas Lapų Laida


35 ŠikšniaiŠiaudiniškių esama - - - 25,7


36 VilkupiaiVilkupų esama Proj. - - 8,9


37 AugalaiAugalų esama Proj. - - 24,7 Sūdavos esami - - 104,8

38 BobiaiBobių esama Proj. - - 2,6 Sūdavos esami - - 104,8

39 DaržininkaiDaržininkų esama Proj. - - 14,1


40 KataučiznaKataučiznos esama Proj. - - 15,6


41 KlausučiaiKlausučių esama Proj. 10,1 87,6 34,3

Klausučių esami 11,4 7,3 38,4

42 AndriškiaiKlausučių esama - - - 34,3

Klausučių esami - - 38,4

43 NorvaišaiNorvaišų esama Proj. - - 4,2 Sūdavos esami - - 104,8

44 RumokaiRumokų esama Proj. - - 3,8 Rumokų proj. - - 4,3

45 SlabadaiSlabadų esama Proj. - - 9,5 Sūdavos esami - - 104,8

46 SūdavaSūdavos esama Proj. 19,8 87,6 25,1 Sūdavos esami 10,1 7,3 104,8

47 ŠapalaiŠapalų esama Proj. - - 2,2 Sūdavos esami - - 104,8

48

Teiberiai, Maž ieji šelviai

Teiberių esama Proj. 12,1 87,6 18,3 Sūdavos esami - - 104,8

49

Kla

usuč

ių

Ž yniaiŽynių esama Proj. 3,3 35 7,0 Sūdavos esami - - 104,8

50 AnčlaukysAnčlaukio esama Proj. 3,6 35 6,8 Pajevonio proj. - - 74,4

51 BūdviečiaiBūdviečių esama Proj. - - 11,6 Pajevonio proj. - - 74,4

52 TrilaukysTrilaukio esama Proj. - - 8,1 Gražiškių proj. - - 39,0

53 KarklupėnaiKarklupėnų esama Proj. - - 3,6

Karklupėnų proj. - - 4,0

54 PajevonysPajevonio esama Proj. - - 31,5 Pajevonio proj. - - 74,4

55 StolaukisStolaukio esama Proj. - - 0,4 Stolaukio proj. - - 0,5

56 UžbaliaiUžbalių esama Proj. 8,6 87,6 10,6 Pajevonio proj. - - 74,4

57

Paj

evon

io

VaišvilaiVaišvilų esama Proj. - - 5,9 Pajevonio proj. - - 74,4

58 StirnėnaiAlksnėnų esama - - - 21,3 Stirnėnų proj. - - 23,9

59 AlksnėnaiAlksnėnų esama Proj. 11,3 87,6 21,3 Stirnėnų proj. - - 23,9

60 BebrininkaiBebrininkų esama Proj. - - 9,1

Bebrininkų proj. - - 10,2

61 JurgeliaiJurgelių esama Proj. - - 5,4 Sausbalių proj. - - 13,5

62 OpšrūtaiOpšrūtų esama Proj. 4,6 35 18,0 Opšrūtų proj. - - 20,2

63 PaežeriaiPaežerių esama Proj. 18,6 87,6 22,2 Paežerių proj. - - 44,3

64 ŠačkaiPaežerių esama - - - 22,2 Paežerių proj. - - 44,3

65 PilviškiaiPilviškių esama - 21,6 105,1 148,5 Pilviškių esami 14,3 73 166,3

66 StotisPilviškių esama - - - 148,5 Pilviškių esami - - 166,3

67 DvarniejiPilviškių esama - - - 148,5 Pilviškių esami - - 166,3

68 JurkšaiPilviškių esama - - - 148,5 Pilviškių esami - - 166,3

69 RamoniškiaiRamoniškių esama Proj. 19,2 87,6 17,4 Paežerių proj. - - 44,3

70

Pilv

iški

ų

SausbaliaiSausbalių esama Proj. - - 6,7 Sausbalių proj. - - 13,5

71 Šeim

enos

AlvitasAlvito esama Proj. 6,7 35 53,5 Alvito esami 2,4 11 60,0

Lapas Lapų Laida


72 MaldėnaiAlvito esama - - - 53,5 Alvito esami - - 60,0

73 ČyčkaiČyčkų esama Proj. - - 22,0 Čyčkų proj. - - 24,6

74 GiedriaiGiedrių esama Proj. 2,9 35 29,0

Vilkaviškio esami - - 936,3

75 GudeliaiGudelių esama Proj. 10,5 87,6 15,7


76 KlampučiaiKlampučių esama Proj. - - 24,1

Klampučių proj. - - 33,5

77 ŠukiaiKlampučių esama - - - 24,1


78 PaežeriaiPaežerių esama - 17,3 87,6 32,6 Paežerių esami 14,4 73 36,5

79 PatunkiškiaiPatunkiškių esama Proj. - - 5,9

Patunkiškių proj. - - 6,6

80 PūstapėdžiaiPūstapėdžių esama Proj. - - 7,9


81 SerdokaiSerdokų esama Proj. 8,3 35 21,1 Serdokų esami 15,2 7,3 23,7

82 SuvalkaiSuvalkų esama Proj. 9 35 10,5 Suvalkų proj. - - 11,7

83 VaičlaukisVaičlaukio esama Proj. - - 5,8


84Maž ieji Būdežeriai

Vilkaviškio esama - - - 783,5


85 KaraliaiVilkaviškio esama - - - 783,5


86 VokiškėliaiVilkaviškio esama - - - 783,5


87Didieji Šelviai

Vilkaviškio esama - - - 783,5


88 MatuliškiaiVilkaviškio esama - - - 783,5


89 KisiniškiaiVilkaviškio esama - - - 783,5


90

Vil

kavi

škio

m.

VilkaviškisVilkaviškio esama - 461,1 1208,8 783,5

Vilkaviškio esami 690 1168 936,3

91 DailučiaiDailučių esama Proj. - - 9,8 Dailučių proj. - - 21,8

92 MažučiaiMažučių esama Proj. - - 6,4 Dailučių proj. - - 21,8

93 StaugaičiaiStaugaičių esama Proj. - - 3,3 Dailučių proj. - - 21,8

94 ŠvitrūnaiŠvitrūnų esama Proj. - - 2,6 Švitrūnų proj. - - 2,9

95 VirbalisVirbalio esama - - - 93,9 Virbalio esami 5,5 36 105,2

96

Vir

balio

Virbalio miesto laukai

Virbalio esama - - - 93,9 Virbalio esami - - 105,2

97 GirėnaiGirėnų esama Proj. - - 14,4 Girėnų proj. - - 16,1

98 KaupiškiaiGirėnų esama - - - 14,4 Girėnų proj. - - 16,1

99 PavištytisPavištyčio proj. - - - 6,2

Pavištyčio proj. - - 7,0

100 TotorkiemisTotorkiemio esama Proj. 3,7 35 5,5

Totorkiemio proj. - - 6,2

101 VarteliaiVartelių esama Proj. 1,3 35 3,2 Vartelių proj. - - 3,6

102

Viš

tyči

o

VištytisVištyčio esama Proj. - - 31,0 Vištyčio proj. - - 34,7

Lapas Lapų Laida


Atsižvelgiant į Vilkaviškio rajono teritorijos bendrojo plano sprendinius planuojama hidrauliškai sujungti šias gyvenvietes:

Prie Gižų gyvenvietės prijungti Rimavičių, Rudos kaimus; Prie Bartininkų prijungti Pašeimenių, Lakštučių, Geisteriškių (Bartininkų sen.), Ožkabalių,

Kuosėnų, Patilčių kaimus; Prie Karklinių prijungti Degučių, Keturvalakių, Geisteriškių kaimus; Prie Graž iškių prijungti Duonelaičių, Trilaukio kaimus; Prie Pajevonio prijungti Ančlaukio, Vaišvilų, Budviečių ir Užbalių kaimus; Prie Alksnėnų prijungti Stirnėnų kaimą; Prie Kataučiznos prijungti Darž ininkų, Keturkaimio, šačkų kaimus; Prie Paežerių (Pilviškiu sen.) prijungti Opšrutų, Ramoniškių kaimus; Prie Šiaudiniškių prijungti Šikšnių ir Vilkupių kaimus; Prie Bardauskų prijungti Antupių ir Bačkiškių kaimus; Prie Sūdavos prijungti Ž ynių, Bobių, Slabadų, Teiberių, Augalų, Šapalų, Norvaišų, Mažūjų šelvių

kaimus; Prie Kybartų prijungti Virbalio, Bajorų, Kybeikių, Daugėlaičių, kurpikų ir Matlaukio gyvenvietes. Prie Klausučių kaimo prijungti Andriškių kaima; Prie Klampučių prijungti Vaičlaukio ir Šukių kaimus; Prie Vilkaviškio miesto tinklų prijungti Pustapėdž ių , Didžiūjų šelvių, Mažūjų būdežerių,

Matuliškių, Serdokų, Paežerių, Gudelių bei Giedrių kaimus. Prie Girėnų Kaupiškių kaimą.

Lapas Lapų Laida


3. Specialiojo plano sprendiniai ir specialiojo plano sudarymas

Vilkaviškio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas reglamentuoja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje. Plano sprendiniai atitinka Vilkaviškio rajono bendrojo plano sprendinių nuostatas, Nemuno vidurupio baseino investicinio projekto sprendinius.

3.1. Viešojo vandens tiekimo teritorijų nustatymas (zonavimas)Atlikus Vilkaviškio rajono savivaldybės galimos plėtros analizę, įvertinant gyventojų skaičių

gyvenvietėse ir atsižvelgiant į esamą rajono vandentvarkos tinklų infrastruktūrą, galima išskirti svarbiausius faktorius, lemiančius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdo parinkimą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje.

Svarbiausieji faktoriai, lemiantys vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdo nustatymą atskiroms savivaldybės teritorijos zonoms:

1. Aplinkosauginis – vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų viršijamas leistinas poveikis aplinkai;

2. Techninis – nagrinėjant galimus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdus vertinamos techninės esamų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų charakteristikos bei techninės galimybės šias sistemas modernizuoti.

3. Ekonominis – siekiama organizuoti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nagrinėjamose gyvenamosiose teritorijose tokiu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos teikti viešojo vandens tiekimo paslaugas vartotojams minimaliais kaštais;

4. Socialinis – siekiama, kad kuo daugiau savivaldybės gyventojų gautų reikiamos kokybės geriamąjį vandenį bei tinkamai būtų tvarkomos nuotekos.

3.2. Viešojo vandens tiekimo reglamentasNustatant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdus konkretiems objektams Vilkaviškio rajono

savivaldybės teritorijoje, sprendimai priimami vadovaujantis Specialiuoju vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu, šiuo reglamentu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir šio įstatymo poįstatyminiais dokumentais.

Projektavimo sąlygų pagrindu savivaldybė paruošia projektavimo sąlygų sąvadus už pagrindą priimdama Specialiajame vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, šiame reglamente bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir jo poįstatyminiuose dokumentuose pateiktą informaciją.

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorija pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdus skirstomas į tokias teritorijas.

1. Viešojo vandens tiekimo teritorija. Šioje zonoje: Viešąjį vandens tiekimą vykdo viešasis vandens tiekėjas; Viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti

nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose; Viešojo vandens tiekėjo vykdomas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo

paslaugų teikimas turi atitikti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytus viešojo vandens tiekimo reikalavimus;

Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.).

Lapas Lapų Laida


Sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė. Šioje teritorijoje leidž iama kloti naujus bei vykdyti esamų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų rekonstrukciją;

Jeigu naujai statomam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, prieš tai atlikus poveikio aplinkai vertinimą;

Abonentas, savo iniciatyva nutraukęs viešąją vandens tiekimo sutartį, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl viešojo vandens tiekėjo kaltės arba sutartį nutraukia vartotojas, turi kompensuoti viešajam vandens tiekėjui viešajai sutarčiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdyti viešojo vandens tiekėjo pastatytos infrastruktūros statybos išlaidas, įvertinus liekamąją vertę. Taip pat viešasis vandens tiekėjas, nutraukdamas viešąją vandens tiekimo sutartį ar neįvykdydamas savo sutartinių įsipareigojimų, įstatymų nustatyta tvarka turi kompensuoti abonentui visas su tuo susijusias išlaidas.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdyno ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 mm ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdyno ašies sausame grunte, o drėgname grunte – ne maž iau kaip po 25 metrus. Komunalinių objektų sanitarines apsaugos zonos nustatomos remiantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (Ž in. 1992, Nr.22–652).

Viešojo vandens tiekimo teritorijose kitas (ne viešasis) vandens tiekėjas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik jeigu:

jis tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo paslaugas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir jo tiekiamas geriamasis vanduo bei jo teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus arba

esant patvirtintiems vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planams viešasis vandens tiekėjas per vienus metus (jeigu sutartyje nenustatyta kitaip) nuo preliminarios sutarties sudarymo su nauju abonentu (vartotoju) dienos arba per preliminarioje sutartyje šalių suderintą terminą nepradeda abonentui (vartotojui) tiekti geriamojo vandens ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugų.

2. Individualaus apsirūpinimo teritorija. Šios nuostatos taikomos likusioms Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoms, kurios neįtrauktos į viešo vandens tiekimo teritorijas. Šioje zonoje:

Viešojo vandens tiekimo teritorijoms nepriskirtose teritorijose ir viešasis vandens tiekėjas, ir kiti vandens tiekėjai turi vienodas teises. Šiose teritorijose veikiančių viešųjų vandens tiekėjų ir kitų vandens tiekėjų sudaromos su abonentais (vartotojais) sutartys turi būti parengtos pagal Vyriausybės patvirtintas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas;

Sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, suteikiama teisė pasirinkti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdą (viešąjį ar individualų), remiantis ekonominiais skaičiavimais bei siūlomomis viešųjų vandens tiekėjų ir kitų vandens tiekėjų sąlygomis.

3.3. Konkretizuoti sprendiniai

Iš viso iki 2014 metų reikia pakloti apie 276,8 km naujų nuotekų, bei apie 64,7 km vandentiekio tinklų. Vandenvietes ir nuotekų valyklas, nuotekų siurblines sujungti į centrinį kompiuterizuotą dispečerinį pultą Vilkaviškio mieste, leidžiantį kontroliuoti ir reguliuoti technologinius procesus. Įrengti 29 naujus nuotekų

Lapas Lapų Laida


valymo įrenginius. Įrengti 73 vandens gerinimo įrenginius esamose vandenvietėse. Visi esami, bei projektuojami įrenginiai jungiami prie akcinės bendrovės „RST“ skirstomųjų elektros tinklų.Transformatorines bei jų prijungimą prie esamų akcinės bendrovės „RST“ skirstomųjų elektros tinklų numatyti detalesniuose projektavimo etapuose, taip pat rengiant detaliuosius planus, užtikrinant saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, įvertinti specialiąsias ir ūkinės veiklos ribojimo sąlygas, magistralinio dujotiekio bei skirstymo dujotiekio apsaugos zonas.Specialiojo plano sprendiniams įgyvendinti reikia apie 200 mln. Lt

9 lentelė. Naujų NVĮ statybos investicijų poreikis

Eil. Nr. MiestelisNuotekų valymo

įrenginiai

NVĮ našumas po naujų abonentų

pajungimo, tūkst.m3/metus

NVĮ našumas po naujų abonentų

pajungimo, m3/h

Nuotekų priimtuvas (upelis,

upė, ežeras, tvenkinys, marios

ir jūra)

Kaina

1 Bartninkai proj. 162,4 18,5 upl. Aista 768.000,00 Lt

2 Bardauskai proj. 57,2 6,5 upl. Šeimena 550.000,00 Lt

3 Kataučizna proj. 47,8 5,5 up. Šešupė 447.938,25 Lt

4 Paež eriai proj. 44,3 5,1 ež. Paežerių 447.938,25 Lt

5 Graž iškiai proj. 39 4,5 upl. Širvinta 447.938,25 Lt

6 Šiaudiniškiai proj. 38,8 4,4 upl. Vilkupis 447.938,25 Lt

7 Vištytis proj. 34,7 4 upl. Vydupis 447.938,25 Lt

8 Klampučiai proj. 33,5 3,8 upl. Širvinta 335.871,38 Lt

9 Čyčkai proj. 24,6 2,8 upl. Širvinta 335.871,38 Lt

10 Stirnėnai proj. 23,9 2,7 upl. Alksnė 335.871,38 Lt

11 Dailučiai proj. 21,8 2,5 upl. Širvinta 335.871,38 Lt

12 Opšrūtai proj. 20,2 2,3 upl. Alksnė 335.871,38 Lt

13 Girėnai proj. 16,1 1,8 upl. Liepona 186.585,21 Lt

14 Sausbaliai proj. 13,5 1,5 up. Šešupė 186.585,21 Lt

15 Vartai proj. 13,4 1,5 upl. Aista 186.585,21 Lt

16 Suvalkai proj. 11,7 1,3 upl. Vilkauja 167.141,66 Lt

17 Bebrininkai proj. 10,2 1,2 up. Šešupė 158.517,80 Lt

18 Pavištytis proj. 7 0,8 ež . Vištytis 96.733,93 Lt

19 Patunkiškiai proj. 6,6 0,8 ež. Paežerių 96.733,93 Lt

20 Totorkiemis proj. 6,2 0,7 upl. Vydupis 90.730,82 Lt

21 Skardupiai proj. 5,4 0,6 upl. Skardupis 86.580,10 Lt

22 Sausininkai proj. 4,7 0,5 upl. Širvinta 82.051,43 Lt

23 Rumokai proj. 4,3 0,5 upl. Skriaudupis 82.051,43 Lt

24 Karklupėnai proj. 4 0,5 upl. Karklė 79.962,18 Lt

25 Varteliai proj. 3,6 0,4 ež. Bakšiškių 78.075,49 Lt

26 Berž iniai proj. 2,9 0,3 ež . Berž inis 78.075,49 Lt

27 Švitrūnai proj. 2,9 0,3 upl. Širvinta 78.075,49 Lt

28 Vygreliai proj. 2,8 0,3 ež . Vygris 78.075,49 Lt

29 Stolaukis proj. 0,5 0,1 upl. Zanyla 41.000,00 Lt

Viso: 7.090.609,02Lt

Lapas Lapų Laida


10 lentelė. Naujų VGĮ statybos investicijų poreikis

Eil. Nr. Miestelis VGĮ


perspektyvinius abonentus,

tūkst.m3/metus


perspektyvinius abonentus, m3/h Kaina

1 Alvitas Proj. 53,5 6,1 280.000,00 Lt2 Klausučiai Proj. 34,3 3,9 190.000,00 Lt3 Pajevonys Proj. 31,5 3,6 190.000,00 Lt4 Bartninkai Proj. 31,4 3,6 190.000,00 Lt5 Vištytis Proj. 31,0 3,5 190.000,00 Lt6 Giedriai Proj. 29,0 3,3 190.000,00 Lt7 Keturvalakiai Proj. 27,2 3,1 190.000,00 Lt8 Karkliniai Proj. 26,6 3,0 190.000,00 Lt9 Šiaudiniškiai Proj. 25,7 2,9 150.000,00 Lt

10 Sūdava Proj. 25,1 2,9 150.000,00 Lt11 Augalai Proj. 24,7 2,8 150.000,00 Lt12 Klampučiai Proj. 24,1 2,8 150.000,00 Lt13 Lakštučiai Proj. 23,5 2,7 150.000,00 Lt14 Matlaukys Proj. 23,5 2,7 150.000,00 Lt15 Paež eriai Proj. 22,2 2,5 150.000,00 Lt16 Graž iškiai Proj. 22,0 2,5 150.000,00 Lt17 Čyčkai Proj. 22,0 2,5 150.000,00 Lt18 Pašeimeniai Proj. 21,9 2,5 150.000,00 Lt19 Gudkaimis Proj. 21,6 2,5 150.000,00 Lt20 Alksnėnai Proj. 21,3 2,4 150.000,00 Lt21 Serdokai Proj. 21,1 2,4 150.000,00 Lt22 Bačkiškiai Proj. 18,8 2,2 150.000,00 Lt

23Teiberiai, Maž ieji šelviai Proj. 18,3 2,1 150.000,00 Lt

24 Opšrūtai Proj. 18,0 2,1 150.000,00 Lt25 Kybeikiai Proj. 17,6 2,0 150.000,00 Lt26 Ramoniškiai Proj. 17,4 2,0 150.000,00 Lt27 Gudeliai Proj. 15,7 1,8 120.000,00 Lt28 Kataučizna Proj. 15,6 1,8 120.000,00 Lt29 Geisteriškiai Proj. 15,5 1,8 120.000,00 Lt30 Girėnai Proj. 14,4 1,6 120.000,00 Lt31 Darž ininkai Proj. 14,1 1,6 120.000,00 Lt

32Keturkaimis, Lauckaimis Proj. 12,9 1,5 120.000,00 Lt

33 Vartai Proj. 12,0 1,4 120.000,00 Lt34 Būdviečiai Proj. 11,6 1,3 120.000,00 Lt35 Užbaliai Proj. 10,6 1,2 120.000,00 Lt36 Kuosėnai Proj. 10,5 1,2 120.000,00 Lt37 Suvalkai Proj. 10,5 1,2 120.000,00 Lt38 Degučiai Proj. 10,0 1,1 120.000,00 Lt39 Dailučiai Proj. 9,8 1,1 120.000,00 Lt40 Bardauskai Proj. 9,6 1,1 120.000,00 Lt41 Slabadai Proj. 9,5 1,1 120.000,00 Lt42 Bebrininkai Proj. 9,1 1,0 120.000,00 Lt43 Vilkupiai Proj. 8,9 1,0 120.000,00 Lt44 Trilaukys Proj. 8,1 0,9 120.000,00 Lt45 Pūstapėdžiai Proj. 7,9 0,9 120.000,00 Lt46 Patilčiai Proj. 7,6 0,9 120.000,00 Lt47 Ž yniai Proj. 7,0 0,8 120.000,00 Lt

Lapas Lapų Laida


48 Ančlaukys Proj. 6,8 0,8 120.000,00 Lt49 Piliakalniai Proj. 6,7 0,8 120.000,00 Lt50 Sausbaliai Proj. 6,7 0,8 120.000,00 Lt51 Mažučiai Proj. 6,4 0,7 120.000,00 Lt52 Rimavičiai Proj. 6,2 0,7 120.000,00 Lt53 Vaišvilai Proj. 5,9 0,7 120.000,00 Lt54 Patunkiškiai Proj. 5,9 0,7 120.000,00 Lt55 Vaičlaukis Proj. 5,8 0,7 120.000,00 Lt56 Totorkiemis Proj. 5,5 0,6 120.000,00 Lt57 Jurgeliai Proj. 5,4 0,6 120.000,00 Lt58 Bajorai Proj. 5,1 0,6 120.000,00 Lt59 Skardupiai Proj. 4,8 0,6 120.000,00 Lt60 Duonelaičiai Proj. 4,8 0,5 120.000,00 Lt61 Sausininkai Proj. 4,2 0,5 120.000,00 Lt62 Norvaišai Proj. 4,2 0,5 120.000,00 Lt63 Rumokai Proj. 3,8 0,4 100.000,00 Lt64 Karklupėnai Proj. 3,6 0,4 100.000,00 Lt65 Staugaičiai Proj. 3,3 0,4 100.000,00 Lt66 Varteliai Proj. 3,2 0,4 100.000,00 Lt67 Berž iniai Proj. 2,6 0,3 100.000,00 Lt68 Bobiai Proj. 2,6 0,3 100.000,00 Lt69 Švitrūnai Proj. 2,6 0,3 100.000,00 Lt70 Vygreliai Proj. 2,5 0,3 100.000,00 Lt71 Kurpikai Proj. 2,2 0,3 100.000,00 Lt72 Šapalai Proj. 2,2 0,3 100.000,00 Lt73 Stolaukis Proj. 0,4 0,1 100.000,00 Lt

Viso: 9.730.000,00 Lt

Rengiant Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą yra siūloma antra vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepcija. Ši koncepcija prieštarauja Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, tačiau yra labiau pagrįsta ekonomiškai.

Mūsų siūlomoje koncepcijoje hidrauliškai sujungiamos šios gyvenvietės:Kybartų seniūnijoje sujungti į bendrą tinklą:

o Keturkaimio ir Lauckaimio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.o Kybartų ir Bajorų nuotekų šalinimo tinklus o Matlaukys ir Kurpikų nuotekų šalinimo tinklus

Klausučių seniūnijoje sujungti į bendrą tinklą:o Sūdavos Augalų bei Žynių nuotekų šalinimo tinklus.o Teiberių ir Mažūjų šelvių nuotekų šalinimo tinklus.o Norvaišų ir Slabadų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

Pilviškių seniūnijoje sujungti į bendrą tinklą:o Alksnėnų ir Stirnėnų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.o Jurgelių ir Sausbalių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

Šeimenos seniūnijoje sujungti į bendrą tinklą:o Vilkaviškio miesto, Didžiūjų šelvių, Mažūjų būdežerių, Matuliškių, Gudelių bei Giedrių

vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.o Alvito ir Maldėnų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

Virbalio seniūnijoje sujungti į bendrą tinklą:o Dailučių ir Staugaičių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

Vištyčio seniūnijoje sujungti į bendrą tinklą:o Kaupiškių ir Girėnų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

Lapas Lapų Laida


Šiuo atveju reikėtų pakloti apie 195,4 naujų nuotekų tinklų, bei 64,7 naujų vandentiekio tinklų.Reikėtų pastatyti 65 naujus nuotekų valymo įrengimus šiose gyvenvietėse:

11 lentelė. Naujų NVĮ statybos investicijų poreikis

Eil. Nr. MiestelisGyventojųskaičius

Nuotekų valymo įrenginiai

NVĮ našumas po naujų abonentų pajungimo, tūkst.m3/metus

NVĮ našumas po naujų abonentų pajungimo, m3/h kaina

1 Pajevonys 576 proj 35,3 4,0 770.000,00 Lt2 Vištytis 566 proj 34,7 4,0 770.000,00 Lt3 Gižai 548 proj 33,6 3,8 691.000,00 Lt4 Bartninkai 495 proj 30,4 3,5 691.000,00 Lt5 Virbalio miesto laukai 465 proj 28,5 3,3 691.000,00 Lt6 Šiaudiniškiai 422 proj 25,9 3,0 485.000,00 Lt7 Graž iškiai 401 proj 24,6 2,8 485.000,00 Lt8 Čyčkai 401 proj 24,6 2,8 485.000,00 Lt9 Pašeimeniai 400 proj 24,5 2,8 485.000,00 Lt10 Lakštučiai 398 proj 24,4 2,8 485.000,00 Lt11 Klampučiai 361 proj 22,1 2,5 485.000,00 Lt12 Teiberiai 334 proj 20,5 2,3 485.000,00 Lt13 Opšrūtai 329 proj 20,2 2,3 485.000,00 Lt14 Kybeikiai 321 proj 19,7 2,2 485.000,00 Lt15 Ramoniškiai 318 proj 19,5 2,2 485.000,00 Lt16 Bačkiškiai 298 proj 18,3 2,1 485.000,00 Lt17 Kataučizna 285 proj 17,5 2,0 485.000,00 Lt18 Geisteriškiai 284 proj 17,4 2,0 485.000,00 Lt19 Darž ininkai 258 proj 15,8 1,8 420.000,00 Lt20 Lauckaimis 236 proj 14,5 1,7 420.000,00 Lt21 Vartai 219 proj 13,4 1,5 420.000,00 Lt22 Būdviečiai 211 proj 12,9 1,5 420.000,00 Lt23 Andriškiai 204 proj 12,5 1,4 420.000,00 Lt24 Užbaliai 193 proj 11,8 1,4 420.000,00 Lt25 Kuosėnai 191 proj 11,7 1,3 420.000,00 Lt26 Suvalkai 191 proj 11,7 1,3 420.000,00 Lt27 Degučiai 183 proj 11,2 1,3 420.000,00 Lt28 Dailučiai 179 proj 11,0 1,3 420.000,00 Lt29 Bardauskai 176 proj 10,8 1,2 420.000,00 Lt30 Slabadai 173 proj 10,6 1,2 420.000,00 Lt31 Bebrininkai 167 proj 10,2 1,2 420.000,00 Lt32 Vilkupiai 163 proj 10,0 1,1 420.000,00 Lt33 Trilaukys 148 proj 9,1 1,0 420.000,00 Lt34 Girėnai 145 proj 8,9 1,0 420.000,00 Lt35 Pūstapėdžiai 144 proj 8,8 1,0 420.000,00 Lt36 Patilčiai 138 proj 8,5 1,0 355.000,00 Lt37 Keturvalakiai 134 proj 8,2 0,9 355.000,00 Lt38 Ančlaukys 125 proj 7,7 0,9 355.000,00 Lt39 Piliakalniai 123 proj 7,5 0,9 355.000,00 Lt40 Sausbaliai 122 proj 7,5 0,9 355.000,00 Lt41 Mažučiai 116 proj 7,1 0,8 355.000,00 Lt42 Pavištytis 114 proj 7,0 0,8 355.000,00 Lt43 Rimavičiai 113 proj 6,9 0,8 355.000,00 Lt44 Vaišvilai 108 proj 6,6 0,8 355.000,00 Lt45 Patunkiškiai 108 proj 6,6 0,8 355.000,00 Lt

Lapas Lapų Laida


46 Totorkiemis 101 proj 6,2 0,7 355.000,00 Lt47 Jurkšai 94 proj 5,8 0,7 355.000,00 Lt48 Skardupiai 88 proj 5,4 0,6 355.000,00 Lt49 Duonelaičiai 87 proj 5,3 0,6 355.000,00 Lt50 Antupiai 80 proj 4,9 0,6 355.000,00 Lt51 Ožkabaliai I 78 proj 4,8 0,5 355.000,00 Lt52 Sausininkai 76 proj 4,7 0,5 355.000,00 Lt53 Rumokai 70 proj 4,3 0,5 355.000,00 Lt54 Karklupėnai 66 proj 4,0 0,5 355.000,00 Lt55 Varteliai 58 proj 3,6 0,4 355.000,00 Lt56 Berž iniai 48 proj 2,9 0,3 355.000,00 Lt57 Bobiai 48 proj 2,9 0,3 355.000,00 Lt58 Švitrūnai 48 proj 2,9 0,3 355.000,00 Lt59 Miestlaukiai 47 proj 2,9 0,3 355.000,00 Lt60 Vygreliai 46 proj 2,8 0,3 355.000,00 Lt61 Kurpikai 41 proj 2,5 0,3 355.000,00 Lt62 Šapalai 40 proj 2,5 0,3 355.000,00 Lt63 Šačkai 29 proj 1,8 0,2 355.000,00 Lt64 Stirniškiai 11 proj 0,7 0,1 355.000,00 Lt65 Stolaukis 8 proj 0,5 0,1 355.000,00 Lt

Viso28.193.000,00 Lt

Taip pat įrengti 87 vandens gerinimo įrenginius

12 lentelė. Naujų VGĮ statybos investicijų poreikis

Eil. Nr. Miestelis

Gyventojųskaičius VGĮ

Vandenvietės našumas prijungus perspektyvinius abonentus, tūkst.m3/metus

Vandenvietės našumas prijungus perspektyvinius abonentus, m3/h Kaina

1 Paež eriai 596 Proj. 32,6 3,7 190.000,00 Lt2 Pajevonys 576 Proj. 31,5 3,6 190.000,00 Lt3 Vištytis 566 Proj. 31,0 3,5 190.000,00 Lt4 Giedriai 529 Proj. 29,0 3,3 190.000,00 Lt5 Alvitas 509 Proj. 27,9 3,2 190.000,00 Lt6 Bartninkai 495 Proj. 27,1 3,1 190.000,00 Lt7 Karkliniai 485 Proj. 26,6 3,0 190.000,00 Lt8 Maldėnai 469 Proj. 25,7 2,9 150.000,00 Lt9 Virbalio miesto laukai 465 Proj. 25,5 2,9 150.000,00 Lt10 Sūdava 459 Proj. 25,1 2,9 150.000,00 Lt11 Augalai 451 Proj. 24,7 2,8 150.000,00 Lt12 Mažieji Būdežeriai 434 Proj. 23,8 2,7 150.000,00 Lt13 Matlaukys 429 Proj. 23,5 2,7 150.000,00 Lt14 Klausučiai 422 Proj. 23,1 2,6 150.000,00 Lt15 Šiaudiniškiai 422 Proj. 23,1 2,6 150.000,00 Lt16 Čyčkai 401 Proj. 22,0 2,5 150.000,00 Lt17 Graž iškiai 401 Proj. 22,0 2,5 150.000,00 Lt18 Pašeimeniai 400 Proj. 21,9 2,5 150.000,00 Lt19 Lakštučiai 398 Proj. 21,8 2,5 150.000,00 Lt20 Gudkaimis 395 Proj. 21,6 2,5 150.000,00 Lt21 Serdokai 386 Proj. 21,1 2,4 150.000,00 Lt22 Paež eriai 376 Proj. 20,6 2,4 150.000,00 Lt23 Klampučiai 361 Proj. 19,8 2,3 150.000,00 Lt

Lapas Lapų Laida


24Teiberiai, Maž ieji šelviai 334 Proj. 18,3 2,1 150.000,00 Lt

25 Opšrūtai 329 Proj. 18,0 2,1 150.000,00 Lt26 Kybeikiai 321 Proj. 17,6 2,0 150.000,00 Lt27 Ramoniškiai 318 Proj. 17,4 2,0 150.000,00 Lt28 Bačkiškiai 298 Proj. 16,3 1,9 120.000,00 Lt29 Gudeliai 286 Proj. 15,7 1,8 120.000,00 Lt30 Kataučizna 285 Proj. 15,6 1,8 120.000,00 Lt31 Geisteriškiai 284 Proj. 15,5 1,8 120.000,00 Lt32 Darž ininkai 258 Proj. 14,1 1,6 120.000,00 Lt33 Kisiškiai 243 Proj. 13,3 1,5 120.000,00 Lt

34Keturkaimis, Lauckaimis 236 Proj. 12,9 1,5 120.000,00 Lt

35 Vartai 219 Proj. 12,0 1,4 120.000,00 Lt36 Didieji Šelviai 212 Proj. 11,6 1,3 120.000,00 Lt37 Būdviečiai 211 Proj. 11,6 1,3 120.000,00 Lt38 Andriškiai 204 Proj. 11,2 1,3 120.000,00 Lt39 Užbaliai 193 Proj. 10,6 1,2 120.000,00 Lt40 Kuosėnai 191 Proj. 10,5 1,2 120.000,00 Lt41 Suvalkai 191 Proj. 10,5 1,2 120.000,00 Lt42 Degučiai 183 Proj. 10,0 1,1 120.000,00 Lt43 Dailučiai 179 Proj. 9,8 1,1 120.000,00 Lt44 Bardauskai 176 Proj. 9,6 1,1 120.000,00 Lt45 Slabadai 173 Proj. 9,5 1,1 120.000,00 Lt46 Bebrininkai 167 Proj. 9,1 1,0 120.000,00 Lt47 Vilkupiai 163 Proj. 8,9 1,0 120.000,00 Lt48 Trilaukys 148 Proj. 8,1 0,9 120.000,00 Lt49 Girėnai 145 Proj. 7,9 0,9 120.000,00 Lt50 Pūstapėdžiai 144 Proj. 7,9 0,9 120.000,00 Lt51 Patilčiai 138 Proj. 7,6 0,9 120.000,00 Lt52 Keturvalakiai 134 Proj. 7,3 0,8 120.000,00 Lt53 Ž yniai 128 Proj. 7,0 0,8 120.000,00 Lt54 Ančlaukys 125 Proj. 6,8 0,8 120.000,00 Lt55 Piliakalniai 123 Proj. 6,7 0,8 120.000,00 Lt56 Sausbaliai 122 Proj. 6,7 0,8 120.000,00 Lt57 Kaupiškiai 118 Proj. 6,5 0,7 120.000,00 Lt58 Mažučiai 116 Proj. 6,4 0,7 120.000,00 Lt59 Rimavičiai 113 Proj. 6,2 0,7 120.000,00 Lt60 Patunkiškiai 108 Proj. 5,9 0,7 120.000,00 Lt61 Vaišvilai 108 Proj. 5,9 0,7 120.000,00 Lt62 Vaičlaukis 106 Proj. 5,8 0,7 120.000,00 Lt63 Totorkiemis 101 Proj. 5,5 0,6 120.000,00 Lt64 Jurgeliai 98 Proj. 5,4 0,6 120.000,00 Lt65 Bajorai 94 Proj. 5,1 0,6 120.000,00 Lt66 Jurkšai 94 Proj. 5,1 0,6 120.000,00 Lt67 Skardupiai 88 Proj. 4,8 0,6 120.000,00 Lt68 Duonelaičiai 87 Proj. 4,8 0,5 120.000,00 Lt69 Antupiai 80 Proj. 4,4 0,5 120.000,00 Lt70 Ožkabaliai I 78 Proj. 4,3 0,5 120.000,00 Lt71 Norvaišai 76 Proj. 4,2 0,5 120.000,00 Lt72 Sausininkai 76 Proj. 4,2 0,5 120.000,00 Lt73 Rumokai 70 Proj. 3,8 0,4 100.000,00 Lt74 Karklupėnai 66 Proj. 3,6 0,4 100.000,00 Lt75 Staugaičiai 60 Proj. 3,3 0,4 100.000,00 Lt

Lapas Lapų Laida


76 Varteliai 58 Proj. 3,2 0,4 100.000,00 Lt77 Berž iniai 48 Proj. 2,6 0,3 100.000,00 Lt78 Bobiai 48 Proj. 2,6 0,3 100.000,00 Lt79 Švitrūnai 48 Proj. 2,6 0,3 100.000,00 Lt80 Miestlaukiai 47 Proj. 2,6 0,3 100.000,00 Lt81 Vygreliai 46 Proj. 2,5 0,3 100.000,00 Lt82 Kurpikai 41 Proj. 2,2 0,3 100.000,00 Lt83 Šapalai 40 Proj. 2,2 0,3 100.000,00 Lt84 Alksnėnai 32 Proj. 1,8 0,2 100.000,00 Lt85 Šačkai 29 Proj. 1,6 0,2 100.000,00 Lt86 Stirniškiai 11 Proj. 0,6 0,1 100.000,00 Lt87 Stolaukis 8 Proj. 0,4 0,1 100.000,00 Lt

VISO:11.230.000,00 Lt

Tokia Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepcija kainuotų apie 166mln. Lt.

Lapas Lapų Laida


Specialiojo plano sprendinių pasekmių įvertinimas

3.4. Status quo situacijos vertinimasNeesant galiojančio Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano

situacija Savivaldybės vandentvarkos ūkyje yra neapibrėžta, tad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės negali efektyviai planuoti savo ūkinės veiklos bei investicijų vandentvarkos ūkio infrastruktūros gerinimui. Įmonėms pastoviai negerinant savo gamybinės bazės, laikui bėgant pradės blogėti rodikliai ir išaugs paslaugų kaina vartotojams.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nurodoma kad: “Savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu”, tad neesant patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano būtų nusižengiama Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms.

Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme savivaldybėms 4 straipsnyje siūloma ”iki 2008 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus“, tad neesant patvirtinto Savivaldybės Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialiojo plano būtų nusižengta ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatoms.

3.5. Poveikis teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiaiReikėtų išskirti aplinkosaugos svarbą. Sudaromo Specialiojo plano sprendinių pasekmės

aplinkosaugos kontekste bus tik teigiamos, kadangi nuotekų tvarkymo paslaugų plėtra, jų efektyvumo didinimas mažins esamą aplinkos taršos lygį.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamų pasekmių Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos vystymosi darnai. Vandentvarkos būdų pasirinkimo reglamentavimas padės tinkamai parinkti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdus naujiems objektams, spręsti iškilusius vandens tiekėjų ir vartotojų ginčus, leis planuoti įvairių suinteresuotų šalių investicijas į vandentvarkos ūkio plėtrą.

Numatytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išlaikymo ir plėtros priemonės padės įmonei planuoti investicijas į vandentvarkos ūkio išlaikymą ir plėtrą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, o tai savo ruožtu teigiamai paveiks tiek gyventojų, tiek ir įmonių, besinaudojančių viešojo vandens tiekėjo paslaugomis, finansinę padėtį ir visos savivaldybės ekonominę plėtrą.

Sudaromo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas taip pat prisidės prie gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, gyventojų sergamumo ir išlaidų sveikatos apsaugai mažėjimo.

Reikia pažymėti, kad įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius planuojamas teigiamas ilgalaikis poveikis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos vystymo darnai ir savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkiui.

3.6. Poveikis ekonominei aplinkaiSudaromo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinių

įgyvendinimas teigiamai paveiks Vilkaviškio rajono savivaldybės ekonominę plėtrą, nes viešojo vandens tiekimo įmonė galės planuoti savo investicijas į vandentvarkos ūkį.

Pažymėtina, kad Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas prisidės prie regionų skirtumų mažinimo, nes plano sprendiniai skatina vandentvarkos ūkio plėtrą ir investicijas į vandentvarkos ūkį.

Savivaldybės vandentvarkos ūkio, kaip ir bet kurios kitos veiklos srities, plėtra teigiamai paveiks bendrą Savivaldybės ekonominę padėtį, bendrąsias investicijų ir verslo sąlygas, didins savivaldybės ekonominės aplinkos patrauklumą.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamą ilgalaikę įtaką Savivaldybės teritorijos gamtinių išteklių fondui ir jo racionaliam naudojimui.

Lapas Lapų Laida


Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas teigiamai paveiks gamybos sąnaudų pokyčius Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkyje. Atlikus plane siūlomas vandentvarkos sistemų vamzdynų ir įrenginių rekonstrukcijas bus ne tik sumažinti nuostoliai tiekiant vandenį ir tvarkant nuotekas, bet ir bus sumažintos tiek materialinės, tiek ir žmogiškosios sąnaudos šių įrenginių priežiūrai.

Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos Valstybės ir Vilkaviškio savivaldybės biudžetams, nes išplėtus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, įmonė- tiekėja, sumokės daugiau mokesčių.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius planuojamas teigiamas ilgalaikis poveikis Valstybės ir Vilkaviškio rajono savivaldybės ekonominei aplinkai.

3.7. Poveikis socialinei aplinkaiSudaromo Savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo

plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos Savivaldybės bendrajai socialinei būklei. Sprendinių įgyvendinimas teigiamai paveiks gyventojų užimtumą, nes bus išlaikomos darbo vietos

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėje.Sudaromo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinių

įgyvendinimas turės teigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir jų sveikatos apsaugai, nes daugumai savi-valdybės gyventojų bus tiekiamas reikiamos kokybės vanduo ir tinkamai tvarkomos nuotekos.

Reglamentuotas vandens pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimas padės išvengti tiekiamo vandens kainos padidėjimo, kurį nuo sistemos atsijungiant daliai vartotojų gali pajusti likę vartotojai ar bent jau sušvelninti tokio vartotojų atsijungimo finansines pasekmes. Apibendrinant galima pasakyti, kad įgy-vendinant sudaromo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius planuojamas teigiamas ilgalaikis poveikis Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinei aplinkai.

3.8. Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdž iuiPlanuojamos teritorijos oro kokybė. vilkaviškio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai nesąlygos aplinkos oro taršos padidėjimo.Teritorijos paviršiniai ir požeminiai vandenys. Vilkaviškio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai dėl savo pobūdžio ir masto nesąlygos paviršinio ir požeminio vandens taršos padidėjimo, o nuotekų surinkimo tinklų plėtros sprendiniai sąlygos paviršinio vandens taršos sumažėjimą.

Žemės ūkis – dirvožemio ištekliai ir žemės ūkio naudmenos Vilkaviškio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai nesukels reikšmingų neigiamų pasekmių dirvožemiui, o nuotekų tinklo plėtra turės teigiamų pasekmių dirvožemiui.

Saugomos gamtos vertybės, gamtinė rekreacinė aplinka. Konsultanto nuomone, specialiojo plano sprendiniai nei saugomoms gamtos vertybėms, nei gamtinei rekreacinei aplinkai neigiamos įtakos ne-turės. Sprendiniai liečia išimtinai urbanizuotą teritoriją.

Lapas Lapų Laida


Normatyviniai ir kiti dokumentai

Rengiant Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, vadovautasi šiais teisės aktais ir normatyvais:

1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/IX-1962/2004-01-15/Įsigalioja nuo 2004 05 01/ Žin. 2004 Nr.21-617;2) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ĮSTATYMAS Lietuvos Respublikos Sei-mas/Įstatymas/IX-764/2006 07 13/. Įsigalioja nuo 2007 01 01/Valstybės žinios'2006 Nr.82-3260;3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/X-765/2006 07 13/. Įsigalioja nuo 2006 07 27/Valstybės ži-nios'2006 Nr.82-3261;4) Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo - Taikymą nusakantis dokumentas (Aplinkos ministerija/Įsakymas/D1-636/2006 12 29/Įsigalioja nuo 2007 01 20/Valstybės žinios'2007 Nr.8-337)5) Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 6) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr. 22-652);7) Respublikinės statybos normos RSN 26-90 “Vandens vartojimo normos”;8) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymo Nr.V-455 "Dėl Lie-tuvos higienos normos HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" patvirtinimo" pakeitimas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-965 (Ž in., 2007, Nr. 127-5194);9) Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203) su pakeitimais;10) Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inž inerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2002, Nr. 55-2203)11) Lietuvos higienos normos HN 35:2007 "Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore" patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d., įsakymu Nr. V-362 (Ž in., 2007, Nr.55-2162);12) Lietuvos higienos normos HN 33:2007 "Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d., įsakymu Nr. V-555 (Ž in., 2007, Nr.75-2990);13) Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/1999 m. lapkričio 4d./Valstybės žinios, 1999 Nr.98-2813);14) Nutarimas dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. Nutarimas Nr.920 (Žin., 2004, Nr.113-4228).15) Nuotekų tvarkymo reglamentas (Žin., 2007, Nr. 110-4522)16) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės (Ž in., 2007, Nr. 19-742)17) Valstybės ilgalaikės raidos strategija. LRS 2002-11-12 nutarimas Nr. IX-118718) Nacionalinė energetikos strategija. LRS 2007-01-18 nutarimas Nr. X-104619) LR vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl Spiacialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo“20) Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. (Žin., 2001, Nr.23-771)

Lapas Lapų Laida


Kiti dokumentai, kuriais buvo remiamasi rengiant Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą:21) LR statistikos departamentas. 2001 metų gyventojų ir būsto surašymo duomenys22) „Sutartinių topografinių planų M1:50, M1:1000, M1:2000 ženklų“ techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.02:200023) Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs ekonominiai normatyvai. LR Finansų ministerija. 1998 m.24) Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse. A. Klimas, Vilnius, 2005 – 516 p.25) Vandentieka. Vandens ruošimas. A. Sakalauskas, V. Šulga, J. Jankauskas, Vilnius, 2007 – 576 p. 26) Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrasis planas patvirtintas 2008-12-19 sprendimu Nr. B-TS-659

Lapas Lapų Laida


Priedų sąrašas

1. Sprendimas dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo.

2. Marijampolės apskrities viršininko administracijos pritarimas dėl rajono lygmens specialiojo planavimo dokumento rengimo.

3. Vilkaviškio raj. savivaldybės administracijos užduotis specialiojo planavimo dokumentui rengti.4. Planavimo darbų programa Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros

plėtros planui rengti.5. Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens, bendrojo ir specialiojo planavimo

dokumentams rengti.6. Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano

rengimo sąlygos.7. Viešojo vandens tiekimo teritorijos ir infrastruktūros plėtros specialusis planas. Vilkaviškio rajono

savivaldybės žemėlapis M 1:80000.

turinys - vilkaviskis.lt · demografinės situacijos apžvalga. pateikta vandentiekio ir nuotekų...

Documents