Turinys

I skyrius. Bendrosios nuostatos. 2-3 p.

II skyrius. Ugdymo programų vykdymo bendrosios nuostatos.

Pirmasis skirsnis. Ugdymo proceso organizavimo trukmė. 4-5 p.

Antrasis skirsnis. Gimnazijos ugdymo turinio formavimas ir įgyvendinimas. 5-10 p.

Trečiasis skirsnis. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas. 10 p.

Ketvirtasis skirsnis. Sveikata ir gerovė gimnazijoje. 10 p.

Penktasis skirsnis. Ugdymo diferencijavimas. 11 p.

Šeštasis skirsnis. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas. 11-12 p.

Septintasis skirsnis. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) 12-13 p.

bendradarbiavimas.

Aštuntas skirsnis. Dalykų mokymo intensyvinimas. 13 p.

Devintasis skirsnis. Ugdymo turinio integravimas. 13-14 p.

Dešimtasis skirsnis. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. 14 p.

Vienuoliktasis skirsnis. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas. 14-15 p.

Dvyliktasis skirsnis. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas gimnazijoje. 15 p.

Tryliktasis skirsnis. Laikinųjų grupių sudarymas, klasių dalijimas. 15 p.

Keturioliktasis skirsnis. Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymo 15-16 p.

organizavimas.

III skyrius. Pradinio ugdymo programos vykdymas.

Pirmasis skirsnis. Bendrosios programos įgyvendinimo bendrosios nuostatos. 16-17 p.

Antrasis skirsnis. Bendrosios programos ugdymo dalykų, integruojamųjų 18-19 p.

programų įgyvendinimas.

Trečiasis skirsnis. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. 19 p.

IV skyrius. Pagrindinio ugdymo programos vykdymas.

Pirmasis skirsnis. Pagrindinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos. 19-20 p.

Antrasis skirsnis. Ugdymo sričių mokymo organizavimas. 20-24 p.

V skyrius. Vidurinio ugdymo programos vykdymas.

Pirmasis skirsnis. Vidurinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos. 24-25 p.

Antrasis skirsnis. Ugdymo sričių mokymo organizavimas. 25-29 p.

2

PRITARTA

Plungės r. Platelių gimnazijos tarybos

2015 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio

protokolas Nr. S1-03

PATVIRTINTA

Plungės r. Platelių gimnazijos

direktorės 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. (1.5)-V1-143

PLUNGĖS R. PLATELIŲ GIMNAZIJOS 2015–2016 MOKSLO METŲ PRADINIO,

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrieji ugdymo planai (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo programų, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio

ir pagrindinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi

poreikių, taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje. Vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudarytas 2015–2016

mokslo metų gimnazijos ugdymo planas.

2. 2014-2015 m. m. ugdymo plano įgyvendinimas.

Ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2013-2015 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais LR švietimo ir mokslo

ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459. Ugdymo planą rengė direktorės įsakymu

patvirtinta darbo grupė (2013-01-28 Nr.(1.5)-V1-11). Dirbome pagal numatytą ugdymo proceso

organizavimo trukmę.

Gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir

neformaliojo švietimo programų vykdymą grupinio ar pavienio mokymosi formomis, kasdieniu bei

savarankišku mokymo proceso organizavimo būdais.

2014-2015 mokslo metais ugdymo procese didžiausias dėmesys buvo skiriamas iškeltam

uždaviniui - bendrus programų reikalavimus orientuoti į mokinių poreikius bei pažangą, pagalbą

mokiniui, ugdymo veiksmingumą. Mokiniams buvo sudarytos galimybės konsultuotis su beveik

visų dalykų mokytojais, išlyginti mokymosi skirtumus bei likviduoti spragas. Siekiant tenkinti

mokinių poreikius, lavinti individualius gebėjimus ir kūrybines galias, mokiniams siūlyta įvairi

(atsižvelgiant į gimnazijos galimybes) ugdomosios veiklos ir neformaliojo ugdymo pasiūla,

mokinių poreikiams skirtos valandos naudotos moduliams, konsultacijoms.

Sudarant mobilias grupes buvo stengiamasi atsižvelgti į mokinių gebėjimus bei

pageidavimus, mokytojų rekomendacijas. Lietuvių kalbos brandos egzaminas parodė, kad praėjusių

metų mokinių savęs vertinimas ir egzamino lygio pasirinkimas ne visai atitiko brandos egzamino

įvertinimus.

Organizuotos visos numatytos dienos, skirtos kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai.

Metodinės tarybos sprendimu ir atsižvelgiant į patirtį mokytojai dirbo pagal ilgalaikius

teminius planus, paruoštus remiantis dalykų atnaujintomis bendrosiomis programomis, vadovėlių

medžiaga.

Mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą, rengė individualius planus

pagal pateiktas gimnazijos galimybes.

Iki gegužės mėnesio vidurio suformuota 2015-2017 m. m. 3 gimnazijos klasė (21

mokinys).

3

2014-2015 m. m. vidurinio ugdymo programos mokiniai rinkosi gimnazijos pasiūlytus

lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos modulius, pasirenkamus dalykus: braižybą, šnekamąją rusų

kalbą, informacines technologijas.

Klasių dalijimas į grupes vyko atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėse, bendrųjų ugdymo

planų rekomendacijas, turimą darbo vietų skaičių kabinetuose (technologijų, IT ).

Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti mokinio poreikiams tenkinti panaudotos 8

valandos (konsultacijoms, rusų kalbos pradžiamoksliui 5 klasėje, šokio pamokoms 6-8 klasėse).

Žmogaus saugos pamokos buvo vykdomos: 5 klasėje per metus; 7, 8, 1g klasėse - antrą pusmetį.

Neformaliajam ugdymui išnaudotos visos valandos. Būreliams vadovavo 13 mokytojų, jiems skirta

21 savaitinė valanda. Mokiniai savo poreikius galėjo tenkinti 18 neformaliojo ugdymo užsiėmimų.

Juos nuo rugsėjo mėnesio lankė 194 mokiniai. Platelių meno mokyklą lankė 61 mokinys, į Plungės

sporto ir rekreacijos centrą važinėjo 14 mūsų gimnazijos mokinių. Vykdant vidurinio ugdymo

programą 3g klasėje išnaudotos 49 valandos, 4g klasėje - 59 valandos. Abiejose klasėse viršytas

minimalus valandų skaičius (atsižvelgta į mokinių poreikius, krepšelio lėšas).

2015 m. gegužės mėnesį gimnazijoje ir visame rajone buvo vykdomi standartizuoti testai 4

ir 8 klasėse. Džiaugiamės abiejų klasių rezultatais. 8 klasės mokiniai taip pat dalyvavo tarptautinio

tyrimo IEA TIMSS-2015 pagrindiniame testavime, kur atliko matematikos ir gamtos mokslų

užduotis bei turėjo atsakyti į klausimyno klausimus.

Geras rajoninių olimpiadų ir konkursų derlius: laimėtos pirmos vietos istorijos, geografijos

olimpiadose, meninio skaitymo, ,,Olimpis 2015‘‘, viešojo kalbėjimo konkursuose, nacionaliniame

konkurse ,,Pamoka gamtoje: svajokime drauge‘‘; antros vietos - chemijos, biologijos, istorijos,

geografijos olimpiadose, konkurse ,,Olimpis 2015‘‘, trečios vietos - geografijos olimpiadoje,

konkurse ,,Raštingiausias pradinukas‘‘. Konsultacinės valandos ir papildomas darbas su mokiniais

tam irgi turėjo įtakos.

Gimnaziją baigė 202 mokiniai. Mokslo metų pradžioje buvo 206 (šeimos keitė gyvenamas

vietas).

Vidutinis mokinių skaičius klasėse:

1-2 klasėse - 11 mokinių;

3-4 klasėse – 10 mokinių.

Vidurkis: 10,5 mokinio.

5-6 klasėse – 14 mokinių;

7-8 klasėse – 16 mokinių;

1g-2g klasėse - 25,5 mokinio.

Vidurkis:18,5 mokinio.

3g-4g klasėse vidurkis - 24,5 mokinio.

Buvo 12 klasių komplektų.

Į aukštąsias mokyklas įstojo 18 mokinių (12 į universitetus) - 81,8 %, į profesines 2, niekur

nestojo - 2.

Gimnazijoje buvo ugdomi 11 specialiųjų poreikių mokinių, (1 iš jų pagal individualizuotą

programą, 3 - pagal pritaikytas lietuvių ir matematikos bendrąsias programas.

3. 2015-2016 m. m. ugdymo plano tikslas – gerinti ugdymo ir mokymo(si) kokybę,

didinant pagalbą mokiniui, aktyvinant bendradarbiavimą su tėvais.

4. Ugdymo plano uždaviniai:

4.1. tobulinti pamokos organizavimą, vertinimą, inovatyvių metodų taikymą;

4.2. teikti pagalbą kiekvienam mokiniui pagal jo gebėjimus ir pažangą;

4.3. įtraukti mokinių tėvus į dalyvavimą mokinių ugdymo veikloje.

5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30

minučių.

4

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus

Ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme

ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

1. Ugdymo proceso pradžia visiems – 2015-09-01.

2. Ugdymo proceso pabaiga:

1-5 kl. – 2016-05-31 – 32 savaitės;

6-8, 1g-3g – 2015-06-03 – 34 savaitės;

4g - 2015-05-26 - 33 savaitės.

3. I pusmetis - 2015-09-01 – 2016-01-22;

II pusmetis 1-5 kl. – 2016-01-25 – 2016-05-31;

6-3g kl. – 2016-01-25 – 2016-06-03;

4g kl. – 2016-01-25 – 2016-05-26.

4. Atostogos mokiniams skiriamos:

1-5 klasių:

• Rudens - 2015-10-26 – 2015-10-30;

• Žiemos (Kalėdų) – 2015-12-28 – 2016-01-08;

• Pavasario (Velykų) - 2016-03-21 – 2016-03-25;

• Papildomos atostogos 1–5 klasių mokiniams - 2016-02-15 – 2016-02-19, 2016-

03-29 – 2016-04-01, 2016-05-04 ir 2016-05-10;

• Vasaros - 2016-06-01– 2016-08-31.

6-8, 1g-4g klasių:

• Rudens - 2015-10-26 – 2015-10-30;

• Žiemos (Kalėdų) – 2015-12-28 – 2016-01-08;

• Žiemos – 2016-02-15;

• Pavasario (Velykų) - 2016-03-21 – 2016-03-25 (4g klasės mokiniams atostogų

diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 03-29 dieną).

6-8, 1g-3g klasių :

• Vasaros – 2016-06-06 – 2016-08-31 (2g klasės mokiniams į atostogų laiką

neįskaitytos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo

ministro nustatytu laiku).

4g klasės:

• Vasaros – 2016-05-27 – 2016-08-31 (į atostogų laiką neįskaitytos dienos, kai jie

laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku).

5. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.

6. Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą,

skirstomas pusmečiais.

7. 4 gimnazijos klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso

5

metu, jo pageidavimu suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į

mokymosi dienų skaičių.

8. Gimnazijos direktorius, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar

gyvybei, paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio,

techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui,

gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl

ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima

savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris

savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Gimnazijos direktorius apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja

savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

9. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti 5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos

įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

10. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių

ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau –

Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu

Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau –

Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu

Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo

bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

(toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

11. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas gimnazijos

ugdymo planas. Jis rengtas vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis, taip

pat nuostatomis, skirtomis konkrečiai programai vykdyti.

12. Gimnazija formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą remiasi švietimo

stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų

testų, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, gimnazijos veiklos kokybės

įsivertinimo duomenimis.

13. Gimnazijos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir

kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla sudaro formuojamo

gimnazijos ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su gimnazijos ugdymo tikslais, mokinių

mokymosi poreikiais ir organizuojama gimnazijoje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veiklai

skiriama: 1-8, 1g-2g klasėms – 10 dienų; 3g klasei – 5 dienos; 4g klasei – 2 dienos. Organizuojama

nuosekliai per visus mokslo metus įvairiose mokymosi aplinkose gimnazijos ugdymo plane

nustatytu laiku.

6

Data Renginys Atsakingi asmenys

Rugsėjis Pažink savo kraštą ir gamtą (1-2g) Administracija, klasių vadovai

Gruodis Kalėdų eglutės šventė (1-4g) Klasių vadovai, savivaldos institucijos

Sausis Šeimų sporto šventė (1-3g) Administracija, klasių vadovai

Vasaris Krašto saugos, gynybos diena (1-3g) Administracija, klasių vadovai

Kovas Etnokultūrų diena (1-2g) Klasių vadovai, bendruomenės nariai

Balandis Karjeros diena (1-4g) Klasių vadovai, karjeros koordinatorius

Gegužė Sveikatingumo diena (1-2g) Dalykų mokytojai, klasių vadovai, sveikatos priežiūros specialistas

Birželis Ekskursijos, turistiniai žygiai (1-3g) 1–3g klasių dalykų mokytojai, klasių vadovai,

Birželio 3 d. Visuotinė atvirų durų diena tėvų darbovietėse (1-2g)

Klasių vadovai, karjeros koordinatorius

Birželis Mokslo metų užbaigimo šventė (1-3g) Administracija, klasių vadovai

Rugsėjis–birželis

Karjeros planavimo, profesinio švietimo ir veiklinimo renginiai (2g-4g)

Klasių vadovai, dalykų mokytojai, karjeros koordinatorius

Rugsėjis–birželis

Mokomosios ir pažintinės ekskursijos, išvykos, susitikimai

Klasių vadovai, dalykų mokytojai, švietimo pagalbos specialistai.

14. Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose dalyko turinys

pateikiamas vieniems mokslo metams. Ugdymo plane nurodomas minimalus pamokų skaičius,

skirtas dalyko bendrajai programai įgyvendinti per vienus mokslo metus.

15. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vadovaujantis demokratiškumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo principais, į jo rengimą įtraukiami mokytojai, mokiniai, tėvai (globėjai,

rūpintojai). Planą rengia gimnazijos direktoriaus 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. (1.5)- V1-16

sudaryta darbo grupė.

16. Gimnazijos ugdymo plane pateikiami konkretūs sprendimai, padedantys įgyvendinti

Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, pasiekti jose numatytus mokymosi

pasiekimus.

17. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieniems mokslo metams.

18. Rengiant gimnazijos ugdymo planą, susitarta dėl:

Susitarimų

objektas

Priimti sprendimai Pastabos, nuorodos į

kitus

šaltinius/dokumentus

Gimnazijos ugdymo

plano tikslai,

principai, nuostatos

Tikslas – gerinti ugdymo ir mokymo(si)

kokybę, didinant pagalbą mokiniui, aktyvinant

bendradarbiavimą su tėvais.

Formuojant gimnazijos ugdymo turinį ir

rengiant ugdymo planą remiamasi mokinių

pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija,

gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis,

atsižvelgiama į turimas mokymosi priemones,

sąlygas ir lėšas.

Gimnazijos ugdymo planas parengtas

vadovaujantis demokratiškumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo, skaidrumo ir viešumo

principais.

Ugdymo planas.

7

Dalykų mokymuisi

skiriamų pamokų

skaičius klasėje

1-8 klasėse dalykų mokymuisi skiriamas

minimalus privalomų dalykų skaičius.

1g-2g klasėse dalykų mokymuisi skirtą

minimalų pamokų skaičių papildo mokinio

pasirinkti dalyko moduliai.

Ugdymo plano

lentelės.

Reikalavimai

mokinio

individualiam

ugdymo planui

sudaryti

Mokinio individualus ugdymo planas

rengiamas 3g-4g klasės mokiniui ugdymuisi

planuoti.

Individualaus ugdymo

plano pavyzdys.

Ugdymo turinio

integravimo

nuostatos

Į bendrųjų programų dalykų turinį

integruojamos programos, kurių temos

numatomos dalykų ilgalaikiuose teminiuose

planuose.

Integravimo lentelė ir

ilgalaikiai teminiai

mokytojo planai.

Mokinio pasiekimų

ir pažangos

vertinimo būdai ir

laikotarpiai 1-8, 1g-

4g klasėse.

Mokinių pažangą ir pasiekimus vertinti

ideografiškai ir pažymiais.

Taikyti ir kitas metodinių grupių aprobuotas

vertinimo sistemas.

Pasirenkamųjų dalykų ir modulių pasiekimus

vertinti pažymiais ir įskaita.

Šiuos mokomuosius dalykus vertinti taip:

- pilietiškumo pagrindai – pažymiu;

- ekonomika ir verslumas – pažymiu;

- dailė – pažymiu arba įskaita;

- kūno kultūra – pažymiu arba įskaita;

- technologijos – pažymiu arba įskaita;

- muzika – pažymiu arba įskaita;

- šokis – pažymiu arba įskaita.

Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo

tvarkos aprašas.

Metodinių grupių

protokolai.

Mokinių tėvų prašymai.

Siūlomi pasirinkti

dalykai, dalykų

moduliai.

Pasirenkamuosius dalykus siūlyti 5-8 ir 3g-4g

klasių mokiniams, o dalykų modulius – 1g-4g

klasių mokiniams.

Ugdymo plano

lentelės.

Laikinų grupių

sudarymas.

Laikinos grupės sudaromos 3g-4g klasėse

dalykų, dalykų kursų, modulių, pasirenkamųjų

dalykų, o 1g-2g klasėse – modulių programoms

įgyvendinti, konsultacijoms. Laikinos grupės

dydis – 6 mokiniai.

2015 m. rugpjūčio 31

d. gimnazijos mokytojų

tarybos posėdžio

protokolas Nr. S2-08.

Klasių dalijimas į

grupes.

Atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėse ir

turimas lėšas, klases dalinti į grupes.

2015 m. rugpjūčio 31

d. gimnazijos mokytojų

tarybos posėdžio

protokolas Nr. S2-08.

Švietimo pagalbos

teikimas ir mokinių

pasiekimų

gerinimas, ugdymo

diferencijavimas.

Švietimo pagalba teikiama pamokoje,

konsultacijų metu bei rengiant individualias ar

pritaikytas programas mokiniui, turinčiam

specialiųjų ugdymosi poreikių.

Ugdymas diferencijuojamas pamokose,

sudarant galimybę mokiniui rinktis tam tikro

sudėtingumo užduotį, tempą, priemones.

Švietimo pagalbos

mokiniui teikimo

tvarkos aprašas.

Socialinės veiklos

organizavimas.

Socialinės veiklos organizavimą 5-8, 1g-2g

klasėse numatyti klasių vadovų darbo planuose ir

organizuoti vadovaujantis ŠMM

rekomendacijomis.

Klasių vadovų planai,

mokinių apskaitos

lentelės, ugdymo

planas.

8

Socialinės veiklos apskaitą vykdyti

elektroniniame dienyne.

Mokiniams pildyti parengtos formos lentelę.

Pažintinės veiklos

organizavimas.

Per mokslo metus 10 dienų skirti kultūrinei,

meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei,

socialinei, prevencinei ir kitai veiklai 1-8, 1g-2g

klasėse, o 3g -5 dienas,4g - 2 dienas.

Ugdymo planas.

Mokymasis kitose

aplinkose.

Ilgalaikių teminių planų pastabų skiltyje

numatyti mokymosi kitose aplinkose galimybės.

Ugdymas organizuojamas įvairiose

gimnazijos vietose ir kitose erdvėse (miestelio

biblioteka, seniūnija, parkas, bažnyčia, kultūros

centras, ŽNP informacinis centras, parodų salė,

amatų centras, Šeirės gamtos takas, jachtklubo

teritorija ir kiti pasirinkti objektai), atsižvelgiant į

ugdymo turinį ir mokymosi uždavinius.

Apie mokymąsi kitose aplinkose

informuojami mokiniai, mokinių tėvai, gimnazijos

administracija (tuo atveju, kai ugdymas vyks ne

gimnazijos teritorijoje). Išvykstant iš gimnazijos

teritorijos būtini saugaus elgesio instruktažai, o

išvykstant iš miestelio teritorijos – būtinas

direktorės įsakymas dėl mokinių išleidimo.

Dalykų ilgalaikiai

teminiai planai,

saugaus elgesio

instruktažai, direktorės

įsakymai.

Neformaliojo

švietimo

organizavimas ir

programų pasiūla.

Neformalųjį švietimą organizuoti

gimnazijoje, atsižvelgiant į mokinių poreikius,

polinkius, mokytojų kompetenciją ir mokinių

pavėžėjimo grafiką.

Nustatyti neformaliojo švietimo prioritetus:

meninį, sportinį, socialinių gebėjimų ir etninio

ugdymo.

Neformaliojo švietimo grupės dydis – 8

mokiniai.

Ugdymo plano

lentelės.

Ugdymas karjerai. Ugdymą karjerai integruoti į klasės vadovo

veiklą, dalykų ugdymo turinį ir įgyvendinti

karjeros koordinatoriaus parengtą planą.

Ugdymo karjerai

planas, gimnazijos

veiklos planas.

Sveikatos ugdymas. Sveikatos ugdymą integruoti į dalykų turinį,

neformaliojo švietimo ir klasės vadovo veiklą bei

dalyvauti įgyvendinant sveikatos priežiūros

specialisto parengtą planą.

Ilgalaikiai teminiai

planai, visuomenės

sveikatos specialisto

planas.

Reikalavimai

mokinių elgesiui.

Vadovaujamasi mokymosi sutartimis,

mokinių elgesio taisyklėmis, vidaus darbo tvarkos

taisyklėmis.

Mokymosi sutartys,

mokinių elgesio

taisyklės, vidaus darbo

tvarkos taisyklės.

Bendradarbiavimo

su mokinių tėvais

tikslai ir būdai.

Tikslai:

- Numatyti ir užtikrinti tėvų galimybes kartu

su mokytojais ir mokinais dalyvauti planuojant,

įgyvendinat ugdymo procesą ir priimant

sprendimus;

- Nuolat informuoti tėvus apie gimnazijoje

organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi

pasiekimus ir mokymosi pagalbos teikimą.

Pedagoginio švietimo

ir bendradarbiavimo su

tėvais priemonių

planas.

9

Bendradarbiavimo

su įmonėmis,

įstaigomis ir kt.

tikslai ir būdai.

Bendradarbiaujama su bendrojo ugdymo

įstaigomis rajone, Lietuvoje, Platelių seniūnija,

bendruomene, ŽNP ir kitais socialiniais

partneriais.

Tikslai:

- Plėsti mokinių saviraiškos ir ugdymosi

galimybes, ugdant komunikacinius, socialinius ir

kitus gebėjimus;

- Stiprinti ryšius su vietos bendruomene,

socialiniais partneriais, organizuojant bendrą

projektinę, socialinę, kultūrinę veiklą.

Gimnazijos

veiklos planas, metiniai

ir mėnesiniai

popamokinės veiklos

planai.

Adaptacinis

laikotarpis.

Nustatyta adaptacinio laikotarpio 5-okams ir

atvykusiems į kitas klases trukmė – 1 mėnuo.

Laikotarpio metu nerašomi kontroliniai

darbai ir neigiami pažymiai.

Taikomi kiti ugdymo metodai, atskleidžiantys

mokinio galimybes, charakterio ypatumus,

pomėgius.

Ugdymo planas.

Pasirenkamųjų

dalykų ir dalykų

modulių programų

reikalavimai.

Pasirenkamųjų dalykų (metams) ir modulių

programas (metams) rengti vadovaujantis

Bendrųjų formaliojo švietimo programų

reikalavimais.

Programos.

Ilgalaikių teminių

planų struktūros

reikalavimai.

Ilgalaikiai teminiai planai rengiami metams

vadovaujantis mokytojų metodinės tarybos

patvirtintomis formomis.

Trumpalaikis planas rengiamas ruošiantis

atvirai ar integruotai pamokai. Jame numatoma

konkreti tema, mokymosi uždavinys, veikla

pamokoje, vertinimas ir kita mokytojui ir

mokiniui svarbi informacija (metodai, priemonės,

dalykų ryšiai ar integracija).

Ilgalaikio teminio ir

trumpalaikio plano

formos.

19. Mokiniams be privalomojo ugdymo turinio dalykų numatytų ugdymo plane, gimnazija

siūlo pasirinkti pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius, kurių turinį nustato švietimo ir mokslo

ministro patvirtintos ir/arba gimnazijos parengtos ir gimnazijos direktoriaus patvirtintos programos.

Gimnazija, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį, vadovaujasi Bendraisiais

formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo

programų reikalavimų patvirtinimo“. (1 priedas).

20. Ugdymo plane atsiradus nenumatytiems atvejams, gimnazija ugdymo proceso metu

gali koreguoti gimnazijos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į

mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms

įgyvendinti.

21. Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė

pirmoje klasėje – 35 minutės, kitose klasėse – 45 minutės.

22. Numatoma bendradarbiauti su kitais švietimo teikėjais, taip siekiant užtikrinti

įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, nustatytą Nuosekliojo mokymosi pagal

bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal

bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, perimamumą ir didinti mokinių

galimybes rinktis dalykus ar jų modulius ne tik savo, bet ir kitose mokyklose.

10

23. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios,

suderinęs su gimnazijos taryba, taip pat su Plungės rajono savivaldybės vykdomosios institucijos

įgaliotu asmeniu.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

24. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo gebėjimams

ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas. Individualiu ugdymo planu siekiama padėti

mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, ugdyti(s)

asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.

25. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti kiekvienam mokiniui, kuris mokosi

pagal vidurinio ugdymo programą. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar

dalykų grupės, kurių mokosi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama, kokius pasirenkamuosius

dalykus, dalykų modulius mokinys mokosi ir kt. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su

gimnazijos galimybėmis arba renkasi iš gimnazijos siūlomų variantų. Individualaus ugdymo plano

formą mokiniui siūlo gimnazija.

26. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą namuose, individualus

ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių

tėvams (globėjams, rūpintojams) ir gimnazijos direktoriui ar gimnazijos direktoriaus pavaduotojui

ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

27. Individualus ugdymo planas yra aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams

(globėjams, rūpintojams). Mokinių individualūs ugdymo planai gimnazijoje kas pusmetį peržiūrimi

ir, jeigu reikia, koreguojami.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE

28. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:

28.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

28.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir

mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir

saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina

higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

28.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti,

bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir

neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose

įstaigose ir pan.).

29. Į gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu

Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.

30. Gimnazija planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo

ir stiprinimo renginius.

31. Gimnazijoje yra organizuojama fiziškai aktyvi pertrauka po keturių pamokų.

32. Gimnazija ugdymo(si) aplinką kuria vadovaudamasi Higienos normomis, Ugdymo

programų aprašais.

11

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

33. Mokiniai skiriasi savo patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi

stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu

atsižvelgiama į šiuos poreikius, nes mokiniui turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys,

ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, tempas, mokymosi aplinka ir skiriamas laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau

mokytis. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikalaus skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

34. Diferencijavimas taikomas:

34.1. mokiniui individualiai – trečioje klasėje lietuvių kalbos pamokų spragoms likviduoti;

34.2. mokinių grupėms: ketvirtoje klasėje matematikos dalyko konsultacijai; 1g, 2g

matematikos ir lietuvių kalbos moduliams ir konsultacijoms pasiekimų skirtumams mažinti,

gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas.

35. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo

nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti

arba tam tikro dalyko pamokoms. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais

(globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms,

mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

36. Gimnazija metodinės tarybos ar mokytojų tarybos posėdžiuose analizuoja, kaip

ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro

pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant

sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą,

individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

37. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti

kuo aukštesnius pasiekimus.

38. Gimnazijoje direktoriaus pavaduotojas ugdymui yra atsakingas už mokymosi

pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

39. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus ir

įgyvendinamas priemones, bet ir tų priemonių poveikio analizę.

40. Mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys

mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo

pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama

veiksminga mokymosi pagalba.

41. Mokymosi pagalbą mokiniui būtina suteikti, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių

dalykų) žemesnis, nei numatyta pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose,

ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl

ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

42. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo

pagalbos specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos

teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio

mokytojo rekomendacijas.

43. Gimnazija, keldama uždavinį pagerinti mokinių pasiekimus konkrečiose srityse,

atsižvelgia į mokinių poreikius, tėvų (globėjų, rūpintojų) lūkesčius, gimnazijos kontekstą, pasirenka

veiksmingas priemones šiems uždaviniams įgyvendinti. Mokymosi pagalba teikiama:

43.1. pirmiausia pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį nedelsiant turi būti

12

koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

43.2. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja

mokantis mokytojas ar nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį;

43.3. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

43.4. skiriant ilgalaikes lietuvių kalbos konsultacijas 1g-2g klasėms;

43.5. pasirenkant kitą pagalbos teikimo būdą.

44. Teikiant mokymosi pagalbą sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos grupės. Šios grupės sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais

mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai.

45. Organizuojant pagalbą mokiniui ar mokinių grupei, iš mokytojams tarifikuojamų

papildomų valandų skiriamos valandos trumpalaikėms konsultacijoms:

45.1. Lietuvių kalba – 1g-2g klasės;

45.2. Matematika – 2g-4g klasės;

45.3. Anglų kalba – 2g-4g klasės;

45.4. Istorija, geografija, biologija – 4g klasė;

45.5. Fizika – 3g klasė.

46. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus, numatoma:

46.1. suteikti pagalbą pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi;

46.2. sudaryti sąlygas gimnazijos skaitykloje atlikti namų darbų užduotis;

46.3. stiprinti mokinių motyvaciją kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų;

46.4. tobulinti gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, itin daug

dėmesio skiriant formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui;

46.5. sudaryti sąlygas mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo metodiką, prireikus

pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į

mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

46.6. sudaryti galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines

kompetencijas ir gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams;

46.7. aktyviau įtraukti į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik

sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su

darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą.

47. Atsižvelgiant į esamus mokinių pasiekimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių

pasiekimų tyrimų duomenis, parengta pasiekimų gerinimo programa. (2 priedas).

48. Pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje naudoti: 48.1. pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos mokymosi pagalbai teikti;

48.2. pasirenkamiesiems dalykams mokyti;

48.3. dalyko moduliams mokyti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

49. Gimnazija sudaro mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) galimybes kartu su

mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą, aptariant mokinių

pasiekimus ir pažangą, priimant sprendimus dėl gimnazijos priemonių ugdymo(si) kokybei gerinti.

50. Gimnazija užtikrina, kad mokytojai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informacija

apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir motyvaciją, iškilusius

sunkumus keistųsi abipusiškai ir laiku. Informacijos teikimas apibrėžtas pedagoginio švietimo ir

bendradarbiavimo su tėvais priemonių plane 2015-2017 m. m., patvirtintame gimnazijos

direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.(1.5)-V1-140. (3 priedas). Tėvai (globėjai,

rūpintojai) turi padėti gimnazijai spręsti problemas, susijusias su vaiko mokymosi pasiekimų

gerinimu.

13

51. Gimnazija, įgyvendinanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

bendrauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais): 51.1. informuoja apie mokinių pasiekimus, gimnazijos veiklą;

51.2. organizuoja pedagoginį švietimą;

51.3. įtraukia į gimnazijos, klasės gyvenimą;

51.4. kartą per mokslo metus dalyvauja pokalbyje „Tėvas – mokinys - administracija“.

AŠTUNTAS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

52.Atsižvelgiant į mokinių mokymosi krūvį, ugdymo proceso dalyvių poreikius,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų dalykų mokyme, per dieną skiriama po dvi pamokas

viena po kitos šiems dalykams: lietuvių kalba – 2g, 3g, 4g klasėse; matematika - 3g, 4g klasėse.

DEVINTAS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

53. Į bendrųjų ugdymo programų dalykų turinį integruojama:

Programos Klasės, dalykai, veiklos Dalykus

kuruojantys

vadovai,

mokytojai, kiti

specialistai

Mokėjimo mokytis, Komunikavimo,

Darnaus vystymosi, Kultūrinio

sąmoningumo, Sveikatos ir gyvenimo

įgūdžių programų pagrindai.

Visi dalykai 1-8 kl., 1-2g

kl., neformalaus

švietimo, klasės vadovų

veikla

R. Rubinienė

S.Rupeikienė

Ugdymo karjerai programa (www.mukis.lt) Visi dalykai 1-8 kl., 1g-

4g kl., klasės vadovų

veikla (1-8, 1g-4g kl.)

V.Ramonienė

Klasių vadovai

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką

veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa (LR ŠMM 2006-03-17 įsak. Nr.

ISAK-494)

Chemija, biologija, kūno

kultūra, dorinis ugdymas,

žmogaus sauga, pradinis

ugdymas, klasių vadovų

veikla, neformalusis

švietimas

S.Rupeikienė

M. Mikašauskienė

L.Vainauskienė

Dalykų mokytojai

Klasių vadovai

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo

programa (LR ŠMM 20007-02-07 įsak. Nr.

ISAK-179)

Biologija, technologijos,

dorinis ugdymas, klasių

vadovų veikla, pradinis

ugdymas, neformalus

švietimas

S.Rupeikienė

R.Rubinienė

M. Mikašauskienė

Dalykų mokytojai

Klasių vadovai

Gamtosauginių mokyklų programa Socialinė veikla,

biologija, pilietiškumo

pagrindai, klasių vadovų

veikla

D.Uščinienė

R.Rubinienė

Antikorupcinis švietimas

(http://www.stt.lt/lt/menu/antikorupcinis-

švietimas/mokomoji-medžiaga)

1g-4g kl. – istorija;

2g kl. – ekonomika ir

verslumas;

1g-2g kl. – pilietiškumo

pagrindai;

S.Rupeikienė

R.Rubinienė

Dalykų mokytojai

Klasių vadovai

14

klasių vadovų veikla

Sveikatos ugdymo programa (LR ŠMM

2012-08-31 įsak. Nr.V-1290)

Visi dalykai 1-8 kl., 1g-

4g kl., klasių vadovų

veikla

M. Mikašauskienė

Dalykų mokytojai

Klasių vadovai

Etninės kultūros ugdymas

http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pradinis/re

komendacijos/,

http://portalas.emokykla.lt/bup/puslapiai/pa

grindinis_ugdymas_bendras.aspx;

http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/vi

durinis_ugdymas_etnine_kultūra_bendros_n

uostatos.aspx

Pradinis ugdymas, 3g, 4g

kl. – chemija, fizika,

biologija

S.Rupeikienė

R.Rubinienė

Dalykų mokytojai

Neformaliojo

ugdymo vadovai

Informacinių komunikacinių technologijų

ugdymas

Pradinis ugdymas Pradinių klasių

mokytojai

54. Programų temos yra įtraukiamos į mokomųjų dalykų ilgalaikius bei klasių vadovų

planus.

55. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaita fiksuojama prie mokomųjų dalykų temos:

integruojamą temą dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji programa integruojama

į dalyko turinį.

56. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų

dalykų pamokų turinį dienyne įrašo tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

57. Dalyko mokytojas sprendžia kokiu būdu vertins integruotos programos temų

įsisavinimą ir pateikia mokytojų taryboje kaip sekėsi programų integravimą.

58. Antrą pusmetį 7-8 klasėse integruojamas šių dalykų ugdymo turinys: informacinė

technologijos su žmogaus sauga, matematika, fizika.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

59. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis ir dera

su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir

pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

sampratos“ (toliau – Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata), Ugdymo programų

aprašais.

60. Numatant vertinimą, atsižvelgiama į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir

pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

61. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas vykdomas vadovaujantis Mokinių pažangos

ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2015 m.. įsakymu Nr.

(1.15-V1-141). (4 priedas).

62. Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas,

pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

63. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, negali būti

daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

64. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstytas proporcingai. Penktadienį

15

organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis: 1-4 klasių mokiniams – 4 pamokos;

5-6 klasių – 5 pamokos; 7-8, 1g-2g klasių – 6 pamokos; 3g-4g klasių – 7 pamokos.

65. Sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus, vadovaujamasi

Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2015 m.

rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.(1.5)-V1-137. (5 priedas).

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

66. Gimnazijoje vykdant neformaliojo vaikų švietimo programas, susitarta: 66.1. siūlyti mokiniams pasirinkti neformaliojo ugdymo veiklas atitinkančias jų poreikius

ir gimnazijos galimybes; 1.1. 66.2. valandos nustatomos kiekvienai ugdymo programai visiems mokslo metams.

67. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių

neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į

juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

68. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičius yra ne mažesnis kaip

8 mokiniai. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius

valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo

ministro.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

69. Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas,

nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje

yra nemažiau šeši mokiniai.

70. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos

laikinosios grupės:

70. 1. doriniam ugdymui, jeigu ne mažiau kaip 6 tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę

tikybą arba etiką;

70.2. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

71. Klasės dalijamos į grupes: informacinių technologijų 2g, technologijų 7,8,1g,2g, kūno

kultūros 2g (mergaičių ir berniukų grupės), per dorinio ugdymo 1g,2g (tos pačios klasės mokiniai

pasirinko tikybą ir etiką) dalykams mokyti, skirtingoms užsienio kalboms mokyti 2g klasėje (rusų,

prancūzų). Mokiniai dalijami į grupes, atsižvelgiant į darbo vietų ar įrangos kabinetuose skaičių,

kuris nustatytas Lietuvos higienos normoje HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo

programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ, UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

72. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis

Mokinių, turinčių specialiojo ugdymosi poreikių ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR

ŠMM 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795.

72.1. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas vykdomas bendrojo ugdymo

klasėse:

72.1.1. mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi bendrojo ugdymo klasėse

visiškos integracijos forma pagal individualizuotas programas;

16

72.1.2. mokiniams, kuriems skirtos individualizuotos programos, pagalbą teikia kitas

mokytojas dirbdamas su mokiniu atskiroje patalpoje.

72.1.3. mokiniams, kuriems rekomenduota mokytis pagal individualizuotas ar pritaikytas

bendrojo ugdymo programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal atitinkamoje programoje

numatytus pasiekimus;

72.2. kiekvienam mokiniui mokytojas sudaro individualią programą. Programa sudaroma

remiantis BUP programų turiniu, ugdymo tikslais ir uždaviniais, atsižvelgiant į Pagalbos mokiniui,

mokytojui ir mokyklai centro specialistų ir gydytojų rekomendacijas, individualius vaikų poreikius ir

galimybes, tėvų pageidavimus. Programoje fiksuojama mokinio pažanga ir pasiekimai, trūkumai ir

problemos, pastabos ir pasiūlymai tolimesniam mokymosi procesui. Programa aprobuojama Vaiko

gerovės komisijos posėdyje.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

73. Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio

kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo,

aplinkos kūrimo nuostatomis.

74. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos

ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

74.1. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos

ugdymo valandos: 74.2. ugdymo dalykams klasei vieneriems metams skiriamas ugdymo valandų skaičius,

išlaikant bendrą pradinio ugdymo programos koncentrui skiriamų ugdymo valandų skaičių.

75. Valandos, skirtos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, naudojamos:

75.1. 1 val. matematikos dalyko konsultacijai 4 klasėje, pagalba mokiniui su spec.

poreikiais 3 klasėje mokyti.

76. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis ugdymo

organizavimo formomis:

76.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo (si) laikas: 1 klasėje – 35 min.,

2–4 klasėse – 45 min. Per dieną yra ne daugiau kaip 5 pamokos;

76.2. ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.

formomis:

76.2.1. ugdymo procesas skirstomas į įvairios trukmės periodus;

76.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną ne ilgesnė nei 6

ugdymo valandos.

77. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis

realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

78. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų (parke,

artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir kt.).

79. Gimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal

pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų

skaičių.

17

Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti

Dalykas/Klasė/Mokinių

skaičius 1 (11) 2 (13) 3 (9) 4 (10) Viso

Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1 1 1 4

Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8

Matematika 4 5 5 4 18

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8

Muzika 2 2 2 2 8

Kūno kultūra 3 2 3 3 11

Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 6

Minimalus valandų

skaičius 22 23 24 23 92

Valandos, skirtos mokinių

ugdymo poreikiams

tenkinti: matematikos

dalyko konsultacija

pagalba mokiniams su spec.

poreikiais

1*

1* 2

Iš viso Bendrajai

programai įgyvendinti 22 23 25 24 94

viena kūno kultūros pamoka skirta šokiui

*pamokos neįeina į mokinio ugdymo planą, bus konsultuojami mokiniai, turintys ugdymosi sunkumų ir itin gabūs

Neformalusis ugdymas

Spalvų ir formų pasaulyje 1 1

Pažinimo labirintuose 1 1

Vaidiname pasaką 1 1

Mažieji galvakrapštukai 1 1

Angliška pasaka 1 1

Noriu būti sveikas ir gražus 1 1 Mažųjų šokiai 1 1 Folkloro būrelis 1 1 Viso: 2 2 2 2 8

Iš viso tarifikuojama valandų

pradinio ugdymo programai

įgyvendinti 24 25 27 26 102

18

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ

PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

80. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

80.1. Dorinis ugdymas:

80.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą. Pasirinkta tikyba;

80.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal

tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

80.2. Kalbinis ugdymas:

80.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo

ir klausymo gebėjimai bus ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas.

80.3. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

80.3.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais pradinio ugdymo programos

metais;

80.3.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų

(anglų, prancūzų) (toliau – užsienio kalba);

80.3.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę.

80.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

80.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. 1/4 dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams

palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje.

80.4.2. socialiniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/4 pasaulio pažinimo dalyko laiko,

veiklą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (lankantis

visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose).

80.5. Matematikos ugdymas: organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik

Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių

pasiekimų tyrimų TIMSS rezultatais ir rekomendacijomis, naudojamos informacinės

komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

80.6. Kūno kultūra:

80.6.1. kūno kultūrai skiriamos 3 ugdymo valandos per savaitę 1, 3, 4 klasėse, o 2 klasėje

skiriamos 2 ugdymo valandos ir 1 valandą mokiniai atlieka aktyvaus judėjimo pratybas neformaliojo

ugdymo būrelyje;

80.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis): įgyvendinant šokio

programą, skiriama viena ugdymo valanda iš kūno kultūros dalykui bendrojo ugdymo plane

skiriamų valandų per savaitę 1,3,4 klasėse. 2 klasėje mokiniai turi galimybę ugdytis šokių būrelyje.

80.8. Gimnazijos pasirinktos prevencinės ir kitos ugdymo programos:

80.8.1. Antras žingsnis (3 klasėje);

80.8.2. mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo

dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo, Žmogaus saugos bendroji, Etnokultūros

ugdymo, gimnazijos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių

technologijų ugdymo turinys. 81. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo

formomis:

81.1. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz.,

integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo

dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį.

82. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis,

gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

19

83. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų (pvz.,

muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

84. Gimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal

pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo

metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

85. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis

gimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo,

atsižvelgdamas į klasės mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes;

86. Mokytojas, planuodamas pirmos klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, susipažįsta su

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus;

85. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis,

apibendrinamasis vertinimas;

86. Per dieną neturi būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

87. Informacija apie mokymosi pasiekimus mokiniams ir tėvams teikiama trumpais

komentarais, lygiai nenurodomi, nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai);

88. Mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas;

89. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo

programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio padarytą

pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir

įrašomi:

89.1. elektroniniame dienyne:

89.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas

ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis,

nepatenkinamas);

89.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje skiltyje, nurodoma padaryta ar

nepadaryta pažanga;

90. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo

pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

91. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų

vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir

gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų

mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo

14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo

galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

92. Gimnazija nustato ir skiria adaptacinį vieno mėnesio laikotarpį pradedantiems mokytis

pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems. Per adaptacinį laikotarpį

(1 mėnuo) mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

20

93. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą,

yra privaloma. Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai skiriama: 5kl. - 5val.,6 kl. - 6 val.,7 kl.

- 7val., 8 kl. - 8val.,1g – 9 val., 2g – 10 val. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Mokiniai

savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys individualiame mokinio darbo apskaitos

lape. Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, suteikiama galimybę mokiniui atlikti ją savarankiškai

ar bendradarbiaujant su asociacijomis bei savivaldos institucijomis ir kt.

94. Gimnazija, formuodama gimnazijos pagrindinio ugdymo programos turinį, užtikrina

minimalų Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per

savaitę. Ji siūlo mokiniams panaudoti pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir

mokymosi pagalbai teikti mokantis:

94.1. užsienio kalbos (rusų) (5 klasėje);

94.2. matematikos (gimnazijos 1g, 2g klasėse) kaip dalyko modulio mokantis pagal

pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;

94.3. šokio (6, 7, 8 klasėse);

94.4. lietuvių kalbos konsultacijų (1g, 2g klasėse). 95. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį, numato:

95.1. dalykui skirtas pamokas organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia

mokiniams patrauklia veikla ir ne gimnazijos aplinkoje:

95.1.1. kai dalykui skirtos 2 savaitinės valandos – 2-3 pamokos;

95.1.2. kai dalykui skirtos 3 savaitinės valandos – 3-4 pamokų;

95.1.3. kai dalykui skirtos 4 savaitinės valandos – 4-5 pamokų;

95.1.4. kai dalykui skirtos 5 savaitinės valandos – 5-6 pamokų.

95.2. dalį gimnazijos ugdymo turinio įgyvendinti per pažintinei ir kultūrinei veiklai skirtą

laiką;

95.3. dalykų bendrųjų programų turinį gimnazijos 1g–2g klasėse skaidyti į modulius, kurių

turinys ir skaičius pasirenkamas, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje

numatytus mokinių pasiekimus. Ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius.

96. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia turi būti panaudojamos mokymo (si) pasiekimams gerinti:

ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų

moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti ir kitai veiklai.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

97. Gimnazija užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų

pamokas:

97.1. priimami bendri kalbos ugdymo reikalavimai gimnazijoje;

97.2. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti;

atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

97.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu

ir raštu per visų dalykų pamokas.

98. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar

bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo

14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Etiką arba tikybą rinkosi: 1-8 klasėse – tikybą rinkosi

visi mokiniai; 1g-2g klasėse rinkosi etiką ir tikybą; 3g-4g klasėse visi rinkosi etiką.

99. Kalbos.

99.1. Lietuvių kalba ir literatūra.

99.1.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį:

99.1.1.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skirti

21

konsultacijų, organizuoti mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

99.2. Užsienio kalbos.

99.2.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

99.2.2. Antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 5 klasės.

99.2.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojami užsienio kalbų pasiekimų

patikrinimai centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per

duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

99.2.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų

mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik

tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei

numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar

užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti

mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą

raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti

programų skirtumus. 100. Matematika.

100.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis

Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis.

100.2. Stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (standartizuotų

testų rezultatais), numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių

mokymosi pasiekimai žemi.

100.3. Ugdant gabius matematikai vaikus naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso

„Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais.

100.4. Naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis

mokomosiomis priemonėmis. 101. Informacinės technologijos.

101.1. Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvį 7, 8 klasėse I pusmetį skirta po 1 pamoką

informacinių technologijų kursui, o antrą pusmetį 8 klasėje technologijų mokoma integruotai su

žmogaus sauga , matematika, fizika. 7 klasėje antrą pusmetį informacines technologija integruojant

su žmogaus sauga ir geografija, pamokoje dirbs tik dalyko mokytojas , nes turi pakankamai

skaitmeninio raštingumo kompetencijų.

101.2. Gimnazijos 1g-2g klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba

tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. 2g klasės mokiniai rinkosi programavimo pradmenų ir

kompiuterinės leidybos pradmenų modulius. 102. Gamtamokslinis ugdymas.

102.1. Gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms

atpažinti ir spręsti, pirmiausia – lokaliu, vietos aplinkos ir bendruomenės lygmeniu, o įgijus patirties

– Lietuvos ir globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant,

eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių

bendradarbiavimas ir (ar) komandinis darbas.

102.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis

priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis

priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir

mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijos,

nacionaliniai parkai ir kt.).

102.3. Gimnazijoje mokymosi aplinka pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams

įgūdžiams ugdyti.

102.4. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30

22

procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Jei dalykui skirtos 2 savaitinės pamokos, tai

pravedama 12-15 pamokų. (ilgalaikiai teminiai planai).

102.5. Gamtamoksliniams pasiekimams gerinti, kad būtų geriau suprantamos visuomenės

raidos tendencijos, mokslo ir technologijų pažanga ir inovacijų vaidmuo mokiniams siūlomai

neformaliojo švietimo veiklas: aplinkosaugą ir kt.; 103. Technologijos.

103.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

103.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją

dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio

kurso programos įgyvendinimas suplanuotas taip: bendras susipažinimas su ūkio šakomis -4 val.,

atskirų Lietuvos ūkio šakų raida – 2 val., ekskursijos – 3 val., projektinė veikla- 4 val., gilesnis

pasirinktos ūkio šakos pasirinkimas - 4 val.

104.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai pagal savo interesus ir

polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių

medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). 2g klasės mokiniai antrus metus mokysis

„Gaminių dizainas ir technologijos“ programą.

104.4. Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą, siekdami atlikti veiklą,

susijusią su patrauklios ūkio šakos pažinimu, tik tuo atveju, jei yra atsiskaitę iš anksčiau pasirinktos

programos. Pakeitimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

105. Socialinis ugdymas.

105.1. Per socialinių mokslų pamokas mokymas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis

technologijomis.

105.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (Plungės rajono savivaldybės, Platelių gyvenvietės ir

seniūnijos) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir

geografijos pamokų organizuoti netradicinėse aplinkose (ŽNP muziejuose, lankytinose seniūnijos

istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, ŽNP informaciniame centre, gamtos pažintiniuose

takuose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

105.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į pilietiškumo

pagrindų pamokas.

105.4. Istorijos 5–6 klasės eiliškumas: 5 klasėje – Lietuvos istorijos epizodai, integruojant

krašto istoriją, 6 klasėje – Europos istorijos epizodai.

105.5. Integruotai mokyti istorijos ir pilietiškumo, kai dalis pasiekimų įgyjama per dalyko

pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (pilietiškumo akcijas ir pan.). Dalyvavimas akcijose gali

būti fiksuojamas kaip pilietiškumo pamoka.

105.6. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti:

Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais,

nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir

sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė, Lietuvos gynybos

politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos

nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija

sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

106. Kūno kultūra. Kūno kultūrai skiriant 3 valandas per savaitę 5 klasėje ir 2 valandas 6–

8, 1g-2g klasėse, sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius

atitinkančius aktyvaus judėjimo neformaliojo ugdymo užsiėmimus: tinklinio, šokio, krepšinio

gimnazijoje ir per neformaliojo švietimo veiklą rajone.

107. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus. 2g klasė per kūno kultūros pamoką dalijama į mergaičių ir berniukų grupes (27 mok.)

107.1. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir

23

laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, skaitykloje, konsultacijas,

socialinę veiklą ir pan. 108. Meninis ugdymas ir žmogaus sauga.

108.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

108.2. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus ugdymo saugos

bendrąją programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio

31 d. įsakymu Nr. V-1290. Žmogaus saugos mokymui 5 klasėje skiriama 1 savaitinė pamoka per

metus, 7,8,1g klasėje-po 1 pamoką antrą pusmetį. Žmogaus saugos mokymą pagrindinio ugdymo

programos pirmojoje ir antrojoje dalyje organizuoja mokytojas , baigęs specialius kursus.

109. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per vienerius metus.

Klasė 5 6 7 8 1g 2g Iš viso

Dalykai/mokinių skaičius 10 12 18 16 16 27 99

Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1 1 1 1 1 6

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 4 5 29

Užsienio kalba (anglų) (1-oji) 3 3 3 3 3 3 18

Užsienio kalba (rusų) (2-oji) 2 2 2 2 2 10

Matematika 4 4 4 4 3 4 23

Gamta ir žmogus 2 2 4

Biologija 2 1 2 1 6

Fizika 1 2 2 2 7

Chemija 2 2 2 6

Informacinės technologijos 1 1 1/0 1/0 1 1 6

Istorija 2 2 2 2 2 2 12

Pilietiškumo pagrindai 1 1 2

Geografija 2 2 2 2 1 9

Ekonomika ir verslumas 1 1

Dailė 1 1 1 1 1 1 6

Muzika 1 1 1 1 1 1 6

Technologijos 2 2 2 1 2/1 1 10/9

Kūno kultūra 3 2 2 2 2 2 13

Žmogaus sauga 1 0/1 1/0 0/1 1/3

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę

26 28 29 30 31 31 175

Pamokų skaičius per savaitę

mokinių poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai teikti:

Užsienio kalba (rusų) (2-oji) 1 1

Šokis 1 1 1 3

Matematikos modulis 1 1 2

Maksimalus pamokų skaičius 27 29 30 31 32 32 181

Integruotas IT ir dalykų mokymas 0/1 0/1

Lietuvių kalbos konsultacijos 1* 1* 2

Kūno kultūra (grupės) 2* 2

Iš viso pamokų skaičius per savaitę

mokinių poreikiams tenkinti

1 1 1 1/2 2 4 10/11

Klasių dalijimas į grupes:

Dorinis ugdymas (etika) 1 1 2

Technologijos (grupės) 2* 1* 0*/1* 1* 4/5

24

Užsienio kalba (anglų) 3 3

Užsienio kalba (rusų, prancūzų) 2 2

Informacinės technologijos 1 1

Viso valandų dalijimui į grupes 2 1 1/2 8 12/13

Iš viso valandų 27 29 32 32/33 34/35 43 197/199

Neformalusis ugdymas

„Kurk, dainuok, improvizuok“ 1 1 2

„Giliukai“ 1 1

„Naujosios medijos“ 1 1

Krepšinio būrelis 1 1 1 1 4

Šokio būrelis „Impreso“ 1 1

Gitaristų būrelis 1 1 2

Folkloro būrelis 1 1

„Mozaika“ 1 1

Iš viso: 2 2 2 2 2 3 13

Iš viso tarifikuojamų valandų

skaičius pagrindinei ugdymo

programai įgyvendinti:

29 31 34 34/35 36/37 46 210/212

* - pamokos į mokinio ugdymo planą neįeina

V SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

110. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis jų mokymosi poreikius tenkinančius

pasirenkamuosius dalykus: braižybą, rusų šnekamąją kalbą, prancūzų klabos pagrindus,

informacines technologijas.

111. 4g gimnazijos klasės mokiniams pageidaujant ir gimnazijos sprendimu sumažinti

mokymosi dienų (pamokų), skirtų pažintinei kultūrinei veiklai skaičių iki 2 dienų.

112. Mokinys kartu su gimnazija pasirengia individualų ugdymo planą, vadovaudamasis

Vidurinio ugdymo programų aprašu. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniui pagal susidarytą

individualų ugdymo planą pagilinti pasirinktų sričių, dalykų kompetencijas, pasirengti laikyti

brandos egzaminus ir pasiruošti tęsti mokymąsi. Gimnazija nustato pasirinktų individualaus

ugdymo plano dalykų, dalyko programos kurso keitimo tvarką. (6 priedas).

113. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal Vidurinio

ugdymo bendrąsias programas, gali:

113.1. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius

pasirenkamas, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus

mokinių pasiekimus. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;

113.2. intensyvinti dalykų ar jų modulių mokymą;

113.3. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;

113.4. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma.

114. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams:

114.1. savanoriškai užsiimti socialine-pilietine ar kita visuomenei naudinga veikla;

114.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo

tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą).

25

114.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus;

114.4. per mokymosi dienas, skirtas pažintinei kultūrinei veiklai, atlikti savanorišką veiklą,

veiklą, susijusią su ugdymu karjerai.

115. Gimnazijoje yra viena gimnazijos 3g ir viena 4g klasės. Gimnazija pagal turimas

mokymo lėšas pasirenka tinkamiausią būdą, kaip įgyvendins vidurinio ugdymo programą pagal

dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir užtikrins mokymosi kokybę. Mažiausias skaičius

laikinojoje grupėje-6 mokiniai. Gimnazija, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimą ir jų individualius

ugdymo planus, modeliuoja jiems kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

116. Ugdymo sritys.

116.1. Dorinis ugdymas.

116.1.1. 3g ir 4g klasių mokiniai rinkosi etiką ir mokysis profesinės etikos ir šeimos

modulius.

116.2. Kalbos.

116.2.1. Lietuvių kalba ir literatūra.

116.2.1.1.išplėstiniu kursu mokytis rinkosi visi 3g-4g klasių mokiniai . Žinių gilinimui ir

spragų likvidavimui mokiniai rinkosi lietuvių kalbos modulį (1val.) 116.3. Užsienio kalbos.

116.3.1. B1 lygio kursą 3g klasėje rinkosi - 6 mokiniai , 4g klasėje -7 mokiniai, mokiniai

pasirinkę B2 lygio kursą, dar pasirinko užsienio kalbos modulį. 116.4. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą, planuojama:

116.4.1. naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis

mokomosiomis programomis;

116.4.2. mokiniams renkantis matematikos mokymosi kursą 3g, 4g gimnazijos klasėse

atsižvelgti į matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus. Išplėstinį kursą

renkasi mokiniai, kurių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimai ne žemesni kaip šeši

balai. Bendrąjį matematikos kursą gali rinktis visi mokiniai. Jei mokinys, turėdamas penkis ir

mažiau balų, nori rinktis išplėstinį matematikos kursą, jam yra sudarytos sąlygos mokymosi

spragoms įveikti per konsultacijas.

116.5. Informacinės technologijos. Išplėstinį kursą per 3g-4g rinkosi 6 mokiniai. Sudaryta

laikinoji grupė 3g-4g 6 mokiniai moduliui ,,Programavimas“ mokytis .

116.6. Gamtamokslinis ugdymas. Mokiniams pasirinkusiems biologijos, fizikos dalykų

bendrąjį ir išplėstinį kursus 3g-4g nesudarytos atskiros grupės.

116.7. Socialinis ugdymas. Mokiniams pasirinkusiems istorijos, geografijos dalykų

bendrąjį ir išplėstinį kursus 3g-4g nesudarytos atskiros grupės.

116.8. Meninis ugdymas. Iš siūlomų meninio ugdymo programų (dailės muzikos, šokio)

3g-4g klasių mokiniai rinkosi šokį, o trys 3g klasės mokiniai dailės mokysis savarankiškai.

116.9. Technologinis ugdymas.

116.9.1. Sudaryta grupė iš 3g ir 4g klasės mokinių mokytis ,,Statybos ir medžio apdirbimo

programą. Grupė sujungta dėl lėšų trūkumo.

116.10. Kūno kultūra.

116.10.1. Visi 3g-4g klasių mokiniai rinkosi mokytis bendrąją kūno kultūrą.

117. Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa integruojama į vidurinio ugdymo dalykų

turinį. Konkreti mokomoji tema įrašoma dalyko ilgalaikiame teminiame plane.

26

Dalykai Tema Klasė Valandos

Chemija 1.Atsakomybė už priešgaisrinės saugos reikalavimų

pažeidimus.

2. Saugus elgesys buityje, gamtoje.

3.Išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis principai.

4.Pirmoji pagalba.

5.Terorizmas – kriminogeninė ekstremali situacija.

3g

4g

3g

3g

4g

1

1

2

1

1

Fizika 1. Gyventojų teisės ir pareigos priešgaisrinės saugos

srityje.

2.Saugus elgesys ekstremaliose situacijose.

3.Mokinių veiksmai pagal mokyklos parengtą

situacijoms planą.

4.Saugus elgesys eismo aplinkoje.

5.Treniruotės ir pratybos pagal mokyklos parengties

ekstremalioms situacijoms planą.

4g

4g

3g

3g

4g

1

1

1

1

1

Biologija 1 Priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai.

2.Vadovavimas civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai,

ekstremalios situacijos valdymas mokykloje.

3.Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams.

4.Treniruotė ir pratybos pagal atskirą veiksmų planą.

5. Pirmoji pagalba.

6. Saugus elgesys buityje ir gamtoje.

3g

4g

3g

4g

3g

4g

3g

1

1

1

1

1

1

1

118. Savarankiškas mokymas.

118.1. Mokytojui, dirbant su tos pačios klasės 1-2 mokiniais, skiriama 15 %, su 3 ir

daugiau mokinių – 30 % ugdymo planuose dalykui nustatyto minimalaus savaitinio pamokų

skaičiaus, atsižvelgiant į gimnazijos galimybes.

118.2. Mokytojui mokama už faktiškai dirbtas valandas.

119. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

27

Vidurinio ugdymo programos 3g klasės mokinių pasiskirstymas kursais,

mobilios grupės

Dalykas

A

B

Pamokų skaičius Iš viso

grupių

Mokinių

skaičius

Grupių

skaičius

Mokinių

skaičius

Grupių

skaičius

A B

Dorinis ugdymas (etika) 21 1 1 1 Lietuvių kalba ir

literatūra 21 1 5 1

Lietuvių kalbos modulis 21 1 1 1 Užsienio kalba (anglų) 15 1 6 1 3 3 2 Anglų kalbos modulis 18 1 1 1 Socialinis ugdymas:

Istorija 8 1 5 3 1 Istorijos modulis 8 1 1 1 Geografija 7 1 6 3 1

Matematika 14 1 7 1 4 3 2 Matematikos modulis 14 1 1 1

Gamtamokslinis

ugdymas:

Biologija 7 1 9 3 1 Fizika 4 (sav.) 8 1 2 1

Chemija 6 1 2 1 Meninis ugdymas ir

technologijos:

Dailė 3 (sav.) Šokis 17 1 2 1 Technologijų kryptys: Taikomasis menas, amatai

ir dizainas

Statyba ir medžio

apdirbimas 9 1 2 1

Kūno kultūra: Bendroji kūno kultūra 21 1 2 1

Pasirenkamieji dalykai Informacinės

technologijos 5 1 16 1 1 1 2

Braižyba 6 1 1 1 VISO: 11 10 26 19 21

45

Pastaba. 1. Technologijų mokosi su 4g klasės grupe (9 mokiniai).

2. Mobilioms grupėms sudaryti Mokinio krepšelio lėšų užtenka.

28

Vidurinio ugdymo programos 4g klasės mokinių pasiskirstymas kursais,

mobilios grupės

Dalykas

A

B

Pamokų skaičius Iš viso

grupių

Mokinių

skaičius

Grupių

skaičius

Mokinių

skaičius

Grupių

skaičius

A B

Dorinis ugdymas (etika) 20 1 1 1 Lietuvių kalba ir

literatūra 20 1 5 1

Lietuvių kalbos modulis 14 1 1 1 Užsienio kalba (anglų) 13 1 7 1 3 3 2 Anglų kalbos modulis 15 1 1 1 Socialinis ugdymas:

Istorija 6 1 9 1 3 2 2 Geografija 9 1 10 1 3 2 2

Matematika 11 1 9 1 5 3 2 Matematikos modulis

Gamtamokslinis

ugdymas:

Biologija 9 1 8 3 1 Fizika 7 1 6 4 1

Chemija 12 1 2 1 Meninis ugdymas ir

technologijos:

Dailė Šokis 15 1 2 1 Technologijų kryptys: Taikomasis menas, amatai

ir dizainas

Statyba ir medžio

apdirbimas 10

Kūno kultūra: Bendroji kūno kultūra 20 1 2 1 Sportiniai šokiai

Pasirenkamieji dalykai Informacinės

technologijos 1 18 1 1 1

VISO: 9 9 28 18 18

46

Pastaba. 1. Technologijų mokosi su 3g klasės grupe.

2. IT A kursą vieną pamoką mokosi su 3g grupe.

3. Mobilioms grupėms sudaryti Mokinio krepšelio lėšų užtenka.

29

Priedai.

1. Plungės r. Platelių gimnazijos 2015-2016 m. m . siūlomi pasirenkamieji dalykai ir

dalykų moduliai, programos.

2. Plungės r. Platelių gimnazijos 2015-2017 m. m. mokinių ugdymo pasiekimų gerinimo

programa.

3. Plungės r. Platelių gimnazijos pedagoginio švietimo ir bendradarbiavimo su tėvais

priemonių planas.

4. Plungės r. Platelių gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos

aprašas.

5. Plungės r. Platelių gimnazijos mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašas.

6. Pasirinkto dalyko, dalyko modulio, dalyko kurso keitimo, atsikaitymo už programos

skirtumus tvarka.

Dorinis ugdymas (etika)

Lietuvių kalba ir literatūra

Modulis (lietuvių kalba)

Užsienio kalba (anglų)

Modulis (anglų kalba)

Matematika

Modulis (matematika)

Biologija

Fizika

Chemija

Istorija

Istorijos modulis

Geografija

Dailė

Šokis

Bendroji kūno kultūra

Braižyba

Technologijos

Viso:

B 1

B 2 (jungt. su 4g)

1

B 2

B 2

B+A 3

B 2

B 2

B 2B 2

B, A 2+3

B, A 2+3

B+A 3

A 5

B, A 3+3

A 5

B 3 (sav.)

1

1 1

1

B 1

B+A 3

3G,4G KLASIŲ 2015-2016 m.m.

u g d y m o p l a n a s

Dalykas/Klasė/Mokinių skaičius3g klasė (21)

A 1 (jungt. su 4g)

4g klasė (20)

B 1

B, A 3+4 B, A 3+5

Informacinės technologijos B, A 1 ( A 1 pam. su 3g)

1

B, A 3+3

45 46

B+A 3

B+A 2+2

1

B+A 2 (4 mok. sav. A)