vieŠŲjŲ pirkimŲ - eimin.lrv.lteimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/viesieji...
TRANSCRIPT
Rengėjas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento
Viešųjų pirkimų politikos skyrius
Vilnius
2011 m. spalis
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ
PROBLEMATIKA
IR SPRENDIMŲ
KRYPTYS
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 2
TURINYS
I. SUTRUMPINIMAI ........................................................................................................................................................... 3
II. ĮVADAS .......................................................................................................................................................................... 4
III. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ POLITIKOS FORMAVIMO IR ĮGYVENDINIMO INSTITUCINĖ STRUKTŪRA ............................... 5
IV. GEROJI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PRAKTIKA ....................................................................................................................... 8
V. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO IŠSKAIDRINIMAS...................................................................................................... 10
VI. SKAIDRESNI KOMUNALINIO SEKTORIAUS PERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ PIRKIMAI ....................................... 14
VII. PIRKIMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE REGLAMENTAVIMAS ....................................................................... 17
VIII. VIDAUS SANDORIŲ REGLAMENTAVIMAS ............................................................................................................... 18
IX. ELEKTRONINIAI PIRKIMAI ......................................................................................................................................... 20
X. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ CENTRALIZAVIMAS .................................................................................................................... 22
XI. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO PROCESO VEIKSMINGUMO DIDINIMAS ............................................. 25
XII. VERSLO APLINKOS GERINIMAS ............................................................................................................................... 29
XIII. SOCIALINĖ INTEGRACIJA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ POLITIKOJE .................................................................................... 31
XIV. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SĄSAJA SU KITŲ SRIČIŲ INICIATYVOMIS ................................................................................ 33
XV. VEIKSMINGA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONTROLĖS SISTEMA ....................................................................................... 35
XVI. STAMBIAUSIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS ........................................................................................................ 37
XVII. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMO EFEKTYVUMAS ........................................................................................................ 38
XVIII. KITŲ INSTITUCIJŲ IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO DALYVIŲ KELIAMOS PROBLEMOS
IR SIŪLOMI SPRENDIMAI ........................................................................................................................................... 40
XIX. NEBEAKTUALIOS TEMOS .......................................................................................................................................... 51
XX. KONTAKTINĖ INFORMACIJA ..................................................................................................................................... 52
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 3
I. SUTRUMPINIMAI
CPO – centrinė perkančioji organizacija
CPVA – VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra
CVP IS – Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema
ES – Europos Sąjunga
FN – Lietuvos Respublikos finansų ministerija
FNTT – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
KT – Konkurencijos taryba
LDB – Lietuvos darbo birţa prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
PO – perkančioji organizacija
SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
STT – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
TM – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
ŪM – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
VPĮ – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas
VPT – Viešųjų pirkimų tarnyba
VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
VŢ – „Valstybės ţinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 4
II. ĮVADAS
Viešųjų pirkimų sistema yra labai svarbi šalies
ekonomikos dalis. Jos poveikis gerokai
didesnis, nei vien procentinė išraiška nuo
šalies bendro vidaus produkto. Viešųjų pirkimų
praktika nemaţa dalimi gali nulemti, ar mūsų
pramonės atstovai ir paslaugų teikėjai kurs
inovacijas, šalies infrastruktūros kokybę,
viešojo administravimo kokybę. Viešųjų
pirkimų praktika daro didelę įtaką netgi mūsų
pačių nuomonei apie mūsų šalį – jos gebėjimą
suvaldyti korupciją ir atsakingai naudoti
valstybės pinigus.
Kartu viešųjų pirkimų sistema yra labai
sudėtinga, apima daug elementų. Jos veikimas
priklauso nuo tūkstančių perkančiųjų
organizacijų, tiekėjų, pirkimų konsultantų,
Viešųjų pirkimų tarnybos, įvairių susijusių
kontroliuojančiųjų tarnybų ir teismų. Nuo to,
kaip kiekvienas iš jų suvokia savo misiją, nuo
jų kompetencijos ir etikos priklauso, ar viešųjų
pirkimų sistema veiks tinkamai.
Todėl kurdami viešuosius pirkimus
reglamentuojančius teisės aktus turime ne
tikėtis vieną kartą parengti tobulą įstatymą, o
veikiau nusiteikti ilgam darbui.
Pristatome šį dokumentą siekdami keleto,
mūsų nuomone, labai svarbių tikslų.
Pirmiausia siekiame nuoseklesnio teisės aktų
kūrimo. Šį dokumentą skirstome į skirsnius
pagal svarbias viešųjų pirkimų temas.
Kiekviename skirsnyje aptariame susijusius
faktus, pateikiame situacijos vertinimą ir
spręstinus klausimus bei esminius
argumentus. Tada aptariame, kaip ir kada
numatome šiuos klausimus spręsti.
Siekiame, kad suinteresuota viešųjų pirkimų
bendruomenė – tiekėjai, perkančiosios
organizacijos, kontrolieriai ir konsultantai –
galėtų matyti, kokius prioritetus išskiria
politikos formuotojai, kokius argumentus
svarsto ir kada numato apsispręsti ar imtis
veiksmų. Tai leis visuomenei plačiau dalyvauti
teisėkūros procese ir darys ministerijos
veiksmus labiau prognozuojamus.
Antra, siekiame, kad būtų kaupiama viešųjų
pirkimų patirtis. Šis dokumentas turėtų priminti
argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas
vienas ar kitas sprendimas. Kita vertus, šiame
dokumente įvertinsime ir tai, kas padaryta, – ar
įgyvendinti sprendimai pasiekė tikslą.
Trečia, siekiame kokybiškesnės teisėkūros.
Jau ne kartą įsitikinome, kad platus aptarimas
gerina mūsų darbo kokybę. Siekiame, kad šis
dokumentas taptų diskusijų apie reikalingus
pakeitimus pagrindu.
Todėl dokumente nuolatos atsiras naujų
skirsnių, iškeliančių problemas, kurių
sprendimai neaiškūs. Nustatysime laiką ir
būdus, kaip sieksime giliau tokias problemas
išnagrinėti ir suprasti. Taip sieksime pritraukti
bendruomenę aptarti temas, iki apsispręsime
dėl tinkamų veiksmų.
Dokumentą numatome atnaujinti ne rečiau
kaip du kartus per metus. Naujausią versiją
rasite:
http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/Vies_pirkimai.pdf.
Tad kviečiame talkon.
Ūkio ministras Rimantas Ţylius
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 5
III.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
POLITIKOS
FORMAVIMO IR
ĮGYVENDINIMO
INSTITUCINĖ
STRUKTŪRA
2009-2011 m. atlikti darbai
Viešųjų pirkimų politiką formuoja Ūkio
ministerija. Šiame procese pagal savo
kompetenciją dalyvauja ir kitos ministerijos
bei institucijos, kadangi viešųjų pirkimų
politika glaudţiai siejasi su daugeliu kitų
sričių, tokių kaip aplinkos apsauga, socialinė
atsakomybė, inovacijos ir pan. 2009 m.
tobulinant viešųjų pirkimų teisės aktus
aktyviai dalyvavo Saulėtekio komisija.
Viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo
funkcijas atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba. Jai
priskirta funkcija teikti metodinę pagalbą
perkančiosioms organizacijoms, vykdyti
Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimo
prevenciją, taip pat kontroliuoti, kaip
perkančiosios organizacijos laikosi šio
įstatymo reikalavimų.
2009 m. perţiūrėtos Viešųjų pirkimų tarnybos
funkcijos ir teisės – siekiant sisteminės,
rizikos faktoriais paremtos viešųjų pirkimų
kontrolės atsisakyta Viešųjų pirkimų tarnybos
funkcijos nagrinėti pirkimo dokumentus pagal
tiekėjų skundus, tačiau suteikta teisė ginti
viešąjį interesą.
2010 m. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais
išplėsta Viešųjų pirkimų tarnybos
kompetencija – nustatyta funkcija kontroliuoti,
kaip perkančiosios organizacijos laikosi
viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų,
įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų
ar darbų, bei uţtikrina tinkamą pirkimų
planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą.
Viešųjų pirkimų ginčus nagrinėja teismai.
2010 m. įtvirtintomis nuostatomis teismams
suteikta teisė ginčus nagrinėti ir rašytine
Civilinio proceso kodekso tvarka, išplėstas
galimų sankcijų sąrašas. 2011 m. įsigaliojo
Civilinio proceso kodekso pakeitimai,
kuriuose nustatyta spartesnė ir efektyvesnė
viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka
(daugiau skirsnyje „Viešųjų pirkimų ginčų
nagrinėjimo veiksmingumo didinimas“).
Teisė atlikti centrinės perkančiosios
organizacijos funkcijas suteikta VšĮ Centrinei
projektų valdymo agentūrai. Per centrinę
perkančiąją organizaciją arba iš jos
perkančioji organizacija gali įsigyti prekių,
paslaugų ar darbų (daugiau skirsnyje
„Viešųjų pirkimų centralizavimas“).
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 6
Formuojant ir įgyvendinant viešųjų pirkimų politiką dalyvaujančios institucijos
Situacijos vertinimas
Trūksta metodinės pagalbos atliekant
pirkimus, sunkiai prieinamos Viešųjų pirkimų
tarnybos teikiamos konsultacijos.
Viešųjų pirkimų tarnybai priskirta papildoma
funkcija – kontroliuoti, kaip energetikos srityje
veikiančios perkančiosios organizacijos
laikosi energijos ir kuro, reikalingų energijai
gaminti, pirkimų, kurie nepatenka į viešųjų
pirkimų reguliavimą, tvarkos, nustatytos
Vyriausybės nutarimu. Viešųjų pirkimų
tarnybai taip pat nustatytos papildomos
funkcijos, susijusios su pirkimų, atliekamų
gynybos ir saugumo srityje, kontrole, taip pat
SEIMAS
Įstatymų leidyba,
pritarimas LRV programai
VYRIAUSYBĖ
LRV programos rengimas,
įstatymų projektų svarstymas,
nutarimų rengimas
ŪKIO MINISTERIJA
Politikos formavimas, ES teisės aktų įgyvendinimas, įstatymų, LRV nutarimų projektų rengimas, įsakymų priėmimas
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA
Politikos įgyvendinimas, VPĮ
įgyvendinamųjų teisės aktų rengimas,
kontrolė, viešojo intereso gynimas
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
Dalyvavimas formuojant viešųjų
pirkimų politiką gynybos srityje
APLINKOS MINISTERIJA
Ţaliųjų viešųjų pirkimų politikos
formavimas, projekto konkurso
taisyklių rengimas
TEISINGUMO MINISTERIJA
Jungtinių kompetentingų institucijų
tvarkomų duomenų išdavimo
tvarkos nustatymas
UŢSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA
Diplomatinių, konsulinių, kt. įstaigų
supaprastintų pirkimų taisyklės
SOCIALINĖS APSAUGOS IR
DARBO MINISTERIJA
Socialinių įmonių neremtinos
veiklos rūšių sąrašo tvirtinimas
KITOS INSTITUCIJOS,
VERSLO ATSTOVAI,
SUINTERESUOTI ASMENYS
TEISMAI
Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas, Viešųjų pirkimų įstatymo
aiškinimas
VALSTYBĖS KONTROLĖ IR KITOS
KONTROLIUOJANČIOSIOS INSTITUCIJOS
Viešųjų pirkimų kontrolė, rekomendacijos pagal
kompetenciją
Nuo 2012 m. sausio 1 d. Viešųjų
pirkimų tarnyba tampa valstybės
biudţetine įstaiga, kurios
direktorių Ministro Pirmininko
teikimu 4 metams į pareigas skiria
ir iš jų atleidţia Respublikos
Prezidentas
Rengdama teisės aktų projektus
Ūkio ministerija bendradarbiauja
su Konkurencijos taryba,
Valstybine kainų ir energetikos
kontrolės komisija, Lietuvos
prekybos, pramonės ir amatų
rūmais, „Transparency
International“, Lietuvos
statybininkų asociacija, Socialinių
įmonių asociacija, Centrine
projektų valdymo agentūra ir
kitomis suinteresuotomis
institucijomis, asmenimis bei
verslo atstovais. Taip pat daug
dėmesio skiria bendradarbiavimui
su verslo struktūromis kuriant
gerąją pirkimų praktiką
CENTRINĖ PERKANČIOJI
ORGANIZACIJA
perkančiosioms organizacijoms skirtų
prekių ir (ar) paslaugų, įsigijimas;
perkančiosioms organizacijoms skirtų
prekių, paslaugų ar darbų pirkimų
procedūrų atlikimas, preliminariųjų
sutarčių sudarymas
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 7
dėl sutikimų davimo vykdyti vidaus sandorius
ir pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Šios
naujos funkcijos reikalauja papildomų
ţmogiškųjų išteklių, kurie galėtų būti
panaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo laikymosi
kontrolei uţtikrinti.
Vyrauja nuomonė, kad teismuose viešųjų
pirkimų bylų nagrinėjamas trunka per ilgai. Tai
daro neigiamą įtaką pirkimo procesui ir ypač
Europos Sąjungos paramos panaudojimui.
Buvo siūlymų šią problemą spręsti steigiant
nepriklausomą viešųjų pirkimų ginčų
nagrinėjimo institutą (daugiau skirsnyje
„Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
veiksmingumo didinimas“).
Tolesni žingsniai
2012 m. III ketvirtis
Priimti sprendimą dėl atskiro juridinio
asmens, atliksiančio centrinės perkančiosios
organizacijos ir kompetencijos centro1
funkcijas, steigimo. Esant poreikiui, parengti
teisės aktų projektus.
Atlikti analizę dėl galimybės verslui atlikti
centrinės perkančiosios organizacijos
funkcijas. Esant poreikiui, parengti teisės
aktų projektus.
Svarstant teisės aktų, kuriais numatoma steigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, projektus
Energetikos srityje veikiančių perkančiųjų
organizacijų energijos ir kuro, reikalingų
energijai gaminti, pirkimų tvarkos
gyvendinimo ir taikymo kontrolę perduoti
planuojamai įsteigti Infrastruktūrų
reguliavimo tarnybai, kuri pagal numatytą
jos veiklos pobūdį būtų kompetentingesnė
atlikti tokių pirkimų kontrolę.
1 Kompetencijos centras turėtų: 1) kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją apie nacionalinę ir uţsienio šalių patirtį, susijusią su
svarbių projektų viešųjų pirkimų atlikimu ir vykdymu; 2) atlikti svarbių projektų viešuosius pirkimus; 3) konsultuoti perkančiąsias organizacijas svarbių projektų parengimo ir atlikimo klausimais; 4) dalyvauti atliekant inovatyvius ir ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir kaupti su tuo susijusią patirtį; 5) bendradarbiauti su Lietuvos ir uţsienio valstybių institucijomis svarbių pirkimų srityje.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 8
IV. GEROJI VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ PRAKTIKA
2009-2011 m. atlikti darbai
Siekiant sėkmingai įgyvendinti viešųjų pirkimų
politiką nuolat atliekama viešųjų pirkimų
sistemos stebėsena, kurios pagrindas –
suinteresuotų asmenų pasiūlymų
nagrinėjimas. Tuo tikslu nuolat organizuojami
savaitiniai Ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų
tarnybos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo
agentūros atstovų pasitarimai. Atsiţvelgiant į
iškilusius klausimus kviečiamos kitos
suinteresuotos institucijos, verslo asociacijos.
2010-2011 m. svarstytos statybos darbus
atliekančių įmonių asociacijų, komunikacijos
agentūrų, komunalinio sektoriaus įmonių,
socialinių įmonių, gydytojų asociacijų ir
sveikatos prieţiūros įstaigų, ryšio operatorių
keliamos viešųjų pirkimų vykdymo problemos.
Kuriant gerąją viešųjų pirkimų praktiką svarbi
uţsienio šalių patirtis. Tuo tikslu aktyviai
dalyvaujama Europos viešųjų pirkimų tinklo
veikloje
(http://www.publicprocurementnetwork.org/).
2010 m. perkančiosioms organizacijoms buvo
pateikta rekomendacija viešojo fiksuoto ryšio
paslaugų pirkimuose iki 2011 m. liepos 1 d.
neprašyti metrologinės patikros sertifikato
(siekiant šiuose pirkimuose uţtikrinti
konkurenciją). 2011 m. apibendrinus šios
rekomendacijos vykdymo rezultatus
paaiškėjo, kad metrologinės patikros
sertifikatus per šį laiką įgijo 5 telekomunikacijų
bendrovės, o dar 3 buvo padavusios
prašymus šiems sertifikatams gauti.
Siekdama įvardinti sritis, kuriose verslo
subjektai ir jų asociacijos mato didţiausias
problemas, vykdant viešuosius pirkimus, ir
kuriose reikėtų parengti naujas ir/arba
atnaujinti jau parengtas rekomendacijas ar
standartinius pirkimo dokumentus, 2011 m.
Ūkio ministerija kreipėsi į verslo subjektus ir jų
asociacijas, kurie yra konkrečios verslo srities
ţinovai, kviesdama prisidėti prie
konkurencingo, skaidraus ir efektyvaus
viešųjų pirkimų proceso kūrimo bei
kokybiškesnio pirkimo dokumentų rengimo.
2011 m. parengti pirkimo dokumentai Viešųjų
pirkimų įstatymo komentaro parengimo
paslaugoms pirkti. Viešosioms konsultacijoms
paskelbtas komentaro parengimo paslaugų
pirkimo techninės specifikacijos projektas.
Suinteresuotiems viešųjų pirkimų dalyviams
konsultacijoms išplatinti Europos Komisijos
Ţaliojoje knygoje dėl viešųjų pirkimų
modernizavimo pateikti pasiūlymai dėl viešųjų
pirkimų procedūrų modernizavimo ir
galiojančių ES viešųjų pirkimų taisyklių
vertinimo. Apibendrinti Lietuvos pasiūlymai
pateikti Europos Komisijai.
Situacijos vertinimas
Trūksta metodinių atskirų sričių pirkimų
rekomendacijų. Viešųjų pirkimų tarnybai
nepakanka ţmogiškųjų išteklių bei specialiųjų
įvairių sričių ţinių, kad galėtų jas parengti. Į
metodinių rekomendacijų rengimą siekiama
įtraukti verslo atstovus.
Siekiant prekes, paslaugas ar darbus įsigyti
racionaliai naudojant lėšas, tam tikrų pirkimų
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 9
atveju tikslinga būtų pasiūlymus vertinti
remiantis ne maţiausios kainos kriterijumi, bet
ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimo kriterijumi. Tačiau perkančiosioms
organizacijoms trūksta kompetencijos
pasirenkant pasiūlymų vertinimo kriterijus bei
vertinant pasiūlymus. Būtina tobulinti Viešųjų
pirkimų tarnybos parengtas pasiūlymų
vertinimo rekomendacijas.
Šiuo metu nėra metodikos, kuria remiantis
būtų galima palyginti analogiškų produktų
kainas atskirose institucijose ir verslo
įmonėse. Todėl negalima įvertinti, ar
efektyviai vykdomi viešieji pirkimai.
Tolesni žingsniai
2011 m. IV ketvirtis-2012 m. I ketvirtis
Parengti metodinius viešųjų pirkimų
dokumentus (atsakinga Viešųjų pirkimų
tarnyba):
↑ Viešųjų pirkimų gaires perkančiosios
organizacijos vadovui;
↑ Rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų
išorės audito atlikimo;
↑ Projektavimo paslaugų pirkimo
rekomendacijas;
↑ Elektros energijos pirkimo
standartines atviro konkurso sąlygas;
↑ Tarptautinių viešųjų pirkimų skelbimų
tipinių formų pildymo rekomendacijas;
↑ Kelionių organizavimo viešojo pirkimo
rekomendacijų pakeitimus;
↑ Judriojo ryšio paslaugų viešojo pirkimo
dokumentų rekomendacijų pakeitimus;
↑ Standartinių informavimo ir viešinimo
paslaugų viešojo pirkimo atviro
konkurso sąlygų pakeitimus ir pan.
2012 m. III ketvirtis
Parengti Viešųjų pirkimų įstatymo komentarą.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 10
V. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
PROCESO
IŠSKAIDRINIMAS
2009-2011 m. atlikti darbai
2009 m. priimtais Viešųjų pirkimų įstatymo
pakeitimais pasiekta, kad informacija apie
viešojo pirkimo procesą nuo pirkimo
planavimo iki sutarties įvykdymo, įskaitant
pirkimo procedūrų eigą (dalyviai, pateikti ir
atmesti pasiūlymai, atmetimo prieţastys,
laimėtojas ir kt.), laisvai prieinama visiems
suinteresuotiems tiekėjams ir asmenims
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje (adresu www.cvpp.lt), o viešojo
pirkimo procedūros atliekamos skaidriau.
Viešųjų pirkimų proceso išskaidrinimas
prisidėjo prie korupcijos suvokimo indekso
Lietuvoje gerėjimo – pagal „Transparency
International“ tyrimo rezultatus, 2008 m. šis
indeksas buvo 4,6; 2009 m. – 4,9,
2010 m. – 5.
2010 m. parengtais Viešųjų pirkimų įstatymo
pakeitimais patikslinta maţos vertės pirkimo
sąvoka ir nustatyta maksimali maţos vertės
pirkimų riba (prekėms ir paslaugoms ši riba –
100 tūkst. Lt be PVM, darbams – 500 tūkst. Lt
be PVM).
2011 m. pradėjo veikti Informacijos apie
perkančiąsias organizacijas, tiekėjus ir
pirkimo objektus arba tiesiog „profilių“ sistema
(www.cvpp.lt/profiliai), atspindinti šalies
perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų viešųjų
pirkimų veiklą. Šioje sistemoje galima matyti,
kurie tiekėjai pasirašė daugiausia sutarčių ir
kokia tų sutarčių vertė, kokią dalį visų pirkimų
sudaro neskelbiami pirkimai ar pirkimai,
kuriuose dalyvavo tik vienas tiekėjas.
2011 m. priimtais Viešųjų pirkimų įstatymo
pakeitimais, kurie įsigalios 2012 m. sausio
1 d., nustatyta, kad perkančioji organizacija
apie pradedamą bet kurį pirkimą (išskyrus
maţos vertės pirkimus), taip pat nustatytą
laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą
sutartį nedelsdama informuoja savo
tinklalapyje ir leidinio „Valstybės ţinios“ priede
„Informaciniai pranešimai“ Viešųjų pirkimų
tarnybos nustatyta tvarka.
Situacijos vertinimas
Viešųjų pirkimų proceso išskaidrinimas –
vienas svarbiausių Ūkio ministerijos
uţsibrėţtų ir sėkmingai įgyvenamų uţdavinių,
kurio įgyvendinimas lėmė, kad šiuo metu
vykdant Lietuvos viešuosius pirkimus
atskleidţiama daugiau informacijos nei
reikalauja Europos Sąjungos viešųjų pirkimų
direktyvos (palyginti su kitomis Europos
Sąjungos šalimis, Lietuvoje atskleidţiama
daugiausia su viešaisiais pirkimais susijusios
informacijos). Tačiau, CVP IS naudotojų
manymu, skelbiama informacija pateikiama
nepatogiai ir sudėtingai.
Svarstoma galimybė, be šiuo metu
skelbiamos informacijos, skelbti ir kitą pirkimo
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 11
medţiagą, be kita ko, pasiūlymą, sutartį,
sutarties priedus ir protokolus. Šiuo metu
dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija
turi juos supaţindinti su kitų dalyvių
pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią
dalyviai nurodė kaip konfidencialią.
- Visos medţiagos paskelbimas suteiktų
geresnes galimybes kontroliuoti pirkimus,
tiekėjams ginti savo teises. Tai uţkirstų
kelią ţenkliam kiekiui piktnaudţiavimo
galimybių.
- Skelbiant pirkimo medţiagą negalės būti
atskleista tiekėjų nurodyta konfidenciali
informacija, kuri yra susijusi su komercine
(gamybine) paslaptimi, kurią gina Civilinis
kodeksas, Europos Sąjungos direktyvos ir
Viešųjų pirkimų įstatymas. Praktikoje
tiekėjai piktnaudţiauja šia apsauga.
EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE NARĖSE2 VIEŠOJO PIRKIMO PROCESO METU SKELBIAMOS INFORMACIJOS, KURIOS NEREIKALAUJAMA SKELBTI PAGAL DIREKTYVAS (2004/18/EB IR
2004/17/EB), PALYGINIMAS
Informacija, kurios nereikalauja skelbti
ES direktyvos
ES šalyse narėse reikalaujama skelbti informacija apie viešuosius pirkimus
Didţioji Britanija
Danija Lenkija Austrija Suomija Lietuva
Metiniai perkančiųjų organizacijų viešųjų
pirkimų planai
Nėra reikalavimo
Galima skelbti, tačiau
neprivaloma
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Reikalaujama skelbti CVP IS
kiekvienais metais iki kovo
15 d.
Techninių specifikacijų projektai
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Reikalaujama iš anksto skelbti
CVP IS (išskyrus maţos vertės pirkimus)
Pirkimo dokumentai Nėra
reikalavimo Nėra
reikalavimo
Internete skelbiamos
esminės pirkimo sąlygos
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Reikalaujama skelbti CVP IS
kartu su skelbimu apie
pirkimą
Informacija apie pirkimo eigą viešojo pirkimo
procedūros metu
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Reikalaujama skelbti CVP IS VPT nustatyta
tvarka
Perkančiųjų organizacijų sąrašai
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Reikalaujama perkančiosioms organizacijoms
registruotis CVP IS
Viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitos,
pirkimų ataskaitos
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo,
tačiau informacija
turi būti vieša
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Reikalaujama skelbti CVP IS
Įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties
ataskaitos
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Nėra reikalavimo
Reikalaujama skelbti CVP IS
Sudarytos sutarties tekstas
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Nereikalaujama skelbti
Visi sudarytos sutarties priedai (t. y. derybų
protokolai, pasiūlymai, pakeitimai, etc.)
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Negauta informacijos
Nereikalaujama skelbti
2
Lyginamos Europos Sąjungos šalys narės, atsakiusios į pateiktus klausimus.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 12
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO SKAIDRUMAS LIETUVOJE
IKI ĮSIGALIOJO PAKEITIMAI ĮSIGALIOJUS 2009–2011 M. PAKEITIMAMS
Informacija apie Viešųjų pirkimų įstatymo subjektus
Skelbiami perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sąrašai
Kasmet iki kovo 15 d. skelbiamos
metinės planuojamų pirkimų suvestinės
≥50 % pirkimų turi būti vykdomi elektroninėmis
priemonėmis
Visi pirkimai iš socialinių įmonių skelbiami
Viešųjų pirkimų planavimas
Pirkimo procedūrų, pirkimo būdo pasirinkimas
Pirkimo dokumentų rengimas
Susisteminta informacija apie perkančiąsias
organizacijas, tiekėjus viešai neskelbiama
Pirkimų planai neskelbiami
Galimybės pirkimus vykdyti elektroninėmis
priemonėmis yra, elektroniniai pirkimai nevykdomi
Pirkimai iš socialinių įmonių daţniausiai vykdomi
neskelbiamų derybų būdu
Techninių specifikacijų projektai neviešinami
Informacija apie ketinimą sudaryti sutartį
nepaskelbus apie tarptautinį pirkimą neskelbiama PO savanoriškai skelbia apie ketinimą sudaryti
sutartį nepaskelbus apie tarptautinį pirkimą
Sutarties sudarymas
Pirkimų ataskaitos teikiamos VPT atlikus pirkimą Skelbiama informacija apie pirkimo procedūrų eigą,
sudarytas, įvykdytas sutartis
Informacijos apie vykdomas pirkimo procedūras teikimas
Derybų procedūrų metu galutiniai tiekėjų pasiūlymai
protokoluojami
Nėra privalomo reikalavimo supaţindinti dalyvius su
kitų dalyvių pasiūlymais
Tiekėjo sąţiningumo deklaracijoje deklaruojama tik
tai, kad tiekėjas nedavė kyšių
Neprivaloma reikalauti pasiūlymuose nurodyti
subrangovus
Derybų procedūrų metu galutiniai tiekėjų pasiūlymai
pateikiami uţklijuotuose vokuose
Viešojo pirkimo dalyviai pačių reikalavimu
supaţindinami su kitų dalyvių pasiūlymais
Tiekėjo sąţiningumo deklaracijoje nurodoma, kad
nedalyvauja draudţiamuose susitarimuose
Tiekėjai pasiūlymuose nurodo subrangovus
Pasiūlymų teikimas
Nereikalaujama skelbti pirkimo dokumentus Pirkimo dokumentai skelbiami kartu su skelbimu
apie pirkimą
Pirkimo dokumentų skelbimas
Pirkimo dokumentuose kainodaros taisyklės
nurodomos PO nuoţiūra
Tiekėjas sutarties vykdymo metu subrangovus gali
pasirinkti savo nuoţiūra
Skelbiami techninių specifikacijų projektai (išskyrus
maţos vertės pirkimus)
Reikalaujama pirkimo dokumentuose nurodyti
kainodaros taisykles
Pirkimo dokumentuose nurodoma
subrangovų keitimo tvarka
Nėra teisinio pagrindo neteisėtai sudarytą sutartį
pripaţinti negaliojančia
Neteisėtai sudaryta sutartis nepaskelbus apie
pirkimą gali būti pripaţinta negaliojančia
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 13
Tolesni žingsniai
2012 m. I – II ketvirtis
Aptarti su viešųjų pirkimų bendruomene
galimybes atskleisti visą viešųjų pirkimų
medţiagą. Esant poreikiui, keisti Viešųjų
pirkimų įstatymą.
Nustatyti, kad viešuosiuose pirkimuose
dalyvautų tik privalomus įstatymų nustatytus
reikalavimus įvykdę tiekėjai. Vienas iš tokių
reikalavimų – juridinių asmenų registrui teikti
dokumentus ir registro duomenis (finansines
ataskaitas (konsoliduotąsias finansines
ataskaitas), metinius pranešimus
(konsoliduotuosius metinius pranešimus) ir
kitus juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės,
uţsienio juridinio asmens ar kitos
organizacijos filialo ar atstovybės
dokumentus.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 14
VI.
SKAIDRESNI
KOMUNALINIO
SEKTORIAUS
PERKANČIŲJŲ
ORGANIZACIJŲ
PIRKIMAI
Komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos – tai perkančiosios įmonės, veikiančios
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse. Šiuose sektoriuose veikiančioms
įmonėms valstybė ar savivaldybės daro tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje
nuosavybės, finansinio dalyvavimo, įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų arba tokioms
įmonėms yra suteikta specialioji ar išimtinė teisė verstis veikla minėtose srityse. Dėl šių prieţasčių
komunalinio sektoriaus įmonės veikia uţdaroje, nekonkurencingoje rinkoje. Atsiţvelgiant į tai minėtose
srityse veikiančių įmonių pirkimus reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas.
2009-2011 m. atlikti darbai
2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiais Viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimais sugrieţtintas
komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų
viešųjų pirkimų reglamentavimas:
nustatyta pareiga skelbti apie supaprastintus
viešuosius pirkimus. Iki pakeitimų įsigaliojimo
apie supaprastintus pirkimus, kurie, 2007–
2009 m. duomenimis, sudarė 55–61 visų
komunalinio sektoriaus perkančiųjų
organizacijų pirkimų, buvo skelbiama
perkančiosios organizacijos nuoţiūra. Tai
lėmė didelį neskelbiamų pirkimų skaičių ir
nekonkurencingas kainas.
Viešųjų pirkimų tarnybai pavesta uţtikrinti
energetikos srityje veikiančių perkančiųjų
organizacijų energijos ir kuro, reikalingų
energijai gaminti, pirkimų tvarkos, nustatytos
Vyriausybės nutarimu, įgyvendinimą ir
taikymo kontrolę.
Situacijos vertinimas
Nustatyto komunalinio sektoriaus perkančiųjų
organizacijų viešųjų pirkimų naujo
reglamentavimo poveikis neţinomas. Tikslinga
atlikti analizę.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 15
IKI ĮSIGALIOJO PAKEITIMAI ĮSIGALIOJUS PAKEITIMAMS
Išimtis tiesiogiai pirkti iš pavaldžių įmonių apribota sąlygomis: įmonė 100 % priklauso PO; PO
ją kontroliuoja kaip savo padalinius; įmonė 90 % pajamų gauna iš veiklos, skirtos PO funkcijoms ir
poreikiams
Supaprastinti pirkimai vykdomi pagal PO taisykles, laikantis pagrindinių viešųjų pirkimų
principų
Supaprastinti pirkimai vykdomi pagal PO taisykles, laikantis pagrindinių viešųjų pirkimų
principų bei įstatyme nustatytų reikalavimų
Apie pirkimus skelbiama PO nuožiūra Apie pirkimus privaloma skelbti. Gali būti
neskelbiama tik įstatyme nustatytais atvejais
Teikiama tik metinė pirkimų ataskaita Rengiamos ir CVP IS skelbiamos kiekvieno pirkimo (išskyrus mažos vertės pirkimo) procedūrų, sutarčių įvykdymo ataskaitos
Komisija pirkimams atlikti sudaroma PO nuožiūra.
Komisija pirkimams atlikti turi būti sudaroma visais atvejais, išskyrus mažos
vertės pirkimus
KOMUNALINIO SEKTORIAUS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ REGLAMENTAVIMAS
Nepaskirta institucija, kontroliuojanti energijos ir kuro, reikalingų energijai gaminti, pirkimus
Energijos ir kuro, reikalingų energijai gaminti, pirkimus kontroliuoja VPT
Galioja išimtis pirkimams iš susietų įmonių
* Direktyvinė vertė prekių ir paslaugų pirkimams – 1,336 mln. Lt, darbams – 16,729 mln. Lt.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 16
Tolesni žingsniai
2012 m. I-IV ketvirtis
Sukurti perkančiosios organizacijos viešųjų
pirkimų savikontrolės priemones, leisiančias
perkančiosios organizacijos vadovui uţtikrinti
jo vadovaujamoje organizacijoje vykdomų
pirkimų teisėtumą (daugiau skirsnyje
„Veiksminga viešųjų pirkimų kontrolės
sistema“).
Atlikti komunalinio sektoriaus perkančiųjų
organizacijų apklausą dėl pasikeitusio
reglamentavimo poveikio. Apibendrinus
apklausos rezultatus priimti sprendimus dėl
tolesnio reglamentavimo poreikio.
Svarstant teisės aktų, kuriais numatoma steigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, projektus
Energetikos srityje veikiančių perkančiųjų
organizacijų energijos ir kuro, reikalingų
energijai gaminti, pirkimų tvarkos
gyvendinimo ir taikymo kontrolę perduoti
planuojamai įsteigti Infrastruktūrų reguliavimo
tarnybai, kuri pagal numatytą jos veiklos
pobūdį būtų labiau kompetentinga atlikti tokių
pirkimų kontrolę (daugiau skirsnyje „Viešųjų
pirkimų politikos formavimo ir įgyvendinimo
institucinė struktūra“).
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 17
VII. PIRKIMŲ GYNYBOS
IR SAUGUMO
SRITYJE
REGLAMENTAVIMAS
2009-2011 m. atlikti darbai
Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų
gynybos ir saugumo srityje, įstatymo
projektas, kuriuo įgyvendinamos direktyvos
2009/81/EB3 nuostatos. Šį įstatymą Lietuvos
Respublikos Seimas priėmė 2011 m.
birţelio 21 d.
Parengti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos
ir saugumo srityje, įstatymo įgyvendinamieji
teisės aktai.
Ūkio ministro įsakymu patvirtintos naujos
tiekėjo sąţiningumo deklaracijos formos,
taikomos tiek bendriems viešiesiems
pirkimams, tiek gynybos ir saugumo srities
viešiesiems pirkimams.
Situacijos vertinimas
Pasikeitus viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos
ir saugumo srityje, teisiniam reglamentavimui,
reikalinga parengti metodinius dokumentus
dėl šių pirkimų vykdymo ir konsultuoti
perkančiąsias organizacijas.
Tolesni žingsniai
2012 m. I-IV ketvirtis
Parengti metodinius dokumentus, reikalingus
tinkamai vykdyti gynybos ir saugumo srities
viešuosius pirkimus (atsakinga – Viešųjų
pirkimų tarnyba).
2012 m. III–IV ketvirtis
Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba atlikti
pirminę viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir
saugumo srityje, vykdymo stebėseną.
Atsiţvelgiant į gautus rezultatus identifikuoti
problemas, su kuriomis susiduria
perkančiosios organizacijos ir tiekėjai. Esant
poreikiui, teikti siūlymus dėl šių pirkimų
teisinio reguliavimo tobulinimo.
3 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų
sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 18
VIII. VIDAUS SANDORIŲ
REGLAMENTAVIMAS
2009-2011 m. atlikti darbai
Išimtis vidaus sandoriams4 Viešųjų pirkimų
įstatyme priimta 2010 m. kovo 2 d. Seimo
narių siūlymu ir remiantis Europos
Teisingumo Teismo suformuluotais kriterijais.
Vyriausybė, teikdama įstatymo projektą, buvo
apsisprendusi neįteisinti išimties vidaus
sandoriams.
Kadangi vidaus sandorių įteisinimas yra
kiekvienos valstybės narės apsisprendimo
dalykas, Ūkio ministerija 2009 m. atliko
Europos valstybių apklausą, į kurią atsiliepė
14 šalių. Septyniose šalyse (Latvija, Austrija,
Vengrija, Prancūzija, Estija, Slovėnija,
Švedija) nacionaliniai teisės aktai nustato
išimtis vidaus sandoriams, o kitose
septyniose šalyse (Vokietija, Danija, Malta,
Airija, Šveicarija, Italija, Kipras) tokių išimčių
nenustatoma.
2010 m. spalio mėn. Ūkio ministerija
Vyriausybei pateikė svarstyti dvi alternatyvas:
↑ sugrieţtinti vidaus sandorių kontrolę
(viešai skelbti informaciją apie
planuojamus sudaryti vidaus sandorius,
teikti metines ataskaitas Viešųjų pirkimų
tarnybai apie sudarytus vidaus
sandorius);
↑ panaikinti išimtį vidaus sandoriams
(Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo išaiškinimu sudaryti vidaus
sandorių netaikant Viešųjų pirkimų
įstatymo neleidţiama, jeigu įstatyme
nėra išimties).
Vyriausybei nusprendus panaikinti išimtį
vidaus sandoriams, Seimui pateiktais Viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimais pasiūlyta
panaikinti išimtį vidaus sandoriams. Seimui
nepanaikinus išimties vidaus sandoriams
pasiūlyta grieţtinti vidaus sandorių kontrolę.
2011 m. priimtais Viešųjų pirkimų įstatymo
pakeitimais, įsigaliosiančiais 2012 m.
sausio 1 d., nustatyta, kad vidaus sandorio
pirkimas gali būti pradedamas tik gavus
Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Vyriausybė
siūlė nenustatyti pasyvaus sutikimo (kai
laikoma, kad sutikimas gautas, jeigu Viešųjų
pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo), o
sutikimą duoti elektroninėmis priemonėmis
per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę
sistemą.
Situacijos vertinimas
Dėl vidaus sandorių reikalingumo nėra
bendro sutarimo.
+ Vidaus sandoriai suteikia galimybes
optimizuoti organizacijos struktūrą išskaidant
veiklas (pvz.: troleibusų parkas su
darbuotojais nėra savivaldybės
departamentas, o atskira savivaldybės
įmonė).
- Vidaus sandoriai maţina konkurenciją, gali
didinti kainą ir maţina skaidrumą. Per vidaus
sandorius įstaiga gali pirkti paslaugas iš
susijusios įmonės, net jei toje rinkoje
egzistuoja konkurencija.
4 Vidaus sandoriai – tai pirkimai, kai perkančioji organizacija tiesiogiai (netaikydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos)
sudaro sutartį su jos kontroliuojamu subjektu, kuris ne maţiau kaip 90 % pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 19
Seimas nepritarė Vyriausybės siūlymui
panaikinti išimtį vidaus sandoriams. Buvo
sugrieţtinta vidaus sandorių kontrolė
(privaloma viešai skelbti informaciją apie
planuojamus sudaryti vidaus sandorius, teikti
metines ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybai
apie sudarytus vidaus sandorius).
Seimas pritarė siūlymui dėl pasyvaus Viešųjų
pirkimų tarnybos sutikimo (įsigalios 2012 m.
sausio 1 d.) – nustatyta, kad Viešųjų pirkimų
tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne
vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo
perkančiosios organizacijos motyvuoto
kreipimosi gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje
dienos dėl sutikimo vykdyti vidaus sandorio
pirkimą. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius
sprendimo dėl sutikimo priėmimo terminą gali
pratęsti dar 20 darbo dienų. Jeigu per šį
terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia
jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas
gautas.
Europos Komisija Ţaliojoje knygoje dėl
viešųjų pirkimų modernizavimo išskyrė kelias
viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimo
formas (vidinis, horizontalus
bendradarbiavimas ir perkančiosios
organizacijos įgaliojimų perdavimas kitai
vykdant viešąją uţduotį), kurioms, remiantis
Europos Teisingumo Teismo praktika, gali
būti netaikomi viešųjų pirkimų teisės aktai.
Šios formos gali būti įteisintos planuojamuose
viešuosius pirkimus reglamentuojančių
direktyvų pakeitimuose.
Tolesni žingsniai
2012 m. I-IV ketvirtis
Teikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl
vidaus sandorių reglamentavimo, svarstant
Europos Komisijos parengtus viešuosius
pirkimus reglamentuojančių direktyvų
pakeitimus.
2012 m. II ketvirtis
Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba atlikti vidaus
sandorių vykdymo stebėseną. Atsiţvelgiant į
gautus rezultatus identifikuoti problemas ir,
esant poreikiui, teikti siūlymus dėl šių pirkimų
teisinio reguliavimo tobulinimo.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 20
IX. ELEKTRONINIAI
PIRKIMAI
2009-2011 m. atlikti darbai
Nustatytas įpareigojimas perkančiosioms
organizacijoms vykdyti elektroninius
viešuosius pirkimus naudojantis CVP IS ir
uţtikrinti, kad tokie pirkimai kasmet sudarytų
ne maţiau kaip 50 % visų pirkimų vertės. Šiuo
įpareigojimu siekiama skaidresnių ir
efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų
(maţinti pirkimų organizavimo, tiekėjų
dalyvavimo sąnaudas, pagreitinti procedūras),
didesnės konkurencijos.
Nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. pareigą vykdyti
elektroninius pirkimus nustatantys Viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimai lėmė sparčią
elektroninių pirkimų plėtrą – 2008 m.
elektroninių pirkimų vertė siekė vos
0,25 mln. Lt, 2009 m. – 0,7 mlrd. Lt, o
2010 m. – daugiau kaip 2,5 mlrd. Lt. Viešųjų
pirkimų tarnybos duomenimis, CVP IS
priemonėmis vykdomų viešųjų pirkimų
skaičius nuolat auga.
Siekiant didesnio viešųjų pirkimų procedūrų
efektyvumo būtina skatinti elektroninio
aukciono naudojimą. Tuo tikslu 2010 m.
I ketv. parengtos elektroninio aukciono
taikymo rekomendacijos. Remiantis Viešųjų
pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 m. jau
įvykdyti maţiausiai 25 elektroniniai aukcionai.
Skatinant elektroninių viešųjų pirkimų plėtrą,
2011 m. patvirtintos Standartinės atviro
konkurso sąlygos, vykdant pirkimą CVP IS
priemonėmis.
Situacijos vertinimas
Pirkimų vykdymo CVP IS priemonėmis
skaičius sparčiai auga. Tačiau CVP IS
naudotojai skundţiasi sistemos nepatogumu.
Sistema turi būti patogesnė vartotojui.
CVP IS vartojimas ţenkliai išaugo – ji tapo
ypatingos svarbos sistema. Viešųjų pirkimų
tarnybos pagalbos pajėgumai, padedantys
vartotojams sutrikimų atveju, yra
nepakankami.
Europos Sąjungos direktyvos ir Viešųjų
pirkimų įstatymas nustato galimybes vykdyti
pirkimą sukuriant dinaminę pirkimų sistemą,
vykdomą tik elektroninėmis priemonėmis. Ši
pirkimo procedūra nustatyta siekiant leisti
perkančiosioms organizacijoms kaupti
pasiūlymus per visą dinaminės sistemos
galiojimo laiką ir taip uţtikrinti maksimalią
konkurenciją. Tačiau kol kas praktikoje ją
naudoja tik CPO. Reikia įvertinti CPO patirtį ir
spręsti klausimą dėl dinaminės pirkimų
sistemos naudojimo skatinimo.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 21
Tolesni žingsniai
2012 m. I ketvirtis
Sudaryti bendradarbiavimo sutartį tarp Ūkio
ministerijos, Finansų ministerijos, valstybės
įmonės „Registrų centras“, VšĮ Centrinės
projektų valdymo agentūros ir Viešųjų pirkimų
tarnybos dėl Centrinės viešųjų pirkimų
informacinės sistemos, centrinės
perkančiosios organizacijos sistemos vystymo
ir el. paslaugos e-sąskaita kūrimo. Šios
sutarties pagrindu bus siekiama sukurti
integruotą elektroninių viešųjų pirkimų
sistemą, pašalinančią elektroninio proceso
dubliavimą popieriniuose dokumentuose
(CVP IS tobulinimas) ir uţtikrinančią
nenutrūkstamą elektroninio pirkimo proceso
vykdymą nuo pirkimo planavimo iki sąskaitos
apmokėjimo (sistemų integravimas).
2012 m. III-IV ketvirtis
Pasinaudojant CPO patirtimi surengti praktinį
seminarą dėl dinaminės pirkimų sistemos
taikymo.
Surinkti ir paskleisti informaciją apie kitų šalių
dinaminės pirkimų sistemos ir elektroninių
aukcionų taikymo gerąją praktiką.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 22
X. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
CENTRALIZAVIMAS
Centralizuotai vykdomi viešieji pirkimai – pirkimai, atliekami perkant prekes, paslaugas ar darbus iš
centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, įgaliojant kitą perkančiąją organizaciją atlikti pirkimą,
kai įgaliotoji organizacija perka daugiau nei vienai perkančiajai organizacijai (taip pat ir sau), perkant
perkančiajai organizacijai pavaldţioms įstaigoms.
Centrinė perkančioji organizacija yra perkančioji organizacija, kuri įsigyja prekių ir (ar) paslaugų, skirtų
perkančiosioms organizacijoms, arba atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų perkančiosioms
organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias sutartis. Sprendimą dėl centrinių
perkančiųjų organizacijų steigimo priima Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybės taryba.
Šiuo metu Lietuvoje teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikta VšĮ Centrinei
projektų valdymo agentūrai.
2009-2011 m. atlikti darbai
2009 m. Vyriausybei pavaldţios įstaigos
įpareigotos uţtikrinti, kad prekių, paslaugų ir
darbų viešieji pirkimai būtų vykdomi
naudojantis CPO elektroniniu katalogu, kai
elektroniniame kataloge siūlomos prekės,
paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios
organizacijos poreikius ir perkančioji
organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu
racionaliai naudodama lėšas. Kitos
perkančiosios organizacijos taip pat buvo
raginamos naudotis CPO paslaugomis.
Lietuvos verslo paramos agentūros
administruojamų projektų vykdytojai
paskatinti pirkti darbų techninės prieţiūros
paslaugas per CPO. Per 8 mėnesių laikotarpį
(2010 m. kovas–spalis) techninės prieţiūros
paslaugų, įsigytų per CPO, vertė sudarė
1,9 mln. Lt.
Įgyvendintos priemonės lėmė per CPO
vykdytų viešųjų pirkimų vertės didėjimą:
2008 m. per CPO vykdytų viešųjų pirkimų
vertė siekė 9,2 mln. Lt; 2009 m. – 16,9 mln.
Lt; 2010 m. beveik 50 mln. Lt., 2011 m.
rugpjūčio 31 d. – beveik 95 mln.
2011 m. kreiptasi į VšĮ Centrinės projektų
valdymo agentūros steigėją siekiant sudaryti
galimybes CPO imti atlygį uţ naudojimąsi
CPO elektroniniu katalogu.
Svarstytas klausimas, ar tikslinga įpareigoti
visas perkančiąsias organizacijas uţtikrinti,
kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai
būtų vykdomi naudojantis CPO elektroniniu
katalogu. Taip centralizacijos reikalavimas
imtų galioti savivaldybių įstaigoms,
komunalinio sektoriaus įmonėms, kitiems
viešiesiems ir privatiems juridiniams
asmenims, atitinkantiems Viešųjų pirkimų
įstatyme nustatytus perkančiosios
organizacijos poţymius. Vyriausybė išreiškė
abejonę, ar įpareigojimas visais atvejais
visoms perkančiosioms organizacijoms
prekes, paslaugas ir darbus pirkti iš centrinės
perkančiosios organizacijos arba per ją atitiks
viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas ir pasiūlė
nustatyti, kuriais atvejais visos perkančiosios
organizacijos turėtų pirkti iš centrinės
perkančiosios organizacijos arba per ją
(pavyzdţiui, numatyti sritis, kuriose
perkančiosios organizacijos įpareigojamos
naudotis centrinės perkančiosios
organizacijos paslaugomis), ir tokių pirkimų
tvarką.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 23
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ CENTRALIZAVIMAS
Nacionalinis lygmuo Regioninis lygmuo Ţinybinis lygmuo
CPO (CPVA) Nėra įsteigta centrinių
perkančiųjų organizacijų
regioniniu lygmeniu Daugiausia centralizuotai
perka Valstybinė ligonių kasa,
Lietuvos kariuomenė,
Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba ir kt.
Sudarytos preliminariosios sutartys dėl:
– degalų, – kanceliarinių prekių, – kompiuterinės ir biuro įrangos, – judriojo telefoninio ryšio paslaugų, – pastatų modernizavimo darbų, – darbų techninės prieţiūros paslaugų, – vaistų.
Siekiant centralizuoti Vyriausybei pavaldţių
įstaigų fiksuoto telefono ryšio paslaugų
pirkimus, 2011 m. parengtas Vyriausybės
nutarimo projektas dėl centrinės
perkančiosios organizacijos funkcijos
suteikimo Vyriausybinių ryšių centrui prie
Valstybės saugumo departamento, iš kurio
Vyriausybei pavaldţios įstaigos pirktų fiksuoto
telefono ryšio paslaugas. Šio nutarimo
projekto pagrindu rengtas suinteresuotų
institucijų ir asmenų susitikimas, vertinami jų
pateikti pasiūlymai.
Situacijos vertinimas
Per CPO vykdomų viešųjų pirkimų vertė
nuolat auga, tačiau nepakankamai sparčiai.
CPO elektroniniame kataloge siūloma
nepakankamai prekių, paslaugų ar darbų.
Siekiant plėsti CPO veiklą, reikalingi didesni
ţmogiškieji bei finansinių ištekliai.
Maţesnės perkančiosios organizacijos neturi
pakankamai pajėgumų ir kompetencijos
vykdyti viešuosius pirkimus bei uţtikrinti
viešųjų pirkimų vykdymo teisėtumą. Tokių
organizacijų pirkimus ypač tikslinga
centralizuoti.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 24
Tolesni žingsniai
2011 m. IV ketvirtis-2012 m. I ketvirtis
Atlikti perkančiųjų organizacijų apklausą.
Išanalizavus jos metu gautą informaciją,
identifikuoti prieţastis, dėl kurių Vyriausybei
pavaldţios įstaigos ir kitos perkančiosios
organizacijos nesinaudoja CPO elektroniniu
katalogu, ir teikti išvadas dėl centralizuotų
pirkimų skatinimo bei rekomendacijas dėl
CPO elektroninio katalogo papildymo.
2012 m. I-IV ketvirtis
Išplėsti CPO elektroninį katalogą (atsakinga
CPVA) į jį įtraukiant naujai sudarytas sutartis
dėl:
↑ Renginių organizavimo paslaugų;
↑ Kelionių organizavimo paslaugų;
↑ Mobiliųjų telefonų aparatų pirkimo.
Atnaujinti pirkimo sutartis dėl šių prekių ir
paslaugų pirkimo (atsakinga CPVA):
↑ Degalų;
↑ Kanceliarinių prekių;
↑ Vaistų;
↑ Judriojo ryšio paslaugų ir pan.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 25
XI.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
GINČŲ
NAGRINĖJIMO
PROCESO
VEIKSMINGUMO
DIDINIMAS
2009-2011 m. atlikti darbai
2010 m. kovo 2 d. įsigaliojusiais Viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimais perkeltos
direktyvos 2007/66/EB5 dėl viešųjų pirkimų
ginčų nagrinėjimo veiksmingumo didinimo
nuostatos:
↑ teisė teismams viešųjų pirkimų ginčus
nagrinėti ir rašytine Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka;
↑ atvejai, kada teismas turi pripaţinti
pirkimo sutartį negaliojančia ar taikyti
alternatyvias sankcijas;
↑ privalomas 15 dienų pirkimo sutarties
sudarymo atidėjimo terminas;
↑ ilgesnis senaties terminai
perkančiosios organizacijoms
veiksmams ar sprendimams apskųsti,
jeigu buvo nesilaikoma nustatytų
skaidrumo reikalavimų ir t. t.
2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso
kodekso pakeitimai, kuriuose nustatyta
spartesnė ir efektyvesnė viešųjų pirkimų ginčų
nagrinėjimo tvarka:
↑ išskirta viešųjų pirkimų bylų kategorija;
↑ bylos daugiausia nagrinėjamos
rašytinio proceso tvarka;
↑ procesiniai dokumentai teikiami
elektroninėmis priemonėmis;
↑ ieškovas kartu su ieškiniu turi teikti
turimus pirkimo dokumentus;
↑ sutrumpintas terminas atsiliepimams
pareikšti;
↑ bylos nagrinėjimui pasirengiama
paruošiamųjų dokumentų būdu;
↑ ieškinio išnagrinėjimo terminas – 60
dienų;
↑ ţyminis mokestis viešųjų pirkimų
bylose padidintas iki 1000 Lt (anksčiau
buvo 100 Lt).
5 2007 m. gruodţio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas
89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo perţiūros procedūrų veiksmingumo didinimo.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 26
2011 m. balandţio 29 d. priimtas Teisėjų
tarybos nutarimas, kuriuo:
↑ siūloma nustatyti teisėjų specializaciją
viešųjų pirkimų byloms nagrinėti;
↑ rekomenduojama organizuoti teismų
darbą taip, kad tarp teismo posėdţių
būtų paliekamos laisvos dienos, kurių
metu galėtų būti paskiriami posėdţiai
naujai gautų viešųjų pirkimų bylų
nagrinėjimui;
↑ rekomenduojama vidinio
administravimo priemonėmis nuolat
vykdyti viešųjų pirkimų bylų
nagrinėjimo terminų kontrolę;
↑ pavedama inicijuoti teisėjų mokymų
programos dėl viešųjų pirkimų bylų
nagrinėjimo parengimą.
2011 m. Ūkio ministerija įgyvendino projektą
„Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos
tobulinimas“. Projekto inicijavimą paskatino
gaunama informacija apie uţsitęsiantį ir
neefektyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą.
Projektu taip pat buvo įgyvendinamas
Vyriausybės pavedimas stebėti esamos
viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos
funkcionavimo rezultatus, įvertinti bylų
nagrinėjimo teismuose trukmę ir pateikti
išvadas dėl viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
ir kontrolės tvarkos keitimo tikslingumo.
Projekto vykdymo metu atlikta viešųjų pirkimų
sistemos dalyvių apklausa, išanalizuota
Nacionalinės teismų administracijos pateikta
statistika apie viešųjų pirkimų bylų
nagrinėjimą, įvertinta iš kitų Europos
Sąjungos šalių gauta informacija apie viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemų
funkcionavimą bei Teisingumo ministerijos
išvada dėl tikslingumo steigti specializuotą
teismą. Įvykdţius projektą, parengta atskaita
su viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos
analizės rezultatais ir pasiūlymais Vyriausybei
dėl šios sistemos tobulinimo.
Situacijos vertinimas
Ūkio ministerijos atlikto projekto „Viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos
tobulinimas“ metu buvo išanalizuotas Lietuvos
viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos
funkcionavimas. Analizei panaudoti viešųjų
pirkimų sistemos dalyvių apklausos, atliktos
nuo 2011 m. birţelio 22 d. iki 2011 m. liepos
25 d., duomenys, Nacionalinės teismų
administracijos statistiniai duomenys apie
viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą nuo 2010 m.
kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 2 d. Toks
tiriamasis laikotarpis pasirinktas siekiant
įvertinti naujos Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatos, pagal kurią bylose leista taikyti
rašytinį procesą, poveikį. Projekto metu
įvertinta ir Teisingumo ministerijos išvada dėl
specializuoto teismo steigimo tikslingumo.
Viešųjų pirkimų sistemos dalyvių apklausos
rezultatai parodė, kad daţniausiai
perkančiosios organizacijos paţeidţia viešųjų
pirkimų taisykles atlikdamos tiekėjų pasiūlymų
vertinimą, ypač taikant ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.
Tai sąlygoja galimybė taikyti subjektyvius
pasiūlymų vertinimo kriterijus, pavyzdţiui,
efektyvumas, kokybė. Daţni paţeidimai
pasirenkant ir taikant neskelbiamas derybas –
perkančiosioms organizacijoms
nepakankamai aiškios Viešųjų pirkimų
įstatyme nustatytos šio pirkimo būdo
pasirinkimo sąlygos, be to, šio pirkimo būdą
procedūros yra maţiau skaidrios. Apklausos
dalyviai paţymėjo šias viešųjų pirkimų
taisyklių paţeidimų prieţastis: perkančiųjų
organizacijų kompetencijos stoka, metodinių
aiškinamųjų dokumentų trūkumas, daţna
teisės aktų kaita, prieštaringa teismų praktika.
Viešųjų pirkimų sistemos dalyviai pakankamai
palankiai vertina ikiteisminio viešųjų pirkimų
ginčų nagrinėjimo procedūras, t. y. pretenzijų
pateikimą perkančiosioms organizacijoms. Tai
veiksminga ir operatyvi priemonė, neretai
sudaranti galimybę perkančiajai organizacijai
ištaisyti klaidingai priimtus sprendimus ir taip
apsisaugoti nuo ilgo ir brangiai kainuojančio
bylinėjimosi teismuose. Viešųjų pirkimų
sistemos dalyvių manymu, turėtų būti
sudaryta galimybė pratęsti pretenzijų
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 27
nagrinėjimo terminus, nes perkančioji
organizacija ne visada spėja per Viešųjų
pirkimų įstatyme nustatytas 5 darbo dienas
tinkamai išnagrinėti gautą pretenziją.
Pretenzijų pateikimo senaties terminai yra
pakankami ir neturėtų būti sudarytos
galimybės jų pratęsti. Tačiau svarstytinas
tikslingumas pretenzijų (taip pat ir ieškinių)
pateikimo senaties terminus skaičiuoti ne nuo
perkančiosios organizacijos sprendimo
priėmimo ir pranešimo apie jį išsiuntimo, kaip
yra šiuo metu, o nuo suţinojimo apie
paţeidimą momento.
Apklausos dalyvių nuomone, ikiteisminės
ginčų nagrinėjimo institucijos, kuri būtų
nešališka, neįtakojama kitų valstybės
institucijų ar verslo subjektų, nevykdanti
viešųjų pirkimų kontrolės, įsteigimas
pasiteisintų, jeigu tam būtų sugaištama
maţiau laiko nei bylą nagrinėjant teisme.
Kitose Europos Sąjungos šalyse yra įsteigtos
ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčus
nagrinėjančios institucijos, tačiau tokiais
atvejais paprastai nėra privalomo pretenzijos
pateikimo perkančiajai organizacijai. Lietuvos
viešųjų pirkimų sistemos dalyviai jau
pripaţįsta ir palankiai vertina pretenzijos
pateikimo perkančiajai organizacijai institutą –
tai neretai padeda ištaisyti perkančiosios
organizacijos klaidingus sprendimus, be to,
leidţia greitai išnagrinėti ginčą su pačia
perkančiąja organizacija, kuri turi daugiausia
ţinių apie pirkimo objektą ir vykdomas
procedūras. Apklausos dalyviai nenorėtų
atsisakyti pretenzijų pateikimo
perkančiosioms organizacijoms net ir tuo
atveju, jeigu būtų įsteigta ikiteisminė
institucija. Tačiau priėmus sprendimą steigti
ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
institucija ir kartu paliekant pretenzijų
nagrinėjimą perkančiosiose organizacijose,
būtų pernelyg apsunkinamas ir galimai
uţvilkinamas ikiteisminis ginčų sprendimas.
Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad
Lietuvoje netikslinga steigti specialų viešųjų
pirkimų ginčus nagrinėjantį teismą. Nuo
2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso
kodekso pakeitimai bei 2011 m. balandţio
29 d. priimtas Teisėjų tarybos nutarimas
uţtikrina pakankamą paţangą siekiant
veiksmingesnio ir greitesnio teisminio viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo.
Nuomonę dėl specializuoto teismo steigimo
tikslingumo išsakė ir viešųjų pirkimų sistemos
dalyviai. Dalis jų paţymėjo, kad tai
išbalansuotų esamą Lietuvos teismų
sistemą – tektų atlikti radikalią reformą.
Paţymėta ir tai, kad viešųjų pirkimų sritis
pernelyg siaura, kad būtų steigiamas atskiras
teismas. Be to, įţvelgiama potenciali
problema – specializuotas teismas reikštų
gana nedidelį teisėjų korpusą, todėl daug
pirkimų vykdančioms perkančiosioms
organizacijoms arba daugelyje pirkimų
dalyvaujantiems tiekėjams tai gali reikšti vis
didėjančią tam tikro šališkumo riziką sulig
kiekvienu nauju ginču.
Išanalizavus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo
statistinius duomenis, paaiškėjo, kad vidutinė
bylų nagrinėjimo trukmė nuo 2010 m.
kovo 2 d. atsiradus galimybei taikyti rašytinį
procesą, trumpėjo: 2008 m. ji buvo 120 dienų;
2009 m. – 151 diena; 2010 m. – 109 dienos.
Vertinant statistinius duomenis, paaiškėjo kad
perkančiosios organizacijos pakankamai retai
naudojasi Civilinio proceso kodekse nustatyta
galimybe prašyti nuostolių atlyginimo
uţtikrinimo, kai tiekėjo prašymu, taikomos
laikinosios apsaugos priemonės ar
piktnaudţiaujama procesinėmis priemonėmis
(ţr. Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio
1 ir 3 dalis, 95 straipsnis). Pavyzdţiui, iš
tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. kovo
2 d. iki 2011 m. kovo 2 d.) nagrinėtų 311-os
bylų, 60-yje bylų buvo taikytos laikinosios
apsaugos priemonės, tačiau tik 6-iose bylose
perkančiosios organizacijos pasinaudojo
galimybe prašyti nuostolių atlyginimo
uţtikrinimo pagal Civilinio proceso kodekso
147 straipsnio 1 dalį.
Siekiant apsisaugoti nuo nepagrįstų tiekėjų
skundų, apklausoje dalyvavę viešųjų pirkimų
sistemos dalyviai siūlė didinti ţyminį mokestį.
Pavyzdţiui, viešųjų pirkimų bylose ţyminis
mokestis galėtų būti 3 % nuo pirkimo vertės,
bet ne daugiau kaip 50 000 Lt.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 28
Tiekėjas mano,
kad paţeisti jo
interesai
Teikiama pretenzija
Pareiškiamas ieškinys
Sprendimas
tiekėją tenkina
Sprendimas
tiekėjo netenkina
PO pretenziją išnagrinėja
per 5 d.
Sutartis nesudaroma 15 d.
nuo sprendimo išsiuntimo
Sprendimas
tiekėjo netenkina
Antros instancijos
teismas apeliacinį
skundą nagrinėja 45 d.
Pirmos instancijos teismas
(apygardos teismas) ieškinį
nagrinėja 60 d.
Ginčas
baigiasi
Sprendimas
tiekėją tenkina
Pailgėjo pretenzijų pateikimo terminai:
vietoje 5 d. nuo suţinojimo apie
sprendimą – 15 d. nuo sprendimo
išsiuntimo; 10 d. (5 d. – supaprastintiems
pirkimams) paskelbus apie sprendimą.
Terminai
tokie patys,
kaip ir
pretenzijų
pateikimo
terminai
Tiekėjas gali pareikšti
ieškinį dėl sutarties
pripaţinimo negaliojančia
per 6 mėn.
PO informuojama apie
prašymo ar ieškinio priėmimą
Sutrumpintas ieškinių nagrinėjimo terminas:
vietoje 60 d. nustatytas 45 d. terminas. Siekiant
greitesnių bylų nagrinėjimo numatyta galimybė
ginčus nagrinėti rašytine tvarka.
PO, gavusi
informaciją, nesudaro
sutarties, kol nėra
sprendimo dėl
laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo,
ieškinio priėmimo.
Ginčas
baigiasi
Ginčas
baigiasi
Sutartis
nesudaryta
Sutartis
sudaryta
Teikiamas prašymas ar
pareiškiamas ieškinys
Tolesni žingsniai
2011 m. IV ketvirtis– 2012 m. IV ketvirtis
Kreiptis į perkančiąsias organizacijas ir
paskatinti aktyviau naudotis Civilinio proceso
kodekse nustatytomis galimybėmis prašyti
nuostolių atlyginimo uţtikrinimo, kai taikomos
laikinosios apsaugos priemonės ar
piktnaudţiaujama procesinėmis priemonėmis.
Tai padėtų apsisaugoti nuo nepagrįstų tiekėjų
skundų.
Su Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitomis
suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti
gautus siūlymus pratęsti Viešųjų pirkimų
įstatyme nustatytą pretenzijų nagrinėjimo
terminą ir pretenzijų (taip pat ir ieškinių)
pateikimo senaties terminus skaičiuoti nuo
suţinojimo apie paţeidimą momento. Esant
tikslingumui, inicijuoti Viešųjų pirkimų įstatymo
pataisas.
Su Viešųjų pirkimų tarnyba ir Teisingumo
ministerija išnagrinėti gautus siūlymus didinti
ţyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose. Esant
tikslingumui, pasiūlyti atitinkamas Civilinio
proceso kodekso pataisas.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 29
XII. VERSLO APLINKOS
GERINIMAS
2009-2011 m. atlikti darbai
Siekiant sukurti palankias sąlygas verslui
dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ūkio
ministro sudaryta Saulėtekio komisijos
Viešųjų pirkimų tobulinimo darbo grupė.
2009 m. ši darbo grupė intensyviai nagrinėjo
viešuosiuose pirkimuose kylančias problemas
ir teikė pasiūlymus dėl šių problemų
sprendimo. Per metus Viešųjų pirkimų
tobulinimo darbo grupė 11-oje posėdţių
apsvarstė 59 pasiūlymus, iš kurių 29 buvo
pateikti svarstyti Vyriausybėje. Per 20
pasiūlymų, kuriems Vyriausybė pritarė, buvo
įgyvendinti.
Parengtais Valstybės ir tarnybos paslapčių
įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad
įmonės patikimumo paţymėjimai išduodami
ne vienam sandoriui, kaip yra šiuo metu, o
konkrečiam terminui, priklausomai nuo
informacijos slaptumo ţymos. Taip pat
nustatoma, kad pats tiekėjas galės kreiptis dėl
patikimumo paţymėjimo gavimo, nes šiuo
metu tik perkančioji organizacija tą gali daryti.
Skaidrumo didinimas Administracinės naštos
maţinimas
Palankesnių sąlygų verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sudarymas
Derybų metu galutiniai pasiūlymai pateikiami
vokuose
Atsisakyta prievolės skelbti apie pirkimus VŢ
Nereikalaujama gauti VPT sutikimą norint atmesti
visus pasiūlymus
Supaprastinama tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo
tvarka
Tiekėjas gali susipaţinti su
kitų dalyvių pasiūlymais
Pirkimo dokumentuose nurodoma subrangovų
keitimo tvarka
Pasiūlymuose nurodomi
subrangovai
Pirkimo dokumentuose nurodomos kainodaros
taisyklės
Taikant rekomendacinių
dokumentų nuostatas
formuojama geroji
praktika dėl prievolių
įvykdymo uţtikrinimo,
sąţiningų sutarties
sąlygų, tam tikrų pirkimų
vykdymo ir pan. Registrų centras išduoda
paţymą, patvirtinančią
jungtinius kompetentingų
institucijų duomenis
POKYČIAI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESE ATLIKTI SAULĖTEKIO KOMISIJOS INICIATYVA
Reikalaujama nedelsiant
vertinti pasiūlymus,
sudaryti sutartis
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 30
Situacijos vertinimas
Saulėtekio komisijos Viešųjų pirkimų
tobulinimo darbo grupės veikla ţenkliai
prisidėjo prie viešųjų pirkimų teisės ir
praktikos tobulinimo, todėl jos veikla turėtų
būti tęsiama.
Įsigaliojus Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos
ir saugumo srityje, įstatymui, smulkiam ir
vidutiniam verslui atsirado naujos galimybės
dalyvauti šiuose pirkimuose subkontraktų
pagrindu.
Tolesni žingsniai
2012 m. I ketvirtis
Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba, valstybės
įmone „Registrų centras“, Valstybine
mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba ir kitomis
suinteresuotomis institucijomis aptarti
galimybę neprašyti tiekėjų kvalifikaciją
patvirtinančių dokumentų tais atvejais, kai
tiekėjų kvalifikaciją patvirtinanti informacija
gali būti prieinama perkančiajai organizacijai.
Esant reikalui, parengti šių teisės aktų
projektus.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 31
XIII. SOCIALINĖ
INTEGRACIJA
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
POLITIKOJE
2009-2011 m. atlikti darbai
Siekiant prisidėti prie remtinų asmenų
integravimosi į darbo rinką sąlygų gerinimo
2009 m. organizuoti pasitarimai su socialinių
įmonių6 atstovais ir perţiūrėtos socialinėms
įmonėms lengvatas nustatančios Viešųjų
pirkimų įstatymo nuostatos:
↑ Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta
pareiga skelbti apie pirkimus iš
socialinių įmonių, skelbime ir pirkimo
dokumentuose nurodţius, kad
pirkimas rezervuotas socialinėms
įmonėms. Vykdydamos tokius
pirkimus perkančiosios organizacijos
pirkimo dokumentuose iš tiekėjų turi
pareikalauti pagrįsti atitinkamą įmonės
statusą;
↑ nustatytas aiškesnis pirkimų iš
socialinių įmonių privalomos dalies
apskaičiavimo būdas – numatyta
pareiga perkančiosioms
organizacijoms ne maţiau kaip 5 %
nuo visų jų vykdomų pirkimų vertės
skirti pirkimams iš socialinių įmonių
(reikalavimas nustatytas įvertinus
statistinius duomenis: 2008 m. buvo
registruota 120 socialinių įmonių, kurių
apyvarta siekė 220 mln. Lt, iš kurių
pardavimas sudarė 29 mln. Lt, kai
2008 m. klasikinio sektoriaus
perkančiųjų organizacijų supaprastinti
pirkimai sudarė 5,24 mlrd. Lt).
Siekiant įvertinti nustatyto reglamentavimo
poveikį 2010 m. suorganizuotas socialinių
įmonių ir suinteresuotų institucijų (ŪM, VPT,
STT, FNTT, KT, SADM, VRM, LDB, CPVA)
pasitarimas, kurio metu nuspręsta tobulinti
viešųjų pirkimų reglamentavimą ir stiprinti
pirkimų iš socialinių įmonių kontrolę.
Ūkio ministerijos prašymu 2011 m. Lietuvos
darbo birţa atliko socialinių įmonių
patikrinimą.
Gavus šio patikrinimo rezultatus, Ūkio
ministerijoje organizuotas socialines įmones
atstovaujančių asociacijų, verslo asociacijų ir
suinteresuotų institucijų (ŪM, VPT, CPVA,
SADM, LDB ir kitų) atstovų pasitarimas, kurio
metu aptarti viešųjų pirkimų iš socialinių
įmonių problematika ir sprendimų kryptys.
Situacijos vertinimas
2009 m. įtvirtinus Viešųjų pirkimų įstatymo
pakeitimus dėl pirkimų iš socialinių įmonių, šių
pirkimų vertė išaugo 3 kartus. Tačiau
suinteresuoti verslo atstovai pastebi, kad yra
piktnaudţiaujama socialinėms įmonėms
lengvatas nustatančiomis Viešųjų pirkimų
įstatymo nuostatomis ir taip iškraipoma
konkurencija.
6 Socialinės įmonės – neįgaliųjų socialinės įmonės, socialinės įmonės, įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 % nuteistųjų,
atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, arba įmonės, kurių dalyviai yra sveikatos prieţiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne maţiau kaip 50 % pacientų.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 32
Tolesni žingsniai
2012 m. I-II ketvirtis
Gavus ir apibendrinus pirkimų iš socialinių
įmonių metinius rezultatus, organizuoti
pasitarimą, dalyvaujant Seimo nariams ir
kitiems suinteresuotiems asmenims dėl
viešųjų pirkimų iš socialinių įmonių
problematikos ir galimų sprendimo krypčių.
IKI PAKEITIMŲ ĮSIGALIOJIMO PO PAKEITIMŲ ĮSIGALIOJIMO
Privalomi pirkimai iš socialinių įmonių –
≥ 10 % visų biudţeto asignavimų,
numatytų prekėms, paslaugoms pirkti
ir materialiajam turtui įsigyti
PIRKIMŲ IŠ SOCIALINIŲ ĮMONIŲ REGLAMENTAVIMAS
Privalomi pirkimai iš socialinių įmonių – ≥ 5 %
visų supaprastintų viešųjų
pirkimų vertės
Pirkimus galima vykdyti:
Neskelbiant apie pirkimą
Skelbiant apie pirkimus ir nurodţius, kad pirkimas
rezervuotas socialinėms įmonėms
Pirkimus galima vykdyti:
Tik skelbiant apie pirkimus ir nurodţius, kad
pirkimas rezervuotas socialinėms įmonėms
Iš tiekėjų reikalaujama pagrįsti atitinkamą
įmonės statusą
VPĮ nenustato pareigos iš tiekėjų prašyti atitinkamą
įmonės statusą pagrindţiančių dokumentų
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 33
XIV. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
SĄSAJA SU KITŲ
SRIČIŲ
INICIATYVOMIS7
2009-2011 m. atlikti darbai
Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu
Nr. 1133 Vyriausybei pavaldţios įstaigos
įpareigotos uţtikrinti, kad atliekant prekių,
paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus,
kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai,
būtų taikomi šie kriterijai ne maţiau kaip 20
tokių pirkimų – 2010 metais ir ne maţiau kaip
25 – 2011 metais. Kitoms perkančiosioms
organizacijoms rekomenduojama atsiţvelgti į
šį reikalavimą.
Siekiant padėti perkančiosioms
organizacijoms taikyti socialinės apsaugos
reikalavimus vykdant viešuosius pirkimus,
parengtos ir Viešųjų pirkimų tarnybos
direktoriaus 2010 m. birţelio 30 d. įsakymu
Nr. 1S-95 patvirtintos Socialinės apsaugos
reikalavimų taikymo viešuosiuose pirkimuose
rekomendacijos.
Perkančiosioms organizacijoms Viešųjų
pirkimų įstatyme nustatyta pareiga perkant
prekes, paslaugas ir darbus, pirkimo
dokumentuose nustatyti energijos vartojimo
efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus
ir (ar) kriterijus Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.
Patvirtintas Energijos vartojimo efektyvumo ir
aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų
įsigyjant kelių transporto priemones,
nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma
taikyti, tvarkos aprašas ir Produktų, kurių
viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos
apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos
apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos
kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos
turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar
darbus, taikymo tvarkos aprašas.
Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad
mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų pirkimų
tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė
nustatė šių paslaugų pirkimų tvarką.
Siekiant skatinti inovacijas vykdant viešuosius
pirkimus, inicijuotas inovatyvių (išskyrus
ikiprekybinius) viešųjų pirkimų rinkos tyrimo
atlikimas.
Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl
2012–2015 m. laikotarpio ţaliųjų viešųjų
pirkimų, kuriems taikytini aplinkos apsaugos
kriterijai, rodiklių nustatymo.
7 Viešieji pirkimai yra vienas iš instrumentų, galinčių prisidėti prie 2020 m. Europos paţangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijos prioritetų – paţangaus augimo (ţiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymo), tvaraus augimo (taupiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimo), integracinio augimo (didelio uţimtumo ūkio, kuriame uţtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimo) – siekimo (EK 2010-03-03 komunikatas KOM(2010) 2020 galutinis).
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 34
Ţalieji pirkimai – viešieji pirkimai, kai
perkančioji organizacija įrašo nustatytus
aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo
dokumentus, pasirinkdama prekes,
paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą
ir kokybę, bet ir daromą maţesnį poveikį
aplinkai vienoje, keliose ar visose
produkto ciklo fazėse, taip skatindama
kurti kuo daugiau aplinkai palankių
produktų.
Situacijos vertinimas
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos sudaro
galimybes vykdyti inovatyvius viešuosius
pirkimus. Pavyzdţiui, iš anksto paskelbusi
techninių specifikacijų projektus ar pasirinkusi
konkurencinio dialogo pirkimo būdą,
perkančioji organizacija dar iki pradėdama
pirkimą ar pradiniame pirkimo etape gali
konsultuotis su tiekėjais dėl šiuolaikiškiausių
projekto įgyvendinimo sprendinių. Inovatyvių
pasiūlymų perkančioji organizacija galėtų
sulaukti techninėje specifikacijoje apibūdinusi
norimą rezultatą arba nurodţiusi pirkimo
objekto funkcinius reikalavimus, leidusi teikti
alternatyvius pasiūlymus, taikydama
ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijų
ir pan. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje
nepakankamai vykdoma inovatyvių viešųjų
pirkimų dėl perkančiųjų organizacijų
kompetencijos stokos.
Tolesni žingsniai
2011 m. IV ketvirtis
Priimti Vyriausybės nutarimą dėl 2012–
2015 m. laikotarpio ţaliųjų viešųjų pirkimų,
kuriems taikytini aplinkos apsaugos kriterijai,
rodiklių nustatymo (atsakinga Aplinkos
ministerija).
2012 m. II ketvirtis
Parengti rekomendacijas, kaip vykdyti
inovatyvius ir ikiprekybinius viešuosius
pirkimus (atsakinga – Viešųjų pirkimų
tarnyba).
Viešieji pirkimai, kuriems taikomi
socialinės apsaugos reikalavimai, ir
viešieji pirkimai iš socialinių įmonių.
Inovatyvūs viešieji pirkimai –
viešieji pirkimai, kai
perkančioji organizacija,
pirkdama produktus, į viešojo
pirkimo sąlygas įtraukia
kriterijus, skatinančius
tiekėjus kurti ir pasiūlyti
inovatyvių produktų.
Aplinkos
apsauga
Inovacijos
Socialinė
atsakomybė
VIEŠIEJI PIRKIMAI
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 35
XV. VEIKSMINGA
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
KONTROLĖS
SISTEMA
2009-2011 m. atlikti darbai
Uţ viešųjų pirkimų prieţiūrą Lietuvoje
atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba. Nuo
2010 m. sausio 1 d. šiai institucijai tapus
pavaldţiai Ūkio ministerijai buvo siekiama
sustiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos
atliekamas viešųjų pirkimų paţeidimų
prevencijos ir kontrolės funkcijas. 2010 m.
Viešųjų pirkimų tarnyboje įsteigtas Rizikos
valdymo ir analizės skyrius, kuris vertina
pirkimus atsiţvelgdamas į tam tikrus rizikos
veiksnius (perkančiosios organizacijos,
pirkimo proceso, rinkos, tiekėjo rizikingumą ir
pan.). 2010 m. parengtais Viešųjų pirkimų
įstatymo pakeitimais išplėsta Viešųjų pirkimų
tarnybos kompetencija: nustatyta funkcija
kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos
laikosi viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų,
įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų
ar darbų, bei uţtikrina tinkamą pirkimų
planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą.
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės
sistemos duomenų pagrindu sukurta profilių
sistema (www.cvpp.lt/profiliai), atspindinti
šalies perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų
viešųjų pirkimų veiklą.
Parengtas rekomendacijų dėl viešųjų pirkimų
vidaus kontrolės sistemos tobulinimo
projektas.
Situacijos vertinimas
Kasmet Lietuvoje atliekama apie
11 tūkstančių pirkimų. Turėdama ribotus
ţmogiškuosius išteklius Viešųjų pirkimų
tarnyba gali patikrinti tik nedidelę dalį pirkimų.
Todėl būtina sukurti perkančiųjų organizacijų
savikontrolės priemones ir išplėsti Viešųjų
pirkimų tarnybos galias.
Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų
viešųjų pirkimų prieţiūrą taip pat atlieka
paramos projektus įgyvendinančios
institucijos, viešųjų finansų panaudojimo
teisėtumą vertina įstaigų vidaus auditas,
Valstybės kontrolė. Tačiau tokia fragmentiška
kontrolės sistema yra nepakankama siekiant
sumaţinti korupcijos apraiškas viešuosiuose
pirkimuose.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 36
Tolesni žingsniai
2011 m. IV ketvirtis-2012 m. II ketvirtis
Parengti rekomendacijas (atsakinga –
Viešųjų pirkimų tarnyba):
↑ dėl viešųjų pirkimų vidaus kontrolės
sistemos tobulinimo;
↑ dėl viešųjų pirkimų išorės audito
atlikimo.
2012 m. II ketvirtis
CVP IS pagrindu sukurti rizikos valdymo ir
kontrolės sistemą, gebančią nustatyti
paţeidimų riziką keliančius veiksnius. Siekti,
kad elektroninė rizikos valdymo sistema būtų
svarbiausia priemonė vykdant viešųjų
pirkimų kontrolę (atsakinga – Viešųjų pirkimų
tarnyba).
KURIAMA KOORDINUOTA IR SISTEMINĖ, VISĄ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ CIKLĄ APIMANTI KONTROLĖS SISTEMA, KURIOS PAGRINDAS – ELEKTRONINĖ RIZIKOS VALDYMO SISTEMA
Vidaus auditas,
įstaigų, įmonių vidaus
kontrolės tarnybos ir kt.
Viešųjų pirkimų tarnyba
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCESO KONTROLĖ
ES paramos projektus
įgyvendinančios
institucijos
Valstybės kontrolė, kitos
kontrolės institucijos
Kontroliuoja, kaip atliekant
pirkimo procedūras
laikomasi Viešųjų pirkimų
įstatymo ir kt. susijusių
teisės aktų reikalavimų,
vykdo šių teisės aktų
paţeidimų prevenciją
Įtarus viešųjų pirkimų
tvarkos paţeidimų,
informuojama VPT
Priţiūri, ar teisėtai ir
efektyviai valdomi ir
naudojami valstybės
finansai ir kitas turtas ir
kaip vykdomas valstybės
biudţetas ir kt.
Visa viešųjų finansų panaudojimo kontrolė yra fragmentiška
Vertina, ar įstaiga savo
veikloje laikosi teisės
aktų reikalavimų, ar
ekonomiškai, efektyviai ir
rezultatyviai naudoja
turtą, ES, kitų šalių bei
fondų lėšas ir t. t.
Atlikdama ES projektų
vykdymo paţeidimų
tyrimą vertina, ar
nepaţeistos viešųjų
pirkimų teisės nuostatos
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 37
XVI. STAMBIAUSIŲ
8
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
VYKDYMAS
2011 m. atlikti darbai
Vykdant viešuosius pirkimus ir vertinant jų
riziką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas
stambiausių viešųjų pirkimų vykdymui.
Ministro Pirmininko iniciatyva Ūkio ministerija
2011 m. kovo mėn. apklausė Vyriausybei
pavaldţias įstaigas apie 2011 m.
planuojamus vykdyti stambiausius viešuosius
pirkimus.
Įvertinus šios apklausos rezultatus sudarytas
stambiausių viešųjų pirkimų sąrašas.
Ūkio ministerija 2011 m. rugsėjo mėn.
apklausė Vyriausybei pavaldţias įstaigas
apie stambiausių viešųjų pirkimų vykdymo
rezultatus.
Situacijos vertinimas
2011 m. stambiausių viešųjų pirkimų
numatoma vertė be PVM buvo beveik
1,5 mlrd. Lt. Iki 2011 m. rugsėjo 15 d. įvykdyti
24 stambiausi viešieji pirkimai iš 93. Šiems
pirkimams vykdyti išleista 9,25 % maţiau
lėšų nei planuota, t. y. dėl atviro ir
konkurencingo viešųjų pirkimų proceso
sutaupyta daugiau nei 33 mln. Lt.
Tolesni žingsniai
2011 m. IV ketvirtis
Apklausti Vyriausybei pavaldţias įstaigas
apie 2012 m. planuojamus vykdyti
stambiausius viešuosius pirkimus.
2012 m. I ketvirtis
Pateikti gautus ir susistemintus rezultatus
Viešųjų pirkimų tarnybai, kad ji, naudodamasi
Rizikos vertinimo sistema, nustatytų, kurie iš
planuojamų vykdyti pirkimų gali būti rizikingi.
Rizikingiausių stambiausių viešųjų pirkimų
sąrašą pateikti Vyriausybei.
Aptarti su suinteresuotomis institucijomis
kompetencijos centro kūrimo galimybę ir
pateikti Vyriausybei siūlymus dėl šio centro
steigimo ir numatomų funkcijų vykdymo.
2012 m. II ketvirtis
Jei bus priimtas sprendimas steigti
Kompetencijos centrą, jam perduoti vykdyti
rizikingiausių stambiausių viešųjų pirkimų
sąrašą, dėl kurio sprendimą priima
Vyriausybė.
2013 m. I ketvirtis
Atlikti 2012 m. vykdytų stambiausių viešųjų
pirkimų analizę, įskaitant kompetencijos
centro vykdytus rizikingiausius stambiausius
viešuosius pirkimus ir gautus rezultatus
palyginti su perkančiųjų organizacijų
vykdytais panašiais stambiausiais viešaisiais
pirkimais.
8 Pirkimai, kai numatoma perkamų darbų vertė didesnė arba lygi 10 mln. Lt, o numatoma prekių ir paslaugų vertė – didesnė arba
lygi 4 mln. Lt.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 38
XVII. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
VYKDYMO
EFEKTYVUMAS
Viešiesiems pirkimams skiriamos lėšos turi būti naudojamos skaidriai, efektyviai ir racionaliai. Vienas iš
būdų tai įvertinti yra apskaičiuoti lėšos, kurios buvo sutaupytos dėl atvirų ir konkurencingų viešųjų
pirkimų.
2010-2011 m. atlikti darbai
Atsiţvelgiant į tai, kad nėra patvirtintos
vieningos metodikos, kaip būtų galima
apskaičiuoti lėšų sutaupymą atliekant
viešuosius pirkimus, lėšų sutaupymas buvo
skaičiuojamas taikant įvairius metodus: pagal
vidutinės viešojo pirkimo vertės pokytį, viešųjų
pirkimų išskaidrėjimą (elektroniniai viešieji
pirkimai ir viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo
sumaţėjimas), viešųjų pirkimų apimtis,
lyginant su šalies BVP ir lyginant planuojamų
pirkimų apimtis su sudarytų sutarčių
apimtimis.
Ūkio ministerija 2011 m. atliko analizę apie
2011 m. Vyriausybei pavaldţių įstaigų
stambiausių viešųjų pirkimų vykdymą.
Nustatyta, kad iki 2011 m. rugsėjo 15 d.
įvykdţius 24 iš 93 planuotų stambiausių
viešųjų pirkimų išleista 9,25 % maţiau lėšų
nei planuota.
Situacijos vertinimas
Taikant vidutinį viešojo pirkimo vertės pokyčio
metodą, 2010 m. lyginant su 2008 m.
sutaupytos lėšos per viešuosius pirkimus
galėtų sudaryti daugiau nei 1 mlrd. Lt.
Dėl viešųjų pirkimų išskaidrėjimo (elektroninių
viešųjų pirkimų plėtros ir viešųjų pirkimų iš
vieno tiekėjo sumaţėjimo) 2010 m. galėjo būti
sutaupyta apie 1,5 mlrd. Lt, nes remiantis ES
mokslininkų studijomis per elektroninius
viešuosius pirkimus sutaupoma 10–15 %
viešųjų pirkimų vertės. Taigi, 2010 m. lėšų
sutaupymai dėl elektroninių viešųjų pirkimų
galėjo siekti nuo 600 mln. Lt iki 900 mln. Lt.
Taip pat paskaičiuota, kad viešųjų pirkimų,
kuriuose dalyvavo vienas tiekėjas, skaičiaus
santykis su visų viešųjų pirkimų skaičiumi
2008–2010 m. laikotarpiu sumaţėjo 9,6 %.
Dėl pirkimų, kuriuose dalyvavo ne vienas
tiekėjas, skaičiaus padidėjimo, galėjo būti
sutaupyta beveik 900 mln. Lt.
Sutaupytas lėšas per viešuosius pirkimus
skaičiuojant pagal viešųjų pirkimų apimtis, jas
lyginant su šalies BVP, šios lėšos galėtų
sudaryti beveik 3 mlrd. Lt.
Lėšų sutaupymą per viešuosius pirkimus
galima skaičiuoti, lyginant planuojamų pirkimų
apimtis su sudarytų sutarčių apimtimis.
Paskaičiuota, kad skirtumas tarp planuojamų
ir faktinių viešųjų pirkimų išlaidų sudaro
vidutiniškai 35 %. Taigi, skaičiuojant pagal šį
metodą, 2010 m. sutaupytos lėšos per
viešuosius pirkimus galėtų sudaryti daugiau
nei 3 mlrd. Lt.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 39
Europos Komisija 2011 m. birţelio mėn.
pateikė duomenis, kad Europos Sąjungoje dėl
atvirų ir konkurencingų viešųjų pirkimų
sutaupyta apie 4 % lėšų
(http://ec.europa.eu/internal_market/publicpro
curement/news/index_en.htm).
Tolesni žingsniai
2012 m. I-II ketvirtis
Atlikti 2011 m. vykdytų viešųjų pirkimų
efektyvumo analizę, apie gautus rezultatus
informuoti Vyriausybę ir viešųjų pirkimų
bendruomenę.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 40
XVIII.
KITŲ INSTITUCIJŲ
IR VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ PROCESO
DALYVIŲ
KELIAMOS
PROBLEMOS IR
SIŪLOMI
SPRENDIMAI
Geroji viešųjų pirkimų praktika
FM siūlymas ŪM komentaras
VPT tinklapyje būtina skelbti ir pastoviai
naujinti daţniausiai uţduodamų klausimų ir
atsakymų sąrašą. Tai padėtų sumaţinti
skambučių srautą ir operatyviau rasti
reikalingą informaciją.
VPT tinklapyje, skyrelyje „Klausimai“,
skelbiami ir nuolat atnaujinami atsakymai į
daţniausiai uţduodamus klausimus. Siekiant
sumaţinti skambučių srautą planuojama
įsteigti konsultavimo skambučių centrą, kuris
uţtikrintų didesnius prisiskambinimo į Viešųjų
pirkimų tarnybą rodiklius.
Skelbiant informaciją apie nustatytus
paţeidimus turėtų būti pateikiama ir
informacija apie tai, ką reikėjo daryti, kad tokio
paţeidimo būtų išvengta.
Svarstysime galimybę susisteminti daţniausiai
pasitaikančias klaidas ir parengti atmintinę,
kuri padėtų išvengti tokių klaidų. Taip pat,
siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms
vykdyti pirkimus nepaţeidţiant viešųjų pirkimų
tvarkos, rengiami rekomendaciniai
dokumentai. Daugiau apie tai skaitykite
skirsnyje „Geroji viešųjų pirkimų praktika“.
Siūlytume optimizuoti informacijos, susijusios
su viešaisiais pirkimais skelbimą – visus
privalomus skelbimus skelbti tik vieną kartą ir
vienoje vietoje, t.y. CVP IS sistemoje,
atsisakant papildomo skelbimo institucijų
tinklapiuose.
Siekiant taupyti perkančiųjų organizacijų
lėšas, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatų pakeitimai, kuriais numatyta nuo
2012 m. sausio 1 d. viešųjų pirkimų skelbimų
nebeskelbti „Valstybės ţinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 41
Yra suinteresuotų asmenų nuomonių, kad
viešųjų pirkimų dokumentai turi būti skelbiami
perkančiųjų organizacijų tinklapiuose.
Manytume, kad būtų tikslinga organizuoti
diskusijas kuriose dalyvautų daugiausiai
pirkimų vykdančios perkančiosios
organizacijos, VPT, tiekėjų atstovai. Tai
padėtų tobulinti pirkimo procesą bei jo teisinį
reglamentavimą, identifikuoti ir viešinti gerąją
praktiką pirkimų srityje.
Su pasiūlymu sutinkame. Daugiau apie tai
skaitykite skirsnyje „Geroji viešųjų pirkimų
praktika“.
Paţymėtina, kad kol kas Ūkio ministerija ir
Vyriausybė neįvertino kai kurių galimų viešųjų
pirkimų reglamentavimo aspektų:
↑ Banko ar draudimo įmonės garantijos
ar laidavimo reikalavimas vietoje
kvalifikacinių reikalavimų (kai kurių
galėtų būti atsisakoma apskritai);
↑ Draudimas pirkimo objektą apibrėţti
per kitus nei naudojimo/funkcinius
parametrus (kad nebūtų nepagrįstai
eliminuojama dalis techninių
sprendimų);
↑ Visų sutarčių viešinimas, pakeičiant
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas
taip, kad sutinkantis dalyvauti viešojo
sektoriaus pirkimų konkurse, privatus
sektorius tuo pačiu sutinka, kad jo
pasiūlymo esminės sąlygos taip pat
būtų viešos;
↑ Standartai ir kriterijai kada vykdomas
viešas pirkimas (o ne, pvz., samdomi
darbuotojai ar pan.), kai vykdomas
viešas pirkimas – kokiam objektui –
paslaugai, daiktui, nuomai, etc.
↑ VPT turėtų kiek įmanoma daugiau
viešinti palyginamuosius pirkimo
duomenis iš skirtingų institucijų.
Sutinkame, kad banko ar draudimo įmonės
garantija ar laidavimas gali garantuoti
nuostolių atlyginimą perkančiajai organizacijai,
jeigu pirkimo sutartis nebūtų įvykdyta, tačiau
tai ne visada uţtikrina tinkamą pirkimo
sutarties įvykdymą. Todėl kiekvienu konkrečiu
pirkimo atveju turėtų būti vertinama, kokie
minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai turi būti
keliami tiekėjams ir ar būtina reikalauti
laidavimo ar garantijos siekiant uţtikrinti
sutarties įvykdymą. Manome, kad šis
klausimas galėtų būti aptartas
rekomendacinėse pirkimų sąlygose, kurios
bus rengiamos specifiniams segmentams.
Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje aptarti
techninės specifikacijos rengimo būdai
numatyti ir ES direktyvose. Draudimas taikyti
kurį nors būdą prieštarautų ES direktyvų
nuostatoms. Taip pat manome, kad techninės
specifikacijos rengimo būdo pasirinkimas
turėtų priklausyti nuo pirkimo specifikos. Todėl
siūlome keliamą klausimą spręsti rengiant
rekomendacines pirkimų sąlygas.
Visų pirkimo sutarčių viešinimas svarstomas.
Apie tai skaitykite skirsnyje „Viešųjų pirkimų
proceso išskaidrinimas“.
Pritariame, kad rekomendacijos perkančiajai
organizacijai, kaip vykdant pirkimus
racionaliau naudoti lėšas, būtų naudingos.
Pasiūlymo įgyvendinimo galimybės bus
svarstomos.
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės
sistemos duomenų pagrindu sukurta profilių
sistema (www.cvpp.lt/profiliai), atspindinti
šalies perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 42
viešųjų pirkimų veiklą. Apie tai skaitykite
skirsnyje „Veiksminga viešųjų pirkimų
kontrolės sistema“. Galimybės skelbti
palyginamuosius pirkimų duomenis bus
svarstomos.
VRM siūlymas ŪM komentaras
Nustatyti grieţtus minimalius reikalavimus
rangovų kvalifikacijai (techniniams ir
profesiniams pajėgumams), taip sumaţinant
riziką, kad viešuosius pirkimus laimės pirkimo
sutarčiai įvykdyti reikalingų pajėgumų
neturintis, visų ar didţiajai daliai pirkimo
sutarties dalių vykdymui subrangovus
pasitelkiantis rangovas.
Įstatymas įtvirtina perkančiosios organizacijos
pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra
kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti
pirkimo sąlygas ir pareikalauti iš jo
dokumentų, patvirtinančių organizacinį,
finansinį bei techninį pajėgumą (32 straipsnio
1 dalis). Įstatyme nurodytas baigtinis sąrašas
kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos perkančioji
organizacija gali nustatyti pirkimo
dokumentuose (33 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šis
kvalifikacinių reikalavimų sąrašas suderintas
su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų
2004/18/EB (45 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir
2004/17/EB (54 straipsnio 4 dalis)
nuostatomis, o jo praplėtimas prieštarautų
Europos Teisingumo Teismo sprendimams
(ţr. sujungtos bylos C-226/04 ir C-228/04 La
Cascina & Zilch 21, 22 dalys).
Pagal Įstatymą, prireikus konkretaus pirkimo
atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų
pajėgumais, neatsiţvelgdamas į tai, kokio
teisinio pobūdţio būtų jo ryšiai su jais (32
straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju tiekėjas privalo
įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant
sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Jeigu
tiekėjas ketina pasitelkti subrangovus, tai jis
privalo pasiūlyme nurodyti jų pavadinimus ir
keitimo tvarką, tačiau subrangovų nurodymas
nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl
numatomos sudaryti pirkimo sutarties
įvykdymo (ţr. Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies
11 punktą ir 24 straipsnio 5 dalį).
Ūkio ministerijos nuomone, esamas Įstatymo
reguliavimas uţtikrina pakankamai grieţtą
tiekėjų kvalifikacijos bei pajėgumų patikrinimo
tvarką ir subrangovų pasitelkimo galimybes.
Tačiau Jūsų pateiktas pasiūlymas bus
papildomomai išnagrinėtas, rengiant Įstatymo
pakeitimus.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 43
Detalizuoti ekonomiškai naudingiausio
pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jų parametrų
nustatymo, ekspertinio vertinimo metodikas.
Pagal Įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, perkančioji
organizacija pasiūlymus gali vertinti
remdamasi šiais kriterijais: maţiausios kainos
arba ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo,
kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu,
pateikusiu perkančiajai organizacijai
naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos
nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo
objektu, – paprastai kokybės, kainos,
techninių privalumų, estetinių ir funkcinių
charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų,
eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo,
garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos,
pristatymo datos, pristatymo laiko arba
uţbaigimo laiko. Viešųjų pirkimų tarnyba yra
parengusi Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo
ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ar
maţiausios kainos vertinimo kriterijumi
rekomendacijas, patvirtintas Viešųjų pirkimų
tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d.
įsakymu Nr. 1S-53 (Ţin., 2006, Nr. 113-4329;
2008, Nr. 150-6150), kurios turėtų padėti
perkančiosioms organizacijoms parengti
pirkimų dokumentuose nustatomus pasiūlymų
vertinimo kriterijus ir pasiūlymų vertinimo
tvarkos aprašą. Šiose rekomendacijos
aprašytas ir ekspertinio vertinimo metodikos
taikymas.
Lietuvos statybininkų asociacijos siūlymas ŪM komentaras
Viešųjų pirkimų įstatymą keisti kaip galima
rečiau, kad praktikoje paaiškėtų šio įstatymo
tikslintinos nuostatos, nusistovėtų taikymo bei
teisminė viešųjų pirkimų ginčų sprendimo
praktika.
Sutinkame, kad daţnas Viešųjų pirkimų
įstatymo nuostatų keitimas sukelia papildomų
problemų viešųjų pirkimų proceso dalyviams,
tačiau viešųjų pirkimų procesas yra dinaminis
ir reikalauja teisinio reguliavimo tobulinimo,
siekiant išvengti praktikoje kylančių problemų.
Be to, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo
įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų keitimo
yra konsultuojamasi su visuomene ir
asocijuotomis verslo struktūromis teisės akto
projektą pateikiant viešam svarstymui
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų
informacinės sistemos Projektų registravimo
posistemėje.
Sumaţinti pasiūlymo galiojimo uţtikrinimą nuo
rekomenduojamų 10 % nuo sutarties vertės iki
5 % sutarties vertės.
Uţ pirkimo sutarties tinkamą įvykdymą yra
atsakinga pati perkančioji organizacija. Todėl
Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje
jai nustatyta pareiga reikalauti, kad pirkimo
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 44
sutarties įvykdymas būtų uţtikrinamas Civilinio
kodekso nustatytais prievolių įvykdymo
uţtikrinimo būdais. Uţtikrinimo būdą ir jo dydį
perkančioji organizacija nustato
atsiţvelgdama į pirkimo sutarties kainą, turimų
atlikti darbų ar paslaugų trukmę ir
sudėtingumą bei kitas su sutarties vykdymu
susijusias aplinkybes. Taigi, manome, kad
būtų netikslinga rekomenduoti perkančiosioms
organizacijoms pirkimo sutarties įvykdymo
uţtikrinimo dydį visais atvejais nustatyti 5 %
nuo bendros pirkimo sutarties kainos.
Pageidautina, kad būtų paruoštos darbų
viešųjų pirkimų konkursų sąlygų
rekomendacijos ir/arba standartiniai
dokumentai. Tai galėtų būti atskiros sąlygos
pagal darbų segmentus.
Pritariame Jūsų siūlymui, kad reikalinga
parengti darbų viešųjų pirkimų konkursų
sąlygų rekomendacijas ir/arba standartinius
dokumentus. Pasiūlymo įgyvendinimo
galimybės bus svarstomos.
Atsiţvelgiant į gerąją Danijos „Skaitmeninės
statybos“ projekto praktinį pritaikymą, sukurti
Lietuvoje bandomąjį skaitmeninės statybos
projektą.
Šis klausimas buvo aptartas 2011 m. Ūkio
ministerijoje vykusiame pasitarime su
suinteresuotų institucijų ir Lietuvos
statybininkų asociacijos atstovais. Po
pasitarimo kreiptasi į Aplinkos ministeriją su
prašymu pateikti nuomonę dėl tikslingumo
Lietuvoje įdiegti nacionalinį statybos
klasifikatorių, taikant ISO 12006-2, 3
standartą, ir įvertinimą, ar statinio informacinio
modelio taikymas viešojo sektoriaus
vykdomiems viešųjų darbų pirkimams sukurtų
pridėtinę vertę ir naudą. Sprendimai dėl
bandomojo skaitmeninės statybos projekto
įgyvendinimo bus priimti įvertinus gautą
atsakymą iš Aplinkos ministerijos.
UAB „Cowi Lietuva“ siūlymas ŪM komentaras
Viešųjų pirkimų sutartyse neribojama
vykdytojo atsakomybė, o tai uţkerta kelią
viešuosiuose pirkimuose dalyvauti daugeliui
didelių tarptautinių bendrovių.
Pritariame, kad neribota tiekėjo atsakomybė
viešųjų pirkimų sutartyse maţina
konkurenciją, nes tarptautinės bendrovės
nelinkusios dalyvauti viešuosiuose
pirkimuose, jei jų atsakomybė nėra apibrėţta
konkrečia pinigų suma. Pasiūlymo
įgyvendinimo galimybės bus svarstomos.
Viešuosius pirkimus kontroliuojančios
institucijos pagrindinį dėmesį teikia į įstatymų
laikymąsi. Reikalingas platesnis visuminis
viešųjų pirkimų efektyvumo vertinimas dėl
konkurencijos skatinimo, geriausios praktikos
naudojimo, geriausių tiekėjų pritraukimo ir t.t.
Pritariame pasiūlymui, kad reikalinga
visuminis viešųjų pirkimų efektyvumo
vertinimas. Kreipsimės į viešuosius pirkimus
kontroliuojančias institucijas su prašymu
didesnį dėmesį skirti gerosios viešųjų pirkimų
praktikos įvardijimui ir sklaidai.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 45
UAB „Webmedia“ siūlymas ŪM komentaras
Tiekėjai turi įrodyti, kad atitinka pirkimo
dokumentuose reikalaujamus minimalius
kvalifikacinius reikalavimus, pateikdami daug
valstybinių institucijų išduodamų paţymų.
Siūlome, kad perkančioji organizacija, jei ji yra
valstybės institucija, pati susirinktų informaciją
iš kitų institucijų arba valstybinės institucijos
galėtų išduoti reikalaujamas paţymas
elektroniniu būdu.
Siūlymą perkančiajai organizacijai, jei ji yra
valstybės institucija, pačiai susirinkti
informaciją iš kitų institucijų svarstysime. Apie
tai skaitykite skirsnyje „Verslo aplinkos
gerinimas“.
Paţymą apie jungtinius kompetentingų
institucijų tvarkomus duomenis išduoda
Valstybės įmonė „Registrų centras“. Paţymos,
patvirtinančios jungtinius kompetentingų
institucijų tvarkomus duomenis apie viešųjų
pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją,
išdavimo taisyklėse nustatyta, kad viešųjų
pirkimų procedūroje dalyvaujantis tiekėjas
prašymą išduoti paţymą gali pateikti
asmeniškai, atsiųsti paštu arba elektroninėmis
priemonėmis, jeigu uţtikrinta teksto apsauga ir
galima identifikuoti tiekėjo parašą. Taisyklėse
taip pat nustatyta, kad jeigu prašymas išduoti
paţymą pateikiamas CVP IS priemonėmis,
paţymos duomenys, taip pat duomenys apie
prašymo ir paţymos būklę pateikiami tiekėjui
CVP IS priemonėmis.
Būtų gerai, jei būtų parengtos rekomendacijos
pasiūlymų vertinimo kriterijų sudarymui atskirų
rūšių tipiniams pirkimams. Jei naudojamas
ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimo kriterijus, tuomet kriterijus būtų
galima rinktis iš paruošto sąrašo. Tai įvestų
daugiau aiškumo kaip tiekėjams pateikti savo
pasiūlymo privalumus.
Ūkio ministerija kreipėsi į asocijuotas verslo
struktūras su prašymu įvardinti sritis, kuriose
reikėtų parengti naujas ir/arba atnaujinti jau
parengtas rekomendacijas ar standartinius
pirkimo dokumentus. Jūsų pateiktą pasiūlymą
stengsimės įgyvendinti, inicijuodami naujų
arba atnaujintų rekomendacijų ar standartinių
pirkimo dokumentų rengimą.
Viešųjų pirkimų proceso išskaidrinimas
FM siūlymas ŪM komentaras
Siekiant uţtikrinti pirkimų skaidrumą būtina
tobulinti viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl
rezervuotos teisės dalyvauti pirkimuose,
kadangi pastebėta tendencija, kad tokiu būdu
įsigytas paslaugas teikia ne tų socialinių
įmonių darbuotojai.
Keliama problema aptarta skirsnyje „Socialinė
integracija viešųjų pirkimų politikoje“.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 46
Taip pat paţymėtina, kad būtinas detalesnis
reglamentavimas ir geresnis monitoringas
uţtikrinant viešumą viešuosiuose pirkimuose
(kaip tai numatyta Įstatyme ir reikalavimuose
institucijų interneto svetainėms), taip pat kiek
šis viešinimas yra patogus ir prieinamas.
CVP IS funkcionalumo tobulinimas, siekiant
naudojimosi patogumo, numatomas ir aptartas
skirsnyje „Elektroniniai pirkimai“.
Viešųjų pirkimų centralizavimas
TM siūlymas ŪM komentaras
Pritartina Ūkio ministerijos pateiktai nuomonei
dėl pirkimų centralizavimo ir būtinybės didinti
metodinės pagalbos teikimą perkančiosioms
organizacijoms. Paţymėtina, kad nemaţa
dalis perkančiųjų organizacijų turi labai ribotus
ţmogiškuosius išteklius, ypatingai kuomet
vykdomi specifinių sričių viešieji pirkimai.
Todėl pavyzdinių, tipinių pirkimo dokumentų,
apimančių kiek įmanoma daugiau sričių ir
pirkimo objektų bei jų segmentų, parengimas
bei pateikimas perkančiosioms organizacijos,
taip pat CPO valdomo elektroninio katalogo
asortimento praplėtimas, įtraukiant kiek
įmanoma daugiau tipinių prekių ir paslaugų
daţnai įsigyjamų rinkoje (pavyzdţiui, valymo,
administravimo, apsaugos paslaugos,
aviabilietai ir kelionių aptarnavimas, IT srities
prekių ir paslaugų platesnis asortimentas,
audito paslaugos, įvairių ryšio priemonių
(fiksuotas ryšis, laidinis ir belaidis Interneto
ryšis) paslaugos, įvairios prekės, kurias
galima standartizuoti: baldai, įvairi technika, ir
daugybė kitų prekių bei paslaugų).
Siūlomi sprendimai aptarti skirsniuose „Geroji
viešųjų pirkimų praktika“ ir „Viešųjų pirkimų
centralizavimas“.
Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas
FM siūlymas ŪM komentaras
Manytume, kad būtina numatyti priemones dėl
tiekėjų nesąţiningos konkurencijos konkurso
metu. Skundų pateikimo procedūra turėtų
numatyti ir tiekėjų atsakomybę, kadangi labai
daţni atvejai, kai paskutinėmis sutarties
pasirašymo atidėjimo termino dienomis
teikiamos visiškai nepagrįstos,
neargumentuotos pretenzijos, kiekvieną kartą
nurodant skirtingą aspektą. Taip vilkinamas
sutarties pasirašymas su laimėtoju ir
prarandamos biudţete numatytos lėšos.
Pagal Civilinio proceso kodekso 146 straipsnį,
šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad
ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo
per teismo nustatytą terminą pateiktų
atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
atlyginimo uţtikrinimą. Ieškovui nesumokėjus
nuostolių atlyginimui uţtikrinti skirtų pinigų
arba nepateikus banko garantijos per
nustatytą terminą, teismas per tris darbo
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 47
dienas nuo termino pabaigos dienos privalo
panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos
priemones. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo
ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę
reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius,
kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu
taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Pagal Civilinio proceso kodekso 4233 straipsnį
ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo
kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų
sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis
faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo
grindţiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus,
kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti
kreipimosi padavimo metu. Keisti pareikšto
ieškinio pagrindą ar dalyką draudţiama,
išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė
iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai
neuţvilkins bylos nagrinėjimo.
TM siūlymas ŪM komentaras
Paţymėtina, kad viena iš pagrindinių praktinių
problemų ginčų nagrinėjimo stadijoje, vykdant
viešuosius pirkimus yra nepagrįsto
bylinėjimosi ar ūkio subjektų piktnaudţiavimo
savo teisėmis problema. Manytina, kad
siekiant detaliau išanalizuoti šią problemą bei
apsvarstyti galimus jos sprendimo būdus, VPT
galėtų atlikti viešųjų pirkimų bylų, nagrinėjamų
teismuose, statistinę analizę konkrečių ūkio
subjektų pjūviu. T.y. galėtų būti pateikta ir
viešai prieinama ne tik informacija apie
„rizikingiausių“ statusą turinčias perkančiąsias
organizacijas, bet ir apie kitus ūkio subjektus,
kurie daţniausiai dalyvauja teisminiuose
ginčuose, daugiausia pralaimi bylų,
daugiausia pralaimi savo inicijuotų bylų ir pan.
Taip pat būtų naudinga įvertinti ir kitų ES
valstybių praktiką šioje srityje. TM prisidėtų
prie pastebėtas problemas leidţiančio
išspręsti reglamentavimo pakeitimų rengimo.
Siūlomos analizės atlikimo tikslingumas ir
galimybės bus svarstomos.
Analizė apie kitų šalių praktiką viešųjų pirkimų
ginčų nagrinėjimo srityje atlikta. Daugiau apie
tai skaitykite skirsnyje „Viešųjų pirkimų ginčų
nagrinėjimo veiksmingumo didinimas“.
Nagrinėjant klausimus dėl išankstinio
paskelbimo apie numatomus pirkimus bei
numatomų vykdyti pirkimų objektų techninės
specifikacijos projektų paskelbimo, siūlytina
apsvarstyti galimybę labiau reglamentuoti šį
procesą. Šiuo metu perkančiosios
organizacijos yra įpareigotos (dėl dalies
Galimybės skatinti tiekėjus dalyvauti techninių
specifikacijų aptarimo, tobulinimo procese bus
svarstomos.
Siūlymai nenagrinėti tiekėjų pretenzijų dėl
techninės specifikacijos prieštarautų
direktyvos 2007/66/EB nuostatoms.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 48
pirkimų – raginamos) skelbti numatomų
pirkimų technines specifikacijas iš anksto. Tuo
tarpu tiekėjai nėra
įpareigoti/skatinami/raginami dalyvauti šių
techninių specifikacijų aptarimo, tobulinimo
procese. Siūlytina apsvarstyti galimybę
perkelti šį procesą į CVP IS erdvę, numatant
viešai matomų komentarų dėl techninės
specifikacijos projektų pateikimą iš tiekėjų
pusės, pareigą perkančiosioms
organizacijoms apsvarstyti pagrįstus siūlymus
ir priimti motyvuotą bei viešai skelbiamą
sprendimą, tačiau tuo pačiu reglamentuoti,
kad pirkimai, kuriuose yra vykdoma tokia
išankstinio derinimo stadija, toliau vykdomi
pagal procedūras, nenumatančias pretenzijų
pateikimo dėl klausimų, dėl kurių buvo atliktas
šis išankstinis derinimas/viešas aptarimas.
T.y. iš esmės, jei techninė specifikacija yra
derinama iš anksto iki skelbimo apie pirkimą
paskelbimo, tuomet paskelbus apie pirkimą,
potencialių tiekėjų pretenzijos dėl šios
techninės specifikacijos perkančiosios
organizacijos nebūtų nagrinėjamos. Manytina,
kad tai galėtų paskatinti ūkio subjektų
dalyvavimą pirkimo procedūrose, patobulinti
perkančiųjų organizacijų rengiamas technines
specifikacijas, suefektyvinti pačius
sprendimus.
VRM siūlymas ŪM komentaras
Padidinti ir (ar) diferencijuoti ţyminio mokesčio
dydį bylose ir (ar) nustatyti perkančiosioms
organizacijoms galimybę iš viešųjų pirkimų
dalyvio, ginčijančio jos veiksmus ar priimtus
sprendimus teisme, reikalauti sumokėti 10
proc. numatomos sudaryti sutarties vertės
dydţio uţstatą.
Pastaruoju metu kompetentingos institucijos
skyrė nemaţai dėmesio Lietuvos viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos
tobulinimui, įskaitant efektyvesnį ir greitesnį
bylų nagrinėjimą, taip pat apsaugą nuo
nepagrįstų tiekėjų skundų. Lietuvos
Aukščiausias Teismas inicijavo Civilinio
proceso kodekso pakeitimus (įsigaliojo nuo
2011 m. spalio 1 d.), pagal kuriuos: išskirta
viešųjų pirkimų bylų kategorija, bylos
pagrinde nagrinėjamos rašytinio proceso
tvarka, procesiniai dokumentai teikiami
elektroninėmis priemonėmis, ieškovas kartu
su ieškiniu turi teikti turimus pirkimo
dokumentus, sutrumpintas terminas
atsiliepimams pareikšti, bylos nagrinėjimui
pasirengiama paruošiamųjų dokumentų
būdu, nustatytas 60 dienų ieškinio
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 49
išnagrinėjimo terminas, ţyminis mokestis
viešųjų pirkimų bylose padidintas iki 1000 Lt
(anksčiau buvo 100 Lt).
2011 m. balandţio 29 d. priimtas ir Teisėjų
tarybos nutarimas, kuriuo: siūloma nustatyti
teisėjų specializaciją viešųjų pirkimų byloms
nagrinėti, rekomenduojama organizuoti
teismų darbą taip, kad tarp teismo posėdţių
būtų paliekamos laisvos dienos, kurių metu
galėtų būti paskiriami posėdţiai naujai gautų
viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui,
rekomenduojama vidinio administravimo
priemonėmis nuolat vykdyti viešųjų pirkimų
bylų nagrinėjimo terminų kontrolę, pavedama
inicijuoti teisėjų mokymų programos dėl
viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo parengimą.
Civilinio proceso kodeksas nustato šias
priemones, kurios gali padėti apsisaugoti nuo
nepagrįstų tiekėjų skundų: 1000 Lt dydţio
ţyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 4
punktas), atsakovo nuostolių, galinčių
atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo uţtikrinimas (146
straipsnio 1 dalis); atsakovo teisė reikalauti
nuostolių dėl ieškovo prašymu taikytų
laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo
įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys
atmestas (146 straipsnio 1 dalis); iki
20 000 Lt bauda uţ piktnaudţiavimą
procesinėmis teisėmis (95 straipsnis).
2011 m. Ūkio ministerija atliko viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos
funkcionavimo analizę. Statistiniai duomenys
atskleidė, kad nuo 2010 m. kovo 2 d.
įsigaliojus Įstatymo pataisoms, kurios leido
bylose taikyti rašytinį procesą, vidutinė
viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo trukmė
sutrumpėjo apie 30%. Atsiţvelgiant į šias
pozityvias tendencijas, taip pat į minėtas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Teisėjų
tarybos iniciatyvas, tikėtina, kad viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimas taps dar
efektyvesnis, spartesnis ir maţiau vilkins
viešųjų pirkimų procedūras.
Ūkio ministerijai analizuojant viešųjų pirkimų
bylų nagrinėjimo statistinius duomenis,
paaiškėjo jog perkančiosios organizacijos itin
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 50
retai naudojasi Civilinio proceso kodekse
nustatytomis galimybėmis apsisaugoti nuo
nepagrįstų tiekėjų skundų, t.y. galimybe
prašyti nuostolių atlyginimo uţtikrinimo, kai
tiekėjo prašymu, taikomos laikinosios
apsaugos priemonės ar piktnaudţiaujama
procesinėmis priemonėmis. Todėl Ūkio
ministerija ketina kreiptis į perkančiąsias
organizacijas ir paskatinti jas aktyviau
naudotis šiomis priemonėmis. Ūkio
ministerija ir iš kitų viešųjų pirkimų sistemos
dalyvių sulaukė siūlymų dar labiau didinti
ţyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose, taip
apsisaugant nuo nepagrįstų tiekėjų skundų.
Šiuos siūlymus ketiname išnagrinėti su
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Teisingumo
ministerija bei, esant tikslingumui, pasiūlyti
atitinkamas Civilinio proceso kodekso
pataisas.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 51
XIX. NEBEAKTUALIOS
TEMOS
Šiame dokumente nėra skirsnių „Atsakomybė uţ viešųjų pirkimų teisės paţeidimus“ ir „Lietuvos viešųjų
pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija“, įtrauktų į 2011 m. sausio mėn. rengtą
šio dokumento redakciją. Šios temos neįtrauktos, kadangi artimiausiu metu naujų iniciatyvų šiose
srityse neplanuojama imtis.
Skirsnio „Atsakomybė už viešųjų pirkimų teisės pažeidimus“ 2009-2011 m. atlikti darbai
2010 m. Teisingumo ministerijai pateiktas
Administracinių teisės paţeidimų kodekso
1713, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma
praplėsti nuobaudų, skiriamų uţ Viešųjų
pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų paţeidimus,
pasirinkimo galimybę, t. y. įtvirtinti
įspėjimą, kuris turėtų būti skiriamas uţ
formalius Viešųjų pirkimų įstatymo
paţeidimus, padidinti galimas skirti
baudas, išplėsti administracinėn
atsakomybėn traukiamų asmenų ratą,
įtvirtinti atsakomybę uţ Viešųjų pirkimų
tarnybos pareigūnų teisėtų nurodymų
nevykdymą ir kt. Teisingumo ministerija
Administracinių teisės paţeidimų kodekso
pakeitimo įstatymo projektą pateikė
Seimui.
Skirsnio „Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija“ 2009-2011 m. atlikti darbai
Įgyvendinant Vyriausybės programos
priemones 2009 m. parengta ir patvirtinta
Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos
tobulinimo ir plėtros 2009-2013 metų
strategija, kurioje numatytomis
priemonėmis siekiama didesnio viešųjų
pirkimų sistemos skaidrumo ir
efektyvumo, konkurencijos skatinimo,
elektroninių pirkimų plėtros,
konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos
ekonomikos kūrimo.
Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys 2011 m. spalis 52
XX. KONTAKTINĖ
INFORMACIJA
Kviečiame viešųjų pirkimų bendruomenės atstovus aktyviai dalyvauti viešųjų pirkimų politikos
formavimo procese ir išreikšti savo nuomonę dėl dokumente svarstomų klausimų, o taip pat
pasiūlyti naujų idėjų, kokia kryptimi turėtų būti formuojama viešųjų pirkimų politika.
Kontaktiniai duomenys:
Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, LT-01104 Vilnius
Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja
Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64839, el. p. [email protected]
Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Lina Pilipavičienė, tel. 8 706 64869, el. p. [email protected]
Faks. 8 706 64 762
Dėkojame uţ bendradarbiavimą!