vytauto didŽiojo universiteto ŽemĖs Ūkio akademija …
TRANSCRIPT
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA
VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS
Žemėtvarkos ir geomatikos institutas
Asta Sinickienė
KADASTRINIUS MATAVIMUS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
TAIKYMAS PRAKTIKOJE, KLAIDŲ ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Žemėtvarkos studijų programa, valstybinis kodas 6211EX028
Aplinkos inžinerijos studijų kryptis
Vadovas (-ė) ___________________ __________
___________
(Moksl. laipsnis,
vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta___________________ _____________ __________
(Instituto direktorius)
(Parašas) (Data)
2
Akademija, 2020
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA-2020-8,
2020 m. balandžio 15 d.)
Pirmininkas Saulius Mocevičius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
ministerijos.
Nariai:
1. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Vytauto Didžiojo universitetas;
2. Doc. dr. Donatas Rekus, Vytauto Didžiojo universitetas;
3. Egidijus Stašelis, UAB „Geometra“;
4. Doc. dr. Jolanta Valčiukienė, Vytauto Didžiojo universitetas.
Recenzentas (-ė) _________________ _________
___________
(Moksl.
laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Oponentas (-ė)_________________ __________
___________
(Moksl. laipsnis,
vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
3
SANTRAUKA
Sinickienė A., Darbas apie kadastrinius matavimus reglamentuojančių teisės aktų taikymą
praktikoje, klaidų analizė, magistrinis darbas Žemėtvarkos studijų programoje. Mokslinis
vadovas: prof. R. Puzienė. Žemėtvarkos ir geomatikos institutas. Vandens ūkio ir žemėtvarkos
fakultetas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Žemės ūkio akademija, 2020.
Santrauka
Darbas apie kadastrinius matavimus reglamentuojančių teisės aktų taikymą praktikoje,
klaidų analizė sudarytas iš 61 puslapis aiškinamojo teksto, 5 paveikslėlių, 2 lentelių, 20
diagramos, 26 šaltinių ir 1 priedo, darbas parengtas lietuvių kalba.
Raktiniai žodžiai: kadastriniai matavimai, teritorijų planavimo dokumentai,
kadastrinių matavimu byla.
Tyrimo objektas: 800 neigiamų žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų iš
visos Lietuvos.
Tyrimo tikslas: ištirti, kokios dažniausios klaidos pasitaiko atliekant kadastrinius matavimus,
atlikti kadastrinių darbų klaidų analizę.
Uždaviniai:
Išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias klaidas atliekant kadastrinius matavimus,
nustatyti kaip kinta ir (ar) vyksta pokyčiai.
Atlikti specialistų apklausą ir nustatyti klaidų pobūdį.
Pateikti pasiūlymus, kaip galima būtų mažinti klaidų kiekį
Tyrimo metodika: mokslinės literatūros, teisės aktų, internetinių šaltinių analizės, duomenų
sisteminės, statistinės analizės, grafinio modeliavimo, apibendrinimo, anketinės apklausos
metodai.
Darbo rezultatai: Pirmojoje darbo dalyje pateikiama išsami 800 pasirinktų neigiamų žemės sklypo kadastro
duomenų bylos tikrinimo aktų analizė ir statistiniai duomenys. Nustatytos klaidos, jų kiekis ir
pobūdis.
Antroje dalyje pateikiami anketinės apklausos rezultatai, kurioje buvo apklausti 35
specialistai, matininkai, rengiantys kadastrinius matavimus.
Darbo išvados:
Nustatyta, kad klaidų atliekant kadastrinius matavimus mažėjimo nepastebima.
Išanalizavus 800 pasirinktų neigiamų žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo
aktų, nustatyta, kad klaidų mažiausiai padaroma žemės sklypo ženklinime.
Nagrinėjant plano sudarymo klaidas, matome netgi didėjimo tendenciją, kas rodo kad
darbai vykdomi skubotai, neatliekamas kadastrinių matavimų bylos ir plano
patikrinimas įmonėse, atliekančiose kadastro duomenų nustatymo darbus.
Didelis klaidų kiekis pasitaiko dėl prastos teritorijų planavimo dokumento rengimo ir
tvirtinimo kokybės, šie dokumentai dažnai būna parengti senoje grafinėje medžiagoje,
nebeatitinkančioje šiuolaikinių reikalavimų.
Pasiūlymai:
Norint sumažinti atsitiktinių klaidų kiekį, reikia dar labiau tobulinti Registrų centro
GeoMatininko posisteme, įdiegti papildomus algoritmus atpažįstančius neatidumo ir
/ar kitas klaidas.
Įmonėms rengiančios kadastrinius matavimus, siūloma turėti specialistus kurie galėtų
patikrinti darbus prieš teikiant tikrinimui.
4
NŽT specialistams, atliekantiems kadastrinių matavimų patikras, parengti vienodus
įstatymų taikymo išaiškinimus, parengtus teisininkų, centralizuotai, visiems
teritoriniams skyriams vienodas, siekiant išvengti skirtingų teisės aktų interpretacijų.
Rengti bendras konferencijas matininkams ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės
ūkio ministerijos specialistams, nuolat iškylantiems klausimams spręsti.
5
Sinickienė A., Application In Practice Of The Law On Cadastral Surveying And Error
Analysis, Masters’s degree thesis in the Land Management Study Programme. Scientific
guide: Prof. R. Puzienė. Institute of Land Management and Geomatics. Faculty of Water and
Land Management, Vytautas Magnus University, Academy of Agriculture, 2020.
Summary
Bachelor Graduation Thesis/Master Graduation Thesis consists of/involves: 61 pages, 5
figures, 2 tables, 20 diagrams, 1 attachments, the thesis is written in Lithuanian language.
KEY Words: cadastral surveying, territory planning documents, cadastral data file
Research object: 800 negative acts of inspection of the cadastral data file of the plot of land
from all over Lithuania.
Research aim: to perform the the analysis of error occurrence in cadastral surveying
Objectives:
To analyze the most common errors in cadastral surveying, to determine how changes
and / or changes takes places.
Interviewed of specialists to determine the nature of errors.
Make suggestions on how to reduce errors.
Research methods: scientific literature, legislation, online sources, systemic and statistical
data, graphical modeling, summarizing methods, questionnaire survey methods
Research results:
Is was faund that the reduction of errors, during the cadastral surveyings, was not
observed. Errors are least detected in the marking of the land plot.
Errors are least detected in the marking of the land plot.
A high percentage of cadastral files are rejected because they do not comply with the
approved spatial planning document. In cadastral surveying, inacuracy errors mostly
occur as files do not undergo review.
There are also a large number of errors due to the poor quality of the preparation and
approval of the spatial planning document, which is often drafted in old graphic
material that no longer meets modern requirements.
Part one analyses the work of provides a detailed analysis and statistics of the 800
negative documents selected in the cadastral data file. Errors detected, their quantity and
nature.
Part Two presents the results of the questionnaire, which interviewed 35 specialists,
assomers preparing cadastre measurements.
Conclusions and practical application of the project:
In order to reduce the number of random errors, it is necessary to further improve the
GeoMatininkas subsystem of the Register Center, to install additional algorithms that
recognize carelessness and / or other errors.
6
For companies preparing cadastral surveying, it is suggested to have specialists who
could inspect the works before submitting them for inspection.
To prepare uniform interpretations of the application of the law for the specialists of
the NŽT performing inspections of cadastral surveying, prepared by lawyers,
centrally, uniform for all territorial divisions, in order to avoid different interpretations
of legal acts.
Organize joint conferences for surveyors and NŽT specialists to address ongoing
issues.
The results of the study were published in the student scientific conference “Young
scientist 2020”.
7
TURINYS
SANTRAUKA…………………………………………………………................... 3
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI………………….....................7
ĮVADAS......................................................................................................................9
1. LITERATŪROS APŽVALGA...............................................................................10
1.1. Kadastrinių matavimų raida Lietuvoje........................................................10
1.2. Kadastrinius matavimus reglamentuojantys įstatymai................................ 11
1.3. Mokslinių straipsnių, nagrinėjančių kadastrinius matavimus, apžvalga......15
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI..................................................................19
3. TYRIMO METODIKA..........................................................................................20
3.1. Tyrimo objektas .........................................................................................21
3.2. Tyrimo metodai...........................................................................................23
4. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS.........................................25
IŠVADOS...................................................................................................................50
PASIŪLYMAI ...........................................................................................................51
LITERATŪROS SĄRAŠAS......................................................................................52
PRIEDAI.....................................................................................................................55
8
PARINDINĖS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
Magistriniame darbe yra naudojamos šios pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai:
kadastrinių matavimu byla tai yra rinkinys „nekilnojamojo daikto kadastro
duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie
nekilnojamąjį turtą,“ (Lietuvos Respublikos..., 2000);
kadastriniai matavimai – „veiksmai, kuriais nustatoma žemės sklypų ribų posūkio
taškų bei riboženklių koordinatės valstybinėje ( LKS-94) geodezinių koordinačių sistemoje
“ (Lietuvos Respublikos..., 2000);
matininkas – LR „įstatymų nustatyta tvarka įgijęs matininko statusą asmuo,
Vyriausybės nustatyta tvarka įgaliotas atlikti nekilnojamojo turto objekto projektavimo bei
formavimo darbus bei kadastrinius matavimus“ (Lietuvos Respublikos..., 2000);
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau – NŽT) yra
„Lietuvos Respublikos valstybės institucija, įgyvendinanti valstybės politiką žemės
tvarkymo ir administravimo klausimais, t. y.: žemės reformos, žemėtvarkos planavimo,
nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, taip pat ir valstybinių
georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių parengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos
infrastruktūros kūrimo srityse“ (Nacionalinės žemės..., 2020);
nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – „duomenys, apibūdinantys
nekilnojamojo daikto vietą, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių parametrus bei
nekilnojamųjų daiktų naudojimo spec. sąlygas“ (Lietuvos Respublikos..., 2000);
riboženklis – „tai žemės sklypo elementas, kuris vietovėje nustato tikslią žemės
sklypo vietą ir posūkio taškus“ (Lietuvos Respublikos..., 2000).
teritorijų planavimo dokumentai tai „bendrieji, specialieji ir detalieji planai,
kuriuose pateikti sprendiniai apie teritorijų ar žemės sklypų, tvarkymo, naudojimo ir
apsaugos spec. sąlygas“ (Lietuvos respublikos..., 1995);
žemės sklypas – „teritorijos dalis, kuri turi nustatytas ribas, kadastro duomenis ir yra
įregistruota Nekilnojamojo turto registre“ (Lietuvos Respublikos..., 1994);
žemės sklypo planas – tai „pagal matavimus vietovėje parengtas brėžinys, kuriame
pažymėtos žemės sklypo ribos ir kt. elementai“ (Lietuvos Respublikos..., 2000);
žemėtvarkos projektas – „žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame nustatoma
kaimo vietovių žemės naudojimo, apsaugos koncepcija ir žemės tvarkymo priemonės“
(Lietuvos Respublikos..., 1994);
9
žemės sklypo riba – „riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje
arba gali būti sutapdinama su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir pažymėta žemės
sklypo plane“ (Lietuvos Respublikos..., 1994);
žemės naudmenos – „žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems
būdingomis gamtinėmis savybėmis ir ūkinio naudojimo ypatumais“ (Lietuvos
Respublikos..., 1994);
servitutas – „teisė naudotis svetimo žemės sklypo dalimi ar visu sklypu“ (Lietuvos
Respublikos..., 1994).
10
ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuo metu kadastriniai matavimai yra vykdomi pilnu pajėgumu.
Siekiama atlikti visų sklypų esančių Lietuvos Respublikoje kadastrinius matavimus.
Daugybė privačių ir valstybinių žemės sklypų buvo suformuoti preliminariais matavimais
vykdant žemės reformą. Tokie matavimai nebeatitinka šiuolaikinių matavimu tikslumo ir
tam tikrų teisinių reikalavimu, dažnai reikia atnaujinti ir pasikeitusius kadastro duomenis
(žemės naudmenos, statiniai ir kt.), įrašyti naujas ar nenustatytas specialiąsias žemės
naudojimo sąlygas. Taip pat vykdoma daugybė žemės sklypų formavimo pertvarkymo
projektų, kuriems įgyvendinti taip pat reikia atlikti kadastrinius matavimus. Tolimesnis
žingsnis – atlikti visų laisvų valstybinės žemės sklypų kadastrinius matavimus, siekiant
tiksliau vykdyti laisvos valstybinės žemės apskaitą. Darbų apimtis didelė,
paklausa kadastriniams matavimams juntama, todėl aktualu ištirti atliekamų darbų kokybę,
nustatyti didžiausias problemas, atlikti klaidų analize, apibendrinti problemas, rasti būdų
sumažinti pasitaikančių klaidų kiekį.
Temos naujumas, teorinė ir praktinė reikšmė. Kadastrinių matavimų klaidų
nagrinėjimas nėra nauja tema, ji nagrinėjama daugybę metų įvairiais aspektais, tačiau
dažniausiai nagrinėjama siauriai, turint per mažai duomenų. Šiame darbe išanalizuotas
didelis skaičius neigiamų aktų iš visų teritorinių Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės
Žemės tarnybos skyrių, taip pat visa statistika šiuo klausimu per 2012 – 2019 m. laikotarpį.
Nagrinėjamų duomenų kiekis didelis, todėl ir apibendrinat didelį kiekį duomenų galima
tiksliau išgryninti problematiką.
Magistro darbo tikslas – ištirti, kokios dažniausios klaidos pasitaiko atliekant
kadastrinius matavimus, atlikti kadastrinių darbų klaidų analizę.
Magistro studijų baigiamąjį darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo
metodika, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados ir pasiūlymai, naudotos literatūros
sąrašas. Darbo apimtis – 61 puslapis, jame yra 2 lentelės, 5 paveikslų, 20 diagramų, 1
priedai. Bibliografinį aprašą sudaro 26 literatūros šaltiniai.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kadastrinių matavimų raida Lietuvoje
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai Lietuvoje pradėti vykdyti jau XVI a., sudarant
Lietuvos – Lenkijos žemėlapius, taip pat Valakų reformos metu (1557 m. Valakų nuostatai),
buvo matuojamos dvarų žemės, rengiami dvarų planai. „Pirmuosius tikslius ir didelės
apimties geodezinius darbus 1590 –1600 m. atliko Trakų vaivada Mikalojus Kristupas
Radvila, 1613 m. išleistas pirmasis 1 : 300 000 mastelio keturių lapų Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės žemėlapis“ (Žemėtvarka..., 2004).
1816 – 1820 m. buvo atliekami patys pirmieji tikslūs pirmos eilės trianguliacijos
darbai, o nuo 1826 m. Vilniaus universitete buvo įsteigta Geodezijos katedra. 1871 – 1897
m., pradėjus Lietuvoje tiesti kelius ir geležinkelius buvo atlikta daug tikslios niveliacijos
matavimų.
1924 m., geodeziniai darbai suaktyvėjo įsteigus „Pabaltijo geodezinę komisiją, buvo
atliekama pirmos eilės trianguliacija ir didelio tikslumo niveliacija. 1940 m., Kauno
universitete įsteigta geodezijos katedra ir pradėti rengti geodezijos inžinieriai.
1991 m. atkūrus Lietuvos respublikos nepriklausomybę, vykdant žemės reformą ir
atkuriant nuosavybės teises kaimo vietovėje buvo atliekami tik preliminarūs matavimai.
,,Projektuojant žemės sklypus, kaimo vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam
ūkiui, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatomos grafiškai pagal
vėliausią atnaujintą kartografinę medžiagą“ (Dėl nekilnojamojo..., 2002), t. y. matavimai
geodeziniais instrumentais nustatant ribas nebuvo atliekami, buvo matuojama juostomis ar
kitais primityviais archaiškais metodais, tokie matavimai buvo vadinami – preliminariais
matavimais. Kadastriniai matavimai buvo vykdomi tik miestuose (kaimo vietovėje – retai)
dažnai vietinėje ar sąlyginėje sistemose.
2011 m. gruodžio 31 d. matuojant žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir
asmeniniam ūkiui, nuomai ir kt., visi matavimai atliekami tik geodezinais instrumentais
valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94) ir vadinami kadastrinais matavimais“ (Dėl
nekilnojamojo..., 2002). „Kadastriniai matavimai atliekami GPS prietaisais, tačiau gali būti
atliekami ir planimetriniais ėjimais, linijinėmis kampinėmis sankirtomis, mikrotrianguliacija
ir kt., jeigu jų tikslumas atitinka reikalavimus“ (Dėl nekilnojamojo..., 2002).
12
1.2. Kadastrinius matavimus reglamentuojantys įstatymai
„Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas“, įstatymas
reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro
duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro
statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą“ (Lietuvos
Respublikos..., 2000).
„Nekilnojamojo turto kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro
duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti.
Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro
tvarkytojas“ (Lietuvos Respublikos..., 2000).
„Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi šie nekilnojamieji daiktai:
1) žemės sklypas;
2) statinys;
3) patalpa, kuri nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
Nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti:
1) patalpos;
2) statinių priklausiniai, pagal savo savybes susiję su pagrindiniu daiktu;
3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai,
riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius
matavimus, , žemės reformos metu Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal naujausią kartografinę
medžiagą“ (Lietuvos Respublikos..., 2000).
„Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ( toliau - NT) registro įstatymas“, šis
įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į
nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų
registravimą nekilnojamojo turto registre“ (Lietuvos Respublikos..., 2000).
„NT registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, kai jie yra suformuoti kaip
atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris:
1) žemės sklypai;
2) statiniai;
3) butai daugiabučiuose namuose;
4) patalpos“ (Lietuvos Respublikos..., 2000).
„NT registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą:
13
1) nuosavybės teisė;
2) turto patikėjimo teisė;
3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė;
4) servitutas;
5) uzufruktas;
6) užstatymo teisė;
7) ilgalaikė nuoma“ (Lietuvos Respublikos..., 2000).
„Dėl NT objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo
taisyklių patvirtinimo“: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro. 2002 m. gruodžio 30 d.
įsakymas Nr. 522. Nauja redakcija nuo 2018-02-24.
„NT objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo
taisyklės reglamentuoja, kad NT objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų
surinkimo, tikslinimo tvarką, numatoma, kad NT daiktų kadastro duomenų formos, verčių
nustatymo žiniaraščiai pildomi, planai yra rengiami elektroninėmis priemonėmis, (išskyrus
paženklinimo-parodymo aktą). Žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastro duomenų
formos, kurios rengiamos kompiuterine programine įranga, kurios turinį nustato valstybės
įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinama Skaitmeninio žemės sklypo plano ir
skaitmeninės žemės sklypo kadastro duomenų formos specifikacija“ (Dėl nekilnojamojo
turto objektų..., 2002).
Taisyklėse taip pat numatoma, kad „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, žemės
paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai sutartiniais ženklais planuose braižomi pagal
GKTR 2.11.03:2014 nustatytus reikalavimus“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
„Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo
dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus“ (Dėl
nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
Taisyklėse numatomi „žemės sklypo ženklinimo darbai, kvietinių asmenų kvietimai į
matavimus, paženklinimo - parodymo akto užpildymas, žemės sklypo plotas
apskaičiuojamas pagal valstybinės koordinačių sistemos koordinates, plano užpildymo
reikalavimai, žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo darbai“ (Dėl nekilnojamojo turto
objektų..., 2002).
Taisyklėse taip pat numatomi ir „statinių kadastriniai matavimai, nustatant pastatų
kadastro duomenis, kelių, geležinkelių juostų matavimai ir kadastro duomenų nustatymas,
inžinerinių statinių kadastro duomenys gali būti nustatomi atliekant kadastrinius matavimus
arba pagal geodezinę ir topografinę medžiagą, vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro
14
duomenis, naftos, dujų, šilumos, elektros, ryšių ir kitų inžinerinių tinklų, vandens telkinių
kadastriniai matavimai“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
„Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534, Suvestinė
redakcija nuo 2020-02-12. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai
reglamentuoja;
1. „NT kadastro paskirtį ir jo objektus;
2. kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas;
3. NT įrašymo į kadastrą ir NT pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ (Dėl
nekilnojamojo turto objektų..., 2002);
4. „ NT kadastro žemėlapio tikslinimą;
5. kadastro duomenų naudojimą;
6. kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimą;
7. kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, tvarką“ (Dėl nekilnojamojo
turto objektų..., 2002).
„NT kadastro duomenų nustatymo, kadastro duomenų formų pildymo, NT
planų parengimo, nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo NT kadastro žemėlapyje ir kadastro
žemėlapio tikslinimo techninius reikalavimus nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
Nutarimas reglamentuoja, kad „NT kadastro duomenis nustato Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nurodyti asmenys. Žemės sklypas laikomas baigtu
formuoti teritorinio skyriaus NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui
priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis“ (Dėl nekilnojamojo turto
objektų..., 2002).
„NT kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis“
(Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
„Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su
natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų
koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas,
nustačius NT kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis
naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo NT registre
įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos
projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto NT registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip
maksimali leistina ploto paklaida. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus
15
nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis ir žemės sklypo ribos neatitinka
teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų
(konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį
pagal žemės sklypo buvimo vietą .Vykdytojas NŽT skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir
nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai
naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas NŽT skyriui pateikia
elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. NŽT skyrius,
per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo
dokumentus ir kitą kartogr4afinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir žemės sklypo ribų
skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir žemės
sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte
būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami
vadovaujantis NŽT skyriaus išvadomis“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
„NŽT skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose, inicijuoja teritorijų
planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, patikslinimą,“ (Dėl kadastro nuostatų
patvirtinimo..., 2002).
Pagal nutarimą, „žemės sklypų planai turi būti rengiami naudojantis naujausia
kartografine medžiaga“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
„Žemės sklypo plane turi būti:
1. įbraižyti ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai;
2. užrašyta ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio linijų susikirtimo taško
koordinačių reikšmė LKS -94 sistemoje;
3. žemės sklypų ribos ir posūkio taškai;
4. nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai tarp riboženklių;
5. kartografuotos žemės naudmenos ir situacijos elementai;
6. NT daiktai ir žemės servitutai;
7. pastatai“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002).
Planas rengiamas abiejose lapo A3 pusėse: vienoje pusėje braižomas planas, kitoje
pildomas koordinačių žiniaraštis. Plano kitos pusės dešinėje į lenteles surašomos
specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai.
„Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojami tokie dokumentai:
1. žemės sklypo planas;
2. žemės sklypo kadastro duomenų forma;
3. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas;
4. verčių nustatymo žiniaraščiai;
16
5. kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas;
6. kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai“ (Dėl nekilnojamojo
turto objektų..., 2002).
„Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės
žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų...,
2002).
Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuojantys kadastrinių
matavimų darbus yra keturi. Matininkai atlikdami kadastrinius žemės sklypo darbus
dažniausiais vadovaujasi „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų
patvirtinimo“ nutarimu, kadangi šiame nutarime yra reglamentuoti visi žemės sklypo,
pastatų ir kitų objektų matavimo darbai, darbų atlikimo procedūros, ir kt., šis teisės aktas
buvo keistas 11 kartų, kas įveda papildomos painiavos, nes dažnas teisės aktų kaitaliojimas
turi įtakos klaidų atsiradimui, taip pat apsunkiną darbo procesą. NŽT specialistai dažnai
naudojasi „Dėl NT objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei
tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ įsakymu tikrindami kadastro duomenų bylas, šio teisės
akto pakeitimai lig šiol buvo šeši.
1.3.Mokslinių straipsnių apie kadastrinius matavimus apžvalga
Kadastrinių matavimų problematikos tema yra populiari ir nagrinėjama daugelio
autorių.
A. Jokubauskas savo straipsnyje analizuoja sklypų ribų nustatymo tikslumą ir mano,
kad tai „yra viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria matininkas atlikdamas
geodezinius (kadastrinius) matavimus“ (Jokubauskas..., 2016). Jo nuomone: „ribų nustatymo
tikslumas atliekant kadastrinius matavimus lemia matininko darbo kokybę ir darbo laiko
sąnaudas“ (Jokubauskas..., 2016). Taip pat A. Jokubauskas rašo, kad „modernėjanti
visuomenė ir technikos tobulėjimas taip pat padeda identifikuoti klaidas, nes ankstesni
žemės sklypų matavimai buvo vykdomi naudojant prastas matavimo priemones (dvimetriai,
matavimo juostos ir kt.) todėl, buvo gaunami netikslūs matavimo rezultatai didelės
paklaidos“ (Jokubauskas..., 2016).
L. Vaičiukynas atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios
kadastrinių matavimų bylų atmetimo priežastys „buvo blogai sudaryta sklypo kadastro
duomenų byla, blogai užpildytas sklypų ribų paženklinimo parodymo aktas, blogai sudarytas
sklypo planas“ (Vaičiukynas..., 2016).
17
L. Valčiukyno tyrimas buvo atliekamas susisteminant surinktus duomenis, tik iš
vienų metų (2014 – 2015 metų) ir vienoje (Kauno rajono savivaldybėje), todėl ir atmestų
bylų skaičius per metus (42.25 %) neatitinka Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos bendro atmetamų bylų vidurkio (apie 26 %), o stipriai jį viršija ir neatitinka
tikrovės.
I. Kaulakyte mano, kad pagrindinės problemos atliekant žemės sklypų kadastro
duomenų nustatymo darbus tai žemės sklypo ploto trūkumas, ribų persidengimai ir linijų
ilgių nesutapimai. I. Kaulakyte nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei jų
papildymuose, dažniausiai pasitaikanti problema yra neracionalus kelių tinklo formavimas.
Jos manymu, dažnai žemės sklypai neturi jokio privažiavimo kelio arba bendro naudojimo
keliai yra suprojektuoti taip, kad patikslinus kadastro duomenis suformuojami neracionalaus
dydžio ir konfigūracijos žemės sklypai. Pastebėjo, kad skirtingu metu parengtuose žemės
reformos žemėtvarkos projektuose nurodomi prieštaringi kelių pločiai. Kas tikrai dažnai
pasitaiko ir su šiomis problemomis susiduria daugybe matinikų savo darbe.
Celms A., Reke I ir kt, savo straipsnyje tyrinėjo Jurmalos vietinio geodezinio tinklo
tikslumą. Kadangi Jurmaloje šiuo metu palaipsniui atnaujinamas ir tobulinamas vietinis
geodezinis tinklas. Nustatyta, kad GPS duomenų imtuvų gaunamą informaciją apsunkina
tankūs medžiai, todėl vietinis geodezinis tinklas mieste vaidina labai svarbų vaidmenį
užtikrinant aukštos kokybės geodezinių matavimų tikslumą Jurmalos teritorijoje.
Pankauskyte D., Valčiukiene J. ir kt. savo straipsnyje tyrinėjo Agila kopos būklę.
Sukurto 3D modelio nustatė problemiškiausias Agila kopos vietas, kurių identifikavimas ir
stebėjimas gali padėti imtis tinkamų apsaugos priemonių šiose zonose siekiant išsaugoti šią
unikalią Kuršių Nerijos nacionalinio parko gamtinę vertę. Nustatyta, kad per 9 metus kopa
pakeitė savo formą, smėlio struktūra pasikeitė, kopos juda į Kuršių marios, vėjai daro
didžiausią žalą kopai, tačiau neatsakingas žmogus elgesys taip pat prie to prisideda.
Savo straipsnyje „Žemės administravimas užsienio valstybėse“, prof. Audrius
Aleknavičius nustatė, kad kitose Europos šalyse (tokiose kaip: Latvija, Estija, Lenkija,
Vokietija, Danija, Nyderlandai, Švedija, Suomija, Prancūzija, Austrija , Vengrija ir
Moldova), „žymi dalis funkcijų, susijusių su teritorijų planavimu, žemės naudojimo
paskirties ar specialiųjų sąlygų nustatymu, šalyse yra patikėta savivaldybėms“
(Aleknavičius..., 2018). Profesorius analizuodamas užsienio valstybių teisės aktus nustatė,
„jog įstatymų, susijusių su privačios nuosavybės teisių apribojimais, įgyvendinimas
reikalauja konstitucinių nuostatų, kurios suteiktų teisę įstatymų leidėjams nustatyti tam
tikrus reikalavimus žemės valdymui, tvarkymui ir naudojimui. Kai kurių užsienio šalių
konstitucijose tokių nuosavybės teisių apribojimų nustatymo sąlygos išreikštos tiksliau nei
18
Lietuvoje“ (Aleknavičius..., 2018). A. Aleknavičius apibendrinęs tyrimų duomenis, nustatė,
„kad planavimo sąlygas rengti įvairių rūšių teritorijų planavimo dokumentus išduoda
savivaldybės ir pagal kompetenciją valstybės institucijos. Bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų
planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka užsienio šalyse yra panaši, kaip ir Lietuvoje.
Tačiau žymesni skirtumai yra rengiant žemės valdų planus ir žemėtvarkos projektus.
Projektų, reikalingų žemės sklypų formavimui, jų ribų pakeitimui ar kitokiam žemės valdų
pertvarkymui, rengimą dažniausiai organizuoja savivaldybių administracijos ir
suinteresuotieji asmenys. Kai reikia detalizuoti specialiuosius planus ir paimti žemę
viešosioms reikmėms ar pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį, planų rengimą
organizuoja suinteresuotos valstybės institucijos ir stambesnių teritorinių vienetų
administracija. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja ne tik savivaldybės, bet
ir valstybės institucijos ar specializuotos šiems tikslams įmonės bei organizacijos“
(Aleknavičius..., 2018).
Vilma Daugalienė, dalyvaudama „Nacionalinės žemės konsolidacijos programos
integravimas (MAINLAND)“ programoje ir lankydamasi Suomijoje, parašė straipsnį
„Žemės konsolidacijos ypatumai Suomijoje“. Straipsnyje autorė pažymi, kad „Suomija turi
ilgametes žemės konsolidacijos tradicijas, tačiau tik per pastaruosius du dešimtmečius vyko
ženklūs šio proceso pokyčiai modernizavimo linkme“ (Daugalienė..., 2018). Anot autorės
„žemės konsolidaciją Suomijoje vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (angl. National Land
Survey) – vyriausybinė organizacija, kurioje iš 1700 darbuotojų 57 tiesiogiai dirba žemės
konsolidacijos srityje, tačiau jiems taip pat talkina kitų padalinių geodezininkai ir
matininkai“ (Daugalienė..., 2018), kas turi panašumu su Lietuvos žemės administravimo
sistema. Straipsnyje minima, kad Suomijos Nacionalinėj žemės tarnybos darbas yra
skaitmenizuotas, darbuotojas gali dirbti nuotolinių būdų. Straipsnyje minima, kad
nepasiekus užsibrėžtu rezultatų konsolidacijos srityje, Suomijos „Nacionalinė žemės tarnyba
sukūrė ekspertų grupę (6 darbuotojai), kuri skatintų žemės konsolidaciją ir dalyvautų naujojo
ES finansinio laikotarpio Nacionalinės kaimo plėtros programos kūrimo procese“
(Daugalienė..., 2018).
Vilma Daugalienė savo straipsnyje „Nelengvi žemėtvarkos žingsniai Makedonijoje“,
aprašo, kad „žemės konsolidacija yra įvardyta kaip prioritetas vyriausybės programoje, tuo
pačiu ir strateginiuose šalies integracijos į Europos Sąjungą dokumentuose“ (Daugalienė...,
2017). Straipsnyje deklaruojama, kad „vieni pirmųjų darbų – kuo skubiau padėti
(Makedonijos) ministerijos specialistams parengti Žemės ūkio paskirties žemės
konsolidacijos įstatymo pakeitimą, poįstatyminius teisės aktus, taip pat susijusių teisės aktų
pakeitimus, kuriuos priėmus būtų galima užbaigti įgyvendinti bandomuosius Makedonijos
19
konsolidacijos projektus“ (Daugalienė..., 2017). „Planuojami pirmieji susitikimai su žemės
savininkais ir naudotojais, vietos valdžios institucijų atstovais siekiant atrinkti 12 teritorijų,
kuriose bus rengiamos žemės konsolidacijos galimybių studijos. Laukia nelengvas, bet
įdomus laikotarpis šioje savo ypatumų nestokojančioje Balkanų šalyje“ (Daugalienė... ,
2017).
Analizuojant mokslinius straipsnius kadastrinių matavimu tema, matome, kad
trūksta platesnės analizės. Daugelis autorių nagrinėja siauras temas, pvz.: atliekamas vienų
metų tyrimas, nagrinėjamas vienas rajonas, tokie tyrimai neduoda jokios praktinės naudos,
yra apžvalginio pobūdžio. Analizuojant užsienio šalių patirtį žemės administravimo srityje,
matome, kad labai dažnai nagrinėjamas žemės sklypų konsolidacijos projektų
įgyvendinimas. Daugelis šalių susiduria su iššūkiais šioje srityje. Suomijoje žemės
administravimo darbus vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, kas turi panašumu su Lietuvos
žemės administravimo sistema, tačiau šioje šalyje, tarnyboje specialistų dirba dvigubai
daugiau, lyginat su Lietuva, populiarus nuotolinis darbas, kuriamos ekspertų komisijos
siekiant pagerinti darbo rezultatus.
20
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Kadastriniai matavimai – „veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis
daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių koordinatės, nekilnojamųjų
daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių
žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys, apibūdinantys
nekilnojamojo daikto vietą, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius
parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo spec. sąlygas“ (Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo..., 2000). „Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų
planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus
projektus“ (Dėl nekilnojamojo turto objektų..., 2002). Kadastrinius matavimus atlieka
licencijuoti specialistai – matininkai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą
ir mažiausiai 2 m. darbo patirtį.
Šiuo metų kadastrinių matavimų poreikis yra didelis. Siekiama atlikti visų sklypų
esančių Lietuvos Respublikoje kadastrinius matavimus, todėl aktualu ir naudinga ištirti
atliekamų darbų kokybę, nustatyti didžiausias problemas, atlikti klaidų analize, apibendrinti
problemas, rasti būdų sumažinti pasitaikančių klaidų kiekį.
Nuo 2010 m. kadastrinių matavimų bylų tikrinimo ir tvirtinimo darbus atlieka
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniais skyriai ( toliau –
NŽT). NŽT teritorinių skyrių specialistai, atlikdami kadastrinių bylų tikrinimą, pildo žemės
sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų ir
žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą. Užpildyti aktai yra keliami į
www.nzt.lt tinklalapį, kur šie duomenys yra viešinami.
Šiame darbe išanalizuotas 800 neigiamų aktų iš visų teritorinių NŽT skyrių, taip pat
visa statistika šiuo klausimu per 2012 – 2019 m. laikotarpį. Nagrinėjant didelį duomenų
kiekį galima tiksliau išgryninti problematiką.
Magistro darbo tikslas – ištirti, kokios dažniausios klaidos pasitaiko atliekant
kadastrinius matavimus, atlikti kadastrinių darbų klaidų analizę.
Tikslui pasiekti išsikelti sekantys uždaviniai:
1. Išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias klaidas atliekant kadastrinius
matavimus, nustatyti kaip kinta ir (ar) vyksta pokyčiai.
2. Atlikti specialistų apklausą ir nustatyti klaidų pobūdį.
3. Pateikti pasiūlymus, kaip galima būtų mažinti klaidų kiekį
21
3. TYRIMO METODIKA
Magistro studijų baigiamasis darbas atliktas vadovaujantis metodiniais reikalavimais
bei naudojantis mokslinės literatūros, teisės aktų, internetinių šaltinių analizės, duomenų
sisteminimo, apibendrinimo, anketinės apklausos metodais. Mokslinės literatūros ir
internetinių šaltinių analizės metodas naudotas siekiant išsamiau atskleisti temos aktualumą.
Duomenų sisteminės ir statistinės analizės metodai naudoti reikalingų duomenų surinkimui,
atliekant kadastrinių darbų analizę. Grafinio modeliavimo metodas, naudotas sukauptų ir
apdorotų duomenų vaizdavimui lentelėmis ir diagramomis. Atlikta respondentų anketinė
apklausa. Remiantis surinktais duomenimis ir atlikta jų analize, bei naudojant apibendrinimo
metodus, suformuluotos atitinkamos išvados ir pasiūlymai.
Duomenys magistro studijų baigiamajam darbui atlikti buvo gauti iš VĮ „Valstybės
žemės fondas‘‘, kuris rengia žemės reformos žemėtvarkos, konsolidacijos, sklypų
formavimo ir pertvarkymo ir kitus žemėtvarkos projektus, atlieka geodezinius matavimus,
dirvožemio tyrimo ir kt. darbus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos. Taip pat buvo naudojamasi internetiniame portale www.nzt.lt pateikiamais
duomenų rinkiniais, kuriuose pateikiami statistiniai duomenys.
Nuo 2010 m. kadastrinių matavimų bylų tikrinimo ir tvirtinimo darbus atlieka
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniais skyriai. NŽT
teritorinių skyrių specialistai, atlikdami kadastrinių bylų tikrinimą, pildo žemės sklypo
kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės
sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą. Užpildyti aktai yra keliami į www.nzt.lt
tinklalapį, kur šie duomenys yra viešinami. Išanalizuota 800 neigiamų aktų iš visų teritorinių
NŽT skyrių, laikotarpis 2012 – 2019 metai.
22
1.1.Tyrimo objektas
Magistro baigiamojo darbo objektu pasirinkta analizuoti Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių specialistų pildomus žemės sklypo
kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus ir žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės
sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktus (3.1.1. pav.) ir žemės sklypo kadastrinių
matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktus (3.1.2 .pav.).
Išnagrinėta iš viso 800 neigiamų aktų. Tyrimui pasirinkta iš visos Lietuvos
Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 50 teritorinių skyrių, po 100
neigiamų aktų iš kiekvienų metų (laikotarpis 2012 – 2019 m.).
3.1.1. pav. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto fragmentas
23
3.1.2. pav. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto žemės ir sklypo ribų
ženklinimo tikrinimo vietovėje akto fragmentas.
Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT)
tinklalapyje www.nzt.lt informacija apie kadastro bylų tikrinimą yra vieša ir prieinama.
Analizuojamas laikotarpis 2012 – 2019 metai – laikotarpis kada imta aktus kelti į tinklalapį.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro bylos yra registruojamos bylų registravimo žurnale
(3.1.3.pav.).
24
3.1.3. pav. Nekilnojamųjų daiktų kadastro bylų registravimo
žurnalo fragmentas.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro bylos yra registruojamos bylų registravimo žurnale.
Šiame žurnale matoma ir kadastrinių matavimų bylos tikrinimo būklė: tikrinama, atmesta,
derinama, suderinta, sprendimas priimtas ir kt. Taip pat prisegami ir Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių specialistų pildomi žemės sklypo
kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės
sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktai (3.1.1. pav.) ir žemės sklypo kadastrinių
matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktus (3.1.2. pav.), kur
galima ir susipažinti su šiais aktais.
1.2.Tyrimo metodai
Tyrime taikomi keli metodai, pasirenkant juos pagal tiriamosios temos specifiką.
Gauti rezultatai pateikiami lentelių ir grafikų pavidalu. Atlikta mokslinės literatūros, teisės
aktų, internetinių šaltinių analizės, duomenų sisteminės, statistinės analizės, grafinio
modeliavimo, apibendrinimo metodai ir anketinė respondentų apklausa. Taikant
apibendrinimo metodą, formuluojamos įžvalgos ir išvados. Pasirinkti 11 kriterijų, pagal
25
kuriuos analizuojami surinkti duomenys, panašiais kriterijais vadovaujasi ir Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių specialistai tikrindami
kadastrinių matavimų bylas.
Analizuojama pagal 11 kriterijų:
1) ribų neatitikimas;
2) ploto apskaičiavimas;
3) plano sudarymas;
4) paženklinimo akto užpildymas;
5) kadastro duomenų formos užpildymas;
6) žemės sklypo vertės apskaičiavimas;
7) kadastro bylos sukomplektavimas;
8) žemės sklypo ženklinimas (riboženkliai);
9) riboženklių standartų trūkumai;
10) riboženklių koordinačių nustatymo tikslumas;
11) kartografavimo trūkumai, nustatyti vietovėje.
26
2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS
Išanalizavus tyrimui naudotus duomenis nustatyta, kad per 2012 – 2019 m. laikotarpį
NŽT teritoriniams skyriams pateikta ir patikrinta 981252 kadastrinių matavimų bylų, iš jų
259603 kadastrinių matavimų byloms surašyti neigiami patikros aktai (4.1.lentelė). 4.1
lentelėje pateikta 2012 – 2019 m. patikrintų kadastrinių matavimų bylos, iš jų – atmestų
matavimo bylų skaičius, kuris taip pat apskaičiuotas procentais nuo visų metų bylų kiekio.
Eil.
Nr.
Metai Patikrintų
kadastrinių
matavimų
bylų
skaičius
Atmestų
kadastrinių
matavimų
bylų skaičius
Atmestų
kadastrinių
matavimų
bylų %
1. 2012 121 198 35 757 29,50
2. 2013 127 532 34 514 27,06
3. 2014 115 175 33 374 28,98
4. 2015 140 100 32 810 23,42
5. 2016 129 565 30 785 23,76
6. 2017 115 200 26 140 22,69
7. 2018 113 877 33 053 29,02
8. 2019 118 605 33 170 27,97
Iš viso
981 252
259 603
Vidutinis
visų metų
(%)
26,46
4.1. lentelė. 2012 – 2019 m. patikrintų ir atmestų kadastrinių matavimų bylų
suvestinė.
Bendras (vidutinis) neigiamų aktų kiekis sudaro 26,46% visų pateiktų bylų per visą
laikotarpį. Daugiausia kadastrinių matavimų bylų buvo pateikta 2015 m. – 140 100 bylų. Iš
4.1. lentelėje pateiktų tyrimo rezultatų matyti, jog didžiausias atmestų bylų kiekis procentais
buvo 2012 m., toliau jis labai nežymiai mažėjo iki 2014 m. O 2015 – 2017 m. stebimas
atmestų bylų procento mažėjimas per maždaug 3proc., tačiau 2018, 2019 m. jis vėl išauga
iki 2012 – 2014 m. buvusio dydžio.
4.2. paveiksle grafiškai vaizduojama kaip kinta atmestų ir suderintų bylų santykis.
27
4.2. pav. 2012 – 2019 metais patikrintų kadastrinių matavimų bylų santykis %
Analizuojant diagrama (4.2 pav.) matome, kad mažiausias kiekis atmestu ir
daugiausia suderintu bylu buvo 2015 – 2017 m., kas galėtu signalizuoti apie gerėjimo
tendencijas kadastrinių matavimų atlikimo (ir/ar tikrinimo) kokybėje, tačiau kaip pastebime,
vėlesnių metų rezultatai (2018 – 2019 m.) nėra geri – vėl padidėjo atmestų bylų skaičiai, kas
optimizmo nekelia, ypač įvertinant kad nuo 2018 m. teikiamos tik elektroninės bylos.
Toliau tyrimo metu atlikta duomenų sisteminė statistinė ir grafinė analizės.
4.3. lentelėje pateikti duomenys apie kadastrinių matavimų bylų tikrinimo kriterijus,
pateikti pavyzdžiai, kokios pastabos dažniausiai įrašomos į žemės sklypų kadastro duomenų
bylos tikrinimo aktus. Analizuojama pagal 11 tikrinimo kriterijų.
29,5 27,06 28,98
23,42 23,76 22,69
29,02 27,97
70,5 72,94 71,02
76,58 76,24 77,31
70,98 72,03
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
2012-2019 m. suderintų ir atmestų kadastrinių bylų santykis %
atmesta bylų % suderinta bylų %
28
Eil.
Nr.
Kadastrinių
matavimo
bylos
tikrinimo
pastabos
2012 2013
2014
2015
2016
2017
2018
2019
Tipinis
klaidų
aprašymas
1. Ribų
neatitikimas
34 21 20 11 38 20 21 22 Neatitinka
teritorijų
planavimo
dokumento
2. Ploto
apskaičia-
vimas
10 6 10 5 7 6 3 4 Neleistinas
ploto
nesąryšys
3. Plano
sudarymas
27 52 42 50 48 56 51 58 Neteisingai
nurodytas
adresas,
gretimybė,
rekvizitai,
žemės
Sklypo
ribų linijų
ilgiai
neatitinka
teritorijų
planavimo
dokumentų.
Nurodyta
naudojimo
paskirtis ir
būdas
neatitinka
patvirtintų
dokumentų.
29
4. Paženklinimo
akto
užpildymas
39 50 41 48 39 39 36 21 Nesuderinta
su
gretimais
žemės
sklypo
naudotojais,
aktas
atšviestas.
5. Kadastro
duomenų
formos
užpildymas
31 32 29 35 33 36 37 34 Kadastro
forma
nepatvirtinta
antspaudu,
neįrašyti
apribojimai.
6. Žemės sklypo
vertės
apskaičiavima
s
14 20 6 4 19 20 11 7 Neteisingai
apskaičiuota
vertė,
nepritaikyti
koeficientai.
7. Žemės sklypo
kadastro
duomenų
bylos
komplektavim
as
22 28 28 43 56 18 30 15 Byloje nėra
NT
kadastro
nuostatų
64.4 ar
64.5
punktuose
nurodytų
duomenų.
Paaiškinkite,
kokiu
pagrindu
pritaikyti
nauji
apribojimai.
Nėra
30
įgaliojimo.
8. Riboženkliai 2 0 0 0 0 0 0 0 Riboženklių
nėra
9. Riboženklių
standartų
neatitikimas
2 2 2 4 0 12 0 1 Riboženklių
nėra
10. Riboženklių
koordinatės
2 1 1 0 0 2 0 0 Riboženklio
nėra
11. Kartografavim
o trūkumai
nustatyti
vietovėje
0 2 7 2 0 9 1 0 Neatitinka
teritorijų
planavimo
dokumento
4.3. lentelė. 2012 – 2019 metais pagal tikrinimo kriterijus atmestos
kadastrinių matavimų bylos (%) su pastabomis
23% kadastrinių matavimų bylų atmetama pagal 1 kriterijų – ribų neatitikimas.
Tai yra ribos neatitinka patvirtinto teritorijų planavimo dokumento. Nekilnojamojo turto
objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių
patvirtinimo taisyklėse numatyta, kad „žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal
teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos
projektus“ (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo..., 2000). Vykdant žemės reforma (1991
31
m.), imta rengti pirmuosius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Projektai buvo
rengiami senoje kartografinėje medžiagoje, skubotai. Nuosavybės teisės, reformos pradžioje,
buvo atkuriamos tik pagal abrisą, arba pasitaikydavo atveju kad ir be jo (žemės sklypo vieta
iš vis nebuvo kartografuota planinėje medžiagoje), todėl kartais būna labai sunku
pasinaudoti tokia pirmine medžiaga rengiant kadastrinius matavimus. Dažnai tenka rengti
projekto tikslinimą, kas užima daug laiko ir darbo sąnaudų. „Nekilnojamojo daikto kadastro
duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis“ (Dėl kadastro nuostatų
patvirtinimo..., 2002), o sutartyje dažnai nebūna numatytas tokių darbų, kaip projekto
tikslinimas, apmokėjimas, todėl tai krenta vienareikšmiškai tik ant matininko pečių ir
finansiniai nuostoliai taip pat, kas skatina nusivylimą esančia ar buvusia sistemomis.
4.4. pav. Žemės sklypo ribų neatitikimo teritorijų planavimo dokumentui, klaidos
(%).
Ribų neatitikimo klaidų kiekis visais metais yra aukštas (4.4. pav.). Diagramoje
matome, kad daugiausia klaidų pagal 1 kriterijų buvo 2012 m. ir 2016 m., mažiausias kiekis –
2015 m. (11%).
Pagal 2 kriterijų – ploto apskaičiavimas, atmetama vidutiniškai apie 6 % bylų.
Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis ploto skaičiuoti nebereikia, tai atlieka
kompiuterinė programa, tačiau kaip matome 4.3. lentelėje pastabų skirsnyje, dažniausiai
pasitaiko klaidų dėl nesąryšio nustatymo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro
34
21 20
11
38
20 21
22
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Ribų neatitikimo klaidos %
32
nuostatų patvirtinimo, nutarime, yra reglamentuota kaip „apskaičiuojamos maksimalių
leistinų paklaidų tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba
teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre
žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto, atlikus kadastrinius matavimus“ (Dėl nekilnojamojo turto
objektų..., 2002) ir pridedama žemės sklypo ploto paklaidų lentelė (4.5. lentelė), kurią turėtų
vadovautis matininkas atlikdamas kadastrinius matavimus.
4.5. pav. Paklaidų skaičiavimo lentelė ( Dėl nekilnojamojo turto objektų...,
2002)
4.6.pav. Žemės sklypo ploto apskaičiavimo klaidos
10
6
10
5
7
6
3
4
0
2
4
6
8
10
12
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Žemėa sklypo ploto apskaičiavimo klaidos %
33
Pažvelgus į 4.6. paveiksle matome, kad ploto skaičiavimo klaidų kiekis nors ir yra
mažas, bet ir metams bėgant turi tendenciją mažėti.
Pagal 3 kriterijų – plano sudarymas, atmetama labai daug kadastrinių matavimų
bylų, net 48%. Tai didžiausias skaičius atmetamų kadastrinių matavimų bylų. Pastaraisiais
matais tas skaičius dar ir išaugo – 2019 m. net iki 58% ( 4.7.pav.). „Žemės sklypo plano
turinį nustato valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinama Skaitmeninio žemės
sklypo plano ir skaitmeninės žemės sklypo kadastro duomenų formos specifikacija“
(Lietuvos Respublikos nekilnojamojo..., 2000). Matininkams rengiant planus dažniausiai
pasitaiko neatidumo klaidos, pvz.: neteisingai nurodytas adresas, gretimybė, rekvizitai ir
pan.
4.7.pav. Žemės sklypo plano sudarymo klaidos
Analizuojant 4.7. paveiksle, vaizdžiai matome, kad plano sudarymo klaidų kiekis
metams bėgant nemažėja, o netgi turi tendenciją didėti.
Daug klaidų pasitaiko užpildant paženklinimo – parodymo aktus pildomus
vietovėje (4 kriterijus) – 39 %. Paženklinimo parodymo akto pildymo klaidas taip pat
galima priskirti prie neatidumo klaidų.
27
52
42
50 48
56
51
58
0
10
20
30
40
50
60
70
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Žemės sklypo plano sudarymo klaidos (%)
34
4.8. pav. Paženklinimo – parodymo akto pildymo klaidos.
Analizuojant 4.8. paveikslą, matome, kad paženklinimo - parodymo akto pildymo
klaidų kiekis buvo didžiausias 2013 m. ir 2015m. Kitais metais išlieka panašus (apie 39 %).
Kadastro duomenų formos užpildymo klaidos (5 kriterijus) – 33 %. Šios klaidos
(kaip ir klaidos pagal 3, 4, 5 kriterijus) pasitaiko dažniausiai dėl neatidumo, skubėjimo ir
įmonėse atliekančiose kadastrinius matavimus, dėl mažų darbų įkainių nevykdomos
kadastrinių matavimų bylų patikros. Tokių klaidų tendencijos mažėti metams bėgant
nestebima.
39
50
41
48
39 39 36
39
0
10
20
30
40
50
60
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Paženklinimo-parodymo akto užpildymo klaidos (%)
35
4.9. pav. Žemės sklypo kadastro duomenų formos pildymo klaidos.
Kadastro duomenų formos pildymo klaidų skaičius (4.9. pav.) visais metais aukštas.
Tokių klaidų tendencijos mažėti metams bėgant nestebima.
Pagal 6 kriterijų - žemės sklypo vertės apskaičiavimas, atmetama 12% kadastrinių
matavimų bylų. Kas rodo, kad žemės sklypo vertės apskaičiavimas nėra lengva užduotis kai
kuriems matininkams, ypač daug painiavos kyla dėl žemės sklypo vertės koeficientų
taikymo. Žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Nr. 205 nutarimą „ Dėl žemės
įvertinimo tvarkos“ šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma
apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos
žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymą vertė; apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų
valdų žemės sklypų, mėgėjų sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir
eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų, verte“ (Dėl žemės
įvertinimo..., 1999).
„Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės vertė apskaičiuojama pagal vidutinį žemės
ūkio naudmenų našumo balą, bazinė žemės sklypo vertė dauginama iš pataisos koeficientų (
koeficiento sklypo nuotoliui nuo miesto, koeficiento sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu
urbanistiniu-ekologiniu požiūriu, koeficiento teritorijos socialiniam - gamybiniam
potencialui įvertinti)“ (Dėl žemės įvertinimo..., 1999).
31 32
29
35 33
36 37
34
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Kadastro duomenų formos pildymo klaidos (%)
36
4.10. pav.. Žemės sklypo vertės apskaičiavimo klaidos.
Išanalizavus 4.10 paveiksle matome, kad 2013 m. ir 2017 m. žemės sklypo vertės
apskaičiavimo klaidų kiekis pasiekė net 20 %, o 2015 m. buvo ypatingai žemas – tik 4%.
Įvertinus paskutinius tiriamus metus (2018 – 2019 m.) matome, kad klaidų mažėja.
Pagal 7 kriterijų – žemės sklypo kadastro duomenų bylos komplektavimas,
atmetamas didelis kaičius bylų, net – 30%. Tačiau pagal 4.3. lentelėje pateiktus duomenis
matome kad 2019 m. tokių klaidų skaičius žymiai sumažėjo. Tam įtakos turėjo ir
patobulintas GeoMatininko bylos komplektavimo dokumentų žurnalas, kas leidžia patogiau
komplektuoti bylas, sumažina tikimybę įkelti bylą nepateikus reikiamų dokumentų.
Kadastro bylos komplektavimą reglamentuoja Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto
kadastro nuostatai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla rengiama vadovaujantis
kadastro tvarkytojo parengta ir patvirtinta specifikacija. Nekilnojamojo daikto kadastro
duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų
įrašymo į kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis
ryšio priemonėmis: statinių – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“, žemės
sklypo – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Kadastro byla sudaro:
žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, žemės sklypo ribų
paženklinimo–parodymo aktas, verčių nustatymo žiniaraščiai, kvietimas dalyvauti
ženklinant žemės sklypo riba ir kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai
matavimai.
14
20
6
4
19 20
11
7
0
5
10
15
20
25
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Žemės sklypo vertės apskaičiavimo klaidos (%)
37
4.11. pav. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos komplektavimo klaidos.
Didžiausias kiekis blogai sukomplektuotų bylų buvo 2016 m. (4.11. pav.), nes 2016
m. buvo įdiegta naujovė – standartizuoto skaitmeninio plano komplektavimas žemės sklypo
kadastro duomenų byloje.
Klaidos pagal 8, 9, 10 ir 11, kriterijus – žemės sklypo ženklinimas vietovėje
riboženkliais, sudaro mažiausiai klaidų – vidutiniškai 2 – 3 %, ir turi tendenciją mažėti.
Tam įtakos turi ir NŽT teritorinių skyrių specialistų patikros vietovėje, nes neprivaloma (ir
nėra būtina) tikrinti vietovėje visų pamatuotų žemės sklypų. Žemės sklypų ribų ženklinimą
reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktorius
įsakymas „dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“
(Dėl žemės sklypo ribų,... 2005) Nr. 1P-209, Suvestinė redakcija nuo 2014-01-21, naujoje
redakcijoje numatyti nauji riboženklių standartai.
22
28 28
43
56
18
30
15
0
10
20
30
40
50
60
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Žemės sklypo kadastro duomenų bylos komplektavimo klaidos (%)
38
4.12. pav. Žemės sklypo ženklinimo riboženkliais klaidos.
Iš 4.12. paveiksle matome žemės sklypų ženklinimo klaidas, tokių klaidų
(pažeidimų) kiekis yra žemas (2 – 3%) ir turi tendenciją mažėti, o 2016 m. nėra nustatyta
jokių sklypo ženklinimo pažeidimų. 2017m. nustatyta daugiausia sklypų paženklintų
nestandartinais riboženkliais ir daugiausia sklypo ženklinimo problemų natūroje. Nuo 2012
m. nepaženklintų sklypų nebenustatoma.
0
2
4
6
8
10
12
14
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Žemės sklypo ženklinimo riboženkliais klaidos ( %)
Nepaženklinta Nestandartiniai riboženkliai
trūkumai nustatyti vietovėje riboženklių koordinatės
39
Pateiktoje diagramoje ( 4.13. pav.) matome grafiškai pavaizduotas klaidų kiekis
pagal tikrinimo kriterijus.
4.13. pav. 2012 – 2019 metais atmestų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų
klaidų kiekis %
Pažiūrėjus į diagramą (4.13. pav.) labai aiškiai matosi pagrindinės problemos:
žemės sklypo ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentui;
žemės sklypo plano sudarymo klaidos;
paženklinimo - parodymo akto užpildymo klaidos;
bylos komplektavimo trūkumai.
Visų kitų klaidų kiekiai net kelis kartu mažesni.
Nuo 2018 m. tapo privaloma visas kadastrinių matavimų bylas tiekti NŽT
teritoriniams skyriams tik per Registrų centro GeoMatininko posistemę (4.14. pav.).
Nekilnojamojo turto registro posistemė „GeoMatininkas“ leidžia rengti elektronines žemės
sklypo kadastro duomenų bylas, teikti jas Nacionalinei žemės tarnybai ar Registrų centro
kadastro tvarkytojui patikrinimui, atlikti šių dokumentų patikrinimą, bei duomenų pakeitimą
Nekilnojamojo turto registre.
23
6
48
39
33
12
30
2 1 1 0
10
20
30
40
50
60 2012-2019 m. atmestų kadastrinių matavimų bylų kiekis % pagal kriterijus
40
4.14. pav. Registrų centro GeoMatininko posistemės fragmentas. ( šaltinis Registrų
centras)
Ši sistema sudaryta taip, kad būtų galima išvengti tam tikrų neatidumo klaidų.
Sistemoje vykdoma;
žemės sklypo plano gretimybių užrašymo tikrinimas;
žemės sklypo koordinačių žiniaraščio tikrinimas;
žemės sklypo kadastro duomenų formos pildymo tikrinimas;
žemės sklype esančių statinių priskyrimas sklypui;
žemės sklypo plano išankstinė patikra;
saugomųjų teritorijų, kultūros paveldo objektų, miškų kadastro ribos;
pateikiami naujausi klasifikatoriai;
ir kt.
Tačiau per 2018 – 2019 metus net ir įdiegus GeoMatininko posistemę bendro klaidų
skaičiaus mažėjimo nepastebima. Pastebimas tik 2019 m. sumažėjęs bylos komplektavimo
klaidų kiekis, dėl patobulinto žemės sklypo kadastrinių bylos komplektavimo žurnalo.
Kalbant apie klaidas, reiktų paminėti ir NŽT teritorinių skyrių specialistų, tikrinančių
kadastrinių matavimų bylas, žmogiškąjį faktorių. Yra tam tikras skaičius patikros aktų, kurie
yra surašomi klaidingai, dėl skubėjimo, neįsigilinimo į bylą, neišanalizavus pradinių
duomenų ar kitų faktorių. „Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, taip pat
41
žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio asmens atlikti kiti veiksmai (neveikimas)
gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka“ (Dėl nekilnojamojo daikto..., 2009). Duomenys
apie tokias kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo apskųstos teismui, ar aukštesnei
institucijai, nėra viešinami, siekiant nepakenkti institucijos (NŽT) prestižui. J. Vaitkevičienė
ir A. Kumetaitienė savo straipsnio išvadose teigia, kad, „net 50 % grąžinamų pataisyti bylų
atmetama dėl tikrinančiųjų institucijų specialistų klaidų, padaromų dėl jų menkos
kvalifikacijos ar netinkamos pradinių duomenų analizės. Dėl to pirmiausia nukenčia
tikrinančiųjų institucijų prestižas, gaišinamas užsakovų laikas ir matininkų darbas“
(Vaitkevičienė ir kt..., 2010).
Įvertinus visus kriterijus nustatyta, kad klaidų mažėjimo nepastebima (4.3. lentelė).
Klaidų mažiausiai nustatoma žemės sklypo ženklinime (8, 9,10 kriterijai ) ir atliekant
patikras vietovėje (11 kriterijus). Pagal 2 kriterijų (plano sudarymas), matome netgi
didėjimo tendenciją nuo 2017 m. Tam galėjo turėti įtakos Registrų centro standartizuotos
DVG formos įvedimas, valstybinių užsakymų įkainių staigus sumažėjimas. Tokios klaidos
rodo, kad darbai vykdomi skubotai, neatliekamas kadastrinių matavimų bylos ir plano
patikrinimas įmonėse, atliekančiose kadastro duomenų nustatymo darbus. Taip pat didelis
klaidų kiekis išlieka pagal 1 kriterijų (ribų neatitikimas), kas rodo ir prastą teritorijų
planavimo dokumento rengimo ir tvirtinimo kokybę ir nesivadovavimą teritorijų planavimo
dokumentais, kurie dažnai būna parengti senoje grafinėje medžiagoje, nebeatitinkančioje
reikalavimų.
Išanalizavus visus surinktus statistinius duomenis galima sakyti, kad didžiausią įtaka
klaidų atsiradimui turi žmogiškasis faktorius, t. y., daugiausia klaidų padaroma dėl
neatidumo, skubėjimo, neįsigilinimo į pradinius duomenis, atsiranda įvairių dokumentu
pildymo klaidų. Klaidų kiekis tam tikram laikui, padidėja įvedus naujus pakeitimus darbui
naudojamose kompiuterinėse programose ir tesės aktuose.
4.1. Kadastrinių matavimų klaidų analizė pagal anketinės apklausos rezultatus
Siekiant kuo objektyviau įvertinti atlikto statistinio duomenų analizės tyrimo
rezultatus, buvo atlikta ir anketinė respondentų apklausa (1 priedas). Apklausoje dalyvavo
35 matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastrinius matavimus ir dirbantys įmonėse
atliekančiose šiuos matavimus. Matininkams buvo pateikta anketa sudaryta iš 19 klausimų,
iš kurių vienas buvo laisvas, kuriame matininkai galėjo pateikti pasiūlymus .
Pirmasis anketos klausimas ( 4.14 pav.) buvo apie respondentų amžių.
42
4.14 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų amžius
Dauguma respondentų dalyvavusių apklausoje (31 %) nurodė, kad yra 51-60 m.
amžiaus. Amžiaus grupėse nuo 20-30 m. ir 31-40 m, buvo vienodai respondentų po 23 %, o
41-50 m. respondentu buvo 14 %, o 60 m. ir daugiau – 9%. Galima daryti išvada, kad
pagrindinė respondentų amžiaus grupe 20 - 40 m. (43%).
Antrasis anketos klausimas (4.15. pav.) buvo apie respondentų išsilavinimą.
Daugiausiai respondentų nurodė, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (51 %). Antroje
vietoje pagal respondentų kiekį buvo kolegijų absolventai – 23 %, net 17 % respondentų
turėjo magistrinį laipsnį, o 9 % buvo įgiję aukštesnįjį išsilavinimą. Darome išvada, kad
daugiausia respondentų buvo tokių, kurie turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
20-30 m. 23%
31-40 m 23%
41-50 m. 14%
51 -60 m. 31%
60 m ir daugiau 9%
RESPONDENTŲ AMŽIUS %
20-30 m. 31-40 m 41-50 m. 51 -60 m. 60 m ir daugiau
43
4.15 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų išsilavinimas
Trečias anketos klausimas (4.16 pav.) buvo apie darbuotojų kvalifikaciją, t. y. kiek
respondentų turi matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Apklausos metu nustatyta, kad
matininko kvalifikacijos pažymėjimą turėjo dauguma respondentų, net 89 %.
4.16 pav. Respondentų kvalifikacija
9%
23%
51%
17%
RESPONDENTŲ IŠSILAVINIMAS (%)
aukštesnysis
aukstasis kolegija
aukstasis universitetinis
magistras
89%
11%
Respondentai turintys matininko kvalifikacijos pažymėjimą
Su kvalifikacijos pažymėjimu
be
44
Ketvirtasis anketos klausimas (4.17 pav.) buvo apie respondentų darbo patirtį
atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus.
4.17 pav. Respondentų darbo patirtis atliekant kadastrinius matavimus.
Didžioji dalis respondentų (41 %) nurodė, kad turi ilgesnę nei 12 metų patirtį dirbant
žemės sklypų kadastrinių matavimų srityje. 20 % respondentų nurodė, kad turi nuo 8 iki 12
metų patirties, 14 % - nuo 6 iki 8 metų patirties, 14 % - nuo 3 iki 5 metų patirties, 11 % - iki
2 metų darbo patirties. Daugelis apklaustų respondentų turėjo didelę darbo patirtį kadastrinių
matavimų srityje nuo 8-12 m. ir daugiau.
Įvertinus apklausoje dalyvavusiu respondentų ekspertines savybes nustatyta, kad
daugiausia apklausoje dalyvavo didelę darbo patirtį, puikų išsilavinimą ir reikiamus
kvalifikacijos pažymėjimus turintys matininkai.
Sekantys anketos klausimai (5-19 klausimai) buvo apie žemės sklypų kadastro
duomenų bylų, kurios grąžinamos matininkams taisymui, kiekį, nuomonė apie NŽT
specialistus tikrinančius kadastro duomenų bylas, taip pat buvo prašoma pateikti
pasiūlymus, kurie galėtų padėti sumažinti klaidų kiekį.
Penktasis klausimas buvo kaip dažnai gražinamos kadastrinių matavimų bylos
taisymui NŽT specialistų, o šeštasis – kadastro tvarkytojo.
11%
14%
14%
20%
41%
Matininku darbo patirtis
iki 2 m.
3-5m.
6-8 m.
8-12 m.
12 m. ir daugiau
45
4.18 pav. Respondentų atsakymai, parodantys kiek bylų grąžinama taisymui NŽT ir
kadastro tvarkytojo specialistų.
Kadangi žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurioms nereikia priimti NŽT
teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo, yra teikiamos tiesiai kadastro tvarkytojui, per
Registru centro posisteme GeoMatininkas, todėl į apklausą įtrauktas klausimai apie tai ir
bandoma ištirti iš kurios institucijos bylos dažniau sugrąžinamos taisymui. Dauguma
respondentu (4.18 pav.) nurodė, kad ženkliai dažniau gražinamos bylos iš NŽT specialistu
nei iš kadastro tvarkytojo.
Respondentams pateikti kausimais apie dažniausiai pasitaikančias klaidas (7-14
anketos klausimai, 1 priedas). Klaidos sugrupuotos pagal tikrinimo kriterijus. Absoliuti
dauguma - apie 70 % respondentu nurodė kad dažniausiai klaidų pasitaiko 1-2 iš 10 bylų,
apie 25 % respondentų nurodė, kad klaidų pasitaiko 3-4 bylose iš 10, o 6% respondentų
nurodė, kad klaidų pasitaiko 4-7 bylos iš 10, keli (3 respondentai) nurodė kad klaidų jiems
nepasitaiko, arba pasitaiko ypatingai retai 1 iš 100 bylų. Visos respondentų deklaruotos
klaidos susistemintos 4.18 diagramoje.
1
1
51
88
43
6
0
1
0
1
1
1
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Bylos taisyti gražinamos NŽT specialistų
Bylos taisyti gražinamos kadstro tvarkytoju
Bylos gražinamos taisyti NŽT ir kadastro trvarkytojo specialistų
Visos pateiktos 7-8 iš 10 5-6 iš 10 3-4 iš 10 1-2 iš 10 Niekada
46
4.18.pav. Respondentų deklaruotos, jų nuomone dažniausiai pasitaikančios klaidos
žemės sklypų kadastro bylose
Dauguma respondentu nurodė, kad klaidų pasitaiko tik 1-2 bylose iš 10. Išanalizavus
gautus duomenis, nustatyta, kad respondentų nuomone, dažniausiai pasikartojanti klaida yra
- žemės sklypo ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams (2-3 iš 10 bylų – 32 %).
Antroje vietoje pagal dažnumą pasitaiko žemės sklypo plano sudarymo klaidos (2-3 iš 10
bylų – 31 %), o trečioje vietoje – žemės sklypo vertės apskaičiavimo klaidos (2-3 iš 10 bylų
– 20 %), respondentai nurodė kad ženklinimo klaidų nepasitaiko niekada.
Penkioliktas anketos klausimas buvo apie tai, kas respondentų nuomone turi
daugiausia įtakos klaidų atsiradimui žemės sklypų kadastro duomenų bylose.
5
6
6
2
12
11
9
11
49
73
55
88
74
69
77
75
32
15
31
6
14
20
11
14
8
0
8
4
0
0
3
0
6
6
0
0
0
0
0
0
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Ribų neatitikimo klaidos
Ploto apskaičiavimo klaidos
Plano sudarymo klaidos
Paženklinimo akto klaidos
Kadastro duomenų formos pildymo klaidos
Vertės apskaičiavimo klaidos
Bylos komplektavimo klaidos
Ženklinimo klaidos
Dažniausiai pasitaikančios klaidos (%)
Labai dažnai 8-10 iš 10 Dažnai (4-7 iš 10) Retai (2 -3 iš 10) Labai retai(1 iš 10) Niekada
47
4.19. pav. Respondentų nuomone, klaidų žemės sklypų kadastro bylose, priežastys
Išnagrinėjus atsakymus į šį klausimą (4.19. pav.), nustatyta, kad daugiausiai įtakos
(net 73 %), padaromų klaidų kiekiui, respondentu nuomone, turi skirtingi NŽT teritorinių
skyrių specialistų reikalavimai ir skirtingas teisės aktų interpretavimas skirtinguose NŽT
teritoriniuose skyriuose. 19 % respondentu nurodė kad klaidoms didelės įtakos turi
matininkų per dideli darbo krūviai, išsiblaškymas, 8 % respondentų nurodė, kad klaidų
pasitaiko dėl per mažos darbo patirties. Nei vienas respondentas nepasirinko varianto –
nepakankamas teisė aktų išmanymas turi įtakos klaidų atsiradimui bylose.
Šešioliktas anketos klausimas (4.20 pav.) buvo apie tai kaip respondentai vertina
elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas.
19%
8%
73%
KAS TURI DAUGIAUSIA ĮTAKOS PADAROMOMS KLAIDOMS
Per didelis darbo krūvis Patirties trūkumas
Teisės aktų neišmanymas Skritingi NŽT specialistų reikalavimai
48
4.20. pav. Respondentu nuomone apie elektronines žemės sklypo kadastro duomenų
bylas
Absoliuti dauguma respondentų (97 %) nurodė, kad teigiamai vertina elektronines
žemės sklypo kadastro duomenų bylas, tik vienas respondentas vertina neigiamai.
Septynioliktas klausimas buvo apie tai, kaip respondentai vertina Registrų centro
posisteme GeoMatininkas (4.21. pav.).
teigiamai 97%
neigiamai 3%
KAIP RESPONDENTAI VERTINA ELEKRONINES BYLAS
31%
6%
20%
43%
Kaip vertinate bylų tiekimą per GeoMatininko positeme
palengvino bylos parengimo procesą
pasunkino bylos parengimo procesą
atsirado naujų klaidų kokių nepasitaikydavo popierinėse bylose
sumažejo klaidų elektroninese bylose
49
4.21. pav. Elektroninių žemės sklypų kadastro duomenų bylų teikimo per
GeoMatininko posisteme įtaka rengiamoms byloms
Išnagrinėjus respondentų atsakymus į šį klausimą, nustatyta, jog 43 % respondentų
teigė, kad teikiant bylas per GeoMatininko posisteme klaidų sumažėjo ir ši posistemė
palengvino bylos rengimo procesą (31 %), o 6 % respondentų nurodė, kad ši posistemė
pasunkino bylos parengimo procesą ir 20% nurodė, kad atsirado papildomų klaidų, kurių
elektroninėse bylose nepasitaikydavo.
Aštuonioliktas anketos klausimas respondentams, buvo apie NŽT specialistų
tikrinančių žemės sklypo kadastro duomenų bylas darbo kokybę.
4.22. pav. Respondentų nuomonė apie NŽT specialistų tikrinančių žemės sklypo
kadastro duomenų bylas.
Apklausus respondentus apie NŽT specialistų tikrinančių žemės sklypo kadastro
duomenų bylas darbo kokybę, buvo nustatyta, kad 20 % respondentų specialistų darbą
vertina teigiamai ir tik 2 % vertino neigiamai. 44 % respondentų nurodė kad, jų manymu
pasitaiko NŽT specialistų nekompetencijos atvejų, 17 % nurodė, kad specialistai dirba
neįsigilinę į bylą, taip ją atmesdami kaip netinkamą, 5 % respondentu nurodė, kad
specialistai dirba skubėdami, taip pat ir piktybiškai atmetinėja bylas (5%). Kaip kitus
probleminius atvejus respondentai nurodė kaip kai kurių specialistų perteklinius
reikalavimus parengtoms byloms.
20%
2%
44%
17%
5% 5%
7%
Kaip vertinate NŽT specialistų tikrinančių žemės sklypo kadastro duomenų bylas,
darbą
teigiamai
neigiamai
pasitaiko nekompetencijos atvejų
tikrina neisigilinę į bylą
dirba atmestinai, skubėdami
piktybiškai atmetinėja
kitos problemos
50
Devynioliktasis anketos klausimas buvo prašymas pateikti pasiūlymus, kas galėtų
padėti sumažinti klaidų kiekį, žemės sklypo kadastro duomenų bylose.
Gauti pasiūlymai iš respondentų:
vienodas teisės aktų traktavimas, pageidauta daugiau teisės aktų išaiškinimų;
mažiau kaitos darbui naudojamose kompiuterinėse programose ir tesės aktuose;
vienodi NŽT teritorinių skyrių reikalavimai (3 respondentai teikė šį pasiūlymą);
neleisti NŽT specialistams kelti nepagrįstus ar perteklinius reikalavimus;
daugiau bendradarbiavimo tarp NŽT specialistų ir matininkų;
glaudesnis ir geranoriškesnis bendradarbiavimas tarp rangovų (matininkų) ir
užsakovų;
galimybė „GeoMatininke“, po bylos patikrinimo, esant poreikiui pridėti reikiamus
papildomus dokumentus (5 respondentai teikė šį pasiūlymą);
tobulinti GeoMatininko posistemę.
Dauguma apklaustų respondentų siūlė tobulinti GeoMatininko posistemę,
pageidauja, kad būtų galima kelti bylas po patikrinimo, pakartotinai, senos bylos pavyzdžiu,
pataisant tik klaidingą dokumentą, kadangi keliant pakartotinai visą bylą iš naujo, galimai
įsivelia klaidos, didėja laiko ir darbo sąnaudos. Taip pat respondentai siūlė suvienodinti
NŽT teritorinių skyrių reikalavimus, pageidauja kad visi skyriai taikytu vienodus
reikalavimus, bendradarbiautų ne tik tarpusavyje, bet ir su matininkais.
Apklausti matininkai (respondentai) deklaravo, kad klaidų pasitaiko 1-2 bylose iš
10, kas atitinka NŽT atmetamų bylų vidurkį (26 %). Panašus procentas (apie 23 %) ir
klaidų dėl ribų neatitikimo teritorijų planavimo dokumentu, deklaruotas respondentų ir NŽT
gautas iš statistinių duomenų analizes.
51
IŠVADOS
1. 2012 – 2019 metais NŽT teritoriniams skyriams pateikta ir patikrinta 981 252
kadastrinių matavimų bylų, iš jų 259 603 kadastrinių matavimų byloms surašyti neigiami
patikros aktai. Bendra (vidutinė) neigiamų aktų dalis sudaro 26,46% visų patikrintų
kadastrinių matavimų bylų kiekio.
2. Didžiausią skaičių klaidų (33 – 48 %) sudaro neatidumo klaidos, t. y. klaidos
pildant paženklinimo – parodymo aktus vietovėje, kadastro duomenų formos užpildymo
klaidos, plano sudarymo klaidos, bylos komplektavimo klaidos. Tokios klaidos pasitaiko dėl
įmonėse, atliekančiose kadastrinius matavimus, nevykdomų bylų patikrų. Tokių klaidų
tendencijos mažėti, metams bėgant, nestebima.
3. Didelis kiekis kadastro bylų (23%) atmetama dėl ribų neatitikimo – tai yra
ribos neatitinka patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kas rodo ir prastą teritorijų
planavimo dokumento rengimo ir tvirtinimo kokybę ir nesivadovavimą teritorijų planavimo
dokumentais, kurie dažnai būna parengti senoje grafinėje medžiagoje, nebeatitinkančioje
reikalavimų.
4. Išanalizavus apklausos duomenis, nustatyta, kad dauguma respondentu
nurodė, kad klaidų pasitaiko 1-2 bylose iš 10. Respondentų nuomone, dažniausiai
pasikartojanti klaida yra - žemės sklypo ribų neatitikimas teritorijų planavimo
dokumentams. Antroje vietoje pagal dažnumą pasitaiko žemės sklypo plano sudarymo
klaidos, o trečioje vietoje – žemės sklypo vertės apskaičiavimo klaidos. Respondentai
nurodė kad ženklinimo klaidų jiems nepasitaiko niekada.
52
PASIŪLYMAI
1. Norint sumažinti atsitiktinių klaidų kiekį, reikia dar labiau tobulinti Registrų
centro GeoMatininko posisteme, įdiegti papildomus algoritmus atpažįstančius neatidumo ir
kitas klaidas.
2. Įmonėms rengiančios kadastrinius matavimus, siūloma turėti specialistus kurie
galėtų patikrinti darbus prieš teikiant tikrinimui.
3. NŽT specialistams, atliekantiems kadastrinių matavimų patikras, parengti
vienodus įstatymų taikymo išaiškinimus, parengtus teisininkų, centralizuotai, visiems
teritoriniams skyriams vienodas, siekiant išvengti skirtingas teisės aktų interpretacijos.
4. Rengti bendras konferencijas matininkams ir Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos specialistams, nuolat iškylantiems klausimams spręsti.
53
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų
surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro. 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522. Suvestinė redakcija nuo 2018-11-
01, prieiga per internetą : [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-03-02] https: //e-seimas.lrs.lt/.
2. Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų
surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro. 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522. Nauja redakcija nuo 2018-02-24.
prieiga per internetą : [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-03-02] https: //e-seimas.lrs.lt/.
3. Dėl žemės įvertinimo tvarkos, LR nutarimas 205, 1999 m. vasario 24, Suvestinė
redakcija nuo 2017-12-23, prieiga per internetą : [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-04-20]
https: //e-seimas.lrs.lt.
4. Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų
patvirtinimo; 2005. Nr. 1P-209, Suvestinė redakcija nuo 2014-01-21, prieiga per
internetą : [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-05-02] https: //e-seimas.lrs.lt/.
5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; 2000 m. birželio
27 d. Nr. VIII-1764,Vilnius. Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31.
[interaktyvus], [žiūrėta 2020-03-02]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/.
6. Lietuvos respublikos teritorijų planavimo į s t a t y m a s; 1995 m. gruodžio 12
d. Nr. I-1120, Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01, prieiga per internetą :
[interaktyvus]. [žiūrėta 2020-03-02] https: //e-seimas.lrs.lt/.
7. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas; 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446;
Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30; prieiga per internetą :
[interaktyvus]. [žiūrėta 2020-05-10] https: //e-seimas.lrs.lt/.
8. Žemėtvarka Lietuvoje; Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Vilnius, 2004.
9. Aleknavičius, A., Žemės administravimas užsienio valstybėse; 2018 m.
[interaktyvus]. [žiūrėta 2020-05-05]. Prieiga per internetą http://lzhis.lt/ .
10. Celms Armands, Reke Ilona, Brinkmanis-Brimanis Miks, Vivita Pukite 2019. :
Evaluation of the local geodetic network in Jurmala city; prieiga per internetą: [žiūrėta
2020-05-10]. http://www.balticsurveying.eu/
54
11. Daugalienė V., Nelengvi žemėtvarkos žingsniai Makedonijoje; 2017 m. .
[interaktyvus]. [žiūrėta 2020-05-05]. Prieiga per internetą http://lzhis.lt/ .
12. Daugalienė V., Žemės konsolidacijos ypatumai Suomijoje; 2018 m. .
[interaktyvus]. [žiūrėta 2020-05-05]. Prieiga per internetą http://lzhis.lt/.
13. GeoMatininkas, Registrų centro posistemė, [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-03-
02]. Prieiga per internetą: www.registrucentras.lt/geo2/matininkas/index.jsp.
14. http://mediapolis.lt/kai-kurie-geodezijos-istorijos-bruozai/
15. Jokubauskas A. 2016., Žemės ūkio paskirties žemės sklypų atitikimo žemės
valdos projektams tyrimas; [interaktyvus], [žiūrėta 2020-04-10]. Prieiga per internetą:
http://dspace.lzuu.lt
16. Kadastro duomenų bylų tikrinimas, 2020 [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-03-02].
Prieiga per internetą: http://nzt.lt/go.php/lit/Kadastro-duomenu-bylu-tikrinimas.
17. Kaulakytė I. 2016., Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikslumą ir
kokybę lemiančių veiksnių tyrimas; [interaktyvus], [žiūrėta 2020-04-10]. Prieiga per
internetą: http://dspace.lzuu.lt
18. Lietuvos erdvinės informacijos portalas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-01-10].
Prieiga per internetą: http://www.geoportal.lt/map/index.jsp?mode=zis.
19. Lietuvos Respublikos žemės fondas, 2020 m. sausio 1 d. Iš: Nacionalinės žemės
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-01-15]. Prieiga per
internetą: http://nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-Respublikos-zemes-fondas.
20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija, 2020 [interaktyvus].
[žiūrėta 2020-03-02]. Prieiga per internetą : www.nzt.lt.
21. Pankauskyte D., Valčiukiene J. ir kt. 2019., Study of the natural heritage
condition of the Kursiu Nerija national park using lidar technology (case study of agila
dune); [žiūrėta 2020-05-10]. http://www.balticsurveying.eu/
22. Registrų centras [interaktyvus], [žiūrėta 2020-03-02]. Prieiga per internetą:
https://www.registrucentras.lt/.
23. Vaičiukynas L. 2016., Kadastrinių matavimų bylų patikros analizė Kauno mieste
ir Kauno rajone; [interaktyvus], [žiūrėta 2020-03-10]. Prieiga per internetą:
http://dspace.lzuu.lt
24. Vaitkevičienė J., Kumetaitienė A. 2010., Kadastrinių matavimų tikrinimo ir
derinimo probleminiai aspektai; Žemėtvarka ir hidrotechnika. Vilnius: Lietuvos ŽH
inžinierių sąjunga. 2010, Nr.3, p.1-4. ISSN 1648-301 .
25. VĮ „Valstybės žemės fondas“ tinklalapis, prieiga per internetą; www.vzf.lt.
55
26. Žemės informacinė sistema. [interaktyvus]. [žiūrėta 2020-01-15]. Prieiga per
internetą: http://zis.lt/Apie-ZIS-736.html; “.
56
PRIEDAI
57
1. Priedas
ANKETINĖ APKLAUSA
Tinkamą atsakymą apvesti.
1. Jūsų amžius:
20-30 m;
31-40 m;
41-50 m;
51-60 m;
60 m ir daugiau.
2. Koks Jūsų išsilavinimas:
aukštesnysis;
aukštasis neuniversitetinis (kolegija);
aukštasis;
magistras.
3. Ar turite matininko kvalifikacijos pažymėjimą:
taip;
ne.
4. Kokią jūsų patirtis atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus?
Iki 2 m;
3-5 m;
6-8 m;
8-12 m;
12 m ir daugiau.
5. Kaip dažnai jūsų parengtos kadastrinių matavimų bylos gražinamos taisymui NŽT
specialistų:
1-2 bylos iš 10;
3-4 bylos iš 10;
5-6 bylos iš 10;
7-8 bylos iš 10;
58
taisyti gražinamos visos pateiktos bylos;
nei viena.
6. Kaip dažnai jūsų parengtos kadastrinių matavimų bylos gražinamos taisymui
kadastro tvarkytojų :
1-2 bylos iš 10;
3-4 bylos iš 10;
5-6 bylos iš 10;
7-8 bylos iš 10;
taisyti gražinamos visos pateiktos bylos;
nei viena.
7. Kaip dažnai pasitaiko klaidos, kad žemės sklypas neatitinka teritorijų planavimo
dokumento:
1 iš 10 bylų;
2-3 iš 10;
4-7 iš 10;
8-10 iš 10;
nepasitaiko.
8. Kaip dažnai pasitaiko klaidos: ploto apskaičiavimo klaidos (nesąryšio
apskaičiavimas):
• 1 iš 10 bylų;
• 2-3 iš 10;
• 4-7 iš 10;
• 8-10 iš 10;
• nepasitaiko.
9. Kaip dažnai pasitaiko klaidos: plano sudarymo klaidos (neatidumo klaidos);
• 1 iš 10 bylų;
• 2-3 iš 10;
• 4-7 iš 10;
• 8-10 iš 10;
nepasitaiko.
10. Kaip dažnai pasitaiko klaidos: paženklinimo - parodymo akto pildymo klaidos;
• 1 iš 10 bylų;
59
• 2-3 iš 10;
• 4-7 iš 10;
• 8-10 iš 10,
• nepasitaiko.
11. Kaip dažnai pasitaiko klaidos: kadastro duomenų formos pildymo klaidos;
• 1 iš 10 bylų;
• 2-3 iš 10;
• 4-7 iš 10;
• 8-10 iš 10;
• nepasitaiko.
12. Kaip dažnai pasitaiko klaidos: žemės sklypo vertės apskaičiavimo klaidos;
• 1 iš 10 bylų;
• 2-3 iš 10;
• 4-7 iš 10;
• 8-10 iš 10;
• nepasitaiko.
13. Kaip dažnai pasitaiko klaidos: žemės sklypo kadastro duomenų bylos
komplektavimo klaidos;
• 1 iš 10 bylų;
• 2-3 iš 10;
• 4-7 iš 10;
• 8-10 iš 10;
• nepasitaiko.
14. Kaip dažnai pasitaiko klaidos, žemės sklypo ženklinimo klaidos;
• 1 iš 10 bylų;
• 2-3 iš 10;
• 4-7 iš 10;
• 8-10 iš 10;
60
• nepasitaiko.
15. Kas jūsų nuomone turi daugiausia įtakos padaromoms klaidoms žemės sklypų
kadastro duomenų bylose;
per didelis darbo krūvis, išsiblaškymas;
darbo patirties trūkumas;
nepakankamas teisės aktų išmanymas;
skirtingi NŽT teritorinių skyrių specialistų reikalavimais (skirtingas teisės aktų
interpretavimas).
16. Kaip vertinate elektronines kadastro duomenų bylas:
teigiamai;
neigiamai;
17. Kaip vertinate GeoMatininko posisteme;
palengvino bylos perengimo procesą;
pasunkino bylos parengimo procesą;
atsirado papildomų klaidų rengiant bylas, kurių popierinėse bylose
nepasitaikydavo;
sumažėjo klaidų kiekis bylose, teikiamose per GeoMatininką.
18. Kaip vertinate NŽT specialistų tikrinančių žemės sklypo kadastro duomenų bylas
darbo kokybę;
teigiamai;
neigiamai;
pasitaiko nekompetencijos atveju;
tikrina neįsigilinę į bylą;
dirba atmestinai (skubėdami);
piktybiškai atmetinėja bylas;
jūsų variantas.........................................................................................................
19. Kokie pasiūlymai būtų siekiant sumažinti klaidų kiekį žemės sklypo kadastro
duomenų bylose:
.................................................................................................................................
.................................................................................................................................
................................................................................................................................
61
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS
žemėtvarkos studijų programa
STUDENTO (-ĖS) Astos Sinickienės
(vardas, pavardė)
PARENGUSIO BAIGIAMĄJĮ MAGISTRO DARBĄ
KADASTRINIUS MATAVIMUS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
TAIKYMAS PRAKTIKOJE, KLAIDŲ ANALIZĖ
(darbo tema)
DEKLARACIJA
Garantuoju, kad baigiamąjį darbą parengiau savarankiškai, nepažeisdamas (-a) kitų
asmenų autorinių teisių.
Baigiamajame darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų autorių mintys yra
pažymėtos, pateikiant nuorodas į šaltinius.
Garantuoju, kad darbe nėra neskelbtinos informacijos arba informacijos, kuriai būtų
taikomi teisės aktuose numatyti skelbimo apribojimai.
Studentas .................................................. .............Asta Sinickienė......
(Parašas) (vardas, pavardė)