1

2017m.sausis31d.

Atrankinio ūkininkavimo Lietuvos miškuose galimybės

(pagal ilgalaikės mokslo programos “Darni miškininkystė

ir globalūs pokyčiai”

bei Aplinkos ministerijos užsakyto darbo “Ekstensyvių

ilgalaikių

atrankinių

kirtimų

pagal tikslinį

skersmenį

vykdymo galimybių

įvertinimas Lietuvos miškuose”

rezultatus)

Virgilijus MikšysLAMMC Miškų

institutas

2

Savaiminis medynų

vystymasis

–

ką

“siūlo”

gamta?

Savaiminio vyresnių

Lietuvos medynų

irimo procesai dažniausiai vyksta laipsniškai (nors ne taip jau reti ir kitokie dėsningumai –

greitas žuvimas

dėl žievėgraužio

tipografo, vėjo pažeidimų).

-4

-2

0

2

4

6

8

0 50 100 150 200

Amžius, metai

Poky

tis, p

roc.

m.-1

Skirtingo amžiaus žaliašilio pušynų

bendras (pirmojo ir antrojo ardų) santykinis einamasis tūrio pokytis

Skirtingo amžiaus žaliašilio

(vm) ir šilagirio

(ox) eglynų

bendras (pirmojo ir antrojo ardų) einamasis tūrio pokytis

-10

-5

0

5

10

15

20

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

Amžius, metai

Poky

tis, m

3 ha

-1 m

-1

vm

ox

vm

ox

3

Savaiminis medynų

vystymasis

–

ką

“siūlo”

gamta?

Savaiminis žėlimas lėtai irstančiuose medynuose irgi laipsniškas, nevienalaikis (II ardas, pomiškis neretai bent dalinai sunyksta, po to vėl vyksta žėlimas), dažnai grupiškas.

0102030405060708090

100

0 20 40 60 80 100Amžius, metai

Med

žių

pasi

skirs

tym

askl

asėm

is, %

A', A, B klasės C klasė

0100020003000400050006000700080009000

10000

20 40 60 80 100Amžius, metai

Pom

iški

o ki

ekis

, vnt

./ha

103-A117-A123-A129-A141-A151-A155-A159-A

Eglės pomiškio kiekio kaita atskiruose tyrimų

objektuoseII eglių

ardo medžių

išsivystymo klasių

struktūros kitimas

4

Įvairiaamžiai

medynai Lietuvoje

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15Amžiaus klasė

%

NcLcNdLd

0

20

40

60

80

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15Amžiaus klasė

%

NaNbLbNc

Įvairiaamžių

medynų

dalis (% nuo visų

medynų

ploto)Pušynai Eglynai

Didėjant

medynų

amžiui didėja įvairiaamžių

medynų

dalis. Tai

būdinga daugumos augaviečių

ir visų medžių

rūšių

medynams. Apie 1/3

visų

brandžių

šalies medynų

– įvairiaamžiai.

Įvairiaamžis

medynas – medynas, kurio pirmąjį

ardą

sudarančių

vienos ar kelių

rūšių

medžių

amžius

skiriasi ne mažiau kaip 20 metų

(Miško kirtimų

taisyklės).

5

Įvairiaamžiai

medynai Lietuvoje

0

10

20

30

40

50

60

70

80

7 8 9 10 11 12 13 14 15

Amžiaus klasė, vnt.

%

EBDBt

Nc, eglynai

Medynų

elementų, kurių

amžius mažesnis už

vyraujančio medyno elemento amžių, rūšių

sudėtis (procentais)

0

20

40

60

80

100

120

7 8 9 10 11 12 13 14 15

Amžiaus klasė, vnt.

%

P

E

BNa, pušynai

Dviejų

tipų

įvairiaamžiai

medynai:1) “klasikiniai”

(“vertikali struktūra”, šviesai

mažai reiklios medžių

rūšys);2) grupiškai

įvairiaamžiai

(“horizontali

struktūra”, šviesai reiklios medžių

rūšys).

6

Atrankinis miškininkavimas. Lietuva

Teisės aktų

reikalavimai leidžia vykdyti atrankinius pagrindinius miško kirtimus

(laisvuosius ir grupinius).

Neseniai įteisinta galimybė

juos vykdyti ir jaunesniuose nei gamtinės brandos amžius II miškų

grupės medynuose. Bet ja kol

kas ne ypač

drįstama naudotis...Kartu “atsirado”

ir papildomo šių

kirtimų

reglamentavimo (mano

nuomone, keistoko...).

Atrankinių

kirtimų

vykdoma labai nedaug. Gal kiek dažniau vykdomi atrankiniai kirtimai, skirti brandžių

medžių, augančių

vienamžiuose

medynuose, medienos savalaikiam panaudojimui (savo esme artimesni ilgalaikiams atvejiniams

kirtimams).

Akivaizdžiai trūksta žinių

apie atrankinį

miškininkavimą.

7

Atrankinis miškininkavimas. Užsienio šalysAtrankinis miškininkavimas

(sistema) –

ekologinės miškininkystės sistemų

dalis. Taip pat miškininkavimo

išlaikant miško dangą

(angl. Continuous cover

forestry, CFC) krypties (atskirose šalyse –

programų) dalis. Šių

sistemų

(krypčių) pagrindinė

paskirtis –

derinti ūkines ir aplinkosaugines miškų

funkcijas.

Atrankiniai kirtimai vyrauja

šalyse, kuriose plynieji kirtimai uždrausti (Šveicarijoje - nuo 1902 m., Slovėnijoje –

nuo 1948/49 metų).

Vokietija, Austrija –

atrankinių

kirtimų

dalis gana didelė. Daugumoje Vokietijos žemių

atrankinis naudojimas –

svarbiausias rekomenduojamas pagrindinio miškų

naudojimo būdas.

Čekija, Slovakija, Italija, Rumunija -

atrankinių

kirtimų

gana daug kalnų

miškuose. Lenkijoje –

taip pat (šalyje apie 60 proc. medienos tūrio

brandžiuose medynuose

iškertama neplynais kirtimais).

Švedija, Suomija –

atrankinių

kirtimų

labai mažai, bet domėjimasis jais ryškiai auga –

daug tyrimų, Suomijoje neseniai sukurti įvairiaamžių

pušynų

ir beržynų

augimo

eigos modeliai (Pukkala

et al., 2009).

8

Dažniausiai -

įvairiaamžiuose, sudėtingos, mozaikiškos

struktūros medynuose („Plenterwald“).Vienamžiuose

medynuose –

siekiant juos paversti įvairiaamžiais

(bet tik

tada, kai jie specifiniais kirtimais tam paruošti!).

Įvairiaamžiai

medynai dažniausiai formuojami (formuojasi) iš

šviesai mažai arba vidutiniškai reiklių

medžių

rūšių

(eglė, kėnis, bukas, liepos,

klevai ir pan.). Radikalus požiūris –

taip auginti/formuoti visų

vietinių medžių

rūšių

medynus (Trepp, 1974; Schütz, 1992, 2001, 2002).

Bet

detalesnės informacijos ir praktinės šviesai reiklių

medynų

formavimo patirties aprašymų

labai nedaug.

Įvairiaamžiai

medynai paprastai tikslingai neformuojami labai nederlingose arba labai drėgnose (pelkinėse) augavietėse. Pavertimas įvairiaamžiais

medynais ribojamas ir tose augavietėse, kuriose medynų

tvarumas (ypač atsparumas vėjui) yra menkas.

Užsienio šalys –

kokiuose medynuose?

9

Esminės atrankinių

kirtimų

vykdymo nuostatos ne ypač

skiriasi nuo mūsų laisvųjų

arba grupinių

atrankinių

kirtimų

nuostatų.

Svarbiausia skirtybė

–

kirstinų/paliekamų

medžių

atrankai naudojamas tikslinis medžių

stiebų

skersmuo

(„Zielstärkennutzung”, “Target

diameter

cutting”). [Bet tai ne pramoniniai ar supaprastinti

atrankiniai kirtimai, apibūdinami kaip „diameter-limit

cutting“!], o ne amžius.

Privalumai: 1) skatinamas ypač

stambios medienos išauginimas;2) paprastesnė

kirstinų

medžių

atranka.

Atrankinis miškininkavimas. Užsienio šalys –

kaip vykdoma?

Laisvas, kūrybiškas atrankinių

ir kitų kirtimų

interpretavimas

(galima nekirsti, nors

kirsti galima; kirsti, nors tikslinis skersmuo ir nepasiektas).

Kompleksinis ūkinės veiklos pobūdis (dažniausiai atrankiniai + ugdomieji kirtimai,

kartais ir želdinimas, trako kirtimas ir pan.).

10

Užsienio šalys. Įvairiaamžių

medynų

kūrimasVienamžių

medynų

pavertimo įvairiaamžiais

būdai (transformation

cuttings, transformation

systems).

Vien atrankinių

kirtimų

tam nepakanka. Rekomenduojama transformavimo priemones pradėti viduramžiuose medynuose (ne vėliau kaip 1/2 auginimo trukmės)

arba net anksčiau.

Pradžioje vykdomi struktūros formavimo ugdomieji kirtimai (vok. Strukturdurchforstung“), vėliau –

atrankiniai kirtimai.

Priemonių

esmė

–

intensyvus (iki 0,6-0,5 skalsumo) ir netolygus medyno išretinimas (skatinant žėlimą, kartais ir želdinant, tačiau ne visame medyne iš

karto!). Vykdant atrankinius kirtimus medynų

skalsumas

kartais sumažėja dar labiau!

Ribotą

laikotarpį

neabejotinai patiriami medynų

produktyvumo nuostoliai.

11

Užsienio šalys. Įvairiaamžių

medynų

kūrimas

Netolygaus medynų

ugdymo schema: a ir b dalys rodo medžių

išsidėstymo pobūdį

po 1-o ir 2-o ugdymo (Vitkova, Dhubhain, 2013)

Vienamžių

medynų

pavertimas įvairiaamžiais

taikant grupinį

dalies medžių

kirtimą

(ugdymo kirtimai ir atrankiniai kirtimai, pagal Schütz, 2002)

12

Lietuva. Ko reikėtų

siekiant bent atrankinio miškininkavimo

pradžios?

Pirmiausia –

daugiau naudotis jau susiformavusių

ar besiformuojančių

įvairiaamžių

medynų

teikiamomis galimybėmis.

Atrankinis ūkininkavimas pirmiausia diegtinas išlaikant (ir kartu didinant jų įvairaamžiškumą) klasikinio pobūdžio (šviesai mažiau reiklių

medžių

rūšių)

įvairiaamžius

medynus (eglynus, liepynus, klevynus).

Šviesai reiklių

medžių

rūšių

įvairiaamžiai

medynai

formuotini tik išskirtiniais atvejais (kai jų

tikrai labai reikia ir kai tai tikrai atitinka miškų

funkcinę

paskirtį).

Didelio poreikio diegti atrankinius kirtimus atsižvelgiant į

tiksliniu medžių stiebų

skersmenis šiuo metu nėra.

Pradėti vienamžių

medynų

pavertimo įvairiaamžiais

bandymus.Vertėtų

įteisinti struktūrinio (struktūros) ugdymo galimybes II miškų

grupės

mesynuose

(bandymų

būtų

daugiau).

13

Lietuva. Ko reikėtų

siekiant bent atrankinio miškininkavimo

pradžios?

Iš

teisės aktų

pašalinti nereikalingus (perteklinius) atrankinių

kirtimų

(o taip pat ir kitų) vykdymo ribojimus.

Keisti miškų

sklypinės

inventorizacijos nuostatas, atsisakant smulkių medynų

sklypų

išskyrimo. Jei atrankinio ūkininkavimo daugės –

nebetiks ir

“amžiaus klasių”

metodas pagrindinių

kirtimų

normos nustatymui.

Spręsti žinių

apie atrankinį

miškininkavimą

trūkumo problemą.

Skatinti (inicijuoti) mokslinius (ar mokslinus-praktinius) tyrimus.

Sukurti tokio miškininkavimo

skatinimo sistemą.

Nesitikėti greitų

rezultatų!

14

Ačiū

už

dėmesį.

Ir kviečiu diskutuoti.