birželio mėnesio naujienlaiškis 2014 m. - · pdf filereikalavimas.lt ...

REIKALAVIMAS.LT

REIKALAVIMAS.LT

Birželio mėnesio naujienlaiškis2014 m.

WWW.REIKALAVIMAS.LT [email protected]

WWW.REIKALAVIMAS.LTWWW.REIKALAVIMAS.LT

Šiame numeryje publikuojami straipsniai:

1. Solidarioji ir subsidiarioji prievolė: skirtumai ir panašumai

2. Fizinio asmens bankroto sąlygos

Šiame numeryje Šiame numeryje publikuojamipublikuojami straipsniai: straipsniai:1. Teismo sprendimo nevykdymas pagal Lietuvos Respublikos 1. Teismo sprendimo nevykdymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą;baudžiamąjį kodeksą;2. Vekselis ir skolos raštelis: skirtumai ir panašumai, privalumai ir 2. Vekselis ir skolos raštelis: skirtumai ir panašumai, privalumai ir trūkumai.trūkumai.

REIKALAVIMAS.LTWWW.REIKALAVIMAS.LTREIKALAVIMAS.LT

REIKALAVIMAS.LTWWW.REIKALAVIMAS.LT

TEISMO SPRENDIMO NEVYKDYMAS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMĄJĮ KODEKSĄ

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kurie priima sprendimus visos Lietuvos Respublikos vardu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. numato, jog įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir vykdymo institucijoms, įmonėms, įstaigos, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kyla pagrįstas klausimas, kokia yra taikoma atsakomybė asmeniui, kuris ignoruoja jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, ar net visomis priemonėmis siekia užkirsti kelią tokio sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismo sprendimo nevykdymo pasekmes nustato civilinė, administracinė ir baudžiamoji teisė. Tačiau šiame straipsnyje dėmesys yra skiriamas tik baudžiamajai atsakomybei, kaip kraštutinei (ultima ratio) priemonei.

LR BK 245 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Nors šiame straipsnyje yra minimas tik teismo sprendimas, tačiau šią sąvoką reikia vertinti plačiai. Teismo sprendimai LR BK 245 str. prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys civilinėse bylose ir nuosprendžiai arba nutartys baudžiamosiose bylose. Todėl baudžiamoji atsakomybė kyla, jei asmuo nevykdo nurodymų, nesusijusių su bausme, nustatytų įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, pvz., teismo sprendimo, kuriuo yra priteista skola, nutarties, kuria yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės ar arbitražo sprendimo (2009-01-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-7/2009).

LR BK 245 str. saugoma vertybė yra įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Todėl atliekant šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, pirma, yra kėsinamasi į teismų sprendimų vykdymo tvarką, teisingumo sistemos funkcionavimą, valstybės ir teisingumą vykdančių institucijų autoritetą, antra, į asmenų, kurių atžvilgiu nėra vykdomi teismo sprendimai, turtinius interesus bei jų teises ir laisves. Svarbu tai, jog LR BK 245 str. yra įtvirtinta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, kurios taikymui nereikia nustatyti, jog dėl asmens veiksmų kilo kokie nors neigiami padariniai. Jau pats teismo sprendimo nevykdymo faktas pažeidžia prieš tai pateiktas šiuo straipsniu ginamas vertybes.

Teismo sprendimas laikomas įvykdytas, kai yra atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas yra susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti (2012-05-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-219/2012). Teismo sprendimo nevykdymas yra siejamas su momentu, kai asmuo procesiniame dokumente nustatytu terminu neįvykdo savo pareigos. Jeigu nėra nurodyta tiksli data ar įvykis, nuo kurio yra skaičiuojamas tam tikras terminas, sprendimas turi būti įvykdytas per protingą laiką. Tačiau jeigu asmuo, nors ir nelabai tiksliai, tačiau pradeda vykdyti teismo sprendimą, LR BK 245 str. nustatyta veika nutrūksta.

Aptariamo straipsnio taikymui yra aktualu ir tai, jog teismo sprendimo vykdymu suinteresuotas asmuo turi dėti bent minimalias pastangas, jog už teismo sprendimo įvykdymą atsakingas asmuo jį įvykdytų. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti priminimo ar įspėjimo pateikimas, kadangi yra galimos situacijos, kai asmuo dėl tam tikrų aplinkybių gali būti neinformuotas apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą. Tai svarbu, kadangi atsakomybė pagal LR BK 245 str. asmeniui kyla tik tuomet, kai asmuo yra atsakingas už teismo sprendimo nevykdymą ir kai jis veikia tiesiogine tyčia. Asmuo turi suvokti, kad jis privalo vykdyti teismo sprendimą, žinoti jo turinį bei sprendimo nevykdymo pavojingumą, tačiau neteisėtai nevykdyti savo pareigų ir to norėti. Šio straipsnio taikymui yra nesvarbi asmens veiksmų pasireiškimo forma. Jis gali tiek ignoruoti teismo sprendimą, tiek dėti visas pastangas, kad teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Dažniausiai asmenys teismo sprendimus ignoruoja, tačiau būna atvejų, kai jie slapstosi, keičia gyvenamąsias ir darbo vietas, slepia bei iškraipo pajamas. Nors šios nusikalstamos veikos baigtinumas siejamas su momentu, kai asmuo teismo sprendime nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos, tačiau teismų praktikoje yra konstatuota, jog LR BK 245 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą. Tai grindžiama




tuo, jog baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio, taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti reikalavimų įvykdymą civilinės ar administracinės teisės priemonėmis (2012-05-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-219/2012). Be to, yra svarbios ir teismo sprendimo nevykdymo priežastys. Net iš išnaudojus visas civilines bei administracines pažeistų teisių gynybos priemones nebus galima taikyti LR BK 245 str., jeigu asmuo objektyviai neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo (2012-05-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-219/2012). Tokia situacija yra galima, jeigu, pvz., yra nevykdomas teismo sprendimas, kuriuo yra priteista pinigų sumą, kadangi skolininkas yra nedarbingas ir neturi pajamų arba visos jo turtas yra prarastas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiais atvejais, kaip teigiama doktrinoje, prieštarautų teisingumo ir humanizmo principams, neatitiktų visuotinai demokratinėse valstybėse pripažintos nuostatos, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio. Tai reiškia, kad teisę taikantys subjektai privalo nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutines priemones.

Pagal aptariamą straipsnį baudžiamoji atsakomybė galima tik fiziniam pakaltinamam asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus. LR BK 20 str. 1 d. numato, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą LR BK specialiojoje dalyje yra numatyta juridinio asmens atsakomybė. Kadangi LR BK 245 str. nenumato juridinio asmens atsakomybės, todėl jam šis straipsnis negali būti taikomas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog už juridinio asmens veiksmus atsako juridinio asmens vadovas. Todėl, jeigu teismo sprendimo nevykdo juridinis asmuo, nors jam tai yra privaloma, yra keltinas įmonės vadovo atsakomybės pagal LR BK 245 str. klausimas (2010-07-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartis b. b. Nr. 1S-250-106/2010). Pažymėtina, kad tai nėra bendra taisyklė. Įmonės vadovui nevykdant ne dėl jo priimto sprendimo, bet turint pareigą atlikti atitinkamus veiksmus, gali kilti atsakomybė pagal LR BK 225 - 230 str. (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams). Tokia situacija būtų jeigu, pvz., įmonės vadovas sudarytų kliūtis darbuotojui pervesti teismo sprendimu priteistą nesumokėtą darbo užmokestį.

LR BK 245 str. įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra bendroji, apimanti visus galimus teismų sprendimų, nesusijusių su bausme, nusikalstamo nevykdymo atvejus. Tačiau tais atvejais, kai LR BK nustato specialias nusikalstamų veikų sudėtis, pvz., atsakomybę už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (LR BK 231 str. 1 d.), LR BK 245 str. neturi būti taikomas.

Aptariamame straipsnyje padaryta nusikalstama veika yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu, kadangi nėra numatyta laisvės atėmimo bausmės taikymo galimybė. Už šią nusikalstama veiką gali būti paskirti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog LR BK 245 str. yra tinkamas įrankis, siekiant priversti asmenis vykdyti jų atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus. Nors nustatytos sankcijos nėra griežtos, tačiau jos daro teigiamą poveikį visai teisėtvarkos ir finansų sistemai. Gausi teismų praktika rodo, jog šis straipsnis yra ne deklaratyvus, o plačiai taikomas praktikoje.




VEKSELIS IR SKOLOS RAŠTELIS: SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI, PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Paskolos teisiniuose santykiuose yra įprasti du rašytinės formos dokumentai: vekselis ir skolos raštelis. Pažymėtina, kad su vekseliais susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – LR ĮPVĮ). LR ĮPVĮ 2 str. 1 d. vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Skolos raštelio sąvoka nėra apibrėžiama teisės aktuose, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.871 str. 3 d. nurodyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi tiek vekselis, tiek skolos raštelis yra paskolą patvirtinantys dokumentai. Tačiau vekselis, lyginant jį su skolos rašteliu, turi tam tikrų savybių, kurios jį išskiria nuo paprasto paskolą patvirtinančio dokumento.

Pagrindinis vekselio ir skolos raštelio skirtumas yra susijęs su vykdytinumu. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vekselio turėtojas, vekselio davėjui neįvykdžius prievolės pagal vekselį, turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal vekselį, ar į teismą dėl skolos priteisimo pagal vekselį. Kai vekselio turėtojas nusprendžia savo pažeistas teisės pagal vekselį ginti teisme, vekselis traktuojamas kaip rašytinis vienašalis abstraktus sandoris, patvirtinantis skolos faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-05 nutartis c. b. Nr. 2A-540/2009). Tai, kad ir notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį, ir teismas gali išduoti vykdomąjį raštą pagal sprendimą, kuriuo priteista skola vekselio pagrindu, laikytina esminiu vekselio privalumu. Skola pagal skolos raštelį gali būti priteisiama tik teismine tvarka ir tik teismas gali išduoti vykdomąjį dokumentą, pagal kurį antstolis vykdys skolos išieškojimą. Taigi kreditorius pagal vekselį gali greičiau ir paprasčiau vykdyti išieškojimą (nes skola pagal vekselį gali būti išieškoma be teisminio proceso, pakanka, kad notaras išduotų vykdomąjį įrašą, kuris būtų pateiktas antstoliui vykdyti). Žinoma, tam, kad vykdomasis įrašas pagal vekselį būtų išduotas, būtina tinkamai įvykdyti visas LR ĮPVĮ sąlygas.

Pažymėtina, kad vekselis yra vienašalis abstraktus sandoris ir jis turi viešo patikimumo savybę. Šie požymiai būdingi tik vekseliui, ne skolos rašteliui. Toliau pateikiami Lietuvos Respublikos teismų išaiškinimai dėl minėtų vekselio požymių. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-10-01 nutartimi c. b. Nr. 3K-7-216/2007 yra pažymėjęs jog vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t.y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą: „Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.




Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų. Dėl to tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas vekselio išdavimo pagrindo negaliojimas, o vekselis jau būtų perleistas trečiajam asmeniui, tai šis, būdamas teisėtas šio vertybinio popieriaus turėtojas, neturėtų dėl to nieko prarasti. Skolininkas pagal vekselį negali atsisakyti įvykdyti prievolę teisėtam vėlesniam vekselio turėtojui arba atsiimti iš jo vekselį. Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo privalo įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o, ją įvykdęs, turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolė atsirado be pagrindo arba neteko savo pagrindo.“

“Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. <...> Vekselio įgijėjo ir kitų teisėtų vekselio turėtojų, įgijusių vekselį pagal nenutrūkstamus indosamentinius įrašus, teisinė padėtis negali būti vertinama visiškai vienodai. Tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai, t. y. vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas, tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Taigi pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, todėl jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja“ (2007-10-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-216/2007).

„Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį




santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis“ (2007-10-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-216/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vekselis, kaip skolą patvirtinantis dokumentas, yra labiau kreditoriaus teises apsaugantis dokumentas dėl vykdymo galimybių ir tokių išskirtinių požymių kaip abstraktumas ir viešas patikimumas negu skolos raštelis.

REIKALAVIMAS.LT teikiamos paslaugos:

- Skolų pirkimas;

- Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas;

- Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės kreditoriaus vardu;

- Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės savininko ar vadovo vardu.


birželio mėnesio naujienlaiškis 2014 m. - · pdf filereikalavimas.lt ...

Documents