civilinis procesas

7/25/2019 Civilinis procesas

1/294

1 Tema.1.1. Civilinis procesas ir kitos subjektini teisi ir interes gynimo bei gin sprendimoformos

Civilinio proceso teiss doktrinoje iskiriamos dvi gino dl teiss rys: asmens teisipaeidimas ir asmens teisi ginijimas. Apie asmens teisi paeidim kalbame kai neteistaisveiksmais ar neveikim! yra padaromas neigiamas poveikis asmens t!rtinms ar net!rtinms

teisms "nesavalaikis arba netinkamas prievols vykdymas alos padarymas ir pan.# o s!asmens teisi ginijim! s!sid!riame kai vienas s!bjektas !ginija kitam s!bjekt!i prikla!saniteis$ "ginijama a!toria!s teis % krin% sandorio teist!mas ir pan.#. &albant apie civilinis!bjektini teisi ir %statym sa!gom interes gynim atkreiptinas dmesys % tai kad teisinjeliteratroje skirtingai s!prantamos svokos teisi gynimo bdaiir teisi gynimo formos.

'(eisi gynimo bdai) yra grynai materialins "reg!li!ojamosios# teiss kategorija. Civilinisubjektini teisi ir statym saugom interes gynimo bdai s!prantami kaip %statymen!matytos priverstinio pobdio materialins*teisins priemons k!ri pagalba vykdomas

paeistos ar ginijamos teiss atkrimas "pripainimas# ir daromas poveikis tos teiss paeidj!i.+, C& -.-/ straipsnio n!ostat kad civilines teises %statym n!statyta tvarka gina teismas

reikt aikinti plaia! t.y. kad teiss akt n!matytais atvejais eg0ist!oja galimyb civiliness!bjektines teises ginti ir kitose valstybinse ir nevalstybinse instit!cijose.

Civilini s!bjektini teisi ir %statym sa!gom interes gynimo formos skirtingai nei'gynimo bdai) yra ne materialinio o grynai procesiniopobdio kategorija. (eiss gynimo1orma s!prantama kaip %statymais s!reg!li!ota valstybini ar nevalstybini instit!cij veiklasprendiant ali gin!s ir ginant bei atk!riant paeistas j s!bjektines teises ir interes!s. 2iosveiklos tikslas 3 n!statyti 1aktines aplinkybes pritaikyti teiss norm n!statyti teiss gynimo

bd ir priimti sprendim. &aip ja! minta +, C& n!matyti civilini teisi gynimo bdai galibti %gyvendinami ne viena o kelet! teisi gynimo 1orm.

4ra iskiriamos dvi civilini s!bjektini teisi ir %statym sa!gom interes gynimo 1ormos :jurisdikcin! ir nejurisdikcin!. "urisdikcin! civilini teisi gynimo forma laikytinavalstybini ar valstybs %galiot instit!cij ar asmen veikla ginant paeistas ar ginijamascivilines s!bjektines teises ar %statym sa!gom!s interes!s. &ai k!riais atvejais kaip alternatyvteisminiam civilini gin sprendim!i asmenys remdamiesi tarp!savio s!sitarim! kil!siamciviliniam gin!i spr$sti gali rinktis arbitra#$. Teismin! mediacija 3 tai taip pattarpininkavimas taia! vykdomas prasidj!s civiliniam proces!i t.y. teisj!i s!teikiama teiscivilinio proceso met! pasilyti alims arba privalomai n!kreipti gin spr$sti mediacija.5ediatori!mi yra skiriamas teisjas arba teisjo padjjas k!rie yra %tra!kti % teismo mediatorisra. 5ediacijos met! priimtas sprendimas %1orminamas taikos s!tartimi k!ri tvirtina teismas.

Civilini gin sprendimas kai k!riais %statym n!matytais atvejais gali bti vykdomas iradministracine tvarka taia! i tvarka nra tipin civilinei teisei ir gali bti taikoma tik %statymn!matytais atvejais. 6! administracine civilini gin sprendimo tvarkataip pat s!sid!riamekai +, %statymai n!mato iankstin$ neteismin$ civilini gin sprendimo kitose valstybs%galiotose instit!cijose tvark. 7ienais atvejais ios tvarkos prival! laikytis prie kreipiantis %teism kitais atvejais s!interes!otas asm!o gali pasirinkti % k!ri instit!cij jis nori kreiptis"pavy0di!i +, vartotoj teisi gynimo %statyme neprivaloma iankstine gino sprendimoinstit!cija n!matyta 7alstybin maisto ir veterinarijos tarnyba ir 7alstybin$ ne maisto prod!ktinspekcija#.

%ejurisdikcin! civilini teisi gynimo forma laikytinas asmens savarankikas civilinis!bjektini teisi ar %statym sa!gom interes gynimas nesikreipiant % valstybines ar kitas%galiotas instit!cijas. 2iai 1ormai vis pirma priskirtina savigyna. 8ej!risdikcine civilini teisi


2/294

gynimo 1orma taip pat laikytini abiej gino ali veiksmai k!riais jos siekia ispr$sti ginsavarankikai paios be joki tarpinink "tiesiogins derybos preten0ij viena kitai

pareikimas#.

1.&. Teis! teismin' gynyb$ kaip pagrindin! asmens teis!

+, &onstit!cijos 9 str. - d. n!mato kad asm!o k!rio konstit!cins teiss ar laisvspaeidiamos t!ri teis$ kreiptis % teism. (ai yra konstit!cinis principas reikiantis kadkiekvienam asmeni!i privalo bti !tikrinta teismin jo paeist teisi ar interes gynimogalimyb. +, &onstit!cijoje %tvirtinta teis % teismin$ gynyb detali0!ojama kit!ose +,%statym!ose. 7is pirma pamintinas +, C& k!rio -. str. n!matyta kad asmenys savon!oira laisvai na!dojasi civilinmis teismis tarp j ir teise % gynyb o -.-/ str. n!rodytakad civilines teises %statym n!statyta tvarka gina teismas nevirydamas savo kompetencijos.(eis$ % teismin$ gynyb taip pat n!mato +, C;& < str. k!r n!rodyta kad kiekvienass!interes!otas asm!o t!ri teis$ %statym n!statyta tvarka kreiptis % teism kad bt apginta

paeista ar ginijama jo teis arba %statym sa!gomas interesas. Atsisakymas teiss kreiptis %teism negalioja. (eismins gynybos prieinam!mo principas %tvirtintas ir tarpta!tini!ose

dok!ment!ose: (arpta!tinio pilietini ir politini teisi pakto = str. 7is!otins moga!s teisideklaracijos / str. ir >!ropos moga!s teisi ir pagrindini laisvi apsa!gos konvencijos - str.

(eisje % teismin$ gynyb reikia skirti pirma 3 s!bjektin$ procesin$ teis$ kreiptis % teismteismins gynybos ir antra 3 s!bjektin$ materialin$ teis$ % to reikalavimo k!rio gynybos siekia

besikreipiantis asm!o patenkinim. ;rocesin teis kreiptis % teism negali bti aikinama kaipasmens galimyb kreiptis % teism bet koki! bd!. +iet!vos A!kia!siasis (eismas yra

paymj$s kad kaip ir bet k!ri kita s!bjektin teis teis kreiptis % teism reali0!ojama tam tikra%statym n!statyta tvarka. 2ios teiss reali0avimo tvark n!mato +, C;& n!statantisatitinkam!s reikalavim!s teism!i pad!odamo pareikimo 1ormai ir t!rini!i. &iekvienam % teism

besikreipianiam asmeni!i i tvarka yra privaloma "apie procesins teiss kreiptis % teismreali0avim plaia! b!s kalbama )Civilins bylos iklimo) temoje# .

1.(. )aterialiosios ir procesin!s teis!s ry*ys. Civilinio proceso teis!s vieta teis!s sistemoje

5aterialiosios teiss akos n!stato s!bjekto teisin$ padt% o proceso teis reg!li!oja santyki!satsirandani!s ginant paeistas materialisias teises. ;roceso teis pradeda veikti kai yrakon1liktas. (aigi materialioji teis apibria k asm!o gali ar privalo daryti o proceso teisn!sako kaip apginti paeist ar ginijam materialij teis$ ir !tikrinti jos %gyvendinim.;agrindins materialins teiss akos "civilin teis ba!diamoji teis administracin teis# t!ri

jas aptarna!janias procesines teiss akas "civilinio proceso teis ba!diamojo proceso teis

administracinio proceso teis#. 5aterialin teis apsprendia gino nagrinjimo bd ir 1orm.(aigi civilini gin negalima nagrinti ba!diamojo proceso tvarka.

&albant apie civilinio proceso teiss viet teiss sistemoje svarb!s yra teiss ak skirstymas %viesias ir privatines teiss akas. 7ieosios teiss akos reg!li!oja santyki!s grindiam!ss!bordinacijos princip! t.y. toki!s kai viena alis yra valstyb ar valstybs instit!cija. ;rivatinteis reg!li!oja privai asmen santyki!s. &!riai vieajai ar privatinei priskirti civilinio

proceso teis$ doktrinoje nes!tariama. +iet!vos civilinio proceso doktrinoje vyra!ja poiris kadcivilinio proceso teis laikytina miria teiss aka t.y. t!ri ir vieosios ir privatins teiss br!o.

1.+. Civilinio proceso teis!s santykis su kitomis teis!s *akomis

(eiss akos viena n!o kitos atribojamos pagal d! kriterij!s: teisinio reg!liavimo dalyk irteisinio reg!liavimo metod t.y. pagal vis!omenini santyki srit% k!riai reg!li!oti skirtos tam


3/294

tikros teiss akos normos ir pagal t vis!omenini santyki reg!liavimo bd!s bei priemones.C;( ry% s! &( slygoja tai kad +, &onstit!cijoje s!1orm!l!oti pagrindiniai vis teiss aktarp j ir civilinio proceso teiss principai: teismo posdio vie!mo valstybins kalbos teisjir teism neprikla!som!mo teising!mo vykdymo tik teismo ir pan. ?la!dia!sias ryys siejacivilinio proceso teis$ s! materialiosios teiss akomis: civiline eimos darbo teise bei kt.5aterialin teis %tvirtina teisini santyki s!bjekt teises ir pareigas t.y n!stato galimo ir

leistino elgesio ribas bei atsakomyb$ ! i pareig nevykdym ar teisi paeidim. ;rocesinsteiss akos reglament!oja santyki!s atsirandani!s ginant paeistas materialines teises. (aigimaterialin teis apibria k asm!o gali ar privalo daryti o procesin teis kaip apginti

paeist ar ginijam materialin$ teis$ ir !tikrinti jos %gyvendinim n!statant kreipimosi %teism tvark gino dl teiss nagrinjimo procedr bei priimto sprendimo %vykdymo bd!s irtvark.

&ai k!rios materialiojoje teisje %tvirtintos normos t!ri procesin% pobd% ir todl tiesiogiai lemia%rodinjimo dalyk byloje priskirtin!m teism!i ir pan. (eismas priimdamas sprendimcivilinje byloje taiko materialiosios teiss normas.

Civilinio proceso teis yra s!sij!si ir s! ba!diamojo proceso teise ja! vien todl kad abi teissakos yra procesins reglament!ojanios teising!m vykdanios instit!cijos 3 teismo * veikl.&ai k!rie i teiss ak principai s!tampa "pavy0di!i vie!mo betarpik!mo teisminionagrinjimo nepertra!kiam!mo ir kt.# panas ir kai k!ri a!tori net tarpakiniais vadinami kaik!rie instit!tai "%rodym proceso pirmosios instancijos teisme apeliacinje instancijoje ir kt.#.5intos aptariam teiss ak bendrybs kai k!riose valstybse slygojo net bendros teissakos 3 teism teiss s!si1ormavim k!ri j!ngia vis!s proces!s "civilin% ba!diamj% iradministracin%#. (aia! civilinio proceso teis ir ba!diamojo proceso teis bdamossavarankikomis teiss akomis t!ri ir esmini skirt!m: -# 6kiriasi abiej teiss ak teisinioreg!liavimo dalykas. =# Civilinio proceso tvarka dania!siai ginamas privat!s asmens interesaso ba!diamojo proceso tvarka 3 vieas. # Civiliniame procese alys paios renka ir pateikia%rodym!s teism!i o ba!diamajame procese 3 ikiteisminio tyrimo instit!cijos ir pareignai. @#Civilinje byloje teismas siekia n!statyti materialij ties o ba!diamojoje 3 objektyvij ties.sminiai civilinio proceso teiss iradministracinio proceso teiss skirt!mai s!sij$ s! t!o kad administraciniam proces!i bdingasimperatyv!sis teisinio reg!liavimo metodas administracini teisini santyki s!bjektai nralygiateisiai o j!os sieja s!bordinacijos "pavald!mo# ryiai ir pan. Administracinio ir civilinio

proces ry% taip pat patvirtina tai kad kol nra s!k!rtas na!jas administracinio procesokodeksas +, C;& s!bsidiariai taikomas nagrinjant ir administracines bylas.

1.,. Civilinio proceso u#davinys- funkcijos ir tikslai

agrindinis civilinio proceso teis!s u#davinys 3 teisingas ir savalaikis civilini bylisprendimas siekiant apginti 1i0ini ar j!ridini asmen paeistas ar ginijamas teises laisves ar%statym sa!gom!s interes!s. ?aliojantis +, C;& neiskiria civilinio proceso !davini%vardijami tik tikslai.

agrindin!s civilinio proceso teis!s funkcijos 3 teist!mo ir teistvarkos stiprinimasvalstybje teiss paeidim prevencija pagarbos teisei ir teism!i 1ormavimas.

Civilinio proceso teisei yra bdingi savarankiki tikslai k!rie s!1orm!l!oti +, C;& = str.: -.?inti asmen k!ri materialins s!bjektins teiss ar %statym sa!gomi interesai paeisti arginijami interes!s. Bl kiekvieno gino proceso pradios reikiamo reikalavimo t!rinio


4/294

sprendia paios alys. =. (inkamai taikyti %statym!s teism!i nagrinjant civilines bylas priimantsprendim!s bei j!os vykdant. (eismas t!ri s!daryti visas slygas kad byloje bt iaikintosesmins gino aplinkybs ir s!darytos slygos teisingam %statymo taikym!i sprendiant konkretali gin. . &!o greiia! atk!rti teisin$ taik tarp gino ali. 2is tikslas yra siejamas s!

proceso koncentr!ot!mo principo tinkam! %gyvendinim!. @. Aikinti bei pltoti teis$. (eissaikinimo 1!nkcij teismas atlieka kiekvienoje civilinje byloje taikydamas arba atsisakydamas

taikyti konkreias teiss normas. Aikindamas ir taikydamas %statym!s teismas privalovadova!tis teising!mo sining!mo ir proting!mo kriterijais. (eismo veikla pltojant teis$reikia krybin$ teismo veikl kai btina !pildyti teisinio reg!liavimo spragas. +, C;& str.n!matyta tiek %statymo tiek teiss analogijos taikymo galimyb. (eismas tik pltoja bet nek!riateiss.

1./. Civilinio proceso teis!s dalykas- metodas- s$voka ir sistema

et k!rios teiss akos teisinio reg!liavimo dalyk! laikomi jos norm reg!li!ojami santykiai.(aigi civilinio proceso teis!s dalyku reikt laikyti pat% civilin% proces t.y teismo teismedalyva!jani asmen bei kit proceso dalyvi veikl nagrinjant sprendiant civilines bylas

bei vykdant teismo sprendim!s. Deig! tam tikros teiss akos teisinio reg!liavimo dalykas atsako% kla!sim k "koki!s vis!omenini!s santyki!s# reg!li!oja tam tikra teiss aka tai teisinioreg!liavimo metodas atsako % kla!sim kaip "kokiomis teisinmis priemonmis bdais#%gyvendinamas teisinis reg!liavimas. Civilinio proceso teis!s metodas 3 tai vis!ma bd

priemoni skirt reg!li!oti santyki!s %einani!s % civilinio proceso teiss dalyk. (eiss teorijojeiskiriami d! teisinio reg!liavimo metodai imperatyv!sis "s!bordinacinis# ir dispo0ityv!sis"a!tonomijos#. Emperatyv!sis metodas da!gia! bdingas vieosios teiss akoms odispo0ityv!sis 3 privatins teiss akoms. &oks teisinio reg!liavimo metodas bdingas civilinio

proceso teisei vienareikmikai atsakyti s!nk!. Civilinio proceso teisje esant dispo0ityvi irimperatyvi teiss norm civilinio proceso teiss teisinio reg!liavimo metodas taip pat yramir!s: imperatyv!s ir dispo0ityv!s. 2i aplinkyb taip pat patvirtina kad civilinio proceso teisei

bdingi ir vieosios ir privatins teiss elementai.

Civilinio proceso teis! 0 tai sistema teis!s norm- reguliuojani teismo- dalyvaujanibyloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl$- teismui nagrin!jant ir sprend#iant civilinesbylas bei vykdant teismo sprendimus.

+, C;& galima iskirti dvi sistemos dalis: bendrj ir ypatingj "specialij#. endroji dalis%tvirtina normas bdingas visam civiliniam proces!i: civilinio proceso princip!s proceso dalyviteisin% stat!s teismo s!dt% teisming!m priskirtin!m bylinjimosi ilaidas teismon!oba!das procesini!s termin!s ir kt. ;rie ypatingosios dalies priskiriamos normos

reg!li!ojanios atitinkamas procesini teisini santyki ris s!bjekt veikl konkreiosecivilinio proceso stadijose. Er bendrosios ir ypatingosios dalies normos gali bti gr!p!ojamos %instit!t!s: iekinio %rodym teismo n!oba!d bylinjimosi ilaid atstovavimo teisming!mo

priskirtin!mo ir kt. Civilinio proceso teiss sistem galima apibrti kaip civilinio proceso teissnorm ir instit!t reglament!ojani teismo ali bei kit byloje dalyva!jani asmen veiklteism!i nagrinjant ir sprendiant civilines bylas vis!ma.

1.. Civilinio proceso samprata ir stadijos

8egalima tapatinti svok 'civilinis procesas) ir 'civilinio proceso teis). Civiliniamprocesui bdingi keturi poymiai pagal k!ri!os j% galima atriboti n!o kit proces. -# civilinis

procesas yra teismo procesas t. y. civilinio gino nagrinjimas neprikla!somo ir nealikoteismo. =# civilin byla ikeliama alies iniciatyva t. y. civiliniam proces!i bdingasavanorik!mas. # iekovas kreipdamasis % teism veikia savo asmeniniais interesais t. y.


5/294

siekia na!dos sa!. @# civilinis procesas neprasideda be atsakovo valios: jeig! atsakovas btpatenkin$s iekovo reikalavim iekovas % teism nebt kreip$sis

6ia!rai civilin% proces galima s!prasti kaip teismo ir ali procesin$ veikl sprendiantcivilines bylas ir vykdant teism sprendim!s t. y. civilini! proces! toki! atvej! pripa%stamas tikteismo procesas. ;laiai civilin% proces galima s!prasti kaip vis!s s!bjektini teisi gynybos ir

apsa!gos bd!s iskyr!s ba!diamj% ir administracin% proces!s. (oki! atvej! % civilinio procesosamprat %tra!kiamas ir arbitrao procesas ir notariato veikla ir kiti privatins teiss gynybosapsa!gos ir gin sprendimo bdai.

7isas civilines bylas teismas nagrinja n!osekliai tam tikrais etapais. 7isas civilinis procesas yras!skirstytas % stadijas. 6tadij s!daro vis!ma procesini veiksm k!ri tikslas * siekimasatitinkamo tai stadijai procesinio re0!ltato. +iet!vos civilinio proceso doktrinoje dania!siaiiskiriamos tokios stadijos: -. Civilins bylos iklimas =. ;asir!oimas civilini bylteisminiam nagrinjim!i. . (eisminis nagrinjimas. @. yl nagrinjimas apeliacine tvarka.


6/294

(iksl teorija yra grindiama teisenoms keliamais skirtingais tikslais. ?ino teisenos tikslas 3paalinti s!bjektins materialins teiss paeidim o ypatingosios 3 !tikrinti tam tikrmaterialins teiss norm tinkam %1orminim siekiant ivengti s!bjektins materialins teiss

paeidimo.

Balyko teorija gino teisen n!o ypatingosios atriboja gino dl teiss b!vim! arba neb!vim!.

Anali0!ojant ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamas bylas matyti kad kai k!ri bylprigimtis yra btent gine dl teiss pv0. sk!ndai dl notar ar antstoli veiksm dl civilinsmetrikacijos %staig %ra neteising!mo n!statymo ir pan. ,emiantis tik vien! 3 gino b!vimo arneb!vimo kriterij!mi atriboti vien teisen n!o kitos yra s!nk!. +, C;& n!rodoma kadypatingosios teisenos skyri!je n!rodytas bylas teismas inagrinja ypatingja teisenaneatsivelgdamas % tai ar nagrinjimo met! kyla ginas dl teiss.

;o0ityvi0mo teorijoje nra keliamas !davinys apibdinti ypatingosios teisenos esm$ kadangin!statant bylos nagrinjimo tvark vienintelis kriterij!s yra tiksling!mas o taip pat %statymoleidjo valia. Babartiniame +, C;& kaip tik ir remiamasi ia teorija. +, C;& kategorij bylk!rios nagrinjamos ypatingja teisena.

1.5. Civilinio proceso mokyklos ir j formuluojamos pagrindin!s id!jos

Estorikai yra s!si1ormav!sios dvi civilinio proceso mokyklos: liberalioji ir socialin civilinioproceso mokykla. Babartinio +, C;& pagrindas yra socialin civilinio proceso mokykla.

+iberalioji civilinio proceso mokykla atsirado kart! s! liberali0mo 1iloso1ija k!rios pagrindinsvertybs laisv lygyb n!osavyb ir %statymas. 2ios 1iloso1ijos veikiami GEG a. atsirado pirmiejina!ji C; kodeksai: -/9 m. ;ranc0ijos C;& -/ m. 7okietijos C;& -/@ m. ,!sijosCivilins teisenos %statymas "-H-/*-H@9 galioj$s ir +iet!voje#.

+iberaliojoje mokykloje alys yra proceso eimininks pagrindiniai principai yra r!ngimasis irdispo0ityv!mas teismas yra gana pasyv!s paios alys renka ir pateikia %rodym!s %teikia

procesini!s dok!ment!s %rodinja nagrinjimo met! savo ties. (eismo 1!nkcija 3 n!spr$sti kasyra teis!s pagal ali pateikt mediag pagal %vyk!s% r!ngimsi isakyt!s arg!ment!s

priirti kad r!ndamosios alys laikytsi proceso taisykli ir to viso pasekoje priimtisprendim. ;agrindinis liberaliosios mokyklos alininkas vokietis A.IacJas.

+iberaliojoje mokykloje civilinio proceso tikslas yra n!statyti 1ormalij ties. &adangi teisjasioje mokykloje yra pasyv!s 1ormalioji tiesa yra tai k pateikia alys t.y. teisi ta alis k!ri savoties arg!ment!oja pateikia svari!s %rodym!s nors objektyviai gyvenime ji ir nra teisi. (aigi

toks sprendimas 1ormaliai yra laikomas teising!.

6ocialioji civilinio proceso mokykla atsirado kaip atsvara liberaliajai. -/H< m. priimamasA!strijos C;& k!rio pagrind s!daro socialinio civilinio proceso teorija. 2ios teorijos

pagrindinis alininkas 3 a!stras K. &leinas. 2i mokykla remiasi aktyva!s teismo idja ir procesokoncentr!ot!mo princip! taia! da!g k perm ir i liberaliosios mokyklos: r!ngimosidispo0ityv!mo vie!mo odik!mo principai. 6ocialioji mokykla da!g dmesio skiria proceso

pagreitinim!i bylos vilkinimo prevencijai aktyviam ali ir teismo bendradarbiavim!i procesoekonomik!m!i vieojo intereso gynim!i.

&. C67686%69 :9C;


7/294

(erminas 'teiss altinis) teiss teorijoje s!prantamas keliomis prasmmis: materialija idjineir 1ormalija. 5aterialija prasme civilinio proceso teiss altiniai apibriami kaip tam tikrivis!omens socialiniai ekonominiai politiniai veiksniai k!riais remiantis s!k!riamos teissnormos. (okie veiksniai yra vis!omens gyvenimo materialins slygos valstybje vyra!jani

politini jg valia valstybs instit!cij teiss krybos veikla vis!omeniniai paproiai ir pan.Edjine prasme teiss altini! gali bti s!prantama teisin smon skirting!ose jos lygmenyse.

8ekelia abejoni tai kad valstybje ir vis!omenje vyra!janti koncepcija "pavy0di!i teisinsvalstybs ir pilietins vis!omens# da!geli! atvej %takoja teiskros instit!cij po0icij.Kormalija prasme teiss altinis yra iorin teiss normos %tvirtinimo 1orma: %statymas

po%statyminis teiss aktas ir pan. (eiss altiniai 1ormali!oj! poiri! yra klasi1ik!ojami % : -#bendr!osi!s teiss princip!sL =# raytin$ "stat!tin$# teis$L # tarpta!tin$ teis$L @# paproi!sL


8/294

konvencija -H- m. spalio < d. Nagos konvencija dl !sienio valstybse id!ot dok!mentlegali0avimo panaikinimo -H< m. lapkriio -< d. Nagos konvencija dl teismini ir neteisminidok!ment civilinse arba komercinse bylose %teikimo !sienyje -H/ m. birelio d. >!roposkonvencija dl in1ormacijos apie !sienio teis$ -H9 m. kovo -/ d. Nagos konvencija dl%rodym civilinse ir komercinse bylose pamimo !sienyje -H m. spalio = d. Nagoskonvencija dl sprendim s!sij!si s! ilaikymo pareigomis pripainimo ir vykdymo -H m.

sa!sio = d. >!ropos s!tartis dl teisins pagalbos praym perdavimo -H/9 m. spalio =< d.Nagos konvencija dl tarpta!tinio vaik grobimo civilini aspekt -H/9 m. spalio =< d. Nagoskonvencija dl tarpta!tins teiss kreiptis % teism -HH m. geg!s =H d. Nagos konvencija dlvaik apsa!gos ir bendradarbiavimo tarpta!tinio %vaikinimo srityje ir kt.

+iet!vai %stoj!s % >!ropos 6j!ng svarbi! kiekvienos teiss akos o tarp j ir civilinio procesoteiss altini! tapo >!ropos 6j!ngos teis k!ri yra viresn ! nacionalin$ teis$ ir galiojavisose valstybse narse. >!ropos 6j!ngos teis$ s!daro pirmins ir antrins "ivestins# teissaktai. >!ropos 6j!ngos pirmins teiss aktai gali bti apibdinti kaip visi endrijai skirtidok!mentai k!rie yra tarpvyria!sybini veiksm padarinys ir nacionalini %statym leidjrati1ik!oti pagal j konstit!cines procedras. ;irmins teiss aktams yra priskiriamos >!ropos

endrijos steigiamosios s!tartys dok!mentai keit$ steigiamsias s!tartis %vairs stojimo aktai irs!tartys protokolai ir kitokie s!tari priedai konvencijos ir kiti s!sitarimai s!daryti tarpvalstybi nari. >!ropos 6j!ngos antrins "ivestins# teiss aktai yra endrijos norm priimt

pagal steigiamsias s!tartis vis!ma. Antrins "ivestins# teiss aktais laikomi reglamentaidirektyvos sprendimai rekomendacijos ir ivados. :eglamentaiyra privalomi visa apimtimi irtiesiogiai taikomi visose valstybse narse. ,eglamentams yra nereikalinga jokia nacionalin

priemon tiesiogiai bandanti inkorpor!oti j!os % valstybs nars teisin$ sistem. Civilinioproceso teisei yra svarbs ie pagrindiniai reglamentai: -. =999 m. gr!odio == d. (arybos,eglamentas dl j!risdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo

bei vykdymo !tikrinimo "># 8r.@@O=99- "dar vadinamas * ri!selis E#. =. =999 m. geg!s =Hd. (arybos ,eglamentas dl j!risdikcijos ir teismo sprendim s!sij!si s! sant!oka ir tv

pareigomis abiej s!t!oktini vaikams pripainimo ir vykdymo "># 8r.-@O=999 "darvadinamas 3 ri!selis EE# "% reglament n!o =99< m. geg!s - d. pakeit =99 m. lapkriio =d. (arybos reglamentas "># 8r.==9-O=99#. . =999 m. geg!s =H d. (arybos reglamentas dlnemok!mo "bankroto# byl "># 8r.-@O=999 ir kt. @irektyvos 3 privalomos kiekvienaivalstybei narei k!riai jos skirtos siekiant jose keliam tiksl bet nacionalinei valdiai

paliekama teis pasirinkti atitinkamas j %gyvendinimo 1ormas ir bd!s. Civilinio proceso teiseiyra svarbi pavy0di!i =99 m. sa!sio = d. (arybos direktyva dl slyg kreiptis % teismtarpta!tini!ose gin!ose n!statant minimalias bendras teisins pagalbos tokiems ginamstaisykles pagerinimo 8r.=99O/O>. !ropos teisminiobendradarbiavimo tinklo civilinse ir komercinse bylose s!krimo 8r.=99-O@9 >.:ekomendacijos bei i*vados 3 tai net!rintys privalomosios galios >!ropos 6j!ngos teissaktai. Domis ireikiama >!ropos 6j!ngos kompetenting instit!cij n!omon silomas tamtikras elgesio modelis ir pan.

Bl teisinio paproio priskyrimo civilinio proceso teiss altiniams nei +, C;& nei kiti civilinioproceso teiss altiniai ned!oda jokios n!orodos % teisini!s paproi!s.

(eism praktika "teisminis precedentas# +iet!voje kaip ir kitose kontinentins teiss valstybsetaip pat laikytina antrini! "netiesiogini!# civilinio proceso teiss altini!. (eismini! precedent!

laikomas konkreios bylos teismo sprendime pateiktas teiss iaikinimas k!ris vlia! taikomassprendiant analogikas bylas. (eismo sprendimas k!riame iaikinama teiss norma tampa tamtikr! tos teiss normos pried! jos dalimi. (aia! teismo precedent reikia taikyti atsargiai nes


9/294

jeig! anksia! nagrintos bylos ir nagrinjamos bylos 1aktins aplinkybs i esms skiriasiprecedent! negalima remtis. (eismo precedentas tampa a!toritet! ne tik kitiems teismams bet irpaiam t sprendim prim!siam teism!i t.y. teismo precedentas t!ri dvejop poveik% :vertikal!sis poveikis reikia kad teismo precedentas yra privalomas emesniesiems teismamsLJori0ontal!sis poveikis reikia kad teismo precedentas privalomas ir paiam j% s!1orm!lav!siamteism!i.

7ienod teism praktik taikant %statym!s +iet!voje 1orm!oja +iet!vos A!kia!siasis (eismas.= str. teism %statymo C;& @ str.

Civilinio proceso teiss altiniai yra &onstit!cinio teismo sprendimai ir n!tarimai. ;agal&onstit!cijos -9 str. atitinkami teiss aktai negali bti taikomi n!o tos dienos kai o1icialiai

paskelbiamas &onstit!cinio teismo sprendimas dl atitinkamo akto "ar jo dalies# prietaravimo&onstit!cijai. (oks sprendimas yra teiss altinis nes jis panaikina kito teiss altinio galiojim.

&.&. Civilinio proceso teis!s normos ir j klasifikavimas

&aip ir kiekviena teiss aka civilinio proceso teis s!sideda i teiss norm. (eiss norma 3 taiteiskros s!bjekt "dania!siai 3 valstybs# s!1orm!l!ota ar sankcion!ota vis!otinai privalomoelgesio taisykl n!statanti vis!omeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garant!ojamato santykio dalyvi abip!se na!da ir valstybs prievarta.

Civilinio proceso teiss normos doktrinoje yra klasi1ik!ojamos pagal %vairi!s kriterij!sP-Q:

E. ;agal norm privalom!mo laipsn%:

-. imperatyvios normos "7isi dalyva!jantys byloje asmenys % teism kreipiasi ir savo parodym!sd!oda stovdami#.=. dispo0ityvios normos "2alys t!ri teis$ s!sipainti s! bylos mediaga alyst!ri teis$ apsksti teismo sprendim#.

EE. ;agal paskirt%:

-. Be1inicins normos "n!rodo svarbia!sias civilinio proceso svokas pv0. %rodym svoka#.=.,eg!liacins normos " s!daro civilinio proceso teiss norm pagrind reg!li!oja santyki!skylani!s civiliniame procese pv0. atsakovas t!ri teis$ pareikti iekov!i prieiekin% irn!rodoma visa prieiekinio pareikimo tvarka#. . Rrgani0acins normos " s!1orm!l!otiorgani0aciniai procesins veiklos kla!simai n!rodomas procesini dok!ment t!rinys pv0.normos reg!li!ojanios teismo posdio pravedimo tvark normos n!rodanios iekinio t!rin% ir

pan.# @. Apsa!gins normos "j tikslas 3 !tikrinti civilini procesini teiss norm tinkam%gyvendinim #.

EEE. ;agal taikymo srit%:

-. endrosios "taikomos visoms teisenoms ir visoms proceso stadijoms pv0. civilinio procesoprincipai#. =. 6pecialisias "taikomas tik vienai teisenai arba proceso stadijai pv0. normosreglament!ojanios pasirengim civilini byl nagrinjim!i teisme#. . Eimtins "n!rodo

bendros taisykls iimt% pv0. iekiniai dl n!osavybs teisi % em$ teismingi t!rto b!vimovietos teism!i#.

E7. ;agal normoje %tvirtintos elgesio taisykls iraikos 1ormas:
https://moodle.mruni.eu/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=126797&docType=128#_ftn1https://moodle.mruni.eu/file.php/202/env/DocumentLoad.jsp?docID=126797&docType=128#_ftn1


10/294

-. Mgaliojamsias t.y. s!teikia tam tikras teises galimyb$ atlikti tam tikr!s veiksm!s "alys t!riteis$ byl baigti taikos s!tartimi#. =. Mpareigojamsias t.y. n!stato pareig atlikti tam tikr!sveiksm!s "dalyva!jantys byloje asmenys privalo praneti teism!i apie savo adreso pasikeitim#.. Bra!diamsias t.y. ireikianias tam tikr dra!dim "teisjai net!ri teiss pagarsintin!omoni pareikt besitariant pasitarimo kambaryje#.

7. ;agal vidin$ konstr!kcij:

-. dviej element str!ktros norma t.y. norma t!ri tik Jipote0$ ir dispo0icij "Deig! neinomaatsakovo b!vimo vieta bylose dl aliment iiekojimo ir Steismas arba teisjas privalo

paskelbti atsakovo paiek per policij#. =. trij element str!ktros norma t.y. norma t!riJipote0$ dispo0icij ir sankcij "! neatvykim teism!i a!kiant ar ! atsisakym d!oti ivaddl prieasi k!rias teismas pripaino nesvarbiomis ekspert!i gali bti skiriama iki -999 lit

ba!da ar skiriamas iki vieno mnesio aretas#.

&.(.1. Civilinio proceso teis!s norm galiojimas laiko at#vilgiu.

Civilinio proceso teiss norm galiojimas laiko atvilgiu.7ienas pagrindini teiss princip yratai kad %statymas net!ri gr%tamosios galios. Mstatymas taikomas tik tiems santykiams k!rieatsirado jam %sigalioj!s. +, C;& str. / d. &albant apie civilinio proceso teiss norm galiojimlaike btina atkreipti dmes% % tai kad civiliniams procesiniams teisiniams santykiams yra

bdingas t$stin!mas pavy0di!i rengiantis bylos teisminiam nagrinjim!i galiojo vieni%statymai o vlesnse stadijose 3 ja! kiti. (am kad bt aik! koki civilinio proceso teissnorm taikyti %statym leidjas paprastai n!stato pereinamj% laikotarp% o na!jo %statymotaikymo tvark aptaria specialiame patvirtinimo %sigaliojimo ir %gyvendinimo %statyme. (aip

b!vo padaryta ir priimant na!jj% =99= m. +, C;&.

&.(.&. Civilinio proceso teis!s norm galiojimas teritorijoje

Civilinio proceso teiss norm galiojimas teritorijoje.Civilinio proceso teiss norm galiojimoteritorija siejama s! +iet!vos ,esp!blikos valstybs sienomis. Civilini byl nagrinjimo tvarkn!stato bylos nagrinjimo vietos %statymas (lex fori).2i taisykl taikoma tarpta!tinje praktikoje

ji atsispindi ir +, C;& normose reglament!ojaniose tarpta!tin% civilin% proces pavy0di!i+, C;& /9= str.

&.(.(. Civilinio proceso teis!s norm galiojimas asmenims.

Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims.Civilinio proceso teiss norm galiojimas

asmenims n!statomas pagal d! princip!s 3 pilietybs arba gyvenamosios "verslo# vietos. ;agalpilietybs princip teism!i yra teismingos visos bylos jei bent viena i bylos ali yra teismovietos valstybs pilietis ar j!ridinis asm!o iskyr!s bylas dl t!rto esanio !sienio valstybje o

pagal gyvenamosios "verslo# vietos princip 3 teism!i teismingos vis asmen t!rinigyvenamj ar verslo viet teismo vietos valstybje bylos. &ai k!riems asmenims civilinio

proceso teiss normos netaikomos pavy0di!i kad atsakovais +iet!vos ,esp!blikos teism!osenegali bti asmenys k!riems taikomas diplomatinis im!nitetas bei j eimos nariai "civilinio

proceso doktrinoje tai vadinama diplomatinio im!niteto doktrina#. +iet!vos A!kia!siasis(eismas yra pasisak$s kad s!verena!s im!niteto doktrina +iet!voje netaikoma privatini teisinisantyki srityje taia! valstybei im!nitetas taikomas vieosios teiss srityje.

&.+. Astatymo ir teis!s analogija civiliniame procese


11/294

Mstatymo analogija taikoma tais atvejais kai nra teiss normos reg!li!ojanios nagrinjamkonkret gyvenimo atvej% bet yra norma reg!li!ojanti % j% panai!s santyki!s. +, C;& str. 6R (>E6T6 ;,E8CE;AE

(.1. Civilinio proceso teis!s princip samprata- reik*m! ir sistema

Civilinio proceso teis!s principai3 tai pagrindins n!ostatos %tvirtintos atitinkamose teiss

normose s!1orm!l!otos teism praktikos ar teiss doktrinos k!rios ireikia civilinio procesoesm$ ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. ;rincipai %takoja vis!s civilinio proceso teissinstit!t!s ko pasekoje s!k!riamas toks civilinis proceso modelis k!r% %gyvendinant priimamiteisti ir pagr%sti teismo sprendimai bei !tikrinamas real!s j %vykdymas. Civilinio proceso

principai t!ri tiek teorin$ tiek praktin$ reikm$. Civilinio proceso teiss doktrinoje yraiskiriamos penkios civilinio proceso teiss princip 1!nkcij gr!ps:

-. Civilinio proceso principai yra labai svarbs %statym leidybai nes jie atliekareglamentavimo funkcij$. &!rdamas civilini!s procesini!s teisini!s santyki!sreglament!ojanias teiss normas %statym leidjas t!ri atsivelgti % +, C;& ir kit!ose%statym!ose apibrt!s civilinio proceso teiss princip!s.

=. Civilinio proceso teiss principai atlieka interpretavimo funkcij$ t.y. aikinant civilinioproceso teiss normas vis!omet reikia atsivelgti % pamatini idj "civilinio proceso teissprincip# t!rin%. (eiss norm aikinimas nesiejant j s! principais gali slygoti neteising js!vokim ir netinkam taikym.

. ;rincipai taip pat atlieka ir teis!s sprag u#pildymo funkcij$. +, C;& str. dalyjeteigiama kad jeig! nra %statymo reglament!ojanio gino materialin% arba procesin% santyk%teismas taiko %statym reglament!ojant% panai!s santyki!s "%statymo analogija# o jeig! ir tokio%statymo nra teismas vadova!jasi bendraisiais teiss principais "teiss analogija#. (eiss

analogijos galimas taikymas neleidia teism!i atsisakyti nagrinti bylos ir priimti teismosprendimo motyv!ojant teiss spragos b!vim!.

@. Civilinio proceso teiss principai atlieka ir koliBij *alinimo funkcij$. 6!sidr!s dviej arda!gia! civilinio proceso teiss norm n!ostatoms teismas pirm!m t!ri teikti normai k!rilabia!siai atitinka civilinio proceso teiss princip esm$. Deig! yra konkreios teiss normos ircivilinio proceso teiss principo koli0ija norm btina aikinti toki! bd! kad bt paalintas

jos prietaravimas principams.


12/294

&albant apie civilinio proceso princip reikm$ btina atkreipti dmes% % tai kad visi jietarp!savyje s!sij$ veikia sveikoje s! kitais principais todl nereti atvejai kai atsiranda kelicivilinio proceso teiss princip konk!rencija. >sant tokiai sit!acijai btina vadova!tis princips!bordinacijos kriterijais "konstit!ciniai principai t!ri prioritet prie kit!s civilinio procesoteiss princip!s# bei remtis proting!mo ir teising!mo asmen lygiateisik!mo kriterijais.;rireik!s vien princip a!koti dl kito btina pasirinkti bd maia!siai aling proceso

alims siekti ali interes p!sia!svyros ir kad n!o to k!o maia! n!kentt vienos i aliinteresai. Civilinje byloje atsirad!s dviej ar da!gia! princip konk!rencijai teismas savosprendime privalo motyv!oti kodl konkreioje sit!acijoje taik konkret princip nes

prieing! atvej! kilt rimt abejoni dl teismo sprendimo teist!mo ir pagr%st!mo.

+, C;& normose %tvirtinaniose atitinkam!s civilinio proceso princip!s randame ir j taikymoiimi. ;avy0di!i proceso vie!mo principas nra absoli!t!s nes +, C;& H str. - dalyjen!rodoma kad motyv!ota teismo n!tartimi teismo posdis gali bti !daras 3 moga!sasmeninio ar eiminio gyvenimo slapt!m!i apsa!goti taip pat jeig! vieai nagrinjama byla galiatskleisti valstybs pro1esin$ ar komercin$ paslapt%.

Civilinio proceso teiss princip paeidim! negali remtis nesiningi proceso dalyviaipavy0di!i atsakovas k!riam apie teismo posd% tinkamai praneta ir nesant svarbi prieasidl k!ri jis negaljo dalyva!ti teismo posdyje teism!i prim!s sprendim ! aki negaliremtis teiss bti ikla!syt! teiss % tinkam teismo proces princip paeidim!.

+, C;& civilinio proceso teiss principams yra skirtas atskiras EE skyri!s taia! iame skyri!je%tvirtinti toli gra! ne visi civilinio proceso principai. &ai k!ri!os teiss princip!s taiko ir

pripa%sta teism praktika ir teiss doktrina "pavy0di!i teiss bti ikla!sytam principas# kaik!rie principai %tvirtinti ne mintame antrajame skyri!je bet kit!ose +, C;& straipsni!ose"pavy0di!i laisvo %rodym vertinimo principas#.

Civilinio proceso teiss principai yra %vairiai klasi1ik!ojami. ;ateiksime kelet dania!siaicivilinio proceso teiss doktrinoje s!tinkam klasi1ikacij:

E. ;rincipai kaip pagrindins vis!omenini santyki reg!liavimo idjos gali bti tiek faktiniai-tiek teisiniai. Kaktinis principas tampa teisini! kai jo esm t!rinys %tvirtinami konkreiojenormoje.

EE. ;agal tvirtinimo formcivilinio proceso teiss principai gali bti:

-# konstit!ciniai t.y. %tvirtinti &onstit!cijoje jie t!ri prioritet prie kit!s princip!sL=# %tvirtinti

kit!ose %statym!ose pv0. +, C;& +, (eism %statyme.

EEE. ;agal veikimo sfercivilinio proceso teiss principai klasi1ik!ojami %:

-# bendr!osi!s t.y. bendr!s visai teiss sistemai "pv0. lygiateisik!mo teising!mo principai#. =#tarpakini!s k!rie veikia keliose teiss akose "pv0. dispo0ityv!mo principas#. # akini!s 3veikiani!s vienoje teiss akoje "pv0. nekalt!mo pre0!mpcija bdinga tik ba!diamajai teisei

proceso koncentracijos ir ekonomik!mo principas 3 tik civilinio proceso teisei#.

E7. ;agal civilinio proceso taikymo srit ir subjektus jie gali bti skirstomi % princip!sn!statani!s:

-# ali procesin$ padt% civiliniame procese "pv0. dispo0ityv!mo principas#L =# teismoprocesin$ padt% ir vaidmen% civiliniame procese "pv0. teisj neprikla!som!mo principas#L #


13/294

%rodinjimo proces "pv0. laisvo %rodym vertinimo principas#L @# bylos nagrinjimo tvark"pv0. odik!mo principas#.

7. ;agal civilinio proceso teiss princip tvirtinimo teiss normose vidin struktr:

-# teiss normos %vardija tik princip pavadinim!s o esm$ n!sako kitos teiss normos

"pavy0di!i +, C;& - str. %tvirtina lygiateisik!mo princip#L =# teiss normos %tvirtina tiktr!mp principo apibdinim o j% konkreti0!oja teiss norm vis!ma "pavy0di!i kooperacijosproceso koncentracijos ir ekonomik!mo principai#L # konkreta!s principo %vardijimas ar job!vimas n!statomas tik anali0!ojant ir aikinant teiss norm vis!m "pavy0di!i dra!dimopiktna!dia!ti procesinmis teismis principasL @# normos*principai t.y. teiss norma kart! yra irelgesio taisykl "pavy0di!i negalioja joks %statymas prieingas &onstit!cijai#L


14/294

neprikla!somi ir kla!so tik %statymo. 2is principas taip pat %tvirtintas +, C;& =- str. ir +,(eism %statymo @ str. (eismo ir teisjo neprikla!som!mas 3 tai valstybje %tvirtinta garantijsistema !tikrinanti savarankik instit!cin% teismo 1!nkcionavim s!daranti slygas teisjams

pro1esionaliai ir nevaromai vykdyti teising!m apsa!ganti teism ir teisj n!o politinioekonominio bei kitokio iorinio poveikio. +iet!vos &onstit!cinis teismas n!rod kad teisminsvaldios neprikla!som!mo principas gali bti s!prantamas dvejopai:

-# 7idinis nepriklausomumas reikia teisjo asmenin% neprikla!som!m t.y. jis net!ri bti%takojamas n vienos i ali j atstov teismo pirminink politini partij artimj arbakitoki iorini jg.

=# 6*orinis teis!j nepriklausomumas reikia teism sistemos 1!nkcin% arba instit!cin%neprikla!som!m n!o %statym leidiamosios ir vykdomosios valdi. (eismneprikla!som!mas pasireikia per j savivald k!ri apima teism darbo organi0avim

pro1esinio teisj korp!so veikl.

(eiss % nealik teismo proces pagrindine garantija laikytina tai kad teisjas privalo

n!sialinti n!o bylos nagrinjimo arba jam dalyva!jantys byloje asmenys gali pareiktin!alinim kai s!sid!riama s! aplinkybmis kelianiomis abejoni dl teisjo nealik!mo

pavy0di!i teisjas s! viena i ali s!sij$s giminysts sant!okos globos rpybos ar kitaissantykiais "+, C;& < str.#.

(.&.(. Teis!s tinkam$ teismo proces$ principas

Teis!s tinkam$ teismo proces$ principas.2is principas %tvirtintas +, &onstit!cijos -9H --str. ir +, C;&. >!ropos moga!s teisi ir pagrindini laisvi apsa!gos konvencijos straipsnisn!rodo kad kiekvienas asm!o t!ri teis$ kad jo byl per proting laik lygybs ir vie!moslygomis inagrint pagal %statym s!darytas neprikla!somas ir nealikas teismas.

;ro1. 7. 5ikelnas iskiria tokias io principo t!rin% s!daranias n!ostatas:

2ali gin t!ri nagrinti neprikla!somas ir nealikas teismasL (eismas t!ri bti s!darytas pagal %statymL

Balyva!jantiems byloje asmenims t!ri bti !tikrinta teis teismo posdyje kalbti savogimtja kalba ir t!rti vertjL

ylos nagrinjimas t!ri bti vieasL

(eismas privalo ikla!syti kiekvien al% ir negali priimti sprendimo nes!teik$sgalimybs kalbti kitai aliaiL

2ali gin teismas privalo ispr$sti per protingai tr!mp laikL

(eismas privalo savo sprendim motyv!otiL

;rocese t!ri bti !tikrintas ali procesinis lygiateisik!masL

&iekviena alis privalo bti laik! ir tinkamai in1orm!ota apie teismo posd%L

2alims t!ri bti s!daryta galimyb vesti byl per atstovL


15/294

ylas t!ri nagrinti kvali1ik!oti teisjaiL

7alstyb t!ri garant!oti neigaliniai aliai nemokam teisin$ pagalbL

2alims t!ri bti s!teikta teis apsksti teismo sprendimL

7alstyb privalo garant!oti kad teismo sprendimas bt %vykdytas

(.&.+. Teismin!s gynybos prieinamumo ir universalumo principas

Teismin!s gynybos prieinamumo ir universalumo principas. 2is principas %tvirtintas +,&onstit!cijos 9 straipsnyje +, (eism %statymo @ straipsnyje +, C;& < straipsnyje. 2io

principo esm yra ta kad kiekvienas s!interes!otas asm!o t!ri teis$ %statym n!statyta tvarkakreiptis % teism kad bt apginta jo paeista teis. &artais %statymais n!statomi tam tikriribojimai kreiptis % teism t.y. n!rodoma kad prie kreipiantis % teism alys pabandyt ispr$stigin neteismine tvarka. +, darbo kodekso =/H str. n!rodoma kad darbo gin komisija yra

privalomas pirminis organas nagrinjantis darbo gin!s. &aip vien i aptariamo principo

%gyvendinimo garantij galt!me paminti bylos priskyrimo teism!i prioritet t.y. +, C;& =@str. n!rodoma kad jeig! byloje s!j!ngiami keli tarp!savyje s!sij$ reikalavimai i k!ri norsvienas yra priskirtas teism!i visi reikalavimai t!ri bti nagrinjami teisme.

(.&.,. >ali procesinio lygiateisi*kumo principas

>ali procesinio lygiateisi*kumo principas.2is principas yra %tvirtintas +, &onstit!cijos =Hstr. k!riame n!rodoma kad %statym!i teism!i ir kitoms valstybs instit!cijoms ar pareignamsvisi asmenys lygs. 2is principas taip pat %tvirtintas ir +, C;& - str. k!r n!rodoma kad ali

procesins teiss yra lygios. +ygiateisik!mas reikia kiekvieno teis$ kad jo byla teism!ose bt

nagrinjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos. (eismas negali i anksto btis!interes!otas bylos baigtimi s!teikti vienai aliai da!gia! teisi ar privilegij nei kitai. (odlteismas ikla!so abiej ali ir %vertin$s vis!s %rodym!s priima nealik sprendim. 2ali

procesinio lygiateisik!mo principas net!rt bti s!vokiamas tiesiogine prasme t.y. isprincipas nereikia kad alys t!ri visikai vienodas teises ir pareigas civiliniame procese.;rocesini teisi apimtis ir pobdis prikla!so n!o asmens procesins padties. ;avy0di!i tikiekovas t!ri teis$ pareikti iekin% atsisakyti n!o iekinio arba tik atsakovas t!ri teis$ pareikti

prieiekin% pripainti iekin%. (aia! ie teisi skirt!mai joki! bd! nereikia ali procesiniolygiateisik!mo principo iimi. (eismas t!ri vienodai abiems alims padti %gyvendinti j

procesines teises ir pareigas.

(.&./. roceso koncentracijos ir ekonomi*kumo principas

roceso koncentracijos ir ekonomi*kumo principas. 2is principas yra %tvirtintas C;& straipsnyje. Dis n!mato teismo pareig imtis priemoni kad bt !kirstas kelias proces!ivilkinti ir siekti kad byla bt inagrinta teismo vieno posdio met! taip pat kad teismosprendimas bt %vykdytas per %manomai tr!mpesn% laik ir k!o ekonomikia!. Balyva!jantys

byloje asmenys privalo siningai na!dotis ir nepiktna!dia!ti jiems prikla!saniomisprocesinmis teismis rpintis greit! bylos inagrinjim! rpestingai ir laik! pateikti teism!i%rodym!s ir arg!ment!s k!riais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. ;rocesokoncentracijos principas +, C;& %vardijamas ir kaip savarankikas civilinio proceso tikslas t.y.k!o greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas. 2is principas >!ropoje b!vo pripaintas

-H!ropos moga!s teisi ir pagrindini laisvi apsa!gos konvencijai.>konomik!mas i esms reikia kad tiek teismas tiek dalyva!jantys byloje asmenys t!ri siektikad byla bt inagrinta k!o maesnmis sna!domis t.y. kad bt ina!dota k!o maia! tiek


16/294

valstybs bi!deto tiek dalyva!jani byloje asmen l. (aia! teismas nagrindamas byl t!risiekti teisingo bylos isprendimo ir proceso ekonomik!mo p!sia!svyros t.y. neta!pyti l kai

j pana!dojimas yra btinas siekiant teisingai ispr$sti byl

(.&.. ooperacijos principas

ooperacijos principas. +, C;& / straipsnis n!mato kad teismas bendradarbia!damas s!dalyva!janiais byloje asmenimis imasi priemoni kad byla bt tinkamai inagrinta.&ooperacijos principas civiliniame procese reikia kad %rodym teikimas ir rinkimas nra tikgino ali reikalas. ?ana da!g teisi ioje srityje t!ri ir byl nagrinjantis teismas. (aigikooperacijos principas civiliniame procese reikia aktyv gino ali ir byl nagrinjanioteismo bendradarbiavim siekiant k!o greiia! ispr$sti gin ir priimti byloje teisingsprendim. &ooperacijos principo %gyvendinimo priemons atsispindi +, C;& str. k!r%tvirtinta ali pareiga rpintis civilinio proceso skatinim! +, C;& -


17/294

teisi s!teikim! ginant savo poir% aktyviai dalyva!jant teisminiame bylos nagrinjimena!dojantis procesinmis apsa!gos priemonmis. ,!ngimosi principas reg!li!oja ali ir kitdalyva!jani byloje asmen taip pat ir teismo veiksm!s renkant pateikiant tiriant %rodym!s.6kirtingai nei ba!diamajame civiliniame procese nra %galiot instit!cij ar asmen k!rie iki

bylos perirjimo teisme rinkt ir tirt %rodym!s. (odl pirmia!siai s!interes!oti asmenysprivalo pasirpinti kad kil!s gin!i dl teiss jie dispon!ot btinais %rodymais patvirtinaniais

sandorio s!darym pareigos %vykdym ir t.t. D!k kaip n!rodo +, C;& -/ str. alys t!ri %rodytiaplinkybes k!riomis grindia savo reikalavim!s ir atsikirtim!s. Mrodym!s pateikia alys ir kitidalyva!jantys byloje asmenys. Deig! pateiktj %rodym nepakanka teismas gali pasilyti alimsar kitiems dalyva!jantiems byloje asmenims pateikti papildom!s %rodym!s ir n!stato termin

jiems pateikti "+, C;& -H str. - d.#. (eismas t!ri teis$ savo iniciatyva rinkti %rodym!s tikkodekso n!matytais atvejais "pv0. eimos bylose " str.# darbo bylose "@-@ str.##. (okio

proceso esm ta jog civilinis procesas n!o pradios iki pabaigos vyksta procesins kovos 1ormatarp dalyva!jani ginijamajame materialiniame teisiniame santykyje asmen k!ri interesaikaip taisykl yra prieingi 7iena gino alis 3 aktyvioji t.y. t!rinti reikalavimo teis$ o kita 3

pasyvioji k!ri t!ri apsiginti n!o pareikto reikalavimo. &iekviena ali bando apginti savopo0icij laikydamasi n!statytos procesins tvarkos. 2ali procesin$ kov stebi teismas "teisjas#

ilikdamas ne!tral!s ir nealikas. (eismas kaip valstybins valdios organas nras!interes!otas k!rios nors alies na!da jam svarb! teisingai ispr$sti gin t.y. priimti teising ir

pagr%st sprendim. (eismas net!ri stoti % k!rios nors alies p!s$ iekoti %rodym ir j!os pateiktikitos alies nena!dai. Abi alys prie teism yra lygios.

(.&.11. @ispoBityvumo principas

@ispoBityvumo principas.2is principas yra vienas pagrindini civilinio proceso teiss princip%tvirtintas +, C;& - str. Do esm yra ta kad alims ir s!bjektams ginantiems kit asmeninteres!s yra s!teikta teis laisvai dispon!oti savo materialinmis teismis ir procesinmis japsa!gos priemonmis. 2is principas yra bdingas visoms civilinio proceso stadijoms.;avy0di!i civilin byla ikeliama tik pagal s!interes!oto asmens pareikim iekinio dalyk ir

pagrind n!stato iekovas alys t!ri teis$ baigti byl taikos s!tartimi iekovas t!ri teis$atsisakyti iekinio ir pan. (aigi alys yra tikrosios proceso eimininks ir gali laisvai dispon!otigino objekt! ir procesinmis priemonmis. Bispo0ityv!mo principas nra absoli!t!s t.y.%statyme yra n!rodyti atvejai kada is principas gali bti ribojamas. ;avy0di!i nagrinjanteimos ar darbo byl teismas gali perengti pareikto iekinio ribas arba teismas gali nepriimtiiekovo iekinio atsisakymo netvirtinti ali taikos s!tarties jei tie veiksmai prietara!jaimperatyvioms %statym n!ostatoms arba vieajam interes!i.

(.&.1&. Eetarpi*kumo 2tiesioginio dalyvavimo3 principas

Eetarpi*kumo 2tiesioginio dalyvavimo3 principas. 2% princip %tvirtina +, C;& -@ str.k!riame n!rodoma kad teismas privalo tiesiogiai itirti vis!s byloje esani!s %rodym!s:ikla!syti dalyva!jani byloje asmen paaikinim li!dytoj parodym ekspert ivads!sipainti s! raytiniais %rodymais apirti daiktini!s %rodym!s. (eismas savo sprendim galigr%sti tik %rodymais itirtais teismo posdyje "+, C;& = str. = d.#. (aigi teisjas civiliniame

procese t!ri s!dalyva!ti tiesiogiai kad galt priimti teist pagr%st bei teising sprendim.Deig! nagrinjant byl pasikeiia teismo s!dtis pavy0di!i teisjas n!alinamas mirtas!serga ar pan. na!jasis teisjas t!ri pradti nagrinti byl i pradi iskyr!s atvej!s kai bylojedalyva!jantys asmenys neprietara!ja kad byla bt nagrinjama tolia! n!o to procesinioveiksmo k!r% atlik!s ji b!vo atidta "+, C;& - str. = d.#. etarpik!mo "tiesioginio

dalyvavimo# principas taip pat dra!dia teism!i savo sprendime spr$sti ne%tra!kt % bylosnagrinjim asmen teisi ir pareig kla!sim "+, C;& -@ str. d.#. 2io dra!dimo paeidimaslaikomas absoli!i! teismo sprendimo negaliojimo pagrind! "+, C;& =H str. = d. = p.# o taip


18/294

pat gali bti ir proceso atna!jinimo pagrind! "+, C;& str. - d. p.#. +, C;& -@ str. @dalyje n!rodoma kad dalyva!jantys byloje asmenys baigiamj kalb met! gali remtis tik tomisaplinkybmis k!rios b!vo itirtos teismo posdyje nagrinjant byl i esms. (aia! jeig!teismas baigiamj kalb met! arba ij$s % sprendim primimo kambar% pripa%sta kad reikian!statyti na!jas aplinkybes t!rinias reikms bylai arba itirti na!j!s %rodym!s jis t!ri teis$

priimti n!tart% k!ria yra atna!jinamas bylos nagrinjimas i esms "+, C;& =


19/294

kambaryje. 2is principas yra %tvirtintas tam kad jokie asmenys negalt %takoti teisjo ar teisjn!omons k!ri s!si1orm!oja inagrinj!s byl i esms. (eisjas arba teisjai ieina % pasitarimkambar% ir niekieno netr!kdomi priima gal!tin% sprendim inagrintoje byloje remdamiesi savoteisine smone ir vidini! %sitikinim! aik! %vertin!s byloje esani!s %rodym!s ir tinkamai

pritaiki!s %statym!s.

(.&.1/. 7alstyb!s garantuotos teisin!s pagalbos principas

7alstyb!s garantuotos teisin!s pagalbos principas. +, C;& =9 str. n!rodoma kad 1i0iniaiasmenys t!ri teis$ % valstybs apmokam teisin$ pagalb %statym n!statyta tvarka. +, valstybsgarant!ojamos teisins pagalbos %statymas jame n!matytos dvi valstybs garant!ojamos teisins

pagalbos rys: pirmin ir antrin teisin pagalba. ;irmin teisin pagalba apima teisinsin1ormacijos apie teiss sistem %statym!s ir kit!s teiss akt!s teikim teisin$ pagalb teikim

patarim teiss kla!simais teikim dok!ment skirt valstybs ir savivaldybi instit!cijomsiskyr!s procesini!s dok!ment!s rengim. ;irmin$ teisin$ pagalb nemokamai t!ri teis$ ga!tivisi +, pilieiai >!ropos 6j!ngos valstybi nari pilieiai ir kiti teistai +iet!voje gyvenantys1i0iniai asmenys. ;irmin$ teisin$ pagalb organi0!oja ir "ar# teikia savivaldybi instit!cijos.

Antrin teisin pagalba apima dok!ment rengim gynyb ir atstovavim bylose. Antrin$ teisin$pagalb t!ri teis$ ga!ti asmenys k!ri t!rtas ir metins pajamos nevirija +, 7yria!sybsn!statyt t!rto ir pajam lygi teisinei pagalbai ga!ti. 7alstyb atitinkamai kompens!oja arba-99 arba


20/294

ne%sitikin$s ar leidiami vaistai nes!kels alerginio ar kitokio al!tinio poveikio nes in1orm!otipacient ir patikrinti galim al!tin% poveik% yra gydytojo pro1esin pareiga. 6!bjektyvi!oj!poiri! sining!mas n!sako asmens psicJikos bkl$ konkreioje sit!acijoje. Dis n!statomasanali0!ojant atsakym % kla!sim ar asm!o galjo k nors inoti daryti ar nedaryti atsivelgiant% jo ami isimokslinim ipr!sim gyvenimo patirt% 1aktines bylos aplinkybes ir pan.6iekiant n!statyti ar asm!o yra siningas btina taikyti ab! kriterij!s

(.&.14. @raudimo piktnaud#iauti procesu principas

@raudimo piktnaud#iauti procesu principas.+, &onstit!cijos =/ straipsnyje n!rodyta kad%gyvendindamas savo teises ir na!dodamasis savo laisvmis mog!s privalo laikytis +,&onstit!cijos ir %statym nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Bra!dimo piktna!dia!ti teise

principas taip pat %tvirtintas ir +, C& -.= ir -.- str. ;iktna!diavimas procesinmis teismisvadinamas piktna!diavim! proces!. Dis gali pasireikti taip: vengiama atvykti % teismo posd%vilkinama byla nepaisoma teismo n!rodym teismo posdio met! ir pan. ;iktna!dia!jantiemsasmenims teismas gali skirti teismo n!oba!das "%spjimas paalinimas i teismo posdi sals

ba!da ar aretas#. +, C;& @= str. < dalyje n!rodoma kad alys siningai na!dotsi joms

prikla!saniomis procesinmis teismis. 2ios pareigos paeidimas reikia piktna!diavimproces!.

(.&.15. Eylos med#iagos vie*umo principas

Eylos med#iagos vie*umo principas. 2is principas yra %tvirtintas +, C;& -9 str. k!rn!rodoma kad visa inagrintos civilins bylos ir vykdomosios bylos mediaga iskyr!smediag t byl k!rios b!vo inagrintos !darame teismo posdyje yra viea ir s! jas!sipainti gali ir byloje nedalyvav$ asmenys. Die t!ri teis$ daryti bylos mediagos n!ora!s irira!s. (okia teis atsiranda kai sprendimas %siteisja o jei byla gali bti nagrinjama kasacinetvarka 3 j inagrinj!s kasacine tvarka arba pasibaig!s apsk!ndimo kasacine tvarka termin!i.2io principo %tvirtinimas +iet!vos teiss sistemoje yra labai svarb!s visiems teisininkamsmokslininkams o taip pat teiss st!dentams nes s!sipain!s s! inagrint byl mediagagalima praktikai ir asmenikai %vertinti paias %vairia!sias teisines sit!acijas.

(.&.&D. Teis!s bti i*klausytam principas

Teis!s bti i*klausytam principas.8ors +, C;& is principas nra tiesiogiai %tvirtintas taia!apie jo b!vim ne kart pasisakyta tiek teiss mokslinink darb!ose tiek teism praktikoje.(eisingas sprendimas gali bti priimtas tik teism!i ikla!si!s abi gino alis "lot. audiatur etaltera pars#. 6prendim teismas priima tik atidiai %vertin$s abiej ali arg!ment!s ir motyv!s.

2io principo %gyvendinimo tiksl! %statym leidjas detaliai reglamentavo procesini dok!ment%teikimo dalyva!jantiems byloje asmenims tvark %vestas apribojimas riboti ali kalb tr!km$iskyr!s atvej!s kai kalba visikai nes!sij!si s! byla ir pan. (aia! aptariamas principas negali

bti aklai taikomas nesiningai proceso aliai tyia vengiant atvykti % teismo posd%. ;agal +,C;& alies neatvykimas % posd% gav!s a!kim be svarbi prieasi yra pagrindas priimti kitosalies praym! sprendim ! aki. (eiss bti ikla!sytam principas nereikia kad alis t!ri btiikla!syta asmenikai. +, C;&


21/294

Teis!jo vadovavimo procesui principas. &aip ja! b!vo minta alys civiliniame proceselaisvai na!dojasi savo teismis taia! vis dlto teismo procesas nra privat!s j gino sprendimo

bdas nes teismas yra privalomas kiekvieno civilinio procesinio teisinio santykio s!bjektas.&adangi teismas yra valdios instit!cija t!rinti teis$ taikyti valstybs prievartos priemonescivilinis procesas yra grietai reglament!otas teiss normomis ir pan. todl civiliniam proces!s

btinas racional!s ir kokybikas vadovavimas k!r% gali %gyvendinti teisjas. (eisjas yra tas

asm!o k!ris atsakingas ! proceso eig k!ris kontroli!oja proceso eig k!ris gali n!statytidalyva!jantiems byloje asmenims termin!s per k!ri!os jie t!ri atlikti tam tikr!s procesini!sveiksm!s iaikinti asmenims j procesines teises ir pareigas !tikrinti tvark teismo posdyjevadova!ti %rodym tyrim!i skirti eksperti0$ atlikti vietos apir ir pan. +, C;& -


22/294

teismo sprendimas alims ir kitiems dalyvav!siems byloje asmenims t!ri %statymo gali.Msiteisj!s teismo sprendim!i alys ir kiti dalyvav$ byloje asmenys taip pat j teisi permjainebegali i na!jo pareikti teisme t pai iekinio reikalavim t!o pai! pagrind! taip pat kitoje

byloje ginyti teismo n!statyt!s 1akt!s ir teisini!s santyki!s "+, C;& =H str. @ d.#. Msiteisj!s%teismo sprendim galima priverstinai %vykdyti t.y. jis taip pat %gyja vykdytin!mo savyb$ "+,C;& =/- str.#

+. C67686%6?6 :9C;


23/294

atsakovas o dar kiekvienos i ali p!sje gali dalyva!ti po kelet asmen o taip pat j atstovai.M byl gali %stoti tretieji asmenys pareikiantys savarankik!s reikalavim!s dl gino dalyko

prok!roras valstybinio valdymo instit!cijos d!odanios ivad byloje ir pan. e to procese galidalyva!ti ir kiti proceso dalyviai vykdantys pagalbin$ 1!nkcij: li!dytojai ekspertai vertjai.

. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai atsiranda keiiasi pasibaigia tik esant civilinio

proceso teis!s normai civilini procesini teisini santyki s!bjekt civiliniam procesiniamteisnumuibei veiksnumui ir juridiniams faktams-pavy0di!i atsiranda pad!odant asmeni!iiekin% keiiasi * procesini teisi permimo atvej! netinkam al% keiiant tinkama baigiasi *mir!s vienai i ali kai teisi permimas negalimas ir t.t. ;astebtina kad civilinio procesinioteisinio santykio atsiradimo pasikeitimo ar pabaigos pagrindas gali bti tik %statyme n!matyti

procesiniai veiksmai o ne %vykiai.

. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai s!siklosto tik t!omet kai atsiranda poreikisapgintimateriali!osi!s teisini!s santyki!s. &ol nepradedamas materialini teisini santyki gynimo

procesas nes!siklosto ir civiliniai procesiniai teisiniai santykiai. Civilini procesini teisinisantyki t!rinys procesin teisin s!bjekt padtis prikla!so n!o materialini teisini santyki

pobdio.

/. Civiliniams procesiniams teisiniams santykiams bdingas nuoseklumas dinamika t.y.procesas vyksta n!osekliai pereinant n!o vieno procesinio veiksmo prie kito n!o vienos stadijosprie kitos. ;avy0di!i negalima i karto po civilins bylos iklimo pereiti prie teisminionagrinjimo. Mstatymas %sakmiai reikala!ja pasir!oti bylos teisminiam nagrinjim!i. (ik tamtikrais %statymo n!matytais atvejais galimas civilinio teisinio santykio vystymasis nesilaikantn!osekl!mo. ;avy0di!i pirmos instancijos teism!i prim!s sprendim galima pereiti i karto

prie teismo sprendimo vykdymo stadijos praleidiant teismo sprendimo perirjimo apeliacinetvarka stadij jeig! nei vienas i atitinkamos bylos dalyvi neapsk!nd to sprendimo.

Civilinio proceso teiss doktrinoje yra iskiriami pagrindinis ir i*vestinis civilinis procesinisteisinis santykis. agrindinis civilinis procesinis teisinis santykis sieja teism ir alis arba

pareikj ypatingosios teisenos bylose. 6*vestiniai civiliniai procesiniai teisiniai santykiaiatsiranda byloje dalyva!jant valstybs ar savivaldybs instit!cijai d!odaniai ivad bylojetretiesiems asmenims nepareikiantiems savarankik reikalavim. e pagrindinio teisiniosantykio ivestinis negali atsirasti. ;agrindinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaigavis!omet reikia ir ivestinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaig. ,!sijos civilinio

proceso teiss doktrinoje iskiriama dar viena civilini procesini teisini santyki ris 3tarnybiniai 2pagalbiniai3civiliniai procesiniai teisiniai santykiai. (okie santykiai s!siklosto tarpteismo ir kit proceso dalyvi "li!dytoj ekspert vertj# net!rini jokio s!interes!ot!mo

bylos baigtimi ir atliekani civiliniame procese grynai tarnybin$ "pagalbin$# 1!nkcij.+.&.1. Civilinio procesinio teisinio santykio objektas

(eiss teorijoje teisinio santykio objekt! laikomos tos vertybs k!rias %sigyti k!riomispasina!doti siekia teisinio santykio dalyviai %gyvendindami savo teises. Dos gali bti tiekmaterialiosios tiek dvasins. (eisingas civilini procesini teisini santyki objekto n!statymast!ri ne tik teorin$ bet ir praktin$ reikm$. Aik!s teisinio santykio objektas neabejotinai t!ri%takos n!statant iekinio dalyko keitimo ribas %rodinjimo dalyk iekinio dalyko ir teismosprendimo dalyko santyk%.

Civilinio proceso teiss doktrinoje da!gelis mokslinink iskiria bendrj% "vis civiliniprocesini teisini santyki konkreioje civilinje byloje# ir specialj% "kiekvieno civilinioprocesinio teisinio santykio atskirai# objekt. endr!oj! objekt! laikomas tarp ali kil$s


24/294

materialinis * teisinis ginas k!r% teismas t!ri ispr$sti. 2is procesini teisini santyki objektasieina ! civilini procesini teisini santyki rib t.y. atsiranda i materialini teisini santyki.6peciali!oj! konkreta!s civilinio procesinio teisinio santykio objekt! laikytinas to santykio%gyvendinimo met! siekiamas konkret!s re0!ltatas

+.&.&. Civilinio procesinio teisinio santykio turinys ir j atitinkanti forma

Civilinis procesinis teisinis santykis kaip kiekvienas reikinys t!ri savo t!rin% ir 1orm. Civilinioproceso teiss teorijoje yra inomos kelios koncepcijos teisinio santykio t!rinio kla!sim!.7ienoskoncepcijos a!toriai teigia kad civilinio procesinio teisinio santykio t!rin% s!daro teisiniosantykio dalyvi s!bjektyvins teiss ir pareigos. &itos koncepcijos a!toriai teigia kad teisiniosantykio t!rin% s!daro santykio dalyvi elgesys t.y. procesiniai veiksmai atliekami vykdantteises ir pareigas. Antroji koncepcija t!ri da!gia! alinink. Civilinio procesinio teisinio santykiovidin 1orma yra teisinio santykio s!bjekt teiss ir pareigos k!rios n!sako kaip teisiniosantykio s!bjektai gali ir t!ri elgtis t.y. santykia!ti. Eorin reikinio 1orma pasireikia kaiptiesiogiai s!vokiamas reikinys. (ai leidia teigti kad teisinio santykio iorin 1orma yra tai k!o

jo t!rinys pasireikia iorikai kitaip tariant iorin teisinio santykio 1orma 3 tai iorinis teisinio

santykio t!rinio t.y. elgesio "veiksm ar neveikimo# pasireikimo bdas tvarka. Eorin teisiniosantykio 1orma gali bti labai %vairi. (eisikai santykia!ti galima odiais rat! mimika gestaisir t.t. Banai sakoma kad vienoki ar kitoki teisini santyki 1orma yra odin raytin ir t.t.

+.&.(. sant

vieniems civiliniams procesiniams teisiniams santykiams teismas yra aktyv!s o kitiems 3pasyv!s kartais net netiesioginis dalyvis taia! bet k!ri!o atvej! jis yra kiekvieno civilinioprocesinio teisinio santykio s!bjekt!.

(eismai kaip civilinio procesinio teisinio santykio s!bjektai yra skirstomi % tris gr!pes: pirmosinstancijos teismai apeliacins instancijos teismai ir kasacinis teismas. ylas nagrinja i esms

pirmos instancijos teismai t.y. apylinki ir apygard teismai. Apeliacins instancijos teismai"apygard teismai arba +iet!vos apeliacinis teismas# atlieka pirmos instancijos teism sprendimir n!tari teist!mo ir pagr%st!mo kontrol$ perirdami 1aktin% ir teisin% sk!ndo pagrind bei

patikrindami ar nra absoli!i sprendimo negaliojimo pagrind. &asacinis teismas yra +iet!vosA!kia!siasis (eismas k!ris taip pat atlieka teism sprendim ir n!tari teist!mo ir

pagr%st!mo kontrol$ patikrindamas sprendim!s ir n!tartis tik teiss taikymo aspekt!. &asacinisteismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism n!statyt aplinkybi. (eismo%galiojim!s reali0!oja teisjai paskirti pagal +, teism %statymo reikalavim!s.


25/294

+.&.(.&. @alyvaujantys byloje asmenys

"alyvaujantys !yloje asmenys* tai antroji civilini procesini teisini santyki s!bjekt gr!p.Balyva!jantys byloje asmenys t!ri teisin% s!interes!ot!m bylos baigtimi ir t!o jie skiriasi n!okit proceso dalyvi.7ieniems bdingas tik procesinis teisinis s!interes!ot!mas bylos baigtimikitiems * procesinis teisinis ir materialinis teisinis s!interes!ot!mas bylos baigtimi. 5aterialinis

teisinis s!interes!ot!mas pasireikia tiesiogine priimto teismo sprendimo %taka dalyva!janibyloje asmen teisms ir pareigoms. ;rocesinis teisinis s!interes!ot!mas pasireikiadalyva!jani byloje asmen pastangomis kad teismas priimt sprendim atitinkant% j interes!sir procesin$ padt% byloje.

?indami %statymo sa!gomas teises bei interes!s dalyva!jantys byloje asmenys t!ri teis$ aktyviaidalyva!ti procese teism!i nagrinjant vis!s materialini!s teisini!s ir procesini!s teisini!s byloskla!sim!s. Balyva!jantys byloje asmenys gali aktyviai veikti civilinio proceso eig ireikti irarg!ment!oti savo samprotavim!s bylos nagrinjimo met! dl vis kla!sim kylani procesoeigoje apsksti atitinkam!s sprendim!s ir pan. ;agal intereso pobd% dalyva!jantys bylojeasmenys skirstomi %: a# asmenis t!rini!s privat interes " alys tretieji asmenys#Lb# asmenis

t!rini!s viej% interes " prok!roras valstybinio valdymo instit!cijos#

+.&.(.(. iti proceso dalyviai

#iti proceso dalyviai3 tai asmenys k!rie nra teisikai s!interes!oti bylos baigtimi: li!dytojaiekspertai ir vertjai. 2ios kategorijos s!bjektai net!ri nei materialinio teisinio nei procesinioteisinio s!interes!ot!mo bylos baigtimi. &iti proceso dalyviai %tra!kiami % civilin% proces teismoarba dalyva!jani byloje asmen iniciatyva tam kad s!teikt %rodomj in1ormacij arba atlikt

pareigas k!rios btinos siekiant skmingai ispr$sti gin. (am tikr ypating teisi kiti procesodalyviai net!ri j teisinis stat!sas civiliniame procese da!gia! ireiktas procesinmis

pareigomis.

+.(. Civilini procesini teisini santyki atsiradimo prielaidos

(radicikai s! bet k!rio teisinio santykio atsiradim! siejamos trys teisins kategorijos: teissnorma j!ridiniai 1aktai s!bjektik!mas. Civilins procesins teiss normos b!vimas yra btinaslyga civiliniams procesiniams santykiams atsirasti. D!ridiniai 1aktai yra civilini procesiniteisini santyki atsiradimo pasikeitimo ir pasibaigimo bei dinamikos pagrindas. ;rocesiniai

j!ridiniai 1aktai yra teismo bei dalyva!jani byloje asmen veiksmai. ;avy0di!i gino teisenaprasideda prikla!somai n!o toki j!ridini 1akt: iekinio padavimo teism!i ir teisjore0oli!cijos k!ria ikeliama civilin byla o baigiasi 3 teism!i prim!s sprendim ar n!tart%.

Ba!g!mos procesini j!ridini 1akt atsiradimas siejamas s! kitais 1aktais. ;avy0di!i teismon!tartis dl bylos s!stabdymo gali bti priimta tik esant +, C;& n!matytiems pagrindams.&odeksas taip pat n!mato atsisakymo priimti iekin% bylos n!tra!kimo bei pareikimo palikimonenagrint! pagrind!s. (aigi dania!siai civiliniams procesiniams teisiniams santykiams atsirastine!tenka vieno j!ridinio 1akto o btina j!ridini 1akt s!dtis t.y. sistema j!ridini 1akt k!rievis!moje leidia atlikti konkret procesin% veiksm. ;rocesiniams j!ridiniams 1aktams

priskiriami ne tik veiksmai bet ir %vykiai pv0. teismo klaidos terminai 1aktai 3 bsenos ir pan.

Ba!geli!i procesini j!ridini 1akt yra bdingas prielaidinis tikimybinis pobdis. ;avy0di!itaikant iekinio !tikrinimo priemones !tenka tik tikimybs dl tam tikr atsakovo veiksm b!saps!nkintas teismo sprendimo %gyvendinimas.


26/294

civilini procesini teisini santyki s!bjektai t!ri t!rti civilin% procesin% teisn!m irveiksn!m. +, C& =.- str. n!rodoma kad galjimas t!rti civilines teises ir pareigas "civilinisteisn!mas# pripa%stamas visiems 1i0iniams asmenims. Ki0inio asmens civilinis teisn!masatsiranda asmens gimimo moment! ir inyksta jam mir!s "+, C& =.= str. - dalis#. D!ridinioasmens teisn!mas atsiranda kart! s! veiksn!m! %registrav!s j!ridin% asmen%. D!ridinio asmensteisn!mas 3 tai galjimas t!rti s!bjektines teises ir pareigas o j!ridinio asmens veiksn!mas 3

galjimas savarankikai savo veiksmais %gyti teises pareigas ir jas %gyvendinti. Civilini!procesini! teisn!m! yra vadinamas galjimas t!rti civilines procesines teises ir pareigas.;astebtina kad +, C;& nebeliko civilinio procesinio teisn!mo svokos +, C;& / str. kalbatik apie civilin% procesin% veiksn!m. Civilinis procesinis teisn!mas yra laikomas viena i teisskreiptis % teism prielaid pateikiant n!orod % +, C& =.- str. n!statant% civilin% teisn!m.

Civilinio procesinio teisn!mo t!rjimo yra reikala!jama ne tik i ali treij asmen bet ir iatstovo. D!k nordamas tapti civilini procesini teisini santyki s!bjekt! atstovas t!ri t!rtileidim %gyti civilines procesines teises ir pareigas.

?aljimas savarankikai %gyvendinti savo teises teisme yra siejamas ne s! civilinio procesinio

teisn!mo bet s! civilinio procesinio veiksnumosvoka. (eiss teorijoje veiksn!mo sampratas!kelia ymiai maia! disk!sij nei teisn!mo. +, C& =.< str. - dalyje n!rodoma kad 1i0inioasmens galjimas savo veiksmais %gyti civilines teises ir s!sik!rti civilines pareigas "civilinisveiksn!mas# atsiranda visikai kai asm!o s!la!kia pilnametysts t.y. kai jam s!einaat!oniolika met. 6!tinkamai s! +, C;& / str. civilinis procesinis veiksn!mas 3 tai galjimas%gyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstov!i vesti byl. 6moningos psicJins veikloss!gebjim!s normaliai isivyst$ mons paprastai %gyja pasiek$ pilnametyst$ t.y. at!oniolikamet. 6varb! atkreipti dmes% % tai kad materialin teis n!mato atvej!s k!omet civilinisveiksn!mas atsiranda anksia! t.y. dar iki asmens pilnametysts. Civilinio procesinio veiksn!moneb!vimas neleidia s!bjektams betarpikai dalyva!ti atliekant teisin% veiksm. +, C;& / str. @dalyje n!matyta kad nepilnamei iki -@ met taip pat 1i0ini asmen pripaint neveiksniaisteises ir %statym sa!gom!s interes!s gina teisme j atstovai pagal %statym 3 atitinkamai jtvai %tviai globjai. ;ilnameio asmens psicJin veikla gali bti paeista dl %gimtossilpnaprotysts arba psicJins ligos. (oks asm!o negali teisingai vertinti savo atliekam veiksm

prasms ir reikms arba j!os valdyti todl negali savarankikai veikti civiliniame procese jointeres!s teisme gina %statyminiai atstovai.

8epilnameiai n!o -@*-/ met t!ri dalin% civilin% procesin% veiksn!m todl j padtisciviliniame procese yra speci1in t.y. ne visais atvejais privalo bti atstova!jami %statyminiatstov. +, C;& / str. dalyje n!rodyta kad nepilnameiai n!o ket!riolikos met t!ri teis$kreiptis % teism dl savo teisi ar %statym sa!gom interes gynimo savarankikai jeig! ginas

yra dl santyki k!ri!ose jie t!ri visik civilin% veiksn!m. 8epilnameiai n!o -@*-/ met t!riteis$ savarankikai dispon!oti savo pajamomis bei t!rt! %gyt! ! ias pajamas %gyvendintia!tori teises % savo krini!s iradim!s pramonin% di0ain s!daryti sm!lki!s b!itini!ssandori!s sandori!s s!sij!si!s s! asmenins na!dos gavim! neatlygintinai "+, C& =.*=./ str.#.Bar viena iimtis n!rodoma C& .-@ str. k!r sakoma kad jei vaikas mano kad tvai

paeidinja jo teises jis t!ri teis$ n!o -@ met savarankikai kreiptis % teism. (aigi jei ginaskilo i mint santyki manome kad nepilnametis n!o -@*-/ met ioje dalyje t!ri visikcivilin% procesin% veiksn!m ir gali ne tik savarankikai pad!oti iekin% teism!i bet ir pavesti

bylos vedim savo pasirinktam atstov!i. Aik! nepilnametis atstov! gali pasirinkti savo%statymin% atstov bet ms n!omone neatmetama ir s!tartinio atstovo pasirinkimo galimybkaip t!rimo dalinio civilinio procesinio veiksn!mo %gyvendinimas. &albant apie civilin$

atsakomyb$ atkreiptinas dmesys % +, C& .= str. = dal% k!r teigiama kad tais atvejais kainepilnametis n!o -@*-/ met net!ri t!rto ar !darbio k!rio pakakt jo padarytai alai atlygintiatitinkam alos dal% t!ri atlyginti jo tvai ir rpintojai jeig! ne%rodo kad ala atsirado ne dl j


27/294

kalts. (aigi tvai i!o atvej! yra ne tik nepilnameio atstovai pagal %statym bet irbendraatsakoviai. Deig! nepilnamei!i pakanka t!rto ar !darbio jo padarytai alai atlygintimanome kad jis gali savo byl vesti savarankikai taip pat ir pavesti atstov!i vesti byl nes

pagal +, C& .= str. - dal% jis yra savarankikas prievols dl alos atlyginimo s!bjektas. Argali %statyminis atstovas i!o atvej! vietoj nepilnameio vesti byl teismeV 5anome kad taipnes +, C;& / str. = dalis n!mato toki galimyb$. (aia! tikrai nemanome kad tai visais

atvejais yra btina. Mstatyminiai atstovai byloje dalyva!ja jei jie patys ar nepilnametis n!o -@ iki-/ met to nori.

+, C& =.-- str. n!mato kad apriboti pilnameio 1i0inio asmens veiksn!m teismo tvarkagalima jei jis piktna!dia!ja alkoJoliniais grimais narkotikais narkotinmis ar toksinmismediagomis. (ame paiame straipsnyje yra ivardintos pilnameio ribotai veiksna!s asmensteiss "tarp j yra ir teis pareikti iekin% s!sij!s% s! ta jo civilinio veiksn!mo dalimi k!r joveiksn!mas apribotas# k!rias %gyvendinti jis gali tik t!rdamas %statyminio atstovo "rpintojo#s!tikim. (aia! jei ginas kilo i santykio k!ris s!sij$s s! ta pilnameio ribotai veiksna!sasmens civilinio veiksn!mo dalimi k!r jo veiksn!mas neapribotas manyt!me kad toks

pilnametis riboto veiksn!mo asm!o gali i!o atvej! savarankikai ginti savo teises teisme arba

savo teisms ginti paskirti atstov be iankstinio rpintojo s!tikimo.

+, &onstit!cijos 9 str. n!mato kad asm!o k!rio konstit!cins teiss ir laisvs paeidiamost!ri teis$ kreiptis % teism. 2ios teiss %gyvendinimas s!sij$s s! tam tikrais procesiniaisreikalavimais k!ri nepaisant kreipimasis % teism praranda teisin$ reikm$. +, C;& < str.n!rodoma kad kiekvienas s!interes!otas asm!o t!ri teis$ $statym nustatyta tvarkakreiptis %teism kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba %statym sa!gomas interesas. (aigiteis kreiptis % teism siejama s! jos tinkama %statym!ose n!statyta %gyvendinimo tvarka.Civilinio proceso teiss doktrinoje civilinis procesinis veiksn!mas yra priskiriamas prie teisskreiptis % teism tinkamo %gyvendinimo slyg. +, C;& - str. kaip vien i pagrind atsisakyti

priimti iekin% n!mato atvej% kai pareikim pad!oda neveiksn!s 1i0inis asm!o. (aia! teismasnet!rt sk!bti taikyti io straipsnio nes +, C;& n!mato galimyb$ itaisyti trk!m!ss!sij!si!s s! alies civilini! procesini! veiksn!m!. +, C;& @9 str. - dalyje n!rodoma kad jeig!galima paalinti procesinio pobdio trk!m!s s!sij!si!s s! civilini! procesini! aliesveiksn!m! teismas n!stato termin trk!mams paalinti. 5into straipsnio n!ostatos taikomostik teism!i n!stai!s alies procesinio veiksn!mo trk!m. Dei dl vienoki ar kitoki prieasi

byla pagal neveiksna!s asmens iekin% ikeliama ir i aplinkyb paaikja pasirengimo bylosteisminiam nagrinjim!i ar teisminio nagrinjimo stadijoje t$sti tolia! bylos nagrinjimonegalima.

+.+. Teis!jo ir kit civilinio proceso dalyvi nu*alinimo pagrindai ir tvarka

7alstyb garant!odama teis$ kreiptis % teism dl teismins gynybos kart! t!ri !tikrinti kadteismo procesas vykt siningai operatyviai kvali1ik!otai kad bt gerbiamos ali teiss o

byl nagrint nealikas ir ne!tral!s teisjas. 6iekiant !tikrinti teisj neprikla!som!m irnealik!m taip pat siekiant kad proceso dalyviai pasitikt nagrinjani! byl teisj!%statymas n!mato teisjo "teismo# n!alinimo instit!t. +, C;& n!matyta kad teisjas teismo

posdio sekretori!s ekspertas ir vertjas negali dalyva!ti nagrinjant byl ir t!ri btin!alinami jeig! jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai s!interes!oti bylos baigtimi arba yra kitokiaplinkybi k!rios kelia abejoni dl j nealik!mo. +, C;& n!rodomi atvejai k!omet teisjas

privalo n!sialinti n!o bylos nagrinjimo arba jam gali bti pareiktas n!alinimas. Dei yraaplinkybi keliani abejoni dl teisjo eksperto vertjo teismo posdio sekretoria!s

nealik!mo ie asmenys vis pirma t!ri pareikti kad jie patys n!sialina. Dei jie to nepadarotais paiais pagrindais jiems n!alinim gali pareikti ir dalyva!jantys byloje asmenys "+, C;&/ str. - d.#.


28/294

,. C67686%69 :9C;?8Gngelmanas %galiojim!s skirsto % !niversali!sgeneralini!s ir speciali!osi!sP-9Q. Civilins teiss doktrinoje %galiojimai yra skirstomi % tris ris:vienkartini!s "d!odam!s atlikti konkret teisin% veiksm# speciali!osi!s "d!odam!s atlikti tamtikr gr!p$ panai pagal savo prigimt% teisini veiksm# ir generalini!s "leidiani!s atlikti bet

koki!s teisini!s veiksm!s#P--Q. Atsivelgiant % %statymin$ %galiojim civiliniame procese rireglamentacij manome kad tinkamia!sias civiliniam proces!i bt %galiojim skirstymas %vienkartini!s "d!odam!s atskiriems procesiniams veiksmams atlikti# speciali!osi!s "d!odam!stam tikrai %galiotojo bylai ar kelioms byloms vesti# ir bendr!osi!s "visoms byloms vesti#.

+, C;& prikla!somai n!o atstovo ries "pavy0di!i pro1esional!s "advokatas ar advokatopadjjas# ar nepro1esional!s "bendrininkas# atstovas# ir atstovavimo teisini santyki atsiradimopagrindo "%statymas ar s!tartis# n!mato skirting!s procesinio atstovavimo %galinim %1orminimobd!s. 5anome esant tikslinga kiekvien i i bd aptarti atskirai.

Mstatyminio atstovavimo atvej! atstovo %galinim apimt% n!stato %statymai todl atskiro

%galiojimo %rodanio atstovo teis$ atstova!ti teisme nereikala!jama. (aia! %statyminis atstovast!ri %rodyti teism!i kad jis t!ri tok% stat!s t. y. legitim!otis. ;avy0di!i tvai t!ri pateiktiteism!i vaiko gimimo li!dijim "+, C& .-


59/294

savivaldybs valdybos "mero# sprendim "potvark%# "+, C& .== str. - dalis# vaiko n!olatiniaiglobjai 3 teismo n!tart% "+, C& .= str.# ir pan.

&ai asmenis teisme atstova!ja advokatai ar advokat padjjai pagal +, C;&


60/294

esms bet ir vykstant parengiamajam teismo posdi!iP-=Q. &itais atvejais %galiojimams yrabtina notarin ar jai prilyginta 1orma.

Mgaliojim patvirtinimo kla!simas pro1esinms sj!ngoms atstova!jant pro1esins sj!ngosnariams darbo teisini santyki bylose +, C;& nra reglament!otas. ;agal +, ;ro1esinisj!ng %statymo -< str. - dal% pro1esins sj!ngos atstova!ja savo nariams ir %statym n!statyta

tvarka gina savo ir savo nari teises ir teist!s interes!s valstybs instit!cijose. (o paties%statymo / str. dalyje n!matyta kad pro1esins sj!ngos j s!sivienijimai %gyja j!ridinioasmens teises n!o j %stat "stat!to# %registravimo dienos. (odl manyt!me kad pro1esinisj!ng jos nariams ar darb!otojams id!odamiems %galiojimams t!ri bti taikomos tokios

paios n!ostatos kokios taikomos j!ridini asmen id!odamiems %galiojimams. &ai pro1esinssj!ngos vard! teisme veikia jos organai ar dalyviai joki %galiojim nereikia nes yra laikomakad byl veda pats j!ridinis asm!o "+, C;&


61/294

+iet!vos advokatros sprendim! gali bti laikinai ibra!ktas i +iet!vos praktik!ojaniadvokat srao jei jis yra %tariamas ar kaltinamas n!sikalstamos veikos padarym!. (aigilaikino ibra!kimo i +iet!vos praktik!ojani advokat srao laikotarpi! advokatas negali btiatstov! pagal s!sitarim civiliniame procese taia! ilieka galimyb jam bti %statymini!atstov!. Advokatas taip pat netenka s!tartinio atstovo teisi bei galimybs bti s!tartini! atstov!Advokat garbs teism!i pritaiki!s dra!smin$ n!oba!d 3 pripainti negaliojani! +iet!vos

advokatros sprendim pripainti asmen% advokat! "Advokatros %statymo


62/294

-# 7ienetinis priskirtinumasreikia kad nagrinti konkret gin gali tik viena instit!cija t.y.ginas prikla!so tik vienos instit!cijos j!risdikcijai pavy0di!i sant!okos n!tra!kimo bylos+iet!voje priskirtinos nagrinti tik teism!i. 2is priskirtin!mas civilinio proceso teiss doktrinojedar vadinamas iimtini! arba imperatyvi!oj!. 8ei alys nei kitos instit!cijos net!ri teiss

pakeisti vienetinio "iimtinio imperatyviojo# civilini byl priskirtin!mo.

=#@auginis priskirtinumas reikia kad konkret!s ginas gali bti nagrinjamas kelioseinstit!cijose "pavy0di!i teisme arba arbitrae#. 2is priskirtin!mas dar skirstomas % tris ris:

=.- ?lternatyviojopriskirtin!mo atvej! s!interes!otas asm!o t!ri galimyb$ pasirinkti instit!cij% k!ri nort kreiptis pavy0di!i +, dra!dimo %statymo =9 str. - dalis n!mato kad ;rieiroskomisija nagrinja vartotoj gin!s s! dra!dik! kylani!s i dra!dimo s!tarties ar s!sij!si!s s!

ja jei dra!dimo s!tariai yra taikytina +iet!vos ,esp!blikos teis o to paties straipsnio @ dalisn!mato kad vartotojo teis kreiptis % ;rieiros komisij neatima teiss vartotoj!i tiesiogiaikreiptis % teism arba +, pato %statymo -- str. - dalis n!mato kad ikil!s gin!i tarp pato ir"ar# pasi!ntini pasla!g teikj ir na!dotoj arba tarp pato pasla!g teikj ir pasi!ntini

pasla!g teikj na!dotojas arba pato ar pasi!ntini pasla!g teikjas t!ri teis$ kreiptis % ,yireg!liavimo tarnyb kad i i anksto ne teismo tvarka ispr$st gin s! pato ar pasi!ntini

pasla!g teikj!. 8a!dotojas pato ar pasi!ntini pasla!g teikjas taip pat t!ri teis$ kreiptistiesiai % teism. (aigi iais atvejais %statymas n!mato da!gin% alternatyvj% priskirtin!m t.y.s!interes!otas asm!o gali pasirinkti ar dl kil!sio gino isprendimo kreiptis % atitinkam%statyme n!matyt instit!cij ar tiesiogiai % teism.

=.=


63/294

6nstitucin!mis procedromis vadiname speciali %statymo n!statyt neteismini instit!cijveikl sprendiant tam tikr kategorij civilines bylas pavy0di!i +, darbo kodekso =/H str.n!mato kad tam tikriems darbo ginams nagrinti privaloma instit!cija yra darbo ginkomisija arba +, patent %statymo =< ir @9 str. +, preki enkl %statymo -< str. +, di0aino%statymo =9 = =@ @ str. n!mato kad atitinkamiems ginams spr$sti privaloma iankstingino sprendimo instit!cija yra 7alstybinio patent bi!ro Apeliacinis skyri!s ir kt.

retenBin!misprocedromis vadiname %statyme n!matytas procedras kai kreditori!s tiesiogiait!ri kreiptis % skolinink reikala!jant %vykdyti prievol$ arba paalinti kit!s teiss paeidim!s

pavy0di!i +, prekybins laivybos %statymo 9 str. - ir @ dalis n!mato kad prie pareikiantiekin% kylant% i veimo jra s!tari privaloma pareikti preten0ij preten0ija t!ri bti

pareikiama rat! prie preten0ijos pareikimo t!ri bti pridedami j patvirtinantys dok!mentaiarba +, mokjim %statymo == str. - ir = dalys n!mato kad klient praym!s "sk!nd!s# dlkredito %staigos veiksm k!riais kredito %staiga mokjim %statymo reikalavim!s ir "ar# klientoteist!s interes!s nagrinja kredito %staiga. &redito %staiga privalo inagrinti ratik!s kliento

praym!s "sk!nd!s# ir rat! atsakyti klient!i per 9 dien n!o praymo gavimo dienos. &redito%staigai ir klient!i nes!sitar!s klientas t!ri teis$ kreiptis % teism +iet!vos ,esp!blikos %statym

n!statyta tvarka ir kt.

=.


64/294

teism ri vieningoje teism sistemoje "tarp bendrosios kompetencijos teism ir speciali0!otteism# bei tarp atskir proceso 1orm bendrosios kompetencijos teism!ose "ba!diamosios

procesins ir civilins procesins 1orm#.

Administracini teism ir bendrosios kompetencijos teism kompetencija atribojama pagal ginodl teiss pobd%: administraciniai teismai sprendia gin!s kylani!s i vieosios teiss

"administracins konstit!cins mokesi ir pan.# reglament!ojam santyki o bendrosioskompetencijos teismai sprendia gin!s kylani!s i privatins teiss reglament!ojam santyki.Atribojant administracini teism ir bendrosios kompetencijos teism kompetencij problemkyla tada kai s!j!ngiami keli reikalavimai vieni i k!ri yra privata!s o kiti 3 vieojo pobdio.(okiais atvejais reikia vadova!tis absorbcijos princip! 3 priskirtin!m t!ri lemti pagrindinisgino kla!simas: jei jis s!sij$s s! privatine teise ginas nagrintinas bendrosios kompetencijosteism!ose jei s! vieja teise 3 administracini!ose teism!ose. Administracini teismkompetencija atribojama ne vien per teisinio santykio i k!rio kilo ginas s!bjekt bet ir perteisinio santykio pobd%: jei teisiniams santykiams bdingas valdios * pavald!mo elementasginas priskirtinas administracini teism kompetencijai taia! jei s!bjektas dalyva!jacivilini!ose teisini!ose santyki!ose 3 bendrosios kompetencijos teism kompetencijai. Deig!

ginas kyla i civilinio teisinio santykio tai neprikla!somai kad viena i io gino ali yravalstybs ar savivaldybs instit!cija is ginas t!ri bti laikomas civilini! o ne administracini!ir yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Deig! byloje vienas i pareiktreikalavim yra s!sij$s s! individ!ala!s pobdio administracini! teiss akt! k!rio teist!masginijamas ioje byloje tai bendrosios kompetencijos teismas nagrindamas byl jojeisprendia ir tokio akto teist!mo kla!sim.

endrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo gin!s dl priskirtin!mo raytinioproceso tvarka isprendia speciali teisj kolegija % k!ri %eina +iet!vos A!kia!siojo (eismoCivilini byl skyria!s pirmininkas ir +iet!vos vyria!siojo administracinio teismo pirmininko

pavad!otojas ir po vien i teism pirminink paskirt teisj. endrosios kompetencijosteismai motyv!ot!s praym!s ar n!tartis spr$sti priskirtin!mo kla!sim!s pad!oda per +iet!vosA!kia!sij% (eism in1orm!odami apie tai dalyva!jani!s byloje asmenis o administraciniaiteismai 3 per +iet!vos vyria!sij% administracin% teism. ;raym ar n!tart% speciali teisjkolegija inagrinja per -9 dien n!o praymo ar n!tarties gavimo nekviesdama % posd% bylojedalyva!jani asmen. &olegijos posdiams pirmininka!ja +iet!vos A!kia!siojo (eismoCivilini byl skyria!s pirmininkas. 6prendimas priimamas bendr! s!tarim! arba kolegijos nari

bals da!g!ma. Dei balsai pasiskirsto po lygiai lemia posdio pirmininko balsas. 8!tartis dlbylos priskirtin!mo nesk!ndiama. yla per tris dienas n!o specialios teisj kolegijos n!tartiesprimimo isi!niama % atitinkam pirmosios instancijos teism k!riam ji teisminga arba %apeliacins instancijos teism k!riam n!tartis dl priskirtin!mo yra privaloma.

+, C;& =@ str. yra %tvirtintas bylos priskyrimo teism!i pirm!mo principas: kil!s abejoni dlkonkreta!s gino priskirtin!mo ar esant galiojani %statym k!rie reg!li!oja priskirtin!mkoli0ijai ginas pripa%stamas prikla!sani! teismo kompetencijai. (as pats principas taikomas irs!j!ng!s kelis tarp!savyje s!sij!si!s reikalavim!s i k!ri vieni priskiriami nagrinti teism!i okiti 3 ne. (okiais atvejais vis!s reikalavim!s nagrinja teismas.

;agal +, C;& nagrinjamos ne tik iekinio teisenos bylos bet ir ypatingosios teisenos bylos.2i byl priskirtin!mas n!statomas remiantis srao princip!. ;agal % princip teism!i

priskiriamos nagrinti tik tos ypatingosios teisenos bylos k!rios ivardytos +, C;& @@= str.

Civilini byl priskirtin!mas teismams yra laikytina viena i teiss kreiptis % teism prielaid. Deiasm!o kreipiasi % teism dl gino neprikla!sanio teismo kompetencijai isprendimo teismast!ri atsisakyti priimti tok% iekin% kaip nenagrintin teisme "+, C;& - str. = d. - p.# o jei i


65/294

aplinkyb paaikja vlia! 3 teismas t!ri n!tra!kti byl "+, C;& =H str. - p.#. ;rikla!so ar neginas dl teiss spr$sti teism!i ex officio "savo iniciatyva# t!ri n!statyti pats teismas. 2is

principas yra viena i teismo neprikla!som!mo garantij.

5.&. Teism kompetencijos s$vokos ir r*ys

(eismo kompetencija 3 teismo teisi k!riomis remdamasis jis vykdo jam %statymo skirtas1!nkcijas vis!ma. ;agal vykdom 1!nkcij prigimt% skiriamos tokios teismo kompetencijosrys:

-. jurisdikcin!teismo kompetencija 3 teismo veikla s!sij!si s! byl nagrinjim!. (eism!ibdinga civilin ba!diamoji ir administracin j!risdikcija. D!risdikcin$ kompetencijreglament!oja priskirtin!mo ir teisming!mo instit!tai.

=. ne jurisdikcin! teismo kompetencija 3 teismo teiss ir %galiojimai s!sij$ s!administracinio pobdio 1!nkcij vykdym!. (ai kitos teismo vykdomos ne j!risdikcins1!nkcijos. ;avy0di!i teismo leidim idavimas "+, C;& GGGEG skyri!s# globjskyrimas "+, C;&


66/294

Apylinki teism veiklos teritorijos s! tam tikromis iimtimis atitinka savivaldybi teritorijas.

(aip pat reikia pabrti kad &laipdos miesto apylink apima &laipdos ir 8eringossavivaldybi teritorijas. ;anevio miesto apylinks teismo veikslo teritorija apima ;aneviomiesto ir ;anevio rajono savivaldybi teritorij. (aip pat yra ir Alyt!je. 5arijampols atvej!apylinks teismas apima 5arijampols ir &a0l ,dos savivaldybi teritorij. (rak apylink

apima ne tik (rak rajono bet ir >lektrn savivaldybs teritorij. ;l!ngs rajono ir ,ietavosavivaldybs s!daro vien ;l!ngs rajono apylinks teismo teritorij. ;rien rajono apylinksteismas apima ;rien rajono bei irtono savivaldybes. 2il!ts rajono apylinks teismas be paio2il!ts rajono savivaldybs apima ir ;aggi savivaldyb$.

5.+. Teismingumo samprata ir r*ys

&aip ja! b!vo minta j!risdikcin$ teism kompetencij reglament!oja d! instit!tai 3priskirtin!mo ir teisming!mo. 8egalima apsiriboti vien tik n!statym! kad ginas yra priskirtinasteism kompetencijai dar reikia isiaikinti koks teismas t gin nagrins.8!stai!s kad ginasnagrintinas pavy0di!i bendrosios kompetencijos teism!ose na!dojantis specialiomistaisyklmis yra irenkamas konkret!s teismas kompetentingas nagrinti konkrei byl. (eismkompetencijai priskiriam byl paskirstymas konkretiems teismams ir yra vadinamasteisming!m! o minta taisykli vis!ma reg!li!ojanti bylos priskyrim nagrinti tam tikram


67/294

teism!i yra

civilinis procesas

Documents