informuotumo poreikis apie magnetinio rezonanso
TRANSCRIPT
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
ZITA SAKALAUSKIENĖ
INFORMUOTUMO POREIKIS APIE MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
prof. Algidas Basevičius
KAUNAS, 2010
2
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanas
prof. Jūratė Macijauskienė
2010 05 21
INFORMUOTUMO POREIKIS APIE MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS TYRIMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Konsultantas Darbo vadovas
dr. Daiva Kriukelytė prof. Algidas Basevičius
2010
Recenzentas Darbą atliko
doc. Saulius Lukoševičius Magistrantė
Zita Sakalauskienė
2010 05 17
KAUNAS, 2010
3
Turinys
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................................................ 5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS .................................................................................................................. 7
ĮVADAS ............................................................................................................................................. 8
1. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI ...................................................................... 10
2. LITERATŪROS ANALIZĖ ................................................................................................... 11
2.1 Magnetinio rezonanso tomografijos principas ........................................................................... 11
2.2 Nelaimingi atsitikimai magnetinio rezonanso kabinete .............................................................. 12
2.3 Rizikos maţinimo strategija ...................................................................................................... 17
2.4 Pacientų sauga sveikatos prieţiūros sistemoje ........................................................................... 20
2.5 Pacientų informuotumas ........................................................................................................... 26
2.6 Slaugytojų vaidmuo magnetinio rezonanso tyrimo atlikimo procese.......................................... 28
2.7 Klaustrofobija ir diskomfortas ................................................................................................... 32
3. TYRIMO METODIKA IR TYRIMO METODAI ................................................................... 34
3.1 Tyrimo procesas ir eiga ............................................................................................................. 34
3.2 Tyrimo etikos principų uţtikrinimas.......................................................................................... 35
3.3 Tyrimo charakteristika .............................................................................................................. 35
3.3.1 Tyrimo populiacija ir imtis .................................................................................................. 35
3.3.2 Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai .................................................................................. 36
3.3.3 Tiriamųjų pacientų atmetimo kriterijai ................................................................................ 36
3.3.4 Tiriamasis kontingentas ....................................................................................................... 36
3.3.5 Pacientų tyrimo instrumentas .............................................................................................. 37
3.3.6 Bendrosios praktikos slaugytojų tyrimo instrumentas .......................................................... 38
3.3.7 Statistinės duomenų analizės metodai .................................................................................. 39
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...................................................................................... 40
4.1. Pacientų socialiniai demografiniai duomenys ................................................................... 40
4.2 Pacientų ţinios apie magnetinio rezonanso tyrimą ............................................................ 42
4.2.1 Pacientų subjektyvus savo ţinių apie magnetinio rezonanso tyrimą vertinimas .................... 42
4.2.2 Pacientų informacijos apie magnetinio rezonanso tyrimą gavimo šaltiniai ........................... 43
4.2.3 Tyrrėjo vertinimas pacientų ţinių apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ............. 45
4.2.4 Stacionaro ir ambulatorinių pacientų ţinių apie magnetinio rezonanso tyrimą palyginimas.. 52
4.3 Bendrosios praktikos slaugytojų socialiniai demografiniai duomenys ............................... 54
4.4 Bendrosios praktikos slaugytojų ţinios apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ............ 56
4.4.1 Bendrosios praktikos slaugytojų savo ţinių apie magnetinio rezonanso tyrimą subjektyvus
vertinimas .................................................................................................................................... 56
4.4.2 Tyrėjų vertinimas bendrosios praktikos slaugytojų ţinių apie magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimą ..................................................................................................................... 56
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 72
REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 73
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 74
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 78
4
SANTRAUKA
Z. Sakalauskienė. Informuotumo poreikis apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, magistro
baigiamasis darbas / mokslinis darbo vadovas Prof. dr. A. Basevičius; Kauno medicinos universiteto,
Slaugos fakulteto, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2010, - 77 p.
Darbo tikslas. Ištirti pacientų ir slaugytojų ţinias bei informacijos poreikį prieš magnetinio
rezonanso tyrimo procedūrą .
Uţdaviniai:
1. Ištirti pacientų ţinias apie magnetinio rezonanso tyrimą.
2. Palyginti stacionaro ir ambulatorinių pacientų ţinias apie magnetinio rezonanso tyrimą.
3. Ištirti bendrosios praktikos slaugytojų ţinias apie magnetinio rezonanso tyrimą.
4. Parengti metodines rekomendacijas pacientams bei slaugytojams.
Tyrimo metodai: anketinė apklausa ir statistinė duomenų analizė. Anketa sudaryta remiantis
moksline literatūra. Tyrimas buvo atliekamas 2009 m. spalio – 2010 m. vasario mėnesiais Kauno
medicinos universiteto klinikose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo MS
Excel ir analizės SPSS/w13.0 programų paketus.
Tyrimo dalyviai: Kauno medicinos universiteto klinikų slaugytojos ir pacientai iš stacionaro ir
ambulatorijos, kuriems bus atliekamas magnetinio rezonanso (MR) tyrimas. Tyrime dalyvavo 84
pacientai ir 49 bendrosios praktikos slaugytojos.
Tyrimo rezultatai: Pusė pacientų iš stacionaro (50 proc.) ir trečdalis iš ambulatorinių (36,1 proc.)
savo ţinias apie MR tyrimą vertino nepakankamai. Palyginus subjektyvų ţinių vertinimą tarp
ambulatorinių ir stacionarinių pacientų apie MR tyrimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (
p=0,65). Tyrėjo nustatyta, kad ambulatorinių pacientų ţinios apie MR tyrimą yra patenkinamos (6,17
balo). Statistiškai patikimo skirtumo tarp ţinių balų vidurkių negauta (p=0,066). Tyrėjo nustatyta, kad
pacientų iš stacionaro ţinios apie MR tyrimą yra patenkinamos (5,67 balo). Palyginus stacionarinių
pacientų savo ţinių vertinimą ir tyrėjo vertinimą nustatyta, kad pacientai iš stacionaro savo ţinias apie
vertino statistiškai patikimai ţemesniu balu nei nustatė tyrėjas (p=0,014). 42,9 proc. slaugytojų savo
ţinias apie MR tyrimą vertino nepakankamai ir 36,7 proc. slaugytojų - patenkinamai. Tyrėjo nustatyta,
kad 44,9 proc. slaugytojų ţinios apie yra patenkinamos ir 36,7 proc. slaugytojų ţinios yra geros.
Išvados: Daugiau ambulatorinių pacientų, palyginus su įverino savo ţinias kaip pakankamas.
stacionariniaipacientai savo ţinias vertino neigiamai. Tyrėjo nustatytas ţinių lygis buvo aukštesnis
visose grupėse. Slaugytojų ţinių savęs vertinimas taip pat buvo ţemesnis, nei nustatytas tyrėjo.
5
SUMMARY
Z. Sakalauskienė. Need for Information about Magnetic Resonance Imaging, supervisor dr. A.
Basevičius; Dapartment of Nursing and Care, Faculty of Nursing, Kaunas, 2010, - 77 p.
Aim of study: to evaluate knowledge and need for information among patients and nursing staff
about MRI scanning
Objectives:
1. To assess the knowledge of patients about MRI scanning
2. To compare the knowledge of inpatients and outpatients about MRI scanning
3. To evaluate the knowledge of nursing staff of general practice about MRI scanning
4. To prepare methodological guidelines for patients and nursing personnel
Methods: originaly developed questionnaire, distributed in 2009 Oct.-2010 Feb. in the Hospital of
Kaunas University of Medicine. Statistical analysis performed applying statistical software packages
MS Excel and SPSS v.13.0.
Materials: Nursing staff of the University hospital accompanying patients to MRI unit and patients
being scanned by means of MRI. 84 patients and 49 nurses of general practice were interviewed.
Results
Half of inpatients and 36,1% of outpatients valued their knowledge about MRI investigation as „not
sufficient“. The difference in subjective knowledge between in- and outpatients was not signifficant
(p=0.65). The knowledge about MRI investigation among inpatients was sufficient (score 6.17). The
difference of average knowledge score was not signifficant (p=0.066).
The knowledge of inpatients was sufficient as well (score 5.67). Comparison of inpatient self-
evaluation and evaluation by investigator revealed that inpatients valued their knowledge significantly
lower compared to that detected by investigator (p=0.014). 42.9% of nursing staff valued their
knowledge about MRI as „not sufficient“, while 36.% - as „sufficient.“. While the investigator
detected that knowledge of 44.9% and 36.7% of nurses was respectively „sufficient“ and „good“.
Conclusions
More inpatients, compared to outpatients self-evalueted their knowledge as sufficient. Inpatients
valued their knowledge as negative. Investigator detected the knowledge being higher in both
groups.Self-evaluation of nursing staff also revealed lower score compared to that detected by
investigator.
6
Padėka
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui prof. A. Basevičiui, recenzentui doc. S. Lukoševičiui,
konsultantei dr. D. Kriukelytei už pagalbą bei patarimus rengiant magistro diplominį darbą.
Kolektyvui už supratimą ir palaikymą.
Visiems dalyvavusiems už bendradarbiavimą ir sugaištą laiką.
7
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
ASPĮ – Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga
BMR – branduolio magnetinis rezonansas
BPS – bendrosios praktikos slaugytoja
dB – decibelai
ES – Europos Sąjunga
HI – Higienos institutas
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMU – Kauno medicinos universitetas
KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos
KT – kompiuterinė tomografija
KTU – Kauno technologijos universitetas
lls – laisvės laipsnių skaičius
LR – Lietuvos Respublika
LR PTŢSA – Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas
MR – magnetinis rezonansas
MRA – magnetinio rezonanso angiografija
MRT – magnetinio rezonanso tomografija
n – atvejų skaičius grupėje
NĮ – nepageidaujami įvykiai
Nr – numeris
PPSA – pasaulio pacientų slaugos aljansas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SA – sveikatos apsauga
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SP – standartinė paklaida
SPS – Sveikatos prieţiūros sistema
T – tesla (magnetinės indukcijos stiprio vienetas)
VASPVT – Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba
VšĮ – viešoji įstaiga
8
ĮVADAS
Darbo naujumas. Sparčiai didėjantis naujų magnetinio rezonanso tomografijos diagnostikos
kabinetų steigimas ir maţėjantis ţmogiškųjų išteklių potencialas (emigracija, menkas atlygis uţ
atsakingą darbą) verčia ieškoti efektyvių būdų siekiant uţtikrinti kokybiškas magnetinio rezonanso
kabineto darbuotojų paslaugas bei siekti pacientų, juos lydinčių slaugytojų, artimųjų saugos
uţtikrinimo.
Radiologija – santykinai jauna, bet sparčiai besiplėtojanti, šiuolaikinėmis technologijomis
grindţiama medicinos diagnostikos ir gydymo sritis. Šiandien beveik nėra medicinos disciplinos, kuri
atsiribotų nuo radiologijos metodų, ir daugumos ligų diagnostikai būtinos radiologijos paslaugos. Trys
ketvirtadaliai klinikinių diagnozių grindţiamos radiologinės diagnostikos duomenimis, o vienas
ketvirtadalis diagnozių beveik tapačios radiologinių tyrimų išvadoms [4].
Lietuvoje iki šiol nebuvo tirta ar analizuota informacijos pacientams apie magnetinio rezonanso
tyrimą teikimas. Netirta, ar informacija pacientams pakankama, jos teikiami prioritetai ir
pakankamumas. Nepavyko rasti darbų, kuriuose būtų tirtos sąsajos tarp pacientų ţinių apie magnetinio
rezonanso tomografijos tyrimą ir jų bei personalo saugumo, Lietuvoje.
Darbo aktualumas. Magnetinio rezonanso (MR) tomografija – viena iš naujausių ir tiksliausių
daugelio ligų diagnostikos priemonių. Pacientui esant stipriame pastoviame magnetiniame lauke, jo
kūno audiniuose esantys vandenilio atomų branduoliai ypač stipriai absorbuoja tam tikro -
rezonansinio - daţnio elektromagnetinį spinduliavimą [4]. Tai neturi nieko bendra su rentgeno
spinduliais. Tačiau nemaţai net sveikatos prieţiūros darbuotojų, nesusidūrusių su magnetinio
rezonanso tomografija, to neţino.
Kasdieninio darbo metu personalas susiduria su tyrimo kokybę lemiančiomis problemomis:
Tyrimas absoliučiai kontraindikuotinas, jei pacientui implantuotas širdies stimuliatorius,
ar yra feromagnetinės metalinės galvos smegenų kraujagyslių kabutės.
Tyrimas neatliekamas ar atliekamas nekokybiškai, kai yra dirbtiniai širdies voţtuvai,
kraujagyslių protezai, metalinės kabutės ar plieninės plokštelės po atliktų operacijų [58].
Paciento baimė. Apie 5 proc. atvejų magnetinio rezonanso tyrimo atlikti nepavyksta dėl
tiriamojo klaustrofobijos [53].
Laiko sąnaudos skirtos paciento informavimui apie tyrimą.
Tyrimo kartojimai dėl pacientų netinkamo elgesio tyrimo metu.
Šiuo metu Lietuvoje yra 17 įvairaus magnetinio lauko stiprumo MR aparatų. Šio parko
aptarnavimui ir diagnostinių paslaugų teikimui būtinas gana aukštas medicinos personalo skaičius. Visi
didesnio nei 1T stiprumo magnetinio rezonanso aparatai yra uţdaro tipo. Skanerio vidus 70 cm
9
skersmens, tunelio formos. Gulėti apie 1-1,5 val. sunku net ir turintiems lengvą klaustrofobijos formą.
Daţnai pacientai atvyksta su išankstiniu nusistatymu, kad tyrimas trunka tik kelias minutes ir aparatas
gali „paţiūrėti nuo galvos iki kojų ir viską parodyti“. Daugėja pacientų su įvairiais implantais, daţnai
pacientai net neţino iš kokios medţiagos pagamintą implantą nešioja. Net turintieji širdies
stimuliatorių, ne visi ţino apie saugaus atstumo palaikymą iki stipraus magnetinio lauko poveikio [4].
Atvykęs tyrimui pacientas turi būti supaţindinamas su tyrimo eiga, uţsitikrinant aktyvų jo
bendradarbiavimą. Jei pacientas tyrimui pasiruošęs netinkamai ar nepakankamai, tai gali paveikti
tyrimo rezultatus [13].
Praktinis darbo reikšmingumas. Metodinių rekomendacijų rengimas uţtikrintų būtinos
informacijos prieinamumą, taupytų slaugytojų darbo resursus (indėlis į “perdegimo” sindromo
prevenciją), apibrėţtų specialistų atsakomybės sritį, apsaugant darbuotojus nuo stresinių situacijų,
kurios sukelia radiologijos technologų nepasitenkinimą darbu, konfliktų darbo aplinkoje atsiradimą.
KMUK Radiologijos klinikos Tomografijų skyriaus magnetinio rezonanso kabinetas iš išorės neturi
jokių įspėjančių ţenklų apie elektromagnetinį poveikį.
Šis darbas tiesiogiai prisidės prie KMUK Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-312
uţtikrinimo ir reikalavimo, kad “KMUK darbuotojai rūpintųsi savo ir kitų darbuotojų bei pacientų
sauga ir sveikata, maţinant incidentų, avarijų ir nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę. MR kabinetas
yra darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, nes naudojamas potencialiai pavojingas įrenginys –
didesnio pavojingumo darbo priemonė – kurią naudojant darbe kyla pavojus darbuotojų saugai ir
sveikatai dėl joje sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis nei kitų darbo priemonių” [27].
Kadangi, slaugytojas - tas asmuo, kuris gali suteikti reikiamos informacijos, o taip pat ir nuramina
ligonį, nes jis turi glaudesnį ryšį su pacientu ir jo artimaisiais, lydi pacientą į/iš tyrimų ar procedūrų
kabinetus, ir tuomet neišvengiamai tenka kalbėtis apie būsimą procedūrą. Nuo personalo ţinių bagaţo,
pasirengimo tas ţinias perteikti, personalo vertybių sistemos, kvalifikacijos, kompetencijos, iniciatyvos
ir atsakingumo priklauso sėkmingas ir profesionalus sveikatos prieţiūros įstaigos darbas.
Ruošiant metodines rekomendacijas, praktiką būtina pagrįsti mokslu, todėl šio mokslinio
darbo tikslas- ištirti pacientų ir slaugytojų ţinias bei informacijos poreikį prieš magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimo procedūrą.
10
1. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI
1.1. Darbo tikslas
Ištirti pacientų ir slaugytojų ţinias bei informacijos poreikį apie magnetinio rezonanso tyrimo
procedūrą.
1.2. Darbo uţdaviniai
1.2.1. Ištirti pacientų ţinias apie magnetinio rezonanso tyrimą.
1.2.2. Palyginti stacionaro ir ambulatorinių pacientų ţinias apie magnetinio rezonanso tyrimą.
1.2.3. Ištirti bendrosios praktikos slaugytojų ţinias apie magnetinio rezonanso tyrimą.
1.2.4. Parengti metodines rekomendacijas pacientams bei slaugytojams.
Hipotezė
Daugelis pacientų ir slaugytojų nepakankamai ţino apie magnetinio rezonanso tyrimą.
11
2. LITERATŪROS ANALIZĖ
2.1 Magnetinio rezonanso tomografijos principas
Tai neturi nieko bendra su rentgeno spinduliais. Magnetinio rezonanso (MR) reiškinys pirmą
kartą buvo pastebėtas 1939 m., tačiau tiktai 1977 m. buvo atliktas pirmasis ţmogaus MR tyrimas. Iš
pradţių MR tyrimą jo atradėjas R. Lauterbur pavadino zeugmatography (gr. zeugma – jungas,
pakinktai) [56]. Nuo to laiko MR tyrimai sparčiai tobulėjo. Šiuo metu tai yra ne tik vienas
informatyviausių, bet ir sudėtingiausių metodų, naudojamų diagnostikai. Nors MR tomografijos
(MRT) metu gaunami vaizdai primena kompiuterinės tomografijos vaizdus, tačiau jų gavimo būdai iš
esmės skiriasi, nes atliekant MR tyrimą nenaudojama rentgeno spinduliuotė.
MR aparatą sudaro kelios pagrindinės dalys. Svarbiausios iš jų:
– labai stiprus magnetas (nuo 0,2 T iki 10 T galingumo);
– radijo daţnio impulsų siųstuvas ir imtuvas;
– gradientų ritės ir elektronika;
– maitinimo ir aušinimo sistemos;
– kompiuteris, apdorojantis duomenis [4].
Daugelis šių dalių, įskaitant pagrindinę aparato dalį – magnetą, sumontuotos nejudriame rėme –
gentryje. Gentrio viduje tyrimo metu guli pacientas. Magnetas sukuria pastovų, stabilų ir homogenišką
magnetinį lauką. Magnetinio lauko stiprumas matuojamas amperais, metrui (A/m), o magnetinė
indukcija – teslomis (T), tačiau teslos neretai vartojamos apytikriam magnetinio lauko stiprumui
apibūdinti. MR aparatai paprastai skirstomi, atsiţvelgiant į magnetinio lauko stiprumą: silpno (0,1–0,5
T), vidutinio (0,5–1,0 T), stipraus (1,0–2,0 T) ir ultrastipraus (daugiau kaip 2,0 T) lauko sistemoms.
Klinikiniams tyrimams šiuo metu daţniausiai naudojami iki 3,0 T magnetinį lauką generuojantys
aparatai, o Ţemės magnetinio lauko stiprumas ties pusiauju – 0,00003 T [4, 23].
MR aparatai gali būti cilindriniai (tunelio pavidalo, klasikiniai) ir atvirieji. Cilindriniuose MR
aparatuose sukuriamas stipresnis magnetinis laukas negu atviruose aparatuose, todėl jų dėka galima
gauti aukštesnės kokybės vaizdus, atlikti papildomas diagnostines ar gydomąsias procedūras. Atviro
tipo MRT aparatų eksploatacija pigesnė, juose lengviau atlikti diagnostines ar gydomąsias
intervencines procedūras, jie maţiau jautrūs metalų sąlygotiems MR vaizdo artefaktams [4].
Tiriamajai sričiai suţadinti naudojamas radijo bangų daţnio siųstuvas, o atsakui uţrašyti –
imtuvas. Jie abu yra prijungti prie specialių antenų – ričių. Suţadinti ir atsakui uţrašyti gali būti
naudojamos skirtingos ritės arba viena ir ta pati ritė. Ritės sudarytos iš vienos ar kelių metalo vijų.
Išskiriamos tūrinės ir paviršinės ritės. Tūrinės ritės paprastai yra standţios, iš kelių pusių apsupa
tiriamąją sritį. Jos daţniausiai naudojamos galvos, liemens ir kaklo tyrimams. Stambiausioji iš jų –
12
kūno ritė – būna įmontuota gentrio viduje ir paprastai naudojama stambioms organizmo struktūroms
tirti. Paviršinės ritės daţniausiai yra lanksčios, dedamos prie kūno paviršiaus ir paprastai naudojamos
stuburo, sąnarių, veido tyrimams [4, 58].
Norint gauti geresnės kokybės MRT vaizdus, stengiamasi, kad ritė būtų kuo arčiau tiriamosios
srities, nes nuo ritės labiau nutolusių struktūrų vaizdo kokybė sparčiai blogėja. Jei įmanoma, geriau
naudoti maţesnę ritę. Tačiau juo maţesnė ritė, juo maţesnę sritį galima ištirti. Norint suderinti
maţesnių ir didesnių ričių privalumus, galima naudoti sinergines rites, sudarytas iš daugelio maţų
ričių, priimančių atsako signalą vienu metu [59, 4].
Radijo impulsas būna trumpalaikis, o pastovus magnetas veikia visą laiką, todėl atomoprotonai
po kurio laiko sugrįţta į pradinę padėtį. Po tam tikro laiko impulsas vėl kartojamas. Tai vyksta
daugybę kartų. Vieno nuskaitymo metu panaudojama tūkstančiai impulsų [4].
Vaizdas, kuris gaunamas MR tomografijos metu, priklauso ir nuo paties tiriamojo objekto
fizikinių savybių, ir nuo parametrų, kuriuos parenka tyrėjas, bei MR aparato ypatybių.
Magnetiniame lauke išjudintų organizmo pakitusios ląstelės branduolių virpėjimas yra pakitęs.
Magnetas uţfiksuoja pakitusius impulsus, jie uţregistruojami, perkeliami į juodų-baltų spalvų skalę ir
gaunami vaizdai, - iš jų radiologai sprendţia apie ligos ţidinio vietą ir pobūdį.
Tiriant MR metodu, ţmogaus kūnas tarsi supjaustomas plonais pjūveliais reikiamoje
plokštumoje, todėl galima labai tiksliai vertinti pokyčių vietą, pokyčių išplitimą ir t.t. Gautus vaizdus
galima dokumentuoti įvairiose laikmenose, vertinti, archyvuoti ir teikti diagnostinę išvadą. Tyrimas
skirtas galvos, stuburo, vidaus organų patologijai nustatyti. Šis tyrimas ypač reikšmingas tiriant
raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, nugaros smegenų ir kaulų čiulpų būklę, ko kitais tyrimo
metodais kokybiškai atlikti neįmanoma. MR labai informatyvus tiriant ir onkologinio proceso
lokalizaciją, išplitimą [10,23].
2.2 Nelaimingi atsitikimai magnetinio rezonanso kabinete
Danijoje atlikta pacientų apklausa parodė, kad 18% pacientų yra patyrę klaidas sveikatos
prieţiūros įstaigose. 2002 m. speciali studija parodė, kad 1/3 Danijos medikų keistų profesiją vien dėl
nepageidaujamų įvykių baimės [55].
JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenų bazėje jau 10 metų yra kaupiami
medicinos prietaisų avarijų aprašymai. Pacientų saugos tarnybos kataloge registruojami incidentai iš
visų JAV valstijų. Iki 10% atvejų sudaro MRT suţaloti ţmonės. Amerikos radiologijos kolegijos
(ACR) MR saugos komitetas mano, kad nelaimingų atsitikimų augimas susijęs su didėjančiu pacientų
ištyrimu, t. y. daugėjimu tyrimų ir senstančia visuomene [58].
13
1 pav. Nepageidaujamų įvykių augimas (Iš FDA duomenų bazės)
MRI accident rates www.medicalnewstoday.com
Pagal atnaujintus FDA duomenis, 2008 m. stabimas 30 % pacientų skaičiaus augimas pagal
praneštus MR nelaimingus atsitikimus. Per ketverius metus nuo 2004 m, FDA (MAUDE) duomenų
bazė fiksuoja 270 % MRI nelaimingų atsitikimų padidėjimą. Tačiau didesnį nerimą kelia tai, teigia jie,
kad nepranešamų nelaimingų atsitikimų MR kabinetuose skaičius kur kas didesnis ir jie nėra įtraukti į
FDA duomenis. Apibendrinime, G. F. Shellockas pasidţiaugia, „kad jei pas jus dar neįvyko
nelaimingas įvykis - tai tik dėka jūsų gerai dirbančių radiologijos technologų patirties“[63].
Radiologijos technologai dirbantys magnetinio rezonanso kabinete privalo išlikti budrūs netgi
iš pirmo ţvilgsnio nereikšmingais atvejais, kuomet pacientas neturi savo kūne jokio svetimkūnio
išskyrus tatuiruotę, permanentinio makiaţo piešinį ar transderminį vaistų pleistrą. Ţmonės savo kūną
puošia tūkstančius metų, tam naudodami papuošalus, drabuţių aksesuarus, kosmetikos priemones.
Labai senas kūno puošimo būdas yra tatuiruočių darymas. Nesertifikuotuosiuose daţuose tamsios
spalvos intensyvumui paryškinti pridedama švino ar geleţies oksido pigmento, į geltonus – kadmio.
Australijoje (gilios maorių tatuiravimosi tradicijos) ir JAV tatuiruotės ypatingai populiarios. Mūsų
šalyje ši puošybos sritis populiarėja tarp jaunimo. Populiarėja ir kita tatuiruočių forma – permanentinis
– ilgalaikis makiaţas. Tai procedūros, kurių metu poodiniais daţais ryškinami akių, antakių, lūpų
kontūrai. Dar kitos procedūros “para-medicininės tatuiruotės”, kai rekonstrukcinės operacijos metu
papildomai įvedama daţų natūralioms spalvoms atkurti (pvz., po krūties vėţio netekus krūties,
rekonstruojant daţais atkuriamas sveikos krūties vaizdas) [63, 65].
Magnetinio rezonanso saugos srityje daugiau kaip 20 metų dirbantis Frankas G. Shellockas
atliko mokslinį tyrimą apie magnetinio rezonanso poveikį ţmonėms, turintiems tatuiruotę ir ilgalaikį
makiaţą. Tyrime dalyvavo 135 tiriamieji, kurie turėjo savo kūne tatuiruočių ar ilgalaikio makiaţo
14
kontūrą ir kuriems buvo atliekamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Tik dviems ţmonėms
(1,5%) pasireiškė deginimo pojūtis, jiems tyrimas buvo nutrauktas. Dar vienas iš tiriamųjų tyrimo
metu juto neţymius dilgčiojimo pojūčius [49].
Autorius rekomenduoja, turintiems piešinį kūne ţmonėms, prieš atliekant MRT būtinai
informuoti radiologijos technologą. Tai yra svarbu ne tik dėl galimo hiperterminio poveikio, bet ir kad
personalas ţinotų apie galimų vaizdo artefaktų tikimybę. Be to, radiologijos technologas nudegimui
išvengti gali uţdėti drėgną medvilninę servetėlę [65]. Antroje vietoje tarp nudegimą galinčių sąlygoti
prieţasčių MR kabinetuose, yra transderminiai pleistrai. 2009 m. FDA paskelbė perspėjimą apie
nudegimo riziką naudojant transderminį pleistrą magnetinio rezonanso skenavimo metu. Kai kurių
gydomųjų pleistrų dengiamoji plokštelė yra metalinė (dėl patogesnio naudojimo), daţniausiai iš
aliuminio. Vizualiai metalinės plokštelės nesimato, nes ji padengta kitos medţiagos sluoksniu [63, 66].
Magnetinio rezonanso skenavimo metu, veikiant aukšto daţnio kintamosios srovės impulsams,
susidaro Fuko srovės (indukcija) [23]. Metalinė plokštelė MRT metu perkaista, oda po ja ir aplink ją
nudega. Be to, pasikeičia vaistų patekimo į organizmą greitis, atitinkamai ir poveikis pacientui. FDA
farmacininkams rekomenduoja ţymėti visus transderminius pleistrus, kurie savo sudėtyje turi metalo,
t. y. informaciniame lapelyje turi būti įspėjimas pacientams apie galimą nudegimo pavojų. FDA
rekomenduoja sveikatos prieţiūros specialistams siunčiamiems MR tyrimui pacientams vaistinį
pleistrą prieš MRT tyrimą nuimti ir po procedūros vėl uţdėti [63].
Deginimo pojūtį galima paaiškinti fizikiniu procesu, kuris vadinamas indukciniu šildymu.
Stiprus magnetinis laukas sąveikauja su laidţiu metalu, kuris nebūtinai turi feromagnetinių savybių.
Kiekvienas metalas turi tam tikrą elektros varţą ir magnetinio lauko poveikyje atsiranda vadinamoji
“turbulencija”, kai elektronai perkeliami iš vienos metalo vietos į kitą. Tai sukelia trintį, kuri
pasireiškia indukciniu šildymu [4]. Kadangi magnetinis laukas MR aparate yra labai stiprus, indukcijos
procesas vyksta labai greitai, dėl to – pavojingai karštas. Odos nudegimas po pleistru gali būti II-III
laipsnio. Odos aplink pleistrą nudega tuo didesnis plotas, kuo stipresnio galingumo (3T) magnetinio
rezonanso aparatas [66].
Dėl tos pačios prieţasties labai svarbu suţinoti apie visus paciento kūne esančius implantus.
Todėl reikia nuimti prieš MRT procedūrą visus ant paciento kūno esančius papuošalus, net ir
neferomagnetinio metalo (karoliai, grandinėlės, apyrankės, auskarai, ţiedai). Jei ant paciento kūno yra
medicininėms procedūroms būtini laidai, juos būtina atskirti izoliacine medţiaga. Tarp paciento odos ir
laidų, kabelių, MR ričių reikėtų dėti apie 1 cm storo medvilninio audinio intarpą [44, 59, 61].
Jaimie M. Henderson ir Jean Tkach ţurnale „Neurochirurgija“(2005) (JAV) aprašo klinikinį
atvejį, kuomet tiriant pacientą su implantuotu neurostimuliatoriumi MR tyrimą teko nutraukti ir
pacientą perkelti į intensyvios terapijos skyrių. Tyrimo metu implantuoto stimuliatoriaus vietoje galvos
smegenyse įvyko kraujo išsiliejimas. Autoriai su nerimu konstatuoja, kad turima duomenų apie 30000
15
pacientų, su implantuotais neurostimuliatoriais, todėl reikalinga skubi prevencinė programa prieš
tokius įvykius [40].
Kokių atsargumo priemonių reiktų imtis prieš atliekant MR tyrimą, jei pacientui implantuotas
neurostimuliatorius? Šį klausimą nagrinėja Susan Lange ir Suzanne Malli slaugos ţurnale. Straipsnyje
vėlgi aprašomas nelaimingas atsitikimas, kuomet pacientui sergančiam Parkinsono liga galvos
smegenyse buvo implantuotas neurostimuliatorius nevalingiems judesiams slopinti. Pacientui tiriant
stuburą magnetinio rezonanso tomografijos metu, jis neteko sąmonės, įvyko negrįţtami neurologiniai
pakitimai. Įvykio tyrimo metu paaiškėjo, kad smegenų vagų stimuliatorius įkaito, tuo pačiu
įkaitindamas supančius audinius. Įvykis nuodugniai ištirtas ir autorės straipsnyje pateikia prevencinius
nurodymus slaugytojoms, kad tai nepasikartotų ateityje [61].
Straipsnio autorės perspėja ir apie kitų įdiegtų prietaisų (stimuliatorių) pavojingumą net tada
jei atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą prietaisas ir būtų išjungtas. Autoriai
rekomenduoja gydytojams implantuojantiems stimuliatorius – būtinai smulkiai informuoti ir pacientus,
ir jų artimiesius apie prietaiso veikimą ir galimus rizikos veiksnius. Slaugytojoms, lydinčioms
pacientus tyrimui, patariama susirinkti informaciją apie svetimkūnius ne tik iš pacientų, bet ir iš jų
artimųjų. Taip pat autoriai straipsnyje rekomenduoja pacientams nešioti specialias apyrankes,
informuojančias apie jų kūne esančius implantus arba piniginėje nešiotis apie duomenis implantą. Net
jei neurostimuliatorius jau išimtas, galėjo likti dalis laidelių organizme ir tyrimo metu jie gali kaisti bei
pradėti veikti kaip antenos [61].
Šis neurostimuliatorių naudojimo ir informacijos apie juos teikimo klausimas labai aktualus,
nes KMUK Neurochirurgijos klinikoje 2009 m. taip pat pradėti implantuoti neurostimuliatoriai, tačiau
prevencinės programos iki šių dienų Lietuvoje nėra sukurta.
Kita svarbi diagnostinė problema – širdies stimuliatoriai. Per metus Lietuvoje implantuojama
daugiau nei 2500 širdies stimuliatorių pacientams. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra abso liuti
kontraindikacija širdies stimuliatorius turintiems pacientams. Taip pat MRT tyrimas turėtų būti
neatliekamas, jei pacientams implantuoti:
– kardioverterio defibriliatoriai;
– elektroniniu, magnetiniu ar mechaniniu būdu aktyvuojami implantai;
– Starr-Edvards tipo dirbtiniai voţtuvai [24].
Širdies stimuliatorius yra pagamintas iš maitinimo elemento ir elektroninės schemos,
hermetiškai uţdarytos metaliniame dėkle ir sujungtos elektrodu [64].
16
2 pav. Širdies stimuliatoriaus stuktūra
Jei pacientui su implantuotu širdies stimuliatoriumi būtinas MR tyrimas, būtina tai apspręsti su
kardiologu ir tyrimą atlikti tik jam priţiūrint. Pacientams nerekomenduojama ne tik tirtis MR, bet ir
artintis netoli MR kabineto, nes elektromagnetinio lauko poveikio zonoje gali būti paveiktas širdies
stimuliatorius [64].
Magnetinio Rezonanso saugos vadove pateiktas sąrašas širdies voţtuvų protezų, angioplastinių
ţiedų, implantų, prietaisų išbandytų su 3 T stiprumo magnetu, taip pat aptartas paciento paruošimas
MR tyrimui. Analizuotas bet kokių metalinių daiktų ant kūno ir visų papuošalų poveikis, inkstų būklės
įvertinimo prieš tyrimą būtinybė. Pacientus rekomenduojama visiškai nurengti ir apvilkti medvilniniais
marškiniais be sagų, prieš tyrimą išsiaiškinti apie implantus kūne. Esant reikalui, tiriamąjį galima
apkloti, pateikti raminančiųjų, nuskausminančiųjų, jei pacientas negali ilgai gulėti. Magnetinio
rezonanso saugos vadovas – tai Australijoje leidţiamas biomedicininių tyrinėjimų grupės vadovėlis.
Kiekvienais metais vadovėlis atnaujinamas prietaisų leidţiamų saugiai naudoti magnetinio rezonanso
kabinete, sąrašu [48].
Daugelis ţmonių, įskaitant sveikatos prieţiūros darbuotojus, neţino, kad magnetinio rezonanso
aparatas yra visada veikiantis, tai yra jo negalima “išjungti” atsitikus nelaimingam atsitikimui. Nobelio
fondo internetinėje svetainėje [56] gausu edukacinių ţaidimų pacientams: diabeto mokymui,
kardiologinių, diagnostinių tyrimų ir kt. Paţinties su magnetiniu rezonansu ţaidimo metu pacientas
paverčiamas radiologijos technologo asistentu ir privalo priimti atsakingus sprendimus, parenkant
pacientą ir ruošiant jį nuo atėjimo į tyrimą iki įveţimo į aparatą. Jei asistentas suklysta, tuomet
akivaizdţiai įsitikina, kokia nelaimė gali įvykti realybėje. Tokia informacijos pateikimo forma labai
efektyvi vaikams ir paaugliams: suteikia ţinių, sumaţina stresą, tyrimas realybėje nebeatrodo taip
grėsmingai. Vaikas jaučiasi saugiau, ramiau guli, tuo pačiu tyrimas atliekamas greičiau ir kokybiškiau.
Kai kuriems suaugusiems panašia forma pateikiama informacija taip pat efektyvesnė, nes reakcija į
gaunamus pranešimus priklauso nuo asmeninės patirties ar polinkio, noro išgirsti informaciją,
nesąmoningai nustatomi prioritetai [56].
2010 m. balandţio 16-20 dienomis vykusio Vidurio Europos radiologijos technologų kongrese
Lisabonoje, daug dėmesio skirta MR aktualijoms. Pagrindinė tema buvo saugumas magnetinio
17
rezonanso kabinete [46].
Radiotechnologės Margarida Ribeiro, Alexandra Nunes apklausė 40 radiologijos technologų
dirbančių dešimtyje Lisabonos ligoninių, manetinio rezonanso kabinetuose. Visiems buvo pateiktas
klausimynas iš vienuolikos standartinių klausimų apie MR saugumą. 33,3 % radiologijos technologų į
klausimus atsakė teisingai. Teisingų atsakymų vidurkis 4,25 balo. Apibendrindama, Margarida Ribeiro
teigia :
1. Būtina ištirti radiologijos technologų ţinių poreikį apie magnetinio rezonanso saugą.
2. Nustačius mokymo poreikius apie tai informuoti kompetentingas struktūras: radiologijos
technologų ruošimo mokyklas, asociacijas ir draugijas.
3. Padidinti radiologijos technologų ir kitų SP specialistų atsakomybę informuojant apie saugą.
4. Skatinti pacientų, jų artimųjų, radiologijos technologų ir kitų SP specialistų susidomėjimą
MR saugos mokymais [46].
Kita autorė – Margarida Figo atliko eksperimentą trijose Lisabonos ligoninėse esančiuose
skirtingo stiprumo MR kabinetuose:
0,5 T stiprumo MR aparatu;
1,5 T stiprumo MR aparatu;
3 T stiprumo MR aparatu.
Eksperimento metu buvo naudojami nesaugiai, daţniausiai į magnetinio rezonanso įnešami
metaliniai daiktai: 3 skirtingų metalo lydinių raktai, 3 skirtingos monetos, ţirklės, lašelinės spaustuvas,
stetoskopas, drabuţių metalinės kabutės. Visi daiktai testuoti iš 50 cm, 100 cm ir 200 cm atstumo nuo
magneto izocentro. Traukos jėgai matuoti naudotas dinamometras.
Apibendrindama eksperimento rezultatus, autorė teigė, jog magnetinis laukas anglies metalo
lydinius traukia labiausiai, maţesne jėga-chromo lydinius, pavojingas atstumas prasideda jau nuo
dviejų metrų atstumo visų stiprumų magnetuose [39].
2.3 Rizikos maţinimo strategija
Magnetinio rezonanso kabinetas KMUK Radiologijos klinikoje veikia nuo 1997 metų.
Siunčiami pacientai ar juos lydintys artimieji prieš tyrimą privalo uţpildyti klausimyną-sutikimą
magnetinio rezonanso tomografijai atlikti (priedas Nr. 1). Taip pat tiriamieji nuodugniai apklausiami
radiologijos technologų apie implantus, buvusias operacijas, galimus svetimkūnius ir pan. Nei vienam
pacientui MR tyrimas neatliekamas nepateikus atsakymų į anketos klausimus. Jei pacientas pats negali
to padaryti (yra nesąmoningas, sunkios būklės, nekritiškas, vaikas) uţ jį pildyti klausimyną privalo
18
šeimos nariai ar bendrosios praktikos slaugytoja. Todėl taip svarbu apie paciento kūne esančius
implantus ar svetimkūnius ţinoti ne tik pačiam pacientui. Šiuo metu jau penkiolika metų KMUK
sukurtą ir naudojamą klausimyną–sutikimą teko pakoreguoti – papildyti naujai atsiradusiais rizikos
faktoriais (priedas Nr.2). Klausimynas–sutikimas koreguotas remiantis analizuota literatūra pagal
uţsienio mokslininkų patirtį [43, 47, 48, 53, 62, 65].
Atlikus klausimyno–sutikimo analizę, pamatėme, jog nieko nepaţymėjusių pacientų tik 30
proc., iš jų 5 proc. pacientų bijo uţdarų patalpų, 3 proc. – ant savo kūno turi tatuiruotę, 20 proc.
pacientų nešioja kabutes įvairiose kūno vietose po atliktų laparaskopinių operacijų, sąnariai protezuoti
11 proc. pacientų, 50 proc. – kita paţymėję pacientai, paţymėjo turintys dantų protezus ir dantų
implantus.
3 pav. Klausimyno–sutikimo naudojamo MR kabinete, analizė
Amerikos radiologų organizacija, siekiant uţkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams MR
kabinete, siūlo rengti saugos mokymus medicinos personalui, pacientams, sveikatos prieţiūros ūkio
personalui. Medicinos personalui jau yra rengiami nuotoliniai mokymai per Amerikos Radiologų
ţurnalą [38].
Nuolat atliekamos personalo ţinių atnaujinimo programos, teikiamos specialios
rekomenmdacijos. Jungtinės komisijos rekomendacijos MR saugumui uţtikrinti [41]:
1. Keturių zonų koncepcija numato laipsnišką patekimą į MR kabinetą:
I zona – plačiajai visuomenei;
II zona – neapsaugota MRT pacientams;
III zona – tiriamiesiems MRT pacientams ir personalui;
0,5%1,5%
5,0%
3,0%
20,0%
11,5%
8,5%
50,0%
bijo uždarų patalpų
ant kūno turi tatuiruotę
metalinės kabutėsįvariose kūno vietose
s ąnarių, galūnių protezai
anksčiau metalinėmiss keveldromis buvos užeis tos akysmedicininiai pleis trai
turi š irdies s timuliatorių
kita
19
IV zona – tiriamiesiems MRT pacientams ir MR personalui.
2. Apmokyti darbuotojai informuoja pacientus, kurie turi būti du kartus (vienąkart MR tyrimui
siunčiančiojo personalo ir antrąkart MR kabinete dirbančio personalo) apklausiami apie visus paciento
kūne metalinius ar kitus implantuotus įtaisus, kitus prietaisus ar svetimkūnius kūne, transderminius
pleistrus, tatuiruotes ir pan. Jei pacientas yra be sąmonės, į klausimus turi atsakyti šeimos narys ar
kitas uţ pacientą atsakingas asmuo. Jei tokio nėra, būtina pasinaudoti kitomis priemonėmis, siekiant
nustatyti randus, deformacijas kūne, išnagrinėti ligos istoriją, rentgeno nuotraukas, naudoti metalo
detektorių.
3. Uţtikrinti, kad radiologijos technologas turi tikslią ir išsamią paciento ligos istoriją. implantų
ţenklinimo etiketės turi būti patikrintos gamintojo literatūroje dėl galimo naudojimo MR aparate.
(Lietuvos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas teigia, kad “medicinos specialistas ar kitas
įgaliotasis asmuo turi turėti galimybę susipaţinti su visais techniniais ir klinikiniais prietaiso
duomenimis“.) [41, 33].
4. Kasmet instruktuoti visą medicinos ir pagalbinį personalą, patenkantį į MR aplinką.
Pacientams ir jų šeimos nariams teikti informacinę medţiagą (pvz.: lankstinukus, brošiūras, plakatus).
5. Imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti nudegimų skenavimo metu.:
- uţtikrinti, kad jokie kabeliai ar laidai nesudarytų kilpų ir nesiliestų prie nuogo paciento
kūno, kad nesukeltų nudegimo;
- skenavimo metu uţdėti šaltą drėgną medţiaginį kompresą ant tatuiruotės, išorinių
chirurginių kabučių, jei jos yra skenavimo vietoje.
6. Uţtikrinti klausos organų apsaugą nuo akustinės traumos 9ausinės, specialūs kamštumai
ausims).
7. Ne MR aparatūros įrangą (pvz.: deguonies balionai, ugnies gesintuvai, plaučių ventiliacijos,
gaivinimo priemonės) naudoti tik pritaikytą MR aplinkos naudojimui [62].
Kaip atsakas į didėjantį poreikį informacijos mokslinių tyrimų klausimais, susijusiais su
magnetinio rezonanso saugumu radiologijos technologams, viduriniam medicinos personalui bei
pacientams, JAV buvo įkurtas magnetinio rezonanso saugumo, švietimo ir mokslinių tyrimų institutas
(Institute for Magnetic Resonance Safety, Education, and Research (IMRSER). Jo misija:
- Skatinti sąmoningą MR saugumo supratimą;
- Skleisti informaciją apie jau esamas ir naujai atsirandančias problemas MR;
- Parengti ir įgyvendinti MR saugos programas personalo švietimui ir mokymui;
- Skatinti ir remti mokslinius tyrimus, susijusius su nepageidaujamų įvykių prevencija [59].
20
2.4 Pacientų sauga sveikatos prieţiūros sistemoje
Valstybinės akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos internetiniame tinklapyje nurodoma, kad 1999 m. JAV medicinos instituto (American
Medicine Institute) paskelbtoje publikacijoje “Klysti yra ţmogiška: saugesnė sveikatos prieţiūra”,
pranešama apie kasmet JAV dėl medicinos klaidų mirštamų ţmonių skaičių, kuris sudaro nuo 40 000
iki 98 000. Šioje publikacijoje iškeltas naujas sisteminis poţiūris į sveikatos paslaugų saugumą ir
klaidų medicinoje prevenciją: klaidos yra organizacinių – sisteminių faktorių ir prielaidų, o ne
individualaus neprofesionalumo ar aplaidumo, pasekmė. Tokiu būdu pradėta nauja sveikatinimo srities
kryptis – pacientų sauga (PS), kuri galėtų būti apibūdinama kaip siekis, taikant atitinkamas
intervencijas, sudaryti sąlygas uţtikrinti trokštamą sveikatos prieţiūros paslaugų saugumą [57].
Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos 13 d. priėmė “Pacientų teisių ir ţalos sveikatai
atlyginimo įstatymą (Nr. IX-2361) [30]. Tais pačiais metais rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-642 Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino “Sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo 2005-
2010 m. programas” [35].
2008 m. vasario mėn. Lietuvoje pradėtas EUNetPas projektas. EUNetPas (European Union
Network for Patient Safety) – tai Europos Sąjungos pacientų saugos (PS) projektas. Šį projektą remia
ir finansuoja Europos Komisijos pagal 2007-2013 m. Visuomenės sveikatos programą. EUNetPas
koordinuoja Prancūzijos sveikatos prieţiūros įgaliotoji institucija [67].
Projekto tikslai:
Įkurti tinklą, vienijantį visas ES šalis nares ir tarptautines ES organizacijas, siekiant paskatinti
ir pagerinti bendradarbiavimą pacientų saugos srityje (PS kultūra, klaidų medicinoje registravimo ir
mokymosi sistemos, vaistų vartojimo saugumas ir švietimas PS klausimais) ir tokiu būdu sustiprinti
pastangų gerinti sveikatos prieţiūros paslaugų efektyvumą.
Įvertinti, pagrįsti ir paskleisti naujas ţinias ir geras praktikas, surinktas siekiant sumaţinti ţalos
pacientui sveikatos prieţiūros (SP) įstaigose riziką, ir tuo pačiu pagerinti SP paslaugų kokybę [67].
Pasaulio pacientų saugos aljansas. Pasaulio sveikatos asamblėjos (2002 m.) rezoliucijoje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir šalys narės buvo paragintos skirti ypatingą dėmesį PS
problemoms. Kaip atsaką į Rezoliuciją, 2004 m. PSO įkūrė Pasaulio pacientų saugos aljansą (PPSA).
Šio aljanso pagrindinis tikslas – visuotinės pacientų saugos politikos formavimas. PPSA parengia
daugybę programų, kurios apima sisteminius ir techninius aspektus gerinant SP paslaugų saugumą. Į
PPSA vykdomą veiklą yra integruojami pacientai, šeimos nariai ir visuomenė. Programų dėka yra
sprendţiamos su hospitaline infekcija susijusios problemos, gerinamas chirurginiu SP paslaugų
saugumas, atliekami moksliniai tyrimai, skirti PS problemoms analizuoti ir spręsti, parengtos
rekomendacijos Nepageidaujamų įvykių registravimo ir mokymosi sistemoms sukurti ir įgyvendinti
21
[57, 67].
Pacientų sauga Europos sąjungoje. Dėl augančio PS problemos aktualumo nacionaliniu lygiu
ir dėl didėjančio pacientų mobilumo ES regione, iškilo būtinybė spręsti SP paslaugų saugumo
problemas ES lygiu. Spręsti šioms problemoms 2005 m. prie Sveikatos prieţiūros paslaugų Aukštojo
lygio grupės prie Europos Komisijos buvo sudaryta speciali darbo grupė, skirta nustatyti prioritetines
SP sritis, kuriose šalys narės turėtų imtis aktyvių veiksmų SP paslaugų saugumui gerinti, skatinti ir
remti šalis nares, sprendţiant sveikatos prieţiūros sektoriaus organizacijas. Tokio tinklo tikslas –
pajėgų, sprendţiant PS problemas ES lygiu, suvienijimas ir dalijimasis patirtimi bei ţiniomis. 2008 m.
gruodţio mėn. Europos Komisija patvirtino rekomendacijas Tarybai dėl pacientų saugos ir su
sveikatos prieţiūra susijusių infekcijų valdymo, o 2009 m. Taryba patvirtino rekomendacijas dėl
pacientų saugos su sveikatos prieţiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės.
Vystant PS iniciatyvas, lyderiaujančią poziciją uţima tarptautinės organizacijos ir ekonomiškai
stiprios valstybės [67].
Lietuvos vaidmuo Europos pacientų saugos projekte. Valstybinė akreditavimo sveikatos
prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM yra nacionalinis projekto koordinatorius Lietuvoje ir Nacionalinis
kontaktinis centras pacientų saugai šalyje. Ši tarnyba dalyvauja darbo grupių, atsakingų uţ pacientų
saugos (PS) kultūrą, švietimą ir mokymą, pranešimų registravimą ir vaistų vartojimo saugumą,
veikloje.
Pagrindinės EUNetPas nagrinėjamos temos / darbo grupės (WP – work package)
WP 1 Pacientų saugos kultūra: valstybių atstovai ir ekspertai renka ir keičiasi
informacija apie vykdomą veiklą skatinant įgyvendinti pacientų saugos kultūrą ES valstybėse
narėse.
WP 2 Švietimas ir mokymas pacientų saugos klausimais: parengtos mokymo programos
(curriculum) aukštojo medicinos mokslo ir tęstinio tobulinimosi programos sveikatos prieţiūros
specialistams PS klausimais.
WP 3 Nepageidaujamų įvykių registravimo ir analizavimo sistemos: bus parengtos
rekomendacijos dėl nepageidaujamų įvykių (NĮ) registravimo sistemos diegimo, remiantis
sėkmingai šias sistemas taikančių valstybių patirtimi.
WP 4 Vaistų vartojimo ligoninėse saugumas: grupės tikslas – pagerinti vaistų
medikamentų vartojimo ligoninėse kokybę ir saugumą, nustatant efektyvias – geras patirtis,
maţinant medikamentų vartojimo klaidas ligoninėse. Bus atrinktos geriausios programos ir
pateiktos plačiajai visuomenei [67].
Nacionalinė pacientų saugos platforma 2010-2014 m. Nacionalinės pacientų saugos
platformos misija – gerinti sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę ir saugumą.
Vizija – pacientų saugai skiriamas ypatingas dėmesys uţtikrinant geros kokybės ir saugias
22
sveikatos prieţiūros struktūras ir procesus, sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė ir saugumas gerėja.
Problemos svarba. Diegiant naujausias sveikatos prieţiūros (SP) technologijas, sparčiai
tobulėja šiuolaikinė medicina. Antra vertus, turintis didelę riziką ir aukštą klaidų potencialą, sveikatos
sektorius pacientui gali ir pakenkti. Pacientų sauga paskutinius dešimt metų tapo aktualia SP sistemos
problema [60].
Duomenų apie nepageidaujamų įvykių (NĮ) mastą Europos Sąjungos (ES) valstybių narių
sveikatos prieţiūros sistemose daugėja. 8-12 proc. ES ligoninėse gydomų pacientų, gaudami SP
paslaugas, patiria NĮ. 2008 m. Europos Komisijos pateiktais duomenimis, NĮ struktūroje 23 proc.
sudaro vaistų vartojimo klaidos, 22 proc. – diagnostikos klaidos, 12 proc. – su medicinos prietaisais
susiję NĮ, 9 proc. – hospitalinės infekcijos atvejai, 5 proc. – kiti NĮ (4 pav.) [67].
23% 22%
12%
9%
5%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Vaistų vartojimo klaidos
Diagnostikos klaidos
NĮ susiję su medicinos prietaisais
Hospitalinė infekcija
Kiti Nį
Nepageidaujamų įvykių pasiskirstymas
4 pav. Nepageidaujamų įvykių pasiskirstymas Europos Sąjungos šalyse
Pacientų sauga – pacientų teisė apsisaugoti nuo galimos ţalos, susijusios su SP paslaugomis,
tampa vis aktualesnė viso pasaulio SP sistemų problema ir yra vienas iš bet kurios kokybiškos SP
sistemos pagrindų. Problemos akivaizdumas paskatino pacientų saugą įvardyti kaip atskirą procesą bei
pradėti kurti sveikatos pacientų saugos kultūrą tarptautiniu mastu. Spręsti su pacientų sauga susijusius
klausimus tampa itin aktualu dėl augančių visuomenės lūkesčių, senstančios visuomenės ir sparčios
medicinos mokslo ir technologijų paţangos. Visos Europos SP sistemos, prisitaikydamos prie
nuolatinės medicinos mokslo paţangos, susiduria su panašiomis problemomis.
NĮ SP tyrimai rodo, kad daţniausiai klaidų medicinoje prieţastimi yra ne individualūs SP
darbuotojo veiksmai, o sisteminiai – organizaciniai veiksniai. Didelės rizikos pramonės šakos,
23
keliančios pavojų klientų ir darbuotojų sveikatai ar gyvybei, seniai rūpinasi darbo organizavimo ir
kultūros, susietos su sauga, tobulinimu. Kuriama atvirumu ir pasitikėjimu paremta atmosfera, kurioje
darbuotojas drąsinamas pranešti apie įvykusį ar galėjusį įvykti incidentą, sukėlusį ar galėjusį sukelti
ţalą sveikatai ar gyvybei. Taip išaiškinamos vidinės sistemos problemos ir randami būdai joms spręsti.
Paţengusios ES ir pasaulio valstybės (JAV, Jungtinė Karalystė, Australija ir kt.) jau keletą
metų turi privalomas nacionalines NĮ registravimo sistemas. Medicinos klaidos analizuojamos ieškant
prieţasčių ir rengiant rekomendacijas SP įstaigų darbui gerinti [67].
Didelė dalis atsakomybės uţ klaidas ir NĮ sveikatos prieţiūroje tenka ir patiems pacientams.
Atsainus pacientų poţiūris į savo sveikatą, sveikatinimo ir gydymo procesus (pvz., gydytojų paskirto
vaistų vartojimo reţimo nesilaikymas, ţalingų įpročių neatsisakymas ir kt.), ţemas jų sveikatos
raštingumas, menkas savo teisių ţinojimas ir naudojimasis jomis, nepakankamas dalyvavimas priimant
sprendimus gydymo ir medicininių procedūrų metu ir (ar) formuojant sveikatos politiką prisideda prie
klaidų medicinos atsiradimo ir stabdo kokybės plėtrą SP sistemoje. Medicinos klaida nelaikoma, jei
pacientai nevartoja gydytojų paskirtų vaistų, nors gydymo procesas reikalauja abiejų šalių, mediko ir
paciento, pastangų [35].
Ţalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis – viena iš prielaidų sveikatos prieţiūros
paslaugų kokybei ir pacientų saugai gerinti [30].
Tiek Vakarų, tiek Šiaurės Amerikoje vystosi du teisės institutai – civilinė atsakomybė uţ kaltę,
t. y. vadinamasis ieškinio modelis ir civilinė atsakomybė be kaltės. Abiem atvejais atsakomybę lemia
neigiamų padarinių atsiradimas – ţala paciento sveikatai. Pirmuoju atveju nukentėjęs pacientas teikia
ieškinį teismui ir turi įrodyti, kad ţala atsirado dėl gydytojo kaltės, o antruoju atveju – ţala pacientui
atlyginama ne teismine tvarka ir nepriklausomai nuo gydytojo kaltės. Nors ţalos atlyginimo esant
kaltei institutas šiandien yra dominuojantis, tačiau kylančios ieškinių krizės verčia diskutuoti dėl
“ţalos atlyginimo be kaltės” modelio [45].
Jungtinių Amerikos Valstijų Medicinos Asociacijos duomenimis didţiausia ieškinių dėl
netinkamos medicinos praktikos krizės šiuo metu nesustabdomai plinta JAV [44].
Europos pacientų forumas parengė Europos Parlamentui ir Europos Komisijai skirtą manifestą,
kuriame reikalauja labiau įtraukti pacientus į sveikatos politiką, teikti pacientams išsamesnių ţinių apie
jiem skiriamus vaistus, prieţiūrą, reabilitaciją ir pagalbos priemones, tobulinti raštingumą ir skirti lėšų,
kad pacientai patys dalyvautų sprendime – kas aktualu sveikatai gerinti.
Esama situacija Lietuvoje. Nors Lietuvoje kai kurios SP įstaigos turi kelerių metų patirtį
registruojant NĮ, tačiau nėra sukurta NĮ sveikatos prieţiūroje registravimo ir mokymosi sistema, todėl
nėra patikimų duomenų apie tai, kaip daţnai NĮ vyksta SP įstaigose, kokių padarinių pacientams ir
medikams jie sukelia ar potencialiai galėjo sukelti, kokios yra jų prieţastys. Remiantis ţiniasklaidoje
aprašomais pacientams padarytos ţalos atvejais ir pacientų skundų analize, galima teigti, kad NĮ
24
medicinoje nėra reti.
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM (VASPVT)
nusiskundimų, susijusių su medicinos prietaisų naudojimu Lietuvoje, gauna retai. VASPVT gauna
pranešimus apie NĮ, susijusius su medicinos prietaisais tik iš kitų valstybių. Tokiais atvejais apie visus
įvykius informuojami arba medicinos prietaisų platintojai, arba SP įstaigos [60].
2010-2014 m. Nacionalinėje pacientų saugos platformoje nurodoma, kad Lietuvoje nėra nei
nacionalinės pacientų saugos politikos, nei koordinuotos veiklos pacientų saugai nacionaliniu lygiu
gerinti. Iškilusi NĮ problema daţniausiai sprendţiama maţai veiksmingu „gaisrų gesinimo“ būdu, t. y.
nustatomas klaidą padaręs medikas, jis nubaudţiamas, pacientui atlyginama ţala, tačiau nesigilinama į
tikrąsias tokių įvykių prieţastis. Šis problemos sprendimo būdas nėra vertingas prevencine prasme,
kadangi NĮ nėra sistemiškai analizuojami nustatant pagrindines tokių įvykių prieţastis ir įdiegiant
korekcinius veiksmus joms šalinti. SP specialistai vengia deklaruoti įvykusią klaidą, nes baiminasi
priešiškos pacientų reakcijos, bausminių sankcijų, situacijos paviešinimo. Tokiu būdu klaidos yra
slepiamos. Baudimo uţ klaidas poţiūris neskatina dalijimosi patirtimi ir mokymosi iš klaidų. Todėl
klaidos kartojasi, jų daţnis ir finansiniai bei nefinansiniai nuostoliai didėja. Galima teigti, kad bausmės
ne tik nepadeda išvengti klaidų ir jų padarinių, bet, priešingai, verčia specialistus slėpti klaidas, tuo
visuomenėje sukeldami nepasitikėjimą sveikatos prieţiūra ir medikais [60].
Norint pakeisti medikų ir visuomenės poţiūrį į klaidas medicinoje, pirmiausiai reikėtų
pakankamai informuoti specialistus apie pacientų saugą. Į SP specialistų ir kitų sveikatos įstaigų
darbuotojų ruošimo ir tobulinimosi programas turėtų būti įtraukti dalykai susiję su pacientų sauga,
rizikos SP valdymu. Antra vertus, kaip rodo Higienos instituto (HI) tyrimas, medikų visuomenė yra
atvira diskusijai apie NĮ ir objektyvų jų vertinimą.
Svarbiausios grėsmės pacientų saugai visame pasaulyje – neadekvatus kompetentingų SP
specialistų skaičius ir nepakankamos ţinios apie saugią SP praktiką. Lietuvoje medicinos studijų
programos nepakankamai išryškina paslaugų organizavimo, lyderystės ir SP komandos
bendradarbiavimo, SP paslaugų kokybės uţtikrinimo, rizikos veiksnių valdymo įgūdţių svarbą.
Atsiţvelgiant į šiandieninius reikalavimus, galima teigti, kad SP įstaigoms pacientų sauga ir kokybės
vadyba tampa labai svarbiu visų SP darbuotojų veiklos objektu [67].
Nacionalinėje pacientų saugos platformoje (2010-2014 m.) teigiama, kad kasmet didėja
gyventojų, besikreipiančių dėl sveikatai padarytos ţalos atlyginimo, skaičius, pateikiamų skundų
išsamumas ir pagrįstumas. Tai rodo pacientų sveikatos raštingumo lygio didėjimą, tačiau jis dar
nepakankamas. SP sistemoje vis dar dominuoja paternalistinis gydytojų ir pacientų santykių modelis,
pacientai nepakankamai informuoti apie savo teises, kurias jiems garantuoja LR pacientų teisių ir ţalos
sveikatai atlyginimo įstatymas, o tais atvejais, kai pacientai ir ţino savo teises, jie daţnai neturi
pakankamai įgūdţių taikyti jas konkrečiose situacijose. Kita vertus, pacientai pasyviai dalyvauja
25
priimant sprendimus sveikatos prieţiūroje. HI tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos pacientai nėra
pakankamai informuoti apie NĮ ir jų atsiradimo prieţastis SP, tačiau daugumą jų, patyrusių ţalą SP
sistemoje, iš medikų tikisi prieţasties paaiškinimo ir palaikymo šalinant padarytą ţalą.(Nacionalinė
pacientų saugos platforma 2010 m – 2014 m.SAM) [60].
Jeigu įstatymu bus garantuotas informacijos konfidencialumas, gydytojai nebijos registruoti NĮ
atvejų. Gydytojams būtina teisinė apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta sveikatos,
kaip vienos iš pagrindinių ţmogaus vertybių, apsauga. Šis tikslas pirmiausia pasiekiamas aiškiai
įtvirtinant sveikatos prieţiūros srityje dirbančių gydytojų ir pacientų teises ir pareigas bei uţtikrinant
efektyvią gydytojų pacientams padarytos ţalos atlyginimo sistemą. Viena iš priemonių, galinčių
uţtikrinti ţalos atlyginimą – sveikatos prieţiūros įstaigų privalomasis civilinės atsakomybės
draudimas.
Teisės aktai sujungia bendruosius ţalos atlyginimo ir sveikatos sistemos Lietuvoje pagrindus.
Sveikatos prieţiūros įstaigų civilinės atsakomybės uţ pacientams padarytą ţalą privalomojo draudimo
taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu
Nr. V-6 (Ţin., 2005, Nr. 3-50) [36]. Dėl didelės rizikos („atsistatanti draudimo suma“), nebaigtų
nacionalinių sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo standartų bei metodinių rekomendacijų draudimo
bendrovės neparodė aktyvumo drausdamos įstaigas civiline atsakomybe. Teisiniai ir ekonominiai
privalomojo asmens sveikatos prieţiūros įstaigų draudimo pagrindai reikalauja tolesnių pertvarkymų ir
tobulinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnis numato, kad nukentėjęs pacientas gali
išsireikalauti iš ţalą padariusios gydymo įstaigos tuos nuostolius, kurie nebuvo apdrausti. Tokiems
ginčams spręsti Lietuvoje buvo įsteigta Pacientų sveikatai padarytos ţalos nustatymo komisija prie
SAM, kuri yra privaloma ikiteisminė tokių ginčų sprendimų institucija (PTŢSAĮ 17 straipsnis) [29].
Galima teigti, kad šiandien veikiantis teisminis ieškinio modelis Lietuvoje yra brangus dėl
patiriamų išlaidų (išlaidos teismuose), suteikiantis daug neigiamų emocijų bei stresų tiek pacientams,
tiek ir gydytojams, didinantis priešpriešą tarp medikų ir visuomenės, o svarbiausia – uţkertantis kelią
gydytojų klaidoms atskleisti ir joms analizuoti. Tokiu būdu ribojama galimybė gerinti sveikatos
prieţiūros paslaugų saugą ir kokybę [60].
Saugos mokymas. Siekiant pacientų saugos svarbu išmanyti pacientų saugos ir SP kokybės
gerinimo metodus ir procesus bei taikyti juos praktiškai. Kokybės gerinimas – nuolatinis procesas,
ugdantis organizacijos kultūrą ir pagrįstas filosofija, kad tik nuolatiniu tobulėjimu, komandos darbu ir
dėmesio pacientui sutelkimu galima pasiekti puikių SP rezultatų. Studijų metu svarbu studentams
suteikti ţinių bei įgūdţių, padėsiančių inicijuoti ir dalyvauti pokyčių valdyme teikiant sveikatos
prieţiūros paslaugas. Metodų ir priemonių, padėsiančių spręsti SP sistemos gerinimo ir pacientų
saugos klausimus, mokymas ir mokymasis – neatskiriama pokyčių įgyvendinimo dalis.
26
Pacientų saugos mokymas – svarbus biomedicinos, medicinos, slaugos, reabilitacijos,
visuomenės sveikatos bei socialinių mokslų srities studentams [67].
2.5 Pacientų informuotumas
Paciento ir diagnostinio kabineto darbuotojų santykių procesas susijęs su paciento paruošimu
tyrimui, pačia diagnostine procedūra, jos metu gauta informacija, jos perdavimu ir saugojimu. Bet
kuriuo šio proceso etapu turi būti uţtikrintas paciento saugumas, nepaţeidţiamas orumas bei
konfidencialumas, pagarba jam ir šeimos nariams. MR tyrimas turi savitus ir specifinius skirtumus nuo
kitų diagnostinių metodikų, šį tyrimą atliekant, procese dalyvauja visa eilė šiuolaikinių techninių
komponentų. Tai neatsiejama nuo tinkamo informavimo prieš tyrimą [3].
Atvykęs tyrimui pacientas turi būti supaţindinamas su tyrimo eiga, uţsitikrinant aktyvų jo
bendradarbiavimą. Jei pacientas tyrimui pasiruošęs netinkamai ar nepakankamai, tai gali veikti tyrimo
rezultatus, arba, jei pacientas nevykdo duotų instrukcijų, tyrimas neatliekamas. Visais atvejais apie
problemas, susijusias su tyrimo atlikimu ar jo vertinimu, turi būti informuojamas tyrimą paskyręs
gydytojas [13].
Gyventojų sveikata bei sveika gyvensena – didţiausia visuomenės socialinė ir ekonominė
vertybė. Jos išsaugojimui skiriama vis daugiau lėšų [32]. Kartu didėja ir gyventojų, visuomenės
poreikiai, ypač siejami su kokybiška sveikatos prieţiūra. Sveikatos prieţiūros kokybė, jos uţtikrinimas
bei nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika, ypatingą dėmesį skiriant
sveikatos prieţiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų
saugai bei kitiems komponentams [35]. Tai neatsiejama nuo visuomenės, pacientų informacijos
tenkinimo.
PSO Europos regioninio biuro programos “Sveikata visiems XXI a.” pagrindiniuose tiksluose
teigiama, kad kokybės uţtikrinimui reikalingų išteklių planavimas turi būti pagrįstas sveikatos
rezultatų, pacientų pasitenkinimo pagrindu, tačiau pripaţįsta galimas problemas įtraukiant į procesą
pacientų dalyvavimą, jų saugą.
Kokybę vertinančių tyrimų sveikatos prieţiūros sistemoje, atlikta nemaţai darbų bei sėkmingų
sprendimų tiek uţsienio šalyse, tiek Lietuvoje. Kai kurių tyrimų metu paaiškėjo, kad suteiktų paslaugų
kokybės vertinimui didelės įtakos turėjo suprantamai pacientams informacijos suteikimas [19], tačiau
vis dar nemaţa dalis pacientų nepatenkinti medicinos personalo ir pacientų santykiais dėl pacientams
teikiamos informacijos stokos [25].
Tiriant ryšį tarp pacientų pasitenkinimo sveikatos prieţiūros paslaugomis ir jų gyvenimo
kokybės, du trečdaliai apklaustųjų patenkinti sveikatos prieţiūros teiktomis paslaugomis ir su tuo siejo
gyvenimo kokybę psichologinėje bei aplinkos srityse. Dalis patenkintų apklaustųjų teigė, jog jiems
27
suprantamai buvo paaiškinta apie jų negalavimą, skirtą gydymą, jie gavo išsamią informaciją apie ligų
išvengimo būdus ir dėl to jie rekomenduotų atitinkamą gydymo įstaigą artimam ţmogui esant reikalui
[18].
Dauguma Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo ligoninėse gydomų pacientų
patenkinti medicinos personalo darbu. Devyniose tyrime dalyvavusių ligoninių nagrinėtas pacientų
pasitenkinimas slaugytojų ir gydytojų darbo kokybe (rūpestingumas, dėmesingumas, paciento
informavimas apie slaugą, gydymo bei diagnostikos metodus). Apklausos duomenimis gydytojai
aktyviau informuoja pacientus negu slaugytojos [20].
Reakcija į gaunamus pranešimus priklauso nuo asmeninės patirties ar polinkio, noro išgirsti
informaciją, nesąmoningai nustatomi prioritetai. Daţnai asmuo (ligonis) išgirsta tik tą informaciją,
kuri jam yra naudinga arba kurios jis trokšta [9].
Pacientui norint suprasti, apie ką kalbama, reikia turėti tam tikrų specialių ţinių. Kai kurie
sveikatos profesionalai per greitai ir per daug kalba, naudoja daug medicininių ţodţių, sąvokų. O kai
pacientas gauna informacijos daugiau, nei jos gali įsisavinti, tai ji surūšiuojama, o dalis tiesiog
atmetama [16]. Pacientų ir sveikatos prieţiūros specialistų bendravimą apsunkina netinkamas
medicininių sąvokų naudojimas. Pacientai sunkiau suvokia sveikatos informacijos turinį, blogiau
įsisavina sveikatos ţinias. Išėję iš gydytojo kabineto sugeba pakartoti tik 50% ir dar maţiau suteiktos
informacijos [26]. Nepakankamos tiriamųjų sveikatos ţinios sąlygoja klaidas, vykdant medicininius
nurodymus [8, 16, 26].
Pacientų sveikatos raštingumas yra ne tik gebėjimas skaityti, klausyti, bet taip pat gebėjimas
analizuoti ir priimti sprendimus. Partnerystė ir bendradarbiavimas tarp sveikatos prieţiūros specialistų
ir tarp raštingų pacientų padės pasiekti trokštamą sveikatos prieţiūros gerovę. Nuo paslaugas
teikiančių ţmonių profesionalumo ir motyvacijos pirmiausiai priklauso sveikatos sistemos veikla [26].
Daţnai pacientas, atėjęs į gydymo įstaigą, tikisi sulaukti visai kitokio pobūdţio informacijos
tiek apie klinikinio sprendimo alternatyvas, tiek apie nukreipimą į kitą gydymo įstaigą ar kitą
specialistą. Tuo tarpu gydymo institucijos neretai pateikia pacientams tokią informaciją, kuri, atrodo,
reikalinga tik pačiai gydymo įstaigai arba yra labai medikalizuota. Pacientas turi teisę gauti išsamią ir
adekvačią informaciją apie sveikatą ir jos išsaugojimą, apie gydymą plačiąja prasme, kuri padėtų jam
tinkamai pasirinkti ir uţtikrintų visų pacientų, nepriklausomai nuo išsilavinimo, gyvenamosios vietos,
kalbos, vienodą galimybę gauti sveikatos prieţiūros paslaugas.
2005 m. Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio filiale, Vilniaus rajono poliklinikoje ir
Medicinos diagnostikos centre buvo apklausta 18 gydymo įstaigų darbuotojų: registratorės, gydytojos,
slaugytojos, administracijos darbuotojai. Taip pat buvo apklausti 9 pacientai, po tris kiekvienoje
gydymo įstaigoje. Interviu su kiekvienu iš respondentų truko 30 – 40 min. Kokybinio tyrimo atlikta
analizė nepaneigiamai parodė, kad viena iš prielaidų – nepakankamas informacijos kiekis ir
28
nesusikalbėjimas pacientų ir gydymo įstaigų yra. Dalinai, tai susiję su skirtingu poţiūriu į keitimąsi
informacija gydymo įstaigoje. Rezultatai parodė, kad:
– Pacientai norėtų, kad jiems reikėtų kiek galima maţiau ţinoti iš anksto, prieš besikreipiant
į gydymo įstaigą. O, jei būtina ţinoti, tai tokią informaciją būtų galima gauti lengvai ir greitai.
– Gydymo įstaigos norėtų, kad pacientai ţinotų kiek galima daugiau ir personalui nereikėtų
dėl to gaišti laiką, kurį būtų galima skirti gydymui, kokybiškesniam ir greitesniam pacientų
aptarnavimui. Tačiau iš kitos pusės, įstaigos nesuinteresuotos, kad pacientai gautų
informaciją, kuri padėtų jiems pasirinkti aukštesnės kvalifikacijos gydytoją, ar net uţsirašyti
kitoje gydymo įstaigoje.
Keitimasis informacija yra priemonė kaip patenkinti pacientų ir gydymo įstaigų tikruosius
interesus. Tik tuo atveju, jei keitimasis informacija tenkins abiejų dialoge dalyvaujančių pusių
interesus, atsiras suinteresuotumas šią sistemą gerinti ir tobulinti. Kokie pacientų ir gydymo įstaigų
tikrieji interesai? [7]
Apibendrinant, galima teigti, kad vienas svarbiausių etinių aspektų SP sistemoje yra
informuoto asmens sutikimas. Be abejonės, kad galėtų spręsti ir sutikti, pacientas turi būti pakankamai
informuotas – tačiau kiek išsamiai? Šiuo klausimu vyksta diskusijos, literatūroje pateikiamos
skirtingos nuomonės. Argumentai, palaikantys informacijos pacientui ribojimą, grindţiami gydytojo ir
paciento santykių paternalizmo ir geradariškumo principu: gydytojas ţino geriausiai, kas naudinga
pacientui. Tačiau toks poţiūris pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Vakarų kultūrų tapo nepriimtinas.
Priešingai, gauta informacija turi lemti pacientų apsisprendimą. Be abejo, smulki informacija, susijusi
su tyrimų galima ţala, gali paveikti maţiau išprususius ir nepakankamai motyvuotus asmenis, tačiau
bet kokiu atveju asmens supratimas ir laisvanoriškas dalyvavimas laikomas būtinu. Informacija apie
diagnostinius tyrimus ir jų reikšmę pacientus gali pasiekti įvairių visuomenės informavimo priemonių
(radijo, televizijos, spaudos, informacinių lankstinukų ir skrajučių) bei pirminės medicinos pagalbos
grandies specialistų (šeimos gydytojų, slaugytojų) dėka. Svarbu, kad informacijos sklaidai, prieš
atliekant tyrimą, būtų skirta pakankamai laiko [11, 15].
2.6 Slaugytojų vaidmuo magnetinio rezonanso tyrimo atlikimo procese
Slaugytojai – gausiausia sveikatos prieţiūros sistemos specialistų grupė. Dideli slaugytojų
bendruomenės darbo krūviai neatleidţia nuo pareigos paslaugas teikti kokybiškai. Tai labai priklauso
nuo sveikatos prieţiūros organizacijos vadybos bei paţangios slaugos vystymo galimybių.
Nelygiavertiškumas daugiaprofesinėje komandoje, bei gydytojų dominavimas nustelbia slaugytojų
savarankiškumą. Slaugytojo profesijos vizualizavimas svarbus laukiant atsakymo į klausimus, ką iš
29
tiesų veikia slaugytojai sveikatos sistemoje, ko reikia, kad jis taptų matomas [21]. Siekiant
veiksmingos įtakos pacientų prieţiūros kokybei būtina įrodymais pagrįstos slaugos – mokslinių tyrimų
įrodymų, klinikinės patirties ir paciento vertybių integracija slaugos praktikoje [35].
LR slaugos praktikos įstatymas (2009-07-28) teigia, kad slaugytojas yra svarbiausias
darbuotojas galintis dirbti komandoje [31]. Labai gaila, tačiau ne visi gydytojai ir pacientai vertina
slaugytoją kaip vieną svarbiausių komandinio darbo grandį. Todėl svarbu siekti tobulėjimo, turėti savo
nuomonę ir nebijoti bei galėti ją išreikšti. Mokslinės ţinios, kvalifikacija bei kompetencija suteikia
slaugytojams visai kitą kokybinį lygmenį.
Pasak SAM vyriausiosios specialistės, atsakingos uţ slaugą, N. Bielinienės “pačių slaugytojų
profesinis tobulėjimas ir savęs įvertinimas bei pagarba savo profesijai, atsidavimas pacientams – yra
vieni svarbiausių veiksnių siekiant keisti visuomenės, valdţios atstovų ir visų medicinos darbuotojų
poţiūrį į slaugytojo darbą, jo vietą sveikatos apsaugos sistemoje” [5].
Slaugytojai per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį patyrė daug kokybinių transformacijų
susijusių su specialistų rengimo, veiklos ir atsakomybės pokyčiais. Slaugytojų profesinė socializacija –
profesinių ţinių, gebėjimų, įgūdţių, nuostatų, vertybių ir įsitikinimų įgijimo procesas, šiandien ypač
aktualus, nes skatina nuolat kelti kvalifikaciją, įgyti naujų ţinių, profesionalumo ir kritinio mąstymo
plėtojimui [14].
Bendravimas. Slaugytojos ir paciento bendravimas paremtas komunikaciniu modeliu:
slaugytoja ne tik teikia įvairią informaciją, bet ir nuoširdţiai pataria. “Lygybė nereiškia vienodą ţinių
lygį, bet galimybę pacientui savanoriškai pasirinkti sprendimą, valdyti savo gyvenimą” [11]. Dalį
atsakomybės svarbu perkelti pacientui: autonomija ir paternalizmas. Asmens autonomiškumo principas
uţtikrina kiekvieno asmens teisę pačiam nuspręsti, kaip elgtis, ko negali nurodyti jokia didesnių ţinių,
socialinių-klasinių privilegijų ar kitų išskirtinių poţymių įgijusi persona [15]. Per pastaruosius
dvidešimt metų medicinos etikoje pagreitį įgavo autonomiškumo idėja, kuri įnešė didelius gydytojo ir
paciento santykių pokyčius: paternalistinį modelį („gydytojas ţino geriausiai“) keičia paciento
dominavimas („tai – mano kūnas“) [50].
Bendravimas su pacientu, ţinių apie ligą, gydymą, slaugą suteikimas bei paciento sveikatos
mokymas turi didelės reikšmės pacientų pasitikėjimui ligoninės teikiamomis paslaugomis.
Bendravimas yra visos slaugos sistemos pagrindas. Net jeigu slaugai lengvai bendrauja, jiems
vis tiek reikia išmokti analizuoti savo santykius su ţmonėmis ir pritaikyti savo bendravimo įgūdţius
taip, kad tobulėtų slauga [1].
Ţmonės, apsilankę sveikatos prieţiūros institucijoje, daţniausiai jaučia nemenką informacijos
poreikį: dėl diagnozės, gydymo ir slaugymo, būsimų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos bei vidaus
tvarkos. Jie nori būti ne tik išklausyti, bet ir išgirsti: niekas taip neerzina kaip dėmesio stoka, kuomet
ieško gydytojo ar slaugytojo pagalbos. Tapę priklausomi nuo kitų paramos, pacientai tampa
30
paţeidţiami, juos kankina abejonės, neramina supanti aplinka. Pacientui bendravimas yra vienintelis
būdas informacijos apie savo ligą, tyrimo metodus, eigą bei gydymo taktiką gauti, savo problemoms
išsakyti, ryšiams su kitais pacientais palaikyti.
Tik bendraudama slaugytoja gali padėti ir paremti pacientą, nuraminti ir paguosti, parodyti
draugiškumą ir dėmesį, gauti naujų duomenų, kuriuos būtų galima panaudoti, toliau planuojant
paciento slaugą.
Mokymas ir informavimas. Slaugos studentams skirtame vadovėlyje [1] pabrėţiamos keturios
pagrindinės slaugo funkcijos:
Teikti prieţiūrą ir jai vadovauti.
Mokyti pacientus bei sveikatos prieţiūros personalą.
Kaip sveikatos prieţiūros komandos narys efektyviai veikti.
Tobulinti slaugos praktiką [1].
Mokymas-tai vieni iš svarbiausių slaugytojos uţduočių. Visa kas vyksta medicinos įstaigoje
personalui yra savaime suprantami dalykai, tačiau daugumai pacientų tai yra nauja ir nepatirta,
keliantys nerimą. Nepaţįstamos situacijos sveikatos prieţiūros įstaigose pacientui gali sukelti
nesaugumo jausmą, kuris daţniausiai atsiranda dėl ţinių apie savo būklę ar jos valdymą stokos [2].
Slaugytoja turi išsiaiškinti, kokios informacijos pacientui reikia, uţtikrinti, kad ta informacija būtų
suteikta, ir pasirūpinti, kad pacientui atrodytų tinkama ir svarbi. Slaugytoja suteikdama informacijos
gali padėti pacientui išgyventi tyrimus, įveikti stresą [34].
Informacija turi prisidėti prie to, kad pacientui jo situacija kiek įmanoma būtų nuspėjama. Jei
pacientui numatytas tyrimas, slaugytoja privalo įsitikinti, kad jis ţino, koks tai tyrimas, kodėl jį reikia
atlikti, kaip jis turi elgtis prieš tyrimą, jo metu ir po jo, bei kada tai vyks. Informaciją reikia suteikti iš
anksto ir taip, kad pacientas turėtų galimybę susivokti. Tai reiškia, kad pacientą būtina informuoti jam
suprantama kalba, praleidţiant medicininius terminus bei ligoninės ţargoną. Gero bendravimo taisyklė
sako, kad ţinią reikia perduoti taip, kad ji nebūtų suprasta neteisingai. Kad to išvengti, reikia mokėti
paţinti tą , kuriam tą ţinią skiri. Kuo geriau pranešėjas paţįsta informuojamąjį, tuo didesnė tikimybė
kad, jis tą atliks suprantamai. Slaugytojas turi gerai ţinoti tai ką nori pasakyti pacientui, antraip jis
rizikuoja dar labiau pacientą sugluminti prieš būsimą intervenciją ar manipuliaciją [22, 34].
Taigi bendravimas slaugoje yra būtinas, tai pagrindas tiek slaugytojai, tiek pacientui. Be
bendravimo neįmanoma pradėti vykdyti jokios slaugos veiksmų [22]. Empirinis tyrimas atliktas
apklausos būdu apklausiant 80 respondentų: 50 pacientų ir 30 slaugytojų dirbančių sveikatos
prieţiūros centre. Apklausti pacientai daţniausias problemas trukdančias tarpusavio bendravimui
įvardijo kaip pastovų skubėjimą, abejingumo rodymą, neatidų išklausymą ir kt. (5 pav.).
31
35
53
40
62
35
4
0
10
20
30
40
50
60
70
%
neati
džia
i
kla
uso
rod
o
ab
eji
ng
um
ą
kla
usan
t
pert
rau
kin
ėja
kla
usim
ais
bei
ko
men
tara
is
pasto
via
i
sku
ba
dažn
ai
kri
tiku
oja
,siū
lo
savo
nu
om
on
ę
bei
pata
rim
us
kit
a
5 pav. Slaugytojų ir pacientų bendravimo problemos
Vien ţodinio bendravimo nepakanka norint teisingai suprasti pateikiamą informaciją. Tai ypač
svarbu pacientams, kuriems numatytas atlikti diagnostinis tyrimas. Švedijoje, Lundo universitetinėje
ligoninėje atliktas tyrimas parodė, kad raštiškai informuoti pacientai daug lengviau ištvėrė magnetinio
rezonanso tyrimo eigą, ji buvo sklandesnė ir buvo maţiau skenavimo artefaktų nei kontrolinės grupės,
kuri buvo apie tyrimo eigą informuojama tik ţodţiu. Šio tyrimo tikslas ir buvo ištirti ar padidintas
rašytinės informacijos kiekis apie MR turi įtakos tyrimo kokybei ir rezultatams. Kontrolinis tyrimas
atliktas apklausus 242 pacientus, 118 pacientų kuriems prieš MR ištyrimą buvo pateikta informacija
apie MR raštu ir kontrolinė grupė iš 124 pacientų, kuriems tik ţodţiu prieš tyrimą buvo pasakoma kas
bus daroma. Studija atlikta dviejuose skirtinguose MR skaitytuvuose- Siemens Magnetom Vision
(1.5T) ir Siemens Magnetom Expert (1T) per keturis mėnesius. Imtį sudarė dvi nuoseklios pacientų
grupės: kontrolinė grupė – n=5118 (2002/2003 m.) ir tiriamoji grupė n=5124, nagrinėta per kitus 4
mėnesius (2003 m.). Kriterijai įtraukimui į studijavimą buvo: ambulatoriniai ligoniai, kuriems
numatytas ir suplanuotas galvos ir/ar stuburo MRI, pacientų amţius – ≥ 18 metų, jie galėjo kalbėti ir
suprasti švediškai, ir turėjo fizinį ir protinį gebėjimą atsakyti į keturias anketas be pagalbos. Tiriamoji
pacientų grupė gavo uţpildyti keturias anketas-pirmąją su tyrimo aprašymu dvi savaites iki tyrimo,
kitas tris – prieš tyrimą.
32
1 lentelė. Švedijos Lundo universitetinėje ligoninėje atlikto tyrimo charakteristika
Kontrolinė grupė Tiriamoji
(informuota) grupė Patikimumas (p)
Imtis n=118 n=124 P<0,05
Moterų amţiaus
vidurkis n=48 n=60 0,076
Vyrų amţiaus vidurkis 50,7 m 49,4 m 0,493
Kontrastavimas 39 proc. 26 proc. 0,031
Į/v sedacija 4 proc. 2 proc. 0,429
Tiriama vieta
Galva/stuburas 39/61 25/75 0,020
Skenavimo laiko
vidurkis 46 min. 42 min. 0,554
Skenavimo artefaktai 15,4 proc. 4,0 proc. 0,003
Atlikę rezultatų analizę (1 lentelė) tyrėjai gavo statistiškai patikimus duomenis (p=0,003), kad
raštiškai informuoti pacientai buvo labiau pasiruošę tyrimui. MR skenuojant informuotą grupę buvo
4,0 proc. artefaktų, skenuojant kontrolinę grupę – 15,4 proc. artefaktų [52].
2.7 Klaustrofobija ir diskomfortas
Klaustrofobija yra nerimo sutrikimas, pasireiškiantis uţdaros erdvės baime. Patekęs į uţdaras
patalpas, pacientas tuojau pat pradeda nerimauti, nors supranta, kad baimė nepagrista, tačiau tai
nepadeda jos atsikratyti. Susiformavęs uţdarų patalpų vengimas labai sutrikdo pacientų funkcijas.
Nerimas, patekus į uţdarą patalpą, gali pasireikšti panika, prakaitavimu, širdies plakimu, dusuliu.
Klaustrofobija yra specifinė fobija, daţniausiai pasireiškianti apie 30-sius gyvenimo metus, daţniau
būna moterims nei vyrams. 5% pacientų patenkančių į magnetinio rezonanso kabinetą negali išgulėti
ramiai tyrimo metu dėl patiriamos uţdaros erdvės baimės Visi didesnio nei 1T stiprumo magnetinio
rezonanso aparatai yra uţdaro tipo. Skanerio vidus 70 cm skersmens, tunelio formos. Gulėti apie 1
valandą sunku net ir turintiems lengvą klaustrofobijos formą. Pacientai lengviau toleruoja tyrimą, kuris
atliekamas atviro tipo MR aparatu. Tačiau nukenčia vaizdo kokybė, kadangi atviro tipo MR aparatai
yra silpnesnio (0,2-0,5T) magnetinio stiprio. Pacientui, kai iš anksto supaţindinamas su aplinka,
tyrimo metu nuolat bendraujama per pasikalbėjimo įrangą, ţymiai papraščiau susitaikyti su ilga tyrimo
33
trukme [43, 45, 47, 53, 58].
Stresas. Fiziologinės streso reakcijos kyla dėl poreikio išlaikyti vidines organizmo terpės
pastovumą veikiant aplinkos veiksniams. Jos reiškiasi širdies ritmo, kraujospūdţio, kvėpavimo,
raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiais, judesių koordinacijos sutrikimais. Psichinė,
nevinė reakcija į stresorius daugiausiai priklauso nuo asmenybės. Psichinė reakcija reiškiasi emocine
įtampa, baime, elgesio pakitimais, susijusiais su nesivaldymu arba neveiklumu ( boikotais). Daţnai
emocinė reakcija būna susijusi su laukimu, pavojumi, kartais ją išprovokuoja informacijos gausa ar
trūkumas [17].
Gailestingojo samariečio iš Deitono miesto (JAV) sveikatos prieţiūros centro slaugytoja Joyce
Marrs pati patyrė visą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Jos tyrimosi tikslas – aprašyti
paciento būseną (savijautą) ir išgyvenimus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu [43].
Pati slaugytoja Joyce Marrs prisiminė ankstyvą vaikystę, kuomet su savo draugais paaugliais
tyrinėjo maţą purviną urvą. Dalis urvo buvo tiek siauras, kad vos galima buvo pralįsti. Slaugytoja MR
gentrio angą lygino su vaikystėje tyrinėtu urvu. Slaugytoja teigia, kad tik studijos metu suprato, koks
svarbus yra bendravimas su pacientu bet kokio tyrimo metu. Ji vienareikšmiai mano, kad detalus
tyrimo eigos pateikimas prieš tyrimą palengvintų daugelio pacientų būseną tyrimo metu. Autorė
dţiaugiasi sakydama, kad panaudodama savo patirtį galės geriau mokyti koleges ir ruošti tyrimui
pacientus [43].
Kito tyrimo metu keturios Švedijos ligoninių slaugytojos atliko savo slaugomų pacientų
apklausą-interviu, kuriems buvo atliekamas MR ir prieš tai labai nerimavo. Pokalbiai truko nuo 30 iki
90 min, apklausta 19 pacientų, iš jų 12 moterų ir 7 vyrai. Nors tyrimas neinvazinis ir neskausmingas ,
kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad 25-37 proc. pacientų jautė nerimą ir 1,5-6,5 proc. nebaigė
tyrimo. Nemalonius pojūčius pacientai siejo su:
– Siaura erdve tunelyje;
– Ilga tyrimo trukme;
– Dideliu triukšmu.
Pacientai patys pasirenka kelias skirtingas strategijas, kaip įveikti nepatogumus – vieni
uţsimerkia tyrimo metu, kiti atlieka meditacinius kvėpavimo pratimus, kiti pasitelkia vaizduotę.
Apibendrinant tyrimo rezultatus autorės teigia kad, ligonio informuotumas apie tyrimą ir tarpusavio
bendravimas tarp paciento ir personalo, poilsio pertraukėlės ţymiai sumaţina paciento nerimą [51].
Triukšmas. Aparatas nuskaitymo metu, persijungiant gradientams, skleidţia 65–95 dB
triukšmą. Vienam nuskaitymui suplanuoti pjūviai yra nuskaitomi paketais, jo trukmė nuo 2 iki 6 min.
Atviro tipo - silpnesniuose MR aparatuose vienas nuskaitymas dar ilgesnis iki 10 min. [4]. Todėl labai
svarbu uţtikrinti pacientų akustinę apsaugą: naudoti ausines ar apsauginius ausų kamštelius [4, 54, 58].
34
3. TYRIMO METODIKA IR TYRIMO METODAI
3.1 Tyrimo procesas ir eiga
6 pav. Darbo eigos algoritmas
Numatoma tyrimų metodika
Bioetikos leidimas Tiriamųjų kontinentas Bandomoji anketinė
apklausa
Ambulatoriniai
pacientai
(neinformuoti)
Apklausa Anketos tobulinimas
Išvados
Statistinis duomenų apdorojimas ir
analizė
Duomenų analizė
Stacionaro
BP slaugytojai
Stacionaro
pacientai
(informuoti)
Metodinės
rekomendacijos
35
3.2 Tyrimo etikos principų uţtikrinimas
Prieš atliekant tyrimą buvo kreiptasi į Kauno medicinos universiteto bioetikos centrą dėl
pritarimo klinikiniam tyrimui atlikti. Gautas raštiškas bioetikos centro vadovės prof. Z.Liubarskienės
leidimas Nr. BC-KS(M) 151 klinikiniam tyrimui atlikti (priedas Nr. 3).
Vykdyti geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimai, tiriamųjų asmenų saugumo
uţtikrinimas, turėta pakankamai laiko ir kompetencijos kokybiškai atlikti klinikinį tyrimą. Asmenys
buvo apklausiami tik pagal asmeninio apsisprendimo principą, jiems laisva valia sutikus, paaiškinus
tyrimo abipusę naudą.
Planuojant atlikti apklausą, pasirinktų stacionarinių skyrių slaugos administratorėms buvo
pateiktas prašymas leisti atlikti tyrimą jų vadovaujamų skyrių bendrosios praktikos slaugytojoms ir
pacientams, kuriems numatytas MR tyrimas . Prašyme buvo nurodytas magistrinio darbo pavadinimas,
tikslas, uţdaviniai ir tiriančiojo bei darbo vadovo kontaktiniai duomenys (priedas Nr. 4). Prašymas su
sutikimo parašais buvo pateiktas VšĮ KMUK generaliniam direktoriui, įsipareigojus pateikti gautus
tyrimo rezultatus. Tyrimas buvo atliekamas gavus raštišką leidimą (priedas Nr. 5).
3.3 Tyrimo charakteristika
3.3.1 Tyrimo populiacija ir imtis
Kauno medicinos universiteto klinikose šiuo metu yra vienas magnetinio rezonanso
tomografijos kabinetas. Kiekvieną darbo dieną jame atliekama nuo 12 iki 15 tyrimų. Tiriamųjų
populiaciją sudarė pacientai besilankantys KMUK neurologijos, reumatologijos, endokrinologijos
ambulatoriniame skyriuje, gulintys stacionaro skyriuose bei stacionaro bendrosios praktikos
slaugytojos.
Imtis – pacientai siunčiami magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo atlikimui ir stacionaro
bendrosios praktikos slaugytojos palydinčios pacientus į magnetinio rezonanso kabinetą. Autorė
apklausą vykdė pateikiant klausimyną kiekvienam atrankos kriterijus atitinkančiam pacientui ir
bendrosios praktikos slaugytojai individualiai. Tiriamieji buvo apklausiami prie magnetinio rezonanso
kabineto esančiajame laukiamajame prieš tyrimą.
Kiekvieną darbo dieną 80 proc. MR tyrimų atliekama ambulatoriniams pacientams ir 20 proc.
stacionaro ligoniams. Ambulatoriniai pacientai į tyrimą atvyksta daţniausiai tiesiai iš namų aplenkiant
gydantį gydytoją. Galima daryti prielaidą, kad ambulatorine tvarka atvykę pacientai turi maţiau ţinių
36
apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Todėl ambulatorinius pacientus pavadinome
neinformuotais, o stacionaro pacientus – informuotais, kad būtų galima palyginti.
Stacionaro pacientai į magnetinio rezonanso kabinetą palydimi bendrosios praktikos
slaugytojų, sunkesnės būklės pacientus lydi ne tik bendrosios praktikos slaugytojai, bet ir rezidentai,
skyriaus pagalbiniai darbuotojai, daţnai – pacientų artimieji.
Pradedant tyrimą planuota apklausti 150 respondentų, iš kurių 100 pacientų (po 50
ambulatorinių ir 50 stacionaro) ir 50 bendrosios praktikos slaugytojų.
Pacientams buvo išdalinta 100 klausimynų. Uţpildyta ir grąţinta 91 klausimynas, atsako daţnis
- 91 proc., iš jų 7 klausimynai buvo nebaigti pildyti, todėl statistinei analizei buvo naudojami 84
pacientų klausimynai.
Bendrosios praktikos slaugytojams buvo pateikta 50 klausimynų. Grąţino ir į anketos klausimus
išsamiai atsakė 49 respondentai, atsako daţnis 99 proc.
3.3.2 Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai
3.3.2.1. Vyresni nei 18 metų asmenys.
3.3.2.2. Mokantys skaityti, rašyti ir suprantantys lietuviškai pacientai.
3.3.2.3. Ţinantys apie numatomą jiems atlikti MR tyrimą ir sutinkantys jame dalyvauti.
3.3.2.4. Ne medicinos darbuotojai.
3.3.3 Tiriamųjų pacientų atmetimo kriterijai
3.3.3.1. Nustatytas ir dokumentuotas protinės būklės sutrikimas arba psichinė negalia.
3.3.3.2. Terminalinė būklė.
3.3.3.3. Nėščios moterys.
3.3.3.4. Pacientai su implantuotais širdies stimuliatoriais.
3.3.3.5. Medicinos darbuotojai.
3.3.4 Tiriamasis kontingentas
3.3.4.1. Stacionaro pacientai (informuoti);
Tarp apklausoje dalyvavusių pacientų, 31- buvo gulintys stacionaro skyriuose ir 17 pacientų
gulėję skyriuose, bet į tyrimą atvyko iš namų (gulėdami stacionare nesulaukė eilės tyrimui ir pagerėjus
būklei buvo išleisti į namus). Analizuojant duomenis apie pacientų ţinias, bus pateikiama kaip viena
stacionarinių pacientų grupė (n=48) (7 pav.).
3.3.4.2. Ambulatoriniai pacientai (neinformuoti);
Tarp apklausoje dalyvavusių pacientų, 36 buvo atvykę ambulatorine tvarka iš neurochirurgijos,
neurologijos, reumatologijos, endokrinologijos ambulatorinių konsultacijos kabinetų (7 pav.)
37
36
31
17
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Ambulatoriniai Stacionaras Gulėjo stacionare,
bet atvyko amb.
Pacientų pasiskirstymas
7 pav. Pacientų tiriamasis kontingentas
3.3.4.3. Bendrosios praktikos slaugytojos dirbančios stacionare.
Tyrime dalyvavo 49 bendrosios praktikos slaugytojos iš šešių stacionaro skyrių. Iš jų 6 slaugos
administratorės ir 43 slaugytojos. Slaugytojų imtį sudarė tik moterys.
3.3.5 Pacientų tyrimo instrumentas
Pacientų ţinioms tirti buvo naudojamas anketa ( priedas Nr. 6) sudarytas iš 30 klausimų pagal
analizuotą literatūroje kitų šalių mokslininkų patirtį. Apklausti pacientai laukiantys magnetinio
rezonanso tomografijos tyrimo. 2009 m. lapkričio mėnesį buvo atliktas bandomasis tyrimas. Apklausta
10 respondentų. Kontrolinio tyrimo metu paaiškėjo, kad reikia pakoreguoti kai kurių klausimų
formuluotes. Tas ir buvo padaryta prieš atliekant pagrindinį tyrimą. Klausimyno struktūra liko
nepakeista. Jį sudarė trys dalys:
1. Bendroji dalis, iš 12 uţdaro ir atviro tipo klausimų apie respondentų poţiūrį į informacijos
poreikį, kas ją teikia ir turi teikti, bei jos pateikimo formas. Dešimties balų skalėje paprašyta įvertinti
patiems savo ţinias apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą.
2. Pagrindinė dalis, kurioje pateikti 10 testo uţdaro tipo klausimų apie magnetinio pasiruošimą
magnetinio rezonanso tyrimui, jo kenksmingumą ir saugumą. Kiekvienas teisingas atsakymas vertintas
1 balu, neatsakytas ar neteisingas – 0 balų. Balai susumuojami ir ţinios vertintos pagal dešimties balų
skalę ( 2 lentelė).
3. Trečioji dalis - informacija apie pagrindines socialines ir demografines respondentų
charakteristikas: 6 klausimai, kuriais pacientų buvo prašoma nurodyti lytį, amţių, šeiminę padėtį,
išsilavinimą, darbo profilį, gyvenamą vietovę.
38
3.3.6 Bendrosios praktikos slaugytojų tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti naudotas iš 48 klausimų sudarytas klausimynas (priedas Nr. 7), pagal analizuotą
literatūrą. Apklaustos slaugytojos iš skyrių, kurių pacientai daţniausiai tiriami magnetinio rezonanso
tomografijos kabinete. 2009 m. lapkričio mėnesį buvo atliktas bandomasis tyrimas. Buvo apklausta 10
respondentų. Kontrolinis tyrimas parodė, kad reikia išplėsti anketą išskaidant kai kuriuos klausimus,
įterpti daugiau klausimų apie saugumą ir pakoreguoti klausimų formuluotes, kas buvo padaryta prieš
atliekant pagrindinį tyrimą.
Klausimyną sudarė trys dalys:
1. Bendroji dalis, iš 17 uţdaro ir atviro tipo klausimų apie respondentų poţiūrį į informacijos
poreikį apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, jos pateikimo formas slaugytojams ir
pacientams. Dešimties balų skalėje paprašyta paties respondento įsivertinti savo ţinias apie
magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą.
2. Pagrindinė dalis, kurioje pateikti 20 situacinių klausimų leido įvertinti BPS ţinias apie
magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. 10 klausimų apie paciento paruošimą tyrimui ir 10
klausimų apie paciento ir personalo saugumą. Uţ kiekvieną teisingą atsakymą skyrėme 0,5 balo. Ţinių
vertinimą atlikome pagal dešimties balų ţinių vertinimo skalę (2 lentelė).
3. Informacija apie pagrindines socialines ir demografines respondentų charakteristikas.
Slaugytojų buvo prašoma nurodyti lytį, amţių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, darbo profilį ir darbo
staţą.
2 lentelė. Ţinių įvertinimo skalės reikšmės
Balai Reikšmė proc.
10 (dešimt) Puikiai 95-100%
9 (devyni) Labai gerai 85-94%
8 (aštuoni) Gerai 75-84%
7 (septyni) Pakankamai 65-74%
6 (šeši) Patenkinamai 55-64%
5 (penki) Silpnai 50-54%
4 (keturi) Nepakankamai 40-49%
3 (trys) Nepatenkinamai 30-39%
2 (du) Blogai 20-29 %
1 (vienas) Nevertintina 20 %
39
3.3.7 Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo MS Excel ir analizės
SPSS/w13.0 (Statistical Package for Social Sciences) programų paketus. Nagrinėjami poţymiai
tiriamųjų grupėse aprašyti pagal bendrosios statistikos kriterijus. Analizuojant poţymius buvo
tikrinamos hipotezės apie vidurkių ir daţnių skirtumus bei poţymių tarpusavio priklausomybę.
Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Rezultatai vertinti
statistiškai patikimi esant p<0,05.
Kokybinių poţymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas tikslus χ2 kriterijus (maţoms
imtims) ir asimptotinis χ2 kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydţių tikimybių palyginimui pasirinktas
tikslus Fišerio ir normalinės aproksimacijos kriterijus.
Tolydţiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo testu
Kiekybiniai duomenys, neturėję normaliojo skirstinio, lyginti neparametrinių dydţių
lyginamaisiais testais. Skirtumams tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Mano-Withney
(U) testas, tarp kelių skirtingų grupių – Kruskalio-Walio (H) testas. Tarp susijusių grupių atitinkamai –
Wilkoksono kriterijus .
Normalinių kiekybinių dydţių lyginimas atliktas naudojant ANOVA arba Stjudento t kriterijų.
Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Daugumoje jų įvertinti
poţymių pasikartojimo daţniai (proc.). Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių
reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p>0,05 – statistiškai
nereikšminga (SN), p<0,05 – reikšminga.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 Pacientų socialiniai demografiniai duomenys
Apklausoje dalyvavo 84 pacientai, 30 (35,70 proc.) vyrų ir 54 (64,30 proc.) moterys (8 pav.).
8 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
8 (22,2 proc.) vyrai atvyko ambulatorine tvarka, 14 (16,7 proc.) - buvo iš stacionarinių skyrių ir
8 (9,5 proc.) gulėję stacionare, bet nesulaukę tyrimo išleisti į namus ir MR tyrimo dieną atvyko iš
namų. MR tyrimui ambulatorine tvarka atvyko 28 (33,3 proc.) moterys, 17 (20,2 proc.) moterų buvo
tirtos iš stacionaro ir 8 (10,7 proc.) moterys buvo išleistos iš stacionaro į namus ir MR tyrimui atvyko
iš namų (lentelė 3).
3 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Imtis/
pasiskirstymas
Ambulatoriniai
pacientai
Stacionariniai
pacientai
Gulėję stacionare, bet
atvykę ambulatorine
tvarka
n proc. n proc. n proc.
Moterys 28 33,3 17 20,2 9 10,7
Vyrai 8 9,5 14 16,7 8 9,5
χ2=5,012; lls=2; p=0,082;
41
Tyrime dalyvavusių respondentų amţiaus vidurkis 43,7 metai, jauniausias 18 metų, vyriausias-
72 metų amţiaus. Moterų amţius buvo nuo 18 iki 74 metų, jų amţiaus vidurkis 45 metai. Tarp vyrų
jauniausiajam buvo 19 metų, o vyriausiajam – 74 metai, bendras amţiaus vidurkis – 41,4 metai.
Tiriamieji pagal amţių ir pagal lytį statistiškai nesiskyrė. Grupės yra homogeniškos ir
palygintinos, todėl galima nagrinėti kartu (4 lentelė).
4 lentelė. Dviejų pacientų grupių pasiskirstymas pagal amţių
n Amţius Jauniausias Vyriausias
Ambulatoriniai pacientai 36 43,89 20 72
Stacionariniai pacientai 48 43,58 18 74
Iš viso 84 43,71 18 74
p=0,052
Iš visų apklausoje dalyvavusių pacientų mieste gyveno 57, miestelyje-14 ir 13 pacientų MR
tyrimui atvyko iš kaimo. Tarp jų 34 buvo vieniši ir 50 pacientų gyveno su šeima.
5 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį
Imtis
Vedęs,
ištekėjusi
Nevedęs,
netekėjusi
Našlys,
našlė
Išsiskyręs,
išsiskyrusi
n proc. n proc. n proc. n proc.
Ambulatoriniai
pacientai 21 58,3 5 13,9 5 3,9 5 13,9
Stacionariniai
pacientai 29 60,4 12 25,0 3 6,3 4 8,3
χ2=3,123; lls=3; p=0,373;
Tyrime dalyvavo 40 (47,4 proc.) pacientų su aukštuoju išsilavinimu. Likusieji 44 (52,6 proc.)
turėjo vidurinį ir spec. vidurinį išsimokslinimą.
42
6 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Išsilavinimas
Ambulatoriniai pacientai Stacionariniai pacientai
n proc. n proc.
Vidurinis 8 22,2 9 18,8
Spec. vidurinis 14 38,9 13 27,1
Aukštasis universitetinis 14 38,9 26 54,2
χ2=2,023; lls=2; p=0,364;
Palyginus pacientus pagal išsilavinimą, nenustatyta statistiškai patikimo skirtumo (p>0,05)
(6 lentelė).
4.2 Pacientų ţinios apie magnetinio rezonanso tyrimą
4.2.1 Pacientų subjektyvus savo ţinių apie magnetinio rezonanso tyrimą vertinimas
Tyrimo metu siekta nustatyti pacientų ţinias apie MR tyrimą. Pradţioje buvo paprašyta
pacientų patiems įvertinti savo ţinias 10 balų skalėje. Nustatyta, kad daugiausia pacientų iš stacionaro
24 (50 proc.) ir 13 (36,1 proc.) pacientų iš ambulatorijos savo ţinias vertino kaip nepakankamas (1-4
balų). Ţinias patenkinamai (5-6 balai) ir gerai (7-8 balai) vertino panašiai tiek ambulatoriniai, tiek
stacionariniai pacientai (7 lentelė). Tik nedaugelis pacientų 5 (13,9 proc.) iš ambulatorijos ir 5 (10,4
proc.) iš stacionaro vertino savo ţinias apie MR tyrimą vertino labai gerai. Palyginus subjektyvų ţinių
vertinimą tarp ambulatorinių ir stacionarinių pacientų statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių
nerasta, p=0,65. Tiek skyriaus, tiek ambulatoriniai pacientai savo ţinias vertino panašiai.
43
7 lentelė. Pacientų sujektyvus savo ţinių apie MR tyrimą vertinimas
Vertinimas n; proc. Pacientų grupės
Iš viso Ambulatoriniai Stacionariniai
Ţinios
nepakankamos
(1-4 balai)
n 13 24 37
proc. 36,1 50,0 44
Ţinios
patenkinamos
(5-6 balai)
n 9 10 19
proc. 25,0 20,8 22,6
Ţinios geros
(7-8 balai)
n 9 9 18
proc. 25,0 18,8 21,4
Ţinios l. geros
(9-10 balai)
n 5 5 10
proc. 13,9 10,4 11,9
χ2=1,642; lls=3; p=0,65;
4.2.2 Pacientų informacijos apie magnetinio rezonanso tyrimą gavimo šaltiniai
Apklausos metu nustatyta, kad MR tyrimas pirmą kartą tyrimas atliekamas 49 pacientams, 25
pacientams - antrą kartą, 3 pacientams- trečią kartą, 2 pacientams- ketvirtą kartą ir 5 pacientams
daugiau kaip ketvirtą kartą. Manoma, kad pacientams, kuriems tyrimas atliekamas pirmą kartą, turėtų
ţinoti maţiau, nei tie, kuriems tyrimas atliekamas ne pirmą kartą. Tyrimo metu nenustatyta statistiškai
patikimo skirtumo, (p=0,582) tarp pacientų ţinių ir atliekamo MR tyrimo daţnumo (8 lentelė).
8 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal tyrimo daţnumą.
χ2=5,012; lls=2; p=0,082;
Tyrimo daţnumas
Ambulatoriniai
pacientai
Stacionaro pacientai
Viso
n proc. n proc. n proc.
Pirmą kartą
atliekamas MR
tyrimas
23 63,9 26 54,2 49 58,3
Ne pirmą kartą
atliekamas MR
tyrimas
13 36,1 22 45,8 35 41,7
44
Į klausimą, kas suteikė daugiausiai informacijos apie šį tyrimą, tiek ambulatoriniai tiek
stacionaro pacientai atsakė, kad gydytojai- 59,5 proc. (n=50), o bendrosios praktikos slaugytojos pagal
informacijos suteikimą yra ketvirtoje vietoje 3,6 proc. (n=3) (9 pav.).
Informaciją apie magnetinio rezonanso tyrimą suteikė
25,0%
0,0%
2,4%
2,4%
8,3%
0,0%
1,2%
34,5%
3,6%
0,0%
4,8%
7,1%
1,2%
3,6%
6,0%
0,0%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Gydytojas
Slaugytoja
Šeimos nariai
Kiti pacientai
Internetas
TV
Spauda
Kita
Ats
ak
ym
ų v
ari
an
tai
Procentai
Stacionariniai
Ambulatoriniai
p=0,093
9 pav. Ambulatorinių ir stacionarinių pacientų informacijos apie
magnetinio rezonanso tyrimą gavimo šaltiniai
Kaip matyti iš diagramos antroje vietoje pagal informacijos pateikimą pacientams yra
internetas 15,50 proc. (n=13), trečioje vietoje pagal informacijos pateikimą - spauda ir kiti pacientai po
– 7,2 proc. Maţiausiai informacijos apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą pacientai gauna iš
šeimos narių - 2,4 proc. (n=4) ir televizijos 1,2 proc. (n=2).
9 lentelė. Pacientų atsakymų pasiskirstymas į klausimą, kodėl personalas nesuteikia ţinių
Pacientų atsakymai
Ambulatoriniai
pacientai
Stacionaro
pacientai Iš viso:
n proc. n proc. n proc.
Personalui trūksta ţinių 0 0,0 0 0,0 0 0,0
Personalui trūksta laiko 7 77,8 11 64,7 18 69,2
Tai neįeina į pareigas 0 0,0 4 23,50 4 15,4
Kita 2 22,2 2 11,8 4 15,4
χ2=2,681; lls=2; p=0,262;
45
Tyrime buvo svarbu išsiaiškinti ar pakankamai informacijos apie MR tyrimą suteikia
medicinos darbuotojai. Nustatyta, kad pakankamai informacijos sureikia 53,6 proc. (n=45)
respondentų, maţai – 22,6 proc. (n=19) ir 8,3 proc. (n=7) atsakė, kad medicinos darbuotojai visai
nesuteikė informacijos. Respondentų, kurie atsakė kad, personalas ţinių suteikė labai maţai ar visiškai
nesuteikė informacijos - buvo siekta išsiaiškinti jų nuomone, kodėl. Daţniausiai atsakė, kad personalui
trūksta laiko 69,2 proc. (n=18), tačiau , kad personalui trūksta ţinių – neatsakė nei vienas pacientas,
kuriam personalas ţinių nesuteikė (9 lentelė).
4.2.3 Pacientų ţinių apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą vertinimas tyrėjo
Magnetinio rezonanso tomografija yra maţiausiai kenksmingas tyrimas (po ultragarsinių) iš
šiuo metu KMUK Radiologijos klinikoje atliekamų diagnostinių tyrimų. Jo metu nėra jonizuojančios
spinduliuotės, skirtingai nuo kompiuterinės tomografijos, nors iš pirmo ţvilgsnio aparatai labai
panašūs [4]. Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti ar pacientai tai ţino, kad MR tyrimas maţiausiai
kenksmingas. Trumpalaikis elektromagnetinių virpesių poveikis maţiausiai kenksmingas pacientui.
Teisingai atsakė 34 (40,5 proc.) respondentai, iš kurių 22,6 proc. – ambulatorinių ir 17,9 proc.
stacionarinių pacientų (10 pav.).
7,1%
13,1%
1,2%2,4%
22,6%
17,9%
11,9%
23,8%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
Pro
cen
tai
Taip,
kenksmingas,
nes rentgeno
spinduliai
Taip, nes
sukelia vėţį
Taip, bet
maţiausiai
kenkia
Ne
nekenksmingas
Atsakymų variantai
Ar magnetinio rezonanso tyrimas kenksmingas
Ambulatoriniai
Stacionariniai
χ2=3,975; lls=3; p=0,264;
10 pav. Pacientų atsakymai apie magnetinio rezonanso tyrimo kenksmingumą
Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti ar pacientai ţino apie pasiruošimą tyrimui. Pacientų prašėme,
46
paţymėti vieną teisingą atsakymą iš trijų: „atvykti nevalgius“, „atvykti išsivalius ţarnyną“, „specialaus
pasiruošimo nereikia“. Teisingą atsakymą, kad „specialus pasiruošimas nereikalingas“ atsakė 34 (40,5
proc.) ambulatoriniai pacientai ir 37 (44,0 proc.) – stacionaro pacientai. Kiti manė, kad tyrimui reikia
išsivalyti ţarnyną ar atvykti nevalgius. Dauguma pacientų ţino, kad specialaus pasiruošimo prieš
tyrimą nereikia, gautas statistikai reikšmingas skirtumas (p =0,021) (11 pav.).
Prieš magnetinio rezonanso tyrimą reikia pasiruošti
0,0%
2,4%
40,5%
10,7%
2,4%
44,0%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
Atvykti nevalgius
Atvykti išsivalius ţarnyną
Specialaus pasiruošimo
nereikia
Ats
ak
ym
ų v
ari
an
tai
Procentai
Stacionariniai
Ambulatoriniai
χ2=7,567; lls=2; p=0,021;
11 pav. Pacientų atsakymų ar reikia pasiruošti prieš magnetinos rezonanso tyrimą
pasiskirstymas
Magnetinio rezonanso tyrimo metu persijungiant gradientams, aparatas skleidţia 65–95 dB
triukšmą [4]. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti ar pacientai atvykstantys magnetinio rezonanso tyrimui tą
ţino. Apklausos analizė parodė, kad 47 (55,9 proc.) pacientai atsakė teisingai- jog aparatas tyrimo
metu skleis nemalonius garsus. Tuo tarpu kiti manė, kad garsus girdės, jei bus tiriama galva ar
negirdės nieko neįprasta (12 pav.).
47
23,8%
32,1%
11,9%
8,3% 7,1%
16,7%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
Pro
cen
tai
Girdėsite
nemalonius garsus
girdėsite garsus,
jei tiriama galva
negirdėsite nieko
nįprasto
Atsakymų variantai
Magnetinio rezonanso tyrimo metu
Ambulatoriniai
Stacionariniai
χ2=3,121; lls=2; p=0,21;
12 pav. Pacientų atsakymų apie galimus girdėti garsus magnetinio rezonanso tyrimo metu
Magnetinio rezonanso tyrimo metu pacientas neturi jausti jokių nemalonių pojūčių, išskyrus
galimą diskomfortą dėl uţdaros erdvės. Nei skausmo, nei galvos svaigimo, karščio ar šalčio, pacientas
neturi jausti [43].
Norėdami išsiaiškinti ar pacientai mano, jog magnetinio rezonanso tyrimas yra skausmingas,
bei sukelia galvos svaigimą, respondentų prašėme atsakyti į šį klausimą. Teisingą atsakymą, kad
„nejausite nieko nemalonaus“ pasirinko 36 (34,5 proc.) ambulatoriniai ir 48 (46,4 proc.) stacionariniai
pacientai. Kad tyrimo metu jaus nedidelį skausmą, manė 3 (3,6 proc.) pacientai (13 pav.).
48
1,2% 2,4%
6,0% 6,0%
1,2% 2,4%
34,5%
46,4%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Pro
cen
tai
Jausite
nedidelį
skausmą
Jausite
galvos
svaigimą
Jausite šaltį Nejausite
nieko
nemalonaus
atsakymų variantai
Magnetinio rezonanso tyrimo metu, jausite
Ambulatoriniai
Stacionariniai
χ2=0,432; lls=3; p=0,956;
13 pav. Pacientų atsakymų apie galimus pojūčius magnetinio rezonanso tyrimo metu
Pacientui neramiai gulint MR tyrimo metu, tenka kartoti skenavimą. Apie 4 proc. vaizdo
artefaktų (vaizdo kokybės trūkumas) yra dėl pacientų judesių: rankų ir kojų padėties pakeitimo, seilių
rijimo, kalbėjimo, todėl magnetinio rezonanso tyrimo metu ypatingai svarbu labai ramiai gulėti ir
nejudėti [52]. Tačiau po atliktos rezultatų analizės, paaiškėjo, kad 12 (14,3 proc.) pacientų mano, jog
negalima judinti tik tos kūno vietos kuri yra tiriama, 3 (3,6 proc.) pacientai mano, kad galima judinti
rankas ir kojas, jei tiriama galva. Tačiau dauguma pacientų (n-69; 82,1 proc.) ţinojo teisingą atsakymą,
kad privalu labai ramiai gulėti ir nejudėti (14 pav.).
35,7%
46,4%
0,0%
3,6%
7,1%
7,1%
0% 10% 20% 30% 40% 50%
Procentai
Privalu ramiai gulėti
Galima judinti tik
rankas ir kojas jei
tiriama galva
Negalima judinti tik
tiriamos kūno vietos
Ats
akym
ų v
ari
an
tai
Magnetinio rezonanso tyrimo metu
Stacionariniai
Ambulatoriniai
Χ2=2,511; lls=2; p=0,285;
14 pav. Pacientų atsakymai apie padėtį atliekant magnetinio rezonanso tyrimą
49
Ilga tyrimo trukmė lemia pacientų sprendimą, jog aparatas gali ištirti nuo galvos iki kojų [3].
Siekiant išsiaiškinti, ar pacientai supranta, jog magnetinio rezonanso vieno tyrimo metu galima ištirti
tik vieną anatominę sritį (galvos smegenis, akiduobes, kaklo minkštuosius audinius, plaštaką, čiurną,
1/3 stuburo ir pan.) paaiškėjo, kad 15 (17,9 proc.) ambulatorinių ir 19 (22,6 proc.) stacionaro pacientų
tikisi išsitirti visą kūną. Teisingą atsakymo variantą pasirinko 41 (48,8 proc.) pacientas (15 pav.).
Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima
17,90%
2,40%
22,60%
22,60%
8,30%
26,20%
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Visą kūną
"Paţiūrėti ir šalia
tiriamosios vietos
esančius organus
Tik vieną anatominę
sritį
Ats
ak
ym
ų v
ari
an
tai
Procentai
Stacionariniai
Ambulatoriniai
χ2=1,790; lls=2; p=0,409;
15 pav. Pacientų atsakymai apie magnetinio rezonanso tyrimo ištyrimo galimybę
MR tyrimas trunka nuo pusės iki pusantros valandos. Tyrime siekėme išsiaiškinti ar
respondentai ţino apie tyrimo trukmę. Nustatėme, kad 17,9 proc. (n=15) pacientų manė, kad
magnetinio rezonanso tyrime sugaiš tik iki 10 minučių. Tuo tarpu teisingą atsakymą pasirinko 9,5
proc. (n=8) ambulatorinių pacientų ir 21,4 proc. (n=18) stacionarinių pacientų (16 pav.).
50
7,1%
10,7%
26,2% 25,0%
9,5%
21,4%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
Pro
cen
tai
Iki 10 minučių Iki 30 minučių Nuo 30 min iki 1,5
val.
Atsakymų variantai
Magnetinio rezonanso tyrimas užtrunka
Ambulatoriniai
Stacionariniai
χ2=2,813; lls=2; p=0,245;
16 pav. Pacientų atsakymai apie magnetinio rezonanso tyrimo trukmę
Daugelyje šalių MR kabinetų darbuotojai pacientus perrengia baltiniais, kurie yra be jokių
uţsegimų, gali būti tik su raišteliais. Papuošalus reikalaujama palikti namuose [56, 58, 62]. Teisingą
atsakymą, kad visus papuošalus ir aksesuarus geriausiai palikti namuose, - pasirinko 77,4 proc. (n=65)
pacientų (17 pav.). Kiti (n=4; 4,8 proc.) manė, kad einant į magnetinio rezonanso kabinetą reikia
nusiimti tik laikrodį, o kitus papuošalus ir aksesuarus gali pasilikti (17 pav.).
Magnetinio rezonanso tyrimo metu aksesuarus reikia
1,2%
3,6%
2,4%
35,7%
3,6%
9,5%
2,4%
41,7%
0% 10% 20% 30% 40% 50%
Nusiimti tik laikrodį
Nusiimti tik arti tiriamosios srities
esančius papuošalus
Nusiimti tik tuos aksesuarus , kurie
lengvai nusiima
Visus papuošalus geriausia palikti
namuose
ats
akym
ų v
ari
an
tai
Procentai
Stacionariniai
Ambulatoriniai
χ2=1,984; lls=3; p=0,576;
17 pav. Pacientų atsakymai apie aksesuarus magnetinio rezonanso tyrimo metu
51
Buvo labai svarbu išsiaiškinti, ar pacientai ţino svarbiausią magnetinio rezonanso tomografijos
tyrimo kontraindikaciją. Pati svarbiausia kontraindikacija atlikti šį tyrimą yra širdies stimuliatorius
[64]. Kardiochirurgai nerekomenduoja pacientui su implantuotu širdies stimuliatoriumi, ne tik tirtis
MR, bet ir artintis prie MR kabineto. Įėjęs į magnetinio poveikio lauką, ţmogus su širdies
stimuliatoriumi gali mirti, ţinojo 13 (15,5 proc.) ambulatorinių pacientų ir 16 (19,0 proc.) stacionarinių
pacientų (18 pav.).
Magnetinio rezonanso tyrimo metu žmogus su širdies
stimuliatoriumi gali jausti
4,8%
15,5%
11,9%9,5%
7,1%9,5%
19,0%
2,4%
8,3%
11,9%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
Šilumą
širdies plote
"Skruzdėlių
bėgiojimą"
krūtinės
srityje
Rankų
tirpimą
Galvos
skausmą dėl
pakilusio
kraujo
spaudimo
Ţmogus gali
mirti
Atsakymų variantai
Pro
cen
tai
Ambulatoriniai
Stacionariniai
χ2=2,038; lls=4; p=0,729;
18 pav. Pacientų atsakymai apie galimus pojūčius magnetinio rezonanso tyrimo,
esant širdies stimuliatoriui
Artinantis prie MR skanerio, jau iš dviejų metrų atstumo pradeda traukti metalinius daiktus,
kuo arčiau, tuo stipresne jėga [39]. Pacientą įveţus į skenavimo vidų (MR izocentras), jo kūne esanti
feromagnetinė skeveldra bus „plėšiama“ [56].
Tyrimo duomenimis nustatėme, kad 22,6 proc. (n=19) ambulatorinių pacientų ir 27,4 proc.
(n=23) stacionaro pacientų ţino, kad labai pavojinga eiti į magnetinio rezonanso kabinetą su esančia
kūne feromagnetine skeveldra. Jie pasirinko teisingą atsakymą , kad ţmogus su feromagnetine
(„geleţine“) skeveldra kūne, magnetinio rezonanso tomografijos metu gali jausti deginimą ar net
plėšimą skeveldros vietoje (19 pav.).
52
Magnetinio rezonanso tyrimo metu žmogus su feromagnetine
skeveldra kūne gali jausti
9,5%8,3%
27,4%
19,0%
4,8%
2,4%
22,6%
6,0%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
Deginimą
skeveldros
vietoje
"Skruzdėlių
bėgiojimą"
skeveldros
srityje
Rankų tirpimą Galvos skausmą
dėl pakilusio
kraujo spaudimo
Atsakymų variantai
Pro
cen
tai
Ambulatoriniai
Stacionariniai
χ2=2,382; lls=3; p=0,497;
19 pav. Pacientų atsakymai apie galimus pojūčius magnetinio rezonanso tyrimo, esant
feromagnetinei skeveldrai kūne
4.2.4 Stacionaro ir ambulatorinių pacientų ţinių apie magnetinio rezonanso tyrimą
palyginimas
Tyrimo metu nustatėme, kad ambulatoriniai pacientai savo ţinias apie MR tyrimą vertina
patenkinamai, t. y- 5,14 balo (SN = 3,24). Pagal pateiktas situacijas apie MR tyrimą, įvertinome, kad
ambulatorinių pacientų ţinios apie MR tyrimą yra patenkinamos 6,17 balo (SN = 1,96).
Nustatėme, kad ambulatoriniai pacientai savo ţinias apie magnetinio rezonanso tomografijos
tyrimą įvertino patenkinamai kaip ir tyrėjai. Statistiškai patikimo skirtumo tarp ţinių balų vidurkių
negauta (p=0,066) (10 lentelė).
10 lentelė. Pacientų ţinių vertinimas
Pacientų grupė n Vertinimas Balų vidurkis SN p
Ambulatoriniai 36 Savo ţinių vertinimas 5,14 3,24
0,066 Tyrėjo vertinimas 6,17 1,96
Stacionariniai 48 Savo ţinių vertinimas 4,38 3,22
0,014 Tyrėjo vertinimas 5,67 2,05
53
Tuo tarpu pacientai iš stacionaro savo ţinias apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą
įsivertino neigiamai, t.y. 4,38 balo (SN 3,22). Pateikę situacijas nustatėme kad, pacientai iš stacionaro
apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ţinojo patenkinamai – 5,67 balo ( SN 2,06). Įvertinę
stacionarinių pacientų savo ţinių vertinimą ir tyrėjo vertinimą nustatėme, kad pacientai iš stacionaro
savo ţinias apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą vertino statistiškai patikimai ţemesniu balu
nei nustatė tyrėjas (p=0,014).
11 lentelė. Pacientų ţinių tyrėjo vertinimo duomenų pasiskirstymas
Pacientų ţinios
vertintos tyrėjo n; proc.
Pacientų grupės Iš viso
Ambulatoriniai Stacionariniai
Ţinios
nepakankamos
(1-4 balai)
n 6 15 21
proc. 16,7 31,30 25,0
Ţinios
patenkinamos
(5-6 balai)
n 14 15 29
proc. 38,9 31,3 34,5
Ţinios geros
(7-8 balai)
n 11 13 24
proc. 30,6 27,1 28,6
Ţinios l. geros
(9-10 balai)
n 5 5 10
proc. 13,9 10,4 11,9
χ2=2,393; lls=3; p=0,495;
Tyrimo metu nustatyta, kad tiek ambulatoriniai (38,9 proc.), tiek stacionaro (31,3 proc.)
pacientai ţinojo patenkinamai. Taip nustatyta, kad 30,6 proc. ambulatorinių ir 27,1 proc. stacionaro
pacientų ţinojo gerai (11 lentelė).
12 lentelė. Pacientų teigiamų ir neigiamų ţinių apie magnetinio rezonanso tyrimą palyginimas
Pacientų ţinios
vertintos tyrėjo n; proc.
Pacientų grupės Viso
Ambulatoriniai Stacionariniai
Ţinios
neigiamos
(1-4 balai)
n 6 15 21
proc. 16,7 31,3 25,0
Ţinios
teigiamos
(5-10 balai)
n 30 33 63
proc. 83,3 68,8 75,0
χ2=2,333; lls=1; p=0,127;
54
Tyrimo metu suskirstėmė pacientų ţinias į dvi grupes: neigiamos ir teigiamos. Pacientai, kurie
surinko iki 4 balų, jų ţinios buvo vertintos neigiamai. Pacientai, kurie surinko nuo 5-10 balų, jų ţinios
buvo vertintos teigiamai. Nustatyta, kad daugiausiai ambulatorinių pacientų 83,3 proc. ir 68,8 proc.
stacionaro paientų buvo įvertinti teigiamai (12 lentelė).
4.3 Bendrosios praktikos slaugytojų socialiniai demografiniai duomenys
Tyrime dalyvavo 49 bendrosios praktikos slaugytojos moterys iš šešių stacionaro skyrių. Iš jų 6
slaugos administratorės ir 43 bendrosios praktikos slaugytojos. Palyginus pagal amţių, nuo trisdešimt
šešerių iki keturiasdešimt penkerių metų amţiaus grupėje respondenčių buvo daugiausia - 21 (42,9
proc.) slaugytoja. Jauniausia, iki 25 metų amţiaus buvo tik viena slaugytoja (2 proc.), vyresnių nei 56
metų amţiaus tyrime dalyvavo 2 (4,1 proc.) (20 pav.).
Slaugytojų pasiskirstymas pagal amžių
26,5%
42,9%
24,5%
2,0%4,1%
Iki 25 metų amţiaus
26-35 metų
36-45 metų
46-55 metų
56 metų ir daugiau
20 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal amţių
Tarp apklausoje dalyvavusių slaugytojų - 18 proc. (n=9) turėjo aukštąjį universitetinį
išsilavinimą, 10,2 proc. (n=5) buvo baigę aukštąsias neuniversitetines studijas ir 71,4 proc. (n=35)
respondenčių buvo pabaigę medicinos kolegijas. Daugiau kaip dvidešimt šešerių metų darbo staţą
turėjo 28,6 proc. (n=14) apklaustų bendrosios praktikos slaugytojų.
55
13 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius veiksnius
Socialiniai ir demografiniai veiksniai n proc.
Išsi
lavin
imas
Aukštasis universitetinis 9 18,4
Aukštasis neuniversitetinis 5 10,2
Aukštesnysis 35 71,4
Sta
ţas
Iki 5 metų 1 2
6-10 metų 8 16,3
11-15 metų 8 16,3
16-20 metų 10 20,4
21-25 metų 8 16,3
>26 14 28,6
Dar
bo k
rūvis
Iki 0,5 etato 2 4,1
0,5-1etato 5 10,2
1 etato 25 51
>1 etato 17 34,7
Šei
min
ė pad
ėtis
Ištekėjusi 24 49
Netekėjusi 9 18,4
Išsiskyrusi 11 22,4
Našlė 3 6,1
Gyvena nesusituokus 2 4,1
Dauguma apklaustųjų dirbo vieno etato darbo krūviu – 51proc.(n=25), daugiau nei vieno etato
krūviu dirbo 34,7 proc. (n=17) slaugytojų, o 14,3 proc.(n=7) buvo dirbančios maţiau nei vieno etato
krūviu. Vertinant respondenčių šeiminę padėtį, dauguma gyveno susituokę 49 proc. (n=24),
išsiskyrusių buvo 22,4 proc. (n=11), dar netekėję- 18,4 proc. (n=9) ir jau tapusių našlėmis – 6,1 proc.
(n=3) respondenčių (13 lentelė).
56
4.4 Bendrosios praktikos slaugytojų ţinios apie magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimą
4.4.1 Bendrosios praktikos slaugytojų savo ţinių apie magnetinio rezonanso tyrimą
subjektyvus vertinimas
Tyrimo metu siekėme nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų ţinias apie MR tyrimą.
Apklausos pradţioje buvo paprašyta slaugytojų pačių įvertinti savo ţinias 10 balų skalėje. Nustatyta,
kad dauguma slaugytojų (42,9 proc.) savo ţinias vertino nepakankamai. Taip pat 36,7 proc. slaugytojų
vertino, kad jų ţinios yra patenkinamos (14 lentelė).
14 lentelė. Slaugytojų ţinių apie MR tyrimą vertinimas
Ţinių vertinimas
Subjektyvus savo ţinių apie MR
vertinimas
n proc.
Ţinios nepakankamos
(0-4 balai) 21 42,9
Ţinios patenkinamos (5-6
balai) 18 36,7
Ţinios geros
(7-8 balai) 7 14,3
Ţinios l. geros
(9-10 balų) 3 6,1
Savo ţinias labai gerai vertino 3 (6,1 proc.) slaugytojos, o 7-8 balais savo ţinias vertino 7 (14,3
proc.) slaugytojų.
4.4.2 Tyrėjų vertinimas bendrosios praktikos slaugytojų ţinių apie magnetinio
rezonanso tomografijos tyrimą
Bendrosios praktikos slaugytojų ţinių apie magnetinio rezonanso tomografiją, tyrimo rezultatai
parodė jog dauguma bendrosios praktikos slaugytojų ţino, kad magnetinio rezonanso tomografijos
tyrimas maţiausiai kenkia (po ultragarsinių tyrimų) iš radiologijos klinikoje atliekamų diagnostinių
tyrimų [4]. Teisingą atsakymą, kad trumpalaikis elektromagnetinių virpesių poveikis maţiausiai
kenksmingas, pasirinko 31 (63,3 proc.) respondenčių. Kad tyrimas visiškai nekenkia mano 13 (26,5
proc.) bendrosios praktikos slaugytojų, o kad tyrimo metu naudojami rentgeno spinduliai galvoja 3
(6,1 proc.) respondenčių (21 pav.).
57
Ar magnetinio rezonanso tyrimas kenksmingas
4,1%
6,1%
26,5%
63,3%Taip, kenksmingas, nes tiriama
rentgeno spinduliais
Taip, nes magnetinis laukas sukelia
vėţįTaip, bet maţiausia kenkia
Ne, nekenksmingas
21 pav. Slaugytojų nuomonė apie magnetinio rezonanso tyrimo kenksmingumą.
Atviro tipo MR aparatų ištyrimo galimybės labai ribotos, tačiau jie maţiau jautrūs metalo
sąlygotiems artefaktams, bet rizikos galimybė išlieka [4, 59]. Cilindriniuose uţdaro tipo aparatuose
sukuriamas stipresnis magnetinis laukas – nuo 1 T iki 10 T.
Ar skiriasi atviro ir uždaro tipo magnetinio rezonanso aparatai
20,4%
32,7%
34,7%
12,2% Skiriasi lauko stiprumu ir
galimybėmis
Skiriasi, atviro tipo naujesnės
kartos, galima tirti su implantais
Ne, nesiskiria
neţinau
22 pav. Slaugytojų nuomonė apie atviro ir uţdaro tipo magnetinio rezonanso aparatus
58
Labai svarbu, kad slaugytojos vedančios pacientus į magnetinio rezonanso kabinetą ţinotų kuo
skiriasi uţdaro ir atviro tipo magnetinio rezonanso aparatai. Pateiktoje diagramoje matyti, kad teisingą
atsakymą ţinojo 20,4 proc. (n=10) bendrosios praktikos slaugytojų, net 32,7 proc. (n=16) respondenčių
neteisingai galvoja, jog atviro tipo magnetinio rezonanso aparatais galima tirti pacientus su
įvairiausiais implantais. Ir 34,7 proc. (n=17) apklaustųjų mano, kad uţdaro ir atviro tipo magnetinio
rezonanso aparatai nesiskiria (22 pav.).
Apie pacientų paruošimą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimui, ţino didţioji dauguma
bendrosios praktikos slaugytojų, net 93,9 proc. (n=43) respondenčių atsakė, kad magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimui specialus paruošimas nereikalingas. Dar 6,1 proc. (n=3) slaugytojų atsakė, kad
pacientas tyrimo dieną nemaitinamas. Kitų, galimų variantų: pacientui valote ţarnyną ar vedant į
tyrimą pamaitinate – nepasirinko nei viena slaugytoja (23 pav.).
Paciento paruošimas magnetinio rezonanso tyrimui
6,10%
93,90%
tyrimo dieną nemaitinate
specialus paruošimas
nereikalingas
leidţiate tik gerti
valote ţarnyną
vedant pamaitinate
23 pav. Slaugytojų atsakymai apie pacientų paruošimą magnetinio rezonanso tyrimui
Lydėdamos pacientus į magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą 57,1 proc. (n=28) bendrosios
praktikos slaugytojų, juos perspėja, kad tyrimo metu pacientas girdės nemalonius aparato skleidţiamus
garsus, tačiau 24,5 proc. (n=12) slaugytojų pacientams sako, kad jie negirdės nieko neįprasto, o 14,3
proc. (n=7) respondenčių savo pacientus nuramina, jog girdės triukšmą tie, kuriems tiria galvą (24
pav.).
59
Pacientą perspėjate, kad magnetinio rezonanso
tyrimo metu
57,1%24,5%
14,3%
4,1%
Girdės nemalonius aparato
skleidžiamus garsus
Negirdės nieko neįprasto
Girdės triukšmą, jei tiriama bus
galva
nežinau
24 pav. Slaugytojų atsakymai apie magnetinio rezonanso tyrimo triukšmingumą
Tyrimo rezultatai parodė, jog didţioji dauguma bendrosios praktikos slaugytojų lydinčių
pacientus į magnetinio rezonanso tomografijos kabinetą, juos nuramina – tyrimo metu jie nejaus nieko
nemalonaus. Teisingą atsakymą ţinojo -77,6 proc. (n=38) apklaustųjų slaugytojų, dar 18,4 proc. (n=9)
slaugytojų pacientams pasako, kad tyrimo metu jie gali jausti galvos svaigimą (25 pav.).
2,0%
18,4%
77,60%
2,0%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Pro
cen
tai
Magnetinio rezonanso tyrimo metu gali jausti
Gali jausti nedidelį skausmą
Gali jausti galvos svaigimą
Nejaus nieko nemalonaus
neţinau
25 pav. Slaugytojų atsakymai apie pojūčius magnetinio rezonanso tyrimo metu
Bene sunkiausias momentas pacientams tiriamiems magnetinio rezonanso tyrimo metu -
ypatingai ramiai gulėti, nejudant [52]. Įdomu buvo suţinoti ar bendrosios praktikos slaugytojos
vesdamos pacientus į magnetinio rezonanso tyrimą, juos apie tai perspėja. Po atliktos rezultatų analizės
60
paaiškėjo - 2 (4,1 proc.) slaugytojos mano, jog negalima judinti tik tos kūno vietos kuri yra tiriama.
Dar 2 (4,1 proc.) slaugytojos mano, kad tyrimo metu pacientams reikės ilgam sulaikyti kvėpavimą. 43
(87,8 proc.) bendrosios praktikos slaugytojų ţinojo teisingą atsakymą, kad privalu labai ramiai gulėti,
nejudant (26 pav.).
87,8%
4,1% 4,1% 2% 2%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
Pro
cen
tai
Magnetinio rezonanso tyrimo metu reikia
Privalu ramiai gulėti, nes tai turi
įtakos tyrimo rezultatams
Galima judinti tik tas kūno dalis,
kurios netiriamos
reikės ilgam sulaikyti kvėpavimą
neţinau
Galima kalbėti
26 pav. Slaugytojų atsakymai apie pacientų elgseną magnetinio rezonanso tyrimo metu
Kad magnetinio rezonanso tomografijos vieno tyrimo metu galima ištirti tik vieną anatominę
sritį, ţinojo ne visos apklausoje dalyvavę bendrosios praktikos slaugytojos. 61,2 proc. (n=19)
slaugytojų ţino, kad vieno tyrimo metu galima ištirti tik vieną anatominę sritį (akiduobes, hipofizės
sritį, trečdalį viso stuburo, pirštakaulius ir pan.). Ar galima „paţiūrėti„ šalia tiriamosios vietos esančius
organus – šį atsakymo variantą nepasirinko nei viena bendrosios praktikos slaugytoja. Net 38,8 proc.
(n=30) respondenčių mano, jog vienu metu galima ištirti visą kūną (27 pav.).
61
Magnetinio rezonanso vieno tyrimo metu galima ištirti
39%
0%
61%
Visą kūną
"Paţiūrėti"šalia tiriamosios
vietos esančius organus
Tik vieną anatominę sritį
27 pav. Slaugytojų nuomonė apie magnetinio rezonanso ištyrimo galimybę
Kad magnetinio rezonanso tyrimas trunka ilgai, nuo pusės valandos iki pusantros, ţinojo 36,7
proc. (n=18) bendrosios praktikos slaugytojų, kad pusę valandos uţtruks manė – 51,0 proc. (n=25).
Šešios (12,2 proc.) bendrosios praktikos slaugytojos galvojo, kad tyrimas trunka tik iki dešimties
minučių (28 pav.).
Magnetinio rezonanso (vienos srities) tyrimas
dažniausiai užtrunka
37%
51%
12%
Iki 10 minučių
Iki 30 minučių
Nuo 30 min iki 1,5
val.
28 pav. Slaugytojų nuomonė apie magnetinio rezonanso tyrimo trukmę
62
Magnetinio rezonanso tyrimo metu kai kuriems pacientams leidţiamas kontrastas. Gadolinio
pagrindu sukurta skysta kontrastinė medţiaga švirkščiama į veną automatiniu injekavimo švirkštu
pačios skenavimo procedūros metu. Todėl labai svarbu yra gerai paruoštas veninis kateteris.
Kontrastavimas visada būtinas, kai reikalingas įtariamo navikinio proceso ar/ir jo išplitimo
patvirtinimas, uţdegiminių ar pūlinių ţidinių nustatymas. Tiems pacientams yra būtinas intraveninio
kateterio įvedimas skyriuje [44, 55]. Apklausos metu siekėme, išsiaiškinti ar bendrosios praktikos
slaugytojos ţino apie kateterio įvedimo reikalingumą. Teisingą atsakymą – kad kateterio įvedimas
būtinas tiriamiems pacientams dėl navikinio ir uţdegiminių procesų, pasirinko 32,7 proc. slaugytojų,
kad kateteris visada būtinas, atsakė – 30,6 proc. slaugytojų. 28,6 proc. bendrosios praktikos slaugytojų
mano, kad kateterio, pacientui einant į magnetinio rezonanso tyrimą, įvesti nebūtina. Dar po 4,1 proc.
slaugytojų atsakė kad, neţino arba būtinas tik jautriems pacientams, kuriems tyrimo metu reikės leisti
raminamuosius (29 pav.).
Prieš magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą
intraveninio kateterio įvedimas
30,6%
4,1%
32,7%
28,6%
4,1%
Visada būtinas
Būtinas tik jautriems
pacientamsBūtinas tik tiriamiems dėl
navikinių Kateterio įvesti nereikia
Nežinau
29 pav. Slaugytojų atsakymai apie intraveninio kateterio įvedimą prieš magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimą
Siekiant išsiaiškinti ar slaugytojos ţino, kad vedant pacientą į magnetinio rezonanso
tomografijos kabinetą, reikia nuimti visus metalo turinčius aksesuarus, papuošalus, laikrodį [56].
Dauguma bendrosios praktikos slaugytojų (95,9 proc.) ţinojo, kad visus akseasuarus reikia nuimti
prieš lydint į MR tyrimą. Tik 2 proc. slaugytojų manė, kad vedant pacientą į magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimą uţtenka nuimti tik laikrodį, dar kiti 2,0 proc. slaugytojų pacientui nuimtų tik arti
tiriamosios vietos esančius aksesuarus ir papuošalus (30 pav.).
63
95,9%
2,00% 2,00%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Pro
cen
tai
Vedant į magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą
aksesuarus reikia
Nuimti visus metalo turinčius
aksesuarus
Nuimti tik laikrodį
Nuimti arti tiriamosios vietos
esančius papuošalus
30 pav. Slaugytojų atsakymai apie papuošalų nuėmimą einant į magnetinio rezonanso
tomografijos kabinetą
Dauguma bendrosios praktikos slaugytojų ţinojo, jog veţant pacientą į magnetinio rezonanso
tomografijos kabinetą su skyriaus transportavimo veţimėliu ar lova, pacientą būtina perkelti ant
specialaus (skirto MR) nesimagnetinančio veţimėlio, kad įveţus į magnetinio poveikio lauką
veţimėlio MR laukas nepaveiktų. Teisingą atsakymą pasirinko 40 (81,6 proc.) respondenčių, tačiau 12
(12,2 proc.) slaugytojų mano jog į atviro tipo magnetinio rezonanso kabinetus galima veţti ir su
skyriaus transportavimo veţimėliu. (31 pav.)
.
Vežant pacientą su skyriaus vežimėliu į magnetinio
rezonanso kabinetą reikia
81,6%
6,1%
12,2%
Perkelti ant nesimagnetinančio
spec. vežimėlio
Galima vežti su skyriaus
Galima vežti su skyriaus tik į atviro
tipo MR
31 pav. Slaugytojų atsakymai apie pacientų transportavimą į magnetinio rezonanso
kabinetą
64
MR kabineto darbuotojams praradus budrumą, į magnetinio poveikio lauką gali būti įnešama
nuo ţirklių, adatų iki deguonies baliono. Lisabonoje atlikto eksperimento metu, paaiškėjo kad,
daţniausiai į magnetinio rezonanso kabinetą nesaugiai įnešami ir pritraukiami metaliniai daiktai yra
raktai, monetos, ţirklės, spaustuvai, stetoskopai, drabuţių metalinės kabutės [39]. Mes siekėme
nustatyti, ar bendrosios praktikos slaugytojos ţino, kad visus metalo turinčius daiktus iš savo ir
paciento kišenių einant į MR kabinetą būtina išsiimti, kad veikiant magnetiniam laukui, šie metaliniai
daiktai nesuţeistų paciento ir personalo. Tyrimo metu paaiškėjo, jog dauguma (59,2 proc.) slaugytojų
eidamos į MR kabinetą išsiimtų iš kišenių ţirkles, raktus, šratinukus ir paliktų saugiai uţ durų. Tačiau
buvo galvojančių (8,2 proc.) slaugytojų, kad metalinius daiktus saugu pasilikti uţsegamose kišenėse
(32 pav.).
59,2%
22,4%
8,2% 8,2%
1,8%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Pro
cen
tai
Einant į magnetinio rezonanso kabinetą, žirkles, raktus,
šratinukus, reikia
Išsiimti, kad nesuţeistų
Išsiimti, kad neįkaistų ir
nenudegintų
Galima pasilikti uţsegamose
kišenėse
Galima pasilikti einant į atviro tipo
MR
Galima duoti palaikyti vedamam
pacientui
32 pav. Slaugytojų atsakymai apie intraveninio kateterio įvedimą prieš magnetinio rezonanso
Pati svarbiausia kontraindikacija magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo atlikimui yra
širdies stimuliatorius. Vos įvestas į magnetinio rezonanso tomografijos kabinetą ţmogus su
implantuotu širdies stimuliatoriumi gali mirti dėl širdies aritmijos [62]. Apklausos metu stengėmės
suţinoti ar bendrosios praktikos slaugytojos, vedančios pacientus į magnetinio rezonanso kabinetą, tai
ţino. Atlikus analizę nustatyta, jog didesnė dalis apklaustųjų (65,3 proc.) slaugytojų ţino absoliučią
kontraindikaciją MR tyrimui. Tačiau 12,2 proc. slaugytojų mano, kad MR tyrimas neatliekamas
pacientams su metaliniu sąnario protezu. (33 pav.)
65
65,3%
14,3%
6,1%2,0%
12,2%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Pro
cen
tai
Pažymėkite absoliučią kontraindikaciją magnetinio
rezonanso tyrimui
Širdies stimuliatorius
Metalinės kabutės po
tulžies pūslės operacijos
Metalinės kabutės galvos
smegenyse po
neurochirurginės operacijos
Akies protezas
Metalinis sąnario protezas
33 pav. Slaugytojų atsakymai apie absoliučią magnetinio rezonanso kontraindikaciją
Įėjęs į magnetinio poveikio lauką, ţmogus su implantuotu širdies stimuliatoriumi gali mirti, nes
jis yra pagamintas iš maitinimo elemento ir elektroninės schemos, hermetiškai uţdarytos metaliniame
dėkle, į kurį yra įstatytas laidas (elektrodas) [64]. Ţinių apie MR tyrimo metu stengtasi suţinoti ar
lydėdamos pacientą į MR tyrimą bendrosios praktikos slaugytojos elgtųsi saugiai, jei joms pačioms
būtų implantuotas širdies stimuliatorius. 44,9 proc. slaugytojų ţino, jog gali vesti tik iki MR durų, nes
toliau eiti pavojinga. 16,3 proc. slaugytojų mano, kad lydėti pacientą į magnetinio rezonanso
tomografijos kabinetą gali, nes tai jos įprastinis darbas. (34 pav.)
16,3%
6,1%2%
44,90%
24,50%
6,10%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Pro
ce
nta
i
Ar galite lydėti pacientą į magnetinio rezonanso
tomografijos kabinetą, jei Jums implantuotas širdies
stimuliatorius
Taip, tai mano įprastinis
darbas
Taip, nes tai nepavojinga
Taip, tačiau reikia prisidengti
švino prijuoste
Taip, tačiau tik iki MR durų,
nes toliau eiti pavojinga
Ne, nes magnetinio lauko
poveikis tik iki 2 m.
Nežinau
34 pav. Slaugytojų atsakymai į klausimą - ar galite lydėti pacientą į magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimą jei Jums implantuotas širdies stimuliatorius
66
Panašiai pasiskirstė bendrosios praktikos slaugytojų atsakymai į klausimą, ką ţmogus su
implantuotu širdies stimuliatoriumi gali jausti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu.
Tyrimo analizė parodė, kad 44,9 proc. respondenčių atsakė teisingai, kad ţmogus gali mirti (35 pav.).
Magnetinio rezonanso tyrimo metu žmogus su širdies
stimuliatoriumi gali jausti
18,4%
14,3%
6,1%44,9%
16,3%Deginimą širdies plote
"Skruzdėlių bėgiojimą"
krūtinės srityje
Galvos skausmą dėl pakilusio
kraujo spaudimą
Ţmogus gali mirti
Neţinau
35 pav. Slaugytojų atsakymai, ką ţmogus gali jausti magnetinio rezonanso tomografijos metu su
implantuotu širdies stimuliatoriumi
Labai pavojinga tirti magnetinio rezonanso tomografija pacientus, kurie buvo kada nors
susiţeidę metalinėmis skeveldromis (metalo frezuotojai) ir neturi rentgeno nuotraukų patvirtinančių,
jog metalo skeveldros iš kūno išimtos [61, 62]. Tyrimo metu slaugytojų klausėme, ką gali jausti
ţmogus su metaline skeveldra kūne, atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Net 71,4
proc. slaugytojų atsakė teisingai, kad gali jausti deginimą ar net plėšimą skeveldros vietoje (36 pav.)
67
71,4%
8,2%
4,1%4,1%
12,2%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%P
roc
en
tai
Magnetinio rezonanso tyrimo metu žmogus su
skeveldra kūne gali jausti
Deginimą ar net plėšimą
skeveldros vietoje
"Skruzdėlių bėgiojimą"
skeveldrod vietoje
Rankų tirpimą
Galvos skausmą dėl
pakilusio kraujo spaudimą
Nežinau
36 pav. Slaugytojų atsakymai apie skeveldrą kūne magnetinio rezonanso tomografijos metu.
Nemaţai pacientų (aukščiau minėtos klausimyno-sutikimo analizės duomenimis - 11,5 proc.) į
magnetinio rezonanso tyrimą patenka su protezuotais sąnariais. Dauguma jų, magnetinio rezonanso
tyrimo metu nieko nejaučia, tačiau skenuojant galimi vaizdo artefaktai [38]. Apklausiant bendrosios
praktikos slaugytojas, norėjome suţinoti ar jos ţino, jog pacientas su protezuotu metaliniu sąnariu gali
jausti protezuotos galūnės skausmą, deginimą, ar net plėšimą. Teisingą variantą pasirinko net 69,4
proc. (n=34) respondenčių (37 pav.).
69,4%
14,3%4,1%
12,2%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Pro
cen
tai
Magnetinio tyrimo metu žmogus su protezuotu
metaliniu sąnariu gali jausti
Deginimą protezuotos
galūnės
Šilumą sąnario vietoje
Rankų tirpimą
Galvos skausmą dėl pakilusio
kraujo spaudimo
37 pav. Slaugytojų ţinios apie ţmogaus su protezuotu metaliniu sąnariu pojūčius
magnetinio rezonanso tyrimo metu
68
Jei pacientas yra be sąmonės, į klausimus pateiktus anketoje-sutikime turi atsakyti šeimos narys
ar kitas uţ pacientą atsakingas asmuo. Jei tokio nėra, būtina pasinaudoti kitomis priemonėmis, siekiant
nustatyti randus, deformacijas kūne, išnagrinėti ligos istoriją. Tačiau tiksliausiai parodyti, ar paciento
kūne nėra implantų bei po atliktų operacijų kūno viduje nelikusių operacinių instrumentų, gali tik
rentgeno nuotraukos [45, 62]. Respondentės atsakydamos į šį klausimą, pirmenybę teikė atsakymui,
kad uţtenka susirinkti informaciją iš paciento artimųjų- atsakė 57,1 proc., o kad reikia turėti rentgeno
nuotraukas 38,8 proc. bendrosios praktikos slaugytojų (38 pav.)
57,1%
38,8%
2,0% 2,0%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Pro
cen
tai
Jei pacientas nesąmoningas, privalu
Susirinkti informaciją iš artimųjų
Turėti rentgeno nuotraukas
Apţiūrėti paciento randus
Neţinau
38 pav. Slaugytojų veiksmai nesąmoningo paciento atveju prieš magnetinio rezonanso
tomografiją
Magnetinio rezonanso tomografijos metu skenuojant sritį, kurioje yra tatuiruotė, galimi
artefaktai dėl galimų metalo priemaišų piešinyje. Nesertifikuotuosiuose daţuose tamsios spalvos
intensyvumui paryškinti pridedama švino ar geleţies oksido pigmento, į geltonus – kadmio. Jei
piešinys uţima didelį plotą ir yra skenavimo zonoje, galimi nudegimai [48, 58, 65] .
Siekėme suţinoti ar bendrosios praktikos slaugytojos ţino, jog ţmogus su tatuiruote,
magnetinio rezonanso tyrimo metu gali jausti deginimą. Didţioji dauguma (71,4 proc.) slaugytojų
atsakė teisingai. Neţinojo 14,3 proc. slaugytojų, o kad gali pradėti švytėti atsakė-8,1 proc. slaugytojų
(39 pav.).
69
71,4%
8,2%
6,1%
14,3%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Pro
ce
nta
i
Pacientą, kurio kūne yra tatuiruočių perspėjate
Perspėjate, kad gali pajusti
deginimą
Perspėjate, kad pradės švytėti
Perspėjate, kad deformuosis
Neţinau
39 pav. Slaugytojų atsakymai apie pacientų perspėjimus prieš magnetinio rezonanso
tomografiją, jei jų kūne yra tatuiruočių
Didelė nudegimo rizika naudojant transderminį pleistrą magnetinio rezonanso skenavimo metu.
Kai kurių gydomųjų pleistrų dengiamoji plokštelė yra metalinė. Atliekant MR tyrimą galimas II-III
laipsnio odos nudegimas po pleistru ir aplink [49, 63, 65, 66].
40 pav. Nuotrauka su transderminiu pleistru
70
41 pav. Nuotrauka be transderminio pleistro
Transderminį pleistrą prieš MR tyrimą ypatingai būtina nuimti, jei pleistras yra tiriamosios
srities vietoje, nes dėl artefaktų (41 pav., 42 pav.) gydytojas negali vertinti tiriamosios srities.
40,8%
22,4%
16,3%
20,4%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Pro
cen
tai
Jei pacientas naudoja transderminį pleistrą, reikia
Susirinkti informaciją apie
pleistrą
Pleistrą nuimti ir po tyrimo vėl
uţklijuoti
Pridengti pleistrą servetėle
Neţinau
42 pav. Slaugytojų veiksmai prieš magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, jei pacientas
naudoja transderminį pleistrą
Apklausos metu, norėta suţinoti ar bendrosios praktikos slaugytojos ţino, jog transderminį
pleistrą prieš magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą nuo paciento kūno reikia nuimti ir po MR
tyrimo vėl uţdėti. Teisingai atsakė 22,4 proc. slaugytojų, tačiau 40,8 proc. slaugytojų manė, jog
uţtenka susirinkti informaciją apie transderminį pleistrą, o 16,3 proc. slaugytojų galvoja, kad vaistų
pleistrą, magnetinio rezonanso tomografijos metu, galima pridengti servetėle (40 pav.).
71
15 lentelė. Slaugytojų ţinių apie MR tyrimą palyginimas
Ţinių vertinimas
Slaugytojų savo
ţinių vertinimas
Ţinios nustatytos
tyrėjos
p
n proc. n proc.
Ţinios nepakankamos
(1-4 balai) 21 42,9 6 12,2 0,0003
Ţinios patenkinamos
(5-6 balai) 18 36,7 22 44,9 0,408
Ţinios geros
(7-8 balai) 7 14,3 18 36,7 0,008
Ţinios labai geros
(9-10 balų) 3 6,1 3 6,1 1
Tyrimo metu nustatėme, kad 42,9 proc. slaugytojai vertino, kad jų ţinios apie MR tyrimą yra
nepakankamos, o tyrėjas nustatė, kad tik 12,2 proc. slaugytojų ţinios apie MR tyrimą yra
nepakankamos (p=0,0003). 14,3 proc. slaugytojų savo ţinias apie MR tyrimą vertino gerai, bet pagal
pateiktas situacijas apie MR tyrimą, tyrėjas nustatė, kad 36,7 proc. slaugytojų ţinios yra geros
(p=0,008) (15 lentelė).
72
IŠVADOS
1. Pusė pacientų iš stacionaro (50 proc.) ir trečdalis iš ambulatorijos (36,1 proc.) savo ţinias apie
MR tyrimą vertino nepakankamai. Palyginus subjektyvų ţinių vertinimą tarp ambulatorinių ir
stacionarinių pacientų apie MR tyrimą, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nerasta
(p=0,65).
2. Tyrimo metu nustatėme, kad ambulatoriniai pacientai savo ţinias apie MR tyrimą vertino
patenkinamai (5,14 balo). Pagal pateiktas situacijas apie MR tyrimą, tyrėjas nustatė, kad
ambulatorinių pacientų ţinios apie MR tyrimą yra patenkinamos (6,17 balo). Statistiškai
patikimo skirtumo tarp ţinių balų vidurkių negauta (p=0,066).
3. Pacientai iš stacionaro savo ţinias apie MR tyrimą vertino neigiamai (4,38 balo). Pagal
pateiktas situacijas apie MR tyrimą tyrėjas nustatė, kad pacientų iš stacionaro ţinios apie MR
tyrimą yra patenkinamos (5,67 balo). Palyginę stacionarinių pacientų savo ţinių vertinimą ir
tyrėjo vertinimą nustatėme, kad pacientai iš stacionaro savo ţinias apie MR tyrimą vertino
statistiškai patikimai ţemesniu balu nei nustatė tyrėjas (p=0,014).
4. Nustatyta, kad 42,9 proc. slaugytojų savo ţinias apie MR tyrimą vertino nepakankamai ir 36,7
proc. slaugytojų - patenkinamai. Atlikus tyrimo analizę, nustatyta, kad 44,9 proc. slaugytojų
ţinios apie MR tyrimą yra patenkinamos ir 36,7 proc. slaugytojų ţinios yra geros.
73
REKOMENDACIJOS
Įvertinus ţinių poreikį ruošiamos metodinės rekomendacijos:
1. Bendrosios praktikos slaugytojoms – „Paciento paruošimas MR tyrimui“.
2. Lankstinukas pacientui – „Pasiruošimas MR tyrimui“.
3. Slaugytojų kvalifikacijos kėlimo paskaitų planuose numatytos paskaitos apie MR tyrimą.
4. Ruošiamas stendas prie MR kabineto su svarbiausia informacija apie MR tyrimą.
Atlikta:
1. KMUK internetiniame puslapyje patalpinta informacija apie MR tyrimą.
2. Patobulintas „Klausimynas-sutikimas MR tyrimui atlikti“.
74
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Almas H. Klinikinė slauga. 1-2 dalys. Vilnius: Charibė; 1999. p. 966.
2. Almonaitienė J, Antinienė D, Ausmanienė N, Lekavičienė R ir kt. Bendravimo psichologija.
Kaunas: KTU; 2002.
3. Basevičius A, Atstupėnaitė V, Zaveckienė J. Gydytojo ir paciento santykių aspektai
diagnostinėje radiologijoje. Kaunas: KMU; 2008.
4. Basevičius A, Lukoševičius S. Radiologijos pagrindai. Kaunas: KMU; 2005.
5. Bielinienė N. Slaugytojas – paciento akys, rankos, širdis. Slauga. Mokslas ir praktika 2006;
6:6-7.
6. Blaţevičienė A, Kaselienė S. Slaugytojo poţiūris į profesinę veiklą ir su ja susijusius veiksnius.
Sveikatos mokslai 2007; 5:1167-1178.
7. Buivydas R. Pacientų informacijos poreikio ir sveikatos prieţiūros institucijų teikiamos
informacijos analizė, sveikatos ekonomikos centras. Vilnius; 2005.
8. Čepauskienė D. Pacientų sveikatos raštingumo ugdymo programos poreikio įvertinimas
Magistro diplominis darbas. Kaunas: KMU; 2006.
9. Danytė E, Raţanauskaitė V. Medicinos personalo ir paciento bendravimo ypatumai. Slauga.
Mokslas ir praktika 2005; 2:11-12.
10. Donson K, Grace D, Lovett D. Fizika. 2 dalis. Vilnius; 2002.
11. Dučinskienė D. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimo kokybė ir jai įtakos turintys
veiksniai. Daktaro disertacija. Kaunas; 2006.
12. Giedrikaitė R, Misevičienė I, Jakušovaitė I. Pacientams suteiktos informacijos apie ligą ir jos
eigą vertinimas ligoninėse. Medicina 2007; 43:8-664.
13. Jakštienė S, E. Jonaitenė E. Bioetikos problemos diagnostinėje radiologijoje. Medicina 2005;
4:9-13.
14. Jankauskienė Ţ, Kubilienė E, Karenauskaite V ir kt. Slaugos specialistų profesinė raiška
sveikatos reformos vyksmo sąlygomis. Sveikatos mokslai 2007; 5:1238-1242.
15. Jonaitienė E, Ţelvienė A. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio etiniai aspektai.
Medicinos teorija ir praktika 2007; 13(3):274-280.
16. Kilius V, Liubarskienė Z. Paciento informuotumo problema. Medicina 1996; 32:688-92.
17. Lekavičienė R, Vasiliauskaitė Z, Matulienė G ir kt. Psichologija šiandien. Kaunas: KTU;
2007.
18. Magalenga A. Pacientų sergančių apatinių galūnių varikoze, pasitenkinimas paslaugomis ir
gyvenimo kokybe. Magistro darbas. Kaunas: KMU; 2006.
75
19. Misevičienė I, Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos prieţiūros
prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Medicina 2002; 38(11):1129-1135.
20. Misevičienė I, Milašauskienė Ţ. Pacientų pasitenkinimas ligoninės medicinos personalo darbu,
KMU. Medicina 2002; 38(5):559-565 .
21. Riklikienė O. Slaugos rezultatų klasifikacijos lietuviškos anketos parengimas ir psichometrinis
įvertinimas. Medicina 2007; 43(11):895-902.
22. Rimantienė A. Slaugytojų ir pacientų bendravimo problemos. Slauga. Mokslas ir praktika
2005; 11(107):11-15.
23. Tarasonis V. Fizika III dalis. Vilnius; 2001; 15-17.
24. Valevičienė N, Palionis D. Pagrindinės širdies magnetinio rezonanso tyrimo indikacijos.
Medicinos teorija ir praktika 2009, 15(3):266-275.
25. Vinickienė V, Liaudanskienė R. Vartotojų poreikių tenkinimo tyrimai. Valstybinės medicininio
audito inspekcijos pranešimas. Vilnius; 2002.
26. Zagurskienė D. Pacientų sveikatos raštingumo vertinimas. Daktaro disertacija. Kaunas: KMU;
2009.
27. Dėl vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos būklės kontrolės Kauno
medicinos universiteto klinikų struktūriniuose padaliniuose nustatymo. KMUK 2007; V-312.
28. HN 47-1:2008. Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės. SAM 2008-12-24; V-1270.
29. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso. Straipsnis 6.254. Valstybės ţinios 2009; 74-2262.
30. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Valstybės ţinios
1996; 102-2317; 2004; 115-4284.
31. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės ţinios 2009;
89-3801.
32. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. Valstybės ţinios 1994; 63-1231; 1998;
112-3099.
33. MN 4:2001. Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas. SAM 2001-12-17; V-467.
34. MN 28:2004. Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos ir atsakomybė. SAM 2004-06-
14; V-437.
35. Sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo 2005-2010 m. programos. SAM 2004; V-642.
36. Sveikatos prieţiūros įstaigų civilinės atsakomybės uţ pacientams padarytą ţalą privalomojo
draudimo taisyklės. SAM 2005; V-6.
37. Arrt SL, Malli S. Implanted device + MRI = trouble? Nursing 2006; 75.
38. Chung CB, Dwek JR, Feng S. MR artrography of the glenohumeral joint: a tailored approach.
American Journal of Radiology 2001; 4:177.
76
39. Figo M, Teixeira R. Safety in Magnetic Rezonanse (MR): Measring Missile Effect from
Attraction Forse in 0,5, 1,5 and 3 T Magnetic Field Strengths: 3rd Euro-Med Congress for
radiographers. Book of abstracts. Lisboa; 2010; 9-10.
40. Henderson JM, Tkach J. Permanent neurological deficit related to magnetic resonance imaging
in a patient with implanted deep brain stimulation electrodes for Parkinson’s disease: case report::.
Neurosurgery 2005; 57:1063.
41. Kanal E, Barkovich AJ, Bell Ch, et al. ACR Guidance Document for Safe MR Practices. AJR
2007; 188:1447-1474.
42. Kanal E, Borgstede JP, Barkovich AJ, et al. American College of Radiology white paper on
MR safety: 2004 update and revisions. AJR 2004; 182:1111-1114.
43. Marrs J. Magnetic Resonance Imaging: A View From the Inside. Clinical Journal of Oncology
nursing 2005; 2:252-254.
44. Mello MM, Studdert DM, Brennan TA. The new medical malpractice crisis. N Engl J Med
2003; 348- 23.
45. Mello MM, Studdert DM, Kachalia AB, Brennan TA. Health Courts and Accountability for
Patient Safety. The Milkbank Quatterly 2006; 84(3):459-492.
46. Ribeiro M, Nunes A. Characterization of Radiological Technician's Knowledge abaut Safe MR
Practices 3rd Euro-Med congress for radiographers. Book of abstracts. Lisboa; 2010; 10-11.
47. Rogers LF. MR Safety: Better Safe Than Sorry. AJR 2002; 178:1311.
48. Shellok F. Reference Manual for Magnetic Rezonanse Safety, Implants and Devices: 2010
Edition. 2010. Los Angeles; 2009.
49. Shellok F. Magnetic Resonance Procedures: Health Effects and Safety. Los Angeles; 2008.
50. Ustun C, Ceber E. Ethical issues for cancer screening. Asian Pacific J Cancer Prevention.
2003; 4:373-6.
51. Torrnqvist E, Mansson A, Larsson EM, Hallstrom I. It’s like being in another world – patients’
lived experience of magnetic resonance imaging. Journal of Clinical Nursing 2006; 15:954–961.
52. Tornqvist ET, Mansson A, Larsson EM, Hallstrom I. Impact of Extended Written Information
on Patient Anxiety and Image Motion Artifacts During Magnetic Resonance Imaging . Acta
Radiologica 2006; 5:474–480.
53. Ананьева Н.И. МРТ - обследования маленьких детей и пациентов, страдающих
клаустрофобией Санкт-Петербург Психоневрологический институт имени В.М.Бехтерева.
2008.
54. Aneurysm Clips 2009 [ţiūrėta 2010-01-25]. Prieiga per internetą:
<http://www.mrisafety.com>.
77
55. Danish Society for Patient Safety [ţiūrėta 2010-01-20]. Prieiga per internetą:
<http://www.patientsikkerhed.dk/>.
56. Educational Games – The Nobel Price in Medicine 2003 [ţiūrėta 2010-02-06]. Prieiga per
interneta: <http://www.nobelprize.org>.
57. Joint Commission International Center for Patient Safety [ţiūrėta 2010-02-03]. Prieiga per
internetą: <http://www.jcipatientsafety.org/>.
58. MRI, Information for patients [ţiūrėta 2010-01-22]. Prieiga per internetą: <http://www.mri-
planing.com>.
59. MRI Technologist Training Program, Institute for Magnetic Resonance Safety, Education, and
Research [ţiūrėta 2010-01-15]. Prieiga per internetą: < http://www.imrser.org/Default.asp>.
60. Nacionalinė pacientų saugos platforma 2010-2014 [ţiūrėta 2010-01-009]. Prieiga per Internetą:
<http://www.vaspvt.gov.lt/index.php?1200974993>.
61. Neurostimulation and MRI [ţiūrėta2010-02-13]. Prieiga per internetą:
<http://www.fda.gov/cdrh/safety/neurostim.html>.
62. Surgical Instruments and Devices [ţiūrėta2010-02-06]. Prieiga per internetą:
<http://www.acr.org/safety/MRsafety>.
63. Risk of Burns during MRI Scans from Transdermal Drug Patches with Metallic Backings
[ţiūrėta 2010-02-03]. Prieiga per internetą: >http://www.mrisafety.com>.
64. Rhythms of Life [ţiūrėta 2010-01-11]. Prieiga per internetą: < www.medtronic.com>.
65. Tattoos and permanent makeup. Is MRI safe 2007 [ţiūrėta 2010-02-01]. Prieiga per Internetą:
<http://www.ezinearticles.com>.
66. Transdermal Drugs [ţiūrėta 2010-01-25]. Prieiga per internetą: <http://www.mrisafety.com>.
67. Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM [ţiūrėta 2010-01-03].
Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/health-eu/care_for_me/patient_safety/index_en.htm>.
78
PRIEDAI
79
TVIRTINU KMUK Generalinis direktorius
prof. J.Pundzius
SUTIKIMAS MAGNETINIO REZONANSO (MR) TYRIMUI ATLIKTI (Nr……..)
Pacientas ______________________________________ Ligos istorijos Nr. ________________
(vardas, pavardė)
Asmens kodas
Planuojamas KT tyrimas __________________________________________________________ Planuojamas (-i) kontrastiniai preparatai: a) _________________________________________
b) _________________________________________
1. Man suprantamai paaiškinta, kad patikslinti mano susirgimo prieţastį ar nustatyti (patikslinti) mano
ligos pobūdį ir eigą, man yra būtinas magnetinio rezonanso (MR) tyrimas, kurį atliks gydytojas
radiologas, jo priţiūrimas gydytojas rezidentas ir radiologijos laborantas.
2. Man suprantamai paaiškinta, kad tyrimui atlikti gali būti reikalingos kontrastinės medţiagos, kurių vienos gali būti skiriamos
išgerti, o kitas gali reikėti švirkšti į veną ar suleisti į kitas natūralias organizmo angas.
3. Man paaiškinta, jog MR tyrimas nesukelia jonizuojančios radiacijos, bet susijęs su elektromagnetiniais virpesiais. Paaiškinta, jog
tyrimo metu girdėsiu specifinį triukšmą. Man ţinoma, jog šio tyrimo negalima atlikti esant tam tikroms situacijoms ar MR tyrimas kai
kuriais atvejais gali būti netikslus. Man pateikta speciali anketa (klausimynas), kurį priţadu uţpildyti teisingai. Tyrimo metu paţadu
gulėti ramiai, nes man paaiškinta, jog judesiai tyrimo metu blogina tyrimo kokybę.
Ar jūsų kūne yra kuris nors iš ţemiau išvardintų prietaisų, protezų ar
svetimkūnių?
TAIP NE
Širdies stimuliatorius ar poodinis širdies defibriliatorius
Smegenų kraujagyslių kabutės ar metalinės plokštelės po neurochirurginės operacijos
Metalinės kabutės kitose kūno vietose
Neurostimuliatorius skausmo gydymui
Kitoks stimuliatorius
Implantuoti elektrodai
Smegenų skysčio drenas
Kraujagyslių implantai (pvz., filtrai, stentai, kateteriai)
Dirbtiniai širdies voţtuvai
Akių implantatai
Ausų implantatai
Sąnarių protezai
Dantų protezai
Galūnių protezai
Kitokie, aukščiau nepaminėti protezai
Metaliniai dantys
Metaliniai implantai naudojami kaulų lūţiams gydyti
Metaliniai implantatai po stuburo operacijos
Kulkos, metalinės atplaišos ir skeveldros
80
(Tik moterims) Spiralė
Bet koks kitoks aukščiau nepaminėtas elektroninis, mechaninis ar magnetinis implantatas
Ar jūs naudojate: TAIP NE
Klausos aparatą
Akių kontaktinius lęšius
Insulino, morfijaus ar kitų vaistų pompą
TAIP NE
Ar jums kada nors buvo atlikta neurochirurginė operacija?
Ar jums kada nors buvo atlikta laparoskopinė operacija?
Ar jums kada nors buvo metalinėmis skeveldromis suţeistos akys?
Ar jūs sergate klaustrofobija?
Ar esate jautrus (-i) vaistams ar kontrastinėms medţiagoms?
Ar sergate bronchine astma, alerginėmis ligomis, epilepsija, inkstų ligomis ar cukriniu
diabetu?
(Tik moterims) Ar jūs esate nėščia arba manote esanti nėščia?
(Tik moterims)Ar jūs maitinate kūdikį?
4. Aš suprantu, kad atliekant MR tyrimą ir naudojant įvairaus pobūdţio kontrastines medţiagas tikėtinas lokalus skausmingumas
(kraujosruvos ar patinimas injekcijos vietoje) įvedant kateterį ar leidţiant kontrastinį preparatą injekcijos vietoje. Maţai tikėt inos, bet
galimos pašalinės, kontrastinių medţiagų sąlygotos reakcijos, tokios, kaip pykinimas, vėmimas, galvos ir raumenų skausmas, karščio
jutimas, viduriavimas, alerginės reakcijos ir t.t. Rimtos ir gyvybei gręsiančios komplikacijos: aukštos kūno temperatūros pakilimas,
širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai yra reti, bet galimi.
5. Sutinku, kad gydytojas radiologas man atliktų MR tyrimą, padedant jo pasirinktam gydytojui rezidentui ir radiologijos laborantui.
6. Radiologas atsakė į mano klausimus aiškiai ir man suprantamai.
Su numatomu tyrimu susipaţinau ir sutinku
Paciento (jo atstovo) parašas _________________________________________
Pacientą supažindino gyd. radiologas _______________________________________
Data ________________________ Val.
81
KLAUSIMYNAS MAGNETINIO REZONANSO (MR) TYRIMUI ATLIKTI
Pacientas _______________________ gimimo data ________svoris____
Ar jūsų kūne yra kuris nors iš ţemiau išvardintų prietaisų, protezų ar
svetimkūnių?
TAIP NE
Širdies stimuliatorius ar poodinis širdies defibriliatorius
Smegenų kraujagyslių kabutės ar metalinės plokštelės po neurochirurginės
operacijos, smegenų skysčio drenas
Dirbtiniai širdies voţtuvai
Kraujagyslių implantai (pvz., filtrai, stentai, kateteriai)
Elektroniniai ar mechaniniai implantai (neurostimuliatorius, vaistų pompa – ne
kateteris)
Metalinės kabutės kitose kūno vietose
Kitoks stimuliatorius
Akių, ausų implantatai
Sąnarių, galūnių protezai
Dantų protezai ar “sidabro” plombos
Kitokie, aukščiau nepaminėti protezai
Metaliniai implantai naudojami kaulų lūţiams gydyti
Metaliniai implantatai po stuburo operacijos
Buitiniai svetimkūniai (kulkos, metalinės atplaišos ir skeveldros)
Bet koks kitoks aukščiau nepaminėtas elektroninis, mechaninis ar magnetinis
implantatas
Medicininiai pleistrai
Tatuiruotės
Ar jūs naudojate: TAIP
NE
Klausos aparatą
Akių kontaktinius lęšius
Insulino, morfijaus ar kitų vaistų pompą
TAIP NE
Ar jums kada nors buvo atlikta neurochirurginė operacija?
Ar jums kada nors buvo atlikta laparoskopinė (neatveriant pilvo ertmės)
operacija?
Ar jums kada nors buvo metalinėmis skeveldromis suţeistos akys?
Ar bijote uţdarų patalpų?
Ar esate jautrus (-i) vaistams ar kontrastinėms medţiagoms?
Ar sergate bronchine astma, alerginėmis ligomis, epilepsija, inkstų ligomis
82
ar cukriniu diabetu?
(Tik moterims) Spiralė
(Tik moterims) Ar jūs esate nėščia arba manote esanti nėščia?
(Tik moterims)Ar jūs maitinate kūdikį?
Aš perskaičiau ir supratau visą anketos tekstą. Tvirtinu, kad į visus aukščiau pateiktus klausimus atsakiau
teisingai ir kiek galima tiksliau.
Paciento (jo atstovo) parašas ______________________________ Data ________________________
83
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto studentas magistrinio darbo rengimo metu atliks
tyrimą, skirtą nustatyti pacientų ţinias bei informuotumo poreikį apie magnetinio rezonanso ir
kompiuterinės tomografijos tyrimus. Tyrimo dalyviai Kauno medicinos universiteto klinikų,
neurochirurgijos, neurologijos, reumatologijos, endokrinologijos skyrių pacientai, kuriems
numatytas atlikti magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas. Tyrimo duomenys
bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų
konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:
Tel.: 32-66-40, Kauno medicinos universiteto Radiologijos katedra
Darbo mokslinis vadovas Prof. Algidas Basevičius
Tyrėjas Zita Sakalauskienė
84
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, _______________________________ sutinku dalyvauti Kauno medicinos universiteto
Slaugos fakulteto studentės Zitos Sakalauskienės atliekamoje apklausoje, skirtoje nustatyti pacientų
ţinias ir informuotumo poreikį prieš magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimą..
Tiriamojo asmens _____________________
(Parašas)
Nr._______________ Data ____________
85
Gerbiami pacientai,
Maloniai prašau užpildyti šį klausimyną. Jo tikslas – nustatyti pacientų žinias bei informacijos poreikį apie magnetinio
rezonanso tomografijos tyrimą. Tikiuosi kuo išsamesnių atsakymų į kiekvieną klausimą. Klausimynas anoniminis.
Nuoširdžiai dėkoju, kad Jūs neatsisakote užpildyti šį klausimyną
Tyrimą atlieka KMU slaugos fakulteto klinikinės
slaugos magistrantė, tomografijų skyriaus
radiologijos technologė Zita Sakalauskienė tel.: 326640;
darbo vadovas prof. Algidas Basevičius tel.: 327191
KLAUSIMYNAS
Pasirinktą atsakymą (tik vieną) pažymėkite kryželiu: ×
1. Kelintą kartą Jums bus atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas:
pirmą kartą ne pirmą, įrašykite skaičių:........
2. Tyrimui esate siunčiamas:
iš poliklinikos
iš skyriaus
tyrimas paskirtas stacionare, tačiau nesulaukus eilės atvykote iš namų (ambulatoriškai)
3. Kiek laiko laukėte šio tyrimo:
įrašykite ___________________________________________________________
4. Magnetinio rezonanso tyrimą atlikti Jums paskyrė:
neurochirurgas
neurologas
reumatologas
endokrinologas
ortopedas-traumotologas
kita (įrašykite )___________________________________________________________
5. Kiek ţinote informacijos apie magnetinio rezonanso tyrimą, paţymėkite savo ţinias dešimties balų skalėje:
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
visiškai nieko neţinau (0 balų) ţinau labai daug (10 balų)
86
6. Informacijos, apie šį tyrimą Jums suteikė:
gydytojas internetas
slaugytoja (med.sesuo) televizija
šeimos nariai ( giminės) spauda
kiti pacientai (palatos kaimynai) draugai
kita (įrašykite) ___________________________________________________________
7. Ar medicinos darbuotojai Jums suteikė pakankamai informacijos apie šį tyrimą:
labai daug pakankamai maţai visiškai nesuteikė
8. Jei ne, Jūsų nuomone , personalui:
trūksta ţinių trūksta laiko tai neįeina į jų pareigas
kita (įrašykite) ___________________________________________________________
9. Kas, Jūsų nuomone, turėtų suteikti pacientui informaciją apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą:
gydantis gydytojas informaciniai bukletai
siunčiantis į tyrimą gydytojas ţiniasklaida
palatos slaugytoja (med. sesuo)
į tyrimą lydinti slaugytojos padėjėja
tyrimą atliekantis personalas (gydytojas-radiologas ar radiologijos technologė)
kita (įrašykite) ___________________________________________________________
10. Ar jaudinatės prieš šį tyrimą:
labai jaudinuosi vidutiniškai jaudinuosi maţai jaudinuosi visiškai nesijaudinu
11. Dėl kokių dalykų labiausiai jaudinatės prieš šį tyrimą:
(įrašykite) __________________________________________________________
87
12. Kas, Jūsų nuomone, sumaţintų nerimą prieš magnetinio rezonanso tyrimą (pasirinkite tik vieną atsakymą):
raminamųjų vaistų panaudojimas prieš tyrimą;
išsamios informacijos suteikimas apie tyrimą;
artimųjų buvimas šalia;
niekas nesumaţintų;
kita (įrašykite) _______________________________________________________
13. Ar, Jūsų nuomone, magnetinio rezonanso tyrimas kenksmingas?
(pasirinkite tik vieną atsakymą)
taip, nes tiriama rentgeno spinduliais, kurie yra ţalingi;
taip, nes stiprus magnetinis laukas gali sukelti vėţį;
taip, tačiau, trumpalaikis elektromagnetinių virpesių poveikis maţiausiai kenksmingas;
ne, nekenksmingas;
14. Prieš magnetinio rezonanso tyrimą reikia (pasirinkite tik vieną atsakymą):
atvykti nevalgius;
atvykti pavalgius;
atvykti išvalius ţarnyną;
specialus pasiruošimas nereikalingas;
15. Magnetinio rezonanso tyrimo metu, Jūs: (pasirinkite tik vieną atsakymą)
girdėsite nemalonius aparato skleidţiamus garsus ;
negirdėsite nieko neįprasto;
girdėsite garsus, jei tiriama bus galvos sritis.
16. Magnetinio rezonanso tyrimo metu, Jūs: (pasirinkite tik vieną atsakymą)
jausite nedidelį skausmą;
jausite galvos svaigimą;
jausite šaltį;
nejausite nieko nemalonaus.
88
17. Magnetinio rezonanso tyrimo metu (pasirinkite tik vieną atsakymą):
privalu labai ramiai gulėti, nes tai gali turėti įtakos tyrimo rezultatams
galima judinti rankas ir kojas, jei tiriama galva
negalima judinti tik tos kūno vietos, kuri tiriama
18. Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima ištirti (pasirinkite tik vieną atsakymą):
visą kūną;
„paţiūrėti“ ir šalia tiriamosios vietos esančius organus;
tik vieną anatominę sritį (galvos smegenis, plaštaką, 1/3 stuburo ir pan.);
19. Magnetinio rezonanso (vienos srities) tyrimas uţtrunka (pasirinkite tik vieną atsakymą):
iki 10 minučių;
iki 30 minučių;
nuo 30 minučių iki 1,5 valandos.
20. Magnetinio rezonanso tyrimo metu aksesuarus, reikia (pasirinkite tik vieną atsakymą):
nusiimti tik laikrodį;
nusiimti tik arti tiriamosios srities esančius papuošalus;
nusiimti tik tuos aksesuarus, kurie lengvai nusiima;
visus papuošalus geriausia palikti namuose.
21. Magnetinio rezonanso tyrimo metu, ţmogus su dirbtiniu širdies stimuliatoriumi gali jausti (pasirinkite tik vieną
atsakymą):
šilumą širdies plote
„skruzdėlių bėgiojimą „ krūtinės srityje
rankų tirpimą
galvos skausmą dėl pakilusio kraujo spaudimo
89
ţmogus gali mirti
22. Magnetinio rezonanso tyrimo metu, ţmogus su feromagnetine („geleţine“) skeveldra kūne, gali jausti (pasirinkite
tik vieną atsakymą):
deginimą ir net „plėšimą“ skeveldros vietoje;
„skruzdėlių bėgiojimą“ skeveldros vietoje;
rankų tirpimą;
galvos skausmą dėl pakilusio kraujo spaudimo.
23. Ar reikalinga, Jūsų nuomone, pacientams informavimo programa apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą?
taip ne
24. Jei, taip tai kokia forma:
bukletai;
stendai;
kita (įrašykite) _______________________________________________________
25. Jūsų gimimo data (įrašykite) ___________m.
26. Jūsų lytis:
Vyras moteris
27. Išsimokslinimas:
pradinis
vidurinis
spec. vidurinis
aukštasis-universitetinis
28. Apibūdinkite savo darbinę veiklą:
valdininkas pensininkas
90
tarnautojas studentas
darbininkas moksleivis
ūkininkas
bedarbis
kita (įrašykite) ___________________________________________________________
29. Šeimyninė padėtis:
vedęs, ištekėjusi;
nevedęs, netekėjusi;
našlys, našlė;
išsiskyręs, išsiskyrusi;
kita (įrašykite) ___________________________________________________________
30. Jūsų gyvenamoji vietovė:
Miestas.........
Miestelis...........
Kaimas...........
31. Ar sudėtinga buvo uţpildyti šį klausimyną
taip ne
Dėkoju už atsakymus!