issn 2029-8218 2013 m. balandis 1 -...

1

ISSN 2029-8218

2013 m. balandis 42 leidimo metai, penkioliktieji – lietuvių kalba (27 nr.)

Nuo kortikosteroidų priklausomos astmos homeopatinis gydymas

Dirgliosios žarnos sindromas

Antihomotoksinių preparatų taikymas kompleksiškai gydant eksudacinius otitus

Preparato Traumeel®S taikymas malšinant skausmus, susijusius su krūties vėžiu

Tinkamas nuo pat kūdikystės

Modernihomeopatinė alternatyva

Tinkamas nuo pat kūdikystės

Viburcol® žvakutės • Homeopatinis vaistinis preparatas

Vienoje žvakutėje yra veikliųjų medžiagų: Chamomilla recutita D1 1,1 mg, Atropa belladonna D2 1,1 mg, Solanum dulca-mara D4 1,1 mg, Plantago major D3 1,1 mg, Pulsatilla pratensis D2 2,2 mg, Calcium carbonicum Hahnemanni D8 4,4 mg.Terapinės indikacijos. Pagalbinis karščiavimo gydymas, neramumo gydymas, negalavimų kalantis dantims ir ausų skausmo lengvinimas. Tai vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais.Dozavimas ir vartojimo metodas. Įprastinis dozavimas ir dozavimas ūminiais atvejais. Suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems vaikams: kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 4 kartus per dieną. 6–11 metų vaikams: kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 4 kartus per dieną. 2–5 metų vaikams: kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 3 kartus per dieną. Jaunesniems kaip 2 metų vaikams: kišti į tiesiąją žarną po 1 žvakutę 2 kartus per dieną. Jaunesniems kaip 6 mėnesių vaikams žvakutes rekomenduojama var-toti tik pasikonsultavus su gydytoju. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Padidėjęs jautrumas ramunėlėms ar kitiems graižažiedžių (astrinių) šeimos augalams. Specialūs įspėjimai ir at-sargumo priemonės. Jei kūno temperatūra didesnė kaip 39 °C arba simptomai pasunkėja ar per 4 dienas nepalengvėja, būtina gydytojo konsultacija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Retais atvejais gali atsirasti alerginių odos reakcijų. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 12 žvakučių. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB „Farmahelis“, www.heel.lt. Teksto peržiūros data. 2011-06-15

Esant karščiavimui, neramumui, kai sunkiai dygsta dantys, ausų skausmui lengvinti

Esant karščiavimui, neramumui, kai sunkiai dygsta dantys, ausų skausmui lengvinti

Redakcijos puslapis

Vyriausiasis redaktoriusProf. habil. dr. Leonardas Lukoševičius, Kaunas (Lietuva)

Redaktorė

Med. dr. V. T. Dambrauskaitė-Gudavičienė, Kaunas (Lietuva)

Kalbos redaktorėA. Kriaučiūnienė, Kaunas (Lietuva)

Konsultantai:

E. prof. p. dr. R. Basevičius, Kaunas (Lietuva)

Redakcinė kolegija:

Doc. dr. K. Küstermann, Baden Badenas (Vokietija)Med. dr. U. Keim, Bona (Vokietija) Doc. dr. A. Bagdonavičius, Vilnius (Lietuva)Prof. habil. dr. A. Gendrolis, Kaunas (Lietuva)Prof. habil. dr. A. J. Kondrotas, Kaunas (Lietuva)Prof. habil. dr. N. Savickienė,Kaunas (Lietuva)

© Leidžia Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacija

Vis daugiau dėmesio skiriama bioreguliacinei medicinai, kuri yra tarsi tiltas tarp na-tūraliosios ir šiuolaikinės medicinos. Bioreguliacinė medicina siekia pagerinti paciento priežiūrą, siūlydama platų terapinių ir diagnostinių priemonių pasirinkimą, vedantį prie individualesnės terapinės taktikos. Tai buvo akcentuota 3-iajame Europos integ-ruotos medicinos forume.

Įžanginėje kalboje dr. A. Smit akcentavo naują ir vis labiau pripažįstamą komplek-siškumo principą medicinoje. Dėl to atsiranda būtinybė įtraukti naujas technologijas, gerinančias kompleksinio diagnozavimo galimybes, ir terapinius vaistus, kurie veikia daugelį biologinių taikinių. Forume nagrinėtas genominio pro� liavimo sinergizmo principas, kuris gali būti panaudotas kaip priemonė pagrįsti daugelį taikinių, veikian-čių vaistų efektyvumą ląsteliniame lygyje. Genomo ir azotinių bazių sekos nustatymo duomenys parodė, kad vaistai veikia daugybinius taikinius jau ligos formavimosi metu.

Kompleksinis ligų formavimosi charakteris, į patologinį procesą įtraukiantis įvairius organus ar net jų sistemas (aplinkos būklę, mitybą ir šiuolaikinio žmogaus � zinį ak-tyvumą) reikalauja sudėtingo ir sisteminio gydymo. Forume buvo pateikta apiben-drinanti nuomonė, kad Traumeel® S yra pagrindinė skeleto ir raumenų sistemos ligų gydymo priemonė.

Sunku įsivaizduoti žarnyno ligų gydymą be probiotinių bakterijų, efektyviai atkurian-čių virškinimo trakto vidinę terpę ir užtikrinančią asociacinę sąveiką su imunine sistema. Maža tikimybė pasiekti efektą, kai gydomos stuburo ligos, netaikant manualinės terapi-jos iki osteopatijos poveikių. Norėdami pasiekti maksimalią paciento korekciją, specialis-tai greta kompleksinės homeopatijos taiko klasikinės homeopatijos preparatus.

Šiuo metu populiarėja kompleksiniai metodai – biopunktūra ir homeosiniatrija, kuri sulieja tradicinę kinų akupunktūrą su homeopatija. Jų efektyvumas nekelia gydy-tojams abejonių. Praktika įrodo būtinybę derinti įvairius metodus.

Natūropatijos metodais vis dažniau domisi mokslininkai. Dėl to daugėja svarbių mokslinių darbų, atskleidžiančių natūropatinių priemonių efektyvumą bei poveikio pagrindus šiuolaikinio mokslo šviesoje.

Šiame „Biologinės medicinos“ numeryje skaitytojas ras vertingos informacijos apie antihomotoksinių preparatų taikymą kompleksiškai gydant eksudacinius otitus, diskogeninę radikuliopatiją, koreguojant pažinimo ir neuronų funkcijas. Svarbi infor-macija pateikta apie keliautojų ligas, kurios aktualios atostogų metu. Plačiai aptartas darbo vietos ir sąlygų poveikis darbuotojų sveikatai, streso vaidmuo darbo vietoje ir korekcijos galimybės.

Pradėjome spausdinti ir vertingą archyvinę medžiagą – dr. H. Reckewego ir jo ben-dradarbių straipsnius, atskleidžiančius naujas homotoksikologijos galimybių ribas, mokslinių tyrimų rezultatus vartojant antihomotoksinius vaistus gydyti vis naujas ligas Tai leis skaitytojui pažvelgti į homotoksikologinės koncepcijos vystymąsi nuo praėju-sių dešimtmečių iki šių dienų.

Kaip visada laukiame skaitytojų laiškų, kurie, deja, nėra dažni.

Žurnalo redakcija linki sėkmingai susidoroti su pavasario ilgesiu ir ieškoti energijos iš kitų šaltinių, nelaukiant žalumos. Ne veltui skandinavai sako: „Nėra blogo oro, tik – netin-kama apranga.“

Su geriausiais linkėjimais, prof. Leonardas Lukoševičius

2 Biologinė medicina, 2013, nr. 1

Turinys

1BIOLOGINĖ MEDICINA

Tarp tau ti nės biolo gi nės me di ci nos drau-gi jos, Tarptautinės ho mo tok si ko lo gi jos drau gi jos, Lietuvos homeopatijos ir homotoksikologijos aso cia ci jos žur na las gydytojams ho me o pa tams, ho mo tok si-ko lo gams ir ki tos alterna tyvio sios me-di ci nos spe cia lis tams, be si do min tiems bio lo gi nės me di ci nos klausimais.

Žurnalo leidėjų tikslas – ska tin ti spe-cia lis tų, svei ka tos ap sau go je dir ban čių žmo nių nuo la ti nį pro fe si nį to bu lė ji mą, plėto ti bio lo gi nės me di ci nos moks lą ir aka de mi nę dis cip li ną, pro pa guo ti moks li niais duo me ni mis pa grįs tą al-ter na ty vi ą ją me di ci ną to bu li nant ir ge ri nant vi suo me nės svei ka tą.

Žur na las lei džia mas re mian tis Vo kie ti jo je ei nan čio to pa ties pa va di ni mo žur na lo „Biologische Medizin“ me džia ga, taip pat Lietuvos sveikatos dar buoto jų ori gi na liais straips niais. Žurna las lei-džia mas du kartus per metus.

Straips nius pra šo me siųs ti ad re su:žur na lui „Bio lo gi nė me di ci na“,Par ti za nų g. 198–5, LT-50324,Kau nas;el. paštas [email protected]. (8 37) 31 35 32

Straips niai ne tu ri bū ti spaus din ti ki-tuo se žur na luo se. Au to riai ir ver tė jai at sa ko už jų tu ri nį.Re dak ci jos nuo mo nė ga li ne su tap ti su au to riaus nuo mo ne. At siųs ti straips niai ne grą ži na mi. At spaus di nus straips nį žur na le „Bio lo gi nė me di ci na“, re dak ci ja įgy ja tei sę pla tin ti jį įvai riais bū dais (iš jų ir elek tro ni niais), taip pat versti į ki tas kal bas ir skelb ti už sie ny je.Žurnalo tiražas 4000 egz. (27 nr.)

Re dak ci jos puslapis ............. 1

Archyvas

H. H. ReckewegasHomotoksikozių gydymo problemos ............. 3

Moksliniai straipsniai

R. MatusiewiczNuo kortikosteroidų priklausomos astmos homeopatinis gydymas ............... 6

D. W. LescheidDirgliosios žarnos sindromas ............. 11

S. V. Černyšenko, S. V. Petruček, T. A. Duriagina, E. N. Ramazanov, S. N. MazlumjancAntihomotoksinių preparatų taikymas kompleksiškai gydant eksudacinius otitus ............. 15

M. A. PetročenkoKompleksinių homeopatinių preparatų Traumeel®S ir Discus compositum taikymas sergant diskogenine radikuliopatija ............. 17

Ligų formavimosi lentelė ............. 18

G. O. AlvarelosPreparato Traumeel®S taikymas malšinant skausmus, susijusius su krūties vėžiu ............. 20

K. Röska, B. Seilheimer Daugiakomponenčiai vaistai sukelia daugybinį gydomąjį poveikį pažinimu ir neuronų funkcijomis ............. 22

Profesinio tobulėjimo studijos

Y. Vemmer Keliautojų ligos ............. 24

W. SaurDarbo vietos poveikis darbuotojų sveikatai ............. 27

D. Stasytytė-BunevičienėŽiedadulkės ir bičių duonelė žmogaus sveikatai ............. 33

Informacija

Negalime jų matyti, tačiau...daugiau gyvybės nei bet kada! ............. 34

Intuityvus valgymas ir užkandžiavimų prevencija ............. 36

G. AndraosEuropos integruotos medicinos kongresas ............. 40

Biologinė medicina, 2013, nr. 1 3

Homotoksikozių gydymo problemos

TurinysStraipsnyje nagrinėjamas homotoksikozių formavimasis ir įvairūs biologinės terapijos metodai, kurie skatina vikariacijos mechaniz-mus.

H. H. Reckewegas

Homotoksikozių gydymo problemos*Baden-Badenas, Vokietija*(Reckeweg H. H. Probleme der Behandlung von Homotoxikosen. Therapiewoche 1955; 5 (21/22): 517)

Yra žinomos retos ligų atsiradimo for-mos, reikalaujančios išsamesnio paaiški-nimo. Straipsnyje norima pateikti vieną tokį atvejį.

1951 metais kreipėsi 72 metų pacientas. Anamnezė: vaikystėje persirgti tymai ir skarlatina, Pirmojo pasaulinio karo me-tais – šiltinė, 1941 m. atsirado veido eg-zema, staiga išnykusi po spinduliuotės. Tačiau vėliau atsirado galvos svaigimo priepuolių, ypač po galvos pasukimo ir palenkimo, taip pat galvos skausmai, ne-miga, vidurių užkietėjimas bei depresija. Pacientas jautėsi sergantis nepagydomai ir greitai mirsiantis. Gydymui buvo skirtas hidroterapijos kursas pagal Kneipą, hiru-doterapija ir įvairūs medikamentai.

Tyrimo rezultatai: nežymi širdies hiper-tro� ja į kairę pusę, kepenų padidėjimas per delną, katarakta be organinės prie-žasties. Baltymų šlapime nerasta. Urobi-linogenas normalus. Ankstesni tyrimai taip pat nerodė nukrypimų. Arterinis kraujo spaudimas – 260/160 mmHg.

Diagnozė: esencialinė hipertonija.

Daugelis specialistų vienareikšmiškai pripažino, kad tai tipiškas esencialinės hipertonijos atvejis ir paskyrė simptoma-tinį gydymą. Tačiau diagnozei patikslinti buvo atlikta biologinė analizė, akcen-tuojanti homotoksikozės formavimosi sąlygas.

Ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kad veido egzema atsirado, kai pacientas su-bjektyviai buvo sveikas ir nesiskundė jo-kiais simptomais (galvos svaigimu, nemi-ga). Tai charakterizavo ir persirgtos odos ligos, kurias lydėjo niežulys bei gelsvo atspalvio išskyros. Pirmoji liga – egzema, lyg ir nesusijusi su biologine medicina,

buvo išgydyta vienu spinduliuotės seansu.

Ši pirminė patologija buvo „pakeista“ [1] esencialine hipertonija – rimtesnė liga, turinčia blogesnę išgydymo prognozę.Deja, besivystanti situacija pasirodė ypa-tinga. Prisimintas dar vienas atvejis, kai 54 metų pacientei po sėkmingai išgydy-tos egzemos prasidėjo arterinė hiperto-nija (260/160 mmHg).

Pirmiausia iškyla klausimas apie „pirmi-nę“ ir „antrinę“ ligas biologinės medici-nos požiūriu, į vieną ir tą patį organizmo intoksikacijos procesą, skirtingai besi-reiškiantį (homotoksikologijos teorijos požiūriu). Ligos apibrėžimą, su kuriuo susiduria tūkstančiai kolegų visame pa-saulyje, negalima laikyti visa apimančiu ir teisingu. Tai pabrėžia daugelis tyrėjų.

Nuo Virchovo posakio: „Tai, ką mes apra-šome kaip ligą, yra tik abstrakcija“ [2], iš principo niekas nepasikeitė. Pavyzdžiui, Fuhner [3] aprašo ligą kaip intoksikaciją. Savo darbe apie homotoksinų mokslo pagrindus (1952) deklaruojame, kad bet kurie gyvybinės veiklos procesai, vyks-tantys žmogaus organizme, susiję su metabolinėmis transformacijomis. Bet kokia toksiška organizmui medžiaga lai-koma homotoksinu. Ji sužadina proce-sus, kuriuos mes vadiname liga. Visa tai vyksta dinaminėje organizmo sistemoje (pagal Bertalan� ), kurioje toksinai ir kitos medžiagos kinta dėl skirtingų struktūrų poveikio arba patys jas keičia.

Savo knygoje [6] aprašėme biologinius procesus ir tarpusavio virsmus, sufor-muojančius bet kokios homotoksikozės pagrindus. Todėl šios problemos turėtų būti daugiau ar mažiau žinomos skaity-tojui. Tačiau norėtųsi dar kartą nušviesti ligos apibrėžimą. Homotoksinai transfor-

muojasi vykstant tokiems procesams:1. Homotoksinų išskyrimui (gleivės, pū-

liai, eksudatai, odos pleiskanojimas sergant egzema ir kt.)

2. Homotoksinų kaupimui (reumatinės ligos, aterosklerozė, podagra, lipomos ir kt.)

3. Audinių išsigimimui (išsėtinė sklero-zė, onkopatologija).

Pateiktų trijų procesų grupių analizė lei-džia išskirti homotoksikozių 3 fazes (po-veikio zonas). Šios fazės atitinka daugybę būklių ir patologijų, kurias mes įpratome vadinti ligomis. Kiekviena iš jų charakte-rizuojama atitinkamais reakciniais požy-miais:1. Ekskrecijos (išskyrimo) fazei būdinga

� ziologinė arba suintensyvėjusi � zio-loginė homotoksinų ekskrecija iš or-ganizmo (pavyzdžiui, viduriavimas).

2. Reakcijos (uždegimo) fazei būdingas homotoksinų išskyrimas suintensyvė-jusio (patologinio) uždegimo proce-so keliu (pavyzdžiui, pūliai, kiti sekre-tai, egzemos ir kt.).

3. Deponavimo, arba kaupimo, fazei būdingas homotoksinų kaupimasis audiniuose, formavimasis gerybinių darinių (riebalai, šlapimo rūgštis).

4. Impregnacijos fazei, atsiradusiai blo-kuojant 3 pirmąsias fazes, būdinga toksinų ir jų komponentų skvarba į viduląstelines struktūras (pavyzdžiui, hipertonija, vegetacinė distonija, ste-nokardija).

5. Degeneracijos fazei būdingos daug-kartinės intraląstelinės intoksikacijos (epilepsija, miokardo pažaidos).

6. Naujų darinių (dediferenciacijos) fazė susiformuoja iš 4 ir 5 fazių karcinotok-sinų ir reprezentuoja galutinę homo-toksikozės fazę (karcinomos).

Išdėsčius 6 ligų fazes abscisių ašyje, o organizmo audinius – ordinačių ašyje, gauname vaizdingą ligų formavimosi homotoksikozių pagrindu schemą. Iš gautos lentelės matyti, kad dažnai keičia-si intoksikacijos fazės ir audiniai, kuriuose jos lokalizuotos. Tad daugelis gydytojų tai vertina, kaip visišką esamų ligų kaitą



(pagal anksčiau priimtą šio proceso api-brėžimą).

Kyla klausimas, kokia praktinė prasmė visų ligų paskirstymo į fazes. Atsaky-mas paprastas: tokios lentelės sudary-mas leidžia suprasti biologinių procesų esmę ir dinamiką, taip pat ryšius tarp jų. Pavyzdžiui, esencialinė hipertonija ir rentgeno spinduliuote išgydyta egze-ma – tos pačios intoksikacijos tais pačiais homotoksinais abiejų ligų pasekmė. Per-sikėlimas ligų per įvairias fazes ir audi-nius vadinamas vikariacijos procesu. Ši lentelė nepakeičiama vertinant ligonio būklę ir prognozuojant ligos vystymąsi bei išgijimą. Aprašytu konkrečiu atveju tai reiškia, kad biologiškai nepavojinga ektoderminė reakcijos (uždegimo) fazė tapo pavojingesne biologiniu požiūriu impregnacijos faze, t. y. esencialinė hi-pertonija tapo progresinės vikariacijos (poslinkiu į dešinę ir žemyn pagal 6 fazių lentelę) pasekme, įveikdama biologinį barjerą, skiriantį humoralines fazes nuo ląstelinių, nuo konstitucinių ligų.

Vikariacijos efektui (homotoksinų povei-kio poslinkis) būdingas toksinų kaupi-masis organizmo vidinėje terpėje. Šiuo konkrečiu atveju kalbama apie oksitira-miną – hipertonijos veiksnį [7], histami-ną, sieros junginius ir cholesterolį, for-muojančius egzemą [8]. O toksinai veikia ektodermą (odos egzema), taip per he-modermą (kraujagyslių pažaida). Kai ku-rių autorių nuomone [9,10], hipertonijos ir aterosklerozės patogenezėje aktyviai dalyvauja cholesterolio makromolekulės, pasižyminčios elektrinio krūvio poliariškumu.

Patogenetinės terapijos, nukreiptos į li-

gos pradinę priežastį, esmė – pašalinti mitybos ypatumus, skatinančius ligos vystymąsi, apsaugant tolesnį toksinų pa-tekimą (tarp jų psichotoksinų iš kiaulie-nos taukų, lašinių, jautienos sutotoksinų), skatinti regresinę vikariaciją, perkeliant patologiją iš biologiškai pavojingų fazių iš kairės nuo biologinio barjero į mažiau pavojingas humoralines fazes, esančias dešinėje lentelės pusėje. Dėl to būtina pašalinti iš organizmo toksinus ir juos de-aktyvuoti (detoksikacija). Kitaip tariant, iš lėtinės ligos (hipertonija) vėl būtina per-vesti homotoksikozę į ūminę fazę (eg-zema). Jei panaši ūminė fazė (anksčiau persirgta) atsirastų, ji turi būti gydoma biologinės medicinos metodais.

Šenfeldas [11] aprašė Napaleono išgijimą nuo skrandžio ligos, kai jis pakartotinai susirgo niežais. Atsiradusi skrandžio liga buvo padarinys niežų erkės intoksikaci-jos, sužadinusios progresyvią vikariaciją iš ektoderminės reakcijos fazės (uždegi-mo) į impregnacijos fazę (dvylikapirštės žarnos opą).

Pakartotinis niežų su lydimais odos bėri-mais atsiradimas buvo reakcija į taikomą gydymą, sukėlusį regresinę vikariaciją, paskatinusį gijimą.

Regresinę vikariaciją galima sužadin-ti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Bir [12], eksperimentuodamas su savimi, išpro-vokuodavo furunkuliozę (ektoderminę reakcijos fazę – uždegimą) vartodamas Sulfur D4, taip pat karbunkulo (mezen-chiminės reakcijos fazės) atsiradimą – Sulfur D12. Tai patvirtina nagrinėjamus ryšius. Šiuo atveju mūsų gydymo sche-moje buvo taikytas parenteraliai dvi die-

nas homeopatinis preparatas Cralonin (sudarytas iš Crataegus, Spigelia ir kt.). Šis preparatas reguliuoja kraujo apyta-ką ir mažina arterinį kraujospūdį, todėl taikytinas vainikinių arterijų kraujotakos sutrikimų atvejais. Po to buvo skiriamos intraveninės homeopatinių monoprepa-ratų Injeel injekcijos pagal esamą simp-tomatiką. Pulsatilla-Injeel* parinktas kaip konstitucinė priemonė, o Lycopodium-Injeel* – kepenų funkcijai aktyvinti. Pe-roraliai skirta Vertigoheel ir Aurum-Heel* (taip pat turinčio Crataegus).

Nors taikant minėtus preparatus būklė greitai pagerėjo, bet arterinis kraujospū-dis sumažėjo nežymiai. Tačiau gydymo kursas davė rezultatus: po 7 mėnesių buvo paskatintas regresyvios vikariacijos procesas, kuris pasireiškė dermatitu su furunkulais (ektoderminė reakcijos fazė / uždegimas), vėliau – nedideliais karbun-kulais (mezenchiminė reakcijos fazė). Dėl šio gydymo kraujospūdis nežymiai svyruodamas sumažėjo iki 145/90 mm Hg stulpelio. Odos ligai gydyti skirta balneoterapija [13], taip pat švirkščiami į veną preparatai Hepar sulfuris-Injeel* ir Mercurius solubilis-Injeel*, veikiantys pū-lingus uždegimus. Po 8 savaičių minėti odos simptomai išnyko. Buvęs vidurių užkietėjimas (entoderminė deponavimo fazė) taip pat praėjo, kataraktos požymiai pranyko. Nagrinėjamu atveju buvo suža-dintas regresyvios vikariacijos procesas, liga pasistūmėjo į kairę, į ektoderminės reakcijos fazę (uždegimą). Taip toksinai buvo šalinami per odą.

Neįsigilinus gali susidaryti vaizdas, kad kalbama apie dvi gretutines ligas. Bet yra ne taip.

Vikariacijos fenomeną galima nusta-tyti ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, galvos skausmai dėl sinusito (deponavimo arba impregnacijos neuroderminė fazė) vikarijuoja per šieno slogą (ekskrecijos oroderminė fazė), per gripo simptomus (mezenchiminė reakcijos fazė) ir per bronchitą (reakcijos arba ekskrecijos en-toderminė fazė).

Gali pasitaikyti ir progresinės vikariacijos atvirkščias procesas, biologiškai nepa-lankus ir pavojingas, kai ligos pasislenka į dešinę pagal 6 fazių lentelę. Pavyzdžiui, tonzilių angina (reakcijos limfoderminė fazė) pereina į glaukomą (aš buvau liu-dininkas), kurios priežastis – mezenchi-mos fermento hialuronidazės aktyvumo


Biol

ogin

is ba

rjera

s


pažaida toksinais. Anginos pasekme gali būti agranulocitozė ir net leukemija.

Si� lio vystymasis taip pat gali būti vika-riacijos išsivystymo pavyzdys. Panašios vikariacijos pavyzdžiu gali būti Menje-ro simptomų kompleksas ir jo ryšys su šienlige arba liumbalgija išnykus mė-nesinėms po maudymosi šaltame jūros vandenyje. Pastaruoju atveju buvo atlie-kamos Engystol* injekcijos į veną, o va-karais segmentiškai švirkščiama po oda Neuralgo-Rheum-Injeel*.

Jau kitą dieną pacientei atsirado diarėja (ekskrecijos fazė per ekskrecinį organą – žarnyną), po to ciklas atsinaujino ir lium-balgija praėjo.

Terapijos variantų parinkimo sudėtingu-mas priklauso nuo daugybės homeopa-tinių monopreparatų, išleidžiamų tirpalų injekcijoms. Kai kurie preparatai (pavyz-džiui, Pulsatilla-Injeel* arba Sulfur-Injeel*) įrodė efektyvumą impregnacijos fazės ligų atvejais, kaip ir kompleksiniai prepa-ratai (pavyzdžiui, Engystol).

Reikia pažymėti, kad naujų biologinių drenažo terapijos metodų sukūrimas nekonkuruoja su tradicinėmis metodiko-mis (pavyzdžiui, homeoterapija). Gydant ligas jos gali būti puikiai derinamos viena su kita (pavyzdžiui, bronchitą). Net ir te-

rapija antibiotikais gali tapti neatskiriama kompleksinės biologinės medicinos da-lis, jeigu po penicilino paskyrimo atlie-kamas specialus drenažo ir eliminacijos kursas, siekiant išvengti intoksikacijos antibiotikų skilimo produktais. Dažnai regresinė vikariacija vyksta alerginės odos ligos pavidalu. „Alergijos“ terminas (gr. allos ergos) reiškia „kitas poveikis“. Tai visiškai tinka homotoksinams ir vikariaci-jos procesui. Terapiją audinių kultūromis pagal Nichansu taip pat galima laikyti biologinio gydymo metodu, nes po jos daugeliu atveju prasideda regresinės vi-kariacijos efektas. Pavyzdžiui, intensyvus 1,5 metų vaiko prakaitavimas dėl hidroce-falijos, kuri kartu su keletu epileptiformi-nių priepuolių paskatino vaiko vystymąsi, nes jis pradėjo kalbėti ir vaikščioti [14].

6 fazių lentelėje galima išdėstyti įvairius biologinės medicinos tipus, tiksliai nuro-dyti jų vartojimo ribas ir galimybes. Esant pirmoms 4 ligos fazėms taikomi mono-homeopatiniai preparatai (Injeel formos), homeopatiniai ir grupė kompleksinių preparatų (Engystol). Per degeneracijos ir naujadarų fazes, priešingai, taikomi orga-nų preparatai (homeopatiniai ir audinių kultūros). Šiuo atveju taikymas antibioti-kų, chemoterapijos, operacijų, citostatikų taip pat dera su kompleksine biologine medicina (1 pav.).

Apibendrinant galima paminėti, kad li-gos – apsauginių organizmo priemonių išraiška, nukreipta prieš homotoksinus. Tokias būsenas galima charakterizuoti kaip homotoksikozes, kurios gali būti pirmų trijų homoralinių fazių būklės, kai homotoksinai lengvai pašalinami.

Per kitas tris fazes prasideda konstitucijos liga, homotoksinai pažeidžia ląstelines struktūras. Sukelti homotoksinų pažeidi-mai vikariacijos proceso eigoje gali keisti fazę. Fazė gali būti „progresyvi“ su postū-miu iš kairės į dešinę, kai ūminė liga per-eina į lėtinę, t. y. į dešinę nuo biologinio barjero. Taikant biologinį gydymą (orga-nų preparatais, Injeel, kompleksiniais pre-paratais) galima procesą sugrąžinti atgal, pašalinti homotoksinus ir pasiekti gydo-mąjį efektą. Efektyviausias homeopatinių preparatų vartojimo būdas – injekcijos į veną (šiuo atveju būtina sekti ligos eigą). Tada humoralinių fazių ligų, į kurias per-eina ląstelinės ligos regresinės vikariaci-jos procesu, neturime sukelti pakartotine impregnacine retoksikacija. Dėl to šiuo atveju tinka homotoksikologijos, ho-meopatijos ir organoterapijos metodai, kurie taip pat turi būti palaikomi biolo-giškai tinkama mityba. Remiantis pateik-ta lentele palengvėja gydytojo darbas parenkant terapijos metodą įvairių ligų atvejais. Galutinis tikslas bet kuriuo atve-ju – organizmo išlaisvinimas nuo homo-toksinų, pritaikymas regresinės vikariaci-jos procesų ir ligonio išgydymas.

Literatūros sąrašas redakcijoje

Terapija Ekskrecijos Reakcijos Deponavimo Impregnacijos Degeneracijos Dediferenciacijos fazė fazė (uždegimo) fazė fazė fazė fazė

Injeel(parenteraliai).Kompleksiniai preparatai (per os),monohomeopatija

Organoterapija(organopreparatai, audinių kultūros)

Antibiotikai

Alopatija, Citostatikai,Chemoterapija, Hormonų terapija,Spinduliuotė

1 pav. Įvairių gydymo metodų klasifi kacija pagal fazes (biologinės medicinos požiūriu)

* Vaistinis preparatas šiuo metu neregistruotas Lietuvos Respublikoje.



ĮvadasAstma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kuriai įtakos turi skirtingų tipų ląstelės – neutro� lai, bazo� lai, eozino� lai, makrofagai ir lim-focitai.

Neutro� lai dalyvauja oksidacinėje redukcinėje sistemoje ir susiję su mieloperoksidazės veikimu. Nustatyta, kad 8–15 proc. sveikų asmenų neutro� lų geba paversti nitro mėlynąjį tetrazolį juodomis formazano granulėmis [1]. Ryškus oksidacinio redukcinio neutro-� lų potencialo padidėjimas pacientams, sergantiems bronchų ast-ma, be kitų būklių gali lemti audinių destrukciją ir ilgesnį astmos veikimą. Ankstesni mūsų tyrimai parodė, kad pacientų, sergančių bronchų astma, granuliocitai turėjo migracijos defektų [2]. Minėti sutrikimai taip pat gali turėti įtakos dažnesniems virusinių ir bak-terinių infekcijų pasikartojimams, palyginti su nesergančiais.

R. Matusiewicz

Nuo kortikosteroidų priklausomos astmos homeopatinis gydymasPerspausdinta iš Biologische Medizin; 1996 birželis: 107-112

Aktyvinti eozino� lai išskiria tokius me-diatorius: didįjį pagrindinį baltymą, eo-zino� lų katijoninį baltymą (ECP) ir eozi-no� lų baltymą X, kurie tiesiogiai siejasi su astmos patogeneze [3]. ECP, išskirtas alerginės uždegiminės reakcijos metu, gali suaktyvinti histamino išskyrimą iš putliųjų ląstelių ir dalyvauti audinių de-strukcijoje [4].

Bronchų astma sergančių asmenų orga-nizmas sintezuoja daugiau imunoglobu-lino E (IgE), kuris giminingas putliosioms ląstelėms. Šios ląstelės išsidėsčiusios po visą organizmą ir išskiria histaminą bei kitus uždegimo veiksnius veikiant aler-genams [5].

Kvėpavimo takų gleivinės membranos yra apsaugotos nuo stipraus aplinkos an-tigenų dirginimo. Gleivinės antikūnai – sekreciniai IgA ir serumo IgA – daro dide-lę įtaką imuniteto pakitimui ir padažnina alergines kvėpavimo sistemos ligas [6].Kvėpavimo takų uždegimas ir imuninės sistemos aktyvinimas yra svarbūs astmos patogenezei. Todėl šiuolaikinis bronchų

astmos gydymas grindžiamas uždegimo proceso koregavimu gliukokortikoidais [7]. Tačiau šie vaistai, vartojami ilgą laiką didelėmis dozėmis, sukelia daugybę pa-vojingų komplikacijų [8].

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti Traumeel S poveikio spirometrinius ir imunoglobuli-nų rodiklius pacientams, sergantiems nuo kortikosteroidų priklausoma astma. Traumeel S yra antiuždegiminis, skausmą mažinantis, homeopatinis dvylikos auga-linės kilmės ir dviejų mineralinių medžia-gų derinys.

Pacientai ir tyrimo metodaiTyrime dalyvavo 103 pacientai, sergantys nuo kortikosteroidų priklausoma astma, kurių amžius 20–74 metai (vidurkis – 48 metai). Šešiasdešimt du pacientai buvo moterys, kurių amžius 20–74 metai (vi-durkis – 42 metai). Kontrolinę grupę sudarė 20 sveikų asmenų, kurių amžius 24–60 metų (vidurkis – 38 metai).

Tyrimas vykdytas 1995 m. Nuo kortikos-teroidų priklausoma astma diagnozuota

atlikus spirometrinius testus, taikant ilga-laikį gydymą kortikosteroidais. Visi paci-entai mažiausiai penkerius metus gėrė triamcinoloną („Polcorton“, Lenkija) po 4–8 mg per dieną. Jie dėl šio gydymo pa-tyrė daugybę komplikacijų: osteoporozę, raumenų atro� ją, spontanines kraujosru-vas ir silpnumą.

FCV (forsuotas iškvėpiamasis tūris po maksimalaus įkvėpimo) ir FEV1 (iškvėpto oro tūris per pirmą sekundę po maksima-laus įkvėpimo) buvo nustatytas Eutest-2 spirometru, o PEF (didžiausias iškvėpimo srovės greitis) – Mini-Wright. PEF buvo nustatoma pacientams kasdien pakilus iš lovos. Rezultatai rašomi į specialias korte-les, į kurias taip pat įrašomos vartojamų kortikosteroidų dozės.

Taikant dvigubai aklą metodą, septy-niasdešimt vienam pacientui skirtas Traumeel S po 1 ampulę per dieną po oda 5–7 dienų intervalais. Likę 32 paci-entai gavo placebo. Be kortikosteroidų, Traumeel S ar placebo pacientams skyrė metilksantino preparatų gleivėms skys-tinti. Be to, paūmėjus infekcijai buvo ski-riamas tetraciklinas.

Prieš ir po 20 savaičių gydymo Traumeel S arba placebo buvo atlikti spirometriniai testai ir nustatytos kraujo serumo imu-noglobulinų – IgE, IgG, IgA, IgM – kon-centracijos.

Granuliocitų migracija in vitro buvo nu-statoma Clausen testu [9], geba redu-kuoti nitro mėlynąjį tetrazolį – Park testu [1], periferinio kraujo granuliocitų O2 su-peroksido radikalo koncentracija – Bel-lavite testu [10], o eozino� lų katijoninio baltymo (ECP) koncentracija kraujo seru-me – radioimuniniu tyrimo metodu.

IgE koncentracija nustatyta fermentiniu 3M metodu, o IgA, IgG ir IgM – imunotur-bidimetriniu metodu. Be to, buvo atlikti morfologiniai kraujo elementų tyrimai ir kraujo serumo kreatinino, karbamido,



kalio, natrio, kalcio, magnio, gliukozės, cholesterolio ir lipidų koncentracijos bei AlaT (alaninaminotransferazės), AspT (as-partataminotransferazės) aktyvumai.

Clausen testasParkerio tirpalas buvo papildytas antibio-tikais, taip pat, norint palaikyti tirpalo pH 7,3, pridėta 1% NaHCO3 tirpalo. Tirpalas sumaišytas lygiu kiekiu atitinkamai pa-ruoštos agarozės su arklio kraujo serumu (Warsaw Sera ir Vakcinų laboratorija). Po to 48 oC temperatūroje ištirpintas tirpa-las patalpintas į Petri lėkšteles ir 30 min. laikytas šaldytuve +4 oC temperatūroje. Į paruoštas keturias 2,3 mm skersmens duobeles įpilta atitinkamai paruoštų ti-riamų pacientų periferinio kraujo. Po to lėkštelės perkeltos į termostatą, veikiant oru ir CO2 tėkme. Granuliocitų migracija apskaičiuota po 18 valandų nuo agaro-zės pašalinimo metanoliu ir � ksacijos 40% formalinu, naudojant ηr2 formulę.

Park testas1 ml iš alkūninės venos paimto kraujo plastikinėse plokštelėse buvo sumaišy-tas su 0,1 ml heparino (50 µg/l). Po to 1 ml šio paruošto kraujo perkeltas į kitą plastikinę plokštelę, ant kurios užlašin-ta 0,1 ml mišinio, sudaryto iš fosfatinio buferinio tirpalo (pH 7,2) ir 0,1 ml 0,2% nitro mėlynojo tetrazolio tirpalo (2 mg/ml). Išdžiovinta medžiaga inkubuota 15 min. 37 oC temperatūroje ir 15 min. kam-bario temperatūroje. Tepinėlis užteptas ant objektinio stiklelio, išdžiovintas ore ir dažytas May-Grünvald-Giemsa metodu. Redukcijos rodikliai vertinti skaičiuojant granuliocitus, turinčius formazono gra-nulių.

Bellavite testasŠis metodas pagrįstas citochromo C re-dukcijos, vykdomos superoksido anijono radikalų, susidarančių periferinio kraujo granuliocituose, laipsnio įvertinimu. Kiek-vienam pavyzdžiui atlikti trys mėginiai. Pirmasis mėgintuvėlis buvo kontrolinis. Antrajame nustatytas ramybės būsenoje esančių granuliocitų superoksido anijono radikalų susidarymas, o trečiajame – su-peroksido radikalo susidarymas įvertintas zimozanu aktyvintuose granuliocituose.

0,3 ml citochromo C mėginiai iš jaučio širdies (Sigma) supilti į mėgintuvėlius; 0,2 ml 0,9% NaCl buferinio tirpalo (pH 7,2–7,4) buvo įpilta į pirmąjį ir antrąjį mė-

gintuvėlius, o 0,1 ml opsonizuoto zimo-zano – į trečiąjį mėgintuvėlį.

Po 5 min. inkubacijos 37 oC temperatū-roje 2 ml SOD-I (superoksido dismutazės 3000 U/l, Sigma) tirpalu papildytas pir-masis 0,1 ml tiriamojo kraujo mėgintu-vėlis ir paliktas +4 oC temperatūroje. Po 10 min. 2 ml SOD-I papildytas antrasis ir trečiasis mėgintuvėliai. Tada visi trys mėgintuvėliai buvo centrifuguojami Ja-netzki K-70 centrifuga (2000 apsisukimų per minutę) +4 oC temperatūroje.

Supernatanto absorbcija nustatyta Specol-II spektrofotometru 550 nm ilgio banga. Rezultatai pateikti O2 milimoliais / ląstelės / min.Rezultatai statistiškai įvertinti pagal Stju-dento t kriterijų.

Tyrimo rezultataiKaip matyti iš 1 pav., vidutinės PEF reikš-mės tarp sergančių astma ir Traumeel S gydytų pacientų žymiai nesiskyrė nuo reikšmių tarp pacientų, gydytų placebo (302 ml ir 290 ml); p>0,01. Taip pat žymių skirtumų nenustatyta tarp vidutinių FCV reikšmių (2 pav.; 2,78 l ir 2,27 l); p>0,01. Statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta ir tarp vidutinių FEV1 reikšmių tarp astma sergančių ir Traumeel S gydytų bei gavu-sių placebo pacientų; p>0,01 (3 pav.).

1 lentelėje pateikti duomenys rodo, jog pacientams, sergantiems nuo kortikos-teroidų priklausoma astma, periferinio kraujo granuliocitų geba redukuoti nitro mėlynąjį tetrazolį žymiai padidėjo tiems, kurie vartojo Traumeel S – nuo 10,34% iki 6,50%, palyginti su pacientais iš kontroli-

1 pav. Vidutinės PEF reikšmės tarp vartojusių Traumeel S ir placebą

2 pav. Vidutinės FCV reikšmės tarp vartojusių Traumeel S ir placebą



nės grupės – (6,10%), p>0,01.

Clausen testo duomenys parodė, kad migracinė granuliocitų geba in vitro žy-miai padidėjo – nuo 27,04 mm2 iki 34, 25 mm2 – pacientams, tęsiantiems nuo kortikosteroidų priklausomos astmos gydymą Traumeel S, palyginti su placebo vartojusiais pacientais (nuo 26,99 mm2 iki 24,14 mm2) (2 lentelė).

3 lentelės duomenys rodo, kad periferi-nio kaujo granuliocitų geba sintezuoti superoksido radikalą O2 buvo mažesnė tarp pacientų, gydytų Traumeel S (9,4 ir 18,7), nei gavusių placebo (16,4 ir 25,78); p>0,01.

Tarp abiejų grupių eozino� lų geba išskir-ti ECP buvo žymiai didesnė (70,9 ir 42,9), palyginti su kontroline grupe (12,04); p>0,01. Po gydymo Traumeel S eozino� lų geba išskirti ECP ženkliai sumažėjo – iki 25,6; p>0,01 (4 lentelė).

Kaip rodoma 5 lentelėje, pacientų, ser-gančių nuo kortikosteroidų priklausoma astma ir gydytų Traumeel S, IgE koncen-tracija žymiai sumažėjo (nuo 132,0 µg/l iki 40,1 µg/l); p>0,01. Statistiškai reikš-mingų skirtumų nenustatyta dėl IgA, IgG ir IgM koncentracijų tarp pacientų, gydy-tų Traumeel S ir placebo.

4 paveiksle pateikti duomenys rodo kortikosteroidų dozių sumažėjimą (nuo 4,6 mg / dieną iki 2,6 mg / dieną) tarp pacientų, gydytų Traumeel S, palyginti su placebo gavusiais pacientais (nuo 4,0 mg / dieną iki 5,8 mg / dieną).

Tyrimo rezultatų aptarimasGauti tyrimų duomenys parodė, kad kortikosteroidų dozės, vartojamos paci-entų, sergančių nuo kortikosteroidų pri-klausoma bronchų astma ir 20 savaičių gydytų Traumeel S, gali būti sumažintos nuo 4,6 mg iki 2,6 mg per dieną. Tai labai svarbu pacientams, kurie turi vartoti kor-tikosteroidus ilgą laiką.

Mūsų gauti duomenys parodė, kad ilga-laikis gydymas kortikosteroidų dozėmis, mažesnėmis negu 2 mg kasdien, nėra susijęs su sunkiomis komplikacijomis [8]. Be to, pacientų, gydytų Traumeel S, ben-dra klinikinė būklė ženkliai pagerėjo. Kor-tikosteroidų sukeltos komplikacijos tapo mažiau ženklios, raumenų jėga padidėjo,

3 pav. Vidutinės FEV 1 reikšmės tarp vartojusių Traumeel S ir placebą

Traumeel S prieš gydymą 27,04 mm2 ± 7,22(p<0,01) po gydymo 34,25 mm2 ± 10,07

Placebas prieš gydymą 26,99 mm2 ± 7,50(p>0,01) po gydymo 24,14 mm2 ± 4,27

Kontroliniai asmenys 42,13 mm2 ± 10,03

2 lentelė. Pacientų, sergančių nuo kortikosteroidų priklausoma astma, granuliocitų migracijos geba in vitro. Vartojusių Traumeel S, placebą ir kontrolinių asmenų rezultatai

Traumeel S prieš gydymą 10,34 % granuliocitų(p<0,01) po gydymo 6,50 % granuliocitų

Placebas prieš gydymą 10,50 % granuliocitų(p<0,01) po gydymo 9,6 % granuliocitų

Kontroliniai asmenys 6,10 % granuliocitų

1 lentelė. Pacientų, sergančių nuo kortikosteroidų priklausoma astma, periferinio kraujo granulio-citų geba redukuoti nitro mėlynąjį tetrazolį. Vartojusių Traumeel S, placebą ir kontrolinių asmenų rezultatai

Traumeel S prieš tyrimą prieš gydymą 16,6(p<0,01) po gydymo 9,4

po tyrimo prieš gydymą 29,3 po gydymo 18,7

Placebas prieš tyrimą prieš gydymą 15,5(p>0,01) po gydymo 16,4

po tyrimo prieš gydymą 24,4 po gydymo 25,8

Kontroliniai asmenys prieš tyrimą 7,13 ± 2,03 po tyrimo 18,04 ± 8,14

3 lentelė. Pacientų, sergančių nuo kortikosteroidų priklausoma astma, periferinio kraujo granuliocitų geba išskirti O2 superoksido radikalą (mmol / ląstelė / min.). Vartojusių Traumeel S, placebą ir kon-trolinių asmenų rezultatai



ir, kaip pagrindžia mūsų tyrimas, pagerė-jo pacientų gyvenimo kokybė. Pasikar-tojančių infekcijų dažnis sumažėjo nuo 3–4 prieš gydymą Traumeel S iki 0–1. Klinikinės pacientų būklės pagerėjimas gydymo Traumeel S metu vis dėlto neat-sispindi spirometrinių rodiklių reikšmėse.

FCV, FEV 1 ir PEF rodikliai, įvertinti prieš gydymą Traumeel S (atitinkamai 2,66; 1,95; 289), ženkliai nesiskyrė nuo tų, kurie buvo nustatyti po 20 gydymo savaičių (2,72; 1,92; 302). Tai gali būti aiškinama tuo, jog pacientai patys rinkosi kortikos-teroidų, kurie palengvino jų subjektyvų dusulio pojūtį, dozes. Todėl kasdienės šių vaistų dozės buvo sumažintos be kvėpa-vimo kokybės pokyčių.

Klinikinės pacientų būklės pagerėji-mas po Traumeel S vartojimo gali būti paaiškintas įvairiais būdais. Traumeel S moduliuoja humoralinį organizmo at-saką ir tai rodo kraujo serumo IgE kon-centracijų pokyčiai gydymo Traumeel S metu, palyginti su pacientais, vartoju-siais placebo. Prieš gydymą Traumeel S vidutinė IgE koncentracija kraujo serume buvo 132 µg/l, o gydant ji sumažėjo iki 40,1 µg/l. Placebą vartojusiųjų viduti-nė IgE koncentracija prieš tyrimą buvo 84,0 µg/l ir ženkliai nepasikeitė po 20 sa-vaičių gydymo – 79,2 µg/l.

Imunoglobulinas E lemia organizmo humoralinį atsaką. Jis prisitvirtinęs prie putliųjų ląstelių, kurios po sąveikos su speci� niu antigenu išskiria keletą imuni-nių mediatorių – histaminą, trombocitų aktyvacijos faktorių (PAF), leukotrienus, serotoniną ir kitus [12]. Išsiskyrę alergi-nės reakcijos mediatoriai sąlygoja for-mavimąsi uždegimo židinių, kurie kaip ir mediatoriai yra stiprūs chemotoksio veiksniai neutro� lams, eozino� lams, ba-zo� lams, audinių makrofagams, trombo-citams ir limfocitams.

Chemotaksis (migracija) yra vienas iš reikšmingiausių granuliocitų funkcijų. Mūsų ankstesni tyrimai nustatė granu-liocitų migracijos nepakankamumą tarp pacientų, sergančių bronchų astma [2].

Gydant Traumeel S, granuliocitų mi-gracijos geba padidėjo nuo 27,04 iki 34,25 mm2. Manoma, kad šis padidėji-mas buvo sumažėjusio pasikartojančių infekcijų dažnio priežastis. Granuliocitus aktyvuoja įvairūs veiksniai uždegimo ži-

diniuose. Tai buvo įrodyta gebėjimu re-dukuoti nitro mėlynąjį tetrazolį Park tes-to metu [1]. Kaip parodė mūsų ankstesni tyrimai, pacientų, sergančių bronchų astma, maždaug 15–20% granuliuocitų verčia nitro mėlynąjį tetrazolį juodomis formazano granulėmis [13]. Pacientams, sergantiems nuo kortikosteroidų pri-klausoma astma ir gydytiems Traumeel S, granuliocitų geba redukuoti dažus buvo sumažėjusi. Tai gali būti prasidedančio

lėtinio uždegimo proceso nykimo, sąly-gojamo gydymo, požymis. Kitas šio po-veikio įrodymas galėtų būti sumažėjęs peroksido radikalų išskyrimas gydymo Traumeel S metu, palyginti su pacientais, vartojusiais placebą. Po gydymo Trau-meel S granuliocitų išskirtų laisvųjų radi-kalų koncentracija sumažėjo nuo 16,6 ir 29,3 iki 9,4 ir 18,7.

Reikšmingi alerginėms reakcijoms yra eo-

Traumeel S prieš gydymą 70,90 ± 52,4(p<0,01) po gydymo 25,60 ± 19,3

Placebas prieš gydymą 42,90 ± 50,2(p>0,01) po gydymo 57,20 ± 48,9

Kontroliniai asmenys 12,04 ±13,0

4 lentelė. Pacientų, sergančių nuo kortikosteroidų priklausoma astma, eozinofi lų geba išskirti ECP. Vartojusių Traumeel S, placebą ir kontrolinių asmenų rezultatai

4 pav. Vidutinės kasdienės kortikosteroidų dozės tarp vartojusių Traumeel S ir placebą

Traumeel S vartoję pacientaiPlacebo grupė

Traumeel S Placebas Kontroliniai asmenys

prieš gydymą po gydymo po placebo prieš gydymą po gydymo po placebo

IgE µg/l 132,0 40,1 <0,01 84,0 79,2 >0,01 38,4 ±67,0 ±32,0 ±12,0

IgA µg/l 218,8 261,8 >0,01 240,0 237,0 >0,01 280,0 ±117,8 ±59,1 ±65,8 ±54,5 ±34,0

IgM µg/l 165,0 274,8 =0,05 260,5 248,0 >0,01 235,5 ±88 ±54,6 ±94,3 ±78,9 ±25,0

IgG µg/l 1115,2 1234,5 >0,01 1292,6 1994,2 >0,01 1100,0 ±262,0 ±174,9 ±271,0 ±231 ±30,0

5 lentelė. Pacientų, sergančių nuo kortikosteroidų priklausoma astma, serumo imunoglobulinų lygiai. Vartojusių Traumeel S, placebą ir kontrolinių asmenų rezultatai



zino� lai ir jų išskiriami toksiniai baltymai: eozino� lų katijoninis baltymas (ECP), didysis pagrindinis baltymas, eozino� lų baltymas X [3]. ECP iš eozino� lų granulių organizme atlieka apsauginę funkciją – naikina bakterijas ir paskatina histamino išskyrimą [14]. Padidėjusi kraujo serumo ECP koncentracija buvo nustatyta paci-entams, sergantiems bronchų astma ir atopiniu dermatitu [15]. Pacientams, gy-dytiems Traumeel S, serumo ECP koncen-tracija sumažėjo, o placebą vartojusiųjų išliko nepakitusi. Traumeel S gali stabili-zuoti bazo� linių granuliocitų lizosomų membranas ir taip sumažinti ECP išsky-rimą. Analogiškas poveikis stabilizuo-jant neutro� linių granuliocitų lizosomų membranas galėjo sumažinti peroksido radikalų išskyrimą.

Imunoglobulinas A, ypač sekrecinis IgA (S-IgA), svarbus humoraliniam plaučių imunitetui. S-IgA, esantis gleivinės pavir-šiuje, yra speci� nis haptenas svetimiems baltymams, kuriuos jis sujungia, taip truk-dydamas jų absorbcijai į organizmą [16].

Priešingai nei kiti imunoglobulinai, an-tigeno-IgA kompleksas neaktyvuoja komplemento, o iš tikrųjų jis net slopi-na IgM ir IgG aktyvaciją [17]. IgA slopina Prausnitz-Kustner reakciją, kurioje daly-vauja IgE [18]. Tai rodo, kad jo trūkumas plaučiuose gali suintensyvinti čia esantį uždegimo procesą.

Mūsų tyrime pacientų, sergančių bron-chų astma, vidutinė kraujo serumo IgA koncentracija nebuvo didesnė už normą. Bet Traumeel S grupės pacientams ji turė-jo tendenciją didėti nuo 218,8 iki 261,8. To nepastebėta tarp vartojusių placebą. Vis dėlto skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

IgG ir IgM koncentracijų pakitimai nagri-nėti šiame klinikiname tyrime nebuvo reikšmingi, palyginti su placebo grupe.Dėmesį reiktų atkreipti į tai, kad tarp pa-cientų, sergančių nuo kortikosteroidų priklausoma astma ir lėtiniu hepatitu (5 atvejai Traumeel S grupėje), transami-nazių aktyvumai statistiškai reikšmingai

sumažėjo (AlaT nuo 104,01 iki 49,05 ir AspAT nuo 269,0 iki 68,0). Toks sumažė-jimas buvo nustatytas ir dviem pacien-tams, vartojusiems placebą. Padaryti ati-tinkamą išvadą nepakako duomenų, bet tolesni, išsamesni tyrimai būtų naudingi.

Apibendrinant gautus tyrimo duomenis, galima teigti, kad Traumeel S yra vertin-gas vaistas, gydant sergančiuosius nuo kortikosteroidų priklausoma astma. Ver-ta pažymėti, kad tik du pacientai atsisa-kė gydymo dėl sustiprėjusio dusulio ir alerginio bėrimo. Visiems pacientams, at-rinktiems šiam klinikiniam tyrimui, buvo atlikti intrakutaniniai šio vaisto mėginiai. Tik atvejai, kai gauti neigiami rezultatai, įtraukti į bandymą. 13 atvejų testas buvo teigiamas (šie pacientai nebuvo tiriami).

Autoriaus adresasRyszard Matusiewicz, medicinos mokslų daktaras, Pirmojo vidaus ligų skyriaus vadovasGrochów ligoninėGrenadierów g. 51/5904-073 Varšuva, Lenkija

Žarnyno mikro� ora ir jos ryšys su smegenimis

Žmogaus sveikata yra veikiama dvikryp-tės komunikacijų sistemos tarp žarnyno mikro� oros (mikrobiozės) ir smegenų. Nors ankstesniuose tyrimuose daug dė-mesio buvo skiriama siekiant išsiaiškinti, kaip smegenys veikia žarnyno mikrobio-zę, daugėja įrodymų, kad signalai iš sim-biotinių ir patogeninių žarnyno bakterijų taip pat veikia smegenis ir žmogaus el-gesį. Šis straipsnis aptaria naujausius ty-rimus, taip pat ir atliktus su pelėmis be bakterijų. Kadangi yra neabejotinas ryšys (ašis) tarp smegenų ir virškinamojo trak-to, todėl tyrimas yra svarbus. Veiksniams, kurie mažina žarnyno mikro� oros vešėji-mą, priskiriamos antimikrobinės medžia-gos. Atliekant ateities tyrimus, būtų tiks-linga nagrinėti molekulinius, ląstelinius ir � ziologinius žarnyno mikrobiozės bei smegenų komunikacijos aspektus.

Neurogastroenterol Molit.2011;23(3):187-192.

doi:10.1111/j.1365-2982.2010.01664.x

Emocijos veikia maisto suvartojimą

Šiuo tyrimu bandyta nustatyti kai kurias speci� nes sąsajas tarp žmogaus emocijų ir maitinimosi elgesio. Buvo nagrinėjami ryšiai tarp žarnyno signalų dėl speci� nių maisto medžiagų ir išoriškai sukeltų emo-cijų. Funkcinis MRT naudotas įvertinti poveikį smegenims. Tyrime dalyvavo 12 vyrų ir moterų savanorių, kurie neturėjo antsvorio. „Maisto medžiagų paskatinta žarnyno bei smegenų signalizacija“ ver-tinta po to, kai žmonėms buvo atlikta riebalų rūgščių arba � ziologinio tirpalo infuzija. Svarbi šio tyrimo dalis – sava-noriams buvo atlikta infuzija, aplenkiant skonio receptorius. Riebus maistas pirmą kartą tiesiogiai paveikė žmonių emocijas. Neigiamos emocijos buvo sužadintos liūdna arba neutralia klasikine muzika ar veido išraiškomis. Tada žmonės įvertino savo alkio, sotumo jausmą ir nuotaiką. Rezultatai parodė, kad neigiamas emo-cijas „susilpnino riebalų rūgščių infuzijos“ poveikis. Šis tyrimas praplėtė supratimą apie ryšį tarp emocijų, alkio, maisto su-vartojimo, maisto sužadintų pojūčių ir nutukimo, valgymo sutrikimų, funkcinės dispepsijos bei depresijos. Be to, tyrimas pagrindė tokias sąvokas kaip „emocinis persivalgymas“ ir „komforto maistas“.

J Clin Invest. 2011;121(8):3094-3099.doi:10.1172/JCI46380

Mirtys nuo vėžio siejasi su degalinių tankiu

Taivanyje buvo atliktas tyrimas dėl oro užterštumo ir mirčių nuo skrandžio vė-žio dažnio. Tiriamieji ir kontrolinė grupė lyginti pagal lytį, amžių ir mirties metus. Dvi garsios naftos kompanijos suteikė duomenis apie degalinių skaičių savival-dybėse. Degalinių tankis savivaldybėse sąlygojo „benzolo ir kitų angliavandeni-lių, esančių aplinkoje garuojant degalų atliekoms, arba transporto priemonių į orą išmetamų teršalų“ poveikį. Tyrimas nustatė, kad asmenims, kurie gyveno savivaldybėse, turinčiose didžiausią de-galinių tankį (>75 procentilių), buvo pa-didėjusi mirties nuo skrandžio vėžio rizi-ka, palyginti su asmenimis, gyvenusiems mažiausią degalinių tankį (≤25 procen-tilės) turinčiose savivaldybėse. Ateityje turėtų būti išsiaiškinti speci� niai būdai, kaip dėl transporto sukeltos oro taršos atsiranda skrandžio vėžys.

J Toxicol Environ Health A.2011;74(18):1215-1224.

Kas dar naujo?



D. W. Lescheid


Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinis žarnyno motori-kos sutrikimas, kuriam būdingas pilvo skausmas ir spazmai (ne-pastovios vietos ir intensyvumo), pilvo pūtimo ir (arba) išsipūtimo pojūtis, intensyvus meteorizmas, viduriavimas arba vidurių užkie-tėjimas (ar vienos būsenos pasikeitimas į kitą) ir gleivingų išmatų simptomai [1,2]. Šie simptomai gali būti pastovūs, bet dažniausiai yra recidyvuojantys, besikeičiančio intensyvumo ir priklauso nuo speci� nių aplinkos veiksnių [1,3,4]. Liga tampa lėtine: apie 40% pacientų serga 10 ir daugiau metų, apie 70% patiria simptomus nuo 1 iki 9 dienų kiekvieną mėnesį [5]. Su DŽS gali būti susijęs mieguistumas (santykinė rizika [SR] 6,7), nevisiškas išsituštinimas (SR 5,5), nugaros skausmai (SR 2,0), greitas pasisotinimas (SR 1,8), dažnas šlapinimasis (SR 1,8) [6]. Dirgliosios žarnos sindromas nėra gyvybei pavojinga liga, bet daro ženklų poveikį paciento kasdie-nei veiklai ir gyvenimo kokybei [1]. Pacientus vargina periodiški skausmo priepuoliai, kančia ir medicininės išlaidos. Tai gali sukelti socialines ir su darbu susijusias problemas [2].

DŽS simptomatikaDirgliosios žarnos sindromas yra tik vie-nas iš keleto funkcinių žarnyno sutrikimų, apimantis funkcinį pilvo pūtimą, funkcinį vidurių užkietėjimą, funkcinį viduriavimą ir funkcinį pilvo skausmo sindromą [4]. Tai grupės sindromų dalis, kuri vadinama centriniu jautrumo sutrikimu arba funk-ciniu somatiniu sutrikimu, apimančiu � -bromialgiją, lėtinio nuovargio sindromą, smilkininio žandikaulio sąnario sutrikimą, neramių kojų sindromą [7,8] ir interstici-nį cistitą (skausmingą šlapimo pūslės sindromą) [9]. Dirgliosios žarnos sindro-mas egzistuoja kartu su kitais funkciniais virškinamojo trakto sutrikimais – gastro-ezofaginio re� iukso liga [10] ir dispepsija [11]. Taip pat glaudžiai siejasi su celiakija [12], padidėja ir migrenos rizika [13].

DŽS statistikaRemiantis statistikos duomenimis ir Ro-mos diagnostiniais kriterijais, 7–10% suaugusiųjų pasaulyje serga DŽS [2,14].Vertinant kitus diagnostinius kriterijus ir konkrečios šalies duomenis, dažnis siekia

15–20% [5]. DŽS paplitimas yra ženkliai didesnis tarp JAV baltųjų gyventojų – 1500 / 100000 baltųjų, 300 / 100000 JAV ispanų ir 170 / 100000 afroamerikiečių [2]. Manoma, kad tokia įvairovė gali pri-klausyti nuo diagnostikos skirtumų įvai-riose šalyse, kultūros skirtumų ieškant medicininės pagalbos dėl šios ligos ar kitų neišaiškintų veiksnių. Gali turėti įta-kos skirtingi kriterijai, taikomi diagnozuo-jant DŽS [5].

Vakarų regiono šalyse DŽS 2–3 kartus dažniau serga moterys nei vyrai. Vis dėlto DŽS nėra vien moterų liga, ypač Indijos kontinente, kuriame 70–80% sergančių pacientų yra vyriškos lyties [1]. Moterys dažniau skundžiasi pilvo skausmu ir su vidurių užkietėjimu susijusiais simpto-mais. Skirtumas tarp lyčių DŽS simptomų atžvilgiu yra nedidelis. Vis dėlto buvo nu-statyta, kad moteriškosios lyties hormo-nai lemia simptomų sunkumą [15].

Dirgliosios žarnos sindromu daugiausia serga jauni žmonės, pusė pacientų pir-

mą kartą patiria simptomus iki 35 metų ir tik 40% sulaukę 35–50 metų [2]. Daugiau nei 75% DŽS atvejų pasireiškia asmenims tarp 25 ir 64 metų [1,2]. Vaikams, pati-riantiems pasikartojantį pilvo skausmą, yra didesnė DŽS išsivystymo rizika paau-glystėje ir jaunystėje. Apie 14% vidurinės mokyklos mokinių ir 6% pagrindinės mo-kyklos mokinių teigia turėję ligos simpto-mų [1]. Vyresnio amžiaus asmenys rečiau serga šiuo sindromu [16].

DŽS diagnostikaDŽS diagnozė anksčiau buvo nustatoma diferencinės diagnostikos būdu, atmetus visas kitas galimas ligas, turinčias panašių simptomų. Dabar tai laikoma atskira liga [2]. Nėra atitinkamų laboratorinių tyrimų ar biologinių žymenų DŽS diagnozuoti. Todėl remiamasi Maningo ar Romos III kriterijais (laikomais auksiniu standar-tu). Diagnozuojant DŽS pagal Romos III kriterijus, pacientai turi jausti „pasikarto-jantį pilvo skausmą ar diskomfortą, lydi-mą mažiausiai dviejų ar trijų papildomų simptomų (skausmas palengvėja išsituš-tinus, skausmo pradžia susijusi su išmatų formos pokyčiais arba skausmo pradžia susijusi su tuštinimosi dažnio pasikeiti-mu)“ [17]. Pažymėtina, jog nė vienas iš kriterijų nebuvo patvirtintas preliminarių analizių metu, todėl jų diagnostinis tiks-lumas nenustatytas [17]. Tiksliausia DŽS vertinti remiantis simptomų kompleksu [18]. Ši sisteminė literatūros apžvalga pa-tvirtina, kad „nė vienu iš kriterijų, rodančių pakankamai homogeniškus ir tinkamus rezultatus, organinis susirgimas negali būti tiksliai pagrįstas kaip DŽS“ [19]. San-tykinis diagnostikos kriterijų subjektyvu-mas ir kintamumas riboja jų vertę klini-kinėje praktikoje. Papildomas sunkumas taikant simptomais pagrįstus kriterijus – DŽS simptomai gali būti būdingi daugy-bei kitų ligų: enteritui, viduriavimui dėl tulžies rūgščių malabsorbcijos, bakterijų pertekliaus sindromui, celiakijai, mikros-kopiniam kolitui, kasos egzokrininės da-lies funkcijos nepakankamumui ir infek-ciniam kolitui. Visi jie turi būti eliminuoti [17]. Reikšmingo psichosomatinio kom-ponento identi� kavimas taip pat sunkina ligos diagnozavimą [1,3,17].



Keturi skirtingi žarnyno motorikos tipai dažniausiai nustatomi sergantiems DŽS: asmenys, kurie turi 25% intensyvesnius žarnyno judesius bei laisvus vidurius ar vandeningas išmatas (viduriuojantis potipis, arba DŽS-V); turintys 25% inten-syvesnius žarnyno judesius bei kietas ar sunkias išmatas (vidurių užkietėjimo potipis, arba DŽS-U); ir viduriuojantys, ir turintys kietus vidurius (mišrus DŽS); as-menys, pakaitomis viduriuojantys ir turin-tys užkietėjusius vidurius (kintamas DŽS) [1,3]. Kitas potipis, vadinamas netipiniu DŽS, nustatytas daugiacentriniu tyrimu Kinijoje [20] ir atliekant kitus atsitiktinius kontroliuojamus tyrimus [21], taikant Ro-mos III kriterijų. Tokio klasi� kavimo nauda yra abejotina, nes per metus 75% pacien-tų potipiai pasikeičia, o 29% DŽS potipiai pasiskirsto tarp dominuojančio vidurių užkietėjimo ir viduriavimo [22]. Mano-ma, kad nustatytas potipių kintamumas būtų pastovesnis, jei laikotarpis, per kurį rekomenduojama registruoti tuštinimosi dažnį ir išmatų konsistenciją, būtų pratęs-tas iki 2 savaičių [21]. Yra pranešimų apie speci� nių DŽS potipių egzistavimą, bet tai nepatvirtinta. Prieita prie išvados, kad „DŽS klinikinis potipių suskirstymas kinta priklausomai nuo populiacijos, geogra� -nės padėties ir kriterijų, taikomų DŽS nu-statyti, bei tuštinimosi potipių“ [23].

DŽS patogenezės veiksniaiPatogeneziniai DŽS mechanizmai ne-visiškai žinomi [24], bet aišku, kad bet kurios smegenų ir žarnų ašies dalies dis-funkcija (pvz., centrinės nervų sistemos pokyčiai, sukelti psichologinių ar kitų veiksnių, nenormali virškinamojo trakto motorika ar padidėjęs visceralinis jautru-mas) gali paskatinti DŽS susiformavimą. Gerai žinoma, jog ši liga yra heterogeni-nė, neabejotinai sukelta daugiaveiksnių priežasčių.

Keletas naujų tyrimų patvirtino nuomo-nę, kad DŽS, bent jau iš dalies, turi orga-ninį komponentą, kuris gali būti greitai ir lengvai nustatytas [3]. Dažniausiai lai-komasi hipotezės, jog DŽS yra trijų dalių kompleksas: pakitusios virškinamojo trak-to motorikos, visceralinės hiperalgezijos ir psichopatologijos [2,5]. Būdingi plono-sios ir storosios žarnų motorikos sutriki-mai su lygiųjų raumenų sluoksnio hiper-reaktyvumu. Tai padeda paaiškinti dažnai susijusius (50% pacientų) suintensyvėju-sio šlapinimosi simptomus (pvz., dažnį, skubumą ir šlapinimąsi naktį) [1,2]. Yra pranešimų, kad endokanabinoidinės sis-temos disfunkcija gali prisidėti prie simp-tomų, susijusių su DŽS, tarp jų motorikos, sekrecijos sutrikimo ir padidėjusio jautru-mo [27] pasireiškimo bei tęstinumo [26].

Virškinamojo trakto hiperalgezija gali būti antrinė dėl padidėjusio smegenų užpakalinių ragų neuronų jaudrumo, re-aguojant į periferinių audinių dirginimą arba iš smegenų kamieno nusileidžian-čius signalus. Žinoma daugybė veiksnių, keičiančių neuroreceptorių ir aferentinių nugaros smegenų neuronų funkciją, tarp jų genetika, uždegimas, vietinų nervų mechaninis dirginimas, motorikos dis-funkcija ir psichologiniai veiksniai [1,2]. Nėra aiškių sąsajų tarp psichikos sutriki-mų ir DŽS patogenezės, daug diskusijų kelia, ar psichopatologija skatina DŽS formavimąsi, ar atvirkščiai. Nustatyta, kad kai kuriems pacientams, sergantiems DŽS, dažnai pasireiškia panika, sunki de-presija, pyktis ir hipochondrija. Tai daro įtaką pacientų simptomų suvokimui ir veikia klinikinių tyrimų rezultatus [1,2]. Tarp DŽS sergančių pacientų dažnai vy-rauja � zinės ir seksualinės priklausomy-bės [1,2]. Genetikos vaidmuo DŽS ne-nustatytas [2,29].

Manoma, kad ir kai kurie mitybiniai veiksniai gali dalyvauti DŽS formavimesi asmenims, turintiems tam polinkį [30]. Pavyzdžiui, tam tikro maisto netoleravi-mas [31,32], blogai absorbuojami cukrūs (sorbitolis, fruktozė, laktozė, fruktanai) [33,34], jautrumas glitimui [18], gausus

Skrandis

Nusileidžiančioji gaubtinės žarnos dalis

Plonoji žarna

Riestinė gaubtinės žarnos dalis

Kepenys

Dvylikapirštė žarna

Kasa

Skersinė gautinės žarnos dalis

Kylančioji gaubtinės žarnos dalis

Akloji žarna

Kirmėlinė atauga

Stemplė

Tiesioji žarna

Žmogaus virškinimo sistema



tam tikro tipo maistinių riebalų (ypač tų, kuriuose daug arachido rūgšties) varto-jimas [35]. Imunoglobolino G antikūnai prieš suvartotą maistą gali būti svarbūs DŽS. Tokio maisto pašalinimas gali ša-linti ir simptomus [2]. Kiti gyvensenos veiksniai, susiję su DŽS atsiradimu, yra rūkymas [36], piktnaudžiavimas ir (arba) priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų [37] bei prasta miego kokybė [38]. Di-delis kofeino ir (arba) ankštinių kultūrų vartojimas bei neadekvatus vandens gė-rimas taip pat gali sužadinti simptomus asmenims, turintiems polinkį DŽS [2]. Visi šie aplinkos ir anksčiau aptarti psicholo-giniai veksniai gali turėti ženklų poveikį DŽS eigai, galbūt dėl gebėjimo veikti epigenetinius mechanizmus [39].

DŽS pato� ziologiniai mechanizmai

Pastarieji moksliniai tyrimai nustatė pa-pildomus DŽS pato� ziologinius mecha-nizmus: smegenų ir žarnų ašies disre-guliaciją, virškinamojo trakto infekciją, nepakankamą putliųjų ląstelių aktyvaciją žarnyno gleivinėje ir bioaktyviųjų me-džiagų, ypač serotonino, išskyrimą. Plo-

nųjų žarnų ir storosios žarnos mikro� oros (disbiozės) bei dujų balanso pakitimai gali būti svarbūs atitinkamiems pacien-tams, sergantiems DŽS [24,25]. Smege-nų ir žarnų ašis yra dvikryptis kelias, kuris sieja aukštesniuosius žievinius centrus su visceraliniais aferentiniais jutimais ir žarnyno motorika. Šių ryšių reguliacija vykdoma per daugybę neuromediatorių, esančių smegenyse ir žarnyne (pvz., cho-lecistokininą, vazoaktyvų žarnų peptidą, P medžiagą ir serotoniną [5-hidroksi-trip-taminą]), kurie veikia skirtingose vietose ir daro įvairią įtaką virškinamojo trakto motorikai, skausmo kontrolei, emoci-niam elgesiui bei imunitetui. Moksliniai tyrimai parodė, kad DŽS simptomai gali būti susiję su gleivinės serotonino disba-lansu, sukeltu 5-hidroksi-triptamino sin-tetazės aktyvumo, serotonino receptorių ar nešiklių defektų. Mikroskopinio uždegimo koncepcija latentiniu laikotarpiu [30] prieš DŽS iš-sivystymą yra novatoriška, palyginti su ankstesnėmis teorijomis, teigiančiomis, kad šis sindromas neturi jokių akivaizdžių patologinių pokyčių. Nežymus gleivinės

uždegimas, ypač apimantis anomalią putliųjų ląstelių aktyvaciją, šioje sistemi-nėje apžvalgoje buvo pripažintas prie patogenezės prisidedančiu veiksniu [41]. Šio lėtinio neišgydomo uždegimo prie-žastis gali būti epitelinio barjero vientisu-mo suirimas, nes naujausi tyrimai parodė padidėjusį storosios žarnos sienų pralai-dumą, mediatorių išskyrimą iš gleivinės putliųjų ląstelių ir polinkį į alergiją tarp žmonių, sergančių šia liga [42]. Ir storo-sios, ir plonųjų žarnų uždegimai įrodyti pacientų, sergančių DŽS. Pacientams, kuriems DŽS pasireiškė po infekcinio en-terito, šis sutrikimas geriau žinomas kaip poinfekcinis DŽS. Nustatyta, kad DŽS išsivystymo rizika padidėja 6 kartus po virškinamojo trakto infekcijos (10–15% suaugusių pacientų) ir išlieka padidėjusi bent 2–3 metus po infekcijos. Patogenų (pvz., campylobacter, shigella, salmonella ir escherichia coli) poveikis gali sutrik-dyti žarnyno barjero funkciją, pakeisti nervų ir raumenų funkcijas ir sužadinti lėtinį uždegimą, kuris suintensyvina DŽS simptomus [2,43]. Veiksniai, padidinan-tys poinfekcinio DŽS išsivystymo riziką, yra sunki lėtinė infekcija, moteriška lytis,

• Sumažina skausmo sukeltą stresą

• Susilpnina streso sukeltus motorikos sutrikimus

Subalansuoja nervų sistemą

Parasimpatinė Simpatinė nervų sistema nervų sistema

Atpalaiduoja lygiuosius raumenis

Atnaujina žarnyno funkciją

• Susilpnina spazmus ir mėšlungį

• Sumažina su spazmais ir mėšlungiu susijusius skausmus

• Sumažina polinkį viduriuoti ir pilvo pūtimą

• Sumažina gleivių susidarymą

1 pav. Terapinis Spascupreel poveikis dirgliosios žarnos sindromo gydymo metu


būtų kompleksinis [49]. Gydymas netu-rėtų susitelkti tik į DŽS simptomus, bet taip pat veiktų skirtingus sistemų sutriki-mus ir trūkumus.

Netradiciniai gydymo būdai, pvz., home-opatija, akupunktūra, specialios dietos, žoliniai preparatai bei keletas psicholo-ginio gydymo formų ir hipnoterapija, yra pageidaujami daugelio pacientų. Jie rekomenduojami gydytojų kaip gydymo alternatyva pacientams, turintiems sun-kiai išgydomų simptomų, arba siūlomas vien tik toks gydymas, arba kartu su tra-diciniu gydymu. Yra aiškių netradicinio ir alternatyvaus gydymo būdų efektyvumo įrodymų, apimančių gerai suplanuotus atsitiktinius kontroliuojamus bandymus, pavyzdžiui, pipirmėtės aliejus ir probi-otikai, daržinės ciberžolės ekstraktas, artišokų lapų ekstraktas, žolelių derinių vaistiniai produktai, tradiciniai kinų vais-tai ir akupunktūra bei įvairios � zinės me-dicinos formos. Yoon et all [18] straipsnis pateikia lenteles, apibendrinančias ne-tradicinės ir alternatyviosios medicinos DŽS gydymo būdus.

Vaistų, turinčių bioreguliacinių savybių, ir kitų natūralių sveikatos priežiūros pro-duktų gebejimas paveikti daugybinius taikinius, leidžia jiems užimti gerą pozici-ją gydant kompleksinį sindromą. Vienas iš tokių vaistų yra Spascupreel, kuris vei-kia daugelį taikinių, nes susideda iš kelių komponentų, malšinančių priepuolinį komponetą ir reguliuojančių smegenų bei žarnų ašį. Tai ir yra vienas iš svarbiau-sių šio sindromo gydymo būdų (1 pav). Kiti gydymo būdai gali būti įtraukti į gy-dymo planą, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius (2 pav.).

IšvadaDirgliosios žarnos sindromas yra kompleksinė liga, kuri negali būti išgydyta linijiniu metodu. Reika-lingas daug taikinių veikiantis, su-sidedantis iš daugelio komponen-tų gydymas, kad būtų nukreiptas į sistemas, įtrauktas į šią ligą. Vaistų veikimas bioreguliaciniu principu yra nukreiptas į ligos pato� zio-loginius mechanizmus ir puikiai toleruojamas. Todėl jų vartojimas yra daug žadantis metodas gydant pacientus, sergančius dirgliuoju žarnyno sindromu.



jaunas amžius, šios infekcijos gydymas antibiotikais [2,43]. Vėlesni duomenys apie disbakteriozės sindromą, pažeistą išmatų mikro� oros kiekį, pasiskirstymą tarp pacientų, sergančiųjų DŽS, buvo pa-skelbti kaip sąlygojantys pilvo ženklų pū-timą [24,44]. Manoma, jog nenormalus bakterijų kiekio augimas sukelia rūgimą, skatinantį dujų pertekliaus susidarymą, kuris veda prie efektyvių gydymo būdų probiotikais ir antibiotikais [7]. Buvo įro-dyta, jog asmenims, kurie nešioja žarny-no pirmuonis parazitus, blastocistus, yra didesnė DŽS išsivystymo rizika, ypač jei jie turi vieno nukleotido polimor� zmą genuose, koduojančiuose interleukinus 8 ir 10 [45].

DŽS gydymasVyraujantis medicinos požiūris yra do-minuojančių DŽS simptomų gydymas, naudojant antispazmolitikus, vaistus nuo viduriavimo ar laisvinamuosius, dažniau-siai farmacinius vaistus. Deja, daugeliu atvejų susiduriama su ribotu gydymo efektyvumu. Be to, daugiau nei vieno vaisto vartojimas skirtingiems simpto-mams gydyti padidina nepageidaujamų reakcijų riziką [46]. Taip pat susirūpinimą

kelia tai, jog keletas vaistų, vartojamų DŽS simptomams gydyti, gali sunkinti kai kuriuos sindromo simptomus, todėl jie turi būti vartojami atsargiai (pvz., kai kurie antidepresantai gali sukelti vidu-rių užkietėjimą). Naujausias tyrimas JAV parodė, kad tradiciniai DŽS-U gydymo vaistai (antidepresantai, antispazmoli-tikai, laisvinamieji, ląsteliena ir išmatų minkštikliai) yra susiję su nepageidau-jamais reiškiniais, kurie neigiamai veikia sergančiųjų DŽS gyvenimo kokybę ir ver-čia daugelį pacientų ieškoti medicininės pagalbos, praleisti darbą, pamokas mo-kykloje ar socialinę veiklą [47]. Įrodymai apie šiuo metu prieinamų DŽS gydymo būdų efektyvumą, saugumą ir toleranci-ją yra riboti [48]. Daugelis populiarių DŽS gydymo būdų nukreipti tik gydyti vieną simptomą, nepaisant Europoje atlikto ty-rimo, įrodančio, kad mažiau nei 25% pa-cientų pajunta visišką kurio nors simpto-mo palengvėjimą, gydant šiuolaikinėmis priemonėmis [5].

Taigi DŽS yra kompleksnė liga, paveikian-ti daugelį organizmo sistemų. Norint op-timaliai išgydyti šį susirgimą, reikalingas metodas, kuris veiktų daugelį taikinių ir

2 pav. Papildomas individualus dirgliosios žarnos sindromo gydymas

Gydo vidurių užkietėjimą,

išsipūtimą ir pykinimą: Nux vomica-Homaccord

Veikia gleivinės membranos funkciją:

Mucosa compositum* ir Coenzyme compositum*

Gydo komorbidinę dispepsiją:

Gastricumeel

Gydo viduriavimą: Diarrheel S*

Gydo stresą ir miego sutrikimus:

Neurexan arba Nervoheel N



S. V. Černyšenko, S. V. Petruček, T. A. Duriagina, E. N. Ramazanov, S. N. Mazlumjanc

Antihomotoksinių preparatų taikymas kompleksiškai gydant eksudacinius otitusKlinikinės ligoninės Otolaringologinis skyrius, Simferopolis, Ukraina


TurinysEksudacinis vidurinis otitas – otito forma, kuriai būdingas lėtinis uždegimas, eksudato kaupimasis būgnelio ertmėje, apribojan-tis klausos kauliukų ir būgnelio membranos paslankumą. Visa tai susilpnina klausą. Antihomotoksiniai preparatai gali padėti gydyti eksudacinį vidurinį otitą, nes jie plečia kraujagysles, turi antibakterinį, nuskausminamąjį, antihistamininį ir antiagregaci-nį poveikį. Preparatai, kurie atnaujina gleivines ir vidurinę ausį, yra Traumeel S, Lymphomyosot, Euphorbium compositum S. Anti-homotoksinių preparatų taikymas sutrumpina pacientų buvi-mą stacionare, pagerina klinikinę būklę ir grąžina juos į aktyvų socialinį gyvenimą.

Ši liga žinoma seniai. Daugelio autorių darbuose pabrėžiama klausos vamzdelio obstrukcija, vakuumo susidarymas ir ek-sudato kaupimasis būgnelio ertmėje [2,4]. Šių patologinių pakitimų vidurinėje ausyje priežastis – respiracinė infekcija, prienosi-nių ančių ligos, nosies ir nosiaryklės anato-minės anomalijos, naujadarai ir kt.

Platus antibiotikų, vietinio ir bendrojo poveikio dekongestantų, antiuždegimi-nių vaistų vartojimas taikant tradicines gydymo schemas papildomai susilpnina makroorganizmo imunitetą, neigiamai veikia biocheminius procesus kepenyse, slopina fermentų aktyvumą. Uždegimo proceso recidyvai skatina gleivinės virpa-mojo epitelio atro� ją viršutinių kvėpavi-mo takų gleivinėje, keičiasi sekreto kiekis ir savybės [1]. Išskiriamam sekretui bū-dingos pakitusios reologinės savybės – didesnis tąsumas ir lipumas, sumažėjęs virpamojo epitelio ląstelių aktyvumas, skatinantis sekreto kaupimąsi ir mecha-ninę obturaciją [6]. Šie procesai neigia-mai veikia uždegimą ir sumažina terapi-jos aktyvumą. Patogenetinės terapijos svarba – pagerinti mukociliarinę perna-šą ir jos korekciją. Tai pagrindžia minėtų

procesų korekcijos kompleksiškumą ir sistemingumą [5].

Šiems reikalavimams atitinka antiho-motoksiniai preparatai, gebantys atkurti audinių, organų ir jų sistemų funkcines charakteristikas. Jie reguliuoja metabolinį ir imuninį statusą, beveik neturi šalutinių efektų ir amžiaus apribojimo. Antihomo-toksiniai preparatai plečia kraujagysles, turi antimikrobinį, nuskausminamąjį, an-tiagregacinį ir antihistamininį poveikį [3,8].

Tradiciniai eksudacinio vidurinio otito gydymo metodai iš dalies netenka efek-tyvumo, ir liga įgyja recidyvuojančią for-mą. Pacientams, sergantiems šia liga, yra aktuali naujų, efektyvesnių priemonių paieška. Tarp antihomotoksinių priemo-nių, veikiančių viršutinių kvėpavimo takų ir vidurinės ausies atsinaujinimą yra Trau-meel S, Lymphomyosot, Euphorbium com-positum S.

Traumeel S – kompleksinis, antihomo-toksinis preparatas, sudarytas iš 12 augalinės kilmės ir 2-jų mineralinės kilmės komponentų, kurie stimuliuoja, mažina uždegimą ir eksudaciją, skatina regeneraciją.

Euphorbium compositum S normina me-džiagų apykaitos procesus, veikia virusus, neleidžia išdžiūti gleivinei, aktyvina lizo-somų fermentus, skatina jungiamąjį audi-nį išskirti absorbuotus homotoksinus [7].

Lymphomyosot skatina limfodrenažą, mažina patinimą, detoksikuoja, imuno-moduliuoja ir pagerina kitų vaistų pate-kimą.

Darbo tikslas – išnagrinėti minėtų pre-paratų poveikį pacientams, sergantiems oksidaciniu viduriniu otitu.



Pacientai ir tyrimo metodaiAntihomotoksinių preparatų terapinio efektyvumo tyrime dalyvavo 37 pacien-tai nuo 16 iki 55 metų (17 vyrų, 20 mo-terų). Visiems pacientams buvo atliktas klinikinis, otorinolaringologinis (nosies ir nosiaryklės ertmių endoskopija, audio-metrija, nosies ančių rentgenogra� ja), imunologinis (IgG, IgA, IgM, koncentra-cijų tyrimas kraujo serume, koncentra-cija cirkuliuojančių imunokompleksų, fagocitinis indeksas) tyrimas iki gydymo ir praėjus 3 savaitėms po gydymo kurso. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pagrindinę 1-ąją grupę sudarė 19 asme-nų (9 vyrai ir 10 moterų). Jie gydyti tradi-ciškai: antibiotikais, dekongestantais, an-tihistamininiais preparatais, � zioterapija. Papildomai šios grupės pacientai gavo Traumeel S 10 injekcijų po 2,2 ml į raume-nis kasdien, paskui – po 1 tabletę 3 kartus

per parą po liežuviu; Lymphomyosot – po 10 lašų 3 kartus po liežuviu; Euphorbium compositum S purškalo į nosį po dvi do-zes 3 kartus per dieną iki 1 mėnesio.

Kontrolinę (2-ąją grupę) sudarė 18 pa-cientų (9 moterys ir 9 vyrai), kurie buvo gydomi tik tradiciniu būdu.

Tyrimo duomenys ir jų aptarimas

Pacientai iki gydymo pažymėjo nusilpu-sią klausą, „jautė“ skysčio buvimą ausyse, periodišką gleivių išsiskyrimą iš nosies, garsą perduodančio aparato pažaidą audiogramoje, nosies gleivinės pabrinki-mą, klausos vamzdelio nosiaryklės dalies žiočių gleivinės in� ltraciją, IgM ir IgG bei cirkuliuojančių imunokompleksų kon-centracijų (CIK) padidėjimą, fagocitinio indekso (FI) sumažėjimą.

Gydant pagerėjo 1-osios grupės pacientų klausa, sumažėjo išskyrų iš nosies, ženkliai sumažėjo nosies ir nosiaryklės klausos vamzdelio žiočių dalies gleivinės pabrin-kimas ir in� ltracija, normalizavosi nosies ančių rentgenologinis vaizdas, atsistatė klausos duomenys atliekant audiogramą.

Be to, sumažėjo IgM, IgG ir cirkuliuojančių imunokompleksų koncentracijos, padi-dėjo fagocitinis indeksas. Šie duomenys rodo, kad buvo slopinamas autoimuninis procesas, padidėjo organizmo nespeci� -nė sauga, antihomotoksiniai preparatai turėjo teigiamą poveikį (1 lentelė).

Klinikiniai otorinolaringologiniai duome-nys buvo vertinami pagal subjektyvių simptomų sumą (klausos nusilpimą, iš-skyrų iš nosies kiekį ir konsistensiją, kvė-pavimą pro nosį, rentgenogra� ją, bendrą kraujo analizę). Šių simptomų laipsnis vertintas skale: 0 – nėra, 1 – nežymus, 2 – vidutinis, 3 – ženklus (2 lentelė).

IšvadosPateikta gydymo schema atkuria garsą perduodančios sistemos adekvačią funk-ciją, gerina klausą, klinikinę pacientų bū-klę ir grąžina į aktyvų socialinį gyvenimą.

1. Antihomotoksinių preparatų Trau-meel S, Lymphomyosot, Euphorbium compositum S taikymas ligoniams, ser-gantiems eksudaciniu viduriniu otitu:• pagerina standartinės gydymo

schemos efektyvumą;• slopina būgnelio ertmės, nosies glei-

vinės ir ančių disbiotinį pažeidimą;• saugo nuo antibiotikų endogeni-

nės intoksikacijos.

2. Antihomotoksinių preparatų komp-leksinis taikymas • veikia sisteminį imunitetą, regu-

liuoja imunoglobulinų koncentra-ciją, didina nespeci� nę saugą;

• normalizuoja gleivinių struktūrą ir funkcijas;

• mažina endotoksikozės laipsnį ir ženkliai pagerina ligos prognozę.


Autoriaus adresas Чернышенко С.В.Отделение оториноларингологии,ЧП «Клиническая больница»Украина, Симферополь,Проспект Победы, д. 214, кв. 107

Parametrai Matavimo vienetai I grupė II grupė

Klausos nusilpimas balai 2,46±0,20 2,01±0,19 1,60±0,16 0,86±0,13

Išskyros iš nosies balai 2,18±0,21 1,83±0,15 1,27±0,19 1,05±0,14

Kvėpavimas pro nosį balai 1,28±0,09 1,04±0,07 0,83±0,08 0,63±0,06

Rentgenografi ja balai 2,66±0,12 2,34±0,12 1,03±0,01 1,65±0,13

Endoskopija balai 3,88±0,15 3,05±0,16 1,65±0,13 2,38±0,15

Leukocitai 109/l 6,35±0,24 6,55±0,21 6,41±0,20 6,47±0,20

Eozinofi lai % 3,76±0,55 4,68±0,39 2,88±0,65 4,78±0,55

Limfocitai % 28,13±1,11 27,85±1,30 30,52±1,28 28,02±1,26

Segmentiniai % 58,45±1,52 57,98±1,11 54,53±1,48 56,87±1,13

ENG mm/val 9,45±1,17 10,12±1,32 8,00±1,64 9,14±1,80

2 lentelė. Subjektyvių ir objektyvių simptomų indeksai gydant

Rodikliai Norma I grupė II grupė

Iki gydymo Po gydymo Iki gydymo Po gydymo

IgG 12,1±1 14,4±0,9 11,82±0,84 13,8±0,9 11,92±0,76

IgA 3,8±0,11 2,51±0,13 2,22±0,17 2,36±0,13 2,08±0,17

IgM 1,1±0,1 1,96±0,16 1,04±0,16 1,78±0,16 1,34±0,16

CIK 0,065±0,005 0,089±0,004 0,058±0,005 0,086±0,004 0,084±0,006

FI 63,8±3,9 45,4±2,08 62,3±4,6 43,4±2,08 48,3±2,6

1 lentelė. Pacientų imuninių rodiklių pokyčiai iki ir po gydymo


Atvejis iš praktikos

M. A. Petročenko

Kompleksinių homeopatinių preparatų Traumeel®S ir Discus compositum* taikymas sergant diskogenine radikuliopatijaRusijos prezidento poliklinika Nr. 2

Stuburo skausmo problema neurologinėje praktikoje yra labai svarbi. Todėl ypač aktualu ieškoti efektyvių reabilitacijos ir verte-brogeninės kilmės skausmo sindromo gydymo metodų.

Stuburo skausmams gydyti poliklinikoje daugelį metų taikomi re� ekso, hirudote-rapijos, lazerio, manualinės terapijos me-todai. Kiekvienas iš jų turi kontraindikaci-jų ir tam tikrų taikymo apribojimų.

Šiuo atveju pasirinkta homeosiniatrija (akupunktūra) kompleksiniais home-opatiniais preparatais. Akupunktūros taškai yra matrikso struktūros dariniai, per kuriuos veikiamas skausmas lokaliai į spinalinį ir centrinį lygius. Todėl tikslin-ga švirkšti kompleksinius homeopatinius preparatus tiesiogiai į matriksą per aku-punktūros taškus. Vaistas patenka tiesiai į skausmingo organo projekcijos tašką ir į atitinkamą jo energinį meridianą.

Homeopatinių preparatų derinys su re� ekso terapija ženkliai sustiprina gy-domąjį efektą, sumažina vaisto dozę, alerginių reakcijų riziką ir vaisto šalutines reakcijas.

Atvejis iš praktikos45 metų pacientė kreipėsi dėl skausmų juosmens ir kryžkaulio srityje, kurie įra-dijavo į išorinį dešinės šlaunies ir kelio paviršių ir stiprėjo judant. Pacientė jautė tirpimą ir parastezijas minėtame pavir-šiuje, silpnumą ir sunkumą abiejose ko-jose einant ir stovint, mažėjantį atsigulus ar atsisėdus. Ji sirgo jau 3 metus.

Per ankstesnius paaštrėjimus (1–2 kartus per metus) pacientei buvo taikoma klasi-kinė medikamentinė terapija (nesteroidi-niai preparatai nuo uždegimo, diuretikai, kraujagyslių miorelaksantai, B grupės vitaminai), � zioterapija, kurie paaštrino virškinimo sistemos ligas. Aprašomas paaštrėjimas prasidėjo prieš 3 dienas; jį sukėlė dinaminis krūvis.

Tiriant neurologiškai buvo nustatyta S-formos krūtinės ir juosmens dalies sko-liozė, juosmens lordozės ištiesinimas, juosmens raumenų defansas, skaus-mingos vietos čiuopiant paravertebrali-niuose L3-L5 taškuose, labiau iš dešinės, skausminė hiperestezija L5 zonoje iš kai-rės, dešinės pėdos 1-ojo piršto ištiesinto-jo silpnumas, Lasego simptomas 40° iš dešinės, 60° – iš kairės.

Liemens ir kryžkaulio dalyje nustatyta didelė cirkuliacinė disko protruzija ir L4-L5 disko užpakalinė išvarža su spinalinės stenozės požymiais.

Diagnozė: L5 diskogeninė radikuliopati-ja iš dešinės. L4-L5 disko išvarža. Spinali-nė stenozė.

Pacientei skirtas kompleksinis homeo-patinis preparatas Traumeel S tabletė-mis (po 1 tabletę 3 kartus per dieną) ir injekcijomis homeosineatrijos metodu. Traumeel S pasižymi antiuždegiminiu, nuskausminamuoju, patinimą mažinan-čiu ir antieksudaciniu poveikiais.

Pirmosios dvi procedūros buvo atliktos kas antrą dieną švirkščiant preparatą į akupunktūros taškus, išsidėsčiusius pa-ravertebraliai juosmens ir kryžkaulio stuburo dalių lygyje V21, V23, V25, V27, V29 iš abiejų pusių, T3-5, taip pat į ben-dro poveikio akupunktūros taškus G14, 11, TR15, VB30, 34, E36, V60 iš abiejų pusių. Ketvirtą gydymo dieną skausmas nurimo, sumažėjo skoliozė, bet išliko tirpimas, parastezijos ir kojų silpnumas statodinaminio krūvio metu. Traumeel S injekcijos buvo vykdomos 2 kartus per savaitę.

Įvertinus anamnezę ir ligos trukmę, kai sumažėjo skausmas, gydymo schema buvo papildyta kompleksiniu homeopa-tiniu preparatu Discus compositum*, kuris

pagerino stuburo judamųjų segmentų, pažeistų distro� škai, medžiagų apykaitą, stimuliavo pažeistų tarpstuburkaulinių diskų audinių regeneraciją, skatino diskų branduolių hidro� liškumą bei elastingu-mą ir mažino tarpstuburkaulinių sąnarių sinovialinių apdangalų dirginimą. Prepa-ratas buvo švirkščiamas homeosiniatrijos metodu kartu su Traumeel S į anksčiau minėtus akupunktūros taškus 2 kartus per savaitę.

Gydymo kursas – 10 kiekvieno prepara-to injekcijų. Traumeel S tabletes pacientė gėrė 2 mėnesius. Skausmo sindromas visiškai išnyko po 3 gydymo savaičių. Tai ženkliai sutrumpino skausmo sindromą, palyginti su ankstesne gydymo schema, kai skausmo sindromas buvo numalšin-tas per 10 gydymo savaičių. Gydymo kur-so pabaigoje (po 6 savaičių) išnyko kojos išorinio paviršiaus tirpimas, parastezijos ir kojų silpnumas, atsinaujino dešinės pėdos pirmojo piršto ištiesimo jėga, su-mažėjo hiperestezijų skausmo zona.

Per pirmąjį ligos paaštrėjimą, kurio metu pacientė buvo gydoma klasikiniais me-dikamentais (nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, diuretikais, miorelaksantais, B grupės vitaminais) ir � zioterapija, skaus-mo sindromas buvo numalšintas per 10 savaičių nuo gydymo pradžios. Bet tirpi-mas, parestezijos ir kojų silpnumas dar vargino 4 mėnesius.

IšvadosBūtinas tolesnis šio metodo tobulinimas ir naujų gydymo schemų kūrimas. Komp-leksinių homeopatinių preparatų Trau-meel S ir Discus compositum* taikymas homeosineatrijos metodu pademonstra-vo jų efektyvumą ir leido sutrumpinti gy-dymo kursą pacientei, sergančiai disko-genine radikuliopatija esant disko išvaržai ir spinalinei stenozei. Gydymo metu virš-kinimo sistemos sutrikimų nenustatyta.

Autoriaus adresas Петроченко М.А.ФГБУ Поликлиника №2, УДП РФУл. 2-я Фрунзенская, д. 4, Москва


1. E

pide

rmin

iai

Padi

dėję

s pr

akai

tavi

mas

.au

sų s

iera

, rie

bala

i, sm

egm

a.

Der

mat

itas,

egze

ma,

pio

der-

mija

, abs

cesa

s, fu

runk

ulas

, im

petig

o (p

ūlin

ėlin

ė), i

šorin

ės

ausi

es u

ždeg

imas

.

Hip

erke

rato

zė, s

ebor

ėjin

ė eg

zem

a, a

pgam

ai, k

arpo

s, nu

ospa

udos

.

Ato

pinė

egz

ema,

dilg

ėlin

ė,

karp

os, i

šang

ės įp

lyši

mai

, ra

udon

ieji

spuo

gai,

hirs

utiz

mas

, pig

men

taci

ja.

Žvyn

elin

ė, a

lkūn

ės o

pos,

radi

acin

is p

ažei

dim

as,

papr

asto

ji pū

slin

ė, d

erm

atoz

ė,

odos

tube

rkul

iozė

.

Plok

ščia

ląst

elin

ė ka

rcin

oma,

ba

zini

ų lą

stel

ių k

arci

nom

a,

mel

anom

a.

2. S

ekre

cini

aiPa

didė

jusi

sei

lių ir

aša

rų

sekr

ecija

, slo

ga.

Vidu

rinės

aus

ies

užde

gim

as,

farin

gita

s, st

omat

itas,

ging

ivi-

tas,

išop

ėjim

ai, g

losi

tas,

rinita

s (ū

mus

), si

nusi

tas

(ūm

us),

larin

gita

s, da

ntų

absc

esas

.

Nos

ies

polip

ai, E

usta

chija

us

vam

zdži

o ka

tara

s, da

ntų

gran

ulio

ma,

cis

tos.

Ato

pini

s rin

itas,

šien

ligė,

sin

u-si

tas

(lėtin

is),

rinita

s (ja

trog

eni-

nis)

, ano

smija

, hi

poak

uzija

.

Oto

skle

rozė

, kur

tum

as

(laik

inas

), at

ro� n

is ri

nita

s, da

ntų

ėduo

nis,

paro

dont

ozė.

Leuk

opla

kija

, lie

žuvi

o vė

žys,

gerk

lų v

ėžys

, nos

iary

klės

vė

žys,

trac

hėjo

s vė

žys.

3. N

ervi

niai

Padi

dėju

si

neur

omed

iato

rių s

ekre

cija

Neu

ralg

ija, n

eurit

as,

polin

eurit

as, m

enin

gita

s, en

cefa

litas

, triš

akio

ner

vo

neur

algi

ja (ū

mi),

ju

ostin

ė pū

slel

inė.

Neu

rom

a, a

milo

ido

sank

aupo

s, su

nkių

jų

met

alų

sank

aupo

s.

Epile

psija

, par

ezė,

tika

i, ne

uri-

tas

(tok

sini

s), d

ėmes

io s

utrik

i-m

o/hi

pera

ktyv

umo

sind

rom

as,

Gui

llan-

Barr

e si

ndro

mas

, po

liom

ielit

as (ū

mus

), tr

išak

io

nerv

o ne

ural

gija

(lėt

inė)

.

Park

inso

no li

ga, e

pile

psija

, A

lzhe

imer

io li

ga, i

šsėt

inė

skle

rozė

, šon

inė

amio

tro�

nė

skle

rozė

, per

iferin

ių n

euro

nų

atro

� ja,

dia

betin

ė ne

urop

atija

, ne

uro�

bro

mat

ozė.

Glio

ma,

men

ingi

oma,

as

troc

itom

a.

4. A

kies

Konj

unkt

yvita

s.M

ieži

s, ra

inel

ės d

ėmė

(pra

dinė

), pl

ūdin

ė.U

veita

s, al

ergi

nis

konj

unkt

y-vi

tas,

rain

elės

dėm

ė (lė

tinė)

, iri

tas,

astig

mat

izm

as, m

iopi

ja,

pres

biop

ija, k

erat

okon

usas

, pa

nusa

s.

Gla

ukom

a, k

atar

akta

, he

mia

nops

ija, g

elto

nosi

os

dėm

ės d

egen

erac

ija,

para

lyži

nė m

idria

zė.

Tink

lain

ės v

ėžys

, re

tinob

last

oma.

5. S

impa

tinė

s

ner

vų

s

iste

mos

Padi

dėju

si a

dren

alin

o ir

nora

dren

alin

o se

krec

ija.

Karš

čio

pylim

as,

hipe

rvag

oton

ija,

hipe

rsim

patik

oton

ija.

Gan

glijų

neu

rom

a.D

isau

tono

mija

ir

(ort

osta

tinė

hipo

tenz

ija).

Adis

ono

liga,

re� e

ksin

ė si

mpa

-tin

ė di

stro

� ja

arba

Ziu

deko

sin

-dr

omas

, Hor

nerio

sin

drom

as.

Feoc

hrom

ocito

ma,

ne

urob

last

oma.

Kvėp

avim

oSk

repl

iavi

mas

.Br

onch

itas

(ūm

us),

trac

heita

s, fa

ringi

tas,

larin

gita

s.N

osie

s po

lipai

.Br

onch

itas

(ast

min

is),

lėtin

is

trac

heita

s (v

irusi

nis)

, cis

tinė

� bro

zė.

Lėtin

ė ob

stru

kcin

ė pl

auči

ų lig

a, b

ronc

hų g

leiv

inės

atr

o� ja

.Tr

achė

jos

vėžy

s, br

onch

ų vė

žys.

Virš

kini

mo

Virš

kini

mo

sulč

ių k

ieki

o pa

didė

jimas

.Ez

ofag

itas

(ūm

us),

gast

ritas

(ū

mus

), ga

stro

ente

ritas

(ū

mus

), ko

litas

.

Skra

ndži

o po

lipai

, žar

nyno

po

lipai

, vid

urių

užk

ietė

jimas

, st

oros

ios

žarn

os m

elan

ozė.

Skra

ndži

o op

a, d

vylik

apirš

tės

žarn

os o

pa, e

nter

opat

ija,

dirg

liosi

os ž

arno

s si

ndro

mas

, di

sbio

zė.

Kron

o lig

a, o

pini

s ko

litas

, pl

onos

ios

žarn

os g

aure

lių

atro

� ja,

sun

ki e

nter

opat

ija.

Barr

eto

stem

plė,

ste

mpl

ės

vėžy

s, sk

rand

žio

vėžy

s, dv

ylik

a-pi

rštė

s ža

rnos

vėž

ys, t

iesi

osio

s ža

rnos

vėž

ys.

Uro

geni

talin

ėssi

stem

osPa

didė

jusi

gle

ivių

sek

reci

ja.

Bart

olin

itas,

cist

itas,

uret

ritas

, šl

apim

o ir

lytin

ių ta

kų

glei

vinė

s in

fekc

ijos.

Šlap

imo

pūsl

ės p

olip

ai,

gim

dos

polip

ai, p

rieši

nės

liauk

os h

iper

tro�

ja.

Inte

rstic

inis

cis

titas

, in

kstų

van

denė

.Šl

apim

o ir

lytin

ių ta

kų

glei

vinė

s at

ro� j

a, n

efro

zė,

susi

rauk

šlėj

ęs in

ksta

s.

Šlap

imo

pūsl

ės v

ėžys

, gim

dos

kakl

elio

kar

cino

ma,

inks

tų

karc

inom

a, h

iper

nefr

oma.

Mot

ers

lytin

iųor

ganų

Lakt

orėj

a.Ad

neks

itas,

met

ritas

, oo

forit

as, s

alpi

ngita

s, pr

osta

titas

.

Krūt

ies

cist

os, k

rūtie

s ka

lci�

ka-

tai,

mio

ma,

pro

stat

os h

iper

tro-

� ja,

kia

ušid

žių

cist

os.

Krūt

ies

� bro

aden

oma,

� br

o-ci

stin

ė m

asto

patij

a, p

radi

nės

navi

kų (g

imdo

s, sė

klid

žių,

ki

auši

džių

) sta

dijo

s.

Krūt

ies

atro

� ja,

gi

neko

mas

tija,

ne

vais

ingu

mas

.

Krūt

ies

karc

inom

a, g

imdo

s, ki

auši

džių

, sėk

lidži

ų na

vika

i.

Egzo

krin

inio

virš

kini

mo

Padi

dėju

si tu

lžie

s dr

uskų

ir

skra

ndži

o rū

gštie

s se

krec

ija.

Pank

reat

itas,

sial

itas,

hepa

titas

, cho

lang

itas.

Tulž

ies p

ūslė

s akm

enlig

ė, k

epe-

nų st

eato

zė, k

asos

kal

ci� k

atai

, ka

sos c

istos

, kep

enų

cist

os, V

ilso-

no li

ga, s

eilių

liau

kų k

alci

� kat

ai.

Lėtin

is h

epat

itas,

lėtin

is

pank

reat

itas,

viru

sini

s pa

nkre

a-tit

as, a

lkoh

olin

is h

epat

itas,

cist

inė

� bro

zė.

Kepe

nų c

irozė

, ke

penų

jatr

ogen

inė

liga.

Kepe

nų v

ėžys

, kas

os v

ėžys

, tu

lžie

s pū

slės

vėž

ys.

Kvėp

avim

oŪ

mus

pla

učių

abs

cesa

s, pn

eum

onija

.Br

onch

ekta

zės,

pneu

mok

onio

zė.

Bron

chų

astm

a,

cist

inė

� bro

zė.

Em� z

ema,

lėtin

is p

lauč

ių

absc

esas

, pla

učių

inte

rstic

inė

� bro

zė, g

rybe

linės

ligo

s.

Plau

čių

vėžy

s.

Endo

krin

inės

si

stem

osPa

didė

jusi

sky

dlia

ukės

, pr

iesk

ydin

ių li

aukų

, už

krūč

io

liauk

ų, a

deno

hipo

� zės

hor

-m

onų,

insu

lino,

gliu

kago

no,

žarn

ų ho

rmon

ų, k

ortik

oste

-ro

idų

sekr

ecija

.

Tiro

idita

i.Sk

ydlia

ukės

cis

tos,

antin

ksči

ų ci

stos

ir a

deno

ma,

hip

o� z

ės

aden

oma,

tim

oma,

insu

linom

a,

prie

skyd

inių

liau

kų a

deno

ma,

gū

žys,

antin

ksči

ų ad

enom

a.

Gre

ivso

liga

, Haš

imot

o tir

oidi

-ta

s (p

irma

stad

ija),

Kuši

ngo

sind

rom

as, a

nsty

vas

bren

di-

mas

, ant

inks

čių

išse

kim

as.

Haš

imot

o tir

oidi

tas

(ant

ra s

tadi

ja),

prie

skyd

inių

lia

ukų

atro

� ja.

Skyd

liauk

ės v

ėžys

, prie

skyd

inių

lia

ukų

vėžy

s, an

tinks

čių

vėžy

s, ka

rcin

oido

sin

drom

as.

7. J

ungi

amas

is

au

diny

sPa

didė

jęs

met

alop

rote

inaz

ių

akty

vum

as.

Abs

cesa

s, re

akty

vus

mat

rikso

už

degi

mas

, sau

sgys

lių u

žde-

gim

as.

Lipo

ma,

toks

inų

kaup

imas

is

mat

rikse

, am

iloid

ozė,

muk

o-po

lisac

harid

ozė,

men

tės-

žast

o ka

lcin

ozin

is p

eria

rtrit

as.

Miš

ri ju

ngia

moj

o au

dini

o lig

a, M

arfa

no s

indr

omas

, El

erso

-Dan

loso

sin

drom

as,

s� n

golip

idoz

ė.

Skle

rode

rmija

, ang

liava

nden

ių

trūk

umo

glik

opro

tein

uose

si

ndro

mas

, pr

oger

ija,

Diu

piut

reno

kon

trak

tūra

.

Sark

oma.

8. K

aulin

is

au

diny

sO

steo

mie

litas

, cho

ndro

zė,

oste

ocho

ndro

zė.

Ost

eo� t

ų fo

rmav

imas

is, k

aulų

ci

stos

.O

steo

mal

iaci

ja, a

nkst

yva

oste

opor

ozė.

Ost

eopo

rozė

, Ped

žeto

liga

.O

steo

sark

oma.

Krau

jas

Leuk

ocito

zė, a

nem

ija d

ėl

ūmio

s in

fekc

ijos.

Trom

boci

tozė

, pol

icite

mija

.Eo

zino

� lija

, leu

kope

nija

, an

emija

, hip

erko

agul

iaci

ja.

Apl

astin

ė an

emija

, tro

mbo

ci-

tope

nija

, tr

ombo

cito

peni

nė

purp

ura,

pan

cito

peni

ja.

Leuk

emija

.

Šird

ies

Padi

dėjė

s ši

rdie

s m

inut

inis

tū

ris, t

achi

kard

ija.

Mio

kard

itas,

ekst

rasi

stol

ės,

ūmus

reum

atas

.Ka

irioj

o sk

ilvel

io h

iper

tro�

ja,

vain

ikin

ių a

rter

ijų a

tero

ma.

Krūt

inės

ang

ina,

prie

šird

žių

išsi

plėt

imas

, šird

ies

aritm

ijos,

reum

atas

, paž

eidž

iant

is š

irdį,

trib

urio

vož

tuvo

pro

laps

as,

kard

iom

iopa

tija.

Mio

kard

o in

fark

tas,

skilv

elin

ė ar

itmija

, šird

ies

vožt

uvų

sten

ozė

ir ne

paka

nkam

umas

.

Sark

oma.

Krau

jagy

slių

Padi

dėju

si e

ndot

elio

m

edia

torių

sek

reci

ja.

Fleb

itas,

arte

ritas

, en

dote

lio u

ždeg

imas

.Ve

ninė

sta

zė, a

tero

mos

, he

mor

oida

i.Va

skul

itas,

arte

riosk

lero

zė,

varik

ozin

ės v

enos

, an

giom

a,

varik

ocel

ė.

Perif

erin

ė kr

auja

gysl

ių li

ga,

aneu

rizm

a, o

blite

ruoj

antis

ar

terii

tas.

Ang

iosa

rkom

a.

10. L

im� n

is

aud

inys

Padi

dėju

si li

mfo

s ga

myb

a.To

nzili

tas,

aden

itas,

aden

oidi

tas,

limfa

ngita

s.Li

m� n

ė ed

ema,

lim

fade

no-

patij

a, m

igdo

lų h

iper

tro�

ja,

aden

oidų

hip

ertr

o� ja

.

Lim

fogr

anul

iom

a, k

atės

įd

rėsk

imo

liga.

Lim

fmaz

gių

tube

rkul

iozė

, dr

ambl

ialig

ė.Li

mfo

ma,

lim

fosa

rkom

a.

11. S

ąnar

ių

aud

inia

iPa

didė

jusi

sąn

arin

io ir

ce

rebr

ospi

nalin

io s

kysč

io

gam

yba.

Art

ritas

, pol

iart

ritas

, si

novi

tas,

ūmus

reum

atas

.Są

narių

van

denė

, pod

agrin

iai

maz

gelia

i, he

mar

troz

ė.Lė

tinis

art

ritas

, hid

roce

fa-

lija,

tarp

slan

kste

linių

dis

kų

išva

ržos

.

Art

rozė

, ank

ilozu

ojan

tis

spon

dilit

as.

Sark

oma,

cho

ndro

sark

oma.

12. I

nkst

ų au

dini

aiD

ažna

s šl

apin

imas

isN

efrit

as, g

lom

erul

onef

ritas

, pi

elita

s.In

kstų

akm

enlig

ė,

inks

tų c

isto

s, in

kstų

sm

ėlis

, or

tost

atin

ė al

bum

inur

ija,

hem

atur

ija.

Nef

rozė

, lėt

inė

hem

atur

ija,

Gud

pasč

erio

sin

drom

as, a

utoi

-m

unin

is g

lom

erul

onef

ritas

.

Nef

rozė

, lėt

inis

glo

mer

ulon

ef-

ritas

, šla

pim

o ir

lytin

ių ta

kų

tube

rkul

iozė

.

Hip

erne

from

a,

Vilm

so n

avik

as

(neu

robl

asto

ma)

.

13. S

eroz

inia

i

au

dini

aiPa

didė

jusi

ser

ozin

io

skys

čio

gam

yba.

Pleu

ritas

, per

itoni

tas,

perik

ardi

tas.

Išsi

liejim

ai į

pleu

rą.

Lėtin

is e

ksud

acin

is p

leur

itas

ir se

rozi

tas,

asci

tas,

lėtin

is

perik

ardi

tas.

Pleu

ros,

perik

ardo

ir

pilv

aplė

vės

tube

rkul

iozė

, pi

lvap

lėvė

s są

augo

s.

Mez

otel

iom

a, p

irmin

ė pi

lvap

lėvė

s ka

rcin

oma,

pi

rmin

is p

leur

os v

ėžys

.

14. L

ytin

iai o

rgan

aiVy

ram

s –

padi

dėję

s sė

klos

sk

ysči

o ki

ekis

.

Mot

erim

s –

skau

smin

gos

men

stru

acijo

s.

Pros

tatit

as, e

pidi

dim

itas,

orch

itas.

Kiau

šidž

ių u

ždeg

imas

, ad

neks

itas,

gim

dos

užde

gim

as,

dism

enor

ėja.

Sper

mat

ocel

ė, a

nkst

yva

gery

-bi

nė p

rost

atos

hip

erpl

azija

.

Kiau

šidž

ių c

isto

s, gi

mdo

s po

lipai

, gim

dos

� bro

idai

.

Ger

ybin

ė pr

osta

tos

hipe

rpla

zi-

ja, o

ligoa

sten

ospe

rmija

.

Lėtin

is a

dnek

sita

s, am

enor

ėja.

Nev

aisi

ngum

as.

Nev

aisi

ngum

as,

kiau

šidž

ių a

tro�

ja.

Pros

tato

s vė

žys,

sėkl

idži

ų vė

žys,

sem

inom

a, te

rtom

a.

Kiau

šidž

ių v

ėžys

, kia

ušid

žių

tera

tom

a.

15. R

aum

enys

Mia

lgija

Mio

zita

sM

ioge

lozė

, kau

lėja

ntis

m

iozi

tas.

Raum

enų

aste

nija

, mito

chon

-dr

inė

mio

patij

a, a

utoi

mun

inis

de

rmat

omio

zita

s.

Raum

enų

atro

� ja,

ra

umen

ų di

stro

� ja.

Mio

sark

oma.

LIG

Ų F

OR

MA

VIM

OS

I L

EN

TE

LĖ

Pasv

eiki

mas

Liga

RE

GU

LIA

CIJ

OS

BŪ

KL

Ė

Hum

oral

inės

fazė

s M

atri

kso

fazė

s Lą

stel

inės

fazė

s

EKTODERMINIAI

6. Organų audiniai

RE

GU

LIA

CIJ

OS

BŪ

KL

Ė

Org

anai

/aud

inia

i Ek

skre

cijo

s U

ždeg

imo

Dep

onav

imo

Impr

egna

cijo

s

Deg

ener

acijo

s D

edife

renc

iaci

jos

fa

zė

fazė

fa

zė

fazė

fa

zė

fazė

virš

kini

mo

Uro

geni

talin

ės

Mot

ers

lytin

ių

REGULIACIJOS / KOMPENSACIJOS PASISKIRSTYMAS

1. E

pide

rmin

iai

Padi

dėję

s pr

akai

tavi

mas

.au

sų s

iera

, rie

bala

i, sm

egm

a.

Der

mat

itas,

egze

ma,

pio

der-

mija

, abs

cesa

s, fu

runk

ulas

, im

petig

o (p

ūlin

ėlin

ė), i

šorin

ės

ausi

es u

ždeg

imas

.

Hip

erke

rato

zė, s

ebor

ėjin

ė eg

zem

a, a

pgam

ai, k

arpo

s, nu

ospa

udos

.

Ato

pinė

egz

ema,

dilg

ėlin

ė,

karp

os, i

šang

ės įp

lyši

mai

, ra

udon

ieji

spuo

gai,

hirs

utiz

mas

, pig

men

taci

ja.

Žvyn

elin

ė, a

lkūn

ės o

pos,

radi

acin

is p

ažei

dim

as,

papr

asto

ji pū

slin

ė, d

erm

atoz

ė,

odos

tube

rkul

iozė

.

Plok

ščia

ląst

elin

ė ka

rcin

oma,

ba

zini

ų lą

stel

ių k

arci

nom

a,

mel

anom

a.

2. S

ekre

cini

aiPa

didė

jusi

sei

lių ir

aša

rų

sekr

ecija

, slo

ga.

Vidu

rinės

aus

ies

užde

gim

as,

farin

gita

s, st

omat

itas,

ging

ivi-

tas,

išop

ėjim

ai, g

losi

tas,

rinita

s (ū

mus

), si

nusi

tas

(ūm

us),

larin

gita

s, da

ntų

absc

esas

.

Nos

ies

polip

ai, E

usta

chija

us

vam

zdži

o ka

tara

s, da

ntų

gran

ulio

ma,

cis

tos.

Ato

pini

s rin

itas,

šien

ligė,

sin

u-si

tas

(lėtin

is),

rinita

s (ja

trog

eni-

nis)

, ano

smija

, hi

poak

uzija

.

Oto

skle

rozė

, kur

tum

as

(laik

inas

), at

ro� n

is ri

nita

s, da

ntų

ėduo

nis,

paro

dont

ozė.

Leuk

opla

kija

, lie

žuvi

o vė

žys,

gerk

lų v

ėžys

, nos

iary

klės

vė

žys,

trac

hėjo

s vė

žys.

3. N

ervi

niai

Padi

dėju

si

neur

omed

iato

rių s

ekre

cija

Neu

ralg

ija, n

eurit

as,

polin

eurit

as, m

enin

gita

s, en

cefa

litas

, triš

akio

ner

vo

neur

algi

ja (ū

mi),

ju

ostin

ė pū

slel

inė.

Neu

rom

a, a

milo

ido

sank

aupo

s, su

nkių

jų

met

alų

sank

aupo

s.

Epile

psija

, par

ezė,

tika

i, ne

uri-

tas

(tok

sini

s), d

ėmes

io s

utrik

i-m

o/hi

pera

ktyv

umo

sind

rom

as,

Gui

llan-

Barr

e si

ndro

mas

, po

liom

ielit

as (ū

mus

), tr

išak

io

nerv

o ne

ural

gija

(lėt

inė)

.

Park

inso

no li

ga, e

pile

psija

, A

lzhe

imer

io li

ga, i

šsėt

inė

skle

rozė

, šon

inė

amio

tro�

nė

skle

rozė

, per

iferin

ių n

euro

nų

atro

� ja,

dia

betin

ė ne

urop

atija

, ne

uro�

bro

mat

ozė.

Glio

ma,

men

ingi

oma,

as

troc

itom

a.

4. A

kies

Konj

unkt

yvita

s.M

ieži

s, ra

inel

ės d

ėmė

(pra

dinė

), pl

ūdin

ė.U

veita

s, al

ergi

nis

konj

unkt

y-vi

tas,

rain

elės

dėm

ė (lė

tinė)

, iri

tas,

astig

mat

izm

as, m

iopi

ja,

pres

biop

ija, k

erat

okon

usas

, pa

nusa

s.

Gla

ukom

a, k

atar

akta

, he

mia

nops

ija, g

elto

nosi

os

dėm

ės d

egen

erac

ija,

para

lyži

nė m

idria

zė.

Tink

lain

ės v

ėžys

, re

tinob

last

oma.

5. S

impa

tinė

s

ner

vų

s

iste

mos

Padi

dėju

si a

dren

alin

o ir

nora

dren

alin

o se

krec

ija.

Karš

čio

pylim

as,

hipe

rvag

oton

ija,

hipe

rsim

patik

oton

ija.

Gan

glijų

neu

rom

a.D

isau

tono

mija

ir

(ort

osta

tinė

hipo

tenz

ija).

Adis

ono

liga,

re� e

ksin

ė si

mpa

-tin

ė di

stro

� ja

arba

Ziu

deko

sin

-dr

omas

, Hor

nerio

sin

drom

as.

Feoc

hrom

ocito

ma,

ne

urob

last

oma.

Kvėp

avim

oSk

repl

iavi

mas

.Br

onch

itas

(ūm

us),

trac

heita

s, fa

ringi

tas,

larin

gita

s.N

osie

s po

lipai

.Br

onch

itas

(ast

min

is),

lėtin

is

trac

heita

s (v

irusi

nis)

, cis

tinė

� bro

zė.

Lėtin

ė ob

stru

kcin

ė pl

auči

ų lig

a, b

ronc

hų g

leiv

inės

atr

o� ja

.Tr

achė

jos

vėžy

s, br

onch

ų vė

žys.

Virš

kini

mo

Virš

kini

mo

sulč

ių k

ieki

o pa

didė

jimas

.Ez

ofag

itas

(ūm

us),

gast

ritas

(ū

mus

), ga

stro

ente

ritas

(ū

mus

), ko

litas

.

Skra

ndži

o po

lipai

, žar

nyno

po

lipai

, vid

urių

užk

ietė

jimas

, st

oros

ios

žarn

os m

elan

ozė.

Skra

ndži

o op

a, d

vylik

apirš

tės

žarn

os o

pa, e

nter

opat

ija,

dirg

liosi

os ž

arno

s si

ndro

mas

, di

sbio

zė.

Kron

o lig

a, o

pini

s ko

litas

, pl

onos

ios

žarn

os g

aure

lių

atro

� ja,

sun

ki e

nter

opat

ija.

Barr

eto

stem

plė,

ste

mpl

ės

vėžy

s, sk

rand

žio

vėžy

s, dv

ylik

a-pi

rštė

s ža

rnos

vėž

ys, t

iesi

osio

s ža

rnos

vėž

ys.

Uro

geni

talin

ėssi

stem

osPa

didė

jusi

gle

ivių

sek

reci

ja.

Bart

olin

itas,

cist

itas,

uret

ritas

, šl

apim

o ir

lytin

ių ta

kų

glei

vinė

s in

fekc

ijos.

Šlap

imo

pūsl

ės p

olip

ai,

gim

dos

polip

ai, p

rieši

nės

liauk

os h

iper

tro�

ja.

Inte

rstic

inis

cis

titas

, in

kstų

van

denė

.Šl

apim

o ir

lytin

ių ta

kų

glei

vinė

s at

ro� j

a, n

efro

zė,

susi

rauk

šlėj

ęs in

ksta

s.

Šlap

imo

pūsl

ės v

ėžys

, gim

dos

kakl

elio

kar

cino

ma,

inks

tų

karc

inom

a, h

iper

nefr

oma.

Mot

ers

lytin

iųor

ganų

Lakt

orėj

a.Ad

neks

itas,

met

ritas

, oo

forit

as, s

alpi

ngita

s, pr

osta

titas

.

Krūt

ies

cist

os, k

rūtie

s ka

lci�

ka-

tai,

mio

ma,

pro

stat

os h

iper

tro-

� ja,

kia

ušid

žių

cist

os.

Krūt

ies

� bro

aden

oma,

� br

o-ci

stin

ė m

asto

patij

a, p

radi

nės

navi

kų (g

imdo

s, sė

klid

žių,

ki

auši

džių

) sta

dijo

s.

Krūt

ies

atro

� ja,

gi

neko

mas

tija,

ne

vais

ingu

mas

.

Krūt

ies

karc

inom

a, g

imdo

s, ki

auši

džių

, sėk

lidži

ų na

vika

i.

Egzo

krin

inio

virš

kini

mo

Padi

dėju

si tu

lžie

s dr

uskų

ir

skra

ndži

o rū

gštie

s se

krec

ija.

Pank

reat

itas,

sial

itas,

hepa

titas

, cho

lang

itas.

Tulž

ies p

ūslė

s akm

enlig

ė, k

epe-

nų st

eato

zė, k

asos

kal

ci� k

atai

, ka

sos c

istos

, kep

enų

cist

os, V

ilso-

no li

ga, s

eilių

liau

kų k

alci

� kat

ai.

Lėtin

is h

epat

itas,

lėtin

is

pank

reat

itas,

viru

sini

s pa

nkre

a-tit

as, a

lkoh

olin

is h

epat

itas,

cist

inė

� bro

zė.

Kepe

nų c

irozė

, ke

penų

jatr

ogen

inė

liga.

Kepe

nų v

ėžys

, kas

os v

ėžys

, tu

lžie

s pū

slės

vėž

ys.

Kvėp

avim

oŪ

mus

pla

učių

abs

cesa

s, pn

eum

onija

.Br

onch

ekta

zės,

pneu

mok

onio

zė.

Bron

chų

astm

a,

cist

inė

� bro

zė.

Em� z

ema,

lėtin

is p

lauč

ių

absc

esas

, pla

učių

inte

rstic

inė

� bro

zė, g

rybe

linės

ligo

s.

Plau

čių

vėžy

s.

Endo

krin

inės

si

stem

osPa

didė

jusi

sky

dlia

ukės

, pr

iesk

ydin

ių li

aukų

, už

krūč

io

liauk

ų, a

deno

hipo

� zės

hor

-m

onų,

insu

lino,

gliu

kago

no,

žarn

ų ho

rmon

ų, k

ortik

oste

-ro

idų

sekr

ecija

.

Tiro

idita

i.Sk

ydlia

ukės

cis

tos,

antin

ksči

ų ci

stos

ir a

deno

ma,

hip

o� z

ės

aden

oma,

tim

oma,

insu

linom

a,

prie

skyd

inių

liau

kų a

deno

ma,

gū

žys,

antin

ksči

ų ad

enom

a.

Gre

ivso

liga

, Haš

imot

o tir

oidi

-ta

s (p

irma

stad

ija),

Kuši

ngo

sind

rom

as, a

nsty

vas

bren

di-

mas

, ant

inks

čių

išse

kim

as.

Haš

imot

o tir

oidi

tas

(ant

ra s

tadi

ja),

prie

skyd

inių

lia

ukų

atro

� ja.

Skyd

liauk

ės v

ėžys

, prie

skyd

inių

lia

ukų

vėžy

s, an

tinks

čių

vėžy

s, ka

rcin

oido

sin

drom

as.

7. J

ungi

amas

is

au

diny

sPa

didė

jęs

met

alop

rote

inaz

ių

akty

vum

as.

Abs

cesa

s, re

akty

vus

mat

rikso

už

degi

mas

, sau

sgys

lių u

žde-

gim

as.

Lipo

ma,

toks

inų

kaup

imas

is

mat

rikse

, am

iloid

ozė,

muk

o-po

lisac

harid

ozė,

men

tės-

žast

o ka

lcin

ozin

is p

eria

rtrit

as.

Miš

ri ju

ngia

moj

o au

dini

o lig

a, M

arfa

no s

indr

omas

, El

erso

-Dan

loso

sin

drom

as,

s� n

golip

idoz

ė.

Skle

rode

rmija

, ang

liava

nden

ių

trūk

umo

glik

opro

tein

uose

si

ndro

mas

, pr

oger

ija,

Diu

piut

reno

kon

trak

tūra

.

Sark

oma.

8. K

aulin

is

au

diny

sO

steo

mie

litas

, cho

ndro

zė,

oste

ocho

ndro

zė.

Ost

eo� t

ų fo

rmav

imas

is, k

aulų

ci

stos

.O

steo

mal

iaci

ja, a

nkst

yva

oste

opor

ozė.

Ost

eopo

rozė

, Ped

žeto

liga

.O

steo

sark

oma.

Krau

jas

Leuk

ocito

zė, a

nem

ija d

ėl

ūmio

s in

fekc

ijos.

Trom

boci

tozė

, pol

icite

mija

.Eo

zino

� lija

, leu

kope

nija

, an

emija

, hip

erko

agul

iaci

ja.

Apl

astin

ė an

emija

, tro

mbo

ci-

tope

nija

, tr

ombo

cito

peni

nė

purp

ura,

pan

cito

peni

ja.

Leuk

emija

.

Šird

ies

Padi

dėjė

s ši

rdie

s m

inut

inis

tū

ris, t

achi

kard

ija.

Mio

kard

itas,

ekst

rasi

stol

ės,

ūmus

reum

atas

.Ka

irioj

o sk

ilvel

io h

iper

tro�

ja,

vain

ikin

ių a

rter

ijų a

tero

ma.

Krūt

inės

ang

ina,

prie

šird

žių

išsi

plėt

imas

, šird

ies

aritm

ijos,

reum

atas

, paž

eidž

iant

is š

irdį,

trib

urio

vož

tuvo

pro

laps

as,

kard

iom

iopa

tija.

Mio

kard

o in

fark

tas,

skilv

elin

ė ar

itmija

, šird

ies

vožt

uvų

sten

ozė

ir ne

paka

nkam

umas

.

Sark

oma.

Krau

jagy

slių

Padi

dėju

si e

ndot

elio

m

edia

torių

sek

reci

ja.

Fleb

itas,

arte

ritas

, en

dote

lio u

ždeg

imas

.Ve

ninė

sta

zė, a

tero

mos

, he

mor

oida

i.Va

skul

itas,

arte

riosk

lero

zė,

varik

ozin

ės v

enos

, an

giom

a,

varik

ocel

ė.

Perif

erin

ė kr

auja

gysl

ių li

ga,

aneu

rizm

a, o

blite

ruoj

antis

ar

terii

tas.

Ang

iosa

rkom

a.

10. L

im� n

is

aud

inys

Padi

dėju

si li

mfo

s ga

myb

a.To

nzili

tas,

aden

itas,

aden

oidi

tas,

limfa

ngita

s.Li

m� n

ė ed

ema,

lim

fade

no-

patij

a, m

igdo

lų h

iper

tro�

ja,

aden

oidų

hip

ertr

o� ja

.

Lim

fogr

anul

iom

a, k

atės

įd

rėsk

imo

liga.

Lim

fmaz

gių

tube

rkul

iozė

, dr

ambl

ialig

ė.Li

mfo

ma,

lim

fosa

rkom

a.

11. S

ąnar

ių

aud

inia

iPa

didė

jusi

sąn

arin

io ir

ce

rebr

ospi

nalin

io s

kysč

io

gam

yba.

Art

ritas

, pol

iart

ritas

, si

novi

tas,

ūmus

reum

atas

.Są

narių

van

denė

, pod

agrin

iai

maz

gelia

i, he

mar

troz

ė.Lė

tinis

art

ritas

, hid

roce

fa-

lija,

tarp

slan

kste

linių

dis

kų

išva

ržos

.

Art

rozė

, ank

ilozu

ojan

tis

spon

dilit

as.

Sark

oma,

cho

ndro

sark

oma.

12. I

nkst

ų au

dini

aiD

ažna

s šl

apin

imas

isN

efrit

as, g

lom

erul

onef

ritas

, pi

elita

s.In

kstų

akm

enlig

ė,

inks

tų c

isto

s, in

kstų

sm

ėlis

, or

tost

atin

ė al

bum

inur

ija,

hem

atur

ija.

Nef

rozė

, lėt

inė

hem

atur

ija,

Gud

pasč

erio

sin

drom

as, a

utoi

-m

unin

is g

lom

erul

onef

ritas

.

Nef

rozė

, lėt

inis

glo

mer

ulon

ef-

ritas

, šla

pim

o ir

lytin

ių ta

kų

tube

rkul

iozė

.

Hip

erne

from

a,

Vilm

so n

avik

as

(neu

robl

asto

ma)

.

13. S

eroz

inia

i

au

dini

aiPa

didė

jusi

ser

ozin

io

skys

čio

gam

yba.

Pleu

ritas

, per

itoni

tas,

perik

ardi

tas.

Išsi

liejim

ai į

pleu

rą.

Lėtin

is e

ksud

acin

is p

leur

itas

ir se

rozi

tas,

asci

tas,

lėtin

is

perik

ardi

tas.

Pleu

ros,

perik

ardo

ir

pilv

aplė

vės

tube

rkul

iozė

, pi

lvap

lėvė

s są

augo

s.

Mez

otel

iom

a, p

irmin

ė pi

lvap

lėvė

s ka

rcin

oma,

pi

rmin

is p

leur

os v

ėžys

.

14. L

ytin

iai o

rgan

aiVy

ram

s –

padi

dėję

s sė

klos

sk

ysči

o ki

ekis

.

Mot

erim

s –

skau

smin

gos

men

stru

acijo

s.

Pros

tatit

as, e

pidi

dim

itas,

orch

itas.

Kiau

šidž

ių u

ždeg

imas

, ad

neks

itas,

gim

dos

užde

gim

as,

dism

enor

ėja.

Sper

mat

ocel

ė, a

nkst

yva

gery

-bi

nė p

rost

atos

hip

erpl

azija

.

Kiau

šidž

ių c

isto

s, gi

mdo

s po

lipai

, gim

dos

� bro

idai

.

Ger

ybin

ė pr

osta

tos

hipe

rpla

zi-

ja, o

ligoa

sten

ospe

rmija

.

Lėtin

is a

dnek

sita

s, am

enor

ėja.

Nev

aisi

ngum

as.

Nev

aisi

ngum

as,

kiau

šidž

ių a

tro�

ja.

Pros

tato

s vė

žys,

sėkl

idži

ų vė

žys,

sem

inom

a, te

rtom

a.

Kiau

šidž

ių v

ėžys

, kia

ušid

žių

tera

tom

a.

15. R

aum

enys

Mia

lgija

Mio

zita

sM

ioge

lozė

, kau

lėja

ntis

m

iozi

tas.

Raum

enų

aste

nija

, mito

chon

-dr

inė

mio

patij

a, a

utoi

mun

inis

de

rmat

omio

zita

s.

Raum

enų

atro

� ja,

ra

umen

ų di

stro

� ja.

Mio

sark

oma.

10. L

im� n

is

aud

inys

Savi

regu

liaci

ja. S

avig

ydos

pov

eiki

s. P

alan

ki p

rogn

ozė.

Ko

mpe

nsac

ija. P

ablo

gėjim

o ga

limyb

ė. A

bejo

tina

pro

gnoz

ė.

ENDODERMINIAI MEZODERMINIS

MEZENCHIMINIS

9. Kraujotakos organai

Krau

jas

Šird

ies

ungi

amas

is

au

diny

s

Kvėp

avim

o

aulin

is

Endo

krin

inės

REGULIACIJOS / KOMPENSACIJOS PASISKIRSTYMAS


Moksliniai tyrinėjimai

G. O. Alvarelos

Preparato Traumeel®S taikymas malšinant skausmus, susijusius su krūties vėžiu*

Santjago, Čili* (Orellana Alvarellos G. Traumeel for the treatment of pain associated with breast cancer. J Biomed Ther 2011; 1: 30–31)

ĮvadasKrūties vėžys yra pasaulinio masto prob-lema, nes aptinkamas gana dažnai.Skausmai, susiję su šios ligos gydymu, apima chirurgines intervencijas, spindu-liuotę ir chemoterapiją. Tai išplitusi prob-lema tarp daugelio pacienčių. Skausmo sindromas gali atsirasti dėl randų po operacijos, taip pat dėl spinduliuotės ir chemoterapijos. Skausmai gali ženkliai pabloginti pacienčių gyvenimo kokybę. Todėl skausmo sindromo efektyvus gy-dymas yra ypač svarbus.

PSO sarašas pateikia tradicinius skaus-mo malšinimo preparatus vėžio atve-jais: acetilsalicilo rūgštį, paracetamolį, naprokseną, metamizolį ir diklofenaką (1-oji stadija), taip pat tramadolį, kodeiną ir dihidrokodeiną (2-oji stadija – opioi-diniai analgetikai). Deja, šie preparatai ne visada padeda pacientėms, kenčian-čioms skausmo sindromą, susijusį su krū-ties vėžiu. Todėl tokiais atvejais gali būti taikomos papildomos priemonės arba alternatyvūs gydymo metodai (ypač trumpalaikiam skausmui malšinti): aku-punktūra, hipnozė, įvairūs relaksacijos tipai, muzika, masažas ir augaliniai mais-to priedai. Tarp rekomenduojamų prie-monių pateikiami ir antihomotoksiniai preparatai, pvz., Traumeel S, taikytinas nuolatiniams skausmams, susijusiems su krūties vėžiu, malšinti.

Atliekant tyrimą (O. Alvarellos ir kt. [1]), buvo taikytos Traumeel S injekcijos mal-šinti skausmo sindromą, susijusį su krū-ties vėžiu pacientėms, kurioms lieka skausmų pavartojus standartinius prepa-ratus. Tyrimas parodė Traumeel S prepa-rato injekcijomis pranašumą malšinant skausmus, susijusius su krūties vėžio gy-dymu.

MetodaiTyrime dalyvavo 9 pacientės, sergančios vienos pusės krūties vėžiu. Tyrimo tiks-las – įvertinti pacienčių skausmo malši-nimo laipsnį ir gyvenimo kokybę taikant Traumeel S injekcijas.

Moterų, dalyvavusių tyrime, amžius buvo 52–80 metų (vidutiniškai 69,7 metai). 6 pacientės buvo gydomos konservaty-viai, 3 – radikaliai, 9 – spinduliuote ir tik 3 – chemoterapija. Kai kurioms pacien-tėms skausmo sindromas atsirado tuoj po gydymo, o likusioms – praėjus 2–12 mėnesių po operacijos ir spinduliuotės. Tradiciniai analgetikai, kuriuos moterys vartojo po gydymo, buvo paracetamolis, pregabalinas, ibuprofenas ir ketoprofe-nas (viena pacientė nevartojo jokių anal-getikų).

Traumeel S ir prokaino injekcijų derinys skirtas 9 moterims. Traumeel S turėjo to-kius ingredientus: Arnica montana, Ca-lendula o� cinalis, Chamomilla recutita, Symphytum o� cinale, Achilea millefolium, Atropa belladonna, Aconitum napellis, Bel-lis perennis, Hypericum perforatum, Echi-nacea angustifolia, Echinacea purpurea, Hamamelis virginiana, Mercurius solubilis, Hahnemanni ir Hepar sulfuris.

Injekcijos atliekamos vieną kartą per sa-vaitę. Pacientės buvo tiriamos praėjus 3 ir 6 mėnesiams nuo paskutinės injekcijos. Iš 9 pacienčių 7 buvo tiriamos po 6 mė-nesių, o 2 – po 3 mėnesių.

Skausmo jutimas buvo vertinamas 10 balų skale, taip pat vizualiai. Pacientės vertino gyvenimo kokybę, darbingumą, nemigą ir psichologinę įtampą. Išvadoje buvo pateikti duomenys apie standarti-nius analgetikus prieš ir po antihomotok-sinio preparato Traumeel S injekcijų.

Tyrimo rezultataiPraėjus 3 mėnesiams po paskutinės Trau-meel S injekcijos skausmo intensyvumas buvo 3,3±2,2 (pagal 1–7 balų skalę). Tai rodė nežymų skausmo sindromo suin-tensyvėjimą, palyginti su skausmu po Traumeel S injekcijų.

Tačiau praėjus 3 mėnesiams po pasku-tinės injekcijos, Traumeel S efektas svy-ravo. Pavyzdžiui, viena pacientė nurodė tolesnį skausmo sumažėjimą nuo 4 iki 2 balų, 3 pacientės – tą patį skausmo lygį (1–3 balai), 5 pacientės – skausmo intensyvumo padidėjimą (2–7 balai). Tad visos 9 moterys vis dar jautė silpnesnio intensyvumo skausmą nei prieš pirmą Traumeel S injekciją.

Praėjus 6 mėnesiams po paskutinės injekcijos, vidutinis skausmo intensy-vumas buvo 4,1±2,5 (1–7 balų skalė). 5 moterims skausmo intensyvumas liko toks pats, 2 moterys nurodė skausmo stiprumo suintensyvėjimą (bet gydymo nereikalavo). Tad skausmo intensyvu-mas buvo mažesnis nei pradėjus gydy-mą. Praėjus 12 mėnesių nuo paskutinės Traumeel S injekcijos, kai kurios moterys nurodė, kad skausmo intensyvumas ne-padidėjo. Apie kitus simptomus – � zinį nedarbingumą, nemigą ir psichologinę įtampą – visos 9 moterys pažymėjo, kad būklė pagerėjo po Traumeel S terapijos. Per 3 mėnesių stebėjimo periodą page-rėjimas buvo stabilus ir stiprėjo daugeliui pacienčių. Tačiau dvi moterys jautė gyve-nimo kokybės pablogėjimą, palyginti su jų savijauta iki Traumeel S injekcijų taiky-mo. Praėjus 6 mėnesiams, 7 moterys to-liau gerai vertino gyvenimo kokybę, kurią sąlygojo teigiamų simptomų dinamika.Apklausus pacientes apie Traumeel S in-jekcijų efektyvumą, 8 moterys iš 9 verti-no „labai gerai“, o viena –„gerai“. Nė viena


Preparato Traumeel®S taikymas malšinant skausmus, susijusius su krūties vėžiu

pacientė nenurodė mažo efektyvumo.

Taigi Traumeel S parenteralinė terapija 9 moterims, sergančioms krūties vėžiu, stabiliai malšino skausmą, pagerino dar-binį aktyvumą, miegą, sumažino psicho-loginę įtampą.

Duomenų aptarimasTraumeel S taikomas uždegimams ir trau-moms gydyti Vokietijoje nuo 1937 metų. Tyrimai parodė, kad Traumeel S būdingas skausmą mažinantis ir antiuždegiminis poveikis. Jis „slopina uždegimą skatinan-čių citokinų išskyrimą“ (interleukino-1β ir navikų nekrozės fartoriaus-α) ir chemoki-no (interliaukino-8) in vitro [2]. Traumeel S vartojimo indikacija: dėl chemoterapijos poveikio atsiradę stomatitai, skausmai ir uždegimai.

Bandomojo tyrimo duomenys [1] paro-dė, kad Traumeel S injekcijos buvo efek-tyvios gydant 9 moteris, sergančias krū-ties vėžiu. Šis tyrimas atliktas be slaptos kontrolės. Kiekviena iš 9 moterų vartojo įvairius analgetikus prieš gydomąsias in-jekcijas.

Šis tyrimas pirmą kartą parodė skaus-mų, susijusių su krūties vėžiu, malšinimą Traumeel S injekcijomis. Pavyzdžiui, 1 iš 9 moterų sumažino skausmo intensyvumą nuo 10 balų prieš Traumeel S injekcijas iki 5 balų, praėjus 6 mėnesiams nuo kurso pabaigos.

Būtina pažymėti, kad terapija Trau-meel S injekcijomis turi būti vertinama kaip alternatyvus metodas, gydant pa-cienčių, sergančių krūties vėžiu, skaus-mus. Kadangi krūties vėžio problema labai paplitusi pasaulyje, pacientes vargi-na pastovūs skausmai, todėl preparatai, malšinantys skausmus, yra labai svarbūs. Preparatas Traumeel S efektyviai malšina skausmų intensyvumą tuojau po injek-cijos. Skausmas malšinamas ilgai, nevar-tojant papildomų analgetikų. Tyrimas pateikė gerus rezultatus, todėl tikslinga planuoti ir atlikti tolesnius klinikinius efektyvumo ir tolerancijos tyrimus su an-tihomotoksiniu preparatu Traumeel S.

Literatūra1. Orellana Alvarellos G, Ruiz de Viaspre Alvear P, Kaszkin-Bettag

M. A series of case reports: clinical evaluation of a complex homeopathic injection therapy in the management of pain in patients after breast cancer treatment. Altern Ther Health Med 2010; 16 (1): 54–59

2. Porozov S, Cahalon L, Weiser M, Branski D, Lider O, Oberbaum M. Inhibition of IL–1beta and TNF-alpha secretion from rest-ing and activated human immunocytes by the homeopathic medication Traumeel S. Clin Dev Immunol 2004; 11 (2): 143–149

Autoriaus adresas Dr. med. Gastonas Оreijana AlvarelosLa Concepcion 81, of. 105Providencia, SantiagoChile

Ar mes pasiruošę skiepams?Infekcionistų nuomone, skiepai labiau-siai apsaugo nuo infekcijos. Deja, ne visi pacientai pasiruošę skiepytis. Pasak vo-kiečių ekspertų, skiepai nuo tymų (atlikti 2 kartus) sumažintų sergamumą šimtu procentų. Deja, ne visi tėvai savo vaikus skiepija, net 50 proc. suaugusių yra nepa-skiepytų. Rezultatas – keletas tūkstančių susirgimų kasmet. Panaši situacija ir dėl gripo. Kasmet įvairiose šalyse pasiskiepi-ja tik 15–30 proc. gyventojų. Tiesa, anot epidemiologų, dėl gripo virusų mutaci-jų skiepų efektyvumas ženkliai svyruoja. Šiuo metu sukurti labai efektyvūs skiepai nuo meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų (pastarieji dengia net 13 pneu-mokokų serotipų), kurie sumažintų ser-gamumą meningitu ir plaučių uždegimą iki minimumo. Artimiausiu laiku bus pa-ruošta efektyvi apsauga nuo japoniško encefalito. Šiuo metu viskas priklauso nuo pačių pacientų – ar jie pasiruošę saugoti savo sveikatą.

Dtsch Med Wochenschr 2011; 136 (40): 2011-2015

Žarnyno vėžys ir vyraiVokietijoje nuo 2002 metų visiems pilie-čiams, kuriems sukako 50 metų, regulia-riai atliekama ankstyvojo žarnyno vėžio diagnostika, o nuo 55 metų – nemoka-ma kolonoskopija. Deja, daugelis vyrų vengia šios procedūros. Gastroenterolo-gai pabrėžia tokio elgesio ydingumą, nes vidutiniškai vyrų žarnyno vėžys išryškėja keletą metų anksčiau nei moterų. Kai kurie ekspertai teigia, kad vyrus reiktų tikrinti bent penkeriais metais anksčiau, jog laiku būtų diagnozuota ši liga. Beje, tyrimai patvirtino tokios programos me-dicininį ir ekonominį tikslingumą.

Dtsch Med Wochenschr 2012; 137 (08): 361

Informacija

Informacija apie hepatitą BLėtinis kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito B virusas, yra užkrečiamas nuo žmogaus žmogui ir gali sukelti sunkius padarinius. Epidemiologai rekomen-duoja informuoti apie šią ligą infekuotus šeimos narius. Tai ne tik sumažintų serga-mumą tarp šeimos narių, bet ir padidintų ligonių galimybę gyventi normalų socia-linį ir šeimyninį gyvenimą.

Dtsch Med Wochenschr 2012; 137 (15): 774-780

Pirmieji gyvenimo metai be streso

Šiuo metu egzistuoja daugybė speci-alių kursų ir programų pirmųjų metų kūdikiams: nuo plaukiojimo iki kalbų mokymosi. Tačiau specialistai perspėja jaunuosius tėvus dėl per didelės veiklos. Jie pataria pirmųjų metų kūdikiams skirti pakankamai laiko poilsiui ir savam vysty-muisi. Pastebėjus pirmuosius nuovargio požymius, veiklą reikia nutraukti. Nepa-tartina forsuoti vaiko vystymosi, o palikti laiko jam savarankiškai pažinti aplinką.

Physiopraxis 2012; 10 (3): 38–41


Daugiakomponenčiai vaistai sukelia daugybinį gydomąjį poveikį pažinimu ir neuronų funkcijomis

K. Röska, B. Seilheimer


Per Neuromokslų draugijos kongresą Vašingtone, vykusį 2012 lapkričio 12–16 dienomis, buvo pristatyti 3 pranešimai apie gy-domąjį multikomponenčių natūralių vaistų, pavadintų HE-300, poveikį kognityvinei disfunkcijai. Šiame susitikime dalyvavo daugiau nei 30 000 dalyvių. Tai neuromokslininkų iš viso pasau-lio svarbiausia susitikimų vieta, skirta pažangiausių smegenų ir nervų sistemos tyrinėjimų duomenims aptarti.

Tyrėjų tikslasKognityviniai ir atminties sutrikimai, pvz., demencija, yra sudėtingi, lėtiniai ir daugiaveiksniai. Jų etiologija nežinoma. Menkos žinios apie molekulinius me-chanizmus, sukeliančius kognityvinių funkcijų susilpnėjimą ir neuronų žūtį, lemia vaistų, kuriems stinga ligos eigą modi� kuojančio poveikio, plėtrą. Visos šiuo metu prieinamos gydymo galimy-bės veikia tik pagrindinės ligos simpto-mus. Kiti ribojantys veiksniai atsiranda kartu su modernių vaistų, kurie pagrįsti redukuojančiu poveikiu, atradimu. Daž-niausiai susitelkiama tik į vieną taikinį ir į vieną molekulę, sukurtą jį blokuoti, ak-tyvuoti ar modi� kuoti. Siekiant didesnio ligos gydymo efektyvumo ateityje vaistai ir gydymo metodai turėtų būti nukreipti į daugybinius taikinius, vartojant daugia-komponenčius preparatus. Aprašomas daugiakomponenčio, daugelį taikinių veikiančio vaisto HE-300 vartojimas kog-nityvinei disfunkcijai gydyti ir jo poveikis neuronų funkcijai.

Duomenys ir metodaiTyrimas apėmė seriją genomo in vitro, ex vivo ir in vivo eksperimentų, susijusių su neuronų funkcija ir kognityvinių funk-cijų sutrikimu. Pirmiausia žiurkėms po HE-300 vartojimo buvo atlikta sisteminė viso genomo genų analizė („naujos kar-tos sekvenavimas“). Ši vienos molekulės sekvenavimo technologija nustatė genų grupes, paveiktas HE-300, kurios atsakin-

gos už neuronų funkcijas ir kognityvi-nės funkcijos susilpnėjimą. Antra, genų analizės duomenys buvo kaip priemonė funkcinei analizei plėtoti, siekiant išsiaiš-kinti HE-300 poveikį neuronų ataugoms, sinapsiniam signalo perdavimui, ami-loido pirmtako baltymo (APP) apdoroji-mui. Trečia, keletas tyrimų, naudojančių daugybę gyvūnų elgesio modelių, atlikti siekiant išsiaiškinti veiksmingumą in vivo. HE-300 (1–2 ml/kg) buvo patikrintas mo-kymosi ir atminties modeliais – erdvine atmintimi (T-labirintu), uoslės atmintimi (socialiniu maisto pirmenybės perda-vimu) – bei metodais, skirtais patikrinti baimės atmintį (pasyviu vengimu arba kontekstiniu baimės kondicionavimu). Donepezilis, sintetinis vaistas, skirtas demenciniams sutrikimams gydyti, su-darė kontrolinę grupę. Dvi skirtingos rūšys – pelės ir žiurkės – buvo panau-dotos skopolamino sužadintam atmin-ties pablogėjimui sukelti. Skopolamino, acetilcholinesterazės inhibitoriaus, duo-ta prieš gydymą HE-300, atspindintį de-mencinę būklę po acetilcholiną išskirian-čių neuronų netekimo.

RezultataiTyrimas parodė, kad daugiakomponen-čiai, į daugelį taikinių nukreipti vaistai (HE-300) veikia ekspresiją genų grupių, susijusių su sinapsės funkcija žiurkių hi-pokampe po 2 ir 3 dienų gydymo (pav.). Daugiausia buvo paveikti genų tinklai, susiję su β-amiloido surišimu, pažini-

mu ir sinapsiniu plastiškumu. Gali būti pastebimas reikšmingas poveikis APP ir β-sekretazei, dviem baltymams, dalyvau-jantiems Alzheimerio ligos patogenezė-je. Be to, ženkliai suaktyvėjo ekspresija sinapto� zino, sinapsinių pūslelių gliko-proteino, ir sinaptotagmino 3, membra-nos pernašos baltymo. Tai rodo, jog HE-300 veikia sinapsinį signalo perdavimą. Funkcinė analizė parodė, kad HE-300 ryškiai sumažina tirpaus APP kiekį, kuris buvo pastovus 72 valandas, neuronuo-se. Šie duomenys patvirtino genomo analizės rezultatus. Keliama prielaida, jog HE-300 veikia β-amiloido baltymo sinte-zę, kuri yra skiriamasis Alzheimerio ligos bruožas. Be to, He-300 skatina pirminių hipokampo neuronų dendritų ilgėjimą ir atkuria su amžiumi susijusias sinapto-� zino transportinės RNR modi� kacijas žiurkių smegenų žievėje. Elgesio testai patvirtino skatinantį HE-300 poveikį ko-gnityvinei funkcijai. HE-300 ne tik ženkliai sumažino natūralų užmaršumą, bet taip pat ir skopolamino sukeltus mokymosi bei atminties testų, pvz., T-labirinto, pa-syvaus vengimo, kontekstinio baimės kondicionavimo, socialinio maisto pir-menybės perdavimo, trūkumus. HE-300 visose testų in vivo sistemose buvo toks veiksmingas, kaip ir auksinis standartas – donepezilis, ir palankiai veikė abiejų nau-dotų rūšių atminties funkcijas.

AptarimasAtliktas tyrimas parodė, kad daugiakom-ponentis, daugelį taikinių veikiantis vais-tas HE-300 sustiprina ir pagerina kognity-vinę funkciją genomo lygmenyje. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad šis vaistas gali paveikti demencinių būklių vystymąsi ir palaikymą. Todėl HE-300 yra veiksmingas bei alternatyvus pasirinkimas gydant li-gas, susijusias su kognityvine disfunkcija. Šie duomenys – geras pagrindas ateities klinikinėms studijoms.




Pav. Molekulinių tinklų modeliaiRodomi genų, kurie svarbūs kognityvinei funkcijai, tinklai. Žaliai pažymėtos vietos demonstruoja genus, kurie paveikti natūralaus daugiakomponenčio vaisto HE-300. HE-300 ženkliai sumažina APP ir BACE (β-sekretazės) genų, atsakingų už β-amiloido plokštelių formavimąsi Alzheimerio ligos atveju, ekspresiją

Kk1

Pcdhga5 - protokadherino gama subšeimos A, 5 genas

App – amiloido pirmtako baltymo genas

Bace 1 – β-sekretazės genas

Syngap1 – sinapsinę GTP-azę aktyvinančio baltymo 1 genas

Apoc1 – apolipoproteino C-I genas

β-amiloido surišimas

Kk1

Apba3 – β-amiloido pirmtako baltymą surišantis genas, A šeima App - amiloido pirmtako

baltymo genas

Syngap1 – sinapsinę GTP-azę aktyvinančio baltymo 1 genas

Pažinimas / mokymasis

Syp – sinaptofi zino genas

Simpatinis plastiškumas ir vezikulinė pernaša

Syt3 – sinaptotagmino 3 genas

Nervoheel NNuovargio sukeltų nervinių negalavimų lengvinimas

Modernihomeopatinė alternatyvaNervoheel® N

Nervoheel N tabletėsHomeopatinis vaistinis preparatas

1 tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Acidum phosphoricum D4 60 mg, Strychnos ignatii D4 60 mg, Sepia o� cinalis D4 60 mg, Kalium bromatum D4 30 mg, Zincum isovalerianicum D4 30 mg. Terapinės indikacijos. Nuovargio sukeltų nervinių negalavimų lengvinimas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: vartoti po 1 tabletę 3 kartus per dieną. 6–11 metų vaikams: vartoti po 1 tabletę du kartus per dieną. 2–5 metų vaikams: vartoti po 1 tabletę vieną ar du kartus per dieną. Jaunesniems kaip 2 metų vaikams: vartoti po 1 tabletę vieną kartą per dieną. Tabletę reikia lėtai ištirpinti burnoje. Tabletę reikia vartoti ne valgio metu (daryti pertrauką). Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bromui arba bet kuriai veikliajai ar pagalbinei medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Nervoheel N tabletės yra homeopatinis vaistinis preparatas. Nuo dviejų natūralių sudedamųjų dalių priklauso Nervoheel N tablečių išvaizda ir kvapas. Tablečių spalva gali kisti dėl Sepia, kuri yra tamsios spalvos. Būdingas kvapas, kurį galbūt pajutote, yra dėl valerijono, t. y. vaistažolės, kurios veiksmingumas yra gerai žinomas. Šio vaistinio pre-parato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Nežinomas. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 50 tablečių. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB „Farmahelis“, www.heel.lt. Teksto peržiūros data. 2011-07-28


Keliautojų ligos

Y. Vemmer

Keliautojų ligosDarmštadt, Vokietija

ĮvadasTikroji keliautojų liga yra kinetozė, kuri atsiranda ilgai keliaujant laivu arba lėktuvu. Dar vienas keliautojų sindromas yra viduria-vimas, kurį nepakankamai vertina tėvai jaunesniojo amžiaus vai-kams. Pavojingos žmogaus gyvybei ir kepenų ligos, paprastai lydimos viduriavimo, kuris gali pasireikšti kaip savarankiškas sindromas, išsivystęs dėl bakterijų ir virusų poveikio. Prokariotai, esantys ge-riamajame vandenyje ir maisto produktuose, taip pat gali būti infekcinių ligų sukėlėjai. Endeminiuose kai kurių ligų regionuose būtina rimtai vertinti pavojų užsikrėsti maliarija, Dengė karštlige ir geltonąja karštine, kurią perneša vabzdžiai. Kai kuriose šalyse dažna pasiutligė, kuria užsikrečia šunys ir katės (1, 2 lentelės).

Kinetozės

ApibrėžimasVestibiulinės sistemos dirginimas dėl trans-porto priemonių netolygaus judėjimo. Dažniausia kinetozių forma yra jūros liga ir analogiškos būsenos skrendant lėktuvu, važiuojant automobiliu bei traukiniu.

EtiologijaJudesio jutimas ir kūno padėties kitimai persiduoda vidinės ausies vestibiuliniams organams ir yra papildomi vizualine kon-trole bei proprioceptiniais impulsais. Manoma, kad susidaro aferentiniai ryšiai tarp labirinto ir „vėmimo“ centro, esančio Medula oblongata srityje.

Staigių horizontalių, vertikalių ir kam-pinių, greitėjančių, stabdymo, lėktuvų, audrų ir turbulentinių judesių ilgalaikis poveikis maksimaliai stimuliuoja vestibiu-linę sistemą. Dėl to atsiranda prieštaringi vizualiniai, vestibiuliniai, proprioceptiniai informacijos srautai. Vargina regos orien-tavimosi nepertraukiami bandymai su pastoviais adaptaciniais kūno padėties pokyčiais.

SimptomaiLigai prasidedant atsiranda žiovulys, hi-perventiliacija, seilėtekis, blyškumas, pra-

kaitavimo priepuoliai ir nuovargis. Vaikai esti sukaustyti, įsitempę, skundžiasi gal-vos skausmais, bendrais negalavimais. Šis simptomų kompleksas baigiasi pykinimu ir vėmimu. Dėl to vaikai gali netekti skys-čių, atsirasti dehidratacija, kraujo spaudi-mo sumažėjimas, sąmonės pritemimas.Komplikacijos: esant nepakankamai spaudimo kompensacijai lėktuvo salo-ne, prasideda stiprūs skausmai ausyse (aerotitas) arba prienosiniuose ančiuose (aerosinusitas).

GydymasRemiantis anamnezės duomenimis, prieš kelionę būtina vartoti vaistus nuo vėmimo ar galvos svaigimo (geriausia žvakučių pavidalu ar kitokia vaistine for-ma, atitinkančia vaiko amžių ir neturinčia spirito). Mažiau efektyvus vaistų poveikis, kai simptomatika yra susiformavusi.

Bendroji pro� lak� kaPro� laktikos tikslais specialūs vaistai vaikams difenhidraminas (žvakutės), di-menhidranatas (žvakutės), meklozinas (žvakutės) arba chlorfenoksaminas var-tojami 2 val. prieš kelionę. Jie nuslopina pykinimą ir vestibuliulinį galvos svaigi-mą. Mokyklinio amžiaus vaikams nuo 10 metų siekiant išvengti kinetozės simp-tomatikos rekomenduojamas pleistras

su skopolaminu, vartojamas 4–6 val. iki kelionės.

Siekiant išvengti skausmų ausyse ir prieno-siniuose ančiuose, rekomenduotini lašai į nosį su � ziologiniu valgomosios druskos tirpalu, šalinančiu gleivinės paburkimą. Bendram nuraminimui skiriamas dia-zepamas žvakutėmis. Galvos skausmus malšina žvakutės su paracetomoliu.

Antihomotoksinė terapijaKaip ir bendru atveju, antihomotoksiniai preparatai rekomenduotini pro� laktikai. Remiantis empiriniais duomenimis, pa-tvirtintais taikant Cocculus (riešutėlinę anamirtą), esantį antihomotoksiniame preparate Vertigoheel (tabletės, lašai), jie veikia pro� laktiškai ir gydo. Antihomo-toksinis preparatas Spigelon padeda pa-lengvinti kinetozės simptomą – galvos skausmą. Skausmų ausyse ir prienosi-niuose ančiuose atvejais taikomas purš-kalas Euphorbium compositum S. Kūdikių ir jaunesnio amžiaus vaikų nerimą ir bai-mę galima pašalinti naudojant Viburcol žvakutes.

Homeopatinė terapijaCocculus D6 skiriamas 3 dienas iki kelio-nės. Jei kelionėje numatomas pykinimas kylant ir leidžiantis lėktuvui bei ūžesys ausyse, pro� laktiškai rekomenduojama Belladonna D6. Gelsemium D6 padeda įveikti skridimo baimę. Nux vomica D6 taikoma pro� laktiškai sutrikus miego ir budrumo ritmui dėl ilgų skrydžių per skirtingas laiko juostas.


Praktinė patirtis

Kitos rekomendacijosVaikams nuo 6 metų � toterapeutai re-komenduoja kapsules su imbieru. Jau-triems žmonėms rekomenduojama pa-sirinkti tokias vietas lėktuve arba laive, kurios užtikrintų ramybę ir komfortą. Lėktuve tokios vietos yra prie sparnų, o laive – salono centre. Simptomai paleng-vėja gulint ant nugaros ir pusiau sėdint. Būtina šviežio oro ventiliacija.

Keliautojo gastroenteritasKeliaujant pasitaiko nekomplikuota vi-duriavimo forma be karščiavimo, bet gali būti ir komplikuota infekcinė skrandžio bei žarnyno liga, kurią sukelia virusai, bekterijos arba parazitai.

EpidemiologijaApie 40 proc. turistų suserga viduriavi-mu. Tai sudaro apie 250 mln. pasaulyje. Infekcinio viduriavimo susirgimų rizika didelė Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Cen-trinėje Azijoje, kurioje dažnis siekia iki 50 proc. Ženkliai mažesni rizikos rodikliai yra Viduržemio jūros regione, Kinijoje, Izrae-lyje. Šiaurės Amerika, Šiaurės ir Centrinė Europa, Australija, Naujoji Zelandija pri-skiriamos šalims, turinčioms mažą susir-gimo riziką.

EtiologijaNekomplikuotas ligų formas sukelia vi-rusų infekcija, kurios sukėlėjai ir virusai patenka su maistu ir vandeniu. Tačiau jei geriamasis vanduo užterštas fekali-jomis, jame gali rastis ir enterotoksinės, enteroinvazinės ir enterohematologinės (Escherichia coli) bakterijos, taip pat sal-monelės, sukeliančios enteritą, ir cho-leros vibrionai, skatinantys intensyvų viduriavimą su komplikacijomis. Kontak-tuojant su infekcijos nešikliais, yra rizika užsikrėsti A grupės rotavirusais, F grupės adenovirusais, astrovirusais, taip pat Yer-sinia enterocolica. Šigelos, liamblijos ir amebos pažeidžia vaiko skrandžio bei virškinimo sistemą kontaktuojant su ne-šikliais arba vartojant užterštą maistą ar vandenį (3 lentelė).

SimptomaiSergant nekomplikuotu keliautojų vidu-riavimu, tuštinamasi ne dažniau kaip 5 kartus per dieną. Fekalijos skystos, van-deningos, be kraujo priemaišų. Karščia-vimo nebūna, liga praeina savaime per 2–5 dienas. Infekcinis arba toksinis gastroenteritas prasideda karščiavimu, pilvo skausmais

Jūros kruizas be šalutinių efektų

Praktinis patyrimas keliaujant lai-vais rodo, kad dideliame laineryje visada būna 20–30 keliautojų, ku-rie neigiamai vertina kūno masės padidėjimą kelionės metu, atsira-dusį dėl perteklinės mitybos ir � -zinio nejudrumo. Ši grupė žmonių kelionės metu į tolimus kraštus vengia komforto, labiau vertina subalansuotą mitybą ir sportinį gyvenimo būdą.

Tačiau kelionėje ne visada yra są-lygos panašiam gyvenimo stiliui, kaip sausumoje. Jūrinės ir oke-aninės kelionės dažnai lydimos audrų. Dažniausiai apie besiar-tinančią audrą ir lydintį supimą jūreiviai sužino iš anksto, kertant neramius vandenis. Iš ryto denyje atsiranda būtini aksesuarai po-pierinių paketų pavidalu. Laivo gydytojas, žinodamas apie tokių kelionių ypatumus, pasirūpina priemonėmis, palengvinančiomis keliautojų būklę. Natūropatijos praktikoje tokiais atvejais vartoja-mas antihomotoksinis preparatas Vertigoheel, efektyvi priemonė ki-netozių metu. Visi „sąmoningos“ grupės dalyviai, nenorintys keisti įpročių, gaudavo šio kompleksi-nio homeopatinio preparato po 10 lašų pusryčių metu. Pietų salė po rytinio bangavimo paprastai ištuštėja ir tik tas kampas, kuria-me būna „netradicinio“ polinkio gyvenimo džiaugsmams keliau-tojai, nekeičia savo sudėties ir visi būna savo vietoje. Jų pavyzdys pasidaro toks užkrečiantis, kad kiti keleiviai taip pat pareiškia aktyvų norą sėkmingai išgyventi kitą audrą. Dėmesys sveiko gyve-nimo būdui ir pro� laktiniam efek-tui vartojant preparatą Vertigohe-el ženkliai padidėja.

Doc. dr. K. Kustermanas

Sukėlėjas Endeminis regionas

Cholera Azija, Afrika, Centriniai Rytai, Pietų Amerika, Rytų Europa

Dengė karštligė Afrika, Australija, Karibai, Meksika, Pietų Amerika, Pietryčių Azija

Geltonoji karštinė Angola, Beninai, Bolivija, Ekvadoras, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Ka-merūnas, Kolumbija, Kongas, Liberija, Nigerija, Peru, Siera Leonė, Sudanas

Hepatitas A Afrika, Azija, Meksika, Pietų Amerika, Viduržemio jūros šalys, Rytų Europa, Centriniai Rytai

Hepatitas E Pietryčių Azija, Indija, Centrinė Amerika

Maliarija Centrinė ir Rytų Afrika, Artimieji ir Tolimieji Rytai, Okeanija, Centrinė ir Pie-tų Amerika, Tailandas, Amazonijos regionas, Papua Naujoji Gvinėja, Vakarų Afrika, Indija

Meningokokai Meningito išplitimo Afrikos juosta į pietus nuo Sacharos bei Sudano iki Gambijos, Nepalas, Indija

Pasiutligė Tropikų Afrika, Bangladešas, Kolumbija, Ekvadoras, Gvatemala, Indija, Meksika, Nepalas, Pakistanas, Filipinai, Šri Lanka, Tailandas, Vietnamas

Šiltinė Indija, Pietų Amerika

1 lentelė. Endeminiai regionai ir tipiškos infekcinės ligos


Keliautojų ligos

ir vėmimu dieną. Praėjus 12–72 val. po užteršto vandens ar maisto patekimo į organizmą, vaikai pradeda skųstis pykini-mu ir pilvo skausmu, atsiranda seilėtekis, muša šaltas prakaitas, padažnėja pulsas. Dar iki viduriavimo fazės kūdikių orga-nizmas gali netekti vandens, nes mažų vaikų žarnyne yra sukaupiamas vanduo. Tuštinimasis daugiau nei 5 kartus per dieną ar daugiau nei 3 kartus jaunesniojo amžiaus vaikams, taip pat viduriavimas su krauju, nepasiduodantis gydymui il-gesnį laiką, kraujo priemaiša su gleivėmis bei atsiradęs karščiavimas patvirtina bak-terinės infekcijos atsiradimą.

Bendrasis gydymasNekomplikuotas viduriavimas su kūno masės netekimu iki 5 proc. sėkmingai gydomas rehidratacijos priemonėmis. PSO rekomenduoja gliukozės-elektrolitų tirpalą su natriu. Jį taikant pavyksta kom-pensuoti elektrolitų netekimą, atsiradusį dėl choleros sukėlėjų. Gliukozės-elek-trolitų tirpalas tinka kaip pakeičiamoji terapija esant bet kokiam viduriavimui. Šį tirpalą galima paruošti savarankiškai: 1000 ml virinto vandens ištirpinti 3,5 g valgomosios druskos, 2,5 g natrio bikar-bonato (sodos), 1,5 g kalio chlorido ir 20 g gliukozės.

Antibiotikai, taip pat žarnyno motorikos slopikliai, esant nedideliam viduriavi-mui, nevartotini. Terapija antibiotikais indikuotina tik tuo atveju, kai pasireiškia komplikacijos arba intensyvus viduriavi-mas, sukeltas amebomis (metronidozo-las), choleros vibrionais (trimetoprimas/sulfmetoksazolis), liamblijomis (metroni-dazolas) arba salmonelėmis (ko-trimok-sazolas). Ypač pavojinga maitinamiems kūdikiams, kurie negauna motinos pieno.

Antihomotoksinė terapijaAntihomotoksiškai viduriavimui gydyti taikomas preparatas Diarrheel S* (table-tės). Dozė: 2 val. laikotarpiu – po 1 tab. kas 15 min. Pridedama Nux vomica-Ho-maccord po 5–10 lašų (pirmas 2 val. – kas 15 min.).

Vemiant antihomotoksinę terapiją suda-ro Nux vomica-Homaccord (lašai) esant skrandžio bei žarnyno simptomams. Preparatas Vertigoheel (lašai, tabletės) ski-riamas tais atvejais, kai galvos svaigimas sukelia vėmimą. Esant pilvo skausmams, taikomas preparatas Spascupreel.

Kitos priemonėsViduriavimo metu valgyti sausas mėly-nes, obuolių pektiną, gerti morkų sultis, taip pat sutraukiančias ir balastines me-džiagas, kurios kartu su vartojamais skys-čiais pagerina simptomatiką.

Egzotiškose šalyse reiktų vengti žalių vaisių, nepasterizuoto pieno, pieno pro-duktų, ypač sūrių, nevirtos mėsos arba žuvies. Dantis nepatartina valyti van-dentiekio vandeniu, rekomenduojamas tik virintas ar mineralinis vanduo. Net ir chloruotame vandenyje kai kuriose šaly-se gali būti amebų, todėl jo gerti nereko-menduojama.

Pasiruošimas kelionei su vaikaisPrieš kelionę į tropikų šalį tėvai privalo surinkti visą informaciją apie galimas rizikas. Ypač svarbios šalys, kuriose yra didelis pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Būtina atkreipti dėmesį į skiepus nuo stabligės, difterijos bei poliomelito ir, esant reikalui, pasiskiepyti.

Literatūros sąrašas redakcijojeAutoriaus adresasProf. Y. VemmerTroyerstrasse 48, D-64297Darmstadt, Germany

Žinios iš mokslinių žurnalų

Sukėlėjas Dažnis

Hepatitas B 200–300 mln. lėtinių atvejų pasaulyje; Vokietijoje kasmet užregistruojami 6000 atvejų

Hepatitas C 300 mln. atvejų per metus pasaulyje; Vokietijoje kasmet užregistruojama 6000 naujų atvejų

Maliarija 500 mln. per metus pasaulyje; 2–4 mln. mirties atvejų. Vokietijoje 1997 metais buvo užregistruoti 1017 nauji atvejai, iš jų 95 vaikai.

2001–2010 metais Lietuvoje įvežtine maliarija sirgo 41 asmuo, iš jų 3 mirė

Pasiutligė 50000 mirties atvejų per metus pasaulyje

2 lentelė. Pavojingų infekcinių ligų paplitimas


Virusai:• Rotavirusai• Norwalk virusai• Astrovirusai• Adenovirusai• Kalcivirusai

Bakterijos:• Salmonelės• Choleros verijonai• Escherichia coli• Kampilobakterijos• Jersinijos• Šigelos

Prokariotai (protozoa)• Amebos• Liamblijos

3 lentelė. Ūminio gastrointerito sukėlėjai

Enterotipai nulemia žmogaus žarnyno mikrobiomą

Daugėja mokslinių duomenų ir apie žmogaus žarnyno mikrobiomo rūšis ir jo funkcines savybes. Aptariami tyrimo duomenys, gauti ištyrus 4 šalių suau-gusiųjų išmatų pavyzdžius ir 22 naujai išskirtus išmatų metagenomus. Jie anali-zuoti ir derinti su ankstesniais kitų 2 šalių duomenimis, siekiant nustatyti 3 ente-rotipus (giminingų bakterijų klasterius), kurie nėra būdingi šaliai ar žemynui. Šie enterotipai rodo mikrobų bendrijas, tarp savęs turinčių � logenetinių ir funkcinių sąsajų. Nors individuali jų struktūra gali būti skirtingai paveikta maisto ir vaistų, bet tai nepaaiškina kūno masės indekso, lyties, amžiaus ir tautybės skirtumų. Vis dėlto buvo nustatyti keletas pažymėtų genų (pvz., 12 chromosomoje, kurie susi-ję su amžiumi) arba funkcinių kintamųjų (pvz., 3 moduliai, besisiejantys su kūno masės indeksu), kurie gali būti vertingi diagnozuojant skirtingas žmogaus ligas. Klasterių stabilumas taip pat rodo, kad jie gali būti orientyru, parodančiu, kaip ats-kiros žmonių grupės skirtingai reaguoja į vaistų ir maisto vartojimą.

Nature. 2011;473(7346):174-180.


Darbo vietos poveikis darbuotojų sveikatai

W. Saur

Darbo vietos poveikis darbuotojų sveikataiApžvalginis straipsnis

Su darbu susiję � ziniai ir psichosocialiniai sutrikimai. Fiziniai su-trikimai dažniausiai aprėpia skeleto ir raumenų sistemą, odą (der-matitą) ir klausą (kurtumą). Europoje darbuotojus dažniausiai vargina apatinės nugaros dalies skausmai ar pasikartojančios traumos dėl persitempimo [1]. Su darbu susiję psichosocialiniai sutrikimai (perdegimo sindromas ar nerimas) paprastai atsiranda dėl streso. Stresas apima žalingus � zinius ir emocinius atsakus, kai reikalavimai nesutampa su darbuotojo galimybėmis, ištekliais ar poreikiais. Stresas gali pabloginti psichinę ir � zinę sveikatą bei skatinti traumas. Ūminės reakcijos, ypač stresas ir nuovargis, ža-lingas sveikatai elgesys (rūkymas), lėtinės širdies bei kraujagyslių sistemos ligos ir skeleto bei raumenų sutrikimai siejasi su viršva-landžiais ir nereguliariomis darbo valandomis [2]. Stiprus � zinių ir psichosocialinių darbo rizikos veiksnių poveikis sukelia dides-nę riziką formuotis skeleto bei raumenų sutrikimams, dėl kurių ir skundžiasi darbuotojai [3].

Darbo aplinka kinta kartu su ekonomi-ka, technikos plėtra ir geresniu išteklių panaudojimu. Šis kitimas ir privedė prie � zinės bei protinės veiklos pusiausvyros pokyčių [4]. Sunkaus � zinio darbo apim-ties mažinimu siekiama sumažinti trau-mų riziką. Naujos darbo vietos, kurioms būdingas ne visos darbo dienos užimtu-mas, darbas pagal sutartį, didesni darbo krūvio reikalavimai, laiko trūkumas, dau-giau nekontroliuojamų veiksnių ir nesau-gumas darbe lemia stresą sukeliančių veiksnių pagausėjimą [4], psichologinės sveikatos sutrikimus [5]. Šis straipsnis apžvelgia su darbu susijusius sutrikimus, apima paplitimą, kainą visuomenei ir as-meniui.

Problemos mastaiPaveiktų darbuotojų skaičius

2007 m. darbo jėgos tyrimo duomenys rodo, kad 8,6% ES darbo jėgos (vidutiniš-kai 27 šalys [EU-27]) nurodė vieną ar dau-giau su darbu susijusių sveikatos proble-mų [6]. Iš EU-27 darbuotojų, nurodžiusių darbo sukeltą ar dėl jo paūmėjusią ligą, 50% teigė, kad jų kasdienė veikla buvo paveikta „tam tikru mastu“, o 22% – kad paveikta „žymiai“. Nedarbingumo atos-

togas gavo 62,0% iš EU-27 darbuotojų, o ilgalaikes nedarbingumo atostogas (ilgesnes nei 1 mėnuo) – 27% šių dar-buotojų. 2005 m. Europos darbo sąlygų tyrimas rodo, kad 34% iš EU-27 darbuo-tojų mano, jog darbas negatyviai veikia jų sveikatą [6]. ES valstybių narių vertinimas parodė, jog kiekvienais metais Europoje daugiau nei 600 milijonų darbo dienų prarandama dėl ligų, susijusių su darbu [7]. Iš visų su darbu susijusių sutrikimų raumenų bei skeleto ligos ir stresai yra vyraujančios profesinės sveikatos pro-blemos ES [8]. Didžiojoje Britanijoje dar-bo jėgos tyrimo metu nustatyti raumenų bei skeleto sutrikimai yra dažniausi [6]. 2009–2010 m. žmonių, kurie patyrė ske-leto bei raumenų sistemos sutrikimų, su-keltų ar paūmėjusių dėl dabartinio arba ankstesnio darbo, skaičius prilygo 1900 (1,6%) iš 100000 žmonių. Stresas buvo antras dažniausiai nurodomas su darbu susijęs ligų veiksnys Didžiojoje Britanijoje [6]. 2009–2010 m. žmonių, kurie darbo metu patyrė stresą, buvo 1500 (1,5%) iš 100000.

JAV darbo departamento Darbo statisti-kos biuro įrašai rodo, kad 2009 m. sužalo-

jimų ir ligų atvejų skaičius buvo 3277700, nedarbingumo dienų – 96500. Patem-pimų, įtampos, nerimo skaičius sudarė 379340 atvejų, o nugaros pažeidimai, apimantys stuburą ir nugaros smege-nis – 195150 [9]. Išsamus JAV darbo jė-gos tyrimas [10] parodė, jog JAV darbuo-tojų sveikatos būklė blogėja. Darbuotojų, vertinančių savo bendrą sveikatos būklę kaip „puikią“, sumažėjo nuo 34% 2002 m. iki 28% 2008 m., o teigiančių, kad jie ne-patyrė nedidelių sveikatos sutrikimų per paskutinį mėnesį, sumažėjo nuo 36% iki 29%. 41% darbuotojų tokias būsenas galėjo sukelti stresas, o kartais ir pakar-totiniai stresai. Pagal susirgimų darbo vietoje apžvalgą [11] 30,8% kanadiečių nurodo, kad daugelis dienų darbe siejosi su stresu, nemažai iš jų patyrė psichikos sutrikimų riziką.

Ekonominės išlaidosSu darbu susiję sutrikimai nulemia eko-nominius nuostolius. Verslo išlaidos api-ma prarastą produkciją, kompensacijas už nedarbingumo dienas ir draudimo išlaidas, patyrusio personalo praradimą, išlaidas naujam personalui išmokyti ir diskomforto bei pablogėjusios sveikatos poveikį darbo kokybei. ES narių vertini-mai rodo, kad visos ekonominės išlaidos dėl pablogėjusios sveikatos svyruoja nuo 2,6% iki 3,8% bendrojo nacionalinio produkto [12]. Didelė dalis (iki 50%) išlai-dų skirta skeleto bei raumenų sistemos sutrikimams. Tai sudarė 0,5–2% bendro-jo nacionalinio produkto [13]. Pateikti duomenys rodo, kad nuo 2009–2010 m. apie 9,3 milijono darbo dienų Didžiojoje Britanijoje buvo prarasta dėl skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų darbe [6]. Taip pat didelės išlaidos tenka pirminei ir antrinei konsultacijoms, gydymo ir hos-pitalizacijos laikotarpiams [14].

Išlaidos darbuotojams ir jų šeimoms

Su darbu susiję sutrikimai turi įtakos gy-venimo kokybei. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje subjektyvios išlaidos dėl skele-to bei raumenų sistemos sutrikimų, taip pat ir pablogėjusios gyvenimo kokybės,



susirūpinimo, poveikio šeimai ir drau-gams bei veiklumo netekimo dėl nedar-bingumo apytikriai sudaro 2,2 milijardus svarų [15]. Apskaičiuota, kad kiekvienam asmeniui � nansinės išlaidos (t. y. pajamų netekimas), sutrikdžiusios darbo ritmą iki pensinio amžiaus, vidutiniškai yra 51000 svarų [15]. Ryšys tarp nedarbo ir sveika-tos gerai žinomas. Nustatytos teigiamos sąsajos tarp nedarbo ir didesnio mirtin-gumo bei padidėjusio � zinio ir protinio ligotumo [16, 17]. Dažniausiai tyrimai nurodo teigiamas sąsajas tarp naciona-linio nedarbo rodiklių ir mirtingumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, savižudybių rodiklių. Palyginti su dir-bančiais žmonėmis, nedirbančiųjų svei-katos būklė yra prastesnė nedarbo laiko-tarpiais. Jie ir dažniau naudojasi sveikatos paslaugomis [16, 17]. Be to, nedirbantys jauni žmonės dažniausiai nurodo dau-giau somatinių ir psichologinių simpto-mų. [18].

Sąsajos tarp darbo ir sveikatos sutrikimų

Su darbu susiję sutrikimai yra daugia-veiksniai [19], nurodantys, kad keletas rizikos veiksnių skatina tokias ligas. Nu-statyta, kad darbo sąlygos ir jų poveikis gali pabloginti, paspartinti ar pasunkinti ligą. Rizikos veiksniai, turintys įtakos su-trikimams, nurodyti 1 lentelėje.

Fiziniai rizikos veiksniaiSkeleto bei raumenų sistemos pažaidos apima didelę su darbu susijusių sutrikimų grupę – nuo nedidelių skausmų iki atitin-kamų sindromų, trukdančių dirbti ir rei-kalaujančių gydymo. Jie taip pat skiriasi speci� škumu – nuo riešo kanalo sindro-mo su aiškiais požymiais ir simptomais iki nespeci� nio skausmo ar diskomforto be aiškaus sutrikimo (2 lentelė). Dažniau-siai pažeidimų atsiranda nugaros, kaklo srities, pečių juostos ir viršutinių galū-nių, taip pat ir apatinių galūnių srityse. 2005 m. Europos apklausos duomenimis beveik 60 milijonų darbuotojų nurodo darbe patiriantys įvairių sutrikimų. Apie 25% darbuotojų EU-27 teigia jaučiantys nugaros, 23% – raumenų skausmus [20]. Apie 17% Europos darbuotojų skundžia-si rankų ir kojų raumenų skausmais [7]. Daugelis su darbu susijusių skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų yra sun-kėjantys: prasideda nuo pasikartojimo ir tęsiasi ilgesnį laiką, gali būti ir traumų (pavyzdžiui, lūžių), kurios atsiranda nelai-mingo atsitikimo metu [1]. Didelių svorių kilnojimas, nepatogios padėtys ir perne-lyg dažnas tų pačių judesių kartojimas – dažniausiai nurodomi biomechaniniai rizikos veiksniai, kurie sukelia skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų [21]. Nusta-tyta, kad Europoje 62% darbuotojų nuo-lat atlieka pasikartojančius plaštakos ar

rankos judesius, 46% beveik ketvirtadalį darbo laiko dirba tokiose padėtyse, ku-rios sukelia skausmą ar vargina, 18% dar-bininkų turi kilnoti sunkius krovinius visą ar beveik visą darbo laiką, 50% moterų bei 45% vyrų kiekvieną dieną dirba kom-piuteriais [20]. Tyrimais nustatytas teigia-mas ryšys tarp � zinių darbo vietos rizikos veiksnių ir skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų. Fizinės darbo aplinkos savy-bės, kurios minimos kaip rizikos veiksniai, apima ribotą erdvę, lokalų ar visam kūnui sukeliamą šalčio arba didelio karščio po-veikį, nepakankamą apšvietimą ir aukštą triukšmo lygį (1 lentelė). Tokie stresą su-keliantys veiksniai sąlygoja kūno įtampą, veikia jo padėtį ir gali lemti išsiblaškymą bei nelaimingą atsitikimą. Pavyzdžiui, daugėja darbuotojų, dirbančių kompiu-teriais. Dėl to galimi kaklo ir viršutinių ga-lūnių sutrikimai. Be kitų � zinių darbo as-pektų darbuotojai naudoja parodomųjų ekranų įrenginius, kurie dažnai lemia erdvės trūkumą, triukšmą, nepakankamą apšvietimą ir nepritaikytą ergonomiką [20]. Didžiojoje Britanijoje 2009–2010 m. apie 21000 asmenų patyrė klausos sutri-kimų, kurie, jų nuomone, siejosi su darbu [6]. „Ligoto pastato“ sindromo simpto-mai – kvėpavimo takų infekcijos, bron-chų astmos požymiai – siejasi su prasta ventiliacija biuruose, pelėsiais [22, 23]. Profesinis cheminių medžiagų, dulkių,

• Reikalavimas dirbti sparčiu tempu

• Kontrolės stoka atliekant užduotis; žemas savarankiškumo lygis

• Žemas pasitenkinimo darbu lygis; pasikartojantis ir monotoniškas darbas

• Pamaininis darbas; laiko modeliai

• Nuovargis

• Kaip darbuotojai suvokia darbo struktūrą; palaikymo iš kolegų, vadovų, vadybininkų trūkumas

• Užmokesčio sistemos

• Ligos istorija

• Fizinis ir protinis pajėgumas

• Amžius

• Nutukimas

• Rūkymas

• Gyvenimo būdas ir darbo atlikimo būdas

• Prisitaikymo įgūdžiai

• Ankstesnė patirtis

• Lūkesčiai

• Pasitikėjimas savimi

Fiziniai veiksniai Organizaciniai ir psichosocialiniai veiksniai Asmeniniai veiksniai

Fiziniai darbo aspektai

• Krūvis

• Jėgos naudojimas

• Judesių kartojimas

• Tiesioginis mechaninis kūno audinių spaudimas

• Kūną veikianti vibracija

• Nepatogios arba nekintamos pozos

• Staigios traumos

Darbo aplinka

• Ekstemalios temperatūros

• Silpnas apšvietimas

• Aukštas triukšmo lygis

• Ribota erdvė

• Cheminių medžiagų, dulkių, dūmų, suodžių ar dujų poveikis

1 lentelė. Rizikos veiksniai, turintys įtakos su darbu susijusiems sutrikimams



Klubas ir šlaunis

• Osteoartritas

• Kriaušinio raumens sindromas

• Trochanteritas

• Pakinklinės sausgyslės patempimas

• Kryžkaulio-klubakaulio skausmas

Kelio sąnarys ir blauzda

• Kelio sumušimas (hiperkeratozė)

• Sąnario tepamojo maišelio uždegimas

• Meniskų pažeidimai

• Osteoartritas

• Girnelinis šlaunikaulio skausmo sindromas

• Priešgirnelinis sausgyslių uždegimas

• Blauzdos kaulų įskilimai

• Pogirnelinis sausgyslių uždegimas

• Skersiniai kaulų lūžiai

Čiurna ir pėda

• Achilo sausgyslės uždegimas

• Pūslės

• Pėdų nuospaudos

• Nykščio iškrypimas

• Sumušti pirštai

• Skersinis pėdos skliautas

• Plantarinės aponeurozės uždegimas

• Čiurnos patempimas

• Skersiniai kaulų lūžiai

• Išsiplėtusios venos

• Venų sutrikimai

• Stuburo diskų problemos

(pvz., išvarža ir spondilolistezė)

• Raumenų įtampa

• Spinduliuojantis kaklo skausmas

Viršutinė galūnė Apatinė galūnė Nugara ir kaklas

N e s p e c i f i n i a i s u d a r b u s u s i j ę s u t r i k i m a i

• Persidirbimo sindromas Nė vienas Nugara

• Kumuliacinis trauminis sutrikimas • Apatinės nugaros dalies skausmas

• Pasikartojančios įtampos traumos Kaklas

• Lėtinio viršutinės galūnės skausmo sindromas • Nespinduliuojantis kaklo skausmas (kaklo įtampos sindromas)

S p e c i f i n i a i s u d a r b u s u s i j ę s u t r i k i m a i

Petys

• Skausmingas petys

• Sąnario tepamojo maišelio uždegimas

• Su sausgyslėmis susiję sutrikimai

• Peties sausgyslių uždegimas

• Dvigalvio žasto raumens sausgyslės

uždegimas

• Podyglinio raumens sausgyslės uždegimas

• Antdyglinio raumens sausgyslės uždegimas

• Pomentinio raumens sausgyslės uždegimas

• Peties juostos raumenų pažeidimai

• Peties atsitrenkimo sindromas

• Sustingęs petys

Alkūnė

• Alkūnės sausgyslių uždegimas

(epikondilitas)

• Šoninis epikondilitas

• Vidinis epikondilitas

• Alkūnės sumušimas

• Alkūnės sąnario tepamojo

maišelio uždegimas

Ranka ir riešas

• Riešo kanalo sindromas

• Alkūnės kanalo sindromas

• Stipininio kanalo sindromas

• Ulnarinio kanalo sindromas

• Pronatoriaus ir anterior interosseus sindromas

• Tenonsinovitas

• De Quervain tenonsinovitas

• Tiesiamųjų sausgyslių susikryžiavimo sindromas

• Rankos sumušimas

• Rankos ir riešo skausmas

• Plaštakos ir rankos vibracijos sindromas

• Vibracijos sukeltas pirštų pabalimas

2 lentelė. Su darbu susijusių skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų tipai pagal kūno sritį



dūmų, suodžių ar dujų poveikis – gerai žinomi rizikos veiksniai, galintys sukelti įvairių sutrikimų (3 lentelė). Daugelis to-kių ligų ar net mirčių dažniausiai ištinka asmenims, išėjusius iš darbo [6]. Neseniai įrodyta, kad lazerinio spausdintuvo dažų dulkių įkvėpimas sąlygoja kvėpavimo takų sutrikimus [24]. Galimos ir vėžinės ligos. 2005 m. nustatyta, kad 5,3% mirčių siejosi su vėžiu [25]. Tyrimas parodė, kad 56% vyrų susirgimų vėžiu (daugiausia mezoteliomos ir plaučių, skrandžio, šlapi-mo pūslės bei nemelanomos tipo odos) priskiriami darbui statybos pramonėje, o 54% moterų susirgimų vėžiu (krūties vė-žiu) – pamaininiam darbui.

Psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai

Psichosocialiniai veiksniai apima asmens subjektyvų suvokimą apie darbo orga-nizavimo aspektus, pvz., darbo reikala-vimus, pasitenkinimą atliekamu darbu, gresiantį atleidimą, darbo perdavimą, kon� iktus ir grasinimus, santykius su vadovais ir darbo kolegomis. Psichoso-cialiniai rizikos veiksniai gali potencialiai veikti sveikatą, nes jie sukelia stresą. Stre-sas, dažniausiai tiesiogiai susijęs su darbo speci� ka arba su žmonių santykiais dar-be ir kon� iktais su vadovais ar kolegomis [26, 27]. Didesnį stresą jaučia darbuotojai, turintys aukštesnį išsilavinimą arba buvę administratoriai bei vadovai [26]. Psicho-socialiniai rizikos veksniai taip pat siejasi su skeleto bei raumenų sistemos sutriki-mais [28, 29]. Darbo organizavimo veiks-niai apibūdina darbo sistemos savybes, pvz., darbo gra� ką, darbo ir poilsio ciklą („pamainos“), darbo kultūrą, vadovavimo stilių, kontrolę darbo metu, savarankišku-mą ir darbo užmokestį. Pamaininį darbą

dirbantiems darbuotojams ženkliai sun-kiau prisitaikyti prie netipiškų darbo gra-� kų ir toleruoti paros laiko pasikeitimus. Paros ritmo desinchronizacija, kuri atsi-randa dėl miego ciklų, skatina koronari-nės ligos sindromo atsiradimą, gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimus, skrandžio bei žarnyno funkcijų pažeidimus, didina krūties vėžio riziką ir sunkina nėštumo eigą [30, 31].

Asmeniniai veiksniaiAsmeninė su darbu susijusių sutrikimų rizika siejasi su žmogaus speci� nėmis savybėmis, ligos istorija, � ziniu pajėgu-mu bei tam tikrais veiksniais, pvz., įsitiki-nimais, požiūriais, asmeniniais bruožais. Žmogaus patiriamas stresas taip pat pri-klauso nuo įvairių veiksnių – elgesio tipo, požiūrio į nenuspėjamas ir sudėtingas situacijas, ankstesnės patirties, pasitikė-jimo savo galimybėmis, gyvenimo būdo [4, 32]. Be to, skeleto bei raumenų siste-mos sutrikimams gali turėti įtakos atlygis ir karjeros galimybes [3, 32]. Nustatyta, kad moterims viršutinių galūnių sutriki-mai susiformuoja žymiai dažniau (35%) nei vyrams (31%) daugiausia dėl darbo, susijusio su intensyviais pasikartojančiais rankų judesiais [7]. Manoma, kad ir kiti nustatyti lyčių skirtumai yra antropome-triniai (pavyzdžiui, kūno matmenys, jėga), kurie dirbančioms moterims gali kliudyti atitinkamose darbo vietose. Be to, žino-ma, jog ankstesni sužalojimai lemia vė-lesnius darbuotojų sužeidimus, ypač kai jie nedaug ar visai nevykdo � zinės veiklos [33]. Manoma, jog vyresnio amžiaus dar-buotojai labiau linkę susirgti skeleto bei raumenų sistemos ligomis dėl natūralaus kūno senėjimo ir ilgesnio darbo stažo. Tad vyresni darbuotojai ES turi daugiau

su darbu susijusių skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų, kurie vidutiniškai reiškiasi 25% žmonių nuo 15 iki 24 metų. 35% 55 metų ir vyresnių žmonių jaučia nugaros skausmus [7]. Senyvas amžius, moteriška lytis ir nutukimas (t. y. padi-dėjęs kūno masės indeksas) taip pat yra rizikos veiksniai atsirasti apatinių galūnių sutrikimams (klubo ir kelio osteoartrozei) [33]. Pagal asmenų psichologinius požy-mius (baimę, nerimą, naujų dalykų ven-gimą, įsitikinimus) galima prognozuoti lėtinių sutrikimų progresavimą ir nedar-bingumą [34]. Baimė dėl darbo, naujų dalykų vengimas, įsitikinimai asmenims, jaučiantiems ūminį apatinės nugaros da-lies skausmą, buvo reikšmingi rodikliai, prognozuojant nedarbingumą ir darbo kokybę net po pradinio skausmo inten-syvumo sumažinimo ir gydymo.

Ryšys tarp skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų

ir streso darbo metuEpidemiologiniai tyrimai parodė, kad � -ziniai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai darbe yra svarbūs skeleto bei raumenų sistemos sutrikimams išplisti [35]. Darbe jaučiamas stresas taip pat yra tarpinis veiksnys tarp � zinių ir psichosocialinių rizikos veiksnių, turintis įtakos skeleto bei raumenų sistemos sutrikimams atsirasti [36]. Be to, kai atsiranda skeleto bei rau-menų sistemos sutrikimų, � ziniai veiks-niai (pavyzdžiui, depresija, netinkamas atsakas į skausmą) lemia perėjimą nuo ūminio prie lėtinio skausmo ir nedarbin-gumo [37]. Literatūros apžvalga patvirti-no sąsajas tarp streso ir skeleto bei rau-menų sistemos sutrikimų darbe, tačiau iš jų nepavyko nustatyti priežasties. Ke-letas epidemiologinių tyrimų patvirtino

3 lentelė. Ligos, susijusios su profesiniu cheminių medžiagų, dulkių, dūmų, suodžių ar dujų poveikiu

Organas Profesinis poveikis Liga

Plaučiai Dūmų, cheminių medžiagų ar dulkių įkvėpimas

Mineralinių dulkių įkvėpimas ir jų susilaikymas plaučiuose

Medvilnės dulkių įkvėpimas

Organinių medžiagų įkvėpimas

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

Asbestozė (asbesto skaidulos);Pneumokoniozė (anglies dulkės);Silikozė (kristalinis silicio dioksidas)

Bisinozė

Alerginės reakcijos (pvz., ūkininko plaučiai)

Oda Švino absorbcija

Kontaktas su muilais ir valikliais, „šlapias darbas“ su guminėmis medžiagomis bei chemikalais

Apsinuodijimas švinu

Kontaktinis dermatitas



spėjamą ryšį tarp psichologinės įtampos simptomų ir skeleto bei raumenų siste-mos sutrikimų. Pavyzdžiui, perspektyvūs tyrimai parodė teigiamas sąsajas tarp streso (psichologinės įtampos) simpto-mų ir apatinės nugaros dalies sutrikimų bei kaklo ir pečių juostos problemų. Perspektyvūs tyrimai taip pat parodė, kad nėra ryšio tarp streso (psichologinės įtampos) ir apatinės nugaros dalies bei plaštakos (riešo) sutrikimų.

Su darbu susijusių sutrikimų etiopatogenezė

Mechanizmai, pagrįsti sąsajomis tarp streso darbe ir širdies bei kraujagyslių sis-temos ligų, apima tiesioginį neuroendo-krininį atsaką stresui, sukeliantį veiksnių atktyvaciją, ir netiesioginį žalingų įpročių (rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, � zinio pasyvumo) atsiradimą [38]. Nu-statyta, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai tarp vadovų dažniausiai yra nutukimas, didesnis kraujospūdis, padidėjusi gliukozės ir MTL lipoproteinų koncentracija kraujyje. Rūkymas, išeminė širdies liga ir padidėjusi � brinogeno kon-centracija būdingesni � zinį darbą dirban-tiems žmonėms [39]. Yra įrodymų, kad ir � zinis, ir psichologinis stresas padažnėjęs dėl vis didėjančių darbo reikalavimų [40].

Stresą sukeliančių veiksnių hipotalamo-hipo� zės-antinksčių ašies stimuliavimas skatina gliukokortikoidų, ypač kortizolio, išsiskyrimą į kraują. Tai veikia riebalinio audinio metabolizmą [41]. Globalizaci-ja ir modernizacija sukuria darbo situ-acijas, sukeliančias neurogeninį stresą, kuris banguojančiai padidina gliukokor-tokoidų poveikį [40]. Yra įrodymų, jog žiniomis pagrįsto darbo pagausėjimas ir miego kokybės pablogėjimas bei tru-kmės sumažėjimas padidina kortizolio ir gliukozės koncentracijų kraujyje nepa-stovumą. Taip atsitinka dėl to, kad suvar-tojama daugiau maisto, mažiau išeikvo-jama energijos, priaugama kūno riebalų [40]. Tyrimai, nagrinėjantys sąsajas tarp darbo sąlygų, psichosocialinių veiksnių ir miego arterijos aterosklerozės, parodė nevienareikšmius rezultatus – nuo ryšių nebuvimo tarp streso darbe ir padaugė-jusių miego arterijos aterosklerozės atve-jų [43]. Aterosklerozė žymiai sparčiau progresuoja vyrams (jiems keliami aukš-tesni reikalavimai darbe), gaunantiems nedidelį ekonominį atlygį, negu palan-kesnėje situacijoje esantiems vyrams [44]. Nustatyta teigiama koreliacija tarp reikalavimų darbe bei vainikinių arterijų sienos sustorėjimo vyrams, bet ne mote-rims [43, 44, 45]. Koreliacija nenustatyta

tarp streso darbe ir ikiklinikinės ateros-klerozės (miego arterijos vidinės sienos sustorėjimo), nors rastas streso somati-zacijos poveikis asmenims, turintiems sil-pną su darbu susijusio streso suvokimo lygį [46]. Tad jų stresas nėra suvokiamas sąmoningai, bet lemia somatinius efek-tus, pvz., kraujagyslių sienos sustorėji-mą [46]. Su darbu susijęs stresas sukelia emocinių sutrikimų, kurie gali veikti neu-roendokrininę ir imuninę sistemas [47]. Sumažėjusi reakcija į mitogenus ir (arba) sumažėjęs kraujo natūralių žudikų (NK ląstelių) citotoksinis aktyvumas nustaty-tas bedarbiams arba jaučiantiems stiprų nesaugumą darbe ir (arba) stresą. Pro-fesinis stresas (paros ritmo sutrikdymas dirbant naktinėje pamainoje), manoma, buvo susijęs su padidėjusiu autoimu-ninių sutrikimų dažniu [48]. Stresas, su-keltas sutrikusio miego, tiesiogiai siejosi su NK ląstelių skaičiaus sumažėjimu ir uždegimo reakcijų susilpnėjimu [48, 49], o stresas darbe neigiamai veikė imuninį atsaką [50, 51, 52]. Viršvalandinis darbas siejosi su NK ląstelių skaičiaus sumažėji-mu, bet ne su NK ląstelių citotoksiškumu. NK ląstelių citotoksinis poveikis T ir B ląs-telėms, NK ląstelių skaičiaus sumažėjimas rodo imuninės saugos slopinimą [53]. NK ląstelių skaičiaus sumažėjimas viršvalan-

4 lentelė. Medikamentinis skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų gydymas

Tipas Poveikis VeikimasKortikosteroidai • Palengvina skausmą ir sumažina uždegimą • Plataus veikimo, veikiantys daugelį imuninės

sistemos ląstelių• Teigiamai veikia antiuždegiminių, o neigia-

mai – prouždegiminių baltymų ekspresiją• Slopina fosfolipidų virsmus• Sukelia sudėtingus ir įvairius metabolinius

efektus (pvz., sunkina cukrinį diabetą)

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo • Dažniausiai vartojami silpnam ar vidutiniam skausmui palengvinti

• Slopina prostaglandinų sintezę mažindami COX fermentų aktyvumą

Raumenis atpalaiduojantys vaistai • Papildomam nociceptiniam skausmui ir lėtinio skausmo sindromams gydyti

• Veikia centralizuotai per nugaros smegenis, smegenų kamieną ar galvos smegenis,

kliudydami neuromediatoriams

Narkotiniai analgetikai • Skausmui valdyti • Veikia centrinę nervų sistemą ir sąveikauja su specifi niais receptoriais, kiudydami

nerviniams impulsams sklisti• Būtini kokybiškai prižiūrėti pacientus,

užtikrinti pacientų konfortą, įgalinti fi zinės terapijos režimą ir apriboti lėtinio skausmo sindromo tikimybę

Tricikliniai antidepresantai • Vartojami gydyti depresiją, kaip priedas vais-tams nuo skausmo, sedacijai, kai sutrikdytas miegas

• Slopindami noradrenalino ir serotonino reabsorbciją, pailgina neuromediatorių

poveikį

Anksiolitai • Vartojami nerimui gydyti ir sedacijai, kai sutrikdytas miegas

• Pirmiausia palengvina γ aminobutirinės rūgšties perdavimą į limbines smegenų sritis



dinio darbo metu gali būti NK ląstelių perskirstymo tarp limfoidinių organų ir periferijos rezultatas, neprarandant cito-toksinių savybių, arba β adrenerginių re-ceptorių skaičiaus sumažėjimas NK ląste-lių paviršiuje [53, 54]. Šis tyrimas taip pat parodė sąsajas tarp viršvalandinio darbo ir padidėjusio kūno masės indekso, mie-go valandų sumažėjimo ir pasitenkinimo atliekamu darbu. Todėl manoma, kad NK ląstelių skaičiaus sumažėjimas buvo mi-nėtų veiksnių poveikio rezultatas.

Prevencijos strategijosManoma, kad liga ir negalia, susijusi su nespeci� niais skeleto bei raumenų siste-mos sutrikimais, gali būti valdoma tik pa-gal biopsichologinį modelį, kuris apima biologinius (� zinius ir psichinius sveika-tos veiksnius – psichologinę disfunkciją), psichologinius (asmeninius / psichologi-nius veiksnius – elgesį, įsitikinimus, pri-sitaikymo būdą, emocijas) ir socialinius (socialinį kontekstą, įtampą, veiklos su-varžymą – kultūrinę bei socialinę sąveiką) aspektus, veikiančius organizmo funkcio-navimą [55]. Modelis atspindi funkciona-vimą ir negalią kaip kintamą sąveiką tarp asmeninės sveikatos ir aplinkos veiksnių (asmeninių / psichologinių ir socialinių / profesinių) [55]. Požiūris į su darbu susi-jusių skeleto bei raumenų sistemos su-trikimų valdymo strategiją yra tinkamas, nes psichosocialiniai veiksniai gali būti svarbesni profesiniams rezultatams nei biologinės aplinkybės [56]. Dėl to, norint sumažinti pačių žmonių nurodomų su darbu susijusių skeleto bei raumenų sis-temos sutrikimų riziką, pirmiausia turėtų būti įvertintas � zinių ir psichosocialinių rizikos veiksnių bei darbuotojų asmeni-nių reakcijų į stresą poveikis [3]. Nepai-sant rizikos sumažėjimo, sutelkiant dė-mesį tik į � zinius ir (ar) psichosocialinius darbo vietos rizikos veiksnius, gali būti ne visiškai sėkmingai išvengta minėtų sutri-kimų. Kai kurie darbuotojai gali ir toliau patirti šiuos sutrikimus dėl žalos, padary-tos asmeninės psichologinės reakcijos, skeleto bei raumenų sistemai [3]. Koch-rano apžvalgoje prieita prie išvados, kad

darbo vietų tobulinimas buvo efektyvus mažinant susirgimus tarp darbuotojų, turinčių skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų, bet neveiksmingas sveikatos būklei gerinti [57]. Sisteminga mokslinių įrodymų apžvalga, rengta 2000–2006 m. dėl priemonių efektyvumo norint iš-vengti skeleto bei raumenų sistemos su-trikimų, suskirstė tobulinimo priemones į 4 kategorijas [20]:• organizcines ir administacines (pvz.,

pertraukos poilsiui);• technines, inžinerines arba ergono-

mines (pvz., įrankiai, technika ir me-chaninė pagalba);

• asmenines (pvz., apsauginė įranga);• elgesio (pvz., mokymai ir darbo pozicijos).

Darbo sąlygų tobulinimo analizė parodė, kad mažinant skeleto bei raumenų siste-mos sutrikimų riziką gali sumažėti nedar-bingų dienų dėl šios sistemos sutrikimų skaičius, pagerėti darbuotojų pasitenki-nimas darbu ir motyvacija, darbo sąlygos ir bendra sauga. Tai pozityviai veiks darbo našumą ir produkcijos gamybą [20].

Gydymo galimybėsSkeleto bei raumenų sistemos sutrikimų valdymas yra klinikinė ir profesinė proble-ma, reikalaujanti tinkamos darbo vietos politikos, požiūrio ir tobulinimo. Dauge-lis gydymo metodų taikomi kasdienėje praktikoje speci� niams ir nespeci� niams sutrikimams gydyti [58]. Nemedikamen-tinis gydymas apima poilsį, � zinę mankš-tą, kineziterapiją, elgesio bei profesinę terapijas ir ergonomines intervecijas. Į medikamentinį gydymą įeina (4 lentelė) � zinių simptomų gydymas (pvz., korti-kosteroidais, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančiais vaistais, analgetikais) ir psichologinių simptomų gydymas (pvz., antidepresan-tais) [59]. Alternatyvus ir komplemen-tarinis gydymas (akupunktūra ir trans-kutaninis neuroelektrostimuliavimas, bioreguliaciniai vaistai) taip pat gali būti veiksmingi. Dėl kompleksinio poveikio bioreguliaciniai vaistai gali suteikti holis-tinį charakterį. Gydymo deriniai dažniau-

siai taikomi, kai tradicinis gydymas nepa-vyksta, o chirurginė intervencija gali būti kaip pasirinkimas [58]. Pasikartojančių gamybinių traumų gydymo būdai gali būti individualūs:• nespeci� niai sutrikimai: mankštos

terapija (palengvina simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę) ir ma-nualinė terapija (osteopatija ar chiro-praktika);

• riešo kanalo sindromas: vietinės kor-tikosteroidų injekcijos ir geriamieji kortikosteroidai (abu trumpalaikiam vartojimui), riešo įtvaras ir atviras rie-šo kanalo nervo chirurginis atpalai-davimas;

• šoninis epikondilitas (tenisininko alkūnė): lokalūs ir geriamieji neste-roidiniai vaistai nuo uždegimo (abu trumpalaikiam vartojimui), kortikos-troidų injekcijos, ultrasonogra� ja, te-notomija; .

• kaklo skausmas: mankšta ir imobiliza-cija kartu su mankšta;

• peties skausmas: kortikosteroidų in-jekcijos, kortikosteroidų injekcijos į sąnarį, � zioterapija (t. y. manualinis gydymas ir mankšta) ir chirurginė ar-troskopinė dekompresija.

Bioreguliacinis skeleto bei raumenų su-trikimų, „pelės rankos sindromo“ (riešo pakenkimas dėl pelės naudojimo) gy-dymas homotoksikologiniais preparatais Traumeel S, Zeel T.

IšvadosSkeleto bei raumenų sistemos sutriki-mų valdymas sudėtingas, reikalaujantis atkreipti dėmesį į � zinius ir (ar) psicho-socialinius darbo vietos rizikos veiksnius bei asmenines psichologines reakcijas. Daugėja įrodymų, siejančių skeleto bei raumenų sistemos sutrikimus ir emocinį stresą. Sudėtinga ir interaktyvi šių būse-nų prigimtis reikalauja išsamaus, apima-čio visas sritis (holistinio) požiūrio, kad jų valdymas būtų veiksmingas.


Darbo aplinka ir su darbu susijusi veikla gali turėti didelę įtaką žmogaus sveikatai

Fiziniai stresą sukeliantys veiksniai (pasikartojantys judesiai, sunkūs

kroviniai ar vibracija) gali sukelti su darbu susijusius skeleto bei raumenų sistemos sutrikimus (su patempimais

siejasi pasikartojantys sužalojimai)


Žiedadulkės ir bičių duonelė žmogaus sveikatai

Nors apiterapija jau daug metų Lietuvoje nėra pripažįstama, nedidelė visuome-ninė organizacija kasmet organizuoja turiningas mokslines ir praktines konfe-rencijas, į kurias atvyksta svečių ir iš kitų valstybių. Jos nariai rašo straipsnius į reikšmingus užsienio ir tarptautinius lei-dinius, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, paskaitas specialistams ir visuomenei, dalyvauja radijo ir televi-zijos laidose. 2012 metų antroje pusėje pasirodė jau trečia ir pakankamai solidi lietuviška apiterapijos knyga, kuria gali naudotis gydytojai, farmacininkai, moks-lininkai, studentai (A. Gendrolis „Žieda-dulkės ir bičių duonelė žmogaus sveikatai“. Kaunas, 2012). Suprantamos ir vertingos informacijos joje ras kiekvienas, besi-domintis bičių produktais, jų vartojimu sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Kaip pri-statydamas naująją knygą pasakė pats autorius, svarbu ir vėl iš naujo prisiminti Hipokrato žodžius: „Tavo maistas turi būti tavo vaistas.“ Unikalios savo sudėtimi bi-čių suneštos žiedadulkės bei raugintas jų produktas bičių duonelė yra vertingi ir rekomenduotini daugumai Lietuvos gyventojų. Autorius pabrėžė, kad pir-miausia apie juos turi žinoti visi, kuriems svarbu kuo ilgiau išlikti sveikiems, dar-bingiems, sulaukti garbingo amžiaus be didelių sveikatos sutrikimų. Natūralus se-nėjimas yra neišvengiamas procesas, bet mes jį matome vis rečiau. Bičių produktai kaip maistas ir papildai Lietuvos sąlygo-mis yra tarp pačių svarbiausių, padedan-čių sulaukti normalios, šviesios senatvės. Akivaizdus bičių produktų svarbos vyres-

D. Stasytytė-Bunevičienė

Žiedadulkės ir bičių duonelė žmogaus sveikatai

nio amžiaus žmonių sveikatai pavyzdys yra ir pats profesorius. Daug gražių ir vertingų minčių konferencijos metu pa-sakė ir knygos recenzentas docentas A. Baltuškevičius. Parašyta įdomi ir vertinga knyga, kuri padės daugeliui žmonių at-rasti ar prisiminti bičių produktus savo ir artimųjų sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Žurnalo skaitytojams taip pat gali būti naudinga pavartyti šį įdomų leidinį.

Antroje konferencijos dalyje buvo pers-kaityta 11 šiai temai skirtų mokslinių pra-nešimų. Kai kurie iš jų gali būti vertingi ir įdomūs žurnalo skaitytojams. Įdomų pra-nešimą autorių kolektyvo vardu perskai-tė doc. A. Baltuškevičius. Jo tema „Bičių duonelės – medaus mišinio naudojimas nuo alkoholio priklausomų pacientų kepe-nų ligoms gydyti“. Vartojant šį mišinį, pa-didėjo hemoglobino koncentracija krau-jyje, nustatyti teigiami kepenų uždegimą atspindinčių kraujo rodiklių pokyčiai. Profesorė, dr. J. Jankauskienė perskaitė autorių kolektyvo parengtą pranešimą „Akių požymių kitimas vaikams, kurie serga skydliaukės ligomis, naudojant bičių duo-nelę“. Pavartojus džiovintą bičių duonelę 3 savaites, nustatytas pagerėjęs regėjimo aštrumas bičių duonelę vartojusiems vaikams, palyginti su kontroline grupe. Manoma, kad šie pokyčiai susiję su akių kraujotakos ir metabolizmo pagerinimu. Bitininkas docentas A. Amšiejus savo pranešime apžvelgė Lietuvoje surinktų žiedadulkių ir bičių duonelės kokybę, optimalių džiovinimo sąlygų svarbą ko-kybiškai ir vartojimui tinkamai ruošiant

Lietuvos apiterapeutų asociacija (LAA) 2012 metų rudenį vėl pa-kvietė į šventę gydytojus, bitininkus ir visus, žinančius bei ver-tinančius bičių produktus. Spalio 20 dieną Kaune, konferencijų salėje „Pirmas žingsnis“ vyko 21-oji LAA mokslinė ir praktinė kon-ferencija „Žiedadulkės ir bičių duonelė žmogaus sveikatai“. Šios konferencijos temą nulėmė jau nuo praėjusio pavasario laukiama naujoji profesoriaus Antano Gendrolio knyga, kurios sutikimui ir buvo skirtas visas renginys.

produktus. Dr. D. Stasytytė-Bunevičie-nė skaitė pranešimą „Žmonių imuninių funkcijų kitimai, veikiant bičių suneštoms žiedadulkėms“. Vartojant džiovintas žie-dadulkes vidutinėmis dozėmis, po 30 dienų nustatyti reikšmingi teigiami ląs-telinio imuniteto pakitimai, o humorali-nio imuniteto atsako – imunoglobulinų koncentracijų kitimo reikia laukti ilgiau, galbūt 2–3 mėnesius. Remiantis tyrimų rezultatais, rekomenduojama plačiau vartoti bičių suneštas žiedadulkes kaip vertingus natūralius imunomodulia-torius esant imuninių funkcijų sutriki-mams, veikiant kenksmingiems darbo aplinkos veiksniams, rūkančių asmenų imuninėms funkcijoms stiprinti. D. Vasi-liauskas papasakojo apie UAB „Medicata � lia“, vienintelės lietuviškos tokią veiklą skleidžiančios įmonės, gaminius iš žieda-dulkių ir bičių duonelės, jų gaminimo bei kokybės tyrimų speci� ką. Ši įmonė dau-giau kaip 20 metų pateikia Lietuvos ir už-sienio vartotojams apie 40 rūšių gaminių iš bičių produktų.

Konferencijos metu buvo ir kitos įdo-mios bei vertingos informacijos. Dalyviai turėjo tikrai retą galimybę sužinoti apie gėrimus iš medaus ir kitų bičių produktų, gaminamus UAB „Stakliškių midus“, šios gamyklos istoriją, pamatyti � lmą apie gamyklos kūrėjus, lietuviško midaus ga-minimą.


Informacija

Negalime jų matyti, tačiau...daugiau gyvybės nei bet kada!

Kaip veikia ProBion®?Tabletėje yra sveikų, gyvybiškai būtinų laktobakterijų ir mais-to skaidulinių medžiagų, vadinamų inulinu. Jos skatina aplinką, kurioje klesti sveika žarnyno mikro� ora, sustiprina įprastas orga-nizmo funkcijas. Sveika žarnyno mikro� ora pagerina vitaminų ir mineralų pasisavinimą.ProBion® galima vartoti ir laikinai, ir nuolat. Reguliarus vartojimas gali būti palyginamas su dantų valymu! Tai daroma kiekvieną die-ną iš įpročio!Pradėti reiktų nuo vienos tabletės per dieną. Mes visi skirtingai reaguojame, tačiau daugelis iš mūsų gerai jausis nuo vienos ar dviejų tablečių per dieną. Kai kuriais atvejais reikia vartoti dau-giau, ypač esant tam tikroms aplinkybėms, kai žarnyno mikrof-lora buvo pažeista, t. y. negaluojant, kelionių, antibiotikų ar kitų vaistų, prastos mitybos ar užteršto oro atvejais reiktų vartoti po 3 tabletes 4 kartus per dieną.

Vienos pakuotės ProBion® užtenka 75–150 dienų, jei geriama 1–2 tabletes per parą.

ProBion® išmanioji prolonguoto veikimo tabletė

Unikalios sudėties ProBion® tabletėje yra aktyvių laktobakterijų.Laktobakterijos organizme egzistuoja natūraliai ir vystosi kartu su žmonijos raida.80% žmogaus imuninės sistemos priklauso nuo žarnyno mikro� oros.Tai reiškia, kad daugumai gyvūnų, taip pat ir žmonėms, naudinga sveika žarnyno mikro� ora.Ji sudaro pagrindą gyvybingumui, sąlygodama skrandį ir virškinamąjį traktą dirbti optimaliu režimu.Žmogaus gerovei palaikyti laktobakteri-jos dažnai reikalingesnės nei vitaminai ar kitokie mineralų papildai.

ProBion® tabletės unikali struktūra

ProBion® – aukštesnės kokybės ir ilgesnio galiojimo

laiko sausa tabletė

Tabletės yra 50–100 kartų sausesnės nei kapsulės. Tai papildo jų unikalų vientisu-mą. Pasirinktos bakterijos yra atsparios tulžies ir skrandžio rūgštims. Jos papil-domai apsaugotos gleives formuojančių apsauginių molekulių. Kiekvienoje table-tėje kartu su bakterijomis yra prebiotinės ląstelienos:FOS = fruktooligosacharidų irFPS = fruktopolisacharidų.Tai padeda bakterijoms pasiekti maksi-malų efektą.

ProBion® turi ir išsaugo 5 kartus daugiau gyvybės nei

probiotikai kapsulėse

ProBion® tabletėje, išlaikytoje 12 mėne-sių kambario temperatūroje, išlieka dau-giau nei 80% gyvųjų bakterijų. Kapsulės po tokio laikotarpio turi ne daugiau nei 20% gyvųjų bakterijų. Tai prilygsta 150 arklių galios automobilio pirkimui tik vė-liau sužinant, kad jis teturi 20 arklio galių! (1pav.).

Nusėdimo laikas pailgina probiotiko poveikį

Dėl unikalios tabletės struktūros gero-sios bakterijos yra apsaugomos, tabletė ištirpsta po truputį. Ištirpimo laikas – 150 minučių su papildomu nusėdimo efektu, pailginančiu ir sustiprinančiu bakterijų poveikį. Tai leidžia bakterijoms veikti op-timaliu pajėgumu ir plonosiose žarnose, ir storojoje.Tabletėje esančios gerosios bakterijos yra gyvybingos 5–10 kartų ilgiau ir pasiskirs-to po didesnį žarnyno plotą, palyginti su įprastomis kapsulėmis. Kapsulės ištirpsta per 10–30 minučių, o likusių bakterijų po-veikis būna mažai efektyvus (2 pav.).


ProBion® išmanioji prolonguoto veikimo tabletė

ProBion® – išmani bakterija, sausa tabletė ir

saugus pasirinkimas!

• INDIVIDUALI Kliniškai sukurta Švedijos mokslininkų, kad tiktų įvairių žmonių mikro� orai ne-priklausomai nuo amžiaus ar lyties. Galite pasirinkti produktą, kuris Jums labiausiai tinka!

• PATENTUOTA ProBion® patentuota gamybos technolo-gija atspindi inovacijas ir kokybę.

• KOKYBIŠKA Kokybė, užtikrinama nepriklausomų la-boratorijų, garantuoja mažiausią bakte-rijų kiekį produkto galiojimo pabaigoje.

• LAIKYMO LAIKAS ProBion® lengva vežiotis su savimi, nes sausa tabletė turi ilgesnį 24 mėnesių galiojimo laiką saugant kambario tem-peratūroje. Nereikia su savimi pasiimti šaldytuvo!

• PATIKIMA IR SAUGU Lengva vartoti, nes visą laiką gaunamas tinkamas gerųjų bakterijų kiekis!

• NUSĖDIMO EFEKTAS ProBion® – prolonguotas (ilgesnis) pro-biotiko poveikis optimaliam efektui pa-siekti.

„Wasa Medicals“ patentuotos gamybos technologijos atspindi inovacijas ir koky-bę, o patentai galioja daugelyje pasaulio šalių. Tai specialiai sukurti produktai, dau-giau nei 25 metus išrašomi terapeutų ir sėkmingai vartojami pacientų.ProBion® sudėtyje esančios bakterijų rūšys yra moksliškai pagrįstos ir išlieka veiks-mingos laikant jas kambario tempera-tūroje. Pasirinktos atmainos randamos daugiau nei 50 % JAV probiotinių maisto papildų rinkoje.„Wasa Medicals“ nurodo tik minimalų bakterijų kiekį, esantį produkto galiojimo pabaigoje, o ne bakterijų kiekį produkto pagaminimo dieną, kaip kiti probiotiniai maisto priedai.

Kokybė, patikrinta nepriklausomų laboratorijų

Nepriklausomų laboratorijų atliekama kokybės analizė suteikia patikimas ga-rantijas. ProBion® nurodo mažiausią bak-

terijų kiekį, kuris išlieka po 24 mėnesių skaičiuojant nuo pagaminimo dienos ir laikant produktą kambario temperatūro-je. Daugelio produktų nurodomas bakte-rijų kiekis pagaminimo dieną! Juose retai minimas laikymo laikas ir niekada nera-šomas mažiausias bakterijų kiekis.

Vartojant po 1 ProBion® tabletę du kartus per dieną gaunama daugiau nei 8 mlrd. gerųjų bakterijų.

ProBion® sudėtyje esančios kontroliuo-jamos subalansuotos laktobakterijų rūšys tinka esant įvairiems virškinimo sutrikimams. Jos kliniškai pasirinktos Švedijos mokslininkų taip, kad atitiktų skirtingų pacientų poreikius. Štai kodėl galima rinktis:

• ProBion® active esant viduriavimui. Gerųjų bakterijų kiekis vienoje table-

tėje – ne mažiau 2,0 x 109 ksv*;

• ProBion® basic – užkietėjusiems vi-duriams arba sutrikusiam virškinama-jam traktui.

Gerųjų bakterijų kiekis vienoje tabletė-je – ne mažiau 4,0 x 109 ksv*;

• ProBion® daily – dažniausiai pasitai-kančiais kitais virškinimo atvejais.

Gerųjų bakterijų kiekis vienoje table-tėje – ne mažiau 6,0 x 109 ksv*;

• ProBion® clinica vartojant antibiotikus. Gerųjų bakterijų kiekis vienoje table-

tėje – ne mažiau 10,0 x 109 ksv*.

* kolonijas sudarančių vienetų

Tai reiškia, kad galima individualiai pri-taikyti papildus skirtingiems gyvenimo atvejams. Geriausias rezultatas, kai Pro-Bion® vartojamas reguliariai!

Atmainos yra kruopščiai parinktos taip, kad derėtų viena su kita ir atitik-tų daugumos žmonių virškinimo ypa-tumus nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.ProBion® sudėtyje nėra sojos ir pieno baltymų bei laktozės.

Daugiau informacijos (anglų kalba) www.probion.euGamintojas. Wasa Medicals AB. Schélevägen 1, SE-302 91 Halmstad, ŠvedijaAtstovas. UAB vaistinė „Baltbiola“, Studentų g. 25, Kaunas, (37) 733922, www.baltbiola.eu

1 pav. Gyvybingumo išsaugojimas sausoje ProBion® tabletėje, palyginti su drėgnomis kapsulėmis. Gyvybin-gumas apibrėžiamas kaip santykis gyvųjų/negyvųjų %

gyvųjų bakterijų ląstelės %

Kapsulės – 15 % po 12 mėnesių

mėnesiai

Probion® – 85-90 % po 12 mėnesių

2 pav. ProBion® palyginimas su probi-otikais kapsulių pavidalu. ProBion® ištirpsta pamažu, todėl žar-nyne laktobakterijos ilgiau išlieka veiksmingos

ištirpimas %

Kapsulės

minutės


Intuityvus valgymas ir užkandžiavimų prevencija

Apie Lietuvos visuomenės sveikatos problemas, galimus spren-dimo būdus kalbamės su prof. habil. dr. Leonardu Lukoševičiu-mi, VŠĮ Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio centro, LSMU farmacijos specialistų podiplominių studijų profesoriumi.

Gerb. profesoriau, dar 1955 metais H. Reckewegas, homotoksikologijos kūrėjas ir puoselėtojas, savo straips-nyje „Homotoksikozių gydymo pro-blemos“ teigė, kad reikia pašalinti mitybos ypatumus, skatinančius ligų formavimąsi, mažinti toksinų pateki-mą iš kiaulienos, taukų, lašinių, jautie-nos ir aktyvinti regresinę vikariaciją, sprendžiant civilizacijos ligų gydymą. Kaip dabar sprendžiama ši problema?H. Reckewegas jau tada akcentavo tinka-mos biologinės mitybos svarbą. Deja, ta pati problema persikėlė ir į XXI amžių. Tik skirtumas, kad atsirado daugiau verstinių knygų apie mitybą, gausybė patarimų, kaip maitintis, ir panašiai. Nebiologinio išsilavinimo skaitytojams susivokti be-veik neįmanoma. Nepaisant to, gyveni-mo būdo keitimas tampa vis aktualesnis uždavinys, siekiant išsaugoti sveikatą ir užkirsti kelią lėtinėms neinfekcinėms ci-vilizacijos ligoms atsirasti. Netinkama mi-tyba, � zinis pasyvumas, žalingi įpročiai, stresas – veiksniai, kuriems koreguoti vienkartinės gydytojo konsultacijos ne-pakanka. Būtinas tęstinis paciento ir gy-dytojo bendravimas.

Jūs, žinomas sveiko gyvenimo būdo propaguotojas ir praktikas, ilgus me-tus dėstęs biochemiją studentams, ta-pote mitybos ir gyvensenos dėstytoju. Kodėl pakeitėte interesų sritį? Aš jos nepakeičiau, o tik išplėčiau. Teori-niai biochemijos aspektai padeda geriau suprasti civilizacijos ligų ir gyvensenos sąsajas. Žmogaus sveikata kinta visą gy-venimą. Įvairiausi veiksniai gali žaloti, bet ir stiprinti. Medicina daug nuveikė gydydama sergančiuosius, bet labiausiai sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo ir mitybos (50%), nuo aplinkos (20%), nuo paveldėjimo (20%) ir nuo medicininių technologijų tobulėjimo (10%). Tačiau dauguma žmonių, net ir kai kurie sveika-tos darbuotojai, šito teiginio nesuvokia.

Pastaruoju metu dalyvaujate Šviesu-vos asociacijos veikloje, kuri tampa savotišku mokslo žinių populiarinimo centru visuomenei.Tai 2009 metais akademiko Jurgio Brė-dikio ir dr. Algimanto Astrausko įkurta asociacija, kurios tarybos nariu aš esu. Jos veikloje dalyvauja visas būrys žymių Lietuvos mokslininkų, akademikų, profe-sorių ir visuomenės veikėjų. Asociacijos uždavinys – skleisti visuomenei aktua-lias mokslo ir medicinos populiarinimo žinias, būti prieinamu visiems gyvento-jams moksliškai pagrįstos, objektyvios informacijos šaltiniu. Ji bazuojasi dr. A. Astrausko � rmoje „Pirmas žingsnis“. Ten vyksta daug įdomių, vertingų ir originalių renginių, kurie Kaune jau ketveri metai organizuojami nemokamai, o vykdyto-jai tai atlieka visuomeniniais pagrindais. Man teko skaityti paskaitas biologinės mitybos klausimais. Čia klausytojai daly-vauja labai aktyviai.

Visuomenės švietimo sistemoje Jums teko dalyvauti ir anksčiau. Kokią patir-tį įgijote?Prieš keliolika metų tuometinio KMU rektoriaus prof. V. Grabausko buvau re-komenduotas Kauno apskrities Trečiojo amžiaus universiteto Sveikos gyvense-nos dekanu visuomeniniais pagrindais. Skaičiau paskaitas apie 3 metus, bet nepasisekė išspręsti specialistų lektorių klausimo, nes neradome rėmėjų, o klau-sytojų buvo per 200!

Deja, mūsų sveikatos sistemos organi-zatoriai ir tada, ir dabar nesuvokia, kad viena iš visuomenės sveikatos stiprini-mo dalių yra sveikatos mokymas, kuris glaudžiai susipina su ligų pro� laktika ir sveikatos sauga. Suprantama, deklaruoti pro� laktiką yra lengviau, nei ją vykdyti. Vis dar manoma, kad sudėtingą sveika-tos mokymą galima organizuoti nemo-kamai. Mokymas, besiremiantis draugų ir kolegų pagalba, yra nelengvas, nes su-dėtinga pateikti žinių sistemą.

Didžiuojamės medicinos laimėjimais, kurie prilygsta pasauliniams, bet Lie-tuvos vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik tris kartus didesnis nei ES, moterų – pustrečio karto. Lietuvoje didėja mirtingumas ir nuo onkologinių ligų. Kas tai lemia: gy-dytojai abejingai gydo ar neįperkame vaistų?Mes turime puikių kardiologų, onkologų, chirurgų, šeimos gydytojų, radiologų, kurie labai stengiasi gydyti ligonius, bet nevykdoma, o tik deklaruojama pirminė pro� laktika, visas dėmesys nukreiptas į reabilitaciją.

Reikia pažymėti, kad pro� laktikos pro-blemos nelengvai sprendžiamos ir ES šalyse. Iki 2010 metų PSO prioritetinė veiklos kryptis buvo širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų reabilitacija bei pro-� laktika. Atlikus 23 ES šalių tyrimą, buvo konstatuota, kad IŠL rizikos veiksniai ir gyvensena koreguojami nepakankamai efektyviai, daugiau lėšų reikia skirti pro-� laktikai. Tokios veiklos rezultatas – pa-daugėjo 30–50% rūkančių jaunų mote-rų, nutukusių – 32% ir sergančių cukriniu diabetu – 21,5%. Šie duomenys parodė, kad tarp klinikinės praktikos ir rekomen-dacijų yra atotrūkis. Tapo neaišku, kas turi pateikti mitybos ir gyvenimo būdo reko-mendacijas ir kas kontroliuoti.

Ir užsienyje gydytojai visų pirma skiria vaistus, pavyzdžiui, statinus, turintiems pernelyg didelę cholesterolio koncen-traciją, užuot keisdami gyvenseną.ES atlikti tyrimai parodė, kad, nepaisant intensyvaus vaistų nuo hipertenzijos vartojimo, sergančiųjų padidėjusio krau-jospūdžio liga nesumažėjo. Dislipidemijų korekcija statinais efektyvi, bet beveik pusės pacientų kraujo riebalų koncen-tracija yra didesnė už rekomenduojamą. Nuolat didėja ir vaistų nuo išeminės šir-dies ligos vartojimas, bet efektas ne visa-da pasiekiamas. Nemanau, kad Lietuvoje stinga minėtų vaistų, bet norimo efekto negauname gydydami pacientus Šie fak-tai įrodo, kad gydymas turi būti komplek-sinis, į kurį įeina ir gyvensenos korekcija.

Kodėl žmonės serga ir nebrangina sveikatos?Kai kurie žmonės nesuvokia savo gyve-nimo tikslo. Daugumai svarbiausia yra turėti daug materialaus turto, pinigų. Jie net rizikuoja savo sveikata, agresyviai el-giasi savo ir kitų atžvilgiu. Manoma, kad vaikystėje jiems trūko meilės ir švelnumo.

Interviu


Interviu Intuityvus valgymas ir užkandžiavimų prevencija

Būti sveikam ir turtingam trukdo tie patys veiksniai: padidėjęs nerimastin-gumas, kai vengiama naujovių, bijoma nesėkmių, kamuoja stresai, kurie skatina riebalų kaupimąsi. Kitus žmones alina per mažas aktyvumas – nenoras nieko daryti, nuolatinis nepasitenkinimas lėti-na medžiagų apykaitą, slopina skydliau-kės veiklą, kūno masė auga net ir norma-liai valgant. Tokiems žmonėms būtinos sveikos gyvensenos žinios. Jie prisitaiko posakį, kad visos ligos – nuo nervų.

Dėl ligų dažnai kaltinama mityba, do-minuojantys nesveiki, riebūs maisto produktai, pusfabrikačiai. Ar tai, jūsų nuomone, tiesa?Buvo palyginti Suomijos ir Baltijos šalių mitybos įpročiai. Paaiškėjo, kad mūsų gyventojų mityba nesveikiausia. Baltijos šalių gyventojai aliejaus suvartoja vos ne du kartus daugiau nei Suomijos. Mums nerūpi, kad aliejai yra gryni riebalai, nors ir neturi cholesterolio. Duoną sviestu tepa du kartus daugiau lietuvių ir estų nei suomių ir latvių. Šviežią pieną geria kas antras lietuvis, estai ir latviai – kas ke-tvirtas ir kas trečias, o suomių – tik 3%.

Kai kalbu apie pieną, visada prisimenu 164 cm ūgio ir 160 kg svorio pacientę, kuri kas vakarą išgerdavo po pusę litro pieno ir suvalgydavo batono. Mano nuo-mone, saikingas pieno produktų (lieso sūrio, kefyro, raugintų pasukų) vartoji-mas yra sveikintinas.

Daržovių ir vaisių Lietuvoje suvartojama du kartus mažiau nei Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje. Beje, žiemą ir pavasarį daržo-vės ir vaisiai turi daug mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Šiuolaikinės maisto gamybos technologijos sumažina jų koncentraciją maisto produktuose, to-dėl mitybos ekspertai daro išvadą, kad šiuolaikinė mityba nėra visavertė. Mano galva, vienintelis būdas – kuo daugiau maisto produktų gaminti namie ir ati-džiai stebėti, ką perkame.

Gerb. profesoriau, kokia jūsų nuomonė apie vegetarus?Vegetarizmo pagrindas – humanizmo idėjos. Tuo propaguojamas neigiamas požiūris į gyvūnų žudymą, valgomas tik augalinės kilmės maistas. Jų yra apie 1 mlrd. Išskiriamos kelios grupės: 1) griež-ti vegetarai (veganai – nevalgo gyvuli-nės kilmės baltymų, ir žaliavalgiai, kurie nevartoja termiškai apdoroto augalinio maisto); 2) mišrūs vegetarai, kuriems priskiriami laktovegetarai (valgo ne tik

augalinės kilmės maistą, bet ir pieną) ir laktoovovegetarai (valgo ne tik augalinės kilmės maistą, bet ir pieną bei kiaušinius). Prisimenu sutuoktinius, kurie pareiškė, kad yra vegetarai, todėl nevalgantys mėsos. Abiejų kūno svoris per 200 kg! Paaiškėjo, kad jie lakto-ovo vegetarai, ku-rie kasdien suvalgydavo po 10–12 kiau-šinių, užgerdami pieno produktų, nors mėsos ir nevalgė. Griežtieji vegetarai turi kitų mitybos problemų, todėl specialisto konsultacijos būtinos. Vegetarizmas (dar-žovių vartojimas) yra gyvybiškai būtinas kiekvienam žmogui, nes padeda spręsti virškinimo sistemos veiklos, nutukimo ir su juo susijusių komplikacijų problemas.

Visi prisimename pernai rudenį žalia-valgių „desantą“ Lietuvoje. Kuo ypa-tinga jų mityba?Teko su jais pabendrauti, nes skaičiau paskaitą Klaipėdos universitete apie lie-tuvišką mitybą. Žaliavalgių mityba yra gydomoji. Žalumynai – tai ne daržovės, nes jie neturi daug krakmolo. Tai nauja maisto grupė. Svečiai, ypač išeiviai iš Lie-tuvos, labai stebėjosi, kad nesugebame užsiauginti obuolių, o vaikams duodame lenkiškus ir nupurkštus chemikalais. Taip pat jie stebėjosi, kad Lietuvoje neprisiau-ginama žalumynų, nors didžiausi plotai dirvonuoja! Norisi priminti, kad pasauli-nio žaliavalgių judėjimo pradininkė yra dr. Ann Wigmore (Ona Varapickaitė, 1909–1994). Ji pirmoji ėmė mitybai ir sveikatai stiprinti naudoti termiškai neapdorotą maistą bei želmenų sultis. Sukurtą gyvo maisto dietą pavadino Hipokrato dieta. 1963 metais įkurtas Hipokrato sveikatos institutas veikia iki šiol. Dešimtys panašių institutų įkurta visame pasaulyje. Ann

mokiniai jos tėviškėje Akmenės rajone pastatė paminklą, o Klaipėdos universi-tete pavadino jos vardu auditoriją. Ką pasakytumėte apie farmacininkų ir ne tik siūlomus ir dažnai specialistų skeptiškai vertinamus sintetinius vita-minus bei maisto papildus?Patys geriausi vitaminai ir kitos biolo-giškai aktyvios medžiagos gaunamos valgant natūralias daržoves, žalumynus ir vaisius. Tačiau jų suvalgyti PSO reko-menduoja apie 500 g per dieną, o Lie-tuvos gyventojai suvalgo tik apie 300 g, vaikai – dar mažiau.

Tad būtina papildomai vartoti vitaminų ir mikroelementų papildų, kuriuos turėtų rekomenduoti specialistai, o ne bet kas. Vitaminai – ne vaistai, bet be jų gyvybė neįmanoma: iš vitaminų susidaro kofer-mentai, kurie įeina į fermentų sudėtį, o šie tada katalizuoja biochemines reakci-jas ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Be to, iš kai kurių vitaminų organizme susidaro antioksidantai ir hormonai. Šiuo atve-ju papildų skeptikai, matyt, turi galvoje įvairius ekstraktus iš ne visada žinomų šaltinių su skambiais, daug žadančiais pavadinimais.

Pažymėtina, kad papildus vartoja ir kitų šalių gyventojai, nors ten sveikatos lygis yra gana aukštas, pavyzdžiui, Danijos, Norvegijos, JAV, net Japonijos.

Pastaruoju metu spaudoje daug rašo-ma apie pavasarines antsvorio proble-mas, ieškoma būdų, kaip greitai atsi-kratyti priaugtų kilogramų?Mityba yra svarbiausias veiksnys, nule-

Profesoriaus credo: koks gyvenimo būdas – tokia ir sveikata

A. M

oroz

ovo

nuo

trauk

a


Interviu

miantis žmogaus sveikatą ir ilgaamžišku-mą. Tačiau ji turi atitikti amžių, lytį, darbą, gyvenamąją vietą ir sezoniškumą. Todėl būtina subalansuota tinkama mityba. Ją įgyvendinant svarbu nedaryti esminių mitybos klaidų.

Deja, antsvoris ir nutukimas tapo didesne problema nei maitinimosi trūkumas. Šių mitybos sutrikimų susiformavimą lemia gyvensenos klaidos: valgymo saikas, asi-metrinė mityba, skubus valgymas, rie-balų perteklius, ra� nuoti cukrai, rūgštinis maistas, maistinių skaidulų trūkumas, vai-sių ir daržovių stygius, maisto sūdymas, alkoholiniai gėrimai, užkandžiavimas tarp valgymų, dehidratacija, � zinis pasy-vumas, stresai, badavimas, dietų garbini-mas, mitybos konsultacijų nevertinimas, persivalgymą skatinantis būstas ir kt.

1994–2010 metais vyrų, turinčių antsvo-rį, padaugėjo nuo 47% iki 60%, nutuku-sių – nuo 10% iki 19%. Tarp moterų kas antra turi antsvorį, kas penkta – nutukusi. Buvo laikai, kai nutukėlius varydavo su lazdomis iš miestų, po to grožio etalonu laikė Rubenso paveikslų moteris, dabar visa tai – sunkiai sprendžiama medicinos problema.

Minėtos gyvensenos klaidos itin išpli-tusios tarp Lietuvos gyventojų, kurių poveikio rezultatai išryškėja ankstyvą pavasarį, kai žmonės išsineria iš kailinių. Tada ypač pagausėja moterų, turinčių antsvorį. Ir prasideda stresas dėl priaugtų kilogramų. Papildomi žiemos kilogramai vargina daugelį šaltesnių kraštų gyven-tojų. Dietologų nuomone, šaltuoju metų laiku žmonės net nejusdami to suvartoja 6–7 proc. kalorijų daugiau per parą nei šiltuoju metų laiku. Jie tikisi, kad pavasa-rį ar vasarą minėti kilogramai išnyks, bet dažniausiai taip neįvyksta, nes ištemptas skrandis be papildomų pastangų nesusi-traukia.

Kodėl žmonės daugiau ir dažniau val-go šaltuoju metų periodu?Šiuo periodu žmonės mažiau juda, dau-giau sėdi namie, ypač prie televizoriaus, o brukamos laidos apie maisto gamini-mą juos skatina kažką kramtyti, užkan-džiauti ir stiprina valgymo re� eksą. Šiuo periodu nesilaikoma reguliaraus � zinio aktyvumo režimo.

Žmonės gyvena dirbtinių kvapų ir skonių pasaulyje. Maistinių kvapų yra net 70% visų prekyboje esančių maisto produktų. Neliko nė vieno jogurto, varškės, sūrelio,

deserto, daugumos mėsos produktų, konservų, džiovintų vaisių, net maisto vaikams, kurie būtų be aromatizatorių. Pastaruoju metu yra per kelis tūkstančius kvapiųjų medžiagų, tinkančių kiekvie-nam atvejui. Dirbtiniai aromatai apgauna žmogaus uoslę. Suprantama, kad atsidū-rus tokiame kvapų pasaulyje nelengva atsispirti pagundai ko nors užkąsti ar pa-ragauti.

Daug problemų kelia skonio manipu-liacijos, kai bandoma skonio stiprikliais pataisyti kuriamo maisto produkto trū-kumus. Populiariausia skonio stiprinimo medžiaga yra aminorūgštis – glutamo rūgštis (E 620) ir natrio, kalio, kalcio, amo-nio bei magnio glutamatai (E 621–625). Šios medžiagos įjautrina burnos gleivi-nėje esančius skonio receptorius ir taip paryškina skonio jutimą.

Manoma, kad šaltesniuoju metų laiku daugiau valgyti skatina ir žmogaus genai. Senovėje, kai žmones veikė šaltis, badas, vėtros, epidemijos ir kitos negandos, kai jie neturėjo pakankamai maisto, negalė-jo tinkamai apsišiltinti, maistas, ypač rie-balai, padėdavo išsaugoti šilumą. Gebė-jimas kaupti riebalus išsaugojo žmogų, kaip rūšį. Todėl ir dabar išliko tendencija pasiruošti tikriesiems šalčiams, stipriau prisivalgyti rudens bei žiemos periodu.

Žiemos metu dėl saulės trūkumo ir vi-tamino D de� cito kai kurie žmonės gali susirgti žiemos depresija. Šią būklę dažnai lydi ne tik nuovargis ir bloga nuotaika, bet ir padidėjęs apeti-tas, kurio padarinys – papildomas kūno svoris. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugumos (apie 73%) Lietuvos gyvento-jų kraujyje vitamino D koncentracija ma-žesnė už normalią.

Kartais žmones piktnaudžiauti maistu skatina ir endokrininės sistemos būse-na. Tai lemia pogumburio, virškinimo sistemos, riebalų audinio ir endokrininių liaukų hormonų balansas. Norma yra pusiausvyra tarp oreksigeninių (neuro-peptido Y, su Aguruoti genu susijusiu peptidu, oreksino, grelino, galanino) ir anoreksigeninių (leptino, adiponektino, rezistino, urokortino, motilino, neurome-dino, neurotenzino) hormonų.

Oreksigeniniai hormonai skatina maisto vartojimą ir veikia kaip neuromoduliato-riai, o anoreksigeniniai – slopina, regu-liuodami valgymą ir apetitą.

Svarbų vaidmenį žmonių gyvenime vai-dina stresas, kurio metu veikia įvairūs stresoriai. Nedideli stresai skatina gyvy-bines funkcijas ir padeda individui adap-tuotis prie besikeičiančių sąlygų. Tačiau į lėtinius, ypač didelius, žmonės reaguoja įvairiai: vieni skuba užvalgyti, kiti užsirūko ar net vartoja alkoholinius gėrimus.

Mitybos įpročius formuoja ne tik mitybi-nis komponentas, bet ir buitinė aplinka.Taip. Labai svarbu, kad namai nepakenk-tų � gūrai. Akivaizdu, kad skanėstų pri-krautas šaldytuvas mitybos nepagerina, nes vis skatina prie jo sugrįžti. Ypač ge-ros sąlygos užkandžiauti susidaro tada, kai virtuvė sujungta su svetaine – susi-formuoja maisto gaminimo ir valgymo cechas. Neišvengiamai arti atsiranda te-levizorius ar muzikinis centras. Nustatyta, kad žmonės, klausydamiesi muzikos ar stebėdami programas, kurios demons-truoja maisto patiekalų gamybą, turi di-desnę galimybę ką nors įsikišti į burną. Veidrodžiai kambariuose, ypač vonioje, teikia naujausią informaciją apie kūno formos dinamiką. Turi būti išskirtas tvar-kingas kambario kampas sportuoti.

Kodėl mums to neaiškina šeimos gy-dytojai?Mitybos konsultacija yra gana sudėtin-gas procesas, užtrunkantis apie 1,5 val. Būtina išsiaiškinti paciento gyvensenos klaidas ir pateikti konkrečias rekomen-dacijas, atlikti kai kuriuos tyrimus. Šeimos gydytojai tokių konsultacijų teikti negali, nes vienam pacientui skirta apie 10 mi-nučių, o rašliavą kai kurie net priversti neštis į namus. Be to, reikalingos speci-alizuotos žinios, todėl jie gali tik patarti kreiptis į mitybos specialistą, paskui pa-sidomėti, kaip sekasi. Deja, kaip parodė apklausos duomenys, šeimos gydytojai retai pataria didinti � zinį aktyvumą, keisti mitybą, o JAV, Anglijoje tokių patarimų gauna beveik pusė pacientų.

Mane labiausiai jaudina tai, kad žmonės nesuvokia gyvenimo būdo ir mitybos vaidmens ligoms atsirasti. Jiems trūksta žinių, elementariausių gyvensenos taisy-klių. Nesilaikydami sveikos gyvensenos reikalavimų greičiau nutunka, padidėja kraujospūdis, suserga išemine širdies liga, cukriniu diabetu, smegenų insultais, miokardo infarktais. Tokių ligų rinkiniu – metaboliniu sindromu Lietuvoje serga per 40% žmonių, kurio dažnis didėja su amžiumi, o pradinių simptomų jau nus-tatoma ir tarp vaikų.


Kokias esmines gyvensenos ir mitybos klaidas daro mūsų gyventojai?Didžiausia bėda – žmonės nesilaiko ele-mentariausių valgymo taisyklių. Vienas iš svarbiausių pažeidimų yra saiko pro-blema ir nesilaikymas valgymo režimo. Dauguma persivalgo ir užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Valgymo daž-nį pasirenka pats žmogus individualiai, bet dažniausiai apsiriboja 3–4 kartais per dieną. Svarbi sąlyga – tarp valgymų turi praeiti ne mažiau kaip 4–5 valandos. Pa-skutinis valgymas turėtų būti ne vėliau 20 val., kad iki miego liktų 2–3 val. Deja, kaip rodo mokslinių tyrimų duomenys, užkandžiavimai tarp pagrindinių valgy-mų labai populiarūs.

Lietuvos gyventojams būdinga perte-klinė mityba, todėl jie savo netinkama mityba insuliną padaro civilizacijos ligų kaltininku. Pastovus persivalgymas yra nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligos, aterosklerozės, vėžio rizikos veiksnys. Norint sumažinti insuli-no koncentraciją, patartina daugiau ju-dėti, saikingai maitintis ir vengti papildo-mų užkandžiavimų.

Kodėl pavojingi valgymai tarp pagrin-dinių valgymų arba dažni užkandžia-vimai?Kaip žinoma, civilizacijos ligų svarbiau-sias kaltininkas yra insulino perteklius dėl netinkamos mitybos ir nepakankamos � zinės veiklos. Bet kuri maisto medžia-ga (angliavandeniai, baltymai, riebalai), patekusi į organizmą, signalizuoja kasos beta ląstelėms išskirti insuliną į kraują. Insulinas yra raktas maisto medžiagoms patekti į ląsteles ir priklauso nuo recepto-rių skaičiaus juose. Kuo daugiau išsiskiria insulino, tuo didesnė kūno masė, nes jis skatina riebalinio audinio augimą ir ener-gijos kaupimą riebalų forma. Kiekvie-nas valgymo epizodas sukelia insulino pliūpsnį, kuris priklauso ne nuo maisto kiekio, bet nuo valgymų dažnio. Mažina insulino poveikį insulinoidinis augimo veiksnys (somatomedinas C), kurį išski-ria dirbantis raumuo. Norint suvaldyti insulino poveikį, patartina valgyti tris kartus per dieną, vengti užkandžiavimų ir adekvačiai sportuoti.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau informacijos apie intuityvų valgymą. Jei žmogus negali susitvarkyti su maisto srautu, jam gali padėti intuityvus valgy-mas. Tai valgymo rūšis, kai įsiklausoma į

vidinius organizmo poreikius ir natūraliai išmokstama kontroliuoti savo alkį bei so-tumo jausmą. Valgymas turi būti sąmo-ningas, nebijant maisto. Noras valgyti yra natūralus � ziologinis, gali būti socialinis (bendraujant su kitais žmonėmis), bet pavojingiausias yra emocinis. Emocinio valgymo priepuolius sukelia susijaudi-nimas, pyktis, depresija, nuobodulys, neigiamos emocijos, vienatvė ir stresai. Tokio užkandimo efektas trumpalaikis, bet tai daro apie 60% žmonių. Emocinis valgymas yra vienas svarbiausių antsvo-rio kaltininkų, nes skatina užkandžiavi-mą. Todėl būtina slopinti jo automatiz-mą, nutraukti asociaciją tarp skatinančių veiksnių ir nenugalimo noro valgyti.

Kaip galima padėti pacientui kontro-liuoti sunkiai valdomą emocinį valgy-mą ir sumažinti užkandžiavimo riziką? Ar bandyta įrodyti intuityvaus valgy-mo svarbą moksliškai ir kliniškai?2012 metais „Nutrition“ žurnale buvo paskelbti Romos universitete atlikti mokslinių tyrimų duomenys. Jie paro-dė, kad taikant Šveicarijos � rmos „San-kom“ kubelius, pagamintus iš fruktanų (inulinas+oligofruktozė), 51 pacientui vietoje užkandžiavimo tarp valgymų pa-vyko sumažinti dienos raciono suvarto-jamų kalorijų skaičių iki 1000 (nuo 2500 kcal iki 1545 kcal), o per mėnesį kūno masę – 3 kg nejaučiant alkio. Kubeliuose esančios maistinės skaidulos išbrinksta skrandyje ir veikdamos skrandžio ba-riatrinius receptorius perduoda signa-lus į soties centrą. Nustatyta, kad 100 g „Sankom“ kubelio yra net 16 g skaidulų, o 100 g obuolių – 2,1, persikų – 1,4 g. Daroma išvada, kad intuityvus valgymas padeda kontroliuoti kūno masę ir regu-liuoja žarnyno veiklą.

Ypač prasta mūsų vyrų sveikata: jie gyvena apie 10 metų trumpiau nei ES vyrai, o už savo moteris – net 11 metų trumpiau. Lietuvos vyrai dažniausiai serga priešinės liaukos, kvėpavimo organų ir žarnyno navikais. Turbūt la-biausiai medikus neramina vyrų agre-syvumas, savo sveikatos nesaugojimas ir suicidinis elgesys. Kodėl vyrai tradi-ciškai nesirūpina savo sveikata?Nuo seno suformuota iliuzija, kad vyras yra stiprioji lytis, todėl jam gamta užko-davo geresnę sveikatą. Tačiau taip nėra. Matyt, vyrai ne visada sugeba suderinti savo sveikatos išteklius su sveikatos rizi-kos veiksniais. Vyrai vengia pro� laktiškai tikrintis sveikatą. Net ir mano patyrimas

tai patvirtina: iš konsultuotų asmenų vyrai tesudarė apie 3% ir tuos dažniau-siai atvesdavo žmonos. Moterys turėtų labiau rūpintis savo vyrų sveikata. Šiuo atveju tinka H. Balzako žodžiai: „Tautos ateitis – motinų rankose.“

Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos sei-mas 2013 metus paskelbė sveikatingu-mo metais. Pafantazuokime, ką reikėtų daryti, kad būtų įdiegta visuotinė svei-ka gyvensena Lietuvoje?Aš nesuprantu, kodėl Lietuvos sveika-tos apsaugos sistemos kūrėjai tik dabar valdžios kaitos metu pamatė, kad egzis-tuoja Suomijos modelis, kurio rezulta-tus konferencijoje pateikė prof. P. Puska. Jų projektas „Tautos sveikatos gelbėjimo programa“ sumažino darbingo amžiaus žmonių mirtingumą nuo kraujotakos ligų 80%. Suomija tapo viena sveikiau-sių pasaulio šalių. Ten buvo pasirašyta bendra politikų, valdžios institucijų, ga-mybininkų, visuomeninių įstaigų, ži-niasklaidos Tautos gelbėjimo programa. Lietuvoje yra sukurta gera fundamentinė vadybinė bazė esminei sveikatos politi-kos pertvarkai. Tai pademostravo Vilniu-je įvykusi Sveikatos forumo konferencija „Sveikatą 2020 metams kuriame šiandien“. Suprantama, kad pakeisti žmonių men-talitetą nebus lengva.

Gerb. profesoriau, bet daugelis minėtų priemonių kaštuoja nemažus pinigus. Aš neatsimenu, kada valstybė turėjo pi-nigų. Turi būti numatyti prioritetai. Pa-galiau supraskime, kad vien cheminiais vaistais visuomenės sveikatos problemų neišspręsime. Šiandien apie 80% visų sveikatos sąnaudų išleidžiama nesveikos gyvensenos nulemtoms ligoms gydyti. Suprantama, kad receptą išrašyti len-gviau, nei patarti, kaip spręsti gyvenimo būdo problemas. Lietuvai reikalingi svei-ki žmonės, todėl turi keistis sveikatos po-litika realiai, nes šiuo metu tam sąlygos labai palankios.

Baigiant pokalbį norėtųsi pasidžiaug-ti, kad pavyko bendromis pastango-mis paruošti ir atspausdinti jau 27-tą tokio formato „Biologinės medicinos“ numerį lietuvių kalba. Ačiū už įdomius pamąstymus.

Su žurnalo „Biologinė medicina“ vyr. redak-toriumi prof. habil dr. Leonardu Lukoševi-čiumi kalbėjosi žurnalo redaktorė dr. Virgi-nija Dambrauskaitė-Gudavičienė.

Intuityvus valgymas ir užkandžiavimų prevencija


nimis bei asmenine klinikine patirtimi. Jo nuomone, Traumeel S neabejotinai yra pagrindinė skeleto ir raumenų sistemos ligų gydymo priemonė.

Ši konferencija patvirtino bioreguliacinės medicinos, kaip veiksmingos pagrindi-nės terapijos, turinčios minimalų šalutinį poveikį, galimybes.

Kas dar naujo?

Visame pasaulyje

G. Andraos

Europos integruotos medicinos kongresasBioreguliacinės medicinos sesija

Bioreguliacinė medicina yra besikurianti mokslo sritis. Mokslinio simpoziumo „Bio-reguliacinė medicina: nuo genomikos iki klinikinio metodo taikymo“ tikslas – infor-muoti trečiojo Europos integruotos me-dicinos kongreso 420 dalyvių apie nau-jausius šios srities pokyčius ir atradimus.

Bioreguliacinė medicina kartais apibūdi-nama kaip „tiltas tarp natūraliosios medi-cinos ir tradicinės medicinos“. Šis gydymo metodas siekia pagerinti paciento prie-žiūrą, siūlydamas platų terapinių ir dia-gnostinių priemonių arsenalą, vedantį individualesnės terapijos link.

Įžanginėje kalboje medicinos mokslų daktarė A. Smit akcentavo naują ir vis plačiau pripažįstamą medicininio mąs-tymo kompleksiškumo principą. Šis prin-cipas apjungia pagrindines pavienes ir sudėtines ligos proceso dalis. Kartu kyla būtinybė panaudoti naujas technologi-jas, gerinančias kompleksinį diagnozavi-mą, ir biologinių vaistų taikymą.

Po to mokslų daktaras B. Seilheimer na-grinėjo genominį pro� liavimą kaip prie-monę, galinčią pagrįsti daugelį taikinių, veikiančių vaistų poveiki ląsteliniame lygyje. Genomo ir azotinių bazių sekos

nustatymo duomenys parodė, kaip šie iš daugelio komponentų susidedan-tys vaistai veikia daugybinius taikinius formuojantis ligai. Atsiradus moksliškai pagrįstai technikai, nustatančiai daugia-komponentinių vaistų poveikio taikinius, sudėtingesni patologiniai procesai, pvz., uždegimo kaskada, buvo ištirti.

Mokslų daktaras M. Schmolz pateikė uždegimo kaskadą kaip vertingą medi-cinos modelį, parodantį, jog uždegimo esmė yra gynybinis kompleksinis me-chanizmas, kuris turi būti reguliuojamas, o ne slopinamas. Uždegimo kaskadoje buvo nustatyti intervenciniai taškai ir taip pagrįsta daugelį taikinių veikiančio gydymo metodo svarba, kai moduliuo-jamas uždegimas (t. y. stimuliuojamas vienų taikinių atsakas ir slopinamas kitų), skatinamas sinergizmas ir išvengiama nepageidaujamų poveikių bei išsaugo-mas terapinis poveikis.

Medicinos mokslų daktaras, sporto me-dicinos docentas B. Wolfarth pabrėžė klinikinio Traumeel S poveikio skeleto ir raumenų sistemos sutrikimams reikšmę. Jis aptarė ikiklinikines žinias apie Traume-el S poveikio mechanizmą daugeliui tai-kinių, kartu su klinikinių tyrimų duome-

Iš kairės į dešinę Alta Smit, Bernd Seilheimer, Manfred Schmolz ir Bernd Wolfarth

Racionali mityba gali padėti atkurti žarnyno

homeodinamiką Naujausi tyrimai patvirtino žarnyno mik-robiozės vaidmenį, gydant virškinamojo trakto ligas. Žarnyno uždegimą skatinan-tys veiksniai dažniausiai veikia pagyve-nusio amžiaus asmenis. Tokie asmenys apibūdinami kaip sergantys lėtiniu už-degimu ir turintys imuninės sistemos pa-kitimų, kurie ir veikia bendrą jų sveikatą. Šioje apžvalgoje aprašomi žarnyno kom-ponentai, kurie priima ir siunčia signalus, reikšmingus vietiniam ir sisteminiam už-degimui bei imunitetui. Komponentus sudaro makrofagai, dendritinės ląstelės ir putliosios ląstelės, sutelktos vidaus organuose. Jos ir priima signalus iš sim-biotinių bakterijų, � ziologinius bei pato-loginius iš metabolinių procesų, žarnyno imuninės sistemos molekulių – NK ląste-lių ir dendritinių ląstelių, paveiktų senėji-mo bei streso, bei egzogeninių bakterijų molekulių. Visi šie signalai sąveikauja sistemoje, kuri skatina homeodinamikos atkūrimą arba lėtinį uždegimą. Probio-tikų, prebiotikų, vitaminų, mineralinių medžiagų bei mitybos medžiagų varto-jimas gali paskatinti homeodinamikos atkūrimą žarnyne, modi� kuoti uždegimo procesus bei ištaisyti bet kokį padidėjusį epitelinio barjero pralaidumą.

Mutat Res. 2010;690(1-2):50-56

Nux vomica-Homaccord® geriamieji lašai (tirpalas)100 g (105 ml) tirpalo yra veikliųjų medžiagų: Strychnos nux-vomica D2 0,2 g, Strychnos nux-vomica D10 0,2 g, Strychnos nux-vomica D15 0,2 g, Strychnos nux-vomica D30 0,2 g, Strychnos nux-vomica D200 0,2 g, Strychnos nux-vomica D1000 0,2 g, Bryonia D2 0,2 g, Bryonia D6 0,2 g, Bryonia D10 0,2 g, Bryonia D15 0,2 g, Bryonia D30 0,2 g, Bryonia D200 0,2 g, Bryonia D1000 0,2 g, Lycopodium clavatum D3 0,3 g, Lycopodium clavatum D10 0,3 g, Lyco-podium clavatum D30 0,3 g, Lycopodium clavatum D200 0,3 g, Lycopodium clavatum D1000 0,3 g, Citrullus colocynthis D3 0,3 g, Citrullus colocynthis D10 0,3 g, Citrullus colocynthis D30 0,3 g, Citrullus colocynthis D200 0,3 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Lengvų skrandžio, žarnų ar kepenų funkcijos sutrikimų ir pilvo pūtimo gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais – pradžioje (pirmas dvi valandas) po 10 lašų kas 15 min. 2–5 metų vaikams: gerti po 5 lašus 3 kartus per dieną. Ūmi-nių sutrikimų atvejais – pradžioje (pirmas dvi valandas) po 5 lašus kas 15 min. 6–11 metų vaikams: gerti po 7 lašus 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais – pradžioje (pirmas dvi valandas) po 7 lašus kas 15 min. Vaikams la-šus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens. Ilgalaikį (kelių mėnesių) šio preparato vartojimą turi prižiūrėti gydytojas. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei Nux vomica-Homaccord geriamųjų lašų medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad alu-je yra 5 tūrio %, vyne – 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Nežinomas. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data. 2012-10-12

Gydymo trukmė. Detox-Kit® sudėtyje esantys visi 3 preparatai turi būti vartojami tokiu pa-čiu laiku maždaug 6 savaites.

Dozavimas. Kiekvieno preparato vartoti po 10 lašų 3 kartus per dieną.

Vartojimas. Įlašinti kiekvieno preparato po 30 lašų į 0,7–1,5 l vandens (geriau minera-linio, neprisotinto angliarūgštės) butelį, su-maišyti pavartant ir išgerti per dieną.

Vieno Detox-Kit® rinkinio užtenka 3 savaitėms.

Lymphomyosot® geriamieji lašai (tirpalas)100 g (105 ml) tirpalo yra veikliųjų medžiagų: Myosotis arvensis D3 5 g, Ve-ronica o� cinalis D3 5 g, Teucrium scorodonia D3 5 g, Pinus sylvestris D4 5 g, Gentiana lutea D5 5 g, Equisetum hyemale D4 5 g, Smilax D6 5 g, Scrophu-laria nodosa D3 5 g, Juglans regia D3 5 g, Calcium phosphoricum D12 5 g, Natrium sulfuricum D4 5 g, Fumaria o� cinalis D4 5 g, Levothyroxinum D12 5 g, Araneus diadematus D6 5 g, Geranium robertianum D4 10 g, Nastur-tium o� cinale D4 10 g, Ferrum iodatum D12 10 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Dėl lėtinio tonzilito pasireiškusios lim� nės edemos ir limfmazgių padidėjimo mažinimas, skatinant natūralų limfos nutekėjimą. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia gerti po 15–20 lašų 3 kartus per dieną. 2–5 metų vaikams: gerti po 5 lašus 3 kartus per dieną. 6–11 metų vaikams: gerti po 7 lašus 3 kartus per dieną. Vai-kams lašus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens. Kontraindikaci-jos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei Lymphomyosot geriamųjų lašų medžiagai. Nepasitarus su gydytoju, nevartoti pacientams, sergantiems skydliaukės ligomis. Specialūs įspėjimai ir atsar-gumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne – 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Jaunesniems kaip 2 metų vaikams vaisto vartoti nerekomenduojama. Są-veika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali prasidėti alerginės reakcijos. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data. 2011-07-28

Berberis-Homaccord® geriamieji lašai (tirpalas)100 g geriamųjų lašų (104 ml) yra veikliųjų medžiagų: Berberis vulgaris D2 0,4 g, Berberis vulgaris D10 0,4 g, Berberis vulgaris D30 0,4 g, Berberis vulgaris D200 0,4 g, Citrullus colocynthis D2 0,3 g, Citrullus colocynthis D10 0,3 g, Citrullus colocynthis D30 0,3 g, Citrullus colocynthis D200 0,3 g, Verat-rum album D3 0,3 g, Veratrum album D10 0,3 g, Veratrum album D30 0,3 g, Veratrum album D200 0,3 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikaci-jos. Šlapimo takų uždegimo gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų paprastai reikia gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais – po 10 lašų kas 0,5–1 val. (iki 12 kartų per dieną). Berberis-Homaccord geriamųjų lašų saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas, todėl tokio amžiaus pacientams jų vartoti nerekomenduojama. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba pagalbinei Berberis-Homaccord medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne – 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Bū-tina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo reakcijų. Vaistinio preparato kiekis pa-kuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data. 2012-07-25

Nereceptiniai vaistininiai preparatai.Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB „Farmahelis“, www.heel.lt

Lymphomyosot® geriamieji lašaiaktyvina limfi nę sistemą, detoksikuoja jungiamąjį audinį ir mezenchimą.

Nux vomica-Homaccord® geriamieji lašaiaktyvina skrandžio ir žarnyno sistemų ekskreciją, kepenų veiklą.

Berberis-Homaccord® geriamieji lašaiaktyvina urogenitalinės bei tulžies sistemų veiklą.

Aktyvina žalingas medžiagas (toksinus) šalinančias organizmo sistemas – limfi nę, virškinamojo trakto, kepenų, inkstų, tulžies.

Tinka vartoti sergant lėtinėmis ir alerginėmis ligomis, gyvenant užterštoje aplinkoje, kai yra bloga bendra sveikatos būklė.

Sergant peršalimo ligomis ir gripu iš organizmo greičiau šalinami virusai ir bakterijos.

Organizmą detoksikuojantis homeopatinių preparatų rinkinys

E fe k t y v uTo l e r u o j a m aPa p ra s t a va r to t i

E fe k t y v uTo l e r u o j a m aPa p ra s t a va r to t i

esant patempimui, panirimui, sumušimui esant patempimui, panirimui, sumušimui

M o d e r n ih o m e o p a t i n ė a l t e r n a t y v a

Gerai toleruojamas ir laiko patikrintas

Traumeel® S tabletės, tepalas • Homeopatinis vaistinis preparatasTabletės. 1 tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D2 15 mg, Calendula offi cinalis D2 15 mg, Hamamelis virginiana D2 15 mg, Achillea millefolium D3 15 mg, Atropa belladonna D4 75 mg, Aconitum napellus D3 30 mg, Mercurius solubilis Hahnemanni D8 30 mg, Hepar sulfuris D8 30 mg, Chamomilla recutita D3 24 mg, Symphytum offi cinale D8 24 mg, Bellis perennis D2 6 mg, Echinacea angustifolia D2 6 mg, Echinacea purpurea D2 6 mg, Hypericum perforatum D2 3 mg. Tepalas. 100 g tepalo yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D3 1,5 g, Calendula offi cinalis Ø 0,45 g, Hamamelis virginiana Ø 0,45 g, Echinacea angustifolia Ø 0,15 g, Echinacea purpurea Ø 0,15 g, Chamomilla recutita Ø 0,15 g, Symphytum offi cinale D4 0,1 g, Bellis perennis Ø 0,1 g, Hypericum perforatum D6 0,09 g, Achillea millefolium Ø 0,09 g, Aconitum napellus D1 0,05 g, Atropa belladonna D1 0,05 g, Mercurius solubilis Hahnemanni D6 0,04 g, Hepar sulfuris D6 0,025 g. 1 g tepalo yra 80 mg cetostearilo alkoholio. Terapinės indikacijos. Tabletės. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptomų gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Tepalas. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptominis gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Tabletės. Suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems paaugliams: paprastai reikia vartoti po 1 tabletę 3 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps). Traumeel S tablečių saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas. Duomenų nėra. Tepalas. Įprasta dozė. Suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 0–2 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 2–6 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 6–12 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. Patepti plonu sluoksniu pažeistą vietą. Ant gydomos vietos galima uždėti tvarstį. Traumeel S tepalu negalima tepti didelio ploto, vartoti ilgai arba tepti tiesiai ant atvirų žaizdų. Kontraindikacijos. Tabletės. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), ramunėlei (Chamomilla), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Ežiuolių (Echinacea) apskritai negalima vartoti žmonėms, sergantiems progresuojančiomis, sisteminėmis ligomis: tuberkulioze, leukemija ar į ją panašiomis ligomis, jungiamojo audinio uždegimu (kolageninėmis ligomis), autoimuninėmis ligomis, išsėtine skleroze, AIDS, ŽIV infekcijos sukeltomis ir kitokiomis lėtinėmis virusinėmis ligomis. Tepalas. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), vaistinei ramunei (Chamomilla recutita), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Specialūs įspė-jimai ir atsargumo priemonės. Tabletės. Sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Tepalas. Sudėtyje yra 13,8 % (V/V) etanolio. Cetostearilo alkoholis gali sukelti vietinę odos reakciją (pvz., kontaktinį dermatitą). Netepti tepalu didelio ploto. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Tabletės. Traumeel S tabletės, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo arba alerginių odos reakcijų (paraudimas, patinimas ir niežėjimas) žmonėms, jautriems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams (pvz., kalninei arnikai, medetkai, paprastajai kraujažolei). Tokiais atvejais medikamento vartojimas turėtų būti nutrauktas. Odos išbėrimas ir niežėjimas, retais atvejais – veido tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas (dusulys), galvos svaigimas ir kraujospūdžio sumažėjimas pasireiškė po gydymo preparatais, kuriuose yra ežiuolių (Echinacea) ekstrakto. Pavartojus šio vaisto, gali padidėti seilėtekis. Tokiu atveju medikamento vartojimą reikia nutraukti. Retkarčiais gali atsirasti alerginių reakcijų dėl homeopatinės veikliosios medžiagos Mercurius solubilis. Tepalas. Traumeel S tepalas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo reakcijų ar lokalių alerginių odos reakcijų (odos uždegimas, paraudimas, patinimas ir niežėjimas). Tokiu atveju vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Tabletės. Pakuotėje yra 50 tablečių. Tepalas. Tūbelėje yra 50 g tepalo. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB „Farmahelis“, www.heel.lt. Teksto peržiūros data. Tabletės. 2011-11-30. Tepalas. 2012-02-28

esant patempimui, panirimui, sumušimuiesant patempimui, panirimui, sumušimuiesant patempimui, panirimui, sumušimuiesant patempimui, panirimui, sumušimui

Traumeel®S padeda sustiprinti gydomąsias organizmo galias

issn 2029-8218 2013 m. balandis 1 -...

Documents