1

ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS

PROJEKTŲ EFEKTYVUMAS

Švietimo ir mokslo strategijos įgyvendinimas ES struktūrinės paramos kontekste

Iššūkiai Išmoktos pamokos Galimybės

Aurimas Pautienius

Kas yra projektas?

2

Atvejo analizė

• Öresundo tiltas

Projekto apibrėžimas

Laikina veikla, skirta unikalaus produkto ar paslaugos

sukūrimui

[PMBOK]

3

Požiūriai į projektų valdymą

Environment

Syst

em

s

Leadersh

ip

Start up

Perf

orm

ance

Sco

pe

Inte

gra

tion

Cost Pla

nnin

g

Tra

nsa

ction

Info

rmatio

n

Managem

ent

Project Management

Stakeholder

Task

Business case

Desig

n

Aurimas Pautienius, Projektų valdymas

Projektų valdymas

Projektų valdymas yra “žinių, įgūdžių, priemonių ir metodų

taikymas projekto veikloms, siekiant, kad projektai atitiktų

reikalavimus” (PMBOK)

4

Projektų valdymo istorija

Laikas Plėtra Generacija

prieš

1950 m.

Nėra visuotinai pripažintų metodų ar procesų. Praktika

pramonėje.

1950-ieji Planavimo procesų plėtra ir aibė metodų nustatantys

neapibrėžtumus JAV aukštųjų technologijų, karo projektuose

Pirma projektų vadovų

generacija

1960-ieji Tolimesnė technikų plėtra ir jų pripažinimas. IPMA 1965, PMI

1969 įkūrimas

1970-ieji Projektų vadovo vaidmens pripažinimas (UK)

1980-ieji Tolimesnis dėmesys projektų valdymui, formalizuojamas

didelių inžinerinių projektų valdymas

1990-ieji Didėjantis projektų valdymo standartų ir profesijos vaidmens

pripažinimas. PMI ir APM išleidžia Bodies of Knowledge.

Antra projektų vadovų

generacija

2000-ieji Konsultavimo sektoriaus plėtra, PV vaidmens

standartizavimas, tradicinių priemonių ir technikų plėtra. Lean

ir agile. Programų valdymas tampa norma

Trečia projektų vadovų

generacija

(H. Maylor)

PROJEKTŲ VALDYMO FUNKCIJOS

Apimties

valdymas

Laiko

valdymas

Kaštų

valdymas

Kokybės

valdymas

Žmog.išt.

valdymas

5

PROJEKTŲ VALDYMO PROCESŲ GRUPĖS

• Projektų valdymą apibūdina 5 tarpusavyje susijusių

procesų grupės:

– Inicijavimo

– Planavimo

– Vykdymo

– Monitoringo ir kontrolės

– Užbaigimo

[PMBOK]

Projekto ciklas

Projektų ciklo etapas Veikla Aprašymas

Projekto apibrėžimas Koncepcija

Analizė

Poreikio generavimas

Poreikių pamatuojamumas

Projekto proceso

aprašymas

Pasiūlymas

Patvirtinimas

Sutartis

Poreikių susisiejimas projekto veiklomis

Finansinių projekto kaštų naudų įvertinimas

Projekto sponsoriaus patvirtinimas

Projekto vykdymas Pradžia

Vykdymas

Užbaigimas

Perdavimas

Resursų priskyrimas, projektų komandos

suformavimas

Apibrėžtų veiklų vykdymas

Laiko/pinigų apribojimai ar veiklos baigiamos

Projekto rezultatai atiduodami klientui/naudos gavėjui

Proceso plėtra Peržiūra

Atgalinis ryšys

Rezultatų identifikavimas visiems suinteresuotiems

Procedūrų tobulinimas, žinių tobulinimas, pamokų

ateičiai dokumentavimas

6

PROJEKTŲ TIPŲ ĮTAKA JŲ VALDYMUI (J.R. TURNER)

II tipas:

naujų gaminių

(paslaugų) kūrimo

IV tipas:

mokslinių tyrimų ir

organizacijų pokyčių

I tipas:

infrastruktūriniai-

inžineriniai

III tipas:

sistemų kūrimo ir

įdiegimo (IT)

Sudėtingesnis

Darbų metodų

apsibrėžimas

Paprastesnis Tikslų

apsibrėžimas

Sudėtingesnis

Projektinė ir procesinė

organizacija

7

FUNKCINĖ ORGANIZACIJA

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Projekto koordinavimas

Vadovas

Funkcinio padalinio vad.

Funkcinio padalinio vad.

Funkcinio padalinio vad.

MATRICINĖ ORGANIZACIJA

Vadovas

Funkcinio padalinio vad.

Funkcinio padalinio vad.

Funkcinio padalinio vad.

Projektų padalinio vadovas

Projekto vadovas

Projekto

koordinavimas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas Darbuotojas Projekto vadovas

Projekto vadovas Darbuotojas

Darbuotojas Darbuotojas

Darbuotojas

8

PROJEKTINĖ ORGANIZACIJA

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Darbuotojas

Projekto

koordinavimas

Vadovas

Projekto vadovas

Projekto vadovas

Projekto vadovas

PROJEKTŲ VAIDMUO XXI A. EKONOMIKOJE

9

700; 17%375; 9% 180,7; 4%

499; 12% 663; 16%

827; 22%

780,1; 20%

2007-2013 M. ES PARAMA PAGAL ŠMM

NACIONALINES PROGRAMAS (MLN. LT)

TKP

BNKP

BMV

MTP+

NSP

NPO PPMIP

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO TENDENCIJOS

10

ES PARAMOS TENDENCIJOS

• ES paramos BPD 2004-2006 m. patirtis – lėšų įsisavinimo gebėjimai

• ES paramos VP 2007-2013 m. patirtis ir iššūkiai – lėšų įsisavinimas po ekonominio sunkmečio ir efektyvus panaudojimas

• ES paramos 2014-2020 m. iššūkiai – projektų ir programų rezultatų tvarumas (panaudojamumas), investicijų socialinė ekonominė nauda

PROJEKTAI IR STRATEGIJA

Ar mes įgyvendinome projektus gerai?

Apimtis, laikas, planai, resursai

Ar projektai buvo baigti laiku ir su numatytu biudžetu?

Planai, statusas, kainų prognozė, biudžetas, faktai

Organizacijų išteklių efektyvus panaudojimas.

Užduočių delegavimas, laiko valdymas, planai

Ar mes planuojame ir įgyvendiname reikalingus

projektus?

Matomumas. Rizikos, prioritetai, balansas, vertė

Ar mes renkamės teisingas veiklos kryptis?

Investicijų tipai, strateginės užduotys, kaštų

nustatymas

Ar turime tinkamus resursus? Strateginiai

aljansai.

Pirminiai įgūdžiai, resursų tipas, asignavimai,

gebėjimai

Pavienių projektų

valdymas

Programų/ portfelių

valdymas

Taktika Strategija

11

662,99; 16%

321,721; 8%

780; 20%

180,7; 4%

53,34; 1%

2007-2013 M. ES PARAMA PAGAL SRITIS

Bendrasis ugdymas

Mokslas

Studijos

Profesinis orientavimas

Profesinis

mokymas

2026; 51%

ES PARAMA IR

AUKŠTASIS MOKSLAS

• Europos Sąjungos struktūrinę paramą AM sudaro lėšos, skirtos

konvergencijos strategijos prioritetinės krypties „Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei“ priemonėms ir susijusiems horizontaliesiems prioritetams įgyvendinti.

• Lietuvos aukštojo mokslo studijų strateginių tikslų įgyvendinimas finansuojamas, remiantis 2007-2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetais „Mokymasis visą gyvenimą“ (2-asis prioritetas) ir „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (3-asis prioritetas). Šių prioritetų finansavimas studijų (I, II ir III pakopos) srityje įtrauktas į 3 programas: Nacionalinę studijų programą, Tyrėjų karjeros programą ir Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą.

12

ES PARAMA IR AUKŠTASIS

MOKSLAS

Nacionalinė studijų programa

• NSP bendrasis tikslas – sukurti geros kokybės aukštąjį išsilavinimą teikiančią studijų sistemą. Programos tikslai yra šie: pagerinti studijų kokybę – tobulinti studijų turinį, didinti dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją, gerinti aukštųjų mokyklų studijų infrastruktūrą, diegti aukštosiose mokyklose vidines kokybės užtikrinimo sistemas; padidinti studijų tarptautiškumą ir užtikrinti prieinamumą; padidinti studijų sistemos efektyvumą – gerinti aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas; tobulinti aukštojo mokslo veiklos vertinimą ir stebėseną; tobulinti studentų praktinius įgūdžius ir verslumą.

ES PARAMA IR

AUKŠTASIS MOKSLAS

Tyrėjų karjeros programa

• Pagrindinis TKP tikslas – skatinti tęstinį mokslininkų ir kitų tyrėjų profesinį tobulinimąsi visuose karjeros etapuose ir didinti žmogiškųjų išteklių gebėjimus MTEP srityje kokybine ir kiekybine prasme. Bendrieji programos tikslai: tobulinti tyrėjų kvalifikaciją ir kompetencijas, skatinti jų mobilumą; padėti didinti tyrėjų skaičių ir mažinti jų amžiaus vidurkį Lietuvoje.

Bendroji nacionalinė kompleksinė programa • Pagrindinis BNKP tikslas – kompleksiškai (tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis)

didinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamąją dalį. Programos bendrieji tikslai: užtikrinti mokslui imlių ūkio subsektorių teminių strategijų įgyvendinimą, kompleksiškai derinant specialistų rengimą, MTEP vystymą, atitinkamos infrastruktūros plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones; taikyti nustatytus kriterijus mokslui imlių ūkio subsektorių veiklos ir jų teminių strategijų įgyvendinimui.

13

ES PARAMOS PLANAVIMAS NAUJOJE FINANSINĖJE PERSPEKTYVOJE PRIKLAUSO:

projektų parengtumo ir įgyvendinimo (akcentas viešųjų pirkimų

išankstiniam planavimui, KNA sudėtinėms dalims: įgyvendinamumo ir

alternatyvų analizei, rizikų valdymui, atitikimo nacionaliniams teisės aktams,

specialistų poreikio tyrimams, EK dokumentams etc.);

MASTER plano įgyvendinimo tendencijų (siektino minimalaus ES lėšų

įsisavinimo poreikio)

(BPD įgyvendinimo patirtis: kelis kartus išaugantys ir netolygūs vykdomų mokėjimų tempai; poreikis kuo anksčiau identifikuoti N+2/N+3 taisyklės rizikas)

Nuo institucijų projektinių ir administracinių gebėjimų: projektų

tarnybos

PROJEKTŲ VALDYMO PERSPEKTYVOS (S.A. JESSEN, 2002)

Perspektyva Projektinio darbo apsibrėžimas

Orientacija

Operatyvi vadyba Taktinė vadyba Strateginė vadyba

Projekto valdymas Projektų valdymas Verslas, paremtas skirtingų projektų valdymu

Produkto orientacija Proceso orientacija

14

Kas yra PPP /viešojo ir privataus sektorių partnerystė?

Ką svarbu žinoti apie VPSP? VPSP tikslas yra panaudoti privataus sektoriaus finansinius ir kompetencijų išteklius viešųjų paslaugų teikimo užtikrinimui ir/arba gerinimui

VPSP yra vienas iš būdų įgyvendinti investicijų projektus

VPSP politiškai vertinama prieštaringai, todėl, kad šiais sandoriais prisiimti įsipareigojimai “suriša rankas” būsimoms valdžioms

VPSP yra labai dinamiška ir pokyčiams jautri sritis. Ją įtakoja kiekvienos valstybės teisiniai ir ekonominiai pokyčiai ir globaliniai veiksniai

VPSP yra ilgalaikiai susitarimai ir įsipareigojimai, todėl maksimali vertė už pinigus (angl. value for money) turi būti užtikrinta per visą infrastruktūros ekonomiškai pagrįstą tarnavimo laikotarpį

15

KĄ SVARBU ŽINOTI APIE VPSP? Privataus sektoriaus

finansinių ir kompetencijų išteklių panaudojimas

SKIRTINGŲ INTERESŲ AKCEPTAVIMAS Privataus partnerio tikslas – pelnas, Viešojo sektoriaus – užtikrinta kokybiška viešoji paslauga

Investicijų projektų įgyvendinimo būdas

VPSP – NE PANACĖJA. VPSP PROJEKTAS ATSIRENKAMAS PAGAL VPSP TAIKYMO TIKSLINGUMO KRITERIJUS - patvirtinti ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. Įsakymu Nr. 4-538

Ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimas

VPSP PROJEKTŲ TRUKMĖ – ne trumpiau 10 ir ne ilgiau 25 metų

Teisiniai ir politiniai pokyčiai

PROJEKTŲ BRANGIMAS - mažėjant stabilumui projektai brangsta – t.y. privatus sektorius brangiau įsikainoja rizikas dirbti su viešuoju sektoriumi

Infrastruktūros ekonomiškai naudingas tarnavimo laikotarpis

PRIVATUS PARTNERIS PRISIIMA INFRASTRUKTŪROS BŪKLĖS RIZIKĄ per visą VPSP sandorio laikotarpį

PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS VPSP PASIRINKIMUI

Riboti kitokio finansavimo ištekliai

Projektų – viešųjų paslaugų - kompleksiškumas

Kitokio rizikų valdymo būdo nebuvimas

Galimybių generuoti papildomas pajamas – pelną egzistavimas

Inovatyvumo poreikis

Skuba ir griežti, nenukeliami terminai

Užbalansinio skolinimosi būtinybė

Būtinybė suvaldyti pokyčių rizikas

....

16

VPSP projektų sektoriai pasaulyje:

energijos gamyba ir teikimas,

vandens teikimas ir nuotekų surinkimas,

atliekų tvarkymas,

sveikatos apsauga (ligoninės),

švietimas ir mokymas (mokyklos),

sportas (stadionai, baseinai),

susisiekimas (oro eismo kontrolė, geležinkeliai, keliai),

informacinės technologijos,

visuomenės sauga (kalėjimai, policijos nuovados),

būstas (socialinis būstas, bendrabučiai).

PROJEKTŲ VADOVAS KAIP MEDIATORIUS

Projektų vadovo naujos

kompetencijos

(tarpininkavimas)

• Dalykinės

• Socialinės

• Asmeninės

• Metodų taikymo

17

KONFLIKTŲ VALDYMAS PROJEKTUOSE

Aurimas Pautienius, Projektų valdymas

Tarpininkavimas projektuose

•konstruktyvus dialogas

•atsakingas sprendimų ieškojimas

•skirtingų požiūrių supratimas

•orientuotų į praeitį sprendimų priėmimas

•struktūruota patirtis

•savanorystė

•interesai ir poreikiai

•konsensusas

•protokolavimas

PROJEKTŲ VADOVŲ

SERTIFIKAVIMAS

18

19

20

PROJEKTŲ SĖKMĖ