Švietimo vadyba

Darbą rengė: Vilma Sargautaitė

Švietimo vadyba – veikla, kuria organizuotai siekiama užsibrėžtų švietimo sistemos ir atskirų organizacijų tikslų.

Visos organizacijos, tarp jų ir švietimo, į visumą jungia grupė žmonių siekiančių tam tikro tikslo arba kelių bendrų tikslų. Kada kabame apie veiksmingą švietimo vadybą, turime omenyje, jog išmanyti vadybą privalo ne tik švietimo organizacijų vadovai, bet ir asmenys, atsakingi už visos švietimo sistemos funkcionavimą. Švietimo vadybos terminas apima tiek mokyklų bei kitų švietimo organizacijų vadybą, tiek ir švietimo sistemos (sistemų) vadybą.

Švietimo vadyba – ir senas, ir jaunas mokslas. Kai buvo įsteigtos pirmosios švietimo įstaigos, neišvengiamai turėjo atsirasti ir pirmieji švietimo vadovai. Pagrindinis švietimo įstaigos tikslas yra –žmogaus ugdymas.

Vadybos funkcijos:PlanavimasOrganizavimasVadovavimasKontrolė

Be vadybos sąvokos, dažnai vartojamos kitos giminingos, tačiau ne tapačios sąvokos : Valdymas Administravimas VadovavimasLyderiavimas

PlanavimasPlanai yra skirstomi:1.Strateginius (Strateginius planus kuria organizacijos vadovai, juose atsispindi pagrindiniai organizacijos tikslai)2.Operatyvinius (Jie skirti strateginiams planams įgyvendinti kasdieninėje veikloje)

Planavimas

Planavimo principai:Organizacijos vizijos numatymasOrganizacijos misijos suformulavimasDabartinės situacijos analizėStrateginių tikslų nustatymasTaktinių tikslų nustatymasOperatyvinių tikslų nustatymasVeiklos plano parengimas

Organizacijos vizija - tai pageidaujama organizacijos ateitis, idealas, kurio organizacijos nariai įsipareigoja bendrai siekti. Dažniausiai organizacijos vizija numato vadovasi, tačiau,kad ji būtų veiksminga turi apsvarstyti ir priimti visi organizacijos nariai.

Organizacijos misija – tai dabartinės organizacijos paskirties apibūdinimas. Misijoje turi atsispindėti organizacijos pobūdis, veiklos specifika ir kt. Misija yra atskaitos taškas organizuojant kasdienę veiklą ir siekiant ateities vizijos.

PTGP analizė: privalumai, trūkumai, galimybės, pavojai. Identifikavus stipriuosius ir silpnuosius organizacijos bruožus, potencialias galimybes ir gresiančius pavojus, atsiranda galimybė išsamiau ir tiksliau planuoti galimas veiklos strategijas.

Jėgų lauko analizė – tai satiknančių ir trukdančių jegų analizė ir įvardijimas, jų krypties bei intensyvumo nustatymas. Išanalizavus situaciją nustatomi strateginiai, taktiniai, operatyviniai tikslai.

Plėtros planavimas:Siekiai PrioritetaiPasitikrinimasTikslaiVeiklos planasVeiklos kalendoriusUžduotisIštekliaiNuolatinis tikrinimasPeržiūra

Su planavimu glaudžiai susijęs sprendimo priėmimų procesas. Planavimas – vienas iš galimų spendimo priėmimo būdų.

Sprendimų priėmimo procesą galima išskaidyti į tam tikras pakopas:Problemų ir galimybių nustatymasDuomenų rinkimasAlternatyvų formulavimasGalimų padarinių įvertinimas Geriausio sprendimo įvertinimasSprendimo įgyvendinimasRezultatų tikrinimas

Organizavimas - antroji pagrindinė vadybos funkcija. Organizavimo esmė – atrinkti žmones, suformuoti iš jų grupes ir padaryti veiksmingomis komandomis, kurios drauge sėkmingai siektų organizacijai iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.

Darbuotojų atranka, priėmimas, tobulinimas:

Pareigybių aprašymasAsmenybės profilisParaiškosPokalbisAdaptacijos laikotarpis (darbuotojų mokymas, kvalifikacijos kėlimas)

Komandos – iš atskirų individų suformuotos darbo grupės, tai tokia žmonių grupė, kuri gali veiksmingai atlikti darbą,pasiekti tikslus, kuriems įgyvendinti ji buvo sukurta.

Svarbiausi komandoje atliekami vaidmenys: vadovas, vykdytojas, formuotojas, įkvėpėjas, vertintojas, išteklių tyrinėtojas, komandos siela, terminų derintojas.

Tinkamai sukomplektuota komanda dirbs produktyviai ir organizuotai.

Dažniausiai išskiriamos keturios grupės raidos stadijos: Formavimosi, Konflikto, Normų nustatymo, Produktyvios veiklos.

Organizacijos Komandos – tai organizacijos, kurios į vientisą organizacinį

“pastatą” sucementuoja sėkminga vadybinė veikla. Jos labai skirtingos, tačiau galime išskirti keletą organizacijų modelių:

Klasikinis modelisHumanistinis modelisSistemų modelisSprendimų modelisAtitikimų modelis

Šiuolaikinėje vadyboje vis populiaresnė tampa organizacijos kultūros samprata. Organizacijos kultūra – vertybių ir normų, įsitikinimų, elgesio taisyklių, simbolių visuma. Nors kiekvienoje organizacijoje susiformuoja unikali kultūra galime išskirti kelis modelius: Galios kultūra – centre yra vienas svarbiausias jėgos šaltinis, dažniausia tai būna organizacijos įkūrėjas, savininkas.Organizacija remiasi vieno žmogaus sprendimais. Sprendimai politinio požiūrio, labiau pasitikima individais.

Vaidmenų kultūra – biurokratinė kultūra, labiausiai remiasi logika ir racionalumu. Svarbus lojalus kolektyvas.

Užduočių kultūra – orentuota į užduočių bei projektų įgyvendinimą. Svarbiausia gerai atlikti pavestą darbą, stengiamasi darbui parinkti tinkamiausius žmones, svarbiausia yra kvalifikacija ir išmanymas. Šioje kultūroje vyrauja komandinis darbas.

Asmenybių kultūra - svarbiausia individas , organizacija dirba tik tam, kad tenkintų joje dirbančių žmonių interesus.

VadovavimasVeiksmingo vadovavimo tema

domimasi nuo seniausių laikų. Kas lemia sėkmingą vadovavimą? Į šiuos klausimus įvariu metu bandė atsakyti skirtingos teorijos:Bruožų teorijosStilių teorijosAtitikimų teorijosDinamiškų santykių teorijos

Pagal atitinkama vadovavimo stilių vadovai yra skirstomi į:Autokratinio stiliaus vadovus, Paternalistinio stiliaus vadovus, Konsultacinio stiliaus vadovus, Demokratinio stiliaus vadovus.

Papildomai dar galime rasti keleta kitu vadovavimo stilių: Advokataujantis, Pasyvus, Administruojantis, Motyvuojantis.

Motyvacija – žmogaus aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis procesas. A.Maslow sukūrė poreikių herarchiją, kol žemesni poreikiai nėra patenkinti, tol žmogus nėra motyvuotas tenkinti aukštesnių.

Saviraiškos

Savigarbos

Meilės ir priklausomybės

Saugumo

Fiziologiniai

Kontrolė