Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

Švietimo panorama Kon fe ren ci josIs to ri ja ir at min tis ....................................2

Ino­va­ty­vūs­mo­ky­to­jai­–­ kū­ry­biš­ki­mo­ki­niai ...................................4¢ ¢ ¢

Sa­vi­val­dy­bių­švie­ti­mo­lū­kes­čiai ..............6

Pro­fe­si­nis­mo­ky­mas:­at­ei­tis­ir­sėk­mė .....7

Iš­sau­go­ki­me­pra­ei­tį­mu­zie­ju­je... ...........10

Aukš­to­jo­moks­lo­pri­sta­ty­mas­–­ su­ben­dra­idė­ja .....................................12

Pro­jek­tas­„Ly­de­rių­lai­kas“­pra­de­da­ ant­rą­jį­eta­pą ..........................................14

TyrimaiVer­ty­bės:­ar­są­ži­nin­gas­ Lie­tu­vos­jau­ni­mas? ...............................17

ProjektaiMo­bi­lu­mo­pro­jek­tas ..............................22

No­ri­me­kal­bė­ti­lie­tu­viš­kaiRo mai ...................................................23¢ ¢ ¢

Didžioji­mokyklų­revoliucija ...................24

Dar­vie­na­pa­gal­ba ................................26

Anks­ty­va­sis­la­vi­ni­masRan­kų­pirš­tų­ga­luo­se­–­vai­ko­ svei­ka­ta­ir­kal­ba...­ ................................28

KonkursaiAu­gi­na­me­vie­ni­ki­tus ............................30

Lie­tu­vos­vals­ty­bės­at­kū­ri­mo­die­nos­ mi­nė­ji­mo mo­ki­nių­su­kur­tų­at­vi­ru­kų­ kon­kur­sas .............................................31

Pa­gerb­tos­spor­tiš­kiau­sios­mo­kyk­los ....31

Lietuvos­mokinių­dainuojamosios­ poezijos­konkurso Vilniaus­atrankos­ turo laureatai ........................................32

Mokinių­kinas­šiandien .........................32

Grį­žo­pa­si­da­bi­nę­si­dab­ro­ir­bron­zos­ me da liais ..............................................33

Įdo­mio­sios­Vi­sa­tos­pa­slap­tys ...............33

Ka­lė­dų­be­lau­kiantGe­rų­dar­bų­kul­tū­ros­ug­dy­mas ..............34

„Ke­lio­nė­į­Ka­lė­das­2011“.......................35

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius bei J. E. Če ki jos Res pub li­kos am ba sa do rius Lie tu vos Res pub li ko je Ra de kas Pe chas (Ra dek Pech) pa si ra šė Lie tu vos ir Če ki jos Res pub li kos Vy riau sy bės su si ta ri mą dėl­ ben­dra­dar­bia­vi­mo­kul­tū­ros,­švie­ti­mo,­moks­lo,­jau­ni­mo­rei­ka­lų­ir­spor­to­sri­ty­se.

„Ši su tar tis – svar bus tei si nis in stru men tas plė to jant moks lo tarp tau tiš ku mą, aka­de mi nius mai nus – kar tu stip ri nant moks lo jė gas prieš glo ba laus pa sau lio iš šū kius, – sa kė G. Ste po na vi čius. – Su tar tis su da ro pa grin dą glau džiau ben dra dar biau ti abie jų ša lių žmo nėms: stu den tams, moks li nin kams, me ni nin kams.“

Su si ta ri mas su da rys ge res nes są ly gas rem ti moks lo ir stu di jų ins ti tu ci jų ben dra­dar bia vi mą moks li nių ty ri mų ir eks pe ri men ti nės (tech no lo gi nės) plėt ros sri ty se. Taip pat ska tins ben drų moks li nių ty ri mų pro jek tų įgy ven di ni mą, kei ti mą si moks lo bei tech ni ne in for ma ci ja.

Ti ki ma si, kad pro gra ma pri si dės prie to les nio ben drų pro jek tų bei pro gra mų ren­gi mo ir įgy ven di ni mo.

Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo bei Če ki jos Res pub li kos švie ti mo, jau ni mo rei ka lų ir spor to mi nis te ri jos ben dra dar biau ja nuo 1996 m.

Pa si ra šy tas Lie tu vos ir Če ki jos su si ta ri mas

Pir mo ji „Mo bi lio sios biok la sės“ iš vy kų sto te lė – Kau ne

Lap kri čio 29 d. ofi cia liai star­ta­vo­pir­mo­ji­ša­ly­je­mo­bi­li­la­bo­ra­to­ri­ja, ku rios tiks las – su pa žin din ti Lie tu vos moks lei vius su nau jau siais gy vy bės moks lų lai mė ji mais.

„Mo bi lio ji biok la sė“ lan kė si Kau­no­ „Sau­lės“­gim­na­zi­jo­je. Tai pir mo ji Lie tu vos mo kyk la, ku rio je ofi cia liai pri sta ty ta ši pro gra ma. Mo kyk la pa si rink ta ne at si tik ti nai: ru de nį vy ku sį la bo ra to ri jos var do kon kur są lai mė jo šios mo kyk los moks lei vis, ku ris ir pa siū lė ją pa va din ti „Mo­bi­li­ą­ja­biok­la­se“.

Moks lei viai ga lė jo pa tys at lik ti pa žin ti nius moks li nius eks pe ri men tus, jiems bu vo skai to mos moks lo po pu lia ri na mo sios pa skai tos, vy ko pri sta ty mai, mo ky mai ir dis­ku si jos.

Pro jek tą įgy ven di na Vil­niaus­uni­ver­si­te­tas kar tu su ben dro ve „Ther­mo­Fis­her­Scien­ti­fic“.

Mū­sų­inf.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

2

Be­si­bai­giant­ lap­kri­čiui­ LR­Sei­mo­ III­ rū­mų­di­džio­jo­je­sa­lė­je­vy­ko­tarp­tau­ti­nė­is­to­ri­nė­kon­fe­ren­ci­ja­„Is­to­ri­ja­ir­at­min­tis.­So­vie­ti­nė­pra­ei­tis­1953–1990­m.“ Jos tiks las – pri sta ty ti nau jau sius ty ri mus, at lik tus pa gal Tarp tau ti nės is to ri nio tei sin gu mo ko mi si jos už sa ky mą, ir pa a na li zuo ti, kaip so vie ti nis oku pa ci nis re ži mas pa vei kė oku puo tas ša lis ir jų vi suo me nes. Bu vo nag ri nė ja mas ma žiau ty ri­nė tas lai ko tar pis po Sta li no mir ties, ku rį dėl ne su pra ti mo ar są mo nin gai ban do ma re a bi li tuo ti ir pa teik ti kaip vi sai nor ma lų ir net kles tė ji mo pe ri odą. Is to ri kai, so cio lo gai, po li ti kos moks lų spe cia lis tai, žur na lis tai ir ki ti pro fe sio na lai iš Lie tu vos ir ki tų ša lių dis ku ta vo apie re ži mo nu si kal ti mus Vi du rio ir Ry tų Eu ro po je, pa si prie ši ni mo slo pi ni mą, žmo­gaus tei sių pa žei di nė ji mą, nor ma lių so cia li nių ir eko no­mi nių ry šių žlug dy mą bei so vie ti nį pa li ki mą po for ma laus to ta li ta ri nės sis te mos žlu gi mo.

Eu ro Pos at Min tis ir są ži nė...

Prof.­Vy­tau­tas­LAND­SBER­GISEu­ro­pos­Par­la­men­to­na­rysĮžan gi nė kon fe ren ci jos da lis pa va din ta „Eu ro pos at min tis ir

są ži nė“. Pra dė siu nuo ter mi no lo gi jos. Eu ro są ži nė – tai trum pes­nė ir pa to ges nė nei abst rak ti Eu ro pos są ži nės są vo ka. Tek tų aiš kin tis, apie ko kią Eu ro pą kal ba me ir ko kio se kul tū ri nė se ri bo se ją ma to me. Ar di de liuo se plo tuo se – nuo Čer no by lio iki Ura lo – ap skri tai eg zis tuo ja ko kia nors ofi cia liai pri pa žįs ta ma są ži nė? Net ne bū ti nai Eu ro pos... Teis mų ten ap skri tai nė ra, o Eu ro po je dar yra. Tai gi eu ro są ži nė bū tų sie ti na su be si vie­ni jan čia de mok ra ti ne Eu ro pa, ku rią dar rei kia už pil dy ti. Jos erd vė gim do nau jas, gi mi nin gas sam pra tas, kar tais įdo mias, o kar tais šiek tiek są mo jin gas, kaip, pa vyz džiui, eu ro vai kai. Kar tais siū lo ma kal bė ti apie Eu ro pos at min tį, ku ri bū tų at sva ra eu ro am ne zi jai. Šie da ly kai aiš kes ni. Tie po li ti kai ar is to ri kai, ku rie pa si rin ko mi si ją prie šin tis eu ro am ne zi jos li gai, ži no, ką da ro. Su eu ro są ži ne – su dė tin giau. An tai ofi cia lio jo je Ru si jo je toks reiš ki nys ne eg zis tuo ja. Tai gi ofi cia lio ji Ru si ja lie ka už są­ži nę ar jos li ku tį dar tu rin čios Eu ro pos ri bų. Tai ki ta ci vi li za ci ja. Ir čia, o ne su mu sul mo nais, gre sia ci vi li za ci jų ka ras. To ne­ga li ma leis ti. To dėl ne tru kus iš gir si me jau ir da bar ne ofi cia liai siū lo mą, vie nin te lę iš ei tį – kad ir Eu ro pa ne tu rė tų są ži nės. De ja, Eu ro pa pro gre suo ja rei kia ma kryp ti mi... Juk ir di džio ji tarp tau ti nė fi nan sų kri zė iš es mės – są ži nin gu mo kri zė. Ban­kai ir vy riau sy bės vei kė ne są ži nin gai – ap gau di nė jo, suk čia vo. Vie no je kon fe ren ci jo je apie ver slo eti ką (ro dos, Briu se ly je) esu mi nė jęs to kį pa ra dok są. Daug kur, o ypač Va ka ruo se, ga li ma pa ma ty ti įstai gų ar ka bi ne tų už ra šus – tre ni ruok lių sa lė („Fit ness Ro om“), kur kiek vie nas ga li pa si mankš tin ti ir pa si jus ti fi ziš kai ge rai, bet nie kur ne te ko ma ty ti są ži nin gu mo ka bi ne to („Fair ness Ro om“). Šis pa ra dok sas eg zis tuo ja, nes itin pa to giai at sky rė me tei sė tu mą nuo pa do ru mo. Pa do ru mas – tai mo ra li nis, eti nis ver ti ni mas. O tei sė tu mas – tai, „kaip su si ta ria ma su ju ris tais“. Ir mes lin kę ak cen tuo ti – jei gu kas nors nė ra „pri grieb tas“ ju ri­di nė je plot mė je, va di na si, vis kas ge rai. Pa do ru mo klau si mas ne ky la. Štai iš čia ir fi nan sų kri zė.

Bu vo toks Sta bi lu mo pak tas (o gal ir da bar yra), ku rį pa si­ra šė Eu ro pos Są jun gos vals ty bės ir nu sta tė ri bą, kiek ga li ma sko lin tis, koks ga li bū ti vals ty bės biu dže to de fi ci tas, kad ne bū tų per ženg tos ri bos. Ta čiau dvi di džiau sios vals ty bės jo ne si lai kė. Ma nė – ki ti te gul lai ko si... Jos el gė si, kaip joms ge riau. O po to ste bi ma si, ko dėl nė ra ben drų kri te ri jų ir su si lau kia ma di de lių pro ble mų.

is to ri ja ir at min tis Štai kad ir da bar gir dė jau apie to kią „smul kme ną“ – „Viš tų ka rą“. Kal bu apie Eu ro pos di rek ty vą dėl viš tų de dek lių lai ky mo są ly gų. Lie tu va lai ko si šios di rek ty vos, o kai my nai ne. Kai my­nams ge riau – jų kiau ši niai pi ges ni. Jie nu kon ku ruo ja ir taip ga li suž lug dy ti Lie tu vos viš tų ūkį. Reiš kia, jog ne si lai ky ti įsta ty mo yra ge riau. Kai pa sa kiau, kad į Ry tus nuo mū sų iš vis nė ra jo kios są ži nės ir tei sin gu mo (tą ma to me iš įvai rių gar sių by lų ar ba jų ne bu vi mo pa tiems di džiau siems suk čiams), tai dar ir šiek tiek pri mi niau, kad ki to je pu sė je taip pat ne ypa tin gas bliz ge sys.

Yra la bai svar bi tri bū na, ku ri tu rė tų at vi rai pri im ti pa do ru mo ir są ži nin gu mo prin ci pus – tai vie šo ji erd vė, spau da. Ar ga li ma ją pa keis ti – at vi ras klau si mas. Kas nors apie vi sus šiuos pro­ce sus ga lė tų pa ra šy ti kny gą – kaip ple pa ma ir kaip vei kia ma. Tai bū tų reikš min ga di ser ta ci ja, ku ri gal būt at kreip tų dė me sį. Pa va di ni mas ga lė tų bū ti „Eu­ro­są­ži­nė­kaip­nyks­tan­ti­mo­ty­va­ci­jos­rū­šis“.Lai­kas­pri­pa­žin­ti,­kad­Eu­ro­pai,­jei­gu­ji­tu­ri­va­lios­gy­ven­ti,­

bū­ti­na­nau­ja,­žmo­gaus­ver­ta­gy­ve­ni­mo­fi­lo­so­fi­ja. Se ną sias „len tas“ – „pil vo“ ir „pyk čio“ – lai kas iš mes ti. Te gul jos ne tem do tų dvie jų smė lio nu gai rin tų len te lių, ku rio se ka dai se bu vo iš kirs­ta 10 Mo zės punk tų, juos de rė tų pa pil dy ti kai ku riais Jo no ir Pau liaus punk tais. Pir miau sia – apie tie są, lais vę ir mei lę. Šis ma no tei gi nys tik rai ne reiš kia „lais vo sios mei lės“ ak tu a liuo ju po ra vi mo si me tu. Esa me bro liai ir se se rys – čia es mių es mė. Su vo ki me, ką šių die nų kon teks te liu di ja fak tas – oku pa ci jos pa veik ta są mo nė. Tai liu di ja, kad oku pa ci ja tę sia si. Mei lė ir užuo jau ta – pa grin di niai mu ta vu sio, be dva sio ko mu niz mo prie šai.

At min tis per pro tą sa vai me kir bi na są ži nę, truk do jai mer dė ti. Siū lau, kad kon fe ren ci ja ka te go riš kai pa si sa ky tų prieš mer dė ji­mo ša li nin kus. Eu ro am ne zi jai – stop, eu ro są ži nei – vi so ke rio pa pa ra ma. Už im ki me iš li ki mo po zi ci ją...

San­dra­KAL­NIE­TĖ­(San dra Kal nie te)Eu­ro­pos­Par­la­men­to­na­rė­(Lat­vi­ja)Su bur ti jau ni mą ir jį švies ti – vie na iš svar biau sių mū sų

už duo čių. Tai nė ra leng va. Žvelg da mi į že mė la pį ir į tai, kaip ge le ži nė už dan ga bu vo pa da li ju si Eu ro pą, ma to me, jog dau­giau kaip prieš 50 me tų Eu ro pos is to ri ja bu vo ra šo ma be Ry tų Eu ro pos ir Bal ti jos vals ty bių. Šis ste re o ti pas vis dar gy vas. Gruo dį švę si me 20 me tų nuo So vie tų Są jun gos žlu gi mo. Ta­čiau mums bū ti na dis ku tuo ti su Eu ro pos Są jun ga, ar so vie ti nis to ta li ta ri nis ko mu nis ti nis re ži mas bu vo toks pat sun kus kaip ir na cių. Vie na iš pro ble mų, ku rią įžvel giu Eu ro po je – po Ant ro jo pa sau li nio ka ro Cen tri nės ir Ry tų Eu ro pos vals ty bės bu vo izo­liuo tos nuo li ku sios Eu ro pos da lies. Jos ne da ly va vo at ku riant is to ri nį tei sin gu mą, ne ga lė jo pri si dė ti prie Eu ro pos dis ku si jų is to ri niais, tei si niais ir po li ti niais klau si mais. Tai pa da ry ti ga lė­jo me tik žlu gus So vie tų Są jun gai, o nuo 2004­ųjų reikš tis dar gar siau, nes ta po me Eu ro pos Są jun gos ir NA TO na rė mis. Aš įsi ti ki nu si, kad Eu ro pa ne ga lės vėl su si jung ti, jei gu ji ne ves są­ži nin gų ir iš sa mių dis ku si jų dėl to ta li ta ri nių re ži mų nu si kal ti mų. Do mi nuo jan ti Va ka rų Eu ro pos is to ri nė pa tir tis, kal bant apie Ry tų Eu ro pą, bu vo na ciz mas. O Vi du rio ir Ry tų Eu ro pos ša lys pa ty rė ir ko mu niz mą, ir na ciz mą, ku rie tę sė si be veik 50 me tų. Eu ro pa tu ri pri im ti šį dvi gu bą to ta li ta ri nio re ži mo – na ciz mo ir sta li niz mo – pa li ki mą.

Ką Eu ro pa tu ri pa da ry ti? Pir miau sia, jai rei kia pri pa žin ti vi sus šiuo lai ki nės Eu ro pos is to ri nius as pek tus. Bū ti na su for muo ti ben drą po žiū rį į na ciz mą ir to ta li ta ri nį ko mu niz mą, aiš kiai api­brėž ti po žiū rį į to ta li ta ri nio ko mu niz mo nu si kal ti mus, už tik rin ti, kad to liau bū tų tę sia mas iš sa mus po li ti nių, is to ri nių ir tei si nių as pek tų per ver ti ni mas, už tik rin ti aiš kią tarp tau ti nę tei si nę ba zę, lei džian čią lais vai nau do tis ar chy vi ne me džia ga, su tei kian čia in for ma ci jos apie to ta li ta ri nius re ži mus.

Siek da mos su si tai ky mo Eu ro pos Są jun gos vals ty bės na rės tu rė tų už tik rin ti ne disk ri mi na vi mo prin ci pus ir vie no dą vi sų to­ta li ta ri nio re ži mo au kų trak ta vi mą. Taip pat itin svar bu pa gerb ti au kų at mi ni mą ir pri si min ti vi sus, ku rie ak ty viai prie ši no si to ta­li ta ri niam re ži mui. Už duo tis, ku ri dar mū sų lau kia – pa smerk ti to ta li ta ri nių re ži mų nu si kal ti mus.

Kon fe ren ci jos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

3

Vie nas iš sėk mės fak to rių – Eu ro pos at min ties ir są ži nės plat for mos įkū ri mas (ji ne se niai bu vo įkur ta Pra ho je). Tu ri me vyk dy ti ty ri mus, kad su vok tu me tik rą ją is to ri nę tie są.

Kaip sim bo li nis ges tas ga lė tų bū ti vi sų to ta li ta ri nių re ži mų au kų me mo ria lo ati da ry mas Briu se ly je. Taip pat no rė čiau pa siū ly ti nuo la ti nio Vy riau sy bi nio fo ru mo to ta li ta riz mo re ži mo nu si kal ti mams įver tin ti įkū ri mą. Pas ku ti nia me pra ėju sio am žiaus de šimt me ty je to kia dar bo gru pė bu vo su kur ta ho lo kaus to au kų pri pa ži ni mui.

Yra ke le tas svar bių mo men tų, su si ju sių su Eu ro pos Ko mi si ja, ku ri tu rė tų ska tin ti stu di jas ir ty ri mus, su si ju sius su to ta li ta riz mo is to ri ja. Svar bu pa žy mė ti, kad Eu ro pos ins ti tu ci jos re mia ne vien tik eu ro pi nius, bet ir na cio na li nio lyg mens pro jek tus, su si ju sius su ty ri mais ir švie ti mu. Vi sa tai ga li duo ti Eu ro pos gy ven to jams dau giau su pra ti mo ne gu šim tai kon fe ren ci jų ar se mi na rų.

Ema­nu­e­lis­ZIN­GE­RISLR­Sei­mo­Už­sie­nio­rei­ka­lų­ko­mi­te­to­pir­mi­nin­kasPas ku ti niuo sius 4 me tus pa šven tė me in ten sy viai dis ku si jai

Eu ro pos Są jun gos vi du je ir pa sie kė me šio kių to kių re zul ta tų, tik jų kol kas Eu ro pos Ko mi si ja ne įver ti no tei siš kai, ta čiau ga li me džiaug tis mo ra li nė mis per ga lė mis. Re zul ta tas – di de lė to ta li ta­ri nių re ži mų ap žval ga. Ji Ko mi si ją įpa rei go ja ženg ti ir to les nius žings nius – ei ti prie Eu ro pos Są jun gos švie ti mo nuo sta tų.

Šian dien ne ver ta kal bė ti, ko kie mes bū tu me, jei gu mū sų ne bū tų oku pa vę. Mums be ga lo svar bu su vok ti, kas vyks ta Eu ro pos Są jun gos šiuo lai ki nė je erd vė je ir kiek mū sų bu vi mas pri ima mas rim tai. Mū sų po li ti nis svo ris už au go, o Eu ro pos par­la men ta rų gre tos su tvir tė jo.

Eu ro pos Są jun gos vi du je ban dy da mi įti kin ti se nuo sius Va ka rų są jun gi nin kus pra plės ti švie ti mo sis te mą už Eu ro pos Są jun gos ri bų su si dū rė me su ste bė ti nu pa si prie ši ni mu. Šiuo lai ki nės Ru­si jos Fe de ra ci jos po žiū ris į šį pro ce są yra ne igia mas. Tai liu di ja Ru si jos vi di nę si tu a ci ją, o ne mū sų pa stan gas.

No rė čiau pa mi nė ti pas ku ti nį Ru si jos Fe de ra ci jos už sie nio rei ka lų mi nis te ri jos pa si sa ky mą apie tei sin gu mo mi nist ro Re­mi­gi­jaus­Ši­ma­šiaus kal bą Že ne vo je. Čia kal ba ma apie tai, kad mes iš es mės ne tu ri me tei sės įver tin ti sa vo pra ei ties. Ru si ja mė gi na kal bė ti Jung ti nių Tau tų var du, bet ji ne tu ri tei sės to da ry ti. Mums ne ri mą ke lia da ly kai, su si ję su mū sų oku pa ci jos pri pa ži ni mo po li ti ka. Kaip pa sau lis pri ima Bal ti jos ša lių oku pa­ci jos ne pri pa ži ni mo is to ri ją?

Vi sa tai su si ję su tuo, kad ša lia mū sų at si ran da erd vė, ku rio je ne įver ti na ma pra ei tis ir, ne ga na to, kuriami nau ji to ta li ta ri niai re ži mai, ku rie yra grės min gi. Vi sa tai vyks ta vi sai ne to li nuo Vil niaus. Jau ni mui ne lei džia ma net va do vė liuo se su si pa žin ti su to ta li ta ri nio re ži mo siau bu.

Pa si PriE Ši ni Mas ir jo sLo Pi ni Mas...

Doc. dr. Al­gir­das­JA­KUB­ČIO­NISVilniaus universitetas1976 m. bū si mo sios Lie tu vos lais vės ly gos na riai ėmė leis ti

laik raš tį „Lais vės šaukl ys“. Kad žmo gus ei tų į pa si prie ši ni mą, pir miau sia jis tu ri pa jus ti dva si nę lais vę. XX a. vi du ry je Lie tu vą su krė tė dau gy bė sun ku mų: oku pa ci jos, trem tys, nai ki ni mai, rep re si jos. Pir mas, ku ris kar tu su gin kluo tu pa si prie ši ni mu ėmė bręs ti Lie tu vo je – tai ne gin kluo tas an ti so vie ti nis pa si prie­ši ni mas. 1945 m. Lie tu va su bū rė Lie tu vai iš lais vin ti ko mi te tą. Jis pla na vo su šauk ti sa vo stei gia mą jį su va žia vi mą, pri im ti me­mo ran du mą ir ja me pa ra šy ti, kad Lie tu va ne no ri bū ti So vie tų Są jun gos su dė ty je, kad ji yra oku puo ta. Šį me mo ran du mą nu spren dė siųs ti į Pa ry žių, kur tuo me tu po sė džia vo ke tu rių ša lių, lai mė ju sių Ant rą jį pa sau li nį ka rą, už sie nio rei ka lų mi nist­rai. Me mo ran du mas tu rė jo bū ti pri im tas do mėn, kad Va ka rai ži no tų, jog Lie tu va ne no ri bū ti So vie tų Są jun go je. Ne gin kluo tas pa si prie ši ni mas sun kiai ga lė jo su si klos ty ti dar ir to dėl, kad ki lo par ti za nų ju dė ji mas. Vis dėl to lie tu vių tau ta ban dė vi suo ti nai prie šin tis tam so vie ti niam re ži mui, ku ris bu vo in dok tri nuo ja mas

Lie tu vo je. 1945 m. mė gin ta su rink ti pa ra šus po laiš ko „Pa dė ka Sta li nui“ teks tu pen ke rių me tų pro ga. Su rink ta apie 60 proc. pa ra šų, ta čiau laiš kas ne bu vo įteik tas. Rin ku sie ji su si dū rė su pa pras ta pro ble ma – ar tai reiš kia, jog 40 proc. tau tos ne my li Sta li no? Fak tiš kai tai bu vo ne įma no ma. Tau ta prie ši no si to mis prie mo nė mis, ku rios jai bu vo pri ei na mos. Vi suo ti nai pli to pa­juo ka ir anek do tai apie so vie ti nį re ži mą, pa si ty čio ji mai iš so­vie ti nio gy ve ni mo bū do. Gy ven to jai ne pri imi nė jo ko mu nis ti nių ar pro ko mu nis ti nių or ga ni za ci jų, ku rios taip pat bu vo ku ria mos. 1946 m. Kau no uni ver si te te bu vo 7 kom jau nuo liai, kai iš vi so stu di ja vo 1,5 tūkst. stu den tų. Sil pnė jant gin kluo tam pa si prie ši­ni mui nau jo ji kar ta ėmė su pras ti , kad gin kluo tos pa si prie ši ni mo for mos jau ne duo da re zul ta tų. Bū ti na ieš ko ti nau jų. Taip ėmė kur tis ne gin kluo tas pa si prie ši ni mas.

Lie tu vo je pa grin di nis da ly kas, ku rį ak cen ta vo vi si, ko vo ję su so vie ti niu re ži mu, bu vo ne so cia liz mo to bu li ni mas, o jo at me ti mas. Ne gin kluo to an ti so vie ti nio pa si prie ši ni mo sie kis – ne pri klau so my bė.

Vie na iš jau ni mo or ga ni za ci jų, ku ri ėmė kur tis per ei na muo­ju lai ko tar piu (nuo gin kluo to iki ne gin kluo to pa si prie ši ni mo) 1950 m. iš Ario ga los gim na zi jos vai ki nų – „Vie nin ga dar bo są jun ga“. Jie su for ma vo te zę, iš li kusią ir ki tų jau ni mo or ga­ni za ci jų vei kloje: „Iš lais vin ti tė vy nę nuo bol še vi kų oku pa ci jos, at kur ti ne pri klau so mą vals ty bę su de mok ra ti ne san tvar ka“. Už da vi niai, ku riuos jie for mu la vo: „rink ti an ti so vie ti nę tau to­sa ką – anek do tus, dai nas, prie žo džius; prie šin tis dva si niam ge no ci dui; reng ti ne pri klau so mos Lie tu vos rai dos pro gra mą ir kt.“ 1952 m. jau nuo liai bu vo su im ti, so vie ti nis re ži mas jiems at sei kė jo po 25 me tus ne lais vės – vi są įma no mą baus mę. Bet jie da vė pra džią an ti so vie ti niam jau ni mo pa si prie ši ni mui Lie tu­vo je. Per 6 de šimt me tį su si kū rė apie 100 jau ni mo or ga ni za ci jų, o per vi są lai ko tar pį sau gu mo tar ny ba bu vo iš šif ra vu si apie 450 jau ni mo gru pių.

Spe ci fi nis Lie tu vos ne gin kluo to pa si prie ši ni mo bruo žas, ku ris sky rė si nuo ki tų ša lių – jog pir miau sia ak cen tuo ja ma ne pri klau­so ma Lie tu va, o tik po to vi si ki ti svar būs da ly kai.

Vi sos pa si prie ši ni mo an ti so vie ti niam re ži mui gru pės vyk dė veik lą, ku rią ga li ma api brėž ti ke liais punk tais: at si šau ki mų pla ti ni mas, už ra šai (Ge di mi no stul pų žy mė ji mas), Lie tu vos vė lia vos iš kė li mas ir kt.

1956 m. per Vė li nes vy ko ma si nės jau ni mo de monst ra ci jos Ra sų ka pi nė se bei Kau ne, prie Da riaus ir Gi rė no pa min klo. Svar bu pa žy mė ti, kad šio se de monst ra ci jo se rei ka lauta ir lais­vės Veng ri jai. Va di na si, lie tu viai su vo kė, kad jie tu ri ne tik ko vo ti už lais vę, bet ir pa lai ky ti pa na šaus li ki mo tau tas.

Ka da Lie tu vos jau ni mas tampa lais ves nis? 1956 m. spa lį tuo me ti nia me Vil niaus uni ver si te to Is to ri jos ir fi lo lo gi jos fa kul te te vy ko kom jau ni mo ak ty vų su si rin ki mas, ku ria me vi si klau si mai bu vo fik suo ja mi raš tu. Ten kal ba ma: „BBC ra di jas pra ne šė, jog Veng ri jo je vy ko ma si niai ju dė ji mai“. 1956 m. at vi rai šne ka ma, kad klau so masi BBC ra di jo. Va di na si, žmo gus jau tė si lais vas. Ki tas klau si mas: „Ko dėl ru sai už ima vi sus tar ny bi nius pos tus, ne mo ka lie tu vių kal bos ir iš prin ci po jos ne si mo ko?“ Aki vaiz du, kad 1956 m. – jau ni mo vi di nio lū žio me tai – iš lais vė ji mas.

Ši kon fe ren ci ja pa dė jo la biau su vok ti skir tin gų ša lių pa tir tį so­vie ti nės oku pa ci jos me tais ir su tei kė ga li my bę ap svars ty ti, kaip stip rin ti Eu ro pos Są jun gos vals ty bių pi lie čių ži nias apie Eu ro pos is to ri ją bei su vo ki mą apie to ta li ta ri nių re ži mų nu si kal ti mus. Eu­ro pos Par la men to na rė Ine­sa­Vai­de­rė (Ine se Vai de re) pri mi nė gar saus vo kie čių fi lo so fo mintį – be at min ties nė ra is to ri jos. Ji taip pat kal bė jo: „Aki vaiz du, kad be pra ei ties at min ties nė ra ir at ei ties. Jei pa mirš tu me va ka rykš tės die nos klai das ir nu si kal­ti mus, ga li me juos pa kar to ti ry toj. To dėl itin svar bu, kad is to ri ja bū tų ana li zuo ja ma.“

Kon­fe­ren­ci­ja­ or­ga­ni­zuo­ja­ma­at­si­lie­piant­ į­ LR­Sei­mo­nu­ta­ri­mą­2011­m.­mi­nė­ti­Lais­vės­gy­ni­mo­ir­di­džių­jų­ne­tek­čių­at­mi­ni­mo­me­tais­bei­įgy­ven­di­nant­tarp­tau­ti­nį­pro­jek­tą­„Is to ri ja ir at min tis“,­ku­rį­re­mia­Eu­ro­pos­Ko­mi­si­ja­ir­iš­da­lies­fi­nan­suo­ja­pro­gra­ma­„Eu­ro­pa­pi­lie­čiams“.

Mū­sų­inf.

4

Vie na iš pa grin di nių pro jek to „Pra­di­nių­kla­sių­mo­ky­to­jų­ir­spe­cia­lio­jo­ug­dy­mo­pe­da­go­gų­kom­pe­ten­ci­jų­tai­ky­ti­in­for­ma­ci­nes­ko­mu­ni­ka­ci­nes­tech­no­lo­gi­jas­(IKT)­ir­ino­va­ty­vius­mo­ky­mo­me­to­dus­to­bu­li­ni­mo­mo­de­lio­iš­ban­dy­mas­ir­die­gi­mas“ veik lų – švie­ti­mo­kon­sul­tan­tų­ren­gi­mas­ir­jų­kva­li­fi­ka­ci­jos­to­bu­li­ni­mas. Bai gian tis lap kri čiui įvy ko kon fe ren ci ja, skir ta šios veik los re zul ta tų api ben dri ni mui.

Kon fe ren ci jo je pa skelb ta, jog bai gė si itin reikš min gas Lie tu­vos pra di niam ug dy mui švie ti mo kon sul tan tų ren gi mo eta pas. Per dve jus me tus IKT ir ino va ty vių mo ky mo si me to dų tai ky mo pra di nia me ug dy me švie ti mo kon sul tan to kva li fi ka ci ją įgi jo 60­mo­ky­to­jų, o spe cia lia ja me ug dy me – 29­spe­cia­lie­ji­pe­da­go­gai.

Di de lio dė me sio su lau kė 50 švie ti mo kon sul tan tų sten di niai ir per skai ty ti pra ne ši mai, ku riuo se at si spin dė jo, kaip sa vo dar be se kė si tai ky ti ino va ty vius mo ky mo me to dus bei in for ma ci nes ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas. Pra ne ši mai iliust ruo ti kū ry bi­niais mo ky to jų ir mo ki nių dar bais, nuo trau ko mis bei fil muo ta me džia ga.

MuMs to rEi Kia

Pro jek to va do vė dr. Ra­mu­tė­Skrip­kie­nė kon fe ren ci jos da­ly vius su pa žin di no su pro jek to veik los tiks lais, už da vi niais, api ben dri no at lik tus dar bus. Ji pa žy mė jo, kad švie ti mo kon­sul tan tų pra di nia me ir spe cia lia ja me ug dy me ren gi mui bu vo skir ta po 140 val. Pa pil do mai or ga ni zuo ti prak ti kos se mi na rai bei jų ko ky bės ste bė se na, kva li fi ka ci jos to bu li ni mas. Be to, per šiuos me tus vy ko mo ky mas(is), sa va ran kiš kas dar bas ir kon sul ta ci nė veik la.

At li kus kon sul tan tų ap klau są apie jų vyk dy tą veik lą 2009–2011 m. pa aiš kė jo, kad nuo lat šią veik lą vyk dė 51 proc. res pon­den tų, o 45 proc. kai ka da. Dau giau sia bu vo pa ta ria ma sa vo ar ki tų mo kyk lų pra di nių kla sių mo ky to jams, mo kyk lų va do vams, mo ki nių tė vams.

„Mums to rei kia, nes XXI a. mo kyk la – kom pe ten ci jų plė to tės mo kyk la, ug dan ti mo ty vuo tus as me nis, pa si ti kin čius sa vo jė go­mis, kū ry biš kus, ge ban čius pri si tai ky ti prie glo ba laus kon teks to ir tech no lo gi jų pa žan gos“, – kal bė jo pro jek to va do vė.

Kū ry biŠ Ku Mo ug dy Mas – iŠ Šū Kis PE da go gaMs

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug­dy mo sky riaus ve dė ja Gra­ži­na­Šei­bo­kie­nė ap ta rė ga li my bes ska tin ti pra di nių kla sių mo ky to jų ir mo ki nių kū ry biš ku mą tai kant ino va ty vius mo ky mo si me to dus.

Ji mi nė jo, kad siek da mi ben dro tiks lo – kiek vie no vai ko sėk mės – pir miau sia tu ri me kal bė ti apie mo ky to jų iš lais vin tą kū ry biš ku mą, nes tik kū ry biš ka as me ny bė ga li kur ti ki to kią ap­lin ką. Vai kų lanks tu mą, sa va ran kiš ku mą ir at vi ru mą iš ug dy si me leis da mi jiems pa tiems pri si im ti dau giau at sa ko my bės už sa vo spren di mus, kur ti, mo de liuo ti sa vo veik las ar mo ky mo si kryp tį. Ug dy da mi mo ki nių kū ry biš ku mą mo ky to jai tu rė tų su teik ti jiems dau giau erd vės eks pe ri men tuo ti, ste bė ti ap lin ką. At nau jin tos Ben dro sios ug dy mo pro gra mos lei džia mo ky to jams kur ti ir įga li na skleis ti įvai ro vę.2008­m.­OECD­TA­LIS­at­li­ko­mo­ky­to­jų­kū­ry­biš­ku­mo­ty­ri­

mą, ku ria me da ly va vo 37 ša lys, tarp jų – ir Lie tu va. Vie nas iš pa grin di nių ro dik lių – mo ky to jo tai ko mi mo ky mo bū dai. Ty ri mo duo me ni mis, mū sų mo kyk lo se vie no dai nau do ja mi ir tie sio gi nis, ir kon struk ty vu sis mo ky mo bū dai. Lie tu va bu vo tarp ša lių, ku rių 65 proc. mo ky to jų pri ta rė, kad svar bu ug dy ti kū ry biš ku mą.

Di džiau sias kū ry biš ku mo ska ti ni mo ga li my bes mo ky to jai ma to me no da ly kuo se. Daug ma žiau, anot jų, tai ga li ma da ry ti per ma te ma ti kos, gam tos moks lų ar kal bų pa mo kas. G. Šei­bo kie nė pa ste bė jo, jog ty ri mas iliust ruo ja, kad mo ky to jai (ne tik Lie tu vos) ga na ri bo tai su pran ta kū ry biš ku mą.

ino va ty vūs mo ky to jai – kū ry biš ki mo ki niai

Ty ri mas at sklei dė nuo sta tą, kad kū ry biš ku mas mo ky to jams pa tin ka, bet kū ry biš ki vai kai – ne, nes jie trik do įpras tą dar bą pa mo ko je. Be to, mo ky to jai ne ge ba jų at pa žin ti. Pra ne šė ja lin kė jo dau giau ben drau ti ir ben dra dar biau ti, bur tis į įvai rius so cia li nius tin klus, pa si nau do ti pa tir ti mi, su kaup ta pro jek tuo se, bei pla čiau at ver ti mo kyk los du ris.

Ko Kius Po Ky Čius ŠviE ti ME sKa ti na Ly dE rys tė?

Min ti mis apie nau ją švie ti mo kon sul tan tų­ly de rių švie ti me vaid me nį da li jo si Mo kyk lų to bu li ni mo cen tro di rek to rė Eg­lė­Pranc­kū­nie­nė ir pro gra mų di rek to rė Ma­ri­na­Vil­džiū­nie­nė.

E. Pranc kū nie nė pri mi nė, kad švie ti mo ly de riu lai ko mas kiek vie nas pro fe sio na las, ne tik ge rai at lie kan tis sa vo dar bą, bet ir de gan tis idė jo mis, jau čian tis at sa ko my bę, nuo lat be si to­bu li nan tis, kū ry biš kas ir pan.

„Kiek vie nas iš mū sų tam tik ro se si tu a ci jo se bū na ly de riais, o ki to se – pa se kė jais. Svar bu, kad tos po zi ci jos keis tų si“, – kal­bė jo E. Pranc kū nie nė ir siū lė kiek vie nam pa klaus ti sa vęs, ką la biau siai ver ti na dar be, kas pa tin ka ar ne pa tin ka. Su pra tus, ko trūks ta, at si ran da nau ja sie kia my bė ir po rei kis to bu lė ti.

M. Vil džiū nie nė pa brė žė nau ją švie ti mo kon sul tan tų­ly de rių vaid me nį. Pa sak jos, kon sul tan tų vaid me nys tu ri bū ti nuo lat to bu li na mi.

Kon sul ta vi mas(is) ku ria prak ti nio mo ky mo si są ly gas ir ki to­kius san ty kius tarp pro ce so da ly vių. Kon sul tan tas tei kia kon­sul tuo ja ma jam pa­ra­mą,­ska­ti­na jį keis ti sa vo el ge sį, su­tei­kia nau jos pa tir ties ir ga­li­my­bę la­vin­ti įgū džius, pa de dan čius įveik ti

Vaido Garlos nuotr.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

5

pro ble mas, bei lei džia kiek vie nam į sa ve pa­žvelg­ti­iš­ša­lies. Kon sul ta vi mas ga li vyk ti tik esant abi­pu­siam­pa­si­ti­kė­ji­mui­ir­at­sa­ko­my­bei­bei­at­vi­ru­mui. Jei kon sul tan tas yra tik ras pro­fe sio na las, pa si ti kė ji mas at si ran da.

in KLiu zi nės Mo KyK Los Kū ri Mas

Dr.­Ste­fa­ni­ja­Ali­šaus­kie­nė, kal bė da ma apie in kliu zi nės mo­kyk los kū ri mą, pa ste bė jo, jog es mi niai vai kų, tu rin čių spe cia lių jų ug dy mo(si) po rei kių, ug dy mo po ky čiai per pas ta ruo sius me tus Lie tu vo je bu vo reikš min gi, ta čiau in­kliu­zi­nis­ug­dy­mas­vis­dar­iš­lie­ka­sie­kia­my­be.

In kliu zi nis ug dy mas – kai kiek vie nas vai kas su sa vo po rei kiais su ran da vie tą mo kyk lo je ir ko ky biš kas ug dy mas už tik ri na mas vi siems. Tai reiš kia mo­kyk­los­pa­si­ren­gi­mą­pri­im­ti­vi­sus­be­si­mo­kan­čiuo­sius, ne pai sant jo kių in di vi du a lių ypa ty bių, kliū čių ar sun ku mų, ir už tik rin ti kiek vie no efek ty vų ug dy mą(si). Skir ty bės to le ruo ja mos ir pri pa žįs ta mos pri va lu mu, o ne pro ble ma.

Moks li nin kai, ty ri nė jan tys in kliu zi ją, sako, jog vi sai ne svar bu, koks mo kyk los pa va di ni mas ar kaip ji at ro do, bet svar bu, ar ji ge ba ten kin ti vai ko po rei kius ir ar jis ten jau čia si ge rai.

Eu ro pos spe cia lio jo ug dy mo plėt ros do ku men tuo se tei gia ma, kad in teg ruo tą ar in kliu zi nį ug dy mą di de le da li mi le mia tai, kaip mo­ky­to­jas­dir ba kla sė je ir kaip mo­kyk­la or ga ni zuo ja ug dy mą. Re a li zuo da mas in kliu zi nį ug dy mą mo ky to jas kla sė je tu rė tų tai ky ti įvai rius ug dy mo bū dus bei mo de lius ir bū ti pa si ren gęs ug dy ti įvai rių po rei kių tu rin čius mo ki nius.

S. Ali šaus kie nė pa brė žė, kad ug dant spe cia lių jų po rei kių tu rin čius vai kus svar bu iš girs ti tė vų bal są, nes jie, įvei kę daug sun ku mų, yra ge riau si kon sul tan tai.

da Li ja Mės Pa tir ti Mi

Jo­a­na­Pet­raus­kie­nė,­Kė­dai­nių­r.­Aka­de­mi­jos­mo­kyk­la­dar­že­lis­„Kaš­to­nas“ (sten do au to rė – mo ky to ja Li­na­Au­gus­ti­nie­nė). Sten di nia me pra ne ši me pri sta ty tas ani ma ci jos pro jek tas „Ma­no­ is­to­ri­jos“, ku rio „vi nis“ – bu vęs mo kyk los mo ki nys, da bar stu di juo jan tis me di jas ir pa dė jęs įgy ven din ti šią idė ją. Su si ti kęs su vai kais jau nuo lis pa pa sa ko jo apie sa vo pir muo­sius me ni nius ban dy mus, ska ti no kur ti ani ma ci nius fil mu kus. Vai kai kū rė is to ri jas, pie šė ju dan čius pa veiks lė lius, juos su kė lė į pro gra mą, sa va ran kiš kai įgar si no – taip gi mė pir mie ji fil mu kai. Ši vai kų kū ry ba pri sta ty ta mo kyk los ben druo me nei.

Dia­na­Šeš­to­kie­nė,­Tra­kų­r.­Rū­diš­kių­gim­na­zi­ja.­Pra ne ši me „Ino va ty vių ug dy mo me to dų tai ky mo ga li my bės su pa žin di nant mo ki nius su lie tu vių liau dies ama tais ir tau to dai le“ bu vo pri sta­ty tas mo ko ma sis pro jek tas „Ama­tai­ir­tau­to­dai­lė“. Mo ky to ja pa sa ko jo, kaip mo ki niai su si pa ži no su tri mis se niau siais ama­tais: kal vys te, puo di nin kys te ir me džio dar bais. At li ko ban dy­mus me ta lo, mo lio ir me die nos sa vy bėms iš tir ti, su for mu la vo iš va das, su kū rė pri sta ty mus nau do da mie si in ter ne to sve tai nių in for ma ci ja, pa ga mi no mo lio dir bi nių. Bu vo pra­ves­tos­in­teg­ruo­tos­pa­sau­lio­pa­ži­ni­mo,­dai­lės,­tech­no­lo­gi­jų­pa­mo­kos,­ku­rio­se­mo­ki­niai­ste­bė­jo fil­muo­tą­me­džia­gą­apie­gam­to­je­ran­da­mą­mo­lį­ir­kt. Be to, vai kai lip dė mo li nes pieš tu ki nes ir

ser ve tė lių dėk lus. Pro jek to pa bai go je or ga ni zuo ta mo lio dir bi­nių pa ro dė lė.

Vai kai taip pat ap si lan kė ama tų mo kyk lo je, kur ne tra di ci nė je pa mo ko je „So džiaus meist rai“ su si pa ži no su įvai riais įran kiais, dau giau su ži no jo apie se nuo sius ama tus.

Gied­rė­Na­ru­še­vi­čiū­tė, Vil­niaus­„Ge­nio“­pra­di­nė­mo­kyk­la. Pa sa ko da ma apie mo ki nių kū ry biš ku mą ska ti nan čias veik las mo ky to ja tei gė, kad ge riau siai jas at spin di vai kų dar bai. Kla­sės ko lek ty vas daug ke liau ja, da ly vau ja įvai rio se edu ka ci nė se pro gra mo se, ku rio se pa tys kaž ką ku ria. Kuo met mo ky to ja ku ria kar tu su vai kais, jie tam pa drą ses ni, ta da ir ma te ma ti kos pa­mo kos at ro do leng ves nės... Sma gu ty ri nė ti pa sau lio pa ži ni mo pa mo ko se, pa vyz džiui, at lik ti ban dy mą su mui lu. Apie per skai­ty tas kny gas vai kai pa sa ko ja vie ni ki tiems. Tre čio kams pa tin ka ir su vai din ti pa gal skai ty tą kny gą. Su kur tas spek tak lis tra di ciš­kai pa ro do mas tė ve liams moks lo me tų pa bai go je. Kiek vie nas vai kas ra šo die no raš tį. Ja me iš pa sa ko ja ma vis kas: la biau siai pa ti ku si pa mo ka, ge ra die nos nau jie na, sa vait ga lio įspū džiai ar na miš kių pa lin kė ji mai.

Ra­sa­Vi­lu­tie­nė, Šiau­lių­Cen­tro­pra­di­nė­mo­kyk­la. Pra ne ši­me „Kū ry biš ku mą ska ti nan ti ug do mo ji ap lin ka pra di nė je kla sė je“ mo ky to ja kal bė jo: „Vai ko gy ve ni me kū ry biš ka ap lin ka itin svar bi. Šian die ni niam mo ky to jui lei džia ma rink tis, įvai rin ti veik lą, mo­ky mo si prie mo nes, ap lin ką ir tar pu sa vio san ty kius. Ma no vai kai kla sė je sė di gru pė mis, kad ga lė tų rink tis drau gus, ug dy mo(si) kam pe lius, lais vai ju dė ti. Taip ben drau da mi ir ben dra dar biau­da mi jie ga li dau giau iš mok ti. Itin svar bu, kad ug do mo ji ap lin ka bū tų su skirs ty ta taip, jog kiek vie nas vai kas tu rė tų sa vo erd vę. Kla sė je yra ug do mie ji veik los kam pe liai, gam tos cen trai, kur gau su įvai riau sių prie mo nių, eks po na tų – vis kas vai kams yra at vi ra ir pa sie kia ma tam, kad jie jaus tų si šei mi nin kais. Sma gu tu rė ti ir skai ty mo, ra šy mo bei dailės kam pe lius. Prie mo nių gau­sa ska ti na vai kus ty ri nė ti, ieš ko ti. Sten gia mės pri pa žin ti kiek­vie ną vai ką, eks po nuo ti vi sų dar be lius. Ku riant ap lin ką bū ti na at kreip ti dė me sį į vai kų psi cho lo gi ją, pa si tik ti juos su šyp se na, leis ti dau giau rink tis, pa dė ti bū ti kū ry biš kes niems.“

Da­lia­Skei­rie­nė, Ro­kiš­kio­ r.­Obe­lių­ dar­že­lis­mo­kyk­la,­As­ta­Sa­ka­lie­nė,­Pa­ne­vė­žio­„Vil­ties“­pa­grin­di­nė­mo­kyk­la. Pro jek tas pa dė jo pa keis ti po žiū rį į pa mo ką, pa ska ti no mo ky to jas to bu lė ti, ieš ko ti nau jų mo ky mo bū dų, eks pe ri men tuo ti ir skleis ti sa vo pa tir tį. Pa si kei tė vaid me nys pa mo ko je: da bar do mi nuo ja mo ki niai, ku rie ge ba ben drau ti, ben dra dar biau ti, mo ka dirb ti gru pė je sa va ran kiš kai, pri im ti kri ti ką ir ar gu men tuo ti. Ak ty vūs mo ki niai ska ti na ir pa čias mo ky to jas ak ty viau to bu lė ti. La bai pa si tar nau ja ir kla sės tin kla la pis, ku ria me skel bia ma pa mo­kos me džia ga, įvai rios už duo tys, pro gra mos, ku rio mis vai kai na muo se to bu li na sa vo ži nias.

Pro jek to va do vė R. Skrip­kie­nė: „Pro jek tas ap rė pia vi są Lie­tu vą. Aiš kiai įsi ti ki nu, su pran tu ir džiau giuo si, kaip kei čia si pa ti mo kyk la, pra di nis ug dy mas. Ir tai iš tik rų jų la bai efek tin ga“.

Mū­sų­inf.

Kau no „Ne mu no“ vi du ri nė je mo kyk lo je (ku rio je nuo 1989 m. su stip rin ta vo kie čių kal ba) ka lė di nės šven tės pra si dė jo gruo džio 6 d. Ni­ko­lau­so­šven­te. Ši šven tė po pu lia ri Aust ri jo je, Olan di­jo je, Švei ca ri jo je ir, ži no ma, pa čio je Vo kie ti jo je.

Tai gi mo kyk lo je, ku rio je mo ki niai mo ko si vo kie čių kal bos, ne pa mirš ta mos ir vo kiš kos tra di ci jos. (Nuo at ei nan čių moks lo me tų Kau no „Ne mu no“ vi du ri nė mo kyk la pla nuo ja tap ti pro gim­na zi ja, ku rio je mo ki niai ir to liau mo ky sis su stip rin tos vo kie čių

ni ko lau sas at ke lia vo... kal bos). O juk kal bų mo kė ji mas stip ri na drau gys tę tarp žmo nių, ša lių. Mo kant kal bą sma gu švęs ti ir tos ša lies tra di ci jas.

Mo kyk los vo kie čių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Dai­va­Gar­mu­vie­nė ne tik ge rai mo ka šią kal bą, bet ir mo ko mo ki nius tos ša lies tra di ci jų. Su vy res nių kla sių mo ki niais įdo miai ir iš ra din­gai pa reng ta pro gra ma mo ky to ja su pa žin di na pra di nu kus su vo kie čių kal ba ir šios ša lies tra di ci jo mis.

Tai gi, ge ro jo pa sto riaus Ni ko lau so šven tė po pu lia ri jau ir Kau ne.

Si­gi­ta­KRA­SAUS­KIE­NĖKau­no­„Ne­mu­no“­vid.­m-klos­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

6

„Mo kyk los pa dė tis vi suo me nė je tu ri iš es mės keis tis: ji ne tu ri bū ti lai ko ma ir pa ti jaus tis vals ty bės sraig te liu, ku ris vyk do „nu lei džia mas“ in struk ci jas bei įsa ky mus. Mo kyk la tu ri tu rė ti tam tik rą val dy mo, mo­ky mo ir san ty kių su vi suo me ne au to no miš ku mą.“

(Tau­ti­nės­mo­kyk­los­kon­cep­ci­ja)

Gruo dį Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) vėl su kvie tė švie ti mo ben druo me nę į vie šą ją kon sul ta ci ją „Sa­vi­val­dy­bių­švie­ti­mo­lū­kes­čiai“, skir tą bū si mai švie ti mo stra te gi jai kur ti. Šį kart kal bė jo sa vi val dy bių po li ti kai: apie sa vi val dy bių švie ti mo ta ry bas ir jų vaid me nį; sa vi val dy bių bei ŠMM ben dra dar bia vi­mo per spek ty vas ir ES pa ra mos pla na vi mą 2014–2020 m. bei sa vi val dy bių vaid me nį šiuo pe ri odu.

Pa gal ga lio jan čius tei sės ak tus sa vi val dy bės ne­tik­vyk­do,­bet­ ir­ ga­li­ kur­ti­ sa­vo­ ra­jo­no­švie­ti­mo­po­li­ti­ką, kel da mos il ga lai kius švie ti mo plė to tės tiks lus ir nu ma ty da mos prie mo­nes jiems įgy ven din ti. Tai svar bu, nes kiek vie na sa vi val dy bė ga li ge riau siai įver tin ti sa vo ben druo me nės po rei kius, iš tek lius, pra na šu mus ir ga li my bes.

Švie ti mo įsta ty me nu ma ty ta, kad ga li bū ti stei gia mos sa­vi­val­dy­bės­švie­ti­mo­ta­ry­bos, ku rios ska tin tų vi suo me nę da ly vau ti for muo jant švie ti mo po li ti ką sa vi val dy bė je.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ro pa ta rė jas Al­ber­tas­Lakš­taus­kas pa ste bė jo, kad dau giau švie ti mo te mo mis dis ku tuo ja ma to se sa vi val dy bė se, kur ak ty viai vei kia švie ti mo ta ry bos. De ja, jų veik la blės ta, ir tik ma žu mo je sa vi val dy bių jos yra ak ty vios. Pa ta rė jo ma ny mu, kon sul ta ci jos ga lė tų pa ska tin ti kur ti švie ti mo ta ry bas, nes sa vi val dos ta ry bo je mo kyk lų va do vai, mo ky to jai ga li da ly vau ti tik sve čių tei sė mis.

ŠMM Stra te gi nių pro gra mų biu ro ve dė jas Ri­čar­das­Ali­šaus­kas api ben dri no ir pri sta tė anks tes nių kon sul ta ci jų pa tir tis sa ky da mas, jog be Vals ty bi nės švie ti mo stra te gi jos at nau ji ni mo vyks ta daug ir ki to kių per spek ty vi nio pla na vi mo dar bų. Kar tu pla nuo ja mas bū si mas ES pa ra mos pe ri odas, mąs to ma ir apie Na cio na li nės pa žan gos pro gra mą 2020 m. bei Vals ty bės pa žan­gos stra te gi ją. Vi si šie do ku men tai tu ri de rė ti tar pu sa vy je.

Ka dan gi šie me tai – stra te gi nių mo de lių pa ieš kų me tai, įvy­ku sio se dis ku si jo se ak cen tuo tas mo­ky­mas(is)­vi­są­gy­ve­ni­mą ir ak ty vus aukš to jo moks lo įstai gų da ly va vi mas; in­kliu­zi­ja­ ir­in­di­vi­du­a­li­za­vi­mas – apie tai kal ba ma vi sa me pa sau ly je. Mo­kyk la pri va lo pri im ti kiek vie ną vai ką (ne įga lų ar ki tos tau ty bės) ir pri si tai ky ti prie jo.Kū­ry­biš­ku­mas­ir­gy­ve­ni­mo­ge­ro­vė. Daug kal ba ma apie

kū ry bi nę vi suo me nę. Ko kio mis kryp ti mis Lie tu va nu ma to to­bu lė ti ir siek ti sa vo ge ro vės, tu rė tų at si spin dė ti stra te gi jo je „Lie tu va 2030“.

Dis ku si jo se daž nai ak cen tuo ta dar vie na kryp tis – na cio na li nė ta pa ty bė ir pi lie tiš ku mas.

Anot R. Ali šaus ko, mo de liuo jant Eu ro pos pa ra mą 2014– 2020 m. to liau siū lo mos tos pa čios kryp tys. Svar bi vie ta stra­te gi jo je tu rė tų bū ti pro fe si nis orien ta vi mas.

Pa si sa Ko sa vi vaL dy bių Po Li ti Kai

Kė­dai­nių­r.­sa­vi­val­dy­bės­me­ro­pa­va­duo­to­ja­Ni­jo­lė­Nau­jo­kie­nė pa brė žė, kad šian die ni nė je švie ti mo po li ti ko je ženg ta daug sva rių žings nių. Pa si ti kė ji mas ir ben dra dar bia vi mas yra ir bus svar bus. Vi ce me rės ma ny mu, į stra te gi ją žvelg ti ki taip ver čia di džiau sios pro ble mos – lė­šų­ir­mo­ki­nių­sty­gius. Kiek­vie nais me tais dėl ma žė jan čio vai kų skai čiaus rei kia per tvar ky ti mo kyk lų tin klą. Sten gia ma si, kad kiek vie no je se niū ni jo je lik tų bent po vie ną pa grin di nę mo kyk lą. Ku ria si dau gia funk ciai cen­trai, mo kyk los pe ror ga ni zuo ja mos į sky rius ir jun gia mos prie mies to mo kyk lų. To dėl teks la bai ge rai ap gal vo ti, kur nu kreip ti ir ES pa ra mos lė šas. Bū ti nas di des nis te ori nių ma ty mų ir esa mų ga li my bių su de ri na mu mas.

Vi ce me rė iš sa kė sa vo ir darb da vių nuo mo nę dėl pro fe si nio orien ta vi mo. Šian dien kai ku rios pro fe si nių mo kyk lų siū lo mos pro gra mos ne ati tin ka lai ko tar pio rei ka la vi mų, ir pa reng ti spe­cia lis tai sun kiai pri si tai ko dar bo rin ko je.Birš­to­no­sa­vi­val­dy­bės­me­ro­pa­va­duo­to­jas­Juo­zas­Alek­

san­dra­vi­čius ra gi no vi siems da ly tis at sa ko my be už mo ki nių sa vi žu dy bes, aso cia lias šei mas ir pa na šius da ly kus. Bū si mo je stra te gi jo je jis siū lė at kreip ti dė me sį į pro fe si nį orien ta vi mą, prak ti nių ži nių su tei ki mą kaip ypač svar bų da ly ką. Vi ce me ro ma ny mu, mo kyk los hu ma ni za vi mas ir mo ky to jo ar tu mas ga li duo ti daug ge res nių re zul ta tų nei ES fi nan suo ja mi pro jek tai ar trum pa lai kės pro gra mos. Ma žai sa vi val dy bei nė ra pa lan ki krep še lio me to di ka.Ro­kiš­kio­ r.­ sa­vi­val­dy­bės­ vi­ce­me­ro­ Egi­di­jaus­ Vi­li­mo

ma ny mu, į sa vi val dy bių fi nan sa vi mo me to di ką rei kė tų įtrauk ti ug dy mo įstai gų fi nan sa vi mą, skir ti lė šas mo ky mui si vi są gy ve­ni mą, kad tai pa jus tų ir ma žes nio mies te lio žmo nės, kad su­vok tų kai tą kaip na tū ra lų pro ce są. Sie kiant ug dy ti kū ry biš ku mą mo kyk lo se rei kia kur ti įvai rias erd ves: la bo ra to ri joms, gy vam mo ky mui si, pro fe si niam orien ta vi mui. Ska tin ti mik ro mo kyk lų, mul ti funk ci nių cen trų kū ri mą.Bir­žų­r.­sa­vi­val­dy­bės­me­rė­Iru­tė­Var­zie­nė kvie tė at kreip ti

dė me sį į švie ti mo va do vų kva li fi ka ci ją ir mo der nios va dy bos trū­ku mą. Vie ną iš pro ble mų me rė ma tan ti va do vų ren gi me. De ja, dau gu ma mo kyk lų va do vų šian dien dar yra dau giau vyk dy to jai, o ne stra te gai va dy bi nin kai.

Mo kyk los, kaip in di vi du a lios, sa va ran kiš kos or ga ni za ci jos, kū ri mas, jos ma ny mu, yra frag men tiš kas. Uni ka lią, tu rin čią sa vo fi lo so fi ją ir prak ti nę raiš ką mo kyk lą dar sun ko ka ras ti. ES pa ra ma, me rės ma ny mu, tu rė tų bū ti dau giau orien tuo ta į re gio nus ir ra jo nų cen trus. Jos nuo mo ne, bet ko kią ino va ci ją tu rė tų ly dė ti di des nė prak ti nė pa gal ba mo ky to jui.Aly­taus­m.­sa­vi­val­dy­bės­ad­mi­nist­ra­ci­jos­Švie­ti­mo­sky­

riaus­ve­dė­jas­Vy­tuo­lis­Va­lū­nas­pa ste bė jo, kad sa vi val dy bių lyg me ny je švie ti mo sa vi val da Lie tu vo je ne vei kia ar ba žen gia pir muo sius žings nius. Jis pa si da li jo pa tir ti mi, nes Aly taus mies to švie­ti­mo­ta­ry­ba vei kia nuo 1996 m., įkur tos ir Aly taus mies to mo­ky­to­jų­ta­ry­ba,­mo­ki­nių­tė­vų­ta­ry­ba­ir­la­bai­ak­ty­vi­mo­ki­nių­ta­ry­ba. Ve dė jo ma ny mu, Vals ty bi nė je švie ti mo stra te gi jo je bū ti na ak cen tuo ti švie ti mo sa vi val dą.

dėL KiEK viE no vai Ko

Švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai­das­Ba­cys­dau giau kal bė jo apie tai, kad sa vi val da pir miau sia tu ri ma ty ti mo ki nį ir nu spręs ti, kur ko kia mo kyk la rei ka lin ga. „Tin klo per tvar ka nė ra sa vai mi nis tiks las. Tin klas kin ta, ki to ir kis. Es mė – mo ki nys, ir jį tu ri ma ty ti ne Pre zi den tė, ne Vy riau sy bė, o sa vi val dy bė“, – sa kė jis.Švie­ti­mo­ko­ky­bės­ir­re­gio­ni­nės­po­li­ti­kos­de­par­ta­men­to­

di­rek­to­rius­Ai­das­Al­da­kaus­kas­pri mi nė, kad de par ta men tas sieks pra dė ti dia lo gą su sa vi val dy bė mis taip, jog bū tų ga li ma su ba lan suo ti švie ti mą kiek vie no vai ko kryp ti mi. Tam tu rė tų pa si tar nau ti ir ES pa ra ma. Pro jek to „Ly de rių lai kas“ ant ra ja me eta pe nu ma ty ta kur ti mo kyk los ir sa vi val dos san ty kių mo de lius. Na cio na li nė mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ra pra de da ko ky bės va dy bos stip ri ni mo pro jek tą, kur vie na iš veik lų nu kreip ta sa vi­val dy bės spe cia lis tų kom pe ten ci jų ug dy mui ir kt.

„Tam, kad ga lu ti nis re zul ta tas – mo ki nio sėk mė, jo ge ro vė – bū tų pa siek tas, vei kia vi sas kom plek sas prie žas čių, ir kiek vie­nu lai ko tar piu rei kia at ras ti svar biau sias iš jų bei už ra šy ti taip, kad jos ne er zin tų kaip ne pa sie kia mos, ly dė tų pa si ti kė ji mo ir su si kal bė ji mo ke liu.

Ana li zuo ti ir įsi var dy ti pro ble mas vi sa da leng viau, o mo de­liuo ti ir siū ly ti spren di mus su dė tin giau“, – pa ste bė jo A. Lakš­taus kas.

Mū­sų­inf.

sa vi val dy bių švie ti mo lū kes čiai

Vi­sa­kon­sul­ta­ci­jos­me­džia­ga­skel­bia­ma­ad­re­su­www.smm.lt/stra te gi ja/docs/pro gra ma_2011-12-08.pdf.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

7

at Ei tis...

Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jos­Ben­dro­jo­ug­dy­mo­ir­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­de­par­ta­men­to­di­rek­to­riaus­pa­va­duo­to­jas­Ro­mu­al­das­Pus­vaš­kis­pri­sta­tė­Briu­gės­ko­mu­ni­ka­tą­–­Eu­ro­pos­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­stra­te­gi­ją­iki­2020­m.Pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­vi­zi­ja­2020­m.: pa trauk lus bei aukš tos

ko ky bės, lanks tus, leng vai pri ei na mas ir į kar je rą orien tuo tas tęs ti nis pro fe si nis mo ky mas, pa grįs tas mo ky mo si re zul ta tais, tarp tau tiš kes nis ir t. t.Siek­ti­ni­re­zul­ta­tai­2011–2014­m.: pro fe si nio mo ky mo pro­

pa ga vi mas, pro fe si nio meist riš ku mo kon kur sai, jau nes nių as­me nų su pa žin di ni mas su ama tais, pro fe si nio mo ky mo ko ky bės (EQA VET) re ko men da ci jos įgy ven di ni mas, ben drų jų ge bė ji mų in teg ra vi mas, so cia li nė part ne rys tė, per ėji mo iš mo ky mo si į dar bo rin ką ste bė se na.Pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­ ko­ky­bę­ bei­ veiks­min­gu­mą,­ pa­

trauk­lu­mą­ir­ak­tu­a­lu­mą­Lie­tu­vo­je­iliust­ruo­ja: 2010 m. su­reng ta dau giau kaip 300 įvai raus ly gio meist riš ku mo kon kur sų (66 proc. – mo kyk los lyg mens, 27 proc. – re gio no ar ba na cio­na li niai); vyk do ma pro fe si nio mo ky mo tei kė jų tin klo per tvar ka biu dže ti nes pro fe si nio mo ky mo įstai gas per tvar kant į vie šą sias bei glau džiau ben dra dar biau jant su so cia li niais part ne riais, juos įtrau kus į šių mo ky mo įstai gų val dy mą ir t. t. Nuo šių me tų įgy ven di na mas pro fe si nio mo ky mo ko ky bės iš ori nio ver ti ni mo sis te mos kū ri mo pro jek tas.

Kal bė da mas apie mo­ky­mą­si­ vi­są­gy­ve­ni­mą­ ir­ ju­du­mą­pre­le­gen­tas­ pa­mi­nė­jo su au gu sių jų da ly va vi mą švie ti me (15 proc.), leng va tas tęs ti niam mo ky mui, EKS re ko men da ci jų įgy ven di ni mą, ne­for­ma­lio­jo­ir­sa­vai­mi­nio­mo­ky­mo­si­pri­pa­ži­ni­mo­pro­ce­dū­rų­su­kū­ri­mą, pro fe si nį orien ta vi mą, EC VET/pro fe si nio mo ky mo kre di tų re ko men da ci jos įgy ven di ni mą, tarp tau ti nio ju du mo di di ni mą.Kū­ry­bin­gu­mo,­no­va­to­riš­ku­mo­ir­ver­slu­mo­sri­ty­je siek ti ni

re­zul­ta­tai: part ne rys tės kū ry bin gu mo ir ino va ci jų sri ty je, nau do­ji mo si nau jau sio mis tech no lo gi jo mis, ver slu mo ska ti ni mas.Be­vi­sa­ki­ta,­R.­Pus­vaš­kis­ak­cen­ta­vo­ben­druo­sius­tiks­

lus:­ak ty ves nį pro fe si nio ren gi mo ir mo ky mo sri ties su in te re suo­tų jų sub jek tų da ly va vi mą ir di des nį eu ro pi nio ben dra dar bia vi mo pro fe si nio ren gi mo ir mo ky mo sri ty je pa sie ki mų ma to mu mą; eu ro pi nių ir na cio na li nių prie mo nių skaid ru mo, pri pa ži ni mo, ko ky bės už tik ri ni mo ir ju du mo sri ty se su de rin tą val dy mą; pro­fe si nio mo ky mo po li ti kos sri ties ir ki tų su si ju sių po li ti kos sri čių at sto vų ben dra dar bia vi mo in ten sy vi ni mą; duo me nų ko ky bės ir pa ly gi na mu mo ge ri ni mą ES po li ti kos for ma vi mo pro fe si nio mo ky mo sri ty je tiks lais; tin ka mą ES pa ra mos pa nau do ji mą.

Švie ti mo mai nų pa ra mos fon­do Pro fe si nio mo ky mo pro gra mų sky riaus va do vė­Do­na­ta­Ka­vo­liū­nie­nė­kal bė jo apie tarp­tau­ti­nio­ben­dra­dar­bia­vi­mo­nau­dą­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­įstai­goms.Ben­dra­dar­biau­ti­ –­ tai­ dirb­ti­

kar­tu.­Tarp tau ti nis ben dra dar bia­vi mas ap ima ir iš tek lių da li ji mą si, ir ino va ty vių pa slau gų kū ri mą, ir pa tir ties mai nus bei kt.Da­ly­va­vi­mas­ tarp­tau­ti­nia­me­

pro­jek­te­le­mia­as me ni nį to bu lė­ji mą, lei džia įgy ti pro fe si nių ži nių bei įgū džių, mo ky tis kal bų, puo se lė ti pi lie tiš ku mą.Pa­sak­pra­ne­šė­jos,­Mo­ky­mo­si­vi­są­gy­ve­ni­mą­pro­gra­mos­

2012­m.­ben­drie­ji­pri­ori­te­tai­yra: reng ti mo ky mo si vi są gy ve­ni mą ir ju du mo stra te gi jas; ska tin ti švie ti mo, mo ky mo ir dar bo rin kos ry šius, rem ti ben drų jų da ly kų, pro fe si jos mo ky to jų ir švie ti mo bei mo ky mo įstai gų va do vų pir mi nį ir tęs ti nį ren gi mą;

(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­2­psl.) Pro fe si nis mo ky mas: at ei tis ir sėk mė

vi so je švie ti mo ir mo ky mo sis te mo je ska tin ti įgy ti ben druo sius ge bė ji mus; rem ti švie ti mo ir mo ky mo so cia li nę įtrauk tį bei ly čių ly gy bę, įskai tant mig ran tų ir ro mų in teg ra ci ją.

In for ma ci ją apie pro gra mas, kon kur są, ren gi nius ga li te ras­ti ad re su www.smpf.lt/lt/pro­gra­mos/le­o­nar­do_da_vin­ci; kon kur so do ku men tus, pa raiš kų for mas – www.smpf.lt/lt/do­ku­men­tai.

„Ben­dras­dar­bas­su­ke­lia­žmo­nėms­to­kį­karš­tą­no­rą­veik­ti,­ko­kį­jie­re­tai­pa­jun­ta­pa­vie­niui“­(R.­V.­Emer­so­nas).

Gin­tau­tas­Bu­žins­kas, Kva li fi ka ci jų ir pro fe si nio mo ky mo plėt ros cen tras Iš pranešimo­„ES­ša­lių­gy­ven­

to­jų­po­žiū­ris­į­pro­fe­si­nį­mo­ky­mą­re­mian­tis­„Eu­ro­ba­ro­met­ro“­re­­zul­ta­tais“.

Šių me tų bir že lį vy ku si „Eu ro­ba ro met ro“ ap klau sa bu vo skir ta iš­si­aiš­kin­ti­ES­gy­ven­to­jų­po­žiū­rį­į­ pro­fe­si­nį­mo­ky­mą. Tie sio giai ap klaus ta 27 tūkst. as me nų iš vi sų

vals ty bių na rių. Lie tu vo je vy ku siuo se in ter viu ap klaus ti 1026 as me nys. Tai pir ma to kio mas to ap klau sa Eu ro po je.

Eu ro po je apie 50 proc. vi sų vi du ri nio ug dy mo lyg mens mo­ki nių da ly vau ja pro fe si nio ren gi mo prie mo nė se – tai po pu lia­riau sias pa si rin ki mas bai gus pri va lo mo jo švie ti mo pro gra mą. Gy ven to jų ap klau sa pa ro dė, kad iš es mės pro fe si nis ren gi mas ir mo ky mas yra ver ti na mi pa lan kiai. Pa sak 71 proc. vi sų res­pon den tų Eu ro pos ly giu ir 64 proc. res pon den tų Lie tu vo je, pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­įvaiz­dis­jų­ša­ly­je­tei­gia­mas. Ge riau siai pro fe si nio mo ky mo įvaiz dis ver ti na mas Mal to je, Suo mi jo je, Aust ri jo je, o pras čiau siai – Pran cū zi jo je, Lat vi jo je, Bel gi jo je, Veng ri jo je, Olan di jo je ir Slo vė ni jo je.

82 proc. res pon den tų (Lie tu vo je – 74 proc.) tei gi mu, pro fe si­nio ren gi mo prie mo nė mis su tei kia ma įgū džių, ku riuos darb da­viai la bai ver ti na. 56 proc. res pon den tų (Lie tu vo je – 47 proc.) ma no, kad pro fe si nio ren gi mo ir mo ky mo įstai go se mo kę si as me nys po stu di jų leng viau ran da dar bą nei įgi ju sie ji ben drą­jį vi du ri nį iš si la vi ni mą ar aukš to jo moks lo kva li fi ka ci ją. Di džio ji dau gu ma ap klau sos res pon den tų tvir ti na, kad pro fe si nis mo­ky mas tei gia mai vei kia eko no mi ką ir at lie ka svar bų vaid me nį ma ži nant ne dar bą.

Nors iš es mės pro fe si nis ren gi mas ir jo tei kia ma nau da ver­ti na ma tei gia mai, 34­proc. res­pon­den­tų Eu ro pos lyg me niu ir 58 proc. res pon den tų Lie tu vo je jau niems žmo nėms, baigusiems privalomą mokymą, re ko men duo tų ver čiau rink tis ben drą jį vi­du ri nį ir aukš tą jį iš si la vi ni mą. 32 proc. res pon den tų Eu ro pos lyg me niu ir tik 21 proc. res pon den tų Lie tu vo je re ko men duo tų pro fe si nį ren gi mą.

Ap klau sos duo me ni mis, jau niems žmo nėms ren kan tis pro­fe si nį ke lią šei ma vis dar yra pa grin di nis in for ma ci jos šal ti nis. Tė vų iš si la vi ni mas – taip pat svar bus veiks nys vai kams pri imant spren di mą. Eu ro pos lyg me niu, be veik du treč da liai jau nuo lių, ku rių tė vai mo kė si pro fe si nio ren gi mo ir mo ky mo įstai go je, pa­se kė tė vų pė do mis. Lie tu va Eu ro po je iš si ski ria kaip ša lis, ku rio je mo kyk la (mo ky to jai, pa ta rė jai) tu ri ma žes nės įta kos pri imant spren di mus dėl to les nio pro fe si nio ke lio. Ki ta ver tus, Lie tu vos gy ven to jai, ieš ko da mi jiems rei ka lin gos pro fe si nės in for ma ci jos, dau giau nei vi du ti niš kai Eu ro po je nau do ja si in ter ne tu ir so cia li­niais tin klais. Šis skir tu mas ypač ryš kus vis dar be si mo kan čių res pon den tų gru pė je.

Gy ven to jų ap klau sa pa ro dė, kad Lie tu vo je ir ki to se ES ša ly­se pro fe si nis mo ky mas iš es mės ver ti na mas pa lan kiai. Tie­sa,­Lie­tu­vo­je­dar­ga­jūs­se­ni­ste­re­o­ti­pai,­pa­vyz­džiui,­api­ben­drin­tas­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­ko­ky­bės­ver­ti­ni­mas­Lie­tu­vo­je­yra­ že­mes­nis­nei­ ki­to­se­ ša­ly­se. Ta čiau mo ky mo ko ky bės

8

dė me nų, to kių kaip ga li my bės iš pro fe si nio mo ky mo per ei ti į uni ver si te ti nes stu di jas, mo ky mo įran gos mo der nu mo ar pro­fe si jos mo ky to jų kom pe ten ci jos, ver ti ni mai yra aukš tes ni ar ba ar ti mi ES ša lių vi dur kiui.

Ap­klau­sos­re­zul­ta­tais­bus­ga­li­ma­nau­do­tis­ku­riant­to­les­nes­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­plėt­ros­gai­res. Eu ro pos Ko mi si ja, pri sta ty da ma šio „Eu ro ba ro met ro“ re zul ta tus, pa brė žė iš šū kius, ku riuos ar ti miau siu me tu rei kės spręs ti:

dau giau dė me sio pro fe si niam orien ta vi mui iš nau do jant in­ •ter ne to ir so cia li nių tin klų tei kia mas ga li my bes;ben drų jų ge bė ji mų (ko mu ni ka ci nių ir dar bo ko man do je) •ug dy mo stip ri ni mas pro fe si nia me mo ky me;ne pa kan ka mas pro fe si nio mo ky mo ab sol ven tų pa si ren gi­ •mas as me ni niam ver slui steig ti;pro fe si nio mo ky mo da ly vių mo bi lu mo ska ti ni mas. •

sėK Mė...

Ant­ro­jo­je­kon­fe­ren­ci­jos­da­ly­je­–­pa­tir­tis­ir­įžval­gos,­ne­ti­kė­čiau­sios­kū­ry­bi­nės­už­duo­tys­

bei­prak­ti­niai­ban­dy­mai...

Per so na lo val dy mo pro fe sio na lų aso cia ci jos (PVPA) na rė Jū­ra­tė­Jur­gi­lie­nė kal bė jo, kad pa gal PVPA 2007 m. sau sį at­lik to ty ri mo duo me nis bū ti na keis ti pro fe si nių mo kyk lų įvaiz dį. Ar pa si kei tė si tu a ci ja pro fe si nia me mo ky me šian dien? Ar tik rai iš nau do ja mos vi sos ga li my bės? Ko iš tik rų jų darb da viui rei kia iš dar buo to jo – pro fe si nės mo kyk los ab sol ven to?Darb­da­vių­lū­kes­čiai:­ži nios, ge bė ji mai – kaip ga li ma grei­

čiau pra dė ti sa va ran kiš kai dirb ti, kom pe ten ci jos, tin ka mas po žiū ris, mo ty va ci ja.

Ir...Ab­sol­ven­tų­lū­kes­čiai:­prak ti ka, tin ka mas po žiū ris, tin ka mos

dar bo są ly gos/ap lin ka, ga li my bės mo ky tis/to bu lė ti, kar je ros ga li my bės.Vals­ty­bės­lū­kes­čiai:­rei kia mas skai čius rei ka lin gų pro fe si jų

ab sol ven tų šian dien ir at ei čiai, pro fe si nio moks lo ko ky bė/ab sol­ven tų ko ky bė, jų už im tu mas, lai min gi ša lies pi lie čiai.

Ir...Ab­sol­ven­tų­ lū­kes­čiai:­pa klau sos prog no zės, pro fe si jos

pa trauk lu mas, efek ty vus tei si nis re gu lia vi mas.Vi­suo­me­nės­lū­kes­čiai:­pa ten kin ti var to ji mo/pa slau gų po­

rei kiai, ab sol ven tų už im tu mas.Ir...

Ab­sol­ven­tų­lū­kes­čiai:­tin ka mas po žiū ris bei pa gal ba.Pro­fe­si­nės­mo­kyk­los­lū­kes­čiai:­pa jė gu mas mo ky tis, mo­

ky mo si re zul ta tai, no ras/mo ty va ci ja mo ky tis, ge bė ji mai kaip ga li ma grei čiau pra dė ti sa va ran kiš kai dirb ti.

Ir...Ab­sol­ven­tų­lū­kes­čiai:­moks lo ko ky bė, pro fe si jos pa ži ni mas,

prak ti kos ga li my bės.

Di­de­lės­ga­li­my­bės­sly­pi­ma­žuo­se­dar­buo­se.­Jei­gu­už­duo­tu­me­sau­klau­si­mą,­ar­tik­rai­efek­ty­viai­pa­si­nau­do­ja­me­ge­rą­ja­darb­da­vių­ir­pro­fe­si­nių­mo­kyk­lų­pa­tir­ti­mi­bei­prak­ti­ka­Lie­tu­vo­je­ir­už­sie­ny­je?­Ar­tik­rai­už­tik­ri­na­me­eu­ro­pi­nių­pro­jek­tų­efek­ty­vu­mą­ir,­svar­biau­sia,­tęs­ti­nu­mą?­Ar­tik­rai­efek­ty­viai­ma­tuo­ja­me­sa­vo­ini­cia­ty­vų­re­zul­ta­tus­tam,­kad­po­ky­čius­ma­ty­tu­me­il­ga­lai­kė­je­per­spek­ty­vo­je?­Ka­žin,­ar­vi­sa­da­ga­lė­tu­me­at­sa­ky­ti­tei­gia­mai.

¢ ¢ ¢

VšĮ „Sau lė te kio slė nis“ ino va ci jų kon sul tan tas Lau­ry­nas­Braš­kus, siek da mas pri sta ty ti šiuo­lai­ki­nio­ kū­ry­biš­ku­mo­svar­bą­ver­sle­ir­švie­ti­me, au di to ri jai už da vė net ke le tą „ne pa­to gių“ klau si mų. Vie nas iš jų: kaip val go te ba na ną? Tiks liau, kaip jį nu lu pa te? Au di to ri ja pa si skirs tė į dvi da lis – vie ni lu pa ba na ną pra de dan tys nuo ko te lio, o ki ti – nuo vir šū nė lės. Ne pa to giai au di to ri ja pa si ju to ta da, kai pa ma tė fil mu ką, jog ge nia liau siai nu si lup ti ba na ną mo ka bež džio nės.

Taip pat au di to ri jai bu vo už duo tas klau si mas, ar jie mo ka už si riš ti bat raiš čius per vie ną se kun dę, ir pa de monst ruo ta, kaip vi sa tai tu ri at ro dy ti.

Po ke le to to kių už duo čių au di to ri ja ėmė mąs ty ti kū ry biš kiau ir at sa ky da ma į klau si mus pa teik da vo ori gi na les nius va rian­tus. Tuo met L. Braš kus pri mi nė Vol te rio Lip ma no (Wal ter Lip­pmann) žo džius: „Kai­vi­si­gal­vo­ja­pa­na­šiai­–­tai­la­bai­daug­ir­ne­gal­vo­ja“.

„Pa gal kū ry biš ku mą tarp ki tų pa sau lio ša lių mes esa me gar bin ga me „aut sai de rių“ ga le. Lau kia il gas ke lias iki vi dur kio. Ta čiau aš šian dien sa kau, kad kū ry biš ku mas – ver slu mo va­rik lis“, – kal bė jo L. Braš kus.

Ne tru kus bu vo už duo tas dar vie nas „ne pa to gus“ klau si mas: „Ar švie ti mui rū pi kū ry biš ku mas?“ „Pui­kios­idė­jos­gims­ta­iš­pa­čių­ab­sur­diš­kiau­sių­min­čių.­

Jei­rim­tai­ke­ti­ni­bū­ti­kū­ry­bin­gas,­tie­siog­iš­duok­sau­li­cen­ci­ją­ gal­vo­ti­ žais­min­gai“, – ska ti no ino va ci jų kon sul tan tas Lau ry nas.

¢ ¢ ¢

Vil niaus uni ver si te to dės ty to jas bei pre zen ta ci jų kon sul tan tas Ar­tu­ras­Las­kaus­kas­(Artur Laskauskas) pa tei kė pa vyz džių, kaip­ga­li­ma­mo­ky­ti­kū­ry­biš­kai.

Au di to ri jai pa ro dęs la ga mi ną A. Las kaus kas tei gė, jog ja me yra trys žmo gui mir ti nai pa vo jin gi da ly kai. Su in tri ga vo... Ir pa­pra šė pa mė gin ti at spė ti. Au di to ri jai ne nu ro džius tei sin go va­rian to jis iš la ga mi no iš trau kė deg ti nę – tai ir bu vo tre čias pa gal pa vo jin gu mą daik tas. Pa vo jin ges nis už jį – ci ga re tės. O pats pa vo jin giau sias, to au di to ri ja vi siš kai ne si ti kė jo, bu vo šaukš­tas. A. Las kaus kas pa brė žė: „Ne tei sin gai nau do jant val go mą jį šaukš tą pa sau ly je nuo nu tu ki mo ken čia 500 mln. žmo nių. Tai di džiau sia vi sų lai kų ne in fek ci nė epi de mi ja. Ta čiau 50 proc. tų žmo nių ga li ma iš gy dy ti be grįž ta mo jo efek to.“

Jis taip pat kal bė jo apie tai, kaip mo kant ga li ma kai ta lio ti pa sa ko ji mų bū dus: ga li ma vis ką iš sa ky ti tie sio giai, ta čiau tai nė ra pa trauk lu, ir ga li ma nau do ti de tek ty vi nių ro ma nų ra šy­to jų pa sa ko ji mo bū dą, ku ris dar va di na mas ano ni mi niu. Šio pa sa ko ji mo es mė: trum pi sa ki niai, kiek vie nas sa ki nys ku ria­mas tar si pa veiks las, il gai ne įvar di ja mi vei kė jai – sa ko ma „tas vy ras“ ir pan.

„Teks tas yra tik tre čio ji pa gal svar bu mą su do mi ni mo prie mo­nė. Ant ro ji – vaiz das. At lik ta dau gy bė ty ri mų apie gir dė tos ir ma­ty tos in for ma ci jos įsi me na mu mą. Pa gal nau jau sius ty ri mus pa ti blo giau sia vaiz di nė prie mo nė – „Po wer Point“ skaid rės. Ta čiau, jei gu nu spren džia ma jo mis nau do tis, tai da ry ti de rė tų pa gal tam tik ras tai syk les. Vie­no­je­skaid­rė­je­– tik­vie­na­min­tis.­Skaid­rės­rei­ka­lin­gos­ne­vi­sa­da. Ne bū ti na kiek vie no da ly ko pa aiš ki ni­mui grieb tis „Po wer Point“. Nė ra to kio uni ver sa laus žmo gaus, ku ris ga lė tų at sto ti ben dra vi mą su vi sais ki tais žmo nė mis. Ge ra iliust­ra­ci­ja­–­efek­ty­viau­ne­gu­punk­tais­iš­dė­lio­tas­teks­tas. Evo liu ci jo je taip jau su si klos tė, kad žmo gaus sme ge nys jaut­riau re a guo ja ne į teks tą, bet į vaiz dą. Siet lo uni ver si te to (JAV) Sme ge nų ty ri mų cen tro di rek to rius Džo nas J. Me di na (John J. Me di na) at ra do to kį dės nin gu mą: jei in for ma ci ją vien tik pa sa ky si te, po 3 die nų pub li ka pri si mins vi du ti niš kai 10 proc. tu ri nio, jei bū si te pa ro dę dar ir pa veiks liu ką – at min ty je iš liks iki 65 proc. in for ma ci jos. Kai kon sul tuo ju įmo nes, be si ren gian čias svar bioms pre zen ta ci joms, vi suo met klien to pa klau siu: ar li ko bent vie na skaid rė, ku rios teks tą taip pat bū tų įma no ma pa keis ti nuo trau ka ar ba pie ši niu?“ – pa sa ko jo A. Las kaus kas.

Jis taip pat pa brė žė, jog ra šy da mi skai čius ar brėž da mi ro dyk­les tu rė tu me pri dė ti vie nu iš ma ta vi mu dau giau, kad jie at ro dy tų tar si erd vi niai. Jei gu ten ka brai žy ti ge o met ri nes fi gū ras, tuo met jas rei kė tų pa keis ti iš plokš čio į tri ma tį vaiz dą.

Au di to ri jai te ko ir prak ti nių už duo čių, ku rios, anot pre zen ta ci jų kon sul tan to, vei kia la biau siai. Vi siems bu vo iš da ly ti kok tei lių šiau de liai, ku riuos rei kė jo įsi dė ti į bur ną, pirš tais už spaus ti no sį ir tris kar tus įkvėp ti, po to tą pa tį rei kė jo pa kar to ti da rant pri tū­pi mus. A. Las kaus kas pa aiš ki no, jog tai pui ki prie mo nė pa de­monst ruo ti, ką jau čia ast ma ser gan tys žmo nės. „To kias už duo tis pri si me na me net po 20 me tų“, – pa brė žė A. Las kaus kas.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

9

„Steng da mie si su do min ti vi suo met tai da ry ki te su in tri­ga,­ne­pa­sa­ky­da­mi­vis­ko­iki­ga­lo,­taip­au­di­to­ri­ją­pri­ver­si­te­mąs­ty­ti­ir­gir­dė­ti“, – pa ta rė dės ty to jas.

aP do va no ji Mai

Siek da mas pa ska tin ti pro fe si nio mo ky mo įstai gas pa si da­ly ti ge rą ja pa tir ti mi, po pu lia rin ti pro fe si nį mo ky mą ir ge rin ti jo įvaiz dį Kva li fi ka ci jų ir pro fe si nio mo ky mo plėt ros cen tras or­ga ni za vo ge­ro­sios­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­pa­tir­ties­sklai­dos­kon­kur­są.Ja­me­da­ly­va­vo­net­ 25­ ins­ti­tu­ci­jos­ ir­bu­vo­pa­teik­ta­ 60­

ge­ro­sios­pa­tir­ties­ap­ra­šy­mų.

I­ laips­nio­di­plo­mas­– už Re­na­tos­Ver­šins­kie­nės dar bą „Pro fe si nio mo ky mo po pu lia ri ni mas, įvaiz džio ge ri ni mas kū­ry biš ku mo ug dy mo kon teks te“ (Šiau lių pro fe si nio ren gi mo cen tras).

III­laips­nio­di­plo­mas­– už­Ilo­nos­Ge­laž­ni­kie­nės dar bą „Mo­ky mo si įgū džiai re a lio je dar bo ap lin ko je“ (VšĮ Vil niaus Žir mū nų dar bo rin kos mo ky mo cen tro Pa kruo jo sky rius);III­laips­nio­di­plo­mas­– už­Kęs­tu­čio­Mek­šė­no dar bą „Tu ri­

nio val dy mo sis te ma „Jo om la“ (Ku piš kio tech no lo gi jos ir ver slo mo kyk la).

Links­mo­sios­no­mi­na­ci­jos:

­„Ki­toks“­–­ori­gi­na­lios­ne­tra­di­ci­nės­ge­ro­sios­pa­tir­ties­ap­ra­šy­mas:­Vi­da­Bin­ge­ly­tė už pro jek ti nį dar bą „Ge bė ji mai ir įgū džiai ma no pro fe si jo je“ (Vil niaus tu riz mo ir pre ky bos ver slo mo kyk la).

II­laips­nio­di­plo­mas­– už­Re­gi­nos­Zdra­mie­nės dar bą „Au­di mo pa mo ka pas liau dies me ni nin kę“ (VšĮ Tel šių re gio ni nis pro fe si nio mo ky mo cen tras);II­laips­nio­di­plo­mas­– už­As­tos­Luk­šie­nės ir Anos­Grin­ce­

vič dar bą „Lab da ros ak ci ja: Ka lė dų švie su liu kas“ (VšĮ Vil niaus sta ty bi nin kų ren gi mo cen tras).

„Lakš­tin­ga­la“­–­vaiz­din­giau­sias­ge­ro­sios­pa­tir­ties­ap­ra­šy­mas:­As­ta­Ab­ro­mai­tie­nė už is to ri nį li te ra tū ri nį ąžuo lą (me to dų kom plek sas) „Ke lio nė į tau to sa kos ša lį“ bei ins ce­ni za ci ją „Kad tep mu miem ait va rų iš si pe ri nus...“ (VšĮ Dau gų tech no lo gi jos ir ver slo mo kyk la).

Da­lia­Ra­mu­nė­ Ja­na­raus­kie­nė ap do va no ta spe cia liuo ju Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do pri zu už pro fe si nio mo ky mo tarp tau tiš ku mo ska ti ni mą „Pro fe si nio mo ky mo pa slau gų tei­ki mas kon di te riams iš Tur ki jos“ (VšĮ Vil niaus Žir mū nų dar bo rin kos mo ky mo cen tras).

Vil­ma­Gri­go­nie­nė­ap do va no ta spe cia liuo ju Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do pri zu už ak ty vų jau nų žmo nių vo kie čių kal bos mo ky mo si ska ti ni mą bei vo kie čių kul tū ros pa li ki mo ir tra di ci jų puo se lė ji mą „Vo kie čių kal ba – mū sų kraš to šir džių kal ba“ (Ši­lu tės že mės ūkio mo kyk la).

Ži­bu­tė­Uba­vi­čie­nė ap do va no ta spe cia liuo ju Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do pri zu už ak ty vų pro fe si nio orien ta vi mo pa slau­gų tei ki mą so cia li nės at skir ties gru pėms ska ti nant jas pa žin ti pro fe si jų pa sau lį – kas me ti nis tra di ci nis ren gi nys „Pro fe si jų die nos“ (Vil niaus kur čių jų ir ne pri gir din čių jų re a bi li ta ci nis pro­fe si nio mo ky mo cen tras).

Linas­ŽEMAITIS

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotra

ukos

10

iš sau go ki me pra ei tį mu zie ju je...(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­12­psl.)

Aš gal vo ju, kad su rink ti ver taIš pa lė pių pra ei ties šu kes...Tas akė čias, pū van čias prie var tų,Tuos ar klius ir gir nas ir šu kes... (A.­Ma­tu­tis)

Ir dar daug ką, ką šian dien glos to, glau džia ir kar tas nuo kar to dul kes nu šluos to mu zie ji nin kų, mo ky to jų ran kos. Dėl jų pa si au ko ja mo dar bo gy vuo ja dau gy bė įvai raus pro fi­lio eks po na tų, at ra du sių sa vo vie tą mo kyk lų mu zie juo se. Da bar tų pa čių mu zie ji nin kų dė ka mu zie jus ta po „gy vas“ – eks po na tai ju da, ke liau ja, juos ga li ma pa lies ti, iš jų ga li ma ir rei kia mo ky tis, jie ver čia su si mąs ty ti apie mū sų tau tos pra ei tį ir da bar tį.

aPiE nu vEiK tus dar bus...

Ar­vy­das­Ščiu­kai­tis­„Mo­kyk­li­nis­mu­zie­jus­–­tau­ti­nės,­kul­tū­ri­nės­ir­is­to­ri­nės­at­min­ties­iš­sau­go­ji­mo­lo­by­nas“Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro or ga ni zuo ja mi ren gi niai

ša lies mu zie ji nin kams:ne aki vaiz di nė mo kyk la „Mu zie jai be sie nų“; •kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na rai mo ky to jams; •ap žiū ros­kon kur sai; •re gio ni nės kon fe ren ci jos; •sto vyk los mo ki niams; •iš va žiuo ja mie ji se mi na rai. •

Ne aki vaiz di nės mo kyk los „Mu­zie­jai­be­sie­nų“ tiks las – su­pa žin din ti moks lei vius su mu zie ji nin kys tės pa grin dais. Pa reng ti pa gal bi nin kus mo kyk lų mu zie jų va do vams bei gi dus. Už da vi­niai – iš mo ky ti eks po na vi mo, in ven to ri za vi mo, ap skai tos, nau jų in for ma ci nių tech no lo gi jų tai ky mo mu zie juo se me to di kos. Taip pat svar bu su do min ti mu zie ji nin kys te, ša lies is to ri ja, kraš to kul tū ra, tra di ci jo mis.

Su reng ti kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na rų cik lai (mo kyk la ir mu zie jus; mo kyk lų mu zie jų veik los ak tu a li jos ir per spek ty vos; mo kyk lų mu zie jų edu ka ci nės pro gra mos – mo kyk lai); moks­lei vių dar bų kon kur sai („Se nie ji ra di niai mo kyk los mu zie ju je“ ir „Įdo miau sia die na mo kyk los mu zie ju je“); edu ka ci nės pro gra mos („Vie to vės ra di niai“, „Pa žin ki me gim tą jį mies tą“, „Is to ri niai šal­ti niai pa sa ko ja“, „Da rak to riai ir slap to sios mo kyk los“, „Et ni nės kul tū ros tra di ci jos“, „Ka len do ri nės šven tės“, „Ama tai ir ver slai“, „Se no ji raš ti ja“, „Kny gos ke lias“).Pla­nai­ir­per­spek­ty­vos:

vyk dy ti pro jek tą „Mu zie jai be sie nų“; •su kur ti DVD su ge riau sio mis Lie tu vos re gio nų mo kyk lų •mu zie jų edu ka ci nė mis pro gra mo mis, mu zie jų eks po zi ci­jo mis;su kur ti in ter ne to sve tai nę ir in te rak ty vų Lie tu vos mo kyk lų •mu zie jų že mė la pį;įkur ti ša lies mo kyk lų mu zie jų aso cia ci ją. •

Pa tir tis ir Edu Ka ci ja...

Vil­niaus­sav.­Gri­giš­kių­„Švie­sos“­gim­na­zi­jos­IId­kla­sės­mo­ki­nės Eve­li­na­Pa­vliu­ko­vič, Ie­va­Ma­ka­re­vi­čiū­tė, Mo­ni­ka­Ži­lins­kai­tė­„Gim­na­zi­jos­is­to­ri­jos­mu­zie­jaus­veik­la“Pir mą sias mu zie jaus gy va vi mo ei lu tes įra šė me 2009 m., kai

šven tė me lie tu viš kos mo kyk los įkū ri mo dvi de šimt me tį. Ta gra žia ir iš kil min ga pro ga du ris at vė rė ir mo kyk los mu zie jus. Bu vo nu­spręs ta, kad bū tent mu zie jus ga li bū ti is to ri nės mo kyk los pa tir­ties liu dy to jas. Pir mi nis jo tiks las – kruopš čiai fik suo ti ir sau go ti mo kyk los gy ve ni mo įvy kius. Per 20 mo kyk los gy va vi mo me tų tu rė jo me pri kau pę ne ma žai – „krū vas“ al bu mų, ap do va no ji mų, pa dė kų, do va nų, mo ki nių dar bų. Vi sa tai su rink ta į vie ną erd vę – ne di de lį ka bi ne tą, ku rį iš di džiai pa va di no me „Mu zie ju mi“.

Pra ėju siais me tais mu zie jų per kė lė me į nau ją erd vę – ket vir­to jo aukš to ga le ri ją, ku ri gal būt ir nė ra pri tai ky ta mu zie jui, bet jau ki, di de lė ir švie si.

Tuo met ir ki lo idė ja, kad mo kyk li nis mu zie jus ga li bū ti ne tik mo kyk li nės pa tir ties sau go to jas, bet tar nau ti ir kaip tau ti nės, kul tū ri nės bei is to ri nės at min ties iš sau go ji mo lo by nas.

Da bar mu zie ju je tu ri me ke lias eks po zi ci jas.Mo­kyk­los­is­to­ri­ja sau go ma mu zie jaus sten duo se – kiek vie­

nai lai dai pa skir tas at ski ras – su kla sių nuo trau ko mis bei mo ki­nių pa var dė mis. Eks po nuo ja mi ir sim bo li niai mo kyk los rak tai, seg tu vai su įdo mia mo ki nių ir mo ky to jų pa tir ti mi, abi tu rien tų te sta men tai, šim ta die nių, pas ku ti nio skam bu čio šven tės sim bo­li ka, mo kyk los laik raš čių eg zem plio riai, ap do va no ji mai ir kt.Is­to­ri­nė­et­no­gra­fi­nė­ eks­po­zi­ci­ja.­ Is to ri nia me kam pe ly je

eks po nuo ja mi su mū sų tau tos is to ri ja su si ję da ly kai: bu vu sių ir esa mų pre zi den tų nuo trau kos, se no vi nės kny gos, so vie ti nių me tų laik raš čiai ir žur na lai, mo ne tų ko lek ci ja, įvai rių lai ko tar pių pi ni gai ir ki ti mums, mo ki niams, itin įdo mūs eks po na tai. Et no­gra fi nį kam pe lį su da ro įvai rūs se no lių bui ties ra kan dai. Be to, mu zie ju je eks po nuo ja mos ir šiuo lai ki nės kny gos, su si ju sios su kraš to is to ri ja.Vie­nas­iš­mo­kyk­los­mu­zie­jaus­tiks­lų­–­pra­plės­ti­mo­ki­nių­

aki­ra­tį,­su­teik­ti­jiems­dau­giau­in­for­ma­ci­jos,­pa­pil­dy­ti­per­pa­mo­kas­įgy­tas­ži­nias.Mu­zie­ju­je­vyks­ta­pa­žin­ti­nė­edu­ka­ci­nė­veik­la.­Penk to kai,

pra dė ję mo ky tis mū sų mo kyk lo je, su pa žin di na mi su mo kyk los is to ri ja. Mu zie jaus va do vės de monst ruo ja jiems pa čių su kur tą fil mą, at spin din tį svar biau sius mo kyk los is to ri jos mo men tus. Tra di ci ja ta po mū sų et no gra fi nės va ka ro nės, po pie tės. Mi ni mos vals ty bi nės šven tės, žy mių žmo nių ju bi lie jai. Mu zie ju je vyks ta te mi nės pa mo kos, fil mų per žiū ros. Or ga ni zuo ja mos te mi nės pa ro dos (Už ga vė nių kau kių, tra di ci nių ir ne tra di ci nių mar gu čių, mo ki nių pie ši nių pa ro dos įvai rio mis te mo mis, se no vi nių kny gų pa ro da­kon kur sas „Kie no kny ga se niau sia?“). Da bar mu zie­ju je eks po nuo ja mi II gim na zi jos kla sės mo ki nių pie ši niai bal tų mi to lo gi jos te ma ti ka.Mu­zie­jus­ vyk­do­pro­jek­tus:­2009–2011 m. da ly va vo me

tarp tau ti nia me Co me nius pro jek te „Skir tu mų su vie ny ti“. Taip pat vyk do mi du mu zie jaus pro jek tai: „Ką me na ma no gim to sios apy lin kės?“ ir „Ma no kraš tą gar si nan tys žmo nės“.

Do mi mės gim tų jų vie tų pra ei ti mi, ren ka me is to ri nę ir et no­gra fi nę me džia gą apie Gri giš kių apy lin kes bei čia gy ve nu sius ar te be gy ve nan čius žmo nes, gar si nan čius mū sų kraš tą.

Taip pat tu ri me dar vie ną svar bią už duo tį – su rink ti in for ma ci ją apie mo kyk lo je dir bu sius mo ky to jus.

Mo kyk los mu zie jus at vi ras mo ki niams. Ja me vyks ta pa žin­ti nė, edu ka ci nė, kū ry bi nė, ti ria mo ji, pro jek ti nė veik la. At ei ty je pla nuo ja me į veik lą įtrauk ti tė ve lius ir mo ky to jus. No rė tu me pa­pil dy ti is to ri nę bei et no gra fi nę eks po zi ci ją nau jais eks po na tais, pra plės ti tu ri mą mu zie jaus fon dą, da ly vau ti res pub li ki niuo se ir tarp tau ti niuo se pro jek tuo se.

Vil­niaus­„Ry­to“­vi­du­ri­nės­mo­kyk­los­10b­kla­sės­mo­ki­nės­Ju­li­ja­So­ko­lo­va­ir­An­ge­li­na­Sa­mo­ka­le­va­„Se­nie­ji­ra­di­niai­mo­kyk­los­mu­zie­ju­je“­–­„Se­no­ji­mo­kyk­la“1976 m. rug sė jo 1 d. Vil niaus mies to Ka ro li niš kių mik ro ra­

jo ne, Žai bo gat vės ga le, du ris at vė rė 43­io ji vi du ri nė mo kyk la. Pra ėjus 35 me tams nuo pir mo jo mo kyk los skam bu čio mes, jau nie ji kraš to ty ri nin kai, nu spren dė me vėl pa var ty ti mo kyk los is to ri jos pus la pius...

Pir mo ji mo kyk los va do vy bė: di rek to rius A. Me reš ke vi čius, pa va duo to jos A. Rau pie nė, L. Su sla vi čie nė, už kla si nio dar bo or ga ni za to rė V. Meš kaus kie nė, ūkio da lies ve dė jas E. Meš­kaus kas. Mo kyk lo je vei kė 23 bū re liai: cho ras, tu ris tų, spor to, kraš to ty ros, jau nų jų gam ti nin kų ir kt. Jau 1996 m. mo kyk lai bu vo su teik tas „Ry to“ var das. 1997 m. įkur tas mo kyk los mu­

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

11

zie jus, jam va do va vo is to ri jos mo ky to ja Vil­ma­Ria­bo­vie­nė. Be to, „Ry to“ vi du ri nė mo kyk la gar sė jo kaip vie na iš spor tiš kiau sių mies to mo kyk lų...Mo­kyk­los­mu­zie­jaus­rai­da. Kraš to ty ros bū re lio pra di nin ku

lai ko mas Ka­zi­mie­ras­Bla­žys. Jis 1978 m. įkū rė kraš to ty ros bū re lį.

1990–1991 m. ir 1991–1992 m. kraš to ty ros bū re liui va do va­vo is to ri jos mo ky to ja Jū­ra­tė­Bla­žy­tė­Lu­ko­še­vi­čie­nė. Su rink ta kraš to ty ri nė me džia ga: „Ka len do ri nės, šei mos ir re li gi nės šven­tės“. Daug ke liau ta is to ri nė mis vie to mis. Nuo 1993 m. va sa rio 1 d. bū re liui va do vau ja is to ri jos mo ky to ja V. Ria bo vie nė. Jos dė ka 1997 m. ge gu žės 1 d. ati da ry tas mo kyk los mu zie jus. Pra­dė ta ra šy ti mo kyk los is to ri ją, rink ti duo me nis apie dir ban čius ir dir bu sius mo ky to jus, or ga ni zuo ja mos pa ro dos, su si ti ki mai, kau pia mi mu zie jaus eks po na tai. Vi si eks po na tai, esan tys mu­zie ju je, yra mo kyk los mo ki nių bei mo ky to jų do va nos.

Šiais me tais „Ry tui“ – 35. Mo kyk la jau spė jo su si kur ti sa vą ją is to ri ją... Ati da rę mo kyk los „skry nią“ ra do me „kny gą“. Var tė me jos pus la pius, pri si mi nė me vi sus džiaugs mus ir lai mė ji mus, ap žiū rė jo me se nes nių kar tų „pa li ki mą“... Mū sų „skry nia“ – mo­kyk los mu zie jus, „kny ga“ – jo me džia ga ir eks po na tai. Gal būt ki tuo se pus la piuo se bū si me Mes...

Klai­pė­dos­r.­Gargž­dų­„Kran­to“­vi­du­ri­nės­mo­kyk­losge­o­lo­gi­jos­mu­zie­jaus­„Gargž­das“­va­do­vė­Si­gi­ta­Iva­naus­kie­nė­„Edu­ka­ci­nė­veik­la­mo­kyk­los­ge­o­lo­gi­jos­mu­zie­ju­je­„Gargž­das“„Gargž do“ mu zie jus įkur tas 1991 m. ba lan dį. Jo eks po zi ci jos:

kris ta lų pa sau lis, Lie tu vos nau din go sios iš ka se nos, fo si li jos, mo lius kai, rū dos, uo lie nų kla si fi ka ci ja, ki tų kraš tų uo lie nos ir mi ne ra lai, gargž das ir kt.

Da bar „Gargž do“ ge o lo gi jos mu zie ju je su kaup ta 1054 eks­po na tai. Apie 200 eks po na tų sau go mi pa gal bi niuo se fon duo se. Mu zie ju je mo ko si ir dir ba „Gargž do“ bū re lio jau nie ji ge o lo gai, ruo šia ma si res pub li ki nėms olim pia doms, ve da mos pa mo kos, ku rių te mos su si ju sios su uo lie no mis ir mi ne ra lais, vyks ta su­si ti ki mai su bu vu siais mo kyk los mo ki niais, stu di juo jan čiais ar jau bai gu siais ge o lo gi jos moks lus, ruo ši amasi Že mės sa vai tės ren gi niams. Vyk do mos edu ka ci nės veik los, ren gia mos jau nų jų ge o lo gų sto vyk los. Per 2009–2010 m. „Gargž do“ mu zie ju je ap si lan kė 262 lan ky to jai.

Kau­no­„Sau­lės“­gim­na­zi­jos­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė­Sol­vei­ga­Lau­čie­nė­„Mo­ki­nių­kū­ry­biš­ku­mo­ug­dy­mas­ne­tra­di­ci­nė­se­edu­ka­ci­nė­se­ap­lin­ko­se“Kū­ry­biš­ku­mas­– tai as me ny bės ypa ty bė, pa de dan ti at ras ti

nau jas idė jas, ne tra di ci nius bū dus pro ble moms spręs ti bei ori­gi na liems re zul ta tams pa siek ti.

Kū ry biš ku mo ug dy mas pri klau so nuo pe da go go ži nių, pa­stan gų su kur ti tin ka mą ug dy mo ap lin ką, ge bė ji mo ben drau ti ir ben dra dar biau ti, kū ry biš kos idė jos. Mo ki nių mo ky mui(si) bei kū ry biš ku mui ug dy ti itin svar bus efek ty vus mo kyk los erd vių pa nau do ji mas. Tam pa si tar nau ti ga li bib lio te ka, sa lė, et ni nės kul tū ros ka bi ne tas­mu zie jus bei mu zie jus.Et­ni­nės­kul­tū­ros­ka­bi­ne­tas­mu­zie­jus: moks lei viai pa tys

ta po mu zie ji nin kais – su kū rė ne tra di ci nę ir ori gi na lią erd vę, rin ko bei ap ra ši nė jo se no vi nius daik tus, re lik vi jas, nuo trau kas, rank dar bius, her bus, su da ri nė jo „Gi mi nės me džius“, ren gė po­kal bius apie šei mos ver ty bes bei tra di ci jas. Vė liau sa vo dar bus pri sta tė gim na zi jo je, mies to bei ša lies ren gi niuo se. Vie nas iš jų – moks lei viai iš me džio pa gal se no vi nį lie tu vių liau dies mu zi kos in stru men tą terkš lę pa si ga mi no to kį pa tį ir pa puo šė jį na cio na­li nė mis spal vo mis. Šis lie tu vių sir ga lių pa lai ky mo in stru men tas kur kas sti lin ges nis, uni ka lios iš vaiz dos, sklei džian tis di de lį gar są, be to, at spin di tau ti nį pa vel dą.

Lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros sa vai tės ren gi nių cik las už bai­gia mas jau nų jų kū rė jų po pie te „Dūž tan čių for mų pa sau ly je“. Kū rė jai bu vo su skirs ty ti į ke tu rias sek ci jas: dai li nin kus, fo to­me ni nin kus, et no kul tū ros puo se lė to jus, li te ra tus. Dai li nin kai

kū rė pa veiks lą, fo to me ni nin kai fik sa vo gra žiau sias ren gi nio aki mir kas, et no gra fai rin ko dė lio nę, py nė li nų vai ni ką, dai na vo liau dies dai nas bei žai dė tra di ci nius žai di mus, li te ra tai kū rė no­ve lę, ku riai pra džią su ma nė po etas Ro ber tas Ke tu ra kis.

Ug dy mas vyks ta ne vien tik or ga ni zuo to je edu ka ci nė je ap­lin ko je, t. y. mo kyk lo je, bet ir ki to se erd vė se: mies to bei ša lies mu zie juo se, kū ry bi nė se dirb tu vė se, mies to, ša lies bib lio te ko se, te at ruo se.

Plun­gės­švie­ti­mo­is­to­ri­jos­mu­zie­jaus­va­do­vė,­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė Da­nu­tė­Ar­da­vi­čie­nė ir mo­ki­nys­Er­nes­tas­Po­cius­„Plun­gės­švie­ti­mo­is­to­ri­ja.­Pra­ei­tis­ir­da­bar­tis“Plun gės švie ti mo is to ri jos lei di nio su da ry mą lė mė se niau­

sios Plun gės mo kyk los mu zie jaus įkū ri mas. Mu zie jui su tei kus Plun gės švie ti mo is to ri jos mu zie jaus sta tu są ir ja me su kau pus vi so ra jo no švie ti mo įstai gų me džia gą at si ra do ga li my bė vis ką su dė ti į lei di nį.

Ant ro ji pa ska ta – Plun giš kių drau gi jos pre zi den to Bro­nis­lo­vo­Lu­bio pa ža das fi nan suo ti is to ri jos iš lei di mą. Jo dė ka šių me tų rug pjū tį „Plun gės švie ti mo is to ri ja“ iš vy do die nos švie są. Jo je ap žvel gia ma Plun gės švie ti mo rai da ypa tin gą dė me sį ski riant žmo nėms, at si ra du siems že mai čių kraš te ir pa grei ti nu siems mo kyk lų kū ri mą si – tai ka nau nin kas Jo nas Sen kus, bro liai Ed­var das ir Juo zas Ged gau dai, Sta nis la va Sen kai tė ir kt.

Lei di ny je įvar dy ti pir mie ji mo ky to jai, at ėję į tuš čią mo kyk lą, bet pil no mis šir di mis ryž to mo ky ti pir mų jų ne pri klau so mos Lie tu vos jau nuo lių. Tai ne tik mo ky to jai, bet ir as me ny bių for­muo to jai, pir mų jų va do vė lių au to riai: V. Ka man taus kas, iš lei dęs pir muo sius kir čia vi mo va do vė lius, J. Tar vy das, pa ren gęs daug me to di nių lei di nių, J. Bu dzins kis – „Lo gi kos“ va do vė lio au to­rius. Pir mie ji gim na zis tai klau sė si „Ba la nos ga dy nės“ au to riaus M. Kat kaus ast ro no mi jos dės ty mo, moks lų dak ta ro A. Puo džiu­ky no fi zi kos, ra šy to jo V. Alan to li te ra tū ros pa mo kų. Se no sios Plun gės gim na zi jos mo ki niai vė liau su da rė Dot nu vos že mės ūkio aka de mi jos moks li nį eli tą.

Lei di ny je vie tos skir ta vei ku sioms Plun gės žy dų ir Ka pu ci nų vie nuo ly no mo kyk loms.

Iš pa teik to „Plun gės švie ti mo me džio“ ma to ma mo kyk lų tin klo plėt ra: 1990 m. Plun gės mies te bu vo 5 vi du ri nės, pa gal bi nė mo kyk la­in ter na tas, Plun gės že mės ūkio ir ver slo mo kyk la (ŽŪVM), Su au gu sių jų švie ti mo cen tras, Moks lei vių na mai, Mu­zi kos ir Spor to mo kyk los, iki mo kyk li nės įstai gos, vai kų glo bos na mai.

Lei di nio su da ry to jai dė kin gi Plun gės gar bės pi lie čiui, Plun gės vi du ri nės mo kyk los 1957 m. abi tu rien tui B. Lu biui už lei di nio fi nan sa vi mą ir gau tą ga li my bę su kaup tą Plun gės švie ti mo is­to ri jos me džia gą su dė ti į kny gą. Tai di de lis Plun gės švie ti mo is to ri jos mu zie jaus dar bo įver ti ni mas. At ei ties dar bas – į ant rą jį lei di nį su rink ti kai mo mo kyk lų is to ri jas.

Po pa si da li ji mo pa tir ti mis jau nie ji mu zie ji nin kai ir jų va do vai už gra žiau sius ra ši nius ir sa vo mo kyk lų mu zie jų puo se lė ji mą bu vo ap do va no ti Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro do va no ­ mis – kny go mis. O Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ne for­ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa gal bos sky riaus vy riau sio ji spe­cia­lis­tė­dr.­Da­lia­Šiau­ly­tie­nė­sa­kė­be­si­džiau­gian­ti,­jog:­„Treč da lio mu zie jų eks po zi ci jas te ko ma ty ti ir su si pa žin ti su Lie­tu vos mo kyk lų mu zie jų itin kryp tin ga, įdo mia ir tu ri nin ga veik la. No rė čiau ak cen tuo ti ke le tą da ly kų, bet į iš sa mią ana li zę pre ten­duo ti ne ga liu. Iš skir ti nis Lie tu vos mo kyk lų mu zie jų bruo žas yra tas, kad jie iš ple čia kul tū ri nio ug dy mo ga li my bes. Mo ky to jams muziejus – tai itin pa trauk li erd vė nau jų me to dų tai ky mui bei pro jek ti niam dar bui. Vi sai mo kyk los ko man dai – tai iš skir ti nė ga li my bė in teg ruo ti da ly kus.“ Ji vi siems ša lies moks lei viams pa lin kė jo au gin ti sa vo kul tū ri nį men ta li te tą mo kyk lų mu zie juo se, kad to les niuo se gy ve ni mo eta puo se tai tap tų bū ti ny be. O Lie­tu­vos­jau­ni­mo­tu­riz­mo­cen­tro­di­rek­to­rė­Vi­da­Pet­re­vi­čie­nė­vi­siems­da­ly­viams­pa­lin­kė­jo­puo se lė ti ir sau go ti tai, ką pa tys esa me su kū rę...

Auš­ra­ŽI­DŽIŪ­NIE­NĖ

12

La ze rių ir švie sos, in for ma ci nių tech no lo gi jų ar bio tech no lo­gi jų spe cia lis tai jau se no kai gar si na Lie tu vą už sie ny je. Sa vo spe cia ly bės ži nių krai tį dau gu ma pro fe sio na lų su kau pė mū sų ša lies aukš to jo moks lo ins ti tu ci jo se, ku rios už sie ny je nė ra itin ži no mos. Kaip ir Lie tu vos aukš ta sis moks las (AM), ga lin tis tap ti mū sų ša lies vi zi ti ne kor te le ar stip riu tu ris tų trau kos taš ku.

Ge rai iš vys ty ta stu di jų sis te ma su tei kia ga li my bių pri im ti dau giau jau ni mo iš už sie nio, ta čiau ki to se ša ly se trūks ta in for­ma ci jos apie dau ge lio įver tin tą aukš to jo moks lo stu di jų ko ky bę. Vis gi AM po pu lia ri ni mo pro ce sai pa ma žu įsi bė gė ja.

Sie kiant su kur ti ben drą AM įvaiz dį ir kvies ti už sie ny je gy­ve nan čius lie tu vius bei už sie nio pi lie čius stu di juo ti Lie tu vo je įgy ven di na mas pro jek tas „Lie­tu­vos­aukš­to­jo­moks­lo­tarp­tau­tiš­ku­mo­plėt­ra“. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ini ci juo tą bei Eu ro pos so cia li nio fon do ir Lie tu vos Res pub li kos lė šo mis fi nan suo ja mą pro jek tą pa ti kė ta įgy ven din ti Švie ti mo mai nų pa ra mos fon dui (ŠMPF).

aukš to jo moks lo pri sta ty mas – su ben dra idė ja

Ki tą met Švie ti mo mai nų pa ra­mos fon das kar tu su uni ver si te tais ir ko le gi jo mis pla nuo ja da ly vau ti de šim tis tūks tan čių stu den tų pri trau kian čio se tarp tau ti nė se stu di jų pa ro do se Ka zach sta ne, Gru zi jo je ir dar kar tą di džiu lio stu den tų su si do mė ji mo su lau ku­sia me Azer bai dža ne. Taip pat pla nuo ja mi pri sta to mie ji vi zi tai į Ki ni ją, Di dži ą ją Bri ta ni ją, Ru si ją bei nu ma to mas glau des nis ben dra dar bia vi mas su įvai rio se ša ly se įsi kū ru siais bal tis ti kos (li tu a nis ti kos) cen trais.

Už­sie­nie­čiams­–­stu­di­jų­die­nos

Į Lie tu vos aukš to jo moks lo vie ši ni mą pa sau ly je sie kia ma įtrauk ti kuo dau giau įvai rių sri čių spe cia lis tų, to dėl ku ria mas vie ši ni mo tin klas (to liau – Tin klas). Ak ty vi Tin klo veik la – vie nas iš pa grin di nių pro jek to tiks lų. Jo na riais ga li bū ti ne tik AM ins­ti tu ci jos, stu den tai, dės ty to jai, bet ir di plo ma ti nės at sto vy bės, pa sau lio lie tu vių ben druo me nės, įstai gų ir or ga ni za ci jų at sto vai. Tin klo na riu tam pa ma iš reiš kus pa gei da vi mą vyk dy ti Tin klo na­rio funk ci jas ir už pil džius Tin klo na rio re gist ra ci jos an ke tą.

„Pri si dė ti prie Tin klo veik los ga li vi si tie, ku rie pa si ry žę sa­va no riš kai pri si dė ti prie in for ma ci jos apie Lie tu vos aukš tą jį moks lą sklai dos ir yra pa si ren gę nau do ti per pro jek tą su kur tas vie ši ni mo prie mo nes. Ki tą met bus or ga ni zuo ja mi mo ky mai, ku riuo se bus ne tik su tei kia ma nau din gų ži nių, ta čiau tai bus ir pui ki ga li my bė ben drau ti tar pu sa vy je, pa si da ly ti pa tir ti mi“, – sa kė D. Šu ti ny tė.

Ini cia ty vos ti ki ma si ir iš Lie tu vo je šiuo me tu stu di juo jan čių už sie nio pi lie čių, ku riems bus or ga ni zuo ja mos „Stu­di­jų­die­nos­Lie­tu­vo­je“. Per jas vyks mo ky mai ir se mi na rai, bus pa sa ko­ja ma apie Lie tu vos iden ti te tą, aukš to jo moks lo sis te mą ir jos pri va lu mus. Mo ky muo se ren gi nio da ly viai ga lės pa teik ti sa vo siū ly mus ir idė jas, kaip jie ga lė tų skleis ti ži nią apie ga li my bes stu di juo ti mū sų ša ly je.

Pir mo sios „Stu di jų die nos Lie tu vo je“, ku rio se da ly va vo apie šim tas Vil niaus mies to aukš tų jų mo kyk lų už sie nio stu den tų, stu di juo jan čių ba ka lau ro ar ma gist ro laips nį su tei kian čio se stu di jo se, bu vo su reng tos šių me tų lap kri tį. Iš 23 pa sau lio ša­lių – Bal ta ru si jos, Uk rai nos, Mol do vos, Gru zi jos, Azer bai dža no, Ita li jos, Ser bi jos, In di jos, Ni ge ri jos, Ne pa lo, Erit rė jos ir kt. – at vy kęs jau ni mas li ko pa ten kin tas mo ky mais. Da ly va vu sie ji pla nuo ja sa vo drau gams ir ben dra min čiams pa pa sa ko ti apie stu di jas Lie tu vo je ir drau giš ką bei pa trauk lią mū sų ša lį.

In­ter­ne­to­var­tuo­se­–­ak­tu­a­li­in­for­ma­ci­ja

Ki tą met taip pat pla nuo ja ma su kur ti aukš to jo moks lo in ter ne to var tus, ku riuo se lie tu vių, ru sų ir an glų kal bo mis bus pa teik ta vi sa ak tu a li in for ma ci ja apie Lie tu vos AM, jo ga li my bes, stu di jų kryp tis, sti pen di jų sky ri mą, so cia li nę ap lin ką, Lie tu vą ir t. t. „Iki šiol vie nos pa na šaus po bū džio ofi cia lios in ter ne to sve tai nės ne bu vo, to dėl ti ki mės, kad ji bus pa lai ko ma bei nau do ja ma ir pa si bai gus pro jek tui“, – sa kė D. Šu ti ny tė.

Už sie nio stu den tus ti ki ma si su do min ti ir pa trauk liu rep re­zen ta ci niu vaiz do kli pu bei lei di niu – šios vie ši ni mo prie mo nės pa pil dys vie na ki tą ir bus pla ti na mos kaip iš sa mus Lie tu vos AM sis te mą ir re for mą pri sta tan tis rin ki nys.

Pro jek to lė šo mis taip pat bus re mia mi stu den tai, iš vyks tan tys pa gal Eu ro pos Są jun gos Eras mus pro gra mą da li nėms stu di­joms ar prak ti kai į už sie nį ir ne gau nan tys fi nan sa vi mo iš ki tų Eu ro pos Ko mi si jos ar Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės lė šų šal ti nių. Pla nuo ja ma, kad sti pen di ja bus skir ta dau giau nei 500 Lie tu vos stu den tų, pri klau so mai nuo su de rin to lai ko tar pio su pri iman čia ins ti tu ci ja.

Ti ki ma si, kad šis pro jek tas leis su for muo ti ben drą aukš to jo moks lo įvaiz dį pa sau ly je ir pri trauk ti kuo dau giau už sie nio pi­lie čių stu di juo ti Lie tu vo je.

ŠMPF­inf.

Ki­tų­ša­lių­pa­tir­tis

„Mū sų tiks las – efek ty viau siais bū dais skleis ti ži nią apie aukš to jo moks lo re for mą ir ga li my bes su vie ni jant uni ver si te tų ir ko le gi jų jė gas bei su kaup tą pa tir tį, su bu riant aukš to jo moks­lo am ba sa do riais no rin čius tap ti as me nis, taip pat Lie tu vo je jau stu di ja vu sius už sie nio stu den tus“, – sa kė ŠMPF di rek to rė Dai­va­Šu­ti­ny­tė.

Ver ta pa mi nė ti, kad jau at lik ta 5 už sie nio ša lių – Bel gi jos, Suo mi jos, Veng ri jos, Es ti jos ir Aust ra li jos – ana li zė, ku rio je nag ri nė ja ma, kaip šio se ša ly se po pu lia ri na mas aukš ta sis moks­las, ko kia rin ko da ros po li ti ka va do vau ja ma si ir kt. At si žvel gus į iš nag ri nė tą ša lių ge rą ją pa tir tį bus pa reng tos re ko men da ci jos, kaip bū tų tiks lin ga for muo ti Lie tu vos AM vie ši ni mo stra te gi ją tarp tau ti niu mas tu.

„Stu­dy­in­Lit­hu­a­nia“­sten­de­–­drau­giš­ka­at­mos­fe­ra

Pro jek te jau at lik ta ke le tas pri ori te ti nių dar bų. Be ne svar­biau sias iš jų – su kur tas pre kės žen klas „Stu dy in Lit hu a nia“, su ku riuo ben drai pri sis ta to vi sos Lie tu vos AM ins ti tu ci jos. Jau šie met da ly vau da mi tarp tau ti nė je stu di jų pa ro do je Azer bai dža­no sos ti nė je Ba ku uni ver si te tai bei ko le gi jos ben drai pri sta tė Lie tu vą, jos aukš to jo moks lo re for mą ir ga li my bes bei ska ti no šios ir kai my ni nių ša lių jau nuo lius stu di juo ti Lie tu vo je.

Vie šė da mi Azer bai dža ne pa ro dos da ly viai ben dra vo su Lie­tu vos am ba sa dų, ver slo įmo nių, ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų at sto vais.

Po pa ro dos Azer bai dža ne pa teik to se ver ti ni mo an ke to se dau gu ma aukš tų jų mo kyk lų ir ko le gi jų at sto vų pa žy mė jo, kad ben dra me Lie tu vos sten de „Stu dy in Lit hu a nia“ at mos fe ra bu vo pui ki, nes dir bo vie na sa vo ša liai at sto vau jan ti ko man da. Dau­ge lis pa ste bė jo, jog vi si dir bo la bai su tar ti nai ir net gi pa teik da vo in for ma ci ją apie ki tas Lie tu vos AM ins ti tu ci jas, ne da ly va vu sias pa ro do je.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

13

Nuo 2010 m. lap kri čio 25 d. Šiau lių uni ver si te to Edu ko lo gi jos fa kul te tas pra dė jo įgy ven din ti Eu­ro­pos­so­cia­li­nio­fon­do fi nan­suo ja mą pro jek tą „Sa­vi­val­daus­mo­ky­mo­si­ or­ga­ni­za­vi­mo­mo­de­lio­ (SMOM),­ kaip­ne­tra­di­ci­nės­ug­dy­mo(si)­ for­mos,­tai­kant­į­ino­va­ty­vius­spren­di­mus­orien­tuo­tą­ug­dy­mą,­įgy­ven­di­ni­mas­Šiau­rės­ir­Va­ka­rų­Lie­tu­vos­re­gio­no­mo­kyk­lo­se“ pa gal 2007–2013 m. Žmo giš kų jų iš tek lių plėt ros veiks mų pro gra mos 2 pri ori te to „Mo ky ma sis vi są gy ve ni mą“ VP1­2.2­ŠMM­05­K prie mo nę „Kal bų mo ky mo, ver slu mo ug dy mo ir ino va ty vių švie ti mo me to dų kū ri mas ir die gi mas“.

Šio­ pro­jek­to­mi­si­ja – mo ki nių mo ky mo si mo ky tis, kaip ba zi nės mo ky mui si vi są gy ve ni mą ir mo ky mo si gy ve ni mui, kom pe ten ci jų plė to tė.Pro­jek­to­vi­zi­ja – iš ug dy ti sa vi val džiai be si mo kan čias, ino­

va ty vius spren di mus pri iman čias as me ny bes, įgi ju sias pa ty čių pre ven ci jos ir ne disk ri mi na ci jos kom pe ten ci jų.

Šia me pro jek te per si pi na įvai rių ino va ci jų die gi mas (mo ky­mo(si) (ug dy mo(si)) me to dų, mo ky mo(si) or ga ni za vi mo ir sis te­mi nės ino va ci jos bei ino va ci jos pri ori te ti nė se Lie tu vos švie ti mo sri ty se) ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se.

Per pro jek tą bus re a li zuo ja mas mo de lis „Mo­ky­mas(is)­gy­ve­ni­mui“, ku rio pa grin du bus pa reng tos mo ky mo(si) pro gra mos, va do vai, vyks mo ky mai, nu kreip ti į mo ki nių mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci jų plė to tę (per sa vi val dų mo ky mą si iš ryš ki nant in di­vi du a lu mą kaip ki to niš ku mą ir pri va lu mą, ku ris yra kaip pre ven­ci ja pa ty čioms ir ne disk ri mi na ci jai). Veik los orien tuo tos į:

mo­ki­nių • mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci jų (per ino va ty vių ži nių kū ri mą, o ne in for ma ci jos at kar to ji mą) bei pa ty čių pre­ven ci jos ir ne disk ri mi na ci jos kom pe ten ci jų ug dy mą.

Lau­kia­mas­re­zul­ta­tas.­Mo ki niai ly giag re čiai mo ky mo si mo­ky tis kom pe ten ci jų įgis ir pa ty čių pre ven ci jos bei ne disk ri mi na vi­mo kom pe ten ci ją, ku ri for muos pre ven ci jai ir ne disk ri mi na vi mui bū ti nas ge ra no riš ko ben dra vi mo/ben dra dar bia vi mo bei to le ran­ci jos nuo sta tas, ska tins gerb ti ir to le ruo ti skir tin gą mo ky mo si pa tir tį, jaus ti so li da ru mą su ben dra moks liais, gerb ti jų reik mes ir įsi pa rei go ji mus, są ži nin gai, gar bin gai ir at sa kin gai veik ti sie kiant tiks lo bei nu ma tant sa vo el ge sio pa sek mes, mo ky tis iš klau sy ti ki tą, gerb ti jo nuo mo nę, ap gin ti sa vo po žiū rį ne žei džiant ki tų ir sa vo pa čių oru mo, ne si ty čio jant bei ne tai kant ki tų dis kri mi­na ci nių el ge sio mo de lių; SMOM­aki­vaiz­džiai­de­kla­ruo­ja­ma­to­le­ran­ci­ja­„ki­to­kiam“­per­„ki­to­kį“­mo­ky­mą­si;

mo­ky­to­jų­ ir­mokymosi­ vi­są­gy­ve­ni­mą­ sis­te­mos­ ad­ •mi­nist­ra­ci­jos­dar­buo­to­jų ug dy mą si ir to bu li ni mą si sa­vi val daus mo ky mo si pro ce so or ga ni za vi mo (val dy mo), re a li zuo jant es mi nes mo ky mo si gy ve ni mui nuo sta tas ir tai kant į ino va ty vius spren di mus orien tuo tą ug dy mą, kaip ne tra di ci nio ug dy mo(si) for mą.

Lau­kia­mas­re­zul­ta­tas.­Įdieg tas ino va ty vus mo de lis „Mo ky­mas(is) gy ve ni mui“ įga lins lanks čiau or ga ni zuo ti ug dy mo pro ce­są, už tik rin ti pro gra mų lanks tu mą, įvai ria pu siš ku mą, ga li my bių di di ni mą be si mo kan tie siems bei pro ce so or ga ni za to riams ug­dy ti sa vi val džiai be si mo kan čių mo ki nių es mi nes kom pe ten ci jas, at vi ru mą kai tai ir nau jo vėms, mo ty va ci ją mo ky tis.

Be to, mo ky to jai mo kės val dy ti mo ky mo si pro ce są taip, kad eli mi nuo dami mo ky mo si dis kri mi na ci ją ug dy mo pro ce se

pa di din tų mo ki nių pa si rin ki mo ga li my bes, jas de ri ndami prie in di vi du a lių po rei kių ir ga li my bių. Taip bū tų pri si de da ma ir prie spe cia lių jų ug dy mo(si) po rei kių vai kų so cia li nės at skir ties ma­ži ni mo, ga bių vai kų ug dy mo ko ky bės ge ri ni mo bei mo kyk li nės dis kri mi na ci jos ma ži ni mo. Es mi nė iš anks ti nė SMOM nuo sta ta, pri pa žįs tan ti kiek vie no vai ko in di vi du a lu mą (mo ky mo si sti lius, mo ky mo si or ga ni za vi mas, nuo sta tos, ge bė ji mai), yra eli mi nuo­jan ti stig ma ti za vi mo, eti ke ti za vi mo, taip pat dis kri mi na vi mo bei pa ty čioms pa to gios ap lin kos kū ri mo si ga li my bes nuo sta ta;

tė­vų­(glo­bė­jų,­rū­pin­to­jų) • , kaip ug dy to jų ir kaip so cia li nių part ne rių, kom pe ten ci jų sa vi val daus mo ky mo si, tai kant į ino va ty vius spren di mus orien tuo tą ug dy mą, sri ty je plė to tę, part ne rys tę mo ky me si gy ve ni mui ir įga li nant juos ak ty viai bei efek ty viai da ly vau ti vai kų ug dy mo(si) pro ce se. Taip pat jie tu rės ga li my bių plė to ti sa vi val daus mo ky mo si, kaip pa ty čių pre ven ci jos ir ne disk ri mi na vi mo prie mo nės, su vo­ki mo kom pe ten ci jas.

Lau­kia­mas­re­zul­ta­tas. Tė vai iš pa sy vių mo ky mo si pro ce so ste bė to jų tam pa vi sa ver čiais vai kų ug dy mo(si) pro ce so part ne­riais, ga li mais in for ma ci jos šal ti niais, pa gal bi nin kais ir pa ra mos tei kė jais. Jie ge riau su vo kia sa vo vai ko mo ky mo si ypa tu mus bei mo ky mo si pro ce so in di vi du a lu mus, ko ky biš kiau ga li pa dė ti vai kams or ga ni zuo ti sa vo mo ky mą si, at lik ti įga lin to jų, ska tin to jų, fa si li ta to rių ir kt. funk ci jas, at si spir ti pa gun dai už vai ką at lik ti da lį jo mo ky mo si funk ci jų. Tė vai (glo bė jai, rūpintojai) ne tik su voks sa vo vaid me nį vai kų sa vi val džiam mo ky mui si, bet ir įgis pa ty­čių pre ven ci jos ir ne disk ri mi na vi mo kom pe ten ci jas, orien tuo tas į vai kų mo ky mo(si) pro ce sus, t. y. mo kės pa žin ti vai ką kaip be si mo kan tį jį ir jo, kaip be si mo kan čio jo, uni ka lu mą, ti kė ti jo mo ky mo si sėk me, ska tin ti jo at sa ko my bę už sa vo mo ky mo si veik lą, pro ce są ir re zul ta tus bei pri pa žin ti vai ko mo ky mo si mo ky­tis kom pe ten ci ją, jos ug dy mo(si) in di vi du a lu mą; tė vai (glo bė jai, rū pin to jai) su voks, kad kiek vie no be si mo kan čio jo mo ky mo si sti lius, nau do ja mos mo ky mo si stra te gi jos, mo ky mo si tem pas ga li bū ti skir tin gi, in di vi du a lūs, ta čiau bet ku riuo at ve ju ga li mi ir ska tin ti ni ug dy mo(si) pro ce se;

jau­ni­mo­or­ga­ni­za­ci­jų­at­sto­vų • , kaip so cia li nių part ne rių, kom pe ten ci jų sa vi val daus mo ky mo si, tai kant į ino va­ty vius spren di mus orien tuo tą ug dy mą, sri ty je plė to tę ir įga li ni mą juos ak ty viai bei efek ty viai da ly vau ti vai kų ug dy­mo(si) ir ki tuo se so cia li niuo se edu ka ci niuo se pro ce suo se (pvz., pa ty čių pre ven ci jos ir ne disk ri mi na vi mo sri ty je).

Lau­kia­mas­ re­zul­ta­tas. Iš siug dys pa ty čių pre ven ci jos ir ne disk ri mi na vi mo kom pe ten ci jas sa vi val daus mo ky mo si kon­teks te, ku rios jiems bus nau din gos plė to jant jau ni mo po li ti ką už mo kyk los ri bų, t. y. ska ti nant to le ruo ti „ki to niš ku mą“ ne for­ma laus mo ky mo si pro ce se.

Įgy ven di nant pro jek tą ben dra dar biau ja ma su ben dro jo la vi­ni mo mo kyk lo mis (Pa ne vė žio „Ver de nės“, Tau ra gės „Šal ti nio“, Kel mės „Kra žan tės“, Tel šių „At ža ly no“ pa grin di nė mis mo kyk­lo mis, Skuo do ra jo no Yla kių gim na zi ja) bei ne vy riau sy bi nė mis or ga ni za ci jo mis (Lie tu vos mai ro nie čių drau gi ja ir Lie tu vos jū rų skau ti ja).

Auš­ra­KAZ­LAUS­KIE­NĖSo­cia­li­nių­moks­lų­dak­ta­rė,­do­cen­tė

Šiau lių uni ver si te to Edu ko lo gi jos fa kul te tas – ino va ci jų švie ti me kū rė jas

14

Pro jek tas „Ly de rių lai kas“ pra de da ant rą jį eta pą

Ru de niš kai jau kią lap kri čio 25­osios po pie tę Eu ro pos so cia li nio fon do agen tū ro je Švie ti mo ir moks lo mi nis­te ri jos Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro (ŠAC) di rek to rius Taut­vy­das­Sa­lys ir Eu ro pos so cia li nio fon do agen tū ros di rek to riaus pa va duo to ja Aud­ro­nė­Ali­šaus­kie­nė pa si­ra šė pro jek to fi nan sa vi mo ir ad mi nist ra vi mo su tar tį „Ly­de­rių­lai­kas­2“. Tai reiš kia, jog nuo šios die nos pro­jek tas „Ly de rių lai kas“ pra de da ant rą jį įgy ven di ni mo eta pą.

Pro jek to ko man da, nuo šir džiai dė ko da ma vi siems „Ly de rių lai ko“ part ne riams, ko le goms, ben dra žy giams ir ben dra min čiams, pa dė ju siems ir pa lai kiu siems pro­jek to ini cia ty vas, ska ti nu siems dirb ti Lie tu vos švie ti mo la bui, vi lia si, jog ir per ant rą jį pro jek to eta pą tu rės gau sų bū rį iš ti ki mų bi čiu lių.

Šį kart „Švie ti mo nau jie nų“ skai ty to jus kvie čia me su­ži no ti dau giau apie pro jek tą „Ly de rių lai kas“: ati džiai per žvelg ti san trau ką tų dar bų, ku rie jau nu veik ti per I eta pą, bei pa si do mė ti tuo, ko kias veik las pro jek tas pla­nuo ja vyk dy ti per ar ti miau sius tre jus me tus II eta pe.

Pro jEK to Pa grin di Mas

Švie ti mo ben druo me nėms rei kia sa va ran kiš ko tvar ky mo si įga lio ji mų ir įgū džių bei ri zi kos amor ti za vi mo in fra struk tū ros, o švie ti mo spe cia lis tams – at vi ros ir įvai riap la nės sa vi re a li za ci jos ga li my bių rin kos. Per pro jek tą „Ly de rių lai kas“ bus su kur tos pa ra mos sa va ran kiš kiems ly de riams in fra struk tū ros prie lai dos, ku rios su da rys są ly gas mo ky to jams, mo kyk lų ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų dar buo to jams at ei ty je plė to ti va dy bi nes kom pe­ten ci jas, kon sul tuo tis sa va ran kiš ko tvar ky mo si me tu, at vers nau jų kar je ros ga li my bių. 2006–2007 m. vy ku sia me kon sul ta ci­nia me pro ce se nu sta ty ta, kad nuo Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo nė ra įvy kę es mi nių mo kyk los or ga ni za vi mo per tvar kų. Ša ly je iš es mės te be tai ko mas tik tra di ci nis val dy mo mo de lis – di rek to rius­pa va duo to jai­me to di niai ra te liai. Vi so je švie ti mo sis te mo je do mi nuo ja smul kme niš kų in struk ci jų ir kon tro lės me cha niz mai. Tik iš da lies vei kia pro gra mi nis fi nan sa vi mas. Vy rau ja už da ros or ga ni za ci nės struk tū ros ir dar buo to jų sa vi­ni ma sis, ri bo jan tis pe da go gų ga li my bes skleis ti pa si tei si nu sią prak ti ką pla tes niu mas tu ir di din ti ben drą su ta ri mą sis te mo je. Nė ra sis te min go ren gi mo va dy bi nei veik lai, sto ko ja ma va­dy bi nės pa gal bos mo kyk lai ins ti tu ci jų. Ku riant prie lai das šiai si tu a ci jai pa keis ti da ly vaus mo ky to jai, mo kyk lų ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų, švie ti mo cen trų dar buo to jai, aukš tų jų mo kyk lų dės ty to jai, švie ti mo ir ver slo kon sul tan tai.

Pro jek to „Ly de rių lai kas“ pa­grin­di­nis­tiks­las – su for muo ti pa ra mos švie ti mo ly de riams in fra struk tū ros pa grin dus.

Tiks­li­nės­gru­pės – esa mi ir po ten cia lūs mo kyk lų di rek to riai bei pa va duo to jai, me to di nių gru pių pir mi nin kai, ak ty vūs mo ky to­jai, so cia li niai pe da go gai, bib lio te ki nin kai, ki ti ak ty vūs mo kyk lų dar buo to jai, švie ti mo sky rių spe cia lis tai, pe da go gus ren gian čių aukš tų jų mo kyk lų dės ty to jai.

Pro jek tas yra su de da mo ji Mo­kyk­lų­to­bu­li­ni­mo­pro­gra­mos­plius (2008–2013 m.) da lis. Jį ini ci ja vo Švie ti mo ir moks lo mi­nis te ri jos Stra te gi nių pro gra mų biu ras (Ri­čar­das­Ali­šaus­kas, dr. Ri­ta­Du­ky­nai­tė), vyk do Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tras.

da Li niai Pro jEK to tiKs Lai ir jų įgy vEn di ni Mo už da vi niai:

1. plė­to­ti­kon­sul­ta­ci­nių­pa­slau­gų­rin­ką,­jaut­rią­švie­ti­mo­sub­jek­tų­po­rei­kiams­ir­ga­li­my­bėms:

1.1. su kur ti ir mo kyk lo se iš ban dy ti kon sul ta vi mo pa slau gų ir pa siū los mo de lį bei prak ti nio tai ky mo me to di ką;

1.2. pa reng ti kon sul tan tus, ge ban čius kon sul tuo ti ug dy mo pro ce so, stra te gi nio pla na vi mo, val dy mo ir ki to mis mo kyk­loms svar bio mis te mo mis;

1.3. su da ry ti są ly gas bū si miems eks per tams ir kon sul­tan tams mo ky tis kon sul ta vi mo įgū džių;

1.4. su bur ti kon sul tan tus į ben dra dar bia vi mo tin klą; 1.5. kon sul tuo ti sa vi val dy bių švie ti mo pa da li nius dėl

mo ky mo ir mo ky mo si veiks min gu mo di di ni mo, at lie piant rin kos po rei kius;

1.6. at ras ti/su kur ti ins ti tu ci ją (pa da li nį), ku ri(s) ko or di nuo­tų švie ti mo kon sul ta ci nes pa slau gas, už tik rin tų sis te min gą kon sul tan tų dar bo ver ti ni mą ir ko or di nuo tų jų mo ky mą;

1.7. su kur ti dar buo to jų nuo mos mo de lius ir įtei si ni mo ak tų pro jek tus.

2. Kur­ti­ kon­sul­ta­vi­mo(si)­ vir­tu­a­lio­je­ ap­lin­ko­je­ga­li­my­bes:

2.1. su kur ti vir tu a lią ap lin ką, su da ran čią ga li my bę švie ti­mo va dy bi nin kams nau do tis elek tro ni nė mis pa slau go mis;

2.2. pa reng ti mo kyk los val dy mo, nau do jant in for ma ci nes ir ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas, kon sul tan tus.

3. Su­da­ry­ti­są­ly­gas­vien­ti­sos­ir­in­teg­ruo­tos­vi­sų­lyg­me­nų­ ly­de­rių­kom­pe­ten­ci­jų­plė­to­tės­sis­te­mos,­pa­dė­sian­čios­ge­rin­ti­ug­dy­mo­ko­ky­bę,­su­kū­ri­mui:

3.1. su kur ti va dy bi nių kom pe ten ci jų for ma laus prad me nų įgi ji mo pa slau gas pa ren giant, te stuo jant ir ak re di tuo jant mo­du li nę jung ti nės ma gist ran tū ros stu di jų pro gra mą;

3.2. su kur ti va dy bi nių kom pe ten ci jų ne for ma laus pa pil­dy mo pa slau gas, skir tas sa va ran kiš kai be si mo kan tiems ir dir ban tiems prak ti kams;

3.3. su kur ti va dy bi nių kom pe ten ci jų for ma laus pri pa ži­ni mo pa slau gas;

3.4. vyk dy ti lon gi tu di nius ly de rys tės raiš kos kai tos ty ri mus su teik tų kom pe ten ci jų tai ky mo ste bė ji mui.

4. Kur­ti­ir­iš­ban­dy­ti­ly­de­rys­te­pa­rem­tus­mo­kyk­lų­val­dy­mo­mo­de­lius:

4.1. su kur ti ir Lie tu vos mo kyk lo se bei sa vi val dy bė se or ga­ni zuo ti nau jų val dy mo mo de lių įgy ven di ni mo ban dy mus.

Pro­jek­to­pir­mo­jo­eta­po­(2009–2011­m.)­da­li­niai­tiks­lai:

1. plė to ti kon sul ta ci nių pa slau gų rin ką, jaut rią švie ti mo sub jek tų po rei kiams ir ga li my bėms;

2. ska tin ti švie ti mo val dy mo de cen tra li za vi mą;3. su da ry ti są ly gas vien ti sos ir in teg ruo tos vi sų lyg me nų

ly de rių kom pe ten ci jų plė to tės sis te mos, pa dė sian čios ge rin ti ug dy mo ko ky bę, su kū ri mui.

Pro­jek­to­pir­mo­jo­eta­po­už­da­vi­niai:

1. su mo de liuo ti švie ti mo kon sul ta ci nes pa slau gas;2. kur ti vir tu a lią ap lin ką, su da ran čią ga li my bę švie ti mo va­

dy bi nin kams nau do tis elek tro ni nė mis pa slau go mis;3. pa siū ly ti al ter na ty vių mo kyk los val dy mo mo de lių;4. su kur ti va dy bi nių ir ly de rys tės kom pe ten ci jų for ma laus

prad me nų įgi ji mo pa slau gas;5. su kur ti va dy bi nių kom pe ten ci jų ne for ma laus pa pil dy mo

pa slau gas, skir tas sa va ran kiš kai be si mo kan tiems ir dir ban­tiems prak ti kams;

6. vyk dy ti lon gi tu di nius Lie tu vos švie ti mo ly de rys tės raiš kos kai tos ty ri mus su teik tų kom pe ten ci jų tai ky mo ste bė ji mui.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

15

8. iš vers tos iš už sie nio kal bos še­šios­kny gos ly de rys tės te ma, iš leis tos po­2000­egz., pri sta ty tos (fil muo ta me džia ga su dė ta į pro jek to tin kla la pį) ir iš da ly tos švie ti mo ben druo me­nei (ŠAC);

9. nu pirk tos (po­200­egz.) ir švie ti mo ben druo me nei dvi de­šim ty je švie ti mo cen trų pri sta ty tos 15­pa­va­di­ni­mų­edu­ka­ci­nės­kny­gos. Fil muo ta me džia ga bus su dė ta į pro jek to tin kla la pį (ŠAC);

10. iš vers ta 1210­la­pų­spe­cia­li­zuo­tų­straips­nių, su dė ta į pro jek to tin kla la pį (ŠAC);

11. da ly vau ta 6­tarp­tau­ti­nė­se­kon­fe­ren­ci­jo­se­ly­de­rys­tės­te­ma, vy ko kon fe ren ci jų me džia gos pri sta ty mai (ŠAC), da ly­vau ja ma Co me nius pro jek to tarp­tau­ti­nia­me­ly­de­rys­tės­tin­kle, me džia ga su dė ta į pro jek to tin kla la pį (ŠAC);

12. su kur tas ir ad mi nist ruo ja mas pro jek to tin­kla­la­pis www.ly­de­riu­lai­kas.smm.lt: dau giau kaip 60 000 nuo la ti nių sve tai nės lan ky to jų, di džiau sias ak ty vu mas – apie 400–500 lan ky to jų per die ną – per kon fe ren ci jas, dau giau kaip 1000 pro jek to ger bė jų so cia li nia me tin kle „Fa ce bo ok“ (ŠAC).

Vi sų I eta po re zul ta tų me džia gą ra si te pro jek to in ter ne to sve tai nė je www.ly­de­riu­lai­kas.smm.lt.

At­lik­ta­per­pir­mą­jį­eta­pą:

1. kon sul ta ci nių švie ti mo pa slau gų ir pa siū los Lie tu vo je bei už sie ny je ty­ri­mas; su kur tas kon sul ta ci nių švie ti mo pa slau gų ir pa siū los mo de lio ap­ra­šas; su kur tos 6­kon­sul­tan­tų­mo­ky­mo­pro­gra­mos­ir­mo­ky­mo­pa­ke­tai­(MTC);

2. su kur ta vir tu a lios ap lin kos (VA)­kon­cep­ci­ja bei ren gi mo ir VA įgy­ven­di­ni­mo­mo­de­lis (MTC);

3. at lik tas Lie tu vos mo kyk lų val dy mo efek ty vu mo ty­ri­mas; su­kur tas siū lo mų mo kyk los val dy mo mo­de­lių­ap­ra­šas (MTC);

4. pa reng ta Va dy bi nių ir ly de rys tės kom pe ten ci jų for ma­laus prad me nų įgi ji mo ir ne for ma laus jų pa pil dy mo ga­li­my­bių­stu­di­ja; su kur ta for­ma­lių­ stu­di­jų­ pro­gra­ma­ ir­me­to­di­nė­me­džia­ga (MTC);

5. su kur tas ne­for­ma­lių­stu­di­jų­įgy­ven­di­ni­mo­mo­de­lis,­taip­pat­pro­gra­ma­ir­me­to­di­nė­me­džia­ga (MTC);

6. su kur ta lon gi tu di nio Lie tu vos švie ti mo ly de rys tės raiš kos kai tos ty ri mo me­to­do­lo­gi­ja­ir­in­stru­men­tai; at lik tas lon gi tu di nis Lie tu vos švie ti mo ly de rys tės raiš kos kai tos ty­ri­mas­(MTC);

7. reng tos kiek­vie­nos­veik­los­2–3­vie­šo­sios­kon­sul­ta­ci­jos taip įtrau kiant ben druo me nę į dis ku si jas ly de rys tės te ma (MTC);

Pla­nuo­ja­ma­at­lik­ti­per­ant­rą­jį­eta­pą:

1. reng ti švie ti mo tei si nio reg la men ta vi mo ana li zę ir nau jų tei sės ak tų pro jek tus (ŠAC, MTC);

2. iš leis ti per pro jek to pir mą jį ir ant rą jį eta pus pa reng tus svar biau sius do ku men tus (ŠAC, MTC);

3. su kur ti ir įgy ven din ti uni ka lius sa vi val dy bės ir mo kyk los ly de rys tės mo de lius (ŠAC, MTC);

4. pa rem ti įgy ven di na mus sa vi val dy bių ir mo kyk lų uni ka lius ly de rys tės mo de lius (ŠAC, MTC);

5. or ga ni zuo ti ša lies, sa vi val dy bių ir mo kyk lų kai tos pa tir čių sklai dą (ŠAC, MTC);

6. pa reng ti pro fe sio na lius švie ti mo kon sul tan tus pa gal 6 pro gra mas (MTC);

7. pa reng ti 9 nau jas, ak tu a lias mo kyk loms kon sul tan tų pro­gra mas (MTC);

8. pirk ti spe cia li zuo tą li te ra tū rą (edu ka ci nes kny gas) ir pri­sta ty ti jas švie ti mo ben druo me nei (ŠAC);

9. iš ban dy ti kon sul ta ci nių švie ti mo pa slau gų ir pa siū los mo­de lį (MTC);

10. iš vers ti iš už sie nio kal bos, iš leis ti ir švie ti mo vi suo me nei pri sta ty ti tris kny gas ly de rys tės te ma (ŠAC);

11. re a li zuo ti Vir tu a lios ap lin kos mo de lį, kur ti jo tu ri nį, kur ti ir teik ti vir tu a lias pa slau gas www.ly­de­riu­lai­kas.smm.lt (ŠAC);

12. iš ban dy ti for ma lių jų stu di jų pro gra mą „Švie ti mo ly de rys­tė“ (ISM, MTC);

13. pa reng ti na cio na li nės švie ti mo ly de rių stu di jų fi nan sa vi mo tvar kos ap ra šą (ISM, MTC);

14. įtrauk ti ir mo ky ti na cio na li nio, sa vi val dy bių ir mo kyk lų lyg­mens švie ti mo ly de rius ne for ma lio sio se stu di jo se (ISM, MTC);

15. iš ban dy ti ly de rys tės kom pe ten ci jų pri pa ži ni mo ir pa pil­dy mo mo de lį, pa teik ti re ko men da ci jas (MTC);

16. or ga ni zuo ti du na cio na li nius švie ti mo ly de rys tės fo ru mus (ŠAC, MTC, ISM);

17. su da ry ti są ly gas trims skir tin giems švie ti mo spe cia lis­tams da ly vau ti tri jo se skir tin go se tarp tau ti nė se kon fe ren ci jo se ly de rys tės te ma (ŠAC);

18. tęs ti lon gi tu di nius Lie tu vos švie ti mo ly de rys tės raiš kos kai tos ty ri mus (ŠAC);

19. reng ti veik lų vie šą sias kon sul ta ci jas taip įtrau kiant ben­druo me nę į dis ku si jas ly de rys tės te ma (ŠAC, MTC, ISM).

„Lyderių­laiko“­inf.

Dau­giau­apie­„Ly­de­rių­lai­ko“­I­eta­po­re­zul­ta­tus­ir­II­eta­po­pla­nuo­ja­mas­veik­las­ga­li­te­su­ži­no­ti­už­su­kę­į­pro­jek­to­tin­kla­la­pį­www.ly­de­riu­lai­kas.smm.lt.

Pro­jek­to­ant­rą­jį­eta­pą­(2011–2014­m.)­vyk­do­Švie­ti­mo­ap­rū­pi­ni­mo­cen­tras­kar­tu­su­part­ne­riais­–­VšĮ­Mo­kyk­lų­to­bu­li­ni­mo­cen­tru­(MTC)­ir­ISM­Va­dy­bos­ir­eko­no­mi­kos­uni­ver­si­te­tu.

Pro­jek­to­ant­ro­jo­eta­po­da­li­niai­tiks­lai:

1. plė to ti kon sul ta ci nių pa slau gų rin ką, jaut rią švie ti mo sub­jek tų po rei kiams ir ga li my bėms;

2. ska tin ti švie ti mo val dy mo de cen tra li za vi mą;3. su da ry ti są ly gas vien ti sos ir in teg ruo tos vi sų lyg me nų

ly de rių kom pe ten ci jų plė to tės sis te mos, pa dė sian čios ge rin ti ug dy mo ko ky bę, su kū ri mui.

Pro­jek­to­ant­ro­jo­eta­po už­da­vi­niai:

1. pa reng ti kon sul tan tus, ge ban čius kon sul tuo ti ug dy mo pro ce so, stra te gi nio pla na vi mo, val dy mo ir ki to mis mo kyk loms svar bio mis te mo mis;

2. iš ban dy ti ir to bu lin ti švie ti mo kon sul ta vi mo mo de lį;3. įdieg ti ly de rys tės vir tu a lios ap lin kos mo de lį;4. kur ti ir dieg ti mo kyk lų sa va ran kiš ku mą bei švie ti mo sis­

te mos pri ei na mu mą pa lai kan tį tei si nį reg la men ta vi mą;5. iš ban dy ti sa vi val dy bė se ir mo kyk lo se ly de rys tės vys ty­

mo mo de lius;6. įgy ven din ti for ma li ą sias švie ti mo ly de rys tės stu di jų

pro gra mas;7. įgy ven din ti ne for ma li ą sias švie ti mo ly de rys tės mo ky mo

pro gra mas bei iš ban dy ti ly de rys tės kom pe ten ci jų pri pa ži ni mo ir pa pil dy mo mo de lį;

8. vyk dy ti lon gi tu di nius Lie tu vos švie ti mo ly de rys tės raiš kos kai tos ty ri mus, ste bė ti su teik tų kom pe ten ci jų tai ky mą.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

16

Ka ra liau čiaus sri ties švie ti mo įstai gų va do vų pa žin ti nį vi zi­tą „Lie­tu­vos­švie­ti­mo­sis­te­mos­kai­tos­kryp­tys“­Lie tu vo je or ga ni za vo Vil niaus lie tu vių na mų Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tras kar tu su Ka ra liau čiaus re gio ni ne lie tu vių kal bos mo­ky to jų aso cia ci ja (va do vas Alek­sas­Bart­ni­kas), fi nan sa vo Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo bei už sie nio rei ka lų mi nis te ri jos.

Su si pa žin ti su Lie tu vos švie ti mo sis te mos kai ta, ko kiu ke liu ei na ma ir ko kie šian die nos iš šū kiai, lap kri čio 23–25 d. at vy ko Ka ra liau čiaus sri ties švie ti mo įstai gų va do vai. Tarp 28 pa žin ti­nio vi zi to (prak ti ku mo) da ly vių – Ka ra liau čiaus sri ties Švie ti mo mi nis te ri jos ir Re gio ni nio švie ti mo plė to tės ins ti tu to spe cia lis tai, švie ti mo įstai gų va do vai, Ima nu e lio Kan to Bal ti jos uni ver si te to dės ty to jai, pa pil do mo ir spe cia lio jo ug dy mo įstai gų spe cia lis­tai, mo ky to jai. Vi zi to or ga ni za to riai sie kė, kad at vy kę da ly viai ap lan ky tų kuo įvai res nes ug dy mo įstai gas: Lent va rio pra di nę mo kyk lą (di rek to rė Ona­Ra­ma­naus­kie­nė), Kau no Alek san dro Puš ki no gim na zi ją (mo ky mo kal ba – ru sų, di rek to rius Eri­kas­Griš­ke­vi­čius), Ši lu tės tu riz mo ir pa slau gų ver slo mo kyk lą (di­rek to rius Pra­nas­Avi­ži­nis), Vil niaus lie tu vių na mus (di rek to rius Gin­tau­tas­Ru­dzins­kas), Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen trą (di rek to rė Ra­sa­Bort­ke­vi­čie­nė).

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je Ka ra liau čiaus sri ties švie­ti mo įstai gų va do vus pri ėmė kanc le ris Dai­nius­Num­gau­dis, ku ris iš sa miai su pa žin di no su ša lies švie ti mo kai tos kryp ti mis. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre da ly viai do mė jo si Lie­tu vos pe da go gų kva li fi ka ci jos sis te ma, kas ska ti na, pa de da ir fi nan suo ja pe da go gų pro fe si nį to bu lė ji mą. Ši­ ins­ti­tu­ci­ja­ jau­ant­rus­me­tus­glau­džiai­ben­dra­dar­biau­ja­su­Ka­ra­liau­čiaus­re­gio­ni­nio­ švie­ti­mo­plė­to­tės­ ins­ti­tu­tu. Sve čius ma lo niai nu ste bi no re no vuo ta, at si nau ji nu si Lent va rio pra di nė mo kyk la. Jo je Ka ra liau čiaus sri ties švie ti mo įstai gų va do vai do mė jo si, kaip et no kul tū ra in teg ruo ja ma į pa grin di nius mo ky mo da ly kus, ko kius pa žan gius ug dy mo me to dus ug dy mo pro ce se tai ko pe da go gai. Kau no Alek san dro Puš ki no gim na zi ja su pa žin di­no su pa si rink tu mo de liu – tau ti ne gim na zi ja, kur vie no dos ga li my bės įvai rioms ben druo me nėms ir kon fe si nėms pa krai­poms. Čia vyks ta ir su au gu sių jų bei dir ban čio jau ni mo (16–17 me tų) mo ky mas. Ši lu tės tu riz mo ir pa slau gų ver slo mo kyk lo je

„Lie tu vos švie ti mo sis te mos kai tos kryp tys“

Kauno­Aleksandro­Puškino­gimnazijoje

bu vo pri sta ty tas pro fe si nis ug dy mas. Įspū dį sve čiams pa da rė ir Vil niaus lie tu vių na mai, ku riuo se mo ko si iš 22 ša lių at vy kę lie tu vių kil mės vai kai, 18 mo ki nių – iš Ka ra liau čiaus sri ties. Ši ins ti tu ci ja yra Ka ra liau čiaus in ter na ti nės mo kyk los­li cė jaus ir Ka ra liau čiaus re gio ni nės lie tu vių kal bos mo ky to jų aso cia ci jos part ne rė. Apie gim na zi ją, jos pa sie ki mus, uni ka lu mą kal bė jo di rek to rius G. Ru dzins kas.

Per pa žin ti nį vi zi tą da ly viai su si ti ko su Už sie nio rei ka lų mi­nis te ri jos Už sie nio lie tu vių de par ta men to di rek to riu mi Ar­vy­du­Dau­no­ra­vi­čiu­mi, Kau no mies to ta ry bos na riu Vy­gan­tu­Gu­dė­nu, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos spe cia lis tais Ona­Če­pu­lė­nie­ne,­Pet­ru­Na­vic­ku, Vil niaus lie tu vių na mų Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tro dar buo to jais, ža vė jo si Vil niaus se na mies čio vaiz dais, ap lan kė dai li nin ko ir kom po zi to riaus Mi ka lo jaus Kon s­ tan ti no Čiur lio nio me no ga le ri ją Kau ne.

Ga li me pa si džiaug ti, kad šis pa žin ti nis vi zi tas pa dė jo už megz­ti da ly ki nius ry šius tarp Lie tu vos ir Ka ra liau čiaus švie ti mo įstai­gų. Mi nė to se įstai go se pla nuo ja ma or ga ni zuo ti lie tu vių kal bos mo ky mo bū re lius, bus ren gia mi ben dri pro jek tai ir ren gi niai, kei čia ma si pe da go gų bei mo ki nių de le ga ci jo mis.

Iri­na­MIC­KU­TĖVil­niaus­lie­tu­vių­na­mų­Už­sie­nio­lie­tu­vių­švie­ti­mo­cen­tro­

vy­riau­sio­ji­me­to­di­nin­kė

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja kvie čia teik ti vai kų li te ra tū ros kū ri nius, kri ti kos dar bus, vai kų li te ra tū ros ir skai ty mo po pu­lia ri ni mo pro jek tus Vai kų li te ra tū ros pre mi jai gau ti.Pre­mi­ja­ski­ria­ma ra šy to jams už vai kų li te ra tū ros kū ri nius.

Taip pat kul tū ros, švie ti mo dar buo to jams už reikš min giau­sius dar bus po pu lia ri nant vai kų li te ra tū rą ir skai ty mą, ug dant es te ti nes kul tū ros, žmo giš ką sias ir pi lie ti nes ver ty bes, sklei­džiant nau jas, ori gi na lias kū ry bos ini cia ty vas.Pre­mi­ją­su­da­ro 2 da lys: už lie tu vių vai kų li te ra tū ros kū ri­

nius bei už nuo pel nus po pu lia ri nant li te ra tū rą ir skai ty mą.Pre­mi­jos­tiks­las – ska tin ti Lie tu vos ra šy to jus kur ti vai­

kams skir tas kny gas, įver tin ti švie ti mo, vi suo me ni nių ar pri­va čių įstai gų bei as me nų in dė lį po pu lia ri nant vai kų li te ra tū rą ir kny gų skai ty mą.Pre­mi­jos­dy­dis – 100 MGL. Iš jų 60 MGL – už nuo pel­

nus vai kų li te ra tū ros sri ty je (už li te ra tū ros kū ri nį/kū ri nius) ir 40 MGL – už nuo pel nus vai kų li te ra tū ros ir skai ty mo po­pu lia ri ni mo sri ty je (už pro jek tus, li te ra tū ri nes­kū ry bi nes

ak ci jas, li te ra tū ros kri ti kos dar bus ir kt.). Kar tu su pre mi ja įtei kia mas di plo mas.

Kan di da tū ras pre mi jai gau ti tu ri tei sę siū ly ti aso cia ci jos, švie ti mo įstai gos, švie ti mo įstai gų stei gė jai, ki ti ju ri di niai as me nys. Kan di da tai tu ri pa teik ti pas ta rų jų tre jų me tų kū ry­bi nės veik los ap ra šą, no mi nuo ja mų dar bų pa vyz džius, ki tą iliust ruo jan či ą ją me džia gą.

Siū­ly­mai­pa­tei­kia­mi mi nis te ri jos Ko mu ni ka ci jos sky riuiiki gruo džio 31 d.

Premijos­skyrimo­nuostatus­galite­rasti­ministerijos interneto svetainėje adresu www.smm.lt/konkursai/kiti.htm#lp.

Vaikų­literatūros­premiją­2004­m.­įsteigė­Lietuvos­Respublikos­švietimo­ir­mokslo­ministerija.­Ji­teikiama­kiekvienų­metų­balandžio­2­d.­–­Tarp-tautinę­vaikų­knygos­dieną.

Elona­BAGDANAVIČIENĖ

Kviečiame teikti kūrinius vaikų literatūros premijai gauti

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

17

Jau ni žmo nės ver ti na są ži nin gu mą, ta čiau dau gu ma jų pa tei si na at si ly gi ni mą pa slau ga už pa slau gą ir pa žin tis sa vo pro ble moms spręs ti – at sklei dė or ga ni za ci jos­„Trans­pa­ren­cy­In­ter­na­tio­nal“ Jau­ni­mo­są­ži­nin­gu­mo­ty­ri­mas. Jo re zul ta tai pri sta ty ti bai gian tis lap kri čiui.

Tai pir­ma­sis to kio po bū džio na cio na li nis ty ri mas. Jo tiks las, anot „Trans pa ren cy In ter na tio nal“ Lie tu vos sky riaus (TILS) va­do vo Ser­ge­jaus­Mu­rav­jo­vo, „pra dė ti po kal bį, ko iš tie sų rei kia jau ni mui, iš si aiš kin ti, ko kia jau ni mo an ti ko rup ci nio švie ti mo si tu a ci ja, pa ste bė ti spra gas, ku rias bū tų ga li ma iš tai sy ti. Ki ta ver tus, įdo mu pa si žiū rė ti, ko kios jau ni mo nuo sta tos ir ko kios vi suo me nės ga li me ti kė tis po 5–10 me tų.“

Pir ma ja me eta pe ty rė jai ap klau sė jau ni mo at sto vus bei jau­ni mo po li ti ką ir švie ti mą ku ruo jan čius eks per tus. Ant ra ja me (rug sė jį–s pa lį) ap klaus ta 16–21­me­tų 700 žmo­nių iš vi sos Lie tu vos.

Pa sak TILS dar buo to jos Rū­tos­Mra­zaus­kai­tės, pir mo je ty­ri mo da ly je eks per tų dis ku si jo je bu vo iš sa ky tas po žiū ris, kad pa grin di nės jau ni mo ver ty bės šian dien – pi ni gai, sie ki mas vis ko čia ir da bar, pres ti ži nis dar bas, kar je ra ir pan. Ta čiau ap klau sus jau nus žmo nes at sa ky mai bu vo ki to kie.

Di džiau sio mis ver ty bė mis šian die nos jau ni mas lai ko dar­nią­šei­mą­(99­proc.), są­ži­nin­gu­mą­(97­proc.) ir aukš­tą­jį­iš­si­la­vi­ni­mą­(55­proc.). „Šie re zul ta tai mums pa ro do, kad jau ni mas tu ri su si for ma vęs gra žią ir ne ma te ria lią ver ty bių sis te mą, – tei gė R. Mra zaus kai tė. – Tur tas, pi ni gai ir vi suo ti nis pri pa ži ni mas, apie ku riuos daug kal bė ta fo ku suo to je eks per tų dis ku si jo je, at si dū rė są ra šo pa bai go je.“ Sėk min gas žmo gus, jau ni mo nuo­mo ne, yra tu rin tis dar nią šei mą, są ži nin gas ir pa sie kęs kar je ros lai mė ji mų. Tai gi sėk min go žmo gaus kri te ri jai be veik ati tin ka ir jau ni mo nu ro dy tas svar biau sias ver ty bes.

Nors jau ni mas są ži nin gu mą ir lai ko vie na iš di džiau sių ver ty­bių, net 81­proc. ap klaus tų jau nų žmo nių pa tei si na at si ly gi ni mą pa slau ga už pa slau gą ir pa žin tis sa vo pro ble moms spręs ti.

Ne są ži nin gas el ge sys, jau ni mo nuo mo ne, la biau siai pa pli tęs mo­kyk­lo­se­(47­proc.), gim­na­zi­jo­se­(42 proc.) ir uni­ver­si­te­tuo­se (38­proc.). Ma žiau siai – po pa mo ki nė je veik lo je (bū re­liuo se, mu zi kos mo kyk lo se ir kt.) bei šei mo je (10­proc.), vai kų dar že liuo se (18­proc.).

Mo kyk lo je dau gu mai jų te ko nu si ra ši nė ti nuo ki to mo ki nio (88­proc.), duo ti nu si ra šy ti ir nau do tis pa ruoš tu kais (79­proc.). Per stu di jas pa tir tis ne si kei čia. Es mi nis skir tu mas – mo kyk lo je

ver ty bės: ar są ži nin gas Lie tu vos jau ni mas?

re čiau nau do ja mos ne są ži nin go el ge sio for mos, su si ju sios su pi ni gi ne iš raiš ka, t. y. raš to dar bų ren gi mas už at ly gį, at si skai ty­mas už ki tą as me nį ir pan. Kas die nia me gy ve ni me net 76­proc. jau nų žmo nių te ko at si ly gin ti pa slau ga už pa slau gą.

Ty ri mas at sklei dė, kad jau­ni­mui­ko­vo­ti­su­ne­są­ži­nin­gu­mu­ma­žiau­siai­pa­de­da­su­au­gu­sie­ji. Daž niau siai ke lią ne są ži nin­gam el ge siui ban do už kirs ti jie pa tys (86­proc.), ki ti mo ki niai (83­proc.)­ar stu den tai (68­proc.). Daug re čiau tai da ro mo­kyk lų ir aukš tų jų mo kyk lų ad mi nist ra ci jos (13­proc.,­11­proc.), mo ky to jai (7­proc.), dės ty to jai (6­proc.).

Kaip jau ni žmo nės pa tys el gia si su si dū rę su ne są ži nin gu mu? Pu­sė jų tei gė duo dan tys pa sta bas ar ba sten gia si su gė din ti ne są ži nin gai be si el gian tį jį (20­proc.). Apie 16­proc. ne drįs ta im tis jo kių veiks mų, nes ma no su lauk sian tys ne igia mų pa sek­mių – pa smer ki mo, at stū mi mo (27­proc.), ar ba dėl to, kad tai ne jų rei ka las (27­proc.) ar bū tų ne nau din ga (15­proc.).

Pa klau sus jau ni mo, kas gi for­muo­ja jų ir ben dra am žių ne­są­ži­nin­gą­el­ge­sį, pir mo je vie to je at si dū rė ži niask lai da ir jos sklei džia ma in for ma ci ja bei vyk do ma ša lies po li ti ka. Šei­ma­ir­drau­gai, t. y. ar ti miau sia ap lin ka, jau nų žmo nių nuo mo ne, tu ri dau­giau­sia­įta­kos­są­ži­nin­gam­el­ge­siui ir jo for­ma­vi­mui­si. Švie ti mo sis te ma – tre čio je vie to je.Veiks­min­giau­sio­mis­prie­mo­nė­mis prieš ne są ži nin gą el ge sį

jau ni mas lai ko auk­lė­ji­mą­(94­proc.),­švie­ti­mą­(90­proc.) ir są­ži­nin­go­el­ge­sio­pa­vyz­džius­(89­proc.). Griež tos baus mės ma­žiau siai efek ty vios, už jas pa si sa kė 17­proc. jau nų žmo nių.

Ty ri mo pri sta ty me S. Mu rav jo vas pa ste bė jo, jog „gal vo da mi apie jau ni mą tu ri me dau giau dė me sio skir ti są ži nin gu mui ir jau ni mo tu ri mų ver ty bių iš sau go ji mui. Rei kia pa dė ti iš lai ky ti tą su pra ti mą kas die nia me gy ve ni me, tam pant su au gu siu žmo gu­mi. Su klus ti ver čia ir tai, kad jau ni žmo nės at kar to ja su au gu sių jų veiks mus. Jau nuo mo kyk los suo lo pa tei si na nau do ji mą si pa­žin ti mis ir at si ly gi ni mą pa slau go mis už pa slau gas.“ Pa sak jo, ne in ves tuo jant į jau ni mo an ti ko rup ci nį švie ti mą ir ne si kei čiant pa tiems nai vu ti kė tis, kad jau no ji kar ta bus ki to kia ir at ėju si į su au gu sių jų pa sau lį sa vai me elg sis ki taip.

Ty ri mą or ga ni za vo ir vyk dė su ko rup ci ja ko vo jan čios or ga­ni za ci jos „Trans­pa­ren­cy­In­ter­na­tio­nal“­Lie­tu­vos­sky­rius. Jį fi nan sa vo Ny der lan dų Ka ra lys tės am ba sa da Lie tu vo je.

Mū­sų­inf.

vErtybės – asMEninė PErsPEKtyvaKiek svarbu jūsų gyvenime:

PrEvEncinės PriEMonėsKokios konkrečios priemonės, jūsų manymu, būtų veiksmingos užkertant kelią nesąžiningam jaunimo elgesiui?

Tyrimai

18

Iš redakcijos paštovisus šiuos laiškus, straipsnius ir informaciją jūs galite

perskaityti interneto svetainėje www.sac.smm.lt („Švietimo naujienos“ – redakcijos paštas).

Mo ko mės da ly tis ge ru mu

Aly taus „Šal ti nių“ pa grin di nė mo kyk la jau aš tun tus me tus vyk do pro jek tą „Pa­sau­lis­ vai­kams“. Jo tiks las – glau dus mo kyk los mo ki nių ben dra vi mas su Aly taus ap skri ties su tri ku sio vys ty mo si kū di kių na mų ma žy liais. Pro jek to ini cia to rė ir va­do vė – mo kyk los pra di nių kla sių mo ky to ja As­ta­Brei­da­kie­nė. Jai pa de da 2b kla sės mo ki nu kai, 7e kla sės auk lė to ja Da­lia­Da­bu­šins­kie­nė ir jos mo ki niai bei kū di kių na mų auk lė to ja Ro­mu­tė­Za­raus­kie­nė.

Moks lei vių pa mėg ta lai da „Lie tu vos tūks tant me čio vai kai“ pa­kvie tė vi sas Lie tu vos mo kyk las pri si dė ti prie ak ci jos „Mo kyk lų pi lie­ti nė ini cia ty va“, ku rios tiks las – kiek vie ną Lie tu vos mo kyk lą (kla sę) pa ska tin ti ini ci juo ti ir įgy ven din ti sa va no rys tės, pi lie tiš ku mo pro­jek tus. Nu spren dė me, kad Lie tu va tu ri iš girs ti ir apie mū sų ge rus dar bus. Sve čių il gai lauk ti ne rei kė jo. Jau pas ku ti nę ru dens die ną pas mus sve čia vo si Žy gis su sa vo ko man da Rū ta ir Vai du.

Apie tai pa pa sa ko jo pro jek to va do vė Da­lia­DA­BU­ŠINS­KIE­NĖ.

Rie da me tų ra tas, at ver da mas ma žie­siems vis nau jas pa slap čių du re les, už ku rių ga li ma at ras ti sau lę ir gė les, lie tų, vė ją ir il gus va ka rus, kau ku čius ir net gi nykš tu kus. To kiais il gais ir niū riais va ka rais daž nas pra de da me gal vo ti apie šil tą va sa rą bei jos

pra mo gas. Pa mirš ta me apie tai, kad kiek vie nas me tų lai kas tu ri sa vo links my bių ir įvai riau sių šven čių.

Lap kri čio pra džio je Vil niaus lop še ly je­dar že ly je „Pe lė da“ jau tė si di de lis su ju di mas. Vi sa įstai gos ben druo me nė ėmė ruoš tis pas ku­ti nei ru dens šven ti nei va ka ro nei „Ži­bin­tų­šven­tė“.

Apie tai pa ra šė Vil niaus lop še lio­dar že lio „Pe lė da“ di rek to rė Gai­la­ŽIE­MIE­NĖ, pa va duo to ja ug dy mui Aud­ro­nė­RIM­ŠIE­NĖ, vy res nio ji auk lė to ja Dai­va­NAU­JI­KIE­NĖ.

„Švie čian ti už kar da“

Šių me tų lap kri tį Dau gė lių lop še ly je­dar že ly je pir mie ji į dar že lį at vy kę vai ku čiai, di­rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Kris­ti­na­Agins­kie­nė bei prieš­mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Ri­ta­ Ti­le­nie­nė or ga ni za vo ak ci ją „Švie­čian­ti­ už­kar­da“, skir tą trau mų ir ne lai min gų at­si ti ki mų ke liuo se pre ven ci jai. Vi si drau ge dar ne pra švi tus lau kė at ei nan čių drau gų, da li jo at švai tus ir ra gi no pa si rū pin ti sa vo sau gu mu, ne pa mirš ti at švai tų, kai ten ka ei ti tam siuo ju pa ros me tu.

Apie tai pa ra šė ak­ci­jos­or­ga­ni­za­to­riai.

Res pub li ki nis so cia li nis pro jek­tas „Drą­sin­ki­me­at­ei­tį“ – sėk­min ga jau nų žmo nių ne for ma lio jo švie ti mo prie mo nė, ska ti nan ti sa viug dą, ly de rys tę, as me ni nę

ini cia ty vą, kū ry biš ku mą, ver slu mą, ruo šian ti mo ki nius ak ty viam ir pra smin gam da ly va vi mui vi suo me nės gy­ve ni me. Šis pro jek tas gim na zi jo je vyk do mas jau šeš tus me tus. Per šį lai ko tar pį pel ny tos no mi na ci jos „Ge riau sia ap skri ties mo kyk la“, „Me tų mo ky to jas“, „Me tų ly de ris“, „Eu ro pie tiš kiau sia mo kyk la“.

Lap kri čio 5–11 d. Klai pė dos Bal ti jos gim na zi jos mo ki niai, pro jek to „Drą sin ki me at ei tį“ da ly viai, ly di mi gim na zi jos di rek to rės Vi­ta­li­jos­Gry­baus­kie­nės, ga lė jo džiaug tis eu ro par la men ta ro Le­o­ni­do­Dons­kio įsteig tu pri zu už „Eu ro pie tiš kiau sios mo kyk los“ ti tu lą – ke lio ne į Eu ro pos Par la men tą Briu se ly je.

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Klai pė dos Bal ti jos gim na zi jos di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Jur­gi­ta­RAČ­KAUS­KIE­NĖ.

in teg ruo ta pro jek ti nė die na „jū ra tė ir Kas ty tis“

Lap kri čio pas ku ti nę sa vai tę Ži di kų Ma ri jos Peč kaus­kai tės vi du ri nės mo kyk los ant ro kai vyk dė in teg ruo tą pro jek tą „Jū­ra­tė­ir­Kas­ty­tis“. Tai me ni nis li te ra tū ri nis pro jek tas, su jun gęs lie tu vių kal bos, ma te ma ti kos, mu­zi kos, pa sau lio pa ži ni mo, dai lės ir eti kos pa mo kas. Pro jek to tiks las – su pa žin din ti mo ki nius su sak me „Jū­ra tė ir Kas ty tis“, at skleis ti jos gro žį, nuo tai ką; įspū džius reikš ti sa vi to mis kal bi nė mis ir ne kal bi nė mis raiš kos prie mo nė mis.

Pro jek tą pra dė jo me pa sau lio pa ži ni mo pa mo ka, ku rio je mo ki niai pla čiau su ži no jo apie Bal ti jos jū rą, jos au ga li ją, gy vū ni ją, nau din gas iš ka se nas. Dau giau lai­ko sky rė Bal ti jos auk sui – gin ta rui. Vai kai ieš ko jo fak tų apie gin ta rą, jo sa vy bes, pa nau do ji mą. Ap žiū rė jo gin ta ro ga ba liu kus, pa puo ša lus. At lik tas už duo tis len to je vė rė tar si gin ta ro ka ro lius. Ne aki vaiz di ne ke lio ne ap lan kė Lie tu vos pa jū rio ku ror tus, o Jū rų mu zie jų pa va sa rį ti ki­mės ap lan ky ti iš tik rų jų.

Jū ros te ma vys ty ta ir ma te ma ti kos pa mo ko je. Ra dę keis tą že mė la pį vaikai nu ta rė „plauk ti“ jo ro do mu ke liu. Jiems te ko įveik ti už duo tis, su si ju sias su jū ra, smė liu, gin ta ru. Už da vi nius „gau dė“ tar si žu vis, o „iš ke pė“ jas tei sin gais spren di mais. Mo ki niai su si do mė ję dir bo gru­pe lė se, dis ku ta vo, ta rė si, pa dė jo vie ni ki tiems.

Apie tai pa ra šė Ma žei kių r. Ži di kų Ma ri jos Peč­kaus kai tės vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja Ber­na­de­ta­ JAR­MOŠ­KIE­NĖ.

Au t

o rės

nuo

tr.

„drą sin ki me at ei tį“

tu šviesk, spin dė ki, ži bin te...

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

19

to le ran ci jos die na „jei aš tu rė čiau sep tyn žie dę gė le lę“

Klai pė dos „Šal ti nė lio“ mo kyk lo je­dar že ly je lap kri čio 16 d. pa mo kos pra si dė jo kiek ne įpras tai. Mo ki niai ant suo lų tu rė jo ne kny gą, ne są siu vi nį, o spal vo tus po­pie riaus la pus, ku rie grei tai vir to lai ve liais. Taip pra si­dė jo ren gi nys „Jei­aš­tu­rė­čiau­sep­tyn­žie­dę­gė­le­lę“, skir tas Tarp tau ti nei to le ran ci jos die nai pa mi nė ti. Jos šių me tų sim bo lis – To le ran ci jos lai vas. Mo ki niai kar­tu su mo ky to jo mis kal bė jo apie pa kan tu mą ki to kiam, ge ru mą ir užuo jau tą. Pra di nu kams dar sun ku pri im ti žo dį „to le ran ci ja“, ta čiau jie pui kiai su pran ta, ką reiš kia at jau ta, pa dė ka, ge ru mas, at lai du mas. Mo ky to jos, kal­bė da mos su jais apie To le ran ci jos die ną, pa brė žė, kad svar bu ne tai, kaip žmo gus at ro do, o kaip jis el gia si su ap lin ki niais ir kaip mes jam at sa ko me.

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Klai pė dos „Šal ti nė lio“ mo kyk los­dar že lio di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Ele­na­MOC­KU­VIE­NĖ.

„Ką ži no ait va rai?“

Ait va ras – lyg slap ta žo dis, at ve rian tis mums du ris į ku pi ną įvai rių ste buk lų pa sa ką. Daž nai per dar bus ne pa ste bi me mus su pan čių ste buk lų, ne jau čia me die nos ir me tų rit mo. Ne tu ri­me lai ko net sa vo vai kui, o juk jis – di džiau sias mū sų tur tas. Kas die nė ru ti na vei kia žmo gų, o ypač ma žuo sius. Svar­biau­sia,­

ko­vai­kas­lau­kia­–­tai­mei­lė­ir­dė­me­sys. Di de lį dė me sį dar že ly je ski ria me vai kų, tė ve lių, pe da go gų ben dra dar bia vi mui. Siek da mi įtrauk ti tė ve lius į ug dy mo pro ce są ren gia me at vi ras veik las, ryt me­čius, ak ci jas, va ka ro nes. To dėl ir šį va ka rą nu ta rė me pra leis ti kar tu. Vi si drau ge kū rė me pa sa ką. Juk pa sa ka mo ko su pras ti gė rį ir blo gį, mo ko iš min ties, ge ru mo, su pa žin di na su žmo nių gy ve ni mu, gy vū­nė lių pa sau liu, įvai rio mis mi ti nė mis bū ty bė mis.

Vė ly vo ru dens va ka rą Vil niaus r. Ma ri jam po lio lop še lio­dar že­lio prieš mo kyk li nio ug dy mo gru pės vy res nio ji auk lė to ja Sne­ža­na­Ste­fa­no­vi­čie­nė ir prieš mo kyk li nio ug dy mo vy res nio ji pe da go gė Re­gi­na­Žy­man­tie­nė kar tu su sa vo ug dy ti niais pa si kvie tė tė ve lius, įstai gos bei kraš to dar že lių pe da go gus į at vi rą veik lą­va ka ro nę „Ką­ži­no­ait­va­rai?“

Apie tai pa ra šė Vil niaus r. Ma ri jam po lio lop še lio­dar že lio vy res nio ji auk lė to ja Sne­ža­na­STE­FA­NO­VI­ČIE­NĖ.

Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim­na zi jo je mo kė si daug įžy mių žmo nių. Vie nas iš jų – ge ne ro­las Kle­men­sas­Po­pe­liuč­ka.

Jis bu vo vie nas iš Lie tu vos ka riuo me nės kū rė jų, ta čiau jo pa var dė ne taip pla­čiai ži no ma kaip ki tų anuo me ti nių Lie tu vos ge ne ro lų, pa vyz džiui, Raš ti kio ar Čer niaus. To dėl ar tė jan čio 120 me tų ju bi lie jaus pro ga de rė tų pa kal bė ti apie šią ne ei li nę Šiau lių kraš to as me ny bę.

K. Po pe liuč ka gi mė 1892 m. bir že lio 29 d. Bu čiū nų kai me, Pa švi ti nio vals čiu je, Šiau lių ap skri ty je. Pir mo jo pa sau li nio ka ro iš va ka rė se Šiau lių vy rų gim na zi jo je bai gė 6 kla ses. Stu di ja vo ar chi tek tū rą Ki je vo po li tech­ni kos ins ti tu te. Pir ma ja me pa sau li nia me ka re ca ri nės Ru si jos ka riuo me nės ka ri nin kas K. Po pe liuč ka bu vo ap do va no tas šv. Jur gio kry žiu mi...

Apie tai pa ra šė Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi jos mu zie jaus va do vas Dai­no­ras­SI­DAB­RAS.

ak ci ja „Mesk – lai mė si, ne pra dėk – nu ga lė si!“

Kaz lų Rū dos pa grin di nė mo kyk la pa mi nė jo Pa sau li nę die ną be ta ba ko da ly vau da ma Lie tu vos mo ki nių par la men to Ma ri jam po lės re gio no ren gi nių cik le prieš rū ky mą „Mesk­–­lai­mė­si,­ne­pra­dėk­–­ nu­ga­lė­si!“, ku ris vy ko lap kri čio 14–18 d. Vi są sa vai tę mo kyk lo je or ga ni zuo ti įvai riau si ren gi niai, vik to ri nos, var žy bos, ku rie įtrau kė vi są mo kyk los ben druo me nę. Kla sių va do vai or ga ni za vo dis ku si jas „Ką tu ma nai apie rū ky mą?“

Apie tai pa ra šė ren gi nių ko or di na to rė Ra­sa­ŽE­MAI­TIE­NĖ.

Gim ta die niai – pa čios lau kia miau sios vai kų šven tės. Jie at ei na at neš da mi dau gy bę įspū­džių ir pri si mi ni mų. Aly taus „Šal ti nių“ pa grin­di nės mo kyk los mo ki niai ne pa mir šo 35­ojo jos gim ta die nio.

Die nos te ma – do va na mo kyk lai. Do va nų daug ir įvai rių: tor tą „ke pė“ pra di nu kai, mo kyk­los me da lius kū rė 8b kla sės mo ki niai, šeš to kai kli ja vo žmo ge liu kus­mo ki nu kus, ku rie puo šė mo kyk los ko ri do rius... Vi si no rin tie ji ga lė jo iš­ban dy ti nau ją, dar ma žai pa žįs ta mą pie ši mo

bū dą – eb­ru­me­ną, o su kur tus dar bus skir ti mo kyk los šven tei.Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo jau no ji dai li nin kė, lie tu vių kal bos

mo ky to ja Da­lia­DA­BU­ŠINS­KIE­NĖ.

Jau sau le lė vėl nuo mūs at sto da ma ri tasIr pa li ku si mus grei ta va ka rop nu si lei džia... (K.­Do­ne­lai­tis)

Il gė ja nak tys, trum pė ja die nos, o kad lai kas ne pra­ilg tų lau kiant su grįž tan čios sau lės ir šil tų die nų, šių me tų lap kri tį į Kaz lų Rū dos vai kų lop še lio­dar že lio „Pu še lė“ sa lę su si rin ko vi sa dar že lio ben druo me nė: vi sų gru pių vai kai, tė vai, mo čiu tės, auk lė to jos ir ki ti dar buo to jai. Svar biau si ir lau kia miau si sve čiai – Kaz lų Rū dos so cia li nės pa ra mos cen tro se ne liai.

Apie tai pa pa sa ko jo Kaz lų Rū dos vai kų lop še­lio­dar že lio „Pu še lė“ vy res nio ji auk lė to ja Au­re­li­ja­KMI­TĖ.

Lap kri čio 24 d. mū sų mo kyk la, vyk dy da ma „Svei ka tia dos“ pro jek­tą „Spor­te­svar­bu­ne­re­kor­das,­

svar­bu,­kad­mes­veik­lūs­ir­svei­ki“, or ga ni za vo šo kių kon kur są­py nę „Šo­ku­aš,­šok­ir­tu,­šo­ki­me­vi­si­kar­tu“. Mus džiu gi no ke tu ri šo kių ko lek ty vai: Laz di jų r. Būd vie čio pa grin di nės mo kyk los šo kių gru pė (va do vė N. Či vins kie nė), Ku čiū nų lais va lai kio sa lės jau nie ji šo kė jai (va do vė J. Ka ra liū nie nė) ir dvi Ku čiū nų pa grin di nės mo kyk los šo kė jų gru pės (va do vė G. Kup čiū nie nė). Ren gi nio žiū ro vams dai na vo mū sų mo kyk los moks lei viai (va do vas J. Pi lec kas).

Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Ku čiū nų pa grin di nės mo kyk los kū no kul tū ros mo ky to ja Gra­ži­na­KUP­ČIŪ­NIE­NĖ.

Kad ne bū tų pa mirš ta

Šo kių kon kur sas-py nė

„iš dai nų skry nios“

gim ta die nis su eb ru

20

Projektai

„Ruo šian tis at ei čiai min ti mis rei kia grįž ti į pra ei tį...“ (A.­Mic­ke­vi­čius)

Lie tu va ir Len ki ja – dvi vi siš kai at ski ros, bet kar tu daug kuo su sie tos vals ty bės nuo Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės lai kų. 1569 m. Liub li ne bu vo pa si ra šy ta len kų ir lie tu vių uni ja. Abi vals ty bes sie ja 1791 m. pri­im ta Kon­sti­tu­ci­ja, lai ko ma pir mą ja Eu ro po je ir ant rą ja pa sau ly je ra šy ti ne po JAV Kon sti tu ci jos.

Su ben dra vals ty bių is to ri ne pra ei ti mi su si ję mi tai bei ste re o ti pai abiem vals ty bėms daž nai truk do sėk min gai ben dra dar biau ti ir drau gau ti.

Kad Lie tu vos ir Len ki jos jau ni mas ga li ras ti dia lo gą ir veik ti kar tu, at si kra ty ti su si da riu sių ste re o ti pų bei nuo­šir džiai su si drau gau ti, pa ro dė ir VšĮ „Sau lės“ pri va čios gim na zi jos pro jek tas su Var šu vos Ja no No va ko­Je zio­rans kio mo kyk la „Su­si­ti­ki­mai­pa­sie­ny­je“­(„Me e tings at bor ders“). Jį rė mė Lie tu vos ir Len ki jos jau ni mo mai nų fon­das. De šimt gim na zi jos moks lei vių, ly di mi mo ky to jų Mar­ga­ri­tos­Vir­žin­tie­nės ir Auš­ros­Pač­kaus­kie­nės, spa lio pra džio je iš vy ko į Var šu vą. Vyks tant pro jek to pa ren gia mie siems dar bams moks lei viai ap klau sė apie šim tą vil nie čių no rė da mi iš si aiš kin ti, ko kie ste re o ti pai apie len kų tau tą gy vuo ja vil nie čių są mo nė je. To kį pa tį dar bą at li ko ir Var šu vos mo kyk los mo ki niai. Po an ke tos re zul ta tų ap ta ri mo vy ko mo ki nių dis ku si ja, ku rio je jie pa tei kė sa vo pa siū ly mus, kaip pa ge rin ti lie tu vių ir len kų san ty kius, bei ap ta rė to les nę ben dra dar bia vi mo ei gą. Ap lan kę Var šu vos se na­mies tį, Ka ra lių rū mus ir pro jek to part ne rių mo kyk lą vi si pro jek to da ly viai per si kė lė į Ty ko ci no mies te lį. Čia mo ki niai pa ro dė sa vo pa sta ty tą spek tak lį „Bar bo ra ir Žy gi man tas“, da ly va vo de ba­

vai kų drau gys tė su ar ti na tau tas

tuo se, ins ce ni za vo XVI a. Sei mo veik lą, su kū rė ben drą vel ti nį ki li mą. Da ly viai ben dra vo an glų kal ba.

Šia me pro jek te da ly va vęs jau ni mas ap mąs tė ben drą dvie jų tau tų, kū ru sių Res pub li ką, is to ri ją, nu ma tė to les nio ben dra dar­bia vi mo gai res. Pa bai go je, įver tin da mi ben drą sa vai tės dar bą, abie jų ša lių mo ki niai džiau gė si su ra dę nuo šir džių drau gų ir pa­kei tę kai ku riuos iš anks ti nius prie šiš kus ste re o ti pus vie ni ki tų at žvil giu. Vai kų aša ros at si svei ki nant by lo jo apie gi mu sią tik rą drau gys tę. Da bar vi si ne kan trau da mi lau kia pro jek to tę si nio pa va sa rį Vil niu je.

Auš­ra­PAČ­KAUS­KIE­NĖ,­Mar­ga­ri­ta­VIR­ŽIN­TIE­NĖVšĮ­„Sau­lės“­pri­va­čios­g-jos­mo­ky­to­jos

Spa lio 25–31 d. Pa ne vė žio „Ver de nės“ pa grin di nės mo kyk los mo ky to jų ir mo ki nių gru pė sve čia­vo si Len ki jo je, Vroc la vo mies te, pri va čia me se le zie čių įkur ta me li cė ju je, kur vy ko dau gia ša lio Co me nius pro jek to „Na­cio­na­li­niai­Eu­ro­pos­par­kai“ part ne rių pir ma sis su si ti ki mas. Nuo šių moks lo me tų pra džios pra dė ta įgy ven din ti pro jek to veik la per an glų, lie tu vių kal bų, bio lo gi jos, in for ma ci nių tech no lo gi jų, dai lės pa mo kas. Lie tu vių kal bos mo ky­to ja Mi­no­lė Pet­ro­ny­tė­Kai­rie­nė ir an glų kal bos mo ky to ja In­ga­Su­ba­čie­nė bei ke tu ri aš tun tos kla sės mo ki niai J. Zig man ta vi­čius, K. Sta ny nas, A. Ja ne vi čiū tė, R. Aukš ti kal ny tė vy ko į pir mą jį su si ti ki mą pri sta ty ti, kaip vyk do­ma pro jek to veik la Lie tu vo je. Pir mą ją die ną bu vo me iš kil min gai pa svei kin ti mo kyk los di rek to riaus Jer­zio­Ba­bia­ko, su pa žin din ti su mies to ir mo kyk los is to ri ja, pa vai šin ti len kų na cio na li niais pa tie ka lais, pa ga min tais mo ki nių tė ve lių ir vi sos mo kyk los ben­druo me nės. Vė liau mo ki niai su si pa ži no kla sė je siųs da mi vie ni ki tiems siū lų ka muo liu ką ir pri sis ta ty da mi su nė rė drau gys tės vo ra tin klį. Per šį ak ty vų me to dą ben drai veik lai bu vo įtrauk ti mo­ki niai iš aš tuo nių skir tin gų mo kyk lų, iš­sep­ty­nių­ša­lių: Len ki jos,

Lie tu vos, Veng ri jos, Ita li jos, Bul ga ri jos, Tur ki jos ir Kro a ti jos.Mo ky to jai taip pat pri sta tė sa vo ša lį, mo kyk lą, Co me nius pro­

jek to įgy ven din tas veik las, pa mo ko se, eks kur si jo se dis ku ta vo dėl to les nių veik los už duo čių, kū rė pro jek to tin kla la pį bei vie ši no pa reng tą in for ma ci nę ir mo ko mą ją me džia gą.

Ki tą die ną mo kyk los ak tų sa lė je klau sė mės Vroc la vo uni ver­si te to Au ga lų ap sau gos ka ted ros do cen to Ja ce ko Tvar dov skio pra ne ši mo apie vie ną iš Len ki jos na cio na li nių par kų vabz džių – bo ru žes, jų rū šių įvai ro vę, po pu lia ci ją. Po to kiek vie nos mo kyk­

„na cio na li niai Eu ro pos par kai“ su si ti ki me vroc la ve

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

21

Projektai

los mo ki niai pri sta tė pa reng tas skaid res apie vie ną pa si rink tą sa vo ša lies na cio na li nį par ką. Lie tu vo je yra pen ki na cio na li niai par kai. Ka dan gi mes gy ve na me Pa ne vė žy je, Aukš tai ti jos sos­ti nė je, tad Pa ne vė žio „Ver de nės“ mo kyk los aš tun to kai skaid­res ren gė apie Aukš tai ti jos na cio na li nį par ką. Pa sa ko jo par ko įkū ri mo is to ri ją, de monst ra vo Aukš tai ti jos na cio na li nio par ko au ga lų ir gy vū nų įvai ro vę, gra žiau sias lan ky ti nas vie tas, kal bė jo apie eko lo gi nes pro ble mas. Dirb da mi įvai ria tau tė se gru pė se vai kai pie šė pla ka tus apie Eu ro pos na cio na li nius par kus, pri­sta tė an glų kal ba. Nors mū sų mo kyk los aš tun to kai bu vo vie ni iš jau niau sių pro jek to da ly vių, bet ge ros an glų kal bos ži nios padėjo drą siai kal bė ti, klaus ti, da ly vau ti dis ku si jo se. Tai su tei­kė ga li my bę ne tik pa to bu lin ti an glų kal bos įgū džius, bet ir įgy ti dau giau pa si ti kė ji mo sa vi mi. Mo ki niai taip pat ug dė so cia li nes, ko mu ni ka ci nes, sa vęs pa ži ni mo kom pe ten ci jas gy ven da mi len kų šei mo se, ku rios rū pi no si mo ki nių mai ti ni mu, lais va lai kiu, pa žin ti nė mis eks kur si jo mis po mies tą.

Ko le gos Len ki jo je su tei kė ga li my bę su si pa žin ti su įspū din ga

Vroc la vo mies to is to ri ja, ar chi tek tū ra, le gen do mis. Gi du bu vo is to ri jos mo ky to jas Pe te ris Si cins kis. Mus pa svei ki no Vroc la vo mies to me ras Ra­fa­las­Dut­ke­vi­čius (Ra fal Dut kie wicz).

Vie na su si ti ki mo die na bu vo skir ta ke lio nei į vie ną iš 23 Len ki jos na cio na li nių par kų. Vy ko me į Sta lo kal nų na cio na li nį par ką, įsi kū ru sį Že mu ti nės Si le zi jos vai va di jo je, sau gan tį Sta lo kal nus, smil tai nių uo las ir la bi rin tus, kal nų kop ly čias. Ko pė me 919 met rų į Sta lo vir šu kal nę.

Per šį su si ti ki mą ne tik dau giau su ži no jo me apie Eu ro pos na cio na li nių par kų is to ri ją, bio lo gi nę įvai ro vę, eko lo gi nes pro b­le mas, bet ir tu rė jo me ga li my bę pa ma ty ti gam tos gro žį, su vok ti pa vel do svar bą, pa žin ti ki tas kul tū ras bei su pa žin din ti eu ro pie­čius su Lie tu va ir jos uni ka liu Aukš tai ti jos na cio na li niu par ku.

Ki tas pro jek to da ly vių su si ti ki mas va sa rį vyks Veng ri jo je.

Mi­no­lė­PET­RO­NY­TĖ­KAI­RIE­NĖPro­jek­to­ko­or­di­na­to­rė,­Pa­ne­vė­žio­„Ver­de­nės“­pagr.­m-klos­

lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja

Vi są ru de nį Vil niaus „Šal ti nė lio“ pri va čios vi du ri nės mo kyk los ant ro kai ir tre čio kai „gry ba vo“ – ne tik su tė ve liais miš kuo se gry bus rin ko, bet ir mo kyk lo je vyk dė pro jek tą „Gry­bų­ka­ras­ir­ tai­ka“. Jo tiks las – su pa žin din ti vai kus su Lie tu vos miš kų au ga li ja, gry bais, mo ky ti gro žė tis gam ta ir ją tau so ti, di din ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją.Per­pa­sau­lio­pa­ži­ni­mo­pa­mo­kas mo ki niai su ži no jo, kad

spyg liuo čių miš kuo se au ga vie no kie gry bai, o la puo čių – ki to kie, kad ne val go mi gry bai va di na mi šung ry biais, o pa ti nuo din giau­sia – ne rau do no ji, o ža lio ji mus mi rė. Vai kai ap žiū rė jo mo ky­to jos at neš tus tik rus gry bus, ki mi nus, ker pes, sa ma nas – juk ne vi si mies te gy ve nan tys vai kai ma tė bo bau sį, kaz­lė ką ar kel mu tį... Jie iš si aiš ki no, kad gry bas tu ri gry bie ną, ko tą ir ke pu rę, o „si jo nė lį“ – rin kį – dau giau sia tu ri nuo din gi gry bai. Pa čiu pi nė ję ža li ą ją ir rau do ną ją mus mi res vai kai kuo sku biau bė go ran kų plau tis... Vi siems bu vo nau ja, kad per ka rą ki mi nus dė­da vo ant žaiz dų vie toj tvars čių.Pa­ty­ri­nė­ję­Lie­tu­vos­že­mė­la­pį mo­

ki niai nu sta tė, kad dau giau sia gry bų au ga Dzū ki jos pu šy nuo se ir Ig na li nos kraš te – ten di džiau si miš kai, gi rio mis, ši lais va di na mi. Dzū kai net su ve ži mais va žiuo da vę į miš ką gry bau ti. Jei anks ti ry tą at si kel si, dau giau sia gry bų su ra si, juk ne vel tui Vy tau to Skrip kos ei lė raš ty je sa ko ma: „Kai ap lin kui rū kas rū kas, rau na gry bą gi rioj dzū kas“. Mo ki niams itin pa ti ko lie tu vių tau to sa ka apie gry bus – skai čiuo tės, mįs lės, trum pi pa­sa ko ji mai. Pa pras tai per skai ty ti kū ri nė lį yra juo kų dar bas, daug sun kiau jį pa pa sa ko ti taip, kad pub li kai bū tų įdo mu. Pra di nu kai pa sa ko jo, kaip kar tą vie nas ba ra vy kas iš krep še lio pa bė go, prieš tai gry bau to jai pa dė ko jęs, kad ši jį pa ne šė jo – gal tai tie­sa, o gal tik pokš tas. Tė ve liams ir drau gams vai kai pa sa ko jo, kad gry bai yra že mės žie dai, kad jie bi jo žmo nių akių – pa ma tei gry bu ką, tai šis ir nu sto ja au gęs, net su kir mi ja...Ant­ro­kams­la­bai­pa­ti­ko­Jus ti no Mar cin ke vi čiaus po emė lė

„Gry bų ka ras“. Šio kū ri nio per so na žai to kie „žmo giš ki“, kal ba to kia gy va ir leng vai įsi me na ma, kad vai kai su džiaugs mu ėmė si re pe tuo ti spek tak liu ką. Ir jiems pa vy ko! Po pa si ro dy mo ant ro kai dar ke le tą die nų kal bė jo gry bų dia lo gais... Pa si ro do, po ezi jos žo džiu taip leng va vai kams pa ro dy ti mū sų kal bos vaiz din gu mą ir skam bu mą. Pri si mi nė me ir lie tu vių šo kį „Gry bų rau ti“, ku rį links mai try pė ne tik mo ki niai, bet ir tė ve liai bei mo ky to jai.

Gry bus pra di nu kai skai čia vo ir per ma te ma ti kos pa mo kas –

gry bų ka ras ir tai ka

taip įdo miau mo ky tis at im ties ir su dė ties, leng viau įveik ti są ly gi nius už da vi nius. Per lie tu vių kal bos pa mo ką dik tan tas apie gry bus, pa si ro do, vi sai įkan da mas, o dai ly raš tis (toks nuo bo dus rei ka las!) ga li bū ti net gi sma gus, jei teks te ra šo ma apie gry bą, ku rį tau rei kės su vai din ti. Mo ky tis su dur ti nių žo džių pa dė jo gry bų pa va di ni mai: bo bau sis – su si raukš lė jęs kaip bo bos au sis, pie vag ry bis – pie vos

gry bas. Iš si aiš ki no vai kai ir šung ry bio, rau don vir šio, šil ba ra­vy kio pa va di ni mų reikš mę. Vė liau pie šė ir ap li ka vo pa si rink tą gry bą – tam ti ko ne tik spal vo tas po pie rius, bet ir įvai rios sėk­ly tės, ma ka ro nai, plas ti li nas...Po­pro­jek­to­pri­sta­ty­mo mo ki niai ap lan kė VĮ Vil niaus miš kų

urė di jos In for ma ci nį cen trą. Čia esan tis mu zie jus – tai gy vo­sios gam tos da le lė. Vai kai pa ma tė įvai rių žvė re lių ir paukš čių iš kam šų, liz dų bei kiau ši nių, au ga lų la pų, spyg lių, vai sių ko­lek ci ją. Mo ki niams ypač įdo mus bu vo šar kos va gi lės liz das ir šikš nos par nio in ki liu kas. Šia me mu zie ju je eks po nuo ja mi me­džiai, pa žeis ti li gų, žvė rių ir vabz džių ken kė jų, ne gy va me die na. Vai kai iš mo ko nu sta ty ti me džio am žių. Juos vi są lai ką ly dė jo skar džia bal sių paukš čių gies mės, nu ke lian čios į ža li ą jį miš ko pa sau lį, pri me nan čios jau pra bė gu sią va sa rą.Šis­pro­jek­tas­su­jun­gė gim to sios kal bos, pa sau lio pa ži ni mo,

tech no lo gi jų, dai lės, mu zi kos, šo kio, ma te ma ti kos da ly kus. Mo­ki niai mo kė si pa sa ko ti, vai din ti, šok ti, pie šė ir da rė ap li ka ci jas. Svar bu ir tai, kad ant ro kai bei tre čio kai kū rė drau ge – taip bu vo ug do mas jų drau giš ku mas, mo kė ji mas ben dra dar biau ti.

Vi­da­PLA­TŪ­KIE­NĖ,­Dai­va­KAR­LIE­NĖ

22

„Die na be moks lo – tuš čiai pra leis ta die na. Tiek daug yra ko mo ky tis, ir tiek ma žai tu ri me tam lai ko“ (A.­Einš­tei­nas)

Re mian tis Lie tu vos sta tis ti kos de par ta men to duo me ni mis ma ty ti, kad mo kyk los ne lan ky mo prie žas čių yra įvai rių, ta čiau bū din giau sios – aso cia li šei ma, val ka ta vi mas ir so cia li nė at­skir tis. Tai su si ję su moks lei vio so cia li ne eko no mi ne si tu a ci ja šei mo je. Ši prie žas čių gru pė pa kan ka mai reikš min ga, ji le mia net penk ta da lio mo ki nių mo kyk los ne lan ky mą. Ne lan ky da mi jos mo ki niai bū na ne pa žan gūs, to dėl ne įgy ja rei kia mo iš si la vi­ni mo ar net pa ša li na mi iš mo kyk los. To kie mo ki niai daž niau siai pri ski ria mi so cia liai pa žei džia mų mo ki nių gru pei.Briu­gės­ko­mu­ni­ka­tas dėl glau des nio Eu ro pos ben dra dar­

bia vi mo pro fe si nio ren gi mo ir mo ky mo sri ty je pa tei kė stra te gi nius tiks lus 2011–2020 m. Vie nu iš tiks lų lai ko mas so cia liai pa žei­džia mų gru pių mo ki nių įtrau ki mas į švie ti mo įstai gas (švie tė jiš ką veik lą) bei vi suo me ni nį gy ve ni mą. Prie šių pro ble mų spren di mų įgy ven di ni mo ak ty viai dir ba VšĮ­Vil­niaus­sta­ty­bi­nin­kų­ren­gi­mo­cen­tro,­Ma­ri­jam­po­lės­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cen­tro,­Šiau­lių­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cen­tro­ben­druo­me­nės­na­riai, ku rie šiuo me tu įgy ven di na Le o nar do da Vin ci pro gra mos fi nan suo ja mą pro jek tą „Pro­fe­si­nių­kom­pe­ten­ci­jų­ir­spe­cia­lių­jų­įgū­džių­to­bu­li­ni­mas­dir­bant­su­so­cia­liai­pa­žei­džia­mo­mis­gru­pė­mis“

Mo bi lu mo pro jek tas „Pro fe si nių kom pe ten ci jų ir spe cia lių jų įgū džių to bu li ni mas dir bant su so cia liai pa žei džia mo mis gru pė mis“

(Nr. LLP­LdV­VET PRO­2011­LT­0642). Šis pro jek tas pra si dė jo šių me tų rug sė jo 1 d. ir baig sis 2013 m. sau sio 30 d.

Mi nė tų mo kyk lų ben druo me nės sten gia si vi so mis for mo mis ir bū dais kur ti mo ky mo ap lin ką, kad so cia li nę at skir tį pa ti rian tys as me nys iš sau go tų sa vo oru mą ir bū tų vi sa ver čiai vi suo me nės na riai, ak ty viai da ly vau tų ben druo me nės gy ve ni me.

Ra šant šio pro jek to pa raiš ką bu vo pri ei ta prie ben dros nuo­mo nės, kad mo ky mo įstai go se, ypač mo kant pro fe si jos, dir­bant su so cia liai pa žei džia mų gru pių na riais, rei kė tų to bu lin ti esan čius bei ieš ko ti nau jų dar bo me to dų. To dėl šio mo bi lu mo pro jek to pa grin di nė idė ja – su si pa žin ti ir įver tin ti, kaip šias pro ble mas spren džia ko le gos iš Eu ro pos Są jun gos pro fe si nio ren gi mo ins ti tu ci jų, o vė liau nau jo ves tai ky ti sa vo dar be.

Pro jek to ko man da sie kia to kių tiks lų ir už da vi nių: iš mok ti nau jų dar bo for mų/me to dų dir bant su so cia liai pa žei džia mų gru pių da ly viais, ge rin ti so cia liai pa žei džia mų gru pių da ly vių iden ti fi ka vi mo bū dus ir nu ma ty ti veiks min gas dar bo prie mo­nes, to bu lin ti in for ma vi mo ir kon sul ta vi mo dar bą pa si ren kant pro fe si nę kar je rą, to bu lin ti kon flik tų spren di mų ir pre ven ci jų bū dus, ge rin ti sau gią mo kyk los ap lin ką, to bu lin ti me to dus, kaip įtrauk ti so cia liai pa žei džia mų gru pių da ly vius į mo kyk los ben druo me nės kū ry bi nę veik lą, to bu lin ti įvai rių so cia li nių gru pių

Projektai

Gruo dį Vil­niaus­tech­no­lo­gi­jų­ir­ver­slo­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­cen tre (VTVPMC) bai gia mas vyk dy ti Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos Le o nar do da Vin ci mo bi lu mo pro jek tas „Eu­ro­me­chat­ro­ni­kas“ (Nr. LLP­LdV­IVT­2010­LT­0352). Pen­kio­se­ES­ša­ly­se (Vo kie ti jo je, Aust ri jo je, Ai ri jo je, Por tu ga li jo je ir An gli jo je) sta­ža­vo­si­20­mo­ki­nių­iš­tri­jų­Lie­tu­vos­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­ins­ti­tu­ci­jų: Šiau lių pro fe si nio ren gi mo cen tro, VšĮ Pa ne vė žio pro fe si nio ren gi mo cen tro bei Vil niaus tech no lo gi jų ir ver slo pro fe si nio mo ky mo cen tro.

Sta žuo tė se me chat ro ni kos sri ties spe cia ly bių mo ki niai (au­to ma ti nių sis te mų eks plo a ta vi mo me chat ro ni kai, ener ge ti nių sis te mų elek tro ni kai, me ta lo pra mo nės įren gi nių me chat ro ni kai, kom piu te ri nės įran gos de rin to jai, elek tro ni nių įren gi nių su rin­kė jai ir de rin to jai) to bu li no pro fe si nius įgū džius siek da mi įgy ti Eu ro pos dar bo rin kos rei ka la vi mus ati tin kan čias kom pe ten ci­jas. Ne­se­niai­iš­pas­ku­ti­nės­sta­žuo­tės,­vy­ku­sios­An­gli­jo­je,­Pli­mu­te,­grį­žo­Vil­niaus­ tech­no­lo­gi­jų­ ir­ ver­slo­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­ cen­tro­Ad­mi­nist­ra­vi­mo­ ir­ pa­slau­gų­ sky­riaus­mo­ki­niai, bū si mie ji kom piu te ri nės įran gos de rin to jai, Po­vi­las­Ta­ra­so­vas,­Ro­ber­tas­Mo­ro­zas (Ro bert Mo roz), Jev­ge­ni­jus­Pa­lins­kis (Jev ge nij Pa lins kij) ir Mak­si­mas­Mi­liu­ne­cas (Mak­sim Mi liu nec).

Pli mu te vai ki nų lau kė ne ro man tiš kos atos to gos, o sta žuo­tė, nes jie jau ant rus me tus stu di juo ja kom piu te rių de rin to jo spe cia ly bę, do mi si šia sfe ra ir sten gia si ne at si lik ti nuo spar čiai at si ran dan čių nau jo vių. Pir mą die ną su si pa ži nę su pri iman čia or ga ni za ci ja „Al mond Vo ca tio nal Link“ jau an trą die ną vai ki nai pra dė jo ir mo ky tis, ir dirb ti. Pir mą ją sa vai tę jie ne tik dir bo, bet ir to bu li no an glų kal bos įgū džius. Li ku sias dvi sta žuo tės sa vai tes pra lei do prak ti kos vie to se. P. Ta ra so vo ir R. Mo ro zo prak ti kos vie ta bu vo pa ti pri iman ti or ga ni za ci ja „Al mond Vo ca tio nal Link“. Ki ti du vai ki nai spe cia ly bės įgū džius to bu li no įmo nė je „Tor point Com pu ters“, už si i man čio je kom piu te rių tai sy mu ir par da vi mu.

Mo ki niai įmo nė se tu rė jo sa vo va do vus. Ro ber tas su Po vi lu įdie gė nau ją įmo nės ser ve rį, tai sė kom piu te rius, įdie gė nau jas pro gra mas, at nau ji no se ną sias. Mak si mas su Jev ge ni ju mi bu vo dar la biau už im ti. Tor poin to vie to vė je – daug gy ven to jų, o kom piu te rių tai syk la – tik vie na. Ra mių aki mir kų čia be veik nė ra – vie nus klien tus kei čia ki ti. Vai ki nai pa ste bė jo, kad pa tys an glai net ne no ri gi lin tis, kas at si ti ko jų kom piu te riui, at si ra dus pir mam ne sklan du mui jie jau sku ba pas spe cia lis tus. Ap skri tai An­gli­jo­je­vy­rau­ja­įsi­ti­ki­ni­mas,­kad­kiek­vie­ną­dar­bą­tu­ri­at­lik­ti­bū­tent­tos­sri­ties­spe­cia­lis­tas. Mak si mas su Jev ge ni ju mi kom piu te rių tai syk lo je jau tė si pui kiai – šil ta at mos fe ra, jau ki ap lin ka, drau giš ki va do vai, pa ten kin ti klien tai. Jiems te ko keis ti pa grin di nes plokš tes, įdieg ti nau jas pro gra mas, keis ti įvai rias de ta les ir pa tiems nu sta ty ti ge di mus. Vi­sų­vai­ki­nų­va­do­vai­bu­vo­la­bai­pa­ten­kin­ti­mo­ki­niais­ir­jų­dar­bu,­ste­bė­jo­si­vai­ki­nų­darbš­tu­mu­ir­ga­bu­mais. Va do vai, gal juo kais, gal rim tai, pri pa ži no, kad an glai nė ra pa sau ly je pa tys darbš čiau si.

Ži no ma, vai ki nai An gli jo je ne tik sta ža vo si, bet ir lei do lais va­lai kį, ku rio ne bu vo ypač daug. Pir mą sa vai tę jie su si pa ži no su Pli mu tu, ap lan kė žy miau sius mies to ob jek tus, o ket vir ta die nio va ka rais mo kė si šok ti sal są. Ir jiems pui kiai se kė si!

Vai ki nai ga lė jo pa ma ty ti ti piš ką an glų gy ve ni mą iš ar čiau, nes gy ve no an glų šei mo se. An glams taip pat bu vo įdo mu su ži no ti apie lie tu vių kul tū rą, mū sų ša lį, žmo nes, gy ve ni mo bū dą.

O jei pa klaus tu mė te, ko kie ma no, ly dė ju sios mo ky to jos, įspū­džiai apie sta žuo tę, at sa ky čiau – pa tys ge riau si. Įdo mu bu vo su si pa žin ti su nau jais žmo nė mis, skir tin ga kul tū ra ir gy ve ni mo bū du. La bai ma lo nu iš girs ti tiek daug ge rų at si lie pi mų apie mū­sų mo ki nius. To kie bū si mi dar buo to jai – kiek vie no darb da vio sva jo nė. Gal būt vie ną die ną ji iš si pil dys.

Auš­ra­LE­VIC­KAI­TĖVTVPMC­Ad­mi­nist­ra­vi­mo­ir­pa­slau­gų­sky­riaus­

vy­res­nio­ji­an­glų­kal­bos­mo­ky­to­ja­

įspū džiai iš sta žuo tės an gli jo je

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

23

na rių kul tū rų su pra ti mą ir to le ran ci ją, šiuo lai ki nių in for ma ci nių ko mu ni ka ci jų veiks min go pa nau do ji mo bū dus, ge rin ti dar bą su vals ty bi nė mis ir vi suo me ni nė mis ins ti tu ci jo mis. Vie nas iš nu ma­to mų pro jek to re zul ta tų – pa reng ti trum pą mo ko mą ją­me to di nę (in for ma ci nę) me džia gą apie dar bo su so cia liai pa žei džia mų gru pių na riais ga li my bes/for mas mo kant pro fe si jos.

Pro jek tas skir tas so cia li niams dar buo to jams, pro fe si jos mo­ky to jams, dir ban tiems su so cia liai pa žei džia mų gru pių na riais, ir mo kyk los ad mi nist ra ci jai. Per pa žin ti nius vi zi tus Is pa ni jo je, Ško ti jo je, Suo mi jo je ir Vo kie ti jo je pro jek to tiks li nės gru pės na­riai ste bės sa vo ko le gų dar bą su so cia liai pa žei džia mų gru pių mo ki niais. Per se mi na rus ir prak ti nius už si ė mi mus da ly viai at liks daug veik lų: mo ky sis at pa žin ti mo ki nių vys ty mo si ypa tu­mus, daž niau siai pa si tai kan čius pro fe si nio ren gi mo mo kyk lo se, mo ky sis tiks liai ir kon kre čiai api bū din ti mo ki nio pro ble mą, jo

mo ky mo si sun ku mų sri tį ir po bū dį; at si žvel giant į mo ki nio re a lių pa sie ki mų ly gį ir ben druo sius jo ge bė ji mus at lik ti dės to mo da­ly ko mo ky mo pro gra mos pa kei ti mus; su da ry ti pa gal bos pla ną spe cia lių jų mo ky mo si po rei kių mo ki niui.

Pro jek tui bai gian tis pla nuo ja ma me to di nę­in for ma ci nę me­džia gą pri sta ty ti pro fe si nio ren gi mo ben druo me nei.

Šis straips nis at spin di tik au to rių po žiū rį, to dėl Eu­ro­pos­Ko­mi­si­ja­ne­ga­li­ bū­ti­ lai­ko­ma­at­sa­kin­ga už bet ko kį ja me pa tei kia mos in for ma ci jos nau do ji mą.

As­ta­LUK­ŠIE­NĖVšĮ­Vil­niaus­sta­ty­bi­nin­kų­ren­gi­mo­cen­tro­vy­riau­sio­ji­is­to­ri­jos­mo­ky­to­ja,­

so­cia­li­nė­pe­da­go­gėGra­ži­na­CHO­DO­RO­VIČ

Bio­lo­gi­jos­mo­ky­to­ja

...Či go nai, ro mai... Jie pa tys sa ve tai či­go nais, tai ro mais va di na... Sa ko ma, kad į Eu ro pą iš Šiau rės In di jos jie at si kė lė ži lo je se no vė je, o Lie tu vą pa sie kė apie XV a. Ir da bar jų Lie tu vo je gy ve na apie 2500. Įsi kū rę dau giau sia Vil niu je, Kau ne, Klai pė do je, Pa­ne vė žy je, kai ku riuo se ki tuo se mies tuo se.

Ro mai – dai nin gi, šo kį mėgs tan tys žmo­nės, bet kar tu jie to kie, ku riuos su pras ti sun ko ka, kol ne per pran ti. Ro mas – ge riau­sias žmo gus, kol su juo ge rai (o ar mes ki to kie?).

Daž nai ro mai aso ci juo ja si su „ki bit ko mis“ (būs tą pri me nan čiais ve ži mais ant ra tų), jų mo te rys – be si plaiks tan čiais, įvai ria­ s pal viais, dau giak los čiais si jo nais, gra žios, tam sios odos, juo da a kės, vy rai – nie kuo ne si ski rią nuo ki tų tau ty bių vy rų.

Jau ke le rius me tus ten ka dirb ti su vy res nio am žiaus ro mais, mo ky ti juos vals ty bi nės kal bos. „O kam? – pa klau sia daž nas. – Vis tiek ne iš moks“. Pats įsi ti ki nau, kad tai ne tie sa. No rin čių jų iš mok ti ne vie nas ir ne du. Ir tai dau giau sia vy res nės kar tos žmo nės. An tai vi sai ne se niai į lie tu viš ko žo džio mo ky mą si – kaip či go niš ko šo kio sū ku rį – te ko įtrauk ti jau pus šim tį me tų per žen­gu siuo sius. Rei kė jo tik pa ma ty ti, su ko kiu no ru ima mas ra šik lis, kad pa ra šy tų pir mą ją rai dę. Pir mą jį žo dį „ma ma“... Rei kė jo pa­ma ty ti džiaugs mo aša ras šį žo dį pa ra šius ir iš ta rus...

Be abe jo, mo ky ti pa gy ve nu siuo sius kal bų ir mo ky tis jiems pa tiems sun ko ka, ta čiau, kai ži nai, kad tai jiems rei ka lin ga, ne gai li sa vo lai ko...

O pra de da me nuo „la bas, svei kas“, nuo sa vo var do iš ta ri mo, pa sa ko ji mo apie sa ve. Džiu gu, kai po var do iš ta ria ma ir pa var­dė, ta da žmo gus at si du ria žo džių – kad ir ne gau sių – ver pe te. Ir po dau ge lio pra kai to va lan dų pra šne ka... Pra šne ka kal ba, ku rios nie ka da ne var to jo... Žo dy nas pa si pil do vis nau jais žo­džiais, ir be pa sa ko ji mo apie sa ve jie ga li kal bė tis apie svei ka tą (gy dy to jui pa sa ky ti, ką skau da, vais ti nin ko pa pra šy ti vais tų nuo tam tik ros li gos, par duo tu vė je ne tik pa dė ko ti už pre kę, bet ir pa klaus ti, kiek kas kai nuo ja, bei kt.

Iš moks ta ma kal bė tis įvai rio mis te mo mis: pa slau gos, bui ti nis ap tar na vi mas, ke lio nės...

Daug dai nuo ja ma. Dai nos žo džiai ge riau įsi me na mi, juos var to ja me sa ki niams su da ry ti. „Gra ži mū sų šei my nė lė“ skam­ba, kai kal ba me apie šei mą ir gim ta die nius bei var da die nius. Il giau sių me tų lin ki me dai na „Il giau sių me tų“ (čia ir būd var džio laips nia vi mo, veiks ma žo džio mo ky mas). Kal bė da mi apie Lie­

No­ri­me­kal­bė­ti­lie­tu­viš­kai

ro mai

tu vą že mė la pio vin giais ke liau ja me po Aukš tai ti ją, Že mai ti ją, lan ko mės dva ruo se, dva re liuo se, draus ti niuo se, pa sa kiš kuo se miš kuo se. Ke lio nes pa ly di Si­gi­to­Ge­dos­ei­lės. No riai de kla­muo ja me: „Ten, kur lau kas – Lau ku va,/Ten, kur ši las – Ši lu va,/Ten, kur dai nos – Dai na va,/Ten, kur lie tūs – Lie tu va“. Įsi ti­ki na me, kad gim ti nė, anot po eto An zel mo Ma tu čio, yra ten, kur mo ti na, tė tis, kal nuo se au gan tis kvie tys ir Vai vos juos ta, at si spin din ti Ne mu ne.

Mo ky ti lie tu vių kal bos pa de da mū sų su mo ky to ja me to di nin ke Auš­ra­Pa­kal­kie­ne pa reng ta vaiz da juos tė „Po­pie­tė­su­lie­tu­vių­kal­ba“ ir jo je esan čios, vaiz dais pa ly di mos te mos: „Su si pa­žįs ta me“, „Ma no na mai“, „Kvie čia me tak si“, „Va žiuo ja me au to­bu su“, „Ke lio nė trau ki niu“, „Pas gy dy to ją“, „Mais to pro duk tai“, „Svei ki ni mai“, „Lie tu vos ro mai“, „Lie tu vos vals ty bi nės, tra di ci nės šven tės bei at min ti nos da tos“ ir kt.

Ge ras pa gal bi nin kas – Vir­gi­ni­jos­Stumb­rie­nės,­Au­re­li­jos­Kaš­ke­le­vi­čie­nės va do vė lis „Nė­die­nos­be­lie­tu­vių­kal­bos“, Jo­a­nos­Pri­bu­šaus­kai­tės­„Kaip­se­ka­si?“

Įsi mi nė vie nos či go nės žo džiai: „Taip, mes tam sūs, mums duo da pa si ra šy ti ko kį nors do ku men tą – pa si ra šo me (jų pa ra­šas – tai ko kia nors vie na rai dė – var do ar pa var dės, įsi min ta ir at kar to ja ma). Aš no riu iš mok ti lie tu viš kai, kad ga lė čiau ne tik pa si ra šy ti, bet­ir­ži­no­ti,­už­ką­pa­si­ra­šau...“

Šis straips nis – tai ma žy tė da le lė to dar bo, ku ris dir ba mas, kad ro mai bū tų raš tin gi, kad iš nyk tų ste re o ti pas, jog ro mas – va gis, me la gis, vel tė dis... Duo ki me jiems kar tu su vals ty bi ne kal ba ir dar bą. Jie dirbs no riai. Su pras ki me – ro mai ne pra stes ni už ki tus. Ben drau da mi įsi ti kin si me...

Al­fon­sas­KAI­RYS

Šios­dienos­tema­–­„Romai­pasaulyje­ir­Lietuvoje“

24

Iš visų viešojo sektoriaus sričių iki šiol sudėtingiausia refor­muoti švietimą. Bet kai to imasi vis daugiau šalių, pradedama suprasti keletą pagrindinių dalykų.

Nuo Toronto iki Vroclavo, nuo Londono iki Romos mokiniai ir mokytojai sugrįžo į klases po vasaros pertraukos. Bet šį rugsėjį mokyklos yra atsidūrusios visuotinio idėjų mūšio lauke. Dauge­lyje šalių švietimas yra pagrindinis politinių debatų objektas, o reformų sumanytojai stengiasi žūtbūt gerinti savo šalių mokinių mokymosi rezultatus remdamiesi vykusiais pavyzdžiais iš viso pasaulio.

Kodėl būtent dabar? Vienas iš atsakymų – atsiradusi gali­mybė gauti pakankamai duomenų apie mokinių pasiekimus ir lyginti šalių duomenis. 2000 m. išsivysčiusių šalių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal Tarp­tautinio mokinių pasiekimų tyrimo programą (angl. Programme for International Students Assessment – PISA) pradėjo stebėti 15­mečių mokymosi pasiekimus 32 šalyse. Daugelis buvo sukrėsti išvydę, kurią vietą užima jų šalis rezultatų lentelėse (žr. 1 lentelę). Buvo vertinami ir kiti mokyklų aspektai siekiant nustatyti, geros jos ar blogos. Konsultacinė „McKinsey“ firma stebi, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus darė didžiausią pažangą.

Svarbu ir technologijos. Po pirmųjų nepavykusių bandymų daugelis žmonių jau neabejoja, kad internetas gali iš tikrųjų padėti mokant vaikus. Tuo galima paaiškinti tokių institucijų kaip JAV „Kahn Academy“ sėkmę. Tas pat ir su eksperimentavimu: kuo daugiau šalių ką nors pabando, tuo daugiau kitų nagrinėja ir kopijuoja jų veiksmus.

Tačiau svarbiausia, kad imta visiškai kitaip žiūrėti į kai kuriuos

„The­Economist“­išspausdintame­straipsnyje­Lietuva­paminėta­pozityviame­kontekste.1

didžioji mokyklų revoliucija

1 lentelėGeriausi­rezultatai (2009 m. PISA tyrimo duomenys)

Skaitymas Matematika Gamtos mokslai

Šanchajus, Kinija 556 (1) 600 (1) 575 (1)

Pietų Korėja 539 (2) 546 (4) 538 (6)

Suomija (1) 536 (3) 541 (6) 554 (2)

Honkongas, Kinija 533 (4) 555 (3) 549 (3)

Singapūras 526 (5) 562 (2) 542 (4)

Kanada 524 (6) 527 (10) 529 (8)

Naujoji Zelandija 521 (7) 519 (13) 532 (7)

Japonija 520 (8) 529 (9) 539 (5)

Australija 515 (9) 514 (15) 527 (10)

Olandija (2) 508 (10) 526 (11) 522 (11)

Belgija (3) 506 (11) 515 (14) 507 (21)

Estija (4) 501 (13) 512 (17) 528 (9)

Lenkija (5) 500 (15) 495 (25) 508 (19)

JAV 500 (17) 487 (31) 502 (23)

Švedija (6) 497 (19) 494 (26) 495 (29)

Vokietija (7) 497 (20) 513 (16) 520(13)

Prancūzija (8) 496 (22) 497 (22) 498 (27)

Didžioji Britanija (9) 494 (25) 492 (28) 514 (16)

Lietuva* 468 (40) 477 (37) 491 (33)

*Lietuva nėra EBPO šalis. Šaltinis: EBPO

dalykus. Tarp jų ir į tai, ką galima pavadinti „trimis svarbiausiais blogų mokyklų pasiteisinimais“. Mokytojų sąjungos ilgą laiką teigė, kad dėl Vakarų švietimo nesėkmių galima kaltinti menkas valstybių išlaidas švietimui, taip pat švietimo nevertinančius socialinius sluoksnius ir kultūras. Visa tai, žinoma, turi įtakos, tačiau nėra tiesioginė prastų mokinių mokymosi pasiekimų priežastis.

Nuomonė, kad geras mokyklinis ugdymas pirmiausia priklau­so nuo finansavimo, buvo paneigta įtikinamiausiai. Daugelyje iš 20 ekonomiškai stipriausių EBPO šalių 1970–1994 m. švietimo išlaidos buvo padidintos du arba tris kartus, tačiau mokymosi pasiekimai liko nepakitę arba suprastėjo. Be to, šalių, kurių išlaidos vienam mokiniui yra panašios, rezultatai labai skiriasi. Pagal išlaidas vienam mokiniui pirmauja JAV, tačiau jos atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių pagal visų vidurinio ugdymo sričių rezultatus. Andrėjas Šleicheris (Andreas Schleicher), PISA ty­rimų grupės vadovas, mano, kad švietimo finansavimo apimtis tik 10 proc. lemia mokinių pažangą.

Tačiau daugelis vis dar laikosi nuomonės, kad įtakos turi priklausymas tam tikram socialiniam sluoksniui. Martinas Džonsonas (Martin Johnson), švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narys, nurodo Didžiosios Britanijos „socialinių sluoks­nių nelygybę, vieną iš didžiausių tarp išsivysčiusių šalių“, kaip pagrindinę priežastį, kodėl Didžiosios Britanijos mokiniai pasi­rodė taip prastai. Oksfordo universiteto tyrėjų pateikta pastarąjį dešimtmetį vykdomų reformų apžvalga šią jo mintį patvirtina. Apžvalgoje daroma išvada, kad „nors bendras pasiekimų lygis kyla, ilgalaikiai dideli [atskirų mokinių grupių] pasiekimų skirtumai mažėja labai menkai. Neturintiems palankių sąlygų

mokiniams ir toliau gresia didesnė prastų mo­kymosi pasiekimų rizika“. Tokį požiūrį patvirtina amerikiečių tyrimai: Danas Goldhaberis (Dan Goldhaber) (Vašingtono universitetas) teigia, kad nuo mokyklos nepriklausantys veiksniai, tokie kaip šeimos pajamos, maždaug 60 proc. lemia sėkmingą vaiko mokymąsi.

Tačiau šis ryšys nėra toks tvirtas, kaip kad teigia švietimo lygybės šalininkai. Pavyzdžiui, Australijoje egzistuoja dideli skirtumai tarp gaunamų pajamų, tačiau ji, naujausiais PISA duomenimis, užima visai neblogą devintąją vietą.

2 lentelėDidžiausią­pažangą­padariusios­šalys­(rezultatai­gerėjo­5­ar­daugiau­metų)­

Šalis Vertinimo laikotarpis

Singapūras 1983–2007

Honkongas 1983–2007

Pietų Korėja 1983–2007

Ontarijas, Kanada 2003–2009

Saksonija, Vokietija 2000–2006

Anglija 1995–2007

Latvija 1995–2007

Lietuva (8) 1995–2007

Slovėnija 1995–2007

Lenkija 2000–2006

Šaltinis: „McKinsey“

1 Straipsnis­išspausdintas­„The­Economist“­žurnalo­2011­m.­rugsėjo­17­d.­numeryje.­Prieiga­internetu:­www.economist.com/node/21529014.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

25

Kinija, sparčiai virstanti šalimi, kurioje socialinė nelygybė yra didžiausia pasaulyje, užėmė pirmąją vietą.

Kultūra, be abejonės, yra svarbus veiksnys. Daugelis Azijos šalių mokinių tėvų daug labiau nei vakariečiai domisi savo vaikų rezultatais, taigi verčia mokyklas siekti sėkmės. Singapūras, Honkongas, Pietų Korėja tvirtai pirmauja pagal „McKinsey“ vertinimo skalę (žr. 2 lentelę). Bet net ir tarp tų Vakarų šalių, kurioms sekasi gana gerai, egzistuoja didžiuliai skirtumai. Net jei nekalbėtume apie netikėtus azijiečių rezultatus, kaip dabar ir padarysime, daugelio Vakarų šalių švietimo sistemos galėtų pagerinti rezultatus jau vien siekdamos, kad blogiausios jų mokyklos priartėtų prie geriausių mokyklų standartų.

Taigi kokia yra sėkmės paslaptis? Nors nėra vieno konkretaus modelio, aiškėja, kad svarbiausi­yra­keturi­dalykai: decentra­lizacija (įgaliojimų grąžinimas mokykloms), dėmesys prasčiau besimokantiems mokiniams, galimybė rinktis tarp įvairių tipų mokyklų, aukšti reikalavimai mokytojams. Visi šie veiksniai ryškūs trijose vietovėse, kuriose mokinių rezultatai pagal „McKinsey“ skalę yra geriausi: Ontarijuje (Kanados provincija), Lenkijoje, Saksonijoje (federacinė Vokietijos žemė).

rEforMa bE aPMaudo

„Ontarijo rezultatai iš tiesų įspūdingi“, – džiūgauja seras Maiklas Barberis (Michael Barber), buvęs „McKinsey“ firmos Pasaulio švietimo praktikos skyriaus vadovas (dabar dirbantis „Pearson“ testavimo centre). Kanados provincijoje didelę gy­ventojų dalį sudaro imigrantai, kurių gimtoji kalba nėra anglų, tačiau dabar jos švietimo sistema, įgyvendinus vadinamąją „reformą be apmaudo“, yra viena iš geriausių pasaulyje.

Pagrindinis Ontarijo reformos kūrėjų siekis buvo įgyti visišką visuomenės paramą. Kiekviena mokykla – net tolimiausiose, „tik lėktuvu pasiekiamose“ vietovėse – turėjo būti paliesta reformos, ir per reguliarius patikrinimus turėjo paaiškėti, kad ji daro pažangą. Šios pastangos atsiėjo nepigiai – nuo 2004 m. bendras švietimui skiriamas finansavimas padidėjo 30 proc. O jų sėkmė yra diskusijų objektas. Kadangi kitą mėnesį Ontarijo provincijos Ministro Pirmininko Daltono Makdžinčio (Dalton McGuinty) laukia įtempti rinkimai, kai kurie kritikai teigia, kad sostinės – Toronto – mokyklos tik „plaukia pasroviui“: page­rėjimą galima pamatyti greitai, tačiau sunkiai sprendžiamos problemos iškyla vėliau. Tačiau Ontarijas tapo populiarios decentralizacijos reformos simboliu.

Lenkijos pamokos taip pat įspūdingos. Ketvirtas pagal dydį miestas Vroclavas negali varžytis verslo šurmuliu su Varšuva arba grožiu su Krokuva, tačiau Vroclavo vidurinių mokyklų mokinių rezultatai, PISA tyrimų duomenimis, pakylėjo Lenkiją į „gerokai viršija bendrą vidurkį“ kategoriją, kur kas aukščiau už Didžiąją Britaniją ir Švediją, taip pat ir už buvusias Rytų bloko varžoves.

Lenkijos, kaip ir Ontarijo, pavyzdys iliustruoja decentralizaci­jos pranašumus. Ji pasinaudojo naująja laisve atsisakyti cen­tralizuotos sistemos, kuri maždaug pusę mokinių orientuodavo į akademinės pakraipos mokyklas, o kitus, kaip „gamyklų paša­rą“ – į menkiau aprūpintas profesines mokyklas. Finansavimas ir administravimas vis dar kontroliuojamas šalies valdininkų, bet mokyklų vadovai gali laisvai samdyti mokytojus ir rinktis ugdymo programas iš privačių sudarytojų siūlomo sąrašo. Valstybiniai egzaminai, laikomi sulaukus 12–13, 15–16 ir 18–19 metų, ir papildomas kasmetinis testavimas leidžia vietos administracijai kruopščiai stebėti, kaip mokykloms sekasi.

12­osios vidurinės mokyklos vadovė Danuta Daškievič­Ordylovska (Danuta Daszkiewicz­Ordylowska) džiaugiasi dar vienais mokyklai sėkmingais metais. Mokykla pasižymėjo gam­tos moksluose ir kalbose – anglų kalba vis dar populiari, bet sugrįžta ir rusų kalba. „Dabar jie [mokiniai] neprivalo jos mokytis, kaip jų tėvai – jie mano, kad tai naudinga“, – sakė ji. Vadovė pripažįsta, kad mokiniai jaučia įtampą. („Per daug, – skundžiasi vieno iš buvusių mokinių mama. – Priėjome iki to, kad daug daugiau mokinių dėl patiriamo streso turi konsultuotis su psi­chologu.“). Tačiau vicemeras Jaroslavas Obremskis (Jaroslaw

Obremski) džiūgauja, kad jo miesto mokiniams puikiai sekasi.J. Obremskio pavyzdys rodo, koks svarbus yra pilietinis

ryžtas tobulinti mokyklas. „Mes galime geriau, – sakė jis. – Man neramu, kad nepakankamai skatiname savo geriausiuosius. Kaip mes pasieksime Oksfordo ar lenkiškojo Harvardo lygį? Vis dar esame per lepūs, kad iš tikro pasistūmėtume į priekį.“ Jis skeptiškai vertina šalies Vyriausybės vaidmenį: pavyzdžiui, ji pasirašė susitarimą su mokytojų sąjungomis, kuris, jo nuo­mone, suteikia joms per daug galių. Jis pasirengęs įnirtingam rungtyniavimui. „Pažvelkite į tuos, kurie lentelėje yra tuoj po mūsų, – sakė jis. – Regionai, kuriems sekasi geriausiai, yra vieni iš vargingiausių šalies Rytuose. Jie lipa mums ant kulnų.“

voKiEtijos PaMoKos

Pirmojo, 2000 m., PISA tyrimo duomenimis, Vokietijos mo­kiniai pagal skaitymo gebėjimus ir raštingumą buvo gerokai žemiau EBPO vidurkio. „Tai buvo tikras šokas sistemai“, – sakė Ulrikas Greineris (Ulrike Greiner), mokytojas iš Roitlingeno, Pietvakarių Vokietijos miesto. Tyrimu nustatyta daug ryškesnė koreliacija tarp ekonominės [šeimos] padėties ir mokymosi pa­siekimų nei kitose EBPO šalyse. Dėl to žmonės kaltino sistemą, pagal kurią mokiniai buvo skirstomi į mokyklas atsižvelgiant į pastebėtus jų, dar tik 10­mečių, gebėjimus. Vėliau vyko reformų varžybos tarp žemių, o nugalėtoja – didelei visų nuostabai – tapo buvusios Rytų Vokietijos Saksonija, kuri pasiekė penktąją vietą „McKinsey“ lentelėje.

Po [abiejų Vokietijų] susijungimo Saksonija prikėlė naujam gyvenimui savo istorinius miestus, tokius kaip Leipcigas ir Drez­denas, tačiau jie ne tik bado akis komunistinių laikų statybos gyvenamaisiais namais – senasis režimas vis dar turi įtakos ir švietimui. Vakarų Vokietijos socialdemokratas Volfgangas Novakas (Wolfgang Nowak), vadovavęs mokyklų reformai, aiškina: „Mes norėjome atsisakyti ideologijos, bet išlaikyti tai, kas buvo geriausia Rytų [švietimo] sistemoje.“

Daugelis tėvų vis dar prisimena komunistinę Rytų Vokietiją kaip aukščiausio lygio vidurinio išsilavinimo teikėją, nors ir šiek tiek apgailestauja dėl mokyklose vykusio ideologinio „smegenų plovimo“. Saksonija išlaikė atrankos elementą, bet skirstė vaikus į vidurines mokyklas, sulaukusius ne 11, o 13 metų. Tai turėjo didelę įtaką mokymosi pasiekimams, ypač berniukų. „Vienuolika metų – dar per ankstyvas amžius įvertinti gabumus“, – sakė V. Novakas.

Egzaminus Saksonijoje, anksčiau organizuojamus pačių mokyklų arba šiek tiek prižiūrimus „iš viršaus“, dabar reguliuoja išorinės taisyklės. Gertas Gorskis (Gert Gorski), Drezdeno prie­miesčio Plaueno Gotlybo Bynerto vidurinės mokyklos vadovas, teigia, kad kuo aukščiau kyla mokyklos mokiniai, tuo daugiau skirtingų kelių jie gali rinktis, nepaisant jų sąsajų su neakade­miniais dalykais. Tie, kuriems sekasi prasčiau, palieka mokyklą būdami 15 metų, jau turėdami bazinį išsilavinimą, dažniausiai praktinių gebėjimų srities. „Mes neturime nieko prieš būti vidu­tine mokykla, kurioje dalis mokinių yra menkesnių akademinių gabumų, – sakė G. Gorskis. – Tol, kol tas vidutiniškumas atitinka standartą, mes galime didžiuotis.“ Šiais metais Berlynas ir Hamburgas pasekė Saksonijos pavyzdžiu ir panaikino menkų mokymosi pasiekimų Hauptschulen mokyklas.

Didžiojoje Britanijoje, kurios PISA tyrimų rezultatai per pas­taruosius keletą metų nukrito, tokie pavyzdžiai yra kruopščiai nagrinėjami. Konservatorius švietimo ministras Maiklas Govas (Michael Gove) pabrėžia tokias 2009 m. PISA tyrimo pamokas: „didesnė mokyklų autonomija, griežtesnė atskaitomybė, profe­sijos prestižo didinimas, griežtesnė mokymo metodų kontrolė“. Siekdama didesnės mokyklų įvairovės Vyriausybė didina nepriklausomų vidurinio mokslo įstaigų skaičių (Tonio Blero (Tony Blair) iniciatyva) keisdama jomis valstybines bendrojo ugdymo mokyklas ir leidžia kurtis laisvosioms mokykloms, kurios yra valdomos tėvų, labdaros organizacijų bei vietos bendruomenių.

Vis dėlto naujų mokyklų tipų atsiradimas nėra geresnių rezultatų garantija. Švedija, kurios nepriklausomomis, nevyk­

26

dančiomis atrankos valstybės finansuojamomis laisvosiomis mokyklomis žavisi M. Govas, pagal tarptautinių tyrimų duo­menis atsidūrė keblioje padėtyje. Jos siekis kurti naujų tipų mokyklas dar nedera su griežtais tikrinimais stengiantis padėti silpnoms mokykloms įveikti savo nesėkmių priežastis. Naujojo panašaus pobūdžio Amerikos eksperimento – privačių „čar­terinių“ mokyklų – skeptikai teigia, jog politikai yra „per daug investavę“ į jas, kad jos būtų uždarytos, jei joms nesisektų. Todėl turi būti ir toliau rūpinamasi kurti bei atnaujinti mokyklas, kad nenusisekę eksperimentai nebūtų tęsiami, o klaidos nebūtų ignoruojamos.

Tačiau apskritai „čarterinių“ mokyklų atsiradimas Amerikoje teikia vilties vienoje iš kebliausių reformos sričių. Šios mokyk­los skirtos daugiausia žemiausio socialinio sluoksnio šeimų vaikams, kurių aspiracijos dažnai yra menkos. Leidimas atsirasti naujiems švietimo teikėjams patraukia švietimu besidominčius asmenis, turinčius organizacinių gebėjimų, bet nemėgstančius biurokratijos.

Begalė duomenų rodo, kad tiek pelno, tiek ne pelno naujovės gali prigyti. Mokyklose teikiamų paslaugų įvairovės galimybė skatina svarstyti, koks mokymo būdas yra geriausias, ypač probleminėse srityse. Tai taip pat teikia laisvę apibrėžti darbo sąlygas nepaisant vietos valdžios ir mokytojų sąjungų apriboji­mų, teikia galimybę vadovams „sukirpti“ mokyklas atsižvelgiant į konkrečių mokinių poreikius. Amerikos Aspire „čarterinėse“ mokyklose, kurios per tyrimus pasirodė geriausiai, mokytojai atidžiai stebi kiekvieno mokinio pažangą. Aspire mokyklų šūkis yra „Tvirtai į koledžą“ – aukštasis išsilavinimas – vienodai tiek mokinių, tiek mokytojų siekis.

sėKMės raKtas

Vienas iš keturių pagrindinių mokyklos reformos aspektų – teikiamų paslaugų įvairovė – šiuo metu yra labiausiai stul­binantis. Nuo Niujorko iki Šanchajaus ar Danijos valstybės nekontroliuojamos ir nevalstybinių švietimo teikėjų valdomos mokyklos į bendrą katilą prideda kokybės. Šiuo metu ten, kur valstybė nenori ar negali daryti įtakos, joms sekasi geriausiai. Iki šiol nėra aišku, ar laisvųjų ir „čarterinių“ mokyklų steigimas skatins ir kitų institucijų pažangą, ar tai tik geri norai.

Tačiau visiškai aišku, kad net puikiausia naujoji vidurinio mokslo įstaiga trypčios vietoje be gerų mokytojų. Dėmesys mokytojų kompetencijai yra bendras visų reformų bruožas. Tokios šalys kaip Suomija ir Pietų Korėja lengvina sau gyve­nimą įdarbindamos tik geriausius absolventus ir mokėdamos jiems atitinkamą atlyginimą. M. Govas teigia, kad norėtų kelti [įgyto akademinio] laipsnio slenkstį mokytojams ir siūlyti didžiulį atlyginimą dirbantiesiems tokiose nesėkmes patirian­čiose srityse kaip gamtos mokslai ir kalbų mokymas. Amerika valstijų lygmeniu bandė mokėti atsižvelgiant į nuopelnus arba pasiektus rezultatus, bet dažnai tam priešinosi pačios mokytojų sąjungos.

Vykdant mokyklos reformą struktūrinės permainos – naujų tipų mokyklų atsiradimas, senųjų mokyklų pertvarka, naujų egzaminų įvedimas – gali vykti labai greitai. Išugdyti gerus mokytojus trunka gerokai ilgiau. Tai turi būti prioritetas.

Vertė­Kristina­VALANTINIENĖRedaktorė Mimoza­KLIGIENĖ

Vil niaus Šeš ki nės pra di nė je mo kyk lo je 2010–2011 m. m. pra dė ta vyk dy ti ban do mo ji Lab­da ros ir pa ra mos fon do „SOS vai kų kai mų Lie tu vo je drau gi­jos“ 2011–2013 m. edu ka ci nė pro gra ma „Švie­ti­mo­pa­slau­gų­ko­ky­bės­ ben­dro­jo­ la­vi­ni­mo­mo­kyk­lo­se­ vai­kams­su­ spe­cia­liai­siais­ po­rei­kiais­ to­bu­li­ni­mas“. Pro jek to ini cia to rius – Ne vals ty bi niai vai kų glo bos na mai „Vil niaus SOS vai kų kai mas“, at sto vau ja mas di rek to riaus Dai­niaus­Mie­žio, pro jek to part ne riai: Vil niaus Šeš ki nės pra di nė mo kyk la, at sto vau ja ma di rek to rės Dia­nos­Sle­pa­ko­vie­nės, ir Vil niaus mies to psi cho lo gi nė pe da go gi nė tar ny ba, at sto vau ja ma di rek to rės Ro­mos­Vi­dos­Pi­vo­rie­nės.

Edu ka ci nės pro gra mos – tai dar vie na „SOS­vai­kų­kai­mų­Lie­tu­vo­je­drau­gi­jos“ siū lo ma pa gal ba Lie tu vos vai kams. Or­ga ni za ci ja sie kia pa ten kin ti vai kų po rei kį tu rė ti lai min gą vai kys tę, aug ti my lin čio je, rū pes tin go je šei mo je, įgy ti iš si la vi ni mą ir pa si­ruoš ti sa va ran kiš kam gy ve ni mui. Edu ka ci nė mis pro gra mo mis drau gi ja sie kia tap ti part ne re ug dy mo įstai gų, ku rio se mo ko si naš lai čiai, so cia li niai naš lai čiai ar so cia li nės ri zi kos šei mo se au gan tys vai kai. Part ne rys te sie kia ma pa dė ti švie ti mo įstai­goms, kad tiks li nės gru pės vai kai ne jaus tų at skir ties ir tu rė tų gy ve ni me to kias pa čias ga li my bes.

Vil niaus Šeš ki nės pra di nė je mo kyk lo je bir že lį bu vo or ga ni­zuo tas se mi na ras mo ky to jams ir pa gal bą mo ki niui tei kian tiems spe cia lis tams „Pra­di­nio­ug­dy­mo­ben­dro­sios­pro­gra­mos­pri­tai­ky­mas­spe­cia­lių­jų­po­rei­kių­vai­kams“.

2011–2012 m. m. rug sė jo–g ruo džio mė ne siais or ga ni zuo ja­mos šios veik los: su kur ta mo ky mams bū ti na ap lin ka – įsi gy tos mo ky mo prie mo nės (ne šio ja ma sis kom piu te ris, de monst ra ci­nė len ta, pro jek to rius); or ga ni zuo ti 2 adap ta ci niai mo ky mai po 2,5 va lan dos 1 ir 4 kla sių mo ki nių tė vams (ši te ma ak tu a li tė vams, ku rių vai kai pra de da lan ky ti mo kyk lą ir ją bai gia); at ve jų ap ta ri mai mo ky to jams, pa gal bą mo ki niui tei kian tiems

spe cia lis tams. Su for muo ta 15 žmo nių gru pė, ku riai 4 kar tus po 3 va lan das už si ė mi mus ve da Vil niaus mies to psi cho lo gi nės pe da go gi nės tar ny bos spe cia lis­tai. Pa gal jų iš anks to pa reng tą sche mą nag ri nė ja mi ne ga ty vūs mo ki nių el ge sio at ve jai, ku ria ma pa sek mių sis te ma; at ve jų ap ta­ri mai mo kyk los ben druo me nės

na riams spren džiant ypač ne kas die nius vai kų ug dy mo klau si­mus. Su si ti ki mai vyks ta 2 kar tus per mė ne sį, juo se da ly vau ja su in te re suo ti as me nys (mo kyk los ad mi nist ra ci ja, mokyklos spe­cia lis tai, Vil niaus mies to psi cho lo gi nės pe da go gi nės tar ny bos spe cia lis tai, mo ki nių tė vai); vai kų so cia lių ben dra vi mo įgū džių la vi ni mas. Su for muo tos 2 gru pės po 8 mo ki nius, ku rios su si tin­ka kiek vie ną sa vai tę 1 va lan dai. Pa sak už si ė mi mus ve dan čių Vil niaus mies to psi cho lo gi nės pe da go gi nės tar ny bos spe cia­lis tų, „so cia lių ben dra vi mo įgū džių gru pė – tai vie ta, kur vai kai žais da mi, pieš da mi, lip dy da mi, klau sy da mie si pa sa ko ji mų, žiū rė da mi fil mus ir dis ku tuo da mi mo ko si ben drau ti ir su pras ti vie ni ki tus. Su si ti ki muo se jie ga li sau gio je ap lin ko je mo ky tis su pras ti sa vo jaus mus, ieš ko ti bū dų, kaip su si drau gau ti ir iš­sau go ti drau gys tę. Taip pat čia mo ko ma si, kaip su val dy ti pyk tį ir tai kiai spręs ti ki lu sius ne su ta ri mus. Gru pė je sie kia ma ska­tin ti moks lei vių sa vęs pa ži ni mą ir sa vi gar bą; ug dy ti adap ty vius ben dra vi mo ir san ty kių su ben dra am žiais bei su au gu siai siais pa lai ky mo įgū džius; mo ky ti vai kus at pa žin ti ir įvar dy ti sa vo bei kitų jaus mus skir tin go se gy ve ni mo si tu a ci jo se.“

Gruo­džio­27­d.­10­va­lan­dą­Vil­niaus­Šeš­ki­nės­pra­di­nė­je­mo­kyk­lo­je­or­ga­ni­zuo­ja­me­at­vi­rą­pro­jek­to­re­zul­ta­tų­ap­ta­ri­mo­kon­fe­ren­ci­ją. Kvie­čia­me­Vil­niaus­mies­to­mo­kyk­lų­ad­mi­nist­ra­ci­jų­at­sto­vus­ir­pa­gal­bą­mo­ki­niui­tei­kian­čius­spe­cia­lis­tus,­no­rin­čius­da­ly­vau­ti­pro­jek­te.

Dia­na­SLE­PA­KO­VIE­NĖVil­niaus­Šeš­ki­nės­prad.­m-klos­di­rek­to­rė

dar vie na pa gal ba

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

27

Emo­ci­nės­pa­ra­mos­vai­kams­ ir­pa­aug­liams­tar­ny­ba­„Vai­kų­li­ni­ja“­mi­ni­14­me­tų­veik­los­su­kak­tį.Plės­da­ma­sa­vo­veik­los­sri­tis­ir­

siū­ly­da­ma­nau­jas­ pa­gal­bos­ for­mas­ sa­va­no­riš­ku­dar­bu­pa­rem­ta­tar­ny­ba­at­si­lie­pia­į­vis­dau­giau­vai­kų­skam­bu­čių,­ta­čiau­iš­klau­sy­ti­vi­sų­be­si­krei­pian­čių­jų­vis­dar­ne­tu­ri­pa­kan­ka­mų­pa­jė­gu­mų.

„Vi si ma ne ig no ruo ja, jiems esu vi siš kas nie kas... Vie nam man per sun ku, man rei kia pa gal bos, rei kia, kad kas pa dė tų bū da mas ša lia, bet tai tik kvai la sva jo nė... Jau čiuo si toks be­vil tiš kas, toks be jė gis...“ (15 me tų pa aug lys)

Į to kius ir pa na šius vai kų bei pa aug lių pa gal bos šauks mus „Vai kų li ni ja“ at si lie pia te le fo nu ir in ter ne tu. Per aš tuo nis šių me tų mė ne sius „Vai kų li ni jos“ sa va no riai kon sul tan tai at si lie pė į šiek tiek dau giau skam bu čių (96 245) nei per vi sus pra ėju sius me tus (95 653).

„Me tų pa bai go je pla nuo ja me tu rė ti apie 40 proc. dau giau skam bu čių nei per nai. O ban dy mų pri sis kam bin ti skai čius mus to liau ne ra mi na, nes per pu sę me tų į „Vai kų li ni ją“ ban dy ta pa­skam bin ti apie 2,5 mln. kar tų. To kį di de lį skai čių le mia tai, kad esant už im toms te le fo no li ni joms vai kai dau gy bę kar tų ban do pri sis kam bin ti. Ši sta tis ti ka ro do di de lį pa gal bos po rei kį ir ri bo tas „Vai kų li ni jos“ ga li my bes“, – ap gai les ta vo „Vai kų li ni jos“ va do vas dr. Ro­ber­tas­Po­vi­lai­tis.

At si žvel gu si į pa gal bos po rei kio mas tą „Vai kų li ni ja“ pa siū­lė vai kams ir pa aug liams nau ją pa gal bos for mą – tar pu sa vio

„vai kų li ni ja“: vai kai trokš ta bū ti iš girs ti

dis ku si jas tar ny bos in ter ne to sve tai nė je (www.vai­ku­li­ni­ja.lt/ in­dex.php/dis­ku­si­jos). Dis ku si jų sky re ly je pri si re gist ra vę vai kai ir pa aug liai ga li da ly tis min ti mis, pa tir ti mi bei iš gy ve ni­mais skir tin go mis te mo mis, taip ieš ko da mi at sa ky mų į jiems svar bius klau si mus.

Ben dra dar biau da ma su LR ry šių re gu lia vi mo tar ny ba ir ben­dro ve TEO LT nuo šių me tų lie pos 1 d. „Vai kų li ni ja“ pra dė jo teik ti pa gal bą vai kams, in ter ne te su si dū ru siems su to kiais pa vo jais kaip vi lio ji mas, pa ty čios, prie ka bia vi mas ar ki ta ne ma lo nia, bau­gi nan čia pa tir ti mi. Pa de dant „Vai kų li ni jai“ at lik da ma sau ges nio in ter ne to pa gal bos funk ci jas Lie tu va pri si jun gė prie 26 Eu ro pos vals ty bių, ku rio se vei kia to kios pa gal bos li ni jos.

Nuo šių me tų va sa rio „Vai kų li ni ja“ pra dė jo dirb ti nau ju, dau­ge ly je Eu ro pos ša lių vei kian čiu vie no du ne mo ka mu pa gal bos vai kams te le fo no nu me riu 116­111. Juo ga li skam bin ti vai kai, ku riems rei ka lin ga pa ra ma ir pa gal ba, taip pat vai kai bei su au­gu sie ji, no rin tys pra neš ti apie vai ką, ku riam tai rei ka lin ga. Vai kų, pa gei dau jan čių pa pil do mos so cia li nės ar tei si nės pa gal bos, skam bu čiai su jun gia mi su Vals ty bės vai ko tei sių ap sau gos ir įvai ki ni mo tar ny bos kon sul tan tais, ku rie ini ci juo ja to les nę pa gal bą, pri rei kus krei pia si į so cia li nes pa slau gas tei kian čias or ga ni za ci jas ar įstai gas bei ga li pa lai ky ti ry šį spren džiant pro ble mą.

Šie met mi nė da ma Pa sau li nę psi chi kos svei ka tos die ną „Vai­kų li ni ja“ pri sta tė Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci jos už sa ky mu at lik to „Ne­igia­mos­vai­kys­tės­pa­tir­ties“ ty ri mo re zul ta tus. Jie pa ro dė, kad net du treč da liai jau nų lie tu vių vai kys tė je su si dū rė su įvai rio mis ne igia mos pa tir ties for mo mis – smur tu, ne pri­ežiū ra bei sun ku mais šei mo je. O toks anks ty va sis pa ty ri mas yra su si jęs su ri zi kin gu el ge siu su au gus bei di des ne ban dy mų žu dy tis ri zi ka.

VšĮ „Vai kų li ni ja“ nuo 2004 m. vyk do kam pa ni ją „Be­pa­ty­čių“, ku rios tiks las – ko vo ti su pa ty čio mis mo kyk lo je. Kam­pa ni jos me tu iš leis ta lie tu viš kos ne mo ka mos li te ra tū ros mo­kyk loms, or ga ni zuo tos tarp tau ti nės kon fe ren ci jos, su kur ta in ter ne to sve tai nė www.be­pa­ty­ciu.lt, į pa gal bą spręs ti pa­ty čių pro ble mą pa kvies ti vi suo me nė je ži no mi žmo nės bei or­ga ni zuo ja ma „Sa vai tė be pa ty čių“. Šių­me­tų­ko­vo­21–27­d.­ vy­ku­sio­je­„Sa­vai­tė­je­be­pa­ty­čių“­da­ly­va­vo­net­1062­or­ga­ni­za­ci­jos,­ kiek­vie­na­ įgy­ven­di­no­sa­vo­veik­lų­pla­ną. Mo kyk lo se, dar že liuo se, glo bos na muo se, ki to se ug dy mo įstai go se vi są sa vai tę vy ko kla sės va lan dė lės, eti kos, ti ky bos pa mo kos, psi cho lo gi niai už si ė mi mai, ku riuo se bu vo kal ba­ma, kaip at pa žin ti pa ty čias, ieš ko ta bū dų, kaip jų iš veng ti.

„Vai kų li ni jos“ veik lą or ga ni zuo ja VšĮ „Vai kų li ni ja“ Vil niu je, Kau no vai kų ge ro vės cen tras „Pa sto gė“, Kau no Dai na vos jau­ni mo cen tras bei Klai pė dos pe da go gi nė psi cho lo gi nė tar ny ba. „Vai kų li ni ja“ yra il ga me tė Lie tu vos te le fo ni nių psi cho lo gi nės pa gal bos tar ny bų aso cia ci jos (www.klau­sau.lt) na rė. Ji taip pat pri klau so tarp tau ti nei or ga ni za ci jai „Child Hel pli ne In ter na tio nal“ (www.child­hel­pli­nein­ter­na­tio­nal.org), vie ni jan čiai dau giau kaip 160 pa na šių pa gal bos li ni jų vi sa me pa sau ly je.

2011­m.­„Vai­kų­li­ni­jos“­veik­lą­fi­nan­siš­kai­ar­pa­slau­go­mis­re­mia:­AB­TEO­LT,­ AB­„Swed­bank“,­So­cia­li­nės­ap­sau­gos­ir­dar­bo­mi­nis­te­ri­ja,­Svei­ka­tos­ap­sau-gos­mi­nis­te­ri­ja,­Vil­niaus­mies­to­ sa­vi­val­dy­bė,­UAB­ „In­for­ma­ci­jos­ val­dy­mo­cen­tras“,­UAB­„Prior“,­UAB­„Me­dias­ko­pas“,­Ny­der­lan­dų­Ka­ra­lys­tės­am­ba­sa-da,­in­for­ma­ci­nių­tech­no­lo­gi­jų­ben­dro­vė­„Mic­ro­soft­Lie­tu­va“,­VĮ­po­il­sio­na­mai­„Bal­ti­ja“,­UAB­„Eko­no­maks“,­„Bal­tic­News­Ser­vi­ce“,­ben­dro­vė­„Al­na“,­Lie­tu­vos­gy­ven­to­jai,­ski­rian­tys­pa­ra­mą­au­ko­ji­mo­por­ta­le­au kok.lt,­per­ve­dan­tys­ją­tie-sio­giai­ir­ski­rian­tys­da­lį­pa­ja­mų­mo­kes­čio.

„Vai­kų­li­ni­jos“­inf.

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos:­www.vai­ku­li­ni­ja.lt; www.be­pa­ty­ciu.lt; www.fa­ce­bo­ok.com/be­pa­ty­ciu; www.fa­ce­bo­ok.com/vai­ku­li­ni­ja.

„vai kų li ni jai“ įteik tas ap do va no ji mas už sa va no riš ką dar bą

Šie me tai pa skelb ti Eu­ro­pos­sa­va­no­rys­tės­me­tais, to dėl Lie­tu vos „Vai kų li ni ja“, ku rios veik la pa rem ta sa va no riš ku dar bu, buvo pa kvies ta pri sta ty ti sa vo veik lą sa va no rys tei skir ta me ren gi ny je Eu ro pos Par la men te Stras bū re.

Gruo džio pradžioje vy ku siuo se „Eu­ro­pe­an­Throp­hy­for­Vo­lun­ta­ry­Ac­tion­2011“ ap do va no ji muo­se „Vai kų li ni jai“ įteik tas pa grin­di nis pri zas – sim bo li nė sta tu lė lė „Auk­si­nis­tro­fė­jus“­– už sėk min gai vyk do mą sa va no riš ką veik lą. Šiuos ap do va no ji mus or ga ni zuo ja Pran cū zi jos sa­va no rys tės ir aso cia ci jų gy ve ni mo fe de ra ci ja (Fédéra tion Françai se du Bénévo lat et de la Vie As so cia ti ve – FFBA).

„Nuo sta bu tai, kad už „Vai kų li ni ją“ bal­sa­vo­vi­si­ko­mi­si­jos­na riai bei dau gu ma bal suo jan čių jų in ter ne tu. Net gi pa si bai­gus fo ru mui prie ma nęs pri ei da vo daug žmo nių, ku rie reiš kė su si ža vė ji mą mū sų tar ny bos veik la, – sa kė „Vai kų li ni jos“ va do vas dr.­R.­Po­vi­lai­tis. – Šis ap do va no ji mas – svar bus pa ska ti ni mas „Vai kų li ni jos“ sa va no riams bei įro dy mas, kad jų at lie ka mas dar bas ne lie ka ne pa ste bė tas.“

Ap do va no ji mai tei kia mi ant rus me tus. Šiais me tais dėl pa grin di nio pri zo var žė si at sto vai iš 8 Eu ro pos ša lių.

„Pa grin di nis da ly kas, at ve dan tis į „Vai kų li ni ją“ – sie kis pa dė ti ken čian tiems vai kams ir pa aug liams, – sa kė pa gal­bos tar ny bos sa va no rė Vai­da­Ma­žo­nai­tė. – Tai, kad mū sų dar bas pa ste bi mas ir įver ti na mas tarp tau ti niu mas tu, yra stip ri pa ska ta ne nu leis ti ran kų bei steng tis, kad „Vai kų li ni ja“ ir to liau sėk min gai plė to tų sa vo veik lą.“

28

Di dy sis vo kie čių fi lo so fas Ima­nu e lis Kan tas ra šė: „Ran ka – tai iš ori nės sme ge nys“. Ak ty vių taš kų, tu rin čių ry šių su sme ge ni mis, dir gi­ni mas pa de da su ak ty vin ti sme ge nų veik lą, ug do dė me sį, va lią, at min tį. Ja po ni jo je 2–3 mė ne sių kū di kiams at lie ka mas ran kų pirš tų ma sa žas kas dien po 2–5 mi nu tes. Gal vos sme ge nų cen trai, re gu liuo jan tys kal bą, ir cen trai, re gu liuo jan tys ran­kų pirš tų ju de sius, yra vi sai ša lia ir da ro įta ką vie ni ki tų veik lai.

Smul kio ji mo to ri ka – tai kon cen t­ ruo ti vai ko ran kų pirš tų ju de siai, ge bė ji mas, pa vyz džiui, už si seg ti sa gas, pieš ti, lip dy ti, lai ky ti šaukš tą ar pieš tu ką. Pra džio je iš si vys to ran­kų pirš tų ju de siai, po to – skie me nų ar ti ku lia ci ja, o to les nis kal bos vys­ty ma sis pri klau so nuo smul kio sios (pirš tų) mo to ri kos iš si vys ty mo. Jei vai ko mo to ri niai, sa vi tar nos ge bė­ji mai ne ati tin ka am žiaus nor mų, kal bos vys ty ma sis at si lie ka. To­kie vai kai blo gai pie šia ar ba iš vis ne mėgs ta/ne mo ka to da ry ti, jų smul kio ji (pirš tų) mo to ri ka sil pniau iš la vė ju si. Tai tu ri įta kos kal bė ji mui. Vai kai, ku riems anks ty va ja me am žiu je su da ry tos pa lan kios są ly gos mankš tin ti pirš tus, grei čiau pra de da tai syk lin gai kal bė ti, ge riau ar ti ku liuo ja gar sus.

Smul­ki­ą­ją­mo­to­ri­ką­ la­vi­na­ to­kios­už­duo­tys: pie ši mas, spal vi ni mas, lip dy mas, vir vu čių vars ty mas į sky lu tes, kon stra­vi mas (le go), ka ro lių vė ri mas ant vir vu tės, mo zai kų dė lio ji mas ir pan. Smul kio sios ran kų la vi ni mo už duo tys pa de da su si kaup ti, iš lai ky ti dė me sį, la vi na at min tį, mąs ty mą, pa ren gia vai ko ran ką ra šy ti mo kyk lo je.

Lo go pe dai ieš ko ir nau do ja įvai rius pre ven ci nius dar bo bū dus sie kdami sėk min go kal bos vys ty mo si anks ty va ja me ir iki mo kyk li nia me am žiu je. Dau gu ma lo go pe dų in di vi du a liam vai ko ver ti ni mui nau do ja si Kip har do ska le, ku rio je nu ro dy tas ran kos mik lu mas pa gal am žių, pa vyz džiui, 2­me­tų­ vai­kas: nu si ren gia dra bu žius, ke ver zo ja po pie riu je, ati trau kia už trauk­tu ką, pa sta to 2 ku be lių bokš tą, mau na skri tu lius ant laz de lės; 3­me­tų­vai­kas: pie šia ap va lias for mas, pi la skys tį iš vie no in do į ki tą, vy nio ja ir lanks to po pie rių, ve ria ka ro lius; 4­me­tų­vai­kas: ker pa žir klė mis, už si se ga ir at si se ga sa gas, nu brė žia li ni jas nuo vie no taš ko prie ki to, su ka varž tą, pa su ka rak tą, plau na si ir šluos to si ran kas bei t. t.

Vai kas pra de da kal bė ti, kai smul kio ji mo to ri ka pa sie kia ati­tin ka mą iš si vys ty mo ly gį. Mes ga li me jiems pa dė ti pa si tar da mi su spe cia lis tais: pe diat rais, psi cho lo gais, lo go pe dais, bet kar tu ir dir gin da mi ran kų bei ko jų pirš tų ak ty vius taš kus.

vai Kų su KaL bos ir Ko Mu ni Ka ci jos su tri Ki Mais dau gė ja. Ko Kia įMa no Ma PrE vEn ci ja?

Klai pė dos, Pa lan gos, Gargž dų, Kau no, Šiau lių mies tų lop­še liuo se­dar že liuo se (pro jek te da ly vau ja 14 iki mo kyk li nių įstai­gų), ku riuo se yra ga na daug vai kų su kal bos ir ko mu ni ka ci jos su tri ki mais, bu vo nu tar ta or ga ni zuo ti ben drą pro jek tą „Mik­lūs­pirš­te­liai­–­gra­ži­kal­ba“ at lie kant pre ven ci nį dar bą, už kir sian tį ke lią tam tik riems su tri ki mams at si ras ti ar bent su ma žin sian tį jų ti ki my bę. Kar tu nu ta rė me ieš ko ti įvai rių pre ven ci nių bū dų, kaip pa dė ti vai kams ge rai tar ti gar sus su da rant są ly gas la vin ti smul ki ą ją mo to ri ką. Pro jek te da ly vau ja lop še li nės ir dar že li nės

Anks­ty­va­sis­la­vi­ni­mas

ran kų pirš tų ga luo se – vai ko svei ka ta ir kal ba...

gru pės – 1,5–3,8 me tų vai kai, ku riems su da ro mos są ly gos mankš tin ti ran kų pirš tus (kiek vie ną die ną 5–8 mi nu tes at lie ka mi pra ti mai ma sa ži niais ka muo liu kais).Pro­jek­to­ tiks­las­– anks ty va ja me am žiu je (1,5–3,8 me tų)

su da ry ti pa lan kias są ly gas vai kams mankš tin ti ran kų pirš tus (sti mu liuo ti kal bos cen trus, esan čius ko jų ir ran kų pirš tų taš­kuo se, ypač nykš ty je).Pro­jek­to­už­da­vi­niai:­ieš ko ti įvai rių pre ven ci nių dar bo bū dų;

ska tin ti nuo lat mankš tin ti vai ko ran kų pirš te lius (tė vams – na­muo se, auk lė to joms – gru pė se, lo go pe dėms – per už si ė mi mus), la vin ti smul ki ą ją mo to ri ką, kal bą; siek ti glau daus ben dra dar­bia vi mo (tė vai – lo go pe das – auk lė to jai); siek ti, kad vai kai la vin da mie si pa tir tų džiaugs mą, o tė vai pa si džiaug tų ge rais re zul ta tais; gi lin ti ži nias apie ran kų pirš tų mankš tos svar bą bei įta ką kal bai anks ty va ja me am žiu je.

Lau Kia Mi Pro jEK to rE zuL ta tai

Vai­kai:­pa ge rės jų svei ka ta, smul kio ji mo to ri ka; ge riau ar ti ku­liuos gar sus, grei čiau pra dės aiš kiai kal bė ti; iš la vės ben dra vi mo su ben dra am žiais įgū džiai.Tė­vai:­ga lės ak ty viau da ly vau ti įstai gos veik lo je; pla čiau

su ži nos apie smul kio sios mo to ri kos įta ką vai kų kal bai; pa si­nau do da mi lo go pe dų siū ly mais na muo se ga lės su vai ku at lik ti įvai rius ran kų mankš tos pra ti mus.Pe­da­go­gai:­to bu lės jų kom pe ten ci ja; už si megs glau des nis

ry šys su vai kais ir jų tė ve liais; įsi gis nau jų me to di nių prie mo­nių, žai di mų.

La vi nant smul ki ą ją mo to ri ką daug dė me sio rei kia skir ti ben­dra vi mui. Vai kai daug lai ko pra lei džia žiū rė da mi te le vi zo rių, žais da mi kom piu te ri nius žai di mus (su sai ku – jie nau din gi), bet svar biau sia – vai ką su do min ti. Ste bė ti, kas jam pa tin ka – ar pra ti mai su ma sa ži niais ka muo liu kais, ar le go, ir vi sa tai tu ri ly dė ti aiš ki kal ba (kon kre tus ir tai syk lin gas žo džių ta ri mas), sma gus, nuo šir dus ben dra vi mas.

Pro jek to pa bai go je, ap ta riant re zul ta tus, or ga ni zuo ta ne­mo ka ma kon fe ren ci ja, skir ta vai kams, jų tė vams ir vi siems kū ry biš kiems pe da go gams.

Lau­re­ta­CHAN­KE­VIČPro­jek­to­va­do­vė,­Klai­pė­dos­l/d­„Pu­rie­na“­lo­go­pe­dė­me­to­di­nin­kė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

29

PirŠ tų Ma sa žas vai KaMs iKi 2 ME tų ir...

Ma sa žuo ki te kiek vie ną vai ko •pirš te lį.Ma sa žuo ki te pirš te lių pa gal vė les •(leng vai pa spaus da mi).Ro do muo ju pirš tu, leng vais •su ka mai siais ju de siais ma sa žuo ki te del niu kus.Pa im ki te vai ko ran ku tę į sa vo ran­ •kas, nykš čiu leng vai pa spaus da mi ma sa žuo ki te del niu kus.Ma sa žuo ki te pirš te lius su ma sa ži niais ru tu liu kais, •še pe tu kais.

PirŠ tE Lių ir dEL niu Kų Ma sa žas su Ma sa ži niu Ka Muo Liu Ku

Ka muo liu kas laikomas tarp del niu­ •kų. Pirš tai su glaus ti vie nas su ki tu. Ri den ki te ka muo liu ką pir myn, at gal.Ka muo liu kas – tarp del niu kų. •Ri den ki te jį ra tu.Ka muo liu kas lai ko mas tarp pirš tų •(pa gal vė lė mis). At lie ka mi su ka mie ji ju de siai pir myn („už su ka me dang te lį“).Lai ky da mi ka muo liu ką pirš tų •ga liu kais stip riai spau dy ki te jį 4–6 k.Su spaus ki te ka muo liu ką tarp del niu kų. Pirš tai su ner ti, •rie šai ati trauk ti į ša lis. Del nais stip riai pa spau dy ki te ka muo liu ką (4–6 k.).

sMuL Kio sios Mo to ri Kos La vi ni Mo Pra ti Mai nuo 2 ME tų

„Ta­ke­lis“ • – iš po pie riaus juos te lių pa da ro me 3–5 cm ta­ke lį. Duo ki te vai kui kruo pų, te gu be ria ant ta ke lio ir kvie čia paukš te lius les ti.„Ste­buk­lin­gas­mai­še­lis“­ • – pa sta ty ki te du in dus: vie ną – su kruo po mis, ki tą – tuš čią. Pa mo ky ki te vai ką, kaip lai ky ti šaukš tą ir sem ti kruo pas. Te gu pats ban do sem ti ir pil ti.

sMuL Kio sios Mo to ri Kos La vi ni Mo Pra ti Mai nuo 3 ME tų

„Pa­da­ry­ki­me­ ka­muo­liu­ką“­ • – pa im ki te po pie riaus la pą ir su glam žy ki te taip, kad iš ei tų ka muo liu kas.„Su­rink­pa­ga­liu­kus“­– ne ty čia iš ber ki te skai čia vi mo pa ga liu kus, pa pra šy ki te ma žy lio pa dė ti su rink ti. Rin ki te po vie ną ir dė ki te į dė žu tę.„La­bi­rin­tai“­ • (ga li te ras ti in ter ne te ar ba pa tys nu brai žy ti) – te gu vai kas ve da pieš tu ku ar pirš te liu.„Pa­si­da­ry­ki­te­vė­ri­nį“­ • – ver ki te ma ka ro nus, sa gas, ka ro­liu kus. Pra dė ki te nuo di de lių sky lu čių.„Links­mi­seg­tu­kai“­ • – duo ki te vai kui krep šį su skal bi nių seg tu kais. Pa pra šy ki te ma žy lio pri seg ti gel to nos spal vos seg tu kus, po to – ki tos ir t. t.

PirŠ tu Kų žai di Mai

„Pirš­tu­kai­mie­ga“:­ • „Ši tas pirš tu kas no ri mie ge lio. Ši tas at si gu lė jau į lo ve lę. Šiam pirš tu kui akys mer kias. Šis pirš­tu kas mie ga, knar kia. Ššš... Tu, ma žy li, būk ty lus, nes ga li pa ža dint bro liu kus“ (pa gal teks tą ju din ti kiek vie ną pirš tu ką. Ki ti – už lenk ti).

žai di Mai su grai Ki niais riE Šu tais, PiEŠ tu Kais, Kruo Po Mis...

Pa ri den ki te kai rės ran kos del niu ku grai ki nį rie šu tą, po •to – de ši nės ran kos del niu ku. Ber ki te rie šu tus iš vie nos ran kos į ki tą.

sMuL Kio ji Mo to ri Ka

2–3­me­taiNu spau džia ar pa su ka du rų ran ke ną. •Pa sta to bokš tą iš 5–6 ka la dė lių. •Ver čia po vie ną kny gos pus la pius. •Iš vy nio ja ne di de lius daik tus. •Per len kia po pie rių pu siau pa gal pa vyz dį. •Ima pieš tu ką tarp nykš čio ir ro do mo jo pirš to at rem da mas •į di dį jį.Ko pi juo ja ap skri ti mą. •Brė žia ver ti ka lią li ni ją pa gal pa vyz dį. •Brė žia ho ri zon ta lią li ni ją pa gal pa vyz dį. •Už mau na iš ei lės 5 ar dau giau žie dų ant sto ve lio. •

3–4­me­taiKer pa žir klė mis. •Ap ve džio ja pa gal šab lo ną. •Ker pa 20 cm tie sias li ni jas pa gal pa vyz dį, ne nu kryp da mas •dau giau kaip 3 mm.Su mau na pi ra mi dės žie dus tei sin ga tvar ka. •Su de da pa veiks lė lį iš 3–4 da lių. •Ga li sa va ran kiš kai nu pieš ti ap skri ti mą. •Sta to til tus iš 3 ku be lių. •Kar to ja pirš tų žai di mus su žo džiais ir veiks mu. •Brė žia „V“ for mos fi gū rą pa gal pa vyz dį. •Brė žia tie sę iš kam po į kam pą 10x10 kvad ra ti nia me la pe. •Su de da iš ei lės ka la dė les ar ru tu liu kus pa gal pa vyz dį. •Ko pi juo ja se ri ją su jung tų „V“ for mos fi gū rų („WVVW“). •Brė žia kvad ra tą pa gal pa vyz dį. •

4–5­me­taiGa li kirp ti po pie rių tie sia li ni ja. •Ga li kirp ti krei vas li ni jas pa gal pa vyz dį. •Už su ka daik tus su srie giais. •Iš ker pa 5 cm sker smens skri tu lį. •Pie šia ne su dė tin gus, su pran ta mus pie ši nius (na mą, me dį, •žmo gų).Iš ker pa ir pri kli juo ja pa pras tas for mas. •Su de da pa veiks lė lį iš 6–8 da lių. •

5–6­me­taiNu si sto vi kai ria ran kiš ku mas •ir de ši nia ran kiš ku mas.Pie ši niai ge res ni, su ge ba •nu pieš ti žmo gų (su ga lū nė mis).Ga li nu ko pi juo ti tri kam pį, •kvad ra tą, ap skri ti mą.Pa ra šo spaus din ti nė mis •rai dė mis sa vo var dą.Spal vi na pa gal li ni jų ri bas. •Su de da pa veiks lą iš 10–12 •da lių.Ko pi juo ja sa vo ran ką. •Ran da iš ėji mą iš nu pieš to ne su dė tin go la bi rin to. •

Pa ren gė Klai pė dos l/d „Pu rie na“ lo go pe dė me to di nin kė Lau re ta Chan ke vič

„Mik lūs pirš te liai – gra ži kal ba“

Me­to­di­nės­re­ko­men­da­ci­jos­vai­kų­iki­6­me­tų­smul­kio­sios­mo­to­ri­kos­įgū­džiams­lavinti

30

„Ken gū ros“ kon kur so idė ja ki lo Aust ra li jo je. Ten jis ne įti kė ti nai po pu lia rus – da ly vau ja apie 90 proc. įvai rių kla sių moks lei vių. 1991 m. Pran cū zi jos ma te ma ti kai or ga ni za vo kon kur są, ku rio sim bo liu ta po mie la aust ra liš ka ken gū ra.

Da bar tarp tau ti nis ma te ma ti kos kon kur sas „Ken gū ra“ ži no­mas dau ge ly je Eu ro pos ir ki tų ša lių mo kyk lų. Po pu lia rus jis ir Lie tu vo je.

Šie met Len ki jos To ru nės uni ver si te to prof. Me­čis­lo­vas­Men­ce nas (Miec zys law Ment zen) Lie tu vos at sto vus Ma­ry­tę­Ska­kaus­kie­nę­ir ha bil. dr.­Juo­zą­Ma­čį ap do va no jo tarp­tau­ti­nio­ma­te­ma­ti­kos­kon­kur­so­„Ken­gū­ra“­ko­mi­te­to­me­da­liu už il gą ir nau din gą ben dra dar bia vi mą or ga ni zuo jant kon kur są.

Ta pro ga „Švie ti mo nau jie nų“ ko res pon den tė El vy ra Ma ta­čiū­nie­nė kal bi no Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau si ą ją spe cia lis tę Ma­ry­tę­SKA­KAUS­KIE­NĘ.

Ka­da­ „Ken­gū­ros“­ kon­kur­sas­pra­dė­tas­or­ga­ni­zuo­ti­Lie­tu­vo­je?­Kaip­se­niai­įsi­trau­kė­te­į­šią­veik­lą?­

At ski ro se Lie tu vos mo kyk lo se „Ken gū ros“ kon kur sas pra­dė tas or ga ni zuo ti nuo 1995­m. Pla čiau į kon kur są įsi trauk ta nuo 1999­ųjų.

Lie tu vo je tai bu vo nau jo vė, nes iki tol vy ko tik olim pia di nis ma te ma ti kų ju dė ji mas. „Ken gū ros“ kon kur so už duo tys ne bu vo itin leng vos, bet pa teik tos įdo mia for ma, at sklei du sia pa­trauk­li­ą­ją­ma­te­ma­ti­kos­pu­sę­–­ma­te­ma­ti­ką­vi­siems.

Šio ju dė ji mo or ga ni za vi mo ko mi te te vi suo me ni niais pa grin­dais da ly vau ju nuo pra džių.

Nuo pir mų jų me tų prie kon kur so veik los pri si jun gė tarp tau ti­nės ma te ma ti kų olim pia dos ko man dos va do vai ha bil. dr. J.­Ma­­ čys ir dr.­Ro­mu­al­das­Ka­šu­ba. Nuo pir mų jų die nų kon kur sui ge ra no riš kai tal ki na, jį pa lai ko ir TEV lei dyk los, Ma te ma ti kos ir in for ma ti kos ins ti tu to spe cia lis tai, rim ti ir stip rūs ma te ma ti kai, pa tys kaž ka da ža vė ję si ma te ma ti ka, da ly va vę įvai riuo se kon­kur suo se bei olim pia do se ir iki šiol te be san tys ta me ju dė ji me. La bai džiau giuo si at sto vais, mo ky to jais, ku rie at lie ka di de lį or ga ni za ci nį dar bą sa vi val dy bė se ir mo kyk lo se.

Vi sa me pa sau ly je kon kur sas vyks ta vie nu me tu – ko­vo­tre­­či­ą­jį­ket­vir­ta­die­nį. Nors Lie tu va – ma ža ša lis, pa ly gi nus su ki to­mis, kon kur se da ly vau jan čių mo ki nių pro cen tas di de lis (2011 m. da ly va vo apie­62­tūkst.­vai­kų iš 1126 ša lies mo kyk lų).

Šian die ni nia me tech no lo gi jų pa sau ly je svar bu, kad ne nu te kė tų in for ma ci ja. Jei per spren di in ter ne te su ras tą už da vi nį, ne be lie ka staig me nos ir ne ti kė tu mo efek to. Sma gu, kad kiek vie nais me tais ma žė ja at sa ky mų ko pi ja vi mo at ve jų ir Lie tu vos mo kyk lo se.

Ko­kia­kon­kur­so­„Ken­gū­ra“­idė­ja?­Ko­kius­po­ky­čius­jis­la biau siai at spin di?

„Ken gū ros“ idė ja orien tuo ta į­mąs­ty­mą. Tai fe no me na lus kon kur sas, ku rio es mė – for­mu­luo­tė­ir­leng­vu­mas,­lei­džian­tys­pa­ro­dy­ti­vi­siš­kai­ki­to­kią­ma­te­ma­ti­ką­–­kaip­žai­di­mą­ir­pa­trauk­lų­da­ly­ką.

Šis kon kur sas – ma si nis. Ja me vi si mo ki niai ga li da ly vau ti, at si skleis ti, su si do mė ti ir vė liau vi siš kai ki taip elg tis ma te ma­ti kos pa mo ko se.

Pir mie ji už da vi niai daž niau siai leng vi ir įtrau kian tys, kad vai kas (ne svar bu, kaip jam se ka si ma te ma ti ka mo kyk lo je) ga lė tų juos sėk min gai at lik ti. Ka dan gi už da vi niai pa tei kia mi su pa si ren ka muo ju at sa ky mu, vai kas lo giš kai iš mąs to ir pa­si ren ka tei sin gą, nors nuo sek liai pa ra šy ti spren di mo kar tais ir ne su ge bė tų.

au gi na me vie ni ki tus Pa ste bė ta ir dau giau įdo mių da ly kų. Sa ky ki me, kad ir vie no di už da vi niai ar ba tu rin tys pa na šią idė ją, skir ti vi siems nuo pra di­nu ko iki dvy lik to ko. Pa žiū rė jus at sa ky mų sta tis ti ką skir tu mai, kiek mo ki nių pa si rin ko tei sin gai, ne di de li. Ma žiu kai, va do vau­da mie si lo gi ka, pa tai ko tei sin gai. Vy res nie ji, tu rė da mi dau giau ži nių, ban do spręs ti ir įklimps ta.

Kar tu kon kur sas at spin di ir nau juo sius gy ve ni mo, ma te ma­ti kos bei kom piu te ri jos po ky čius.

Aiš ku, jei kon kur sas ne bū tų pa trauk lus, ja me ne da ly vau tų 6­mln.­vai­kų iš vi so pa sau lio. Šian dien „Ken gū ra“ ke liau ja pla­čiai. Jo je da ly vau ja ne tik Eu ro pos ar Aust ra li jos vai kai, įsi trau kė ir JAV, Lo ty nų Ame ri ka, Af ri ka bei Azi ja – iš vi so 46­ša­lys.

Ben drą veik lą ko or di nuo ja Tarp­tau­ti­nis­or­ga­ni­za­ci­nis­ko­mi­te­tas, ku ria me – vi sų ša lių at sto vai. Kiek vie ną ru de nį vyks ta su si ti ki mai. Juo se ne tik ap ta ria mos pa reng tos už duo tys, bet ir daug kal ba ma apie ma te ma ti ką... Dis ku si jo se iš ryš kė ja kiek vie­nos ša lies ma te ma ti nio ug dy mo ten den ci jos, ju dė ji mo kryp tys, į ką rei kė tų kreip ti di džiau sią dė me sį. Su si ti ki muo se žmo nės au gi na vie ni ki tus.

Kaip­ren­gia­mos­už­duo­tys­ir­ko­kie­„di­de­li“­ma­te­ma­ti­kai­jas­su­gal­vo­ja?­Kiek­jo­se­„tik­ros“­ma­te­ma­ti­kos,­„gy­ve­ni­miš­kų­ar­prak­ti­nių“­už­da­vi­nių?

Už duo čių su da ry mui ski ria mas di­džiau­sias­dė­me­sys. Kiek­vie na ša lis pa ren gia už duo čių pa ke tą. Iš di džiu lio už da vi nių ban ko su da ro mi kom plek tai (po 24 pra di nu kams ir po 30 už­da vi nių ki tiems mo ki niams), skir ti še šioms am žiaus gru pėms: nykš­tu­kams­(1–2­kl.),­ma­žy­liams­(3–4­kl.),­bi­čiu­liams,­ka­de­tams,­jun­jo­rams­ir­sen­jo­rams.

Mū sų ša ly je už duo tis pa pras tai siū lo tarp tau ti nių olim pia­dų da ly viai, nu ga lė to jai, žmo nės, ku riems įdo mi ma te ma­ti ka. Da bar jau – ži no mi ma te ma ti kai: ha bil. dr. J.­Ma­čys,­ dr. R.­Ka­šu­ba, Ai­va­ras­No­vi­kas ir kt. Ren­kant­už­da­vi­nius­rei­kia­ne­tik­iš­ma­ny­mo,­dar­bo­su­jau­ni­mu­pa­tir­ties,­bet­ir­žais­mės,­va­liū­kiš­ku­mo­bei­rim­tu­mo.­Ypač žais min gos bū na pra di nu kų už duo tys. Jo se daug gy ve ni miš kų ir prak ti nių už da vi­nių. Be to, už da vi niai tu ri ap im ti vi sas ma te ma ti kos sri tis, skir tis pa gal sun ku mą ir t. t. To dėl spren džiant „Ken gū ros“ už duo tis rei­kia­ir­grei­tos­orien­ta­ci­jos,­ir­ži­nių.

Kiek vie na ša lis tu ri tei sę pa keis ti ke le tą už da vi nių (dėl kul­tū ri nių skir tu mų, ne tin ka mos te mos ir pan.). To dėl iden tiš ko kom plek to ne ras tu me, bet vi su ma at pa žįs ta ma.

Kaip­ska­ti­na­mi­ge­riau­siai­pa­si­ro­dę­mo­ki­niai?Nors tai tarp tau ti nis kon kur sas, ša lys tar pu sa vy je nė ra ly­

gi na mos. Lie tu vo je nu ga lė to jai – ge riau sių re zul ta tų pa sie kę mo kyk lo je, ra jo ne, ša ly je – ap do va no ja mi di plo mais, pri zais. Apie 100 pa čių ge riau sių jų kas met da ly vau ja tarp tau ti nė se ma te ma ti kos sto vyk lo se. Jas or ga ni zuo da mos ša lys ben dra­dar biau ja tar pu sa vy je, mai nais kvies da mos vai kus pas sa ve. Ir kon kur sas, ir sto vyk los fi nan suo ja mi iš da ly vio mo kes čio (jis pri klau so nuo kiek vie nos ša lies eko no mi nės pa dė ties, Lie tu­vo je – 6 Lt). Be to, 5 proc. Lie tu vos vai kų iš so cia liai rem ti nų šei mų at lei džia mi nuo da ly vio mo kes čio.

Mo ky to ja Re­gi­na­Ru­da­le­vi­čie­nė dau ge lį me tų va do vau ja „Ken gū ros“ va sa ros sto vyk lai. Dirb ti su vai kais kvie čia mi bu vę olim pia di nin kai, Vil niaus uni ver si te to Ma te ma ti kos ir in for ma­ti kos fa kul te to dės ty to jai bei stu den tai, at va žiuo ja ir stu den tų iš Kemb ri džo ar ki tų už sie nio uni ver si te tų. Ža vu, kad jiems šis dar bas įdo mus ir pra smin gas.

Ko­kią­re­gi­te­„Ken­gū­ros“­at­ei­tį?Ma ny čiau, kon kur sas gy vuos dar il gai, nes veik la – pra smin­

ga. Už tik ri na mas tęs ti nu mas ir ga li my bė to bu lin tis to liau.Dau giau nei 10 me tų su vai kais va žiuo ju į va sa ros sto vyk las

Za ko pa nė je. Džiau giuo si ma ty da ma, kaip jie au gi na vie nas ki tą, re a li zuo ja sa ve, kaip iš bu vu sių „Ken gū ros“ nu ga lė to jų pra di nė se kla sė se tam pa tarp tau ti nių olim pia dų nu ga lė to jais. Žvelg da ma į vi sa tai ir ma tau šio dar bo pras mę.

Dė­ko­ju­už­po­kal­bį.

Konkursai

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

31

Konkursai

Pra­di­nių­mo­kyk­lų­ir/ar­mo­kyk­lų­dar­že­lių­gru­pė­je:

Šir vin tų pra di nė mo kyk la; •Rad vi liš kio r. Bai so ga los •mo kyk la­dar že lis;Šiau lių Cen tro pra di nė •mo kyk la;Nau jo sios Ak me nės mo kyk la­ •dar že lis „Bu ra ti nas“;Jo na vos pra di nė mo kyk la. •

Pa­grin­di­nių­mo­kyk­lų­gru­pė­je:Šir vin tų „At ža ly no“ pa grin di nė •mo kyk la;Tau ra gės „Šal ti nio“ pa grin di nė •mo kyk la;Ig na li nos Čes lo vo Ku da bos •pa grin di nė mo kyk la;Bir žų „Kaš to nų“ pa grin di nė mo kyk la; •Mo lė tų pa grin di nė mo kyk la; •Šiau lių r. Kur šė nų Dau gė lių pa grin di nė mo kyk la; •Jo na vos Rai mun do Sa mu le vi čiaus pa grin di nė mo kyk la; •Jur bar ko r. Klau su čių Sta sio San tva ro pa grin di nė mo kyk la; •Pa lan gos Vla do Jur gu čio pa grin di nė mo kyk la; •Jo niš kio r. Gas čiū nų pa grin di nė mo kyk la. •

Pa gerb tos spor tiš kiau sios mo kyk los

Vi­du­ri­nių­mo­kyk­lų­(gim­na­zi­jų)­gru­pė­je:Jo na vos Se na mies čio gim na zi ja; •Ma žei kių „Pa va sa rio“ vi du ri nė mo kyk la; •Kė dai nių r. sa vi val dy bės Aka de mi jos gim na zi ja; •Aly taus r. But ri mo nių gim na zi ja; •Šiau lių r. Kur šė nų Lau ry no Ivins kio gim na zi ja; •Ši lu tės r. Švėkš nos „Sau lės“ gim na zi ja; •Ig na li nos ra jo no gim na zi ja; •Šir vin tų Lau ry no Stuo kos­Gu ce vi čiaus gim na zi ja; •Kau no Ge di mi no spor to ir svei ka ti ni mo vi du ri nė mo kyk la; •Ra sei nių „Šal ti nio“ vi du ri nė mo kyk la. •

Daugiau­informacijos­–­www.lmssc.smm.lt.

Me nas ug do ne tik es te ti nį sko nį, bet ir po li ti nį bei tau ti nį žmo­nių nu si tei ki mą. Sa va ran kiš kos Lie tu vos vals ty bės idė ja XIX a. stip ri no lie tu viš ku mo idė ją, ku ri per au go į tau ti nės vals ty bės idė ją ir bu vo įgy ven din ta 1918 m. va sa rio 16 d. 1928 m. Va sa rio 16­oji pa skelb ta vals ty bi ne šven te. Oku pan tai už drau dė Ne­pri klau so my bės die nos šven tę. Už jos mi nė ji mą žmo nės bu vo bau džia mi, ta čiau tau ta šven tė – Va sa rio 16­oji ta po Lie tu vos vals ty bin gu mo sim bo liu – po il gų oku pa ci jos me tų pir mą kar tą vie šai pa mi nė ta 1989 m.

Lie tu vos na cio na li nio mu zie jaus fi lia las Sig na ta rų na mai or­ga ni zuo ja mo ki nių me ni nės kū ry bos kon kur są, skir tą Va sa rio 16­ajai, Lie tu vos ne pri klau so my bės die nai, pa mi nė ti.

Kon kur sas vyk do mas dviem eta pais.Pir ma sis eta pas vyks mo kyk lo se, stu di jo se, bū re liuo se, mo­

ki nių me ni nės kū ry bos cen truo se.Ant ra sis eta pas vyks Vil niu je, Sig na ta rų na muo se. Šiam

eta pui da ly viai at siun čia dar bus iki gruo­džio­ 30­d. ad re su: kon­kur­sui­„Va­sa­rio­16­oji“,­Pi­lies­g.­26,­01123­Vil­nius.

Kon Kur so są Ly gos

1. Kon kur se ga li da ly vau ti 10–18 me tų mo ki niai.2. Ko mi si ja at rinks 30 ge riau sių dar bų, iš ku rių iš skirs du

lau re a tus.3. Lie tu vos na cio na li nis mu zie jus iš leis du at vi ru kus ir du

Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nos mi nė ji momo ki nių su kur tų at vi ru kų kon kur sas

pla ka tus su lau re a tų dar bais. 4. Ki tos są ly gos:4.1. dar bų for ma tas – 30x42 cm.4.2. Dar bas tu ri bū ti at lik tas tra di ci nė mis tech ni ko mis (ak va re­

lė, gu a šas, ak ri las) ar tra di ci nė mis gra fi kos tech ni ko mis (tu šas, li no rai ži nys ir kt., iš sky rus kom piu te ri nę gra fi ką).

4.3. Ne ga li ma nau do ti fo to gra fi jų.4.4. Lei džia ma vaiz duo ti vė lia vą ir her bą.4.5. Dar bai tu ri at spin dė ti te mą „Va­sa­rio­16­oji“, per teik ti

mei lės, drą sos, pa si au ko ji mo, pa gar bos Tė vy nei sie kius.4.6. Kiek vie no dar bo ant ro jo je pu sė je tu ri bū ti nu ro dy ti šie

duo me nys: au to riaus var das, pa var dė, am žius, kla sė, dar bui va do va vu sio mo ky to jo var das, pa var dė, mo kyk los pa va di ni mas, mo kyk los raš ti nės te le fo nas.

Pa tEiK tų dar bų vEr ti ni Mas

5. Pa teik tiems dar bams įver tin ti su da ro ma ko mi si ja.5.1. Ant ro jo eta po ver ti ni mo ko mi si ja su si de da iš 5 na rių:

2 at sto vai iš Sig na ta rų na mų, 1 – iš Švie ti mo ir moks lo mi nis­te ri jos, 2 at sto vai iš Lie tu vos dai li nin kų są jun gos.

6. Kon kur so da ly vių dar bai au to riams ne grą ži na mi.

Pa pil do ma in for ma ci ja tei kia ma te le fo nu (8 5) 231 4437, el. pa štas – sig­na­ta­ru.na­mai@lnm.lt.Sig na ta rų na mų pus la pis in ter ne te – www.lnm.lt.

(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­11­psl.)

32

Kiekvienais metais jį pamatome vis ki­tokį Tarptautiniame­mokinių­kino­festi­valyje­„REC­2011“, į kurį jaunuosius kino kūrėjus jau daugiau nei du dešimtmečius sukviečia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras (LMITKC). Jau ne pirmus metus kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ ekranas nušvinta jaunatviškai drąsiais ir įdomiais kūriniais. Šiemet­ festivaliui­buvo­pateikti­ 75­vaidybiniai,­ ekspe­

rimentiniai,­ vienos­minutės,­ dokumentiniai,­ animaciniai­filmai­ir­vaizdo­klipai­iš­Rygos­(Latvija),­Sankt­Peterburgo­(Rusija),­Talino­(Estija),­Vendamo­(Nyderlandai)­ir­Lietuvos­miestų­bei­miestelių. Nuotaikingai renginį pradėjo Vilniaus Juozo Tallat­Kelpšos konservatorijos pučiamųjų orkestras.

Kino režisieriaus Sauliaus­Beržinio vadovaujama vertin­tojų komanda nominavo­ 12­ geriausiųjų. Vaidybinių filmų kategorijoje laurus nuskynė vilnietės Klaudijos­Matvejevaitės „Mimikrija“, gvildenanti individo supanašėjimą su aplinka, atsirandančią sąžinės graužatį dėl savo poelgių, mėginimą atsiriboti nuo neigiamos įtakos. Šio filmo kūrėja pelnė ir ge­riausios režisierės titulą.Didžiausia­ konkurencija­ vyko­ tarp­35­animatorių. Kū­

rybingiausiai paplušėjo Kristina­Šuišelytė,­Odeta­ir­Rugilė­Pluščiauskaitės iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro studijos „Febas“, sukūrusios „Rudens­išdaigą“, ir nuotaikingą „Natūralią­ atranką“ sukūręs Ilja­Dokudinas (Ilja Dokudin) iš Estijos.

Labiausiai eksperimentuoti pasisekė „Febo“ narei Astai­Paulauskaitei filme „Mes­esame­jauni“. Dokumentiškiausiu pripažintas „Gyvenkime­toliau“, nagrinėjantis neįgaliųjų būvį visuomenėje. Jį sukūrė Auksė­Ažukaitė­ir­Simona­Venčkaus­kaitė iš Kauno moksleivių techninės kūrybos centro (KMTKC).

Mokinių kinas šiandien

Šiemet konkuravo­tik­trys­vaizdo­klipai. Savo konkurentus talentu blykstelėjusi nurungė Jūratė­Raitelaitytė su „Op­op­opa“ iš KMTKC.

Per vieną minutę geriausiai savo idėją „Saviraiškos­teisėje“ kino meno kalba išsakė Ukmergės meno mokyklos ugdytinė Gerda­Narušytė. Filmavimo­meną­geriausiai­įvaldęs­bendro­Latvijos­ir­Nyderlandų­filmo­„Magdalena“­kino­operatorius­Jorenas­Molteris­ (Joren Molter). Filmo kūrybinės grupės scenarijus taip pat pripažintas geriausiu.

Anykštėnas Justinas­Levandavičius, nusifilmavęs „Kelyje­į­muziką“, tapo pirmuoju aktorinio meistriškumo nominacijoje. Už vaidmenį, sukurtą KMTKC filme „Suoliukas“, Iveta­Rauli­naitytė pelnė geriausios aktorės vardą.

Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos animacijos studija (vadovė Gabrielė­Baltrušaitytė), Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro studija „Febas“ (vadovai Vida­Karlovienė,­Vladas ir Lina­Ramanauskai) bei Ukmergės meno mokyklos studija (vadovė Jolita­Šlepetienė) pripažintos geriausiomis.

Mokiniai, teisingai atsakę į internete paskelbtus klausimus kino tematika, laimėjo bilietus į filmų peržiūrą. Įdomi buvo ir laisvalaikio programa: ekskursijos į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, Lietuvos nacionalinę televiziją, Trakų istorijos muziejų ir Užutrakio dvarą, po Vilniaus senamiestį.

Henrikas­VAITEKŪNAS

Atrankos turas vyko lapkričio 24 d. Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje.

soListaiI­vietaJustas Jonauskas, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, III kl.

(mokyt. Daiva Merkienė).II­vietaDominyka Čiplytė, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija, IIId kl.

(mokyt. Dainora Eigminienė).

duEtaiI­vietaIeva Kasperavičiūtė (IIIa kl.), Justinas Dargis (IIc kl.),Vilniaus

licėjus (mokyt. Ričardas Jankauskas,Vida Lisauskienė).II­vietaEmilija Pakalnytė, Meda Surkevičiūtė, Vilniaus Užupio gim­

nazija, IVg kl.III­vietaMartynas Paškauskas (IVd kl.), Marija Garnak (IVe kl.),

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija (mokyt. Daiva Šekštelytė).

ansaMbLiaiI­vietaEvelina Boldareva (IVa kl.), Marius Strioga (IVd kl.), Martynas

Paškauskas (IVd kl.),Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija (mokyt. Jolanta Smirnova).II­vietaDominyka Čiplytė, Emilija Vaiginytė, Gintė Marija Gylytė,

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija, IIId kl. (mokyt. Dainora Ei­gminienė);

Mantvydas Čiuplys (IV kl.), Antas Ališauskas (III kl.), Jokūbas Mažeika (III kl.), Marius Krivičius (III kl.),Vilniaus jėzuitų gimna­zija (mokyt. Danė Lapinskienė, Gerlanda Griškevičienė).

vytauto KErnagio Prizas

Ieva Kasperavičiūtė (IIIa kl.), Justinas Dargis (IIc kl.), Vilniaus licėjus (mokyt. Ričardas Jankauskas, Vida Lisauskienė);

Martynas Paškauskas (IVd kl.), Marija Garnak (IVe kl.), Vil­niaus šv. Kristoforo gimnazija (mokyt. Daiva Šekštelytė).

Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurso vilniaus atrankos turo laureatai

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

33

Su dė tin gas ir įdo mias moks li nes, o kar tais žais min gas me ni nes už duo tis lap kri čio 19 d. jau nie ji ast ro no mai spren­dė res pub li ki nė je vik to ri no je „Po­žvaigž­dė­tu­dan­gum“, ku ri vy ko Lie tu vos mo­ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tre (LMITKC). Nors mo kyk lo se ast­ro no mi jos moks las tik in teg ruo tas į ki tus dės to mus da ly kus, mįs lin gą be ri bę erd­vę pa žin ti yra daug no rin čių jų. Mo ki nius vi lio te vi lio ja jos pa­slap tys.

Ši vik to ri na ren­gia ma at sa kin gai ir nuo sek liai. Sie kia­ma, kad mo ki niai gau tų kuo dau giau nau jos in for ma ci jos apie tai, kas vyks ta pa sau lio ast ro no mų ben dri jo je, ko kia yra vals ty bių ir tarp tau ti nių or ga ni za ci jų veik la šio je sri ty je, kas nau jo įvy ko ar bu vo at ras­ta. Bū tent į tai at si žvel gia ma su da rant su dė tin gą jį klau si my ną. Už duo tis kon kur sui pa ren gė LMITKC ast ro no mi jos bū re lio (va do vė Au­re­li­ja­Vi­soc­kie­nė) na riai ir jį anks čiau lan kę, da bar jau įvai rių mo ky mo įstai gų stu den tai. Vik to ri na – tai tik vie nas iš ast ro no mi nių res pub li ki nių ren gi nių. Dar vyks ta ast ro no mi jos olim pia dos, są skry džiai, „Ty rė jų nak tis Eu ro po je“, kon kur sas „Vi sa ta ir žmo gus“, „Žvaigž dė to sios nak tys“ Mo­lė­tuo­se­bei­ki­ti­šio­moks­lo­po­pu­lia­ri­ni­mo­ren­gi­niai.

Šį kar tą – iš sa miau apie res pub li ki nę vik to ri ną „Po žvaigž dė tu dan gum“, į ku rią, be vil nie čių, su va žia vo mo ki niai iš Aly taus, Jo na vos, Kau no, Ute nos, Šiau lių, Šir vin tų, Va rė nos gim na zi jų ir vi du ri nių mo kyk lų. Ir šie met rung ty niau ti vik to ri no je bu vo daug no rin čių jų, ta čiau pir me ny bė teik ta jau anks čiau da ly va vu sie­siems mi nė tuo se ast ro no mi niuo se ren gi niuo se.

Lap kri čio 19 d. ry tą į LMITKC sa lę ga lė jo su tilp ti tik 120 da ly vių, ku rių ži nias ver ti no ir ko vos aist ras mal ši no vik to ri­nos už duo tis ren gę ir ją ve dę ast ro no mi jos bū re lio na riai bei vy res nie ji jų tal ki nin kai iš Vil niaus, Lie tu vos edu ko lo gi jos,

įdo mio sios vi sa tos pa slap tys

ISM Va dy bos ir eko no mi kos uni ver si te tų bei Vil niaus „Ga bi jos“ gim na zi jos. Ver tin to jų ko man dai va do va­vo bu vu si LMITKC ug dy ti nė, da bar jau ast ro fi zi kė dr. Ie­va­Šab­le­vi­čiū­tė.

De šim čiai ko man dų, su da ry tų iš skir tin gų mo kyk­lų ir įvai raus am žiaus mo ki nių, pir miau sia rei kė jo lie tu viš kai ir lo ty niš kai įvar dy ti pri skir to žvaigž dy no pa va di ni mą, ku ris ta po ko man dos pa va di ni mu, vė­liau at pa žin ti Mė nu lio jū ras ir van de ny ną, iš spręs ti už da vi nius, nu pieš ti ast ro no mi nį reiš ki nį, ma to mą pro erd vė lai vio iliu mi na to rių, su dė ti dė lio nę, su ei liuo ti

teks tą iš pa teik tų žo džių ir kt. Mo ki nių ži nios, iš ra din gu mas, kū ry biš ku mas reiš kė si la bai įvai riai. Vie ni ver žė si spręs ti už da­vi nių, ki ti troš ko at pa žin ti žvaigž dy nus, tre tiems įdo miau si bu vo kry žia žo džiai, dė lio nės, pie ši mo už duo tys, ska ti nan čios įsi vaiz­duo ti gy ve ni mą kos mi nia me lai ve ar tai, ką ga li ma pa ma ty ti pro erd vė lai vio iliu mi na to rių. Kū ry bi nė už duo tis bu vo su kur ti au ga lą, ku ris ga lė tų aug ti me na mo je pla ne to je. Kiek vie nai ko man dai duo to s skir tin go s są ly go s.

Ši vik to ri na – tai ko man di nis žai di mas, to dėl bu vo įdo mu ste­bė ti, kaip mo ki niai su ge ba kon struk ty viai dis ku tuo ti, ko le gia liai pri im ti ben drą spren di mą, kaip at si ran da ly de ris. Mo ki nių ži nių ly gis bu vo pa na šus. Vis gi at si ra do su ma niau sių ži niu kų, ku rių dė ka ko man dos pa si skirs tė vie tas tur ny ri nė je len te lė je ir ati­tin ka mai pel nė spe cia lius Lie tu vos ast ro no mų są jun gos pri zus bei LMITKC di plo mus.

Hen­ri­kas­VAI­TE­KŪ­NAS

Iš sa miau apie LMITKC or ga ni zuo ja mus ren gi nius ga li te su ži no ti ad re su www.lmitkc.lt.

Dur ba ne (Pie tų Af ri kos Res pub li ka) gruo džio 1–10 d. vy ku­sio je tarp tau ti nė je jau ni mo gam tos moks lų olim pia do je (In ter­na tio nal Ju nior Scien ce Olym piad – IJ SO) Kė dai nių „At ža ly no“ gim na zi jos gim na zis tė Gied­rė­Šir­vins­kai­tė (mo ky to jos Da­lia­Čiū­žie­nė,­Ire­na­Ūsie­nė,­Ra­sa­La­žins­kie­nė) lai mė jo si dab ro me da lį, o VšĮ Kre tin gos Pran ciš ko nų gim na zi jos gim na zis tas Min­dau­gas­Da­gi­lis (mo ky to jai Ire­na­Čer­nec­kie­nė,­Kęs­tu­tis­Kau­lius,­Vil­ma­Švit­rie­nė) ir Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to gim na zi jos gim na zis tas Kas­pa­ras­Va­si­liaus­kas (mo ky to jai Al­do­na­Ma­tiu­kie­nė,­Bi­ru­tė­Ma­ciu­le­vi­čie­nė,­Vir­gi­li­jus­Tu­ma­vi­čius) iš ko vo jo bron zos me da lius.

Lie tu vos mo ki niai olim pia do je da ly va vo po me tų per trau kos. Prieš dve jus me tus Azer bai dža ne vy ku sio je olim pia do je da ly­va vo dvi Lie tu vos mo ki nių ko man dos ir iš ko vo jo du si dab ro bei

grį žo pa si da bi nę si dab ro ir bron zos me da liais

ke tu ris bron zos me da lius. Olim pia do je var žo si mo ki niai iš vi so pa sau lio, ne vy res ni kaip 16 me tų, at lik da mi che mi jos, bio lo gi jos bei fi zi kos už duo tis.

Ko man dos va do vai: Vil niaus uni ver si te to dok to ran tas Pau­lius­L.­Ta­mo­šiū­nas, Vil niaus šv. Kris to fo ro gim na zi jos mo ky to­jas Ra­mū­nas­Skau­džius ir Vil niaus Vy tau to Di džio jo gim na zi jos mo ky to jas To­mas­Ki­va­ras.

Ofi cia lus olim pia dos tin kla la pis – www.ij­so2011.co.za.

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos­–­In­drė­Gri­gai­ty­tė, Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tro Olim pia dų sky riaus ne for ma lio jo ug dy mo or ga ni za to rė, el. pa štas – in­dre@olim­pia­dos.lt.

34

Ge ru mas bei rū pes tin gu mas yra kiek vie no žmo gaus ge ne ti­nio ko do da lis. Pa pras tai vai kai sten gia si elg tis tin ka mai, o kuo ski ria si „ge ras“ el ge sys nuo „blo go“, su pran ta tik per as me ni nę pa tir tį. Vis dėl to, jei gu so cia liai pri im ti nų el ge sio nor mų (ge ru mo, rū pes tin gu mo, em pa ti jos) su au gu sie ji ne ska ti na ar vaikų ug dy­mui ski ria per ma žai dė me sio, lai ko ir pa stan gų, šios nor mos ga li pra dė ti nyk ti. No rė da mi, kad vai kas gra žiai elg tų si, bū tų em pa tiš kas bei rū pes tin gas, tu ri me šių sa vy bių iš jo ti kė tis ir, svar biau sia, ro­dy­ti­tin­ka­mą­pa­vyz­dį. Ge rų dar bų kul tū ra, kaip ir vis kas, ko iš moks ta mū sų vai kai, pir miau sia pri klau so nuo tin ka mo su au gu sių jų pa vyz džio.

Šian dien jau ni tė vai su siau bu ste bi kiek pa ū gė ju sius vai­kus ir šiuo lai ki nius jau nuo lius – lais va ma nius, ne ger bian čius vy res nių jų, iš di džius, ne pa klūs tan čius tė vams, ver ti nan čius tik pi ni gus, bet ne mo kan čius dirb ti. Net ir la biau siai vai kus my lin­tys su au gu sie ji už duo da klau si mą „Kaip auk lė ti vai ką, kad jis už aug tų ge ru žmo gu mi?“

Ge rų dar bų kul tū ros ug dy mas – leng vas ir kar tu sun kus dar bas. Pa gal jė gas įma no mas kiek vie nam iš mū sų. Te rei kia įdė ti šiek tiek pa stan gų ir šią kul tū rą skie py ti ma žy liams sa vo pa vyz džiu.

„juo da“ ir „baL ta“ su vo Ki Mas

Psi cho so cia li nės rai dos te ore ti kas Eri kas Erik so nas tei gia, kad vai kas gims ta ge ras, ta čiau neug do mas ge ru mas ga li taip ir ne pa si reikš ti. To dėl svar biau sia jo rai do je – ap lin ka. Tik sa vo el ge siu ga li te ro dy ti ma žy liui de ra mą pa vyz dį, tei sin gus el ge sio mo de lius. Tik jaus da mas jū sų mei lę, švel nu mą, at si da vi mą jis ga li tap ti vi sa ver te as me ny be.

Sie kiant iš ug dy ti tin ka mą vai ko el ge sį ne rei kė tų pa mirš ti jo am žiaus bei rai dos eta pų. Jū sų lū kes čiai tu rė tų bū ti re a liai pa­ma tuo ti, ne rei kia ti kė tis iš vai ko dau giau, nei jis ga li pa da ry ti pa gal sa vo am žių.1–2­me­tų vai kai su vo kia la bai ne daug žo džių, to dėl jiems

sun ku su pras ti, kas yra ge rai, o kas blo gai. Jis dar ne aiš kiai su vo kia, ką reiš kia tai syk lės, ir tik mo ko si jų lai ky tis. Kai vai kas kaž ką da ro ne tin ka mai, daž niau siai jis taip da ro ne spe cia liai, bet to dėl, kad jį pa ga vo im pul sas. Vai ko ne rei kė tų bar ti, o pa­si steng ti, kad jis ne pa kliū tų į si tu a ci jas, ku rio se jo re ak ci ja pa si­reiš kia ne tin ka mai. Tar ki me, jei jūs ne no ri te, kad vai kas iš vers tų rū bų spin tą, ta da rei kė tų pa si steng ti, kad ji bū tų už da ry ta taip, jog vai kas ne pa jėg tų ati da ry ti. To kio am žiaus vai kams dar sun ku il giau kon cen truo ti dė me sį, to dėl jiems iš aiš kin ti yra su dė tin ga, o il gi pa moks lai su si lauk tų ne igia mo efek to.2–4­me­tai. Šio am žiaus vai kai abst rak čių są vo kų, to kių kaip

„tei sy bė“, „dos nu mas“, dar ne su pran ta, to dėl jiems rei kia nu­ro dy ti re a lius pa vyz džius: „Kam ba ry je ne ga li bė gio ti, bet, kai iš ei sim į lau ką, ga lė si“ ar ba „Siū lau pa glos ty ti ka tę, skriaus ti jos ne ga li ma“. Šio am žiaus vai kas jau su pran ta ar gu men tų reikš mę. Jam bū ti na vis ką tiks liai ir pa pras tai pa aiš kin ti, pa­sa ky ki te ir tai, koks el ge sys yra ne tin ka mas bei ko kio iš jo ti ki tės. Bū ki te tvir ti ir griež ti, bet ge ra no riš ki, kal bė ki te ra miai. Ne tin ka mas el ge sys su tei kia jums pro gą pa dė ti vai kui iš mok ti elg tis tin ka mai.4–5­me­tų vai kus itin svar bu žo džiu, mi mi ka ar dė me siu pa­

ska tin ti už kiek vie ną gra žų po el gį: „Džiau giuo si, kad pa si svei­ki nai su mū sų kai my ne. Tai la bai man da gu“; „Oho, pa si da li jai sau sai niu su se se. Ma nau, ir pats džiau gie si to kiu sa vo po el giu“. Tai pats tin ka miau sias lai kas su stip rin ti vai ko su vo ki mą apie tai, kas yra ge ra. Ap skri tai, to kio am žiaus vai kai sten gia si bū ti pa na šūs į ar ti muo sius ir pe da go gus. To dėl šiuo me tu tu ri te ge­riau sią pro gą sa vo el ge siu pa dė ti tvir čiau sius pa ma tus „ge ros kul tū ros“ for ma vi mui si.

Ka­lė­dų­be­lau­kiant

ge rų dar bų kul tū ros ug dy mas„Ge ru mas yra di des nis nei pats di džiau sias blo gis“ (fi lo so fas P. Ri kio ras)

6–8­me­tų vai kui vys to si so cia li nis są mo nin gu mas, tad ge rus dar bus ga li ma jung ti su kiek vie no žmo gaus tei sė mis – vai kui tai itin svar bu: „Mes­tu­ri­me­šei­mos­tai­syk­lę­–­po­sa­vo­dar­be­lio­su­si­tvar­ko­me. Sma gu ma ty ti, kad bū tent taip ir pa si el gei pa žai dęs“. Taip vai kas ima su pras ti, kad ir ki ti tu ri tei ses, kad eg zis tuo ja tai syk lės, ku rių vi si tu ri lai ky tis.

Ne svar bu, ko kio am žiaus vai kas be bū tų, at min ki te, jog svar­biau si ug dant ge rų dar bų kul tū rą esa te jūs, su au gu sie ji, ku rie kiek vie ną die ną pra lei džia te su vai ku ir sa vo el ge siu da ro te di džiau sią įta ką.

na Mų aP Lin Ka

Pir mi nė ter pė, ku rio je for muo ja si vai ko po žiū ris ir san ty kis su pa sau liu, yra jo šei ma. Vai ko ge ro sios kul tū ros for ma vi mui si įta kos ne tu ri so cia li nis šei mos sta tu sas ar ma te ria li nė ge ro vė, daug svar bes nė yra ben dra vi mo kul tū ra, pa gar ba ki tam. Tė­vams rei kė tų at min ti, kad nuo 1 iki 5 me tų vai kas da ro ne tai, ką tė vai jam kas dien kar to ja, bet tai, kaip­el­gia­si jie pa tys. Vai kas ne są mo nin gai vis ką pe ri ma kaip nor mą. Šis lai ko tar pis ge ras tuo, kad tė vai – vie nin te lis ir ne nu gin či ja mas au to ri te tas. Kai ku rie psi cho lo gai tei gia, jog žmo gus, kaip as me ny bė, su si for­muo ja per pir muo sius 4–5 gy ve ni mo me tus. To dėl šiuo at ve ju tė vai yra di džiau sias ro dik lis, ga lin tis da ry ti įta ką. At min ki te, jog vai kui pa ū gė jus jo em pa tiš kos as me ny bės for ma vi mui si įta ką da ry ti ims iš ori niai „die vu kai“. Dė ki te vi sas pa stan gas, kad pa­tys va do vau tu mė tės tais stan dar tais, ku riuos no ri te įskie py ti sa vo vai kams.

Dar ni šei ma su tei kia tvir tą pa grin dą vai ko ge ru mui. Tad po­lin kis da ry ti ge rus dar bus pri klau so nuo su si klos čiu sių tra di ci jų šei mos gy ve ni me.

Ne sy kį kar to si me – ma ži da ly kai reiš kia la bai daug. Pa gar­bus ben dra vi mas, man da gu mas, pa gal ba bui ty je, rū pi ni ma sis vy res niais ga li bū ti vai ko gy ve ni mo pa ma tas. Ne vel tui šei mos svar bą pa brė žia ir Lie tu vos Res pub li kos Kon sti tu ci ja.

No rė da mi iš ug dy ti ge ru mo kul tū rą tė vai tu rė tų pa si steng ti ne­ska tin ti vai kiš ko egoiz mo, ypač pirk da mi žais lus ar ki tas do va­nas. Tai daž nai pa si tai kan ti klai da. At sa kin gi tė vai tu rė tų mo ky ti, kad „duo ti vi sa da yra ge riau, nei gau ti“. Sa ki nys „Paimk, tai tau“ skam ba daug ma lo niau nei žo dis „ati duok“. Kaip tai įgy ven din ti? Tar ki me, prieš pirk da mi vai kui nau ją žais lą su juo su si tar ki te, kad už tai jis tu rė tų ati duo ti ki tam vai kui vie ną ar dau giau se nų žais lų. Leis ki te vai kui pa čiam iš si rink ti, ku riais žais lais jis no rė tų pa si da ly ti. Pa vyz džiui, pirk da mi ma žy liui sal dai nių bū ti nai su si­tar ki te, kad jis jais pa si da lys su ki tais vai kais kie me ar dar že ly je. Šis prin ci pas vei kia be pra lai mė ji mo kar tė lio.

Ne pa mirš ki te, kad kal bė ji ma sis su vai ku itin svar bus. Pa pa­sa ko ki te jam tik ras ar iš gal vo tas is to ri jas apie ge rus žmo nes, apie tai, kad pa sau ly je eg zis tuo ja vie na auk si nė tai syk lė: „Ką žmo gus pa sė ja, tą ir nu pjau na“.

Ko­kius­ge­rus­dar­bus­ga­lė­tu­me­da­ry­ti­na­mų­ap­lin­ko­je?Rū pin tis paukš čiais (pa rū pin ti jiems in ki liu kų, le syk lė lių);

su tvar ky ti ap lin ką; pa so din ti gė lių dau gia aukš čio na mo kie me; nu da žy ti nu blu ku sius suo liu kus, tvo re lę; su re mon tuo ti sū py nes; pa vež ti kai my ną; pa si siū ly ti se nu tei/se nu kui neš ti krep šį; žie mą kie me nu kas ti snie gą; pa siū ly ti sa vo pa gal bą, kai ki tas dir ba; pa do va no ti ne rei ka lin gus daik tus glo bos na mams; pra džiu gin ti kai my nus ma žo mis smul kme nė lė mis šven čių pro go mis.

Są ra šui ri bų nė ra. Ge ru mas tu ri sa vy bę plis ti. Pra dė jus nuo sa vęs, nuo ma žų ge rų dar bų šei mos ap lin ko je jie pa laips niui iš plin ta už na mų sie nų.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 11 (311)

35

ŠviE ti Mo įstai gos aP Lin Ka – dar žE Lis, Mo KyK La

Nors šei mos ins ti tu ci ja pir mai siais vai ko gy ve ni mo me tais tu ri di džiau sią įta ką, ta čiau vai ku čiai, ug dy mo įstai go se pra leis da mi di dži ą ją die nos da lį, jo se daug iš moks ta ir pe ri ma. To dėl vie nas iš svar biau sių švie ti mo įstai gos tiks lų – su teik ti vai kams so cia­li nių įgū džių. Šei moms ga li ma tik pa tar ti, o švie ti mo įstai go se su vai kais dir ba ma tiks lin gai ir kryp tin gai.Iki­mo­kyk­li­nio­am­žiaus­vai­kams­ypač­tin­ka­ma­„ge­rų­dar­bų“­

sis­te­ma. Jai rei kės ak me nu kų ir in do jiems su dė ti. Kai vai kas pa da ro gra žų dar bą, jam pa siū lo ma įmes ti ak me nu ką. Bū ti nai tu ri me aiš kiai įvar dy ti, koks tai bu vo dar be lis. Tai vai kus ska ti na steng tis elg tis gra žiai, o su au gu siuo sius – kon cen truo tis į po zi ty­vų vai ko el ge sį. Kar tais nė pa tys ne pa ste bi me, kad ma to me tik tai, ką pa ly di me žo džiais „ne ga li ma“, „ne da ryk taip“, „ne“. O juk vai kams bū ti nas po zi ty vus pa ska ti ni mas po man da giai pa pra­šy tos pa gal bos, su tvar ky tos žai di mo vie tos, tai syk lių pai sy mo, žai di mo be muš ty nių, pa guo dos ges to drau gui ir pan.Pra­tin­tis­duo­ti­ga­li­ma­per­žai­di­mus. Pa vyz džiui: „Duo du tau...“ (iki mo kyk li nio am žiaus vai kams): su sė dę ra­

tu vai kai iš pin ti nės iš trau kia/iš si ren ka po žais lą (vy res nie ji ga li trauk ti pieš tu kus, lip du kus ir pan.). Vie nas vai kas pri ei na prie drau go ir sa ko: „Duo du tau, (var das),... (įvar di ja tai, ką iš trau kė/iš si rin ko)“. Tuo met tą pa tį at lie ka tas vai kas, ku ris tu ri du žais lus. Da ly bos vyks ta tol, kol kiek vie nas pa kei čia žais lą.

Šio žai di mo tiks las – mo ky tis duo ti. Il gai niui žai di mo ele­men tas tam pa įpro čiu. Ži no ma, au gant vai kui žai di mus rei kia pa rink ti pa gal jo am žių. „An ge las sar gas“ (mo kyk li nio am žiaus vai kams): kiek­

vie nas vai kas iš trau kia po la pu ką su už ra šy tu kla sės drau go var du, ty liai per skai to. Su si tar tą lai ką (pvz., sa vai tę, mė ne sį) pa slap tin gai ste bi na tą žmo gų ma lo niu dė me siu, do va nė lė mis. Šį žai di mą ver ta iš ban dy ti ir su au gu sie siems.

Tam tik ru žai di mu ar ba pa rei go mis ga li ma pa vers ti rū pes tį jau­nes niais švie ti mo įstai gos drau gais (pvz., 6 me tų vai kai dar že ly je ga li ku ruo ti tri me čius: pa dė ti pjaus ty ti va ka rie nei pa ruoš tus bly­nus, ap si reng ti prieš lau ką. Ket vir to kai mo kyk lo je ga li pa ly dė ti į val gyk lą pir mo kus ir pan.). Tam ypač tin ka miš rios gru pės dar že liuo se: vy res ni vai kai nuo šir džiai da ly vau ja kas die nia me gy ve ni me su jau nes niai siais ir nuo lat jiems pa de da, pa mo ko.

Ge rus dar bus vie nas ki tam da ry ti ga li ir ben dra am žiai, tik rei kia juos pa ska tin ti. Jau 3 me tų vai kas ga li pa dė ti drau gui

su si tvar ky ti žais lus, su su au gu siuo ju pa ser vi ruo ti sta lą gru pės drau gams, pra tin tis do va no ti, už jaus ti. Ap skri tai, pa dė ti vai kui at lik ti ge rą dar bą ga li ma tie siog iš sa kant, koks veiks mas bū tų gra žus, koks dar be lis tin ka mas. Dar ge riau, kai vai kas pats pa si ren ka ge rą dar bą iš dvie jų siū lo mų.

Ne daug lai ko ir pa stan gų rei ka lau jan tis, ta čiau ati du mą ki­tam ska ti nan tis už si ė mi mas – laiš kų ser gan tiems gru pės ar kla sės drau gams ra šy mas. Ži no ma, skirtingo am žiaus vai kams pa gal jų ga li my bes. Laiš kus ga li ma ra šy ti ir vie ni šiems žmo­nėms. Pa pras tai to kios ini cia ty vos ska ti na mos prieš šven tes – šv. Ka lė das, šv. Ve ly kas. Bet ar tik rai rei kia lauk ti šven čių, kad pra džiu gin tu me ki tą? Ga li ma or ga ni zuo ti gru pės ar kla sės pro­jek tė lį ge ru dar bu „už kre čiant“ ir ki tus.

Mū sų dar že ly je kas met vyks ta ka lė di nės „Ge ru mo ak ci jos“. Tra di ci ja ta po ren gi nys, per ku rį dar že lio ben druo me nė kvie­čia ma rink ti do va nas se ne lių glo bos na mų gy ven to jams, vai kų glo bos na mų ug dy ti niams, žmo nėms su įvai rio mis ne ga lio mis. Pa čios ne ti kė čiau sios do va nos ski ria mos įsi vaiz duo ja mam žmo gui (ant do va nos už ra šo ma, pa vyz džiui, Ra sos do va na 5 me tų ber niu kui, Ig no do va na mo čiu tei), ga liau siai pri sta to mos ati tin ka moms įstai goms. Do va nos ga mi na mos tiek ug dy mo įstai go je, tiek na muo se. Sma gu, kad dėl kil naus tiks lo šei mos bu ria si ben dram dar bui, va ka ro nėms. Ga min tos do va nos mie les­nės, la biau ati tin ka „ge ro dar bo“ kri te ri jus – svar biau ne ma te ria li­nė iš raiš ka, o pa au ko tas lai kas, įdė ta ši lu ma, dar bas. Apie ge rus dar bus vai kai tu ri ne tik gir dė ti, bet ir tie sio giai juo se da ly vau ti. Tad do va nas ga mi na pa tys vai kai su pe da go gais, tė vais, pa tys jas ve ža įteik ti su dai no mis, ei lė raš čiais, šil tais žo džiais.

Ma ži da Ly Kai rEiŠ Kia La bai daug!

Ma žas žmo gus ga li pa da ry ti itin daug. Tik leis ki me jam veik ti sa vo pa vyz džiu nu kreip da mi tin ka ma lin kme. Ga li ma pra dė ti nuo ma žų da ly kų, kaip gra žaus el ge sio įvar di ji mo.

Kaip ir vis kas šia me pa sau ly je, ge rų dar bų kul tū ra pri klau so nuo po žiū rio. Žmo gus ma to tai, ką no ri ma ty ti, į ko kius dar bus pats orien tuo ja si, to kius ir pa ste bi. Ge rų ini cia ty vų Lie tu vo je ne trūks ta, gra žių dar bų taip pat, te lie ka prie jų pri si jung ti kiek­vie nam iš mū sų. Ne ran da me, kas tik tų ir pa tik tų? Vi sa da lie ka ga li my bė kur ti pa čiam.

Li­na­LE­NAR­TA­VI­ČIE­NĖVil­niaus­ne­vals­ty­bi­nio­SOS­dar­že­lio­auk­lė­to­ja­eks­per­tė

Ka­lė­dų­be­lau­kiant

Kau no me nų dar že lis „Etiu­das“ (vai kų me ni nio ug dy mo kon­sul ta ci nis me to di nis cen tras) ren gia XII Kau no iki mo kyk li nių įstai ­ gų ad ven to dai lės pa ro dą „Ke­lio­nė­į­Ka­lė­das­2011“. Pa ro dos ren gė jo so cia li niai part ne riai – Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras, Kau no ap skri ties iki mo kyk li nių įstai gų dai lės ug dy to jų drau gi ja, Kau no Šv. Pet ro ir Po vi lo ar ki ka ted ros ba zi li kos pa ra­pi jos na mai, Jo no Pau liaus II pi lig ri mų cen tras.

Pe da go gėms, ku rių ug dy ti niai da ly vaus ad ven to pa­ro do je, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre lap kri čio 9 d. or ga ni zuo tas se mi na ras „Iki­mo­kyk­li­nio­ ir­prieš­mo­kyk­li­nio­ am­žiaus­ vai­kų­me­ni­nė­ kom­pe­ten­ci­ja:­kom­po­zi­ci­jos­ kū­ri­mas­iš­ bal­to­ šla­pio­ po­pie­riaus“. 85 pe da go gės iš Kau no, Aly taus, Rum­šiš kių, Bat nia vos, Prie nų, Žiež ma rių, Ku lau tu vos, No rei kiš kių mo kė si kur ti rel je fi nes, ažū ri nes kom­po zi ci jas iš šla pio po pie­riaus ma sės. Pe da go gės

„Ke lio nė į Ka lė das 2011“ džiau gė si, kad lip dy mas iš po pie riaus – la bai ma lo nus ir at­pa lai duo jan tis pro ce sas. Dau ge lis jų kū rė ne tu rė da mos jo kių iš anks ti nių kom po zi ci jos su ma ny mų. Spon ta niš kai gi mu sias idė jas at spin di sak ra lu mu ir pa slap ti mi dvel kian tys dar bų pa­va di ni mai: „Švie sos lau ki mas“, „Vie ni ša snai gė“, „Sau lės spin­du lė lio ži nia“, „Re gė ji mas“, „No riu iš vys ti ir iš girs ti“, „Šauk liai“, „Ra my bės ži bu rys“ ir kt.

Se mi na re su kur ti dar bai lap kri čio 25 d. bu vo eks po nuo ja mi Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre. Įgy tą in for ma ci ją ir pa tir tį pe da go gės diegs sa vo įstai go se or ga ni zuo da mos vai kų dai lės

pro ce są. Me no kal ba bus įpras mi na mas šv. Ka lė­dų lau ki mo lai ko tar pis – ad ven tas, ža di na­ma vai kų vaiz duo tė, šven tu mo nuo tai kos. Vai kų su kur tos ažū ri nės kom po zi ci jos iš bal to šla pio po pie riaus ma sės bus eks­po nuo ja mos Kau no Šv. Pet ro ir Po vi lo ar ki ka ted ros ba zi li kos pa ra pi jos na muo se

Vil niaus g. 1/M. Va lan čiaus g. 4 (įė ji mas iš V. Slad ke vi čiaus g.).Kau no iki mo kyk li nių įstai gų vai kų ad ven to

dai lės pa ro da „Ke lio nė į Ka lė das 2011“ pa ra pi jos na muo­se veiks iki 2012 m. va sa rio 17 d.

Li­na­STAN­KE­VI­ČIE­NĖKau­no­me­nų­dar­že­lio­„Etiu­das“­dai­lės­pe­da­go­gė­me­to­di­nin­kė

h h h

36

Lyg klevo lapų gūsis praskriejo dar viena su­augusiųjų mokymo savaitė, jau 12­oji, kurios tema šiais metais – „Nuo­trečiojo­iki­dvidešimt­pirmojo­amžiaus.­Rudens­pasirinkimai“. Šios savaitės iniciatorė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija akcentavo XXI a. aktualijas: mokymąsi žinoti, veikti, gyventi kartu, būti. Ypatingas dėme­sys – senjorams.Vilniaus­„Varpo“­suaugusiųjų­vidurinė­mo­

kykla šią savaitę pasitiko ypač džiaugsmingai – laimėtas­diplomas­konkurse­„Mes­–­senjorams,­senjorai­–­mums“. Mokyklos andragogai ne tik kūrybingai dalyvauja savaitės renginiuose, bet ir savo veiklą grindžia nuolatiniu bei atviru bendra­vimu su buvusiais mokytojais ir mokiniais, kurie, dabar jau būdami garbaus amžiaus, yra reikalingi ir svarbūs.

Tad šie metai turtingi svečių. Ir mokytojams, ir dabar besimokantie­siems pamoką „Virtuvės chemija“ vedė buvęs 1953 m. laidos mokyk­los absolventas, che­mijos mokslų daktaras Juozas­ Butkevičius. Buvusi mokyklos moky­toja Galina­Malinaus­kienė visus sudomino paskaita „V. Šopeno gat­vės istorija“. Medžiagą apie gatvę, kurioje yra „Varpo“ suaugusiųjų vidurinė mokykla, mokytoja rinko daugybę metų, o dabar estafetę perdavė šiandien besimokantiesiems. Neatsiliko ir jaunieji mokyklos andragogai, į savo atviras pamo­kas pakvietę visus norinčiuosius: lietuvių kalbos mokytoja Agnė­Armonaitė vedė pamoką „Mokymosi paradoksai. Ruduo“, o geografijos mokytojas Gintaras­Brazauskas – „Geografiniai akiniai ir organoleptiniai tyrimo įgūdžiai“.

Nuoširdi ir jaudinanti vakaronė „Senolių akimis...“ dar labiau suartino VšĮ Antavilių pensionato gyventojus su mokyklos ben­druomene. Senoliai į svečius atvyko pabendrauti, pasidalyti

suaugusiųjų mokymo savaitės atgarsiai

Paskutinis­rudeniškos­saulės­mirktelėjimas­baigiantis­šiai­savaitei­tarsi­patvirtino,­kad­buvimas­kartu,­dalijimasis­gerumu,­bendra­veikla­–­tai­žinojimas,­kad­esame­vieni­kitiems­reikalingi

savo gyvenimo patirtimi. Skambėjo ne tik mūsų mokinių, bet ir senjorų užtrauktos dainos, liejosi fleita, gitara atliekamos melodijos.

Džiugu, kad atvirų durų dieną į mokyklą at­skubėjo buvę mokiniai, kurie dar visai neseniai čia mokėsi. Daugelis jų susidomėjo neįprasta paroda „Sapnų lėlės“, kurią surengė mokyklos socialinė pedagogė Rasa­Pavilionienė. Parodos autorė sakė: „Suaugusieji gyvena pagal taisykles,

kurias patys ir susikuria. Kartais susikuria netgi problemų, kurias paskui įnirtingai bando išspręsti... [...] Čia šiandien tik mažas spinduliukas, parodėlė, kurios tikslas – sugundyti Jus nusišypsoti, pajusti pozityvumo dvelktelėjimą...“ Psichologė Rolanda­Šakauskienė pakvietė veikti kartu – į nėrimo pamoką „Siūlo galo nepalikim...“ ir išmokė nerti šlepetes... Šis mokė­jimas naudingas, nes prieš akis – ilgi žiemos vakarai, kuriant rankdarbius jie tikrai bus jaukūs...

Jolanta­LABUCKAITĖVilniaus­„Varpo“­suaugusiųjų­vid.­m-klos­andragogė

Lapkričio 21 d. buvome svetingai priimti VšĮ Antavilių pensionato gyventojų bei darbuotojų. Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos mokytojų ansamblis (dar neturintis pavadinimo), paskatintas direktorės Danutės­Kazakevičienės, nutarė pra­dėti koncertinę veiklą. Kartu su mokytojais noriai dalyvavo ir moksleiviai: dainavo, deklamavo, skambino kanklėmis. Muzikos mokytojo Ričardo­Navicko suburtas ansamblis atliko daugeliui šių namų gyventojų jaunystę primenančias dainas. Sujaudino ir mergaičių, parengtų mokytojos Dalios­Garbačiauskienės, atliekamos dainos. Po koncerto bendravome su senoliais. Viena gyventoja, švenčianti savo 90­ąjį gimtadienį, prisiminė prieš 80 metų išmoktą eilėraštį, kurį mums ir padeklamavo. Girdėjome komplimentų, kad esame jauni ir vaikai mūsų tur­būt neklauso. Pašmaikštavę ir gavę kvietimą dar kartą atvykti pripažinome sau, kad garbaus amžiaus žmonės ir mums pa­įvairino kasdienybę.

Nijolė­STANKEVIČIENĖVilniaus­Petro­Vileišio­prog-jos vyresnioji­lietuvių­kalbos­mokytoja

dainavo gerumą...