5 žingsniai

sveikų akių link

Per akis gauname didžiąją dalį informacijos apie mus supantį pasaulį. Deja,

paskutiniu metu vis mažiau dėmesio skiriama natūraliam jų funkcionalumui išsaugoti.

Dažnai pablogėjus regėjimui siūlomą pradėti nešioti akinius, užuot skatinus pakeisti

įpročius ir tinkama rūpintis akimis. Gyvenime esame dovanų gavę kūną, kuriuo reikia

rūpintis, ir tai nebūtinai turi būti akinių užsidėjimas. Yra ir kitas būdas. Sudėtingesnis, bet

rezultatyvesnis.

Šioje trumpoje knygutėje rasite penkis principus, kurie būtini sveikoms akims

išlaikyti arba nusilpusioms sustiprinti. Svarbu suvokti, kad mūsų organizmo būklė

priklauso nuo to, kiek mes juo rūpinamės. Gyvenimas su kaupu grąžina rezultatus už

pastangas, skirtas sveikai gyventi. Šiandien siūlau susimąstyti, ar tikrai padarote viską,

kad turėtumėte puikų regėjimą?

Vietoj įžangos rasite šiek tiek medicinos istorijos. Jūsų nuosprendžiui pateiktos dvi

skirtingos teorijos apie regėjimą. Viena siūlo tiesiog nešioti akinius, o kita siūlo matyti

puikiai ir be jų. Kurią pasirinksite savo kasdieniniame gyvenime – tai Jūsų asmeninis

sprendimas.

Pirmoji regėjimo teorija pagal H. Helmholcą*

Maždaug prieš 200 metų vokiečių mokslininkas Hermanas Helmholcas (1821-1894)

pasiūlė hipotezę apie tai kaip dirba žmogaus akis. Pasak jo žmogaus akis yra rutulio

formos, kurio priekinėje dalyje yra lęšiukas, o lęšiuką apgaubia žiedo pavidalo –

krumplyno raumuo.

Kai krumplyno raumuo yra atsipalaidavęs, lęšiukas yra plokščias, lęšiuko židinys

projektuojasi į tinklainę. Tokia akis gerai mato toli. Tai atitinka geometrinės optikos dėsnį:

ryškus toli esančių daiktų vaizdas matomas lęšiuko židinyje. Šiuo atveju daikto vaizdas

projektuojasi ant tinklainės ir yra ryškus.

Norint pamatyti arti esančius daiktus reikia keisti optinės sistemos parametrus.

Pagal Helmholcą, krumplyno raumuo, iš visų pusių apgaubiantis lęšiuką, jį suspaudžia ir

jis tampa labiau išgaubtas. Išgaubto lęšiuko židinio nuotolis yra trumpesnis ir židinys

atsiranda akies viduje. Tokia akis gerai mato arti esančius daiktus, nes pagal geometrinės

optikos dėsnį arti esančių daiktų ryškus vaizdas projektuojasi už optinės sistemos židinio. Šiuo

atveju ryškus daikto vaizdas bus ant tinklainės.

Kai reikia matyti toli, raumuo atsipalaiduoja, lęšiukas suplokštėja ir žmogus gerai

mato toli. Kai reikia matyti arti, raumuo įsitempia suspausdamas lęšiuką ir akis gerai mato

arti. Tokia regėjimo teorija pagal H. Helmholcą.

Regėjimo problemų turintiems žmonėms, Helmhocas siūlė naudoti specialius lęšius

ir optikos dėsnių pagalba padėti akiai sufokusuoti vaizdą į tinkamą tinklainės vietą. Tokiu

būdu žmogui suteikiama galimybė aiškiai matyti daiktus. Šiuo metu ši teorija ir taikoma

parenkant akinius ar kontaktinius lęšius.

*Parengta remiantis http://www.see.active.by/

Antroji regėjimo teorija pagal V. Beitsą

Pusę amžiaus vėliau, JAV gimė Viljamas Horacijus Beitsas, kuris tapo oftalmologu

(akių ligų gydytoju). Baigęs medicinos institutą jis penkis metus dirbo akių gydytoju.

Tačiau nusivylė savo darbo vaisiais pastebėjęs, kad visų jo pacientų, kuriems jis išrašė

akinius, regėjimas pablogėjo. Bet Beitsas pastebėjo ir tai, kad kai kurie jo pacientai vasarą

išvykdavo į kaimą ir ten sudaužydavo ar pamesdavo akinius. Jiems tekdavo du ar tris

mėnesius apsieti be jų. Pacientams sugrįžus ir patikrinus regėjimą, paaiškėdavo, kad kai

kurių regėjimas pagerėjo netgi nenešiojant akinių.

Beitsas ėmė ieškoti šio reiškinio priežasčių. Jis 30 metų tyrė žmogaus akis.

Sukonstravo prietaisą - retinoskopą, kurio pagalba iš dviejų metrų atstumo galėjo

nustatyti akies parametrus. Jis stebėjo kaip keičiasi trumparegių, toliaregių, vaikų,

sportininkų regėjimas.

Akyje yra šeši ją judinantys raumenys. Tai 1) viršutinis išilginis raumuo, kuris

pakelia akį į viršų, 2) apatinis išilginis raumuo, kuris akį nuleidžia į apačią; 3) vidinis

šoninis išilginis raumuo, kuris akį pasuka į nosies pusę; 4) išorinis šoninis išilginis

raumuo, kuris akį pasuka į šalį. Yra dar du labai svarbūs skersiniai raumenys: 5) viršutinis

skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš viršaus ir 6) apatinis skersinis raumuo,

kuris akį apima puslankiu iš apačios.

Kaip žmogus mato pagal Beitsą? Kai visi šeši akį judinantys raumenys yra

atsipalaidavę, akis iš tikrųjų kaip ir sakė Helmholcas, yra rutulio pavidalo, o lęšiuko

židinys yra tinklainėje. Tokia atsipalaidavusi akis gerai mato toli.

Kad akis ryškiai matytų arti esančius daiktus reikia keisti optinės sistemos

parametrus pagal geometrinės optikos dėsnius. Tam tikslui dar labiau atsipalaiduoja

išilginiai raumenys ir įsitempia abu skersiniai raumenys. Akies obuolys yra skystas

stiklakūnis. Spaudžiant skersiniams raumenims akis pailgėja ir tampa panaši į agurką.

Panašiai juda fotoaparato objektyvas, reguliuojant vaizdo ryškumą. Židinys atsiranda

akies viduje ir tokia pailgėjusi akis gerai mato arti esančius daiktus. Reikia žiūrėti į tolį – ji

sumirksi, atsipalaiduoja skersiniai raumenys, o išilginiai raumenys patempia ir akis vėl

įgyja ritulio formą , o žmogus vėl gerai mato toli.

Kas yra trumparegystė pagal Beitsą? Beitsas rado trumparegystės priežastį. Kai

kuriems žmonėms skersinai raumenys dėl perkrovų tiek būna įsitempę, kad nebegali

pilnai atsipalaiduoti. Tokių žmonių akies obuolys yra daugiau ar mažiau pailgas ir jie yra

trumparegiai.

Kai tiktai trumparegiui ant nosies užkabinami akiniai: šitie įsitempę skersiniai

raumenys jau niekad nebeatsipalaiduos. Atsipalaiduoti jiems neleis akiniai, nes jeigu jie

ims atsipalaiduoti, tai su akiniais žmogus matys blogiau. Dar daugiau - prie didelių

regėjimo perkrovų, šie skersiniai raumenys gali įsitempti ir įsitempia vis labiau ir labiau –

akis vis ilgėja ir reikia vis stipresnių ir stipresnių akinių. Aišku, šis procesas vyksta ne

visiems vienodu greičiu. Būna, kad regėjimas nuo 1,5 dioptrijos pablogėja iki 24 dioptrijų.

Beitsas siūlo paprastą ir suprantamą metodiką regėjimo atstatymui: visų pirma

reiktų kiek galima mažiau nešioti akinius arba laikinai juos pakeisti silpnesniais (R.

Kaplanas paskaičiavo, kad akiniai, kurie negadintų regėjimo turėtų atstatyti ne 100%

regėjimo, o tik maždaug 83%). Antra, atliekant tam tikrus pratimus reikia atlaisvinti

įtemptuosius skersinius raumenis, ir sustiprinti išilginius.

Kai toliaregiui pakabina ant nosies pliusinius akinius, būkite tikri – skersinai

raumenys visai nustos dirbę. Todėl, kad toliaregiui, kuris naudojasi akiniais, jie

nereikalingi. Vietoj raumenų, kurie įsitemptų ir suspaustų lęšiuką, dirba akinių lęšiai. Ką

toliaregiams siūlo Beitsas? Kiek galima daugiau atsisakyti akinių arba laikinai pakeisti

juos silpnesniais ir atliekant specialius pratimus atlaisvinti įtemptus išilginius raumenis, o

nusilpusius skersinius - treniruoti, kad jie taptų stipresni.

Trečias regėjimo sutrikimas, kurį ištaiso Beitso metodas yra žvairumas. Žvairumas

gali būti įgimtas arba atsirasti dėl išgąsčio, traumos. Išgąsčio metu įsitempia kuris nors

išilginis raumuo ir akis ima žiūrėti į šoną. Atliekant tam tikrus pratimus akių raumenys

yra gydomi ir sustatomi į įprastas vietas – akis užima normalią poziciją.

Ketvirtas sutrikimas, kurį ištaiso Beitso metodas yra astigmatizmas. Astigmatizmą

ištaiso tik Beitso metodas. Akiniai tokiu atveju nieko nepadeda. Astigmatizmas – tai

iškreiptas atvaizdas. Su akiniais galima kompensuoti tik retą cilindrinio astigmatizmo

atvejį. Tačiau tam reikalingi labai brangūs cilindriniai akiniai su kuriais matosi šiek tiek

geriau. Beitsas parodė, kad astigmatizmo priežastis yra neteisingas tų pačių akį judinančių

raumenų darbas. Astigmatizmo atveju, raumenys taip netaisyklingai suspaudžia akį, kad

ji tampa asimetrinė. Tokiu atveju vaizdas tampa neryškus, dvejinasi, kartais trejinasi arba

vienas vaizdas uždengia kitą. Kai žmogus pagal Beitso metodą atpalaiduoja visus akių

raumenis, akis dėl perteklinio vidinio slėgimo vėl tampa apvali, simetriška ir

astigmatizmas palaipsniui dingsta.

Toliau pateiksiu penkis žingsnius, nuo kurių galite pradėti, norėdami atstatyti savo

regėjimą.

Pirmasis žingsnis - Atpalaidavimas

Atsipalaidavimas ir ramybė visuomet turi teigiamą poveikį tiek visam organizmui,

tiek akims. Būtina išmokti sustoti, pailsėti, nurimti, atpalaiduoti kūną. Tame tarpe ir akis.

Svarbu nuolat save stebėti, ir, pajutus bent mažiausius įtampos ženklus, padaryti

pertrauką nuo to, ką darote.

Akis atpalaiduoja mirksėjimas, žiūrėjimas pakaitomis į tolį ir arti, akių masažai ir

pan. Tačiau pati efektyviausia akių atplaidavimo technika yra palmingas. Jis puikiai

ramina kūną ir sielą. Šį metodą praktikuoja net ir jogai.

Palmingas daromas taip:

1. Patriname delnus ir sušildome rankas.

2. Jomis uždengiame akis taip, kad nepatektų šviesa.

3. Ramiai stebime tamsą arba būname užsimerkę.

Atminkite, jog darant palmingą:

Uždengus akis, negalima jų suspausti

Neturi pakliūti jokia šviesa

Tarp pakaušio, sprando ir viršutinės kūno dalies turi likti tiesi linija

Užsidengti akis galima neilgam laikui ir tai daryti pakankamai dažnai: per pertraukas

dirbant prie kompiuterio ar skaitant. Kartą per dieną galima skirti tam daugiau laiko, kad

akys ir organizmas kuo labiau atsipalaiduotų.

Antrasis žingsnis – Raumenų stiprinimas

Sveikos akys per sekundę atlieka daugybę judesių. Gerą regėjimą turinčių žmonių

akys net blizga nuo tų judesių. Mūsų akis supa ir judina šeši raumenys. Jei nors vieni iš jų

yra per daug įsitempę arba atvirkščiai - nedirbantys pilnu pajėgumu, mūsų regėjimas

sutrinka. Dėl to būtina atilikti papildomus fizinius akių mankštos pratimus, kurie

išjudintų akių raumenis, įpratintų juos dirbti ir padarytų juos stipresnius. Patys judesiai iš

šalies žiūrint beveik nematomi. Net kai atlikinėsite specialius pratimus, daugelis jų nebus

pastebimi iš šalies, todėl akis mankštinti galėsite netgi dalyvaudami svarbiame

susirinkime.

Svarbu neskubėti ir pradėti daryti po 8-10 pasikartojimų kiekviena kryptimi.

Rekomenduojama tai atlikti prieš valgį, 3 kartus per dieną.

Pratimai:

1. Akys aukštyn – žemyn. Pamirksėti

2. Akys į šonus; į kairę ir į dešinę. Pamirksėti

3. Akys aukštyn dešinėn ir žemyn – kairėn. Pamirksėti. Ir atvirščiai. Pamirksėti.

4. Keturkampis. Akimis pašykite įsivaizduojama keturkampį.

5. Apskritimas arba Ciferblatas (į vieną ir į kitą pusę). Pamirksėti

6. Aštuoniukės: stačia ir gulinti... (į vieną ir į kitą pusę). Pamirksėti.

7. Gyvatėlė arba sinusoidė (į vieną ir į kitą pusę). Pamirksėti

8. Tie patys pratimai užsimerkus arba darant palmingą.

Trečiasis žingsnis – Akių judėjimas

Sveikos akys daro daug judesių. Jos atrodo žvaliai ir guviai, net savotiškai blizga.

Pablogėjus regėjimui jų judesiai darosi vis labiau sukaustyti. Labai svarbu, dirbant

žiūrėjimo į vieną tašką reikalaujantį darbą ar nešiojant akinius, skirti laiko akių judėjimui.

Akys mato judėdamos. Sveika akis apžiūrinėdama daiktus visada juda. Nervai

judinantys akių raumenis periodiškai sudirginami. Akys nesugeba ilgiau nei sekundei

sustoti ties vienu tašku erdvėje. Jei žmogus stengiasi akis išlaikyti ilgiau, joss įsitempia ir

regėjimas blogėja.

Akis išjudina posūkiai ir palingavimai. Posūkiai ypač naudingi tiems, kurių akys

nepailsi miego metu. Žmogus žiūri ir mato netgi sapnuodamas. Atlikite šį pratimą eidami

miegoti ir ką tik prabudę, po 100 kartų. Nors sugaišite tik apie tris minutes, rezultatai Jus

nustebins.

Stovėkite tiesiai, rankas laikykite palei kojas ir sukitės

tai į dešinę, tai į kairę. Žvilgsnis tuo metu turėtų būti

nenukreiptas į nieką, išfokusuotas. Akys neturi būti įtemptos.

Judėjimą akims suteikia ir sukiniai stebint pirštus. Sukiniai su pirštais panaikina

veido, kaklo akių stingulį. Beje, tai ir profilaktika nuo galvos

skausmo. Laikykite savo smilių akių aukštyje ir sukite galvą kairėn

– dešinėn, žiūrėdami pro pirštą. Turi susidaryti įspūdis, kad pirštas

juda. Pasisukimus galite daryti užmerktomis ar atmektomis akimis.

Sukinių metu galite “išleisti protą atostogų”, pamiršti mintis, abejingai stebėti

vaizdus. Visi šie judesiai grąžina akims judėjimą, atima nuovargį ir pageriną visą bendrą

tonusą.

Ketvirtasis žingsnis – Duokite šviesos

Saulės šviesa - tai svarbiausias dalykas kas gali padėti nusilpusioms akims. Šviesa –

tai stebuklingas eleksyras. Saulė – akių maistas ir gėrimas. Akys yra mūsų langas, per kurį

šviesa patenka į mūsų kūną. Ta šviesa yra daugelio ligų natūralus vaistas, todėl svarbu

saulės gauti kuo daugiau. Jei šviesos trūkumas sukelia ligas, vadinasi, šviesa galime jas

išgelbėti.

Visų pirma reikėtų atsisakyti tamsių akinių ir

kuo daugiau leisti akims mėgautis natūralia šviesa.

Jokiu būdu neskatinu žiūrėti tiesiai į saulę, tačiau

visada rekomenduojama stebėti saulėtekį ir saulėlydį.

Tai, kad akys bijo saulės signalizuoja apie jų

ligas. Šviesos bijančias akis reikia prie jos pripratinti

pamažu. Priešais šviesos šaltinį reikėtų daryti

posūkius, palingavimus, pratimus su pirštais. Taip pat

sveika nuolat keisti apšvietimo sąlygas, leisti akims

pabūti tamsoje, o po to vėl žiūrėti į šviesą.

Namų sąlygomis galima stebėti žvakės šviesą, tik svarbu neįtempti akių. Tai ne tik

daro regėjimą aštresnį, bet ir atpalaiduoja visą kūną. Priešais žvakę taip pat galima atlikti

visus aukščiau minėtus pratimus.

Penktasis žingsnis – Išlaikykite pozityvumą

Mūsų organizmas taip sutvarkytas, kad kiekviena dalis yra susijusi su kita. Taip pat

ir mūsų emocinė būklė siejasi su bendra mūsų savijauta. Gerinant regėjimą būtina

atsižvelgti į bendrą organizmo būklę ir psichologinę žmogaus savijautą. Akyse gyvena

daug emocijų. Esant pykčiui ar baimei, blokuojasi ir regėjimas. Mūsų nuotaikos ir

išgyvenimai tiesiogiai sąlygoją akių sveikatą.

Jei pastebėtumėte savo regėjimą, jis dažnai esti prastesnis pavargus, susierzinus ar

supykus. Dažnai stresas įtempia veido, o tuo pačiu ir akių raumenis. Kaip jau skaitėte,

įtampa sąlygoja regėjimo sutrikimus. Ir tik nuo mūsų priklauso, kiek daug jos mes

įsileisime į save. Beje, ar nemanote jog pasakymas “aš nenoriu šio matyti” yra ne kas kita,

kaip aiški komanda organizmui ir akims?

Optimizmas ir pozityvumas leidžia lengviau atlaikyti tiek gyvenimo išbandymus,

tiek sveikatos problemas. Linkiu kiekvienam rasti laiko pabūti ramybėje, su geromis ir

teigiamomis mintimis. Negalime tikėtis darnaus organizmo funkcionavimo, jei esame

išsibalansavę, pavargę, neturime laiko sau ar savo šeimai, į pirmą planą iškeliame

finansinius ar karjeros darbus. Pajuskite harmoniją, pajuskite gyvenimo džiaugsmą.

Pajuskite galimybę matyti ir justi pasaulį.

Kaip pajusti ramybę? Pradėkite nuo palmingo. Darydami šį pratimą stebėkite tamsą ir tuo

pačiu pabandykite išlaikyti protą švarų, t.y. leiskite mintims tekėti sava eiga, tačiau

negalvokite apie nieką, palikite tas mintis kažkur nuošalyje, tiesiog stebėkite tamsą. Taip

tuo pačiu pailsi ne tik akys, bet ir protas. Kai jausite neigiamas emocijas, galite pakartoti šį

pratimą ir bent trumpam laikui leiskite sau pailsėti nuo blogų jausmų. Vėliau intuityviai

suprasite, jog tiek laimė, tiek “nelaimė” – visa tai slypi galvoje ir yra lengvai valdoma.

Vietoj Pabaigos

Po kiekvieno darbo būtina atsipalaiduoti. Perskaityti knygutę galbūt užtrukote

keletą minučių, tačiau akys atliko didelį darbą. Taigi, patrinkite rankas vieną į kitą,

uždenkite akis šiltais delnais ir keletą minučių pabūkite ramybėje, stebėdami tamsą ir

leisdami savo akims pailsėti.

Kartais užtenka žengti keletą mažų žingsnių, kurie sąlygoja didelius pokyčius

gyvenime. Tikiuosi, kad šie paprasti penki žingsniai ( atpalaidavimas, judėjimas, raumenų

stiprinimas, šviesa ir pozityvus požiūris į gyvenimą) ras vietą kiekvieno iš Jūsų

kasdienybėje ir padės akims vėl matyti gerai.

Žinoma, šioje knygutėje nesutilpo visi svarbūs

pratimai ir patarimai. Tačiau tai ne bėda. Jei norite

išlaisvinti savo akis ir padėti joms geriau matyti, kviečiu

apsilankyti seminarų cikle “Laisvė Akims”. Apie šiuos

mokymus daugiau informacijos visada rasite svetainėje

LaisveAkims.lt

Geros kloties ir laisvės Jūsų akims!

Evelina Rimkutė

LaisveAkims.lt