liga ir imunitetas

Daiva Visakavičiūtė Mokytojas Sonata Petkūnienė


DŪKŠTAS 2004

Turinys

Pratarmė.........................................................................................................................3Imunitetas.......................................................................................................................4Įgimtas imunitetas..........................................................................................................5Įgytas imunitetas............................................................................................................6Skiepų kalendorius........................................................................................................7Liga..................................................................................................................................8Organizmo kova prieš ligas...........................................................................................9Bakterijos......................................................................................................................10Virusai...........................................................................................................................11Kodėl neprigyja persodintas inkstas..........................................................................12Infekcinių ligų sąrašas.................................................................................................13Infekcinės ligos.............................................................................................................14Dizinfekcija, antiseptikai, antibiotikai.......................................................................15 Baltymai ir Antikūnai..................................................................................................16Vakcina ir leukocitai...................................................................................................17Neutrofilas....................................................................................................................18Bazofilai, Eozinofilai....................................................................................................19Limfocitai, Monocitai...................................................................................................20Literatūra......................................................................................................................21


Susipažinę su šio darbo turiniu Jūs gebėsite :

• Išvardyti ligų priežastis;• Paaiškinti, kokais ligas vadiname infekcinėmis;• Paaiškinti, kas yra bakterijos ir virusai;• Išvardyti baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) ir antikūnų funkcijas;• Paaiškinti, kodėl kartais nepavyksta persodinti organų;• Paaiškinti, kaip veikia vakcina;• Paaiškinti, kuo skiriasi antiboitikai, dizinfekuojamosios ir antiseptinės medžiagos;• Nurodyti būdus, kaip žmonės apsaugomi nuo infekcinių ligų.


Imunitetas – tai organizmo atsparumas infekcinėms ligoms.


Įgimtas (rūšinis) imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis

paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu (konstituciniu). Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų arba galvijų marui, ir kt.) Savo ruožtu daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams, pavyzdžiui: gonorėjos, sifilio, skarlatinos ir tymų, meningito bei kitų ligų sukelėjams.

Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmo ir mikroorganizmų tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį. Įtakos jam galėjo turėti ir natūrali atranka, ir kintamumo reiškiniai, ir prisitaikymo prie išorės aplinkos galimybės, ir kiti dar nežinomi faktoriai.

Nors natūralus imunitetas yra tobuliausia ir patvariausia neimlumo forma, vis dėlto jis neabsoliutus. Jau L. Pasteras, kad vištos sumažėjus jų kūno temperatūrai, nugaišta nuo juodligės, kuriai šiaip jau būna atsparios. Arba pavyzdžiui galima užkrėsti juodlige balandžius, kurie turi įgimtą imunitetą šiai funkcijai, jaigu prieš tai jie apnuodijami alkoholiu. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės.

Imunitetų rūšys: įgimtas (natūralus), arba rūšinis ir įgytas.


Įgytas imunitetas yra aktyvus, nes aktyviai telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifiniu antikūnų arba keičiasi organizmo imunokompetentinių ląstelių reaktyvumas. Natūralus aktyvus imunitetas gali susidaryti ir esant slaptai imunizacijai (Pvz., latentinė infekcija be klinikinių simptomų). Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį pasyvų natūralų imuniteta turi naujagymiai. Jis įgyjamas iš motinos embrioniniu periodu (antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo). Kadangi šis imunitetas perduodamas su motinos krauju per placentą, jis dar vadinamas transplacentiniu arba placentiniu imunitetu. Be to, jis gali būti perduotas naujagimiui per motinos pieną, Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esančiais antikūnais. Tačiau pasyvus imunitetas, nors ir susidaro labai greitai, visada yra silpnesnis už aktyvų ir trunka tik tol, kol organizme būna suleistų antikūnų, maždaug 2-3 savaites (jaigu organizmas jų vėl negauna).Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus- antimikrobinis (antibakterinis, antivirusinis, antiparazitinis), prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus – antitoksininis. Arba prieš įvairias kitas antienines medžiagas – priešnavikinis, transplantacinis ir kt. Antimikrobinis imunitetas dažniausiai būna sterilus, t.y jis susidaro tada, kai organizme visai nelieka ligos sukėlėjų (pvz., sergant tuberkulioze), vadinamas antimikrobiniu nesteriliu, arba infekciniu, imunitetu.

Įgytas imunitetas būna: natūralus (poinfekcinis) dirbtinis (povakcininis)


Amžius

2 - 3 dienos

1 mėnuo

3 mėnesiai

4,5 mėnesių

6 mėnesiai

11 mėnesių

15-16,5 mėnesių

18 mėnesių

6-7 metai

12 metų

15-16 metų /9 - 10 klasėj/

Vakcina

BCŽ1+HB1

HB2

K[c]DS1*+IPV1+Hib1**/ar pentavakcina/

K[c]DS2*+IPV2+Hib2**/ar pentavakcina/

K[c]DS3*+HB3

BCŽ1 /jei be vakcinacijos randelio/

Tymų - epid.parotito - raudonukės vakcina[MMR]1

K[c]DS4*+Hib3**+IPV3/ar pentavakcina/

BCŽ2+DS5+OPV4

Tymų - epid.parotito - raudonukės vakcina[MMR]2+OPV5

dS6

Pastabos:

1.Sutrumpinimai :

BCŽ- tuberkuliozės vakcina;K[c]DS- kokliušo[celiulinė]- difterijos- stabligės vakcina;dS- difterijos- stabligės vakcina;IPV- inaktyvuota poliomielito vakcina;OPV- oralinė poliomielito vakcina;Hib- hemofilus influensos vakcina;HB- hepatito B vakcina.

Šiuo metu Lietuvoje pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą galioja šis skiepų kalendorius:


Liga yra tokia organizmo būklė, kada dėl kokių nors priežasčių sutrinka organizmo ir jį supančios aplinkos įprastinė pusiausvyra. Dėl to žmogus pradeda negaluoti ir sumažėja jo darbingumas. Visi faktoriai, galintys sukelti ligą, skirstomi į dvi pagrindines grupes: į išorines priežastis, esančias žmogaus supančioje aplinkoje, ir vidines priežastis, kurios glūdi mūsų organizme. Dažniausiai išoriniai ir vidiniai faktoriai būna tarpusavyje susiję.


Organizmo kova prieš ligas Kaip žinome, ne kiekvienas kenksmingas faktorius sukelia ligą, o tos pačios ligos eiga atskirų asmenų nevienoda.Tai priklauso nuo skirtingo organizmo reaktyvumo. Organizmo apsigynimo barjerus galima suskirstyti į išorinius ir vidinius, o šie į ląstelinius ir humoralinius. Išorinį barjerą sudaro oda ir gleivinės (ašaros, kvėpavimo takų gleivinė, seilės), kurių struktūra padeda apsaugoti organizmą nuo aplinkos poveikio. Jeigu išorinis organizmo barjeras nesugeba sulaikyti ligų sukėlėjų, tai juos naikina vidinis. Vienas svarbiausių vidinių barjerų yra kepenys, pro kurias prateka kraujas su maisto medžiagomis. Į organizmą patekusius nuodingus produktus jos sulaiko ir nukenksmina. Taip pat didelę reikšmę turi blužnis Ji apvalo pro ją aptekantį kraują. Limfmazgiai taip pat apvalo organizmą nuo infekcijos. Kepenys, blužnis, limfamazgiai sudaro retikuloendotelinę sistemą, kurios uždavinys – saugoti organizmą nuo mikroorganizmų ir kenksmingų medžiagų. Šiai sistemai priklauso ir kaulų čiulpai, gaminantys leukocitus, kurie sugeba judėti ir pasiekia bet kur kraujagyslėse esančius mikrobus ir juos fagocituoja. Nervų sistemą saugo specialios neuroglijos ląstelės. Jei ir leukocitai nesugeba sulaikyti infekcijos, tai organizmas kovoja humoralinėmis priemonėmis. Retikuloendotelinės sistemos ląstelės pradeda gaminti įvairias medžiagas (antikūnus), naikinančias mikrobus arba stabdančias jų dauginimąsi. Tai priklauso nuo organizmo iminiteto.


Bakterijos - tai ląstelės. Monerų karalystei priklauso bakterijos, tarp jų ir melsvabakterės. Bakterijos ląstelėje nėra

branduolio ir kitu membraninių organoidų, randamų eukariotinėje ląstelėje. Ląstelės

sienelėje yra glikopeptido. Bakterijos dauginasi nelytiškai - skildamos pusiau.Tačiau pagrindinė

genetinės įvairovės atsiradimo priežastis yra mutacijos. Kai kurios bakterijos sudaro

endosporas, kurios ypač atsparios ardymui, ir todėl genetinė medžiaga gali išlikti

nepalankiausiomis sąlygomis.


Virusai (lot, virus - nuodas) yra įvairios formos negyvos dalelės (iki šiol nėra vieningos nuomonės ar virusas gyvas, ar negyvas organizmas), kurios turi tam tikrų bendrų bruožų. Visi virusais yra užkrečiami. Virusai nėra ląstelės. Viruso dydį galima palyginti su didele baltymo makromolekule. Paveikslėlyje pavaizduotas DNR virusas su daugiakampės formos galvute ir spiraline uodegėle, paprastai jų skersmuo mažesnis nei 200 nm. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas. Tačiau, jei tik bus galimybė įsiskverbti į šeimininko ląstelę, viruso kristalų dalelės taps užkrečiamos.Virusai sukelia užkrečiamas augalų, gyvūnų, taip pat ir žmogaus ligas. Tūkstančių įvairių virusų sukeltas ligas atpažinti yra sunku. Dažnai pasekmės dėl virusinio užkrato ir reikiamų medžiagų stokos yra panašios. Daugelis žmonių virusinių ligų yra kontroliuojamos, t.y. stabdomas jų plitimas iki žmogaus ir pačiame žmoguje: skiepijama vakcinomis ir vartojami antivirusiniai vaistai. Žinodami, kaip perduodamos virusinės ligos, galime užkirsti kelią infekcijų plitimui.


Organizmo imuninė sistema reaguoja į persodinto inksto audinių ląstelių antigenus, nes jie jai svetimi. T ląstelės ,,žudikės” keliauja į tą organą ir naikina jo ląsteles. Tuo metu su persodintų audinių ląstelėmis jungiasi antikūnai ir padeda fagocitams jas suardyti.Net gydant imuninę sistemą slopinančiais vaistais gali išsivystyti ūmi persodinto inksto (transplantanto) atmetimo krizė. Tada blogėja inksto funkcija, jis padidėja, ligonis gali karščiuoti. Esant tokiai situacijai, būtinas neatidėliotinas gydymas, kad būtų išsaugotas persodintas inkstas.Kartojantis atmetimo krizėms bei infekcijoms, prasideda lėtai progresuojantis lėtinis persodinto inksto nepakankamumas, tada ligoniui vėl reikia pradėti dializes ar pakartotinai persodinti inkstą iš kito donoro.Ligoniams po inksto persodinimo infekcijas sukelia net tokie sukėlėjai, kurie sveikiems žmonėms yra nepavojingi. Tai citomegalo virusas, pneumocystis carinii, herpes virusai. Taip pat ir įprastinės infekcijos vargina tokius ligonius dažniau nei sveikus žmones, nes jų imuninė sistema yra nuslopinta vaistais.Šiems ligoniams dažnesnės ir navikinės ligos, ypač odos, kraujo sistemos.Yra nemažai gydymo komplikacijų. Tai diabetas, osteoporozė, navikinės ligos.

Kodėl neprigyja persodintas inkstas?


Infekcinės ligos:


Infekcinės ligos Infekcinėmis ligomis susergama, jei į organizmą patenka pavojingų mikroorganizmų (virusų, bakterijų, grybelių). Kodėl infekcinės ligos pavojingos? 1. Dėl mikroorganizmų poveikio pažeidžiami svarbūs organai, sutrinka ar visiškai išnyksta jų funkcija. 2. Dėl svarbių organų pažeidimo ligonis gali likti invalidas ar mirti. 3. Infekcinės ligos yra užkrečiamos (plinta per orą, vandenį, maisto produktus, gyvūnus, buitiniu ir lytiniu keliu). Infekcinių ligų požymiai 1. Karščiavimas (kūno temperatūra gali būti nuo +37°C iki +41°C). 2. Daugelio nenormalių organizmo reakcijų atsiradimas: prakaitavimas, šalčio krėtimas, sloga, kosulys, išbėrimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas, dvejinimasis, mirgėjimas akyse ir t.t. 3. Daugelio infekcinių ligų metu kartu pasireiškia tik joms būdingi specifiniai požymiai. Pirmoji pagalba 1. Pirmąją pagalbą teikite tik sutrikus svarbioms gyvybinėms funkcijoms. 2. Visada naudokite apsaugos priemones (pvz., marlinę kaukę, gumines pirštines). 3. Susirgę infekcine liga, gydytoją kvieskite į namus!

Norint išvengti infekcinių ligų būtina laikytis higienos taisyklių.


Užkrečiamųjų ligų užkratui naikinti- dizinfekcijai- naudojami stiprūs cheminiai junginiai, tokie akip balikliai, fenoliai ar karbolio rūgštis. Jie kenkia žmogaus audiniams, todėl naudojami tik kietų paviršių ir įrengimų mikrobams naikinti. Daug silpnesni už dizinfekcijos priemones yra antiseptikai. Jais naikinami mikrobai, kurių randasi ant žmogaus kūno audinių aplink žaizdas ar įdrėskimus. Antiseptikais dizinfekuojama oda pieš injekcijas ar operacijas.

Antibiotikai yra vieni dažniausiai išrašomų vaistų vaikų infekciniams susirgimams gydyti. Jie stabdo bakterijų veiklą. Kadangi žmogaus ląstelės neturi sienelių, penicilinas bakterijas veikia nepadarydamas žalos audinio ląstelėm.Lietuvoje dažnai plataus veikimo spektro antibiotikais gydomos kvėpavimo takų infekcijos. Net 91,4 proc. vaikų, sergančiųjų ūmiomis kvėpavimo takų ligomis yra skiriami antibakteriniai preparatai. Gydymas antibiotikais, ypač nemotyvuotas ir neracionalus, sukelia daug nepageidaujamų reakcijų.

Dizinfekcija, antiseptikai, antibiotikai


Antikūnai – tai specifiniai baltymai, cirkuliuojantys kraujyje, atpažįstantys antigeną (t.y. svetimkūnį), prie jo prisijungiantys ir skatinantys jo sunaikinimą. Beje, kiekvienam svetimkūniui ar bakterijai pasigamina specifinis atskiras antikūnas. Plazminės ląstelės gyvena keletą metų ir visą šį laiką “prisimena” informaciją apie svetimą medžiagą. Jei po kurio laiko žmogus užsikrečia ta pačia bakterija, plazminės ląstelės ją atpažįsta ir iš karto pradeda gaminti antikūnus. Šie sunaikina bakterijas ir žmogus nesuserga.

Baltymai - tai svarbiausios medžiagos organizmui. Jos įeina į žmogaus ląsteliu ir audinių sudetį, kurie dalyvauja cheminese reakcijose organizme. Ju pagalba gaminami hormonai ir svabios kitos medžiagos įeinancios į kraujo sudetį. Baltymai susideda iš amino rugščių. Jų pagalba gaminama energija. Baltymų daugiausia sūryje, riešutuose, vištienoje, kiaušiniuose...


Leukocitai – baltosios kraujo ląstelės. Tai didesnės nei eritrocitai ląstelės, kurių kraujyje normaliai yra 4-9 x 109/l. Jų yra kelios rūšys, kiekviena atlieka savo funkciją. Todėl be bendro leukocitų skaičiaus kraujyje nustatoma leukocitų formulė – tai atskirų leukocitų rūšių skaičius ir jų santykis. Leukocitai gaminami ir bręsta kaulų čiulpuose bei limfoidiniame audinyje (blužnyje, limfmazgiuose, čiobrialiaukėje). Leukocitai gyvuoja nuo kelių valandų (kai žūsta uždegimo apimtuose audiniuose) iki kelerių metų. Leukocitai skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius. Grūdėtųjų leukocitų (granulocitų) citoplazmoje matomos granulės, o branduolį sudaro keletas segmentų. Jie dar skirstomi į tris rūšis: neutrofilus, bazofilus ir eozinofilus. Negrūdėtųjų leukocitų (agranulocitų) citoplazmoje granulių nėra, o branduoliai vientisi. Agranulocitams priskiriami limfocitai ir monocitai.

Vakciną sudaro viena ar keletas bakterijų, virusų ar tik jų dalelių. Vakcinoje virusas ar bakterija yra negyvi arba labai susilpninti. Todėl jie nesugeba sukelti infekcinio proceso (nors kartais gali pasireikšti silpni tos ligos simptomai), tačiau organizmas prieš juos pagamina antikūnus. Į organizmą patekus ligų sukėlėjams jau pagaminti antikūnai juos sunaikina ir žmogus nesuserga. Kai kurie skiepai yra privalomi ir jais vaikai skiepijami tam tikru metu. Kiti skiepai nėra privalomi (pvz., nuo gripo), tačiau tai efektyvus būdas apsisaugoti nuo ligų ir sumažinti jų paplitimą.


Neutrofilai sudaro didžiausią leukocitų dalį. Jie naikina į organizmą patekusius svetimkūnius ir mikrobus. Prisiartinę prie mikrobo, jį “praryja” ir suardo (šis procesas vadinamas fagocitoze). Neutrofilų kraujyje padaugėja susirgus infekcine liga, pažeidus audinius. Kartu padidėja ir bendras leukocitų skaičius (tai vadinama leukocitoze). Jie kaupiasi uždegimo vietose, atlikę savo darbą žūva ir kartu su audinių irimo dalelėmis sudaro pūlius. Kai infekcija labai sunki, sunaudojama labai daug neutrofilų ir jų kraujyje gali net sumažėti. Neutrofilų sumažėja piktybinių kraujo ligų metu. Žūdami neutrofilai išskiria tam tikras medžiagas (vadinamas pirogenais). Pirogenai dirgina termoreguliacijos centrus, todėl prasideda karščiavimas. Pakilusi temperatūra – tai tam tikra prasme teigiamas reiškinys, nes aukštesnėje temperatūroje suaktyvėja leukocitų judėjimas, slopinami kai kurie virusai. Todėl temperatūrą reikia mažinti tik tuomet, kai ji viršija 38oC.

Fagocituojantis neutrofilas


Eozinofilai dalyvauja alerginėse organizmo reakcijose. Jų kraujyje padaugėja sergant alerginėmis ligomis (bronchine astma, dilgėline, šienlige ir kitomis), kai kuriomis odos ligomis, užsikrėtus parazitais (žarnyne atsiradus kirmėlių).

Eozinofilas

Bazofilų kraujyje yra nedaug (0-1%), jų padaugėja alerginių reakcijų metu.

Bazofilas


Monocitai – tai patys didžiausi leukocitai. Jie turi panašias į amebų pseudopodijas. Iš kraujo patekę į audinius monocitai virsta makrofagais, kurie fagocituoja bakterijas, suirusių audinių ir navikų daleles, dalyvauja imuninėse reakcijose.

Monocitas

Limfocitai nulemia imunines organizmo reakcijas. Imunitetas – tai organizmo apsauga nuo tam tikrų svetimų medžiagų (bakterijų, virusų, svetimų baltymų). Skiriami T ir B limfocitai. T limfocitai gaminami čiobrialiaukėje ir kaulų čiulpuose. Jie patenka į audinius, kur panašiai kaip neutrofilai fagocituoja svetimkūnius ir bakterijas. T limfocitai taip pat svarbūs kovoje su virusais. B limfocitai gaminami kaulų čiulpuose. Po sąveikos su svetima medžiaga B limfocitai virsta plazminėmis ląstelėmis, kurios gamina antikūnus.

Limfocitas


Naudota literatūra: A. Svičiulis „ Imunologija“

http://www.sveikas.lt/rodyti2.asp?skyrius1=45&skyrius2=227

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=3044047

http://skiepai.free-hosting.lt/

L. Molienė, S. Molis ,,Žmogaus biologija ir sveikata “ Spindulys 2000m.

P. Matila, T. Niurbergas, O. Vestelinas, M. Leinonenas ,, Žmogaus biologija IX “ Meralas 1995m.

Gareth Price, Jane Taylor ,,Biologija “ vadovėlis 10 kl. Alma littera 1999m.

liga ir imunitetas

Documents