rudens naujienlaiškis 2014 m. spalis - infolex.lt · turi atsirasti civiliniai teisiniai...

REIKALAVIMAS.LT

REIKALAVIMAS.LT

Rudens naujienlaiškis2014 m. spalis

WWW.REIKALAVIMAS.LT [email protected]

WWW.REIKALAVIMAS.LTWWW.REIKALAVIMAS.LT

Šiame numeryje publikuojami straipsniai:

1. Solidarioji ir subsidiarioji prievolė: skirtumai ir panašumai

2. Fizinio asmens bankroto sąlygos

Šiame numeryje Šiame numeryje publikuojamipublikuojami straipsniai: straipsniai:1. Bylų, nagrinėjamų dokumentinio proceso tvarka, ypatumai;1. Bylų, nagrinėjamų dokumentinio proceso tvarka, ypatumai;2. Civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimo kriterijai pagal 2. Civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimo kriterijai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

REIKALAVIMAS.LTWWW.REIKALAVIMAS.LTREIKALAVIMAS.LT

REIKALAVIMAS.LTWWW.REIKALAVIMAS.LT

BYLŲ, NAGRINĖJAMŲ DOKUMENTINIO PROCESO TVARKA, YPATUMAI

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – LR CPK) numatyta, kad ginčo teisena teisiniai reikalavimai ieškovo (kreditoriaus) pasirinkimu gali būti nagrinėjami arba pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, arba dokumentinio proceso tvarka, arba teismo įsakymo tvarka. LR CPK IV dalies XXII skyriuje įtvirtintas bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka institutas. Bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su įstatyme numatytomis išimtimis ir ypatumais, kurie aptariami toliau.

Visų pirma, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais ir jeigu atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikoje yra atsakovo buveinė. Tais atvejais, kai ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Antra, ieškinys dokumentinio proceso tvarka turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams ir ieškiniams keliamus reikalavimus, taip pat ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti ir pridėti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Net jeigu ieškinyje ir nurodytas prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau iki preliminaraus sprendimo priėmimo byloje ieškovas gali dokumentinio proceso atsisakyti. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti, o neprimokėjus ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Trūkstamą žyminio mokesčio dalį primokėjus, byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Trečia, už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip 20 litų, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

Ketvirta, ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso būdu. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos priima preliminarų sprendimą. Iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama. Preliminarų teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma sprendimo priėmimo laikas ir vieta; teismo pavadinimas; teismo sudėtis, šalys; ginčo dalykas. Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma ieškovo reikalavimų santrauka. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glaustai turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; įstatymai, kuriais vadovavosi teismas. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti: teismo išvada patenkinti ieškinį, išdėstytas patenkinto reikalavimo turinys; reikalavimas atsakovui per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus; nurodymas, kad, jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai




nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas; nurodymas, kaip paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; nurodymas, kad preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais; informacija apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas nepriima preliminaraus sprendimo, tačiau priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Penkta, preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas, kadangi juo yra visiškai patenkinamas ieškovo reikalavimas, o atsakovas, nesutikdamas su preliminarius sprendimu, gali pareikšti prieštaravimus.

Šešta, preliminaraus teismo sprendimo skubiai vykdyti negalima.Septinta, preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų

kopijomis išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiamos bendra tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Jeigu procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ieškovui preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.

Aštunta, preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti įrodinėjimo priemonėmis. „Prieštaravimai – tai atsakovo paaiškinimai, pagrindžiantys jam pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Prieštaravimai gali būti procesinio ir materialinio teisinio pobūdžio. Procesinio pobūdžio prieštaravimais atsakovas nurodo civilinės bylos iškėlimo arba proceso eigos neteisėtumą, pvz., kad ieškovas nesilaikė ieškinio pareiškimo tvarkos, kad yra pagrindų, dėl kurių bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas, ieškinys paliktas nenagrinėtas ir kita. Procesiniai prieštaravimai paprastai pareiškiami dėl tokių trūkumų, kuriuos teismas turėtų pašalinti ex officio. Materialinio pobūdžio prieštaravimai gali būti pareikšti dėl pareikšto reikalavimo esmės, tiek neigiant faktus, kurie sudaro reikalavimo faktinį pagrindą, tiek ieškovo nurodytus teisinius argumentus. Ieškovo nurodytų faktų neigimas gali būti išreikštas atsakovui nurodant faktus, kurie nesuderinami su ieškinio faktiniu pagrindu. Pastarieji gali būti dvejopo pobūdžio: faktai, paneigiantys ieškinio pagrįstumą (pvz., atsakovas teigia, kad ieškovo reikalaujamos grąžinti paskolos nėra gavęs), arba faktai, neneigiantys ieškinio pagrindo, bet prieštaraujantys ieškinio atsiradimui, t.y. teisę panaikinantys faktai (pvz., atsakovas nurodo, kad skolą ieškovui sumokėjo). Atsakovas gali ginčyti ir teisinį ieškinio pagrindą, nurodydamas atitinkamus precedentus, reikšmingus išaiškinimus dėl teisės normų tikslų, normos taikymo sąlygų ir kita“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-519/2008). Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka. Jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus 20 dienų terminą arba jei jie neatitinka numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti




prieštaravimus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.

Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Devinta, dokumentiniam procesui netaikomos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės. Priėmęs atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus. Ieškovas turi teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia atsakovui. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti.

Dešimta, dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.

Vienuolikta, išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti. Teismo galutinis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylų nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka yra paprastesnis, pigesnis ir greitesnis, padeda užtikrinti proceso koncentracijos ir teisinio efektyvumo principus, tačiau tuo pačiu jis priklauso nuo bylos šalių procesinio elgesio.

CIVILINIŲ IR BAUDŽIAMŲJŲ SANTYKIŲ ATRIBOJIMO KRITERIJAI PAGAL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKĄ

Civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimo problematika bei kriterijai yra plėtojami tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje. Baudžiamosios atsakomybės sankcijos yra griežtesnės, nei civilinės atsakomybės, todėl yra būtina apibrėžti, kokiais šių atsakomybių atskyrimo kriterijais vadovaujasi teismai.

Pirma, baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė priemonė (lot. ultima ratio). Ji naudojama saugomų teisinių gėrių ir vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (2011-05-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-262/2011). Todėl teismai teikia pirmenybę civilinėms bei administracinėms apsaugos priemonėms, ginant pažeistus teisinius santykius.

Antra, sprendžiant, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, būtina įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (2011-10-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-409/2011). Kaip pavyzdys gali būti pateikiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str., dėl kurio taikymo teismai yra pasisakę, kad "įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis" (2012-02-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-36/2012). Jei asmuo piktybiškai vengtų vykdyti teismo sprendimą (2008-09-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-291/2008) arba jo nebūtų galima įvykdyti taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 str., asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad teismai privalo įvertinti kitų, ne




baudžiamosios teisės, šakų normų taikymo veiksmingumą, atkuriant pažeistas teises (2011-10-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-P-267/2011). Ir tik tuo atveju, kai objektyviai nėra pasiekiami rezultatai, pvz., paskyrus baudą asmeniui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 str. nėra vykdomas teismo sprendimas, turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 245 str. Tai kartu leidžia konstatuoti, jog civilinė ir baudžiamoji atsakomybė nekonkuruoja. Pritaikius civilinę atsakomybę, nėra eliminuojama galimybė asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Trečia, vertinant teisės pažeidimus, didelis dėmesys yra skiriamas protingumo ir proporcingumo principams. Teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Tarp siekiamų tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra, priemonės negali varžyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslams pasiekti (2004-12-13, 2004-12-29, 2005-09-29 ir 2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Teismai privalo vadovautis ir teisinės valstybės principu, kuris įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, 2011-10-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-409/2011). Todėl teismų praktikoje yra konstatuota, jog "baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas" (2011-10-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-409/2011).

Ketvirta, teisiniame santykyje vyraujančios materialinės vertybės suponuoja, kad tarp asmenų turi atsirasti civiliniai teisiniai santykiai. Jie perauga į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms, ypatingoms sąlygoms. Tokios sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties plėtojimui (2004-02-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis b. b. Nr. 2K-23/2004).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog baudžiamąją atsakomybę teismai taiko tik išskirtiniais atvejais, kai pažeistų vertybių negalima apginti civilinės ar administracinės teisės priemonėmis. Vertinant, ar asmuo yra padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką, teismai atlieka tyrimą, kuriuo detalizuoja tarp asmenų susiklosčiusį santykį ir galimybes jį reabilituoti ne ultima ratio gynybos būdais.

REIKALAVIMAS.LT teikiamos paslaugos:

- Skolų pirkimas;

- Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas;

- Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės kreditoriaus vardu;

- Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės savininko ar vadovo vardu.


rudens naujienlaiškis 2014 m. spalis - infolex.lt · turi atsirasti civiliniai teisiniai...

Documents