sausis 2006

Nr.1(135)

ISSN�1648-0244

Vir‰elio dailininkas Antanas R. ·akalys

Sveiki sulauk´ ‰v. Kalòd˜ ir Nauj˜j˜ met˜!Sveiki sulauk´ ‰v. Kalòd˜ ir Nauj˜j˜ met˜!

Eugenijus Rimvydas Stancikas,LPKS Tarybos narysLietuvos politini˜ kalini˜ sàjungos veikla yra tampriai

susijusi su pokyãiais Lietuvoje, kurie vyko 1990 metais pokovo 11 dienos, t.y. atkrus valstybòs nepriklausomyb´.

Tuo metu daugelis sovietmeãio politini˜ kalini˜ ∞vairiulaiku gr∞Ïusi˜ ir tebegr∞Ïtanãi˜ i‰ SSRS lageri˜ ir kalòjim˜buvo kupini ryÏto padòti atgimstanãiai Lietuvai kuo grei-ãiau i‰gyvendinti sovietmeãiu patirtas blogybes ir kurti de-mokratin∞ gyvenimo bdà. Taãiau greitai pasirodò, kad dòl∞vairi˜ aplinkybi˜ buvusi˜ politini˜ kalini˜ ryÏtas, patrioti-nis nusiteikimas ir begalinis noras kuo greiãiau sukurti Lie-tuvoje geresn∞ gyvenimà yra nelabai reikalingi. Daugelisbuvusi˜ politini˜ kalini˜ aktyviai dalyvavo SàjdÏio veik-loje, pakreipdami jà patriotine, nepriklausomybòs atkri-mo ir ∞tvirtinimo linkme, taãiau, atkrus tà nepriklausomy-b´, nebuvo pakviesti ∞ darbà Lietuvai svarbiose naujogyvenimo srityse. J˜ paslaug˜ buvo atsisakyta.

Tuomet politini˜ kalini˜ nusiteikimà darbui buvo mò-ginta realizuoti kuriant visuomenines organizacijas, taãiaudòl i‰likusi˜ KGB struktr˜ aktyviai vedamos skaldomo-sios veiklos tarp buvusi˜ politini˜ kalini˜ bei tremtini˜ irpaãi˜ organizacij˜ kròj˜ neviening˜ paÏir˜ ir veiksni˜,∞sikrò ne viena galinga patriotinò, o kelios, galinãios nu-veikti didÏiulius darbus organizacijos.

Kuriantis Lietuvos politini˜ kalini˜ sàjungai buvo vado-vautasi, galima sakyti, tam tikrais egoistiniais motyvais:mums su tremtiniais nepakeliui, mes labiau nukentòj´, la-biau patrioti‰kai susiprat´ ir t.t. Tokias paÏiras dalinai ga-lima buvo pateisinti, nes tarp buvusi˜ tremtini˜ buvo daug∞vairiai nusiteikusi˜ Ïmoni˜, kuri˜ dalis jau buvo praradusitikòjimà Lietuvos nepriklausomybòs atgavimu ir prisitaik´gyventi sovietmeãio sàlygomis.

·iandien akivaizdu, kad naujà organizacijà reikòjo kurtine pagal nukentòjimo principà, o pagal patriotin∞ nusiteiki-

Lietuvos politini˜ kalini˜Sàjungai penkiolika met˜

mà ir norà sukurti naujà graÏià nepriklausomà Lietuvà. Øtokià organizacijà turòjo eiti ne tik buv´ politiniai kaliniai,tremtiniai, bet ir visi j˜ ‰eim˜ nariai, kurie, peròm´ tòv˜ irseneli˜ patirt∞, t´st˜ j˜ nusiteikimà, veiklà, padedanãià Lie-tuvos Ïmonòms atsikratyti sovietinòs okupacijos padarini˜.Deja, taip ne∞vyko. Susikrò ir pradòjo savo varganà, kaipdabar pasirodo, gyvenimà Lietuvos politini˜ kalini˜ sàjun-ga, kuri jau i‰ pat pradÏi˜ susidrò su dideliais sunkumaissavo veikloje: labai stigo lò‰˜, patalp˜. Nedidelò grupelò‰ios sàjungos nari˜, noròdama gauti paramà i‰ vis labiaugr∞Ïtanãios ∞ sovietinius LKP paproãius ir gyvenimo bdàvaldÏios, stengòsi pakreipti sàjungos veiklà net pataikavimotokiai valdÏiai kryptimi. Gerai, kad greitai j˜ noras daugu-mos politini˜ kalini˜ buvo teisingai suprastas ir atmestas, onaujieji kolaborantai buvo ryÏtingai pa‰alinti i‰ Sàjungos gret˜.

PradÏioje Lietuvos politini˜ kalini˜ sàjunga, turòdamasavo gretose atstov˜ Seime, veikò gan gerai ir ryÏtingai.Buvo stebimas buvusio KGB archyvo dokument˜ tvarky-mo ir perdavimo Archyv˜ departamentui darbas, dalyvau-ta organizuojant Lietuvos genocido auk˜ muziejaus, Lietu-vos gyventoj˜ genocido ir rezistencijos tyrimo centro beijo padalinio Pasiprie‰inimo dalyvi˜ (rezistent˜) teisi˜ ko-misijos darbà, kartu su kitomis patriotinòmis organizacijo-mis dalyvauta akcijose siekiant neleisti, kad buv´s KGBarchyvas bt˜ uÏdarytas ir i‰gabentas i‰ rm˜, kuriuose jisbuvo, kad bt˜ sudaryta galimybò istorikams, tyrinòtojamsir patiems buvusiems politiniams kaliniams susipaÏinti su‰iame archyve esanãiais dokumentais ir kita.

Taãiau palaipsniui Sàjungos veikla, dòl valdÏios suda-ryt˜ nepalanki˜ jos veiklai sàlyg˜ bei dòl amÏiaus ir sun-ki˜ lig˜ pasitraukianãi˜ i‰ Sàjungos paãi˜ aktyviausi˜ na-ri˜, blòso. Apskritai, maÏòjant nari˜ skaiãiui, surenkamasnario mokestis nebepadengdavo i‰laid˜, reikaling˜ Sàjun-gos patalpoms, ry‰iams i‰laikyti. Sàjunga negavo jokios pa-ramos i‰ valdÏios net uÏ politini˜ kalini˜ pastangas ∞tvirti-

nant Lietuvoje demokratijà ir nepriklausomyb´,o Sàjungos vadovybò nesugebòjo ∞gyti ròmòj˜Sàjungai gyvuoti ir dirbti.

·iuo metu, kaip matome, Lietuvos politini˜kalini˜ sàjunga priartòjo prie savaiminio sunyki-mo ribos - be vieno kito ‰velnaus parei‰kimo arprotesto neberengiamos jokios akcijos, nesiima-ma ryÏting˜ veiksm˜ prie‰ vis labiau ∞sigalinãiàvalstybòje komunistin´ oligarchijà, primetanãiàms˜ tautai jau atgyvenus∞ sovietin∞ gyvenimobdà, su panieka Ïirinãià ∞ mus, buvusius so-vietmeãio politinius kalinius, ir laukianãià, kadmes kuo greiãiau i‰mirtume.

Artòjant Lietuvos politini˜ kalini˜ sàjungos XsuvaÏiavimui, labai rimtai reikòt˜ pagalvoti apieSàjungos ateit∞. Mano giliu ∞sitikinimu, btina dòtiryÏtingas pastangas ir, atmetus tu‰ãias ir nepa-gr∞stas ambicijas, susijungus su kitomis pana‰io-mis organizacijomis, ∞kurti atsinaujinusià pa-triotin´ organizacijà, kuri ryÏtingai siekt˜ ap-saugoti ir ∞tvirtinti Lietuvos nepriklausomyb´ ∞vai-ri˜ i‰oròs ir vidaus pavoj˜ akivaizdoje. Tokiojeorganizacijoje kartu su jaunimu, kaip senjorai ga-lòt˜ sòkmingai dirbti ir buv´ politiniai kaliniai.Eugenijus Stancikas viduryje

Juozas Parnarauskas,laisvòs kov˜ dalyvisPirmasis pasaulinis karas

Lietuvai buvo reik‰mingastuo, kad po jo i‰sivadavo i‰120 met˜ trukusio jungo.Vokietijai pralaimòjus karà,Lietuvai susidarò sàlygos irgalimybò kurti nepriklauso-myb´. Taãiau, vien˜ bòd˜atsikraãius, atsirado kiti sun-kumai, kaip sakoma, kiti lai-kai, kitos bòdos. 1920 m. lie-pos 12 bol‰evikinò Rusija suLietuva pasira‰ò Taikos su-

tart∞. Gerà, naudingà Lietuvai. PripaÏino etnografines Lie-tuvos Ïemes: Vilniaus, Lydos, Gardino teritorijas. Tik Su-valkai liko deryb˜ su Lenkija objektu. âia ir prasidòjomaÏo su dideliu deryb˜ vargai. 1920 m. spalio 7 d. pasi-ra‰oma vadinama Suvalk˜ taikos sutartis. Bet ji taikossutartimi netapo. Netikòtas dalykas - Tel‰i˜ kra‰to sulen-kòjusio lietuvio bajoro snus Gabrielius Narutaviãius tam-pa pirmuoju Lenkijos prezidentu, o kitas snus Stanislo-vas - Lietuvos Vasario 16-osios akto signataras. Taãiau taipadòãiai reik‰mòs neturòjo, nes Lenkijos diktatoriumi ta-po taip pat lietuvi˜ kilmòs dvarininkas J.Pilsudskis. Lai-mòjusi˜j˜ karà pusòje atsidrusi Pranczija tapo Lenki-jos globòja. J.Pilsudskis suokalbiu su Rusijoje gavusiu ge-nerolo laipsn∞ Liucianu Îeligovskiu nusprendò Suvalk˜sutart∞ sulauÏyti, L.Îeligovsk∞ ”padaryti” sàmokslininku

1123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Nuk

elt a

∞ 4

p.

Visoje posovietinòje erdvòje plaãiai prasidòj´s puolimas prie‰ pilietines organizacijas ir pilietines laisves rodo, kad Rusija vis dar nòra praradusivilãi˜ susigràÏinti net ir tas valstybes, kurios politi‰kai jau yra tapusios Vakar˜ pasaulio dalimi.

Vilãi˜ kada nors tuos tikslus Lietuvoje pasiekti Rusijai teikia silpna, korupcijos vis giliau persmelkiama politinò sistema ir dòl to vis labiau silpstanti, vis labiaustagnuojanti Lietuvos valstybò. Kita vertus, Rusija Lietuvoje ‰iandien yra stipri tiek, kiek didelis yra Lietuvos Ïmoni˜ nusivylimas savo valstybe. Îmonòs savovalstybe, savo valdÏia, partijomis yra nusivyl´, nes valstybòs politikoje nemato moralòs, pagarbos ir tarnavimo pilieãiams, o savo kasdieniniame gyvenime -paprasãiausio teisingumo. Tai sudaro palankià terp´ populistini˜ jòg˜ stipròjimui - akivaizdÏiausiam Lietuvos politinòs sistemos silpnumo Ïenklui.

Esame takoskyroje, kurios vienoje pusòje - europinòs politinio gyvenimo taisyklòs, kai besàlygi‰kai laikomasi skaidrumo, asmeninòs atsakomybòs irmoralios politikos princip˜. Kitoje pusòje - praeities, pokomunistinòs senosios nomenklatros, taip pat ir naujosios, diplominòs ir ”abonentinòs” nomen-klatros neskaidri veikla, dar stipriai laikanti Lietuvà priri‰tà prie neeuropieti‰k˜ politinio gyvenimo ∞proãi˜, tarp j˜ blogiausi - moralòs pamynimas, dvigubistandartai, vie‰umo baimò ir savo klano interes˜ i‰kòlimas auk‰ãiau valstybòs bei jos pilieãi˜ gerovòs.

Kremlius meta de‰imtis milijon˜ doleri˜, kad Lietuva nesugebòt˜ perÏengti ‰io slenksãio ir nesugebòt˜ savo gyvenime ∞tvirtinti europieti‰k˜ politinio gyve-nimo taisykli˜. Kuo ilgiau ms˜ politikoje galios pokomunistinò neskaidra, tuo ilgiau Lietuva bus veikiama ir valdoma korupcini˜ pinig˜. Kuo greiãiau LietuvaperÏengs slenkst∞ ir savo politiniame gyvenime pradòs vadovautis europieti‰ka tradicija, tuo greiãiau taps saugesnò ir patrauklesnò kiekvienam jos pilieãiui.

Ms˜ ∞sitikinimu, vienintelis bdas stiprinti europieti‰kos Lietuvos perspektyvà - be joki˜ i‰lyg˜ taikyti moralios politikos standartus visiems vienodai:ir ”saviems” ir ”nesaviems”, nepaisant to, kas labiau patiks daugumai. Tie, kurie noròt˜, kad Lietuva ir toliau likt˜ silpna, labiausiai trok‰ta, kad politik˜sprendimus lemt˜ ne vertybòs ir principai, o skirstymas ∞ savus ir svetimus, kai ”saviesiems” moralios politikos reikalavimai netaikomi.

Kita vertus, kol valdÏia rpinasi tik savo gerove, Ïmonòs valstyb´ tapatina su kasdieniniame gyvenime matomu valdinink˜ ir biurokrat˜ klanu, kurio elgesysdaÏnai yra lik´s toks pat sovietinis ar dar blogesnis. Îmogus noròt˜, kad valstybò bt˜ kartu su juo, kad padòt˜ jam siekti elementaraus teisingumo, socialiniosolidarumo, teikt˜ fizin∞ ir moralin∞ saugumà. Îmogus, kuris jauãia, kad valstybò juo nesirpina, kad valstybò j∞ uÏmir‰o, taip pat uÏmir‰ta ir pareigà valstybei.

Tòvynòs sàjungos misija ir ‰iame sumai‰ties laikotarpyje - apginti Lietuvà ir Lietuvos politikà nuo nuolatini˜ bandym˜ jà uÏvaldyti, pasinaudojantvaldanãiosios nomenklatros savanaudi‰kais veiklos metodais bei visuomenòs nusivylimu.

Apginti Lietuva galime tik padòdami Lietuvos Ïmonòms susivokti ir pirmiausia stiprindami valstybòs politin´ sistemà, savo pavyzdÏiu teigdami vakarie-ti‰kas vertybes, sàÏiningà, moralià ir teisingumà ∞tvirtinanãià politikà. Tai nòra sudòtinga, reikia tik vienod˜ politinio elgesio standart˜ visiems ir taikyti tuosstandartus patiems sau.

Taip pat turime ∞rodyti, kad ms˜ valstybò gali kiekvienam Ïmogui uÏtikrinti teisingumà, kur∞ vis mògina nusavinti biurokratai ir sovietini˜ paproãi˜nomenklatra. Valstybò - tai ne vien valdininkai ir politikai, valstybò - tai mes visi. Privalu valstyb´ sugràÏinti jos Ïmonòms, jos pilieãiams.

Todòl ‰iandien sakome - apsivalykime. I‰valykime savo valstyb´ nuo neteisingumo ir nemoralumo. Apsiginkime nuo kòsl˜ gràÏinti mus atgal. I‰siva-duokime pagaliau nuo sàstingio ir sumai‰ties. GràÏinkime Ïmonòms tikòjimà savo ir Lietuvos ateitimi.

Kvieãiame visus, kuriems morali ir skaidri politika svarbus dalykas, ∞ bendrà valstybòs darbà.

Dòl politinòs padòties ir Tòvynòs sàjungos atsakomybòsTòvynòs sàjungos suvaÏiavimo parei‰kimas

ir pulti Lietuvà. 1920 m. spalio 9 d. L.Îeligovskio ka-riuomenò patraukò ∞ Lietuvos Ïemes. Taãiau, vis˜ nuo-stabai, Giedraiãi˜ - ·irvint˜ fronte Lietuvos kariai sava-noriai sumu‰a Ïeligovskininkus, o j˜ vadas vos nepa-tenka ∞ nelaisv´ (pasislòpò krmuose patiltòje). Lietu-viams kelias ∞ Vilni˜ tapo laisvas. Taãiau ãia ∞siki‰a An-tantòs (kariavusi˜ prie‰ Vokietijà valstybi˜) vadovai suLenkijos globòja Pranczija prie‰akyje. J˜ planas - nuobol‰evik˜ ‰liauÏimo ∞ Vakarus Lenkija gali pagelbòti la-biau nei maÏa Lietuva. Sukurpiama vadinama demarka-cijos linija ir beveik treãdalis Lietuvos etnografini˜ Ïe-mi˜ pateko dvide‰imãiai met˜ ∞ lenk˜ rankas. Bol‰evi-kinò Rusija ‰ia Vilniaus korta suÏaidò ir 1939 metais:Vilnius - js˜, Lietuva - rus˜...

1918 m. lapkriãio 23 d. buvo paskelbtas Apsaugosministro A.Voldemaro ∞sakymas apie Lietuvos kariuo-menòs krimà. ·iemet minime 87-àsias metines. Kaip‰ià Lietuvai reik‰mingà datà mini ms˜ mokyklos, ypaãto kra‰to, kur 1918 - 1920 metais vyko sprendÏiamo-sios - bti ar nebti - kautynòs, nuvykome paÏiròti ∞Giedraiãius.

Mokyklos salò pilna mokini˜. Koncertas. Deklamuo-jami kariniai-patriotiniai eilòra‰ãiai. I‰sirikiuoja gal ke-li˜ de‰imãi˜ metr˜ ilgio mokini˜ rikiuotò kelyje ∞ 1918 -1920 met˜ kari˜ savanori˜ kapines. Rikiuotòje brelismokytojo M.Cicòno vadovaujam˜ mokyklos jaun˜j˜ ‰au-li˜ Mokini˜ rankose - Ïvakutòs, gòlòs. Prie didingo Lais-vòs kovotojams paminklo, kur∞ giedraitieãiai sovietme-ãiu i‰saugojo nuo sunaikinimo, mokiniai padeda gòles,uÏdega Ïvakutes. Kitos Ïvakutòs uÏdegamos prie kari˜

Lietuvos kariuomenòs 87-j˜ metini˜minòjimas Giedraiãiuose ir ·irvintose

2123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Danutò ·ilinienòTaip vadinasi 282 puslapi˜ lietuvi˜ ir angl˜ kalbomis i‰-

leista 2005 metais âikagoje knyga, kurià platinant surinktoslò‰os skiriamos Loretos ir Vygaudo U‰ack˜ iniciatyva ∞kurtaiprogramai Lietuvos kaimo vaikams paremti.

Vien 2005 m. vasarà ‰ios programos dòka apie 2 400vaik˜ i‰ Akmenòs, Anyk‰ãi˜, Marijampolòs, Molòt˜, Skuo-do, Ukmergòs galòjo gerinti uÏsienio kalb˜, kompiuteriniora‰tingumo Ïinias bei praleisti 2 - 3 savaites visapusi‰kolavinimo vasaros stovyklose.

Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, atspindinãio-mis ambasadoriaus veiklà, susitikimus, bendravimà su tau-tieãiais Lietuvoje bei uÏsienyje, su valstybi˜ vadovais beii‰kiliomis asmenybòmis.

Skaitant ‰ià knygà, junti didÏiul´ jauno ambasadoriaus(gim´s 1964 m.) dvasin´ jògà, ‰vytint∞ optimizmà, nuo‰ir-dumo kupinà patriotizmà, vainikuojamà tvirtu tikòjimu sau-lòta Lietuvos ateitimi.

Pirmasis euroderybininkas, puikiai prisimenantis, kaip pra-sidòjo Lietuvos kelias ∞ ES, viename i‰ interviu pasisako di-dÏiuojantis, kad prisidòj´s ”uÏkuriant lietuvi‰kà garveÏ∞” (176psl.). Cituoti pra‰osi daugelis knygos viet˜.

”Lietuvi˜ tautos snus ir dukteris gali surasti visuosepasaulio Ïemynuose. Ms˜ tautos vienybòje gldi ms˜jòga. Tad kur toli bebtumòte ir kiek ilgai begyventumòtebe Tòvynòs, neuÏmir‰kite savo kamieno - Lietuvos ir lietu-vybòs. Tai, kad nepaisant 50 met˜ soviet˜ okupacijos, messugebòjome i‰laikyti ir puoselòti lietuvi˜ kalbà, tradicijas irpaproãius, yra toks pat stebuklas, kaip ir Lietuvos valsty-bòs atkrimas. Juk ms˜, kaip t˜ krep‰inink˜ himne: ”tiktrys milijonai” (235 psl.).

”Nuo‰irdÏiai trok‰tu, jog laisvòs varpo dÏis skelbt˜ ge-resn∞ gyvenimà ir plaãiai atsivòrusias galimybes visuose Lie-tuvos kampeliuose ir kiekvieno lietuvio ‰irdyje”, kreipda-masis, kaip paprastai, ‰iltais ÏodÏiais ”Mieli lietuviai”, am-basadoriaus jaunystò sveikino JAV lietuvius Vasario 16-osiosproga, o Gedulo ir vilties dienà Merilendo valstijoje 200406 14 akcentavo: ”Kad ir koks Ïiaurus buvo komunistinisteroras, jis nesugebòjo palauÏti laisv´ mylinãios tautos dva-sios. Lietuva pakilo i‰ tragi‰kos, skausmingos istorijos iri‰didÏiai sugr∞Ïo ∞ demokratini˜ valstybi˜ gretas”. Ta progaprisiminò brang˜ savo senel∞ Adomà U‰ackà, 1941 m. Re-

‰ot˜ kalin∞, ∞ kur∞ ambasadorius kaip du vandens la‰ai pa-na‰us i‰ore ir vidinio pasaulio spinduliavimu.

”I‰ tkstanãio gal ir i‰likome koks ‰imtas... Kiekvienàrytà tekdavo po 12 - 15 vyr˜ uÏkasti. Mirusiuosius i‰-rengdavo nuogai, pakinkydavo karves ∞ veÏimà, sukrau-davo kaip malkas vienà ant kito. Ir jokio Ïenklo, kad tubuvai Ïmogus, gimei, augai, gyvenai Lietuvoje, medel∞,slyvà, obelait´ kadais sodinai... Tuos, kurie negalòdavoatsikelti nuo i‰sekimo, lagerio vir‰ininkas sustatydavo ∞eil´ griuvinòjanãius ir tracht tracht ∞ kaktas. O tada suneslepiamo pykãio paniekinimu i‰ko‰davo: ”Zabierite,sobaki...” Niekada to vaizdo nepamir‰iu, iki mirties”, -atsidusdavo Adomas U‰ackas.

Tai, kà vaikaiãiui perteikò senelis Adomas U‰ackas, Ïy-giav´s laisvòs kovotoj˜ gretose, be abejonòs, i‰liks visamgyvenimui jo ‰irdyje.

Knyga, kurià man padovanojo pats ambasadorius V.U‰ackas, verãia brauktis jaudulio a‰aras. Per jà jauãiu a.a.savo brangaus vyro Justino, Vorkutos sreikininko ir Vladi-miro kalòjimo kalinio, Sibiro lagerininko, kaip ir gerbiamasambasadorius gimusio Skuode, dvasin´ globà i‰ Anapus,lenkiuosi ne∞kainojamam ambasadoriaus dvasingumui, joseneli˜, su kuriais teko bendrauti Ukmergòs ir VaiÏgantokapuose, jo tòveli˜, uÏauginusi˜ kudirki‰kà sn˜ Lietuvai,dvasios Ïavesiui.

Vygaudo U‰acko kalb˜, straipsni˜,interviu rinkinys

Vygaudas U‰ackas su Utenos apskrities mokytojaiskalbasi apie moksleivi˜ poils∞

Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga 2005 12 12 VilniusLietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artrui Paulauskui

Dòl archyv˜ ∞statymo 14 ir 20 straipsni˜ pakeitimo irpapildymo projekto svarstymo skubos tvarkaJums buvo pateikta LLKS 65 met˜ sukakties minòjimo, ∞vykusio 2005 05 07, dalyvi˜ rezoliucija, reikalau-

janti taisyti ydingo Archyv˜ ∞statymo 14 ir 20 straipsnius pagal Prezidento silymà.2005-06-28 Seimo Tòvynòs Sàjungos frakcijos senino pavaduotojas Jurgis Razma pateikò Seimui Archyv˜

∞statymo 14 ir 20 straipsni˜ pakeitimo ir papildymo ∞statymo projektà, naikinant∞ ydingà dokument˜ saugoji-mo ir naudojimo tvarkà. Projekto svarstymas buvo ∞trauktas ∞ Seimo 2005-11-10 posòdÏio darbotvark´, taãiauTeisòs departamentui i‰rei‰kus abejon´, ms˜ manymu be pagrindo, dòl pakeitim˜ atitikimo Konstitucijai,projektas buvo perduotas Teisòs ir teisòtvarkos komiteto vertinimui.

SSRS Komunist˜ partijos ir represini˜ struktr˜ dokument˜ ∞slaptinimas 70-ãiai met˜ nepriklausomojeLietuvoje - tikras neteisingumo ∞teisinimas, niekinantis aukà ir ginantis budel∞ teisinis akibrok‰tas. UÏsit´s´sydingo ∞statymo pakeitimas ir papildymas jau laikytinas vilkinimu.

Raginame Archyv˜ ∞statymo 14 ir 20 straipsni˜ pakeitimo ir papildymo projektà svarstyti skubos tvarka.Jonas Burokas

Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos Valdybos pirmininkas

31234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Teresò Tumònaitò-PaberalienòTòvelis ir Mama - tik vieni i‰ daugelio

Nepriklausomos Lietuvos inteligent˜, kuri˜gyvenimà sutrypò sovietinòs okupacijos me-tai. Genocidui pavyko juos fizi‰kai sunaikinti,bet paliko dvasinò ‰viesa, kad ‰viest˜ atei-nanãioms kartoms. J˜ nevalia pamir‰ti!

Kai mano snui buvo a‰tuoniolika, jiskartà pasakò:

- Kodòl, mama, tavo tauta tyli? Apieviskà, kas ∞vyko, reikia ne tik kalbòti, bet‰aukte ‰aukti! Tik paklausyk, kaip garsiai‰aukia anieji!..

Ø uÏmar‰ties kapà palengva gula jaui‰òjusi˜ kart˜ istorija. Tie, kurie dar gyvi,nustumti ∞ gyvenimo pakra‰t∞: greitai ateislaikas, kai nebebus kam papasakoti apieÏmones, Tòvynei paaukojusius savo gy-venimà. Lietuvai btina i‰saugoti praeit∞,nes be praeities valstybò neturi ateities...

Tòvelis - Jonas Tumònas gimò 1908 m.Roki‰kio apskrityje Gindvili˜ kaime Bene-dikto ir Zofijos Tumòn˜ ‰eimoje. I‰ trij˜ vai-k˜ mokòsi tik vienas, nes tòvai nebuvo tur-tingi. 1929 m. Tòvelis baigò Roki‰kio gim-nazijà, ∞stojo ∞ Kauno Karo mokyklà ir jàbaigò1931 m. Dirbo Kaune, Klaipòdoje, Ma-rijampolòje. 1939 - 1941 m. dirbo Vilniuje615-tame artilerijos pulke, jau turòdamas ka-pitono laipsn∞. 1941-˜j˜ birÏelio 8 d. Tòve-lis gavo atostog˜ ir i‰vyko ∞ Utenos apskri-tyje, Alantos valsãiuje esant∞ Pavirinãi˜ kai-mà, kur tuomet mes su mama gyvenome.

Mama Zofija Kavaliauskaitò gimò 1911m. Sankt Peterburge, i‰eivijos lietuvi˜ Jo-no ir Mikalinos Sabaliausk˜ ‰eimoje. Se-nelis buvo aktyvus visuomenininkas to me-to lietuvi˜ bendruomenòje, dalyvavo ”Au‰-ros” leidime. ·eimoje buvo trys vaikai, ta-ãiau du mirò nuo ‰iltinòs. Po perversmosenelio ‰eima gr∞Ïo ∞ Lietuvà, ∞ senelio gim-tin´ Pavirinãi˜ kaime. Mama baigò Ute-nos Saulòs gimnazijà, Klaipòdos gailestin-g˜j˜ seser˜ mokyklà, kur susipaÏino suTòveliu ir susituokò 1935 m. 1936 m. ∞ pa-saul∞ atòjau a‰. Bdama dviej˜ met˜ susir-gau sunkia liga, bet ir pasveikusi buvausilpnos sveikatos, todòl Mama paliko dar-bà Kauno Raudonojo KryÏiaus sanatorijo-je, su manimi i‰vyko ∞ Pavirinãius, kad kai-mo oras ir maistas man padòt˜ galutinaipasveikti. Tòvelis persikòlò ∞ Vilni˜ ir lan-kò mus tik savaitgaliais.

1941 m. birÏelio 22 d. prasidòj´s karasnutraukò Tòvelio atostogas kariuomenòje, bet∞ savo pulkà, kuris jau buvo sovietinòs armi-jos padalinys, nebegr∞Ïo: gyveno su mumiskaime, padòjo seneliams kininkauti.

UÏòjus sovietinei armijai, keletas kari-nink˜, uÏòjusi˜ ∞ seneli˜ namus, su‰audòant sienos kabòjusius Tòveli˜ portretus. B-t˜ su‰aud´ ir mus, bet mes, miegoj´ tànakt∞ darÏinòje ant ‰ieno, spòjome pabòg-ti ∞ netoliese esant∞ mi‰kà. Tòvelis prisidò-jo prie partizan˜, organizavo pasiprie‰ini-mo kovà, partizanavo Alantos, Balnink˜,Molòt˜ ir Labanoro giriose. Po susi‰audy-mo su stribais ties Pakalniais, lik´ tik dvie-se su draugu, slapstòsi eÏero saloje. NetoliPakalni˜, Kvaseli˜ kaime, atsargos karinin-ko Felikso Kvontno sodyboje tuo metu

Jie buvo vieni i‰ daugelio...skausmas ir sàlygos, kuriose teko gyventi.Susirgusi tuberkulioze, Mama greitai ge-so... Taãiau Ji niekada nepalÏo dvasia.Gr∞Ïus ∞ Pavirinãius dòl vis blogòjanãiossveikatos, Mama teikò pagalbà Pavirinãi˜mi‰kuose tuo metu buvusiam ir Seneliomi‰ke slòptuv´ turòjusiam Laimuãio-Juo-zo Petrausko partizan˜ briui. Mama arti-mai draugavo su partizan˜ ry‰ininke An-tanina Kotovaite-KiÏiene, todòl jai patogubdavo prane‰ti partizanams apie gresiant∞pavoj˜, nes senelio mi‰ko pievoje ganòsims˜ karvutò. Naktimis partizanai daÏnaiuÏsukdavo ∞ seneli˜ sodybà, nes seneliaimielai su jais dalindavosi ir paskutiniu duo-nos kàsniu. Partizanai Ïuvo vienas po ki-to... Alantos miestelio aik‰tòje ilgai gulò-davo i‰niekinti knai. Apylinkòs mi‰kuo-se tratòdavo ‰viai... Vidurnakt∞ daÏnai ∞langà pasibelsdavo, o Mama, skubiai pa-griebusi tvarsliavos ir maisto, i‰bògdavo ∞nakties tamsà... Gr∞Ïdavo labai pavargusi,ir vis labiau kosòdavo... 1948 m. spalio 24d. Mama i‰keliavo ∞ AmÏinyb´. Man buvovos dvylika, o seneliai - jau seni, tad Sibi-ro tremtis nebegròsò. Seneliai greitai pas-kui Mamà i‰òjo pailsòti ∞ Alantos kalnel∞, ∞bendrà ‰eimos kapà, o man teko ilgas per-sekiojim˜ kelias ir visos na‰laitòs negan-dos... Baigus Alantos vidurin´ mokyklà,man buvo i‰duotas socialinòs kilmòs pa-Ïymòjimas, kad esu ”burÏuazinio nacio-nalisto, bandito” duktò, buvo patarta ∞si-darbinti kolkyje. Teko daug kovoti, i‰si-sukinòti, gudrauti, bet pavyko i‰pildyti mi-rusios Mamos norà ir tapti gydytoja...

1956 met˜ vasarà nutariau aplankytiTòvel∞ Vorkutoje. Su politinio kalinio, ma-mos pusbrolio Juozo Sabaliausko ‰eimapo vienuolikos nesimatymo met˜ Tòvelismane sutiko Vorkutos geleÏinkelio stoty-je... I‰gyvenusi Vorkutoje porà mònesi˜,maãiau ne tik apleistas ‰achtas, bet ir bo-luojanãias kaul˜ krvas ant upòs krantotundroje - politini˜ kalini˜ kapines... Am-Ïino ∞‰alo Ïemò ne∞stengò paslòpti kaul˜,nes mir´ kaliniai buvo tiesiog sukraunami∞ krvas ant sniego.

1962 m. Tòvelis gr∞Ïo ∞ Lietuvà ir apsi-gyveno Pavirinãi˜ kaime, tu‰ãiame tòvi‰-kòs name. Iki pat mirties jis ten gyveno irdirbo, nenoròdamas skirtis su brangiomisatminimo vietomis. 1992 m. sausio mòn.9d. i‰keliavo pas Mamà. Atgulò poilsiui Alan-tos kapini˜ kalnelyje, ant auk‰to Virintoskranto, po mòlynu tòvi‰kòs dangumi.

su Mama slòpòmòs ir mes.Pabògusios i‰ nam˜, su Mama mes

nuolat keitòme gyvenimo vietà, glaudò-mòs pas ∞vairius Ïmones, keletà syki˜ bu-vome pastebòtos, teko slòptis mi‰kuose,nakvoti darÏinòse. Gyvenome Tijni‰kyjepas MaÏelius, Bram‰avoje - Gyli˜ ‰eimo-je, o paskutinò vieta, kur uÏsilaikòme kiekilgiau, buvo Kvaseli˜ kaimas. I‰duoti ne-toliese gyvenusio mokytojo, patekome ∞pasalà, ten tòvelis 1945 m. liepos 13 d.buvo suimtas ir i‰veÏtas ∞ Utenos kalòjimàMums su mama pavyko pabògti ir pasi-slòpti pas Kvontn˜ gimines Limbas. Tò-velis kalòjo Utenos, vòliau Luki‰ki˜ kalòji-muose, po met˜ be teismo nuosprendÏiobuvo i‰veÏtas ∞ Vorkutos lagerius. Karo tri-bunolo sprendimas J∞ pasiekò tik po il-gesni laiko. ”... UÏ dezertyravimà i‰ rau-donosios armijos, buvimà bandoje atimtikapitono laipsn∞ ir i‰tremti ∞ Vorkutos la-ger∞”, buvo ra‰oma jame.

Vargu ar ∞manoma apra‰yti, kà tekomums su Mama i‰k´sti, besislapstant nuokalòjimo ar tremties... Mama buvo nepa-prastai jautrios ir geros ‰irdies, silpnos svei-katos, kurià galutinai palauÏò netekties

·ventòje...... Klausausi skambesio varp˜,Ïiriu, kaip pirmos snaigòs krentaant jau praÏilusi˜ galv˜ir - dar tik Ïengianãi˜ gyventi...Tòveli, tai juk Tavo ‰ventò,kodòl miegi tyloj kap˜!?

A‰ ãia viena... O ‰tai pro ‰al∞kariai Ïygiuoja! ·aunios gretos!Jau vòliavas pakelti metas:kalbòs vadai ir prezidentas!... Kaip a‰ noròãiau, kad ‰ià ·vent´Tu btum su manim, Tòveli...

... Kad ãia rikiuot˜si negr∞Ï´∞ ‰ias gretas, ∞ ‰ità aik‰t´,jau virt´ kapinaiãi˜ kryÏiais,ar lik´ tundroje bekra‰tòj!Kad praÏygiuot˜ susirink´,anie kariai ir karininkai...

Bet - gal tai Jie aiduos varp˜,bet - gal tai jie su snaigòm krenta?..Su Jais, Tòveli, gal ir Tuprisiglaudi prie mano rankos?..Gal vòliav˜ ‰ilke praÏ∞stagulaguos prarasta jaunystò?

Zofija ir Jonas Tumònai

Nuk

elt a

∞ 6

p.

4123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567

Alfredas Gu‰ãius,literatros kritikas,publicistasDaug met˜ d i rbau

spaudoje, taip pat ir tada,kai 1985-aisiais MichailasGorbaãiovas pradòjo vie‰u-mo (”glasnost”) ir socialis-tinòs visuomenòs persitvar-kymo (”perestroikos”) po-litikà. Paroje tebebuvo 24valandos, taãiau laikrodÏi˜rodyklòs pradòjo suktisspòriau - laikas ir psicho-logi‰kai, ir politi‰kai tir‰tò-jo. Atmosfera kaito, tvenkòsi. Artòjo didÏiulòs permai-nos, kurias skatino, greitino ir fiksavo jautriausias vi-suomenòs sluoksnis - krybinò inteligentija. Mane ”per-stroika” uÏklupo bedirbant∞ savaitra‰tyje ”Literatra irmenas”. Naujus vòjus pajutome gana greitai ir stengò-mòs juos ∞kinkyti ∞ eiklià eldijà - ∞ naujas temas, ∞ dràsiasdiskusijas apie baltas dòmes Lietuvos istorijoje, apie po-kario ”klasi˜ kovà”, tròmimus ∞ Sibirà, ra‰ytoj˜ pilieti-n´-patriotin´ pozicijà ir pana‰iai. AkivaizdÏiai artòjo gar-siosios ”dainuojanãiosios lietuvi˜ revoliucijos” metas irtà jos poÏemin∞ dundòjimà vis˜ pirma pajuto intelektu-alai ir spauda. Savaitra‰ãio ”Literatra ir menas” tiraÏaspastebimai augo, siekò 50 tkst. egzempliori˜. Palygi-nimui priminsiu ‰iandieninio ”litmenio” tiraÏà - 2 tks-tanãiai. Skirtumas akivaizdus ir daug pasakantis apieskirtingà istorin∞ laikà tautos vystym´si ir apie spaudosvaidmen∞ (‰iuo atveju-literatrinòs spaudos) reik‰min-g˜ politini˜, egzistencini˜ ∞vyki˜ ir taikios statybos me-tu… Turbt esate girdòj´ sentencijà, atklydusià i‰ sen˜-j˜ demokratini˜ Antikos valstybi˜: ”Vox populi - voxdei”. (”Liaudies balsas - diev˜ balsas”). ·iandien, ma-nau, galima teigti, jog Atgimimo ir SàjdÏio metais spau-da, radijas , televizija ‰itos sentencijos turin∞ jei ir ne‰imtu procent˜, tai bent arti j˜, atitiko. Tokio pagirtinoadekvatumo prieÏastis dabar gerai suprantama: tuome-tinòs Ïiniasklaidos raidà bei jos pobd∞ apsprendò isto-rinò misija - bti lietuvi˜ tautos nacionalinio i‰sivadavi-mo liudininke ir skatintoja. Visaapimanãi˜ globalini˜ idò-j˜ tautos vystymesi bna nedaug, jos kaip taisyklò, i‰-kyla lemting˜ politini˜ perversm˜, geopolitini˜ pos-ki˜ bei reform˜ akivaizdoje. 9-ojo de‰imtmeãio antrojepusòje ir ypaã jo pabaigoje absoliuãià lietuvi˜ tautosdaugumà suvienijo nacionalinio i‰sivadavimo ir valsty-binòs nepriklausomybòs idòja. Lietuva, skaiãiuojant nuoGedimino, Mindaugo, Vytauto sukurtos Lietuvos egzis-tavimo, antràkart siekò atgauti politin´ nepriklausomy-

Lietuvos Ïiniasklaidos ∞taka ‰iandieninòsb´ ir atkurti savaranki‰kà valstyb´. Tik globaline lais-vòs, nepriklausomybòs idòja tegalima paai‰kinti anuo-metinòs spaudos suve‰òjimà; pavyzdÏiui, ir tà faktà, kad1989 met˜ sausio 6 dienà pasirodò laikra‰ãio (tuometdar pavadinto ”Lietuvos persitvarkymo SàjdÏio infor-maciniu biuleteniu”) ”Atgimimas” pirmasis numeris - irkaip manote, kokiu tiraÏu?- ogi visu ‰imtu tkstanãi˜egzempliori˜. O lygiai prie‰ ‰imtà met˜ nuo ‰ito leidi-nio pasirodò garsusis Martyno Jankaus ir Vinco Kudir-kos ”Varpas”, t´s´s tuomet dar nery‰kià lietuvi˜ tautosnacionalinio atgimimo politikà. Pristatydamas naujà laik-ra‰t∞, anoniminis apÏvalgininkas ra‰ò: ”Dabar paÏiurò-kime, kokius reikalavimus stato skaitytojai lietuviszkolaikraszczio? Daugumas noròt˜, idant jis butu visuoti-niszku, t.y. idant jame rastu atsakymà ant visokiu klau-symu ir visokiose dalyse Ïmonijos mokslo. Suprantametokius norus, nòs Ïinoma, kad kiekvienas tikras Lietuvismògtu turòti prigimtoje kalboje visokius straipsnius…Laikr. duosime vietà visiems balsams Lietuviu, tikru tò-vynòs mylòtoju. Talpinsime str. tik tokius, kuriuos maty-sime naudingais abelnai reikalams Lietuvystòs, atmes-dami visus dalykus, pavestus uÏmanymui ar sziokio, artokio Lietuviu skyrio, nòs mieris musu - tarnauti Lietu-vai, ne-gi skirtingoms Lietuviu partijoms”.

Taigi toks ”mieris” buvo treãiojo (po ”Au‰ros” ir ”·vie-sos”) mònesinio lietuvi‰ko laikra‰ãio, per kelerius me-tus suvaidinusio didÏiul∞ vaidmen∞ lietuvi˜ tautos dvasi-nio ir politinio atgimimo byloje….

”Kad rytà, saulò spinduliu pirmiausiuAprei‰kò Ïemei pribuvimà savo,UÏgaudò varpas liepimu ai‰kiausiu,Tarytumei jisai Ïmogaus lpas gavo:Kelkite kelkite kelkite kelkite…- pacitavau i‰traukà i‰ pirmame nr. i‰spausdinto gar-

siojo Vinco Kudirkos, tuomet pasira‰iusio V. Kapsu, ei-lòra‰ãio. Taigi, tautiniam, pilietiniam, kultriniam dar-bui esame kvieãiami, ‰aukiami, keliami nuo pat lietu-vi‰kosios savimonòs, nuo jos orumo formavimosi pra-dÏios. Îiniasklaida tame ”visuotini‰kame”, anot ”Varpo”vedamojo straipsnio i‰sirei‰kimo, tautos reikale savo mi-sijà ir savo pareigà, manau, atliko puikiai - ir ”Au‰ros”,ir ”Varpo” laikais 19-ame amÏiuje, ir Atgimimo, Sàj-dÏio metu prie‰ penkiolika-dvide‰imt met˜.

Per 15-a valstybinòs nepriklausomybòs met˜ bta vis-ko. Tik nebta vieno - ramybòs ‰iame fronte. Nauj˜ lei-dini˜ atsiradimo, i‰nykimo, j˜ tarpusavio santyki˜, j˜pozicij˜, vertybini˜ orientacij˜ istorija labai ∞vairi. Ir san-tyki˜ su valdÏia, su visuomene - taip pat. Bta visko,prieita net iki streik˜. Streikavo ir pati Ïiniasklaida -prie‰ valdÏios jai taikomas taisykles, sankcijas, streika-vo ir patys skaitytojai, pavyzdÏiui, prie‰ ”Respublikos”

Lietuvos kariuomenòs 87-j˜ metini˜ minòjimas Giedraiãiuose ir ·irvintosesavanori˜ vardini˜ kap˜. I‰kilminga, patrioti‰ka! Tik arvisur valdÏiai ir mokykl˜ vadovams rpi kurti jaunimopatriotines ‰auli˜, skaut˜ organizacijas, brelius. Deja...

Gr∞Ïus po kari˜ savanori˜ kap˜ pagerbimo, mokykloskieme garavo kareivi‰ka ko‰ò. Malonu, kad ‰ioje mokyklo-je rodomas dòmesys ne tik mokymui, bet ir tautiniam pa-triotiniam ugdymui. Aãi, kolegos mokytojai!

Nuvykome ir ∞ ·irvintas. Prie 1918 - 1920 m. kari˜ sava-nori˜ paminklo radome Stuokos Guceviãiaus mokyklos mo-kini˜ ansamblio ”Dalylia” (vadovò J.Aniuk‰tienò) brel∞.

Padainavo kelias karinio patriotinio turinio dainas, prie pa-minklo padòjo gòli˜, uÏdegò Ïvakutes. Prie Ïuvusi˜ kari˜savanori˜ vardini˜ kap˜, kunigo dekano J.Dobrovolskiopadedami, mokiniai sugiedojo giesm´, prie kiekvieno ka-po uÏdegò Ïvakutes.

Prasminga ir reik‰minga bt˜, kad visoje Lietuvoje Ka-riuomenòs dienà jaunimas aplankyt˜ Laisvòs kovotoj˜ ka-pus, padòt˜ gòli˜, uÏdegt˜ Ïvakutes. Tautos i‰likimo ga-rantas - patriotizmas. Tik jis apsaugos nuo i‰nykimo pls-tanãioje globalizacijos ir kosmopolitizmo jroje.

Atk

elta

i‰ 1

p.

5123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

dienra‰t∞, kai tasai pradòjo spausdinti nuog˜ moter˜ nuo-traukas. Ms˜ Ïiniasklaida natraliai, kaip ir dera de-mokratinòje visuomenòje, skaidòsi ∞ ”de‰in´”, ∞ ”kair´”,∞ ”centrà” ir dar ∞ ∞vairius ‰it˜ krypãi˜ pakra‰ãius.

Îiniasklaidos pliuralizmas, margumas kapitalistinòs rin-kos ir teisinòs valstybòs sàlygomis - suprantamas rei‰ki-nys. Ir j∞ vertinti tegalima, pasirinkus atitinkamà kriterij˜.Kalbu apie j∞ paãiu bendruoju - visuotinumo, tauti‰ku-mo, pilieti‰kumo - kriterijais. Taãiau ‰iandienin∞ spaudosvertinimo keblumà sudaro tai, kad tie minòti kriterijaidabar laisvos visuomenòs Ïmoni˜ yra gana laisvai inter-pretuojami. Prisiminkime dar nesenà nuotyk∞ su ”Res-publika” - jo red. Vito Tomkaus esò ra‰inius ”Kas valdoLietuvà”. Dòl ‰i˜ ra‰ini˜ giliai ∞Ïeisti pasijuto Lietuvos Ïy-dai, redaktorius buvo patrauktas teisman, bet liko i‰tei-sintas. De‰ini˜j˜ paÏir˜ intelektual˜ bei Ïurnalist˜, to-ki˜ kaip Darius Kuolys, Virgis Valentinaviãius, LeonidasDonskis, supratimu, tokie, kaip ”Respublikoje” V. Tom-kaus ra‰iniai, kelia ms˜ visuomenòje nesantaikà, kurstovienas tautines maÏumas prie‰ kitas, atgaivina rasistinestendencijas ir pana‰iai. Taãiau apie Ïyd˜ ir lietuvi˜ san-tykius, apie Ïyd˜ kai kuri˜ organizacij˜ perdòtà uolumà,istorini˜ fakt˜ i‰kraipymà savo naudai i‰ ”de‰ini˜j˜” po-zicij˜ keletà str. bei studij˜ para‰ò Ïinomas ms˜ ra‰yto-jas Jonas Mikelinskas. Îydai ir jiems pritariantieji liko ne-patenkinti ir juo. Taigi, vis˜ ms˜ pageidaujamas ”tiesossakymas” ir jos interpretavimas darosi komplikuotas tiekÏvelgiant i‰ kairòs, tiek i‰ de‰inòs pusòs. Ne kà daugiautesuprastume, paÏvelg´ ∞ sudòtingus rei‰kinius ir i‰ cen-tro bei kit˜ stebòjimo ta‰k˜.

Ar turime ‰iandien sàÏiningà, objektyviai tikrov´ at-spindinãià, Ïurnalistikà? ·iandien Ïiniasklaidos leidiniai,radijo stotys, TV kanalai, vadinasi, ir patys Ïurnalistai,turòdami laisv´ ra‰yti, kalbòti, rodyti be tabu ir cenzrosprieÏiros, vis dòlto nòra laisvi, objektyvs, bet kiekvie-nas siekia vis koki˜ nors savanaudi‰k˜ tiksl˜ - tai pinig˜,tai kompromat˜, tai populiarumo, tai pramog˜. Greit pre-kyboje pasirodys politologo ir Ïurnalisto Lauro Bielinioknyga ”Visuomenò, valdÏia ir Ïiniasklaida: komunikaci-nò simbiozò”. Internetinio laikra‰ãio ”Omni” ÏurnalistoSauliaus Spurgos pakalbintas apie tai, kiek ir kaip galimamanipuliuoti skaitytojais, visuomene, L. Bielinis pripa-Ï∞sta esanãias galimybes manipuliavimui, taip pat ir joribas. Jo manymu, logi‰kas buvo Vytauto Landsbergiosamprotavimas, kad visas tas rus˜ lòktuvo nukritimo Su-valkijoje skandalas i‰ tikr˜j˜ galòjo tapti uÏdanga kokiamnors rimtesniam veiksmui, pavyzdÏiui, ”MaÏeiki˜ naftos”pardavimui. Arba - a‰ manyãiau - Lietuvos kaip NATOnaròs sukompromitavimui. Màstant ‰ia linkme, galima ma-nyti, kad ir pastaruoju metu eskaluojamas aÏiotaÏas dòlpauk‰ãi˜ gripo gròsmòs tòra kieno nors gudriai vykdo-ma kampanija pasipelnymui i‰ gaminam˜ nauj˜ prepara-t˜, vaist˜ ir pan. Toki˜ rei‰kini˜ atÏvilgiu Ïiniasklaidaturòt˜ devynis kartus pasitikrinti, o tik de‰imtàj∞ skelbtialiarmà. Vulgarumo, grubumo, palaidumo, smurto joje‰iandien tikrai per daug. Kas ai‰kina, jog toks yra gyve-nimas ir Ïiniasklaida j∞ tik atspindi, tòra teisus tiktai i‰dalies, nes kiekvienà gyvenimo atvej∞ galima parodyti iri‰ tendencingosios, ir i‰ objektyviosios pusòs… Îurnalis-tai bei j˜ ”bosai” sumaniai naudojasi fakt˜ i‰ptimo irfakt˜ nutylòjimo taktika. Pagal reikalà bei i‰skaiãiavimà.Øsidòmòtinà ir, sakyãiau, tipi‰kà manipuliavimo Ïiniask-laida atvej∞ radau ∞domioje mano kolegos Izidoriaus Ig-nataviãiaus knygoje ”Pakilk i‰ pasmerkimo”. Kai 1991 me-

t˜ vasarà, jau po nepavykusio komunist˜ puão Maskvo-je, jau po rus˜ kariuomenòs i‰vedimo i‰ Lietuvos, kaiLietuvos nepriklausomyb´ pradòjo pripaÏinti pasauliovalstybòs, kai Vytautas Landsbergis, kaip laisvos ‰aliesvadovas sakò ugningà kalbà Jungtini˜ Taut˜ bstinòjeNiujorke ir dÏiaugòsi pagaliau galòsianãia ir pas mus for-muotis laisve bei demokratija, kai prie JT bstinòs buvoi‰kelta ms˜ trispalvò, kai mums plojo daugiau nei 150pasaulio taut˜ atstov˜, Lietuvos Ïiniasklaidos tvarkdariaisugebòjo visa tai nuslòpti nuo televizijos Ïirov˜ aki˜ irtik teikòsi kalbà perduoti per radijà, perpynus jà ”leng-vojo Ïanro muzika i‰ pornografinio filmo” (p.336). Ma-nau, kad tai daug pasakantis faktas apie to meto komu-nistiniu raugu apsikròtusi˜ Ïurnalist˜ ir j˜ vadov˜ pradò-tà kampanijà menkinti ir Vytauto Landsbergio nuopel-nus, ir Ïeminti Lietuvos valstybingumà. Simptomati‰kasir kitas faktas - kaip buv´ komjaunuoliai ir j˜ vadukai,atrodo, jau 1992 metais vietoj Nepriklausomybòs paskel-bimo ‰ventòs òmòsi organizuoti… bali˜. Atsimenate, ko-k∞? P r e z e r v a t y v ˜. Ai‰ku, kas komunisti‰kai irateisti‰kai auklòtiems jaunuoliams tada buvo svarbiau irbrangiau. Taigi, visuomenòs moralinò degradacija neta-patinama tik su kapitalizmo ∞sigalòjimu; jos ‰aknys - dik-tatori‰koje, bedvasòje, veidmaini‰koje komunistinòje sis-temoje, uÏauginusioje ne vienà lietuvaiãi˜ kartà… Îmo-nòs niekada nebuvo ir nebus vienod˜ paÏir˜, skoni˜,visais laikais gyva mada, kurià liaudis yra lakiai apiben-drinusi taip: ”Kad ir neÏmoni‰kai, bet kitoni‰kai”. ·ian-dien tokio ”neÏmoni‰kumo” itin daug, bet viskà pateisin-ti laisve, Ïmogaus teisòmis, manau, nòra teisinga. Mora-lòs, doros norm˜ nepaisymas anksãiau ar vòliau atsilie-pia pana‰iai kaip nedrausmingas elgesys uÏ vairo. Avari-jos patiriamos ne vien dòl objektyvi˜ prieÏasãi˜ - ma‰in˜gedimo, blog˜ keli˜, prasto oro. O avaringumo ir tiesio-gine, ir perkeltine prasme ‰iandien ms˜ visuomenòjetikrai daug. Teisinga ir kultringa Ïiniasklaida turòt˜ tonepamir‰ti ir karts nuo karto paskatinti visuomen´ susi-màstyti apie tai, kur ji eina, ko siekia ir ko galima taipgyvenant tikòtis. ”Îmonòs, nepaÏ∞stantys savo istorijos,visada i‰lieka vaikais”, - byloja senovinò sentencija. Isto-rijà suprantu kaip gyvenimo pamatus, kuriuos dabartinispostmodernizmas ir kosmopolitizmas link´s ignoruoti irateit∞ kuria neatsakingai, strimgalviais lòkdamas ∞ priek∞,vedamas banali˜, miesãioni‰k˜ tiksl˜, daÏniau tenkinda-mas tik Ïemuosius Ïmoni˜ poreikius, labiau paisydamaskno, o ne sielos , ne dvasios balso.

Jeigu Ïiniasklaida tebenori likti ”ketvirtàja valdÏia”,tai ji turi principingiau permàstyti savo santyk∞ su tikro-ve, akyliau pasiÏiròti, kur yra esmingoji gyvenimo sro-vò, o kur tiktai jos putos ir raibuliai…

Priklausau tiems ”retrogradams”, kurie piestu stojaprie‰ chaoti‰kà, cini‰kà menà. Menas turi bti ‰iuolai-ki‰kas, taãiau neturi pataikauti Ïemiesiems instinktamsir propaguoti neatsakingà, bevert´ gyvensenà. MeninòpasaulòÏira turi apimti pilnutin∞, o ne dalin∞, Ïmog˜ -vaizdÏiai tarus, ir tai, kas yra Ïemiau jo bambos, ir tai,kas yra auk‰ãiau jos… Deja, naujojoje literatroje beimene kròj˜ akys vis daÏniau nukrypsta ∞ Ïmogaus…pasturgal∞. ·i tendencija labai ry‰ki ir Ïiniasklaidoje. Tadkodòl jam (pasturgaliui) suteikiama vir‰enybò prie‰ ‰ir-d∞, sielà, galvà? Kodòl ‰iandieniniai novatoriai akcen-tuoja ‰òtoni‰kàsias aistras, ignoruodami idealiuosius sie-los pojãius? Suprantant Îmog˜ kaip Visumà, kaip Vie-n∞, tokia pozicija yra ir neteisinga, ir nedemokrati‰ka…

visuomenòs raidoje ir krizinòse situacijose

Atk

elta

i‰ 4

p.

6123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Nuk

elt a

∞ 7

p.

Algimantas ZolubasSulauk´s 74 met˜ amÏiaus, âika-

goje spalio 21 d. staiga mirò ir spalio26 d. ‰v. Kazimiero lietuvi˜ kapinòsebuvo palaidotas taurus lietuvis, Lietu-vos laisvinimo ‰viesuolis, Lietuvos is-torinio ir kultrinio paveldo puoselò-tojas Algis Liepinaitis.

âikagoje gyvenant∞ inÏinieri˜ Alg∞Liepinait∞ paÏinojau tik i‰ jo ra‰ini˜spaudoje ir i‰ balso, nes nesu jo ma-t´s, nors draugystò, virtusi biãiulyste,t´sòsi de‰imtmet∞. Su juo susira‰inòjom,jis man prenumeravo ,,Draugà”, siun-tò kitus Amerikos lietuvi˜ leidinius, otelefonu skambindavo labai daÏnai. Bi-ãiuliui rpòjo Lietuvos kultros, politi-kos, ekonomikos, turizmo reikalai, to-dòl nesitenkino spaudos, radijo, tele-vizijos bei interneto paslaugomis, bet,turòdamas savo ,,ambasadorius” Vilniu-je, Kaune, Klaipòdoje, Marijampolòje,savo Ïinias papildò, per juos veikò.Prie‰ pasakant apie mano neakivaiz-din´ paÏint∞ su Algiu, turiu paminòti kità paÏint∞ - su profe-soriumi Juozu Eretu, deja, taip pat neakivaizdin´ ir jau poprofesoriaus mirties.

Dar sovietinòs okupacijos metais Vilniaus geleÏinkeliostotyje mane kaÏko paklausò ponia, kalbòjusi neblogai lie-tuvi‰kai, taãiau su ai‰kiu uÏsienieti‰ku akcentu. Ji paai‰ki-no, kad esanti ·veicarijos ir Vakar˜ Vokietijos turist˜ gru-pòs vadovò, o lietuvi‰kai kalbòti ir ra‰yti jà mok´s jos kai-mynas Bazelyje profesorius Juozas Eretas. Tà pavard´ Ïi-nojau i‰ Pirmosios Lietuvos respublikos spaudos bei toskartos ateitinink˜, angelaiãi˜, sportinink˜. Dar Ïinojau, kadJ. Eretui su ‰eima 1941 metais pavyko pasitraukti ∞ Vaka-rus. Pastebòjusi mano itin didel∞ susidomòjimà profesoriauslikimu bei veikla uÏsienyje ir man pasilius artimiau su jasusipaÏinti, ponia sutiko, prisistatò esanti Doris Oberviller,psichologò. Profesorius Eretas jà supaÏindin´s ir su didin-ga Lietuvos praeitimi, todòl ji ‰∞ kra‰tà pamilusi ir kartaisrandanti galimybe atvykti ∞ Lietuvà kaip turist˜ grupòs va-dovò. Ponios Doris i‰ savo akiraãio nebepaleidau (iki ‰i˜dien˜). Kitais metais, atvykusi su turist˜ grupe, ponia Do-ris man atveÏò ir slapãia perdavò J. Ereto biãiuli˜ para‰ytàir 1971 m. Brukline i‰leistà jo 75 met˜ sukakties progaknygà ,,Didysis jo nuotykis” (Prof. J. Eretas tarnyboje Lie-tuvai). Garbingo ·veicarijos snaus, dvasios galino, pasi-rinkusio antràja tòvyne Lietuvà ir jai tarnavusio iki mirties(karstas pagal jo valià buvo uÏdengtas i‰ JAV atveÏta lietu-vi‰ka Trispalve) asmenybò padarò tok∞ ∞spd∞, kad i‰ ∞vai-ri˜ ‰altini˜ po Ïiupsnel∞ kaupiau Ïinias apie profesori˜, p.Doris dòka susipaÏinau su ·veicarijoje gyvenanãiais ir ap-silankiusiais Lietuvoje jo vaikais Laisve, Birute, Julija ir Juozu.Lietuvai atgavus nepriklausomyb´, pasinaudodamas surink-ta medÏiaga, para‰iau ra‰in∞ ∞ Ïurnalà ,,Katalik˜ pasaulis”(1990-12-19).

1995 m. rugpjãio 25 d. ,,Lietuvos ryte” perskaiãiaudienra‰ãio korespondento Algio Va‰keviãiaus ra‰in∞ po-kalb∞ su Algiu Liepinaiãi˜, inÏinieriumi i‰ JAV, i‰ kuriosuÏinojau, kaip ‰is Amerikos lietuvis, organizav´s J. Ereto

I‰òjo ∞ AmÏinyb´ palik´s pòdsakàstudijos ,,UÏmir‰tieji baltai” vertimà ∞penkias kalbas ir jà i‰platin´s, padò-jo pasauliui suÏinoti apie Baltijos tri-j˜ ‰ali˜ okupacijà. Gav´s i‰ laikra‰-ãio A. Liepinaiãio adresà, jam pasiun-ãiau savo ra‰in∞ ,,Katalik˜ pasaulyje”.Netrukus i‰ A. Liepinaiãio gavau lai‰-kà ir albumà su J. Ereto lai‰k˜ Liepi-naiãiui, su pastarojo susira‰inòjimo suvertòjais, ròmòjais bei leidòjais kopi-jomis. Taip susipaÏin´s su ,,Lietuvosryto” publikacija bei atsi˜stu didelòsapimties albumu, susipaÏinau su tau-riu, veikliu, vien Lietuva gyvenanãiupatriotu.

Algis Liepinaitis gimò Kaune. B-damas 12 met˜ jis 1944 m. pasitraukò∞ Vokietijà, mokòsi Hanau lietuvi˜ gim-nazijoje, dirbo karinòje srityje. Ten i‰-gyven´s 13 met˜, i‰vyko ∞ JAV, kur Ili-nojaus technologijos institute ∞gijo in-Ïinieriaus i‰silavinimà. Iki Lietuvos i‰-silaisvinimo, nors gyveno laisvose ‰a-lyse, Algis vengò vie‰umos, gerus dar-

bus Lietuvai darò tyliai, nes nenoròjo pakenkti tòvynòjelikusiai motinai bei kitiems artimiems giminaiãiams.

Kai geleÏinò uÏdanga dengò soviet˜ okupuot˜ kra‰t˜gyvenimà, kai pavergt˜ taut˜ ‰auksmas pro tà uÏdangà pra-siskverbti negalòjo, reikòjo, kad Vakaruose kas prabilt˜ ∞laisv˜ valstybi˜ galini˜ sàÏin´, atskleist˜ 20-me amÏiujetarpstanãià paãià tikriausià vergijà, sukelt˜ jos panaikinimosiek∞. Toks balsas radosi ·veicarijoje, Bazelyje. ·veicaras pro-fesorius Juozas Eretas - i‰kilus Lietuvos ir ·veicarijos moks-lininkas, filosofijos moksl˜ daktaras, Vytauto DidÏiojo uni-versiteto profesorius, Lietuvi˜ katalik˜ moksl˜ akademijosakademikas ir garbòs narys, literatros istorikas ir pedago-gas, publicistas, JAV lietuvi˜ ra‰ytoj˜ sàjungos garbòs narys,visuomenòs veikòjas, Lietuvos telegram˜ agentros (ELTA)steigòjas ir pirmasis vadovas, pirmasis inteligentas Lietuvoskariuomenòs savanoris, uolus Lietuvos nepriklausomybòs at-krimo skatintojas - paskelbò studijà ,,UÏmir‰tieji baltai”. Galsiekdamas, kad apie tris pavergtas Baltijos ‰alis suÏinot˜ di-desnis skaitytoj˜ ratas, o gal nujausdamas, kad studija busverãiama ∞ kitas kalbas, nors beveik visi profesoriaus ra‰taira‰yti lietuvi‰kai, ‰ià studijà para‰ò vokieãi˜ kalba. Ir nesu-klydo. Studija, pakliuvusi A. Liepinaiãiui ∞ rankas, nebei‰sly-do, o jo rpesãiu 1972 - 1975 metais buvo i‰versta ∞ angl˜,prancz˜, ispan˜, ital˜, portugal˜ kalbas. Tik ∞ kin˜ kalbài‰versti nebepavyko, nors profesorius tok∞ pageidavimà bu-vo i‰rei‰k´s. Vien vertim˜ ir leidybos neuÏteko; reikòjo, kadstudija paklit˜ ∞ ∞taking˜ politik˜, kongresmen˜, Ïurnalist˜rankas. Ir su ‰ia uÏduotimi A. Liepinaitis sòkmingai susido-rojo: per Amerikos Lietuvi˜ Tarybà (ALT), Vyriausiàj∞ Lietu-vos I‰laisvinimo Komitetà (VLIK) bei kitais bdais studijapasiekò Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferenci-jas Helsinkyje, Belgrade, Madride, Vienoje. Po devyniais uÏ-raktais soviet˜ slepiamo Molotovo-Ribentropo gòdingo suo-kalbio i‰vie‰inimas politinòje erdvòje sukòlò sprogusios bom-bos efektà. Reikia pripaÏinti, kad ir trys Baltijos ‰alys apieslaptà klastingàj∞ sandòr∞ neÏinojo, o suÏinoj´, turòjo vargo,kol sovietams ∞rodò (jau padedant Vakarams), kad toks tik-

Algis Liepinaitis

7123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Atk

elta

i‰ 6

p.

rai buvo. Istorikai ir politikai dar nòra ∞vertin´, kok∞Ïygdarb∞ Lietuvos laisvinimui atliko vienas kitatautisir vienas lietuvis, kuri˜ protai ir ‰irdys, vaduodamosLietuvà i‰ nelaisvòs nam˜, veikò i‰vien.

,,UÏmir‰t˜j˜ balt˜” kelionò ∞ Lietuvà uÏtruko gerokaiilgiau, nei studijos vertimas ∞ kitas kalbas ir platinimas uÏ-sienyje. Studijà lietuvi˜ kalba tik 2001-ais metais 3000 tks-tanãi˜ tiraÏu i‰leido leidykla ,,Naujasis amÏius”. Tiek verti-mu ∞ lietuvi˜ kalbà, tiek leidyba labiausiai rpinosi ir pini-gais ròmò Algis Liepinaitis. Dera pridurti, kad jo rpesãiu1975 m. i‰leista Vincento Brizgio knyga apie tikinãi˜j˜ sà-lygas Lietuvoje.

Algis, noròdamas J. Eretà kaip Lietuvos laisvinimo ‰vie-suol∞ ∞amÏinti, ·veicarijai uÏ taur˜ jos sn˜ atsidòkoti, dòjopastangas i‰leisti Lietuvoje pa‰to Ïenklà su profesoriaus at-vaizdu: ra‰ò ∞ spaudà, per ‰i˜ eiluãi˜ autori˜ surado daili-ninkà, kuris sukrò tokio Ïenklo projektà ir suvenyrin∞ vo-kà. Taãiau sustabaròj´s, sovietini˜ nuostat˜ neatsikrat´s Lie-tuvos pa‰tas, atsira‰inòjo, delsò. Tik, kai A. Liepinaiãio pa-skatinimà palaikò Pasaulio lietuvi˜ bendruomeni˜ Seimas,kai jis kreipòsi ∞ Respublikos vadovus, pa‰to Ïenklas su J.Ereto atvaizdu pasirodò.

Apsilank´s 1995 m. Lietuvoje, Algis susipaÏino su is-toriniu bei kultriniu paveldu, buvo suÏavòtas ir apstul-b´s matydamas, kokius ne∞kainojamus turtus turi Lietuva.I‰siveÏò i‰ Lietuvos tam tikrà kartòl∞, kad lietuviai, turòda-mi didingà ir garbingà tautos istorijà, i‰likusius pamin-klus, tarsi kokie ‰yk‰tuoliai j˜ nerodo pasauliui. ·iluva -Vatikano pripaÏinta pirmojo ·venãiausios Mergelòs Mari-jos apsirei‰kimo vieta Europoje, pilys ir j˜ griuvòsiai paleiNemunà, architektros ‰edevrai baÏnyãios, KryÏi˜ kalnas,Gedimino ir Kauno pili˜ griuvòsiai, Trak˜ pilis, vienasseniausi˜ Europoje Vilniaus universitetas, PaÏaislio vie-nuolyno baroko ansamblis turòt˜ patraukti turistus i‰ vi-so pasaulio, taãiau dòl turistini˜ organizacij˜ sàstingio beiaplaidumo, informacijos stokos pasaulis apie juos neÏi-no. Lietuvi˜ kalba, Ïinoma, rasime kartais ir stambius lei-dinius, albumus, taãiau turistams reikalingi nedideli leidi-nòliai (lankstinukai) uÏsienio kalbomis. Toki˜ leidinòli˜tautietis neaptiko.

SuÏavòjo Alg∞ PaÏaislio vienuolyno barokinis ansamblis,todòl nieko nelaukdamas pasirpino i‰leisti spalvotus lanks-tinukus apie j∞ net septyniomis kalbomis. Ir ‰tai, keli˜ met˜patirtis parodò, kad vienuolyno lankytoj˜ srautas Ïenkliaii‰augo. PaÏaisl∞ dabar garsina ir vasaros koncertai po atvirudangum, kuriuose dalyvauja i‰kiliausi atlikòjai. Prie ‰i˜ ren-gini˜ savo paskatomis taip pat tautietis prisidòjo. Algiui darkilo idòja sukurti vaizdo juostà apie PaÏaisl∞. Jis surado auk‰tolygio vaizdo juost˜ reÏisier´ Nijol´ BauÏyt´, kuri uÏsakymàprofesionaliai ∞vykdò, sukrò filmà ,,PaÏaislio idilòs”. Filmàper Lietuvos televizijà jau matò ms˜ Ïirovai, turòjo progàsu juo susipaÏinti ir lietuviai Amerikoje. Daug pastang˜ pa-dòjo, kad juosta bt˜ i‰versta ∞ angl˜ kalbà (2005 m. gruo-dÏio 19 d. buvo rodoma per visuomenin´ JAV televizijà).

Gal paãiam atkreipus dòmes∞ ∞ neta‰yt˜ akmen˜ nepa-tog˜ bruko takà ∞ Gedimino kalnà, gal nugirdus turist˜nusiskundimà, Algiui kilo idòja ∞rengti ∞ kalnà keltuvà (Kau-no funikulieri˜ pavyzdÏiu). Jis kreipòsi tiesiogiai ir per spau-dà (,,Lietuvos rytas”, 2002-05-10) ∞ Premjerà A. Brazauskàdòl keltuvo ∞rengimo. Geras pasilymas buvo priimtas, pa-gal Lietuvos uÏsakymà austr˜ firma keltuvà turistams ∞ren-

gò. ·iandien moderniu keltuvu jau naudojasi ne tik vyres-nio amÏiaus Ïmonòs. Taãiau A. Liepinaiãio keltuvo idòjaturòjo ir auk‰tesn∞ tikslà - jis puoselòjo vilt∞ uÏ i‰ turist˜surenkamas lò‰as atstatyti Gedimino pil∞. Kai Pasaulio lie-tuvi˜ bendruomeni˜ Seimas ir ms˜ valstybòs vadovai nu-sprendò atstatyti valdov˜ rmus, A. Liepinaitis sprendimuinesiprie‰ino ir j∞ ròmò, taãiau pirmenyb´ teikò Gediminopilies, kaip valstybòs simbolio, atstatymui.

Rpòjo tautieãiui ne tik kultrinio ir istorinio paveldobei inÏineriniai dalykai, jis noròjo, kad Lietuvoje plòtot˜siverslas, prekyba su uÏsieniu. Pastebòj´s, kad JAV parduotu-vòse galima rasti latvi‰k˜ ir lenki‰k˜ produkt˜, o lietuvi‰k˜nòra, âikagoje apsilankius Lietuvos uÏsienio reikal˜ minist-rui (2000-04-28) A. Saudargui, pastaràj∞ inÏinierius ,,prirò-mò” klausimais, kodòl Amerikoje negalima nusipirkti lietu-vi‰k˜ konserv˜, kumpio, srio, skilandÏio, ‰okolado gami-ni˜, saldaini˜ (prie‰ Antràj∞ pasaulin∞ karà tokius produktusLietuva eksportavo). Anot Algio, gal kinieãi˜ bitòs tok∞ pat∞kaip ir lietuvi‰kosios ne‰a, taãiau Amerikos lietuviai i‰ pa-triotizmo uÏ lietuvi‰kà med˜ mokòt˜ dvigubai brangiau. Ne-gav´s i‰ ministro ai‰kaus atsakymo, jis pasitelkò ekonomis-tus ir verslininkus, i‰siai‰kino prieÏastis, spaudoje ∞vardijoLietuvos prekybinink˜ aplaidumà. Kai tik lietuvi‰ki produk-tai âikagoje pasirodò, i‰kart biãiulis ‰i˜ eiluãi˜ autoriui tele-fonu prane‰ò, kad juos jau skanauja.

Ne tik ∞vardyti dalykai tautieãiui rpòjo; jis i‰gyvenodòl trapios ms˜ demokratijos, dÏiaugòsi meno meistr˜ beisportinink˜ pasiekimais, uÏ aplaidumà pabardavo, gerà ini-ciatyvà pastebòdavo, paremdavo, rando bdus paskatinti,atsidòkoti.

Nuo Lietuvos Algio Liepinaiãio nepajògò atskirti geleÏi-nò uÏdanga, o jai sugriuvus, regis, neskyrò ir vandenynas;gyveno Amerikoje, o veiklos pòdsakà paliko Lietuvoje. Tàpòdsakà ra‰ti‰ka padòka ∞vertino Atkuriamojo Seimo pirmi-ninkas, anuometinis valstybòs vadovas Vytautas Landsber-gis, o 2002 metais - valstybiniu apdovanojimu prezidentasValdas Adamkus.

Algio Liepinaiãio atminimo uÏmar‰ties tamsa nepajògsuÏdengti, nes ry‰kus pòdsakas liko jo darbuose Lietuvai bei‰irdyse t˜, su kuriais bendravo, kurie patyrò jo taurumà.AmÏinoji ·viesa jam te‰vieãia.

anapus ir ‰iapus Atlanto

BroniusSaidys1925-2005Lietuvos LaisvòsKovotoj˜ Sàjungair ”VARPO”redakcija l ididòl Lietuvospatrioto mirtiesir uÏjauãiavelionioartimuosius.

Aukos VARPUIDòkojame aukojusiems:L. ir V. U‰ackams - 100 Lt, V.Pukeniui - 20 Lt,N.Sadnaitei 10 Lt, S.Averkienei - 10 Lt, J.Îaliui - 10 Lt,V.Paplauskui - 20 Lt, V.Dzedulioniui - 20 Lt,O.Ribokaitei - 20 Lt, A.Ru‰kiui - 50 Lt, V.Razukui - 20 Lt,L.Berzinskienei (Florida, JAV) - 50 USD,A.·venãioniui - 20 Lt, G.Sakalauskienei - 10 Lt,A.Rauliãkiui - 40 Lt, B.Eriksonienei - 20 Lt,J.Duk‰tienei - 10 Lt, R.Masaitienei - 10 Lt,M.Filipaviãiui - 20 Lt, M.Janònaitei - 10 Lt,A.Zalatoraitei - 10 Lt, A.âervinskui - 10 Lt,G.·niuk‰tienei - 10 Lt, M.Îaliauskui - 50 Lt,L.Bartkienei - 20 Lt, A.Svarinskui - 50 Lt, I.Virketienei - 50 Lt,G.Sakalauskienei - 10 Lt, J.Jablonskui - 50 Lt.UÏ nuotraukas dòkojame:J. Parnarauskui, E.Burokui.

� 13 5 - o j o � ” V a r p o ” � n u m e r i o � r e d a k t o r i u s � - � A l g i m a n t a s � Z o l u b a sSkaitykite “VARPÑ” internete: www.lrs.lt/rezistencija lietuvi˜, angl˜ ir rus˜ kalbomis

I ‰ le ido � i r � sp a u s d i n o �”

B a l t i j o s �k o p i j a ” . �Kare iv i˜ �g . � 13b , �Vi ln ius .

VARPAS Leistas politkalini˜ sovietinòse koncentracijosstovyklose: 1955 m. Vorkutoje ir 1957 m. Intoje, nuo 1975 m. iki1989 m. - pogrindyje Lietuvoje. Atkurtas 1996 m. vasario mòn.Leidòjai Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga, SL 22 09, ISSN 1648-0244.A d r e s a s : � A r c h i t e k t ˜ � g . � 1 4 - 6 0 , � A r c h i t e k t ˜ � g . � 8 - 4 , � L T - 0 4 2 1 0 � V i l n i u s .T e l . : � 2 4 4 4 6 1 9 , � 2 4 4 2 1 5 7 . � F a k s a i : � 2 4 4 4 6 1 9 , � 2 4 4 2 1 5 7 . �R e d a g u o j a � r e d a k c i n ò � k o l e g i j a . � D i z a i n e r i s � G e d i m i n a s � R u z g y s .Bendradarbiams honoraras nemokamas. Straipsni˜ turinys nebtinai turi sutaptisu redakcijos nuomone, straipsniai ir nuotraukos nekomentuojami ir negràÏinami.

L i e t u v o s � L a i s v ò s � K o v o t o j ˜ � S à j u n g a � ( k o d a s � 1 9 1 9 1 3 6 6 6 )A t s i s k a i t o m o j i � s à s k a i t a � A B � B a n k a s � H A N S A B A N K A S , � K a r o l i n i ‰ k i ˜ � K A .S à s k a i t a � � N r . � L T 6 2 . 7 3 0 0 0 . 1 0 0 0 2 4 9 2 3 2 5

8123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234561234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345612345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456

Algimantas ZolubasJei kas paklaust˜ ms˜

Seimo nari˜, diplomat˜,valstybòs pareign˜ bei ki-t˜ asmen˜ save laikanãi˜politikais, kas yra tauta, vals-tybò, politika, demokratija,pilietinò visuomenò, kuoskiriasi politinò veikla nuopartinòs veiklos, sulauktume∞vairiausi˜ atsakym˜, tarp j˜- ir televizijos ”Klausimòlio”laidos vert˜. Besiklausant

daugelio auk‰tus postus valstybòje uÏimanãi˜j˜ kalb˜, su-sidaro ∞spdis, kad ne visi jie ‰ias sàvokas supranta, ta-ãiau tuo pat metu yra ∞sitikin´, kad politika yra vien j˜nuosavybò, kad tik jie gali vykdyti valstybòs politikà. Ka-dangi taip nòra ir negali bti, silyãiau kai kuri˜ ÏodÏi˜laukne‰òl∞ su trumpais komentarais, kuris gal bus nau-dingas politikams, save laikanãiais profesionaliais, ir tiemspilieãiams, kurie mano, kad jie tòra politikos sraigteliai arÏaisliukai politik˜ rankose.

Tauta.Tauta yra istori‰kai susidariusi Ïmoni˜ bendruomenò,

turinti bendrà kilm´, Ïem´, kalbà, istorijà, kultrà. Be ‰i˜tautos poÏymi˜ galòtume vardinti tautos antropologines sa-vybes, religijà, bei dar kitokius bruoÏus, taãiau viskà apim-sime, jei tautà ∞vardinsime kaip bendruomen´, kurià siejaistorinio likimo bendrystò. Tautà vertinant kaip istoriniolikimo bendrystòs darin∞, rasime, kad ∞ kamienin´ tautà is-torinòje raidoje ∞siterpia kit˜ taut˜, taigi ir tautybi˜, atstovai(tautinòs maÏumos), kurios ‰imtmeãi˜ bògyje ∞gyja istori-nio likimo bendryst´ su kamienine tauta, tampa kamieni-nòs tautos nariais. Taigi galime tvirtinti, kad Lietuvoje sen-buviai totoriai, Ïydai, karaimai, lenkai ir kitos tautinòs ma-Ïumos priklauso lietuvi˜ tautai. Tos tautinòs maÏumos, ta-p´ Lietuvos pilieãiais, tampa ne totoriais, Ïydais, karaimais,lenkais Lietuvoje, o Lietuvos totoriais, Ïydais, lenkais, ka-raimais arba atitinkamos kilmòs lietuviais. Teisus buvo Po-pieÏius Jonas Paulius II, kai 1993 m. besilankydamas Lietu-voje, kreipòsi ∞ Lietuvos lenkus, juos vadindamas lenki‰koskilmòs lietuviais. Antai Lietuvos Ïydai, i‰vyk´ ∞ savo istori-nòs kilmòs ‰al∞ Izrael∞, pabròÏdami buvusià priklausomyb´ir kitai tautai, su kuria buvo susiej´ savo likimà, save vadi-na litvakais.

Tautos gimimas yra istorijos gelmi˜ slòpinys, taãiau pa-tirtis rodo, kad kiekviena tauta siekia sukurti savo valsty-b´. Tautinòse valstybòse, kokia yra ir Lietuva, tautin∞ ka-mienà sudaro lietuviai. Pirmoji Lietuvos Respublika 1918

m. sukurta ir antroji - 1990 m. atkurta btent tautiniu pa-grindu. Optimali tautos bsena, jos kultros plòtotò yrasavoje nepriklausomoje valstybòje.

Valstybò.Valstybò yra politinò bendruomenò, turinti savo auk‰-

ãiausiàjà valdÏià, savo teritorijà, savo ∞statymus, savo vals-tybinius simbolius (himnà, herbà, vòliavà), savo kariuome-n´ bei kitas, nuo kit˜ valstybi˜ nepriklausomas, valstybi-nes institucijas. Valstybò yra tautos pilis, jos bstas.

Egzistuoja pasaulyje ∞vairios pagal sandarà valstybòs beivalstybi˜ valdymo formos. Mums rpi demokratija arba sa-vivalda, nes tok∞ valstybòs reikal˜ tvarkymà pasirinko ne-priklausoma Lietuva. Valstybòs reikal˜ tvarkymas priklau-so politikai, kurià vykdo politinò (pilietinò) bendruomenò.

Politika.Kadangi valstybò yra politinò bendruomenò, turime at-

sakyti ∞ klausimà, kas yra politika? Taigi politika yra vals-tybòs institucij˜, politini˜ ir visuomenini˜ organiza-cij˜ bei atskir˜ pilieãi˜ siekiai ir veiksmai, nukreipti ∞valstybòs reikal˜ tvarkymà. Trumpai tariant, politika yravalstybòs reikal˜ tvarkymas, kyr∞ vykdo ne vien valstybi-nòs institucijos ir politinòs organizacijos, bet vienodai - vi-suomeninòs organizacijos ir atskiri asmenys. Jei demokra-tin´ valstyb´ palyginsime su dideliu kiu, tai politikà turò-sime prilyginti kininkavimui, kio ‰eimininkà - pilietineivisuomenei (ne valdÏios institucijoms!), valdÏias - pilieti-nòs visuomenòs samdomiems tarnams. Lietuva yra demo-kratinò valstybò, todòl ir kalbòsime apie demokratijà, de-mokratin∞ valdymà.

Demokratija.Demokratija (tinkamiausias vertinys ∞ lietuvi˜ kalbà -

savivalda) yra tokia valstybòs valdymo forma, kai valstyb´sudaro ir jà valdo pilietinò visuomenò. Kadangi visi vis˜valdyti nepajògs, valstybòs pilieãiai laisvu pasirinkimu i‰-sirenka sau valdÏià: Seimà - ∞statym˜ krybai ir leidybai,vyriausyb´ - ∞statym˜ ∞gyvendinimui (vykdomoji valdÏia),teismus - teisingumui valstybòje uÏtikrinti. UÏsienio reika-lams ir bendrai valdymo institucij˜ prieÏirai daugelyje de-mokratini˜ valstybi˜ dar renkamas prezidentas. Taip yra irLietuvoje.

Demokratija yra plaãiausiai civilizuotame pasaulyje pa-plitusi valstybi˜ valdymo forma, nes ji pajògi labiausiai i‰-reik‰ti laisvà Ïmoni˜ valià. Demokratinòje valstybòje laisvaÏmoni˜ valia rei‰kiama ne tik renkant valdÏias, bet ir ∞vai-riais kitais svarbiais klausimais (apklausos, referendumai).Poveik∞ valdÏioms Ïmonòs gali i‰reik‰ti pilietiniais veiks-mais: mitingais, piketais, demonstracijomis, streikais.

Nors demokratija yra labiausiai paplitusi ir laikoma tin-kamiausia valstybòs valdymo forma, taãiau ji turi savo tr-

Laukne‰òlis einantiesiems ∞ politikos dirvonus

Nuk

elt a

∞ 3

v.

Kra‰to apsaugos biãiuli˜ klubas ir LLKS sveikina biãiulius sukaktuvininkus

Lietuvos SàjdÏio aktualijos Lapkriãio 25 d. Lietuvos SàjdÏio salò-

je ∞vyko susitikimas su ra‰ytoja Emilija Liegute. ”Va-gos” leidyklos redaktorò Onutò GudÏinienò supa-

Ïindino su ra‰ytojos nauja knyga ”Baltoji moteris”. Renginyje dalyvavo li-teratrologò prof. Elena Bukelienò.

GruodÏio 2 d. SàjdÏio taryba susitiko su europarlamentareMargarita Starkeviãite. Svarstytas euro ∞vedimas vietoj lito. Susitikimedalyvavo ir aktualius klausimus kòlò LLKS atstovai.

GruodÏio 20 d. SàjdÏio tarybos nariai ir aktyvs ròmòjai po-sòdyje apÏvelgò 2005 m. nuveiktus darbus, susòdo prie bendro Kãi˜ stalo.SàjdÏio Garbòs narys mons. Alfonsas Svarinskas dalyvius pakvietò ben-drai maldai, pasilò lauÏti kalòdaiãius. Tarybos pirmininkas Rytas Kup-ãinskas dòkojo dalyviams uÏ veiklà Lietuvos labui, ∞teikò SàjdÏio Garbòspirmininko Vytauto Landsbergio knygà su jo autografu.

LLKS ÏiniosLapkriãio 29 d. LLKS Valdybos pirmininkas J.Burokas, Lie-

tuvos SàjdÏio pirmininkas R.Kupãinskas, LMA narys eksper-tas, profesorius A.Tyla, Lietuvos partizan˜ kapelionas mons.A.Svarinskas ir Kultros paveldo ekspertas doc.dr. R.Batralai‰ku kreipòsi ∞ Vilniaus merà A.Zuokà dòl Luki‰ki˜ aik‰tòs at-eities, i‰dòstò jame paminklinio komplekso LAISVEI turin∞, pa-

pra‰ò patvirtinti projekto konkurso sàlygas ir paskelbti konkursà.Lapkriãio 30 d. Seime ∞vyko Lietuvos jaunimo organizacij˜ tarybos

(LiJOT) pasitarimas, kur∞ vedò Seimo narys P.Jakuãionis. Dalyvavo E.Bu-rokas, G.Alekna, R.Racònas, LiJOT atstovai D.Skuseviãius ir ·.Frolenko.D.Skuseviãius informavo, kad ∞vykusi LiJOT konferencija pritarò jos val-dybos iniciatyvai pagerinti jaunimo patriotin∞ ir pilietin∞ ugdymà ir, kaip vie-nà i‰ daugelio kit˜ bd˜, sudaryti jaunuoli˜ grupes, kurios 2006 m. vasaràlankys Lietuvos rezistent˜ kalinimo ir tremties vietas Sibire, o sugr∞Ï´ pa-gal sukauptà medÏiagà dalinsis ∞spdÏiais su besimokanãiu jaunimu. P.Ja-kuãionis davò verting˜ patarim˜, kaip patriotin´ iniciatyvà vykdyti.

GruodÏio 12 d. LLKS Valdybos pirmininkas Jonas Burokas ra‰tukreipòsi ∞ LR Seimo pirmininkà Artrà Paulauskà dòl Archyv˜ ∞statymo14 ir 20 straipsni˜ pakeitimo ir papildymo projekto svarstymo Seimeskubos tvarka.

GruodÏio 13 d. Vilniaus Mokytoj˜ namuose sveãiavosi rus˜ disiden-tas, Lietuvos biãiulis Sergiejus Kovaliovas. ØÏymiojo disidento santykiai,prasidòj´ dar prie‰ 1975 metus, su lietuvi˜ laisvòs kovotojais nenutrkoiki ‰iol. Jo leidÏiamame pogrindÏio laikra‰tyje ”Dabarties ∞vyki˜ kronika”Maskvoje buvo paminòtas ir LLKS leidinys ”Varpas”, i‰leistas 1975 m.

GruodÏio 15 d. Seime TS iniciatyva buvo organizuotas susitikimassu Sergiejumi Kovaliovu. Susitikimà vedò Rasa Jukneviãienò. Sveãias i‰-samiai atsakò ∞ jam pateiktus klausimus, ”Memorial” vardu paÏadòjoA.Stasi‰kiui globoti ms˜ jaunimo organizuojamas ekspedicijas ∞ buvu-sias kalinimo ir tremties vietas.

GruodÏio 17 d. Vilniaus Karinink˜ ramovòje ∞vyko Lietuvos Politini˜Kalini˜ Sàjungos 10-asis suvaÏiavimas. Kalbòjo V.Landsbergis, R.Kup-ãinskas, A.·venãionis, A.Petruseviãius. A.Stasi‰kis i‰samiai atsakò ∞ de-legat˜ pateiktus klausimus. Svarstytas apsijungimo su kitomis organiza-cijomis klausimas. Priimti sprendimai, rezoliucijos.

GruodÏio 18 d. ∞vyko 1941 m. Sukilòli˜ sàjungos konferencija, pa-minòtos Vilniaus LAF ‰tabo 64 m. Ïties metinòs. Buvo pakviesti ir daly-vavo LLKS nariai.

Sveikiname SveikinameKaz∞ Grab∞

buv. savanoris,inÏinierius,

g. 1951 01 23

Val´ Kanãien´mokytojà,

g. 1931 01 21

Romà Pakaln∞m. dr., ekologà,g. 1941 01 04

kum˜ ir net yd˜. Antai demokratinòje valstybòje viskà spren-dÏia daugumos valia. Taãiau nebtinai tiesà ir teisingumàgali atspindòti dauguma. Ne visuomet ir daugumos valiagali bti gera valia. Demokratinis daugumos principas ne-vertina i‰silavinimo, i‰minties, patirties: balsavimo metu vie-nodai vertinami profesoriaus ir bemokslio, generolo ir eili-nio kareivio, i‰minãiaus ir sukãiaus balsai. Taigi paãiai de-mokratijai, jos mechanizmui suvaldyti reikalingi kvalifikuoti,turintys pareigos ir atsakomybòs jausmà valstybei Ïmonòs.Toki˜ Ïmoni˜ visuma yra pilietinò visuomenò.

Pilietinò visuomenò demokratinòje valstybòje.Pilietinò visuomenò, pirmuãiausia, yra politinò visuo-

menò, t.y. visuomenò, kuri neabejinga savo valstybòs rei-kal˜ tvarkymui, kuri prisiima nustatytas pareigas valstybei,kuri turi atsakomybòs jausmà valstybei, kuri aktyviai daly-vauja tvarkant valstybinius reikalus. Paãià valstyb´ sudarone jos i‰rinkta valdÏia, o pilietinò visuomenò. Pilietinò vi-suomenò valstyb´ kuria, jà i‰laiko, jà gina. ·tai kodòl taipsvarbu valstybòje turòti i‰ugdytà ir sutelktà pilietin´ visuo-men´. Ms˜ jaunos demokratijos valstybòje matome daugnegerovi˜ vien todòl, kad trksta neabejing˜ valstybòs rei-kalams Ïmoni˜, pilietinòs atsakomybòs ir pareigos valsty-bei trkumo, kad neatsakingai Ïirime ∞ valdÏi˜ rinkimus,kad daÏnai esame abejingi politiniams, t.y. valstybòs reika-l˜ tvarkymo procesams valstybòje. Daug negerovi˜ valsty-bòje stebime dòl blogo, nepilieti‰ko valdÏi˜ elgesio. ·taikodòl jaunos demokratijos ‰alyse svarbiausiu procesu lai-kytinas pilietinòs visuomenòs ugdymas, jos telkimas vals-tybòs reikalams tvarkyti, valdÏi˜ veiklà kontroliuoti. Sàmo-ninga ir sutelkta visuomenò brandÏios demokratijos ‰alysepasiekia auk‰tà pragyvenimo lyg∞, saugià gyvensenà.

Pilietinòs visuomenòs ugdymo pradÏiamokslis yra pa-grindinis valstybòs ∞statymas - Konstitucija. I‰ Konstitucijospilietis suÏino savo valstybòs sandarà, valdÏi˜ formavimoprincipus, j˜ teises ir pareigas visuomenei, pilieãio teisesvalstybòje ir jo pareigas valstybei. Konstitucijos nuostat˜paÏinimas ir j˜ vykdymas formal˜ valstybòs piliet∞ jau darotikra valstybòs làstele, jos kròju ir sergòtoju. Sàmoningaspilietis suvokia, kad nuo jo priklauso valstybòs, taigi ir jogerovò, saugumas.

Pilietinio ugdymo mokykl˜ nei uÏsieniuose, nei Lietu-voje nòra. Pilieti‰kumas, pilieãi˜ atsakomybò, pareiga beikitos vertybòs randasi i‰ gyvenimo patirties demokratinòjevalstybòje. Pilieti‰kumo pradai yra bendruomenòs gyven-senoje. ·tai kodòl jaunos demokratijos ‰alyse taip svarbukurti vietos bendruomenes - pilieti‰kumo, demokratiniovaldymo patirties branduolius.

Politinò ir partinò veikla.Jei valstyb´ palyginome su kiu, tai partijas turòtume

lyginti su atskiromis kio ‰akomis. Rinkdami valdÏias vals-tybòje, jas renkame pagal partijas. Partijos yra politiniai da-riniai, atstovaujantys tam tikrà valstybòs krybos ir tvirtini-mo krypt∞ (socialdemokratinò, krik‰ãioni‰koji, tauti‰koji irkitokios kryptys). VaizdÏiai tariant, yra mi‰kinink˜, Ïem-dirbi˜, pramoninink˜ bei kitokie dariniai. Taãiau bt˜ ne-gerai, jei kyje ∞sivyraut˜, tarkim, mi‰kininkai; uÏsodint˜visà teritorijà mi‰kais, nebelikt˜ vietos javui sòti, pramoneiplòtoti. Jei ∞sitvirtint˜ vien Ïemdirbiai - uÏsòt˜ viskà javais,nelikt˜ mi‰k˜, piev˜. Taigi partinò veikla taip pat yra poli-

tinò veikla, tik siauresnò. Ji yra reikalinga, taãiau turi btibalansuojama, derinama su kit˜ partij˜ veikla, kad valsty-bò vystyt˜si visapusi‰kai. ValdÏi˜ rinkim˜ metu Ïmonòsbalsuoja labiau uÏ tas partijas, kurios tuo metu, j˜ many-mu, geriau atspindi rinkòj˜ interesus.

Politinò veikla yra valstybòs reikal˜ visumà apimantiveikla, gi partinò veikla apima tik politinòs veiklos dal∞ arkrypt∞. Todòl mokyklose, kariuomenòje, policijoje bei kito-se valstybinòse institucijose partinò veikla draudÏiama, gipolitinò veikla plaãiàja prasme yra skatinama, nes ji pade-da ugdyti ir formuoti pilietin´ visuomen´ - valstybòs pa-grindà ir turin∞. I‰ politinòs ir partinòs veiklos painiojimo(daÏnai sàmoningo) kyla nesusipratimai. Antai net i‰prus´ms˜ politikai silo riboti ar uÏdrausti politin´ reklamà.Politinòs reklamos - pilieãi˜ skatinimo politinei veiklai drau-dimas ar ribojimas prilygsta j˜ i‰pilietinimui, pasyvumo tvar-kant valstybòs reikalus skatinimui. Gali bti ribojama parti-nò reklama, taãiau politin´ reklamà reikia skatinti, per po-litin´ reklamà ir propagandà telkti visuomen´ politinei, t.y.pilietinei veiklai.

Atk

elta

i‰ 8

p.

Lapkriãio 23-ãioji - Lietuvos kari˜ diena

·irvint˜ moksleivi˜ ansamblio “Dalylia” (vad. J.Aniuk‰tienò)nariai prie paminklo 1918-1920 metais Ïuvusiems Lietuvoskariams-savanoriams

10-tasis Lietuvos politini˜ kalini˜ sàjungos suvaÏiavimas

64-˜j˜ LAFVilniaus karinio ‰tabo

Ïties minòjimasI‰ kairòs stovi: 1 - sukilòlis i‰ Utenos, 2 - Vitas Kri‰ãinas,

3 - karys-savanoris, 4 - sukilòlis Adomas Lapònas,5 - dim. vyr. ltn. Gediminas Ruzgys, 1941 m. BirÏelio 23-28 d.

sukilòli˜ sàjungos Vilniaus apskr. pirmininkas,6 - Jonas Antanaitis, 1941 m. BirÏelio 23-28 d.

sukilòli˜ sàjungos pirmininko pavaduotojas,8 - dim. kpt. Algirdas Petruseviãius, Lietuvos kariuomenòs

kròj˜ savanori˜ sàjungos Centro valdybos pirmininkas,9 - dim. ltn. Vilius BraÏònas, politologas, Ïurnalistas,

10 - Edvardas Burokas, mònra‰ãio VARPAS” leidòjas,11 - Sigitas Jegeleviãius, istorijos daktaras,

12 - Gediminas Ruzgys, Lietuvos kariuomenòs kròj˜savanori˜ sàjungos Centro valdybos narys,

Vilniaus apskrities skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Vilniausmokytoj˜namuoseSergiejui

Kovaliovui,rus˜

disidentui,Dalia

Kuodytò∞teikò jotardymoVilniuje

bylà.

Giedraiãi˜ mokiniai prie paminklo 1918-1920 metaisÏuvusiems Lietuvos kariams-savanoriams