yvelaferi, rac ki gsurt icodet gaeros...

56
1 yvelaferi, rac ki gsurT icodeT gaeros Sesaxeb

Upload: others

Post on 07-Jan-2020

2 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

1

yvelaferi, rac ki gsurT icodeT

gaeros Sesaxeb

2

yvelaferi, rac ki gsurT icodeT gaeros Sesaxeb damxmare saxelmZRvanelo saSualo skolis moswavleebisaTvis saxelmZRvanelo qarTul enaze moamzades: nodar ebraliZe qeTi gioSvili gaeros sazogadoebrivi informaciis departamentis ofisi saqarTveloSi gaeros saxli erisTavis q. 9 Tbilisi, 0179, saqarTvelo gaeros sazogadoebrivi informaciis departamenti DPI/1888/Rev.1-20M – December 1999

3

1. zogadad gaerTianebuli erebis organizaciis Sesaxeb ra aris gaero? gaerTianebuli erebis organizacia (gaero) unikaluri saerTaSoriso organizaciaa, romelic 191 damoukidebel saxelmwifos aerTianebs. formalurad igi 1945 wlis 24 oqtombers Camoyalibda, raTa SeenarCunebina msoflioSi mSvidoba da usafrTxoeba, daemyarebina megobruli urTierTobebi msoflios saxelmwifoTa Soris da daemkvidrebina socialuri progresi, cxovrebis ukeTesi standartebi da adamianis uflebebi, rogorc msoflio Tanamegobrobis ganviTarebis miznebi. Tavdapirvelad masSi 51 qveyana gaerTianda. arc erTi qveyana ar gasula gaerodan. arc erTi qveyana ar gauricxavT gaeros Semadgenlobidan. indonezia droebiT gavida gaeros Semadgenlobidan 1965 wels momijnave malaiziasTan uTanxmoebis gamo, magram kvlav daubrunda mas erTi wlis Semdeg. gaero msoflios mTavrobas mogvagonebs, ara? es ase ar aris. mTavroba qveynis da xalxis warmomadgenelia. gaero ar warmoadgens romelime mTavrobas an romelime erT ers. igi warmoadgens mis yvela wevr saxelmwifos da akeTebs imas, risi keTebac mis wevrebs surT. igi ufro msoflio parlaments mogvagonebs, sadac damoukidebeli qveynebi ikribebian im globaluri sakiTxebis gadasawyvetad, romlebic gavlenas axdenen rogorc calke TiToeul maTganze, aseve yvelaze erTad. SemuSavebulia Tu ara wesebi da principebi, romlebic gansazRvraven gaeros saqmianobas? diax. es aris gaeros wesdeba. igi warmoadgens saxelmZRvanelo debulebebis krebuls, romelic gansazRvravs organizaciis wevrebis uflebebsa da movaleobebs, agreTve _ ra unda gakeTdes maT mierve dasaxuli miznebis

gaeros ZiriTadi miznebia: 1. daicvas mSvidoba msoflioSi; 2. ganaviTaros megobruli urTierTobebi erebs Soris; 3. erToblivi ZalebiT daexmaros Raribebs cxovrebis donis amaRlebaSi, siRaribis, SimSilis, daavadebebisa da wera-kiTxvis ucodinarobis daZlevaSi da Caunergos maT erTmaneTis uflebebisa da Tavisuflebebisadmi pativiscema; 4. gaxdes centri, romelic uxelmZRvanelebs erebs am miznebis ganxorcielebaSi.

4

misaRwevad. rodesac qveyana gaeros wevri xdeba, igi aRiarebs wesdebaSi mocemul miznebsa da wesebs. 1945 wlis 26 ivniss, san-franciskoSi, 50 qveyanam xeli moawera gaeros qartias. maT mogvianebiT SeuerTda poloneTi, romelmac ver SeZlo iq Tavisi warmomadgenlis wargzavna, radgan omis Semdgom misi mTavroba jer kidev formirebis procesSi imyofeboda, da ase gaxda igi gaeros Tavdapirveli Semadgenlobis 51-e wevri. amerikis SeerTebul Statebs, rogorc maspinZel qveyanas, sTxoves wesdebis originalis Senaxva. igi inaxeba vaSingtonis (kolumbiis federaluri olqi) erovnul arqivSi. wesdebis zusti asli inaxeba gaeros StabbinaSi, niu- iorkSi. ram ganapiroba gaeros Seqmna? gaeros Seqmnis idea daibada II msoflio omis mZime dReebSi (1939-1945). milionobiT adamiani daiRupa. milionobiT adamiani iZulebiT gadaasaxles. qalaqebi nangrevebad iqca. msoflios liderebi, romlebic gaerTiandnen omis SesaCereblad, mwvaved grZnobdnen iseTi meqanizmis Seqmnis aucileblobas, romelic xels Seuwyobda mSvidobis damyarebas da Semdgomi omebis Tavidan acilebas. isini aRiarebdnen, rom es SesaZlebeli iqneboda, Tu yvela eri erTad imuSavebda erTi globaluri organizaciis farglebSi. aseTi organizacia unda yofiliyo gaero. rogor Seiqmna saxelwodeba ,,gaerTianebuli erebis organizacia”? saxeli ,,gaerTianebuli erebis organizacia” amerikis SeerTebuli Statebis prezident franklin delano ruzveltis SemoTavazebulia. oficialurad igi gamoiyenes 1942 wels, rodesac 26-ma qveyanam xeli moawera gaerTianebuli erebis organizaciis deklaracias. prezident ruzveltis xsovnis pativsacemad, romelic wesdebis xelmoweramde ramdenime kviriT adre gardaicvala, san-franciskos konferenciis yvela monawile SeTanxmda, mieRoT saxelwodeba “gaerTianebuli erebis organizacia” pirvelad Seiqmna aseTi organizacia? ara, msgavsi organizacia, erTa liga, Seiqmna 1919 wels, I msoflio omis Semdeg. gaeros msgavsad, misi mTavari mizanic msoflioSi mSvidobis SenarCuneba iyo. samwuxarod, yvela qveyana ar gawevrianda erTa ligaSi. zogi qveyana gawevrianda, magram mogvianebiT gavida misi Semadgenlobidan. garda amisa, wevri qveynebi xSirad ver axerxebdnen gadawyvetilebebis miRebas. ligas ar hqonda gadawyvetilebis gatarebis ufleba, magaliTad, samxedro Zalis gamoyenebiT. ligis uunarobam daaCqara dapirispireba, ramac II msoflio omi ganapiroba. miuxedavad imisa, rom liga warumatebeli aRmoCnda, man dasabami misca universaluri organizaciis Seqmnis ideas. Sedegad miviReT gaerTianebuli erebis organizacia. v faqti

5

Senoba, romelic aRimarTa sasaklaos adgilas miuxedavad imisa, rom generalurma asambleam Tavis pirvel sxdomaze, romelic Catarda londonSi, 1946 wels, gadawyvita, gaeros Stabbina amerikis SeerTebuli Statebis teritoriaze aSenebuliyo, niu-iorki mainc ar yofila prioritetuli adgili im komitetisaTvis, romelsac daevala SenobisaTvis adgilis SerCeva. komitetma Tavdapirvelad upiratesoba filadelfias, bostonsa da san-franciskos mianiWa. maSinac ki, rodesac niu-iorkze SeCerda arCevani, komitets mxedvelobaSi hqonda qalaqis CrdiloeTiT mdebare adgili. mis gadawyvetilebaze gavlena moaxdina amerikeli multimilioneris jon rokfeleri umcrosis bolo momentSi gaRebulma saCuqarma 8.5 milioni aSS dolaris odenobiT, romelic gamiznuli iyo pirvel aveniuze adgilis Sesasyidad. SemdgomSi niu-iork sitim damatebiT gaiRo usasyidlod saxsrebi am mizniT. gaeros StabbinisaTvis SerCeuli adgili warmoadgenda gapartaxebul pirutyvis sasaklaos, msubuqi mrewvelobisa da avtosaremonto sadguris teritorias. pirvel aveniuze satvirTo manqanebi moZraobdnen, xolo isT river draivze avtomobilebi daqrodnen. SemdgomSi mas gadaerqva saxeli da franklin d. ruzveltis pativsacemad ef-di-ar draivi (FDR Drive) ewoda. gaeros samdivnos monoliTurma, cadatyorcnilma Senobam mTlianad Secvala garemo. amJamad es teritoria qalaqis yvelaze prestiJul ubans – manhetens warmoadgens. Tavdapirvelad gaeros samdivnos Senoba arqiteqtorebis mier Cafiqrebuli iyo 45-sarTulian Senobad, romlis Rirebuleba 85 milion aSS dolars Seadgenda. gaeros generaluri mdivnis triugve lis miTiTebiT, samSeneblo xarjebi 20 milioni aSS dolariT Semcirda da, Sesabamisad, Senobis simaRle 39 sarTulze SeCerda. mSeneblobis Tanxebi (65 milioni aSS dolari) aSS-is mTavrobam gaiRo, Tumca es Tanxa sabolood 1982 wels daifara. A 1949 wlis 24 oqtombers, generalurma mdivanma triugve lim Stabbinis mSeneblobas sazeimod Cauyara safuZveli. mSenebloba 1950 wlis 21 agvistos dasrulda. damatebiTi informacia ixileT : www.un.org/aboutun vis ekuTvnis gaeros Stabbina? gaeros Stabbinis Senobebi da miwa, sadac isinia ganlagebuli, saerTaSoriso zonas warmoadgens. es niSnavs, rom miwa, romelzedac gaero mdebareobs, ekuTvnis ara mxolod aSS-s, rogorc maspinZel qveyanas, aramed gaeros wevr yvela saxelmwifos. gaeros aqvs Tavisi droSa, hyavs Tavisi uSiSroebis samsaxuri, romelic icavs teritorias. mas aseve aqvs Tavisi fosta da uSvebs markebs. am markebiT sargebloba SesaZlebelia mxolod gaeros Stabbinidan, an venasa da JenevaSi mdebare gaeros ofisebidan.

6

rogoria gaeros struqtura? gaero Tavis saqmianobas axorcielebs mTeli msoflios masStabiT eqvsi ZiriTadi organos meSveobiT. Eesenia:

?? generaluri asamblea ?? uSiSroebis sabWo ?? ekonomikuri da socialuri sabWo ?? sameurveo sabWo ?? saerTaSoriso sasamarTlo ?? samdivno

TiToeuli maTgani ganTavsebulia gaeros StabbinaSi, niu-iorkSi, garda saerTaSoriso sasamarTlosi, romelic haagaSi (niderlandis samefo) mdebareobs. gaero da misi specializebuli saagentoebi, programebsa da fondTan erTad qmnian gaeros sistemas. specializebuli saagentoebisa specializacia konkretulia, magram Zalze mravalferovani. magaliTad: jandacva, soflis meurneoba, saerTaSoriso aviacia Tu meteorologia.

7

gza gaerosaken: qronologia ?? 1939 wlis seqtemberi. ase gamoiyureboda varSava

(poloneTi) II msoflio omis dawyebidan ramdenime kviris Semdeg. omma evropis udidesi nawili nangrevebad aqcia.

?? 1941 wlis 14 agvisto. AaSS-is prezidenti franklin ruzvelti da didi britaneTis premier-ministri ser uinston CerCili erTmaneTs atlantikis okeaneSi samxedro xomaldze - ,,uelsis princi” Sexvdnen. maT miiRes atlantikis qartia, sadac Camoyalibebulia msoflioSi mSvidobis damyarebis gegma.

?? 1942 wlis 1 ianvari. 26 qveynis warmomadgenlebma vaSingtonSi, kolumbiis olqi, xeli moaweres gaerTianebuli erebis deklaracias.

?? 1943 wlis 30 oqtomberi. CineTis, ssrk-is, didi britaneTisa da aSS-is warmomadgenlebma xeli moaweres moskovis deklaracias da SeTanxmdnen, CamoeyalibebinaT organizacia, romelsac mSvidobis dacvis funqciebi daekisreboda omis damTavrebis Semdeg.

?? 1944 wlis zafxuli da Semodgoma. CineTis, aSS-isa da didi britaneTis liderebi Seikribnen dumbartonoqsSi (aSS) da SeaTanxmes momavali organizaciis miznebi da principebi .

?? 1945 wlis 11 Tebervali. aSS-is prezidentma ruzveltma, didi britaneTis premier-ministrma uinston CerCilma da ssrk-is kp-is generalurma mdivanma ioseb stalinma ialtis Sexvedris dasrulebisas ganacxades, rom gadawyvites gaerTianebuli erebis Seqmna. isini aseve SeTanxmdnen kenWisyris sistemaze uSiSroebis sabWoSi.

?? 1945 wlis 26 ivnisi. san-franciskos konferenciaze 50-ma saxelmwifom xeli moawera gaeros wesdebas.

?? 1945 wlis 24 oqtomberi. mas Semdeg, rac qveynebis umravlesobam, maT Soris xuTma mudmivma wevrma (CineTi, safrangeTi, aSS, didi britaneTi da ssrk) xeli moawera gaeros wesdebas da oficialurad aRiara igi, gaerom daiwyo arseboba. amitomaa, rom 24 oqtomberi aRiniSneba rogorc gaeros dRe.

damatebiTi informacia ixileT : www.un.org/aboutun www.un.org/av

8

vin afinansebs gaeros saqmianobas ? gaeros saqmianobas 191 wevri qveyana afinansebs. Semosavlis sxva wyaro gaeros ar gaaCnia. gaeros ori saxis biujeti moepoveba:

?? regularuli biujeti moicavs yvela ZiriTad saqmianobas, romelsac niu-iorkSi arsebuli samdivno da mTels msoflioSi ganlagebuli adgilobrivi ofisebi axorcieleben.

?? samSvidobo biujeti faravs sxvadasxva samSvidobo operaciebis xarjebs, xSirad msoflios “cxel wertilebSi”.

Senatanebi gaeros orive biujetSi savaldebulo xasiaTsaa. TiToeuli wevris wili gamoiTvleba erovnuli Semosavlis, mosaxleobis raodenobis, msoflio ekonomikaSi misi wvlilisa da gadaxdisunarianobis mixedviT. ra Tanxaa gaeros biujetSi? gaeros biujeti 2004-2005 ww. 3.16 miliard aSS dolars Seadgenda (2006 wlis monacemebiT). samSvidobo operaciebisaTvis 2003 wels 2.2 miliardi aSS dolari iyo gamoyofili. Tu gaviTvaliswinebT, ra jdeba omis gaCaReba da Semdeg miyenebuli zaralis anazRaureba, mixvdebiT, rom samSvidobo saqmianobisaTvis gamoyenebuli saxsrebi miznobrivad ixarjeba. mTlianad gaeros sistema, romelic moicavs specializebul sagentoebsa da programebs, rogorebicaa: gaeros ganviTarebis programa, gaeros bavSvTa fondi, jandacvis organizacia da a.S. da aseve msoflio banki, daaxloebiT 25 miliard aSS dolars xarjavs yovelwliurad socialuri da ekonomikuri ganviTarebisaTvis. MmTeli msoflios mosaxleobaze Tu gadavanawilebT, es Tanxa 80 cents Seadgens erT sul mosaxleze. meore mxriv, msoflios saxelmwifoTa samxedro xarjebi 740 miliard aSS dolars Seadgens, anu, erT sul mosaxleze 127 aSS dolari modis. ra aris saWiro imisaTvis, rom gaerom aRiaros axali saxelmwifo axali saxelmwifos an mTavrobis aRiarebis an uaryofis aqti mxolod qveynebisa da mTavrobebis mier xdeba. zogadad es gulisxmobs diplomatiuri urTierTobebis damyarebis mzadyofnas. gaero ar warmoadgens saxelmwifos an mTavrobas da, amdenad, ar aris uflebamosili, aRiaros saxelmwifo an mTavroba. mas, rogorc damoukidebeli qveynebis organizacias, SeuZlia mxolod miiRos axali saxelmwifo Tavis rigebSi, an miiRos axali mTavrobis warmomadgenlebis rwmunebulebis sigeli.

gaeros dafinansebis wyaro misi wevri qveynebia. udidesi gadamxdelebia (2003 wlis monacemebiT): 1. aSS (25%), 2. iaponia (19.98%), 3. germania (9.08%), 4. safrangeTi (6.54%), 5. italia (5.43%), 6. didi britaneTi (%.09%), 7. kanada (2.75%), 8. espaneTi (2.58%), 9. niderlandi (1.63%) da 10. ruseTis federacia (1.48%). maTi mTliani wili biujetSi 80%-s Seadgens.

9

gaeros wesdebis Tanaxmad ,,organizaciis wevroba Tavisuflad SeuZlia yvela mSvidobismoyvare saxelmwifos, romelic ki ikisrebs am wesdebiT gaTvaliswinebul valdebulebebs, da mas, organizaciis azriT, SeuZlia da surs am valdebulebebis Sesruleba”. qveynebis gawevrianeba xdeba generaluri asambleis gadawyvetilebis Tanaxmad, rasac safuZvlad udevs uSiSroebis sabWos rekomendacia. procedura ase gamoiyureba: 1. qveyana akeTebs gancxadebas generaluri mdivnis saxelze da agzavnis formalur werils, sadac mocemulia misi mzadyofna _ Seasrulos wesdebaSi mocemuli valdebulebebi. 2. uSiSroebis sabWo ganixilavs gancxadebas. uSiSroebis sabWos rekomendaciis misaRebad saWiroa sabWos TxuTmeti wevridan cxra wevris mxardaWera. amasTan savaldebuloa, rom sabWos xuTma mudmivma wevrma _ CineTma, safrangeTma, ruseTis federaciam, didma britaneTma da amerikis SeerTebulma Statebma _ xma misces mis sasargeblod. 3. Tu sabWo rekomendacias gauwevs mis miRebas, rekomendacias gansaxilvelad warudgenen generalur asambleas. axali wevris misaRebad saWiroa xmaTa ori mesamedis mogroveba. 4. wevroba ZalaSi Sedis rezoluciis miRebis dRidan. yovel sesiaze generaluri asamblea ganixilavs sesiaSi monawile wevri qveynebis warmomadgenlebis rwmunebulebis sakiTxs. aseTi ganxilva regularulad ewyoba 9 wevrisagan Semdgari uflebamosilebis komisiis mier, magram SeiZleba Catardes sxva SemTxvevebSic. SeiZleba daisvas sakiTxi, aqvs Tu ara ama Tu im warmomadgenels xelisuflebaSi myofi Tavisi mTavrobis mandati. sakamaTo SemTxvevaSi, gadawyvetilebas xmaTa umravlesobiT iRebs asamblea. unda aRiniSnos, rom mTavrobis normaluri, demokratiuli arCevnebis wesiT Secvlis dros ar wamoiWreba aRniSnuli qveynis warmomadgenlis rwmunebulebis sakiTxi. ra enebs iyenebs gaero? gaeroSi oficialuri samuSao enebia: arabuli, espanuri, inglisuri, rusuli, franguli da Cinuri. arabuli ena mogvianebiT daamates, rogorc generaluri asambleis, uSiSroebis sabWosa da ekonomikis da socialuri sabWos oficialuri ena. delegatebs SeuZliaT isaubron nebismier am oficialur enaze da igi sinqronulad iTargmneba sxva oficialur enebze. gaeros dokumentebis umravlesobac yvela 6 oficialur enaze gamodis. zogjer delegats surs gaakeTos gancxadeba im enaze, romelic ar aris oficialuri. am SemTxvevaSi delegacias unda axldes Tarjimani an gaeros romelime oficialur enaze werilobiT warmoadginos moxsenebis teqsti.

10

2. gaeros ojaxi, am ojaxis wevrTa movaleobani ra funqciebs asruleben gaeros organoebi? gaero eqvsi ZiriTadi organosagan Sedgeba. qvemoT ixilavT maTi Semadgenlobisa da funqciebis mokle mimoxilvas: generaluri asamblea generaluri asamblea gaeros ZiriTadi saTaTbiro organoa. masSi gaeros yvela wevri saxelmwifoa warmodgenili. ganurCevlad qveynis sididisa Tu Zlierebisa, TiToeul saxelmwifos erTi xmis ufleba aqvs. gadawyvetileba xmaTa ubralo umravlesobiT miiReba. gansakuTrebuli mniSvnelobis sakiTxebi xmaTa ori mesamediT unda iyos damtkicebuli. TiToeul saxelmwifos erTi xmis ufleba aqvs, magram igi SeiZleba warmodgenili iqnes ramdenime wevrisagan Semdgari delegaciiT, romelsac, rogorc wesi, saTaveSi udgas elCi. yovel wels, generaluri asambleis plenaruli sesiebi iwyeba seqtemberSi da mTeli wlis manZilze grZeldeba. Pplenaruli sesiebis garda, generaluri asamblea sagangebo situaciebis drosac imarTeba. sagangebo sesiis mowveva SesaZlebelia uSiSroebis sabWos an gaeros wevr- saxelmwifoTa umravlesobis moTxovniT. sagangebo sesiis mowveva SesaZlebelia erTi saxelmwifos iniciativiTac, Tu mas gaeros wevrTa umravlesoba dauWers mxars. asamblea yoveli wels axal prezidents irCevs, romelic xelmZRvanelobs, anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, warmarTavs asambleis sesiebs. funqciebi

?? ganixilavs da iZleva rekomendaciebs nebismier sakiTxze (garda im sakiTxebisa, romlebsac uSiSroebis sabWo ganixilavs im droisaTvis);

?? ganixilavs samxedro konfliqtebsa da SeiaraRebasTan dakavSirebul sakiTxebs;

?? ganixilavs bavSvebis, axalgazrdobisa da qalebis mdgomareobis gaumjobesebis xerxebsa da saSualebebs;

?? ganixilavs mdgradi ganviTarebisa da adamianis uflebebis sakiTxebs; ?? ganxilavs da amtkicebs organizaciis biujetsa da saxelmwifoTa

sawevro Sesatanis moculobas.

kenWisyra generaluri asambleis mier miRebuli rezoluciebis Sesruleba saxelmwifosaTvis savaldebulo ar aris. miuxedavad amisa, maT didi datvirTva aqvT. isini gamoxataven msoflios TiTqmis yvela qveynis

11

sazogadoebriv azrs da gadawyvetileba zemoqmedebas axdens saxelmwifos saerTaSoriso prestiJsa da gavlenaze. Sekrebebi yoveli plenaruli sesiis dasawyisSi asamblea atarebs saerTo debatebs, xSirad saxelmwifosa da mTavrobis meTaurTa moTxovniT. 2005 wels, gaeros 60-e wlisTavze, yvela wevri qveynis meTauri Seikriba gaeros StabbinaSi, niu-iorkSi. ZiriTadi komitetebi saerTo debatebis damTavrebis Semdeg generaluri asambleis mier dasamtkicebel sakiTxebs umTavresad misi eqvsi ZiriTadi komiteti ganixilavs:

?? pirveli komiteti _ ganiaraRebisa da saerTaSoriso usafrTxoebis sakiTxebs;

?? meore komiteti _ ekonomikur da finansur sakiTxebs; ?? mesame komiteti _ socialur, humanitarul da kulturis sakiTxebs; ?? meoTxe komiteti _ specialur politikur da dekolonizaciis

sakiTxebs; ?? mexuTe komiteti _ administraciul da sabiujeto sakiTxebs; ?? meeqvse komiteti _ samarTlebriv sakiTxebs.

gaeros generaluri asambleis bolodroindeli RonisZiebebi:

?? afrikis ekonomikuri aRorZinebisa da ganviTarebis 1986 – 1990 wlebis samoqmedo programa (1986 w.). amJamad afrika iRebs gaeros sistemis resursebis 40%-s.

?? gaeros konferencia adamianTa gansaxlebis Sesaxeb (habitat II), 1996 w. msoflios liderebma aiRes valdebuleba, gauumjobeson TavianT mosaxleobas sayofacxovrebo pirobebi.

?? deklaracia kosmosis kvlevasa da gamoyenebaSi saerTaSoriso TanamSromlobis Sesaxeb (1996 w.) deklaraciis mixedviT, saxelmwifoebi Tavad wyveten saerTaSoriso TanamSromlobaSi maTi monawileobis yvela aspeqts samarTlian da urTierTmisaReb sawyisebze.

?? konvencia qveiTsawinaaRmdego naRmebis gamoyenebis, Senaxvis, warmoebisa da gadatanis akrZalvisa da maTi ganadgurebis Taobaze (otava 1997 w.) 130-ze metma qveyanam ukve xeli moawera am xelSekrulebas.

?? specialuri sesia msoflioSi narkotikebis problemis Sesaxeb (niu-iorki 1998 w.) msoflios mTavrobebi SeTanxmdnen narkotikuli saSualebebis globaluri kontrolis strategiaze.

12

uSiSroebis sabWo uSiSroebis sabWos Seqmnis mizani sayovelTao mSvidobisa da usafrTxoebis SenarCunebaa. Tu generaluri asamblea ganixilavs msoflios nebismier saWirboroto sakiTxs, uSiSroebis sabWo Semoifargleba mxolod mSvidobisa da usafrTxoebis sakiTxebiT. gaeros wevrebi SeTanxmdnen, rom daeTanxmon uSiSroebis sabWos mier miRebul gadawyvetilebebs da ganaxorcielon isini. wevroba uSiSroebis sabWo 15 wevrisagan Sedgeba. xuTi maTgani _ aSS, didi britaneTi, ruseTis federacia, safrangeTi, CineTi _ mudmivi wevris statusiT sargeblobs. droebiT 10 wevrs ki irCevs generaluri asamblea ori wlis vadiT, geografiuli principis gaTvaliswinebiT. funqciebi

?? ganixilavs nebismier dapirispirebas an situacias, romelsac SeuZlia saerTaSoriso arenaze axali daZabulobis kera warmoqmnas;

?? warmoadgens rekomendaciebs konfliqtis mogvarebis meTodebisa da pirobebis Sesaxeb;

?? warudgens generalur asambleas rekomendaciebs generaluri mdivnis daniSvnis Taobaze.

Sekrebebi generaluri asambleisagan gansxvavebiT, uSiSroebis sabWo mudmivmoqmedi organoa. igi plenarul sesiebs ar atarebs. saWiroebis SemTxvevaSi Mmisi Sekreba umokles droSia SesaZlebeli _ romelime, Tundac arawevri saxelmwifos TxovniT an generaluri mdivnis mowodebiT. uSiSroebis sabWos xelmZRvanelobs prezidenti, romlis funqciebs monacvleobiT, erTi Tvis vadiT, sabWos wevri-saxelmwifos warmomadgenlebi asruleben. rigiToba inglisuri anbanis mixedviT ganisazRvreba. kenWisyra uSiSroebis sabWoze kenWisyra gansxvavdeba generaluri asambleis kenWisyrisagan. uSiSroebisGsabWos mudmivi wevrebi vetos uflebiT sargebloben, anu gadawyvetilebis miRebisas erT-erTi wevris uari sakiTxis Cavardnas niSnavs. mniSvnelovani gadawyvetilebis misaRebad saWiroa sabWos 9 wevris Tanxmoba, Tanac arc erTi mudmivi wevri winaaRmdegi ar unda iyos.

13

uSiSroebis sabWos bolodroindeli RonisZiebebi:

?? samSvidobo operaciebi 1948 wlidan dRemde. 59 samSvidobo operacia Catarda 1948-2003 ww. amJamad mimdinareobs Cvidmeti samSvidobo operacia (2004 wlis 1 seqtembrisaTvis)

?? aqcia erayis mier kuveitSi SeWris sapirispirod: 1990 w. sabWom ufleba misca wevr qveynebs kuveitTan TanamSromlobisas “yvela saSualeba” gamoeyenebinaT sabWos rezoluciebis gasatareblad da daemyarebinaT mSvidoba da uSiSroeba regionSi. mogvianebiT Seiqmna specialuri komisia akrZaluli iaraRis ganadgurebis Sesaxeb.

?? sanqciebi yofili iugoslaviis, libiis, sudanis da siera-leones winaaRmdeg (saerTaSoriso mSvidobisaTvis safrTxis Seqmnis gamo)

?? kosovoSi gaeros gardamavali administraciis Seqmna (UNMIK), romelsac mieniWa farTo uflebebi mTel mis teritoriasa da mosaxleobaze, 1999 weli.

ramdenad samarTliania, rom mxolod xuT udides saxelmwifos aqvs vetos ufleba? msoflios xuTma udidesma saxelmwifom gadamwyveti roli iTamaSa gaeros SeqmnaSi. maT ganapirobes aseve II msoflio omis dasasruli. gaeros wesdebis Semqmnelebma gaiTvaliswines, rom es xuTi udidesi Zala – CineTi, safrangeTi, ruseTis federacia (ssrk-is samarTalmemkvidre), didi britaneTi da aSS – Semdgomac Seasrulebdnen mTavar rols saerTaSoriso mSvidobisa da usafrTxoebis dacvaSi. mSvidobis uzrunvelsayofad yvelaze kargi saSualeba iyo am xuTi Zalis gaerTianeba, upiratesad mSvidobisa da omis sakiTxebze samuSaod, erTi xelSekrulebis farglebSi. amgvarad SeTanxmdnen, rom Tu romelime am “didi xuTeulidan” ar eTanxmeba arasaproceduro sakiTxebze gadawyvetilebas, uSiSroebis sabWo ver miiRebs rezolucias. mudmivi wevrebis es specialuri ufleba cnobilia rogorc “vetos ufleba”. uSiSroebis sabWos gadawyvetilebani proceduris sakiTxebze (mag., dRis wesrigis miReba, wevri qveynebis mowveva sabWos muSaobaSi monawileobisaTvis, an wesebisa da procedurebis damtkiceba) miRebulad iTvleba, rodesac maT xmas miscems sabWos 15 wevridan 9 wevri. bolo wlebSi mravalma qveyanam warmoadgina reformebisa da uSiSroebis sabWos gafarToebis winadadebani. miuxedavad amisa, SeTanxmeba jer ar aris miRweuli, Tu rogor unda moxerxdes es. rigi qveynebis azriT, naklebad savaraudoa, rom vetos ufleba axlo momavalSi gauqmdes. zogierTi qveyana mxars uWers vetos uflebis gamoyenebas mxolod im SemTxvevebSi, romlebic safrTxes uqmnian mSvidobas msoflioSi, an moiTxovs mis SezRudvas proceduruli meqanizmebiT. 1994 wlidan moyolebuli, generaluri asambleis mier Seqmnili samuSao jgufi ganixilavs sabWos gafarToebis winadadebebs. zogierTi qveyana

14

ayenebs winadadebas, rom sabWoSi axal mudmiv wevrebad miiRon: erTi qveyana afrikidan, erTi _ aziidan da erTic _ laTinuri amerikidan. ekonomikuri da socialuri sabWo ekonomikuri da socialuri sabWo (ekososi) gaeros ZiriTadi forumia, romelzec ganixilaven saerTaSoriso sistemaSi arsebul ekonomikur da socialur problemebs: vaWroba, transporti, industrializacia, ekonomikuri ganviTareba, bavSvebi, sabinao problemebi, qalTa uflebebi, rasobrivi diskriminacia, narkotikuli saSualebebi, danaSauli, socialuri uzrunvelyofa, axalgazrdoba, adamianis garemo da sakvebi. sabWo xels uwyobs qveynebs, miaRwion SeTanxmebas iseT sakiTxebSi, rogoricaa: ganaTlebisa da jandacvis mdgomareobis gaumjobeseba, adamianis sayovelTao pativiscemisa da misi uflebebisa da ZiriTad TavisuflebaTa dacva. funqciebi

?? umniSvnelovanesi forumi aris, romelzec ganixilaven arsebul ekonomikur da socialur sakiTxebs;

?? cxovrebis donis amaRlebis, mosaxleobis sruli dasaqmebisa da ekonomikuri da socialuri progresis xelSewyoba;

?? saerTaSoriso problemebis gadawyveta ekonomikur, socialur da jandacvis sferoebSi; saerTaSoriso TanamSromlobis xelSewyoba kulturisa da ganaTlebis sferoSi;

?? adamianis uflebebisa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis xelSewyoba. wevroba ekososi Sedgeba 54 wevrisagan, romlebic generaluri asambleis mier 3 wlis vadiT airCeva. sabWos Sexvedrebi mTeli wlis manZilze ewyoba. sabWos mTavari sesia weliwadSi erTxel, ivlisSi imarTeba. gadawyvetilebebi organoSi xmaTa ubralo umravlesobiT miiReba. damatebiTi organoebi ekososis saqmianobis areali Zalze didia erTi organizaciisaTvis, amitom dasaxmareblad Seqmnilia funqciuri komisiebi, romelTa ZiriTadi movaleobaa arsebul sakiTxebze kvlevis Catareba da sabWosaTvis rekomendaciebis SeTavazeba. funqciuri komisiebia:

?? adamianis uflebebis komisia, narkotikul nivTierebebTan brZolis komisia, socialuri ganviTarebis komisia, mosaxleobisa da ganviTarebis komisia, qalTa statusis komisia, statistikis komisia, danaSaulTan brZolisa da sisxlis samarTlis sakiTxebis komisia,

15

mdgradi ganviTarebis komisia, mecnierebisa da teqnologiebis ganviTarebis komisia.

arsebobs agreTve regionuli komisiebi, romelTa saqmianoba ZiriTadad regionis saxelmwifoebis socialur-ekonomikur problemebs ukavSirdeba. esenia:

?? afrikis ekonomikuri komisia (ECA) ?? evropis ekonomikuri komisia (ECE) ?? laTinuri amerikisa da karibis auzis qveynebis ekonomikuri komisia

(ECLAC) ?? aziis da wynari okeanis ekonomikuri da socialuri sakiTxebis

komisia (ESCAP) ?? dasavleT aziis ekonomikuri da socialuri sakiTxebis komisia

(ESCWA). ekososis funqcias ar warmoadgens mxolod funqciuri da regionuli komisiebis zedamxedveloba. igi muSaobs sxvadasxva, e.w. specializebul saagentoebTanac da gaeros programebTan. xSirad isini erTad axorcieleben specialur proeqtebs. gaeroSi 16 specializebuli saagentoa. yoveli maTgani damoukidebeli organizaciaa Tavisi wevrebiT, biujetiTa da StabbiniT. isini Seiswavlian problemebs, iZlevian rekomendaciebs da exmarebian ganviTarebad qveynebs specifikuri problemebis gadaWraSi. gaeros specializebuli saagentoebia:

?? Sromis saerTaSoriso organizacia (ILO) ?? gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizacia (FAO) ?? gaeros ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis organizacia

(UNESCO) ?? msoflio jandacvis organizacia (WHO) ?? msoflio banki (WB) ?? saerTaSoriso savaluto fondi (IMF) ?? samoqalaqo aviaciis saerTaSoriso organizacia (ICAO) ?? universaluri safosto kavSiri (UPU) ?? telekomunikaciis saerTaSoriso kavSiri (ITU) ?? msoflio meteorologiuri organizacia (WMO) ?? saerTaSoriso sazRvao organizacia (IMO) ?? inteleqtualuri sakuTrebis msoflio organizacia (WIPO) ?? soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondi (IFAD) ?? gaeros samrewvelo ganviTarebis organizacia (UNIDO)

ori msgavsi, magram damoukidebeli saagentoa:

?? atomuri energiis saerTaSoriso saagento (IAEA) ?? vaWrobis msoflio organizacia (WTO).

16

generalurma asambleam Seqmna sxvadasxva programebi da dawesebulebebi specifikur sferoebSi samuSaod. isini mWidrod TanamSromloben ekonomikur da socialur sabWosTan da, umetes SemTxvevaSi, angariSvaldebulni arian generaluri asambleisa da sabWos winaSe. es programebia:

?? gaeros bavSvTa fondi (UNICEF) ?? gaeros axlo aRmosavleTSi palestineli ltolvilebis daxmarebisa

da dasaqmebis saagento (UNRWA) ?? gaeros ltolvilTa umaRlesi komisariati (UNHCR) ?? msoflio sasursaTo programa (WFP) ?? gaeros treningisa da kvlevis instituti (UNITAR) ?? gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferencia (UNCTAD) ?? gaeros ganviTarebis programa (UNDP) ?? gaeros mosaxleobis fondi (UNFPA) ?? gaeros garemos dacvis programa (UNEP) ?? gaeros universiteti (UNU) ?? qalTa ganviTarebis saerTaSoriso kvlevisa da treningis instituti

(INSTRAW) ?? gaeros dasaxlebuli punqtebis (habitati) centri (UNCHS).

sameurveo sabWo gaeros Seqmnis adreul etapze msoflioSi iyo teritoriebi, sadac xalxi ver qmnida sakuTar mTavrobas. zogierTi maTgani moqmedebda I msoflio omis dros dadgenili mandatiT. zogierTi teritoria CamoSorda mtrul saxelmwifoebs II msoflio omis Sedegad. rodesac gaero Seiqmna, am teritoriebze gavrcelda gaeros meurveobis sistema da maT sameurveo teritoriebi uwodes. sameurveo sabWo Seiqmna, rogorc gaeros organo, romlis Camoyalibebis umTavres mizans warmoadgenda samandato (sameurveo) teritoriebis meTvalyureoba da aseTi teritoriis mosaxleobis keTildReobis ganviTareba. Tavdapirvelad 11 aseTi teritoria arsebobda, ZiriTadad afrikasa da wynari okeanis auzSi. wevroba sameurveo sabWo uSiSroebis sabWos 5 mudmivi wevriTaa dakompleqtebuli: CineTi, safrangeTi, ruseTis federacia, didi britaneTi da amerikis SeerTebuli Statebi. yovel wevrs erTi xmis ufleba aqvs. sameurveo sabWos gadawyvetilebebi miiReba xmaTa umravlesobiT. Sekrebebi Cveulebisamebr, sameurveo sabWo ikribeba weliwadSi erTxel, mais-ivnisSi. igi ganixilavs sameurveo teritoriebis mmarTveli xelisuflebis mier warmodgenil angariSebs; amowmebs, ra daxmareba gaewia teritorias

17

damoukideblobis an TviTgamorkvevis miRwevaSi, ganixilavs saCivrebs da agzavnis warmomadgenlebs meurveobaSi myofi Sesabamisi teritoriebis dasaTvaliereblad, daxmarebis saWiroebis dasadgenad. mas Semdeg, rac ukanasknelma samandato teritoriam _ okeaniaSi mdebare, amerikis SeerTebuli Statebis mmarTvelobaSi myofma palaum damoukidebloba moipova 1994 wels, sameurveo sabWos funqcionireba SeCerda. igi Seikribeba mxolod im SemTxvevaSi, Tu amis saWiroeba warmoiqmneba. v faqti dekolonizacia 1945 wels msoflios mosaxleobis naxevari cxovrobda iseT qveynebSi, romlebsac gareSe Zalebi akontrolebdnen. gaero dekolonizaciis saxeliT cnobili procesis meSveobiT daexmara koloniaTa umravlesobas damoukideblobis mopovebaSi. 1960 wels generalurma asambleam miiRo deklaracia, romelSic mouwodebda, daeCqarebinaT yvela qveynisa da xalxis ganTavisuflebis procesi. gaeros dekolonizaciis mcdelobam Sedegi gamoiRo da amJamad 80-ze meti yofili kolonia gaeros wevri qveyanaa. dReisaTvis mxolod 1.5 milioni mosaxle cxovrobs damokidebul teritoriebze. saerTaSoriso sasamarTlo saerTaSoriso sasamarTlo warmoadgens gaeros mTavar sasamarTlo organos. mxolod qveynebs, da ara kerZo pirebs, SeuZliaT mimarTon sasamarTlos saqmis gasarCevad. qveyana, romelic uflebas aZlevs sasamarTlos, rom man saqme ganixilos, aseve pirobas debs, rom daemorCileba mis gadawyvetilebas. amis garda, gaeros sxva organizaciebma SeiZleba mimarTon sasamarTlos rCevis misaRebad. Semadgenloba sasamarTlo mdebareobs haagaSi, niderlandSi, da mudmivad funqcionirebs. mas 15 mosamarTle hyavs, romlebsac generaluri asamblea da uSiSroebis sabWo irCevs. dauSvebelia erTi saxelmwifodan ori mosamarTlis arCeva. gadawyvetilebis misaRebad saWiroa cxra mosamarTlis Tanxmoba. saerTaSoriso sasamarTlos zogierTi bolodroindeli gadawyvetileba:

?? libiisa da Cadis sasazRvro davis gadaWra (1994 w.) ?? uaryo aSS-is protesti sasamarTlos gadawyvetilebaze aSS-is

samxedro gemebis mier iranSi navTobis platformebis dangrevis Taobaze (1996 w.)

?? mouwoda ungreTs da slovakias, SeesrulebinaT 1977 wlis gadawyvetileba mdinare dunaize jebirebis mSeneblobis Sesaxeb (1997 w.).

18

samdivno samdivno, romelsac generaluri mdivani xelmZRvanelobs, Sedgeba gaeros TanamSromlebisagan, romlebic yoveldRiur samuSaos asruleben. sxva sityvebiT rom vTqvaT, gaeroSi momsaxure yvela piri samdivnos wevria. igi mdebareobs niu-iorkSi da aqvs ofisebi mTel msoflioSi. samdivno valdebulia moemsaxuros gaeros sxva organoebs da ganaxorcielos maT mier dadgenili programebi da politika. funqciebi

?? Sekribos da moamzados informacia sxvadasxva problemebze, raTa samTavrobo delegaciebma SeZlon faqtebis Seswavla da rekomendaciebis gacema;

?? gaeros gadawyvetilebebis gatarebis xelSewyoba; ?? saerTaSoriso konferenciebis Catareba; ?? gamosvlebisa da dokumentebis zepiri da werilobiTi Targmna gaeros

oficialur enebze Semadgenloba generaluri mdivani _ organizaciis mTavari aRmasrulebeli piri _ gaeros TanamSromlebs Soris Tanamdebobrivad yvelaze maRla dgas. mas daxmarebas uwevs saerTaSoriso samoqalaqo mosamsaxureTa Stati. diplomatebisagan gansxvavebiT, romlebic romelime konkretul qveyanas warmoadgenen, isini muSaoben yvela wevri qveynisaTvis da miTiTebebs iReben ara mTavrobebisagan, aramed generaluri mdivnisagan. mTlianad gaeros sistemaSi – niu-iorkis samdivnoSi, regionul saagentoebSi, aseve specialur saagentoebsa da programebSi mTel msoflioSi 50000 adamiania dasaqmebuli. maTgan 4500 niu-iorkis Stab-binaSi saqmianobs. rogor iniSneba generaluri mdivani? ra rols asrulebs igi? generalur mdivans niSnavs generaluri asamblea uSiSroebis sabWos rekomendaciis safuZvelze xuTi wlis vadiT. gaeros Seqmnis dRidan sul Svidi generaluri mdivani muSaobda:

?? triugve li (norvegia) 1946 – 1952

19

?? dag hamarSeldi (Svecia) 1953 – 1961 ?? u tani (birma, axlandeli mianma) 1961 – 1971 ?? kurt valdhaimi (avstria) 1972 – 1981 ?? xavier peres de kueliari (peru) 1982 – 1991 ?? butros butros Rali (egvipte) 1992 – 1996 ?? kofi anani (gana) 1997 – 2006 ?? ben ki-muni (samxreT korea) 2007 wlidan.

ar arsebobs dawerili kanoni, magram, bolo 25 wlis ganmavlobaSi generaluri mdivnis ofisis rotacia regionuli principiT xdeba. magaliTad, u tanis (azia) Semdeg generaluri mdivani gaxda dasavleT evropeli (kurt valdhaimi, avstria). igi Secvala peruelma xavier peres de kueliarma (laTinuri amerika). orive maTgani ori vadiT iyo arCeuli. 1992 wels meeqvse generalur mdivnad airCies butros butros Rali egviptidan (afrika). erTvadiani moRvaweobis Semdeg 1997 wels igi Secvala ganelma kofi ananma, aseve afrikelma. generaluri mdivnis zogierTi funqcia

?? uflebamosilia, uSiSroebis sabWos yuradReba miapyros da wamoWras saerTaSoriso mSvidobasTan dakavSirebuli nebismieri problema;

?? gansaxilvelad warudginos sakiTxebi generalur asambleas an gaeros romelime sxva organos;

?? Seasrulos “Cumi diplomatis” funqcia wevr qveynebs Soris arsebuli uTanxmoebis dros

sazogadoebisaTvis generaluri mdivani cnobilia rogorc piri, romelic, “prevenciuli diplomatiis” interesebidan gamomdinare, iyenebs misTvis Tanamdebobrivad miniWebul Zalauflebas da moqmedebs miukerZoeblad. igulisxmeba mis mier rogorc sajarod, aseve kerZod gadadgmuli nabijebi, romlebic mimarTulia saerTaSoriso davis warmoSobis, gaRrmavebisa da gavrcelebis Tavidan acilebisaken. zogjer piradad misi an misi ofisis SuamavlobiT sakiTxis gadaWra xerxdeba, vidre mas uSiSroebis sabWoze an generalur asambleaze gaitanen, an vidre problema konfliqtSi gadaizrdebodes. erTi dRe generaluri mdivnis cxovrebidan gaeros StabbinaSi skolis moswavleebTan Sexvedrisas gaeros generalur mdivans kofi anans hkiTxes, Tu realurad ra samuSaos asrulebs igi gaeroSi. man ase upasuxa:

20

,,am SekiTxvaze pasuxis gacema namdvilad ar aris advili. ajobebs, dawvrilebiT mogiTxroT Cemi erTi samuSao dRis Sesaxeb. ra gavakeTe guSin? guSin davbrundi indoeTidan. erTi dRiT adre ki viyavi italiasa da germaniaSi. mivedi Cems ofisSi da Sevxvdi Cems TanamSromlebs im problemebis gansaxilvelad, romlebic Cemi aryofnis dros warmoiSva. evropaSi yofnis dros zogierTi problemis ganxilva da aucilebeli gadawyvetilebis miReba mixdeboda telefonisa da faqsis saSualebiT. guSin didi problemebis winaSe davdeqiT zairis (amJamad kongos demokratiuli respublika) aRmosavleT nawilSi: 100000 ltolvili iq rTul situaciaSi aRmoCnda, maT esaWiroebodaT sakvebi da daxmareba. Cven gvqonda maTTvis sakvebi, magram ver vawvdidiT, radgan saomari moqmedebebis gamo ar uSvebdenen damxmare Zalebs maTTan. ltolvilTa umravlesoba qalebi da bavSvebi iyvnen, Tqven, albaT, ginaxavT maTi suraTebi televiziiT. isini SimSiloben da Zalian gamxdrebi arian. Cven vaiZulebdiT pirebs, romlebic akontroleben aRmosavleT zairs, SeeSvaT regionSi gaero, arasamTavrobo organizaciebi da daxmarebis muSakebi, magram uSedegod. me momiwia uSiSroebis sabWoSi misvla am problemis gansaxilvelad da vTxove mas zewola ganexorcielebina im pirebze, romlebic akontroleben am teritorias. Semdeg gamovedi televiziiT da vesaubre presas da aRvniSne, rom es pirebi aSimSileben adamianebs da saWiroa, raime viRonoT. Semdeg samuSao lanCi mqonda elCebis jgufTan zogierTi problemis gadasaWrelad. naSuadRevs Sevxvdi yvela departamentis xelmZRvanels, yvela Cems moadgiles, gaeros ganviTarebis programis, gaeros bavSvTa fondis, gaeros mosaxleobis fondis xelmZRvanelebs. maTTan erTad ganvixile Cveni programebi da samuSao gegma. amis Semdeg Cavatare ganxilvaTa morigi seria da miviRe ramdenime gadawyvetileba niu-iorksa da mTel msoflioSi arsebul situaciebze. es kidev ar aris yvelaferi. dRis bolos mqonda samuSao sadili, romelic Ramis 11 saaTamde gagrZelda. Semdeg saxlSi davbrundi da 12 saaTisaTvis daviZine. dRes diliT, rodesac avdeqi, sanam aq movidodi telefoniT darekva momixda msoflios sxvadasxva adgilebSi. Cemi yvela samuSao dRe TiTqmis erTnairia.”

21

3. gaero saerTaSoriso mSvidobisa da usafrTxoebis samsaxurSi gaero Seiqmna mSvidobis uzrunvelyofis mizniT. rogor axerxebs amas? gaero asrulebs globaluri forumis rols, sadac yvela qveyanas SeuZlia wamoayenos da ganixilos urTulesi sakiTxebi, maT Soris omisa da mSvidobisa. rodesac saxelmwifoTa liderebi erTmaneTis pirispir dganan da erTmaneTTan saubroben, iwyeba dialogi. xSirad amas mivyavarT dapirispirebis mSvidobian gadaWrasTan. rodesac amdeni qveyana erT azrs adgas, saxelmwifo iZulebulia, angariSi gauwios amas. generaluri mdivani piradad an warmomadgenlis meSveobiT xSirad gvevlineba dialogis iniciatorad. gaeros wesdebis Tanaxmad, uSiSroebis sabWos ZiriTadi movaleobaa, SeinarCunos mSvidoba da usafrTxoeba maSin, rodesac mSvidobas safrTxe emuqreba. wevri qveynebi valdebuli arian, ganaxorcielon misi gadawyvetilebebi. rodesac sabWo ganixilavs safrTxes, romelic mSvidobas emuqreba, igi Tavdapirvelad mxareebs sTxovs, mSvidobiani gziT gadaWran problema. Tu konfliqti mainc daiwyo, igi uzrunvelyofs cecxlis Sewyvetas. Semdeg SeiZleba gagzavnos samSvidobo Zalebi konfliqtis zonaSi an mouwodos wevr qveynebs ekonomikuri sanqciebisa da embargos dawesebisaken mSvidobis aRdgenis mizniT. SeaCera Tu ara gaerom romelime omi? gaeros daxmarebiT SesaZlebeli gaxda mravali konfliqtis omSi gadazrdis Tavidan acileba. manve gamarTa molaparakebebi konfliqtis mSvidobiani gziT gadaWris Taobaze. bevr SemTxvevaSi gaerom warmoadgina daZabulobis ganmuxtvis meqanizmi, magaliTad gamodgeboda berlinis krizisi (1948 – 1949), kubis krizisi (1962) da Sua aRmosavleTis krizisi (1973). TiToeuli am krizisis dros SesaZlebeli gaxda uZlieres saxelmwifoebs Soris saomari moqmedebebis Tavidan acileba. gaerom mTavari roli Seasrula omebis dasrulebaSi _ kongoSi (1964), iransa da erays Soris (1988), el-salvadorSi (1992), mozambikSi (1994) da gvatemalaSi (1996). bolo wlebSi gaeros gardamavali periodis xelSemwyobi jgufi (UNTAG) zedamxedvelobda pirvel Tavisufal da samarTlian arCevnebs namibiaSi, ramac qveyanas damoukidebloba moutana. gaeros “gardamavali periodis uflebamosili organo kambojaSi” (UNTAC) zedamxedvelobda da meTvalyureobda cecxlis Sewyvetas da ucxo qveynebis Zalebis gayvanas, akontrolebda da zedamxedvelobda sxvadasxva samTavrobo ofiss da moawyo Tavisufali da samarTliani arCevnebi. yofil iugoslaviaSi gaeros dacvis Zalebi (UNPROFOR) icavdnen

22

demilitarizebuli zonebis mosaxleobas da daxmarebas uwevdnen humanitaruli daxmarebis miRebaSi. ra moxdeba, Tu qveyana ugulebelyofs uSiSroebis sabWos gadawyvetilebas? uSiSroebis sabWos gadawyvetilebis Seusruleblobis SemTxvevaSi ramdenime RonisZiebas mimarTaven. Tu qveyana arRvevs mSvidobas an mimarTavs agresias, mis mimarT gamoiyeneba ekonomikuri da sxva sanqciebi. sabWo uflebamosilia, gasces Zalis gamoyenebis nebarTva im SemTxvevaSi, Tu sxva gamosavali ar aris da winaaRmdegobis mSvidobiani gziT gadaWris SesaZleblobebi amowurulia. 1996 wels sanqciebi miiRes rodeziis (amJamad zimbabve) TeTrkaniani umciresobis reJimis mimarT. iaraRis embargo dawesda samxreT afrikaSi TeTrkaniani umciresobis reJimis mier rasobrivi separatizmis politikis gatarebis gamo. ukanasknel wlebSi sanqciebi iqna miRebuli libiis, somalis, iugoslaviis, erayis, haitis, ruandis, liberiisa da angolis zogierTi mxaris mimarT. hyavs Tu ara gaeros jari? ara, gaeros ara hyavs mudmivi saerTaSoriso policia an SeiaraRebuli Zalebi. SenaerTebi, romlebic monawileoben samSvidobo operaciebSi, wevr qveynebs nebayoflobiT gamohyavT. samoqalaqo pirebi, romlebic moqmedeben rogorc gaeros warmomadgenlebi, aseve gadamwyvet rols asruleben aseTi operaciebis formirebaSi. ras warmoadgens samSvidobo operacia? samSvidobo operacia tradiciisamebr gulisxmobs gaeros gankargulebiT mravalerovani Zalebis gamoyenebas, moqiSpe qveynebs Soris arsebuli konfliqtebis kontrolisa da gadaWris mizniT. samSvidobo Zalebi asruleben miukerZoebeli mesame mxaris rols cecxlis Sewyvetis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebisas da meomar mxareebs Soris buferuli zonebis SeqmnaSi. es aadvilebs konfliqtis mSidobiani gziT mogvarebas diplomatiuri arxebis saSualebiT. maSin, rodesac samSvidobo Zalebi adgilze inarCuneben mSvidobas, gaeros Suamavlebi xvdebian mowinaaRmdege mxareebis an qveynebis liderebs da cdiloben konfliqtis mSvidobianad gadaWras. arsebobs samSvidobo operaciebis ori tipi: damkvirvebelTa misia da samSvidobo Zalebi. damkvirveblebi SeiaraRebuli ar arian. gaeros samSvidobo Zalebis mebrZolebi msubuqad arian SeiaraRebuli da iaraRis gamoyeneba mxolod Tavdacvis mizniT SeuZliaT. gaeros samSvidobo Zalebis

23

gamorCeva advilia ganmasxvavebeli niSnebiTa da cisferi CafxutebiT, romlebsac movaleobis Sesrulebis dros atareben. meomrebs cisferi Cafxuti, romelic gaeros samSvidobo Zalebis simbolod iqca, Tan daaqvT yvela operaciaze da ixuraven, rodesac safrTxis winaSe dgebian. yoveli qveynis samSvidobo Zalebis jariskaci sakuTari, erovnuli formiT msaxurobs. mTavrobebi, romlebic nebayoflobiT gzavnian samSvidobo Zalebs gaeros droSis qveS samsaxurSi, inarCuneben am Zalebze SeuzRudav kontrols. samSvidobo operaciis Catarebas, Cveulebriv, wyvets uSiSroebis sabWo da mas warmarTavs generaluri mdivani. maT unda hqondeT maspinZeli qveynebis Tanxmoba da aseve, rogorc wesi, sxva monawile mxareTa Tanxmoba. meomrebi da TanamSromlebi inarCuneben miukerZoeblobas da ar erevian im qveynis saSinao saqmeebSi, sadac isini arian ganlagebuli. rogorc wesi, samSvidobo operacia xorcieldeba krizisis dadgomis Semdeg, magram Tavad samSvidobo procesi ufro adre iwyeba. gaeros SeuZlia sxvadasxva gziT xeli SeuSalos axali konfliqtebis warmoSobas, an arsebuli konfliqtebis saomar moqmedebaSi gadazrdas. es SeiZleba iTvaliswinebdes piradi kontaqtebis damyarebas, generaluri mdivnis CarTvas procesSi an faqtebis dadgenisaTvis misiis gagzavnas adgilze. aseTi teqnika cnobilia prevenciuli diplomatiis saxeliT. ratom axorcielebs gaero amden samSvidobo operacias? samSvidobo operaciebi igegmeba seriozuli samxedro da humanitaruli krizisis sapasuxod. warsulSi samSvidobo Zalebi umeteswilad monawileobdnen meomar qveynebs Soris mSvidobis SenarCunebaSi. amJamad mraval qveyanaSi viTardeba Sida konfliqtebi. samoqalaqo uTanxmoebisa da eTnikuri konfliqtebis gamo zogierTi mTavroba ver axorcielebs kontrols mTel teritoriaze, rac savalalo mdgomareobaSi agdebs moqalaqeebs. aseT situaciaSi gaeros xSirad mimarTaven TxovniT erTi mxriv, monawileoba miiRos molaparakebebSi da, meore mxriv, konfliqtis Sedegad dazaralebul mosaxleobas gadaudebeli daxmareba gauwios. sirTuleebis miuxedavad, gaero erTmaneTs uTavsebs krizisis daZlevisa da humanitaruli daxmarebis RonisZiebebs. magaliTad, yofili iugoslaviis respublikebSi sxvadasxva jgufebi Caebnen mwvave regionul brZolebSi, ris Sedegadac aTasobiT adamiani daiRupa, daiWra, dakarga saxl-kari. amis sapasuxod 1992 wels gaerom Seqmna gaeros dacvis Zalebi (UNPROFOR). samSvidobo operaciis farglebSi igi monawileobda mSvidobiani pirobebis SeqmnaSi da amasTanave uzrunvelyofda humanitarul daxmarebas bosniisa da hercegovinis mosaxleobisaTvis.

24

amis msgavsad, samoqalaqo omebiT gatanjul somaliSi organizacia “gaeros operacia somaliSi” (UNOSOM) meTvalyureobda sxvadasxva mxareebs Soris cecxlis Sewyvetas da gadaudebeli daxmarebis gawevas. warmoadgenda Tu ara “udabnos qariSxali” eraysa da quveiTSi samSvidobo operacias? ara, es aqcia araa miCneuli gaeros samSvidobo operaciad, Tumca mis Catarebaze ufleba uSiSroebis sabWom gasca. “udabnos qariSxlis operacia” Caatara qveynebis koaliciam aSS-is xelmZRvanelobiT mas Semdeg, rac 1990 wlis noemberSi uSiSroebis sabWom miiRo rezolucia, romelic uflebas aZlevda wevr qveynebs, yvela Rone exmaraT, raTa erays quveiTis teritoria daetovebina. msgavsi situacia Seiqmna koreaSi 1950 wels rodesac regionSi omma ifeTqa, uSiSroebis sabWom ufleba misca wevr qveynebs koreis respublikisaTvis gaewiaT ,,saTanado daxmareba SeiaraRebuli Setevis mosagerieblad”. agreTve miuTiTa, rom samxedro da sxva saxis daxmarebis gawevis msurveli qveynebi unda gaerTianebuliyvnen aSS-is xelmZRvanelobis qveS.

58 weli mSvidobis samsaxurSi (1948 – 2006)

am xnis ganmavlobaSi ganxorcielda: 61 samSvidobo operacia 18 operacia amJamad mimdinareobs samSvidobo operaciebSi monawileoba miiRo 92299 mSvidobis damcvelma 1988 wels daimsaxura nobelis premia.

2006 wlis seqtembris monacemebi

25

uSiSroebis sabWom aseve ufleba misca wevr qveynebs, ,,yvela Rone exmaraT” rTuli samxedro da humanitaruli krizisis dasaZlevad somaliSi (1992), ruandaSi (1994) da haitize (1994). yovel konkretul qveyanaSi erTi an meti wevri qveyana xelmZRvanelobda mSvidobis damyarebisa da safrTxeSi Cavardnil moqalaqeTa dacvisaken mimarTul saerTaSoriso Zalisxmevas. kidev ras akeTebs gaero mSvidobisaTvis? gaeros samSvidobo saqmianoba ar Semoifargleba mxolod samSvidobo misiebis warmatebuli damTavrebiT. konfliqtis dasrulebis Semdeg gaero exmareba gadaadgilebul pirebsa da ltolvilebs Sin dabrunebaSi. igi uvnebelyofs naRmebs, aRadgens gzebs, xidebs, uwevs ekonomikur da teqnikur daxmarebas ekonomikis aRorZinebaSi. igi Tvalyurs adevnebs arCevnebs, qveynis mier moqalaqeTa uflebebis dacvas. es procesi, romelic cnobilia mSvidobis mSeneblobis saxeliT, daexmara 60 qveyanas demokratiuli struqturebis SeqmnaSi. gaero aseve propagandas uwevs ganiaraRebas, mouwodebs samxedro seqtoris Semcirebisaken. gaero mSvidobisa da progresisaTvis iRvwis, magram msoflioSi mSvidoba TiTqmis ar aris. raSi gvWirdeba gaero? gaeros bavSvTa fondis moxsenebis ,,bavSvTa mdgomareoba msoflioSi” (2005 w.) Tanaxmad, 1990-2003 ww. 59 SeiraRebuli seriozuli konfliqti warmoiSva msoflioSi, sabednierod, arc erTi maTgani ar gadaizarda damangrevel omSi. yvela aRiarebs, rom gaeros mSvidobisa da ganiaraRebis saqmianobam gadamwyveti roli Seasrula am TvalsazrisiT. bevr adamians miaCnia, rom gaero unda gaZlierdes, raTa SeaCeros mcire omebi da mTlianad SeZlos miRebuli gadawyvetilebebis gatareba. magram gaeros qmedebebis efeqturoba damokidebulia wevri qveynebis politikur nebaze, maTs mzadyofnaze _ pativi scen im gadawyvetilebebs, romlebic Tavadve miiRes. amas garda, aseTi operaciebi Zviri jdeba. fondebis uqonlobis gamo gaero xSirad ver moqmedebs meti efeqturobiT. gaeros siZlieres warmoadgens misi uryevi pozicia urTulesi gamowvevebis winaSe. rodesac omSi Cabmuli qveynebi ar iCenen politikur nebas da ar wyveten oms, gaeros gamohyavs Tavisi samSvidobo Zalebi konfliqtis zonidan, magram ganagrZobs muSaobas diplomatiisa da molaparakebebis, monawile mxareebTan mudmivi dialogis saSualebiT. gaerom SeiZleba daabrunos samSvidobo Zalebi konfliqtis zonaSi, roca ukeTesi pirobebi Seiqmneba.

26

msofliom didi gza unda gaiaros, vidre mSvidobasa da samarTlianobas uzrunvelyofs yvelasaTvis. omebi, siRaribe da adamianis uflebebis darRveva jer kidev farTodaa gavrcelebuli. swored amitom unda gaagrZelos saqmianoba gaerom. mas jer kidev darCa dausrulebeli saqmeebi. amboben, gaero Tu ar iarsebebda, msoflios saxelmwifoebi sxva organizacias Seqmnidnen. SeiZleba mas sxva saxelic rqmeoda, magram zustad imas gaakeTebda, rasac gaero akeTebs. v faqti Rorebi mSvidobisaTvis aRmoCnda, rom make Rorebi mSvidobis mSeneblis rols asruleben dasavleT slavoniaSi. bolo dromde eTnikuri Zaladoba farTod iyo gavrcelebuli regionSi. meRoreoba, romelsac wamyvani adgili ekava regionis soflis meurneobaSi, mTlianad gaCanagda xorvatiaSi 5-wliani samoqalaqo omis dros. axla ki gaeros uCveulo proeqti iTvaliswinebs Rorebis monawileobas Temebs Soris urTierTobis aRdgenis saqmeSi. idea ubraloa: SerCeuli fermerebi, eTnikuri warmomavlobis ganurCevlad, miiReben erT make Rors. samagierod isini Tanaxma arian, namatidan erTi make Rori gadascen Awinaswar SerCeul mezobels. Rorebi SeiZines Sveciis mier gaRebuli fondebiT. TiTo maTgani 500 aSS dolari Rirda, magram fermerebma isini usasyidlod miiRes kreditis saxiT, romelic naturiT unda aanazRauron. “Rorebi uzrunvelyofen fermerebs sakvebiT, ganaviTareben adgilobriv ekonomikas da fermerebs Soris eTnikuri harmoniis damkvidrebas uwyoben xels”, _ ambobs filip marusiki, gaeros TanamSromeli zagrebSi. 1997 wlis maisidan 1998 wlis aprilamde fermerebs argunes 190 deda Rori, romelTac 1860 goWi dayares.

27

ufro meti, vidre mSvidobis dacvaa samSvidobo operacia, tradiciuli gagebiT, niSnavs mravalerovani samSvidobo Zalebis gagzavnas gaeros meTaurobiT meomari mxareebis daSoriSorebis mizniT. dReisaTvis gaeros samSvidobo Zalebi ar asruleben mxolod buferis rols dapirispirebul mxareebs Soris. amis ramdenime magaliTia:

?? zavis zedamxedveloba, cecxlis Sewyvetis monitoringi, samxedro dakvirveba

?? demobilizacia da reintegracia ?? ganiaraReba ?? humanitaruli daxmareba ?? arCevnebis xelSewyoba ?? samoqalaqo policia ?? gannaRmva ?? regionul organizaciebTan TanamSromloba

risi SeZena SeiZleba fuliT?

$ 100-iT: 1 AK sistemis Tofisa an im raodenobis A vitaminis kafsulis, romelic erT wlamde asakis 3000 bavSvs

daicavs sibrmavisagan

$ 100 milioniT: 10 milioni saqveiTo naRmisa an im raodenobis imunizaciis saSualebebisa, romlebic 6 saxis momakvdinebeli daavadebisagan gadaarCens 7.7 milion bavSvs

$ 800 milioniT: 23 F-16 sabrZolo TviTmfrinavisa an iodizirebuli marilis

10 wlis maragisa. igi daicavs 1.6 miliard adamians gonebrivi CamorCenilobisagan da iodis ukmarisobisagan gamowveuli sxva daavadebebisagan

$ 2.4 miliardiT: 1 atomuri wyalqveSa navisa an qalaqebSi 48 milioni

adamianisaTvis iafi wylisa da sanitariis saSualebebisa $ 24 miliardiT: 11 antiradarul bombdamSenisa an dawyebiTi 4-wliani ganaTlebisa 135 milioni skolis gareT darCenili

bavSvisaTvis

28

v faqti kambojis aRorZineba “Sin vbrundebi !”, _ yviroda tev soeuni, rodesac matarebelSi adioda. TiTqmis rva weli igi saxlidan Sors _ ltolvilTa banakSi cxovrobda. tev soeuni erT-erTi iyo im 350000 ltolvils Soris, romelTa repatriaciac SeZlo gaerom kambojaSi. rodesac samoqalaqo omi daiwyo, aTasobiT adamianma miatova saxl-kari da mezobel tailandSi gadavida. wlebis ganmavlobaSi isini cxovrobdnen ltolvilTa droebiT banakebSi, romlebic gaerom gaaSena. 1991 wels gaerom miaRwia xelSekrulebas, romliTac dasrulda konfliqti da niadagi momzadda axali arCevnebisaTvis. gaero mravali sirTulis winaSe aRmoCnda: arCevnebis

gaero qveiTsawinaaRmdego naRmebis winaaRmdeg mTel msoflioSi

?? 110 milioni qveiTsawinaaRmdego naRmia Camarxuli mTel msoflioSi. maTs gannaRmvas 1100 weli dasWirdeba.

?? Yovelwliurad 15,000-20,000 adamiani, ZiriTadad udanaSaulo moqalaqe, iRupeba naRmis afeTqebis Sedegad. ufro meti adamiani seriozulad daSavdeba an saxiCrdeba

?? erTi qveiTsawinaaRmdego naRmis SeZena $ 3 jdeba, xolo misi gannaRmva - $ 1000.

?? qveiTsawinaaRmdego naRmebis akrZalvis saerTaSoriso xelSekrulebas 185-ze metma qveyanam moawera xeli.

wyaro: bavSvTa mdgomareoba msoflioSi, gaeros bavSvTa fondi, 1996-2005 w.

29

organizeba da Catareba, samTavrobo ofisebis administrireba, mSvidobis SenarCuneba, repatriacia, ltolvilTa reabilitaciis xelSewyoba. ori wlis Semdeg, 1993 wels, Catarda arCevnebi da Seiqmna axali mTavroba. amJamad kambojaSi omi dasrulebulia da ltolvilTa umetesoba dabrunebulia. gaeros daxmarebiT kambojeli xalxi agrZelebs ganadgurebuli qveynis aRdgenas. ganiaraRebisaken mimarTuli gaeros aqciebi

?? 1963 w. cdebis nawilobrivi akrZalva. ikrZaleba birTvuli iaraRis gamocda atmosferoSi, Ria kosmossa da wyalqveS;

?? 1968 w. akrZalva iaraRis gavrcelebaze. ikrZaleba birTvuli iaraRis gavrceleba im qveynebSi, romlebsac ar gaaCniaT aseTi iaraRi.

?? 1992 w. qimiuri iaraRis konvencia. ikrZaleba qimiuri iaraRis gamoyeneba, warmoeba da Senaxva.

?? 1996 w. birTvuli iaraRis gamocdis yovelmxrivi akrZalva. ikrZaleba yovelgvari miwisqveSa afeTqeba birTvuli iaraRis gamocdis mizniT.

?? 1997 w. qveiTsawinaaRmdego naRmebis konvencia. ikrZaleba aseTi naRmebis gamoyeneba, Senaxva, warmoeba da gadatana.

ganiaraReba msofliom jerjerobiT SeZlo kidev erTi birTvuli omis Tavidan acileba, rac, erTi mxriv, ganpirobebulia masobrivi ganadgurebis iaraRis akrZalvis mimarTulebiT gaeros mier gaweuli saqmianobiT. magram safrTxe mainc arsebobs. iaraRis maragi izrdeba, mraval adamians amzadeben omisaTvis da gamalebuli SeiaraRebis xarjebi FdRiTidRe izrdeba. Tavad gansajeT: 1945 wels, mas Semdeg, rac xirosimasa da nagasakze ori atomuri bombi Camoagdes, dasrulda II msoflio omi (1939_1945). mas Semdeg msoflio 150 omis mowme gaxda. am konfliqtebma 20 milionze meti adamianis sicocxle Seiwira, maT Soris 80% samoqalaqo piri iyo. miuxedavad imisa, rom arc erT omSi birTvuli iaraRi ar gamouyenebiaT, msoflioSi sul mcire Svidi birTvuli saxelmwifo arsebobs. birTvuli iaraRis maragi msoflioSi dReisaTvis 15000 megatonia. damafiqrebelia is faqti, rom 1 wuTis ganmavlobaSi msoflioSi 25-30 bavSvi iRupeba arasrulfasovani kvebis, SimSilisa da gankurnebadi daavadebebisagan, maT Soris umetesoba _ ganviTarebad qveynebSi. Ees maSin, roca am droSi msoflio 1.5 milion aSS dolars xarjavs militaristuli miznebisaTvis, rac 800 miliard aSS dolars Seadgens weliwadSi.

30

weliwadSi 30 miliardi aSS dolaris Rirebulebis iaraRi miewodeba ganviTarebad qveynebs. rogorc SeiaraReba, aseve ekonomikuri ganviTareba farTomasStabian adamianur da materialur resursebs moiTxovs. magram radgan es resursebi SezRudulia, erTi mimarTulebiT gaweuli xarjebi, meore mimarTulebis xarjebis SemcirebiT xdeba. TandaTan mkvidrdeba azri, rom saboloo jamSi msofliom an unda ganagrZos gamalebuli SeiaraReba, an miaRwios mdgrad socialur da ekonomikur ganviTarebas yvelas sasargeblod. orive erTad SeuZlebelia. sruli da sayovelTao ganiaraReba – an masobrivi ganadgurebis iaraRis TandaTanobiT ganadgureba – aris gaeros erT-erTi mizani. misi amocanaa, aRmofxvras omis, gansakuTrebiT ki birTvuli omis safrTxe, SeimuSaos gamalebuli SeiaraRebis SeCerebisa da ukuqcevis RonisZiebebi.

31

4. mdgradi ganviTareba ra kavSiria garemosa da ganviTarebas Soris garemo aris is, rac Cvens garSemoa. esaa haeri, romelsac vsunTqavT, wyali, romelsac vsvamT, niadagi, romelic gvaZlevs sakvebs, da _ yvela cocxali arseba. ganviTareba gulisxmobs Cvens qmedebebs am resursebTan mimarTebaSi, romlebic miznad isaxavs Cveni cxovrebis donis gaumjobesebas. mTeli msoflios masStabiT Cven vakeTebT imas, rac, Cveni azriT, Cvens cxovrebas ukeTess gaxdis, magram yvela Cveni qmedeba cvlis garemos. xSirad ver vacnobierebT, Tu ramdenad varT dakavSirebuli dedamiwasTan da erTmaneTTan, magram aseTi kavSirebi arsebobs. medikamenti, romelic sicocxles unarCunebs adamians, germaniaSi mzaddeba im mcenarisagan, romelic kosta-rikis tyeebSi xarobs. londonsa da mexikoSi avtomanqanebis gamonabolqviT dabinZurebuli haeri gavlenas axdens rabatsa da tokios klimatze. Cven ukve viciT, rom qarxnebidan da avtomanqanebidan gamoyofili naxSiroJangi iwvevs atmosferos gaTbobas. temperaturis matebam SeiZleba Secvalos klimati msoflioSi. tyeebi xels uwyoben naxSiroJangisagan haeris gawmendas, magram tyeebi iCexeba xetyis masalis mopovebisa da fermebisaTvis savargulebis gamoTavisuflebis mizniT. ras warmoadgens mdgradi ganviTareba? mdgradi ganviTareba niSnavs Cveni mimdinare moTxovnilebebis dakmayofilebas ise, rom ar SevamciroT momavali Taobebis moTxovnilebebis dakmayofilebis saSualebebi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, gonivrulad unda gamoviyenoT Cvens xelT arsebuli resursebi. mdgradi ganviTareba Cvengan moiTxovs, SevinaxoT meti da vxarjoT naklebi. industriul qveynebSi mravali adamiani uyairaTod xarjavs bunebriv resursebs. magaliTad, erTi adamiani yvelaze mdidar qveyanaSi xarjavs imdenive energias, ramdensac 80 adamiani _ uRaribes qveyanaSi. gadametebuli xarjva zrdis warmoebis narCenebs, romlebic abinZurebs garemos da amcirebs Cvens resursebs. ukiduresi siRaribe da mosaxleobis zrdac aseve mZime tvirTad awveba garemos. rodesac miwa da tye, romlebic uzrunvelyofs adamians sakvebiT, bunebrivi resursebiTa da samuSaoTi, ifiteba, adamianebs uWirT, xSirad ki veRar axerxeben Tavis rCenas. bevri maTgani mieSureba qalaqebSi da kompaqturad saxldeba arajansaR, saxifaTo jurRmulebSi.

32

ra unda gakeTdes siRaribis aRmosafxvrelad? TiTqmis 1.3 miliardi adamiani cxovrobs dReSi 1 dolarze naklebi SemosavliT da TiTqmis 1 miliardi ver ikmayofilebs ZiriTad saarsebo moTxovnilebebs. maT ar gaaCniaT miwa, rom daamuSaon, samuSao, rom Tavi irCinon, resursebi _ aucilebeli sakvebi produqtebis SesaZenad. siRaribesTan brZolisaTvis qveynebma meti Semosavali unda miiRon. maT unda Seqmnan meti samuSao adgili da pirobebi biznesisaTvis. RaribebisTvisac misawvdomi unda gaxdes sawarmoo resursebi: kreditebi, miwa, ganaTleba, kvalifikaciis amaRleba. Raribma qveynebma ufro metad unda gaakontrolon mosaxleobis zrda. mosaxleobis swrafi mateba xSirad siRaribis simptomia da dabrkolebas uqmnis siRaribis aRmofxvras. qveynebi, sadac mosaxleoba swrafi tempiT matulobs, xasiaTdebian erT sul mosaxleze dabali SemosavliT da maTi moqalaqeebisaTvis naklebad xelmisawvdomia momsaxurebis ZiriTadi formebi _ wyali da sanitaria. ras akeTeben mdidari qveynebi RaribTa dasaxmareblad? siRaribis daZleva globalur Zalisxmevas moiTxovs. 1980 wels industriulma qveynebma piroba dades generalur asambleaze, rom erToblivi erovnuli produqtis 0.7%-s gaiRebdnen “ganviTarebadi qveynebis ganviTarebis xelSewyobisaTvis” (ODA). magram es piroba mxolod oTxma qveyanam Seasrula: daniam, fineTma, norvegiam da Sveciam. Tu yvela donori Seasrulebda am pirobas, maSin amJamindeli 48.3 miliardi aSS dolaris nacvlad, ganviTarebis xelSewyobisaTvis 100 miliardi aSS dolariT meti iqneboda mobilizebuli (1997 wlis monacemebiT). es Tanxa 10 wlis ganmavlobaSi saSualebas mogvcemda, mTel ganviTarebad samyaroSi dakmayofilebuliyo moTxovnileba iseT ZiriTad socialur momsaxurebaze, rogoricaa ganaTleba, jandacva, ojaxis dagegmva, sufTa wyali da saTanado kveba. 1995 wels kopenhagenis socialuri ganviTarebis msoflios samitze msoflios liderebma TavianTi mTavrobebis saxeliT aiRes valdebuleba, daeZliaT siRaribe, radgan igi “eTnikur, socialur, politikur da ekonomikur imperativs warmoadgens”. samitis Semdeg ramdenime qveyanam dasaxa siRaribis aRmofxvris konkretuli TariRebi da bevrma maTganma daiwyo siRaribis mdgomareobis Seswavla grZelvadiani strategiis SemuSavebis mizniT. ras akeTebs gaero siRaribis dasaZlevad?

33

mravali Raribi qveyana ver axerxebs, mTlianad uzrunvelyos mosaxleoba da aamaRlos misi cxovrebis done gareSe daxmarebis gareSe. gaero awarmoebs globalur kampanias siRaribis, SimSilis dasaZlevad, janmrTelobis dacvisa da ganaTlebis gasaumjobeseblad. gaero Tavisi resursebis 80%-ze mets am mizniT xarjavs. Aai, ramdenime magaliTi:

?? ltolvilebsa da gadaadgilebul pirebs uzrunvelyofs sakvebiT, TavSesafriT, gadaudebeli samedicino daxmarebiT;

?? ufro xelmisawvdoms xdis sawarmoo resursebs, rogoricaa _ krediti, miwa, teqnologiebi, nou-hau;

?? specialur daxmarebas uwevs daCagrul, socialurad daucvel Temebs, qalebs;

?? atarebs bavSvTa imunizacias, amiT yovelwliurad 2 milionze met bavSvs ixsnis naadrevi sikvdilisagan;

?? exmareba qveynebs aralegaluri narkotikuli saSualebebis gavrcelebasa da moxmarebaze kontrolis inovaciuri gzebis povnaSi;

?? sistematurad exmareba ganviTarebad qveynebs, maTive TxovniT, mosaxleobasTan dakavSirebuli problemebis gadawyvetaSi.

risi yidva SeiZleba fuliT? $ 1: 5 baobabis nergi dasavleT afrikis sofelSi dasargavad, gaaumjobesebs iqauri ojaxebis sakvebiT momaragebas $ 10: varia Raribi fermerisaTvis, uzrunvelyofs mis ojaxs kvercxiT mTeli wlis ganmavlobaSi $ 30: Tesli, sasuqi da Sromis iaraRebi bosnieli ltolvilisaTvis – uzrunvelyofs mas mTeli wlis samyofi bostneuliT

34

ras akeTebs gaero garemos dacvisaTvis? gaero idga im RonisZiebaTa saTaveSi, romelTa mizanic saxelmwifoTa mobilizacia iyo garemos dacvis problemebis gadasaWrelad da saerTaSoriso kanonebis SesamuSaveblad. igi ikvlevs, amowmebs, ra

siRaribis aRmofxvris gzaze gaeros sistema exmareba ganviTarebad qveynebis mTavrobebsa da samoqalaqo dajgufebebs im problemebis gadaWraSi, romlebic ganapirobeben siRaribes. Aai, ramdenime magaliTi: ??CineTi: programa @”8-7” iTvaliswinebs 80 milioni Rataki adamianis cxovrebis donis gaumjobesebas. gaeros ganviTarebis programa (UNDP) exmareba adgilobriv organizaciebs Raribi ojaxebis aRricxvasa da maT TviTdaxmarebis jgufebad gaerTianebaSi. msoflios sasursaTo programa uzrunvelyofs maT sakvebiT, exmareba terasebis gakeTebasa da sxva fermerul saqmianobaSi. ??sudani: gaeros saagentoebi exmareba naxevar milionze met adamians gvalvisagan dazaralebul xuT regionSi, aswavlis maT, rogor daZlion siRaribe erToblivi ZalebiT. ??eTiopia: 1220000 adamianma isargebla 200-ze meti proeqtiT, romlebic miznad isaxavda skolebis, klinikebis, komunaluri sapirfareSoebis, mcire kaSxlebisa da mogebaze momuSave sawarmoebis Seqmnas. ??bangladeSi, indoeTi, maldivi, nepali da Sri-lanka: 50000-ze meti sofeli gaerTianda saTemo jgufebSi, sadac maT daexmarnen TavianTi sawarmoo aqtivebis Tavmoyrasa da sabanko kreditebis aRebaSi.

damatebiTi informaciisaTvis ixileT: www.undp.org, www.worldbank.org

35

mdgomareobaSia garemo, da rCevebs awvdis mTavrobebs, Tu rogor mouaron erovnul resursebs. amis magaliTebia:

?? gadaSenebis piras misuli saxeobebiT saerTaSoriso vaWrobis konvencia (1973 w.). es konvencia uzrunvelyofs kontrols veluri bunebis produqtebze.

?? monrealis protokoli (1987 w.) avaldebulebs mTavrobebs, Seamciron im qimiuri nivTierebebis gamoyofa atmosferoSi, romlebic safrTxes uqmnian ozonis Sres.

?? bazelis konvencia (1989 w.) saxifaTo narCenebis gadatanis Taobaze krZalavs toqsikuri nivTierebebis gadayras an gayidvas.

?? gaeros CarCo konvencia klimatis cvlilebaze (1992 w.) mouwodebs industriul qveynebs, nebayoflobiT Seamciron saTburebis gazebis gamoyofa atmosferoSi.

?? kiotos protokoli klimatis cvlilebis konvenciaze (1997 w.) awesebs iuridiul SezRudvebs saTburebis gazebis Semcirebis mizniT.

1992 wels gaerom moiwvia msoflios liderebi rio-de-JaneiroSi dedamiwis samitze garemos dacvis sakiTxebis gansaxilvelad. 100-ze metma saxelmwifos liderma miiRo D,,dRis wesrigi 21”, romelic warmoadgens garemos dacvis ganviTarebisaken mimarTul samoqmedo programas. Mmasze dayrdnobiT saxelmwifoebi qmnian erovnul gegmebs. 1800-ze metma qalaqma SeimuSava sakuTari ,,adgilobrivi dRis wesrigi 21”.

Zalian swrafad, Zalian bevri

?? yovel wamSi ibadeba 4-5 adamiani. yovel wams iRupeba 2 adamiani.

?? 1927 wels, pirvelad kacobriobis istoriaSi, msoflios mosaxleobam 2 miliards miaRwia. erT Taobaze naklebi dro dasWirda imas, rom msoflios mosaxleoba 6 miliardamde gazrdiliyo. 2050 wlisaTvis msoflios mosaxleoba 9 miliardi an ufro meti iqneba.

?? Tu mosaxleobis zrda ar gakontrolda, dedamiwis resursebi yvelas ar eyofa.

36

ra gakeTda dedamiwis samitis Semdeg? 1997 wlis ivnisSi gaeros StabbinaSi, niu-iorkSi Catarda “dedamiwis samiti + 5”. Sekrebaze gamovlinda, rom miuxedavad warmatebebisa, mraval regionSi garemos mdgomareoba mTlianobaSi mainc uaresdeba. am Sekrebaze mTavrobebi SeTanxmdnen, rom saWiroa Semdgomi qmedebebi sufTa wylis, energiis, transportisa da turizmis sferoSi. v faqti yvavili TandaTanobiT gaqra wiTela, tuberkulozi, tetanusi, difteria, yivanaxvela da poliomieliti _ is 6 momakvdinebeli daavadebaa, romlebic yvelaze xSirad emarTebaT bavSvebs ganviTarebad qveynebSi. gaeros bavSvTa fondisa (UNICEF) da msoflio jandacvis organizaciis (WHO) mcdelobis Sedegad dReisaTvis msoflios bavSvTa 80%-s Cautarda imunizacia, ramac weliwadSi 3 milioni bavSvis sicocxle ixsna. poliomieliti mTlianad iqna daZleuli dasavleT naxevarsferoSi. yvavili, aseve momakvdinebeli daavadeba, mTlianad aRmoifxvra mTel msoflioSi.

mosaxleoba da ganviTareba: gaeros miznebi miznebi Camoyalibda mosaxleobisa da ganviTarebis saerTaSoriso konferenciaze kairoSi, 1995 wels 1. sayovelTaod xelmisawvdomi reproduqciuli janmrTelobis momsaxureba. 2. dedaTa sikvdilianobis Semcireba 2015 wlisaTvis 75%-iT 1990 wlis monacemebTan SedarebiT. 3. axalSobilTa / bavSvTa sikvdilianobis Semcireba 35/45-mde yovel 1000 bavSvze 2015 wlisaTvis. 4. qalTa qmediTobis amaRleba. 5. yvela biWisa da gogonas dawyebiTi ganaTlebiT uzrunvelyofa. damatebiTi informaciisaTvis ixileT: www.unfpa.org, www.worldbank.org

37

ali maali, somalis qalaq merkadan, aris bolo pacienti, romelic Cutyvavilas diagnoziTaa registrirebuli. 1977 wels mas msubuqi formiT Seeyara es daavadeba da maleve ganikurna. msoflios jandacvis organizacia darwmunebuli ar iyo, rom es yvavilis bolo SemTxveva iqneboda, amitom daawesa 1000 aSS dolari jildo maTTvis, vinc Cutyvavilas SemTxvevis Sesaxeb acnobebda am organizacias. arc erTi SemTxveva ar dafiqsirda. ori wlis Semdeg, 1979 wels msoflios jandacvis organizaciam gamoacxada, rom “yvavili aRmofxvrilia mTel msoflioSi”.

ltolvilTa daxmareba 1 suraTi: ltolvili bavSvi kladanjSi (bosnia hercegovina), xatavs gaeros mier miwodebuli saxatavi saSualebebiT. bosniuri qalaqebis _ tuzlisa da zenicis dacemis Semdeg xalxma TavSesafari da sakvebi am banakSi miiRo. 2 suraTi: 12 wlis uvambajimana exveva dedas. isini erTmaneTs dakargul bavSvTa banakSi Sexvdnen, romelic mugungaSi, gomis axlos zairSi (amJamad kongos demokratiuli respublika) Seiqmna gaeros daxmarebiT. isini ganekuTvnebian im asiaTasobiT adamians, romlebmac miatoves ruanda mowinaaRmdege mxareebs Soris dawyebuli konfliqtis dros, 1994 wels. “deda, me megona veRarasodes gnaxavdi”, _ uTxra uvambajimanam dedas. 1995 wels 53 milioni adamiani ltolvili an sakuTar teritoriaze iZulebiT gadaadgilebuli iyo. mas Semdeg es ricxvi sagrZnoblad Semcirda da 1999 wels 23 milions miaRwia. omi, politikuri areuloba, samoqalaqo ajanyeba da eTnikuri SuRli aiZulebda maT gaqceuliyvnen da gamxdariyvnen ltolvilebi sxva qveynebSi, an mietovebinaT saxl-kari da sakuTar qveyanaSi sxva teritoriaze gadasuliyvnen. bevri maTganisaTvis gaero bolo imedad rCeba. gaero uzrunvelyofs maT sakvebiT, gadaudebeli samedicino daxmarebiTa da usafrTxo TavSesafriT. zogjer gaero qmnis skolebsa da specializebul saswavlo centrebs, romlebic amzadeben ltolvilebs axali cxovrebisaTvis banakis datovebis Semdeg

38

wyali, wyali . . .… gvalvis msxverplTaTvis Seqmnil banakSi, romelic makaleSi, CrdiloeT eTiopiaSi mdebareobs, bavSvebi bolo wveTebs wuwnian onkanidan. wyals udidesi sasicocxlo mniSvneloba aqvs adamianisaTvis. dabinZurebul wyali saSiSia, mas seriozuli daavadebebis gavrceleba SeuZlia. bevr qveyanaSi sasmeli wylis naklebobaa. amis Sedegad ganviTarebad qveynebSi yovel weliwads 4 milioni bavSvi iRupeba wyliT gamowveuli daavadebebiT. 1980 wels gaerom wamoiwyo kampania sasmeli wyliT yvela adamianis 2000 wlisaTvis uzrunvelsayofad. am kampaniis SedegiT 1.3 miliardi adamiani mTel msoflioSi uzrunvelyofilia sasmeli wyliT. kidev 1.9 miliardi adamiani uzrunvelyofilia sanitaruli saSualebebiT.

daxmareba ubeduri SemTxvevebis dros bunebrivi movlenebiT gamowveuli ubeduri SemTxvevebisas, rogoricaa wyaldidoba, miwisZvra da tornado, gaero erT-erTi pirveli midis dazaralebulTa dasaxmareblad. gaero weliwadSi 1 miliard aSS dolars iRebs Semowirulobebis saxiT humanitaruli daxmarebisaTvis da milionobiT adamians exmareba. 1970 wlis noemberSi bangladeSs saSinelma qariSxalma gadauara. 50000-ze meti adamiani daiRupa an mZimed daSavda. asobiT aTasi adamianis saxli ganadgurda. daxmarebis gasawevad mravali jgufi Cavida bangladeSSi, gaero maT Soris erT-erTi pirvelTagani iyo. gadaudebeli daxmarebisaTvis Seiqmna banakebi. Semdeg gaerom mTel msoflios mimarTa mowodebiT, rom daxmarebodnen gaWirvebaSi Cavardnilebs. gaeros daxmarebiT bangladeSelebma TandaTanobiT SeZles sacxovrebeli saxlebis aRdgena.

39

v faqti nubiis taZrebis gadarCena egvipteSi mravali uZvelesi taZari da monumentia; maT Sorisaa nubiis taZari. mdinare nilosze asuanis kaSxalis mSeneblobam safrTxe Seuqmna 5000 wlis monumentebis arsebobas. 1960 wels iuneskom wamoiwyo kampania maT gadasarCenad. es SesaZlebeli gaxdeboda, Tu Zeglebs datborili adgilebidan ufro maRla gadaitandnen. swored ase moiqcnen saerTaSoriso eqspertebi, romlebic gaerom moiwvia. maT monumentebi nawilebad daxerxes da Semdeg xelaxla aawyves usafrTxo adgilas. maT 20 weli moandomes am samuSaos Sesrulebas. iunesko 80-ze met qveyanas daexmara amgvari istoriuli Zeglebis dacvaSi, maT Sorisaa aTenis akropoli saberZneTSi, Angkor-vatis taZari kambojaSi, aleqsandriis biblioTeka egvipteSi da borobuduris sakurTxeveli kunZul iavaze, indoneziaSi. damatebiTi informaciisaTvis ixileT: www.unesco.org

gaerom 700-ze meti kulturuli, erovnuli da Sereuli Zegli Seitana “msoflio memkvidreobis siaSi”. am siaSi Setanilia iseTi Zeglebi, rogorebicaa egviptis piramidebi, didi kanioni koloradoSi (aSS), Taj-mahalis sasaxle indoeTSi. universaluri Rirebulebidan gamomdinare, es Zeglebi kacobriobis saerTo memkvidreobadaa aRiarebuli. 180-ze metma qveyanam moawera xeli SeTanxmebas am memkvidreobis dacvaSi TanamSromlobisa da wvlilis Setanis Sesaxeb .

40

mosazreba globalizaciis Sesaxeb adamianebi mTel msoflioSi uaxlovdebian erTmaneTs. kinofilmebi da popularuli musika swrafad vrceldeba erTi qveynidan meoreSi. mniSvnelovani movlenebi erTdroulad Suqdeba televiziiT mTel dedamiwaze. dedamiwis orive naxevarsferos mcxovrebni erTmaneTTan pirdapir kavSirs amyareben satelituri telefonebiTa da internetiT. globalizaciis am procesSi bizness didi adgili ukavia. gaeros konferencia vaWrobisa da ganviTarebis Sesaxeb (UNCTAD) JenevaSi mdebareobs. am organizaciis SefasebiT, 1987 wels, ucxoeTis qveynebSi ganlagebuli kompaniebis filialebis saSualebiT Seqmnili produqciis Rirebuleba 85 miliard aSS dolars Seadgenda da es maCvenebeli 1997 wels 2100 miliardamde gaizarda. msoflio vaWrobac Sesabamisad swrafi tempiT izrdeba. vaWrobis da investiciebis umetes nawils mravalerovnuli korporaciebi akontroleben, romlebic CrdiloeT amerikaSi, evropasa da iaponiaSi saqmianoben, magram aseve izrdeba ganviTarebadi qveynebis wilic aziidan, afrikidan da laTinuri amerikidan. globalizacia dRemde xels uwyobda adamianebis cxovrebis pirobebis gaumjobesebas rogorc mdidar, aseve Rarib qveynebSi, igi qmnis karieris, kulturis farTo arCevans. adamianebs SeuZliaT Tavadve gansazRvron, sad icxovron, sad imogzauron. miuxedavad amisa, es procesi yovelTvis ar aris warmatebuli. 1997 wlis bolos samxreT-aRmosavleT aziaSi wamoWrili finansuri krizisi birJis krizisSi gadaizarda da talRasaviT gavrcelda erTi kontinentidan meoreze. 1998 wlis bolosaTvis rogorc industriuli, aseve ganviTarebadi qveynebi am finansurma “gadamdebma daavadebam” didad daazarala. miuxedavad miRebuli zomebisa, azia, laTinuri amerika da ruseTi kidev mravali wlis manZilze iwvneven mis Sedegebs. gaeros siRaribis aRmofxvris miznebmac didi dartyma miiRo. milionobiT saSualo klasis adamiani gaRatakda. maSinac ki, rodesac ekonomikuri globalizacia warmatebulia, anu biznesi ayvavebulia, viTardeba globalizaciis gverdiTi movlenebi. tradiciuli da adgilobrivi kulturebi waleka holivudma da internetma. ucxoelebis mier aSenebuli axali fabrikebi abinZureben garemos im qveynebSi, romlebsac ar gaaCniaT garemos dacvis mkacri meqanizmebi; aralegaluri narkotikuli saSualebebi da Savi fuli iseve Tavisuflad trialebs msoflioSi, rogorc legaluri, da saxelmwifos mxridan kontrolis Sesustebis SemTxvevaSi izrdeba eTnikuri konfliqtebisa da samoqalaqo omebis ricxvi da ufro mZimea maTi Sedegebi.

41

globaluri “gadamdebi daavadebebis” ganmeorebis Tavidan asacileblad gaerom SeimuSava im dawesebulebaTa reformis gegma, romlebic muSaoben saerTaSoriso finansuri xarvezebis gamovlenaze. gaerom araerTgzis Cautara konsultaciebi or yvelaze mniSvnelovan finansur dawesebulebas – saerTaSoriso savaluto fondsa da msoflio banks. gaero didi xania, mxars uWers mosazrebas, rom janmrTel sazogadoebaSi janmrTeli ekonomikaa da ekonomikuri politika mimarTuli unda iyos yvela adamianis, gansakuTrebiT ki Raribi adamianebis, keTildReobisaken. am safuZvelze SemuSavda Sesworebebi dazaralebul qveynebSi krizisis daZlevis programisaTvis, ramac ukve nayofi gamoiRo.

Ggaeros droebiTi administracia kosovoSi (UNMIK) 1999 wlis dasawyisSi albanuri warmoSobis 800000 adamianma datova kosovo “eTnikuri wmendisagan” Tavis daRwevis mizniT. bevri maTgani iZulebuli gaxda, naCqarevad xSirad mxolod samosis amaras, mietovebina saxl-kari. arsebobda informacia imis Taobaze, rom itacebdnen asobiT axalgazrda mamakacs da xocavdnen. ltolvilebis nakadi makedoniasa da CernogoriaSi ar wydeboda, amitom gaero saTaveSi Caudga saerTaSoriso Zalisxmevas maTTvis TavSesafris, sakvebisa da samedicino daxmarebis gasawevad. 1999 wlis ivnisSi uSiSroebis sabWom Seqmna gaeros droebiTi administracia kosovoSi (UNMIK). misi mTavari amocana iyo: humanitaruli daxmarebis gaweva, kosovos ekonomikis reforma da aRorZineba, axali samTavrobo struqturebis Seqmna.

42

5. adamianis uflebebi ras gulisxmobs adamianis uflebebi? adamianis uflebebi arsebiTia CvenTvis, rogorc adamianebisaTvis. adamianis uflebebis gareSe Cven ver SevZlebdiT srulyofil ganviTarebas da adamianuri Tvisebebis, inteleqtis, talantisa da sulierebis gamovlenas. gaerom daadgina adamianis uflebebis saerTo standarti yvela erisaTvis 1948 wels, rodesac miRebul iqna adamianis uflebebis sayovelTao deklaracia. am deklaraciiT mTavrobebma ikisres valdebuleba, rom yvela adamiani, ganurCevlad socialuri warmomavlobis, sqesis, qonebrivi, wodebrivi Tu sxva mdgomareobisa, rasisa da religiisa, erTnair mopyrobas imsaxurebs. deklaracia ar warmoadgens savaldebulo saerTaSoriso samarTlis nawils, magram igi farTod iqna aRiarebuli msoflios saxelmwifoebis mier da didi moraluri Zala SeiZina. gaerom aseve miiRo adamianis uflebebis dacvis saerTaSoriso paqti, romelic iuridiulad avaldebulebs qveynebs, daicvan TavianTi moqalaqeebis samoqalaqo da politikuri uflebebi. es paqti, or fakultatiur protokolTan erTad, Seadgens adamianis uflebebis saerTaSoriso paqts. sargebloben Tu ara bavSvebi adamianis uflebebiT? bavSvebi, ZiriTadad, sargebloben imave uflebebiT, riTac ufrosebi. magram, radgan isini mcire asakis arian, bavSvebs gansakuTrebuli dacva esaWiroebaT. bavSvTa uflebebis konvencia, romelic 1989 wels iqna miRebuli, gansazRvravs individis uflebebs 18 wlis asakamde. es uflebebi exmareba maT potencialis mTlianad gamovlenaSi, icavs SimSilisa da gaWirvebisagan, uyuradRebobisa da Zaladobisagan. sicocxlis ufleba aris adamianis uflebebis qvakuTxedi. yovel bavSvs aqvs ufleba, cocxlobdes da izrdebodes saR, mSvidobian atmosferoSi. adamianis uflebebis dacvis sferoSi kidev romel kanonebsa da xelSekrulebebze muSaobs gaero? gaero monawileobda adamianis uflebebis 80-mde saerTaSoriso konvenciis, xelSekrulebisa da deklaraciis SeqmnaSi, romlebic exeboda qalebis,

43

bavSvebis, invalidebis, erovnuli da religiuri umciresobebis, mkvidri mosaxleobisa da sxva socialurad daucveli adamianebis uflebebs. esenia:

?? konvencia genocidis winaaRmdeg da genocidis aRkveTis Sesaxeb (1948 w.) gansazRvravs genocids rogorc aqts, romelic mimarTulia erovnuli, eTnikuri, rasobrivi an religiuri jgufis mTlianad an nawilobriv ganadgurebisaken;

?? konvencia wamebisa da sxva sastiki, arahumanuri an degradirebuli mopyrobis an dasjis winaaRmdeg (1984 w.) avaldebulebs qveynebs, aRkveTon wameba da legalurad dasajon aseTi qmedebebis Camdenni;

?? rasobrivi diskriminaciis yvela formis aRmofxvris saerTaSoriso konvencia (1966 w.) avaldebulebs qveynebs, aRmofxvran rasobrivi diskriminacia;

?? qalebis diskriminaciis yvela formis aRmofxvris konvencia (1979 w.) mouwodebs mTavrobebs, miiRon zomebi diskriminaciis SesaCereblad.

ras akeTebs gaero adamianis uflebebis dasacavad saerTaSoriso kanonebis miRebis garda? gaero xels uwyobs kanonebis mimarT pativiscemis danergvas sxvadasxva gziT, saxeldobr:

?? meTvalyureobas uwevs adamianis uflebebis davis sakiTxebs sxvadasxva qveynebSi. man Seqmna eqvsi komiteti, romlebic mouwodeben mTavrobebs, upasuxon aseT braldebebs; komitetebs aseve ufleba aqvT, miiRon gadawyvetilebebi da gamoaqveynon isini kritikasa da rekomendaciebTan erTad.

?? niSnavs eqspertebs, romlebic cnobilia “specialuri momxseneblebis” saxeliT. isini agroveben faqtebs, dadian cixeebSi, esaubrebian dazaralebulebs da iZlevian rekomendaciebs, Tu rogor unda amaRldes pativiscema adamianis uflebebis mimarT;

?? awesebs samuSao jgufebs iseTi faqtebis gamosavlenad, rogoricaa, magaliTad, nebayoflobiTi da iZulebiTi dakaveba. maTi angariSebi aaSkaraveben adamianis uflebebis darRvevis faqtebs da aRZraven maT mimarT saerTaSoriso yuradRebas.

?? teqnikur daxmarebas uwevs erovnul da regionul dawesebulebebs, rogorebicaa sasamarTloebi da saskolo-saganmanaTleblo sistemebi;

?? atarebs saerTaSoriso konferenciebs, sadac ganixilaven adamianis uflebebis sakiTxebs, da mouwodebs mTavrobebs, sajarod daadasturon adamianis uflebebisadmi TavianTi erTguleba.

44

SeuZliaT Tu ara kerZo pirebs, iCivlon TavianTi uflebebis darRvevis Taobaze? diax! gaeros zogierTi SeTanxmeba uflebas aZlevs kerZo pirs, Seitanos saCivari, Tuki mTavrobas, romlis winaaRmdegac Setanilia es saCivari, ratificirebuli aqvs aseTi SeTanxmeba. konfidencialuri komunikaciuri procedura saSualebas aZlevs kerZo pirs, miawodos gaeros mtkicebulebebi adamianis uflebebis uxeSi da sistematuri darRvevis faqtebze, Tuki adamianma sakuTar saxelmwifoSi samarTlianobis dadgenis yvela saSualeba amowura. gaeros adamianis uflebebis umaRlesma komisariatma daawesa adamianis uflebebis cxeli, 24-saaTiani faqsis xazi. adamianis uflebebis darRvevis msxverpls, mis naTesavebsa an sxva pirebs SeuZliaT isargeblon am cxeli xaziT da acnobon aseTi darRvevebis Sesaxeb. cxeli xazis misamarTi JenevaSi, SveicariaSi: 41-22-917-0092. kidev romeli saerTaSoriso kanonis miRebas Seuwyo xeli gaerom? Tanamedrove satransporto da komunikaciurma saSualebebma daaxlova msoflio. aman saWiro gaxada damatebiTi saerTaSoriso kanonebis SemoReba, romlebic xels Seuwyobs qveynebs Soris TanamSromlobas. MarTlac, gaeros wevrma qveynebma bolo 50 wlis ganmavlobaSi miiRes 480 kanonze meti, anu ufro meti, vidre mTeli kacobriobis istoriaSi erTad aRebuli. esa Tu is kanoni, exeba igi narkotikuli saSualebebis kontrols zRvaze, sahaero gzebiT fostis gadatanis usafrTxoebas, gare kosmoss Tu garemos dacvas, qmnis safuZvels saerTaSoriso TanamSromlobisaTvis. maT Sorisaa:

?? gaeros konvencia xelSekrulebiTi urTierTobebis kanonis Sesaxeb, 1968-1969 ww.;

?? gaeros konvencia saqonliT sagareo vaWrobis kontraqtebze, 1980 w.; ?? gaeros konvencia zRvebis kanonis Sesaxeb, 1994 w.; ?? konvencia narkotikuli saSualebebiT aralegaluri vaWrobis Sesaxeb,

1988 w. gaerom ramdenime xnis win Seqmna saerTaSoriso sisxlis samarTlis sasamarTlo. ra saWiroa aseTi sasamarTlo? 1998 wels romis konferenciaze 10 qveyana SeTanxmda, SeeqmnaT mudmivi saerTaSoriso sisxlis samarTlis sasamarTlo (ICC). es sasamarTlo gaasamarTlebs individebs gansakuTrebiT saSiSi danaSaulebis CadenisaTvis, rogoricaa genocidi, saomari qmedebebisas Cadenili danaSauli da

45

danaSauli kacobriobis winaaRmdeg. sasamarTlo muSaobas Seudga mas Semdeg, rac 60-ze metma qveyanam moaxdina konvenciis ratificireba. diax, aseTi sasamarTlos arseboba aucilebelia. sasamarTlo imuSavebs im SemTxvevebSi, Tu qveynis sasamarTlos ar SeuZlia an ar surs muSaoba. Samwuxarod, zog qveyanaSi konfliqtis dros ar funqcionireben sasamarTloebi, romlebic aseT sakiTxebs ganixilaven. SeiZleba moxdes ise, rom xelisuflebaSi arsebul Zalebs ar surdeT gaasamarTlon sakuTari moqalaqeebi, gansakuTrebiT _ maRali Tanamdebobis pirebi. saerTaSoriso sisxlis samarTlis sasamarTlo aseT SemTxvevebSi qmnis amis SesaZleblobas. v faqti gogonebis gagzavna skolaSi msoflioSi gogonebi diskriminacias yvelgan ganicdian. isini xSirad nakleb sakvebs iReben, vidre biWebi, da bevr qveyanaSi 5-6 wlis asakSic ki xangrZlivad muSaoben. 80 milioni gogona, 6-dan 11 wlis asakamde, ar dadis skolaSi. gaerom miiRo konvencia bavSvis uflebebis Sesaxeb (1989 w.), romliTac mouwodebs mTavrobebs, meti Tanxa gaiRon gogonebis ganaTlebisaTvis. gaeros daxmarebiT amJamad dawyebiTi saskolo asakis gogonaTa 77% skolaSi dadis, rac didi warmatebaa 1960 welTan SedarebiT. maSin maCvenebeli 50% iyo. es ukve warmatebaa, magram jer kidev bevri ram rCeba gasakeTebeli.

momavali aTi wlis ganmavlobaSi weliwadSi mxolod 7 miliardi aSS dolariT metia saWiro, raTa sruliad aRmoifxvras wera-kiTxvis ucodinaroba. evropelebi weliwadSi 11 miliard aSS dolars mxolod nayinze xarjaven.

gaero apartheidis winaaRmdeg: danaSauli kacobriobis winaSe apartheidi afrikaansis enaze, romelsac samxreT afrikis TeTrkaniani mosaxleoba iyenebs, separatizms niSnavs. samxreT afrikis mosaxleobis 80% Savkaniania, magram mas didi xnis ganmavlobaSi mcirericxovani TeTrkaniani umciresoba marTavda. igi atarebda apartheidis politikas, rac gulisxmobs qveynis segregacias rasobrivi niSniT da Savkaniani mosaxleobisaTvis umTavresi adamianuri uflebebis CamorTmevas. gaerom dagmo apartheidi, rogorc “danaSauli kacobriobis winaSe”, da sam aTeulze meti wlis ganmavlobaSi atarebda aseTi politikis winaaRmdeg mimarTul kampanias. 1994 wlis aprilSi apartheidi dasrulda mas Semdeg, rac gaeros mxardaWeriTa da zedamxedvelobiT Catarda pirveli Tavisufali arCevnebi, romelSic yvela rasis warmomadgeneli iRebda monawileobas. nelson mandela, romelic mravali wlis manZilze dapatimrebuli iyo apartheidis mxardamWerebis mier, gaxda axali, rasobrivad integrirebuli samxreT afrikis pirveli prezidenti.

46

v faqti wamebis msxverplTaTvis gaweuli daxmareba policia SuaRamisas movida. cremlsadeni airi gauSva, kari Seamtvria da Tavs daesxa saxlSi myof adamianebs. adamianTa mcire jgufi Sekrebiliyo, rom eglovaT 15 wlis biWi, romelic policiis mier patimrobaSi iyo ayvanili da daiRupa. saxlSi myofi yvela piri, maT Soris 11-dan 15 wlamde asakis 3 biWi policiam Tavis manqanaSi ZaliT Seyara. es epizodi moyvanilia saxelmwifos mxridan ganxorcielebuli wamebis sailustraciod, rac mraval qveyanaSi jer kidev xdeba. gaeros amis aRkveTa surs. 1984 wels gaerom miiRo konvencia wamebis Sesaxeb. komiteti 10 kacis SemadgenlobiT periodulad amowmebs angariSebs im qveynebidan, romlebmac xeli moaweres konvencias. gaerom aseve Seqmna nebayoflobiTi fondi wamebis msxverplTa dasaxmareblad. igi uzrunvelyofs humanitarul, iuridiul da finansur daxmarebas wamebis msxverplTa da maTi SvilebisaTvis.

bavSvebi, romlebic muSaoben aTi wlis Siriins, profesional mawanwalas, skolaSi arasodes uvlia, magram man kargad aiTvisa gadarCenisaTvis saWiro ekonomikuri codna. Tu igi 30 – 50 centis Rirebulebis makulaturas da polieTilenis parks gayidis, SeuZlia sadili miirTvas, Tu naklebs gamoimuSavebs, uWmeli darCeba. aseTia quCaSi cxovrebis sastiki da realuri Sromisa da cxovrebis fasi. Siriini erTi im asiasTasobiT bavSvTagania, romlebic quCaSi muSaoben da xSirad quCa maTi saxlicaa. umetesad ganviTarebad qveynebSi, magram, aseve, SeZlebul qveynebSic, es bavSvebi nagvis grovis gadarCeviT arian dakavebuli. agroveben da yidian polieTilenis parkebs, gaxeTqil saburavebs, gadayril avtomanqanis nawilebs, cariel boTlebsa da Tunuqis qilebs. magaliTisaTvis: eqvsi saaTis muSaobiT manilis nagavsayrelze, romelsac “smoki maunTini” hqvia, bavSvi ufro met fuls gamoimuSavebs, vidre zrdasruli adamiani 10-saaTian cvlaSi muSaobisas mezoblad mdebare fabrikaSi. rajani 13 wlis gogonaa, romelic samajurebis fabrikaSi muSaobs. am fabrikaSi 200000 adamiania dasaqmebuli, maT Soris 50000 bavSvia. isini ufrosebTan erTad dganan RumelebTan, romlebSic SuSis samajurebi mzaddeba. iq temperatura 1500 – 1800°celsiuss aRwevs. aseve uxdebaT maT urTierToba mavne elementebTan, rogoricaa, magaliTad, azbesti. dRis bolos rajans saxlSi 40 centze naklebi miaqvs. Ai, ori magaliTi bavSvis dasaqmebisa. orive eqspluatacias uwevs bavSvs da orive saxifaToa. gaeros surs aseTi praqtikis aRmofxvra. saerTaSoriso Sromis organizaciis (ILO) minimaluri asakis # 138 konvenciis Tanaxmad, muSaobis dawyebisaTvis minimaluri asaki 15 wliT ganisazRvra. aseve aRniSnulia, rom 18 wlis asakamde bavSvebi ar daiSvebian saxifaTo samuSaoze.

47

v faqti rexa dubeis ambavi rexa dubei cxovrobs utar-pradeSSi, indoeTSi. igi 14 wlis asakSi gaaTxoves da 21 wlisam qmari miatova. radgan ojaxSi erTaderTi qaliSvili iyo, rodesac mama gardaecvala mTeli memkvidreoba dakarga. 2-oTaxiani saxli, miwis mcire nakveTi da maRazia biZam miiTvisa. naTesaobam qali saxlidanac gaagdo da misi ufrosi vaJi daitova. gaeros mier dafinansebuli proeqtis saSualebiT rexa gaecno Tavis uflebebs. man ara marto daibruna, rac dakarga, aramed ufro win wavida da moipova is, rac arasodes gaaCnda. mas daubrunes vaJiSvili da qoneba. igi kenWs iyris Tavisi Temis arCevnebSi. icis Tavisi uflebebi. sjera sakuTari Tavisa da amieridan veravin SeZlebs mis daCagvras. gaero rexas msgavs uamrav qals exmareba, ganumartavs ra maT TavianT uflebebsa da SesaZleblobebs. saqmianobis Semajamebeli angariSi 1946 wels, rodesac gaero Seiqmna, man miznad daisaxa ufro ukeTesi, usafrTxo da samarTliani msoflios Seneba. Aai, ra da rogor Seicvala msoflioSi mas Semdeg:

?? 1946 wels 750 milioni adamiani cxovrobda koloniur an damokidebul teritoriebze. amJamad 1.5 milionze naklebi adamiani cxovrobs damokidebul teritoriebze.

?? amJamad msoflios mTavrobebis 60 procenti demokratiuli gziTaa arCeuli, es maCvenebeli 1986 wels 40 procents Seadgenda.

?? 1960 wlis Semdeg soflad macxovrebeli ojaxebis mier sufTa wylis moxmareba 10 procentidan 75 procentamde gaizarda.

?? 5 wlis win drakunkuliozis daavadebam milionobiT adamiani imsxverpla afrikasa da samxreT aziaSi. dReisaTvis es avadmyofoba damarcxebulia.

?? 1995 wels, 1990 welTan SedarebiT, 50 milionze metma dawyebiTi saskolo asakis bavSvma daiwyo skolaSi siaruli.

?? 1982 wels tailandSi skolamdeli asakis bavSvTa naxevarze meti arasrulfasovnad ikvebeboda. 10 wlis Semdeg TiTqmis mTlianad

msoflioSi 1.3 miliardi Raribi adamiani cxovrobs. maTgan 70 % qali da bavSvia.

48

aRmoifxvra arasrulfasovani kvebis mZime da saSualo simZimis SemTxvevebi.

?? miuxedavad mosaxleobis swrafi zrdisa, 1 sul mosaxleze 1990 –97 wlebSi sakvebis warmoeba TiTqmis 25 procentiT gaizarda.

?? laTinur amerikasa da karibis zRvis auzSi sicocxlis saSualo xangrZlivoba 69 welia da uaxlovdeba industriuli qveynebis maCvenebels (74.1 weli).

?? 1990 – 1997 wlebSi axalSobilTa sikvdilianobis done yovel 1000 axalSobilze Semcirda 76-dan 58-mde.

?? 1970 wlis Semdeg mozrdilTa Soris wera-kiTxvis mcodneTa ricxvi afrikis saharis zonaSi orjer gaizarda.

?? 1970 wels omanSi mxolod sami skola arsebobda, sadac 900 biWi swavlobda. 1994 wels skolaSi 50000 bavSvi dadioda, romelTa Soris 49% gogonebi iyvnen.

49

gaeros sadResaswaulo dReebi 8 marti qalTa saerTaSoriso dRe 21 marti rasobrivi diskriminaciis aRmofxvris saerTaSoriso

dRe 7 aprili msoflios janmrTelobis dacvis dRe 3 maisi msoflios presis Tavisuflebis dRe 31 maisi msoflios TambaqosTan brZolis dRe 5 ivnisi msoflios garemos dacvis dRe 26 ivnisi narkotikebTan brZolis msoflio dRe 11 ivlisi msoflios mosaxleobis dRe 8 seqtemberi wera-kiTxvis saerTaSoriso dRe 1 oqtomberi xandazmulTa saerTaSoriso dRe 17 oqtomberi siRaribis aRmofxvris saerTaSoriso dRe 24 oqtomberi gaerTianebuli erebis organizaciis dRe 16 noemberi tolerantobis saerTaSoriso dRe 20 noemberi bavSvTa sayovelTao dRe 1 dekemberi SidsTan brZolis msoflio dRe 10 dekemberi adamianis uflebebis dacvis dRe

50

6 xSirad gvekiTxebian rogor SeuZliaT kerZo pirebs, mxari dauWiron gaeros? SeuZliaT Tu ara maT, gawevriandnen gaeroSi? ara, mxolod damoukidebel qveynebs, romlebic sargebloben saerTaSoriso aRiarebiT, SeuZliaT gaxdnen gaeros wevrebi. miuxedavad amisa, kerZo pirebs SeuZliaT daexmaron gaeros arasamTavrobo organizaciebis meSveobiT. arasamTavrobo organizaciebi warmoadgenen moqalaqeTa nebayoflobiT gaerTianebebs, romlebic mogebaze ar muSaoben. mravali arasamTavrobo organizacia sargeblobs konsultantis statusiT gaeroSi da monawileobas iRebs gaeros SexvedrebSi rogorc damkvirvebeli. garda amisa, arasamTavrobo organizaciebi TanamSromloben gaeros sazogadoebrivi informaciis departamentTan da gaeros akavSireben adamianebTan mTel msoflioSi, rac metad Rirebulia am organizaciisaTvis. msurs swavla gavagrZelo sazRvargareTis universitetSi. SeuZlia Tu ara gaeros, gamiwios finansuri daxmareba? samwuxarod, gaero ar exmareba umaRlesi saswavleblis studentebs. gaero suverenul qveyanaTa organizaciaa. misi fondebi emsaxureba mxolod organizaciis wevrebs oficialurad damtkicebuli programebisaTvis. gaero ar uwevs finansur daxmarebas kerZo organizaciebs an individebs. mravali koleji da universiteti amerikis SeerTebul StatebSi da sxva qveynebSi, Tavazobs stipendiebs / finansur daxmarebas umaRlesi codnis misaRebad. Tqven SegiZliaT gaecnoT iuneskos mier gamocemul wigns, sadac moiZiebT im saganmanaTleblo dawesebuleblebs, romlebic aseT programebs aweseben: STUDY ABROAD gamomcemeli UNESCO ISBN 92-3-003148-8 inglisur, frangul da espanur enebze. es saerTaSoriso cnobari, romelic gamiznulia umaRlesi da Semdgomi ganaTlebis misaRebad sazRvargareT, iZleva informacias stipendiebsa da finansur daxmarebebze, sauniversiteto kursebze, mosamzadebel da moklevadian kursebze, kvalifikaciis asamaRlebel da sxva uwyveti

51

ganaTlebis programebze, profesiul ganaTlebaze gaeros sistemaSi da sxva samTavrobaTaSoriso organizaciebSi, aseve studentTa dasaqmebis SesaZleblobebze. masSi 3000-mde informaciaa 120 qveyanaSi arsebul kursebze. SekveTa SegiZliaT gagzavnoT Semdeg misamarTze: UNESCO Publishing, Promotion and Sales Division 1, Rue Miollis F-75732 Paris Cedex 15 FRANCE internetis saSualebiT SekveTis misacemad ixileT UNESCO-s gverdi www.unesco.org iRebs Tu ara gaero student staJiorebs? gaero umaRlesi saswavlebebis aspirantebs sTavazobs staJirebis programas mxolod niu-iorkis StabbinaSi. igi moicavs 3 or-Tvian periods wlis ganmavlobaSi. aspirantebi, romlebsac ainteresebT staJirebis sakiTxi, sagangebo koordinators unda daukavSirdnen am misamarTiT: Coordinator, Internship Programme, Room S-2580G, United Nations, New York, NY 10017 http://www.un.org/Depts/OHRM/sds/internsh/index.htm sad SeiZleba movipovo informacia ama Tu im mimdinare sakiTxze gaeros wevri qveynis poziciis Sesaxeb? gaeros sazogadoebrivi informaciis departamenti ar iZleva informacias ama Tu im qveynis politikur, socialur an ekonomikur sistemaze. aseTi informaciis misaRebad gaeros modelirebis programis monawileebi da mkvlevrebi unda daukavSirdenen mocemuli qveynis mudmiv misias gaeroSi. ras warmoadgens gaeros dRe? mokled rom vTqvaT, es aris gaeros dabadebis dRe. 1945 wlis 24 oqtombers gaero oficialurad Seiqmna mas Semdeg, rac misma Tavdapirvelma wevrebma daamtkices gaeros wesdeba da amiT oficialurad aRiares TavianTi wevroba. amgvarad 24 oqtomberi mTel msoflioSi aRiniSneba, rogorc gaeros dRe. vis SeiZlebas mivmarTo gaeros Sesaxeb meti informaciis misaRebad?

52

gaeros msoflioSi erT-erTi wamyvani adgili ukavia informaciis gavrcelebiT. igi aqveynebs mniSvnelovan kvlevebs, statistikur angariSebs, ekonomikur mimoxilvebs, angariSebs socialur da politikur sakiTxebze. gaeros, misi specialuri saagentoebisa da programebis publikaciebi moicavs interesTa mTel areals: statistikidan _ SeiaraRebis kontrolamde, ekonomikidan _ garemos dacvamde, mecnierebidan _ saerTaSoriso sakiTxebamde. igi aseve uSvebs filmebs, video-kasetebsa da radio programebs. gaeros resursebze meti informaciis misaRebad daukavSirdiT: PUBLIC INQUIRIES UNIT Department of Public Informa tion GA-57, United nations New York, NY 10017 Fax: (212) 963-0071; E-mail: [email protected] xelmisawvdomia Tu ara informacia gaeros Sesaxeb internetSi? diax. gaeros aqvs Tavisi veb-gverdi. gverdi Seqmnilia xuTi Temis irgvliv: mSvidoba da usafrTxoeba, ekonomika da socialuri ganviTareba, saerTaSoriso samarTali, adamianis uflebebi da humanitaruli daxmarebis sakiTxebi. swrafi Ziebis saSualebebi exmareba momxmarebels dawvrilebiTi informacia moiZios mraval sakiTxze, maT Soris gaeros organoebze, siaxleebze, dokumentebze, audio, video-momsaxurebaze. garda amisa, aqvea msoflioSi arsebuli gaeros veb-gverdebis rukac, romelic saSualebas iZleva daukavSirdeT gaeros ofisebsa da saagentoebs, maT Soris JenevaSi, parizSi, venasa da tokioSi. gaeros veb-gverdis misamarTia: www.un.org aqvs Tu ara gaeros specialurad axalgazrdobisaTvis Seqmnili veb-gverdi? diax. interaqtiuri saganmanaTleblo momsaxurebis gverdi, romelsac ewodeba The United Nations CyberSchoolBus, moicavs uaxles ideebs, globalur informaciasa da siaxleebs saswavlo procesis organizebaSi. misi interaqtiuri monacemTa baza moicavs informaciis 30 sferos gaeros wevr 191 qveyanaze. aqvea ganTavsebuli suraTebi mTeli msofliodan. The United Nations CyberSchoolBus-is misamarTia: www.un.org/CyberSchoolBus gverdze aris sadiskusio arealic, kerZod, gaeros modelirebis programisaTvis. gaeros modelis programa (MUNDA) saSualebas aZlevs

53

axalgazrdebs, gacvalon ideebi da informacia internetis saSualebiT. misi misamarTia: www.un.org/CyberSchoolBus/munda aqvs gaeros himni? gaeros oficialuri himni ara aqvs. generalurma asambleam aRiara oficialuri simReris aucilebloba da daitova ufleba, SeerCia da mieRoO igi. jerjerobiT gadawyvetileba miRebuli ar aris. 1970 wels maestro pablo kasalsma (espaneTi) dawera musika ingliseli poetis v.h. odenis mier gaeros pativsacemad Seqmnili himnisaTvis. es himni Sesrulda gaeros dRes, 1971 wels, gaeros StabbinaSi.

54

ra iciT gaeros Sesaxeb? Sesamowmebeli kiTxvebi qvemoT mocemulia kiTxvebi am wignis sxvadasxva Tavidan. TiTueul kiTxvaze swori pasuxi am wignSia mocemuli. 1. romel wels Seiqmna gaero? 2. ramdeni wevri qveyanaa gaeroSi? 3. vin aris amJamad generaluri mdivani? 4. romelia gaeros oficialuri enebi? 5. sad inaxeba gaeros wesdebis originali? 6. ramdeni generaluri mdivani moRvaweobda gaeros Seqmnidan dRemde? 7. visi ideaa saxeli “gaerTianebuli erebi”? 8. 9. ramdeni ZiriTadi organosagan Sedgeba gaero? 10. daasaxeleT gaeros erTi an ramdenime ZiriTadi organo. 11. vis ufro didi samuSao biujeti aqvs, gaeros Tu qalaq niu-iorks? 12. daasaxeleT generaluri asambleis ori bolodroindeli qmedeba. 13. ra saCuqarma ganapiroba gaeros Stabbinis aSeneba im adgilze, sadac igi axla dgas? 14. ras warmoadgenda erTa liga? 15. ratom aris 24 oqtomberi gansakuTrebuli dRe? 16. ra vadiT irCeven generalur mdivans? 17. ras aRniSnavs abreviatura UNICEF? 18. gasula Tu ara odesme romelime qveyana gaeros rigebidan? 19. ra ewodeba gaeros wesebisa da kanonebis CamonaTvals? 20. daasaxeleT gaeros erT-erTi mizani da amocana. 21. romelia gaeros 51-e wevri? 22. rodis gamoiyenes pirvelad oficialurad saxelwodeba “gaerTianebuli erebi”? 23. rodis da sad moaweres xeli gaeros deklaracias? 24. sad mdebareobs gaeros Stabbina? 25. sad mdebareobs saerTaSoriso sasamarTlo? 26. ra ewodeba gaeros saagentos, romelic muSaobs ltolvilebisTvis? 27. ras saqmianobs msoflio jandacvis organizacia (WHO)? 28. ras aRniSnavs abreviatura IMF? 29. ras aRniSnavs abreviatura UNESCO? 30. romeli qveynebia generaluri asambleis wevrebi? 31. romel qveynebs aqvT vetos ufleba uSiSroebis sabWoze? 32. ramdeni xma aqvs TiToeul qveyanas generalur asambleaze? 33. romelia gaeros mTavari iuridiuli organo? 34. ramdeni wevria uSiSroebis sabWoSi? 35. ra miznebs emsaxureba sameurveo sabWo? 36. gaeros romeli ofisi ganagebs adamianis uflebebis sakiTxebs? 37, ra aris delegacia?

55

38. ramdenjer ikribeba generaluri asamblea? 39. vin atarebs generaluri asambleis Sekrebebs? 40. marTalia Tu ara, rom CineTs meti xma aqvs generalur asambleaze, vidre palaus, radgan CineTis mosaxleoba ufro didia? 41. ras ganixilavs da /an ra sakiTxebze iZleva rekomendaciebs generaluri asamblea? 42. ramdeni mudmivi wevria uSiSroebis sabWoSi? 43. ramdeni wliT irCeven uSiSroebis sabWoSi aramudmiv wevrebs? 44. ra aris veto? 45. ras saqmianobs ECOSOC ? 46. romelma qveyanam usaCuqra darbazi ECOSOC-is sabWos? 47. mdebareobs Tu ara gaeros yvela saagento gaeros StabbinaSi? 48. romeli sameurveo teritoria iyo ukanaskneli qveyana, romelmac miaRwia TviTmmarTvelobas sameurveo sabWos daxmarebiT? 49. ramdeni qveynidan arian warmodgenili mosamarTleebi saerTaSoriso sasamarTloze? 50. vin arian samdivnos wevrebi? 51. ramdeni feri da simboloa gaeros droSaze? 52. rogor daexmara gaero kambojas da mis xalxs qveynis aRorZinebaSi? 53. ras aRniSnavs abreviatura UNMIK? 54. hyavs Tu ara gaeros sakuTari jari? 55. romeli ori saxis samSvidobo operacia xorcieldeba gaeros meTurobiT? 56. tansacmlis romeli atributiT SeiZleba gaeros samSvidobo kontingentis amocnoba? 57. SeuZliaT Tu ara samSvidobo Zalebs dadgnen konfliqtis romelime monawilis mxareze? 58. rodis Seiqmna gaeros pirveli samSvidobo misia? 59. ras aRniSnavs abreviatura UNPROFOR? 60. ras akeTebs gaero mSvidobis uzrunvelsayofad samSvidobo misiis warmatebiT dasrulebis Semdeg? 61. ramdeni bavSvi iRupeba yovelwliurad wyliT gamowveuli daavadebebiT? 62. ras warmoadgens qveiTsawinaaRmdego naRmebis akrZalvis SeTanxmeba? 63. ras akeTebs gaero siRaribis, SimSilis dasaZlevad, janmrTelobisa da ganaTlebis donis asamaRleblad? 64. ra ewodeba dokuments, sadac Camoyalibebulia gaeros pozicia adamianis uflebebis Sesaxeb? 65. romel wels miiRes konvencia bavSvTa uflebebis Sesaxeb? 66. ra aris ,,dRis wesrigi 21”? 67. ras niSnavs adamianis uflebebi? 68. ras niSnavs apartheidi? 69. vin airCies prezidentad samxreT afrikis pirvel Tavisufal arCevnebze, romelSic yvela rasis warmomadgenelma miiRo monawileoba? 70, ra saxis gadaudebeli daxmareba gauwia gaerom bangladeSis xalxs 1970 wlis qariSxlis Semdeg? 71. ra saxis daxmarebas mimarTavs gaero bavSvebis dasacavad momakvdinebeli daavadebebisagan?

56

72. msoflios mosaxleobis ra procenti cxovrobda koloniebSi 1945 wels? 73. 1988 wels gaeros samSvidobo Zalebs gadaecaT medali. ra erqva am jildos? 74. ra kavSiri aqvs gaerosa da suraTze aRniSnul qvis qandakebis fragments?