c direktoratas. ryšiai su piliečiais vieŠosios nuomonĖs ... · komunikacijos generalinis...

Komunikacijos generalinis direktoratas C direktoratas. Ryšiai su piliečiais VIEŠOSIOS NUOMONĖS TYRIMO SKYRIUS

16/12/2009

EB71.3 – 2009 M. EUROPOS PARLAMENTO RINKIMAI

Porinkiminė apklausa Pirmieji rezultatai: balsavimas pagal amžiaus grupes

Apklausti gyventojai: ES – vyresni nei 18 metų (Austrijoje – vyresni nei 16 metų)

Aprėptis: 27 ES valstybės narės (26 830 Europos piliečių)1 Turintys teisę balsuoti respondentai: 26 096

Duomenų rinkimo vietoje laikotarpis: 2009 m. birželio 12 d. – liepos 6 d. Keturi su porinkimine apklausa susiję informaciniai dokumentai, kuriuos parengė Europos Parlamentas, paskelbti Europos Parlamento interneto svetainėje2. Šioje penktojoje apžvalgoje dėmesys sutelkiamas į balsavusiųjų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes ir visų pirma į 18–24 metų (Austrijoje – vyresnių nei 16 metų) amžiaus asmenų balsavimą, palyginti su 27 ES valstybių narių vidurkiu ir nacionaliniu vidurkiu. Ši apžvalga parengta remiantis socialiniais ir demografiniais duomenimis, kurie pateikti po rinkimų atlikus Europos Parlamento Eurobarometro tyrimą. Ankstesnis tyrimas dėl rinkėjų pasiskirstymo pagal lytį3 rodo, kad nėra didelių vyrų ir moterų aktyvumo skirtumų: vidutiniškai moterų balsavo šiek tiek mažiau negu vyrų (atitinkamai 42 ir 44 proc.), bet aštuoniose valstybėse narėse moterys balsavo aktyviau negu vyrai. Kita vertus, moterys jaučiasi mažiau artimos ES negu vyrai: jos suvokia ES kaip subjektą, pernelyg atsietą nuo jų kasdienio gyvenimo. Moterų manymu, jas labai smarkiai veikia finansų, ekonominė ir socialinė krizė. Jos apskritai mažiau domisi politika negu vyrai. Jei moterys dalyvauja politikoje, tai daro daugiau ne nacionaliniu, o vietos ir regionų lygmenimis. 1 Siekiant užtikrinti šio porinkiminio tyrimo rezultatų patikimumą, duomenys buvo vertinami atsižvelgiant į socialinius ir demografinius aspektus kiekvienoje valstybėje narėje ir tarptautiniu mastu, t. y. ES lygmeniu. 2 http://www.europarl.europa.eu/parliament/public/staticDisplay.do?language=FR&id=40. 3 http://www.europarl.europa.eu/pdf/eurobarometre/10_11/EB71.3post-electoral_gender_fr.pdf.

2/44

⇒ Kiek 18–24 metų amžiaus jaunimo (vyrų ir moterų) dalyvavo rinkimuose? Nors rinkėjų aktyvumo ES lygmeniu vidurkis yra 43 proc., 18–24 metų amžiaus rinkėjų aktyvumas yra tik 29 proc. (14 procentinių punktų mažesnis), o 55 metų ar vyresnių asmenų aktyvumas siekia 50 proc. 2004 m. rinkėjų aktyvumo rodiklis šiose amžiaus grupėse buvo atitinkamai 33 ir 59 proc. Šis apskaičiuotas visos Europos jauniausių rinkėjų grupės aktyvumo vidurkis (29 proc.) neatskleidžia reikšmingų aktyvumo skirtumų atskirose valstybėse narėse: šių rinkėjų aktyvumas, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, svyruoja nuo +2 iki -28 procentinių punktų. Tą patį galima pasakyti apie 18–24 metų amžiaus rinkėjų aktyvumo rodiklį. Išskyrus Belgiją ir Liuksemburgą, kuriuose balsavimas yra privalomas, nacionalinio rinkėjų aktyvumo rodiklis šioje grupėje svyruoja nuo 77 iki 12 proc. Nenuostabu, kad jaunų asmenų, kurie dalyvavo rinkimuose tik pirmą arba antrą kartą, aktyvumas gerokai mažesnis už vyresnių rinkėjų. Ši tendencija išryškėja ir nacionaliniuose rinkimuose: vidutinis rinkėjų aktyvumo rodiklis ES siekia 72 proc., o 18–24 metų amžiaus grupėje – 38 proc. (34 procentiniais punktais mažesnis).

⇒ Koks yra politinio artumo laipsnis? Nenuostabu, kad 18–24 metų amžiaus asmenys jaučiasi mažiau artimi kuriai nors politinei partijai. Nors iš viso 43 proc. europiečių nurodo esantys artimi vienai iš politinių partijų, tą patį sako tik 30 proc. (-13) 18–24 metų amžiaus asmenų. 55 metų ir vyresnių asmenų politinė tapatybė yra labiau nusistovėjusi (52 proc.). Šiuo atveju taip pat pastebimi dideli skirtumai tarp kartų atskirose valstybėse narėse: skirtumas tarp jaunimo, kuris jaučiasi artimas tam tikrai politinei partijai, dalies ir atitinkamos šalies vidurkio svyruoja nuo -1 iki -31 procentinio punkto.

⇒ Kuriuo metu jaunimas nusprendžia eiti balsuoti? Kaip nurodyta pirmiau, jaunimas išreiškia silpnesnį politinio artumo kuriai nors partijai jausmą nei vyresni asmenys. Šiuo atžvilgiu kyla klausimas, ar, be kitų priežasčių, tai neturi įtakos jų norui dalyvauti rinkimuose ir apsisprendimui, už ką balsuoti? Tik 30 proc. 18–24 metų amžiaus respondentų pareiškė, kad jie visada balsuoja taip pat, palyginti su 50 proc. vidurkiu (-20). Kita vertus, didesnis jų skaičius priima sprendimą balsuoti vėlesniame rinkimų kampanijos etape: 17 proc. likus kelioms savaitėms iki rinkimų (+4), palyginti

3/44

su 13 proc. 27 ES valstybių narių vidurkiu, arba 17 proc. (+8) likus kelioms dienoms iki rinkimų, palyginti su 9 proc. vidurkiu. Tai rodo, kad ši rinkėjų grupė jautresnė rinkimų kampanijos metu kandidatų pateikiamiems argumentams. Į klausimą, kodėl ėjo balsuoti, 7 proc. (+2) jų atsakė, kad eiti balsuoti paskatino informacija, gauta kampanijos metu, palyginti su 5 proc. ES vidurkiu. Be to, kyla klausimas, ar menkas 18–24 metų amžiaus asmenų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose ir jų abejonės pasirenkant, už ką balsuoti, nepriklauso nuo to, kad jaunimo žinios apie Europos Sąjungą, palyginti su vyresniais asmenimis, yra nepakankamos? Galbūt dėl šito reikėtų susimąstyti, ypač dėl to, ar nereikėtų į visų 27 valstybių narių vidurinių mokyklų mokymo programas įtraukti su Europos Sąjunga susijusių dalykų. Tikėtina, kad kuo daugiau jaunimas sužinotų apie Europos Sąjungą vidurinėje mokykloje, tuo geriau ją suprastų, įgytų būtinų žinių savo politinei tapatybei susikurti ir spręsti, už ką balsuoti.

⇒ Kokios apsisprendimo balsuoti priežastys? Kaip ir vyresni asmenys, jaunimas dažniausia priežastimi, paskatinusia eiti prie balsadėžės, įvardijo pilietinę pareigą: 46 proc. (-1), palyginti su 47 proc. ES vidurkiu4. Matyti tam tikras kartų pasiskirstymas pagal skirtingas „europines“ dalyvavimo rinkimuose priežastis. 22 proc. (+3) jaunų asmenų mano, kad jų balsas gali pakeisti padėtį Europoje, 18 proc. (+6), 18 proc. (+5) balsuoja, nes jaučiasi Europos piliečiais, ir 8 proc. (+2) mano, kad ES atlieka svarbų vaidmenį jų kasdieniame gyvenime. Galiausiai, 16 proc. (=) 18–24 metų amžiaus asmenų balsavo, nes jie yra už Europą. O 3 proc. (-2) balsavo, nes jiems rūpi Europos reikalai.

⇒ Kokie klausimai paskatino balsuoti? Iš 15 balsuoti galėjusių paskatinti klausimų, kurie apklausos metu pateikti respondentams, 18–24 metų amžiaus jaunimas, dalyvavęs rinkimuose (29 proc.), nurodė tuos pačius pagrindinius klausimus, kaip ir vyresni asmenys. Kalbant apie du svarbiausius klausimus, matyti, kad 18–24 metų amžiaus asmenys yra labiau susirūpinę dėl finansų, ekonominės ir socialinės krizės nei kitų amžiaus grupių asmenys. a) Ekonomikos augimą kaip svarbiausią priežastį nurodė 46 proc. (+5) jaunimo, palyginti su ES-27 41 proc. vidurkiu. Kaip ir visais kitais klausimais, pastebimi gana reikšmingi nacionaliniai skirtumai. Jeigu panagrinėtume BVP pokyčius remdamiesi statistikos duomenimis, atsakymų įvairumas neturėtų stebinti. Eurostato duomenimis, 2008 m. BVP vienam gyventojui, išreikštas perkamosios

4 Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. Pateikta atsakymų suma.

4/44

galios standartais (PGS), valstybėse narėse svyravo nuo 41 iki 27,6 proc. ES-27 vidurkio. b) 18–24 metų amžiaus jaunimui nedarbo baimė yra antroje vietoje – ją nurodė 41 proc. (+4), palyginti su 37 proc. vidurkiu. Ir vėl tai nieko nuostabaus, nes Eurostato duomenimis 2009 m. spalio mėn. aktyvių gyventojų nedarbas siekė 9,3 proc., o jaunesnių nei 25 metų amžiaus asmenų – 20,7 proc. c) Jie mažiau negu kitų amžiaus grupių asmenys susirūpinę dėl savo pensijų ateities. Šį klausimą paminėjo tik 11 proc. jaunų asmenų, palyginti su 22 proc. vidurkiu (-11).

⇒ Kokios nebalsavimo priežastys? Palyginti su ES-27 vidurkiu, 18–24 metų amžiaus asmenys, kurie nėjo balsuoti (71 proc.), dažniausiai pareiškė, kad nesidomi politika: 20 proc. (+3), palyginti su 17 proc. vidurkiu. Nepaisant to, jie apskritai mažiau nepatenkinti politika: 19 proc. (-9), palyginti su 28 proc. vidurkiu. Kaip trečiąją pagrindinę priežastį, paskatinusią nebalsuoti, jauni asmenys nurodė per didelį užimtumą, laiko trūkumą arba darbą. Šią priežastį nurodė 16 proc. (+6) 18–24 metų amžiaus asmenų, t. y. daugiau nei 10 proc. ES vidurkis. Galiausiai, taip pat santykinai daugiau jaunų asmenų kaip nėjimo balsuoti priežastį nurodė problemas dėl balsavimo kortelės arba registravimosi balsuoti: 5 proc. (+2), palyginti su 3 proc. vidurkiu. Pripažįstant šias dvi nebalsuoti priežastis, kyla klausimas – galbūt 18–24 metų amžiaus rinkėjų aktyvumą būsimuose Europos Parlamento rinkimuose padėtų padidinti tam tikros balsavimą palengvinančios priemonės? Kartu santykinai mažiau 18–24 metų amžiaus jaunų asmenų pareiškė, kad nėra labai patenkinti Europos Parlamentu kaip institucija: 5 proc. (-3), palyginti su 8 proc. ES vidurkiu.

⇒ Jaunimas labiau pasitiki ES? Vertindami visų apklaustųjų duomenis, iš jų atsakymų galime pastebėti, kad paprastai jaunimas labiau pasitiki ES nei kitų amžiaus grupių asmenys. Faktiškai 54 proc. 18–24 metų amžiaus asmenų pasitiki ES institucijomis, palyginti su 50 proc. ES vidurkiu (+4), 74 proc. mano, kad ES narystė jų šaliai yra naudinga (+5), ir 68 proc. jaučiasi Europos piliečiais (+4). Kalbant apie atitinkamą artumą, kurį jauni asmenys jaučia savo šaliai ir Europai, 86 proc. (-5) jaučiasi artimi savo šaliai, o 66 proc. (+2) jaučiasi artimi Europai. Galiausiai, 18–24 metų amžiaus jaunimas apskritai mažiau nei vyresni asmenys domisi politika: tik 30 proc. (-9).

5/44

Pastaba. Skaitytojams primename, kad tyrimų rezultatai yra įvertinimai, kurių tikslumas, net jei viskas yra vienoda, priklauso nuo imties dydžio ir nustatytos procentinės dalies. Esant apie 1000 respondentų imčiai, tikroji procentinė dalis svyruoja šiose pasikliauties ribose:

Pastebėta procentinė dalis

10 % arba 90 %

20 % arba 80 %

30 % arba 70 %

40 % arba 60 %

50 %

Pasikliauties ribos +/- 1,9 procentinio punkto

+/- 2,5 procentinio punkto


+/- 3,0 procentiniai punktai


EUROSTATAS

Valstybių narių gyventojai pagal amžiaus grupes (2008 m. sausio 1 d. duomenimis)

ES-27 %

IŠ VISO 497 444 638 100 % 18–24 metų 44 280 042 8,90 % 25–39 metų 106 239 424 21,36 % 40–54 metų 107 749 511 21,66 %

55 metų ar vyresni 134 033 899 26,94 % Pastaba. Atkreipkite dėmesį į tai, kad šie duomenys reiškia ne potencialių rinkėjų skaičių, o gyventojų, pasiekusių balsavimo amžių, skaičių. Be to, duomenys apie rinkėjus priklauso nuo nacionalinių rinkimų procedūrų, kurios kiekvienoje šalyje skiriasi.

6/44

TURINYS

I. RINKĖJŲ AKTYVUMAS IR POLITINIS ARTUMAS................................................................. 7 A. Rinkėjų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose ...................................................... 7 B. Rinkėjų aktyvumas nacionaliniuose rinkimuose ............................................................................ 9 C. Jauniausio amžiaus grupės rinkėjų aktyvumo 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose ir paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose palyginimas ................................................................... 11 D. Politinis artumas........................................................................................................................... 12 II. EUROPOS PARLAMENTO RINKIMŲ KAMPANIJOS POVEIKIS........................................ 14 III. BALSAVĘ ASMENYS. TIPAI IR PRIEŽASTYS .................................................................... 16 A. Sprendimo, už ką balsuoti, priėmimo laikas ................................................................................ 16 B. Balsavimo priežastys .................................................................................................................... 17 C. Balsuoti paskatinę klausimai ........................................................................................................ 22 IV. NEBALSAVĘ ASMENYS. TIPAI IR PRIEŽASTYS............................................................... 27 A. Sprendimo nebalsuoti priėmimo laikas ........................................................................................ 27 B. Nebalsavimo priežastys ................................................................................................................ 28 V. NUOMONĖ APIE EUROPOS PARLAMENTĄ IR EUROPOS SĄJUNGĄ IR POŽIŪRIS Į JUOS............................................................................................................................ 34 A. Europos Parlamentas .................................................................................................................... 34 B. Europos Sąjunga........................................................................................................................... 36 a. Domėjimasis politika..................................................................................................................... 37 b. Artumo Europai arba savo šaliai jausmas ir buvimo ES piliečiu jausmas .................................... 38 c. Europos Parlamento vertinimas, atsižvelgiant į piliečiams rūpimus aspektus .............................. 43

VI. RINKIMŲ REZULTATŲ ŽINOJIMO SVARBA...................................................................... 44

7/44

I. RINKĖJŲ AKTYVUMAS IR POLITINIS ARTUMAS

A. Rinkėjų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Q1. Rinkėjų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose. ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24 metų Skirt. 25–39

metų 40–54 metų

55 metų ar

vyresni DALYVAVO 43 % 29 % -14 36 % 44 % 50 %

NEDALYVAVO 57 % 71 % +14 64 % 56 % 50 %

1 diagrama. Rinkėjų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose. Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje.

92%88%

77%

59%

53%

41% 39% 39% 39%36%

31% 31% 29% 28% 27% 27% 27% 25% 25%23% 21% 21% 20%

15% 14% 13% 12% 12%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

LU*

BE*

MT IT CY EL PT LV DK

AT SE IE

EU27 HU DE EE ES BG FR CZ

RO FI UK SI NL

SK LT PL

Rinkėjų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose didėjo su jų amžiumi nuo 29 proc. jauniausioje (18–24 metų amžiaus) iki 50 proc. 55 metų arba vyresnių respondentų grupėje. Jauniausios grupės rinkėjų aktyvumas visoje ES buvo 14 procentinių punktų mažesnis už bendrą rinkėjų aktyvumą.

8/44

Q1. Rinkėjų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose. ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžių

IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

25–39 metų

40–54 metų

55 metų

ar vyresn

i PT 37 % 39 % +2 34 % 35 % 39 %

LU# 91 % 92 % +1 89 % 92 % 90 % MT 79 % 77 % -2 82 % 75 % 80 % BE# 90 % 88 % -2 92 % 92 % 90 % CZ 28 % 23 % -5 29 % 28 % 29 % IT 65 % 59 % -6 66 % 65 % 66 %

CY 59 % 53 % -6 41 % 60 % 71 % SK 20 % 13 % -7 17 % 20 % 23 % RO 28 % 21 % -7 18 % 28 % 35 % HU 36 % 28 % -8 38 % 37 % 38 % LT 21 % 12 % -9 15 % 19 % 29 % AT 46 % 36 % -10 44 % 47 % 51 % EL 53 % 41 % -12 43 % 51 % 62 % PL 25 % 12 % -13 20 % 26 % 30 % SI 28 % 15 % -13 16 % 22 % 41 %

ES-27 43 % 29 % -14 36 % 44 % 50 % BG 39 % 25 % -14 31 % 39 % 46 % SE 46 % 31 % -15 41 % 40 % 53 % LV 54 % 39 % -15 48 % 54 % 62 % UK 35 % 20 % -15 17 % 38 % 52 % FR 41 % 25 % -16 29 % 40 % 49 % DE 43 % 27 % -16 46 % 40 % 49 % EE 44 % 27 % -17 39 % 44 % 51 % ES 45 % 27 % -18 34 % 52 % 49 % FI 40 % 21 % -19 32 % 36 % 50 %

DK 60 % 39 % -21 50 % 62 % 66 % NL 37 % 14 % -23 23 % 40 % 46 % IE 59 % 31 % -28 56 % 63 % 68 %

# Valstybės narės, kuriose balsavimas privalomas. Vertinant tik jauniausių rinkėjų grupę, matyti ypač didelių skirtumų atskirose valstybėse narėse.

⇒ Portugalijoje ir Liuksemburge jauniausių rinkėjų aktyvumas netgi viršijo tų šalių vidutinį aktyvumą (2 procentiniais punktais didesnis Portugalijoje ir 1 procentiniu punktu Liuksemburge).

⇒ Daugumoje valstybių narių pastebima mažesnio nei vidutinis jauniausių

respondentų aktyvumo tendencija. Didžiausias skirtumas nustatytas Airijoje (-28), Nyderlanduose (-23) ir Danijoje (joje jauniausių rinkėjų grupės aktyvumas yra 21 punktais mažesnis už šalies vidutinį aktyvumą).

9/44

B. Rinkėjų aktyvumas nacionaliniuose rinkimuose Q9. Rinkėjų aktyvumas paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose. Pasiskirstymas pagal valstybes nares ir amžių

ES-27 18–24 metų Skirt. 25–39

metų 40–54 metų

55 metų ar

vyresni DALYVAVO 72 % 38 % -34 64 % 77 % 82 %

NEDALYVAVO* 28 % 62 % +34 36 % 23 % 18 % Pastaba. Šis klausimas užduotas visiems respondentams. * Įskaitant respondentus, kurie atsakė „nežinau“: 2,8 % ES (2,8 % 18–24 m. amžiaus, 3,6 % 25–39 m. amžiaus, 3 % 40–54 m. amžiaus ir 2,4 % 55+ m. amžiaus asmenų). Paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas taip pat didėjo su amžiumi. Kiekvienos tirtos amžiaus grupės aktyvumas šiuose rinkimuose buvo didesnis negu 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose. Jauniausios grupės rinkėjų aktyvumas skyrėsi nuo bendro vidutinio aktyvumo 34 procentiniais punktais; šis skirtumas didesnis už rinkėjų aktyvumo 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose skirtumą (vis dėlto šie respondentai aktyviau balsavo nacionaliniuose nei Europos Parlamento rinkimuose). 2 diagrama. Rinkėjų aktyvumas paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose. Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje.

73%69%

67% 65% 64%

56% 56%53% 53% 51% 51%

47% 47%43% 42%

39% 39% 38%37% 35%

33%31% 29% 28%

27% 26% 26%23%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

BE LU CY DK EL LT MT

RO AT SK IT ES PT NL FI FR SI

EU27 CZ

LV IE HU

BG EE PL SE UK DE

10/44

Q9. Rinkėjų aktyvumas paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose. Pasiskirstymas pagal valstybes nares ir amžių

IŠ VISO 18–24

metų Skirt. 25–39

metų 40–54 metų

55 metų ar

vyresni RO 63 % 53 % -10 59 % 61 % 69 %

LU# 81 % 69 % -11 76 % 79 % 87 % LT 68 % 56 % -12 63 % 66 % 76 % SK 68 % 51 % -17 70 % 68 % 74 %

BE# 91 % 73 % -18 91 % 94 % 94 % AT 72 % 53 % -19 66 % 72 % 84 % CZ 56 % 37 % -19 55 % 56 % 65 % CY 89 % 67 % -22 88 % 91 % 96 % EL 87 % 64 % -23 87 % 93 % 90 % DK 89 % 65 % -24 88 % 91 % 94 % PT 71 % 47 % -24 64 % 73 % 80 % PL 55 % 27 % -29 51 % 59 % 64 % IT 81 % 51 % -30 79 % 88 % 83 % ES 78 % 47 % -31 69 % 82 % 88 % SI 70 % 39 % -31 62 % 66 % 84 %

ES-27 72 % 38 % -34 64 % 77 % 82 % MT 91 % 56 % -35 96 % 95 % 97 % EE 63 % 28 % -35 63 % 68 % 72 % UK 61 % 26 % -35 44 % 69 % 81 % LV 72 % 35 % -36 70 % 73 % 86 % NL 80 % 43 % -37 82 % 87 % 83 % FR 76 % 39 % -38 67 % 80 % 87 % FI 80 % 42 % -38 76 % 80 % 90 %

HU 70 % 31 % -39 68 % 74 % 80 % BG 70 % 29 % -41 60 % 75 % 81 % IE 76 % 33 % -43 68 % 82 % 93 %

DE 72 % 23 % -49 67 % 77 % 84 % SE 84 % 26 % -58 87 % 91 % 93 %

# Valstybės narės, kuriose balsavimas privalomas. Procentiniai dydžiai suapvalinti iki artimiausio sveikojo skaičiaus; skirtumas gali siekti + / - 1 procentinį punktą.

Jauniausių respondentų grupių valstybėse narėse duomenų analizės rezultatai labai skirtingi. Vis dėlto nė vienoje šalyje jauniausi respondentai nebalsavo aktyviau nei kitos amžiaus grupės.

⇒ Švedijoje jauniausių rinkėjų grupės aktyvumas buvo 58 procentiniais

punktais mažesnis už bendrą aktyvumą paskutiniuose Švedijos nacionaliniuose rinkimuose, o Rumunijoje šis skirtumas siekė tik 10 procentinių punktų.

11/44

C. Jauniausio amžiaus grupės rinkėjų aktyvumo 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose ir paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose palyginimas Q1 ir Q9. Rinkėjų aktyvumo 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose ir paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose palyginimas. Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

2009 m. EPR Nacionaliniai

rinkimai Skirt.

LU# 92 % 69 % +23 MT 77 % 56 % +21 BE# 88 % 73 % +15

IT 59 % 51 % +8 SE 31 % 26 % +5 LV 39 % 35 % +4 DE 27 % 23 % +4 EE 27 % 28 % -1 IE 31 % 33 % -2

HU 28 % 31 % -3 BG 25 % 29 % -4 UK 20 % 26 % -6 PT 39 % 47 % -8

ES-27 29 % 38 % -9 CY 53 % 67 % -14 FR 25 % 39 % -14 CZ 23 % 37 % -14 PL 12 % 27 % -15 AT 36 % 53 % -17 ES 27 % 47 % -20 FI 21 % 42 % -21

EL 41 % 64 % -23 SI 15 % 39 % -24

DK 39 % 65 % -26 NL 14 % 43 % -29 RO 21 % 53 % -32 SK 13 % 51 % -38 LT 12 % 56 % -44

# Valstybės narės, kuriose balsavimas privalomas. Nors, kaip minėta, visos ES mastu jauniausių respondentų grupės aktyvumas paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose buvo didesnis negu 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose, tai galima pasakyti ne apie visas valstybes nares.

⇒ Septyniose šalyse 18–24 metų amžiaus respondentų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose buvo didesnis negu paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose (LU, MT, BE, IT, SE, LV, DE). Šešiose šių šalių šios grupės dalyvavimas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose buvo didesnis už ES vidurkį (29 proc. jauniausių rinkėjų grupėje). Mažesnis už vidutinį jis buvo tik Vokietijoje5.

5 Reikia pažymėti, kad kai kurie šios amžiaus grupės respondentai galėjo būti dar nesulaukę pakankamo amžiaus, kad galėtų balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, bet buvo sulaukę balsavimo amžiaus 2009 m. Europos Parlamento rinkimų metu. Susidarę skirtumai tokie dideli, kad vis dėlto gali būti laikomi reikšmingais.

12/44

⇒ Likusiose valstybėse narėse daugiau jauniausių respondentų atėjo balsuoti į paskutinius nacionalinius rinkimus negu į 2009 m. Europos Parlamento rinkimus. Ypač dideli skirtumai nustatyti Lietuvoje (44 procentiniai punktai), Slovakijoje (38 procentiniai punktai) ir Rumunijoje (32 procentiniai punktai).

D. Politinis artumas Q10. Ar jaučiatės artimi bent vienai politinei partijai? Pasiskirstymas pagal valstybes nares ir amžių

ES-27 18–24 metų

Skirt. 25–39 metų

40–54 metų

55 metų ar

Taip, labai artimas 13 % 7 % -6 8 % 12 % 19 % Taip, kažkiek artimas 30 % 23 % -7 28 % 30 % 33 %

Ne, ne visiškai 28 % 27 % -1 30 % 30 % 25 % Ne, visiškai neartimas 26 % 41 % +15 31 % 25 % 21 %

Nežinau 3 % 2 % -1 3 % 3 % 2 %

Taip* 43 % 30 % -13 36 % 42 % 52 % Ne** 54 % 68 % +14 61 % 55 % 46 %

* Atsakymų „Taip, labai artimas“ ir „Taip, kažkiek artimas“ suma. ** Atsakymų „Ne, nelabai artimas“ ir „Ne, visiškai neartimas“ suma. Pastaba. Šis klausimas užduotas visiems respondentams.

3 diagrama. Politinis artumas. ES vidurkiai pagal amžiaus grupes.

19%

33%

25%

21%

12%

30%

30%

25%

8%

28%

30%

31%

7%

23%

27%

41%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

Yes, very close

Yes, somew hat close

No, not really close

No, not close at all

55 years and more 40-54 years 25-39 years 18-24 years

Artumas tam tikrai politinei partijai didėja su amžiumi; jauniausių respondentų grupė rečiausiai pareiškia jaučiantys apskritai kokį nors artumą. Pridėjus atsakymus „Taip, labai“ ir „Taip, kažkiek“, jauniausio amžiaus grupės rodiklis yra 13 procentinių punktų mažesnis už visų respondentų ES vidutinį rodiklį. Šis skirtumas, pvz., padidėja iki 22 punktų, kai jauniausi respondentai lyginami su 55 metų ar vyresniais respondentais.

13/44

Q10. Ar jaučiatės artimi bent vienai politinei partijai? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

IŠ VISO 18–24 metų Skirt.

DK 37 % 37 % = IT 59 % 58 % -1

EE 47 % 44 % -3 LV 35 % 31 % -4 PT 45 % 41 % -4

MT 78 % 73 % -5 FI 46 % 40 % -6

BG 40 % 34 % -6 CZ 34 % 28 % -6 RO 26 % 16 % -10 LT 40 % 30 % -10 HU 42 % 31 % -11 FR 38 % 27 % -11 PL 31 % 19 % -12

ES-27 43 % 30 % -13 IE 34 % 21 % -13

SK 47 % 33 % -14 UK 22 % 8 % -14

SI 35 % 20 % -15 CY 60 % 44 % -16 NL 62 % 45 % -17 BE 54 % 37 % -17 ES 50 % 32 % -18 DE 49 % 28 % -21 LU 57 % 34 % -23 AT 55 % 32 % -23 EL 56 % 29 % -27 SE 59 % 28 % -31

Pastaba. Atsakymų „Taip, labai artimas“ ir „Taip, kažkiek artimas“ suma. Nė vienoje šalyje jauniausi respondentai nesijaučia artimi kuriai nors politinei partijai dažniau nei vidutiniškai atitinkamoje šalyje.

⇒ Tik Danijoje 18–24 metų amžiaus respondentų, kurie teigia besijaučiantys artimi vienai iš politinių partijų, dalis sutampa su nacionaliniu vidurkiu (37 proc.).

⇒ Likusiose valstybėse narėse skirtumas yra neigiamas, t. y. jauniausi

respondentai rečiau nurodė besijaučiantys artimi tam tikrai politinei partijai nei vidutiniškai atitinkamoje šalyje. Ypač dideli skirtumai nustatyti Švedijoje (-31 procentinis punktas), Graikijoje (-27 procentiniai punktai), Austrijoje ir Liuksemburge (po -23 procentinius punktus).

14/44

II. EUROPOS PARLAMENTO RINKIMŲ KAMPANIJOS POVEIKIS Q8. Ar asmeniškai atsimenate matę per televiziją, internete, plakatuose arba skaitę laikraščiuose ar girdėję per radiją kampaniją, kurios metu žmonės raginami balsuoti Europos Parlamento rinkimuose? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24 metų Skirt.

25–39 metų

40–54 metų

55 metų ar

vyresni Taip 67 % 66 % -1 64 % 69 % 67 %

Ne 30 % 31 % +1 32 % 29 % 30 % Nežinau 3 % 3 % = 4 % 2 % 3 %

Europos Parlamento rinkimų kampanijos poveikis jauniausio amžiaus grupei nedaug skiriasi nuo vidutinio poveikio visoje ES (66 proc., palyginti su 67 proc. vidurkiu). 4 diagrama. 2009 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijos poveikis. Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje.

90%

81% 81%79% 79%

75%73% 72% 70% 70% 69% 68% 68% 68% 67% 66% 66%

64% 63% 63% 63% 63% 62% 60%57% 56% 56%

47%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

MT

CY EE CZ ES LU SK HU DE LT SE EL PL AT FR

EU27 FI LV PT SI NL

DK

RO IE UK BE IT BG

Jauniausių respondentų grupėje:

⇒ Didžiausias poveikis nustatytas Maltoje (90 proc.), Kipre ir Graikijoje (po 81 proc.).

⇒ Mažiausias poveikis nustatytas Bulgarijoje (47 proc.), Italijoje ir Belgijoje

(po 56 proc.).

15/44

Q8. Ar asmeniškai atsimenate matę per televiziją, internete, plakatuose arba skaitę laikraščiuose ar girdėję per radiją kampaniją, kurios metu žmonės raginami balsuoti Europos Parlamento rinkimuose? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

IŠ VISO

18–24 metų Skirt.

CZ 75 % 79 % +4 CY 78 % 81 % +3 ES 76 % 79 % +3 BE 53 % 56 % +3 UK 54 % 57 % +3 EL 66 % 68 % +2 PL 66 % 68 % +2 BG 45 % 47 % +2 MT 89 % 90 % +1 EE 80 % 81 % +1 LU 74 % 75 % +1 DE 69 % 70 % +1 FR 66 % 67 % +1 RO 62 % 62 % =

ES-27 67 % 66 % -1 LT 72 % 70 % -2 LV 66 % 64 % -2 AT 72 % 68 % -4 IT 60 % 56 % -4 PT 67 % 63 % -4 FI 71 % 66 % -5

HU 79 % 72 % -7 SK 82 % 73 % -9 SI 75 % 63 % -12 IE 72 % 60 % -12

NL 78 % 63 % -15 DK 79 % 63 % -16 SE 86 % 69 % -17

Pastaba. Atsakymų „Taip“ suma. Šis klausimas užduotas visiems respondentams.

Nors apskritai ES mastu skirtumo nenustatyta, 18–24 metų amžiaus grupės rezultatų valstybėse narėse analizė rodo, kad rinkimų kampanija prisimenama nevienodai.

⇒ 13 valstybių narių jauniausi respondentai prisimena kampaniją geriau nei vidutiniškai, tačiau skirtumai yra nedideli, jie svyruoja nuo 4 procentinių punktų (Čekijoje) iki 1 procentinio punkto (Maltoje, Estijoje, Liuksemburge, Vokietijoje ir Prancūzijoje).

⇒ Kita vertus, 13 šalių rinkiminę kampaniją prisimena mažesnė, palyginti su

atitinkamos šalies vidurkiu, 18–24 metų amžiaus grupės respondentų dalis. Didžiausi skirtumai nustatyti Švedijoje (17 procentinių punktų), Danijoje (16 procentinių punktų) ir Nyderlanduose (15 procentinių punktų).

16/44

III. BALSAVĘ ASMENYS. TIPAI IR PRIEŽASTYS Pastaba. Toliau pateikiami klausimai (Q3a, Q4d ir Q5) užduoti tik tiems respondentams, kurie pareiškė balsavę 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose (43 % visoje ES).

A. Sprendimo, už ką balsuoti, priėmimo laikas Q3a. Kada priėmėte sprendimą balsuoti už politinę partiją ar kandidatą, už kuriuos balsavote per neseniai vykusius Europos Parlamento rinkimus? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24 metų


40–54 metų

55 metų arVisuomet taip balsuodavote 50 % 30 % -20 41 % 47 % 58 %

Priėmėte sprendimą prieš kelis 21 % 28 % +7 26 % 22 % 17 %Priėmėte sprendimą prieš kelias 13 % 17 % +4 14 % 13 % 12 %

Priėmėte sprendimą likus kelioms 9 % 17 % +8 9 % 9 % 8 %Priėmėte sprendimą rinkimų dieną 6 % 8 % +2 8 % 8 % 4 %

Nežinau 1 % - * 2 % 1 % 1 %Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. *Atvejų nėra ir todėl skirtumas negali būti apskaičiuotas.

Kadangi jauniausia respondentų grupė yra specifinė (dėl jauno amžiaus jų balsavimo įpročiai dar nesusiformavę, todėl jie retai pasirinkdavo atsakymą „Visuomet taip balsuodavote“), su šiuo klausimu susijusių rezultatų lyginimas atsižvelgiant į amžių nėra tikslingas.

17/44

B. Balsavimo priežastys Q4d. Dėl kokių svarbiausių priežasčių nusprendėte balsuoti neseniai vykusiuose EP rinkimuose? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24 metų


40–54 metų

55 metų

Tai jūsų pilietinė pareiga 47 % 46 % -1 42 % 48 % 49 %Jūs visuomet balsuojate 40 % 28 % -12 39 % 39 % 43 %

Remiate partiją, kuriai jaučiatės artimas 24 % 23 % -1 24 % 24 % 25 %Balsuodamas EP rinkimuose galite pasiekti permainų 19 % 22 % +3 20 % 21 % 17 %

Jūs pasisakote už ES 16 % 16 % = 16 % 18 % 16 %Jūs jaučiatės europiečiu / ES piliečiu 13 % 18 % +5 15 % 13 % 12 %

Išreiškiate savo nepritarimą 11 % 12 % +1 12 % 12 % 9 %Remiate savo vyriausybę 9 % 9 % = 9 % 8 % 9 %

ES atlieka svarbų vaidmenį jūsų kasdieniame gyvenime 6 % 8 % +2 8 % 7 % 5 %Siekiate sankcijų savo vyriausybei 5 % 6 % +1 5 % 7 % 5 %

Labai domitės Europos reikalais 5 % 3 % -2 8 % 5 % 5 %Kampanijos metu gauta informacija jus įtikino eiti 5 % 7 % +2 5 % 4 % 4 %

Siekiate sankcijų Europos Sąjungai 2 % 2 % = 2 % 3 % 2 %(ŠALIMS, KURIOSE BALSUOTI PRIVALOMA)

Balsavimas yra privalomas 2 % 3 % +1 2 % 2 % 2 %

Kitos (SPONTANIŠKOS) priežastys 1 % 2 % +1 1 % 1 % 1 %Nežinote 1 % 0 % -1 1 % 1 % 1 %

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. Pateikta atsakymų suma. Pusjuodžiu šriftu paryškinti trys geriausi atsakymai šioje amžiaus grupėje.

Priežasčių, paskatinusių balsuoti ES rinkėjus apskritai ir paskatinusių balsuoti jauniausią respondentų grupę, hierarchijos skirtumai nedideli. Skirtumai pastebimi žvelgiant į atskirų aspektų pasirinkimo pasiskirstymą. Vėlgi, kadangi jauniausia respondentų grupė yra specifinė (dėl jauno amžiaus jų balsavimo įpročiai dar nesusiformavę, todėl jie retai pasirinkdavo atsakymą „Jūs visuomet balsuojate“), su šiuo klausimu susijusių rezultatų lyginimas atsižvelgiant į amžių nėra tikslingas. 5 diagrama. Balsavimo priežastys. ES vidurkiai 18–24 metų amžiaus grupėje.

2%3%

3%6%

7%8%

9%12%

16%

18%22%

23%28%

46%

0% 10% 20% 30% 40% 50%

To impose sanctions to the EU

(ONLY WHERE VOTING COMPULSORY) Because voting iscompulsory

You are very interested in European affairs

To impose sanctions to your Government

The information you received during the campaign convinced you togo to vote

The EU plays an important role in your everyday life

To support your GovernmentTo express your disagreement

You are in favour of the EUYou feel European/ citizen of the EU

You can make things change in voting on the European elections To support the political party you feel close to

You alw ays vote

This is your duty as citizen

Balsavimas iš pareigos jausmo yra svarbiausia jauniausios respondentų grupės per paskutinius Europos Parlamento rinkimus nurodyta priežastis balsuoti (46 proc.). Kitos svarbiausios priežastys yra balsavimas iš įpročio (28 proc.; vis dėlto, kaip minėta, šis klausimas turi būti

18/44

aiškinamas atsargiai) ir balsavimas kaip parama politinei partijai, kuriai jaučiamas artumas (nurodė 23 proc.). Q4d. Dėl kokių svarbiausių priežasčių nusprendėte balsuoti neseniai vykusiuose EP rinkimuose? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

TAI JŪSŲ PILIETINĖ PAREIGA


BE# 37 % 49 % +12 SE 71 % 83 % +12 PL 44 % 55 % +11 CZ 29 % 39 % +10

LU# 60 % 70 % +10 RO 73 % 79 % +6 AT 35 % 39 % +4 IT 35 % 36 % +1

NL 43 % 44 % +1 BG 63 % 63 % =

ES-27 47 % 46 % -1 HU 30 % 29 % -1 PT 43 % 42 % -1 UK 41 % 39 % -2 DE 40 % 38 % -2 IE 68 % 66 % -2

EE 55 % 52 % -3 CY 78 % 75 % -3 FR 65 % 57 % -8

MT 74 % 65 % -9 FI 54 % 45 % -9

DK 64 % 54 % -10 EL 60 % 50 % -10 LV 61 % 51 % -10 LT 62 % 51 % -11 ES 57 % 43 % -14 SK 63 % 47 % -16 SI 63 % 44 % -19

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. # Šalys, kuriose balsuoti privaloma.

⇒ 9 valstybėse narėse balsavimas iš pareigos jausmo 18–24 metų amžiaus

respondentams yra svarbesnis motyvas, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, ypač Belgijoje (kur balsavimas yra privalomas; skirtumas – 12 procentinių punktų), Švedijoje (taip pat 12 procentinių punktų) ir Lenkijoje (11 procentinių punktų).

⇒ Kita vertus, jauniausiems rinkėjams šis motyvas mažiau svarbus, palyginti su

nacionaliniu vidurkiu, Slovėnijoje (-19 procentinių punktų skirtumas), Slovakijoje (-16 procentinių punktų) ir Ispanijoje (-14 procentinių punktų). Ši tendencija pastebima 17 šalių.

19/44

Q4d. Dėl kokių svarbiausių priežasčių nusprendėte balsuoti neseniai vykusiuose EP rinkimuose? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

REMIATE PARTIJĄ, KURIAI JAUČIATĖS ARTIMAS

IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

AT 31 % 48 % +17 IE 19 % 33 % +14

NL 31 % 44 % +13 FI 20 % 28 % +8

UK 21 % 28 % +7 SK 41 % 45 % +4 FR 18 % 22 % +4 BG 45 % 49 % +4 DE 34 % 38 % +4 LU 17 % 19 % +2 CY 42 % 43 % +1 LT 23 % 24 % +1 LV 20 % 21 % +1 HU 30 % 30 % = DK 21 % 20 % -1

ES-27 24 % 23 % -1 PL 14 % 13 % -1 PT 10 % 9 % -1 IT 22 % 19 % -3

EE 18 % 13 % -5 BE 24 % 18 % -6 RO 31 % 25 % -6 CZ 23 % 16 % -7 ES 17 % 9 % -8 SI 26 % 13 % -13

SE 29 % 15 % -14 MT 36 % 20 % -16 EL 31 % 12 % -19

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose.

Jauniausių rinkėjų grupės balsavimo siekiant paremti partiją, kuriai jaučiamas artumas, analizė vėl parodo esant didelių skirtumų tarp valstybių narių.

⇒ Iš trijų galimų priežasčių, kurias respondentai galėjo rinktis, šį atsakymą jauniausi respondentai gerokai dažniau nei vidutiniškai pasirinko Austrijoje (skirtumas – 17 procentinių punktų; šią priežastį nurodė 48 % jaunų austrų), Airijoje (jauniausių respondentų, nurodžiusių ją kaip vieną jiems svarbių priežasčių, dalis 14 procentinių punktų viršijo nacionalinį vidurkį) ir Nyderlanduose (+13 procentinių punktų).

⇒ Kita vertus, jauniausiems rinkėjams šis motyvas gerokai mažiau svarbus,

palyginti su nacionaliniu vidurkiu, Graikijoje (-19 procentinių punktų skirtumas), Maltoje (-16 procentinių punktų) ir Švedijoje (-14 procentinių punktų).

20/44

Q4d. Dėl kokių svarbiausių priežasčių nusprendėte balsuoti neseniai vykusiuose EP rinkimuose? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

JŪS JAUČIATĖS EUROPIEČIU / ES PILIEČIU IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

SK 13 % 32 % +19 CZ 15 % 33 % +18 EE 15 % 32 % +17 ES 6 % 15 % +9 FR 23 % 32 % +9 IT 10 % 18 % +8

LT 10 % 18 % +8 RO 7 % 15 % +8 AT 16 % 23 % +7 PL 13 % 20 % +7 EL 8 % 15 % +7

MT 11 % 18 % +7 HU 9 % 15 % +6

ES-27 13 % 18 % +5 BG 10 % 14 % +4 DE 23 % 27 % +4 LV 8 % 12 % +4 BE 13 % 15 % +2 SI 11 % 12 % +1

DK 17 % 17 % = CY 5 % 4 % -1 FI 16 % 15 % -1 IE 5 % 3 % -2 PT 6 % 3 % -3 LU 24 % 15 % -9 NL 18 % 9 % -9 SE 14 % 4 % -10

UK 4 % - *

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. *Atvejų nėra ir todėl skirtumas negali būti apskaičiuotas.

Buvimo europiečiu ir ES piliečiu jausmas yra balsavimo motyvas, kurio atveju nustatytas didžiausias skirtumas tarp ES vidurkio ir 18–24 metų amžiaus grupės vidurkio (5 procentiniai punktai). Jauniausių grupėje jį pasirinko 18 proc. respondentų; tai penktoji dažniausiai nurodoma priežastis (ir šeštoji priežastis ES lygmeniu; iš viso ją nurodė 13 proc.). Vis dėlto jauniausios grupės rezultatų pasiskirstymas pagal šalis rodo, kad tendencijos ne visur tokios pačios.

⇒ Didžiausias skirtumas tarp jauniausios grupės ir atitinkamos šalies vidurkio nustatytas Slovakijoje, kurioje 19 procentinių punktų daugiau jauniausių respondentų nei bendrai šalies piliečių teigė, kad balsavo Europos Parlamento rinkimuose, nes jaučiasi europiečiais ir ES piliečiais. Taip pat didelis skirtumas nustatytas Čekijoje (+18 procentinių punktų) ir Estijoje (+17 procentinių punktų).

⇒ Piešingai, Švedijoje 10 procentinių punktų mažiau jaunų respondentų nurodė

tai kaip vieną pagrindinių priežasčių, dėl kurių jie atėjo į 2009 m. Europos

21/44

Parlamento rinkimus. Tą patį galima pasakyti ir apie Nyderlandus bei Liuksemburgą (po -9 procentinius punktus).

22/44

C. Balsuoti paskatinę klausimai Q5. Kurie klausimai paskatino Jus balsuoti Europos Parlamento rinkimuose? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. Pateikta atsakymų suma. Pusjuodžiu šriftu paryškinti trys svarbiausi atsakymai šioje amžiaus grupėje.

Trys svarbiausi klausimai, paskatinę balsuoti 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą, visoms amžiaus grupėms yra vienodi. Ekonomikos augimas ir nedarbas – atitinkamai pirma ir antra priežastis visose amžiaus grupėse. Savaime suprantama, kuo vyresni respondentai, tuo svarbesnė tampa trečioji priežastis, pensijų ateitis. 6 diagrama. Balsuoti paskatinę klausimai. ES vidurkiai 18–24 metų amžiaus grupėje.

9%10%10%10%

11%13%

14%14%

16%17%

18%18%

21%23%

41%46%

0% 10% 20% 30% 40% 50%

The food securityTerrorism

AgricultureNone (SPONTANEOUS)The future of pensions

The energyInflation and purchasing pow er

The single currency, the EuroEuropean values and identity

CrimeImmigration

The f ight against climate changeThe pow er and competences of the European institutions

The role of the EU in the international sceneUnemployment

Economic grow th

ES-27 18–24

metų Skirt.

25–39 metų

40–54 metų

55 metų

ar vyresn

i Ekonomikos augimas 41 % 46 % +5 46 % 45 % 36 %

Nedarbas 37 % 41 % +4 43 % 40 % 32 % Pensijų ateitis 22 % 11 % -11 14 % 21 % 26 %

ES vaidmuo tarptautinėje arenoje 22 % 23 % +1 25 % 24 % 21 % Europos institucijų galios ir kompetencijos sritys 19 % 21 % +2 19 % 21 % 18 %

Nusikalstamumas 18 % 17 % -1 17 % 19 % 19 % Infliacija ir perkamoji galia 18 % 14 % -4 17 % 19 % 18 %

Imigracija 16 % 18 % +2 17 % 16 % 15 % Kova su klimato kaita 16 % 18 % +2 17 % 18 % 15 %

Europos vertybės ir tapatybė 16 % 16 % = 17 % 16 % 15 % Energetika 13 % 13 % = 14 % 12 % 13 %

Bendroji valiuta euras 12 % 14 % +2 13 % 13 % 11 % Terorizmas 11 % 10 % -1 10 % 12 % 12 % Žemės ūkis 11 % 10 % -1 8 % 11 % 11 %

Maisto tiekimo užtikrinimas 9 % 9 % = 9 % 10 % 8 % Kita (SPONTANIŠKAS BALSAVIMAS) 4 % 3 % -1 3 % 4 % 4 %

Nė vienas iš šių klausimų (SPONTANIŠKAS 12 % 10 % -2 11 % 11 % 13 % Nežino 3 % 3 % = 2 % 3 % 4 %

23/44

Jauniausioje grupėje du klausimus, susijusius su ES (t. y. „ES vaidmuo tarptautinėje arenoje“ ir „Europos institucijų galios ir kompetencijos sritys“), pasirinko atitinkamai 23 proc. ir 21 proc. respondentų ir jie užima trečią ir ketvirtą vietas.

24/44

Q5. Kurie klausimai paskatino Jus balsuoti Europos Parlamento rinkimuose? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

EKONOMIKOS AUGIMAS IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

CZ 43 % 69 % +26 UK 23 % 40 % +17 MT 42 % 57 % +15 ES 49 % 62 % +13 BE 39 % 50 % +11 SK 56 % 67 % +11 AT 43 % 53 % +10 CY 51 % 56 % +5 HU 59 % 64 % +5

ES-27 41 % 46 % +5 NL 31 % 36 % +5 FR 29 % 33 % +4 EL 56 % 60 % +4 FI 31 % 34 % +3 IT 41 % 43 % +2

LU 37 % 38 % +1 DE 46 % 46 % = EE 42 % 42 % = LV 57 % 57 % = IE 62 % 61 % -1 PL 48 % 45 % -3 PT 43 % 40 % -3 DK 32 % 29 % -3 RO 55 % 52 % -3 LT 54 % 49 % -5 SI 38 % 32 % -6

BG 63 % 57 % -6 SE 34 % 24 % -10

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus.

18–24 metų amžiaus respondentų, kurie vienu iš pagrindinių klausimų, paskatinusių juos balsuoti 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą, pasirinko klausimą „Ekonomikos augimas“, dalis yra 5 procentiniais punktais didesnė nei ES vidurkis visose kitose amžiaus grupėse kartu (tai didžiausias skirtumas, palyginti su bet kuriuo kitu klausimu).

⇒ Čekijoje ekonomikos augimas – daug svarbesnis klausimas jauniausiems rinkėjams nei vidutiniškai visiems respondentams (+26 procentinių punktų), be to, šioje šalyje šis klausimas jauniausiems respondentams taip pat svarbesnis nei kurioje nors kitoje valstybėje narėje (nurodė 69 proc. respondentų). Kitas didžiausias skirtumas nustatytas Jungtinėje Karalystėje (šį klausimą nurodžiusių jauniausių rinkėjų dalis 17 procentinių punktų viršija šalies vidurkį), o po jos – Maltoje (+15).

⇒ Švedijoje vyrauja priešinga tendencija: ekonomikos augimas – mažiau

svarbus balsuoti paskatinęs klausimas jauniausiai grupei, palyginti su šalies vidurkiu (10 procentinių punktų mažesnė respondentų dalis). Tas pats pasakytina ir apie Bulgariją bei Slovėniją (po -6 procentinius punktus).

25/44


NEDARBAS IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

EE 32 % 55 % +23 SI 35 % 57 % +22

LV 42 % 58 % +16 RO 39 % 52 % +13 ES 65 % 77 % +12 FI 22 % 33 % +11

MT 37 % 48 % +11 SK 39 % 50 % +11 LU 36 % 46 % +10 PL 33 % 43 % +10 IT 36 % 44 % +8

BE 33 % 41 % +8 CY 39 % 46 % +7 UK 25 % 32 % +7 IE 64 % 71 % +7 PT 48 % 53 % +5 NL 11 % 15 % +4 SE 31 % 35 % +4

ES-27 37 % 41 % +4 BG 46 % 49 % +3 AT 44 % 47 % +3 EL 60 % 62 % +2 DK 25 % 26 % +1 FR 38 % 36 % -2 HU 51 % 48 % -3 DE 30 % 20 % -10 LT 35 % 20 % -15 CZ 29 % 13 % -16

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus.

Nedarbas – daug svarbesnis klausimas 18–24 metų respondentams nei vidutiniškai visiems ES rinkėjams (atitinkamai 41 ir 37 proc.). Vertinant tik jauniausių respondentų grupės duomenis, šis klausimas buvo svarbiausias Ispanijoje (77 proc.), Airijoje (71 proc.) ir Graikijoje (62 proc.). Šioje grupėje tarp valstybių narių nustatyti dar didesni skirtumai nei klausimo „Ekonomikos augimas“ svarbos vertinimo atveju.

⇒ Trys valstybės narės, kuriose šį klausimą, palyginti su šalies vidurkiu, daug dažniau pasirinko jauniausioji grupė – Estija (55 proc. respondentų, t. y. +23 procentiniai punktai, palyginti su šalies vidurkiu), Slovėnija (57 proc., t. y. +22 procentinių punktų skirtumas) ir Latvija (58 proc. respondentų, t. y. +16 procentinių punktų).

⇒ Vis dėlto, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, nedarbas buvo daug mažiau

svarbus jauniausiesiems čekams (-16 procentinių punktų skirtumas), lietuviams (-15) ir vokiečiams (-10).

26/44


ES VAIDMUO TARPTAUTINĖJE

ARENOJE IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

LT 16 % 44 % +28 BG 23 % 43 % +20 CZ 19 % 36 % +17 SK 26 % 40 % +14 EE 18 % 31 % +13 DE 33 % 45 % +12 IE 11 % 21 % +10

LV 10 % 18 % +8 AT 29 % 35 % +6 IT 26 % 30 % +4

RO 20 % 23 % +3 ES-27 22 % 23 % +1

HU 15 % 14 % -1 PT 15 % 14 % -1 SI 18 % 16 % -2

SE 23 % 20 % -3 MT 21 % 16 % -5 UK 11 % 6 % -5 DK 27 % 21 % -6 ES 10 % 3 % -7 BE 17 % 9 % -8 LU 26 % 18 % -8 PL 15 % 6 % -9 EL 26 % 16 % -10 FR 26 % 16 % -10 NL 27 % 17 % -10 CY 26 % 14 % -12

FI 26 % - *

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė balsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. *Atvejų nėra ir todėl skirtumas negali būti apskaičiuotas.

Vertinant priežasčių pasirinkimo duomenų pasiskirstymą galima daryti išvadą, kad klausimo „ES vaidmuo tarptautinėje arenoje“ reikšmė jauniausiai grupei ir vidutiniškai visiems ES piliečiams daugmaž vienoda. Vis dėlto taip nėra visose šalyse.

⇒ Šio klausimo pasirinkimo pagal svarbą balsuojant duomenys labiausiai skiriasi Lietuvoje (44 proc. 18–24 metų amžiaus grupės respondentų, palyginti su 16 proc. Lietuvos vidurkiu (28 procentinių punktų skirtumas)), Bulgarijoje (+20 procentinių punktų skirtumas) ir Čekijoje (+17 procentinių punktų).

⇒ Vis dėlto, palyginti su atitinkamos šalies vidurkiu, jis buvo mažiau svarbus

jauniausiems rinkėjams Kipre (-12 procentinių punktų), Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Graikijoje (po -10 procentinių punktų visose trijose šalyse).

27/44

IV. NEBALSAVĘ ASMENYS. TIPAI IR PRIEŽASTYS Pastaba. Toliau pateikiami klausimai (Q3b ir Q4b) užduoti tik tiems respondentams, kurie pareiškė NEBALSAVĘ 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose (57 % ES).

A. Sprendimo nebalsuoti priėmimo laikas Q3b. Kada priėmėte sprendimą NEBALSUOTI neseniai vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24

metų Skirt. 25–39

metų 40–54 metų

55 metų ar

vyresni Niekuomet nebalsuojate 22 % 33 % +11 28 % 18 % 16 %

Priėmėte sprendimą prieš kelis mėnesius 18 % 11 % -7 14 % 20 % 23 %

Priėmėte sprendimą prieš kelias savaites 15 % 8 % -7 12 % 18 % 18 %

Priėmėte sprendimą likus kelioms dienoms iki rinkimų 16 % 17 % +1 14 % 16 % 18 %

Priėmėte sprendimą rinkimų dieną 16 % 14 % -2 18 % 18 % 13 %

Nežinau 13 % 17 % +4 14 % 10 % 12 % Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė nebalsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. Pateikta atsakymų suma.

Kadangi jauniausia respondentų grupė yra specifinė (dėl jauno amžiaus jų balsavimo įpročiai dar nesusiformavę, todėl jie retai pasirinkdavo atsakymą „Niekuomet nebalsuojate“, kadangi tai buvo galbūt jų pirma galimybė pasinaudoti jų teise balsuoti), su šiuo klausimu susijusių rezultatų lyginimas atsižvelgiant į amžių nėra tikslingas.

28/44

B. Nebalsavimo priežastys Q4b. Dėl kokių svarbiausių priežasčių nusprendėte NEBALSUOTI neseniai vykusiuose EP rinkimuose? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24 metų Skirt. 25–39

metų 40–54 metų

55 metų

Apskritai nepasitikite (jaučiate nepasitenkinimą) politika

28 % 19 % -9 26 % 32 % 31 %

Nesidomite politika 17 % 20 % +3 17 % 15 % 15 %

Balsavimas neturi įtakos (nieko nekeičia) 17 % 12 % -5 17 % 17 % 18 %

Atostogavote, nebuvote namuose 10 % 11 % +1 11 % 10 % 9 %Buvote labai užsiėmęs, neturėjote laiko, dirbote 10 % 16 % +6 14 % 11 % 5 %

Mažai žinote apie ES, EP ar EP rinkimus 10 % 9 % -1 12 % 8 % 12 %

Retai arba niekuomet nebalsuojate 10 % 14 % +4 12 % 9 % 6 %Nesidomite europiniais reikalais 9 % 7 % -2 7 % 10 % 9 %

Nesate patenkintas Europos Parlamento institucija 8 % 5 % -3 7 % 9 % 10 %

Tuo metu sirgote, turėjote sveikatos problemų 7 % 2 % -5 4 % 5 % 14 %Trūko viešų diskusijų, rinkimų kampanijos 6 % 5 % -1 5 % 6 % 6 %

Buvote užsiėmęs šeimos ar laisvalaikio veikla 5 % 5 % = 7 % 5 % 5 %Esate ES priešininkas 4 % 2 % -2 2 % 6 % 5 %

Problemos dėl registracijos ar balsavimo biuletenių 3 % 5 % +2 4 % 3 % 2 %Nežinojote, kad vyko rinkimai 2 % 3 % +1 2 % 1 % 1 %

Kitos (SPONTANIŠKOS) priežastys 6 % 9 % +3 5 % 6 % 6 %Nežinote 3 % 5 % +2 3 % 2 % 3 %

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė nebalsavę Europos Parlamento rinkimuose. Pusjuodžiu šriftu paryškinti trys svarbiausi atsakymai keturiose amžiaus grupėse.

Jauniausi respondentai, kurie nebalsavo 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą, kaip pagrindinę priežastį nurodė nesidomėjimą politika. Šią priežastį jie taip pat nurodė dažniau, palyginti su visos ES vidurkiu (atitinkamai 20 ir 17 proc.). Antroji dažniausiai nurodyta priežastis, t. y. bendro pobūdžio nepasitikėjimas (nepasitenkinimas) politika, nurodoma gerokai rečiau nei vidutiniškai (atitinkamai 19 ir 28 proc.). Įdomu, kad trečiąją priežastį, pernelyg didelį užimtumą, nurodė 6 procentiniais punktais didesnė (palyginti su ES vidurkiu) jauniausių balsuoti neatvykusių asmenų dalis (atitinkamai 16 ir 10 proc.).

29/44

Q4b. Dėl kokių svarbiausių priežasčių nusprendėte NEBALSUOTI neseniai vykusiuose EP rinkimuose? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

APSKRITAI NEPASITIKITE (JAUČIATE NEPASITENKINIMĄ) POLITIKA

IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

LU# 11 % 31 % +20 EL 51 % 52 % +1

MT 31 % 30 % -1 PL 29 % 27 % -2 IE 20 % 18 % -2

DK 8 % 5 % -3 FI 18 % 15 % -3

PT 28 % 24 % -4 CZ 39 % 33 % -6 LT 24 % 17 % -7 DE 32 % 25 % -7 IT 37 % 30 % -7

EE 24 % 16 % -8 SK 37 % 29 % -8 ES 24 % 15 % -9 FR 21 % 12 % -9 AT 25 % 16 % -9 LV 28 % 19 % -9 RO 44 % 35 % -9

ES-27 28 % 19 % -9 BG 45 % 34 % -11 UK 20 % 6 % -14

BE# 18 % 3 % -15 SE 21 % 4 % -17

HU 36 % 16 % -20 NL 21 % 1 % -20 CY 44 % 22 % -22

SI 30 % 6 % -24 Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė nebalsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. Pateikta atsakymų suma. # Valstybės narės, kuriose balsavimas privalomas.

Apskritai, kaip minėta pirmiau, 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą nebalsavę jauniausieji respondentai gerokai rečiau kaip priežastį nurodydavo jų bendro pobūdžio nepasitikėjimą (nepasitenkinimą) politika (ES vidurkis šioje grupėje yra 19 proc., palyginti su visos ES vidurkiu, kuris siekia 28 proc.).

⇒ Tik Liuksemburge (kuriame balsavimas privalomas) jauniausių balsuoti neatvykusių asmenų, nurodžiusių šią nebalsavimo priežastį, dalis daug didesnė nei šalies vidurkis (+20 procentinių punktų). Graikijoje ji didesnė vienu procentiniu punktu.

⇒ Likusiose valstybėse narėse šią priežastį 18–24 metų amžiaus grupės

asmenys nurodo rečiau; didžiausias skirtumas nustatytas Slovėnijoje (-24 procentinių punktų), Kipre (-22 procentiniai punktai), Nyderlanduose ir Vengrijoje (po -20 procentinių punktų).

30/44


NESIDOMITE POLITIKA


MT 29 % 65 % +36 LU# 19 % 33 % +14 HU 29 % 42 % +13 BG 24 % 34 % +10 IE 15 % 25 % +10 SE 8 % 18 % +10 CZ 22 % 31 % +9 DE 15 % 23 % +8 ES 26 % 33 % +7 LV 13 % 20 % +7 EL 17 % 24 % +7 SI 17 % 24 % +7 IT 12 % 17 % +5

AT 19 % 24 % +5 FR 10 % 14 % +4 UK 14 % 17 % +3

ES-27 17 % 20 % +3 PT 23 % 25 % +2 RO 16 % 17 % +1

FI 17 % 18 % +1 DK 11 % 11 % = LT 13 % 13 % = CY 25 % 23 % -2 PL 22 % 20 % -2

BE# 11 % 8 % -3 NL 6 % 1 % -5 EE 18 % 12 % -6 SK 22 % 15 % -7

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė nebalsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. Pateikta atsakymų suma. # Valstybės narės, kuriose balsavimas privalomas.

Visos ES lygmeniu pagrindinė jauniausių respondentų, kurie nebalsavo 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą, nurodyta nebalsavimo priežastis – nesidomėjimas politika (šią priežastį jie nurodė dažniau, palyginti su visų amžiaus grupių kartu vidurkiu: atitinkamai 20 ir 17 proc.).

⇒ Ši priežastis svarbesnė jauniausiajai grupei, palyginti su atitinkamos šalies vidurkiu 19 valstybių narių. Didžiausias skirtumas yra Maltoje (+36 procentiniai punktai). Jis taip pat didelis Liuksemburge (+14) ir Vengrijoje (+13).

⇒ Šešiose šalyse vyrauja priešinga tendencija: nesidomėjimas politika nėra

svarbesnė nebalsavimo priežastis, palyginti su atitinkamos šalies vidurkiu. Didžiausias skirtumas yra Slovakijoje (-7 procentiniai punktai), Estijoje (-6) ir Nyderlanduose (-5).

31/44


BALSAVIMAS NETURI ĮTAKOS (NIEKO NEKEIČIA)

IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

IT 18 % 25 % +7 BG 31 % 34 % +3 FR 10 % 13 % +3

LU# 5 % 6 % +1 MT 11 % 12 % +1 ES 10 % 10 % = LV 38 % 38 % = HU 22 % 21 % -1 NL 10 % 7 % -3 UK 9 % 6 % -3 IE 7 % 4 % -3

EL 24 % 20 % -4 PT 11 % 7 % -4 SE 13 % 8 % -5

ES-27 17 % 12 % -5 CZ 22 % 16 % -6 CY 21 % 15 % -6 AT 35 % 29 % -6 SI 23 % 17 % -6 FI 21 % 14 % -7

RO 17 % 10 % -7 DE 30 % 21 % -9 LT 21 % 12 % -9 SK 19 % 10 % -9 PL 13 % 2 % -11 EE 17 % 5 % -12

BE# 11 % - * DK 7 % - *

Pastaba. Šis klausimas užduotas respondentams, kurie pareiškė nebalsavę Europos Parlamento rinkimuose. Galima rinktis ne daugiau kaip tris atsakymus. Pateikta atsakymų suma. # Valstybės narės, kuriose balsavimas privalomas. *Atvejų nėra ir todėl skirtumas negali būti apskaičiuotas.

Nuomonę, kad jų balsavimas nieko nekeičia, kaip nebalsavimo priežastį jauniausieji balsuoti neatvykę respondentai nurodė gerokai rečiau (atitinkamai 12 proc., palyginti su 17 proc. visos ES vidurkiu).

⇒ Tai pasakytina apie 18 valstybių narių; didžiausias skirtumas yra Estijoje (-12 procentinių punktų), Lenkijoje (-11 procentinių punktų), Slovakijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje (visose trijose po -9 procentinius punktus).

⇒ Vis dėlto penkiose valstybėse jauniausios grupės respondentai pasirinko šią

priežastį dažniau, palyginti su atitinkamos šalies vidurkiu; didžiausias skirtumas yra Italijoje (+7 procentiniai punktai), Bulgarijoje ir Prancūzijoje po +3 procentinius punktus).

32/44


MAŽAI ŽINOTE APIE ES, EP AR EP RINKIMUS

IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

MT 4 % 19 % +15 FI 10 % 23 % +13

LU# 5 % 14 % +9 EE 4 % 12 % +8 NL 15 % 22 % +7 CY 13 % 19 % +6 PT 7 % 12 % +5 DK 11 % 14 % +3 IT 11 % 14 % +3 SI 5 % 7 % +2

HU 6 % 7 % +1 IE 5 % 6 % +1

AT 17 % 17 % = RO 4 % 4 % = DE 14 % 13 % -1

ES-27 10 % 9 % -1 FR 16 % 14 % -2 CZ 8 % 6 % -2 UK 11 % 9 % -2

BE# 6 % 3 % -3 ES 8 % 5 % -3 LV 6 % 3 % -3 BG 5 % 2 % -3 LT 6 % 2 % -4 SK 8 % 4 % -4 PL 6 % 1 % -5 SE 20 % 10 % -10

EL 2 % - *


⇒ 12 valstybių narių paklausti apie pagrindinę neatvykti balsuoti paskatinusią

priežastį jauniausieji respondentai dažniau, palyginti su atitinkamos šalies vidurkiu, nurodė žinių apie ES, EP ar EP rinkimus trūkumą. Didžiausi skirtumai nustatyti Maltoje (+15 procentinių punktų), Suomijoje (+13) ir Liuksemburge (+9).

⇒ Kitose 12 šalių, priešingai, šį atsakymą pasirinko mažesnė, palyginti su

atitinkamos šalies vidurkiu, 18–24 metų amžiaus grupės respondentų dalis, tačiau vidurkių skirtumai yra mažesni nei pirmiau minėtais atvejais. Didžiausi skirtumai nustatyti Švedijoje (-10 procentinių punktų), Lenkijoje (-5), Slovakijoje ir Lietuvoje (-4).

33/44


NESIDOMITE EUROPINIAIS REIKALAIS


MT 10 % 22 % +12 EL 6 % 17 % +11 NL 6 % 12 % +6 PT 5 % 9 % +4 DK 8 % 11 % +3 IE 11 % 13 % +2

CY 7 % 9 % +2 FI 10 % 12 % +2

LV 8 % 8 % = HU 11 % 11 % =

SI 7 % 7 % = SK 4 % 4 % = SE 5 % 5 % =

UK 9 % 9 % = FR 11 % 10 % -1 IT 6 % 5 % -1 ES 13 % 12 % -1

ES-27 9 % 7 % -2 PL 6 % 4 % -2 BG 10 % 8 % -2 RO 5 % 3 % -2 EE 7 % 4 % -3 LT 6 % 2 % -4 DE 9 % 4 % -5 CZ 7 % 2 % -5 AT 17 % 8 % -9

BE# 1 % - * LU# 6 % - *


⇒ Jauniausių respondentų, kurie nebalsavo 2009 m. rinkimuose į Europos

Parlamentą, nes nesidomi Europos reikalais, dalis santykinai didžiausia Maltoje (+12 procentinių punktų skirtumas, palyginti su šalies vidurkiu), Graikijoje (+11) ir Nyderlanduose (+6).

⇒ 11 valstybių narių ši dalis, palyginti su šalies vidurkiu, yra mažesnė; didžiausi

skirtumai nustatyti Austrijoje (-9 procentiniai punktai), Čekijoje ir Vokietijoje (po -5 procentinius punktus).

34/44

V. NUOMONĖ APIE EUROPOS PARLAMENTĄ IR EUROPOS SĄJUNGĄ IR POŽIŪRIS Į JUOS

A. Europos Parlamentas Q7. Ar kiekvienas iš šių teiginių labiau atitinka Jūsų požiūrį arba nuomonę, ar jų labiau neatitinka? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24

metų Skirt.

25–39 metų

40–54 metų

55 metų ar vyresni

Turėjote visą informaciją, būtiną norint pasirinkti, už ką ketinote balsuoti per neseniai vykusius Europos

Parlamento rinkimus 53 % 44 % -9

49 % 57 % 55 %

Europos Parlamentas atsižvelgia į Europos piliečiams rūpimus aspektus 46 % 48 % +2 47 % 46 % 44 %

Pastaba. Šis klausimas užduotas visiems respondentams. Pateikta atsakymų „Taip, kažkiek artimas“ suma.

9 procentiniais punktais mažesnė, palyginti su visos ES vidurkiu 18–24 metų amžiaus respondentų dalis sutinka, kad turėjo visą informaciją, būtiną norint pasirinkti, už ką balsuoti 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą (atitinkamai 44 ir 53 proc.).

35/44

Q7. Ar kiekvienas iš šių teiginių labiau atitinka Jūsų požiūrį arba nuomonę, ar jų labiau neatitinka? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

TURĖJOTE VISĄ INFORMACIJĄ, BŪTINĄ NORINT PASIRINKTI, UŽ KĄ KETINOTE BALSUOTI PER NESENIAI VYKUSIUS EUROPOS PARLAMENTO

RINKIMUS IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

CZ 49 % 52 % +3 IT 60 % 59 % -1

UK 42 % 41 % -1 MT 90 % 88 % -2 BE 69 % 66 % -3 LV 66 % 63 % -3 SK 63 % 59 % -4 NL 53 % 47 % -6 AT 62 % 55 % -7 HU 59 % 52 % -7 RO 49 % 42 % -7 PT 44 % 37 % -7 EL 68 % 61 % -7 EE 71 % 62 % -9

ES-27 53 % 44 % -9 LT 57 % 47 % -10 BG 49 % 39 % -10 DE 56 % 45 % -11 LU 75 % 62 % -13 PL 42 % 29 % -13 ES 54 % 40 % -14 SE 58 % 43 % -15

DK 60 % 42 % -18 FR 49 % 31 % -18 CY 79 % 61 % -18 FI 70 % 47 % -23 IE 67 % 41 % -26 SI 60 % 31 % -29


⇒ Tik Čekijoje yra daugiau, palyginti su šalies vidurkiu, 18–24 metų amžiaus respondentų, teigiančių, kad turėjo visą informaciją, būtiną norint pasirinkti, už ką balsuoti 2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą (+3 procentiniais punktais).

⇒ Kitose valstybėse narėse ši jauniausių respondentų dalis yra mažesnė,

palyginti su nacionaliniu vidurkiu. Ypač dideli skirtumai nustatyti Slovėnijoje (-29 procentiniai punktai), Airijoje (-26) ir Suomijoje (-23).

36/44

B. Europos Sąjunga Q7. Ar kiekvienas iš šių teiginių labiau atitinka Jūsų požiūrį arba nuomonę, ar jų labiau neatitinka? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.

ES-27 18–24 metų


40–54 metų

55 metų

Pasitikite ES institucijomis 50 % 54 % +4 49 % 51 % 50 %Teigiamai vertinate (SAVO ŠALIES)

narystę ES 69 % 74 % +5 69 % 69 % 66 %

Jaučiatės ES piliečiu 64 % 68 % +4 65 % 65 % 61 %Jaučiatės artimas (SAVO ŠALIAI) 91 % 86 % -5 88 % 92 % 94 %

Jaučiatės artimas Europai 64 % 66 % +2 64 % 65 % 62 %Labai domitės politika 39 % 30 % -9 36 % 41 % 43 %

Pastaba. Šis klausimas užduotas visiems respondentams. Pateikta atsakymų „Taip, kažkiek artimas“ suma. Lyginant 18–24 metų amžiaus grupės respondentų atsakymus su ES vidurkiu:

⇒ jauniausi respondentai dažniau pasitiki ES institucijomis (+4 procentiniai punktai);

⇒ jie dažniau teigiamai vertina savo šalies narystę ES (+5 procentiniai punktai); ⇒ jie dažniau jaučiasi ES piliečiais (+4 procentiniai punktai); ⇒ vis dėlto rečiau teigia, kad jaučiasi artimi savo šaliai (-5 procentiniai

punktai); ⇒ jų artimumas Europai yra šiek tiek didesnis (+2 procentiniai punktai); ⇒ vis dėlto didžiausias nustatytas skirtumas susijęs su jų domėjimusi politika,

kuris yra 9 procentiniais punktais mažesnis už ES vidurkį.

37/44

a. Domėjimasis politika Q7. Ar kiekvienas iš šių teiginių labiau atitinka Jūsų požiūrį arba nuomonę, ar jų labiau neatitinka? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

LABAI DOMITĖS POLITIKA


PT 29 % 30 % +1 SK 23 % 23 % =

MT 36 % 33 % -3 IT 33 % 30 % -3 FI 47 % 43 % -4

EE 39 % 34 % -5 RO 20 % 15 % -5 LV 66 % 61 % -5 BE 40 % 35 % -5 ES 30 % 24 % -6

DK 52 % 45 % -7 SE 40 % 33 % -7

HU 25 % 17 % -8 CZ 24 % 15 % -9

ES-27 39 % 30 % -9 IE 37 % 27 % -10

FR 37 % 27 % -10 EL 47 % 36 % -11 SI 24 % 13 % -11

PL 28 % 17 % -11 DE 62 % 50 % -12 AT 55 % 43 % -12 UK 38 % 25 % -13 BG 22 % 9 % -13 CY 49 % 35 % -14 LT 36 % 21 % -15 LU 48 % 29 % -19 NL 53 % 32 % -21


⇒ Tik Portugalijoje daugiau, palyginti su šalies vidurkiu, 18–24 metų amžiaus respondentų, teigiančių, kad jie labai domisi politika, tačiau skirtumas tesudaro vieną procentinį punktą.

⇒ Daugelyje šalių padėtis priešinga. Jauniausių respondentų domėjimasis

politika santykinai mažiausias Nyderlanduose (-21 procentinis punktas), Liuksemburge (-19) ir Lietuvoje (-15).

38/44

b. Artumo Europai arba savo šaliai jausmas ir buvimo ES piliečiu jausmas

7 diagrama. Artumo Europai jausmas. Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

83%79% 78% 76% 76% 75% 75% 75%

73% 72% 71% 70% 70% 69%67% 66% 66% 65% 64% 64%

61%57%

54%52% 51% 50% 50%

37%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

EE ES HU

CZ PL SK DE

LU DK SE BG PT BE AT SI IT

EU27 FR RO MT

LV FI EL NL LT CY IE UK

Vertinant tik jauniausios grupės atsakymus į klausimą dėl artumo Europai matyti, kad atsakymų „Taip, kažkiek artimas“ svyruoja nuo 37 iki 83 proc. (ES vidurkis yra 66 proc.).

⇒ Trys geriausi rezultatai: Estija (83 proc.), Ispanija (79 proc.) ir Vengrija (78 proc.).

⇒ Trys prasčiausi rezultatai: Jungtinė Karalystė (37 proc.), Airija ir Kipras

(abiejose po 50 proc.).

39/44


JAUČIATĖS ARTIMAS EUROPAI IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

BG 56 % 71 % +15 EE 71 % 83 % +12 CZ 69 % 76 % +7 PL 69 % 76 % +7 IT 59 % 66 % +7

AT 62 % 69 % +7 RO 58 % 64 % +6 SK 71 % 75 % +4 FR 62 % 65 % +3 LV 58 % 61 % +3 LT 48 % 51 % +3 UK 34 % 37 % +3 DE 73 % 75 % +2

ES-27 64 % 66 % +2 PT 68 % 70 % +2 EL 53 % 54 % +1 ES 79 % 79 % =

MT 64 % 64 % = HU 81 % 78 % -3 SE 76 % 72 % -4 BE 74 % 70 % -4 CY 56 % 50 % -6 IE 57 % 50 % -7

DK 80 % 73 % -7 FI 64 % 57 % -7 SI 75 % 67 % -8

LU 84 % 75 % -9 NL 70 % 52 % -18


⇒ Kaip minėta pirmiau, jauniausieji respondentai dažniau, palyginti su vidurkiu, išreiškė artumą Europai. Jų atsakymų ir nacionalinio vidurkio skirtumas didžiausias Bulgarijoje (+15), Estijoje (+12), Čekijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Austrijoje (+7).

⇒ Kitose 10 valstybių narių, priešingai, jauniausiųjų respondentų grupė rečiau,

palyginti su nacionaliniu vidurkiu, išreiškė artumą Europai. Ypač didelis skirtumas nustatytas Nyderlanduose (-18).

⇒ Taip pat dideli skirtumai nustatyti Liuksemburge (-9) ir Slovėnijoje (-8).

40/44


JAUČIATĖS ARTIMAS SAVO ŠALIAI


CZ 95 % 98 % +3 BG 93 % 96 % +3 EL 97 % 97 % = SK 90 % 88 % -2 IT 86 % 84 % -2

CY 98 % 95 % -3 EE 93 % 90 % -3 LV 93 % 90 % -3 SE 97 % 93 % -4

MT 98 % 94 % -4 UK 86 % 82 % -4 PL 95 % 90 % -5 RO 82 % 77 % -5

FI 99 % 94 % -5 LU 93 % 88 % -5

ES-27 91 % 86 % -5 DK 97 % 91 % -6 ES 94 % 88 % -6 DE 93 % 87 % -6 IE 91 % 85 % -6 PT 91 % 85 % -6 HU 94 % 87 % -7

SI 94 % 87 % -7 BE 90 % 83 % -7 AT 90 % 83 % -7 NL 96 % 88 % -8 FR 93 % 81 % -12 LT 89 % 76 % -13


Vidutiniškai 18–24 metų respondentai, palyginti su visos ES vidurkiu, mažiau artimi jaučiasi savo šaliai (ES lygmeniu skirtumas yra -5 procentiniai punktai). Tai netaikytina tik dviem valstybėms narėms:

⇒ Čekijoje ir Bulgarijoje 18–24 metų respondentų dalis 3 procentiniais punktais didesnė nei nacionalinis vidurkis.

⇒ Ši dalis mažiausia (palyginti su šalies vidurkiu) Lietuvoje (-13 procentinių

punktų), Prancūzijoje (-12) ir Nyderlanduose (-8).

41/44

8 diagrama. Duomenų dėl artumo Europai arba savo šaliai jausmo palyginimas. Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

EE ES HU DE

LU SK BE RO PL AT PT FR IT DK SI

EU27 SE CZ

BG LT LV MT IE NL FI EL CY UK

Europe Ow n country

Visose valstybėse narėse daugiau jauniausios grupės respondentų jaučia artumą savo šaliai nei Europai. Vidurkis yra 20 procentinių punktų, tačiau įvairiose šalyse jis gana skirtingas. Lyginant pasiskirstymą tų, kurie sako, kad jie artimi Europai, ir tų, kurie sako, kad jie artimi savo šaliai, matyti, kad:

⇒ Didžiausias skirtumas yra JK (45 procentiniai punktai: tik 37 proc. teigia, kad jie artimi Europai, palyginti su 82 proc., kurie artimi JK) ir Kipre (taip pat 45 procentiniai punktai, tačiau artimų Europai jauniausių respondentų dalis yra 50 proc., o artimų Kiprui – 95 proc.) bei Graikijoje (43 procentiniai punktai).

⇒ Dėl daug dažniau išreikšto artumo Europai skirtumas mažiausias šiose

valstybėse narėse: Estijoje (7 procentiniai punktai: 83 proc. respondentų artimi Europai, palyginti su 90 proc., kurie artimi Estijai), Ispanijoje ir Vengrijoje (po 9 procentinius punktus).

42/44


JAUČIATĖS ES PILIEČIU IŠ VISO 18–24

metų Skirt.

EE 71 % 85 % +14 CZ 60 % 74 % +14 BG 47 % 61 % +14 LT 63 % 76 % +13 HU 63 % 73 % +10 DE 71 % 79 % +8 AT 56 % 64 % +8 RO 54 % 62 % +8 LV 51 % 59 % +8 PT 70 % 77 % +7 EL 63 % 70 % +7 UK 37 % 43 % +6 PL 70 % 75 % +5 BE 76 % 80 % +4

ES-27 64 % 68 % +4 FR 64 % 68 % +4 SK 78 % 82 % +4 DK 76 % 78 % +2 MT 67 % 69 % +2

IT 61 % 62 % +1 FI 74 % 73 % -1

CY 71 % 70 % -1 LU 86 % 81 % -5 SE 73 % 68 % -5 ES 82 % 76 % -6 SI 77 % 71 % -6 IE 69 % 58 % -11

NL 66 % 50 % -16 Pastaba. Šis klausimas užduotas visiems respondentams. Pateikta atsakymų „Taip, kažkiek artimas“ suma.

Jauniausi respondentai dažniau jaučiasi ES piliečiais, palyginti su ES vidurkiu (+4 procentiniai punktai).

⇒ Šis skirtumas didžiausias Estijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje (+14 procentinių punktų visose trijose šalyse).

⇒ Tik 8 valstybėse narėse jauniausios grupės respondentai rečiau, palyginti su

nacionaliniu vidurkiu, jaučiasi ES piliečiais. Didžiausi skirtumai nustatyti Nyderlanduose (-16 procentinių punktų), Airijoje (-11), Slovėnijoje ir Ispanijoje (po -6 procentinius punktus).

43/44

c. Europos Parlamento vertinimas, atsižvelgiant į piliečiams rūpimus aspektus Q7. Ar kiekvienas iš šių teiginių labiau atitinka Jūsų požiūrį arba nuomonę, ar jų labiau neatitinka? Pasiskirstymas pagal valstybes nares 18–24 metų amžiaus grupėje

EUROPOS PARLAMENTAS ATSIŽVELGIA Į EUROPOS PILIEČIAMS RŪPIMUS

ASPEKTUS


CZ 42 % 60 % +18 SK 57 % 71 % +14 EE 61 % 74 % +13 LT 48 % 60 % +12 BG 35 % 45 % +10 FR 31 % 39 % +8 RO 39 % 46 % +7 PT 48 % 54 % +6 AT 40 % 46 % +6 PL 55 % 61 % +6 HU 51 % 56 % +5 UK 40 % 45 % +5 LV 37 % 42 % +5 NL 65 % 67 % +2

ES-27 46 % 48 % +2 IT 48 % 48 % =

DE 43 % 43 % = CY 60 % 59 % -1 FI 50 % 49 % -1

MT 58 % 55 % -3 LU 57 % 54 % -3 BE 61 % 58 % -3 DK 60 % 56 % -4 ES 53 % 46 % -7 EL 40 % 33 % -7 SI 57 % 48 % -9 IE 56 % 44 % -12 SE 72 % 53 % -19


18–24 metų amžiaus respondentų, kurie mano, kad Europos Parlamentas atsižvelgia į piliečiams rūpimus aspektus, dalis yra 2 procentiniais punktais didesnė už vidurkį.

⇒ Ji didesnė už vidurkį 14 šalių; didžiausi skirtumai nustatyti Čekijoje (+18 procentinių punktų), Slovakijoje (+13) ir Estijoje (+13).

⇒ Vis dėlto ji mažesnė už vidurkį 11 valstybių narių, ypač Švedijoje (-19

procentinių punktų), Airijoje (-12) ir Slovėnijoje (-9).

DV\799813LT.doc 44/44

VI. RINKIMŲ REZULTATŲ ŽINOJIMO SVARBA Q7. Ar kiekvienas iš šių teiginių labiau atitinka Jūsų požiūrį arba nuomonę, ar jų labiau neatitinka? ES vidurkiai ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

ES-27 18–24 metų Skirt.

25–39 metų

40–54 metų

55 metų

ar vyresn

i Jums labai svarbu, kurie konkretūs kandidatai išrinkti Europos Parlamento nariais per Europos Parlamento

rinkimus (JŪSŲ ŠALYJE) 49 % 42 % -7

44 % 49 % 52 %

Jums labai svarbu žinoti, kurios konkrečios politinės partijos kandidatų daugiau išrinkta Europos Parlamento

nariais per Europos Parlamento rinkimus (JŪSŲ ŠALYJE)

50 % 43 % -7

46 % 51 % 54 %

Pastaba. Šis klausimas užduotas visiems respondentams. Pateikta atsakymų „Taip, kažkiek artimas“ suma. Jauniausiems respondentams ne taip svarbu žinoti, kurie konkretūs kandidatai arba kuri konkreti politinė partija laimėjo Europos Parlamento rinkimus jų šalyje (po -7 procentinius punktus abiem atvejais). Kaip matome iš anksčiau pateiktos lentelės, šių dalykų svarba didėja su amžiumi.

Viešosios nuomonės tyrimo skyrius

Norėdami gauti daugiau

informacijos kreipkitės į šiuos asmenis:

Jacques Nancy (+32 2 284 24 85) Nives Žun (+32 2 284 43 99)

Jonas Trifot (+32 2 284 11 23) Andrew Clarke (+32 2 284 06 45)

Nathalie Lefèvre (+32 2 284 12 26)

c direktoratas. ryšiai su piliečiais vieŠosios nuomonĖs ... · komunikacijos generalinis...

Documents