5. Optinis-biologinis mikroskopas: sandara, veikimo principas, darbo su mikroskopu ir jo priežiūros taisyklės.

Gyvų eukariotinių mikroorganizmų stebėjimas šviesiniu mikroskopu.

Organizmų ląstelių morfologija tiriama optiniais (šviesiniais), liuminescenciniais ir elektroniniais mikroskopais. Optinis mikroskopas (gr. mikros – mažas, skopeo – žiūriu) yra prietaisas, skirtas akimi nematomiems objektams stebėti. Optiniu mikroskopu nustatoma: mikroorganizmų buvimas ir skaičius tiriamajame substrate; jų dydis ir forma; kai kurios ląstelių vidinės struktūros.

Atsižvelgiant į tyrimo tikslus, naudojami paprastos ir sudėtingesnės konstrukcijos optiniai mikroskopai. Darbiniai biologiniai mikroskopai yra paprastesnės konstrukcijos ir skirti negyvų ląstelių skaičiui, formai dažytuose preparatuose nustatyti. Labai smulkioms nedažytoms dalelėms stebėti paprastas kondensorius pakeičiamas tamsaus lauko kondensoriumi ar fazinio kontrasto įtaisu.

Darbo tikslas. Išnagrinėti šviesinio mikroskopo sandarą, susipažinti su veikimo principu, darbo eiga. Išmokti tinkamai dirbti mikroskopu ir žinoti pagrindines naudojimosi juo ir priežiūros taisykles.

Medžiagos ir priemonės: šviesaus lauko optinis mikroskopas, imersinis aliejus, dažyti mikroorganizmų preparatai, minkšto audinio servetėlės.

Darbo eigaPrieš pradedant dirbti mikroskopu, reikia gerai išnagrinėti jo veikimo principus ir sandarą, naudojantis

prietaiso instrukcija susipažinti su pagrindinėmis mikroskopo dalimis.Objektinį mikroskopą sudaro mechaninė ir optinė dalys (1 pav.).Mechaninę mikroskopo dalį sudaro: stovas, objektinis stalelis, tubusas, revolveris, makrometrinis,

mikrometrinis ir kondensoriaus sraigtai.Stovas sudarytas iš pagrindo (1) ir rankenos (3). Stovas yra mikroskopo konstrukcinių dalių laikiklis.Rankena (3) atlieka tubuso (4) ir revolverio (9) laikiklio funkciją. Be to, už jos suėmus

mikroskopas gali būti perkeliamas į kitą vietą. Rankena pritvirtinta prie pagrindo metalinio blokelio taip, kad sukiojant makrometrinį (12) ir mikrometrinį (13) sraigtus galima būtų ją ir tubusą kelti aukštyn ar leisti žemyn. Sraigtus sukant pagal laikrodžio rodyklę rankena leidžiasi žemyn, o prieš laikrodžio rodyklę – aukštyn. Mikrometrinį sraigtą visiškai apsukus, tubusas pakeliamas arba nuleidžiamas 0,1 mm. Tubusas (4) pritvirtintas viršutinėje rankenos dalyje ir laiko okuliarus. Revolveris (9) (lot. revolvere – sukti) yra – besisukantis apie savo ašį diskas su 4 skylėmis, skirtas objektyvams įsukti. Jis pritvirtintas rankenos viršuje po tubusu. Objektinis stalelis (5) pritvirtintas rankenos apatinėje dalyje. Jis gali judėti tiek į priekį ir atgal, tiek ir į šonus. Jo centre yra skylė, virš kurios dedamas objektinis stiklelis, o jį prispaudžia dvi spyruoklės (6).

Optinę biologinio mikroskopo dalį sudaro objektyvai, okuliarai, kondensorius, diafragma, šviesos filtrai ir veidrodėlis. Spindulių ėjimo per objektyvus schema parodyta 2 paveiksle.

Objektyvai (8) yra svarbiausia mikroskopo dalis. Tai lęšių sistema, sumontuota metaliniame vamzdelyje. Išorinis (priekinis) lęšis, nukreiptas į objektinį stiklelį, yra pats svarbiausias, nes didina stebimo objekto vaizdą. Tačiau mikroskopinį matymo lauką stebint tik pro vieno lęšio objektyvą, vaizdas jo centre ryškesnis, o pakraščiuose – neryškus. Šis vaizdo trūkumas vadinamas sferine aberacija. Tai susiję su lęšio savybe silpniau laužti pro jo centrą praeinančius spindulius, o stipriau – praeinančius pro kraštus. Ant objektyvo metalinio aptaiso yra skaičius, nurodantis, kiek kartų objektyvai didina: 4, 8, 10, 20, 40, 90, 100 kartų. Objektyvai yra sausieji ir imersiniai. Sausieji objektyvai didina 4, 8, 10, 20, 40 kartų, o imersiniai  – 90, 100 kartų. Dirbant su imersiniais objektyvais dažniausiai naudojamas kedro aliejus, rečiau  – ricinos aliejus.

Okuliaras (7) (lot. okulus – akis) sudarytas iš dviejų lęšių, įtvirtintų metaliniame vamzdelyje, įstatytame tubuso viršutiniame gale. Išorinis lęšis vadinamas akies, arba okuliariniu, nes pro jį (pridėjus akį) žiūrima į objekto vaizdą, o vidinis – glaudžiamasis yra skirtas iš objektyvo sklindančiam šviesos spindulių srautui suglausti. Okuliarai objekto vaizdą didina 5, 7, 10, 12, 15 ir 20 kartų. Didinimo galia pažymėta ant jo šono, pvz., 5x. Okuliarai, didinan tys 12–20 kartų, vadinami kompensaciniais. Jie skirti detaliems ląstelių struktūrų tyrimams.

Kondensorius (11 ), diafragma (14) ir veidrodėlis (10) yra skirti preparatui apšviesti. K ondensorius įtaisytas po objektiniu staleliu. Jį sraigtu galima judinti aukštyn ir žemyn. Kondensorius suglaudžia nuo veidrodėlio sklindančius šviesos spindulius ir nukreipia juos į objektyvą. Diafragma įtaisyta kondensoriuje. Ją sudaro kelios puslankio formos plokštelės, kurias galima išskleisti ar suglausti šone esančia rankenėle. Diafragma reguliuoja šviesos spindulių srauto, patenkančio į kondensorių, intensyvumą. Veidrodėlis yra po kondensoriumi. Jo viena pusė yra plokščia, kita įgaubta. Veidrodėliu šviesos spinduliai nukreipiami į kondensorių. Dažniausiai mikroskopuojama naudojant plokščiąjį veidrodėlį. Daugelyje šiuolaikinių mikroskopų veidrodėlius pakeičia speciali apšvietimo įranga. Šviesos filtrai yra matinės, mėlynos ar kitokios spalvos apvalios plokštelės, įdėtos į rėmelį, įtvirtintą po kondensoriumi. Jų paskirtis reguliuoti skirtingo spektro šviesos spindulių patekimą į kondensorių.

1 pav. Biologinis mikroskopas: 1 - stovo pagrindas; 2 - apšvietimo šaltinis ir veidrodėlis; 3 - makrometrinis sraigtas; 4 - mikrometrinis sraigtas; 5 - diafragma; 6 - kondensorius; 7 -

objektinis stalelis; 8 - objektyvai; 9 - rankena; 10 - tubusas; 11 - okuliaras; 12 - revolveris