turinys 1 2 3 4 5

2 3

TurinysKas yra valstybinis istorijos brandos egzaminas? .................6Kaip dirbti su ISTORIJOS EGZAMINO GIDU? ............................8Istorijos šaltinių nagrinėjimo atmintinės ................................10Žmonijos priešistorės ir senųjų civilizacijų laimėjimai .....15

Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.). ...................16

1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime. ...........................................................................................18

1.2. Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje: baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniame gyvenime. ..................22

1.3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai: viešpatavimo ir pavaldumo santykiai, hierarchija, ekonominė sistema. .................................................................................................26

1.4. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Luominės privilegijos (bajorija,dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis luomas). ................30

1.5. Miestų savivalda (Magdeburgo teisė). ............................321.6. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame

gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas. ...................................................34

1.7. Romaninės ir gotikinės architektūros Vakarų Europoje bruožai, šių stilių skirtumai ir juos lėmusios priežastys. ............................................................................................37

1.8. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes priežastys ir pasekmės. Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę. Mindaugo krikšto 1251 m. ir karūnacijos 1253 m. priežastys ir reikšmė. ......................40

1.9. Lietuvos krikšto problema XIV a. ........................................441.10. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys

XIII–XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptautinė politika.....................................................46

1.11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės priežastys: 1385 m. Krėvos sutarties reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir Žemaitijos (1413 m.) krikšto poveikis visuomenės raidai; Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestiečiams) ir luominės visuomenės formavimasis. .............................54

1.12. Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386–1569 m.) laikais. .......58

1.13. Bajorų luomo vaidmens stiprėjimas (1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos). ..............61

1.14. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas (Ponų taryba). Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita. ..............64

1.15. Etninė (lietuviai, slavai, žydai, totoriai, karaimai) ir religinė (pagonys, stačiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenės įvairovė ir jos kaita XIII–XV a. .......................68

1.16. Pagoniškosios epochos Lietuvos kultūros (religija,

raštija) pagrindiniai bruožai. Krikšto priėmimo reikšmė krikščioniškos kultūros plitimui (raštija, mokyklos, sakralinė architektūra). ................................................................71

Mini egzaminas ......................................................................................74

Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVi a.–XVii a. vid. ........................................78

2.1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai: prekybos ir miestų vaidmens augimas, visuomenės socialinės struktūros kaita. ........................................................80

2.2. Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos, Fernando Magelano geografinių atradimų reikšmė........................83

2.3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai XVI a. Svarbiausios Martyno Liuterio Bažnyčios reformavimo idėjos. .....................................................................................................87

2.4. Jėzuitų ordino vaidmuo stiprinant Katalikų bažnyčios pozicijas. Reformacijos sklaida Europoje. .91

2.5. Humanizmo ir Renesanso kultūros svarbiausi bruožai Europoje. ...........................................................................94

2.6. Johano Gutenbergo, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Nikolo Makiavelio veiklos reikšmė..................................................................................................97

2.7. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai LDK ir jų įtaka visuomenei.............................................................................99

2.8. Abraomo Kulviečio veikla Vilniuje. .................................1032.9. Pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo

„Katekizmas“ išleidimo (1547 m.) aplinkybės ir reikšmė. Mikalojaus Daukšos veiklos reikšmė. ...........104

2.10. LDK luomų XVI–XVII a. pagrindinės teisės ir prievolės............................................................................................106

2.11. Valakų reforma ir jos padariniai......................................1082.12. Liublino unijos (1569 m.) priežastys ir esmė. LDK

ir Lenkijos pozicijų skirtumai derybose dėl Liublino unijos. Žygimanto Augusto, Mykolo Radvilos Rudojo ir Jono Chodkevičiaus požiūriai į Liublino uniją. ......110

2.13. Abiejų Tautų Respublikos valstybės valdymas po Liublino unijos. ..............................................................................114

2.14. Vilniaus universiteto įkūrimo (1579 m.) aplinkybės ir reikšmė...............................................................................................118

2.15. Lietuvos Statutai apie valstybės valdymą ir visuomenę. ......................................................................................120

2.16. Konfesinės visuomenės struktūros kaita. ................1222.17. Stepono Batoro nuopelnai LDK. ...................................1242.18. XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija poveikis LDK

valstybei ir visuomenei. Kėdainių sutarties su Švedija sudarymo aplinkybės. ..............................................................125

2.19. Humanizmo ir Renesanso kultūros svarbiausi bruožai LDK. ....................................................................................129

2.20. Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio, Alberto Kojelavičiaus-Vijūko, Kazimiero Semenavičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus veiklos reikšmė. .............................................................................132

2.21 Barokinės architektūros apibūdinimas remiantis pasirinktais pavyzdžiais, . .........................................................134

Mini egzaminas ...................................................................................136

Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai. .............................140

3.1. Svarbiausios Apšvietos filosofijos idėjos apie žmogų, valstybės ir visuomenės santykius. Žano Žako Ruso ir Šarlio Luji Monteskjė visuomeninės santvarkos tobulinimo idėjos. .......................................................................142

3.2. Apšvietos idėjų įtaka Prancūzijos politiniam gyvenimui. Apšviestojo absoliutizmo esmė. ..............146

3.3. 1789 m. Prancūzijos revoliucijos priežastys ir raidos ypatybės. Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos idėjos ir jų reikšmė. Jakobinų diktatūra ir M. Robespjero vaidmuo. Revoliucijos rezultatai. .....150

3.4. Napoleono Bonaparto vidaus politikos pertvarkymai Prancūzijoje. Napoleono imperijos žlugimo priežastys. .........................................................................................155

3.5. 1815 m. Vienos kongreso pagrindiniai nutarimai ir teritoriniai pokyčiai Europoje. Šventosios sąjungos tikslai. Napoleono karų pasekmės LDK. .........................159

3.6. Svarbiausių klasicizmo kultūros bruožų apibūdinimas remiantis pasirinktais architektūros, dailės, literatūros pavyzdžiais. ..............................................162

3.7. Svarbiausi demografiniai, ekonominiai LDK pokyčiai nuo XVII a. vidurio iki ATR padalijimų. .............................164

3.8. Užsienio valstybių kišimasis į ATR vidaus politiką. ...1663.9. Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata

XVII a. vid. – XVIII a. ......................................................................1683.10. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką

XVIII a. antroje pusėje ir Ketverių metų seimo reformos. Stanislovo Augusto Poniatovskio veikla valstybės žlugimo išvakarėse. 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos nuostatos apie valstybės valdymą ir visuomenę. Targovicos konfederacijos siekiai ir veiklos rezultatai. ......................................................170

3.11. Valstybės padalijimai (1772, 1793, 1795 m.) ir jų reikšmė...............................................................................................174

3.12. 1794 m. sukilimo tikslai ir rezultatai. Tado Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio vaidmuo sukilime. .............................177

3.13. Svarbiausių klasicizmo kultūros bruožų Lietuvoje apibūdinimas remiantis pasirinktais architektūros, dailės, literatūros pavyzdžiais. ..............................................180

3.14. Edukacinės komisijos veikla. ...........................................182Mini egzaminas ...................................................................................184

Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio pokyčių XIX a.–XX a. pradž. aplinkoje ....188

4.1. Pramonės perversmo esmė ir raida. Pramonės perversmo sukelti pokyčiai organizuojant gamybą. Naujų transporto ir komunikavimo priemonių atsiradimas. .....................................................................................190

4.2. Pramonės perversmo nulemti visuomenės struktūros pasikeitimai, gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija. ....................................................................................193

4.3 XIX a. politinių srovių (liberalizmo, socializmo, konservatizmo) skirtumai ir jų vaidmuo visuomenės gyvenime. ........................................................................................196

4.4. Nacionalizmo idėjų plitimas Europoje ir tautinės valstybės idėjos realizavimas kuriant Vokietijos imperiją..............................................................................................199

4.5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją. ...................2024.6. Mažosios Lietuvos likimas Vokietijos imperijoje. ...2034.7. I pasaulinio karo (1914–1918 m.) priežastys ir

rezultatai. ..........................................................................................2054.8. Politiniai pokyčiai Rusijoje 1917 metais. Bolševikų

diktatūros įvedimas. ...................................................................2094.9. Rusijos valdžios politika Lietuvoje: „lenkų pradų

naikinimas“ ir „rusų pradų atkūrimas“. Rusijos imperija ir jos politika buvusioje LDK. ................................................212

4.10. Lietuvos tautinio atgimimo užuomazgos Vilniaus universitete. ....................................................................................215

4.11. 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje priežastys ir padariniai. .........................................................................................218

4.12. Baudžiavos panaikinimo Lietuvoje 1861 m. reikšmė...............................................................................................220

4.13. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje priežastys ir padariniai. .........................................................................................222

4.14. Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko, Antano Mackevičiaus vaidmuo sukilime. .....................225

4.15. Nelegalios lietuviškos spaudos platinimas ir lietuvių švietimas spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.). ............................................................................227

4.16. Jurgio Bielinio veikla platinant nelegalią spaudą. ..............................................................................................230

4.17. Modernios lietuvių tautos formavimosi aplinkybės. .......................................................................................231

4.18. „Aušros“ (1883 m.) ir „Varpo“ (1889 m.), „Tėvynės sargo“, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo Vaižganto nuopelnai tautiniam sąjūdžiui. .....235

4.19. Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos demokratų politinių partijų kūrimasis. ..........................................................................................237

4.20. Vokiečių okupacinio režimo (1915–1918 m.) Lietuvoje poveikis visuomenės politinei, ekonominei ir socialinei raidai. ........................................................................239

4.21. Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo metais (1917–1918). ..................................................................241

4.22. Vilniaus konferencijos nutarimai ir jų reikšmė. .....2434.23. Lietuvos Tarybos (1917 m.) pastangos atkurti

Lietuvos valstybę: 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktų dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo panašumai ir skirtumai. ......................................245

4.24. Adomo Mickevičiaus, Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Vinco Pietario, Jono Mačiulio Maironio, Lauryno Ivinskio, Petro Vileišio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio veiklos reikšmė Lietuvos kultūrai. ..............................................................................................247

4.25. Lietuvių mokslo draugijos reikšmė. ............................249Mini egzaminas ...................................................................................250

Visuomenė tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu (1919–1945 m.). ...................................254

5.1. Europos politinio žemėlapio kaita po Pirmojo pasaulinio karo. .............................................................................256

5.2. Vudro Vilsono Keturiolikos punktų esminės idėjos. ..................................................................................................259

5.3. Paryžiaus taikos konferencijos pagrindiniai nutarimai. 1919 m. Versalio taikos sąlygos. Tautų Sąjunga ir jos tikslai. ...................................................................260

5.4. Demokratijos krizės Rytų Europos šalyse priežastys ir pasekmės to meto visuomenės raidai. ..........................263

1

2

3

4

5

4 5

5.5. Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos politinė, ekonominė ir socialinė raida. Teroro politikos pasekmės visuomenės gyvenimui. ..................................266

5.6. Fašizmo ideologijos svarbiausios idėjos. Italijos fašistų atėjimo į valdžią 1922 m. priežastys. Benito Musolinio valdymas. ..................................................................269

5.7. Didžiosios ekonomikos krizės 1929 m. priežastys ir poveikis visuomenės raidai. ..................................................271

5.8. Nacizmo ir fašizmo ideologijų skirtumai.Nacional-socialistų atėjimo į valdžią 1933 m. priežastys. Nacistinės Vokietijos politinė, ekonominė ir socialinė raida. ....................................................................................................274

5.9. Totalitarinių režimų Sovietų Sąjungoje ir Vokietijoje panašumai ir skirtumai. ...........................................................277

5.10. Vladimiro Lenino, Josifo Stalino, Adolfo Hitlerio veikla įtvirtinant totalitarinį valdymo būdą. ................280

5.11. Tarptautiniai santykiai 4 dešimtmetyje: Tautų Sąjungos veiklos problemos, Austrijos prijungimas, Miuncheno susitarimas, Sudetų užėmimas, Čekoslovakijos okupacija, Klaipėdos krašto atėmimas, SSRS ir Vokietijos sutartys (1939 08 23, 1939 09 28) ir jų slaptieji protokolai. ................................................................282

5.12. Antrojo pasaulinio karo (1939 09 01–1945 09 02) priežastys. SSRS ekspansionistinė politika karo pradžioje. ..........................................................................................286

5.13. Antihitlerinės koalicijos sukūrimas, nacistinės Vokietijos politika okupuotose šalyse, holokaustas, antrasis frontas, Vokietijos kapituliacija, Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimai, Japonijos kapituliacija. ....................................................................................290

5.14. Antrojo pasaulinio karo politiniai padariniai. ........2945.15. Vinstono Čerčilio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino

veikla Antrojo pasaulinio karo metais. ............................2975.16. 1918–1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovos su

Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija. ...................2995.17. Lietuvos tarptautinio pripažinimo problematika. .3035.18. Vilniaus praradimo (1920 m.) ir Klaipėdos krašto

prisijungimo (1923 m.) aplinkybės. Šių kraštų raidos pagrindiniai bruožai...................................................................305

5.19. Steigiamojo seimo (1920–1922 m.) reformos: Konstitucijos priėmimas, žemės reforma, lito įvedimas ir jų reikšmė. ....................................................................................308

5.20. Lietuvos užsienio politikos svarbiausios problemos: santykiai su Sovietų Sąjunga, Vokietija ir Lenkija. ....311

5.21. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais. .........................................313

5.22. 1926 m. gruodžio perversmo Lietuvoje priežastys ir padariniai. .........................................................................................316

5.23. Lietuvos politinė ir ekonominė raida autoritarinio valdymo metais. Augustino Voldemaro ir Juozo Tūbelio vaidmuo politiniame gyvenime. .....................318

5.24. Lietuvos Respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus valdymo ypatumai...........................................................................................320

5.25. Lietuvos 1922 m. ir 1938 m. Konstitucijų esminiai skirtumai. ..........................................................................................322

5.26. Tautinių mažumų – žydų, lenkų, vokiečių ir rusų – padėtis tarpukario Lietuvoje. ...............................................324

5.27. Lietuvos tarptautinė politika nepriklausomybės praradimo išvakarėse: Lenkijos ultimatumas (1938 m.), Klaipėdos krašto praradimas (1939 m.

kovas), Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m. spalis). ............................................................................326

5.28. Lietuvos nepriklausomybės praradimas: 1940 06 14 SSRS ultimatumas Lietuvai ir paskutinis vyriausybės posėdis. ..............................................................................................328

5.29. Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija. Sovietizacija, teroras, 1941 m. birželio trėmimai. Justo Paleckio ir Vinco Krėvės Mickevičiaus veikla okupacijos metais. ......................................................................331

5.30. Antisovietinės rezistencijos pagrindiniai bruožai: LAF veiklos reikšmė antisovietinėje rezistencijoje, 1941 m. birželio sukilimo Lietuvoje priežastys ir reikšmė. Juozo Ambrazevičiaus vyriausybės veikla nacistų okupacijos sąlygomis. .............................................334

5.31. Lietuva nacistų okupacijos metais: nacistų teroras, holokaustas Lietuvoje, antinacistinės rezistencijos ypatybės. ..........................................................................................337

5.32. Svarbiausi Lietuvos XX a. pirmosios pusės švietimo, kultūros ir mokslo pasiekimai: bendrojo lavinimo sistema, Lietuvos universiteto įkūrimas, Dainų šventės, Tautinė olimpiada, Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą, žymiausi sporto pasiekimai. ...............................340

5.33. Svarbiausių pasiekimų literatūroje, dailėje, muzikoje, teatre ir architektūroje apibūdinimas remiantis pasirinktais pavyzdžiais......................................342

5.34. Lietuvos švietimo ir kultūros raidos pagrindiniai bruožai Antrojo pasaulinio karo metais: universitetų uždarymas, žymių visuomenės veikėjų tremtis į Štuthofo koncentracijos stovyklą, inteligentijos pasitraukimas iš Lietuvos karo pabaigoje. ...................344

Mini egzaminas ...................................................................................346

Visuomenė šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais. ....................350

6.1. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo. .............................................................................352

6.2. Šaltojo karo priežastys ir jo reiškimosi formos. .......3566.3. Vinstono Čerčilio kalbos Fultone esmė. Trumeno

doktrinos ir Maršalo plano pagrindinės idėjos. .........3596.4. Komunistinių režimų Rytų Europoje įsitvirtinimo

priežastys ir sovietizacijos ypatumai................................3616.5. NATO ir Varšuvos sutarties organizacijos karinių

blokų įkūrimas ir jų vaidmuo šaltojo karo metais. ...3646.6. Berlyno blokada ir jos pasekmės. Vokietijos

Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos sukūrimo aplinkybės. ...................................366

6.7. JT tikslai ir pagrindinės institucijos: Generalinė asamblėja ir Saugumo taryba. .............................................367

6.8. Priešinimasis komunistiniam režimui: 1956 m. sukilimas Vengrijoje, 1968 m. sukilimas Čekoslovakijoje. Brežnevo doktrinos esmė. „Solidarumo“ judėjimo Lenkijoje esminiai bruožai. ......................................................369

6.9. Europos Ekonominės Bendrijos įkūrimo 1957 m. reikšmė...............................................................................................372

6.10. Įtampos augimas šaltojo karo metais: 1961 m. Berlyno sienos pastatymas ir 1962 m. Karibų krizė. Džono Kenedžio ir Nikitos Chruščiovo vaidmuo Karibų krizės metu. .....................................................................374

6.11. Lokalieji karai: Korėjos karo, JAV įsitraukimo į Vietnamo ir SSRS įsitraukimo į Afganistano karus

priežastys ir padariniai. .............................................................3766.12. Nikitos Chruščiovo ir Leonido Brežnevo valdymo

ypatumai: nuo atšilimo prie sąstingio. ...........................3806.13. 1975 m. Helsinkyje pasirašyto Europos saugumo

ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamojo akto reikšmė...............................................................................................383

6.14. Michailo Gorbačiovo pastangos reformuoti komunistinį režimą. Pertvarkos ir viešumo politikos tikslai ir rezultatai. ........................................................................384

6.15. Sovietų Sąjungos ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastys. ................................................386

6.16. Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir vientisos Vokietijos sukūrimo aplinkybės. ................................................................389

6.17. Šaltojo karo padariniai. .......................................................3916.18. Lietuvos sovietizacija ir represijos 1944,

1945–1953 m.: kolūkių kūrimas, trėmimai, politinės represijos, prievartinis ateizmo diegimas, cenzūra ir kultūros ideologizacija. ............................................................392

6.19. Ginkluota rezistencija: tikslai, organizacija, veiklos būdai ir rezultatai. Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto vaidmuo rezistenciniame judėjime. ................................395

6.20. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos idėjos. ........................................398

6.21. Antano Sniečkaus valdymo bruožai: krašto industrializacija ir urbanizacija, komunistinės ideologijos diegimas, represijos prieš partizanus ir disidentus. ........................................................................................400

6.22. Disidentinio judėjimo tikslai ir rezultatai. 1972 m. įvykiai Kaune. Romo Kalantos auka ir skirtingos jos interpretacijos to meto visuomenėje. ............................402

6.23. Helsinkio grupės įkūrimas ir veikla. .............................4046.24. Laisvės lygos įkūrimas ir Antano Terlecko vaidmuo

disidentiniame judėjime. ........................................................4056.25. Lietuvos katalikiškas priešinimasis sovietizacijai.

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ reikšmė. Vincento Sladkevičiaus, Sigito Tamkevičiaus, Nijolės Sadūnaitės vaidmuo katalikiškame priešinimesi. ....406

6.26. Sovietų Lietuvos ekonominės ir socialinės raidos 8–9 deš. ypatybės. ......................................................................408

6.27. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo 1988 m. aplinkybės ir siekiai. ....................................................................410

6.28. Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko skirtingi požiūriai į Lietuvos valstybės atkūrimą. .........................412

6.29. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio reikšmė. ....4136.30. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės

Atkūrimo aplinkybės ir jos įgyvendinimo sunkumai. .........................................................................................414

6.31. 1991 m. sausio 13 d. įvykių reikšmė Lietuvos istorijai. ...............................................................................................416

6.32. Lietuvos XX a. antrosios pusės kultūra: sovietinės liaudies meno propagavimas, religijos suvaržymas, inteligentijos veiklos sąlygos, cenzūra, Dainų šventės, kultūros paminklų griovimas, sovietinei sistemai priimtinų kultūros objektų statybos, dvigubos moralės egzistavimas, „Ezopo“ kalba literatūroje, menininkų kolaboravimas su sovietine sistema, naujo tipo žmogaus (homo sovieticus) formavimas. ............418

6.33. Svarbiausių pasiekimų literatūroje, dailėje, muzikoje, teatre, kine ir architektūroje apibūdinimas remiantis pasirinktais pavyzdžiais......................................420

6.34. Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklos pagrindiniai bruožai: Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pagrindiniai siekiai, Lietuvių chartijos idėjos, Baltų laisvės dienos paskelbimo reikšmė, radijo laidų transliacijų iš užsienio svarba Sovietų Lietuvos visuomenei. Išeivijos kultūrinės ir politinės veiklos reikšmė Lietuvai. ..........................................................................422

Mini egzaminas ...................................................................................424

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje. .............428

7.1. Europos politinio žemėlapio kaita XX a. paskutiniame deš. .......................................................................................................430

7.2. Politinės santvarkos kaita, perėjimas prie rinkos ekonomikos Vidurio ir Rytų Europos šalyse. ...............432

7.3. NATO ir Europos Sąjungos plėtra pasibaigus šaltajam karui. ....................................................................................................434

7.4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenės raidoje po Nepriklausomybės atkūrimo: sovietinio ūkio modelio atsisakymas, visuomenės socialinės ir tautinės struktūros kaita, emigracijos priežastys ir imigracija. ........................................................................................437

7.5. Lietuvos integracija į tarptautines organizacijas: JTO (1991 m.), NATO (2004 m.) ir Europos Sąjungą (2004 m.). ..........................................................................................439

7.6. Su integracija susiję pokyčiai visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. ........................................................................................440

7.7 Pagrindinės demokratijos formos (tiesioginė ir atstovaujamoji) ir jų raiška šiuolaikinės valstybės ir visuomenės gyvenime. ............................................................442

7.8. Svarbiausi politinės partijos bruožai: organizacija, tikslai ir veikimo priemonės. Rinkimų sistemos (daugumos ir proporcinio atstovavimo). ......................444

7.9. Pagrindiniai šiuolaikinės demokratijos principai. .....4477.10. Rinkimų ryšys su valstybėje nusistovėjusia partine

sistema. ..............................................................................................4497.11. Lietuvos politinės raidos bruožai atkūrus

Nepriklausomybę. .......................................................................4507.12. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m.)

įtvirtinti Lietuvos valstybės ir visuomenės pamatiniai principai, piliečių teisės ir pareigos. .................................453

7.13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta valstybės valdžios sistema, valdžios institucijų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento) formavimo būdai ir valdžios galių (valdymo funkcijų) pasiskirstymas........................458

7.14. Naujos sąlygos mokslininkams ir meno kūrėjams po Nepriklausomybės atkūrimo. .......................................466

7.15. Dabartinės ir sovietinių laikų Lietuvos švietimo sistemos švietimo sistemos skirtumai. ...........................467

Mini egzaminas ...................................................................................468Būtina žinoti (įsimintinos datos) ...............................................472Būtina žinoti (sąvokos ir asmenybės) ....................................474Orientavimasis istoriniame laike .............................................477Pasaulio politinis žemėlapis.........................................................478

6

7

8 9

Kaip dirbti su ISTORIJOS EGZAMINO GIDU?

Gido pradžioje pateikiamos atmintinės, patariančios, kaip visapusiškai išnagrinėti istori-jos šaltinius (rašytinius ir vaizdinius šaltinius, schemas, statistikos duomenis), kaip tinka-mai konspektuoti ir kt. Taip pat svarbiausi priešistorės ir pirmųjų civilizacijų laimėjimai.

Gido turinį sudaro 7 skyriai, atitinkantys egzamino reikalavimų tematiką.

Įvadas – kiekvienas skyrius pra-dedamas įvadu. Laiko juosto-se pažymėti svarbiausi skyriuje nagrinėjamo visuomenės istori-jos laikotarpio įvykiai Europoje ir Lietuvoje. Pateikiami žemėla-piai padeda susiorientuoti sky-riaus tematikos erdvėje ir laike. Juos papildo istorinių faktų len-telės ir schemos.

Temos – iš viso „Istorijos egzamino gide“ yra 160 temų, atitinkančių visą egzamino reikalavi-mų tematiką. Temų, kurių privaloma išmokti tik pagal išplėstinio kurso programą, pavadinimai pažymėti raudonai. Mokiniams, laikantiems egzaminą pagal bendro kurso reikalavimus, rau-donai pažymėtų temų mokytis nereikia. Atsižvelgiant į egzamino reikalavimų kartojimąsi, da-lyje temų medžiaga taip pat kartojama, tai leidžia GIDO naudotojui mokytis ne tik nuosekliai tema po temos, bet ir pasirenkant daugiausia problemų keliančius egzamino turinio epizodus.

Kiekvieną temą sudaro:

ü

£

h Trumpai

Būtina žinoti – šioje rubri-koje pakartojamos egzamino programoje konkrečiai įvar-dytos datos, istorinės sąvokos ir asmenybės, kurias būtina žinoti. Raudona spalva pažy-mėtas reikia žinoti tik pagal išplėstinio kurso reikalavimus.

Miniegzaminas – tai savotiška egzamino re-peticija ir įgytų žinių bei gebėjimų patikra. Užduotys apima tes-tą, rašytinių ir vaizdinių šaltinių, kontūrinių že-mėlapių nagrinėjimą iš tam tikro skyriaus me-džiagos.

Šaltiniai – rubrika, skirta temos žinioms pasitikrinti ir moki-nių gebėjimams ugdyti. Joje pateikiami esmi-niai klausimai, susie-ti su temos medžiaga ir pateikiamais istorijos šaltiniais.

Vaizdiniai šaltiniai, schemos, lentelės – grafiškai vaizduoja tam tikrus istorinius reiški-nius, jų priežastis ir pa-darinius.

Sąvokų žodynas ir trumpos asmenybių biografijos.

Pagrindinis žemė-lapis ar žemėlapiai, rodantys tam tikro is-torinio įvykio erdvę.

Tam tikro istorinio reiškinio glaustas api-būdinimas ir prista-tymas.

¦ Datos

© Šaltiniai

Asmenybės

1 Sąvokos

16 17

1

1 Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.).

450 500 550 600 650 700 750 800 850 900 950 1000 1050

476 m.

žlunga Vakarų Romos imperija

•622 m.hidžra

(islamo religijos atsiradimas)

•732 m.

Puatjė mūšis (frankai sustabdo arabų

veržimąsi į Europą)

•800 m.

Karolis Didysis vainikuojamas imperatoriumi

•843 m.Verdeno sutartis: Karolio Didžiojo imperijos padalijimas

962 m.Šventosios Romos imperijos

įkūrimas

1054 m.Krikščionių bažnyčia

skyla į Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias

X a.dauguma Europos šalių

tampa krikščioniškos

Senovės istorija Viduramžiai Naujieji amžiai

Naujausieji laikai

476 m.1492 m. 1918 m.

RomanikaX–XII a.

850 m. 900 m. 950 m. 1000 m. 1050 m. 1100 m. 1150 m. 1200 m. 1250 m. 1300 m. 1350 m. 1400 m. 1450 m. 1500 m. 1550 m.

IX–XI a. feodalizmo susiklostymas

1122 m.Vormso konkordatas

1096–1270 m.kryžiaus žygiai

1066 m. normandai užkariauja Angliją

1265 m. Anglijos karalius pirmą

kartą sušaukia parlamentą

XIV a. vid. Europą niokoja maro epidemija

1337–1453 m. Šimtametis karas tarpPrancūzijos ir Anglijos

1453 m. žlunga Bizantija

1455 m. J. Gutenbergas išleidžia pirmą spausdintą knygą

1492 m. K. Kolumbas atranda Ameriką

Gotika

Viduramžiai Naujieji amžiai

Naujausieji laikai

476 m. 1492 m. 1918 m.

RenesansasXII–XV a.XV–XVI a.

��

� � ��

� ��

��

��

��

��

��

� � ��

��

� � � � � � � �

� � � � �

� � � � � � � �

��

��

��

��

� � � � � � � ��

��

��

��

��

��

� � � � � � � � � � � � � � � � � �

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

� ��

��

��

��

� � � � � � � � ��

��

��

��

��

��

��

�

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

2 Europos valstybės XI a.

3 Europos valstybės XV a.

� � � � � � ��

��

��

��

��

��

� � � � � � � �

� � � � �

� � � � � � � �

��

��

��

��

��

��

��

��

��

� � � � � � � � � � � � �

� ��

� ��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

� � � � � � � � �

� � � � � � � � �

� � ��

� � ��

� � � ��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

� �

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

� � � �

��

��

�

� ��

��

� ��

��

��

� � � � � � ��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

� � � ��

��

��

��

� � ��

��

��

��

� ��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

� � � � � � �

� ��

�

��

�

��

��

� ��

� � � � � � � � � �

� � � � � � �

� � � � � � � � � � � � � �

� � � � � �

��

��

��

��

��

��

� � � � � ��

� � � ��

� � � � ��

��

��

��

��

��

� � � � � � � � �

� � ��

�

� � � � � �

� � � � � � � �

� � � �

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

1 A– Karolio Didžiojo imperija, Bizantija ir Arabų kalifatas IX a.

ü

B

A

��

��

��

��

��

��

��

��

100 900 1000 1200 1210 1220 1230 1240

1201 m.įkuriama Ryga

1202 m.įkuriamas

Kalvijuočių ordinas 1219 m.lietuvių kunigaikščių

taikos sutartis su Voluine

1230 m.į prūsų žemes

atsikrausto Kryžiuočių ordinas

1240–1263 m.Lietuvos valdovas Mindaugas

1236 m.Saulėsmūšis

1240 m.Lietuvos valstybės

susidarymas

1237 m.Kryžiuočių ordinas prisijungia Kalavijuočių ordiną

1251 m.Mindaugo krikštas

1253 m.Mindaugas karūnuojamasLietuvos karaliumi

1260 m.Durbės mūšis 1260–1274 m.

Didysis prūsų sukilimas

1009 m.pirmasis Lietuvos

vardo paminėjimas

854 m.vikingai užpuola kuršių pilį Apuolę

98 m.Romos istorikas

Tacitas mini Aisčius. Pirmasis baltų paminėjimas

P r i e š i s t o r ė

Paveldima monarchijaPagoniška visuomenė

1240 1250 1260 1270 1280 1290 1300 1310 1320

1263–1264 m.valdo Treniota

1264–1267 m.valdo Vaišvilkas

1267–1269 m.valdo Švarnas

1269–1282 m.valdo Traidenis

1285–1295 m.valdo Butigeidis ir Butvydas

1295–1316 m.valdo Vytenis

1316–1341 m.valdo Gediminas

1341–1345 m.valdo Jaunutis

1345–1377 m.valdo Algirdas

1283 m.Kryžiuočių ordinas priartėja

prie Nemuno ir pradeda Lietuvos puolimą

1297–1331Lietuvos ir Rygos sąjunga

prieš Livonijos ordiną

1323 m.pirmą kartą

Gedimino laiškuoseminimas Vilnius

1336 m.didvyriškas Pilėnų gynimas

1362 m.kryžiuočiai užima

Kauno pilį

1368 ir 1370 m.Algirdo žygiai į Maskvą

1320 1330 1340 1350 1360 1370 1380 1390 1400

1377–1381 m.valdo Jogaila

1382–1392 m.valdo Jogaila

1381–1382 m.valdo Kęstutis

1385 m.Krėvos sutartis

1387 m.Lietuvos krikštas

1392 m.Astravo sutartis

1398 m.Salyno sutartis

1399 m.Vorsklos mūšis

1410 m.Žalgirio mūšis

1411 m.Torūnės taika

1413 m.Horodlės unija

1417 m.Žemaitijos krikštas

1422 m.Melno taika

1392–1430 m.valdo Vytautas

14201410 1430 1440 1450 1460 1470 1480 1490 1500

1430–1432 m.valdo Švitrigaila

1432–1440 m.valdo Žygimantas Kęstutaitis

1440–1492 m.valdo Kazimieras

1492–1506 m.valdo Aleksandras

1435 m.Pabaisko mūšis

LDK personalinės unijos su Lenkija

1392–1430 m.valdo Vytautas

Krikščioniška visuomenė

46 47

1

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

�

��

��

��

� ��

� ��

��

��

�

�

�

��

� ��

� � � � � �

� � �

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

; 1.10. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys XIII–XV a.: kovos su or-dinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptau-tinė politika.

ü

1 Kovos su kryžiuočiais XIII a.–XV a. pradž.

��

�

�

�

��

��

��

��

��

��

� � � � � � � ��

��

� � � � ��

� ��

��

��

� � � � � � � � � �

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

2 LDK ekspansija į Rytus XIII–XV a.

h Trumpai

• XIII a. pab. LDK pradėjo valdyti Gediminaičių dinastija. Svarbiausia jos valdovų užduotis buvo atsilaikyti prieš Kryžiuočių ordino grėsmę. Nuožmiausių kovų arena tapo prie Nemuno upės kryžiuočių ir lietuvių pastatytos pilys.

• Nepaprastai žiaurus kryžiuočių karas su Lietuva truko apie 200 metų. Per kasmetinius didelius žygius ir daugybę smulkių būrių plėšikiškų antpuolių kraštas buvo siaubiamas, žudomi ir į nelaisvę išsivedami gyventojai.

• Prieš Ordiną LDK valdovams teko griebtis ir diplomatijos. Pirmasis Vytenis parėmė Rygos miestą ir Livonijos vyskupus konflikte prieš Livonijos ordiną.

• Gediminas laiškuose popiežiui pažadėjo krikštytis, jei tik Ordinas nutrauks puldinėjimus. • Valdant Algirdui, taip pat mėginta nesėkmingai derėtis dėl Lietuvos krikšto.• 1387 m. Jogailai pakrikštijus Lietuvą, kryžiuočiai neteko Vakarų Europos valstybių paramos

ir moralinio pagrindo kariauti su lietuviais.

• Vytauto Didžiojo ir Jogailos pergalė 1410 m Žalgirio mūšyje sunaikino Ordino galybę, pakirto jo prestižą. Lietuva ir Lenkija tapo svarbiausia politine jėga Rytų Europoje.

• Ordino ir LDK konfliktas baigėsi 1422 m. pasirašius Melno taiką. LDK susigrąžino Žemaitiją visiems laikams. Klaipėda ir Nemuno žiotys liko vokiečių rankose. Melno sutartyje patvirtinta Lietuvos vakarinė siena nepakito iki pat XX a.

• Tuo metu, kai prie LDK vakarinių sienų vyko nuolatinė kova dėl išlikimo, rytuose atsivėrė didelės ekspansijos galimybės.

• LDK kaimynės čia buvo mongolų-totorių jungą velkančios Rusios kunigaikštystės. Vienas Rusios žemes LDK valdovai užkariavo, kitos, ieškodamos prieglobsčio nuo žiaurių mongolų, pasidavė pačios, dar kitos įgytos palikuonių vedybomis.

• Sparčiausiai į rytus LDK plėtėsi Algirdo valdymo laikais. Be Aukso ordos, dėl Rusios žemių kilo konfliktų su Lenkija bei vis stiprėjančia Maskvos kunigaikštyste.

• Rusios žemių prijungimas prie LDK sustiprino jos ekonominę ir karinę galią. Ji tapo didžiausia ir galinga Rytų Europos valstybe.

• Algirdo politiką rytuose tęsė Vytautas, kuris siekė užkariauti visą Rusią ir vainikuotis Lietuvos karaliumi.

• Po pralaimėjimo Vorsklos mūšyje žlugo Vytauto planai įsigalėti Aukso ordoje ir Rusioje bei karūnuotis Lietuvos karaliumi.

1236 m. Saulės mūšis1260 m. Durbės mūšis

1316–1341 m. valdo Gediminas1336 m. didvyriškas Pilėnų gynimas

1345–1377 m. valdo Algirdas1362 m. kryžiuočiai užima Kauno pilį1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšis

1368 ir 1370 m. Algirdo žygiai į Maskvą1377–1381,

1382–1392 m. valdo Jogaila

¦ Datos1385 m. Krėvos sutartis1387 m. Lietuvos krikštas

1392–1430 m. valdo Vytautas1392 m. Astravo sutartis1398 m. Salyno sutartis1399 m. Vorsklos mūšis1410 m. Žalgirio mūšis1411 m. Torūnės taika1413 m. Horodlės unija1417 m. Žemaitijos krikštas 1422 m. Melno taika1429 m. Lucko suvažiavimas

10

1

48 49

1 1 Sąvokos

Algirdas (1296–1377) – Gedimino sūnus. LDK di-dysis kunigaikštis. 1345 m. su broliu Kęstučiu atėmė valdžią iš brolio Jaunučio. 1345–1377 m. Lietuvą val-dė padedamas brolio Kęs-

tučio. Derybose dėl Lietuvos krikšto iškėlė politinę etninių baltų žemių susigrąžinimo ir Rusios žemių pajungimo Lietuvai programą. Daugiausia dėmesio skyrė LDK plėtrai į rytus. 1363 m. sumušė totorių kariuomenę prie Mė-lynųjų Vandenų, užėmė Kijevą. 1368, 1370 ir 1372 m. surengė nesėkmingus karo žygius prieš stiprėjančią Maskvą. Bandė įkurti Lietuvoje Sta-čiatikių bažnyčios centrą.

Gediminas (1275–1341) – LDK didysis kunigaikštis 1316–1341 m. Valdžią pavel-dėjo iš brolio Vytenio. Įtvir-tino didžiojo kunigaikščio valdžią, sustiprino valstybės valdymą. Išplėtė Lietuvos te-ritoriją ir įtakos zoną Rusios

žemėse. Įtvirtino Vilnių kaip Lietuvos sostinę. Diplomatinėmis priemonėmis kovojo su Kry-žiuočių ordinu. Laiške popiežiui pareiškė norą įvesti Lietuvoje krikščionybę, jeigu kryžiuočiai nutrauks agresiją. Laiškuose Vakarų Europos miestams kvietė į Lietuvą atvykti amatininkus ir pirklius. Laikėsi tikėjimo tolerancijos tradici-jos. Jo vardu pavadinta Gediminaičių dinastija, LDK valdžiusi iki Žygimanto Augusto mirties.

Jogaila (1351–1434) – LDK didysis kunigaikštis 1377–1381 m. ir 1382–1392 m. ir Lenkijos karalius Vladislovas II 1386–1434 m. Algirdo sūnus. Jogailaičių dinastijos pradininkas. Dėl valdžios LDK konfliktavo su Kęstučiu

ir jo sūnumi Vytautu. Su Lenkija sudarė Krė-vos sutartį ir 1387 m. pakrikštijo Lietuvą. Įkūrė Vilniaus vyskupiją. Bajorams suteikė privilegi-jų, Vilniaus miestiečiams – savivaldą. 1392 m. Jogaila susitaikė su Vytautu ir paskyrė jį vieti-ninku Lietuvoje. 1401 m. Vilniaus ir Radomo sutartimi Jogaila patvirtino Vytautui Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią iki gyvos galvos. 1410 m. Žalgirio mūšyje buvo vyriausiasis ka-riuomenės vadas. 1413 m. Horodlės sutartimi pripažino LDK teisę ir po Vytauto mirties turėti atskirą didįjį kunigaikštį, išrinktą su Lenkijos karaliaus žinia. 1411–1422 m. su Vytautu kari-nėmis ir diplomatinėmis priemonėmis kovojo dėl kryžiuočių užgrobtų LDK ir Lenkijos že-

mių. 1429 m. Lucko suvažiavime rėmė Vytauto karūnavimą, vėliau tam priešinosi.

Kęstutis (1300–1382) – Trakų kunigaikštis, Gedi-mino sūnus, LDK didysis kunigaikštis 1381–1382 m. Padėjo LDK valdyti broliui Algirdui. Savo valdose Trakų kunigaikštystėje ir Žemaiti-joje buvo visiškai savarankiš-

kas. Apgynė vakarinę LDK sieną intensyviausių kovų su kryžiuočiais metu. 1382 m. pirmą kartą kare prieš kryžiuočius panaudojo artileriją. Po Algirdo mirties Lietuvą valdė kartu su Jogaila. Tačiau 1381 m. rugsėjį, sužinojęs apie slaptą Jogailos sutartį su Kryžiuočių ordinu, pašalino Jogailą iš sosto. Derybų metu Kęstutis buvo suimtas, įkalintas Krėvos pilyje ir 1382 m. nu-žudytas.

Vytautas (1350–1430) – LDK didysis kunigaikštis 1392–1430 m. Kęstučio sū-nus. Per Kęstučio konfliktą su Jogaila rėmė tėvą Kęstutį. Dukart bėgo pas kryžiuočius. 1392 m. Astravo sutartimi Jogaila susitaikė su Vytautu,

pripažino jį Trakų kunigaikščiu ir savo vieti-ninku visoje LDK. Savo valdžią LDK įtvirtino šalindamas sritinius kunigaikščius Algirdaičius ir į jų vietas skirdamas sau ištikimus bajorus. Tęsė LDK ekspansijos į rytus politiką. Dukterį Sofiją išleido už Maskvos didžiojo kunigaikš-čio, prie LDK prijungė Smolenską. Ekspansi-jos rytuose ir karūnavimosi Lietuvos karaliumi planus sustabdė pralaimėjimas mongolams totoriams Vorsklos mūšyje. 1401 m. Vilniaus ir Radomo sutartimi pripažino Jogailos virše-nybę, o šis Vytautui oficialiai suteikė didžiojo kunigaikščio titulą. Didžiajame kare su Lenkija prieš Kryžiuočių ordiną sutriuškino kryžiuočius Žalgirio mūšyje 1410 m. 1417 m. kartu su Jo-gaila krikštijo Žemaitiją. Melno sutartimi pelnė Žemaitijos pripažinimą LDK dalimi. 1429 m. sukvietė Vidurio ir Rytų Europos valdovų Lucko suvažiavimą, kuriame pasiūlyta vainikuoti Vy-tautą Lietuvos karaliumi. Įžymiausias iš Lietuvos valdovų, vienintelis už savo darbus pavadintas Didžiuoju. Jam valdant, sustabdyta Kryžiuo-čių ordino agresija, įtvirtintas LDK valstybin-gumas, pelnytas tarptautinis jos pripažinimas, valstybės teritorija išsiplėtė iki Juodosios jūros. Jo valdymas sudarė sąlygas LDK plisti Vakarų Europos kultūrai, buvo įkurta oficiali didžiojo kunigaikščio raštinė. 1430 m. turėjo būti karū-nuotas Lietuvos karaliumi.

Asmenybės Aukso orda – XIII–XVI a. gyvavusi mongolų-totorių valstybė. Rusios žemės buvo vasalinėje priklausomybėje nuo Aukso ordos, mokėjo jai duoklę iki 1480 mDiarchija (gr. diarchia – dvivaldystė) – valdy-mo būdas, kai vieną valstybę vienu metu valdo du valdovai.Durbės mūšis – 1260 m. liepos 13 d. Trenio-tos vadovaujamų žemaičių laimėtos kautynės prieš jungtinę Kryžiuočių ir Livonijos ordinų, danų ir švedų kariuomenę. Mūšis įvyko kuršių žemėje prie Durbės ežero (dabartinė Latvija, Liepojos apylinkės). Kryžiuočių ir Livonijos ordinų kariuomenei iš Klaipėdos žygiuojant Georgenburgo pilies link, žemaičiai netikėtai įsiveržė į Kuršą. Šiuo manevru jie privertė kry-žiuočius pasukti ginti Kuršo. Mūšiui prasidėjus, iš kryžiuočių kariuomenės pasitraukė kuršiai, dalis jų puolė vokiečius iš užnugario. Žemaičiai priešą staigiai apsupo, daugelį riterių nukovė, persekiojo bėgančiuosius. Žuvo apie 150 Or-dino riterių ir daug karių, Ordino kariuomenės vadai. Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. LDK laimėjimas per karus su kryžiuočiais. Po mūšio pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiem-galiai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas. Lietuvos karalius Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu. Durbės mūšis sužlugdė Kry-žiuočių ordino bandymą užgrobti Žemaitiją ir pristabdė jo veržimąsi į LDK, o tai leido susti-prėti Lietuvos valstybei. Gediminaičiai – LDK kunigaikščių dinas-tija XIII a. pab.–1572 m. Pavadinta LDK di-džiojo kunigaikščio Gedimino vardu. Rusios kunigaikščių ir politikos veikėjų giminė, Len-kijos, Čekijos, Vengrijos karalių dinastija (nuo XIV a.). Gediminaičių atšaka yra Jogailaičių dinastija. Gediminaičių, valdžiusių Lietuvą, di-nastija baigėsi su bevaikio Žygimanto Augusto mirtimi 1572 m.Lucko suvažiavimas – 1429 m. Vytauto Didžiojo iniciatyva Lucke vykęs įtakingiausių Rytų ir Vidurio Europos valdovų susitikimas. Dalyvavo Lenkijos karalius Jogaila, Šv. Romos imperijos imperatorius Zigmantas Liuksem-burgietis ir kt. Susitikime buvo sprendžiami aktualiausi Rytų ir Vidurio Europos politikos klausimai. Iškeltas Vytauto vainikavimo Lietu-vos karaliumi klausimas. Mongolai-totoriai – nukariaujant Rytų Eu-ropą, Vidurio ir Vakarų Aziją XIII a. dalyvavę mongolai. Per mongolų užkariavimus susikūrė Aukso ordos valstybė, kurioje iš tiurkų ir mongolų susidarė totorių tautybė.Saulės (Šiaulių) mūšis – 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės žemėje netoli Šiaulių kunigaikščio Vykinto vadovaujamų žemaičių laimėtos kautynės prieš Kalavijuočių ordiną. 1236 m. kryžiuočiai netikėtai įsiveržė į Žemaitiją. Įsi-

rengę stovyklą ir pasiskirstę atskirais daliniais, patraukė plėšti ir niokoti krašto. Per Saulės žemę grįžtančiai kryžiuočių kariuomenei kelią užtvėrė žemaičių kariai. Sunkiai šarvuoti kala-vijuočiai nenorėjo kautis pelkėtoje vietoje. Kitą dieną atvyko pagrindinės lietuvių jėgos ir puolė priešą. Žuvo daugelis kryžiuočių ir kalavijuo-čių (magistras Folkevinas ir 48 Ordino riteriai). Karius, bėgančius Rygos link, sunaikino sukilę žiemgaliai. Po Saulės mūšio Kalavijuočių ordi-nas neteko visų užkariautų žemių kairiajame Dauguvos krante, sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai. Po šio mūšio sutriuškintas ir susilpnėjęs Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino šaka – Livonijos ordinu.Vorsklos mūšis – 1399-08-12 LDK ir jos sąjungininkų Lenkijos, Ordino ir Tochtamyšo totorių pralaimėjimas Aukso ordai. Žalgirio (Griunvaldo,Tanenbergo) mūšis – 1410-07-15 istorinės reikšmės LDK ir Lenki-jos kariuomenių pergalė prieš Kryžiuočių ordi-no kariuomenę. Prasidėjus Didžiajam karui su Kryžiuočių ordinu, Jogaila ir Vytautas nusprendė sujungti kariuomenes ir drauge žygiuoti į Ordi-no sostinę Marienburgą. Didysis Kryžiuočių or-dino magistras Ulrichas fon Jungingenas užtvėrė kelią sąjungininkams tarp Tanenbergo ir Griun-valdo (liet. Žalgirio). Manoma, kad sąjungininkų buvo 20–30 tūkst., Ordino – per 20 tūkst. karių. Vytautas atsivedė lietuvių žemių bei Lie-tuvai priklausančių Rusios žemių pašauktinius, totorių būrį. Jogailos kariuomenę sudarė lenkų pašauktiniai, samdyti čekų būriai. Prieš juos stovėjo Kryžiuočių ordino broliai, iš kitų Vakarų Europos šalių atvykę riteriai, Vokietijoje verbuoti samdiniai. Mūšį pradėjo lietuvių puolimas. Po jo sekęs pasitraukimo manevras leido Vytautui išsklaidyti kryžiuočių riterių gretas. Grįžus į mūšį LDK karius besivijusiems kryžiuočiams, magi-stras pasiuntė į kovą visą rezervą – 16 vėliavų. Sąjungininkų padėtis tapo kritiška. Tada grįžo persitvarkiusios LDK vėliavos ir netikėtai puolė Kryžiuočių ordino kariuomenę, kuri buvo sutriuškinta. Žuvo visa Ordino vadovybė: didy-sis magistras Ulrichas fon Jungingenas, maršalas Frydrichas Valenrodas, didysis komtūras Kon-radas Lichtenšteinas, beveik visi komtūrai ir žymesnieji vokiečių riteriai, daugybė karių. Po Žalgirio mūšio sąjungininkų kariuomenė užėmė daug kryžiuočių pilių ir miestų, apgulė, bet neįstengė užimti Marienburgo. Didžiuoju vadinamas karas baigėsi 1411 m. pasirašius Torūnės taiką. Ordinas išsipirko iš sąjungininkų pilis, belaisvius, atsisakė teisių į Žemaitiją. Ji laikinai (iki Vytauto ir Jogailos mirties) atiteko LDK. Mūšyje buvo palaužta Kryžiuočių ordino karinė ir politinė galia. Baigėsi apie 200 metų trukę Lietuvos puldinėjimai. Žalgirio pergalė pakėlė LDK ir Lenkijos tarptautinį autoritetą ir sustiprino jų galią.

10

1

50 51

1

Giminės protėvis skolmantas XIII a. vid.Butigeidis

(valdo LDK 1285–1291)Butvydas

(1291–1295)

Vytenis(1295–1316)

Gediminas(1316–1341)

Jaunutis(1341–1345)

Algirdas(1345–1377)

Kęstutis(1381–1382)

Švitrigaila(1430–1432)

Jogaila(1377–1381, 1382–1392)

Vytautas(1392–1430)

Žygimantas Kęstutaitis(1432–1440)

Jogailaičiai3 Gediminaičių dinastijos kilmė.

6 Jogailos ir Vytauto laikų svarbiausios sutartys.

5 Centralizuotos valstybės kūrimas Vytauto Didžiojo valdymo metais.

8 Žalgirio mūšio 1410 m. liepos 15 d. schema.

4 Svarbiausios XIII–XV a. Lietuvos kariuomenės pergalės.

Mūšio pavadinimas Kada ir kur vyko?

Saulės (Šiaulių) mūšis (Lietuva)

1236 m. kunigaikščio Vykinto vadovaujamų žemaičių laimėtos kautynės prieš Kalavijuočių ordiną.

Durbės mūšis (dab. Latvija, Liepojos apylinkės)

1260 m. prie Durbės ežero žemaičių laimėtos kautynės prieš jungtinę Kryžiuočių ir Livonijos ordinų, danų ir švedų kariuomenę.

Karusės mūšis (dab. Estija)

1270 m. Traidenio vadovaujamos LDK kariuomenės pergalė prieš Livonijos ordiną.

Aizkrauklės mūšis (dab. Latvija)

1279 m. Traidenio vadovaujamos LDK kariuomenės pergalė prieš Livonijos ordiną.

Mėlynųjų Vandenų mūšis (dab. Ukraina)

1363 m. Algirdo vadovaujamos LDK kariuomenės pergalė prieš Aukso ordą.

Žalgirio (Griunvaldo, Tanenbergo) mūšis

1410-07-15 (dab. Lenkija) istorinės reikšmės LDK ir Lenkijos kariuomenių pergalė prieš Kryžiuočių ordino kariuomenę.

Pabaisko mūšis (dab. Lietuva)

1435 m. Žygimanto Kęstutaičio ir jo sąjungininkų iš Lenkijos pergalė dėl LDK sosto prieš varžovą Švitrigailą ir jį remiančią Livonijos ordino kariuomenę.

sutartis, metai

Dovydiškių sutartis, 1380

Jogailos ir Kryžiuočių ordino slapta taikos sutartis. Jogaila įsipareigojo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, jeigu jo valdas pultų kryžiuočiai.

Dubysos sutartis,1382

Jogailos ir Kryžiuočių ordino sutartis. Už pagalbą, suteiktą kovoje su Kęstučiu ir Vytautu, Jogaila atidavė kryžiuočiams žemes tarp Ordino valdų ir Dubysos; pasižadėjo be kryžiuočių sutikimo nepradėti karo ir priimti katalikų tikėjimą.

Krėvos unija,1385

Jogailos ir ir Lenkijos sutartis, kuria Jogaila patvirtino pasižadėjimus: vedęs Lenkijos karalai-tę Jadvygą ir tapęs Lenkijos karaliumi, krikštytis pagal katalikų apeigas, prišlieti Lietuvos ir Rusios žemes prie Lenkijos karalystės.

Astravo sutartis,1392

Jogailos ir Vytauto sutartis, kuria baigtos kunigaikščių tarpusavio kovos. Vytautas gavo teisę Jogailos vardu valdyti visą LDK su sostine Vilniumi ir tituluotis Lietuvos kunigaikščiu.

Salyno sutartis,1398

Vytauto ir Kryžiuočių ordino sutartis. Vytautas, norėdamas laisvai veikti rytuose, atidavė Ordinui Žemaitiją iki Nevėžio ir pusę Sūduvos.

Vilniaus ir Radomo unija, 1401

LDK ir Lenkijos sutartis. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

Torūnės taika,1411

LDK ir Lenkijos sutartis su Kryžiuočių ordinu po 1409–1410 m. karo. Ordinas buvo privers-tas viešai prisipažinti pralaimėjęs ir grąžinti ginčytinas teritorijas. Lietuvos Didžiajai Kuni-gaikštystei teko atiduoti Žemaitiją. Sustabdyta Ordino ekspansija į LDK bei Lenkijos žemes.

Horodlės unija (Horodlės susitarimas), 1413

LDK ir Lenkijos susitarimas, kuriuo nuspręsta, kad po Vytauto mirties didysis Lietuvos kuni-gaikštis, o po Jogailos mirties ir Lenkijos karalius bus renkami su Lietuvos didikų žinia.

Melno taika, 1422

LDK ir Lenkijos sutartis su Kryžiuočių ordinu. Ordinas galutinai atsisakė Užnemunės (Sūdu-vos) ir Žemaitijos. Jam liko Nemuno žiotys ir Klaipėda, o Lietuvai buvo pripažintas pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios. Pirmą kartą Ordinas buvo priverstas atsisakyti visų pretenzijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

valdyti Lietuvą

savarankiškai nuo Jogailos

išvengti karo dviem frontais: rytuose su

totoriais, Rusios kuni-gaikščiais, vakaruose su

kryžiuočiais

nukariauti visą Rusią ir pasiskelbti Lietuvos karaliumi

vidaus politika

siekė

užsienio politika

siekė

stiprinti didžiojo kunigaikščio valdžią

šalindamas atskiras sritis valdančius

kunigaikščius

formuodamas naują

visuomenės sluoksnį –

bajoriją

VyTAuTAsLietuvos didysis kunigaikštis nuo

1392 m.

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

7 Didysis Lenkijos ir LDK karas su kryžiuočiais. 1409–1411 m.

��

��

��

��

��

� � � � � � � � � ��

� �

� ��

�

��

��

� � ��

� � � � � � � � �

� � � � � � � �

��

��

��

�

� � � � � � � � �

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

� ��

� ��

��

��

��

��

� ��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

£

10

1

52 53

1 Šių laikų Lietuvos istorikas Darius Baronas.

„[…] Jų gynėjai, dar tik išvydę priešo kariuome-nę, supanikavo, juos apėmė baimė, kuri išsiliejo į tarpusavio žudynes ir skerdynes, – tvirtina D. Baronas. – Tai labai keistas dalykas, kad patys kariai ir ten buvę žmonės pradeda panikuoti dar neprasidėjus priešo puolimui, nes jie pamatė artėjančią stiprią kariuomenę. Jau per pirmąjį kry-žiuočių puolimo etapą, kai buvo rengiamasi ar jau šturmuojamas papilys, pasak istoriko, vieni Pilėnų pilies gyventojai mėgino pabėgti, kiti norėjo gintis, treti ieškojo, ko dar būtų galima griebtis, todėl įsi-plieskė vidinis konfliktas, kuris išvirto į tarpusavio žudynes. Kai vokiečiai užėmė papilį, sustatė savo apgulties pabūklus ir ėmė į pilį svaidyti padega-muosius sviedinius, rąstus ir akmenis. „Margiris nuo tų šūvių buvo apsaugotas savo karių skydais ir galvojo, kaip atkeršyti, kokių imtis veiksmų. Bet vėl čia matome labai keistą vaizdą, kad, užuot įkvėpęs vyrus atakai prieš priešą ir taip pelnęs didvyrio vainiką, jis nubėgo į rūsį ir nužudė savo žmoną. Savo žmonos krauju susitepęs vyras vargu ar galėjo karius įkvėpti narsiai kovai“, – pasa-koja D. Baronas. Todėl beviltiškai besiklostančią situaciją matantys kariai pageidavo būti nužudyti. „Margiris paslaugiai patenkino jų prašymą, nuka-pojo jiems galvas ir, kaip Vygandas Marburgietis rašo, pilis buvo sunaikinta. Apie paties Margirio žuvimo aplinkybes mes nieko tikslaus nežinome“, – iš patikimų istorinių šaltinių surinktas žinias dėstė istorikas. […]“

B

Vienas iš didžiojo kunigaikščio Jogailos įvaizdžių Lietuvoje.

„[…] Kad ir kiek išlietų rašalo mūsų istorikai aukštindami Jogailos politikos lankstumą, egzistuo-ja pagrindinis šio žmogaus gyvenimo matas – ne dėl Lietuvos, tik dėl nuosavos karūnos blizgesio buvo tas lankstumas. Šio blizgesio vardan buvo išžudyti mūsų kriviai, iškirstos šventosios girios, sunaikintas paskutinis senosios Europos religijos arealas, kurį apginti dešimtims kartų̃ mūsų pro-tėvių buvo daugelį kartų svarbiau negu išsaugoti savo gyvybę. Sunaikinta senoji kultūra. Mūsų Tėvynė tapo kaimyninės šalies (gerokai mažesnės už tuometę Lietuvą) provincija.[…]“

C

Italo Enėjo Pikolominio veikalo ištrauka. XV a. II pusė.

„[…] Visi valdiniai Vytauto bijojo; liepus jam, skubino patys pasikarti, negu patekti į kunigaikščio nemalonę. Nepasiduodančius jo valdžiai įsiūdavo į meškų kailius, įmesdavo meškoms, kad sudraskytų. Jodamas raitas, visuomet turėdavo išspęstą lanką. Jeigu ką įtardavo, kad elgiasi kitaip, negu jis nori, tuojau perverdavo strėle. Šitas kraujo ištroškęs budelis, norėdamas būti žmonių žinomas, sykį buvo liepęs visiems nusiskusti barzdas, tą svarbią veido ypatybę, ir niekas to nepadarė. Tada, priešingai, jis pats pasirodė nusiskutęs barzdą ir galvą ir paskyrė mirtį tiems, jeigu kas iš provincijos bent plaukelį nuo veido ir galvos buvo nusiėmę. […]“

D

Iš švedų istoriko Sveno Ekhdalio rasto slapto laiško Kryžiuočių ordino magistrui. Apie 1411–1413 m.

„[…] Mielas pone magistre, jeigu Dievas taip nusprendė, kad su savo priešais turite susitikti, surinkti kariuomenę ir ją prieš savo priešus pasiųsti, tai mes jums patariame, kad tuos svečius, kurie pas jus yra ir apie kuriuos žinote, jog jie tinkami, pasi-imtumėte į kariuomenę. Ir įsakykite savo vadams, kad jie paklustų ir pasiliktų tose pozicijose, į kurias yra pasiųsti. Gali atsitikti taip, kad jūsų priešai mėgins apsimesti, jog viena ar dvi vėliavos bėga, bet tai yra planas, kuriuo jie nori suardyti jūsų eiles, nes žmonės labai mėgsta vytis, kaip tai ir atsitiko didžiajame mūšyje. Taigi įsakykite griežčiausiai, kad jie elgtųsi taip: jūsų žmonės privalo pasilikti savo eilėse. Jeigu vėliava ar eilė supras tą mintį, tai žmonės taip greitai nežus. Kiekvienas juk nori vytis ir mano, kad mūšis laimėtas, bet nežino, kad jis yra jau pusiau pralaimėtas. Ir todėl mes jums patariame ir tikiname, kad kiek galėdami savuosius laikytumėte savo eilėse ir neleistumėte jiems vytis iki tol, kol pamatysite, kad priešų vėliavos paskui pavienius bėgančius karius irgi pradeda bėgti. Todėl griežčiausiai įsakykite savo vadams, kad jie laikytų-si šio nurodymo, nes per kautynes dažnai taip būna, kad vejamasi 20 ar 30 žmonių, bet jie tai daro norėdami suardyti mūsų eiles. Tikėdamiesi naudos, tuo pasidarome daug žalos. […]”

F Iš lenkų istoriko Jano Dlugošo veikalo „Lenkijos istorija“. XV a. II pusė.

„[…] Lietuvos kariuomenė, neatlaikydama priešo smūgio, pradėjo trauktis: ji užleido apie dešimtinę žemės; kryžiuočių vis labiau spaudžiama, buvo priversta trauktis dar toliau ir galop turėjo bėgti. Veltui didysis kunigaikštis Vytautas, garsiai šauk-damas ir mušdamas bėgančius, stengėsi juos sulai-kyti. Ši lietuvių panika patraukė ir žymią lenkų, buvusių jų eilėse, dalį. Priešas, vydamas bėgančius, keletą mylių juos žudė ir ėmė į nelaisvę. Tokia panika apėmė bėglius, kad kai kurie iš jų nubėgo į Lietuvą, kur paskelbė, kad karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis žuvo, o jų kariuomenės visiškai buvo sunaikintos. […]“

G

Vytauto Didžiojo paveikslo kelionės aplink Lietuvą pradžia. 1930 m. nuotrauka.

1930 m. liepos 15 d. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti Lietuvos vyriausybė 1930 metus paskelbė Vytauto Didžiojo metais. Ta proga P. Rimšos sukurto Vytauto Didžiojo medalio modelis įžymių visuomenės ir kultūros veikėjų buvo iškilmingai nešamas per šalį.

H

Iš Vygando Marburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“. 1394 m.

1336 m. vasario 25„[…] Šis su broliais atsidėkodamas pagarbino Die-vą, nes pačiu laiku jam į pagalbą atžygiavo daug kunigaikščių, būtent Brandenburgo [kunigaikštis], Nemūro grafas, taip pat iš Henenbergo, kai kurie iš Prancūzijos ir Austrijos ir daugelis kitų, gerai apsiginklavusių ir pasiruošusių, turinčių daugiau kaip du šimtus šalmų; iš ten magistras sekmadie-niui prisiminti nuvyko su jais į Lietuvą ir užpuolė Trapėnų žemėje Pilėnų pilį, prie kurios iš keturių žemių buvo subėgę daugiau kaip keturi tūkstančiai pagonių. Pagonys, matydami kariuomenę, labai išsigando, nesitikėdami, kad galės išlaikyti pilį, su-metė į ugnį be galo didelius turtus ir patys išsižudė: sako, kad ten viena pagonė senutė kirviu šimtą jų užkapojo, o vėliau ir pati galvą susiskaldė. Šiame mūšyje daugelis smarkiai sužeistų pagonių iš čia raiti ėmė trauktis; jame [mūšyje] šioje pilyje ypač pasižymėjo grafas iš Henenbergo. Lietuvių karalius stengėsi atkeršyti prūsams, kurie į pilį ir karalių svaidė ugnį, pagalius ir akmenis. Tačiau karalius, savo žmonių skydais pridengtas, baimės ir siaubo sukrėstas, pagaliau pasitraukė į tam tikrą slėptuvę, savo žmoną pervėrė [kalaviju] ir į ugnį įmetė. Taip suspausti ir sukrėsti pagonys nulenkė savo spran-dus ir karalius visus juos išžudė. Beje, pasitrauk-dami prūsai ir krikščionys sugriovė Pilėnų pilį, iš kurios išsivedė belaisvių ir didelį grobį. […]“

A

Iš interviu su mokslininku Zenonu Norkumi. „[…] Pirma, tai plati teritorinė ekspansija visomis kryptimis, kuriose ji nesusidurdavo su stipresniu prie-šininku. Antra, tai siekis tapti hegemone visoje Rytų Europoje. Hegemonu tarptautinių santykių teorijoje vadinama didžioji valstybė, kuri prisiima tvarkdarės vaidmenį tam tikrame regione, kontinente ar net visame pasaulyje: diktuoja savo kaimynėms jų užsienio politiką, o ilgainiui tampa ir arbitre jų vidaus kovose dėl valdžios, paversdama jas savo klientėmis ar vasalėmis. Trečias skiriamasis imperijų bruožas yra daugiatautiškumas, vienai iš etnokultūrinių grupių (dažniausiai mažumai) užimant politiškai domi-nuojančią padėtį. Ketvirta, imperijų teritorijoje išsiskiria metropolija ir dažniausiai netiesiogiai valdomos periferijos. LDK metropoliją sudarė Trakų ir Vilniaus kunigaikštijos, ilgainiui tapusios vaivadijomis ir vadinamos „tikrąja Lietuva“ (jai priklausė ir dar XIII a. prisijungtos rusėnų žemės). Kitos jos žemės buvo jos periferijos („ukrainos“), kurias su imperiniu centru siejo daugiau ar mažiau glaudūs ryšiai. Realų suverenitetą LDK išsaugojo iki pat 1569 m. Pagaliau imperijomis gali vadintis tik politiniai dariniai, savo teritorijos dydžiu smarkiai pranokstantys kitus savo laiko bei regiono valstybinius darinius. Tarp visų LDK imperinių bruožų šis yra bene lengviausiai pastebimas. […]“

E© Šaltiniai

Klausimai? Įvardyk LDK visuomenės kaitos išorines priežastis

XIII–XV a.? Kokią reikšmę Saulės, Durbės ir Žalgirio mūšių per-

galės turėjo Lietuvai? ? Apibūdink Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos,

Vytauto tarptautinę politiką. Kokių panašumų ir skir-tumų pastebėjai?

? Klausimai

? Pateik konkrečių pavyzdžių iš Lietuvos istorijos, ilius-truojančių E teiginius, jog LDK buvo imperija. Ko-kių dar imperinių darinių iš istorijos žinai?

? Nustatyk, apie kokį mūšį rašo F ir G šaltinių au-toriai. Paaiškink, kuris iš šaltinių yra pirminis, kuris antrinis. Kuo skiriasi šaltiniuose pateikiama informa-cija apie mūšio eigą? Argumentuotai paaiškink, kuris šaltinis, tavo manymu, yra patikimesnis.

? Dėl kokių priežasčių tarpukario Lietuvoje ypač ska-tintas Vytauto Didžiojo garbinimas H ? Paaiškink valdovo užsienio politikos pavyzdžiais.

? Apie kokį Lietuvos istorijos įvykį rašoma A ir B šal-tiniuose? Kurią – istoriko ar pirminio šaltinio – versiją laikytum priimtinesne? Atsakymą pagrįsk.

? Įvertink Vytauto ir Jogailos įvaizdį pagal C ir D šal-tinius. Kuris iš jų šių laikų Lietuvoje vertinamas palan-kiau ir kodėl?

10

1

74 75

2

74 75

1. Krikščionybė visoje Europoje išplitoA priešistorėje B viduramžiaisC antikos laikais D naujausiais amžiais

2. Po krikšto Bizantijos įtaka sustiprėjoA Frankų valstybėje C LDKB Kijevo Rusioje D Lenkijoje

3. 1054 m. Krikščionių bažnyčios organizaci-nio skilimo priežastis buvo A Karolio Didžiojo vainikavimas imperatoriumiB skirtingos krikščionybės tradicijos Europoje ir

BizantijojeC kryžiaus žygiaiD reformacija

4. Kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus rezul-tatas nėraA bulvių auginimo Europoje pradžiaB kryžininkų valstybių Palestinoje sukūrimasC Katalikų bažnyčios pozicijų sustiprėjimasD baudžiavinių santykių irimas Europoje

5. Viduramžių Europos visuomenei nebūdingaA krikščionybė B feodalizmasC luomaiD pagonybė

6. Viduramžių Europos universitetams ne-būdinga A septynių laisvųjų menų mokymasB plačios savivaldos teisėsC popiežių ir karalių privilegijosD mokslo prieinamumas moterims

7. Gotikos stiliaus suklestėjimas Europoje sie-jamas suA vikingų invazijomis į EuropąB miestų suklestėjimuC antikos meno atgimimuD baudžiavos įsigalėjimu

8. Kas įvyko vėliausiai?A Mindaugo krikštasB Lietuvos valstybės sukūrimasC Lietuvos vardo pirmasis paminėjimasD Mindaugo vainikavimas Lietuvos karaliumi

9. Kalavijuočių ordinas buvo sutriuškintasA Saulės mūšyje C Durbės mūšyjeB Žalgirio mūšyje D Pabaisko mūšyje

1

10. Krėvos sutartį Jogaila sudarė su A Aukso ordaB Kryžiuočių ordinuC LenkijaD Maskvos kunigaikštyste

11. 1387 m. Jogaila nesuteikė privilegijų A Vilniaus miestuiB valstiečiams katalikamsC Vilniaus vyskupui D bajorams katalikams

12. 1385–1569 m. LDK ir Lenkiją siejo bendraA kariuomenėB SeimasC įstatymaiD valdovų dinastija

13. Išaugusią Ponų tarybos įtaką kunigaikščių valdžiai liudijaA 1447 m. Kazimiero Jogailaičio privilegijaB Gedimino laiškaiC Melno taikaD 1492 m. Aleksandro Jogailaičio privilegija

14. Su Vytauto Didžiojo vardu nesiejamas šios tautinės mažumos atsiradimas LDKA romų C totoriųB karaimų D žydų

15. XV a. II pusėje dauguma lietuvių tautybės LDK gyventojų buvoA judėjai C pagonysB katalikai D stačiatikiai

16. Pirmasis LDK miestas, gavęs Magdebur-go teisęA Vilnius C KaunasB Trakai D Klaipėda

17. 1387 m. LDK krikšto padarinys nėraA pirmosios LDK rankraštinės knygos – Lauru-

šavo evangelijos – sukūrimasB rašto kultūros LDK plitimasC mūrinės sakralinės architektūros plitimasD pirmųjų mokyklų atsiradimas

18. LDK raštijoje iki XVII a. pab. vyravusi raš-to kalbaA kanceliarinė slavų C lotynųB lietuvių D lenkų

19. Pirmoji LDK spausdinta knyga – Martyno Rodomiečio „Agenda“ – išleista

A 1455 m. C 1547 m.B 1499 m. D 1525 m.

Iš V. Daugirdaitės-Sruogienės 1987 m. Lietuvos istorijos vadovėlio.

„[…] Iki šiol 1387 m. laikomi Lietuvos krikšto pradžia. Tačiau, Mindaugui priėmus krikštą 1251 m., jau nuo tų metų katalikų tikėjimas ėmė plisti Lietuvoje. Krikšto priėmimas iš Romos turėjo Lietuvai svarbių pasekmių. Lietuva įėjo į Vakarų Europos kultūros orbitą, sumažėjo rytų – Bizan-tijos – įtaka. Tačiau kartu prasidėjo mūsų krašto lenkinimas, pradžioje paveikęs aukštąjį luomą, vėliau ir platesnes liaudies mases. Lenkų dvasinin-kai, skelbdami katalikų tikėjimą, lietuvių kalbos nesimokė, ją niekino kaip pagonybės palikimą. […]“

A Iš istoriko E. Gudavičiaus straipsnio „Lie-tuvių tautos ankstyvieji amžiai: laimėjimai ir praradimai“.

„[…] XIV a. pabaigoje lietuvių tauta priėmė katalikybę, o jos valdovas tapo Lenkijos karaliu-mi. Tai buvo lemtingas posūkis, atskleidęs naujus pavojus ir galimybes. Išnyko pagrindinis bruožas, skyręs lietuvius nuo Vidurio Europos tautų, o Jo-gailaičiai suvaidino vos ne Habsburgams prilygs-tantį istorinį vaidmenį. Tačiau gautas galimybes reikėjo išnaudoti. Lenkija padėjo pašalinti mirtiną Vokiečių ordino pavojų ir tapo Europos kultūros perteikėja Lietuvai. Ir kartu Lenkija grėsė Lietu-vos egzistencijai. Lietuvių tauta sugebėjo išnaudoti valstybingumo teikiamas galimybes, apsaugoti jį patį, tačiau pateko į lenkų įtaką. […]“

B

Tulūzos grafo kapelionas, vienas iš kryžiaus žygio dalyvių, 1099 m. pasakoja:

„[…] Maloningasis Viešpats atsiuntė vargšą valstiečių berniuką, kad įkvėptų mums drąsos. Jis atvyko pas Tulūzos grafą ir pranešė: „Apaštalas Andrius įsakė man atvykti pas Jus ir paprašyti, kad atgabentumėte šventąją ietį, kuria buvo sužeis-tas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus šonas. Ši ietis užkasta Antiochijoje po Šv. Petro bažnyčia“. Gra-fas ir dvylika vyrų tučtuojau išsiruošė į bažnyčią. Aš, grafo kapelionas, taip pat vykau su jais. Mes kasėme nuo ryto iki vakaro. Pagaliau Viešpaties malonės dėka radome ietį ir aš ją pabučiavau. Po to mes pasninkavome tris dienas. Tada, įsitikinę savo pergale, atvėrėme vartus ir puolėme musulmo-nus. Didelės priešo pajėgos stojo prieš mus. Tačiau nė vienas iš mūsų nebuvo sužeistas, jokia strėlė mūsų nelietė. Mus apgynė šventoji ietis. Regėjau tai savo akimis, nes nešiau mūšyje šventąją ietį. […]“

C

Iš istoriko A. Bumblausko Senosios Lietu-vos istorijos 1009–1795 m.

„[…] Oficiali Katalikų bažnyčios kalba iki pat XX a. buvo lotynų, o pirmieji lenkiški raštai Lietuvoje pasirodė tik XVI a., tačiau Lietuvos lenkėjimo priežastimi laikomas krikštas. Ne dvasininkai nulėmė kalbų santykį raštijoje – pati Lietuvos visuomenė nelaukė lietuviškos rašti-jos brendimo rezultatų, rašto reikėjo tuoj pat. Nepakako bažnyčios raštininkų su lotynų ir lenkų kalbų įgūdžiais. Todėl Lietuvos raštiją kūrė rusėnų kilmės raštininkai. Lietuva mokėsi rašyti rusėnų kalba. Taigi ne lenkų dvasininkai nu-skriaudė Lietuvą nemokydami rašyti lietuviškai, pati Lietuvos visuomenė šito nereikalavo. Lietuva lenkėjo ne todėl, kad krikštijosi, o dėl to, kad per vėlai krikštijosi. […]“

D

Musulmonų mokslininkas Ibn al Atiras. 1231 m.

„[…] Kai emyras Kerboga išgirdo, jog frankai nu-siaubė Antiochiją, susiruošė su kariauna į Siriją. Ten prie emyro kariuomenės prisijungė Sirijos pajėgos. Tačiau Kerboga su naujaisiais kariais ėmė elgtis blogai. Jie nuolat pykosi ir nusprendė palikti emyrą lemiamu mūšio momentu likimo valiai. Su frankais Antiochijoje kartu buvo gudrus vaiki-nas. Jis papasakojo frankams, jog vienoje miesto bažnyčioje yra užkasta jų Viešpaties ietis. Kai jie tą ietį suras – laimės mūšį. Tuo tarpu vaikinas ietį jau buvo užkasęs anksčiau ir sumaniai užmaska-vęs pėdsakus. Jie pradėjo kasti ir rado ietį. Tada vaikinas pradėjo šaukti: „Džiaukitės, mūsų laukia pergalė!“ Frankai išėjo iš miesto kovingai nusiteikę ir pasiruošę žūtbūtiniam mūšiui. Kerbogos įžeisti musulmonai pasitraukė. Mūšio baigtis buvo nu-lemta iš anksto, neiššovus nė vienos strėlės. […]“

E ? Klausimai

? Paaiškink A autorės teiginį, jog, priėmus krikštą, LDK sumažėjo Bizantijos įtaka. Pateik šios įtakos to meto Lietuvos kultūrai pavyzdžių.

? Ką turi omeny B šaltinio autorius, teigdamas, jog dėl krikšto išnyko pagrindinis bruožas, skyręs lietu-vius nuo Vidurio Europos tautų?

? Dėl ko B šaltinio autorius teigia, kad Lenkija kėlė grėsmę LDK egzistencijai? Atsakymą pagrįsk.

? Kokius A šaltinio teiginius paneigia D šaltinio au-torius?

? Pateik argumentuotą savo nuomonę dėl Lietuvos krikšto padarinių. Teigiamai ar neigiamai šį įvykį rei-kėtų vertinti?

? Palygink kryžininko C šaltinyje ir musulmono E šaltinyje mintis apie mūšio eigą. Nurodyk prieštara-vimus. Kurį iš šių šaltinių ir kodėl laikytum patikimes-niu? Pagrįsk.

; P

ažym

ėk te

ising

ą at

saky

mą

© Išnagrinėk rašytinius šaltinius

76 77

2

76 77

? Nustatyk, kurie garsūs Lietuvos istorijos įvykiai vaizduojami dailininkų paveiksluoseiV .

? Įvardyk po vieną juose matomą istorinę asmenybę.

? Pateik šių asmenybių atminimo įamžinimo mūsų dienų Lietuvoje pavyzdžių.

? Patvirtink arba paneik teiginį, jog šie daili-ninkų paveikslai yra tikroviški Lietuvos isto-rijos liudininkai.

A

B

C

D

EF

G

H

I

M

P

J

N

O

LK

? Atpažink ir paaiškink Lietuvos valstybingumo sim-bolius, vaizduojamus iii iliustracijose.

? Nustatyk, kurie iš jų nesusiję su LDK istorija.? Pateik jų naudojimo šių dienų Lietuvoje pavyzdžių.

A

A

1253 m.

1429 m.1336 m.

1410 m.

B C

D

B C

E

F

G H

ü I

šnag

rinėk

žem

ėlap

į£

Išnagrinėk vaizdinius šaltinius

I

II

D

? Klausimai III

IV

? Klausimai

? Kurios valstybės teritorijų kaita vaizduojama i že-mėlapyje?

? Nurodyk apytiksles i žemėlapyje matomų procesų chronologines ribas amžiais.

? Nurodyk priežastis, skatinusias i žemėlapio terito-rijų kaitą.

? Paaiškink i žemėlapio sutartinių ženklų A – P reikš-mę.

? Kurio laikotarpio Europos valstybių sienos vaizduoja-mos ii žemėlapyje?

? Kurias valstybes žymi ii žemėlapio sutartiniai žen-klai A–G?

1

turinys 1 2 3 4 5

Documents