turinys - lei.lt

Turinys

Lietuvos energetikos institutas 2004 m. .......................................................... 1Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø laboratorija ................................................... 6Efektyvaus energijos naudojimo tyrimø ir informacijos centras ......................... 8Ðiluminiø irenginiø tyrimo ir bandymø laboratorija .......................................... 10Branduoliniø árenginiø saugos laboratorija ...................................................... 13Degimo procesø laboratorija .......................................................................... 18Branduolinës inþinerijos problemø laboratorija ............................................... 20Medþiagø tyrimø ir bandymø laboratorija ....................................................... 22Regionø energetikos plëtros laboratorija ........................................................ 24Energetikos kompleksiniø tyrimø laboratorija .................................................. 26Sistemø valdymo ir automatizavimo laboratorija ............................................ 29Hidrologijos laboratorija .................................................................................. 30Finansinë bûklë .............................................................................................. 32Svarbiausios publikacijos ............................................................................... 33

UDK 061.6:620.9(474.5)Li 233

ISSN 1822 - 007X Lietuvos energetikos institutas, 2005

1

LIETUVOSENERGETIKOS

INSTITUTAS2004 m.

Praëjusieji metai Lietuvai buvo ypaè reikðmingi – 2004 m. geguþës1 d. Lietuva tapo Europos Sàjungos (ES) nare. Lietuvai ástojus á ESLietuvos energetikos institutui, kaip ir visiems Lietuvos moksloatstovams, iðkilo naujø uþdaviniø ir tikslø, nes bendroje Europos erdvëjeteks konkuruoti su paþangiausiomis ES mokslo institucijomis. LEIsiekdamas integruotis á ðià moksliniø tyrimø erdvæ, privalo bûti lygiateisisEuropos ir pasaulio mokslo bendrijos narys. Ðiems, naujai susiforma-vusiems siekiams ir problemoms spræsti instituto mokslininkai buvo iryra gana gerai pasirengæ.

Dar 1999 m. pabaigoje, visuomenës gyvenime didëjant moksliniøtyrimø svarbai, institute nuspræsta kurti kokybës vadybos sistemà (KVS),atitinkanèià ISO 9000 serijos standartø reikalavimus. Sukûrus ðià sistemàbei turint pakankamai aukðtos kvalifikacijos mokslo darbuotojø atsiradosàlygos gauti Valstybinës atominës energetikos saugos inspekcijos(VATESI) licencijà, suteikianèià teisæ LR branduolinës energetikos srityjevykdyti saugos analizæ ir atlikti saugos ávertinimus. 2001 m. institutovadovybë, siekdama gerinti atliekamø mokslo darbø ir teikiamø paslaugøkokybæ, laiduoti instituto sugebëjimà ágyvendinti vartotojø reikalavimusbei atsiþvelgti á instituto darbuotojø poreikius, nusprendë sukur ti,ágyvendinti bei sertifikuoti kokybës vadybos sistemà, atitinkanèià ISO9001:2000 standartà. Apie tai, kad LEI, pirmoji Lietuvos mokslo ir studijøinstitucija, sklandþiai ágyvendino ðià sistemà, liudija Lietuvos standarti-zacijos departamento 2004 m. vasario 17 d. iðduotas instituto atitikimoLST EN ISO 9001:2001 reikalavimams sertifikatas. Pakartotinis institutoKVS auditas, ávykæs 2004 m. gruodþio 21 d., taip pat buvo sëkmingas.

Lietuvos energetikos institutas yravalstybës mokslo institutas ásteigtasLietuvos ûkiui, kultûrai ir tarptautiniambendradarbiavimui bei koordinavimui,svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygiomoksliniams tyrimams ir eksperimentineiplëtrai vykdyti.

Institutas siekia tapti aukðèiausioskvalifikacijos ekspertu energetikos objektøsaugos, energetikos ekonomikos, metro-logijos, inþinerijos klausimais.

2

2004 metais instituto mokslinë tiriamoji veikla buvo vykdoma pagal LR Vyriausybës2003 m. papildytas ir patvirtintas penkias pagrindines mokslinës veiklos kryptis:

I. Energetikos ûkio planavimo metodø kûrimas, energetikos objektø saugumo,patikimumo, poveikio aplinkai bei efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø tyrimai.

II. Tyrimai ðiluminës fizikos, skysèiø bei dujø mechanikos ir metrologijos srityse.

III. Sudëtingø sistemø modeliavimas, jø valdymo metodø ir kontrolës techniniø priemoniøkûrimas.

IV. Energetikos sistemø konstrukciniø elementø ilgaamþiðkumo ir naujø daugiafunkciniømedþiagø tyrimai.

V. Degimo ir plazminiø procesø tyrimai kuro taupymo, aplinkos tarðos maþinimo irmedþiagø terminio nukenksminimo srityse.

Mokslininkø pasiskirstymas pagal mokslinës veiklos kryptis

6%16%10%

59%

9%

3

Ið valstybës biudþeto finansuojamo Mokslinës Vadovas2004 m. baigto darbo pavadinimas veiklos kryptis

Ðilumos mainø tyrimas kanaluose miðrios konvekcijos atveju, esantstabiliai ir nestabiliai tankio stratifikacijai. II prof. P. PoðkasKuro ir atliekø daleliø dujofikavimo ir degimo eksperimentiniaityrimai bei skaitinis modeliavimas. V prof. A. ÐlanèiauskasSavivaldybiø energetikos ûkio raidos makroekonominësmetodologijos sukûrimas ir pagrindimas, atsiþvelgiant á nacionalinësenergetikos strategijos formavimo uþdavinius. II prof. M. TamonisMini- ir mikrokogeneraciniø technologijø efektyvumo bei jøintegravimo á geoterminës energijos panaudojimo schemas tyrimas. I dr. F. ZinevièiusEnergetiniø árenginiø eksploatacijos veiksniø átaka austenitinio irperlitinio plienø bei cirkonio lydinio struktûros ir savybiø degradacijai. IV dr. R. Levinskas

Jau keletà metø LEI mokslininkai aktyviai ir sëkmingai dalyvauja ávairioseES finansuojamose 5 Bendrojoje (5BP), COST, EUREKA, PHARE ir kt.programose. Pastaruoju metu institutas taip pat sëkmingai dalyvauja vykdant6BP, kuriai 2004 m. instituto mokslininkai pateikë 25 paraiðkas. 6 ið jø gavoES finansavimà, taigi instituto ðiai programai pateiktø paraiðkø sëkmës rodiklisyra gana aukðtas – 24%. Visos Lietuvos mokslo ir studijø institucijos pateikë6BP 811 paraiðkø, kuriø 155 gavo finansavimà, taigi jø sëkmës rodiklis yra19%. Institutas buvo viena aktyviausiø mokslo institucijø pagal teikiamasparaiðkas 6BP ir vykdant ðià programà sëkmingiausiai ásisavintas lëðas.Instituto darbuotojai ir svarbiausi Europos mokslo centrø partneriai vykdys6BP projektus, skir tus AE sunkiøjø avarijø fenomenologijø (SARNET),vandenilinës energetikos (NENNET, FET-EEU ir HYTRAIN), naujø iratsinaujinanèiø energijos ðaltiniø (CEERES ir FET-EEU) bei energetikossocialiniams ir ekonominiams (NEEDS) tyrimams. Paþymëtina, kad institutomokslininkai sëkmingai dalyvauja ne tik 6BP, bet ir kitose ES finansuojamoseprogramose: vien Inteligence Energy Europe programoje LEI vykdo 8 projektus.

Darbuotojø skaièiaus kaita

4

Siekiant gerø darbo rezultatø, bûtinas fundamentiniø moksliniø tyrimø irmokslo taikomøjø darbø glaudus sinergetinis ryðys. Pasaulio banko ekspertøataskaitoje – Lietuva. Þiniø ekonomikos plëtra (2003 m. kovas), paþymëta,kad Lietuvos mokslo institucijos per daug lëðø ir dëmesio skiria fundamen-tiniams tyrimams, o per maþai – technologijoms kurti ir ádiegti. Institute plëtotitie fundamentiniai moksliniai tyrimai, kurie ágalino bendradarbiaujant suLietuvos pramonës ámonëmis bei verslo organizacijomis diegti naujas irkonkurencingas technologijas bei procesus. Todël instituto laboratorijos gavodaug mokslo taikomøjø darbø uþsakymø ið pramonës bei verslo institucijø,su kuriomis bendradarbiaudami instituto mokslininkai taip pat dalyvaujavykdant “turn key” (iki rakto pasukimo) projektus. Nauda abipusë: atsirandagalimybës institutui gauti ilgalaiká ir didesná finansavimà, o pramonës ámonëmsir verslo organizacijoms nuo pat projekto pradþios, kai dar svarstomos idëjosir aptariami galimi variantai, gauti kvalifikuotà ir reikiamà mokslinæ techninæparamà, iðvengti klaidø bei sumaþinti finansinæ rizikà. Turime nemaþai ðiosëkmingo bendradarbiavimo pavyzdþiø – tai su Ignalinos AE sukurti naujiRBMK-1500 eksploatavimo bûdai, apginti LR patentais, sukurta sustabdytoIgnalinos AE 1-ojo bloko branduolinio kuro, perkëlimo galutiniam panaudojimui2-ojo bloko reaktoriuje technologija. Jà ádiegus 2006 m. Ignalinos AE ne tiksutaupys apie 100 mln. Lt, kuriø reikëtø papildomai perkant apie 600branduolinio kuro rinkliø, bet ir þenkliai sumaþins radioaktyviøjø atliekø kieká.Bendradarbiaujant su AB Naujasis kalcitas sukurta padangø dujofikavimotechnologija.

Sveikinimai naujai iðrinktam institutoTarybos pirmininkui prof. J. Vilemui

5

Lietuvos energetikos institutui 2004-ieji buvo gana sëkmingi ir produktyvûs.Instituto darbuotojai sëkmingai vykdë fundamentinius tyrimus, atliko daugvalstybiniø institucijø uþsakymø ir sutar tiniø darbø su Lietuvos ir uþsienioámonëmis, aktyviai dalyvavo teikiant paraiðkas ir vykdant ES finansuojamusprojektus. Taèiau norint ásitvir tinti Europos moksliniø tyrimø erdvëje, institutasprivalo:

– plaèiau integruotis á ávairiø Europos bei pasaulio mokslo programas irorganizacijø veiklà;

– skatinti ir plëtoti instituto bei kitø ES ðaliø mokslo centrø bendradarbiavimà;– toliau aktyviai teikti paraiðkas 6BP;– nedelsiant rengtis 7BP;– vykdyti bendrus ávairiø mokslo krypèiø fundamentinius tyrimus ir iðlaikyti

ðiuolaikiná ðiø tyrimø lygá;– plëtoti Lietuvai ir visai ES ekonomiðkai svarbius taikomøjø mokslø

tiriamuosius darbus.

Instituto direktorius E. Uðpuras

2004 m. Kauno technologijos universitetas kartu su Lietuvos energetikos institutu suteikë mokslø daktaro laipsnius 8 institutodarbuotojams:

– vasario 24 d. Reginai KALPOKAITEI-DIÈKUVIENEI uþ energetikos ir termoinþinerijos darbà Mazuto laðelio degimo ant pavirðiausdësningumai, anglies liekanos sudegimà átakojantys veiksniai;

– geguþës 20 d. Marijui ÐEPORAIÈIUI uþ energetikos ir termoinþinerijos darbà Kontroliuojamo kondensacijos pliûpsnio tyrimascilindriniame inde;

– birþelio 8 d. Jelenai ÐAIMARDANOVAI uþ energetikos ir termoinþinerijos darbà Hidroterminiø perneðimo procesø skaitinismodeliavimas.

– birþelio 9 d. Robertui ALZBUTUI uþ energetikos ir termoinþinerijos darbà Atominiø elektriniø atskirø sistemø rizikosminimizavimas ir patikimumo kontrolë atsiþvelgiant á duomenø bei modeliavimo neapibrëþtumà;

– birþelio 11 d. Dariui STRAZDUI uþ energetikos ir termoinþinerijos darbà Centralizuoto ðilumos tiekimo sistemø modeliavimasbei efektyvumo vertinimas ir Aurimui LISAUSKUI uþ energetikos ir termoinþinerijos darbà Ðilumos ûkio ámoniø veiklosraidos tyrimas ir efektyvumo vertinimas;

– rugsëjo 24 d. Piotrui BACHANOVUI uþ energetikos ir termoinþinerijos darbà Energijos efektyvaus vartojimo procesø tyrimaspramonëje panaudojant kompiuterizuotas energijos apskaitos sistemas;

– spalio 21 d. Ritai KRIÛKIENEI uþ medþiagø inþinerijos darbà Temperatûros ir cheminës aplinkos átaka termoporiniø lydiniømikrostruktûrai bei metrologinëms charakteristikoms.

Moksliniø publikacijø skaièius(ávertinant autoriø indëlá)

6

ATSINAUJINANÈIØENERGIJOSÐALTINIØLABORATORIJA

Pagrindinës laboratorijos tyrimø kryptys:

– kietosios biomasës naudojimo energijos gamybai ðalyje efektyvumo tyrimai;– kietojo biokuro termocheminës konversijos procesø tyrimai;– vëjo jëgainiø energetinio efektyvumo ir darbo patikimumo tyrimai;– atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø (AEÐ) iðtekliø efektyvaus naudojimo ir

aplinkosaugos klausimø tyrimai;– paþangiø technologijø taikymas naudojant vietinius ir AEÐ, jø naudojimo techninis

ekonominis ávertinimas, norminiø dokumentø, projektø rengimas, duomenø baziø formavimas, paslaugos ir konsultacijos vartotojams.

Laboratorijoje 2004 m. atlikti tyrimai,susijæ su AEÐ naudojimu ðilumos beielektros gamybai. Nustatyta, kad LietuvojeAEÐ sudaro apie 8,2% bendrame pirminësenergijos balanse, o elektros gamyba iððiø ðaltiniø sudaro tik apie 3,2% nuo visoðalyje sunaudoto elektros energijos kiekio.Siekiant ávykdyti Europos Sàjungos direk-tyvos 2001/77/EC reikalavimus (2010 m.gaminti 7% sunaudojamos elektros ener-gijos ið AEÐ) bûtina didesniu mastu pa-naudoti ávairias AEÐ rûðis, akcentuojantvëjo energetikà.

Kietosios biomasës naudojimoenergijos gamybai ðalyje efektyvumotyrimai. Iðanalizuotos kietosios biomasëskuro naudojimo energijos gamybai efekty-vumo didinimo galimybës. Sukaupti ir ið-analizuoti duomenys apie biomasës iðtek-lius ir jø naudojimà energetikoje. Iðtir tasvisas kietojo biokuro gamybos ir naudoji-mo ciklas nuo þaliavos paruoðimo, josperdirbimo, kuro gamybos ir jo deginimokatilø pakurose. Ypaè daug dëmesio buvoskirta kuro kokybës klausimams. Kadan-gi Lietuvoje nëra kietojo biokuro standartø,Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø ir Ðilumi-niø árenginiø tyrimo ir bandymø laboratori-jos prisidëjo kuriant 71 Technikos komitetàKietasis biokuras prie Lietuvos standarti-zacijos departamento. Naujasis Technikoskomitetas uþtikrins operatyvø Europosstandartizacijos komiteto parengtø stan-dartø ir techniniø specifikacijø áteisinimàðalyje bei aktyviai dalyvaus rengiant naujusstandartus.

Kietojo biokuro termocheminëskonversijos procesø tyrimai. Kietasisbiokuras Lietuvoje plaèiai naudojamasenergetikoje, daþniausiai ðilumos gamy-bai. Labiausiai paplitusi technologija – taitiesioginis, sluoksninis deginimas kûryk-loje/pakuroje ant judanèio ardyno. Bend-radarbiaujant su Danijos technikos univer-

sitetu atlikti kietojo biokuro sluoksnyjedegimo proceso eksperimentiniai tyrimai,naudojant kûryklà su nejudanèiu ardynu.Nustatyta pradiniø sàlygø (kuro rûðies, ku-ro daleliø formos, tiekiamo oro kiekio, jotemperatûros ir kt.) átaka degimo procesoparametrams (degimo fronto greièiui, tem-peratûrai bei degimo produktø CO, CO2 irNOx koncentracijoms). Rezultatai leidþiapaaiðkinti termocheminiø procesø mecha-nizmus kuro sluoksnyje, optimizuoti degi-mo procesà bei efektyvumà, maþinti iðme-talø kieká, tobulinti bei supaprastinti mate-matinius modelius pastarøjø procesøskaièiavimams.

Biodujø gamybos, naudojimo eko-nominio ir aplinkosauginio efektyumotyrimai. Siekiant maþinti pirminiø ener-gijos iðtekliø naudojimà energijos gamybaiir aplinkos terðimà kenksmingais iðmeta-lais, buvo vykdomi analitiniai-taikomiejimokslo tiriamieji biodujø gamybos ið orga-niniø atliekø darbai. Didinant ðilumos irelektros energijos gamybos ir vartojimoefektyvumà Lietuvoje, atlikta veikianèiøbiodujø gamybos ámoniø (biodujø jëgainiø)veiklos rezultatø analizë. Ðiuo metu ðalyjenaudojamos technologijos nepakankamaiefektyvios, todël bendradarbiaujant su

Lietuvos inovacijø centru ir kitomisnevyriausybinëmis organizacijomis, buvovykdomi naujø, paþangesniø, biotechno-logijø organiniø atliekø utilizavimui (kartugaminant ðilumos bei elektros energijà)paieðkos bei ávertinimo darbai.

Biodegalø gamybos ir naudojimoskatinimo tyrimai. Remiant LR Vyriau-sybës ásipareigojimø vykdymà ES Direk-tyvos reikalavimus, kad AEÐ 2010 m.pirminës energijos balanse sudarytø nemaþiau kaip 12%, bei ES Parlamento irTarybos Direktyvà 2003/30/EC dël biode-galø (biodyzelino ir bioetanolio) gamybos,laboratorijoje atlikti biodegalø gamybosgalimybiø, jø vartojimo ðalyje skatinimoeksper tinio ver tinimo bei pasaulinëspraktikos rezultatø analitiniai tyrimodarbai.

Vëjo jëgainiø energetinio efektyvumoir darbo patikimumo tyrimas. Moderniosmatavimo aparatûros pagalba iðtir ti vëjojëgainiø ir jø elementø aptekëjimo dës-ningumai, iðanalizuoti vëjo parametrø beisrauto turbulentiðkumo kitimo dësnin-gumai ir kt. veiksniai, turintys átakos efek-tyviam vëjo jëgainiø ir jø konstruktyviniøelementø darbui. Atliekamas naujos

Europos standartizacijos technikos komiteto „Kietasis biokuras“ veiklos sritis(biomasë - biokuras - bioenergija)

7

kar tos vëjo jëgainiø elementø aptekëjimoskaitinis modeliavimas, pateiktas atmosfe-ros pasienio sluoksnio susidarymo mate-matinis modelis, ávertinantis þemës pavir-ðiaus ðiurkðtumo bei kitø veiksniø átakà vë-jo greièio laukams aptekant ávairius objek-tus. Tyrimai atlikti naudojant PHOENICS 3.5programø versijà. Ávertinta vëjo jëgainiø tur-bulentinio aptekëjimo pëdsakø sàveikos irþemës pavirðiaus reljefo átaka vëjo greièioprofiliø deformacijai bei energetiniamsparametrams.

Parengta vëjo jëgainiø (elektriniø) sta-tybos Lietuvoje zonavimo schema, zonomsnustatytos vëjo jëgainiø árengimo galiø kvo-tos. Ávertintas vëjo energijos potencialas,prijungimo prie elektros tinklø galimybësir aplinkosauginiai reikalavimai. Vëjo jë-gainiø statybos zonose iðskir tos tin-kamiausios vëjo energetikai vystyti terito-rijos, kurios suskirstytos prioriteto tvarka,atsiþvelgiant á vëjo energetinius paramet-rus ir vëjo jëgainiø prie perdavimo/skirs-tymo tinklø prijungimo sàlygas. Pateiktiduomenys apie vëjo jëgainiø statybos teri-torijø parinkimo kriterijus, þemës ploto po-reiká ir vëjo energetinius parametrus atski-rose zonose. Apskaièiuota vëjo jëgainiø ga-minamos energijos kaina ávertinant vieto-vës meteorologines ir reljefo sàlygas beiatsipirkimo terminus. Iðnagrinëtas elektrosenergijos kainø pokytis nuo vëjo jëgainiøárengtos galios dydþio.

Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniøefektyvaus naudojimo ir aplinkosaugostyrimai. Atsinaujinanèiø energijos ðalti-niø var tojimo þemës ûkyje tyrimai atlik-ti vykdant Lietuvos valstybinio moksloir studijø fondo remiamà programà Sau-lës energijos konversija ir naudojimas.Parengta pastatø saulës pasyviøjø ðil-dymo sistemø skaièiavimo metodika,áver tinanti ðiluminiø procesø ðildymosistemose pokyèius ir jø reguliavimoávairiais metø laikais galimybes.

Pirmoji 600 kW galios vëjo jëgainë Lietuvoje 2004 m. árengtafirmos ENERCON GmbH prie Vidmantø, Klaipëdos apskr.

2004 m. laboratorijoje buvo vykdomi ir uþbaigti tarptautiniai projektaiir programos, susijusios su atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø naudojimu:

– Naujos kartos vëjo jëgainiø konstruktyviniø sprendiniø kûrimas. Projektasvykdytas su Ukrainos mokslo institucijomis (2002–2004 m.).

– Vietiniø ir atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø vartojimo didinimas.Projektas vykdytas su Danijos energetikos agentûra (2002–2004 m.).

– Bioenergetikos vystymo iniciatyva Europos regionuose. Projektasvykdomas pagal ES ALTENER programà (2003–2006 m.).

– Prieðnormatyvinis darbas apie kietojo biokuro pavyzdþiø atrinkimà irbandymus norint sukurti kokybës uþtikrinimo sistemas (BioNorm).Projektas vykdytas pagal ES 5 Bendràjà programà (2002–2004 m.).

– Europos ðaliø organizacijø, skatinanèiø paþangiø energetikos tech-nologijø diegimà centralizuoto ðilumos tiekimo sektoriuje, tinklas (OPETCHP/DHC). Projektas vykdytas pagal ES 5 Bendràjà programà (2003–2004 m.).

– Europos ðaliø organizacijø, skatinanèiø paþangiø energetikostechnologijø diegimà pastatuose, tinklas (OPET Buildings). Projektasvykdytas pagal ES 5 Bendràjà programà (2003–2004 m.).

– AEÐ Europos Sàjungoje ir ðalyse kandidatëse. Projektas vykdytas suEuropos Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø taryba (2004 m.).

Vykdant ðiuos projektus ir programasbendradarbiaujant su kitø ES ðaliø moksloinstitucijomis atlikti biomasës, vëjo irsaulës energijos, biodujø ir kitø atsinauji-nanèiø energijos ðaltiniø iðtekliø ir naujøtechnologijø ádiegimo tyrimai. Kartu suDanijos energetikos agentûra ásteigta Inter-neto svetainë (www.avei.lt) apie atsinau-jinanèius ir vietinius energijos iðteklius irjø naudojimo technologijas Lietuvoje.

Laboratorijos ekspertai átraukti á LRVyriausybës sudarytas darbo grupes,rengiant biokuro gamybos ir naudojimoprogramas, o taip pat sprendþiant ekolo-giðkø degalø gamybos problemas, siste-mingai dalyvauja Jungtiniø Tautø Maþøjøprojektø programos organizuojamuoseinformaciniuose seminaruose.

Prof. habil. dr. Vladislovas KATINASAtsinaujinanèiø energijos ðaltiniø

laboratorijos vadovasTel. (8~37) 401841

El. paðtas [email protected]

Kuro deginimo ant nejudanèio ardyno schema

2004 m. laboratorijos darbuotojødarbo rezultatai paskelbti 8 straipsniuosemokslo þurnaluose ir 11 tarptautiniø konfe-rencijø leidiniuose, dalyvauta 7 tarptauti-nëse ir 16 Lietuvos mokslo konferencijø,apginta viena daktaro disertacija.

8

EFEKTYVAUSENERGIJOSNAUDOJIMO TYRIMØIR INFORMACIJOSCENTRAS

Vykdydamas savo tyrimø programà pagal nustatytas pamatines mokslo darbøkryptis, centras realizuoja ðiuos programinius siekius:

– renka, kaupia bei analizuoja informacijà apie energijos iðteklius, energijos rûðiøefektyvià gamybà, perdavimà ir paskirstymà, galutiná vartojimà, suinteresuotuspartnerius informuoja bei konsultuoja ðiais klausimais;

– tiria atsinaujinanèiø ir antriniø energijos ðaltiniø panaudojimo galimybes beipropaguoja jø svarbà ðalies ûkyje;

– atlieka energetinius auditus energetikos bei pramonës ámonëse, pastatuose;padeda realizuoti energetiniø auditø numatytas energijos vartojimo efektyvumàdidinanèias priemones;

– dalyvauja rengiant ir ágyvendinant Nacionalinæ energijos vartojimo efektyvumodidinimo programà, rengia energijos taupymo normatyvinius ir teisinius doku-mentus;

– dalyvauja tarptautiniuose ðalies energetikos ûkio efektyvumo didinimoprojektuose;

– rengia seminarus, konferencijas, mokymo kursus efektyvaus energijos vartojimoklausimais; plëtoja leidybinæ veiklà, susijusià su efektyviu energijos vartojimuir naujø technologijø propagavimu.

Pagrindinës centro mokslo darbø kryptys:

– kaupti, analizuoti bei perteikti specialistams ir visuomenei efektyvaus energijosgamybos, perdavimo ir paskirstymo bei galutinio naudojimo Lietuvoje beiuþsienyje patir tá;

– darbai Nacionalinës energijos vartojimo efektyvumo didinimo programairealizuoti;

– dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, seminarø ir mokymo kursø rengimas.

2004 m. baigta ið valstybës subsi-dijø finansuojama tema: Mini- ir mikrokogeneraciniø technologijø efektyvumobei jø integravimo á geoterminës energijospanaudojimo schemas tyrimas.

Darbe pateikti kogeneraciniø árengi-niø tipai, techninës charakteristikos, tei-sinë aplinka turinti átakos kogeneracijosplëtrai ES ir Lietuvoje. Sukurta kogene-raciniø jëgainiø darbo modeliavimo irparinkimo programa, kurià naudojantnustatytos kogeneracijos panaudojimogalimybës ávairiuose Lietuvos ûkiosektoriuose. Iðnagrinëtos geoterminësenergijos panaudojimo Lietuvojegalimybës apimant ir kogeneracijosintegravimà.

Vykdant darbus Nacionalinës ener-gijos vartojimo efektyvumo didinimoprogramai realizuoti buvo tæsiamasÐilumos ástatymo poástatyminiø doku-mentø projektø rengimas. Parengti katili-niø, ðiluminiø elektriniø, ðilumos tiekimo

tinklø, ðilumos punktø, karðto vandentiekioprojektavimo, árengimo bei saugaus eks-ploatavimo taisykliø projektai. Parengtasenergetikos árenginiø naujos ar atstatomosðiluminës izoliacijos, jos konstrukcijosprojektavimà bei árengimà reglamentuo-janèiø taisykliø projektas.

Parengti Lazdijø ir Veisiejø miestøðilumos ûkio specialieji planai, kuriuoseatlikta iðsami ðilumos ûkio esamos padë-ties, UAB Lazdijø ðiluma veiklos 2003 m.analizë. Kiekvieno miesto ðilumos ûkiospecialiajame plane pateikti teisiniu,techniniu, ekonominiu ir aplinkosauginiuaspektais pagrásti ðilumos ûkiui tobulintiprojektiniai sprendiniai:– centralizuoto ðilumos tiekimo ðilu-

mos tinklø rekonstrukcijos variantai;– vietiná kurà – durpes deginanèio

verdanèio sluoksnio katilo statybaLazdijø katilinëje Nr. 1;

– alternatyvaus biokurà – ðiaudusdeginanèio katilo statyba Veisiejøkatilinëje Nr. 1;

– AEÐ – grunto bei gruntinio vandensðilumos, saulës energijos naudojimoindividualaus sektoriaus pastatuosevariantai.Pateikti priemoniø, skirtø miestø ðilu-

mos ûkio tobulinimui, ágyvendinimo 2005–2015 m. kalendoriniai planai. Parengtimiestø ðilumos ûkio specialiøjø planø þe-mëlapiai (M 1:20000), kuriuose nustatytoscentralizuoto ðilumos tiekimo prioritetinëszonos. Parengti Lazdijø ir Veisiejø miestøaprûpinimo ðiluma reglamentai.

Atliktas Smalininkø AÞÛM, Vabalnin-ko ÞÛM, UAB Kalvarijos komunalininkaseksploatuojamø katiliniø (ið viso 19) veik-los eksper tinis áver tinimas bei jøtiekiamos ðilumos kainos apskaièiavimaipagal Valstybinës kainø ir energetikoskontrolës komisijos reikalavimus.

Atlikta maisto produktø perdirbimoámonës (Mikalinës k., Ðilavoto sen., Prie-nø r.) katilinës rekonstrukcijos (ádiegtasûkurinë grikiø lukðtø deginimo kûrykla)techninio projekto dalinë ekspertizë.

9

Dr. Romualdas ÐKËMAEfektyvaus energijos naudojimo tyrimø ir

informacijos centro vadovasTel. (8~37) 401802


2004 m. buvo vykdomi ðie tarptautiniai projektai:

– Europos ðaliø organizacijø, skatinanèiø paþangiø energetikos technologijødiegimà centralizuoto ðilumos tiekimo sektoriuje, tinklas (OPET CHP/DHC).Projektas vykdytas pagal ES 5 Bendràjà programà, kartu su 38 Europos ðaliøpartneriais. Darbe ávertinta centralizuoto ðilumos tiekimo sektoriaus esamapadëtis, nustatytos priemonës, leidþianèios padidinti ðilumos gamybos,perdavimo ir paskirstymo bei galutinio sunaudojimo efektyvumà.

– Europos ðaliø organizacijø, skatinanèiø paþangiø energetikos technologijødiegimà pastatuose, tinklas (OPET Building). Projektas vykdytas pagal ES 5Bendràjà moksliniø tyrimø, technologijø plëtros ir demonstracinës veiklosprogramà, kartu su 36 organizacijomis ið 22 Europos ðaliø. Darbe pasikeistanaujø ES direktyvø taikymo praktikoje skatinimo patirtimi, apþvelgta naudojamøtechnologijø átaka bei paþangiø technologijø naudojimo skatinimas, atliktagyvenamøjø namø bûklës apþvalga bei ávertintas efektyvaus energijos naudojimopriemoniø taikymas renovuojant pastatus, pateiktas juose esanèiø saulës irbiomasës technologijø techninis ávertinimas.

– Energijà taupanèiø priemoniø ðilumos ûkyje, diegiant modulines energijosgamybos technologijas modernizuojamuose ðilumos punktuose, sukûrimas.Darbas atliktas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø centro ir Ukrainosmokslo organizacijø bendradarbiavimo programà, kar tu su CharkovoNacionalinio technikos universiteto partneriais.

Jame iðnagrinëti Lietuvos teisës aktai, reglamentuojantys ðilumos punktødaugiabuèiuose namuose statybà, jø modernizavimà bei eksploatacijà. Pateiktospagrindinës ðiuo metu vykdomø ðilumos punktø modernizavimo technologinësschemos, pagrindinës ðilumos energijos apskaitos daugiabuèiø namø ðilumospunktuose schemos, atliktas dviejø daugiabuèiø (5 ir 9 a.) gyvenamøjø namøðilumos punktø modernizavimo efektyvumo áver tinimas. Gauti par tneriøanalogiðkø tyrimø, atliktø Ukrainoje, duomenys.

– Treèios ðalies finansavimo Rytø Europai centras. Projektas vykdytas pagal SAVEII programà kartu su 8 Centrinës ir Rytø Europos ðaliø partneriais. Darbe ávertintosenergijos taupymo projektø finansavimo galimybës, naudojant Treèios ðaliesfinansavimo schemas. Parengti teisiniø dokumentø, reikalingø ðiø schemønaudojimui Lietuvoje, projektai (energetinës veiklos sutartis, tiekimo sutartisir kt.). Parengtas investicinis projektas energijos taupymui Alytaus apskritiesS. Kudirkos ligoninëje.

– Europos energetikos apdovanojimas–sertifikavimo ir kokybës vadybos sistemaefektyviai energijà naudojanèioms savivaldybëms – SAVE II programos projektas,vykdytas su 4 Europos ðaliø partneriais. Darbe, pasirinktos Kauno savivaldybëspavyzdþiu, parengta energetikos sektoriaus kokybës vadybos sistema, skirtasavivaldybëms. Uþ gerus rezultatus rengiant ir ágyvendinant energetikossektoriaus kokybës vadybos sistemà, Kauno miesto savivaldybei buvo suteiktasEuropos energetikos apdovanojimas.

2004 m. tyrimo rezultatai paskelbtikolektyvinëje monografijoje, 7-e moksli-niuose straipsniuose. Perskaityti 6 prane-ðimai tarptautinëse ir 5 praneðimai Lietu-vos mokslinëse konferencijose. Surengti4 tarptautiniai seminarai su Ðvedijos,Vokietijos ir kt. ðaliø partneriais.

Energetinis auditas vandens tiekimo ámonëje

Daugiabuèio gyvenamojo namotermovizinis tyrimas

10

ÐILUMINIØÁRENGINIØ TYRIMOIR BANDYMØLABORATORIJA

Pagrindinës laboratorijos moksliniø tyrimø ir taikomøjø darbø kryptys:

– Lietuvos energetikos ûkio metrologinis aprûpinimas skysèiø ir dujø srautø parametrø matavimo srityje, valstybës etalonøkûrimas, jø tyrimai bei iðlaikymas ir matavimø sieties su nacionaliniais ir tarptautiniais etalonais uþtikrinimas;

– ðilumos árenginiø, dujiniø prietaisø ir vandens bei dujø kiekiø matavimo priemoniø bandymai siekiant garantuoti jø atitiktáLietuvos ir Europos norminiø dokumentø reikalavimams;

– teoriniø ir eksperimentiniø metodø taikymas, siejant srauto aerodinaminiø ir hidrodinaminiø charakteristikø tyrimus suunikaliø etaloniniø árenginiø ir darbiniø etalonø bei matavimo priemoniø metrologiniais parametrais;

– skysèiø fizikiniø savybiø ir srauto trikdþiø átakos etaloniniø ir darbiniø tûrio bei srauto matuokliø, veikianèiø skirtingaisprincipais, metrologinëms charakteristikoms tyrimas. Metrologiniø charakteristikø, gautø kalibruojant matuoklius skysèiais-pakaitalais, patikimumo matuojant realiø techniniø ir maistiniø skysèiø srautus, pagrindimas;

– moksliniai tyrimai siekiant tobulinti bei kurti skysèiø ir dujø srautø matavimø metodikas, nustatyti paveikiøjø veiksniø átakàmatavimø tikslumui ir prognozuoti energijos iðtekliø tiekimo/vartojimo nebalansus.

Laboratorija, vykdydama LR Vyriau-sybës ágaliojimus, iðlaiko, tiria, tobulinadu jau Valstybinës priëmimo komisijospriimtus bei 2004 m. du baigtus kur tivalstybës etalonus, susidedanèius ið 6skir tingø etaloniniø aerodinaminiø irhidrodinaminiø árenginiø, skir tø atkurti orogreièio nuo 0,2 iki 30(60) m/s, oro tûrio beisrauto nuo 0,016 iki 6500 m3/h, vandenstûrio bei srauto nuo 0,01 iki 100 m3/h,skystø naftos produktø (degalø) tûrio irsrauto nuo 1 iki 120 m3/h vienetø vertes irpateikti jas darbiniams etalonams.

Laboratorijoje sukurtø ir iðlaikomø valstybës etalonø árenginiai ir jø pagrindinëstechninës charakteristikos

Oro (dujø) greièio vieneto (0,2–60 m/s) valstybës etalonasPamatinës matavimo priemonës:

statiniai Pito vamzdeliai, konfuzorinës tûtos ir ultragarsinis anemometras.Geriausia greièio matavimo galimybë: ± (7,0-1,0)%, kai v = (0,2-60) m/s

Oro (dujø) tûrio ir srauto (I eilë, 5,7–308,8 m3/h) vienetø valstybës etalonasPamatinës matavimo priemonës: 5 kritinës tûtos.Geriausia tûrio matavimo galimybë: ± 0,17%

11

Vandens tûrio ir srauto vienetø valstybës etalono árenginio (0,01–100 m3/h)bendrasis vaizdas

Pamatinës matavimo priemonës: etaloninës svarstyklës – 60, 600 ir 1500 kg.Geriausia matavimo galimybë: tûrio ± 0,08 %, srauto ± 0,12 %

Oro (dujø) tûrio ir srauto (0,016–16 m3/h) vienetøvalstybës etalonasPamatinë matavimo priemonë: varpo tipo talpykla árenginys).Darbo tûris – 0,340 m3.Geriausia tûrio matavimo galimybë: ± 0,13%

Oro (dujø) tûrio ir srauto (1–6500 m3/h) vienetø valstybës etalonasPamatinës matavimo priemonës: rotaciniai ir turbininiai dujø skaitikliai.Geriausia tûrio matavimo galimybë: ± 0,25%, kai srautas (1–1600) m3/h,

± 0,30%, kai srautas (1600–6500) m3/h

Naftos produktø tûrio ir srauto vienetø valstybës etalonas (1–120 m3/h)Pamatinës matavimo priemonës: etaloniniai saikikliai 0,5, 2 ir 5 m3 ir skysto kuro skaitikliai.

Geriausia matavimo galimybë: tûrio ± 0,12%, srauto ± 0,15%

Visi ðie laboratorijoje sukurti etalonaiatitinka tarptautiná lygá, tenkina pagrindi-nius ir svarbiausius Lietuvos ûkio ir mokslometrologinius poreikius. Pastarieji duárenginiai sukurti 2004 m.

2004 m. uþbaigti kur ti árenginiai,skir ti vandens bei maþos klampos naftosproduktø tûrio ir srauto vienetams atkurti,kurie, parengus reikiamà dokumentacijà,2005 m. bus pateikti Valstybinei priëmimokomisijai.

Laboratorijos etalonø teikiamoskalibravimo ir matavimo galimybësteigiamai ávertintos tarptautinës EUROMETorganizacijos Technikos komitete SRAU-TAI ir patvirtintos BIPM vadovybës. Perpastaruosius dvejus metus buvo atlikti ðietarptautiniai lyginimai: EA FLOW 3, EAFLOW 4, EUROMET Nr. 669, NORDTESTNr. 1610-02, EU/EFTA. Lyginimais gautalabai gera duomenø koreliacija.

11

12

Habil. dr. Antanas PEDIÐIUSÐiluminiø árenginiø tyrimo ir bandymø

laboratorijos vadovasTel. (8~37) 401 863


2004 m. laboratorija aktyviai dalyva-vo ágyvendinant Lietuvoje Europos eko-nominës bendrijos (EEB) direktyvas, susi-jusias su dujø, vandens ir skystojo kuroskaitikliø bei katilø ir dujiniø prietaisøatitikties reikalavimø ver tinimu. Sukurti irnaudojami nauji árenginiai skaitikliø irárenginiø kompleksø bandymui. Iðplësta irakredituota skaitikliø bandymo sritis.Iðplësta akreditacijos sritis karðto vandenskatilø ir dujas deginanèiø prietaisø bandy-mams remiantis standartais, ágyvendinan-èiais 92/42/EEB ir 90/396/EEB direktyvas.Patvir tinus laboratorijos kompetencijàpastaruoju metu dokumentai iðsiøstiEuropos komisijai notifikuotos ástaigosstatusui áteisinti pagal èia nurodytasdirektyvas.

Lietuvai iðlieka svarbûs atsinaujinan-èiø energijos ðaltiniø kuro efektyvausdeginimo, tarðos maþinimo klausimai,todël laboratorija tæsia árenginiø, kûrenamømedienos kuru, efektyvumo ir tarðostyrimus siekiant teikti konsultacijas irpagalbà ðiuos árenginius gaminanèiomsámonëms.

LR ûkio ministro 2003-12-22 ásaky-mu Nr. 4-480 laboratorija yra atsakinga uþatitikties ver tinimo protokolø parengimàpagal dujiná kurà deginanèiø árengimøtechninio reglamento atitikties áver tinimoprocedûras.

Vykdomø moksliniø tyrimø srityjesvarbiausi darbai susijæ su valstybësetalonø tobulinimu, ypaè atkuriant maþøgreièiø ir srautø vertes. Taip pat skiriamadaug dëmesio energneðiø tiekimo irvar tojimo balansø tyrimams.

Svarbiausi laboratorijos veiklos 2004 m. rezultatai:

– iðplësta akreditacijos sritis karðto vandens katilø ir dujas deginanèiø prietaisøbandymams;

– daugelis laboratorijos darbuotojø dalyvavo mokymo ir kvalifikacijos këlimokursuose, organizuotuose Danijos, Vokietijos, KTU Metrologijos instituto,Valstybinës metrologijos tarnybos bei Nacionalinio akreditacijos biurovadovaujanèiø specialistø;

– sëkmingai dalyvauta COFRAC (Prancûzija) CESAME organizuotame EA FLOW 4rotacinio dujø skaitiklio IRM G250 matavimø lyginime Europos akreditacijosorganizacijose;

– sëkmingai atl ikti oro drëgnumo matavimo lyginimai su Latvijoshidrometeorologijos agentûros laboratorijos matavimais.

Laboratorijos darbuotojai dalyvavoLietuvoje ir uþsienyje surengtose konferen-cijose, parengë ir perskaitë 2 praneðimus,2 straipsniai paskelbti þurnale Matavimai.

Laboratorija taip pat sukûrë, uþbaigëir iðbandë du naujus árenginius vandens irskystø naftos produktø tûrio bei srautovienetø valstybës etalonams.

Tarptautinis seminaras „Naujos techninës ir finansavimo galimybëskietojo biokuro panaudojimo maþos ir vidutinës galios katilinëse“

13

BRANDUOLINIØÁRENGINIØSAUGOSLABORATORIJA

2004 m. laboratorijos darbuotojai su Respublikos ir uþsienio subjektais atliko fundamentinius ir uþsakomuosius darbus. Ðiedarbai buvo skir ti ne tik Ignalinos AE saugai vertinti ir gerinti, bet ir kitø Respublikos pramonës objektø eksploatacijos patikimumuiáver tinti.

Pagrindinës laboratorijos mokslinës veiklos kryptys:

– termohidraulinë avariniø ir pereinamøjø procesø analizë;– termohidrauliniø parametrø kitimo Ignalinos AE avarijø lokalizacijos sistemoje ir kitose patalpose ávertinimas;– radionuklidø bei aerozoliø perneðimo patalpose modeliavimas;– RBMK-1500 reaktoriaus aktyviosios zonos modifikacijø pagrindimas bei reaktyviniø avariniø procesø analizë;– Ignalinos AE 1 ir 2 lygio tikimybinë saugos analizë;– tarpelio tarp grafitinio klojinio ir kuro kanalo dinamikos ávertinimas ir prognozë;– Ignalinos AE statybiniø konstrukcijø, vamzdynø ir kitø reaktoriaus auðinimo kontûro elementø struktûrinë analizë;– fundamentiniai tyrimai ðiluminës fizikos srityje;– dvifaziø srautø fundamentiniai tyrimai;– sudëtingø techniniø sistemø vienetiniø gedimø analizë ir inþinerinis áver tinimas;– pramonës objektø pavojaus ir rizikos ávertinimas.

Ðiluminës fizikos srityje tæsiamasdarbas – Kondensacijos pliûpsnio tyrimasesant dvifazës sistemos hidrodinaminiamnestabilumui. Tyrimas susietas su pliûps-nio metu atskirose ðiluminio kontûro daly-se susidariusio slëgiø skir tumo panaudo-jimu, sukuriant prieðingà natûraliaicirkuliacijai energijos ir masës perneðimociklà. 2004 m. atlikti nesikondensuojanèiodvikomponenèio vandens-oro tekëjimoeksperimentiniai tyrimai, sudaryta bandy-mø vykdymo ir matavimo metodika, atliktaeksperimentiniø ir skaitiniø tyrimø rezultatøanalizë. Atlikus tyrimus tikimasi parengtiðiluminës hidraulinës sistemos, energijosperneðimui naudojanèios kondensacijospliûpsná, pritaikymo praktiniuose objektuo-se rekomendacijas.

Energetikos objektø saugumo, patiki-mumo ir neapibrëþtumo srityje 2004 m.buvo vykdomi tyrimai – Techniniø, gamtiniøir socialiniø sistemø modeliavimo rezultatøneapibrëþtumo analizë ir Energetikosobjektø patikimumo ir rizikos vertinimas beikontrolë. Pirmojo darbo (vykdomo su LEIEnergetikos kompleksiniø tyrimø irHidrologijos laboratorijomis beiInformacijos skyriumi) tikslas –neapibrëþtumo analizës metodologijostaikymo iðplëtimas dvimatëms ir trima-

tëms lygèiø sistemoms, sprendþianttechnologijos mokslø uþdavinius, atliekantskaitinius tyrimus fiziniø (hidrologijoje) irsocialiniø (energetikos ekonomikoje)mokslø srityse. 2004 m. sukurtos papil-domos programos SUSA programøpaketui. Atlikta supaprastintø modeliøanalizë sprendþiant vienmaèius energe-tikos ekonomikos, dvimaèius Kauno mariøhidrologinio reþimo ávertinimo bei trima-èius neutroninës dinamikos uþdavinius.Antrojo darbo tikslas – sudëtingø ener-getikos sistemø rizikos ir patikimumoávertinimas bei valdymo metodø iðvys-tymas, pavojø ir rizikos analizës metodikossudarymas, pavojingø procesø kontrolësoptimizavimo metodø kûrimas. 2004 m.sukur ta pavojø ir rizikos áver tinimo iranalizavimo metodika taikoma IgnalinosAE, elektros perdavimo tinklø, Kauno HE irkitø energetikos objektø patikimumo,rizikos ir atskirø komponentø techninioiðtekliaus vertinimui.

Bendradarbiavimas su Valstybineatominës energetikos saugos inspekcija(VATESI). Branduoliniø árenginiø saugoslaboratorija – viena techninës paramosorganizacijø – nuolat palaiko glaudþiusryðius su VATESI. 2004 m. buvo atliktos

eksper tinës paslaugos, susijusios supateikiamø á VATESI dokumentø perþiûra,naujø dokumentø rengimu. Buvo anali-zuojami gauti ið Ignalinos AE dokumentai,siekiant pagrásti ávairius RBMK-1500reaktoriø aktyviøjø zonø sudëties pasikei-timus, projektinës valdymo strypø iðtrauki-mo ið aktyviosios zonos iðvedant reaktoriøá kritiná reþimà. Atlikta reaktoriaus árenginionaujo paso projekto perþiûra, atliekami irnepriklausomi skaièiavimai, ið kuriødaromos iðvados apie pateiktø saugospagrindimø tikslingumà ir patikimumà.

Bendradarbiavimas su Ukraina.2004 m. baigti darbai pagal bendradar-biavimo sutartá su Ukrainos nacionalinësmokslø akademijos Techninës ðiluminësfizikos institutu. Naudojant geriausio áver-èio metodikà, pateiktos sukurto IgnalinosAE RBMK-1500 priverstinës cirkuliacijoskontûro modelio patobulinimo rekomenda-cijos, ðilumos mainø tarp gretimø kuro ka-nalø per grafito blokus ir hidraulinio smû-gio reiðkiniø RBMK reaktoriø priverstinëscirkuliacijos kontûre analizës. RELAP5modelio patikra hidraulinio smûgio mode-liavimui atlikta naudojantis UMSICHT(Vokietija) eksperimentiniame stendeatliktais tyrimais.

BIUDÞETO SUBSIDIJOMIS REMIAMI DARBAI

Fundamentiniai mokslo tyrimai

14

Ignalinos AE 1-ojo energetinio blokokuro papildomas iðdeginimas 2-ojoenergetinio bloko reaktoriuje.

Ruoðiantis naujam eksploatacijosetapui, dirbant tik vienam energetiniamblokui, buvo tæsiami darbai, kuriø tiks-las – suprojektuoti bei pagaminti 1-ojobloko kuro iðdeginimo 2-ojo bloko reakto-riuje kompleksà. 2004 m. parengta prelimi-naraus techninio saugos pagrindimo ata-skaita. Joje iðnagrinëti visi AE saugosanalizei bûdingi klausimai – kompleksoapraðymas, inþinerinis ávertinimas, galimøavarijø sàraðo sudarymas, gedimø ir ava-rijø analizë ir kt. Atlikti visi stipruminiai,ðiluminiai, radiacinës ir branduolinës sau-gos skaièiavimai normalios eksploata-cijos sàlygomis ir avarijø atvejais.Atsiþvelgiant á VATESI nepriklausomoseksper tizës komentarus bei techniniussprendimus, priimtus kuro iðdeginimokomplekso árangos projektuose, rengiamagalutinë techninio saugos pagrindimoataskaita. 2004 m. parengti konteinerio,nukreipianèiosios apsauginës ðachtos beikitos naujai kuriamos árangos techniniaiprojektai bei pradëti ðios árangos gamybosdarbai. Taip pat parengti pastatø ir pagal-biniø sistemø rekonstrukcijos techninis beidarbo projektai, kuriø ádiegimas uþtikrinssaugià ir patikimà kuro iðdeginimo komp-lekso eksploatacijà. Visi darbai atliekamiSutarties programoje nustatytais termi-nais, todël neabejojama, kad projektas bussëkmingai ir laiku ádiegtas.

Ignalinos AE saugos tikimybiøanalizës atlikimo palaikymas.

2004 m. baigtame darbe sukur tainformacinë bazë, leidþianti kokybiðkaiávertinti AE saugos tikimybinës analizësmodelius, juos patobulinti ir atl iktipapildomà avarijø lokalizavimo sistemosanalizæ. Áver tinti pirmajame AE blokeegzistuojantys protëkiai tarp patalpø prieðkondensacinius baseinus ir uþ jø,apskaièiuoti termohidrauliniø parametrøpokyèiai, radioaktyviøjø medþiagø perne-ðimas avarijø lokalizavimo sistemos patal-pose, jø patekimas á aplinkà bei nustatytosgalimos gyventojø apðvitos dozës. Atliktagaro paskirstymo árenginiø konstrukcijøtikimybinë analizë, ávertinant dinaminesapkrovas ávykus projektinei avarijai.

Hidroprofiliavimo programinësárangos ir metodikos parengimas.

Numatoma parengti metodikà beisukur ti, iðbandyti, suderinti ir pateikiIgnalinos AE RBMK-1500 reaktoriausparametrø (voþtuvø padëtys, jø veikimosignalai) parinkimui. Apdorojus sukauptàinformacijà apie ðilumneðio srautus, ener-gijos iðsiskyrimus, atsargos ribas iki viri-mo krizës ir kt., 2004 m. sukurta reakto-riaus aktyviosios zonos hidroprofiliavimometodika. Programinæ árangà AE numatytapateikti 2005 m.

Davikliø iðbrokavimas pagal diag-nostikos rezultatus 1-ame ir 2-ame blo-kuose.

2004 m. pratæstas darbas, skir tasðilumneðio srauto matuokliø AE 1-ame ir2-ame blokuose bûklei nustatyti. Kiek-viename RBMK-1500 tipo reaktoriaustechnologiniame kanale árengtas ðilumne-ðio srauto matuoklis, nustatantis srautodydá. Sugedus matuokliui atitinkamo tech-nologinio kanalo darbas yra nutraukiamasiki kito reaktoriaus sustabdymo, kurio metusugedæs srauto matuoklis pakeièiamasnauju. Siekiant iðvengti srauto matuokliøgedimø, prieð kasmetiná planiná remontàatliekama jø diagnostika. Ðio darbo metuatlikta 2004 m. diagnostiniø matavimørezultatø analizë ir nustatyta, kiek srautomatuokliø reikia pakeisti AE 1-ojo blokoreaktoriuje, uþtikrinant saugø jo darbà ikisustabdymo, ir kiek jø bûtina pakeisti2-ojo bloko reaktoriuje iki kito planinioremonto.

Likutinio dujø tarpelio individua-liuose Ignalinos AE reaktoriø blokeliuosetikimybës ávertinimas ir dujø tarpeliopakitimo prognozavimas.

Dujø tarpelio pakitimø prognozavimomodeliai laboratorijoje pradëti 1998 m.,kasmet papildant já naujais duomenimis,ávertinant pagrástesnius parametrus ir kt.2004 m., remiantis naujaisiais energijosgamybos bei grafito klojinio skersmensmatavimais buvo suformuluotos naujosdujø tarpelio pakitimø prognozës iki2004 m. pabaigos bei 2005 m. vidurio 1-ame reaktoriaus bloke bei iki 2006 m.planinio remonto 2-ame reaktoriaus bloke.Duomenø statistine analize, darbo iðva-

domis teigiama, kad technologinio kanaloskersmens kitimà gerai apibûdina tiesinëregresija. Analizë patvir tino, kad modelis,sukurtas naudojant ABAQUS kodà, tiksliaiprognozuoja grafito klojinio skersmenskitimà.

Saugos analizës ataskaitos papil-dymas dël ekspertizës pastabø, susijusiøsu LOD metodikos naudojimu.

Pagal sutartá su Ignalinos AE labora-torija parengë jëgainës 2-ojo bloko saugosanalizës ataskaitos papildymà, atsiþvel-giant á VATESI ekspertizës pastabas LOD(lines of defense – apsaugos linijø)metodikos pritaikymui, kuri naudojama,siekiant sistematizuotu bûdu iðaiðkintisaugos problemas (neatitikimus) ir jassuklasifikuoti pagal átakà saugai. Darbeiðplëstas avariniø scenarijø parinkimopagrindimas, iðanalizuoti papildomiscenarijai, taikant LOD metodikà, papildytaatskirø avarijø scenarijø analizë.

Elektros árenginiø bûklë ir elektrostiekimo patikimumo ávertinimas.

2004 m. buvo tæsiami darbai su ABLietuvos energija. Sukur tos perdavimotinklo elementø patikimumo áver tinimometodikos bei programinë áranga NETPRASperdavimo tinklo patikimumo lygiuiáver tinti, rekonstrukcijoms planuoti,galimiems nuostoliams apskaièiuoti.Ataskaitoje pateikta programinës árangosduomenø baziø struktûra, duomenøimportavimo ið AB Lietuvos energija duo-menø baziø ir eksportavimo procedûrosbei tikrinimas, pateikta pastoèiø árenginiøsujungimo procedûra.

Antros stabdymo sistemos naujøautomatinio valdymo pavarø saugospagrindimas.

2004 m. pasiraðyta nauja sutartis suUAB IKSADA, kurioje numatyta atlikti naujaiádiegtos Ignalinos AE 2-ojo bloko antrosstabdymo sistemos strypø pavarø saugospagrindimà. 2004 m. sudarytas detalussaugos pagrindimo turinys, atliktas preli-minarus naujø automatinio valdymopavarø saugos pagrindimas (sistemøapraðymas, inþinerinis ávertinimas, avarijøanalizë). 2005 m. bus parengtas galutinissaugos pagrindimas.

DARBAI SU ÛKIO SUBJEKTAIS LIETUVOJE

Bendradarbiaujama su Ignalinos AE, toliau vykdomi darbai su AB Lietuvos energija, pasiraðyta nauja sutartis su UAB IKSADA.

15

Europos Sàjungos 6-oji Bendroji programa

SARNET kompetencijos tinklas.2004 m. pradþioje Europos Komisija ir IRSN(Prancûzija) pasiraðë Kompetencijostinklo, skir to sunkiø avarijø fenomenolo-gijos ir valdymo tyrimø Europoje integra-cijai, SARNET projektà. Jame dalyvauja 49ES ðaliø mokslo institucijos, tarp jø ir LEI.Pagrindiniai SARNET projekto tikslai –integruoti sunkiø avarijø tyrimus, vykdo-mus atskirose Europos mokslinëse orga-nizacijose, bei harmonizuoti naudojamastyrimø metodologijas. Daug dëmesioSARNET projekte numatyta skir ti infor-macijos apsikeitimui, integruotos moksli-niø duomenø bazës sukûrimui ir sunkiøavarijø þinynø bei vadovëliø rengimui.Kompetencijos tinklas SARNET bus vysto-mas ketverius metus su galimybe jápratæsti 7-e Bendrojoje programoje.2004 m. laboratorijos mokslininkai dalyva-vo atskirø darbo grupiø steigiamuosiuosesusirinkimuose, programø paketo ASTECmokymo kursuose, parengë apþvalginesataskaitas apie LEI ádirbá antrojo lygiotikimybinës saugos analizës ir dinaminësanalizës srityse. Parengta informacinëduomenø bazë apie Ignalinos AE reakto-riaus ir já supanèiø hermetiniø patalpøkonstrukcijas, kuri panaudota kuriantRBMK-1500 ASTEC modelá, jau pradëtiskaitiniai tyrimai.

PHARE projektai

Ignalinos AE antrosios, nepriklauso-mos, reaktoriaus stabdymo sistemosádiegimas. Tai vienas svarbiausiø projektø,keliant AE saugos lygá. Ðiame sëkmingaibaigtame PHARE LI/TS/15 projekte(2004 m. sistema ádiegta Ignalinos AE)laboratorijos darbuotojai drauge su Vakarøðaliø ekspertais tikrino bei ávertino projek-tinæ dokumentacijà, atliko nepriklausomusskaièiavimus, taip padëdami VATESI pri-imti atitinkamus sprendimus, lieèianèiusminëtos sistemos ádiegimà jëgainëje.Darbo metu, naudojant Vokietijos GRS mbHkompanijos programø paketus ATHLET irQUABOX/CUBBOX, sukur ti Ignalinos AE2-ojo bloko reaktoriaus árenginio modeliai,kuriuose sumodeliuotos abi nepriklauso-mos reaktoriaus stabdymo sistemos. Audi-

to skaièiavimø rezultatai patvir tinosiûlomos stabdymo sistemos patikimumàbei pagrástumà. Ekspertizës iðvadose tei-giama, kad jà ádiegus Ignalinos AE 2-ojobloko sauga bus garantuota.

Pagalbos programa VATESI ir jos TPOstruktûrinës dinamikos srityje. Ðis darbasbuvo vykdomas pagal PHARE LI01.18.02projektà, kuriame dalyvavo keturios LEIkoordinuojamos Lietuvos moksloorganizacijos. Atlikta naudojamø pastatøstruktûrinës dinaminës analizësreikalavimø apþvalga, veikiant iðoriniøávykiø apkrovoms. Analizei pasirinkti seis-mikos, lëktuvo kritimo ir sprogimo ávykiai.Apþvelgta Ðvedijos ir Didþiosios Britanijospatir tis, ávertinant AE pastatø stiprumà,veikiant minëtø iðoriniø ávykiø apkrovoms.Parengtas preliminarus reikalavimø doku-mentas branduoliniø objektø konstrukcijødinaminei analizei atlikti.

Pagalba VATESI sprendþiant svarbiusIgnalinos AE licencijavimo uþdavinius.2004 m. pradëti darbai pagal PHARELI 0118-03-01-0001 projektà. Vykdant ðiàsutar tá, laboratorijos darbuotojai atlikoprojektiniø ir sunkiø avarijø analizæ, iðnag-

rinëjo jø ávertinimo ir valdymo principusbei uþduotis. Parengti ir pateikti VATESIketuri reglamentuojantys dokumentai.Veikla pagal ðià sutar tá bus tæsiama ir2005 m., per kuriuos numatyta parengtiapmokymø medþiagà, susijusià su RBMKsunkiø avarijø reiðkiniais, sunkiø avarijøvaldymu ir kt.

JAV energetikos departamento remiamidarbai

Ignalinos AE pastatø ir komponentøanalizë veikiant iðorinëms apkrovoms. Ðiodarbo tikslas – iðvystyti Lietuvoje galimybæatlikti statiniø, AE apsauginiø gaubtø(kontaimentø) ir vamzdynø stiprumoanalizæ, veikiant iðorinëms apkrovoms.2004 m. tæsiant tyrimus programiniupaketu ProFES atlikta Ignalinos AE tipiniopastato suirimo tikimybinë analizë beinustatyta Ignalinos AE tipinio pastato,ávykus lëktuvo avarijai, suirimo tikimybë.Taip pat programiniais paketais TEMP-STRES ir NEPTUNE atlikta Ignalinos AEtipinio statinio stogo stipruminë analizëveikiant terminëms apkrovoms, susida-ranèioms uþsidegus nukritusio lëktuvokurui.

Ignalinos AE tipinio statinio stipruminë analizë veikiantapkrovoms, susidaranèioms lëktuvo kritimo atveju

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

2004 m. buvo tæsiami pradëti projektai su Vakarø ir Rytø Europos, JAV partneriais, pasiraðytos naujos sutartys su uþsieniokompanijomis, aktyviai bendradarbiauta tarptautiniø fondø remiamose mokslo programose.

16

Jungtinës Karalystës Prekybos ir pra-monës departamento remiami darbai

Techninë pagalba iðduodant licencijàIgnalinos AE eksploatacijai – Reguliuo-janèiø dokumentø parengimas. VykdantJungtinës Karalystës Prekybos ir pramo-nës departamento kontraktà NSP/03-L9,2004 m. kartu su Jacobsen EngineeringLtd (JK) ir SCIENTECH (JAV) kompanijomisparengti ðiø dokumentø projektai:

– Reikalavimai rizikos ávertinimui irrizikos valdymui;

– Reikalavimai AE 1 lygio tikimybineisaugos analizei;

– Reikalavimai AE 2 lygio tikimybineisaugos analizei;

– Reikalavimai AE eksploatacijospatirties sistemos ávertinimui;

– Reikalavimai þmogaus faktoriausávertinimui AE.

Ignalinos AE neprojektiniø avarijøvaldymo instrukcijø parengimas.Bendradarbiaujant su Jacobsen Engineer-ing Ltd (JK) ir SCIENTECH (JAV) kompa-nijomis (kontraktas NSP/03-L10), 2004 m.buvo sudarytas Ignalinos AE neprojektiniøavarijø sàraðas, surinkta informacija apiejos sistemas, árangà ir ðiuo metu jëgainëjegaliojanèias avarines valdymo instrukci-jas. Sukurti skaitiniai jëgainës modeliai,baigiama atlikti sunkiøjø avarijø metuvykstanèiø procesø analizë. Remiantisgautais rezultatais, sudarytas pradinissunkiøjø avarijø valdymo strategijø sàra-ðas, kuris yra derinamas su Ignalinos AE,pradëtos rengti sunkiøjø avarijø valdymoinstrukcijos. Suderinus ðias instrukcijassu Ignalinos AE jomis naudotis bus apmo-komi jëgainës operatoriai ir Techninëspagalbos centro personalas.

Darbai su Vokietijos GRS tyrimø centru

Daugiau kaip deðimtmetá besitæsian-tis glaudus bendradarbiavimas su GRSkompanija nebuvo nutrauktas ir 2004 m.Pagal LEI ir GRS sutartá laboratorijos dar-buotojai ir toliau tobulino sukurtus RBMK-1500 reaktoriaus modelius, naudojantvokiðkus programinius paketus ATHLET,QUABOX/CUBBOX, COCOSYS ir kt.

Neapibrëþtumo ir jautrumo analizënaudojant GRS programø paketà SUSA.Naudojant GRS sukur tà metodologijàatlikta Ignalinos AE 2-ojo bloko QUABOX/CUBBOX skaièiavimo rezultatø, t. y. bend-rojo galios reaktyvumo efekto bei reakty-vumo efekto nusausëjus reaktoriaus val-dymo ir apsaugos sistemos auðinimo kon- IRIS reaktoriaus schema

tûrui, neapibrëþtumo ir jautrumo analizë beinustatytas ðiø parametrø jautrumas fiziki-niams ávadø parametrams. Ðie abu efektaiyra svarbûs nustatant reaktoriaus ikikri-tiðkumà po jo sustabdymo bei atsiþvelgiantá 2-osios nepriklausomos stabdymosistemos ádiegimà Ignalinos AE 2-ajamebloke. Tokia analizë naudojant neutroniná-dinaminá kodà QUABOX/CUBBOX atliktapirmà kartà.

(JAV). Jame, be LEI, dalyvauja deðimt ávai-riø pasaulio ðaliø universitetø, institutø,laboratorijø ir pasaulinio masto kompanijø.Vienas svarbiausiø uþdaviniø, kurá uþsibrë-þë ávykdyti projekto autoriai, yra esminisreaktoriaus saugos pagerinimas. Ðiai prob-lemai buvo sutelktos visos projekto dalyviøpajëgos. Galutinis IRIS projekto uþbaigi-mas ir paruoðimas statybai numatomasapie 2012–2015 m. 2004 m. laboratorijosdarbuotojai aktyviai dalyvavo IRIS Tikimy-binës rizikos analizës grupës veikloje ren-giant IRIS AE rizikos vertinimo analizësataskaità. Remiantis JAV reglamentuojan-èiais dokumentais bei naujø reaktoriø sau-gos analizës dokumentacija, buvo tobuli-nami IRIS elektrinës atþvilgiu pavojingøiðoriniø ávykiø vertinimo kriterijai bei anali-zës metodologija. Atlikus preliminarià IRISiðoriniø ávykiø analizæ, tolesniam rizikosvertinimui, buvo atrinkti elektrinei pavojin-gi iðoriniai ávykiai. Iðstudijavus seisminiopoveikio saugos analizës metodologijàbuvo sukurta ir iðplëtota programinë árangaCutSetRA, kuri skir ta seisminiams para-metrams analizuoti bei tikimybiniams áver-èiams ranguoti. Naudojantis programaIRIS elektrinei apskaièiuotos ribinës seis-minës charakteristikos. Atlikta atskirøiðoriniø ávykiø (ekstremaliø vëjø, lëktuvokritimo) rizikos analizë, áver tinant ðiøávykiø tikimybæ bei nagrinëjant poveiká IRISelektrinei.

Dalyvavimas kituose moksliniø tyrimøtinkluose

IRIS projektas. 2003 m. pabaigojelaboratorijos darbuotojai ásitraukë á tarptau-tiná naujo ir ypaè saugaus branduolinioreaktoriaus IRIS (International Reactor In-novative and Secure) kûrimo projektà, kurákoordinuoja Westinghouse kompanija

17

Dr. Sigitas RIMKEVIÈIUSBranduoliniø árenginiø saugos



Be minëtos veiklos, laboratorijosdarbuotojai dalyvauja ENIQ (European Net-work on Inspection Qualification) tinkloTGR (Task Group Risk), kuris skirtas bran-duoliniø elektriniø vamzdynø ir kitø struk-tûriniø elementø bûklës inspekcijø progra-moms parengti, integruojant geriausiàeuropinæ patir tá, bei stebëtojo teisëmisRIMAP (Risk based Inspection and Main-tenance Procedures for European indus-try) tematinio tinklo veikloje. 2004 m.laboratorijos darbuotojai taip pat ásitraukëá BEQUAR (Benchmark Exercise in Quanti-tative Area Risk Assessment) projektà,kurá koordinuoja Europos Komisijos Jung-tiniø tyrimø centro pilieèiø saugumo insti-tutas. Ðio projekto tikslas – praktiðkaisupaþindinti naujai ástojusias á ES valsty-bes su 96/82/EC direktyvos – Seveso II,reikalavimais, skir tais pavojingø pramo-nës ámoniø saugai uþtikrinti. Aktyviaidalyvauta tarptautinio projekto ISP-47 (In-ternational Standard Problem) veikloje. Ðioprojekto metu nagrinëjama dujø maiðymo-si AE apsauginiuose kiautuose problema,kuri ypaè svarbi nagrinëjant vandeniliopasiskirstymà ir galimà degimà apsaugi-niame kiaute ávykus sunkiai avarijai bran-duolinëje jëgainëje. 2004 m. ávykusiamebendrame dalyviø seminare skaièiavimørezultatai buvo palyginti su iðmatuotaisparametrais, gautas geras skaitiniø irnatûriniø rezultatø sutapimas. Taigidalyvavimas minëtuose projektuose rodoprojekto dalyviø, tarp jø ir laboratorijosdarbuotojø, kompetencijà. Be to, ðiameseminare aptarti tolimesni projekto etapai,susipaþinta su THAI eksperimentø stendu,kuriame vykdomi eksperimentai taip patátraukti á ISP-47 darbø programà.

2004 m. apgintos dvi daktaro diser-tacijos: M. Ðeporaitis. Energijos perneði-mas dvifazio srauto pulsacija ir R. Alz-butas. Atominiø elektriniø sistemø rizikosminimizavimas ir patikimumo kontrolëatsiþvelgiant á duomenø ir modeliavimoneapibrëþtumà.

2004 m. gauti tyrimø rezultatai pa-teikti darbø ataskaitose, 52 moksliniuosestraipsniuose, 47 mokslinëse konferenci-jose perskaitytuose praneðimuose.Laboratorijos darbuotojai aktyviai dalyvavoávairiose mokymo programose, daugelyjeTATENA techniniø komitetø posëdþiø,koordinaciniø susitikimø. Apie laboratorijosdarbuotojø aukðtà kvalifikacijà irkompetencijà byloja kvietimas vertinti ES6BP pateiktas pasiûlas, dalyvauti Europosvalstybiø branduolinës energetikos specia-listø susitikimuose.

JAV mokslo institucijø atstovus dr. M.Ðeporaitissupaþindina su eksperimentiniu dvifazio srautotyrimo stendu

R. Alzbutas (antras ið deðinës) sëkmingaiapgynë daktaro disertacijà

18

DEGIMOPROCESØLABORATORIJA

Pagrindinës laboratorijos moksliniø tyrimø kryptys:

– degimo procesø efektyvumo didinimas;– degikliø kûrimas ir tobulinimas;– kietøjø atliekø utilizavimas – gazifikavimas;– anglies vamzdeliø nanotechnologijos;– granuliuotø terpiø skaitinis modeliavimas.

Laboratorijoje daugiausia dëmesiobuvo skiriama efektyviø energetiniu iraplinkosaugos aspektais degimo techno-logijø kûrimui, praktiniam jø naudojimui,atliekiniø medþiagø util izavimui jasgazifikuojant. Pradëti nanotechnologiniøprocesø tyrimai.

2004 m. laboratorija atnaujino ávairiødujø ir deginiø sudëties analizës Varian GC-3800 chromatografà. Ádiegtas ðilumoslaidumo detektorius, ágalinantis nustatyti,taip pat matuoti neorganiniø dujø ir lengvø-jø angliavandeniliø dujø C1-C5 sudëtá ir kieká.Ankstesnis liepsnos jonizacinis detektoriusir masës spektrometras leido nustatyti tiksunkesniøjø angliavandeniliø C6-C32 sudëtá.Ðilumos laidumo detektorius leis matuotiir vandenilio kieká, toliau tæsiant kurogazifikavimo procesø tyrimus vandeniliosintezës technologijoje.

Kietøjø atliekø (padangø) utilizavimo– gazifikavimo technologija. Degimoprocesø laboratorija drauge su AB Naujasis

kalcitas kuria naudotø kietøjø atliekøgazifikavimo laboratoriná árenginá.Laboratorija atlieka jo bandymus, nustatooptimalius konstrukcinius parametrus beiparengia bandomojo 3 MW galios árengi-nio projektà AB Naujasis kalcitas sukama-jai degimo krosniai. Jau pagamintas labo-ratorinis gazifikatorius (0,8 m skersmens,dujofikavimo kameros aukðtis 2,65 m,viso árenginio aukðtis 3,42 m). Padangosgazifikuojamos 360–800°C temperatûroje,esant oro pertekliaus koeficientui 0,1–0,4bei padangø tiekimo (degimo) greièiui 60–200 kg/h. Nustatyta ðiø darbo parametrø

átaka sluoksnio temperatûrai, dujø sudë-èiai, dujø kiekiui bei susidaranèiø dujøkaloringumui, dervø, anglies kiekiams,reaktoriaus naudingumo koeficientui.Optimalus darbo reþimas pasiekiamas,kai oro pertekliaus koeficientas – 0,24,padangø tiekimo (degimo) greitis –135 kg/h. Ðiuo atveju buvo generuojamos 3,5 MJ/m3 dujos, apie 60% gautosios ðilumos buvoperduodama vandens ðildymo katilui.Dirbant ðiuo reþimu visos sistemos ðilu-minis naðumas buvo 1200 kW (2400 kW/m2

ardyno ploto, 900 kW/m3 reaktoriaus tûrio).Generuotas dujas sudarë CO, H2, CH4, C2H6bei sunkesnieji angliavandeniliai. Jøbendrasis kaloringumas buvo 2–12 MJ/m3.Anglies likutis kito nuo 18 iki 30%.

Stendas pagamintas ið 12 mm storioplieno vamzdþio, be iðklojos, konstrukcijalengvai modifikuojama. Padangos pakrau-namos, likusios protektoriø plieninës vielosbei kitos liekanos ðalinamos rankiniubûdu. Generuotos dujos perduodamos á2 MW vandens ðildymo katilà VK-21 ir tenbaigiamos sudeginti.

Anglies nanovamzdeliø technologijostyrimai. Nanovamzdeliai yra nauja,palyginti jauna (pasaulyje tyrimai pradëtivykdyti 1992 m.) ir, matyt, perspektyvityrimø sritis. Panaudojant cheminá garønusodinimà ant paprasto metalø lydiniovielelës nesudëtingo proceso metu uþau-ginami angliniai nanovamzdeliai, nenau-dojant sudëtingos ir brangios technologijos.

Padangø gazifikavimo tyrimo stendas

Nanovamzdelio technologinë schema (a) ir gautieji nanovamzdeliainaudojant SEM metodikà (b)

b

a

19

Prof. habil. dr. Anupras ÐLANÈIAUSKASDegimo procesø laboratorijos vadovas

Tel. (8~37) 401876El. paðtas [email protected]ø gazifikavimo árenginio galios balansas

Nanovamzdeliø sintezë vyksta taikantcheminá garø nusodinimo metodà. Reak-cijos temperatûra 800–1100oC. Kaitinamaleidþiant srovæ per patá katalizatoriø. Áreakcijos kamerà tiekiamas reakcijaireikalingas dujø miðinys, susidedantis iðinertiniø dujø (azoto), vandenilio ir angliesðaltinio – angliavandeniliniø dujø. Pasta-ruoju gali bûti ne tik angliavandenilinësdujos – þemesnieji sotieji, nesotieji arcikliniai angliavandeniliai, bet ir kt. angliesturinèios dujos. Katalizatoriaus dalelësformuojamos ið substrato, pasitelkiantoksidacijos-redukcijos reakcijas, kuriomsvykstant susidaro aktyvios katalizinësdalelës, reikalingos nanovamzdeliø sinte-zei. Tyrimams panaudota medþiaga yranichromas, pasiþyminti pereinamojometalo – nikelio aktyviomis katalizinëmissavybëmis bei paèios medþiagos atsparu-mu ðilumai. Vykdant ðiuos tyrimus, opti-mizuojamas procesas, analizuojamasávairiø dujø bei aplinkos poveikis.

Granuliuotos terpës ir jø statinismodeliavimas. Ðiose terpëse egzistuojakokybiðkai nauji fizikiniai reiðkiniai, paly-ginus su atskirø kietøjø kûnø bei homo-geniniø terpiø – skysèiø ar dujø dinamikosprocesais. Laboratorija drauge su Vokie-tijos Karlsruhës tyrimø centru sukûrë pro-graminá paketà, paremtà kiekvienosatskiros medþiagos granulës tiesioginiudinamikos skaièiavimu. Ðis paketassëkmingai taikomas tiriant:

– granuliuotø kietøjø atliekø degini-mà ant judanèio ardyno;

– granuliø maiðymà ir iðsiskirsty-mà besisukanèiame bûgne;

– neutraliø ir áelektrintø suodþiø nu-sëdimà ant filtro bei susidariusiosluoksnio porëtumà;

– trimaèio maiðymosi tyrimas spe-cializuotame árenginyje.

Gautuosius modeliavimo rezultatuspatvir tina eksperimentai. Didelio skaièiausdaleliø granuliø dinamikos modeliavimasreikalauja labai daug kompiuterinio laiko.Sukurtasis programinis paketas tobulina-mas pritaikant já lygiagretiems skaièiavi-mams naudojant kompiuteriø klasterius beisuperkompiuterius. Pakete naudojami

modeliavimo principai, taikomi ir moleku-linëje dinamikoje, bus panaudoti ðios dina-mikos tyrimams analizuojant nanostruk-tûrø susidarymà angliavandeniliø dari-niuose. Gautuosius tyrimø rezultatusnumatoma taikyti vandenilio energetikostechnologijoms.

Taikomieji darbai pramonës ir ûkiosubjektams. Sukur tieji degikliai D102004 m. buvo ádiegti AB Grigiðkës garokatile GM-50-1. Panaudoti ðeði degikliaidujiniam kurui, paliekant galimybæ, esantreikalui, deginti ir mazutà, kaip rezervinákurà. Ðis darbas atliktas su UAB Elinta, ágy-vendinusia degikliø ir katilø kompiuteri-zuoto valdymo projektà. Panaudojuspriemoniø kompleksà buvo patobulintasdegimo procesas Skuodo ÐT ámonës garokatile DE-10-14 ir Zarasø ÐT ámonës garokatile DE-6,5-14, ádiegiant juose labora-torijoje sukonstruotus mazuto degiklius.Laboratorijoje sukonstruoti lakiøjø organi-niø junginiø iðdeginimo degikliai buvoádiegti UAB Metalo þenklai ir UAB Elmorisskardos lakavimo technologinëse linijose.Dþiovyklose iðsiskyræ skiedikliø garai, ku-riø koncentracija 5–10 g/m3, sudeginamiiki aplinkai leistinos – 50 mg/m3 koncent-racijos. Parengtas ðilumos gràþinimo á

technologinæ linijà projektas, leidþiantis iki30% sumaþinti dujø technologiná suvarto-jimà. Atliktas AB Lietuvos elektrinënumatomos modernizacijos ir dûmø valy-mo árenginiø statybos poveikio aplinkaiávertinimas. Bendradarbiaujant su Vokieti-jos konsultacine AIE GmbH kompanijaparengta orimulsijos deginimo Vilniauselektrinëje ádiegimo studija. Buvo parengtaMaþeikiø elektrinës dujofikavimo galimy-biø studija, ávertinant ir galimà elektrinëssujungimà su naftos perdirbimo ámone Ma-þeikiø nafta. Atlikti kiti poveikio aplinkaivertinimo darbai: Elektrinës Nr. 3 garo katiloTGME-206 Nr. 1 maþø NOx degikliøiðbandymas ir suderinimas orimulsijoskurui (Vilniuje), naudotø alyvø deginimoRaudondvario katilinëje projektas UABRadviliðkio ðiluma.

2004 m. apginta daktaro disertacijaR. Kalpokaitë-Dièkuvienë. Mazuto laðeliodegimo ant pavirðiaus dësningumai,anglies liekanos sudegimà átakojantysveiksniai. Paskelbti 2 straipsniai Lietuvosmokslo leidiniuose, 3 – tarptautiniuose þur-naluose ir konferencijø darbuose. Dalyvau-ta 2 tarptautinëse konferencijose Japoni-joje ir Ukrainoje. Parengta keletas taiko-mojo pobûdþio rekomendacijø.

Suodþiø, sukritusiø ant filtro pavirðiaus, porëtumo skaièiavimas:neutraliø (a) ir áelektrintø (b) suodþiø sluoksniai

a

b

20

BRANDUOLINËSINÞINERIJOSPROBLEMØLABORATORIJA

Ðilumos mainø ir turbulentinioperneðimo eksperimentiniai ir skaitiniaityrimai kanaluose ir geologinëse struk-tûrose. Laboratorija, turëdama didelæðilumos mainø tyrimo patirtá, 2004 m. tæsëturbulentinës miðrios konvekcijos ðilumosmainø ir tëkmës struktûros tyrimus ávai-raus posvyrio vienpusio ir dvipusio kaitini-mo plokðèiame kanale, esant vienkryp-tëms ir prieðingø krypèiø tëkmëms, sta-bilios ir nestabilios oro tankio stratifika-cijos atvejais. Pradëti eksperimentiniai irskaitiniai tyrimai ver tikaliame kanalelaminarinio-sûkurinio (pereinamojo) tekë-jimo zonoje. Modeliavimas ávairiais mið-rios konvekcijos atvejais buvo atliekamasnaudojant programà FLUENT (JAV).

Nustatyta, kad ðilumos mainø pasi-keitimas yra susijæs su vietiniu srautoatitrûkimu prie kanalo sienelës. Esant sta-biliai ir nestabiliai oro tankio stratifikacija,gautos priklausomybës ðilumos atidavi-mui skaièiuoti vertikalaus ir pasvirusio ka-nalo stabilizuotoje dalyje ir terminësstabilizacijos ruoþe.

FLUENT programa buvo panaudotaðilumos mainams geologiniuose panau-doto branduolinio kuro laidojimo kapiny-nuose, bei gaisro sukeltø dujø tëkmëmsmodeliuoti.

Panaudoto branduolinio kuro (PBK)tarpinio saugojimo ir laidojimo saugosávertinimas. 1999 m. Ignalinos AE pradëjuseksploatuoti PBK saugyklà su CASTORRBMK-1500 ir CONSTOR RBMK-1500 tipokonteineriais laboratorijoje atliekami

Pagrindinës laboratorijos moksliniø tyrimø kryptys:

– turbulentinës konvekcijos dësningumø eksperimentinis tyrimas vienfaziuosesrautuose: priverstinë ir miðri konvekcija, kanalo geometrijos, kintamø fizikiniøsavybiø, ðiurkðtumo, iðcentriniø jëgø, nestacionarumo átaka;

– skaitinis ðilumos mainø ir turbulentinio perneðimo procesø modeliavimasvienfaziuose srautuose ávairiuose kanaluose bei geologinëse struktûrose;

– panaudoto branduolinio kuro tvarkymas – kuro charakteristikos, saugojimo irlaidojimo árenginiai, saugos bei poveikio aplinkai ávertinimas;

– radioaktyviøjø atliekø tvarkymas – strategija, apdorojimo technologijos,saugojimo ir laidojimo árenginiai, technologijø ir saugyklø saugos bei poveikioaplinkai ávertinimas, norminë ir ástatyminë bazë;

– atominiø elektriniø eksploatavimo nutraukimo ávairiø veiksniø bei gaisro saugosáver tinimas.

saugojimo bei laidojimo saugos ávertinimodarbai.

Normalios ir didesnës talpos kontei-neriams su ðvieþiu ir iðdegusiu branduo-liniu kuru normalaus eksploatavimo ir ava-rinëmis sàlygomis gautas radioaktyviøjønuklidø aktyvumo kitimo (saugojimo laiko-tarpiu), kritiðkumo saugos, spinduliuotësant konteineriø pavirðiaus ir apibrëþtameatstume nuo jo doziø, konteineriø tempera-tûros laukø ávertinimas.

Ágyvendinant Panaudoto branduoliniokuro ir ilgaamþiø radioaktyviøjø atliekølaidojimo galimybiø ávertinimo programà2003–2007 m., 2003 m. laboratorija pasiû-lë giluminio geologinio kapinyno molio ap-linkoje árengimo Lietuvoje bendrinæ kon-cepcijà, pradëjo preliminarius kapinynosaugos (kritiðkumas, spinduliuotës dozës,ðilumos ðalinimas) ávertinimus projekteGeologinio kapinyno panaudotam branduo-liniam kurui palaidoti Lietuvoje bendrinës

Pavirðinio tipo kapinyno skersinis pjûvis

Tëkmës struktûra plokðèiame kanalepereinamojo tekëjimo zonoje miðrios

konvekcijos atveju

koncepcijos parengimas. Jà 2004 m. ágy-vendinant, laboratorija parengë bendrinætokio kapinyno panaudotam branduoliniamkurui ir ilgaamþëms vidutinio aktyvumoatliekoms (IVAA) kristalinëse uolienoseárengimo Lietuvoje koncepcijà. Buvo áver-tinti RBMK-1500 reaktoriaus panaudotobranduolinio kuro variniame laidojimo kon-teineryje kritiðkumas normalaus eksploa-tavimo sàlygomis, ðilumos ðalinimas ir kt.svarbios laidojimo charakteristikos.

Laboratorijos specialistai, konsultuo-jant Ðvedijos ekspertams, atliko geologi-nio PBK ir IVAA kapinyno árengimo iðlaidøáver tinimà. Iðanalizuoti du kapinynoevoliucijos scenarijai, atl iktasnekokybiðko laidojimo konteinerioradionuklidø sklaidos modeliavimasartimojo ir tolimojo lauko aplinkoje. Ðiemsuþdaviniams spræsti naudoti COMP23,COMPULINK, CHAN3D (Ðvedija), SCALE(JAV), FLUENT, AMBER (JK) programøpaketai.

21

Radioaktyviøjø atliekø apdorojimo,saugojimo ir laidojimo saugos bei poveikioaplinkai ávertinimas. Nuo 1994 m.laboratorija aktyviai dalyvauja analizuojantIgnalinos AE radioaktyviøjø atliekø tvarky-mo problemas, projektuose, vertina esamøradioaktyviøjø atliekø saugyklø IgnalinosAE ir Maiðiagaloje ilgalaikæ saugà, galimy-bes transformuoti jas á kapinynus. Kartusu kompanija SKB International (Ðvedija)atlikta keletas projektø, tarp jø ir jau esamøsaugyklø saugos ávertinimas.

Vykdytas projektas – Ignalinos AEcementavimo árenginio instaliavimas irlaikinosios sukietintø radioaktyviøjø atliekøsaugyklos árengimas (2001–2004 m.,atsakingas vykdytojas buvo FramatomeANP GmbH, Vokietija). Kartu buvo pareng-tos Poveikio aplinkai vertinimo ir Saugosanalizës ataskaitos, o 2004 m. tæsta Galuti-në saugos analizës ataskaita.

Laboratorija vykdë statybos vietosnaujajam pavirðiniam radioaktyviøjø atlie-kø kapinynui Lietuvoje paieðkas. Kartu suÐvedijos eksper tais, parengti kapinynovietai kriterijai, pavirðinio kapinyno projek-to koncepcija ir ágyvendinimo programa.Bendradarbiaujant su Radioaktyviøjø atlie-kø tvarkymo agentûra, Lietuvos geologijostarnyba bei Geologijos ir geografijos insti-tutu uþbaigtas darbas ir parengta Galimøvietø trumpaamþiø maþo ir vidutinio akty-vumo radioaktyviøjø atliekø pavirðiniamkapinynui parinkimo ataskaita.

2004 m., ágyvendinant Lietuvos pavir-ðinio kapinyno, skirto trumpaamþëms maþoir vidutinio aktyvumo radioaktyviosiomsatliekoms laidoti, projektà, laboratorijakartu su Geologijos ir geografijos institutuparengë Pavirðinio radioaktyviøjø atliekøkapinyno árengimo poveikio aplinkai vertini-mo ataskaità. Saugos áver tinimui buvonaudoti DUST, GENII, GWSCREEN (JAV),AMBER programø paketai.

2004 m. laboratorija kartu su Pran-cûzijos kompanijomis Thales Engineeringand Consulting ir ANDRA bei Fizikos insti-tutu pradëjo PHARE projektà Maiðiagaloskapinyno saugos ávertinimas ir gerinimas.Laboratorija sukûrë duomenø bazæ, kuriojesukaupta visa ámanoma informacija apieradioaktyviàsias atliekas Maiðiagaloskapinyne. Atliko iðsamià nuklidinës sudë-ties analizæ, dalyvauja rengiant Saugosanalizës ataskaità.

Laboratorija dalyvauja TATENA koor-dinuojamoje tyrimø programoje – Pavir-ðiniø radioaktyviøjø atliekø kapinynøilgalaikës saugos ávertinimo metodologijøtaikymas (ASAM) (2002–2005 m.).2004 m. ji atliko radioaktyviøjø atliekø hete-rogeniðkumo átakos kritinës grupëstikëtinai efektyviai dozei ávertinimus.

Atominiø elektriniø eksploatavimonutraukimo ávairiø veiksniø bei gaisrosaugos ávertinimas. 1998 m. laboratorijosmokslininkai pradëjo tyrimus, susijusiussu IAE eksploatavimo nutraukimu. Eksper-tai dalyvavo PHARE projekte rengiantPreliminarø Ignalinos AE eksploatavimonutraukimo planà. Buvo sukaupta 42000áraðø duomenø bazë apie ávairiø sistemøelementus ir jø charakteristikas, sukurtaskompiuteriniø programø paketas DECOM.Jis ágalina ávertinti Ignalinos AE susidary-sianèiø radioaktyviøjø atliekø kiekius beinumatomø darbø finansavimo iðlaidas.Rengiant galutiná Ignalinos AE eksploatavi-mo nutraukimo planà, ðis programø pake-tas laboratorijoje tobulinamas, tikslinamiir papildomi Ignalinos AE sistemø kompo-nentø radiaciniai bei techniniai duomenys.Labiausiai uþterðtø sistemø radiaciniouþterðtumo ávertinimui buvo panaudotaTRACTEBEL kompanijos (Belgija) LLWAA-DECOM programa, pritaikyta RBMK tiporeaktoriui, bei laboratorijos sukurtos papil-domos programinës árangos priemonësradioaktyviøjø atliekø kiekiams ávertinti.

Nuo 2002 m. iki ðiol laboratorijabendradarbiauja TATENA koordinuojama-me tyrimø projekte – Maþo ir vidutinioaktyvumo Ignalinos AE eksploatacijos nu-traukimo atliekø laidojimo aspektai. Paren-gë radioaktyviøjø nuosëdø susidarymo irjø aktyvumo ávertinimo galutinio reakto-

riaus sustabdymo metu metodikà, ávertinolaukiamø susidarysianèiø radioaktyviøjøatliekø kiekius.

2004 m. laboratorija LR ûkio ministe-rijos uþsakymu vykdë moksliná-taikomàjádarbà Ignalinos AE eksploatavimo nutrau-kimo programos ir jos ágyvendinimo prie-moniø plano parengimas, kuriame atliktaIgnalinos AE eksploatavimo nutraukimo2001–2004 m. programos ir jos ágyvendi-nimo priemoniø plano analizë, iðkilusiosproblemos bei parengti 2005–2009 m.programos ir jos ágyvendinimo priemoniøplano projektai.

Vienas svarbiausiø veiksniø siekiantiðvengti branduoliniø avarijø yra branduo-liniø objektø gaisro sauga. Kartu su Ðve-dijos ekspertais atliktas Ignalinos AE 1-ojoir 2-ojo blokø gaisro saugos ávertinimas.2004 m. atlikta sukauptos medþiagosanalizë.

2004 m. laboratorija baigë vienàvalstybës subsidijø lëðomis finansuojamàmokslo tiriamàjá darbà ir vykdë 11 uþsa-komøjø darbø. Darbuotojai aktyviai dalyva-vo ávairiose mokymo programose, pateikë18 praneðimø tarptautinëse konferencijose(JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Portu-galijoje, Ispanijoje, Kipre, Pietø Afrikoje,Slovakijoje, Slovënijoje, Baltarusijoje),paskelbë 24 mokslinius straipsnius Lietu-vos ir tarptautiniuose þurnaluose.

Ignalinos AE iðmontavimo metu susidarysianèiø radioaktyviøjøatliekø srautai (LMAA-TA, MAA-TA, VAA-TA – atitinkamai labai

maþo, maþo ir vidutinio aktyvumo trumpaamþës atliekos)

Prof. habil. dr. Povilas POÐKASBranduolinës inþinerijos problemø

laboratorijos vadovasTel. (8~37) 401891


22

MEDÞIAGØTYRIMØ IRBANDYMØLABORATORIJA

Tyrimai vandenilio energetikos srityje

Vandenilio saugojimas. Sëkmingaibaigtas projektas Metalø lydiniø, skirtøvandenilio saugojimui, sintezë panaudojantfizikines nusodinimo technologijas suSandia National Laboratorines (JAV).Ðiame projekte iðtir ta nanokristalinio Mgalanato sintezë, panaudojant fizikiniusplonø dangø nusodinimo ir vandenilio jonøimplantacijos ið plazmos metodus. Atliktasgautø struktûrø tyrimas, institute taikomaisXRD, SEM, GDOES ir AFM metodais. Darbometu nustatyti koreliaciniai dangøuþneðimo technologiniø parametrø, mikro-struktûros ir gaunamø dangø savybiø ryðiai.Darbo rezultatai pristatyti Tarptautinësenergetikos agentûros vandenilio taikymosutarties 17 grupës: Vandenilio saugojimaskietuosiuose kûnuose ir skysèiuose semi-naruose, vykusiuose JAV ir Norvegijoje.Taip pat baigtas projektas Magnio-nikeliosintezë ir jø panaudojimas vandeniliuisaugoti finansuotas Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo. Darbe susintetintosMg, MgH2, Mg2Ni, Mg2NiH0,3 dangos pa-naudojant jonines-plazmines techno-logijas, iðtir ta jø struktûra, pavirðiausmorfologija (SEM) ir sudëtis (XRD, GDOES)


– medþiagø bandymai ir jø kokybiniø rodikliø ávertinimas ir analizë;– tyrimai vandenilio energetikos srityje;– vandenilio ir hidridø degradacinio poveikio cirkonio lydiniø mechaninëms ir

fizinëms savybëms tyrimai;– ðilumneðio tiekimo vamzdþiø degradacijos tyrimas;– plazmos generatoriø kûrimas ir jø tyrimas, plazmos sroviø ir srautø diagnostika;– pavojingø atliekø terminis nukenksminimas;– katalitiniø, tribologiniø dangø ir plazmos polimerø sintezë ir savybiø nustatymas.

Eksperimentinio aparato, naudojamo medþiagø hidrinimo/dehidrinimo savybëms tirti, schema

2004 m. laboratorija tapo ES 6Bendrosios programos projektø NENNETir HYTRAIN, kuriuose bus tæsiami nano-kristaliniø lydiniø, skir tø vandenilio saugo-jimui, sintezës darbai, taip pat organizuo-jami mokymai vandenilio energetikostechnologijø srityje, dalyve.

Termoporiniø lydiniø struktûrostyrimai. Iðtirta temperatûros ir cheminësaplinkos átaka plonø (iki 0,3 mm skers-mens) chromelio ir aliumelio termoporiniølydiniø mikrostruktûrai bei metrologinëmscharakteristikoms. Nustatyta, kad termo-elektrodai, kaitinami 800–900°C tempera-tûroje, oksiduojasi. Aliumelio oksidinë plë-velë susidaro visame pavirðiuje tolygiaididëjant jos storiui pagal paraboliná dësná,bûdingà nikelio oksidacijai. Oksiduojantischromeliui oksidinë plëvelë susidaro atski-rais þidiniais nevienodu greièiu. Pasiûlytasoksidacijos laipsnio áver tinimas,matuojant termoelektrodø varþà. Pateiktipasiûlymai oksiduotø matavimo davikliømetrologinëms charakteristikoms beimatavimo tikslumui ávertinti.

Aukðtatemperatûriø medþiagøtyrimai. Bendradarbiaujant su Ukrainosnacionalinës mokslø akademijos Medþia-gotyros problemø institutu atlikti darbai,siekiant sukurti bandinius, skir tus ðilumoslaidþio nustatymo árenginiø matavimotikslumui tikrinti. Iðtir ti cirkonio dioksido,stabilizuoto itrio oksidu, keraminiai bandi-niai, pasiþymintys stabiliu, maþai priklau-sanèiu nuo temperatûros, ðilumos laidþiuplaèiame temperatûrø intervale. Cirkoniodioksido keramikos bandiniø ðilumoslaidis nustatytas dviem karðtos vielelës(kryþminës ir lygiagreèios) metodais.Nustatyta ðios medþiagos ðilumos laidþiopriklausomybë nuo temperatûros (20–1000oC). Ðilumos laidþio matavimø rezul-tatai palyginti su Ukrainos mokslininkøatliktais matavimais atvirkðtinio uþdaviniosprendimo metodu.

priklausomai nuo nusodinimo ir hidrinimoplazmoje technologiniø parametrø. Taip patiðtir ta sukonstruota vakuuminë kamera,skirta vandenilio kiekio kokybinei analizeiatlikti (30–400°C temperatûroje). Darbetaikyti ðie plëveliø formavimo metodai: (i)magnetroninis-joninis garinimas Ar dujøaplinkoje; (ii) plonø dangø prisotinimasvandeniliu, panaudojant vandenilio jonøimplantacijos ið plazmos technologijas.Pritaikytas rentgeno spinduliø difrakcijosvaizdø analizës metodas analizuojantmedþiagø struktûras, kristalitø dydþius irátempimus. Parodyta, kad plëvelës, gautosmagnetroniniu metodu, yra nanokristali-nës, o kristalitai – 20–120 nm dydþio.

Gauti rezultatai patvir tina joniniø-plazminiø technologijø pranaðumus, iðkuriø svarbiausias – formuojamø plëveliømikrostruktûros valdymas nanometrinia-me lygyje. Iðtir ta gautø plëveliø (1–5 mmstorio) hidrinimo plazmoje ypatumai. Gautirezultatai panaudoti aiðkinant vandeniliotransporto ið medþiagos pavirðiaus á tûrádinamikos ypatumus. Darbo rezultatai pri-statyti Ðiaurës ðaliø energetikos tyrimoprogramos tinklo Nauji metalø hidridai,skirti vandenilio saugojimui seminaruoseNorvegijoje ir Lietuvoje.

23

Dr. Darius MILÈIUSMedþiagø tyrimø ir bandymø



Medþiagø bandymai ir jø kokybiniørodikliø ávertinimas. Laboratorija akredi-tuota atlikti plastikiniø ir izoliuotø ðilumne-ðio vamzdþiø, statybiniø miðiniø, polimeri-niø stogo dangø, termoizoliaciniø ir ugniaiatspariø medþiagø bei gaminiø bandymus.Pastovus techninës bazës atnaujinimas iriðplëtimas leidþia atlikti statybos produktøbandymus pagal tarptautiniø standartø irEuropos Normø reikalavimus.

Vandenilio ir hidridø degradaciniopoveikio cirkonio lydiniø mechaninëms irfizinëms savybëms tyrimai. Buvo vykdomidarbai, susijæ su Zr lydiniø ir ið jø pagamintøkuro kanalø vamzdþiø savybiø tyrimais,kuriø tikslas – uþtikrinti kuro kanaløatsparumà bei prognozuoti jø senëjimoprocesà. Ávykdþius darbus, numatytusTarptautinës atominës energetikosagentûros koordinuojamoje programoje,bendradarbiaujant su kitø ðaliø mokslinin-kais, parengtas ir iðleistas TATENA leidi-nys, kuriame apibendrinti RBMK ir CANDUreaktoriø kuro kanalø hidridinio pleiðëjimotyrimø rezultatai.

Ignalinos AE gelþbetoniniø konstruk-cijø betono kokybës ávertinimas. Dalyvautadarbuose, kurie susijæ su Ignalinos AE 1-ojo bloko kuro iðdeginimu 2-ojo energe-tinio bloko reaktoriuje. Atlikti gelþbetoniniøkonstrukcijø betono kokybës tyrimaitaikant neardanèios kontrolës metodus irlaboratoriniai betono mëginiø bandymai,nustatant stiprumines savybes bei áverti-nant bendrà gelþbetonio laikanèiøjø konst-rukcijø bûklæ.

Plazmos tyrimai esant atmosferosslëgiui. Iðtirti linijiniø elektros lanko kaitin-tuvø bei reaktoriø reþimai ir jø eksplo-atacinës charakteristikos atmosferos irredukuoto slëgiø aplinkoje, nustatytos

darbo trukmës padidinimo sàlygos, iðtir tilanko turbulizavimo metodai. Nustatytibûdai ir sàlygos oro, azoto, argono,vandens garo, vandenilio plazmossrautams gauti, taip pat kietosioms irdujinëms medþiagoms tiekti á reaktoriø beilanko degimo zonà.

Kontaktiniais metodais iðtirtos atmo-sferos slëgio plazmos srovës terminëspusiausvyros sàlygos, nustatyti greièiø,temperatûrø bei jø pulsacijø pasiskirstymoaukðtos temperatûros plazmos srovëjedësningumai.

Siekiant neutralizuoti kenksmingà-sias medþiagas, formuoti ávairias dangas,sintetinti naujas medþiagas, tiriama elekt-ros lanko ir plazmos srauto sàveika sudispersinëmis medþiagomis, nustatomosgautø dangø ir medþiagø fizinës, chemi-nës ir mechaninës savybës.

Plazmos srovëje formuojamos katali-tinës dangos, kuriø savitasis pavirðiussiekia 100 m2/g.

Dangø kataliziniø savybiø bei masësperneðimo procesø prie aktyvios sienelëstyrimams sukurtas árenginys, generuojan-tis pastovios cheminës sudëties ir charak-teristikø degimo produktø srautà. Jose ið-tirtos naujø oksidiniø katalizatoriø modeliøkatalitinës savybës.

Sukurta ir pagaminta nauja plazminëtechnologinë áranga kietøjø dangø sintezeiþemo slëgio atmosferos plazmoje. Naudo-jant ðá árenginá atliekami deimanto, dei-manto tipo anglies, fulerenø ir kitø kietøjødangø sintezës procesø tyrimai argono,vandenilio, acetileno plazmoje.

Atliekami sutankintø dangø, skir tøkuro elementø gamybai naudojant virð-garsiná plazmos srautà, bei nerûdijanèioplieno pavirðiaus azotinimo tyrimai.

Tyrimai atmosferos ir redukuoto slë-gio plazmos srityje atliekami ES COST,EUREKA programose. Atliekami darbai pa-

gal Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimosutartis.

Paþymëtina 2004 m. laboratorijosdarbuotojø A.J. Kviklio ir R. Levinsko pa-rengta ir iðleista originali monografijaUþpildytos polimerinës sistemos ir jøsavybës.

Laboratorijoje vieðëjo JAV mokslo institucijø atstovai

2004 m. laboratorijos darbuotojaiLietuvos mokslo leidiniuose paskelbë 15straipsniø (tarptautiniuose – 13). Moksli-nëse konferencijose perskaitë 22 prane-ðimus, ið jø 12 – tarptautinëse. Inþ. R. Kriû-kienë apgynë medþiagø inþinerijos daktarodisertacijà Temperatûros ir cheminës aplin-kos átaka termoporiniø lydiniø mikro-struktûrai bei metrologinëms charakte-ristikoms.

24

REGIONØ ENERGETIKOSPLËTROSLABORATORIJA

2004 m. uþbaigtas mokslo tiriamasis darbas Savivaldybiø energetikos ûkio raidosmakroekonominës analizës metodologijos sukûrimas ir pagrindimas, atsiþvelgiant áNacionalinës energetikos strategijos formavimo uþdavinius.

Darbe suformuluota savivaldybiø energetikos ûkio plëtros samprata, paremta ðiaisprincipais ir tikslais:

– savivaldos plëtojimu ir stiprinimu;– integruotu resursø planavimu (IRP) savivaldybiø lygiu;– savivaldybiø energetikos ûkio modernizavimo planø valdymu;– palankiø sàlygø ir kliûèiø analize IRP koncepcijai ágyvendinti;– monopoliniø struktûrø valstybiniu reguliavimu;– energetikos tausojimo galimybiø panaudojimu;– konkurencijos skatinimu siekiant teikti energetikos produktus ir paslaugas.


– savivaldybiø energetikos ûkio plëtros planavimo bei planø valdymo bûklësanalizë;

– analitiniø moduliø Lietuvos ðilumos ûkio matematiniam moduliui kûrimas;– ðilumos ûkio ámoniø veiklos raidos analizë;– medienos kuro ruoðos ir naudojimo ekonominës raidos analizë;– savivaldybiø energetikos ûkio raidos duomenø bazës kûrimas ir regionø

problemø makroekonominë analizë.

Atsiþvelgiant á Nacionalinës energe-tikos strategijos formavimo uþdaviniuslaboratorijoje pradëtas kurti programiniøir informaciniø priemoniø kompleksasvietinio savivaldybiø energetikos ûkio rai-dai analizuoti bei jo renovacijos strategijaiformuoti. Matematinis analizës modelis re-miasi atskirø ámoniø veiklos finansiniøsrautø apraðymø diferencialinëmis lygti-mis, suderintomis su ámoniø biudþeto irpelno (nuostoliø) ataskaitomis bei pajamøir iðlaidø struktûriniais elementais. Pareng-tas algoritmas ðilumos ûkio ámoniø veik-los ekonominiams-finansiniams rodik-liams modeliuoti ir realizuotas EFINCO-MACT moduliu ðio ûkio ámoniø technolo-ginio atnaujinimo efektyvumui vertinti.

Diferencialinis ámoniø veiklos finansi-niø srautø apraðymas suderintas su Na-cionaliniø sàskaitø sistema, atitinkanèiaES direktyvø reikalavimus, leidþianèia ag-reguoti nagrinëjamø vienodos veiklos ámo-niø rodiklius ir ájtraukti juos á tarpðakináðalies balansà.

Laboratorijoje, remiantis formuojamossavivaldybiø energetikos informacine sis-tema (SEIS), savivaldybiø energetikos ûkiomakroekonominei analizei kuriamas imi-tacinis ðalies ðilumos ûkio veiklos mode-lis. Pirmoji ðio modelio versija apima ði-lumos ûkio iðeigos (output) vektoriaus su-formavimà. Kaupiami duomenys ðios ûkioðakos sànaudø (input) vektoriui suformuoti,apima pridëtinës vertës sukûrimà.

Akcentuojamas á ðilumos ûkio modeláátrauktø finansiniø srautø tyrimas bei jiemsadekvaèiø funkciniø iðraiðkø parinkimasir jø parametrø nustatymas atskiruose veik-los modeliuose.

Salininkø centralizuoto ðilumos tiekimo tinklas: modeliavimo rezultatai.Linijos spalva – ðilumneðio tekëjimo greitis, – vartotojai, – vamzdyno mazgai

25

Dr. Vaclovas KVESELISRegionø energetikos plëtros



Termofikacinës elektrinës statybos Klaipëdos mieste preliminari galimybiø studijabuvo skir ta maþiausiø ðilumos gamybos sànaudø sprendimo paieðkai. Nagrinëti galimikogeneracinës jëgainës sprendimai skyrësi kuro rûðimi ir deginimo bûdu:

– akmens anglies dulkiø deginimas,– akmens anglies deginimas atmosferos slëgio verdanèiame sluoksnyje,– akmens anglies deginimas aukðto slëgio verdanèiame sluoksnyje,– gamtiniø dujø kuro kombinuoto ciklo jëgainë,– integruotas vietinio kuro gazifikavimo ir kombinuotas ðilumos gamybos ciklas.

Ekonominiu poþiûriu patraukliausia technologija – gamtiniø dujø kombinuoto ciklojëgainë, taèiau ðiuo metu jos statyba nesudarytø prielaidø dabartinëms ðilumos gamyboskainoms maþinti.

Nustatyta, kad AB Klaipëdos energija ðiuo metu bûtø tikslinga statyti tik kogeneraciniusárengimus, tenkinanèius savuosius elektros energijos poreikius.

Doktorantas A. Lisauskas ir jo mokslinis vadovas prof. M. Tamonis

Laboratorija aktyviai dalyvavo ren-giant paraiðkas ES 6 Bendrajai programai.Darbuotojai 2004 m. paskelbë 19 publi-kacijø, ið jø – 4 straipsnius tarptautiniuoseleidiniuose, perskaitë 13 praneðimø Lietu-vos ir tarptautinëse konferencijose. Dudoktorantai – Darius Strazdas ir AurimasLisauskas apgynë daktaro disertacijas.

Ðilumos rinkos raidos matematinismodelis ávertina ðilumos sànaudø gyve-namøjø pastatø ðildymui priklausomybæ netik nuo energetiniø pastatø charakteristikø,bet ir nuo ðilumos kainø. Parodyta, kaddabar þemas ðilumos vartojimo lygis pa-siektas bloginant gyventojø komfor tosàlygas.

Laboratorijoje toliau buvo tobulina-mas ekonominis ðilumos perdavimo irpaskirstymo modelis, apimantis ðilumostinklø hidrauliná ir ðiluminá modeliavimàbei produkcijos srautø vertæ. Programiðkairealizuotas modelio TINKLAS sujungimassu SEIS TAUSA.

Ðilumos perdavimo ir paskirstymoefektyvumui áver tinti panaudota ámonësgrynøjø pajamø maksimumo sàlyga.Pradëta ðilumos tiekimo tinklais kokybësanalizë.

Makroekonominei vietinio energeti-kos ûkio analizei buvo panaudota agre-guota tarpðakinio balanso matrica 3 arba4 ûkio ðakoms, ið visos ûkinës veikos ið-skiriant energetikà bei vietinio kuro gamy-bà. Atliktø tyrimø rezultatai rodo, kad ðioseûkio ðakose 1996–1999 m. V. Leontjevotiesioginiø sànaudø matrica buvo nesta-bili, t. y. vyko þenklûs restruktûrizacijosprocesai.

Galimybiø studija ir verslo planoparengimas Ðiauliuose statytinai termo-fikacinei elektrinei apima net 5 galimøkogeneracinës jëgainës statybos scena-rijø analizæ, parodþiusià, kad ekonomiðkaibûtø pateisinama ne didesnës kaip 20 MWeelektrinës galios kogeneracinë jëgainë,kurios pagrindinis kuras – gamtinës dujos.Tokia jëgainë pagerintø ámonës finansiniusrodiklius, taèiau bûtø susijusi su nemaþaþemø Lietuvos rinkoje elektros kainø rizikabei neapibrëþtomis elektros supirkimokvotomis.

Ðalèininkø centralizuoto ðildymosistemos renovacijos galimybiø studijaleido rekomenduoti naujos, naudojanèiosvietiná kurà, katilinës statybà pakeièiantsenàsias boilerines moderniaisindividualiais ðilumos punktais beidecentralizuoti vieno nutolusio nuocentrinës katilinës mikrorajono ðildymà.

Tarptautinio projekto Miestø plëtrosperorientavimas á darnià energetikà(INTERREG-IIIC programa) tikslas – padëtinaujoms ES ðalims per formuotienergetikos politikà darnios plëtroskryptimi. Ði pagalba organizuojama miestøplëtros lygmeniu, perteikiant 15 ES ðaliøsenbuviø patir tá ávairiais energetikosaspektais. Projekte LEI skiriamas itinsvarbus uþdavinys – koordinuoti bendrøjøprojektø tikslø ágyvendinimo strategijosformavimà. Projekte dalyvauja 20partneriø ið 14 ðaliø.

Doktorantas D. Strazdas ir jo mokslinis vadovas dr. V. Kveselis

Daktaro disertacijø gynimas

26

ENERGETIKOSKOMPLEKSINIØTYRIMØLABORATORIJA

Laboratorijoje 2004 m. buvo vykdo-mi tyrimai, reikalingi Lietuvos energetikossektoriaus ir atskirø energetikos sistemøplëtros analizei, svarbûs ðalies energetikosekonomikos ir technologijø perspektyvi-niam planavimui.

Svarbiausias moksliniø tyrimøuþdavinys – formuoti energijos poreikiøprognozavimo ir energetikos sektoriausplëtros optimizavimo metodologinius irprograminius pagrindus bei reikalingøstatistikos duomenø bazæ. Bendradar-biaujant su Tarptautine atominës energijosagentûra (TATENA), laboratorijoje 2004 m.daugiausia dëmesio buvo skiriama ener-getikos sektoriaus plëtros optimizacinioMESSAGE modelio adaptavimui Lietuvossàlygoms, ðio modelio kûrimui, tobulini-mui ir testavimui. Modelis dabar naudo-jamas kaip pagrindinis instrumentasenergetikos sektoriaus plëtros scenarijøanalizei.


– makroekonomikos plëtros scenarijø analizë, energijos poreikiø modeliavimas irprognozavimas;

– vidutinës ir ilgalaikës trukmës energijos tiekimo scenarijø analizë, naudojant plaèiaiaprobuotus optimizacinius modelius;

– energetikos átakos aplinkai vertinimas, terðalø maþinimo technologijø analizë iraplinkosaugos politikos diegimas;

– energetikos restruktûrizavimo ir liberalizavimo patyrimo Europos Sàjungos irCentrinës bei Rytø Europos ðalyse apibendrinimas ir jo taikymas vykdant reformasLietuvos energetikos sektoriuje;

– energetikos informacinës sistemos kûrimas, Lietuvos ir uþsienio ðaliø statistiniøenergetikos raidos duomenø kaupimas.

Vykdant taikomuosius mokslinio tyrimo darbus pagal sutartis su LR ûkio ministerija,laboratorijoje parengtas ataskaitø paketas, skirtas Nacionalinës energetikos strategijaiágyvendinti.

Viena svarbiausiø yra studija Gamtiniø dujø tiekimo saugumo, termofikacijos plëtrosanalizës studijø parengimas, statistikos duomenø, apibûdinanèiø energetikos sektoriø,pateikimas bei vieðas paskelbimas. Joje apibendrinti tyrimai, susijæ su Lietuvos elektrosenergetikos sektoriaus plëtra, Lietuvai ásipareigojus sustabdyti Ignalinos atominæ elektrinæ.Perspektyvai renkantis racionalià generuojanèiø galiø struktûrà, labai patrauklus bûtøtermofikaciniø elektriniø, ágalinanèiø efektyviau naudoti pirminës energijos iðteklius,modernizuoti miestø ðilumos ûká ir sumaþinti atmosferos tarðà, plëtros scenarijus. Kadanginaujø elektriniø plëtrai turi átakos daugybë palankiø ir nepalankiø veiksniø, minëtojestudijoje atlikta analizë remiasi plaèiu ðalies energetikos sektoriaus perspektyvinësraidos modeliavimu. Parengtos iðvados remiasi rezultatais, gautais analizuojant:

– Baltijos ðaliø elektros energetikos sistemos plëtros scenarijø;– Lietuvos elektros energetikos sistemos plëtros scenarijø;– Lietuvos elektros energetikos sistemos ir centralizuoto ðilumos tiekimo

sektoriaus raidos scenarijø iðsamiai nagrinëjant ðalies regionø (apskrièiø)ðilumos poreikius ir atsinaujinanèiø energijos iðtekliø potencialà. Be to, studi-joje pateiktas kuro kainø, ðilumos poreikiø, diskonto normos ir kitø veiksniøátakos gautiems rezultatams ávertinimas.

Studijoje pateikta iðsami termofikaciniø elektriniø plëtros scenarijø analizë,detalizuojant naujø galiø statybos terminus, jø iðdëstymà ðalies teritorijoje ir preliminariasinvesticijø apimtis. Atliekant optimizacinius skaièiavimus (dël informacijos stokos) tekoapsiriboti tik bendrø tendencijø iðryðkinimu. Termofikaciniø elektriniø efektyvumoproblemà artimiausiu metu bûtina iðsamiau analizuoti regioniniu principu, remiantisnaujausia ir kuo detalesne technine-ekonomine informacija, panaudojant savivaldybiøðilumos ûkio plëtros specialiuosius planus, Valstybinës kainø ir energetikos kontrolëskomisijos, Statistikos departamento duomenø bazes bei kt. ðaltinius.

Studijoje taip pat analizuojami gamtiniø dujø tiekimo patikimumo aspektai. ApþvelgtiLietuvos magistraliniø dujotiekiø modernizavimo ir plëtros projektai, numatyti 1999 m.patvir tintoje Generalinëje dujofikavimo schemoje ir mokslinëse-techninëse studijose, iranalizuotas jø ágyvendinimas 1999–2004 m.

Gamtiniø dujø tiekimo patikimumui áver tinti analizuojamos Latvijoje esanèiosInèukalns poþeminës gamtiniø dujø saugyklos nuomos ir naujos saugyklos statybosLietuvos teritorijoje perspektyvos. Priimant galutiná ðio strateginio klausimo sprendimà,bûtina kuo skubiau parengti poþeminës gamtiniø dujø saugyklos árengimo Lietuvojestudijà ir atlikti bûtinus geofizinius bei geologinius tyrimus. Darbe iðanalizuotos gamtiniødujø rezervavimo kitomis kuro rûðimis (asfaltenu, mazutu ir kt.) galimybës ir pateiktiatitinkamos juridinës bazës formavimo pagrindiniai aspektai.

27

Darbe Nacionalinës energetikosstrategijos ágyvendinimo priemoniøplanas iðanalizuotos ir apibendrintospriemonës, kurias Ûkio ministerijai pateikëLietuvos energetikos ámonës, ministerijos,þinybos ir savivaldybës, bei papildomospriemonës, rekomenduojamos ágyvendintisiekiant parengti pajëgumus, pakeisian-èius IAE blokus, atsiþvelgiant á didëjanèiusaplinkosaugos reikalavimus. Priemoniøplane pateiktos priemonës, skirtos didintienergijos vartojimo efektyvumà, skatintiatsinaujinanèiø ir atliekiniø energijosiðtekliø panaudojimà ir kt. Ðios priemonës,jas suderinus su ministerijomis ir þinybo-mis bei patvir tinus LR Vyriausybei, suda-rys prielaidas efektyviau panaudoti energe-tikos ámoniø, ðalies biudþeto ir ES fondølëðas, skir tas visø energetikos sektoriømodernizavimui ir plëtrai.

Tyrime ES ðaliø ástatymø ir ástatymølydimøjø teisës aktø, reglamentuojanèiøenergetikos sektoriaus veiklà, analizë irreglamentavimo principø palyginimas suatitinkamu teisiniu reguliavimu Lietuvoje,remiantis ES ir atskirø ðaliø energetikosteisës aktø analize, parengti Lietuvos ener-getikà reguliuojanèiø teisës aktø keitimø irtolesnio suderinimo su Europos teisës do-kumentais pasiûlymai. Pasiûlyti LR Elek-tros, energetikos bei Gamtiniø dujø ástaty-mø pakeitimai. Ástatymuose numatytiemsreguliavimo principams ágyvendinti pareng-ti reikalingi lydimøjø teisës aktø projektai.

2004 m. pagal sutartá su AB Maþeikiønafta laboratorijoje parengta analitinë stu-dija Elektros rinkos (tiekimo ir poreikio)Lietuvoje analizë, ávertinant globalesnæ vi-so Baltijos regiono átakà, atsiþvelgiant ádemografines ir poreikio tendencijas. Ðiojestudijoje pateikta Lietuvos gamtiniø dujø irelektros sektoriaus bûklës apþvalga, iðnag-rinëtos ES paramos galimybës elektros ga-mybos sektoriuje, panaudojant Sanglaudosir struktûrinius fondus, pateiktos pagrindi-niø ðalies makroekonominiø rodikliø, ga-lutinës energijos ir elektros energijos po-reikiø bei energijos kainø kaitos analizë irprognozës. Svariausias ðio darbo rezulta-tas – iðsami Maþeikiø elektrinës rekonst-rukcijos ekonominio tikslingumo analizë,kuria remiantis AB Maþeikiø nafta gali reng-ti konkretø rekomenduojamos rekonstruk-cijos ágyvendinimo projektà. Be to, èia ið-nagrinëti ES direktyvø reikalavimai ir jø ágy-vendinimo problemos elektros energetikossektoriuje bei pateiktas Maþeikiø elektrinësrekonstrukcijos ir eksploatavimo ypatybiø,naudojant AB Maþeikiø nafta naftos sun-kiuosius produktus, ávertinimas.

Darbe Lietuvos galimybës ágyven-dinti Kioto protokolo reikalavimus,taikant ðiltnamio dujø maþinimomechanizmus atlikta iðsami ðiltnamioefektà sukelianèiø dujø emisijø kitimo ana-lizë ir pateiktas ðiø dujø emisijø maþinimogalimybiø, taikant lanksèius Kioto protokolomechanizmus ir ágyvendinant ES prekybosCO2 emisijomis sistemà, áver tinimas.Iðanalizuotos klimato kaitos ðvelninimopriemoniø derinimo galimybës beipateiktos jø taikymo Lietuvos energetikossektoriuje rekomendacijos. Nustatytasbendrasis apyvar tiniø tarðos leidimøkiekis energetikos sektoriaus ámonëms.Be to, parengti ðiø leidimø paskirstymokonkreèioms ámonëms metodika irprincipai.

Laboratorijos darbuotojaiminint vadovo habil. dr. V. Miðkinio

60-ties metø jubiliejø

NATO seminare „Baltijos ðaliø energetikos saugumas ir nepriklausomybë”

28

Laboratorija dalyvauja ES 5 ir 6 Bendrosios programos projektuose:

– Efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinanèiø energijos iðtekliø platesnionaudojimo ágyvendinimo politikos instrumentø analizë ir priemoniøidentifikavimas Europos Sàjungos ðalyse kandidatëse;

– Energetikos ekonomikos tyrimø europinis tinklas;– Naujø iðoriniø kaðtø raida darniam vystymuisi.

Aktualûs energetikos sektoriaus raidos klausimai, elektros energijos rinkos Baltijosðalyse problemos ir kt. klausimai analizuoti ávairiuose tarptautiniuose projektuose:

– TATENA remiamame projekte Darnaus energetikos vystymo rodikliai;– Danijos kompanijos Elkraft System finansuojamame projekte Energetikos

vystymasis bendroje Baltijos ðaliø elektros rinkoje.Laboratorijos ekspertai intensyviai dirbo vykdant projektus:– Lietuvos Nacionalinis apyvartiniø tarðos leidimø paskirstymo 2005–2007 m.

laikotarpiui planas;– Saulës energijos konversija ir naudojimas;– Instituciniø gebëjimø stiprinimas, diegiant ES reikalavimus cheminiø medþiagø,

genetiðkai modifikuotø mechanizmø, tarðos integruotos prevencijos irkontrolës bei klimato kaitos srityse Lietuvoje ir kt.

2004 m. buvo reikðmingi keliant laboratorijos darbuotojø kvalifikacijà. Dr. A. GalináTATENA vertina kaip aukðèiausios kvalifikacijos ekspertà modeliavimo srityje, nuolatkvieèia á Agentûros rengiamus mokomuosius kursus perteikti energetikos planavimo,taikant matematinius modelius, patir tá kitø ðaliø specialistams. Doktorantas R. Gatautis,remiamas Ðiaurës ðaliø stipendijø fondo, staþavosi Danijos technikos universitete.Dr. I. Konstantinavièiûtë, doktorantai E. Norvaiða, R. Gatautis ir D. Tarvydas dalyvavoTATENA mokomuosiuose kursuose JAV ir Italijoje. Doktorantai A. Mikalauskienë irJ. Kugelevièius dalyvavo mokomuosiuose seminaruose Ispanijoje ir Vokietijoje.

Habil. dr. Vaclovas MIÐKINISEnergetikos kompleksiniø tyrimø



Dalyvauta daugelyje tarptautiniø kon-ferencijø Bulgarijoje, Irane, JAV, Kazach-stane, Kroatijoje, Lenkijoje, Norvegijoje,Por tugalijoje, Ðveicarijoje, Vokietijoje,Serbijoje (perskaityta per 30 praneðimø).Laboratorijos darbuotojai 2004 m. paskel-bë 40 straipsniø Lietuvos ir uþsienioþurnaluose, tarptautiniø konferencijø ir kt.leidiniuose.

Reikðmingiausia laboratorijojevykdomø moksliniø tyrimø iðraiðka yraparengta studija Energijos tiekimo sce-narijai Lietuvai. Detali daugiasektorinëenergijos poreikiø, tiekimo ir aplin-kosaugos analizë, kurià TATENA 2004 m.paskelbë kaip vaisingo ðios agentûros irLietuvos energetikos instituto bendradar-biavimo rezultatà.

NATO seminaro „Baltijos ðaliø energetikossaugumas ir nepriklausomybë” dalyviø pokalbis

Labai reikðmingas laboratorijosindëlis pagrindþiant energetikos sektoriausraidos kryptis iki 2025 m. yra studijosEnergijos tiekimo scenarijø ir energijostiekimo patikimumo Baltijos ðalyseanalizë koordinavimas ir rengimas. Labo-ratorijos ekspertai þenkliai prisidëjo prieðios studijos metodologiniø pagrindøkûrimo, konsultacijø teikimo Latvijos irEstijos darbo grupëms, informacinës bazësformavimo, gautøjø rezultatø apibendrini-mo ir kt.

29

SISTEMØVALDYMO IRAUTOMATIZAVIMOLABORATORIJA

Dr. Romanas ANDRUÐKEVIÈIUSSistemø valdymo ir automatizavimo



Energetikos sistemos ir tinklai yrasudëtingi objektai, kuriø funkcionavimo,valdymo ir plëtros problemoms spræsti rei-kia sudëtingø matematiniø modeliø. Jøsvarba pastaruoju metu padidëjo, nes sis-temø ir tinklø valdymas tapo techniðkaisudëtingesnis. Tai lëmë reikalavimaididinti energijos tiekimo saugumà, siektiaukðtesnio energetikos sistemø darbostabilumo ir patikimumo, pagrástinacionalinio balansavimo ir kitas regionovaldymo funkcijas.

Valdymas bei jo modeliavimas taposudëtingesni ir dël elektros rinkos aspektø:energetikos sistemos restruktûrizacijos,elektros rinkos santykiø susiliejimo sutradiciniais elektros gamybos, perdavimo,tranzito ir skirstymo procesais, smulkes-niø elektros gamybos ðaltiniø prisijungimoprie energetikos sistemos, elektros energi-jos prekybos tolimais galios perdavimoatstumais regioninëse elektros rinkose,papildomø ir sisteminiø paslaugø preky-bos. Naujos sistemø ir tinklø valdymoautomatizacijos priemonës verèia atnau-jinti ir patikslinti matematinius modelius.


– energetiniø sistemø ir tinklø matematinis modeliavimas ir valdymoproblemø tyrimas;

– energetiniø sistemø informacinio valdymo sistemø modeliavimas iroptimizavimo tyrimai;

– energetikos sistemø ir tinklø plëtros modeliavimas.

Laboratorija tæsë moksliná tiriamàjádarbà Energetikos sistemø valdymoalgoritmø ir informaciniø sistemøoptimizavimas ir funkcionavimo tyrimas,ávertinant rinkos veikimà. Ðie tyrimaisvarbûs didinant informaciniø valdymosistemø veiksmingumà, rengiant Lietuvosir kitø Baltijos ðaliø elektros energetikossistemos valdymo, rajonø galios ir daþnioreguliavimo modelius, principus ir ateitiesgaires.

Buvo tæsiami ankstesniais metaisvykdyti energetinës sistemos su vëjoelektrinëmis modeliavimo darbai. Tir tavëjo elektriniø pagamintos energijossupirkimo poveikis elektros rinkai, jøgeneruojamos galios svyravimai ir galimaátaka Lietuvos elektros energetikossistemos darbui, EES daþnio ir galiø saldonuokrypiø priklausomybë nuo vëjoelektriniø.

Buvo baigta rengti ir apginta daktarodisertacija – P. Bachanovas. Energijos efek-tyvaus vartojimo procesø tyrimaspramonëje panaudojant kompiuterizuotasenergijos apskaitos sistemas (vad.A. Burba), kurioje pateikiamas energijosiðtekliø taupesnio naudojimo energetikosámonëse modelis.

Laboratorijos darbuotojai perskaitë 2praneðimus tarptautinëse ir 6 praneðimusrespublikinëse konferencijose. Laboratori-joje baigiamos rengti dvi daktaro diserta-cijos. Paskelbta 10 moksliniø straipsniø,ið jø 2 – tarptautiniuose leidiniuose ir 2 –þurnale Energetika. 2004 m. laboratorijadalyvavo rengiant paraiðkas ES 6 Bend-rajai programai.

2004 m. laboratorija vykdë du tiria-muosius darbus Lietuvos ámoniø uþsaky-mu. AB Lietuvos energijai modeliavoreaktyviosios galios ir átampø reþimø val-dymà prieðavarinëmis automatikos prie-monëmis sisteminiø avarijø situacijose.Skaièiavimo rezultatai ir tyrimø iðvadospadëjo Lietuvos elektros perdavimo siste-mos operatoriams numatyti avarijø pre-vencijos priemones ir sudaryti avarijøprevencijos planus.

AB Panevëþio energija uþsakymubuvo atliktas darbas Elektros energijostiekimo-vartojimo variantø mokslinëtechninë-ekonominë analizë. Jame buvoiðnagrinëti bûsimos termofikacinëselektrinës prijungimo prie elektros tinkløvariantai. Áver tinant elektros rinkosaspektus, potencialiø, tiesioginëmislinijomis prijungiamø, vartotojø interesusbuvo pasiûlytas optimalus termofikacinëselektrinës prijungimo schemos variantas.Ðis tyrimas atliktas bendradarbiaujant suEnergetikos tinklø projektavimo institutu.

Energijos tiekimo kainø bendrovëms „Linas“ ir „Ekranas“ galimas kitimas priklausomainuo kontraktinës energijos kainos ir prisijungimo variantø

30

HIDROLOGIJOSLABORATORIJA Pagrindinës laboratorijos tyrimø kryptys:

– energetikos ir transporto objektø saugumo ir patikimumo bei poveikio vandensaplinkai tyrimai;

– duomenø apie Lietuvos vandens telkinius (upes, tvenkinius, Kurðiø marias irBaltijos jûrà) kaupimas.

Mokslinio tyrimo objektai ir metodai

Laboratorijoje vykdomi Lietuvosvandens telkiniø tyrimai paremti gausiaishidrografiniais, hidrologiniais, morfologi-niais, meteorologiniais ir kitais per daugelámetø nuo Hidrologijos laboratorijos ákûri-mo (1961 m.) sukauptais duomenimis.Naudojant ðiuolaikinæ Danijos hidraulikosinstituto vandens telkiniø reiðkiniø mo-deliavimo sistemà MIKE-21 sprendþiamassvarbiausias aplinkosaugos uþdavinys –ûkinës veiklos poveikio aplinkai vertini-mas. MIKE-21 sistemos hidrodinaminis,bangø, advekcijos ir dispersijos, neðmenø(smëlio ir dumblo) pernaðos moduliai nau-dojami modeliuojant vandens telkiniøvandens lygius, tëkmës greièius, bangavi-mà, neðmenø dinamikà (dugno ir krantøerozijà, neðmenø sankaupas, drumstumà),nuotekø sàmaiðà ir sklaidà.

Klaipëdos sàsiaurio tëkmës struktûra tekant440 m3/s debitui ið Kurðiø mariø á Baltijos jûrà

Tarðos sklaida Klaipëdos sàsiauryje tekant 440 m3/s debitui iðKurðiø mariø á Baltijos jûrà

Svarbiausi laboratorijos moksliniø tyrimø objektai – Drûkðiø eþeras, Kauno marios,Nemunas, Kurðiø marios ir Baltijos jûra. Ðie vandens telkiniai patiria ekstremaliø gamtosreiðkiniø (audrø, liûèiø, sausrø) ir ûkinës veiklos poveiká. Naudojant sukauptà duomenøbazæ ir modeliavimo sistemà MIKE-21 sprendþiami ðie uþdaviniai:

– ûkinës veiklos vandens telkiniuose poveikio aplinkai ver tinimas beigamtosaugos priemoniø pagrindimas;

– Baltijos jûros krantø apsauga ir tvarkymas;– ekstremaliø hidrologiniø bei hidrauliniø hidrotechnikos statiniø eksploatacijos

sàlygø nustatymas;– energetikos objektø darbo reþimo nustatymas ávertinant aplinkosaugos tikslus;– nuotekø sàmaiðos ir sklaidos skaitinis nustatymas kritinëmis vandens telkiniø

darbo sàlygomis;– jûrø uosto ir vandens keliø eksploatacija, palaikant garantuotus laivybos gylius.

31

Prof. habil. dr. Brunonas GAILIUÐISHidrologijos laboratorijos vadovas

Tel. (8~37) 401961El. paðtas [email protected]

Pagrindiniai laboratorijos taikomieji darbai

Lygiagreèiai laboratorijoje vykdomi taikomojo pobûdþio darbai ir rengiamihidrotechniniø statiniø techniniai projektai pagal sutartis su energetikos bei kitø ðaliesûkio ðakø ámonëmis ir organizacijomis.

– VÁ Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijos uþsakymu buvo parengta uostoáplaukos kanalo gilinimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurioje pagrástasuosto gilinimo iki 13,0 m variantas, parengtos gamtosaugos priemonës Kurðiømariø ekosistemai saugoti.

– AB Laivitë ir AB Smiltynës perkëla akvatorijai bei Klaipëdos uosto áplaukoskanalui parengti gilinimo darbø projektai, numatantys darbø technologijà,vykdymo eiliðkumà ir sàlygas.

– AB Lietuvos energija uþsakymu Kauno hidroelektrinei bei Kruonio hidroaku-muliacinei elektrinei parengtos pavojaus ir rizikos studijos, kuriø pagrindusudaryti ðiø pavojingø objektø avarijø likvidavimo planai. Ðiø planø priemonësðvelnina pasekmes sugriuvus uþtvankoms.

– Kar tu su AB Pramprojektas buvo rengiamas Klaipëdos miesto nuotekø,iðleidþiamø á Klaipëdos sàsiaurio vandenis, iðleistuvo rekonstrukcijos projektas.Nuotekø sàmaiðos su sàsiaurio vandenimis modeliavimo rezultatai padësiðvengti neigiamo poveikio Kurðiø mariø ekosistemai.

– VÁ Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijos uþsakymu buvo parengta uostogilinimo iki 2009 metø programa. Ðioje programoje uosto gilinimo ir laivyboskanalo platinimo eiliðkumas vertinamas laivybos saugumo, krovos darbøapimèiø augimo bei gamtosaugos poþiûriais.

Baltijos priekrantës tëkmiø struktûra puèiant vakarøvëjui 15 m/s

Bendradarbiavimas su valstybës institucijomis

Hidrologijos laboratorija glaudþiai bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos institucijø.Svarbiausios bendradarbiavimo kryptys yra ðios:

– bendra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos energetikosinstituto sutar tis vandens telkiniø apsaugos, hidrografijos ir hidrologijos,antropogeninio poveikio vandens telkiniams vertinimo srityje;

– LEI ir Kauno technologijos universiteto Aplinkos inþinerijos instituto bendratechnologijos mokslø aplinkos inþinerijos ir kraðtotvarkos krypties doktorantûra;

– mokslo þurnalo Aplinkos tyrimai, inþinerija ir vadyba leidimas kartu su kitomisLietuvos mokslo institucijomis (KTU, VU, VGTU, LÞÛU ir kt.);

– kompleksiniai aplinkos tyrimai kartu su Geologijos ir geografijos institutu, VUEkologijos institutu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Lietuvos þemësûkio universitetu.

Laboratorijos darbuotojai parengë irpaskelbë 8 straipsnius Lietuvos irtarptautiniuose leidiniuose, perskaitë 4praneðimus ávairiose konferencijose(Italijoje, Rusijoje, Estijoje).

32

FINANSINËBÛKLË Instituto pajamas sudaro:

– valstybinës subsidijos;– lëðos uþ mokslo programø vykdymà ir specialistø rengimà;– lëðos, gautos ið Lietuvos bei uþsienio ámoniø ir organizacijø uþ sutartinius

darbus, mokslinës produkcijos ir gaminiø realizavimà bei kitas paslaugas;– lëðos, gautos ið ávairiø fondø ir tarptautiniø mokslo programø;– lëðos, gaunamos ið kitø ámoniø ir asociacijø uþ dalyvavimà bendruose

projektuose ir rengiant specialistus.

2004 m. ûkinës veiklosfinansavimo ðaltiniai

Finansø struktûros raida

Pajamø ir iðlaidø struktûra (tûkst. Lt)

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.

Pajamos:Biudþeto subsidijos 4319 5180 4630 4473,2 6415,2Sutartys (su subranga) 4224 4684 7785 11658* 22641*Kitos pajamos 1083 922 1202 1128 1356

Ið viso: 9626 10786 13617 17259,2 30412,2

Iðlaidos:Atlyginimai (su soc. dr.) 7002 6362 7181 7783 8667Eksploatacijos iðlaidos 1573 2544 2842 3572,2 3699,7Kapitalo investicijos 935 659 1887 571 1564,3Subranga 565 302 705 5584* 15808*

Ið viso: 9435 10178 12615 17510,2 29739Tæstiniø sutarèiø lëðos 346 954 1956 1705 2378,2

* – áskaièiuotas banko garantas

33

SVARBIAUSIOSPUBLIKACIJOS

KNYGOS

1. Èësna B., Davulienë L., Aliulis K. Lietuvos branduolinë praeitis.Kaunas: 2004. 46 p.

2. Èësna B., Davulienë L., Aliulis K. Lihuania’s nuclear past: ahistorical survey. Kaunas: 2004. 46 p.

3. Квиклис А.-Й., Левинскас Р. Наполненные полимерные системыи их свойства. ISBN 9986-192-82-3. Каунас: Литовскийэнергетический институт, 2004. 192 с.

4. Pikûnas A., Pukalskas S., Ðkëma R. Energijos var tojimotransporte efektyvumo didinimas ir atnaujinimas // Monografija:Transportas: Technologijos, ekonomika, aplinka, sveikata. ISBN9986-05-640-3 / Vilnius: Technika, 2003, p. 775-831.

5. Ðilumos energetika ir technologijos: Konferencijos praneðimømedþiaga. ISBN 9986-492-80-7 // Kauno technologijos univer-sitetas, Lietuvos energetikos institutas, 2004 m. vasario 5, 6. /Kaunas: LEI, 2004. 312 p.

STRAIPSNIAI

leidiniuose, áraðytuose á Mokslinës informacijos instituto (ISI)sàraðà

6. Augutis J., Simaitytë J., Uðpuras E., Alzbutas R., Matuzas V.Estimation of the gas gap between the channels and the graph-ite masonry in an RBMK-1500 reactor // Atomic Energy. ISSN1063-4258 // 2004. Vol. 96, N 4, p. 241-245.

7. Augutis J., Uðpuras E., Alzbutas R., Matuzas V. Reliability ofthe coolant flow rate measuring system at the Ignalina NuclearPower Plant // Atomic Energy. ISSN 1063-4258 / 2004. Vol. 96,N 6, p. 403-406.

8. Brinkienë K., Këþelis R. Correlations between processing pa-rameters and microstructure for YSZ films produced by plasmaspray technique // Journal of the European Ceramic Society.ISSN 0955-2219 / 2004. Vol. 24, p. 1095-1099.

9. Èësna B., Rimkevièius S., Urbonavièius E., Babilas E. Reac-tor cavity and ALS thermal-hydraulic evaluation in the case offuel channels ruptures at Ignalina NPP // Nuclear Engineeringand Design. ISSN 0029-5493 / 2004. Vol. 232, p. 57-73.

10. Èyvienë J., Dudonis J., Laurikaitis M., Rakauskas A., Milèius D.Synthesis of ZrO2 / Y2O3 by combined arc and magnetron sput-tering technique // Surface Coatings Technology. ISSN 0257-8972 / 2004. Vol. 180-181, p. 53-58.

11. Denafas G., Sitnikovas D., Galinis A., Kudrenickis I., Klavs G.,Kuusik R. Predicting CO2 and SO2 emissions in the Baltic Statesthrough reorganization of energy infrastructure // EnvironmentInternational. ISSN 0160- 4120 / 2004. Vol. 30, p. 1045-1053.

12. Gailiuðis B., Kriauèiûnienë J., Rimavièiûtë E. Modelling theeffect of the hydroelectric pumped storage plant on hydrody-namic regime of the Kaunas Reservoir in Lithuania // NordicHydrology. ISSN 0029-1277 / 2003. Vol. 34, Iss. 5, p. 507-518.

13. Kopustinskas V., Augutis J., Rimkevièius S. Dynamic reliabilityand risk assessment of the accident localization system of theIgnalina NPP RBMK- 1500 reactor // Reliability Engineering andSystem Safety. ISSN 0951-8320 / 2005. Vol. 87, p. 77-87.

14. Kviklys A., Lukoðiûtë I. Analysis of the adhesion and adhesionstrength of two-layer polymer films and coatings // Mechanicsof Composite Materials. ISSN 0191-5665 / 2004. Vol. 40, Iss. 3,p. 253-258.

15. Lukoðiûtë I., Levinskas R., Sapragonas J., Kviklys A. Transitionlayer in composites with a plasticized filler and its influence onthe strength properties // Mechanics of Composite Materials.ISSN 0191-5665 / 2004. Vol. 40, Iss. 2, p. 151-158.

16. Milèius D., Pranevièius L., Nomgaudytë J., Barnackas I. Behav-ior of hydrogen in AL, Mg and MgAl plasma saturated films //Solid State Phenomena . ISSN 1012-0394 / 2004. Vol. 97-98,p. 159-164.

17. Milèius D., Pranevièius L.L., Ðirvinskaitë V., Ðalkus T., KeþionisA., Orliukas A.F. Formation and characteristics of thin films ofZrO2-8 mol % Y2O3 solid electrolytes // Solid State Phenomena .ISSN 1012-0394 / 2004. Vol. 97-98, p. 153-158.

18. Miðkinis V. Atomausstieg und Abhangigkeit. Energieversorgungin Litauen // Osteuropa. ISSN 0030-6428 / 2004. T. 54, Heft 9-10, p. 238-249.

19. Poðkas P., Poðkas R. Turbulent opposing mixed convectionheat transfer in a ver tical flat channel with one-side heating //Heat Transfer Engineering. ISSN 0145-7632 / 2004. Vol. 25,Iss. 2, p. 1-7.

20. Pranevièius L.L., Milèius D., Abrasonis G., Nomgaudytë J.,Pranevièius L., Templier C., Riviere J. Nitridation of austeniticstainless steel in a nitrogen plasma // High Temperature MaterialProcesses. ISSN 1093-3611 / 2004. Vol. 7, p. 299-306.

21. Pranevièius L., Milèius D., Pranevièius L.L., Ðirvinskaitë V.,Nomgaudytë J., Rivier J.P., Templier C. Mass - transport drivenby surface instabilities in metals under reactive plasma /ion beamtreatment at moderate temperature // Central European ScienceJournals . ISSN 1644-3608 / 2004. Vol. 2, Iss. 1, p. 67-89.

22. Pranevièius L., Milèius D., Pranevièius L.L, Templier C.,Ðirvinskaitë V., Knizikevièius R. Role of surface instabilities inmixing and oxidation mechanisms of bilayered Y/Zr films at el-evated temperature // Applied surface science. ISSN 0169-4332/ 2004. Vol. 225, p. 272-280.

23. Pranevièius L., Pranevièius L.L., Milèius D., Muzard S., TemplierC., Riviere J.-P. Mass transport driven by surface instabilitiesunder high-flux, low-energy nitrogen ion irradiation at elevatedtemperatures // Vacuum. ISSN 0042-207X / 2004. Vol. 72,p. 161-168.

24. Pranevièius L.L., Milèius D., Knizikevièius R., Nomgaudytë J.,Bobrovaitë B. The role of processes on the surface in organiza-tion of long range mass-transport in the bulk // Solid State Phe-nomena. ISSN 1012-0394 / 2004. Vol. 97-98, p. 185-190.

25. Ðtreimikienë D., Burneikis J., Punys P. Review of renewableenergy use in Lithuania // Renewable & Sustainable Energy Re-views. ISSN 1364-0321 / 2005. Vol. 9, p. 29-49.

34

26. Urbonas R., Kaliatka A., Uðpuras E. Comparison of two mod-ern approaches for MBDA calculations of RBMK-type reactors //Kerntechnik. ISSN 0932-3902 / 2004. Vol. 69, N 3, p. 92-98.

27. Uðpuras E., Kaliatka A., Bubelis E. Validation of coupled neu-tronic/thermal-hydraulic code RELAP5-3D for RBMK-1500 re-actor analysis application // Annals of Nuclear Energy. ISSN0306-4549 / 2004. Vol. 31, p. 1667-1708.

28. Uðpuras E., Kaliatka A., Bubelis E. Modeling of void, fast powerand graphite temperature reactivity coefficients measurementsfor the validation of RELAP5-3D RBMK-1500 reactor model //Nuclear Engineering and Design. ISSN 0029-5493 / 2004.Vol. 232, p. 29-45.

29. Uðpuras E., Kaliatka A., Bubelis E. Validation of RELAP5-3DRBMK-1500 reactor model // Nuclear Energy. ISSN 0140-4067/ 2004. Vol. 43, N 5, p. 257-264.

30. Valinèius V., Kruðinskaitë V., Valatkevièius P.,Valinèiûtë V.,Marcinauskas L. Electric and thermal characteristics of the lin-ear, sectional dc plasma generator // Plasma Sources Scienceand Technology. ISSN 0963-0252 / 2004. Vol. 13, p. 199-206.

STRAIPSNIAI

Uþsienio recenzuojamuose moksliniuose periodiniuose leidiniuose

31. Абрайтис Р., Бринкене К., Кежялис Р. Исследование получениявысокотемпературного материала на основе MgO плазменнымметодом // Огнеупоры и техническая керамика / 2004. № 11, с. 2-7.

32. Аугутис Й., Ушпурас Е., Алзбутас Р., Матузас В. Надежностьсистемы измерения расхода теплоносителя на Игналинской АЭС// Атомная энергия. ISSN 0004-7163 / 2004. Т. 96, вып. 6, с. 444-447.

33. Аугутис Ю., Симайтите Ю., Ушпурас Е., Алзбутас Р., Матузас В.Оценка газового зазора между каналами и графитовой кладкойРБМК-1500 // Атомная энергия. ISSN 0004-7163 / 2004. Т. 96,вып. 4б, с. 267-271.

34. Gatautis R. Regulation and competition in the Lithuanian dis-trict heating sector // Energy & Environment. ISSN 0958-305X /2004. Vol. 15, N 2, p. 297-307.

35. Katinas V., Ðkëma R. Litauen ver fugt uber eine guteGesetzgebung zur Forrderung erneuerbarer Energien RichtungZukunft // Sonne Energie. ISSN 0172-3278 / 2004. Vol. 5, p. 40-42.

36. Квиклис А., Лукошюте И. Анализ адгезии и адгезионной прочностидвухслойных полимерных пленок и покрытий // Механикакомпозитных материалов. ISSN 0203-1272 / 2004. Т. 40, № 3,с. 393-402.

37. Лукошюте И., Лявинскас Р., Сапрагонас Й., Квиклис А.Переходный слой в композитах с пластифицированнымнаполнителем и его влияние на прочностные свойства // Механикакомпозитных материалов. ISSN 0203-1272 / 2004. Т. 40, № 2,с. 235-246.

38. Markandya A., Pedroso S., Ðtreimikienë D. Energy efficiency intransition economies: is there convergence towards the EU av-erage ? (straipsnis internete http://papers.ssrn.com/sol3/DisplayAbstractSearch.cfm)

39. Ðtreimikienë D., Mikalauskienë D. Implementation of Kyotoflexible mechanisms in Lithuania // Nuclear and Radiation Tech-nologies / 2004. Vol. 4, N 2, p. 35-44.

STRAIPSNIAI

Lietuvos leidiniuose, áraðytuose á Mokslo ir studijø departamentopatvirtintà sàraðà

40. Alzbutas R., Dundulis G. Ignalinos atominës elektrinësnutrûkusio vamzdþio trenkimosi á sienà tikimybinis modeliavimasvertinant neapibrëþtumà // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004.Nr. 4, p. 63-67.

41. Andruðkevièius R., Ðulga D., Bikulèius R. Vëjo elektriniøgeneruojamos galios svyravimø ir jø galimos átakos Lietuvoselektros energetikos sistemos darbui áver tinimas // Energetika.ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 3, p. 45-50.

42. Baltrënas P., Vaitiekûnas P., Katinas V., Markevièius A. Two-phase modelling of thermal dissipation in a natural basin // Jour-nal of Environmental Engineering and Landscape Management.ISSN 1648-6897 / 2004. Vol. 12, N 3, p. 103-107.

43. Baltrënas P., Vaitiekûnas P., Minceviè I. Investigation on theimpact of transport exhaust emissions on the air // Journal ofEnvironmental Engineering and Landscape Management . ISSN1648-6897 / 2004. Vol. 12, N 1, p. 3-11.

44. Birgiolas E., Katinas V. Investigation of wind flow turbulenceand energy parameters // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004.Nr. 4, p. 24-28.

45. Brazauskaitë A., Poðkas P. Analysis of the processes definingradionuclide migration from deep geological repositories in po-rous medium // Environmental and Chemical Physics. ISSN 1392-740X / 2004. Vol. 26, N 1, p. 2-8.

46. Brinkienë K., Këþelis R., Baltuðnikas A., Mëèius V., Matulio-nienë V. Investigation of the properties of plasma sprayed titania// Medþiagotyra. ISSN 1392-1320 / 2004. Vol. 10, N 4, p. 345-348.

47. Burba A., Klementavièius A. Vieðøjø interesø uþtikrinimoliberalizuotoje elektros rinkoje problemos // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 3, p. 39-44.

48. Èyvienë J., Laurikaitis M., Dudonis J., Milèius D. Deposition ofZr and ZrO2 thin films by reactive magnetron sputtering // LithuanianJournal of Physics. ISSN 1648-8504 / 2003. Vol. 43, N 6, p. 469-474.

49. Denafas G., Sitnikovas D., Vaikðnorienë R., Galinis A. Lietuvoselektros energetikos infrastruktûros pokyèiø átaka aplinkos orotarðai // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 1, p. 34-40.

50. Gaigalis V., Ðkëma R. Kuro ir energijos vartojimo Lietuvospramonëje 1996-2001 m. analizë // Energetika. ISSN 0235-7208/ 2004. Nr. 2, p. 54-62.

51. Gailiuðis B., Kriauèiûnienë J., Kriauèiûnas R. Klaipëdos uostoáplaukos kanalo tëkmës hidrodinaminio reþimo pokyèiai dël moløpertvarkymo // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 1, p. 57-61.

52. Grigonienë J., Kveselis V., Tamonis M. Ðilumos poreikiøgyvenamuosiuose pastatuose analizë pagal ðilumà tiekianèiosámonës duomenis // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 4,p. 29-35.

53. Irbinskas V., Jablonskis J. Ar senka mûsø eþerai? // Vandensûkio inþinerija. ISSN 1392-2335 / 2004. T. 26(46), p. 81-85.

54. Jablonskis J., Tomkevièienë A. Lietuvos maþosios hidro-energetikos plëtros galimybës // Energetika. ISSN 0235-7208 /2004. Nr. 2, p. 40-46.

35

55. Januðas V., Ilgarubis V., Daugelë A. Oro greièio verèiøatkûrimotyrimas // Matavimai. ISSN 1392-1223 / 2004. Nr. 2(30),p. 11-14.

56. Kaliatka A., Uðpuras E., Vaiðnoras M. Justification of RELAP5code for modeling water hammer phenomenon by employingthe umsicht test facility data // Energetika. ISSN 0235-7208 /2004. Nr. 3, p. 1-6.

57. Kandrotaitë Janutienë R., Þvinys J., Baltuðnikas A. Influence ofbending stress on microstructure of tempered high chromiumsteel // Medþiagotyra. ISSN 1392-1320 / 2004. Vol. 10, N 3,p. 201-205.

58. Kavaliauskas A., Katinas V., Jensen A., Jensen P. Kietojo kurodegimo sluoksnyje eksperimentinis tyrimas // Energetika. ISSN0235-7208 / 2004. Nr. 3, p. 12-20.

59. Kriauèiûnienë J., Gailiuðis B. Changes of sediment transportinduced by reconstruction of Klaipëda Seaport entrance chan-nel // Aplinkos tyrimai, inþinerija ir vadyba. ISSN 1392-1649 /2004. Nr. 2(28), p. 3-9.

60. Kriûkienë R., Tamulevièius S. High temperature oxidation ofthin chromel-alumel thermocouples // Medþiagotyra. ISSN 1392-1320 / 2004. Vol. 10, N 2, p. 136-141.

61. Kruðinskaitë V., Valinèius V., Valatkevièius P. Plazminëmistechnologijomis formuojamø CO destrukcijai skirtø katalizatoriøsintezë ir savybiø tyrimas // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004.Nr. 1, p. 25-33.

62. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. Elektros sànaudøLietuvoje imitacinis modeliavimas // Energetika. ISSN 0235-7208/ 2004. Nr. 3, p. 66-71.

63. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. Energijos sànaudøprognozës lyginamosios analizës metodais // Energetika. ISSN0235-7208 / 2004. Nr. 2, p. 28-32.

64. Kviklys A., Lukoðiûtë I. Kinetics and peculiarities of polyamidecoatings formation from solutions // Medþiagotyra. ISSN 1392-1320 / 2004. Vol. 10, N 2, p. 177-181.

65. Lisauskas A., Kveselis V., Tamonis M. Analysis of heat sectorproblems at the national regions level // Organizacijø vadyba:sisteminiai tyrimai. ISSN 1392-1142 / 2004. Nr. 29, p. 105-115.

66. Marcinauskas K., Tumosa A. Þemës ûkio paskirties termo-akumuliaciniø 10 kV elektrodiniø katiliniø 1972-2002 m. veiklosanalizë // Þemës ûkio inþinerija: mokslo darbai. ISSN 1392-1134/ 2004. Nr. 36(2), p. 65-74.

67. Masaitis S., Kveselis V., Urbonas P. Karðto vandens tiekimokokybës uþtikrinimas kintant apkrovai // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 4, p.36-39.

68. Milèius D., Pranevièius L., Ðirvinskaitë V., Ðalkus T., Keþionis A.,Orliukas A. Electrical properties of thin films of ZrO2-8 mol. %Y2O3 solid electrolytes // Lithuanian Journal of Physics. ISSN1648-8504 / 2003. Vol. 43, N 5, p. 395-401.

69. Milèius D., Pranevièius L., Thomas G., Lelis M. Behavior ofhydrogen implanted during physical vapor deposition in Al,Mg and MgAl films // Medþiagotyra. ISSN 1392-1320 / 2004.Vol. 10, N 3, p. 217-220.

70. Milèiuvienë S., Milèius D., Pranevièius L., Vasys A. Vandenilioenergetikos plëtros perspektyvos // Energetika. ISSN 0235-7208/ 2004. Nr. 1, p. 62-68.

71. Miðkinis V., Konstantinavièiûtë I., Norvaiða E., Deksnys R.Energijos poreikiø namø ûkiø sektoriuje prognozës // Energetika.ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 1, p. 17-24.

72. Norvaiða E., Galinis A. Iðoriniø energijos gamybos kaðtø átaka

Lietuvos energetikos sistemos funkcionavimui ir darniai plëtrai// Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 2, p. 1-8.

73. Paþëraitë A. Pricing methodology for electricity transmissionservice // Organizacijø vadyba: sisteminiai tyrimai. ISSN 1392-1142 / 2004. Nr. 29, p. 151-161.

74. Perednis E. Plokðèiojo saulës kolektoriaus ðiluminës irhidrodinaminës charakteristikos // Energetika. ISSN 0235-7208/ 2004. Nr. 3, p. 60-65.

75. Poðkas P., Sabanskis D. Pasvirimo kampo átakos ðilumosatidavimui nuo apatinës plokðèio kanalo sienelës esantturbulencinei miðriai konvekcijai bei prieðingø krypèiø tëkmëmseksperimentinis tyrimas // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004.Nr. 3, p. 21-25.

76. Poðkas P., Ðimonis V., Zujus R., Kilda R., Kolesnikovas J.,Sirvydas A. Gaisrø pavojaus Ignalinos AE pirmajame bloke analizë2. Prieðgaisrinës saugos, ventiliacijos sistemø ir antriniø efektøanalizë // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 1, p. 41-48.

77. Poðkas P., Zujus R., Brazauskaitë A., Kolesnikovas J., Bûdvy-tis G. Radiological characterization of the main circulation cir-cuit of the first unit at Ignalina NPP // Lithuanian Journal ofPhysics. ISSN 1648-8504 / 2003. Vol. 43, N 6, p. 493-498.

78. Poðkas R., Poðkas P. Ðilumos atidavimo pasvirusiame plokð-èiame kanale turbulencinës miðrios konvekcijos prieðingø krypèiøtëkmëse esant stabiliai oro tankio stratifikacijai apibendrinimas //Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 2, p. 9-14.

79. Pranevièius L., Milèius D., Pranevièius L.L. Hydrogenation ofMgAl films in plasma // Lithuanian Journal of Physics. ISSN1648-8504 / 2004, Vol. 44, N 5, p. 367-373.

80. Pranevièius L.L., Milèius D., Thomas G. Synthesis of Mg(AlH4)2by codeposition of Mg and Al atoms in hydrogen plasma// Lithuanian Journal of Physics. ISSN 1648-8504 / 2003.Vol. 43, N 4, p. 297-302.

81. Ðleþas R. Dûmø nusierinimo technologijø ir jose susidaranèiøatliekø panaudojimo Lietuvoje perspektyvos // Cheminë tech-nologija. ISSN 1392-1231 / 2004. Nr. 3, p. 6-9.

82. Ðmaiþys A., Narkûnas E., Poðkas P. Evaluation of neutron ac-tivation processes in RBMK-1500 reactor graphite // LithuanianJournal of Physics. ISSN 1648-8504 / 2003. Vol. 43, N 6, p. 499-503.

83. Strazdas D., Kveselis V., Urbonas P. Ðilumos ir karðto vandenstiekimo sistemos rekonstrukcija // Energetika. ISSN 0235-7208 /2004. Nr. 1, p. 78-83.

84. Ðtreimikienë D. Implementation of EU environmental directivesand Kyoto Protocol requirements in Lithuanian power and dis-trict heating sectors // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004.Nr. 3, p. 30-38.

85. Ðtreimikienë D., Mikalauskienë A. Bendrøjø ir dalinës pusiau-svyros modeliø taikymas vertinant aplinkosaugos politikos átakàenergetikai ir ekonomikai // Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004.Nr. 1, p. 69-77.

86. Ðtreimikienë D., Mikalauskienë A. Perspectives of joint imple-mentation projects in Lithuania // Organizacijø vadyba: sisteminiaityrimai. ISSN 1392-1142 / 2004. Nr. 29, p. 201-213.

87. Ðtreimikienë D., Zaikienë J. Social issues of sustainable en-ergy development in Lithuania // Energetika. ISSN 0235-7208 /2004. Nr. 4, p. 49-57.

88. Tonkonogij J., Stankevièius A. Maþø membraniniø dujø skaitikliømetrologinio stabilumo bandymai // Matavimai. ISSN 1392-1223/ 2004. Nr. 3(31), p. 14-16.

36

89. Vaitiekûnas P., Katinas V., Markevièius A. Simulation of con-ductive-convective heat transfer in a natural basin // Journal ofEnvironmental Engineering and Landscape Management. ISSN1648-6897 / 2004. Vol. 12, N 2, p. 58-62.

90. Vaitiekûnas P., Ðaimardanova J., Markevièius A., Katinas V.Hidroterminiø trimaèiø procesø Drûkðiø eþere skaitinismodeliavimas. Dvifazis models // Energetika. ISSN 0235-7208 /2004. Nr. 4, p.58-62.

91. Vileiniðkis V., Kaliatka A., Uðpuras E. Uncertainty analysis ofone main circulation pump trip event at the Ignalina NPP //Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 1, p. 1-7.

92. Þukauskas G., Ðkëma R., Zinevièius F. Maþos galioskogeneraciniø jëgainiø plëtros perspektyvos ES ir Lietuvoje //Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 4, p.40-48.

93. Бубялис Э., Пабарчус Р., Тонкунас А. Моделирование аварийнойситуации с самоходами стержней СУЗ без аварийного oстанова,используя программный комплекс QUABOX/CUBBOX-НУСА //Energetika. ISSN 0235-7208 / 2004. Nr. 1, p. 49-56.

PRANEÐIMAI TARPTAUTINËSE KONFERENCIJOSE

94. Alzbutas R. Methods for reliability parameters estimation andanalysis toolkit // Proceedings of the probabilistic safety assess-ment and management: PSAM 7-ESREL’04, Berlin, Germany,June 14-18, 2004 / Berlin, Germany, 2004. ISBN -85233-827-X, p. 1-6.

95. Alzbutas R., Augutis J., Uðpuras E. Emergency diesel genera-tor system testing interval optimization and incertain reliabilityparameters updating // The 6th international conference on reli-ability maintainability & safety ICRMS’2004: Proceedings , HuaXia, China, 26-29 August, 2004 / Hua Xia Publishing House,2004. ISBN 7-5080-3562-3, p. 145-151.

96. Augutis J., Krikðtolaitis R., Alzbutas R., Matuzas V., Uðpuras E.Reliability analysis of the electricity transmission system inLithuania // Risk analysis IV: Fourth international conference oncomputer simulation in risk analysis and hazard mitigation,Rhodes, Greece, September 27-29, 2004. ISSN 1470-6326 /Southampton, Boston, 2004. ISBN 1-85312-736-1, p. 573-580.

97. Augutis J., Matuzas V., Uðpuras E. Reliability control of coolantmeasure system in RBMK-1500 reactor using preventive main-tenance // Proceedings of the probabilistic safety assessmentand management: PSAM 7-ESREL’04, Berlin, Germany, June14-18, 2004 / Berlin, Germany, 2004. ISBN 85233-827-X, p. 1-6.

98. Augutis J., Simaitytë-Volskienë J., Uðpuras E. Modelling andapplication of extreme floods to dam safety // The 6th interna-tional conference on reliability maintainability & safetyICRMS’2004: proceedings, Hua Xia, China, 26-29 August, 2004/ Hua Xia publishing House, 2004. ISBN 7-5080-3562-3,p. 134-139.

99. Augutis J., Simaitytë-Volskienë J., Uðpuras E., Kriauèiûnie-në J. Risk analysis of the Kaunas hydropower system // Riskanalysis IV: Fourth international conference on computer simu-lation in risk analysis and hazard mitigation, Rhodes, Greece,September 27-29, 2004 / Southampton, Boston, 2004. ISBN 1-85312-736-1, p. 553-561.

100. Augutis J., Þutautaitë I., Alzbutas R., Uðpuras E. Iterative esti-mation of reliability parameters using the Bayesian approach //Risk analysis IV: Fourth international conference on computersimulation in risk analysis and hazard mitigation, Rhodes, Greece,September 27-29, 2004 / Southampton, Boston, 2004. ISBN 1-

85312-736-1, p. 497-502.

101. Babilas E., Urbonavièius E., Rimkevièius S. Investigation ofhydrogen distribution in Ignalina NPP ALS with COCOSYS code// Proceedings of the 5th international conference on nuclearoption in countries with small and medium electricity grids,Dubrovnik, Croatia, May 16-20, 2004 / Dubrovnik, Croatia, 2004.ISBN 953-96132-8-0, p. 1-9.

102. Brazauskaitë A. Methodology and key parameters for model-ling of nuclide migration from the canister with SNF disposed ofin homogeneous media // Competence Development in Lithuaniain the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Proceedings of theInternational Workshop, Dubingiai, Lithuania, December 17-18,2003 / Vilnius, 2004, p. 72-76.

103. Brazauskaitë A., Kilda R. Modelling of the nuclide migrationfrom the canister with RBMK-1500 SNF disposed of in the claymedia in case of normal evolution scenario // Competence De-velopment in Lithuania in the Area of Spent Nuclear Fuel Dis-posal: Proceedings of the International Workshop, Dubingiai,Lithuania, December 17-18, 2003 / Vilnius , 2004, p. 112-117.

104. Brinkienë K., Èësnienë J., Këþelis R., Mëèius V. Исследо-вание получения высокотемпературного каолинового материалаплазменным методом // Третья международная конференцияМатериалы и покрытия в экстремальных условиях: исследования,применение, экологически чистые технологии производства иутилизации изделий, Крым, Украина, 13-17 сентября, 2004 / Крым,2004, с. 378-379.

105. Brinkienë K., Këþelis R., Baltuðnikas A. Effect of annealing onthe microstructure of plasma sprayed zirconia coatings // Engi-neering Materials & Tribology: Materials of the XII-th InternationalBaltic Conference, Riga, Latvia, September 23-24, 2004 / Riga,2004, p. 138-142.

106. Bubelis E., Kaliatka A., Uðpuras E. Development and validationof RELAP5-3D RBMK- 1500 reactor model // Proceedings ofthe international meeting on updates in best estimate methodsin nuclear installation safety analysis BE-2004, Washington, USA,November 14-18, 2004 / Washington, USA, 2004. ISBN 0-89448-681-0, p.192-198.

107. Èësna B. A historical survey of the Ignalina NPP // Fifty years ofnuclear power-the next fifty years: International Conference,Obninsk, Moscow, Russian Federation, 27 June-2 July 2004 /2004, p. 1-15.

108. Èësna B. Turbulent mixing in rod bundles with wire-wrappedtubes // Proceedings of the 3rd International Conference onHeat Transfer, Fluid Mechanics and Thermodynamics, Cape Town,South Africa, June 21-24, 2004 / Cape Town, South Africa,2004. ISBN 1-86854-519-9, p. 1-4.

109. Dundulis G., Karalevièius R. Evaluation of pipe whip impact onconcrete wall // Strength, Durability and Stability of Materials andStructures: Proceedings of the 3rd International ConferenceSDSMS’03, Klaipëda, Lithuania, September 17-19, 2003 /Kaunas, 2003. ISBN 9955-09-549-0, p. 53-65.

110. Dundulis G., Karalevièius R., Uðpuras E. Structural integrityanalysis of an Ignalina NPP building subjected to an airplanecrash // Канальные реакторы: проблемы и решения: международнаянаучно-техническая конференция, Москва, Pоссия, 19-22 октября,2004 / Москва, Россия, 2004, с. 1-7.

111. Dzenajavièienë E.F., Kveselis V.,Tamonis M. Possibilities touse biomass CHP units in Lithuania’s district heating systems // 1st International Ukrainian Conference on Cogeneration forIndustry and District Heating Systems, October 18-20, 2004,p. 1-4.

37

112. Dþiugys A., Peters B., Husinger H., Krebs L. Numerical simula-tion of a moving bed of fuel particles on a forward acting grate// Proceedings of ICMF-2004: Fifth International Conference onMultiphase Flow, Yokohama Pacifico Conference Center, Japan,May 30-June 4, 2004 / Yokohama, Japan, 2004. Paper N 214,p. 1-13.

113. Galinis A., Norvaiða E. Electricity supply scenarios in Lithuaniaafter closure of the existing nuclear power plant // Proceedingsof the 5th international conference on nuclear options in coun-tries with small and medium electricity grids, Dubrovnik, Croatia,May 16-20, 2004 / Dubrovnik, Croatia, 2004. ISBN 953-96132-8-0, p. 1-8.

114. Gatautis R., Ravn H.F. Bottom-up modelling of district heatingsector in the Lithuanian electricity market // Modelling in energyeconomics and policy: proceedings of the 6th IAEE Europeanconference, Zurich, Zwitzerland, 1-3 September, 2004 / Switzer-land, 2004, p. 1-15.

115. Jablonskis J., Tomkevièienë A. Lietuvos tvenkiniø statistika //Vandens telkiniø apsauga ir valdymas: tarptautinë mokslinëkonferencija: straipsniø rinkinys, 2004 spalio 29 / Kaunas, 2004.ISBN 9955-448-28-8, p. 77-80.

116. Kaliatka A., Urbonas R., Vaiðnoras M. Evaluation of uncer-tainties for safety margins determination at the analysis of maxi-mum design basis accident in RBMK-1500 // Implication ofpower uprates on safety margins of nuclear power plants: Re-port of a technical meeting organized in cooperation with theOECD/NEA, Vienna, Austria, October 13-15, 2003 / Vienna,Austria, 2004. ISBN 92-0112004-4, p. 109-117.

117. Katinas V., Vaitiekûnas P., Markevièius A. Modeling of two-phase convective-radiative heat exchange in the cooling basin // Proceedings of 3rd international symposium on two-phaseflow modelling and experimentation, Pisa, Italy, September 22-25, 2004 / 2004. ISBN 88-467-1075-4, p. 1-5.

118. Katinas V., Vaitiekûnas P., Markevièius A., Birgiolas E. Inves-tigation of wind dynamical parameters and the effect on predic-tion of wind turbine efficiency // Ecological energy resources inagriculture: 9th international conference institute of agriculturalengineering LUA, Raudondvaris, September 16-17, 2004 / 2004.ISBN 9986-732-22-0, p.157-162.

119. Klementavièius A., Kadiða S. Impact of wind power plants onelectricity market in Lithuania // Control of power systems’ 04:6th international conference, Ðtrbske Pleso, High Tatras, SlovakRepublic, June 16-18, 2004 / Slovak Republic, 2004, p. 1-10.

120. Kriauèiûnienë J. Selection of environmental indicators depend-ing on the kind antropogenic activity in water (Lithuanian case)// NATO/CCMS pilot study on integrated water management: 2stWorkshop, Genoa, Italy, 28-31 January, 2004 / 2004, p. 1-8.

121. Kriauèiunienë J., Gailiuðis B., Ðarauskienë D. Exploitation ofwater resources of the Kaunas reservoir in case of embankmentfailure: selected articles // XXIII Nordic Hydrological conference,Tallinn, Estonia, August 8-12, 2004. ISSN 0900-0267 / Tartu,2004. ISBN 9985-56-921-0. NHP Report N 48, p. 450-458.

122. Kriûkienë R., Èësnienë J. Высокотемпературная оксидация точкисоединения тонких термоэлектродов // Третья международнаяконференция Материалы и покрытия в экстремальных условиях:исследования, применение, экологически чистые технологиипроизводства и утилизации изделий, Крым, Украина, 13-17сентября, 2004 / Крым, 2004, с. 380-381.

123. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. Modelling andsimulation of the perspective gas consuption in Lithuania //International conference on development in the gas industry intransitional countries of Southeastern Europe, Beograd, Serbia,June 14-17, 2004 / Beograd, Serbia, 2004, p. 1-8.

124. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. The perspec-tives of gas supply to cover heat demand // Energy for buildings:Proceedings of the sixth international conference, Vilnius,Lithuania, October 7-8, 2004 / Vilnius, Lithuania, 2004. ISBN9986-05-771-X, p. 94-101.

125. Kugelevièius J.A., Kuprys A., Kugelevièius J. The perspec-tives of the development of gas network in Lithuania // Energyfor buildings: Proceedings of the sixth international conference,Vilnius, Lithuania, October 7-8, 2004 / Vilnius, Lithuania, 2004.ISBN 9986-05-771-X, p. 102 –110.

126. Levinskas R., Dudonis J., Milèius D., Ðirvinskaitë V., MartinezD., Rodriquez J., Canadas I. Sintesis de peliculas delgadas deYSZ mediante recocido solar de estructuras multicapa de ZR-Y // IX National Congress on Heat Treatment and Surface Engineer-ing: Tratermat 2003, San Sebastian, Spain, May 28-29, 2003 /Spain, 2004, p. 113-116.

127. Magnin G., Klevas V. Formation of methodology for energyprojects integration into local development process in new mem-ber states // Modelling in energy economics and policy: pro-ceedings of the 6th IAEE European conference, Zurich,Zwitzerland, 1-3 September, 2004 / Switzerland, 2004, p. 1-8.

128. Masaitis S., Urbonas P., Kveselis V. Simulation of operatingparameters for DH networks with varying loading: mathematicalmodel and application // Energy for buildings: Proceedings ofthe sixth international conference, Vilnius, Lithuania, October 7-8, 2004 / Vilnius, Lithuania, 2004. ISBN 9986-05-771-X,p. 136-143.

129. Mikalauskienë A., Ðtreimikienë D. Emision trading in Lithuania// Power and electrical engineering. Energy system and environ-ment: Scientific Proceedings of Riga Technical University / Riga,2004. ISBN 1407-7345. 4 ser., t. 12, p. 32-37.

130. Miðkinis V. Problem of energy supply security in Lithuania //Report from Conferences “The challenges of modern societ-ies“, Tallinn, Riga and Vilnius / Tallinn, Riga, Vilnius, 2004. ISBN82-90161-67-0, p. 43-47.

131. Nedzinskas L., Klimaðauskas A. Inter granular stress corrosioncracking of Ignalina NPP austenitic piping of outside diameter325 mm // Strength, Durability and Stability of Materials andStructures: Proceedings of the 3rd International ConferenceSDSMS’03, Klaipëda, Lithuania, September 17-19, 2003 /Kaunas, 2003. ISBN 9955-09-549-0, p. 215-224.

132. Nedzinskas L., Saburov Y. Inter granular stress corrosion crack-ing of Ignalina NPP main circulation circuit austenitic piping Du-300 // Proceedings of the 8th international conference on mate-rial issues in design, manufacturing and operation of nuclearpower plants equipment, Sankt Petersburg-Sosnovy Bor, Rus-sia, June 14-17, 2004 / Sankt-Petersburg, 2004, p. 45-54.

133. Nemura A., Radziukynas V. Estimation of electric power sys-tem (EPS) characteristics by spectral analysis and parametricidentification methods // The XI th International Scientific Confer-ence on Present-Day Problems of Power Engineering , Poland ,Jurata, June 11-13, 2003 // Jurata, 2004. ISBN 83-909885-2-6. Vol. III, p. 27-34.

134. Perednis E., Vrubliauskas S. Application of integrated biom-ass and solar heating system in the building sector // Energy fobuildings: Proceedings of the sixth international conference,Vilnius, Lithuania, October 7-8, 2004 / Vilnius, Lithuania, 2004.ISBN 9986-05-771-X, p.160-167.

135. Petkevièienë L., Vaitiekûnas P., Katinas V. Simulation of con-jugated radiative-conductive heat transfer on the surface of cool-ing pond // Proceedings of 5th Minsk International Heat and

38

Mass Transfer Forum, Minsk, Belarus, May 24-28, 2004 / Minsk,Belarus, 2004. ISBN 985-6456-36-3, p. 1-5.

136. Poðkas P., Adomaitis J.E. Site selection criteria and proceduresfor the siting of a near surface repository in Lithuania // Proceed-ings of the international conference on radioactive waste dis-posal, disposal technologies and concepts DisTec 2004, Berlin,Germany, April 26-28, 2004 / Berlin, Germany, 2004, p. 74-81.

137. Poðkas P., Adomaitis J.E., Poðkas R. Steps towards the safestorage and disposal of the radioactive waste in Lithuania //Proceedings of the Waste Management 2004, Tucson, Arizona,February 29-March 4, 2004 / Tucson, Arizona, 2004, p. 1-17.

138. Poðkas P., Bartkus G., Poðkas R., Zujus R. Aiding turbulentmixed convection heat transfer in a vertical flat channel with oneside heating // Proceedings of the 3rd international conferenceon heat transfer, fluid mechanics and thermodynamics, CapeTown, South Africa, June 21-24, 2004 / Cape Town, SouthAfrica, 2004. ISBN 1-86854-519-9, p. 1-6.

139. Poðkas P., Poðkas R., Sirvydas A. Opposing mixed convectionheat transfer in a laminar-turbulent transition region in a verticalflat channel // 3rd international heat powered cycles conference,Larnaca, Cyprus, October 11-13, 2004 / Cyprus, 2004. ISBN0187448353, p. 1-8.

140. Poðkas P., Ragaiðis V. Preliminary activity limits for a wastepackage based on the repository concept in Lithuania // Proce-edings of the international conference on radioactive waste dispo-sal, disposal technologies and concepts DisTec 2004, Berlin,Germany, April 26-28, 2004 / Berlin, Germany, 2004, p. 415-421.

141. Poðkas P., Ðimonis V., Zujus R., Kilda R., Sirvydas A., Koles-nikovas J., Mandych J. Fire hazard analysis at Ignalina NuclearPower Plant Unit 1 // Fire and Safety: 5th International Confer-ence, Munich, Germany, March 11-12, 2004 / Munich, 2004,p. 1-11.

142. Poðkas P., Zujus R., Brazauskaitë A. Preliminary radiologicalcharacterisation of the main circulation circuit at Ignalina NPPfor decomissioning purposes // Proceedings of the Waste Man-agement 2004, Tucson, Arizona, February 29-March 4, 2004 /Tucson, Arizona, 2004, p. 1-9.

143. Rimkevièius S., Alzbutas R., Dundulis G., Kulak R., MarchertasP. Integrated analysis of failure of the steam distribution device // Канальные реакторы: проблемы и решения: международнаянаучно-техническая конференция, Москва, Россия, 19-22 октября2004 / Москва, Россия, 2004, с.1-7.

144. Rimkevièius S., Vilemas J., Uðpuras E. Experimental investiga-tion heat transfer and flow mixing in pebble beds // Proceedingsof the 3rd international conference on heat transfer, fluid me-chanics and thermodynamics, Cape Town, South Africa, June21-24, 2004 / Cape Town, South Africa, 2004. ISBN 1-86854-519-9, p. 1-6.

145. Simaitytë-Volskienë J., Uðpuras E., Augutis J. Flood forecastmodel and probabilistic analysis // Proceedings of the probabi-listic safety assessment and management: PSAM 7-ESREL’04,Berlin, Germany, June 14-18, 2004 / Berlin, Germany, 2004.ISBN 85233-827-X, p. 1-4.

146. Sirvydas A. Modelling of decay heat removal from the canisterdisposed of in the clay media // Competence Development inLithuania in the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Proceed-ings of the International Workshop, Dubingiai, Lithuania, De-cember 17-18, 2003 / Vilnius , 2004, p. 1-9.

147. Sitnikovas D., Denafas G., Vaikðnorienë R., Galinis A., Ðtrei-mikienë D., Kudrenickis I., Klavs G., Oja T., Mander U. Influenceof the reorganization of energy infrastructure to air pollution in

the Baltic States // Environment. Technology. Resources: Pro-ceedings of the 4th international scientific and practical confer-ence, Rezekne,Latvia, June 26-28, 2003 / Rezekne, Latvia, 2003.ISBN 9984-585-68-9, p. 244-250.

148. Ðeporaitis M., Almenas K., Pabarèius R. Development of adevice for the generation of controlled condensation implosionevents // XXVII Сибирский теплофизический семинар: Сборниктрудов, Москва-Новосибирск, Россия, 1-5 октября 2004 / Москва, Россия,2004. ISBN 5-89017-027-9, c. 1-12.

149. Ðkëma R. The training of energy auditors in Lithuania // Pro-ceedings of the international workshop, Warsaw, Poland, April2-3, 2004 / Warsaw, Poland, 2004, p. 1-3.

150. Ðkëma R. Wind energy in Lithuania // Wind energy, HamburgMesse, Germany, May 11-13, 2004 / Hamburg, Germany, 2004,p. 1-12.(praneðimas internete www.german-renewable-energy.com).

151. Ðmaiþys A. Disposal concept for the geological repository inLithuania in clay media // Competence Development in Lithuaniain the Area of Spent Nuclear Fuel Disposal: Proceedings of theInternational Workshop, Dubingiai, Lithuania, December 17-18,2003 / Vilnius , 2004, p. 102-106.

152. Ðmaiþys A., Narkûnas E. Criticality and dose rate analysis of thesteel disposal canister with RBMK-1500 SNF // CompetenceDevelopment in Lithuania in the Area of Spent Nuclear Fuel Dis-posal: Proceedings of the International Workshop, Dubingiai,Lithuania, December 17-18, 2003 / Vilnius , 2004, p.107-111.

153. Ðtreimikienë D. Indicators approach in Lithuanian sustainableenergy sector development strategy // Sustainable developmentindicators for the countries in transition: International seminarmaterials problems of integration of sustainable developmentindicators into the system of National Planning, Almaty, Kazakh-stan, November 14-15, 2003 / 2004. ISBN 9965-462-53-4,p. 24-32.

154. Ðtreimikienë D. Integration of external energy costs to promoteutilisation of renewable energy sources // Ecological energy re-sources in agriculture: 9th international conference institute ofagricultural engineering LUA, Raudondvaris, September 16-17,2004 / 2004. ISBN 9986-732-22-0, p.18-23.

155. Ðtreimikienë D., Bubnienë R. The chalanges of Kyoto comit-ments for Lithuanian energy sector // Proceedings of the 3rdEuropean congress economics and management of energy inindustry, Lisbon, Portugal, April 6-9, 2004 / Lisbon, Portugal,2004. ISBN 972-99309-0-2, p. 1-12.

156. Ðtreimikienë D., Mikalauskienë A. Implementation of directive2003/87/EC in Lithuania // Power and electrical engineering.Energy system and environment: Scientific proceedings of RigaTechnical University / Riga, 2004. ISBN 1407-7345. 4 ser., t. 12,p. 18-23.

157. Urbonas R., Kaliatka A., Uðpuras E., Vileiniðkis V. RBMK-1500 accident analysis using BE approach // Proceedings of theinternational meeting on updates in best estimate methods innuclear installation safety analysis BE-2004, Washington,USA,November 14-18, 2004 / Washington, USA, 2004. ISBN 0-89448-681-0, p. 177-184.

158. Urbonavièius E., Babilas E., Rimkevièius S. Sensitivity anduncertainty analysis for Ignalina NPP confinement in case of lossof coolant accident // International Conference Nuclear Energyfor New Europe 2003, Portoroþ, Slovenia, September 8-11, 2003/ Ljubljana, 2003. ISBN 961-6207-21-0, p. 315.1-315.7.

159. Uðpuras E., Kaliatka A. Development of measures for RBMK-1500 accident management in the case of loss of long-term

39

core cooling // Proceedings of the 6th international conferenceon nuclear thermal hydraulic, operations and safety (NUTHOS-6), Nara, Japan, October 4-8, 2004 / Japan, 2004, p. 1-12.

160. Uðpuras E., Kaliatka A. Evaluation of “weak heat conductionmechanism” model for the accident analysis in RBMK-1500 //Proceedings of the 3rd international conference on heat transfer,fluid mechanics and thermodynamics, Cape Town, South Af-rica, June 21-24, 2004 / Cape Town, South Africa, 2004. ISBN1-86854-519-9, p. 1-5.

161. Uðpuras E., Kaliatka A. Evaluation of “weak heat conductionmechanism” model for long-term LOCAs in RBMK-1500 // Pro-ceedings of the international meeting on updates in best esti-mate methods in nuclear installation safety analysis BE-2004,Washington,USA, November 14-18, 2004 / Washington, USA,2004. ISBN 0-89448-681-0, p. 331-335.

162. Uðpuras E., Kaliatka A. Modelling of heat conduction betweenthe graphite columns in RBMK-1500 // Proceedings of the 6thinternational symposium on heat transfer, Beijing, China, June15-19, 2004 / Beijing, China, 2004. ISBN 7-900139-44-3,p. 391-396.

163. Uðpuras E., Kaliatka A. Safety analysis of RBMK-1500 usingbest estimate approach // Simulation methods in nuclear engine-ering: 6th International conference, Montreal, Quebec, Canada,October 12-15, 2004 / Canada, 2004. ISBN 0-919784-80-1,p. 1-12.

164. Uðpuras E., Kaliatka A., Bubelis E. Influence of graphite mod-eling on the calculation results, obtained using coupled RELAP5-3D code // V Minsk International Heat & Mass Transfer ForumProceedings, Minsk, Belarus, May 24-28, 2004 / Minsk, Belarus,2004. ISBN 985-6456-36-3, p. 1-8.

165. Uðpuras E., Matuzas V., Augutis J. Reliability assesment andmanagement of coolant flow measure system in RBMK-1500reactor // The 6th international conference on reliability maintain-ability & safety ICRMS’2004: Proceedings, Hua Xia, China, 26-29 August, 2004 / Hua Xia Publishing House, 2004. ISBN 7-5080-3562-3, p. 140-144.

166. Vileiniðkis V., Kaliatka A., Uðpuras E. Best estimate analysis ofGDH break in RBMK –1500 // Proceedings of the 5th interna-tional conference on nuclear option in countries with small andmedium electricity grids, Dubrovnik, Croatia, May 16-20, 2004/ Dubrovnik, Croatia, 2004. ISBN 953-96132-8-0, p. 1-8.

167. Vilemas J., Uðpuras E., Kaliatka A. Uncertainty and sensitivityanalysis of thermal-hydraulic transient processes at nuclear powerplants // V Minsk International Heat & Mass Transfer Forum Pro-ceedings, Minsk, Belarus, May 24-28, 2004 / Minsk, Belarus,2004. ISBN 985-6456-36-3, p. 1-12.

168. Volkovas V., Doroðevas V., Augutis J., Krikðtolaitis R., AlzbutasR., Matuzas V., Jansson B. Accident risk assessment and re-duction of petrol transportation on Lithuania roads // Transportmeans 2004: Proceedings of the international conference, KaunasUniversity of Technology, Lithuania, October 28-29, 2004 /Kaunas, Lithuania, 2004. ISBN 9955-09-735-3, p. 86-89.

169. Валаткявичюс П . , Валинчюс В . , Кежелис Р. , МечюсВ . Высокотемпературный теплообмен при охлаждениивоздуха в коротких элементах теплообменников / / Тру-ды 5 Минского международного форума по тепломассо-обмену, Минск , Беларусь , 24-28 мая 2004 / Минск ,Беларусь , 2004. ISBN 985-6456-36-3, с . 1-10.

170. Закревский В., Жюгжда И. Применение функций с комп-лексными числами Лагранжа к расчетам конвективноготеплообмена при обтекании поверхностей однофазнымтеплоносителем / / Труды 5 Минского международногофорума по тепломассообмену, Минск , Беларусь , 24-28

мая 2004 / Минск , Беларусь ,2004. ISBN 985-6456-36-3, с . 1-8.

171. Гайлюшис Б . , Кряучюнене Ю . , Кряучюнас Р. Иссле -дование транспорта наносов при реконструкции Клай -педского порта / / Прибрежная зона моря : морфолито -динамика и геоэкология : материалы XXI международ -ной береговой конференции , Калининград / Светло -горск , Россия , 7 -10 сентября 2004 / Калининград ,Россия , 2004. ISBN 5-88874-515-4, с .158-159.

172. Кряучюнене Ю., Гайлюшис Б. Определение зон эрозиии аккумуляции наносов на Балтийском побережьеЛитвы / / Динамика и термика рек , водохранилищ иприбрежной зоны морей: труды VI конференции, Москва,Россия , 22-26 ноября 2004 / Москва , Россия , 2004, с .407-410.

173. Масайтис С., Квеселис В., Тамонис М. Математи-ческая модель функционирования системы централь-ного теплоснабжения с когенерационной силовойустановкой // 1st International Ukrainian conference on coge-neration for industry and district heating systems, October 18-20,2004, p. 1-4.

174. Пошкас П . , Барткус Г. , Пошкас Р. , Зуюс Р. Исследова-ние мес тной т еплоо тдачи при попу т ных по то к а хсмешанной турбулентной конвекции в вертикальномплоском канале с одностаронним нагревом / / Труды 5Минского международного форума по тепломассооб -мену, Минск , Беларусь , 24-28 мая 2004 / Минск , Бела -русь , 2004. ISBN 985-6456-36-3, с . 1-10.

175. Пошкас П., Пошкас Р., Сирвидас А. Исследование теп-лоотдачи при переходном течении воздуха в симмет-рично нагреваемом плоском вертикальном канале вусловияч противоположных направлений смешаннойконвекции // Труды 5 Минского международного форумапо тепломассообмену, Минск, Беларусь , 24-28 мая 2004/ Mинск , Беларусь , 2004. ISBN 985-6456-36-3, с . 1-11.

176. Тонконогий Ю . , Пядишюс А . , Круковский П . Метро-логическая стабильность мембранных счетчиков газа / /Коммерческий учет энергоносителей : Материалы XXмеждународной научно -практической конференции ,Санк т -Петербург, Россия , ноябрь 2004 / Санк т -Пе -тербург, Россия , 2004. ISBN 5-7187-05-31-3, с . 233-237.

177. Чесна Б . Влияние шага закрутки проволоки на местныйтеплообмен в продольно обтекаемом пучке с однонап-равленной проволочной навивкой / / Труды 5 Минскогомеждународного форума по тепломассообмену, Минск ,Беларусь , 24-28 мая 2004 / Минск , Беларусь , 2004.ISBN 985-6456-36-3, с . 1-10.

MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIAI

178. Augutis J. Naujas poþiûris á branduoliniø reaktoriø saugà //Mokslas ir technika. ISSN 0134-3165/2004. Nr. 3, p. 32-34.

179. Burneikis J. Atsinaujinanèios energijos naudojimo plëtra //Mokslas ir technika, ISSN 0134-3165/2004, Nr. 1, p. 5, 6.

180. Dzenajavièienë E.F., Kveselis V., Tamonis M. Planning of mu-nicipal energy sector: methodology, problems, and opportuni-ties // Strateginë savivalda. ISSN 1648-5815/2004. Nr.1, p. 32-45.

181. Galinis A., Gatautis R., Konstantinavièiûtë I., Miðkinis V.Lietuvos ðilumos ûkio plëtros gairës // Ðiluminë technika. ISSN1392-4346 / 2004. Nr. 2, p. 19-20.

182. Ignotas A., Miðkinis V. Pokyèiai Lietuvos energetikos sektoriuje

40

kelyje á ES // Lietuvos ekonomikos apþvalga. ISSN 1392-351X /2004. Dalis II, p. 62-69.

183. Konstantinavièiûtë I. Energijos poreikiø prognozavimas //Elektros erdvës. ISSN 1648-6927 / 2004. Nr. 2, p. 18-19.

184. Miðkinis V. Atsinaujinantys energijos iðtekliai ir jø naudojimoplëtra // Mokslas ir technika. ISSN 0134-3165 / 2004. Nr. 12,p. 10-13.

185. Paulauskas S., Paulauskas A., Biekða K. Verslo sàlygø tobu-linimo strateginës savivaldos sistemos kûrimas // Strateginësavivalda. ISSN 1648-5815 / 2004. Nr. 1, p. 62-85.

186. Pediðius N. Medienos ir jos atliekø panaudojimas kurui // Statybair architektûra. ISSN 0131-9183 / 2004. Nr. 10-11, p. 30-31.

187. Perednis E., Ðuksteris V. Saulës kolektorius vandeniui ðildyti irmedienos kuro katilinë Kaèerginës vaikø sanatorijoje // Kn.Pagrindiniø priemoniø ir darbø, vykdant nacionalinæ energijosvartojimo efektyvumo didinimo programà ágyvendinimas / Vilnius,2003, p. 75-81.

188. Ðiauèiûnienë D. Kokybës vadybos sistema // Mokslas ir technika.ISSN 0134-3165 / 2004. Nr. 12, p. 13.

189. Ðlanèiauskas A. Mazuto deginsime maþiau, bet geriau //Ðiluminë technika. ISSN 1392-4346 / 2004. Nr. 2, p. 6-8.

190. Ðtreimikienë D., Klevas V. Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniøpanaudojimo ekonominiai aspektai // Geoterminis biuletenis /2004. Nr. 5, p. 96-104.

191. Tamonis M., Dzenajavièienë E.F. Strateginio energetikosplanavimo pamokos Birþø savivaldybëje // Ðiluminë technika.ISSN 1392-4346 / 2004. Nr. 1, p. 21-22.

192. Uðpuras E. Sunkios atominiø elektriniø avarijos pasaulyje irLietuvoje // Mokslas ir technika. ISSN 0134-3165 / 2004. Nr. 9,p. 16-19.

193. Uðpuras E. Ekologijos aktualijos ir Lietuvos energetikos institu-tas // Mokslas ir gyvenimas. ISSN 0134-3084 / 2004. Nr. 10,p. 18-19.

194. Vilemas J. Ignalinos atominës elektrinës likimas ir átaka Baltijosðaliø energetikai // Mokslas ir gyvenimas. ISSN 0134-3084 /2004. Nr. 11, p. 2-3; Nr. 12, p. 4, 36.

195. Zinevièius F. Geotermijos plëtra Lietuvoje ir uþsienyje //Geoterminis biuletenis / 2004. Nr. 5, p. 4-10.

Gruodþio 28 d. LEI palydi 2004 m.

Gruodþio 8 d. Phébus FP programosatstovø ir Lietuvos institucijø susitikimas

sunkiøjø avarijø tyrimø klausimais

Rugsëjo 30 d. I-oji LEI doktorantø mokslinë konferencija

Vasario 17 d. Institutui iðduotasLietuvos standartizacijosdepartamento Kokybës vadybossistemos Atitikties sertifikatas LSTEN ISO 9001:2001

Birþelio 21-23 d. NATO seminaras „Baltijos ðaliø energetikos saugumas ir nepriklausomybë“

Birþelio 8 d. Naujojo LEI direktoriaus prof. habil. dr. Eugenijaus Uðpuro inauguracija

Kovo 29 d. Instituto direktoriaus rinkimai

turinys - lei.lt

Documents