ekonomika.lt nr. 25 (135)

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. lapkričio 11–24 d. nr. 25 (135)

Vakar Lietuvoje, nūnai JaponijojeVis dar gyvas Lietuvos išeivių patriotizmas verčia ieškoti savų būdų, kaip neprarasti ryšio su tėvyne. Ne išimtis yra ir viena iš „Nūnai“ verslo idėjos autorių, jau šešerius metus Tokijuje gyvenanti lietuvė Nadia Balk.Plačiau 7 p.

(ne) išmoktos krizės pamokos „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.Plačiau 8–9 p.

euro zonos gelbėjimas – nebe viešas reikalas Dedalui nebuvo leista skristi nei per žemai, nei per aukštai. Galiausiai saulė ištirpdė sparnus, ir jis tėškėsi į jūrą. Lietuvos nepriklausomybės kartos vaikų pamėgtas „Super Mario“ niekada nesusidūrė su panašiomis problemomis, bet euro zonos „Super Mario“ šis palyginimas kelia nerimą. Plačiau 12 p.

trys raidės, vertos milijonoStiprų rėžį palikusi finansų krizė neleidžia pamiršti ne tik savo, bet ir kaimynų problemų. Tarptautinio valiutos fondo paskola, devalva-cijos ir bankroto grėsmė – Latvijos kasdienybė 2009-aisiais. Tačiau degantis kaimyno tvartas rinkų neišgąsdino, ir latviai dabar skolinasi pigiau.Plačiau 16–17 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 135 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225*

Spalio 25 – lapkričio 8 (*7) d. duomenys

V. Lepeška: Atsirandantis supratimas, kad vienintelė mūsų išeitis – inovacijos, jau suteikia gana tvirtą pagrindą žengti pirmyn

d. Brinas: Laisvę galima pasiekti tik tada, kai piliečiai viską žino, o atviroje visuomenėje yra daugiau privatumo nei uždaroje

Plačiau 14–15 p. Plačiau 18 p.

444,11 +0,59%853,51 +0,99%414,61 –0,78%6,697.22 –0,24%3,857.33 –1,82%14,228.44 –1,78 %

drąsios šalies

alergija reformoms

Plačiau 4–5 p.

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita LukšėnienėFOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 135tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ai niekada neprimins skoningos vaisvandenių ga-mintojų „Pepsi“ ir „Coca-cola“ arba pasipūtėliškų automobilių gamintojų BMW ir „Audi“ kovos. Tos kompanijos turi daugiau klientų ir veikia dides-nėje rinkoje.

Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje pagrindinėmis nugalėtojomis taps reklamos agentūros, sukū-rusios šias kampanijas. Prieš keletą metų karas tarp mobiliojo ryšio operatorių prasidėjo nuo reklamos, kurioje buvo vaizduojami su-puvę apelsinai. Taip bendrovės šiepė viena kitą dėl ryšio kokybės už tą pačią kainą.

Šiandien visi mobiliojo ryšio tiekėjai gali pasiū-lyti maždaug vienodą tinklo aprėptį, taigi ieškoma kitų kovos laukų. Kaina taip pat nebegali būti kon-kurencijos ašis, nes už mobilųjį ryšį mokame bene pigiausiai Europoje.

Belieka imtis humoro. Lapkritį naujuoju „Bi-tės“ vadovu tapęs Fredas Hrenchukas teigė, kad ir toliau juoksis iš konkurentų. Taip jis komentavo „Labas“ reklamą, kurioje „Tele 2“ mini serialo „Ir turtuoliai taupo“ herojus gatvėje bėga paskui tele-fono kabiną.

Tądien „Bitė“ pristatė neriboto tarifo planą ir

teigė, kad tai yra revoliucija Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje. Konkurentai „Tele 2“ revoliuciją numalšino jau kitą dieną pasiūlę litu pigesnį planą.

Oligopolinėje rinkoje iš kainų karų daugiausia naudos gauna vartotojas. Šiuo atveju „Tele 2“ lai-mėjo nebent peštynes smėlio dėžėje ir galės pasi-puošti čempiono diržu. Valio?

Tai tik iliustruoja kadaise išsakytą ben-drovės poziciją, kad nereikia brangiai mokamų rinkodaros specialistų, užtenka konkurentų kainą su-mažinti vienu litu. Jei

Lietuvoje ir egzistuoja prekės ženklų vertinimas ar tapatinimasis su savo paslaugų teikėju, retas norėtų prisipažinti, kad yra kopijuotojų klientas.

„Omnitel“ išliko ramūs. Bet nieko kito daryti ir nereikia. Jei įsiveltų trečias operatorius, kainų karas primintų pirmokų muštynes už mokyklos stadiono.

Vertėtų palaukti kito raundo. Jo gongas nu-skambės, kai Lietuvoje bus pradėta plėsti LTE ryšio infrastruktūra. Nugalės tas, kuris sugebės pasiūlyti didžiausią greitį ir mažiausią kainą. Ap-gailėtino litų žarstymo klientams neužteks.

Mobiliojo ryšio rinka Lietuvoje yra oligopolija, tačiau sėkmingai drasko į skutelius visus makroekonomikos vadovėlius. Trys mobiliojo ryšio operatoriai ne tik kovoja kainomis,

bet ir nevengia atvirai vienas kito pašiepti.

T»„tele 2” laimėjo nebent peštynes

smėlio dėžėje ir galės pasipuošti čempiono diržu

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 252013 m. lapkričio 11–24 d.

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Du pešasi, trečias nieko nelaimi

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientei – įmonei, vykdančiai didmeninę prekybą IP telefonijos įranga Baltijos šalyse, šiuo metu reikalingas

BaLtiJOs šaLiŲ pardaVimŲ VadYBininkasdarbo aprašymas:

• IP telefonijos įrangos pardavimas esamiems ir naujiems partneriams/klientams;• Bendravimas su IP telefonijos operatoriais - IP telefonijos įrangos pardavimas;• Įmonės reprezentavimas susitikimuose su partneriais/klientais;• Aktyvi partnerių paieška (ne galutiniai vartotojai).

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas (gali būti studentas);• Aktyvi pardavimo patirtis (ne mažiau kaip 1 metai. IT, vadyba būtų pranašumas);• Geros anglų ir rusų kalbų žinios (kalbėti, rašyti, suprasti);• Bendravimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimo įgūdžiai;• Atsakingumas, vidinė motyvacija;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

specifinės žinios• IP telefonijos technologijos (būtų pranašumas)

kompanija siūlo:• Galimybę savarankiškai organizuoti savo darbą (lankstus darbo grafikas);• Geras darbo sąlygas ir neribojamas uždarbio galimybes;• Augimo perspektyvas įmonėje, dirbančioje Baltijos valstybių rinkoje.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu [email protected]. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

mūsų klientė – viena iš duonos ir konditerijos gaminių rinkos lyderių Lietuvoje, užsiimanti gamyba ir prekyba bei pelniusi vartotojų pagarbą savo novatoriškumu bei puikios kokybės gaminiais. Šiuo metu ieškome motyvuotos, stiprios savarankiškos asmenybės.

reikalingas

ekspOrtO VadYBininkasdarbo aprašymas:• Darbas su esamais klientais, pardavimo skatinimas, koordinavimas;• Naujų eksporto galimybių, klientų paieška užsienio rinkose;• Įmonės gaminamų produktų eksporto (pardavimo) planų vykdymas ir plėtra;• Pardavimo strategijos ir planų rengimas;• Produkto vystymo idėjų generavimas.

mes vertinsime Jūs pagal tokius kriterijus:• Aukštasis išsilavinimas;• Bent 2–3 metų darbo patirtis, einant panašias pareigas;• Labai geros anglų ir rusų kalbų žinios;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

asmeninės savybės:• Stipri orientacija į rezultatus, aktyvumas ir savarankiškumas;• Puikūs reprezentaciniai, planavimo, organizavimo, bendravimo ir derybiniai įgūdžiai.

kompanija siūlo:• Darbo sąlygos, atlyginimas ir kiti klausimai aptariami susitikimo metu.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu [email protected]. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

UAB „SCA Hygiene Products“ Global Business Services de-partment (GBS) is looking for a temporary substitute of Chief Accountant to complement its organization. The mission of GBS is to actively provide excellent business support services by conti-nuously improving our processes, competences and skills within HR, Finance and Facility Management. The role is limited for the period until April of 2016.

Reporting to the Finance Manager for the Baltic States, Chief Accountant will be responsible for performing complete financial accounting and correct external reporting activities, including handling of primary accounting documents and preparation of Financial Statements according to Lithuanian Business Accoun-ting Standards. She/he will be responsible for internal control procedures related to bookkeeping, expense reports, and payroll and bank payments. She/he will contribute to facility administra-tion and HR legal compliance matters as needed.

Position offered:

CHieF aCCOUntant

main responsibilities

• Uphold SCA’s core values in every day actions: Respect, Excellence, and Responsibility• Provide correct, efficient and clear bookkeeping of Company activities (external purchases, General Ledger entries, tax records)• Perform internal control and bookkeeping of employees’ Expense reports• Adhere to financial routines and archiving principles as required by law or Company internal policies• Ensure correct tax calculation, payment and overall tax compliance• Prepare Annual financial statements in accordance to Lithuanian Business Accounting Standards• Collect and provide information to the internal and external auditors• Provide internal and external reports. By internal should be understood the specific need of the parent company and internal business divisions• Develop accounting structure and implement it in a way corresponding to legal and internal needs• Ensure tax and legal compliance of employment documents• Administrate salaries and employee benefits• Contribute to facility administration• Assist in budget preparation

key competencies

• Completed higher education;• Not less than 3 years of successful chief accountant / accountant experience in international company;• Strong knowledge of Lithuanian tax (VAT, Income tax) and statutory reporting regulations;• Necessary good knowledge of SAP;• Good English language skills (written and oral).

this job position is for a fixed-term contract.Company offerThe company offers fair remuneration and employee benefits (competitive salary, annual bonus, vertical and horizontal career possibilities, additional health insurance, a possibility to attend in any gym club), as well as interesting work in a dynamic inter-national environment. SCA is committed to creating value for its employees based upon respect, responsibility and excellence and to do so in a socially and environmentally responsible manner.

sCa at a glanceSCA is a leading global hygiene and forest products company. The Group develops and produces sustainable personal care, tissue and forest products. Sales are conducted in about 100 countries under many strong brands, including the leading global brands TENA and Tork, and regional brands, such as Lotus, Libresse, Tempo and Libero. The Group has about 36,000 employees and sales in 2012 amounted to SEK 85bn (EUR 9.8bn). There are 18 employees in Vilnius office.

If you are interested in the proposed duties and meet the requirements, please send your CV and cover letter in English and Lithuania indicating the name of position to an e-mail [email protected].

CV-Online Client – Finnish company Selecta was founded in 1957 and it has grown to be Europe’s largest vending services company. The company serves food, snacks and beverages to over 6 million consumers every day in 24 countries.UAB Selecta is 20 years old in Lithuania: there are offices in Vilnius, kaunas, klaipėda and technical support center in pane-vėžys, šiauliai and Utena.At the moment the company is looking for strong, self-motiva-ted and focused on results person for the position of

marketinG manaGer

purpose of position

Work as a strong support for sales to gain new customers, retain current customers and to ensure consumer satisfaction (“a fresh experience every time”) and throughput.

• Focus on Customer and Consumer activities.• Responsible for the categories and concepts in Lithuania.• Strengthen the market and marketing knowledge.

The job is directed towards hands on activities and implementing international strategies. Not creating entirely new strategies.

key tasks

• Category Management Hot drinks• Pricing & profitability• Concepts, assortment, machine park• Offer to customers and consumers• Category Management Cold Drinks & Snacks• Pricing & profitability• Development of concept• Assortment, supplier negotiations, drive sales to consumers• Communications• Campaigns to potential customers à create leads for sales• Sales support material, POS material• Side sales campaigns to existing customers• PR• Market intelligence• Size, competitors and their activities, prices etc• Connect research• Overall responsibility for CRM and Web page developing• Cooperation with marketing at CR customers• Follow up of cost and funds with customers• Possible cooperation with marketing in other Nordic, Baltic countries• Possible assigned special projects• Report to Managing Director Lithuania

key measures

• Net Gains, throughput per machine• Selecta awareness and image on the market• Timely planning & implementation of agreed tasks / projects

Candidate profile

Competence requirements/ Qualifications

• Minimum Bachelor degree in Marketing • Sales oriented Marketing experience and background of at least 2 years, preferably in retail or FMCG company• Marketing and retail oriented thinking• Experience to define and drive marketing issues• Fluent in local language and English is a must• Understand and speak Russian is a plus

Characteristics

• Good planning and organisational skills• Good communicator• Problem-solving• Energetic• Solutions driven• Confident• Positive and social

Other specifikations

• Base: Vilnius• Area: Lithuania• Salary: Abt 3.500 Litas gross (To be checked)• Benefits: Health insurance and compensation for mileage according to company policy. Possibility to use company car for work• Vacation: normal praxis

If you are interested in the proposed duties and meet the requirements, please send your CV and cover letter in English indicating the name of position to an e-mail [email protected].

! Užsakomasis turinys

»Galbūt politikai vertina trumpą laikotarpį ir mano, kad kristų pajamos iš mokesčių, bei pamiršta, kad ilguoju laikotarpiu tai sukurtų palankesnę mokesčių sistemą ir pritrauktų naujų investuotojų.

kaetana Leontjeva llri vyresnioji ekspertė

Savaitės tema 5Savaitės tema4

Gitanas nausėda SEB banko prezidento patarėjas

»egzistuoja skirtis tarp ideologinių lūkesčių ir technokratų pateikiamų siūlymų. Vis dėlto bijau, kad ideologija grįstos reformos bus lydimos skambių šūkių ir ilgainiui atbaidys investuotojus.

»sodros „lubų“ įvedimas parodytų, kad verslo skatinimas ir darbo vietų kūrimas Lietuvoje yra prioritetas. Bet koks investuotojas, tiek vidaus, tiek užsienio, gautų tokį signalą ir jį suprastų.

milda dargužaitė „investuok lietuvoje“ generalinė direktorė

NUOMONĖrobertas dačkus/Fotodiena ruslano kondratjevo nuotr.

Drąsios šalies alergija reformoms

ĮMONIŲ NAUJIENOS

augo „narbuto“ pardavimas

investavo į dalijimąsi daiktais

Lietuvos ir užsienio rin-kose veikiančios įmonių grupės „Narbutas“ parda-vimas per tris metų ketvir-čius viršijo 46 mln. litų. Tai net 45 proc. daugiau nei

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas in-vestavo į daiktų nuomos projektą dalinuosi.lt. Pro-jektas suteikia galimybę gyventojams gauti papil-domų pajamų – uždirbti

iš savo daiktų juos išnuo-mojant. Šiuo metu varto-tojai jau siūlo išnuomoti apie 760 daiktų, įvykdyta šimtai sandorių. Inves-tuotojo įsigyta akcijų dalis neskelbiama.

per tuos pačius 9 mėnesius pernai. Užsienio rinkose la-biausiai pardavimas augo Švedijoje – 4,8 karto, Pran-cūzijoje – 3,2 karto, Jungti-nėje Karalystėje – 1,5 karto.

karolis kavolėlis/Fotodiena



papildė rėmėjų sąrašą„Vičiūnų“ įmonių grupė

tapo Kauno „Žalgirio“ krep-šinio komandos rėmėja. „Viči“ prekės ženklą valdan-čios kompanijos ir Lietuvos čempionų ekipos vadovai pradėjo bendradarbiauti. Bendrovė buvo pagrindinė

Europos vyrų krepšinio čempionato „Eurobasket 2011“ rėmėja. „Vičiūnai“ taip pat remia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, moterų krepšinį bei šiemet tapo generaline Lietuvos regbio federacijos rėmėja.

dar vienas verslo centras

SEB bankas suteikė fi-nansavimą fondo „Lords LB Baltic Fund II“ įmonei „K29“, pradėjusiai statyti modernų verslo centrą Konstitucijos prospekte Vilniuje. Ilgalaikė 70 mln. litų paskola skirta A klasės

biurų pastato statyboms ir jį supančiai aplinkai sutvarkyti. Planuojama, kad projektas bus baigtas 2014 metų pa-baigoje, biurų pastato plotas sieks 14 250 kv. m. Jame planuojama įrengti daugiau kaip 1 800 darbo vietų.

konstitucijos prospekte, Vilniuje, dygsta dar vienas verslo centras. Bendrovės nuotr.

Gyvendami valstybėje, kurios gyventojai gauna vienas mažiausių pajamų Europoje, kartais paniškai vengiame karčių naujienų ir paskęstame beprasmėse rašliavose. Deja, atėjo laikas pažiūrėti tiesai į akis – absurdiška mokesčių reformų stoka į dugną traukia šalies ateitį.

ViLiUs [email protected]

Iš pradžių pasidžiau-kime. Lietuva spar-čiai laižosi finansų krizės žaizdas – ben-

drojo vidaus produkto (BVP) augimas stebina viso pasaulio ekonomis-tus ir politikus, o Baltijos šalių pavyzdžiu neretai badomos akys Graikijos ir kitų protestus vietoj darbo pasirenkančių valstybių politikams. 2010–2012 me-tasi Lietuvos ekonomika vidutiniškai augo 3,8 proc.

Nors krizės įbauginti milijardieriai smarkiai prisuko investicijų čiau-pus, savęs negailinčių spe-cialistų dėka Lietuva tik paspartino investicinių upių tėkmę į savo ekono-mikos baseiną – pirmąjį šių metų ketvirtį tiesio-ginių užsienio investicijų srautas, palyginti su 2012 metais, išaugo kone dvi-gubai.

Negana to, Pasaulio bankas teigia, kad Lietu-vos palankumo verslui indeksas yra gana aukštas – mūsų šaliai skirta net 17-a vieta. Pralenkėme to-kius verslo bastionus kaip Vokietija (21), Nyderlandai (28), Austrija (30), Šveica-rija (29) ir Japonija (28). Ką jau kalbėti apie kaimynes Latviją (24) ir Estiją (22).

Vis dėlto susidaro įspū-dis, kad didžioji dalis ša-lies laimėjimų pasiekta ne tik kad be valstybės pagal-

bos, bet veikiau traukio-jant iš ratų šios kaišioja-mus pagalius. Nepagrįsti profesionalų atleidimai, absurdiškai kosmetinės mokesčių reformos, „Sod-ros“ bomba ir planai di-dinti mokesčius bei biu-džeto deficitą apsunkina tiek verslo, tiek dirbančių asmenų kasdienybę.

afrikoje verslauti lengviauPasidžiaugę dideliais Lie-tuvos pasiekimais vis dar sunkiai augimo variklius įsukančiame pasaulyje, privalome pripažinti, kad stiebtis dar yra kur. Visai neseniai pasirodęs Pasau-lio ekonomikos forumo reitingas Lietuvai suteikė vidutiniokės statusą – iš 142 vertintų valstybių uži-mame 48 vietą. Ir tikrai ne be reikalo.

Vertinant kai kurias kategorijas Lietuva krinta žemiau nei tokios valsty-bės kaip Ruanda ar Mau-ritanija. Pagal valstybės lėšų skirstymą esame 95 vietoje, pagal valstybės re-guliacijos naštą – 107, pa-gal mokesčių įtaką inves-tavimui – 114, pagal pelno apmokestinimą – 96.

Paprasčiau tariant, valstybės batas taip stip-riai prispaudęs verslą ir motyvaciją investuoti, kad kiek keista, kodėl tokie žaidėjai kaip „Barclays“ ar „Western Union“ ren-kasi Lietuvą. „Abiejose pagrindinėse ataskai-

tose, ir Pasaulio banko, ir Pasaulio ekonomikos forumo, nurodoma tas pats – mokesčių našta Lie-tuvoje yra didelė“, – teigia „Swedbank“ vyriausia-sis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir priduria, kad mūsų šalyje apmokesti-nama pajamų dalis pra-noksta Europos Sąjungos (ES) ir kitų išsivysčiusių valstybių vidurkius.

Įdomu, kad šalies poli-tikai, randantys marias laiko diskusijoms apie ho-moseksualų santuoką ar ES įtaką šalies suverenite-tui, niekaip nesugeba užsi-minti apie mokesčių bazę, leidusią sukurti socialinio draudimo sistemą, kurią prižiūrinti institucija, „Sodra“, yra sukaupusi trečdalio šalies metinio biudžeto vertės dydžio defi-citą – 10,7 mlrd. litų.

Mokesčių pertvarka ir „Sodros“ reforma ne-abejotinai pareikalautų smarkiai apkarpyti vie-šojo sektoriaus etatus. Valdantiesiems tai būtų

politinė savižudybė, mat kiek naivu tikėtis balso iš asmens, kuriam gresia būti atleistam. Kita ver-tus, valstybės tarnautojai turėtų dirbti ne asme-ninio intereso vedini, o efektyvumas jau yra ta-pęs pokrizinio laikotarpio normatyvu.

Negana to, kai kuriems tautos atstovams užtenka drąsos teigti, kad mo-kesčiai Lietuvoje maži. „Nuolat kartojama klaida – analizuojamas mokes-tinių pajamų biudžete ir BVP santykis. Pagal šį ro-diklį Lietuva yra paskuti-nėje vietoje ES“, – aiškina N. Mačiulis ir priduria, kad toks vertinimas yra šiurkšti klaida, mat ele-mentarios ekonomikos te-orijos teigia, kad nedidelis mokesčių perskirstymas per biudžetą yra šešėlinės ekonomikos ženklas.

Šios opos egzistavimą šalyje patvirtina kone 50 proc. išaugantis degalų ir cigarečių pardavimas pasienio regionuose, mui-

tinėms pristabdžius vil-kikų judėjimą.

„sodros“ peilis nugarojeLeidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai vienbalsiai tikino, kad labiausiai akis badanti problema – darbo pajamų apmokestinimas, didžiąja dalimi susijęs su sociali-nio draudimo įmokomis.

Nors kiekvieno darbuo-tojo algalapyje juodu ant balto parašyta, kad pensi-ninkams ir nedirbantiems asmenims išlaikyti ski-riami 9 proc. atlyginimo, pamirštama paminėti, jog darbdavys taip pat privalo sumokėti 31 proc. sociali-nio draudimo įmoką. Va-dinasi, Lietuvos darbuoto-jai moka ne ką mažesnius socialinius mokesčius nei

Norvegijos ar Švedijos gy-ventojai.

Pavasarį premjero Al-girdo Butkevičiaus sufor-muota mokesčių reformos darbo grupė bandė išnar-plioti šią problemą, deja, nevaisingai – vienintelis apčiuopiamas pokytis buvo susijęs su simboli-niu neapmokestinamojo pajamų lygio padidinimu.

„Reformas reikia pra-dėti nuo darbo apmokes-tinimo – bazinė pensija turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto lėšų, mat ji yra garantuojama valstybės kiekvienam gy-ventojui ir nepriklauso nei nuo turimo darbo stažo, nei nuo gaunamų pajamų“, – aiškino „Swed-bank“ vyriausiasis eko-nomistas. Pašnekovas

pridūrė, kad tokiam žings-niui reikia apie 2 mlrd. litų, tačiau tokią sumą rasti valstybės biudžete būtų kur kas lemgviau nei skolose seniai paskendu-sioje „Sodroje“.

Paklaustas kur reikėtų pradėti reformas, siekiant skatinti Lietuvos patrau-klumą investuotojams, SEB banko prezidento pa-tarėjas Gitanas Nausėda taip pat užsiminė apie „Sodros“ pokyčius. „No-rėtųsi, kad bazinė pensija būtų perkelta į valstybės biudžetą. Taip pat reikia galvoti apie ribų „Sodros“ įmokoms įvedimą. Jeigu čia kas nors pajudėtų iš vietos, manau, būtų galima kalbėti apie reformos pra-džią“, – teigė ekonomistas.

Panašios nuomonės lai-kosi ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leont-jeva. Ji tikino, kad inves-tuotojai ne kartą kalbėjo apie vadinamųjų „Sodros“ lubų poreikį. „Darbo jėgos mokesčių sumažinimas, „Sodros“ lubų įvedimas – tai dalykai, apie kuriuos visi žino ir apie kuriuos visi kalba, o investuotojai jau kurį laiką tai vadina silpna vieta“, – pasakojo K. Leontjeva.

Investicijų pritraukimu užsiimančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ va-

dovė Milda Dargužaitė, pa-klausta, ar tokia problema išties egzistuoja, sakė, kad dėl didelio darbo jėgos ap-mokestinimo pralaimime investicinę kovą kaimy-nams. „Jei yra lyginama su šalimis kaimynėmis, ku-riose darbo jėgos sąnaudos panašios, apmokestinimas mums kiša koją. Investuo-tojai atranda Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją ir Bul-gariją, kur mokesčiai daug mažesni, todėl mes praran-dame pozicijas“, – aiškino vadovė.

„Ekonomika.lt“ pri-mena, kad investicijų po-reikis Lietuvoje atsiranda dėl nedidelio vidinio turto lygio, kurį kompensuoti gali iš užsienio atplau-kiantis kapitalas. Būtent šia nuostata remiasi vi-dutinio dydžio Vidurio ir Rytų Europos šalys.

reitingai kuria darbo vietasĮvairios institucijos, to-kios kaip Pasaulio bankas, Europos Komisija, Ekono-minio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Tarptautinis valiutos fondas bei daugelis kitų, kasmet sudaro reitingus, atspindinčius įvairias valstybių savybes – nuo maliarijos įtakos ekono-mikai iki detalios mokes-čių analizės.

»socialinio draudimo sistemą prižiūrinti institucija yra sukaupusi trečdalio šalies metinio biudžeto vertės dydžio deficitą – 10,7 mlrd. litų

Savęs klausiantiems, kam to reikia, galima at-sakyti, kad būtent reitin-gai tampa vienu pirmųjų sprendimą investuoti le-miančių kriterijų. „Inves-tuok Lietuvoje“ vadovė, paklausta, ar reitingai at-siduria ant potencialių in-vestuotojų stalo, teigė, kad sudarant potencialių kan-didatų, kuriems gali būti skirtos investicijos, sąrašą didelis dėmesys kreipia-mas į tarptautinius verti-nimus. „Sakyčiau, kad bet koks žemas ar pažemėjęs reitingas automatiškai gali išmesti valstybę iš to sąrašo, – tikino M. Dar-gužaitė. – Būtent mažai šaliai, turinčiai tokių minusų kaip maža rinka, gera vieta reitinguose už-deda didžiulį pliusą, o bet koks nukritimas skatina šalinti mus iš potencialių investicijų gavėjų sąrašų.“

To paties paklaustas N. Mačiulis teigė, kad stambūs investuotojai yra pajėgūs analogiškus tyri-mus atlikti patys, tačiau neverta puoselėti vilčių, kad gaunami rezultatai skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia tarptautinės or-ganizacijos. „Būtų naivu manyti, jog reitingai su-daromi tam, kad būtų ga-lima ką nors pagirti ir iš ko nors pasijuokti“, – aiš-kino N. Mačiulis.

Faktai

insVestiCiJOs LietUVOJe

• 2012 metais vidutinis darbo užmokestis užsienio investuotojų valdomose įmonėse siekė 5 132 litus.

• 2012-aisiais užsienio in-vestuotojai sukūrė 1 249 darbo vietas.

• 29 proc. Lietuvos darbuo-tojų susitelkę viešajame sektoriuje.

• Už 1,5 tūkst. litų į rankas gaunantį darbuotoją darb-davys sumoka 2,5 tūkst. litų.

• Skaičiuojama, kad paja-mos iš šešėlinio darbo Lie-tuvoje siekia 7 mlrd. litų.

mokesčių reformos turėtų būti nukreiptos į darbo pajamų apmo-kestinimo mažinimą ir investicinio patrauklumo skatinimą, mano ekspertai. Fotodiena.lt

6 Projektai nr. 252013 m. lapkričio 11–24 d. Savas verslas 7nr. 25

2013 m. lapkričio 11–24 d.

martYnas BartULis

Baigiantis KPP įgyvendinimo l a i ko t a r p i u i , laiko panaudoti

paramą lieka vis mažiau. Todėl paramos gavėjai raginami laiku pateikti mokėjimo prašymus, o nu-matytus projektus įgyven-dinti taip, kaip numatyta paraiškoje ir sutartyje, pa-sirašytoje skyrus paramą.

rekomenduojama prašymus pateikti anksčiauParamos gavėjai mokė-jimo prašymus Nacionali-nės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministe-rijos (NMA) teritoriniams skyriams turi pateikti tada, kai yra atliktos pro-jekto įgyvendinimo laiko-tarpio investicijos, tačiau privalo laikytis iš anksto numatyto mokėjimo pra-šymų teikimo grafiko. Paramos gavėjams reko-menduojama mokėjimo prašymus ir visus reika-lingus dokumentus teikti netgi anksčiau, nelaukiant teikimo termino pabaigos.

Svarbu ir tai, kad para-mos gavėjai turi laikytis projekto įgyvendinimo terminų ir negali keisti projekto įgyvendinimo vietos, veiklos pobūdžio, investicijų bei kitų iš anksto numatytų paramos sutarties sąlygų.

pateikiami ne visi dokumentaiAdministruojant paramą, dažnai paaiškėja, kad jos gavėjai su mokėjimo pra-šymu pateikia ne visus būtinus dokumentus. To-dėl užtrunka mokėjimo prašymo vertinimas, ne taip greitai panaudojama parama.

NMA Projektų admi-nistravimo skyriaus ve-dėja Genovaitė Beniulienė sako, kad rengiant su mo-kėjimo prašymu teikia-mus dokumentus svarbu atkreipti dėmesį į viešųjų pirkimų dokumentaciją. „Drauge su mokėjimo

es parama – tik pateikus mokėjimo prašymą Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) investicines priemones mokama

tik pateikus mokėjimo prašymus, kuriuose nurodomos patirtos išlaidos ir pridedami šioms išlaidoms pagrįsti reikalingi dokumentai.

prašymu reikia pateikti pirkimo konkurso sąly-gas, konkurso dokumen-tus ir pasirašytą sutartį. Šie dokumentai, atsižvel-giant į pirkimą, turi būti įvertinti NMA teritorinių padalinių arba NMA Vie-šųjų pirkimų skyriaus. Kadangi šių dokumentų derinimas gali užtrukti, pravartu juos pateikti kuo anksčiau. Mat pirkimo dokumentuose aptikus klaidų, gali paaiškėti, kad pirkimas atliktas netinka-mai arba su trūkumais. Tokiu atveju gali būti tai-komos nustatyto dydžio sankcijos“, – sako G. Be-niulienė.

planavimo stoka ir finansaiKaip pastebi NMA spe-cialistai, dalis mokėjimo prašymų teikiami ne pa-gal iš anksto nusimatytą grafiką, nes atidėliojamas projekto įgyvendinimas.

„Didžiausią susirū-pinimą kelia projektai, kurie ilgą laiką nėra pra-dedami įgyvendinti, nes kyla grėsmė, kad tiems projektams skirtos pa-

ramos lėšos gali būti ne-panaudotos. Šiuo metu yra apie 80 nepradėtų įgyvendinti projektų, bet šis skaičius nuolat kinta, nes vieni paramos gavėjai pateikia mokėjimo prašy-mus, o kiti pasirašo nau-jas paramos sutartis“, – apie gavusius paramą, bet nepradėtus įgyvendinti projektus pasakoja G. Be-niulienė.

Projektai laiku neį-gyvendinami dėl kelių priežasčių. Pagrindinė jų – netinkamas pasiren-gimas įgyvendinti pro-jektą dar prieš teikiant paraišką.

„Jeigu potencialūs pa-ramos gavėjai prieš teik-dami paraiškas kruopš-čiau suplanuotų visas būtinas veiklas, priėmus sprendimą skirti paramą projektai būtų įgyvendi-nami gerokai sklandžiau. Neretai nėra įvertinama, kad gali užtrukti statybos leidimo gavimas, pirkimų procedūros, planuojant projekto eigą neatsižvel-giama ir į gamtos sąly-gas“, – primena planavimo svarbą NMA specialistė.

Projektų įgyvendini-mas stringa ir dėl jų fi-nansavimo. Negaudamas paskolos, paramos gavėjas negali laiku pradėti įgy-vendinti projekto. „Pa-sitaiko, kad pareiškėjai

planuoja gauti paskolą iš banko arba susitaria su privačiu asmeniu, tačiau atėjus laikui, kai paskola turi būti suteikta, paaiš-kėja, kad pinigai nebus gauti iš to šaltinio, kuris buvo numatytas. Tada pareiškėjai kreipiasi dėl paskolos kur nors kitur. Praktika rodo, kad tokios finansavimo paieškos užtrunka“, – teigia G. Be-niulienė ir rekomenduoja

paramos gavėjams kuo anksčiau užsitikrinti tin-kamą ir realų projekto fi-nansavimo šaltinį.

itin atidžiai vertinami prašymai pratęsti terminąJeigu paramos gavėjas mato, kad negalės laiku pateikti mokėjimo pra-šymo, jis iki sutartyje numatytos mokėjimo pra-šymo pateikimo dienos NMA raštu turi pateikti motyvuotą prašymą pra-tęsti terminą. „Baigiantis 2007–2013 metų KPP įgy-vendinimo laikotarpiui, NMA itin atidžiai vertina priežastis, dėl kurių pa-reiškėjai siekia nukelti mokėjimo prašymų tei-kimo terminus“, – pabrė-žia G. Beniulienė.

Pasak specialistės, ypač atidžiai vertinamas prašymas nukelti pir-mąjį mokėjimo prašymą ir tikrinama, ar projek-tai iš viso yra vykdomi, ar lėšos nėra įšaldomos. Taip siekiama išvengti paramos lėšų rezerva-vimo galbūt nevykdo-miems projektams.

Atidėti mokėjimo pra-šymo teikimą galima tik esant objektyvioms prie-žastims ir turint jas pa-tvirtinančius dokumen-tus. Tokios aplinkybės kaip akcininkų pasikei-timas, ilgas su pirkimais, žemės sklypo / pastato nuoma ar pan. susijusių dokumentų derinimas, tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas, ekonominė krizė, paskolos sąlygų derinimas ir pan. nėra laikomos pakankamai svariomis priežastimis, siekiant atidėti mokė-jimo prašymo teikimo terminą.

Vėluojantiesiems mažinama paramos sumaPavėluotai pateikus mo-kėjimo prašymą, paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. Sankcijos netaikomos, jei paramos gavėjas pavėlavo pateikti mokėjimo prašymą dėl ne-nugalimos (force majeure) jėgos aplinkybių ir patei-kia tai įrodančius doku-mentus.

Mokėjimo prašymus kartu su reikalingais prie-dais į NMA teritorinius skyrius paramos gavėjai turi pristatyti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį.

Užsakymo Nr. 11062013

G. Beniulienė: „Baigiantis 2007–2013 metų kpp įgyven-dinimo laikotarpiui, nma itin atidžiai vertina priežastis, dėl kurių pareiškėjai siekia nukelti mokėjimo prašymų teikimo terminus.“ Juliaus kalinsko nuotr.

paramos gavėjai mokėjimo prašymus nma teritoriniams skyriams turi pateikti tada, kai yra atliktos projekto įgyvendinimo laikotarpio investicijos. Juliaus kalinsko nuotr.

www.ek.ltnaUJienOs

taVO VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Vakar Lietuvoje, nūnai Japonijoje

■Vis dar gyvas Lietuvos išeivių patriotizmas verčia ieškoti savų būdų, kaip neprarasti ryšio su tėvy-ne. ne išimtis yra ir viena iš „nūnai“ verslo idėjos autorių, jau šešerius metus tokijuje gyvenan-ti lietuvė nadia Balk. produkcijos įvairovės nestokojančioje tekančios saulės šalies sostinėje ji tikisi atrasti vietos ir lietu-vių dizainerių produkcijai.

Tokijuje su vyru ja-ponu gyvenanti lietuvė interjero dizainerė N. Balk teigia, kad profe-sinės žinios ir daug čia praleistų metų leidžia geriau suprasti vietos rinką, žinoti naujausias tendencijas, suvokti, ko-kia produkcija galėtų su-laukti pripažinimo.

„Gyvas ir patriotizmo jausmas, – apie tėvynės ilgesį kalba moteris. – Vis traukia namo.“

N. Balk teigia, kad japonams norėjo prista-tyti kuo autentiškesnių produktų, bet dirbdama su dabartiniais lietuvių dizaineriais suprato, kad jiems kaip tik nėra įdomu kurti tradicininį dizainą. „Todėl vienas mūsų tikslų yra pristatyti, ką pasauliui šiandien nori pasiūlyti šiuolaikiniai di-zaineriai“, – savaitraščiui pasakoja N. Balk.

Guminė rinkaKalbėdama apie Tokijo rinką, moteris tvirtina, kad čia visko yra per daug.

„Nueini į parduotuvę ir negali nieko išsirinkti“, – sako lietuvė. Savą verslą didžiuliame mieste pra-dedanti N. Balk netiki, kad perpildytoje rinkoje „Nūnai“ produkcija neras vietos. „Rinka Tokijuje yra guminė, o dar vie-nas produktas jos tikrai nesusprogdins, – įsitiki-nusi lietuvių dizainerių produkcija Japonijoje ketinanti prekiauti vers-lininkė. – Aš jau išvydusi

produktą Lietuvoje ma-tau, kad Tokijuje jį nu-pirktų.“

Savaitraščiui „Eko-nomika.lt“ ji teigia, kad „Nūnai“ produkcija – tai papuošalai, interjero objektai, tekstilė ir grafi-kos dizaino darbai. „Tai bus dizaino elementai, kurie mums yra tiesiog įdomūs“, – sako mote-ris. Šiuo metu „Nūnai“

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

kitokia darbo etikaVerslo idėją „Nūnai“ pradėjo plėtoti jau praė-jusią vasarą, tačiau pro-cesas vyksta lėtai. Pasak N. Balk, viena priežasčių – skirtinga japonų darbo etika. „Jie labai daug dirba. Darbas japonui yra prioritetas“, – teigia pa-šnekovė.

Darboholizmas Japo-nijoje atskleidžia įdomų paradoksą. Su vidutiniš-kai 12 valandų per parą dirbančiais japonais ypač sunku susitikti. „Sunku tartis dėl susitikimų, nes jie turi labai daug darbų ir stokoja laiko naujiems klientams“, – pasakoja verslininkė. Jos teigimu, kartais susitikimo tenka laukti porą mėnesių.

Svetimšaliai verslinin-kai, bandantys pradėti veiklą Japonijoje, pasak N. Balk, turi apsišarvuoti ne tik geležine kantrybe. „Japonai – slapukai, jie niekada iš karto nepa-rodo, ką galvoja, – sako lietuvė. – Niekada nesu-lauksi reakcijos jiems parodęs kokį nors pro-duktą.“

Su šia problema vers-lininkei padeda kovoti japonas vyras. Jis taip pat yra vienas iš „Nūnai“ sa-vininkų. „Šiuo atžvilgiu man pasisekė – tik vyras gali tartis su vietiniais ir juos, svarbiausia, su-prasti“, – apie japonų už-darumą pasakoja N. Balk.

Ar planuojate artimiausiu metu

keisti darbo vietą?

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 236 skaitytojai.

SAVAITĖS KLAUSIMASNuo metų pradžios lietuvoje sumažėjo registruotų bedarbių, o spalį darbdaviai įregistravo 25,8 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 9,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. portalo ekonomika.lt skaitytojų klausėme, ar artimiausiu metu jie ketina keisti darbo vietą.

4

3

12

jau bendradarbiauja su tokiais lietuvių kūrėjais kaip „NYTYS textile“, „Tadam“ ar „Okiiko“.

Elementari ekono-minė tiesa teigia, kad pa-siūlą formuoja paklausa. Tokijo rinka, pasak N. Balk, pasižymi infan-tilumu. „Japonams pa-tinka visokie blizgučiai, rožinė spalva, – aiškina ji. – Žaismingesni, links-mesni produktai turi dau-giau galimybių būti pa-klausūs.“ Pasak moters, Tekančios Saulės šalies gyventojai didelį dėmesį kreipia ir į gaminio ko-kybę.

»Japonai turi labai daug darbų ir stokoja laiko naujiems klientams

Japonijos rinkai tokijuje su vyru gyvenanti lietuvė siūlys mūsų šalies kūrėjų produkciją. asmeninio albumo nuotr.

1) Dirbu, bet ieškau naujos darbovietės 22 % 2) Ne, esu patenkintas esama darboviete 33 %

3) Esu bedarbis 29 %4) Planuoju emigruoti 16 %

klausimai pradedančiajam verslininkui

Trijų dešimtmečių investa-vimo patirtį sukaupęs ir ribo-tos rizikos fondus valdantis Brooke‘as allenas, kuris, be kita ko, užsiima jaunimo mentoriavimu, sutiko pasi-dalyti savo įžvalgomis apie pradedančiojo verslininko portretą.

motyvuoja ne didesnė alga, o premijos

Siūlyti didesnį atlyginimą – ne visada geriausias būdas kelti darbuotojų motyvaciją. Naujausias Harvardo uni-versiteto tyrimas atsklei-džia, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp atlygio ir produktyvumo kilimo.

kokį logotipą renkasi verslas

kad verslas būtų plėtojamas sėkmingai, nebepakanka gerų pardavimo rezultatų ir žinomo vardo – vizualiniai elementai tapo neatsiejama populiarumo dalimi. pirma dėmesį atkreipianti detalė – grafinis ženklas, tačiau iš kur žinoti, kaip turi atrodyti naujausias tendencijas ati-tinkantis įmonės ženklas?

»paramos gavėjams rekomenduojama mokėjimo prašymus ir visus reikalingus dokumentus teikti netgi anksčiau, nelaukiant teikimo termino pabaigos

dokumentai, teikiami su mokėjimo prašymais:

• Rangovų, paslaugų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros;

• Prekių pirkimo ir parda-vimo sutartys;

• Paslaugų sutartys;

• Autorinės sutartys;

• Darbų (prekių, paslau-gų) perdavimo ir priėmimo aktai;

• Draudimą patvirtinantys dokumentai;

• Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai;

• Kelionių dokumentai;

• Prekių ar paslaugų pirki-mo kvitai;

• Banko sąskaitos išrašai;

• Kiti svarbūs dokumentai, įrodantys išlaidų tinkamu-mą gauti paramą.

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

Lietuvoje 9Lietuvoje8

Faktai

VARTOJIMO STATISTIKA

• 1 573 litus per mėnesį gaunantis žmogus jaučia-si gyvenantis žemiau vidu-tinio lygio.

• Remiantis „Swedbank“ tyrimu, pusė, arba 51 proc., apklaustų namų ūkių save priskiria viduti-niam gyvenimo lygiui.

• Kaimo vietovėse ši dalis didesnė (59 proc.), nors pajamos ten mažesnės.

• 2012 metais Statistikos departamento atliktame tyrime dalyvavo 6 931 namų ūkis.

• Krizės metais namų ūkio biudžeto tyrimai nebuvo atliekami.



maisto produktai ir nealkoho-

liniai gėrimai

transportasdrabužiai ir avalynė

Laisvalaikis ir kultūra

Vidutinės vartojimo išlaidos (procentais) ir jų struktūra 2008 ir 2012 m. 32,5

3,76,6

4,9

11,3

4,4 5,5 4,95,10,8

8,312

3,4 4,4 5,9

10,3

3,7 4,9 53,11

6,6

18

33,7

sveikatos priežiūra

alkoholiniai gėrimai

ir tabako gaminiai

ryšiaiBūstas, vanduo, elektra, dujos,

kitas kuras

švietimasBūsto apstatymas,

namų apyvokos įranga ir

būsto priežiūra

Viešbučiai, kavinės,

restoranai

įvairios prekės ir

paslaugos

% 2008 m. % 2012 m.

ZYGmUntas BaLnYs

■atėjo lemiamas laikas apsispręsti dėl būsimos pensijos kaupimo, nes liko vos keliolika dienų iki lapkričio 30 d.

Kiekvienas iki šios die-nos turėtume apsispręsti ir pasirinkti tolesnį pensijos kaupimo būdą. Nepasirinkę jokio varianto gyventojai pensiją kaups ankstesnėmis sąlygomis.

„Laiko apsispręsti lieka vis mažiau, tad kviečiu visus, dar nepriėmusius sprendimo, ilgai neatidėlioti, domėtis, konsultuotis ir apsispręsti, kuris variantas iš trijų galimų jiems priimtiniausias“, – ra-

neliko laiko atidėlioti, priimk sprendimus dėl būsimos pensijos kaupimo šiandienPensijų kaupimo siste-

moje dalyvaujantys gyven-tojai (sutartis su pensijų kaupimo fondais pasirašę nuo 2004-ųjų iki 2013-ųjų) turi gerai apgalvoti ir pasi-rinkti vieną iš galimų vari-antų: grįžti į „Sodrą“, toliau kaupti privačiuose pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis ar tęsti kaupimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant papil-domą įmoką iš valstybės biudžeto. Apsispręsti dėl tolesnio kaupimo gali tik tie, kurie pradėjo kaupti iki 2013 metų.

Svarbu gerai apgalvoti savo pasirinkimą, įvertinti galimą riziką. Būti atidžius ragina ir ministrė A. Pabe-dinskienė: „Norime pabrėžti, jog nėra vieno universalaus ar teisingo sprendimo, tad kiekvienas žmogus turėtų atsakingai apsvarstyti visas galimas alternatyvas, atsi-žvelgti į savo amžių, pajamas bei kitus veiksnius ir priimti savo padėtį geriausiai atitin-kantį sprendimą.“

Konkrečią žmogaus situa-ciją gali padėti įvertinti spe-ciali skaičiuoklė, kuri, nors ir neparodys tikslios pensijos, bet leis įvertinti tendencijas, kokios pensijos galima tikėtis pasirinkus kiekvieną iš trijų variantų.

Skaičiuoklė, įvedus žmo-gaus amžių, lytį, gaunamas

pajamas, darbo stažą, daly-vavimą privataus kaupimo sistemoje, parodo, kokią preliminarią pensiją žmo-gus gautų ateityje, jeigu iki pensijos dirbtų tokiomis pat sąlygomis, kokias nurodė.

Visą detalesnę informa-ciją apie pensijų sistemos pertvarką, galimus pasi-rinkimo būdus, skaičiuo-klę ir „Sodros“ kontaktus dėl asmeninių konsulta-cijų galima rasti internete

www.gyventojai.sodra.lt; www.pensijusistema.lt.

Parengta bendradarbiau-jant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija


n i variantas: gyventojai gali sustabdyti socialinio drau-dimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir likti tik „So-dros“ sistemoje. Nusprendus vėl kaupti pensijų fonduose reikės kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti pra-šymą (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Atnaujinus dalyvavimą, kaip ir iki šiol, bus pervedama tik nustatyto dydžio sociali-nio draudimo įmokos dalis.

n ii variantas: gyventojai gali tęsti kaupimą prisidėdami savo lėšomis ir gaudami papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Reikia nueiti į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti sutikimą dėl papildomos įmokos mokėjimo. Svarbu prisiminti, jog vėliau šio sutikimo atsisakyti nebus galima.

n iii variantas: gyventojai gali dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje ankstesnėmis sąlygomis. Vadinasi, į pensijų fondus bus pervedamos tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos iš „Sodros“.

svarstant pensijų kaupimo galimybes yra trys variantai:

a. pabedinskienė : „kiekvienas žmogus turėtų labai atsakingai apsvarstyti visas galimas alternatyvas, atsižvelgiant į savo amžių, pajamas bei kitus faktorius, ir priimti jo situaciją geriausiai atitinkantį sprendimą.“

gina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

KLAUSK TEISININKO

? pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie mažųjų bendrijų apmokestinimą. Galvo-jome, kad mūsų verslui maitinimo srityje

steigsime mažąją bendriją, tačiau dėl to nebe-same tikri. kokią įmonę būtų geriausia steigti?

Mažoji bendrija (toliau – MB) yra orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą. MB nariai gali būti tik fiziniai asmenys, jų skaičius negali viršyti 10, o kiekvienas iš narių turi po vieną balsą narių susirinkime (kai yra paskirtas vadovas, gali būti numatyta ir kitokia tvarka). Pelnas paskirstomas proporcingai MB narių įnašo dydžiui.

LR mažųjų bendrijų įstaty-mas nenumato minimalaus kapitalo dydžio reikalavimo, palyginti su 10 000 litų dy-džio kapitalo reikalavimu steigiant uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB). MB, kaip ir UAB, yra ribotos at-sakomybės juridinis asmuo. Vadinasi, MB nariai neatsako savo turtu dėl MB neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams. Be to, MB apskaitą gali tvar-kyti pats MB narys, todėl, skirtingai nuo UAB, neprivalo turėti buhalterio. Taigi verslo pradžioje pasirinkę steigti MB sutaupysite lėšų, kurias galė-site panaudoti savo verslui plėtoti.

Apie mokesčius. MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmo-kėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu, ar 2) pinigų išmokėjimu MB na-rių asmeniniams poreikiams.

Pirmuoju atveju MB na-rys turės sumokėti 20 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), skaičiuojamą nuo visos per metus išmokėtos sumos. Pažymėtina, kad pelnas gali būti paskirstytas tik tuomet, kai yra patvirtinamas finan-sinių ataskaitų rinkinys, dėl to kiekvieną kartą, kai norė-site pinigus gauti nepasibai-gus finansiniams metams, turės būti parengtas tarpinis finansinių ataskaitų rinkinys. Tokiu pat būdu bei tarifais paskirstomas ir UAB pelnas.

MB nariai negali sudaryti darbo sutarčių su MB, dėl to lėšos jiems gali būti išmokė-

atsakymą parengė verslo teisines konsultacijas teikiančios GoldmanHill, UaB įmonės teisininkas mykolas remeikisasmeninio albumo nuotr.

tos kaip skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuomet MB už pinigus gavusį narį turės sumokėti 35,3 proc. dydžio „Sodros“ mokesčius. Papildomai MB narys nuo gautos sumos turės sumo-kėti dar 15 proc. dydžio GPM. Tai sudaro beveik 5 proc. ma-žiau mokesčių, skaičiuojamų nuo išmokamos sumos, negu tuo atveju, kai akcinin-kai gauna lėšas iš UAB darbo sutarčių pagrindu.

MB ir UAB nuo darbuotojų mėnesio atlyginimo moka 39,98 proc. dydžio „Sodros“ ir 15 proc. GPM įmokas. Nuo vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokama 15 proc. GPM mo-kestis. Pažymėtina, kad šiuo metu MB už kiekvieną narį turi mokėti 90 litų privalo-mojo sveikatos draudimo įmoką, o nuo kitų metų pradžios – ir valstybinio soci-alinio draudimo įmoką, kuri bus 263 litai. UAB atitinkami reikalavimai netaikomi.

MB ir UAB taikomi tie patys pelno ir PVM (tik tuo atveju, jeigu įmonė yra PVM mokėtoja) tarifai. Pelno mo-kesčio tarifas sudaro 5 proc. arba 15 proc. nuo gauto pelno. 5 proc. tarifas taiko-mas, kai pajamos neviršija 1 mln. litų, o narių skaičius neviršija 10 (MB atveju taip bus visuomet). Atmintina, kad asmenys, gavę išmokėtą pelną, turės sumokėti dar 20 proc. to pelno dydžio GPM.

Jeigu apyvarta viršija 155 000 litų per metus arba perkama iš kitos ES valsty-bės narės daugiau nei už 35 000 litų, tuomet tiek MB, tiek UAB turi registruotis PVM mokėtoju ir mokėti 21 proc. dydžio PVM.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo apžvelgta, MB lai-kytina tinkamesne forma negu UAB pradedančiajam verslui, kuris neturi didelio kapitalo. UAB tinkamesnė verslui, kuris turi didesnį ka-pitalą, didesnę verslo struk-tūrą bei kurios akcininkai ketina gauti pajamas išmo-kėdami pelną (dividendus).

Daugiau informacijos: www.goldmanhill.lt

[email protected]

Jei turite klausimų teisės ekspertams, siųskite juos

[email protected]

Odeta Bložienė, „ S we d b a n k “ A s m e n i n i ų finansų insti-

tuto vadovė Lietuvoje, sa-vaitraščiui pasakojo, kad recesijos metu, kai šalies gyventojų pajamos buvo mažesnės, ir patys gyven-tojai buvo linkę labiau taupyti. „Gyventojai ne-didina santaupų, jie dau-giau išlaidauja, – teigė O. Bložienė. – Geresniais laikais apie taupymą ma-žiau galvojama.“

Po krizės labiau iš-laidauti linkę piliečiai paprastai pamiršta, kad tai puikus metas pradėti taupyti ir didinti savo re-zervą. „Taupymo norma Lietuvoje 2011 metais buvo lygi 1 proc., o Eu-ropos Sąjungoje ji buvo 11 proc.“, – lygino specia-listė.

(Ne) išmoktos krizės pamokos „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

Statistikos departa-mento Gyvenimo lygio statistikos skyriaus ve-dėja Regina Deveikytė teigė, kad dar anksti da-ryti išvadas apie gyven-tojų taupymą po krizės. „Pasibaigus krizei gyven-tojai dažniausiai nori įsi-gyti būtiniausių pirkinių ar grąžinti recesijos metu susikaupusias skolas“, – apie 2012 metus kalbėjo R. Deveikytė.

„Danske Bank“ vyres-nioji analitikė Violeta Klyvienė sakė, kad žmo-nės, panašu, išmoko kri-zės pamokas, nes daugėja lietuvių, kurie nori jaus-tis stabilesni dėl finansi-nės savo ateities. „Nors palūkanų normos yra nepaprastai mažos, namų

ūkių indėliai bankuose ir toliau auga“, – savaitraš-čiui pasakojo V. Klyvienė.

Specialistė teigė, kad lietuviai yra mažai tau-panti tauta. Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį, kad Europos kontekste vidutinio lietuvio pa-jamų lygis yra nedidelis. Būtent mažos pajamos iš dalies ir lemia mažą tau-pymo rodiklį.

„Susirūpinimą kelia tai, kad net tarp savo pa-jamų lygio grupės šalių esame iš tų, kurios taupo mažiau“, – kalbėjo V. Kly-vienė.

didėjo išlaidos Vidutinio lietuvio varto-jimo krepšelyje didžioji dalis tenka išlaidoms būstui, transportui ir maistui. Statistikos de-partamento duomenimis, 2012 metais, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo gy-ventojų vartojimo išlai-

dos maistui, būstui, van-deniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui, sveikatos priežiūrai ir švietimui, iš jų išlaidų būsto nuomai, vandeniui ir energijai padidėjimas viršijo kainų augimą.

Savaitraščio kalbintos ekspertės tvirtino, kad krizės laikotarpiu Lietu-voje gyventojai stipriai sumažino išlaidas, skir-tas laisvalaikiui ir pramo-goms. „Dabar jaučiama, kad gyventojai tas išlai-das pradeda gaivinti“, – kalbėjo O. Bložienė.

Tik prasidėjus krizei, gyventojai drastiškai koregavo savo išlaidas. „2008 ir 2009 metai – šoko periodas, – pasakojo O. Bložienė. – Vėliau, 2010 ir 2011 metais, gyventojai jau daugiau mažiau susi-taikė su situacija.“

Pasak „Danske Bank“ vyresniosios analitikės V. Klyvienės, krizės laiko-

tarpiu galimybių susima-žinti būtiniausias išlai-das buvo nedaug.

nori atsigriebtiEkonominiu požiūriu sunkus laikotarpis gy-ventojams atsiliepė taip, kad jie šiuo metu puose-lėja ypač aukštus lūkes-čius.

»išaugę lūkesčiai lemia didesnį gyventojų vartojimą

»europos kontekste vidutinio lietuvio pajamų lygis yra nedidelis

„Matome, kad žmonės yra labiau linkę vartoti, – kal-bėjo O. Bložienė. – Išaugę lūkesčiai ir lemia didesnį vartojimą.“

Kita vertus, R. Devei-kytė atkreipė dėmesį, kad per kelerius metus Lie-tuvoje pabrango prekės, būsto išlaikymas, svei-katos priežiūra. „Tai tu-

rėjo įtakos išlaidų struk-tūrai, nes žmogus turi verstis su ta pačia pinigų suma, todėl sumažėjo išlaidos laisvalaikiui“, – apie pokyčius kalbėjo moteris.

Išaugus būtinosioms išlaidoms ir beveik nepa-didėjus pajamoms, gyven-tojai taupė mažindami

išlaidas būsto apstatymui ir namų apyvokos įran-gai, laisvalaikiui ir kul-tūrai, kavinėms ir resto-ranams.

Sumažėjo išlaidos dra-bužiams ir avalynei bei ryšiams, tačiau tai didele dalimi lėmė šių prekių ir paslaugų grupių kainų mažėjimas.

skiriasi savijautaNenuostabu, kad pragy-venimo lygis priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Pastebima, gy-ventojai, gaunantys tas pačias pajamas, jaučiasi skirtingai. Apskritai nėra labai didelių struktūrinių skirtumų tarp kaimo ir miesto gyventojų namų

ūkio išlaidų. Vienas di-desnių skirtumų – išlai-dos būstui. Struktūriškai žvelgiant, tokios išlaidos miesto gyventojui sudaro 19,4 proc., o kaimo gyven-tojui – 14,1 proc.

„Swedbank“ atliktas ty-rimas atskleidė, kad kai-miškose vietovėse gyven-tojai, gaunantys vidutines pajamas, t. y. 2 133 litus per mėnesį, jaučiasi gyvenan-tys pasiturimai. „Mieste toks gyventojas jaučiasi blogai“, – savaitraščiui pa-sakojo O. Bložienė.

Statistikos departa-mento duomenimis, 2012 metais matomas gana ryškus kontrastas, kiek apskritai gyventojai vidu-tiniškai skiria vartojimo išlaidoms. Miesto gyvento-jas išleidžia apie 923 litus, o kaimo – 715 litų. Paly-ginti su 2008-aisiais, vidu-tinės vartojimo išlaidos mieste padidėjo 1,5 proc., o kaime sumažėjo 2 proc.

Vidutinio lietuvio vartojimo krepšelyje daugiausia išlaidų tenka būstui, transportui ir maistui. reuters

Statistikos departemento duomenys

Lietuvoje 11nr. 252013 m. lapkričio 11–24 d.

Lietuviai mėgsta reklamą internete

Dar praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje įvyko reklamos revoliucija. Buvo pradėta rodyti laida su Rolandu Kazlu „Nekenčiu reklamos“. Tai buvo garsiausias patrankos šūvis kovojant su reklama.

Ar šiandien galima tikėtis drąsesnių žingsnių?

Lietuvoje10 nr. 252013 m. lapkričio 11–24 d.

karOLis [email protected]

»reklama turėtų būti pastebima, tačiau lengvai ignoruojama

Faktai

rekLamOs VersLas

• Išlaidos reklamai mo-biliuosiuose įrenginiuose nuo 2010-ųjų kasmet auga 90 proc.

• 2012 metais interneto reklamos pajamos siekė 8,4 mlrd. JAV dolerių.

• Pernai 83 proc. Lie-tuvos interneto vartojų jį naudojo naujienoms skaityti.

• 2012 metais Lietuvos interneto reklamos rinka sudarė 34 mln. litų

reklamos blokavimo programos sunkiai skinasi kelią į lietuvių kompiuterius. Bendrovės nuotr.

„Google“ atskleidė paslaptįTIK SKAIČIAI

„Google“ atskleidė, kam naudos savo baržą san Fransisko įlankoje. reuters

■Bendrovė „Google“ pagaliau atskleidė, kam ketina naudoti didelę savo baržą san Fransisko įlan-koje ir kitą „laivyną“.

Kiek anksčiau JAV žinias-klaida aktyviai spėliojo, kad „Google“ tokiose baržose galbūt statys savo duomenų centrus arba naudos juos kaip prekybos savo gaminiais centrus. „Nors dar anksti apie tai kalbėti ir daug kas gali

pasikeisti, mes svarstome galimybę naudoti šias baržas kaip interaktyvią erdvę, ku-rioje žmonės galėtų daugiau sužinoti apie naujas techno-logijas“, – pranešė „Google“ atstovai. JAV žiniasklaida išsiaiškino, kad jūrinių baržų, kuriose lankytojams būtų pristatomi nauji „Google“ produktai ir paslaugos, pro-jektą vykdo slaptas „Google“ padalinys „GoogleX“.

31 mlrd.PIRMĄJĄ PREKyBOS „TWITTER“ AKCIJOMIS DIENĄ SOCIALINIO TINKLO VERTė PASIEKė NET 31 MLRD. DOLERIų

Brangiausias prekės ženklas■technologijų kompanija „apple“ trečią kartą iš eilės pelnė brangiausio prekės ženklo vardą, skelbia „Forbes“. į bran-giausiųjų sąrašo pirmąjį penketuką patenka tokios kompanijos kaip „micro-soft“, „Coca-Cola“, „iBm“ ir „Google“.

„Trečią kartą iš eilės bran-giausio prekės ženklą titulą pelniusio „Apple“ vertė siekia

104,3 mlrd. JAV dolerių. Paly-ginti su praėjusių metų rezul-tatais, šiemet „Apple“ prekės ženklo vertė pakilo 20 proc.“, nurodo „Forbes“.

Antroje sąrašo vietoje – „Apple“ konkurentė „Micro-soft“, kurios prekės ženklas įvertintas 56,7 mlrd. dolerių. Toliau rikiuojasi „Coca-Cola“ (54,9 mlrd. dolerių), „IBM“ (50,7 mlrd. dolerių) bei „Go-ogle“ (47,3 mlrd. dolerių).

„apple“ trečią kartą iš eilės pelnė brangiausio prekės ženklo vardą. reuters

sukūrė elektroninę nosį■Lietuvos įmonės „ars Lab“ ir kauno technologi-jos universiteto pastan-gomis sukurtas pirmasis pasaulyje mobilios elek-troninės nosies įrenginys, kuris padės kasdienybėje identifikuoti mėsos ar žuvies šviežumą.

Įrenginys pristatytas Vil-niuje vykusioje parodoje „ICT 2013“. Iki šiol elektroninės nosys buvo naudojamos

laboratorijose arba pra-moniniuose sektoriuose. Jų kaina siekė nuo 5–15 tūkst. eurų. „Savo elektro-ninę nosį su programine įranga mes pateikėme ir pristatome iki kiekvienos šeimos durų už 129 eurus. Tiek Lietuvoje, tiek JAV, tiek Europoje, manau, tai yra priimtina kaina“, – mano elektroninės nosies kūrėjas „ART21“ prezidentas Au-gustas Alešiūnas.

Lietuvių sukurta elektroninė nosis kainuos 129 eurus. Bendrovės nuotr.

Žinoma, ši laida nebuvo nukreipta prieš reklamą ir niekas su rek-

lama, bent jau garsiai, nekovoja. Vis dėlto inter-netas, leidęs susikurti naujoms verslo nišoms,

tokioms kaip elektroninė prekyba, programėlių pardavimas, lėšų projek-tams rinkimas, dalijimosi platformos, šiandien atsi-riekia savo dalį.

Vasarą savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie „Google“ pradėtus tai-kyti „Gmail“ skirtukus, kurie filtruoja gautus laiškus ir suskirsto juos

į reklamų ir socialinių tinklų kategorijas. Kal-binti Lietuvos elektro-ninės prekybos atstovai teigė nematantys grės-mės, kad liks nepastebėti klientų.

Šįkart rašome apie kiek kitokį elektroninės komercijos priešą. Radi-kalesnį, bet ne tokį popu-liarų.

revoliucija iš apačiosSutuoktiniai Michealas ir Katie Gundlachai sukūrė programą „AdBlock“. Kol kas asmeninių kompiu-terių versija yra populia-riausias „Chrome“ nar-šyklės įterpinys ir, kaip teigia leidėjai, juo jau nau-dojasi kiek daugiau nei 20 mln. vartotojų. Jį galima

parsisiųsti nemokamai arba už savo pasirinktą sumą.

Programos veikimo principas yra labai papras-tas – ji blokuoja visą rekla-minį turinį interneto tin-klalapiuose. Pagrindiniai skirtumai tarp „AdBlock“ ir „Gmail“ skirtukų yra tai, kad pirmojo vartotojas pats nusprendžia naudoti programą ir visas rekla-minis turinys tiesiog yra nerodomas. Programa taip pat blokuoja visas reklamas, kurios privers-tinai rodomos „YouTube“ svetainėje.

Formuoja reklamos kultūrąProgramos kūrėjai šioje rinkoje yra ne vieni. Vo-kietijoje įsikūrusi kompa-nija „eyeo“ išleido inter-neto naršyklėms skirtą įskiepį „AdBlock Plus“. Tai yra anksčiau tik „Fire-fox“ naršyklėje veikęs įter-pinys. Šiandien „AdBlock Plus“ veikia ir „Chrome“ bei „Opera“ naršyklėse. Leidėjai teigia, kad pro-gramą jau yra parsisiuntę 200 mln. vartotojų.

Esminis skirtumas nuo „AdBlock“ yra tai, kad čia veikia specialus baltasis sąrašas. Jame nurodyti kriterijai, kuriais remian-tis reklama nėra blokuo-jama.

Bendras abiejų prog-ramų kriterijus yra tai,

kad reklama turėtų būti pastebima, tačiau len-gvai ignoruojama. Pagal taisykles, kurias turėtų atitikti reklama, ji ne-turi būti priverstinė, kad naršančiajam nereikėtų jos išjungti vos pastebi-momis piktogramomis, ji turi būti begarsė, o rek- laminės juostos turėti kuo mažiau judančių ele-mentų.

pajamų šaltinio nenutrauksNereikia būti interneto rinkodaros specialistu, kad suprastum, jog pa-grindines tinklalapių pajamos gaunamos iš re-klamos. „AdBlock Plus“ išimčių sąraše atsiduria smulkūs interneto pusla-piai ir tinklaraščiai.

Kitiems reikia prista-tyti savo reklamos turinį, kuris yra peržiūrimas „eyeo“ komandos. Pas-tarąją sudaro 27 tūkst. savanorių ir darbuotojų visame pasaulyje. Tuo-met per 10 dienų yra pa-teikiamas atsakymas su rekomendacijomis arba tiklalapis yra įtraukia-mas į baltąjį sąrašą ir jo reklaminis turinys nėra blokuojamas.

Pasirodė gandų, kad įmonės gali nusipirkti vietą baltajame sąraše, ta-čiau tiek „AdBlock“, tiek „AdBlock Plus“ atstovai tokią informaciją neigia.

dievo ausyjeTiek minėto „Gmail“ rek-laminio turinio, tiek jo blo-kavimo atvejais Lietuvoje didelių pokyčių nematyti. To nejaučia nei reklamos tiekėjai, nei portalų vado-vai. „Nejaučiame tokio po-būdžio reklaminio turinio programų įtakos DELFI grupės portaluose. Varto-tojų kurie naudoja rekla-minio turinio blokavimo programas, preliminariai gali būti 2–3 proc.“, – teigė „Delfi“ grupės pardavimo vadovas Vytautas Beno-kraitis.

Identiškos pozicijos lai- kosi ir savaitraščio „Eko-nomika.lt“ kalbinti porta-lo „15min“ generalinis di-

rektorius Tomas Balžekas ir interneto portalų gru-pės „tiPRO“ direktorius Elvijus Gudžiūnas. „Nėra daug reklamą blokuojan-čias programas naudo-jančių asmenų, todėl nėra kuriama atitinkama rekla-mos strategija Lietuvoje“, – komentavo pastarasis.

Yra būdų apeitiVis dėlto reklamą blokuo-jančios programos užsa-kovams nuostolių neatneš, tačiau tai priklauso nuo svetainėse naudojamos reklamos pateikimo plat-formos. „Reklaminės po-zicijos yra leidžiamos per specialiai tam skirtą re-klamos paleidimo sistemą.

Tokiu atveju, kai interneto vartotojas yra įsidiegęs panašaus tipo programas, reklamos paleidimo sis-tema jokios reklamos tie-siog netransliuoja ir užsa-kovas niekuo nerizikuoja, nes moka tik už tuos pa-rodymus, kurie realiai yra transliuojami“, – tikino V. Benokraitis.

Blokavimą nesunku ap-eiti, tačiau tuomet nuken-tėtų matavimo duomenys, kurie yra pagrindinis rodi-

klis užsakovams renkantis portalus, kuriuose norėtų reklamuoti savo prekes ir paslaugas. „Apeiti rekla-mos blokavimą galima, jei ji yra integruojama į svetainę, bet nerodoma per reklamos platformą. Taip reklamos neatpažins blokuojančios programos ir ji bus matoma, tačiau nukentės reklamos mata-vimo kokybinis rodiklis”, – aiškino E. Gudžiūnas.

reikia diversifikuoti turinįJis taip pat pasakojo, kad yra tokių tinklalapių, ku-riuose „AdBlock“ naudo-tojai turi susimokėti už turinį. Tam tikra prasme tai tampa kompensacija

už prarastas reklamos pa-jamas. Žinoma, pats apmo-kėjimo procesas nėra la-bai paprastas, o interneto laisvės akivaizdoje toks tinklalapis pasmerktas būti nepopuliarus. Tiek E. Gudžiūnas, tiek V. Be-nokraitis sutiko, kad re-klamą galima integruoti bei sieti ir su tinklalapių turiniu. „Tai leidžia pa-siekti žymiai geresnius kampanijos rezultatus, o interneto vartotojas to-kią reklamą vertina kaip naudingą informaciją“, – teigė V. Benokraitis. E. Gudžiūno teigimu, kol reklamos blokavimas ne-pasiekė didesnio masto, verslas gali diversifikuoti

pajamų šaltinius. Vienas tokių būdų – vidinių pas-laugų diegimas kaip tam tikrų straipsnių ar vaizdo įrašų apmokestinimas.

Kol kas Lietuvoje tai sunkiai įsivaizduojama, nes bene visą Lietuvos naujienų skaitytojų au-ditoriją yra užėmę bent penki portalai, taigi dau-giausia neteks tas, kuris pirmasis pristatys mo-kamą turinį.

Lietuva buvo įvardyta kaip sparčiausiai inter-neto tinklą plečianti vals-tybė, tačiau mūsų tautie-čių pakantumas reklamai nemažėja, o verslui be-lieka tuo naudotis. Kaltų čia ir negali būti.

Užsienyje 13Užsienyje12 nr. 252013 m. lapkričio 11–24 d.


»kas kadaise buvo finansinė estijos praeitis, šiandien virsta Latvijos tendencijomis

»dabar daugelyje šalių tik trečios kartos elektrinės yra laikomos pakankamai pažangiomis nuolat veikti

Pasak J. Laakso-neno, skaičiusio pranešimą lap-kričio 4 dieną

Vilniuje vykusiame an-trajame Azijos ir Europos dialogo seminare „Tarp-tautiniai mechanizmai, užtikrinantys branduo-linę saugą“, Rusija jau ilgą laiką yra viena iš pasaulinių lyderių bran-duolinio saugumo srityje. Viena pagrindinių to prie-žasčių, kaip pranešime teigė J. Laaksonenas, yra 1986-aisiais patirta Čer-nobylio avarija, kurios pa-mokos paskatino iš esmės peržiūrėti visą normaty-vinę bazę, susijusią su ato-minėmis elektrinėmis. Be to, buvo stipriai sugriež-tinti saugumo standartai tiek jau veikiančioms, tiek statomoms naujoms atominėms elektrinėms.

Po Černobylio avarijos nauji tarptautiniai saugumo principai buvo svars-tomi ir plėtojami tarptauti-niu lygmeniu. Tarptautinė branduolinio saugumo grupė (International Nuclear Safety Group, IN-SAG) pasiūlė daug naujų saugumo standartų ir tai-syklių visoms statomoms

naujos jėgainės atitinka griežčiausius reikalavimus3+ kartos atominių jėgainių, kurių technologijas dabar plėtoja ir kurias stato Rusijos branduolinė

pramonė, projektai atitinka pažangiausius šiandieninius saugumo principus ir reikalavimus,

sako Jukka Laaksonenas, „Rosatom Overseas“ kompanijos viceprezidentas.

naujoms atominėms elek-trinėms. Dalis šalių šias taisykles ir standartus pa-darė privalomus. Viena to-kių šalių – Rusija, kuri visą laiką aktyviai dalyvavo IN-SAG veikloje. Rusija nuolat siekė būti aktyvi tarptauti-nių saugumo standartų kū-rėja, dalytis su tarptautine bendruomene savo žinio-mis ir patirtimi.

Rusijos bendrieji ato-minių elektrinių saugos užtikrinimo reikalavi-mai (OPB 88/97) nuo pat XX amžiaus paskutinio dešimtmečio, kai buvo priimti, visiškai atitiko INSAG viziją dėl atomi-nių elektrinių saugumo. Nauji VVER-1200 reakto-riai, dar vadinami AES-2006 reaktoriais, kurie yra statomi dabar, taip pat buvo projektuoti taip, kad atitiktų OPB 88/97 reika-lavimus. Šiemet Rusijos bendrieji atominių elek-trinių saugos užtikrinimo reikalavimai po išsamių diskusijų tarp įvairių Ru-sijos atominės pramonės sričių atstovų buvo per-žiūrėti ir papildyti. Dabar jie vadinami OPB 88/12.

OPB 88/12, be kitų pa-keitimų, atsirado ir naujų

punktų, paremtų pamoko-mis, kurios buvo išmoktos po Fukušimos avarijos. Šie nauji punktai paremti atominių elektrinių atspa-rumo bandymais, atliktais Europos institucijų, atsa-kingų už atominių elektri-nių saugumą, Tarptauti-nės atominės energetikos asociacijos (TATENA) na-rių susitikimų po Fukuši-mos avarijos ataskaitomis ir atsparumo bandymais, atliktais pačioje Rusijoje. Nauji VVER reaktorių modeliai, kurie šiuo metu siūlomi rinkoje, atitinka OPB 88/12 reikalavimus.

Pasak J. Laaksoneno, pagrindiniai saugumo standartai, būdingi tre-čios kartos atominėms elektrinėms, yra šie: efek-tyvesnis pirminės grandi-nės vientisumo užtikrini-mas per ilgą laiko tarpą, arba vadinamoji lydalo gaudyklė (lydalo gaudyk-lė yra didelė metalinė struktūra, įrengiama tie-siai po reaktoriumi šach-tos dugne ir užpildoma specialia medžiaga, kuri, įvykus avarijai, neleistų išsilydžiusiam kurui da-ryti poveikį betoniniam reaktoriaus pastato ap-

sauginiam apvalkalui ir eliminuotų galimybę ra-dioaktyvios medžiagoms patekti į aplinką); reikš-mingai patobulinta ato-minės elektrinės apsauga tiek nuo gamtinių, tiek nuo žmogaus sukurtų išo-rinių grėsmių, tokių kaip dideli žemės drebėjimai, potvyniai ar susidūrimas su dideliu lėktuvu; daug tikslesnės skaitmeninės kontrolės ir apsaugos sis-temos, kurios padidina elektrinės priežiūros ir valdymo tikslumą bei užtikrina patikimą auto-matinį apsaugos sistemų įsijungimą įvykus sun-kioms avarijoms; elektri-nės išplanavimas, užtikri-nantis, kad pagrindinės ir atsarginės elektrinės sistemos ir posistemės būtų fiziškai atskirtos;

J. Laaksoneno teigimu, nauji atominiai reaktoriai atitinka visus aukščiausius saugumo standartus. Bendrovės nuotr.

įvairios saugos sistemos, kurios gali būti lanksčiai panaudojamos, kad būtų suvaldyti net ir tokie in-cidentai, kurie nebuvo numatyti planuojant elek-trinę; sugebėjimas netgi įvykus hipotetinei labai rimtai reaktoriaus avari-jai ir išsilydžius jo bran-duoliui užtikrinti, kad pavojingai didelis radio-aktyvių medžiagų kiekis nepatektų į aplinką; nau-jos, pačios pažangiausios priešgaisrinės apsaugos sistemos.

J. Laaksoneno teigimu, nauji rusiški VVER tipo reaktoriai atitinka visus šiuos saugumo standar-tus. Tai pasiekta įdiegus įvairias saugumo tech-nologijas ir prevencines sistemas. Didelė dalis šių technologijų ir sistemų buvo sukurtos Rusijos mokslininkų ir vėliau per-imtos kitų pasaulio šalių.

„Rosatom Overseas“ vi-ceprezidentas taip pat pa-brėžė, kad 2010 metais Fu-kušimoje įvykusi avarija pakeitė viso pasaulio šalių požiūrį į atominių elektri-nių saugumą: dabar dau-gelyje pasaulio šalių tik trečios kartos elektrinės yra laikomos pakankamai pažangiomis, kad galėtų nuolat veikti. 2011-aisiais visų Europos šalių insti-tucijų, atsakingų už bran-

duolinę saugą, atstovai bendru pareiškimu pa-tvirtino įsipareigojantys siekti, kad jų šalyse būtų užtikrintos bendros sau-gumo taisyklės.

Rusijos branduolinė pramonė ne tik greitai pri-sitaikė prie naujų tarptau-tinių saugumo standartų – ji buvo vienas svarbiau-sių dalyvių kuriant tuos standartus ir užtikrinant, kad jie išties taptų tarp-tautiniai.

„Rosatom Overseas“ – valstybinės korporaci-jos „Rosatom“ padalinys, sukurtas 2011 metais, kad pristatytų Rusijos bran-duolines technologijas pasaulinėje rinkoje. „Ro-satom Overseas“ siekia kompleksinių „Rosatom“ sprendimų branduoli-nės energetikos srityje integracijos, atstovauja „Rosatom“ interesams už-sienyje bei prižiūri „Rosa-tom“ reklamos biurų tin-klą visame pasaulyje.

J. Laaksonenas yra va-dovavęs Suomijos radia-cinės saugos centrui, nuo 1997-ųjų ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Nuo 1970 metų jis aktyviai dalyvavo tarptautinėse su branduoliniu saugumu susijusiose veiklose, buvo kelių tarptautinių orga-nizacijų pirmininkas, ko-ordinavo Europos Komi-sijos programas, skirtas paremti ES šalis iš Rytų Europos šioms vystant teisės aktus, reguliuojan-čius atominių elektrinių pramonę. !Europa šiandien

negali pasigirti, kad jos ekono-mika atsigavo

tiek, kiek JAV, tačiau kiek-viena Europos centrinio banko (ECB) ataskaita skamba vis optimistiš-kiau. Bendrojo vidaus produkto augimas palai-komas, nors pokytis ir yra inkrementinis.

Euro zonai, kaip ir anksčiau, reikia ryžto, bet nuvalkioto šūkio „Padary-sim viską, ko reikia!“ čia nebeužteks.

infliacijos morkaInfliacija euro zonoje iš-lieka gana stabili, tačiau, kaip savo pranešime spa-lio pabaigoje sakė Mario Draghi, ji yra tik kiek ma-žesnė nei 2 proc. Būtent tokio lygio ir siekia ECB.

M. Draghi yra optimis-tas, bet statistikos specia-listai išliks šaltakraujai. Spalį metinė euro zonos infliacija siekė 0,7 proc., o tai yra mažiau nei rug-sėjį, kai šis rodiklis buvo 1,1 proc.

Euro zonos gelbėjimas – nebe viešas reikalas

Dedalui nebuvo leista skristi nei per žemai, nei per aukštai. Galiausiai saulė ištirpdė sparnus, ir jis tėškėsi į jūrą. Lietuvos nepriklausomybės kartos vaikų pamėgtas

„Super Mario“ niekada nesusidūrė su panašiomis problemomis, bet euro zonos „Super Mario“ šis palyginimas kelia nerimą.


„Tokiu atveju galima pirkti daugiau“, – spaudos konferencijoje spalį sakė jis. Europoje, kur nedar-bas išlieka opi problema, algos taip pat nekyla taip greitai, kaip tai vyko iki krizės. Vadinasi, gyvento-jai tikrai gali už tą pačią algą įsigyti daugiau ar pa-pildomų prekių.

Vis dėlto tai nereiškia, kad Jose po Madrido par-duotuves vaikščios ma-žiau susirūpinęs, nes ECB vadovas patikino, kad pre-kių krepšelis gali būti ir pilnesnis.

infliacijos lazdaKol Lietuvoje stengiamasi mažinti infliaciją, kad būtų pasiekti Mastrichto kriterijai, leidžiantys įsivesti bendrą Europos valiutą, euro zonoje žema infliacija sukėlė nemažai problemų.

Reikalo esmė yra ta, kad krintant kainoms gyventojai tikisi, jog taip bus ir toliau. Vadinasi, mūsų jau pažįstamas Jose iš Madrido turės naują rū-pestį. Jis gali pirkti naują televizorių šiandien arba palaukti naujos „Super

Mario“ ataskaitos ir į parduotuvę ateiti kitą mė-nesį, kai ryškiaspalvis te-levizorius kainuos mažiau ir kartu bus dovanojami trimačiai akiniai.

Kalbant rimtai, inf-liacijai nebūtina virsti defliacija, kad vartotojai masiškai atidėtų savo ke-tinimus įsigyti tam tikrų pirkinių. Euro zonos gy-ventojų išlaidos pernai mažėjo 0,7 proc. Gali būti įvairių priežasčių: vieni neturi iš ko pirkti, kiti turi, bet taupo. Aišku tik viena – europiečiai pinigi-nių dar plačiai neatveria, o mažėjanti infliacija ne-motyvuos norų pildyti čia ir dabar.

Prekių ir paslaugų tiekėjai neriasi iš kailio siūlydami gerą aptarna-vimą, gražų parduotuvių interjerą, tačiau vien jų pastangų neužteks, kad

vartojimas padidėtų. To-kiu atveju stoja ne verslo plėtra, bet pats jo atsigavi-mas.

nebe viešas reikalasApie gyventojus ir jų var-tojimą labai svarbu kal-bėti būtent dabar, kai ECB pradeda žengti pirmuo-sius žingsnius bendros bankų sistemos link.

Bene visą krizės laiko-tarpį buvo kalbama apie sunkią Graikijos, Airijos, Ispanijos, Portugalijos ir Italijos padėtį, tačiau nie-kas nekalbėjo apie grai-kus, airius, ispanus, por-tugalus ir italus. Panašu, kad ECB parama ir pareiš-kimai kamšė tik valstybių skolas. Investuotojai matė veiksmus, padėtis nesmar-kiai, bet gerėjo.

Europiečiams sunku skaityti naujienas apie atsigaunančią euro zoną,

Faktai

eUrOpOs Bankai

•Analitikai skaičiuoja, jog bankams prireiks 60 mlrd. eurų, kad įgyvendintų nau-jus reikalavimus.

• Lietuvoje vadinamųjų blogų paskolų portfelis antrąjį ketvirtį sudarė 12,2 proc.

• Lapkritį ECB bazinę palū-kanų normą sumažino iki 0,25 proc.

»Bene visą krizės laikotarpį buvo kalbama apie sunkią Graikijos, airijos, ispanijos, portugalijos ir italijos padėtį, tačiau niekas nekalbėjo apie graikus, airius, ispanus, portugalus ir italus

m. draghi nebeturi būdų, kaip mažinti bazinę palūkanų normą.

kai patys yra prasiskolinę bankams. Nei investuoto-jai, nei valdžia neturi ga-limybės ir teisės pažvelgti, kiek minusai bankų sąs-kaitose skiriasi nuo tei-giamų pokyčių visoje euro zonoje.

šaus sau į koją?Spalio pabaigoje ECB taip pat paskelbė apie planus atlikti bankų turto ko-kybės peržiūrą. Bus sie-kiama atskleisti, kokia yra bendra Europos bankų padėtis, kad bendros tai-syklės neapsunkintų sun-kiai besiverčiančių bankų ir būtų optimalios pavyz-dinių bankų atžvilgiu.

Kol kas kalbama apie reikalavimą, kad ban-kuose pagrindinis kapi-talas sudarytų maždaug 8 proc. viso disponuojamo turto. Dauguma skandi-navų bankų dar pavasarį skelbė, kad šis kriterijus – jau praeitis, tačiau pie-tiečių bankai turi tvarky-tis ne tik su kapitalo trū-kumu, bet ir nemokiais klientais.

Pagrindinis rodiklis tam apskaičiuoti yra va-dinamųjų blogųjų paskolų

portfelio dydis banke. Tai yra suteiktos paskolos, kurių klientas negrąžina ilgiau nei 90 dienų.

ECB duomenimis, per-nai Airijoje šis rodiklis svyravo tarp 15–18 proc., Italijoje – 9–12 proc., Por-tugalijoje ir Ispanijoje – 6–9 procentų. ES vidurkis sudarė maždaug 4 proc.

Bankai, norėdami pa-didinti savo kapitalo dalį, turi susigrąžinti šias sko-las. Jie gali spausti savo skolininkus, tai lengviau-sias kelias. Vis dėlto aki-vaizdu, kad dalis skolų bus nurašytos į nuosto-lius.

ECB ruošiasi kitai kri-zei, kurią atlaikyti padės bendra bankų sistema, ta-čiau neišvengiamai reikės šauti sau į koją.

sunki užduotisLabai tikėtina, kad ir euro zonos bankų padėtis yra daug rimtesnė, nei ma-nyta, o maždaug metus truksiantys skaičiavimai gali atskleisti kiek liūd-nesnę statistiką.

Techniškai ši užduo-tis yra įmanoma, tačiau politiškai gali būti neį-veikiama. Kol kas nėra svertų, kaip priversti bankus gerinti savo ka-pitalo padėtį. Atliekamas auditas gali atverti bankų piktžaizdes, tai anaiptol neatneš pasitikėjimo euro zona.

Net radus būdą, kaip priversti bankus susigrą-žinti pinigus, gyventojai negalės atiduoti skolų, kol nebus optimalaus inflia-cijos lygio. Visa tai truks metus, o „Super Mario“ turės išmokti Dedalo pa-mokas ir nepersistengti kurdamas bendrą bankų sistemą.

Verslo švyturiai14 Verslo švyturiai 15

Raktas į sėkmę paslėptas juodo darbo maiše

Kiekvienam iš mūsų iki gyvo kaulo pažįstamas baimės jausmas, apimantis, kai tenka priimti esminius gyvenimo sprendimus. Tačiau yra žmonių, kurie šį procesą atlieka ne tik be menkiausios abejonės,

bet dar ir paverčia verslu.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Faktai

„OVC COnsULtinG“

• Kompanija įsteigta 1995 metais.

• yra paruošusi daugiau nei 100 mokymo progra-mų.

•Bendradarbiauja su vie-na didžiausių Vokietijos konsultavimo kompanijų „Machwurth Team Inter-national“.

•Rengtuose mokymuose dalyvavo apie 45 tūkst. žmonių.

•Per pastaruosius metus dirbo su daugiau nei 200 organizacijų.



„OVC Conculting“ vadovo teigimu, Lietuvos verslas nebebijo siekti lyderių pozicijų europoje. ruslano kondratjevo nuotr.

V. Lepeška tikina, kad geras vadovas turi pervesti įmonę ir per upes, ir per brūzgynus. ruslano kondratjevo nuotr.

CV Virginijus Lepeška

turi socialinių mokslų (psicho-logijos) daktaro laipsnį.

Yra Vilniaus universiteto docentas – dėsto psichologijos studentams.

2007 metais baigė metus trukusią „NTL Institute“ organizacijų plėtros sertifika-vimo programą.

2011-aisiais mokėsi pas vieną žymiausių individualaus bei komandos ugdymo ir men-torystės specialistų pasaulyje prof. Davidą Clutterbucką.

»kai tekdavo žengti svarbius gyvenimo žingsnius, niekada neabejojau tuo, ką darau. manau, kad būtent tai ir padėjo

Verslo pa-saulio labi-rintai gali paklaidinti net pačius

nuovokiausius, todėl no-rintieji žinoti, kas slepiasi už artimiausių posūkių, suvokia profesionalios

pagalbos svarbą. Psicho-logijos daktaro laipsnį tu-rintis Virginijus Lepeška dar prieš 18 metų suprato, koks svarbus verslui yra konstruktyvus patarimas.

„Baigiau psichologi-jos studijas, tačiau mane visada domino praktinė šio mokslo pusė – organi-zacijų bei jų darbuotojų ir vadovų darbas“, – atvi-

rauja vienos didžiausių Lietuvoje verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovių „OVC Consul-ting“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas V. Lepeška.

koja kojon su versluĮžengus į sostinės centre įsikūrusios bendrovės biurą, pasitinka besišyp-santi administratorė, o

po akimirkos pasirodo ir įmonės vadovas. „OVC Consulting“ konferencijų salėje V. Lepeška pasakoja apie veiklos pradžią ir atkreipia dėmesį į milži-nišką šalies verslo prog-resą.

„Dabar terminas „or-ganizacijų vystymas“ yra labai dažnas vadovų ir or-ganizacijų žodyne, – teigia

beveik du dešimtmečius konsultavimo patirtį kau-piantis vadovas. – Orga-nizacijos vystymas apima sistemingas pastangas didinti organizacijos efek-tyvumą. Prieš 18 metų Lie-tuvoje tai dar mažai kam rūpėjo.“

Pasak pašnekovo, Ne-priklausomybės aušroje įmonės kaupė kapitalą,

tad plėtoti organizacijas nebuvo prioritetinė jauno verslo sritis. Tačiau nuo to laiko jau spėjo užaugti viena gyventojų karta, to-dėl natūralu, kad pokyčių verslo pasaulyje taip pat netrūko.

Vilniaus universiteto docentas pasakoja, kad sprendžiant verslui kylan-čius klausimus ilgainiui

pasisemiama patirties, kuri suteikia galimybę tobulėti. „Mūsų darbo spektras gana platus, ta-čiau per beveik du dešim-tmečius įgauni nemažai patirties. Ne tik spren-džiame aktualius klau-simus, bet ir stengiamės užbėgti įvykiams už akių, kad kai kurios problemos net nespėtų susiformuoti – einame koja kojon su verslu“, – atskleidžia „OVC Consulting“ vado-vas.

Labiausiai vertina darbuotojusNors sakoma, kad batsiu-vys dažniausiai lieka be batų, V. Lepeškos paklau-sus, ar pats valdydamas verslą naudojasi vadybos taisyklėmis, sunku nesi-tikėti, kad konsultacinis darbas jam nebūtų atvėręs papildomų žinių šaltinių.

Tačiau „OVC Consul-ting“ vadovo atsakymas nustebina – jis tvirtina, kad griežtų taisyklių ne-naudoja. „Vadovo darbe man svarbiausi yra du dalykai. Pirmiausia – kryptis. Vadovas turi aiškiai žinoti, kur veda savo organizaciją. Kitas dalykas – vadovas turi suprasti, kad vienas, be savo žmonių, jis nieko ne-gali padaryti. Todėl viena svarbiausių vadovų už-duočių yra užtikrinti, kad žmonės turėtų visas sąlygas gerai atlikti savo darbą. Tą aš visada sten-giuosi daryti.

„Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, kompani-joje svarbiausi yra žmo-nės, – patirtimi dalijasi verslininkas. – Žinoma, tai nereiškia, kad vadovas yra auklė ar vaikus my-linti mama – kompanijos turi siekti tikslų, todėl va-dovas turi būti reiklus ir, kai reikia, atsiriboti nuo emocijų.“

Užsiminus apie am-žiną prieštaravimą tarp vadovo draugo ir vadovo viršininko, V. Lepeška nu-sišypso ir nedvejodamas atsako, jog geras vadovas privalo būti taip arti ko-lektyvo, kad suprastų, kuo darbuotojai gyvena.

„Kita vertus, tam tikras atstumas turi egzis-tuoti, nes perdėm fami-liarūs santykiai sumen-kina vadovo įtaką. Aišku, vadovas neturi nuolat visiems priminti, kokios jo pareigos – elgesys turi leisti tai suprasti“, – pa-sakoja ne vieną presti-žinį konsultacinio darbo patirtį patvirtinantį ser-tifikatą įgijęs verslinin-kas.

V. Lepeška tikina, kad iš savo darbuotojų tikisi dviejų savybių – savaran-kiškumo ir inovatyvumo. „Svarbu, kad darbuotojai sugebėtų disciplinuotai ir savarankiškai atlikti užduotis bei nebūtų nusi-teikę sėdėti vienoje vietoje – noriu matyti norą kurti ir visada judėti pirmyn“, – tikina verslininkas.

Vietoj konkurentų – partneriaiPaprašytas nupasakoti konsultacinio darbo ypa-tumus, V. Lepeška nesu-trinka ir patikina, kad nereikėtų manyti, jog kon-sultantų paslaugos reika-lingos tik sėkmės nemo-kantiems prisišaukti ar nežinantiems, kaip toliau elgtis, verslininkams.

„Būna, kad įmonės va-dovai yra patenkinti re-zultatais, tačiau teigia jau-čiantys, kad viduje padėtis nėra gera. Tuomet anali-zuojame ir bandome susi-daryti paveikslą, kuriuo remdamiesi parodome, kaip situaciją matome iš šalies“, – darbo specifiką atskleidžia vadovas.

Pašnekovas pasakoja, kad kartais konsultacijos ir mokymai veikia kaip postūmis, mat, nors ir ži-noma, kaip reikėtų elgtis, žmonės iš šalies pokyčius padaro tiesiog neišvengia-mus.

Paklaustas, ar kon-kurencija tokioje verslo nišoje didelė, V. Lepeška atsako teigiamai, tačiau priduria, kad yra daug brandžių ir nemažai pa-tirties sukaupusių įmo-nių, su kuriomis vykdomi ir bendri projektai. „Aš labiau linkęs apie juos kalbėti kaip apie kolegas.

Man tai atrodo labai nor-malu ir tinkama“, – pozi-ciją dėsto verslininkas.

Lietuvos verslas ambicijų nestokoja„OVC Consulting“ per savo veikimo laikotarpį spėjo apmokyti daugiau nei 45 tūkst. žmonių, arba 1,5 proc. Lietuvos gyven-tojų.

Tai tik vienas faktų, iliustruojančių milži-nišką patirtį ir tvirtą V. Lepeškos ryšį su Lietuvos verslu. Pakreipus kalbą Lietuvos verslo brandumo vertinimo link, vadovas pasakoja, kad, jo ma-nymu, vadybinė branda šalyje sparčiai auga.

„Manyčiau, kad fi-nansų krizė suvaidino tei-giamą vaidmenį, nes vers-las ėmė daugiau dėmesio kreipti į vadybos klau-simus, – aiškina mokslų daktaras. – Anksčiau buvo galvojama tik apie pelną, tačiau juk svarbiausia – kaip jis gaunamas.“

V. Lepeškos teigimu, daug kompanijų nesu-gebėjo susitvarkyti su augimu. Esą, kaip ir žmo-gaus paauglystėje, augant įmonei atsiranda įvairių koordinacijos stokos pro-blemų. Pašnekovas pri-duria, kad verslas po kri-zės daug aiškiau suvokia

strateginio valdymo ir efektyvios organizacinės struktūros bei procesų svarbą.

Turint omenyje il-gus tiesioginio darbo su Lietuvos verslu metus, įdomu sužinoti, kokių po-kyčių pastebi pašnekovas. V. Lepeška ilgai nedvejojęs atsako, kad vienas labiau-siai į akis krintančių da-lykų – išaugusios lietuvių ambicijos ir nykstantis vietinis mąstymas.

„Anksčiau įmonės ap-siribodavo kaimyninėmis rinkomis, tačiau dabar, kai kalbama apie viziją ir strategiją, pastebiu, kad yra kompanijų, kurios nori būti rimtos žaidėjos Europos mastu. Smagiau-sia, kad tokie norai nėra be pagrindo“, – teigia vers-lininkas.

Per metus su daugiau nei 200 skirtingų organi-zacijų dirbančios įmonės vadovas nestokoja opti-mizmo ir paklaustas apie Lietuvos, kaip inovatyvios valstybės, perspektyvą. V. Lepeškos teigimu, mūsų šalyje netrūksta protingo jaunimo, kurio atstovai, baigę pasaulinio lygio universitetus, grįžta į gimtinę.

„Manau, vien tai, kad atsiranda supratimas, jog vienintelė mūsų išei-tis – inovacijos, jau sutei-kia gana tvirtą pagrindą žengti pirmyn, – pasakoja pašnekovas – Aišku, norė-tųsi matyti racionalesnę ir labiau į ateitį orientuotą


valstybės poziciją, nes da-bar kai kurie sprendimai atrodo kiek sporadiški.“

sėkmę lemia sunkus darbasBeveik 20 metų sėkmingai plėtojamo verslo vadovas, paklaustas, ką galėtų pa-tarti planuojantiesiems pradėti verslą, nusišypso ir atsako: „Tikėti tuo, ką darai.“ Jo įstikinimu, jei savo veiksmais abejoji nuo pirmo žingsnio, ko gero, geriau nepradėti plė-toti veiklos ar bent jau su kuo nors pasitarti dėl savo ketinimų.

„Kai tekdavo žengti svarbius gyvenimo žings-nius, niekada neabejojau tuo, ką darau. Manau, kad būtent tai ir padėjo“, – pa-sakoja „OVC Consulting“ vadovas ir priduria, kad labai svarbu pasirinkti tinkamus žmones, su ku-riais ketini kartu keliauti, mat skirtingas požiūris į pagrindinius dalykus, tokius kaip pinigai ar kar-jera, gali labai apsunkinti gyvenimą.

„Tiesą pasakius, vie-nintelis būdas ką nors pa-siekti – daug dirbti. Teko matyti ne vieną pavyzdį, kuomet verslininkams, turintiems puikių idėjų, nepasisekė vien dėl to, kad joms skyrė nepakan-kamai energijos – buvo per anksti nueita žaisti golfo ar žvejoti“, – sako V. Lepeška. – Tiesiog rei-kia investuoti labai daug savęs.“

Įdarbinti pinigai16 Įdarbinti pinigai 17


Trys raidės, vertos milijonoStiprų rėžį palikusi finansų krizė neleidžia pamiršti ne tik savo,

bet ir kaimynų problemų. Tarptautinio valiutos fondo paskola, devalvacijos ir bankroto grėsmė – Latvijos kasdienybė

2009-aisiais. Tačiau degantis kaimyno tvartas rinkų neišgąsdino, ir latviai dabar skolinasi pigiau.

Finansų rinkų klaidumas ne-sunkiai gali sugluminti ne

tik populistų mylimą „paprastą žmogų“, bet ir visko mačiusius eksper-tus. Šią vasarą pasaulį apskriejo žinia, kad, programišiams įsilau-žus į naujienų agentūros „Reuters“ paskyrą socia-liniame tinkle „Twitter“ ir paskelbus apie pasikė-sinimą nužudyti JAV pre-zidentą Baracką Obamą, finansų rinkų indeksai kaipmat puolė žemyn ir buvo patirta net 140 mlrd. JAV dolerių (357 mlrd. litų) nuostolių.

Nors nuostoliai buvo likviduoti, o prezidentas liko saugus, tokie įvykiai leidžia geriau suprasti, kodėl investiciniuose bankuose, rizikos val-

dymo fonduose ir kredito reitingų agentūrose dirba geriausi Harvardo, Jeilio ar Oksfordo universitetų matematinės analizės studentai.

Panašus jausmas ap-ima pažvelgus į Baltijos šalių kredito reitingus. Vienu mažiausių deficitų Europoje besididžiuojanti Estija geru reitingu nė kiek nestebina, o prieš ke-lerius metus ant bankroto ribos balansavusi Latvija stovi vienu laipteliu aukš-čiau už Lietuvą ir verčia susimąstyti, ką darome ne taip.

drąsiausi moka daugiausiaKredito reitingų agentūrų pasaulyje apstu, tačiau dažniausiai remiamasi vadinamojo didžiojo tre-jeto, užimančio 95 proc. globalios rinkos, nuo-mone. Trys didžiausios agentūros, „Standard & Poor’s”, „Fitch Group“ ir

„Moddy‘s“, nuolat vertina makroekonominę valsty-bių situaciją ir suteikia šioms reitingus.

Žinoma, šie reitingai sudaromi ne šiaip sau – kreditoriai, svarstantys skolinti vienai ar kitai valstybei, pasižiūri į rei-tingą ir gali vertinti vals-tybės galimybes grąžinti skolas. Kuo prastesnis rei-tingas, tuo brangesnė pa-skola – remiamasi logika „jei jau skolinti rizikingai, tai bent iš to uždirbti“.

Dėl to Graikija, norė-dama pasiskolinti, įsipa-reigoja mokėti daugiau nei 10 proc. siekiančias palūkanas, o Vokietija – vos 1,89 proc. Europos centrinio banko duomeni-mis, Lietuva už skolą šiuo metu vidutiniškai moka 3,8 proc. dydžio palūka-nas, o Latvija – 3,4 proc.

Nors skirtumas nėra la-bai didelis, sausį Latvijai įsivedus eurą, šis santykis pasistūmės šiaurinės Lie-

tuvos kaimynės naudai. Skeptikai galėtų išjuokti vos 0,4 proc. siekiantį skir-tumą, tačiau valstybių poreikiai milžiniški, o tai puikiai atspindi ir ateities sąskaita gaunamos pinigų sumos.

Jei Latvija ir Lietuva norėtų skolintis mili-jardą eurų, pirmajai pa-lūkanoms reikėtų skirti 34 mln. eurų, o Lietuvai – 38 mln. eurų. Tai yra 4 mln. eurų papildomų pa-jamų latviams, jų verslui, gyventojams ir ekonomi-kai. Būtent todėl kredito reitingo svarba šalies ge-rovei yra milžiniška.

Vyriausybės gebėjimų matasKiekvienas racionaliai mąstantis asmuo supras, kad palankus kredito rei-tingas turėtų būti siekia-mybė, todėl darosi smalsu, kokie kriterijai svarbiausi kredito reitingą teikian-čioms agentūroms.

Banko „Nordea“ vy-riausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas, kur pradėti dėti pamatus aukštam reitingui, sakė, kad Vy-riausybėje. „Iš esmės tai Vyriausybės reitingas, nes daugiausia žiūrima į valstybės skolą, jos dydį, skolinimosi poreikį, pa-lūkanų normą bei kiek skolos sudaro vidaus ar išorės šaltiniai“, – aiškino ekonomistas.

Pašnekovo teigimu, visi šie kriterijai – valstybės rankose. Pagrindinė su reitingu susijusi prob-lema yra tai, kad nuo jo priklauso ir verslui tei-kiamų paskolų palūkanų

»kuo prastesnis reitingas, tuo brangesnė paskola – remiamasi logika „jei jau skolinti rizikingai, bent jau iš to uždirbti“



»nesvarbu, kokia finansinė sėkmė jus lydi šiuo metu

Tokią išvadą da-ryti mane drą-sina ir senyva moteris, vil-

kinti juodu paltu žiemą ar žalsvu lietpalčiu šil-tesnėmis dienomis ir ištiestu delnu stoviniuo-janti Trakų ar Vilniaus gatvėse. Niekas nežino, koks buvo jų gyvenimas – kur ir kiek laiko dirbo, ką veikė paskutinius darbingo amžiaus metus. Tačiau akivaizdu, jog to nepakako, kad šiandieną galėtų leisti kitaip.

Ar žinote, kad, re-miantis Valstybinio so-cialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, vidutinė senatvės pensija šių metų vasaros pabai-goje siekė 824 litus per mėnesį? Didžiąją dalį (79 proc.) šalies senjorų iš-laidų sudaro būtinosios reikmės – maistas, būsto išlaikymas, sveikata ir transportas. Ar Jums to-kios sumos užtektų?

Pensijos dydį progno-zuoti sudėtinga. Kaip ir tai, kiek bus mokančiųjų įmokas „Sodrai“ tuo metu, kai jūs būsite pen-

ar patikėtumėte savo pensiją praeiviams?

deimantė UrBOnaitė„Swedbank“ asmeninių finansų instituto ekspertė

sijoje, ir kiek reikės „Sod-rai“ mokėti išmokų. Vis dėlto, remiantis progno-zėmis, jog per ateinančius 50 metų vidutinė vyrų gyvenimo trukmė pail-gės daugiau nei trylika metų – iki 80,7, moterų – nuo 78,6 iki 87,1 metų, o gimstamumo rodiklis iki normalaus (kai gyven-tojų skaičius valstybėje išlieka stabilus) nesugrįš, tikėtis, jog minėti rodik-liai pakryps būsimiems pensininkams naudinga linkme, būtų naivu.

Taigi, svarstant argu-mentus, ar verta savaran-kiškai kaupti pensijai, reikėtų neužmiršti, jog nė vienas mūsų „Sodroje“ neturime kaupiamųjų sąskaitų. Veikia vadina-moji kartų solidarumo ir einamojo finansavimo (angl. pay-as-you-go) sis-tema, t. y. einamosios iš-laidos finansuojamos iš einamųjų pajamų.

Tad nesvarbu, kokia finansinė sėkmė jus lydi šiuo metu – jūsų valsty-binė senatvės pensija pri-klausys nuo to, kokia fi-

nansinė sėkmė jus lydės iki pensijos ir kiek gera-noriški bei finansiškai „sėkmingi“ bus to meto dirbantys asmenys. Ra-mią ir sočią pensiją gali užtikrinti tik išankstinis ruošimasis jai ir lėšos, kurias būsite spėję su-kaupti.

Šis komentaras ne-skirtas apraudoti skur-džią dabartinių senjorų dalią. Jis skirtas priminti dar dirbantiems asme-nims, ypač jaunimui, pa-sirūpinti, kad tai nebūtų jūsų gyvenimo istorija. Visi kaupiantieji II pen-sijų pakopoje turi mažiau nei mėnesį sprendimui, kaip toliau kaupti pensi-jai, priimti.

Žinoma, niekas ne-gali duoti garantijos, jog ši reforma nebus refor-muota ar atšaukta, bet šiandien ir kiekvieną dieną turime padaryti tai, kas įmanoma ir ge-riausia mūsų ateičiai. O jei manote ar tikite, kad kas nors kitas pa-sirūpins jūsų pensija, oria senatve ir daugiau nei nemokama kelione greitosios medicinos pa-galbos automobiliu ar recepto išrašymu, geriau jau dabar pradėkite mo-kytis groti akordeonu.

Šiandien požeminėje pėsčiųjų perėjoje akordeonu grojo senyvo amžiaus giedro veido vyras.

Už linksmą melodiją dažnas praeivis noriai į languotą kepurę bėrė kišenėje surastas monetas. Gali būti, kad tokį užsiėmimą šiandieną vyras pasirinko iš nuobodulio ar vienatvės. Vis dėlto labiau tikėtina, kad už linksmos melodijos slypi

finansinis nepriteklius.

d. Urbonaitė: svarstant argumentus, ar verta savarankiškai kaupti pensijai, reikėtų neužmiršti, jog nė vienas mūsų „sodroje“ neturime kaupiamųjų sąskaitų. asmeninio albumo nuotr.

dydis. „Pavyzdžiui „Fiat“ grasina pasitraukti iš Italijos, nes vyriausybė nesugeba susitvarkyti su viešaisiais finansais ir kelią grėsmę įmonės finansinei padėčiai, – pa-sakojo Ž. Mauricas. – Tai akivaizdžiai matyti ir lyginant Lietuvą su Es-tija. Bankų konkurencija Lietuvoje intensyvesnė, tačiau mūsų verslas moka aukštesnes palūkanas.“

Ekonomistas pabrėžia, kad Latvija kur kas ryž-tingiau nei Lietuva ėmėsi mažinti viešųjų finansų deficitą, o mūsų šalyje ke-lerius metus vyravusias taupymo tendencijas pa-mažu naikina valdančiųjų

siūlymai didinti biudžeto deficitą. „Jau vien tokios kalbos lemia reitingo agentūrų nuomonę apie šalies finansų tvarumą“, – aiškino ekspertas.

„Danske Bank“ vyres-nioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė pridūrė, kad aukštesnis kredito reitingas, jei ne-pakeičia verslui teikiamų palūkanų normos, tai bent jau leidžia bankams formuoti laisvesnę kredi-tavimo politiką. „Šalies reitingo gerėjimas rodo mažesnę riziką, o tai turi įtakos palūkanų normai. Kita vertus, tai gali at-spindėti ne tik palūkanų normą, bet ir laisvesnę kreditavimo politiką“, – teigė ekonomistė.

Latviams padėjo eurasŽiūrint į Lietuvos ir Latvi-jos kredito reitingų isto-riją, galima pastebėti, kad pastarąjį kartą latviai lie-tuvius lenkė 2002-aisiais, o prieš dvejus metus mūsų šalis „Standard & Poor’s“ sudaromoje skalėje buvo trimis laipteliais aukščiau – 2010 metais Lietuvai buvo suteiktas blogiausias iš geriausių BBB reitin-gas, o krizės nokautuota Latvija turėjo tenkintis in-vesticinės „šiukšlės“ sta-tusu ir turėjo BB reitingą.

Įdomu, kad, nepaisant reformų, mažėjančio de-ficito, panaikinto NT bur-bulo ir išvalytos finansų

sistemos, Lietuvos reitin-gas taip ir liko nepakitęs, o latviai šių metų viduryje mus pranoko ir buvo apdo-vanoti BBB+ reitingu, ku-ris ir įkūnija 0,4 proc. už skolą mokamų palūkanų skirtumą. „Latviai kur kas ryžtingiau nei mes mažino biudžeto deficitą, ir dabar šis panašesnis į estų nei lietuvių, – teigė Ž. Mauricas. – Reitingo agentūros šį faktą įvertino ir tai yra viena pagrindi-nių priežasčių, kodėl jų reitingas pranoksta mū-siškį.“

V. Klyvienės manymu, Latvijos kredito reitingo augimą lėmė teigiamas Europos Komisijos spren-dimas dėl šalies narystės euro zonoje nuo 2014 metų sausio. Pažvelgus į Latvi-jos reitingo ūgtelėjimą galima pastebėti, kad šis paaugo praėjus kelioms savaitėms, kai buvo pra-nešta, jog šalis taps nau-jausia bendross Senojo že-myno valiutos savininke.

ne euras, o įsipareigojimasEkspertų pasiteiravus, ar, Lietuvai įsiveržus į euro zonos narių gretas, galima tikėtis mažesnio kredito reitingo, šių atsakymai išsiskyrė. Ž. Maurico tei-gimu, euras negarantuoja gerėjančio kredito rei-tingo ilguoju laikotarpiu. „Po finansų krizės yra suvokiama, kad euro zona

nėra vienalytė, – pasakojo „Nordea“ ekonomistas. – Neretai maišomos prie-žastys ir pasekmės, nes reitingas keliamas ne už pačią valiutą, o už sugebė-jimą atitikti griežtus Mas-trichto kriterijus.“

V. Klyvienės manymu, vien kriterijai reitingo agentūrų širdžių nesu-minkštintų. „Vien geri deficito rodikliai nėra pa-kankami – narystė euro zonoje yra ilgalaikis griež-tos fiskalinės politikos įsi-pareigojimas, o sukurtas naujas priežiūros mecha-nizmas leidžia reitinguo-jančioms agentūroms būti labiau užtikrintoms“, – pasakojo „Danske Bank“ analitikė. Pašnekovės tei-gimu, kai nėra bendros valiutos, visuomet iškyla valdžios kaitos problemos ar įvairiausi Konstituci-nio Teismo sprendimai, skatinantys politikus elg-tis neracionaliai.

Ž. Mauricas taip pat pridūrė, kad galima jaus-tis ramiai dėl mažesnės palūkanų normos 1–2 metų laikotarpiu, tačiau praėjus medaus mėnesio periodui vėl reikia siekti užtikrinti stabilumą.

Lietuvos banko skai-čiavimais, mažesnė pa-lūkanų norma 2015–2021 metais, kuri gali būti taikoma, kai šalis įsives eurą, valstybei leistų sutaupyti 2–4 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad dau-giau nei pusę šios sumos dėl mažėjančių sąnaudų sutaupytų gyventojai ir verslas, o iki 1,6 mlrd. litų būtų sutaupoma biudžeto sąskaita.

Faktai

skOLa ir reitinGai

•2013 metais 6,3 proc. valstybės išlaidų buvo skir-ta skolai valdyti – dukart daugiau nei gynybai.

•2012-ųjų pabaigoje Lie-tuvos skola sudarė beveik 46 mlrd. litų.

• „Standard & Poor’s“ Lietuvai priskiria BBB rei-tingą, „Moody‘s“ – Baa1, o „Fitch“ – BBB.

• Šiemet Lietuva planuoja skolintis apie 7 mlrd. litų.

•Aukščiausias įmanomas reitingas visose agentūro-se – AAA.

kredito reitingo įvertis didele dalimi priklauso nuo Vyriausybės požiūrio į finansinį stabilumą. Scanpix

Skamba nuvalkiotai, tačiau žmones visada žavėjo ateitis. Vieni negaili pinigų būrėjoms, kiti – mokslinės fantastikos knygoms ir filmams.

Kainos skiriasi, tačiau nauda abiem atvejais vienoda.

CV Davidas Brinas

d. Brino romanas „Pašti-ninkas“ buvo ekranizuotas į to paties pavadinimo filmą 1997 metais.

kiti autoriaus kūriniai yra sulaukę prestižinių „Hugo“, „Locus“, „Campbell“ ir „Nebula“ apdovanojimų.

magistro ir daktaro laipsnius gavo Kalifornijos universi-tete.

dauguma D. Brino istorijų paremtos realiais moksliniais faktais.

rašytojo gerbėjai atnaujina knygose aprašytų technolo-gijų, kurios plačiai naudoja-mos šiandien, sąrašą.


NT 19nr. 252013 m. lapkričio 11–24 d.

Futurologai gali ne tik konsul-tuoti verslą ir val-džios struktūras,

bet sėkmingai jas demas-kuoti. Visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas ame-rikietis Davidas Brinas duodamas interviu sa-vaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, kad kiekvieną dieną statome naują Ba-belio bokštą ir ateitis gali būti čia pat, tik nereikia sustoti. Žinoma, žmonija ne kartą technologijas yra atsukusi prieš save ir, kaip sako rašytojas, kiekvieną dieną gali prabusti nuo šviesos pliūpsnio, o hori-zonte pamatyti didžiulį grybą.

?dirbote su JaV vyriausybe, „Google“, „procter & Gam-

ble“. kodėl valdžia ir verslas kreipiasi į futurologus? kaip vyksta šis procesas?

Gyvybiškai svarbu, kad žmonės nuolatos kvestio-nuotų savo įsitikinimus ir prielaidas. Pokyčiai tampa vis spartesni. Nor-malu, kad verslininkai ir valdžios atstovai tuo ne-nori tikėti. Tačiau dabar, kai tai pajuto savo kailiu, nelinkę, kad jų kabinetus kartkartėmis aplankytų keistas svečias, kalbantis apie dalykus, kurie įvyks po dvejų, trejų ar penkerių metų. Jei kalbi apie ateitį, laukiančią po daugiau nei penkerių metų, pasaulis pradeda atrodyti keistas. Mano romane „Žemė“, kurį parašiau 1988 metais, buvo minimi interneto puslapiai. Žmonės manęs klausia: „Iš kur tu tai ži-

Išskirtinis interviu18

Verslui ir valdžiai reikia keistų svečių


nojai?“ Aš viso labo gal-vojau tik ketverius metus į priekį. Dauguma žmonių sakė, kad hipertekstas yra nesąmonė, tačiau dabar matome, kuo tai pavirto. Tame romane taip pat buvo kalbama apie rea-lybę atkuriančius akinius kaip dabartiniai išmanieji „Google Glass“ akiniai. Pastaruosius penkerius metus visi tik ir kalba apie tokius prietaisus, o kai „Google“ pristatė šiuos akinius, žmonės žiovau-dami sakė: „Papasakokit ką naujo.“

Tuomet supranti, kad „Google Glass“ veikimas yra apribotas protingai. Pirmieji naudotojai pa-teks į eismo nelaimes, nes naudos juos vairuodami. Dėl to ekranas ir yra pa-trauktas nuo pagrindinio matymo lauko. Šis rea-lybės praplėtimas „Go-ogle“ duos tik viena: juos į teismą ims padavinėti idiotai, nemokėję akinių tinkamai naudoti.

? savo knygą „permatoma visuomenė“ (angl. „trans-

parent society“) parašėte 1998 metais. ar šiandien ją rašytumėte kitaip?

Tai viena iš mano vie-šosios politikos knygų, kurios vis dar spausdi-namos ir kurias perka. Ji būtų stulbinamai pa-naši. 206 puslapyje rašau, kad galima įsivaizduoti, jog teroristai gali įvyk-dyti ką nors baisaus. Tarkime, sunaikinti Pa-saulio prekybos centro bokštus. Kokių tuomet papildomų galių papra-šytų vyriausybė?

1998 metai buvo bai-siausias mano, kaip pro-gnozuotojo, karjeros eta-pas.

»pastaruosius penkerius metus visi tik ir kalba apie tokius prietaisus, o kai „Google“ pristatė šiuos akinius, žmonės žiovaudami sakė: „papasakokit ką naujo“

Tuo metu technologijų srityje buvo atstovų, ku-rie teigė, kad garantuos laisvę, bet tik tada, kai viskas bus užšifruota slaptais kodais. Aš su-pratau, kad savo laisvę iškovojome ne tokiais bū-dais, ją naudoti turime ne taip. Tai įrodė Edwardo Snowdeno paviešinti do-kumentai. JAV Naciona-linio saugumo agentūra seniai galėjo sekti visus duomenis, kuriuos šie vy-rukai užkodavo. Iš to išėjo šnipštas.

Laisvę galima pasiekti tik tada, kai piliečiai viską žino. Atviroje vi-suomenėje yra daugiau privatumo nei uždaroje. Jei sukursite įstatymus, kurie apibrėš, ko piliečiai negali žinoti, tuomet liks mažiau laisvės ir priva-tumo.

Pavyzdžiui, vakarie-niaudami restorane ir kalbėdamiesi asmeninė-mis temomis matote, kad aplink sėdi kiti žmonės, tačiau suprantate, kad jūsų privatumo niekas nepažeidžia. Kodėl? Nes dairotės aplink ir matote, kad kiekvienam rūpi savi reikalai. Jei kas nors to nedaro, galiausiai pasa-kysite: „Ko čia spoksai?“ Žmonės ir patys gali už-sitikrinti savo privatumą.

Įsivaizduokime ateitį, kai visi vaikščios su iš-maniaisiais akiniais, ma-žomis kameromis, kurios mus fiksuos ir atpažins. Norėtumėte gyventi to-kioje visuomenėje ar toje, kur tai draudžia įstaty-mas?

Pirmuoju atveju vyks diskusijos ir bus siekiama kompromiso. Antruoju

žmonės, praeidami pro jus, prunkš, ir jūs to nie-kada nesuprasite. Taip bus todėl, kad jūs negalite naudoti šių technologijų, tačiau tai bus leidžiama turtuolių, nusikaltėlių ir technologijų elitui. Jie ži-nos jūsų vardą, o jūs – ne. Tai yra viskas, ką atneš teisė. Vėlgi pirmuoju atveju jūs žinosite, kada kas nors jus stebi ir seka jūsų informaciją lygiai taip pat kaip tame resto-rane. Skamba baisiai, bet tai yra tiesa.

? ar matėte filmą „paštininkas“?Taip, mačiau ir net bu-

vau pakviestas į premjerą! Gavau vietą kampe. Kai ekrane pasirodė mano pavardė, o žmona pradėjo ploti. Holivude rašytojas nieko vertas. Man sumo-

atvirų durų dienos – pagalba pirkėjui renkantis naują būstąPrekės pasirinkimo įpročiai yra individualūs: vieni renkasi intuityviai, kitiems prireikia ilgų svarstymų

įsigyjant net nebrangų daiktą.

>„LIGHTHOUSE“ – PIRMIEJI „PROTINGI“ DAUGIABUčIAI GyVENAMIEJI NAMAI VILNIUJE

simOna kaVaLiaUskaitė

Esama ir bendrų tendencijų. Pa-vyzdžiui, Lietu-voje dalis žmo-

nių nesiryžta įsigyti batų ar drabužių internetu dėl vienintelės priežasties – nenori pirkti katės maiše. O kaip yra perkant naują būstą – kone vertingiausią ir brangiausią turtą, įsigy-jamą per gyvenimą?

naują būstą galima „pasimatuoti“Pastaraisiais metais, ypač paskutiniais mėnesiais, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai, ekonomikos specialistai, komercinių bankų analitikai sutarti-nai teigia, kad Lietuvoje jau baigėsi nekilnojamojo turto rinkos sąstingis. Naujų daugiabučių rin-koje matyti vis daugiau sandorių bei naujų pro-jektų. Gyventojai pasi-tiki nekilnojamojo turto bendrovėmis ir aktyviai įsigyja naujų būstų vos pradėjus jų statybas, nors būsto planą gali pamatyti tik dokumentuose.

Net kai perkame būstą jau pastatytame daugia-butyje, išsirinkto buto vaizdą sudaro tik sienos, durys ir langai. NT plėto-tojai skuba gyventojams į pagalbą ir kviečia į naujų projektų atvirų durų die-nas. Jose galima išvysti su visomis interjero deta-lėmis įrengtus butus. Bū-

simi naujakuriai juos gali tiesiog „pasimatuoti“: pagulėti lovoje, išsitiesti kušetėje, palaistyti gė-les dideliame balkone, išgerti kavos moderniai įrengtoje virtuvėje ar tiesiog pasisemti idėjų žvelgdami į svetainėje ant sienos kabantį paveikslą.

pasisemti idėjų Pasak vienos didžiausių nekilnojamojo turto vys-tymo ir plėtros bendrovių Lietuvoje „MG Valda“ Pardavimų skyriaus va-dovo Manto Umbraso, pirkti naują būstą – ma-lonus, tačiau dažniausiai nemažai laiko reikalau-jantis procesas.

„Būstą žmonės ren-kasi skirtingai: vieniems ir tarp neglaistytų sienų lengva pamatyti savo svajonių būsto vizijas, planuoti, kur ir kas sto-vės, kitiems paprasčiau save įsivaizduoti jau įrengtame bute, į kurį gali kraustytis kad ir kitą dieną. Rengiame atvirų durų dienas, kad būsimiems pirkėjams pa-rodytume visas alterna-tyvas: butus su daline ar visa apdaila bei iki smul-kiausių interjero detalių įrengtus būstus. Kartais pavaikščioję po įrengtus butus žmonės pasisemia idėjų ir kai kurias pati-kusias detales, baldus ar interjero sprendimus per-kelia į patikusį neįrengtą butą, todėl pasivaikščioti

po skirtingais stiliais įrengtus butus bet kokiu atveju naudinga“, – teigia M. Umbrasas.

Lankytis atvirų durų dienose naudingaKalbinta „Berry“ baldų ir interjero detalių sa-lono dizainerė Jūratė Putytė pripažįsta, kad įsirengti naują būstą – tikras iššūkis ir daug fantazijos reikalaujantis procesas. „Lietuvoje vis dar mažesnė dalis nauja-kurių naudojasi interjero dizainerių paslaugomis ir leidžia sau pamiršti naujo būsto įrengimo rū-pesčius. Kita vertus, kai kurie žmonės nori patys

įsirengti naują būstą ir tiki, kad tik jie tai pada-rys tinkamiausiai. Pirkė-jai, atvykę į baldų saloną, teigia, kad išsirinkti nau-jus baldus ne visuomet lengva, nes salone jie at-rodo vienaip, o naujame būste gali sudaryti kitokį įspūdį. Baldo išvaizdos savitumas priklauso ne tik nuo paties baldo, bet ir nuo apšvietimo, inter-jero detalių, vietos kam-baryje bei kitų baldų. Dėl šios priežasties sten-giamės bendradarbiauti su nekilnojamojo turto plėtotojais ir atvirų durų dienomis suteikti gyven-tojams galimybę pama-tyti, kaip baldai atrodo namuose, o ne tik baldų salone“, – teigia „Berry“ baldų ir interjero detalių salono dizainerė.

Pasak „MG Valdos“ Pardavimų skyriaus va-dovo, atvirų durų dienos būsimiems naujakuriams suteikia išskirtinę gali-mybę – sutaupant laiko atlikti visas reikalingas procedūras vienoje vie-toje. „Gyventojai gali ne tik įsivaizduoti, kaip bus įrengtas naujasis jų bu-tas bei kokiais baldais ir interjero detalėmis papuošti kambariai, bet ir čia pat įvertinti savo finansines galimybes bei pasikonsultuoti dėl būsto paskolos“, – teigia M. Um-brasas.

Viename iš naujausių „MG Valdos“ daugiabučių projektų „LightHouse“ atvirų durų dienos vyks lapkričio 22–24 dienomis. Visi jose apsilankę žmo-nės turės galimybę „pasi-matuoti“ iki smulkiausių detalių įrengtus skirtingų interjerų butus, apžiūrėti būstus su daline ar visa apdaila, pasikonsultuoti su banko ekspertu dėl pa-skolos. Visų atvykusiųjų lauks malonios staigme-nos. Gyventojai, kurie nuspręs įsigyti naujus būstus, gaus papildomą 10 000 litų nuolaidą.

apie „LightHouse“„LightHouse“ – pirmieji „protingi“ daugiabučiai gyvenamieji namai Vil-niuje. Šilumą namuose bus galima reguliuoti prisijungus kompiute-riu iš bet kurio pasaulio kampelio ar valdymo skydeliais, esančiais kiekviename bute – šil-dymo kontrolės sistema leidžia nustatyti norimą temperatūrą atskiruose kambariuose, skirtingu paros laiku. Visuose bu-tuose įdiegtas automa-tizuotas duomenų nu-skaitymas iš apskaitos įrenginių. IP kameromis stebimas įvažiavimas į požeminę automobilių aikštelę, namų teritoriją ir laiptines, tad prisijun-gus kompiuteriu galima

viską matyti kada pano-rėjus. Uždarame kieme ir aptvertoje namų terito-rijoje įrengtas specialus apšvietimas, landšafto specialistai suprojektavo išskirtinį ir jaukų kiemą, kuriame bus pasodinta daugiau nei 1 000 naujų augalų, sukurtos poilsio ir laisvalaikio erdvės, vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai spor-tuojantiesiems.

„LightHouse“ namų kompleksui parinkta pa-togi vieta Vilniaus Šeški-nės ir Fabijoniškių mikro-rajonų sankirtoje, iš kur net pėstute galima greitai pasiekti didžiuosius pre-kybos centrus ir kitus svarbius objektus. Visai šalia įsikūrę vaikų darže-liai, mokyklos, maitinimo įstaigos ir viešojo trans-porto stotelės. Vilniaus senamiestis ir miesto cen-tras – vos už dešimties mi-nučių kelio nuo naujųjų „LightHouse“ namų.

Atvirų durų dienos „LightHouse“ namuose vyks lapkričio 22 dieną nuo 12 iki 17 val. ir lapkričio 23–24 dienomis nuo 10 iki 17 val. Daugiau informacijos www.lhouse.lt arba tel. +370 611 22 272. Šiomis dienomis perkantie-siems butą – net 10 000 litų nuolaida!


„LightHouse“ – pirmieji „protingi“ daugiabučiai gyvenamieji namai Vilniuje.

kėjo šiek tiek pinigų, ga-vau šiek tiek suvenyrų. Dabar turiu ką pasakoti žmonėms oro uostuose: „Žinai, aš parašiau „Pašti-ninką“, tą Kevino Costne-rio filmą.“

Būčiau jautęsis nepa-togiai, jei K. Costneris nebūtų pagavęs pagrindi-nės „Paštininko“ minties. Jam pavyko įkūnyti pačią istorijos esmę ir pagrindą. Vizualine ir muzikine prasme filmas yra pri-trenkiantis, tikra šventė akims. Kartu jis yra be galo kvailas. Galiausiai tu-rime gražų, malonų akiai ir buką filmą. Yra ir blo-gesnių pasaulyje dalykų, kurie yra gražūs, malonūs ir būki, taigi aš atleidžiu. Tikiuosi, kad kas nors su-galvos sukurti filmą apie delfinus kosmose. Kodėl niekas dar to nepadarė?!

d. Brino teigimu, technologinė pažanga gali suteikti privatumą arba jį apriboti. eu2013.lt nuotr.

ekonomika.lt nr. 25 (135)

Documents