4FJNBT�TVUFJLÕ�HBMJNZC×�QSBTJTLPMJOVTJFNT�MJFUVWJBNT�CBOLSVUVPUJ�TBWP�ğBMZKF �WJT�EÕMUP�UBJ�OVNBUBOUJT�íTUBUZNBT�HBMJ�MJLUJ�UVğËJBT�UFJTJOJı�QSPDFEĩSı�SJOLJOZT �NBU�VļTJFOZKF�BUTJTWFJLJOUJ�TV�TLPMı�LVQSB�HFSPLBJ�QBQSBTËJBV�

Jungtin!je Karalyst!je dir-banti ir gyvenanti ponia J"-rat! planuoja skelbti bank-rot# svetur. Moteris teigia net nepasidom!jusi b"sima galimybe bankrutuoti Lietu-voje, nes mat!, kaip Fizini$ asmen$ bankroto %statymas buvo vilkinamas. Dabar mo-teris skai&iuoja, kad proce-d"ros s#naudos Did'iojoje Britanijoje jai atsieit$ pigiau nei Lietuvoje.

1 270 dien! ir viena naktis Trejus su puse met! veikianti de"inioji Vyriau-syb# efektyviausiai dirbo 10 dien!, kai i"kart po prisaikdinimo per nakt$ $gyvendino uraga-ni"k%j% mokes&i! reform%. Analitikai daugiau negali $vardyti $simintinesni! Andriaus Kubiliaus ministr! kabineto laim#jim!. Pla&iau 6–7 p.

Prie" srov# – vengrai emigruoja nenoriaiAtv#rus Europos S%jungos (ES) sienas dau-guma Ryt! ir Vidurio Europos valstybi! pajuto i"augusius emigrant! srautus, ta&iau Vengrija n#ra viena i" j!. Pla&iau 16–17 p.

Internetas skverbiasi vir" debes!Internetu naudotis galime beveik visur – na-mie, darbe, mieste, da'nai internetas pasie-kiamas ir provincijoje. Specialistai 'ada, kad greitai kokybi"k% belaid$ internet% gal#sime naudoti ir l#ktuvuose skrisdami. Pla&iau 24–25 p.

Kai rizik$ nugali pinigai Bank! makleriai disponuodami didel#mis pinig! sumomis kartais d#l pelno tinkamai ne$vertina rizikos, o planui nepasisekus sukre-&ia ne tik savo bendrov(, bet ir vis% rink%. Pla&iau 28–29 p.

Kaina 3 LtU%s. Nr: 81Tira%as: 15 000

»H. J. Tolone'as: S&kmingos derybos sukuria vert# visoms "alims ir tai yra deryb! tikslas

Pla&iau 4–5 p.

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA)TIS. LEID*IAMAS KIEKVIEN+ KETVIRTADIEN,

ww

w.e

k.lt

PIRMADIENIS. 2012 M. GEGU!"S 21–27 D. Nr. 19 (81) SAVAITRA'TIS. LEID!IAMAS KIEKVIEN# PIRMADIEN$ www.ekonomika.lt

Pla&iau 20 p.

ŶIki "iol visi fiziniai asme-nys, pasiry%# b(ti pripa%inti nemokiais ir paskelbti savo bankrot$, tai padarydavo nebent u%sienio valstyb&-se – da%niausiai Latvijoje ir Anglijoje.

Pagal tik kit$ met$ kov# Lietuvoje %sigaliosiant% %sta-tym# bankrot# gal!s skelbti gyventojas, kurio skolos yra ne ma'esn!s kaip 20

t"kst. lit$, o j$ gr#'inimo ter-minai jau baig!si. Lietuvoje bankroto proced"ra negali u'trukti ilgiau kaip 5 metus, o jos metu visas skolininko l!(as tvarkys ir kontroliuos bankroto administratorius, su kuriuo u' bankroto proceso valdym# turi atsiskaityti pats skolininkas.

Kit$ met$ kov# gyvento-jams bus galima bankrutuoti ir Lietuvoje, ta&iau pusmet%

K. Leontjeva: Nepagarba mokes&i! mok#tojui prasideda nuo $statym! leidybos

Pla&iau 8 p.

A. Balsys: *emdirbiai daug nesigyr# ir padedami perdirbimo $moni! tapo tikrais eksportuotojais – jie eksportuoja produkcij% $ vis% pasaul$. Tuo negali pasigirti jokia kita sritis

Rinkos poky)iai375,32621,41335,375338,382813,698876,59

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–2,77 %+0,35 %–0,78 %–3,71 %–4,09 %–1,48 %

Gegu%&s 10–17 d. duomenys

Pla&iau 26–27 p.

Teori"kai – bankrotas, prakti"kai – nejuda

LEID-JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus %i$vinskas, Nauris Treigys, Gabija Sabaliauskait"PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasKALBOS REDAKTOR# Laima %iu&ait"VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv&U%sakymo numeris 81 Tira%as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSSaulius Antanaitis

)ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

eliaujant per Seimo komitetus pradinis lengvat$ variantas aplipo kitais pasi"lymais, bet galiausiai i( veikl$, kurioms „lengvinamas“ gyvenimas, liko spauda ir transportas.Projekto atsiradimas ir jo kelion! instancij$ ko-ridoriais atskleid'ia b"ding# vald'ios po'i"r% % "kin) veikl#. *iniasklaida verk! verk! d!l savo b!d$ ir (tai pre-zident! „i(girdo“, „suprato“, „atsi'velg!“ – pateik! atitinkamas %statymo pa-taisas. Seimas taip pat „i(girdo“ ir „atsi'velg!“ – atrodo, kad PVM lengvatos spau-dai „praeis“. Ir ai(ku ko-d!l – ne u' kaln$ Seimo rinkimai, tod!l norima pamaloninti 'iniasklaid#.O apie (i# sfer# i(tikusi# katastrof# prezident! tu-r!jo prog# i(girsti, kai ta neganda tik prasid!jo – pavyzd'iui, 2009 m. per susitikimus su 'urnalistais ir redaktoriais. Pra!jo treji metai, ir vald'ioje pagaus!jo 'inias-klaidos draug$. Jau ne vienas politikas atmintinai i(moko kelis svarbiausius skai&ius: nuo sunkme-&io prad'ios bankrutavo 20 proc. leidini$, tira'ai susitrauk! 40 proc., darbo neteko apie tre&dalis 'urnalist$. Dar galima pridurti, kad atleidimai prasid!jo tuojau po vadinamosios naktin!s mokes-&i$ reformos ir nuo to laiko 'urnalist$ algos suma-'!jo perpus. Visi &ia pateikti skai&iai apytiksliai, ta&iau vargu ar tiksl"s skai&iai vaizd# pagra'int$. Sakoma, kad PVM lengvat$ vartotojai nepajunta, ta&iau spaudos atveju visi supranta, kad lengvato-mis siekiama pad!ti b"tent gamintojams, t. y. lei-d!jams. Ta&iau %teisinus tokias lengvatas veikiausiai tuo

viskas ir baigsis. Lietuva kaip ir anks&iau gyvens be ai(kios visuomen!s informavimo politikos. Tai, kad jos n!ra, matyti i( informacinio chaoso, gau-bian&io (alies energetikos pl!tr#.Akivaizdu, kad 'inan&i$, kaip veikia Lietuvos elektros tinklai, yra nedaug. Ta&iau tam suprasti pakanka mokyklini$ fizikos 'ini$ – tereikia, kad kas nors vaizd'iai i(ai(kint$, kiek yra elektrini$, koks j$ galingumas, koki$ reikia jung&i$ su Vaka-

rais, kokios yra energeti-kos pl!tros alternatyvos: branduolin!, nebranduo-lin! ir kiek jos kainuot$. Gal!dami pasinaudoti tokia pagrindine infor-macija kad ir tam tikslui skirtame interneto tinkla-lapyje, pilie&iai galb"t ne-sijaust$ visi(kai bej!giai, kai televizijos ekrane du

profesoriai kalb!dami apie b"sim# atomin) j!-gain) be joki$ argument$ neigia vienas kit#.Tokiomis aplinkyb!mis premjeras, gatv!je dali-jantis skrajutes apie (e(!linio verslo 'al#, tokiu neva labai demokrati(ku elgesiu tik maskuoja fakt#, kad svarbiais strateginiais klausimais val-d'ia elgiasi pana(iai kaip totalitariniai re'imai: kai k# pasako, kai k# nutyli, politizuoja techninius dalykus – kitaip tariant, ty&ia drums&ia vanden% ir bando ten 'vejoti. Buldozeriniais b"dais stumdama energetinius projektus Andriaus Kubiliaus vyriausyb! nepa-dar! nieko, kad liaudis juos suprast$. Bet kalt$ d!l to vald'ia, matyt, atrast$ – kad ir t# pa&i# 'inias-klaid#.Ta&iau dabar 'iniasklaid# reikia pamaloninti, o ir vald'ia nori b"ti „gera“ bei „duodanti“. Vis d!lto kad ir kokia trumpareg! yra vald'ia, PVM lengva-tos spaudai yra gerai.

$WŏPŏ��QXVWHNHQR��YŏO�GDYŏ4FJNBT�ÕNÕ�TWBSTUZUJ�HBMJNBT�QSJEÕUJOÕT�WFSUÕT�NPLFTËJP�17.�MFOHWBUBT�TQBVEBJ �

LVSJBT�EBS�QFSOBJ�QBTJĩMÕ�QSF[JEFOUÕ�

K

3FEBLDJKB 3

»Svarbiais strateginiais klausimais vald%ia elgiasi pana"iai kaip totalitariniai

re%imai: kai k$ pasako, kai k$ nutyli, politizuoja techninius

dalykus

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Ram'no Vaitkaus pie(. www.mrcaricature.lt

4BWBJUÕT�UFNB4BWBJUÕT�UFNB 54 Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

SAVAIT"S TOP 5

Stasys Kropas, Lietuvos bank) asociacijos prezidentas

» * "it$ +statym$ reik&t! +d&ti atsakingo skolinimosi principus, kad %mogus, pavyzd%iui, b(t! atsakingai teik#s informacij$, neb(t! band#s apgaudin&ti, nesl&p#s savo galimybi! pasiskolinti i" kit! "altini!

»Pri&m# "+ +statym$ mes bent jau suteik&me iliuzij$, kad fiziniai asmenys Lietuvoje gali bankrutuoti. Ateityje bus lengviau teikti pataisas ir taisyti "+ +statym$: pats gyvenimas parodys, ar artimiausiu metu prireiks patais!

Atidaro finans! centr$

Kaunui nesiseka

Versliausi Lietuvoje

Referendumo nebus

Metin& infliacija – 3,3 proc.

I" vis! Lietuvos region! verslumu labiausiai i"siskiria Vilnius ir Alytus. Pastara-jame pernai 1 t.kst. gyven-toj! teko 5,6 naujai $kurt! $moni!. Pagal "$ rodikl$ Alytus nusileid'ia tik sosti-nei – Vilniuje 2011 metais 1

t.kst. gyventoj! teko 12,2 $registruot! $moni!, rodo „Swedbank“ duomenys.

Pradedantieji verslininkai da'niausiai imasi didmeni-n#s ir ma'menin#s preky-bos bei $vairi! transporto priemoni! remonto verslo.

Vyriausyb# nutar# nepri-tarti referendumui d#l pla-nuojamos statyti Visagino atomin#s elektrin#s ir toki% i"vad% teikia Seimui.

„Sprendimas statyti nauj% atomin( elektrin( $tvirtintas Atomin#s elektri-n#s $statyme ir kituose be-veik prie" de"imtmet$ Seimo priimtuose teis#s aktuose. Tod#l referendumu gal#t! b.ti sprend'iamas klausi-mas tik d#l $statymo ir kit! teis#s akt! nuostat! pripa-'inimo netekusiais galios“, – teigia Vyriausyb#.

Europos S%jungos (ES) statistikos agent.ros „Eu-rostat“ duomenimis, "$ baland$ metin# infliacija Lietuvoje sudar# 3,3 proc., o m#nesin# infliacija – 0,6 proc. Kovo m#nes$ metin#

Lietuvos infliacija siek# 3,7 proc. Baland$ ma'iausia metin# infliacija buvo u'fik-suota )vedijoje (1,0 proc.), Graikijoje (1,5 proc.), o di-d'iausia – Vengrijoje (5,6 proc.) ir Estijoje (4,3 proc.).

Planai $ Privatizavimo fond% per "i! met! I pus-met$ u' parduot% nekilno-jam%j$ turt% Kauno miesto savivaldybei surinkti bent 5–6 mln. lit! gali likti nei"-sipild(, nes n# vienas i" "e-"i! privatizuoti numatyt! objekt! visi"kai nesulauk# pirk#j!. Tod#l ir toliau ne-lemta gauti finansavimo kai kurioms miesto savi-valdyb#s politik! pritarim% jau senokai turin&ioms programoms i" socialin#s r.pybos, "vietimo ar kult.-ros sri&i!.

Vilniuje veikl% prad#jo vienos did'iausi! Europoje izoliacini! med'iag! i" akmens vatos gamintoj! „Paroc Group“ finansini! paslaug! centras, kurio pl#-trai bus skirta daugiau kaip 16,6 mln. lit! investicij!.

Jame per penkerius me-tus planuojama sukurti 50 nauj! darbo viet! auk"tos kvalifikacijos finans! specia-listams. )iuo metu $darbinti 22 finansininkai, o iki met! pabaigos centras tur#s jau 36 darbuotojus.

Vyriausybei d&l Visagino AE nereikia visuomen&s palaikymo. Fotodiena

* privatizavimo aukcion$ Kaune pirk&jai neskuba.Fotodiena

»Verslininkai nejau)ia poreikio bankrutuoti ir ka%in ar bus kitaip. Fizini! asmen! bankroto +statymas susij#s su buitini! problem! sprendimu, kai %mon&s ne pagal savo paj&gas bando statyti namus ar pirkti sklypus. Be to, lietuviai gali b(ti link# piktnaud%iauti ir bandyti i"sisukti i" pad&ties pasinaudodami "ituo geru ir pa%angiu finansiniu instrumentu

Vidmantas Martikonis, Verslininkas

NUOMON"

Algis Ka"&ta, Seimo narys

advokatas.Dar skirtumas: Lietu-

voje bankroto administra-torius teikia valstybines paslaugas, bet jis yra priva-&iai veikiantis asmuo, ku-riam skolininkas taip pat tur!s mok!ti u' darb#. „O Anglijoje jis yra valstyb!s tarnautojas, pareig"nas, kuriam moka valstyb!, taigi i( skolininko ban-kroto administratorius nieko neima“, – lygino tei-sininkas.

G. *lioba skai&iuoja, kad bankroto byl# apsimoka kelti nebent turint mil'i-ni(k$ skol$, nes proceso i(laidos skolininkui tur!t$ atsieiti nepigiai. „Ry'tis tokiai i( esm!s sud!tingai proced"rai d!l 20 t"kst. lit$ b"t$ nelabai logi(ka. Mano nuomone, net gaunant mi-nimal$ 800 lit$ atlyginim# galima per m!nes% 300 lit$ atskaityti kreditoriui. Tad net tokiomis s#lygomis per 5 metus, t. y. 60 m!ne-si$, jis i(mok!t$ 18 t"kst. lit$. Taigi 20 t"kstan&i$ yra neverta suma, kai dar kainuos teisininko ir ban-kroto administratoriaus paslaugos“, – teig! advoka-tas.

Latvi(k#j% bankroto sce-narij$ – tvark# padaryti paprastesn), ko gero, bus galima taikyti ir Lietuvoje. „Praktika parodys tr"ku-mus ir prana(umus. Jeigu 'mon!s naudosis teise, va-dinasi, %statymas s!kmin-gas“, – sak! G. *lioba.

7HRULãNDL�±�EDQNURWDV��SUDNWLãNDL�±�QHMXGD

4FJNBT�TVUFJLÕ�HBMJNZC×�QSBTJTLPMJOVTJFNT�MJFUVWJBNT�CBOLSVUVPUJ�TBWP�ğBMZKF �WJT�EÕMUP�UBJ�OVNBUBOUJT�íTUBUZNBT�HBMJ�MJLUJ�UVğËJBT�UFJTJOJı�QSPDFEĩSı�SJOLJOZT �NBU�VļTJFOZKF�BUTJTWFJLJOUJ�TV�

TLPMı�LVQSB�HFSPLBJ�QBQSBTËJBV�

GABIJA SABALIAUSKAIT,gabija@ekonomika.lt

Iki (iol visi fiziniai as-menys, pasiry') b"ti pripa'inti nemokiais ir paskelbti savo ban-

krot#, tai padarydavo ne-bent u'sienio valstyb!se – da'niausiai Latvijoje ir Anglijoje.

Pagal tik kit$ met$ kov# Lietuvoje %sigaliosiant% %statym# bankrot# gal!s skelbti gyventojas, kurio skolos yra ne ma'esn!s kaip 20 t"kst. lit$, o j$ gr#-'inimo terminai jau bai-g!si. Lietuvoje bankroto proced"ra negali u'trukti ilgiau kaip 5 metus, o jos metu visas skolininko l!(as tvarkys ir kontroliuos ban-kroto administratorius, su kuriuo u' bankroto pro-ceso valdym# turi atsiskai-tyti pats skolininkas.

Priversta d&l b(sto paskolosKit$ met$ kov# gyven-tojams bus galima ban-krutuoti ir Lietuvoje, ta-&iau pusmet% Jungtin!je Karalyst!je dirbanti ir gyvenanti ponia J"rat! planuoja skelbti bankrot# svetur. Moteris teigia net nepasidom!jusi b"sima galimybe bankrutuoti Lie-tuvoje, nes mat!, kaip Fizi-ni$ asmen$ bankroto %sta-tymas buvo vilkinamas.

Dabar moteris skai-&iuoja, kad proced"ros s#-naudos Did'iojoje Britani-joje jai atsieit$ pigiau nei Lietuvoje. Jai tekt$ mok!ti

advokatui ir teismui, o i(-laidas bankroto adminis-tratoriui padengt$ vals-tyb!.

Pagal Jungtin!s Ka-ralyst!s keliamus reika-lavimus ji gali prad!ti bankroto proces#, mat ten gyvena jau 6 m!nesius ir augina s"n$, o minimali nustatyta skolos suma Jungtin!je Karalyst!je sie-kia kelis (imtus svar$.

„Jei Anglijoje moki mo-kes&ius, gyveni pus) met$, gali &ia bankrutuoti, – sako bankrutuoti planuo-janti ponia J"rat!. – Bet pagrindin! s#lyga – tur!ti vaik#. Tuomet Anglijos vald'ia mane palaiko: mes &ia gyvename, s"nus eina % mokykl# ir tada a( turiu teis) bankrutuoti.“

2008-aisiais, kai b"sto kainos buvo auk(&iausios, o bank$ teikiamos pasko-los jam nusipirkti – patrau-kliausios, moteris pasi!m! 75 t"kst. eur$ (apie 260 t"kst. lit$) paskol# b"stui %sigyti. U'dirbdavo gerai, ta&iau neteko darbo, o fi-nansinius %sipareigojimus bankui vieniems metams per!m! „B"sto paskol$ draudimas“. Ponia J"rat! jam (iandien skolinga per 20 t"kst. lit$.

Lietuv! ie(kojo b"d$ gr#'inti paskol# parduo-dama but#, bet 2008-aisiais daugiau nei 250 t"kst. lit$ siekusi buto kaina stipriai nuvert!jo: dabar jis kai-nuot$ kone perpus pigiau.

Netekusi pajam$ mo-

teris i( prad'i$ negalvojo emigruoti, darbo ie(kojo Lietuvoje, ta&iau negal!jo %sidarbinti ir jau po dviej$ m!nesi$ i(vyko % Did'i#j# Britanij#. Skolos ji nega-l!t$ gr#'inti net dirbdama Jungtin!je Karalyst!je, tod!l bankroto galimyb) laiko vieninteliu spren-dimu. Moteris %sitikinusi, kad reikiamos sumos i(-kart nesutaupys, o ir ati-

d!jus %mokas skola „B"sto paskol$ draudimui“ tik i(augt$.

„Nor!jau dar metams atid!ti mok!jimus, bet tuomet susidaryt$ dideli procentai, – sak! moteris. – Pirmaisiais metais buvo 2 proc., o dabar b"t$ 10–15 proc. Po met$ skola bus dar didesn!. Nebegaliu kiekvienais metais l%sti % skolas.“

Savaitra(&io paklausta, ar nebijo skolinink!s eti-ket!s, ji teigia neturinti kito pasirinkimo. „Minu-sas tas, kad 5–6 metus b"-siu pirmoje juodojo s#ra(o vietoje – negausiu joki$ kredit$“, – ai(kino ponia J"rat!.

Ji tikisi (i$ met$ spal% eiti teism#. Po met$ jau tur!t$ b"ti bankrutavusi. „2014-uosius nor!&iau su-

tikti be skol$. Turiu toki# vilt%“, – tikisi lietuv!.

Latviai lankstesniVerslininkas Gytis Ja-nu(ka yra pirmasis ban-krutav)s lietuvis. Simbo-li(ka: padedamas pirmojo bankrutavusio latvio Janio Abolinio, jis pats proce-d"r# atliko Latvijoje, kur jau buvo pragyven)s 3 metus. Bankai Lietuvoje

dar band! apsk$sti (io bankroto proceso teismo nutart%, bet skolininkas laim!jo.

G. Janu(ka %sitikin)s, kad nors bankrot# galin-tieji skelbti skai&iuojami t"kstan&iais, tai dar nerei(-kia, kad jie ry(is tokiam i(("kiui. „Kiekvienas 'mo-gus skai&iuos: Lietuvoje yra taip, Latvijoje – taip, Anglijoje – taip, kur pato-giau, kur ma'iausios s#-naudos. Latvijoje tik vienas nepatogumas – pus) met$ reikia mok!ti mokes&ius. Tai sudaro apie 5 t"kst.

lit$“, – sak! jau bankruta-v)s verslininkas.

Pirmasis su bankroto patirtimi susid"r)s lietu-vis dabar konsultuoja kitus finansini$ %sipareigojim$ kreditoriams vykdyti nega-lin&ius asmenis ir tarpinin-kauja atliekant bankroto proced"r# Latvijoje. Vyro teigimu, da'niausiai ban-krutuoti planuoja 'mon!s, kuri$ skol$ sumos perkop! 200 t"kst. lit$. J% pat%, bu-vus% nekilnojamojo turto %mon!s savinink#, prie( bankrot# sl!g! 14 mln. lit$ na(ta.

„Jeigu asmens skola yra iki 0,5 mln. lit$, Latvi-joje maksimalus bankroto terminas yra 2 metai. Lie-tuvoje bet kokiu atveju tai trunka 5 metus, jei kitaip nesusitari su kredito-riumi“, – palygino jis.

G. Janu(kos teigimu, kai Latvijoje %sigaliojo fizini$ asmen$ bankrot# numa-tantis %statymas, i( prad'i$ juo pasinaudojo vos kelios de(imtys 'moni$ per me-tus. V!liau %statymas buvo redaguotas, supaprastinta proceso tvarka ir skolinin-kui keliami reikalavimai. Tre&iaisiais metais ban-krutuojan&i$j$ skai&ius i(augo – dabar suskai&iuo-jama 1,2 t"kst. Latvijoje i(-kelt$ bankroto byl$.

Svetur bankrutuok laisvaiSu skolininkais dirban-tis advokatas Gediminas *lioba sutiko, kad lietuvi(-kas Fizini$ asmen$ ban-kroto %statymas n!ra pats palankiausias skolininkui, kai palygini su kitomis Europos S#jungos (alimis. „Bet geriau toks negu jo-kio“, – tarstel!jo jis.

Advokato 'od'iais, pa-grindinis lietuvi(ko %sta-tymo skirtumas ir tr"ku-mas, palyginti su kitais, – proced"ros trukm!. „Lie-tuvoje – iki 5 met$, nors gali trukti ir trumpiau, o (tai Did'iojoje Britanijoje viskas trunka vienus me-tus, jei n!ra piktybi(kumo ar suk&iavimo“, – lygino

»Ry%tis tokiai i" esm&s sud&tingai proced(rai d&l 20 t(kst. lit! b(t! nelabai logi"ka

»Latvijoje maksimalus bankroto terminas yra 2 metai, o Lietuvoje – 5 metai

Anot advokato G. -liobos, Lietuvoje neapsimok&s bankrutuoti turint keliasde"imties t(kstan)i! lit! skol! – nebent didesni!. Fotodiena

BANKROTO PROCESAS PAGAL FIZINI! ASMEN! BANKROTO "STATYM#

Parei"kimas i"kelti bankroto byl$

Apygardos teismui pateikiami dokumentai, *rodantys nemokum+

Parei"kimo nagrin&jimas teisme

Teismo nutartis: kelti byl+ ar atsisakyti

Bylos i"k&limas

Sustabdomas disponavimas turtu ir finansini) *sipareigojim) vykdymas

Mokumo atk(rimoplano parengimas

Termin+ nurodo teismas(projektas teismui pateikiamas per 4 m&nesius po nutarties kelti byl+

Plano +gyvendinimas

Ne ilgesnis nei 5 met) laikotarpis

Bankroto proceso pabaiga

Skelbiama atlikus paskutin* plane numatyt+ mok&jim+

250

LIETUVOSNAUJIENOS

PERNAI DAUGIAUSIA PARDAVIN-JAMI BUTAI VILNIUJE BUVO IKI 250 T/KST. LIT0

Pritar& energetikos projektams

Parlamentarai pritar& VAE koncesijos sutar)iai. Fotodiena

ŶPra&jus+ ketvirtadien+ parlamentarai i"rei"k& pritarim$ planuojamai statyti Visagino atominei elektrinei (AE) ir j&gain&s koncesijos sutar)iai.

Atomin#s elektrin#s $sta-tymo pakeitimo $statymo pro-jekt% po pateikimo palaik# 63, prie" buvo 11, susilaik# 33

parlamentarai. Toks Seimo 'ingsnis buvo palyd#tas aplo-dismentais.

Labiausiai Visagino AE pro-jektui nepritar# socialdemo-kratai. Pagrindiniu komitentu svarstant energetinius klau-simus paskirtas Ekonomikos komitetas, numatoma svars-tymo plenariniame pos#dyje data – bir'elio 7 d.

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

������GLHQž�LU�YLHQD�QDNWLV5SFKVT�TV�QVTF�NFUı�WFJLJBOUJ�EFğJOJPKJ�7ZSJBVTZCÕ�FGFLUZWJBVTJBJ�EJSCP����EJFOı �LBJ�JğLBSU�QP�

QSJTBJLEJOJNP�QFS�OBLUí�íHZWFOEJOP�VSBHBOJğLÃKÃ�NPLFTËJı�SFGPSNÃ�MARIJUS 'IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

Analitikai dau-giau negali %vardyti %simin-tinesni$ An-

driaus Kubiliaus ministr$ kabineto laim!jm$.

Gegu') ilgaam'i(kumo rekord# pasiekusi pen-kioliktoji Lietuvos vy-riausyb! Seime pristat! paskutin) savo ataskait#. Ilgiausiai nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 1 270 dien$ – dirbanti Andriaus Kubiliaus vyriausyb! dar turi 147 dienas darbams baigti ir %sipareigojimams %gyvendinti.

Bet ar sp!s? Kol kas mi-nistr$ kabinetui pavyko suvaldyti finans$ srautus ir ma'um!l) paskatinti versl#. Ta&iau tokie svar-b"s ekonomikai reikalai kaip daugiabu&i$ renova-vimas ar nedarbo ma'i-nimas ne tik ne%sib!g!jo, bet, galima sakyti, liko be d!mesio.

Sykiu energetikos poli-tik# i(balansavo vyriausy-b!s programai prie(tarau-jantis Visagino atomin!s elektrin!s projektas, i( viso galintis kainuoti 23,5 mlrd. lit$.

.kis tvark&si patsPagal 2008-$j$ gruod'io 9-#j# koalicijos partneri$ pasira(yt# vyriausyb!s program# pirmiausia su-sitelkta % kriz!s suvaldym# ir jau gruod'io 19-#j# buvo %gyvendinta plataus

masto naktin! mokes&i$ reforma. Kriz!s suval-dymo arklu politin) ir ekonomin) dirv# i(arusi A. Kubiliaus vadovaujama vyriausyb! dramati(kai pertvark! valstyb!s buhal-terij# ir (itaip i(trauk! (al% i( graiki(ko scenarijaus.

Vis d!lto pensij$ fond$ valdytojai jau nebesitiki, kad vyriausyb! gr%( prie savo %sipareigojimo tiek daug nema'inti perve-dim$ % fondus, o "kinink$ ir autori$ %traukimas % mokes&i$ standart#, anot Laisvosios rinkos insti-tuto ekspert$, nepadar! 'ymaus poveikio biud'etui ir 'mon!ms tik apsunkino gyvenim#.

„Daugiau programoje numatyt$ veiksm$ tiesiog nema&iau. Ma&iau tik nak-tin) mokes&i$ reform#, kuri vis d!lto buvo atlikta ir ne laiku, ir ne pagal si-tuacij#, – mano ekonomi-kos profesorius ir buv)s ministras Povilas Gylys. – Daugiau Vyriausyb! nieko ir nenuveik!, nesi-!m! makroekonomini$ sprendim$, tik netrukd! atsigauti ekonomikai, kuri pati atsik"r! po sm"gio.“

Skatina smulkiaiVyriausybei suvald'ius kriz), pavyko sukurti ir %vairi$ instrument$ vers-lui skatinti bei mokslo infrastrukt"rai pl!sti, nors P. Gylys abejoja d!l j$ poveikio.

Antai vadovaudamasi savo programa vyriau-

syb! %steig! Mokslo, technologij$ ir inovacij$ agent"r#, trumpiau vadi-nam# MITA, kuri jau %gy-vendino kad ir nedideli$, bet %simintin$ projekt$. „+i vyriausyb! paska-tino, kad mokslo tyrimai nesibaigt$ straipsniais ir %gaut$ k"n#, o darbai b"t$ komercializuoti. Esame tas tiltas tarp

mokslo ir verslo“, – ai(-kino agent"ros direkto-rius Ar"nas Karlonas.

+iuo metu MITA finan-suoja 35 auk(t$j$ pramo-nini$ technologij$ pro-jektus, teikia 10–20 t"kst. lit$ &ekius %mon!ms (to-ki$ i(ra(yta jau 150), u' kuriuos (ios gali kreiptis % mokslo %staig# tyrimui atlikti, glaud'iai dirba su

rizikos kapitalo fondais ir verslo angelais. Pernai vien (i agent"ra finan-savo inovatyvi$ projekt$ u' daugiau kaip 8 mln. lit$.

„Vienam kitam fabri-kui tai kai k# rei(kia, bet 8 mln. lit$ yra niekas makroekonomikoje. Tai net ne skai&ius, kai vien# aren# pastatyti kainuoja

daugiau kaip 100 mln. lit$. Mano akimis, toks skatinimas yra tik imita-cija“, – sak! P. Gylys.

Reaktorius i"augoPo kriz!s pa'abojimo ir verslo skatinimo vyriau-syb! !m!si energetikos, bet daugum# prisiimt$ i(-("ki$ pamir(o arba perin-terpretavo.

„Matome konservato-rius, kurie savo rinkim$ programoje deklaravo ma'esn!s galios reaktori$ – 800 MW motyvuodami tuo, kad toks dar gali %si-terpti % vis# elektros ener-getin) sistem#, – atkreip! d!mes% *aliosios politikos instituto prezidentas Li-nas Balsys. – Dabar vy-riausyb! bando prastumti reaktori$, kuris, energeti-kos in'inieri$ nuomone, yra per didelis ir trukdyt$ sistemos darbui. Tad kon-servatoriai gal!t$ pasiti-krinti, ar j$ nuostatos dar tenkina rink!jus.“

J!gain!s su 1 350 MW galios reaktoriumi projek-tui pra!jusi# savait) po pa-teikimo pritar! ir Seimas.

Kartu vyriausyb! % program# buvo %sira(iusi prioritet# kuo pla&iau ir spar&iau naudoti atsinau-jinan&ius bei vietos ener-gijos (altinius ir (itaip „ma'inti importuojam$ duj$ bei naftos produkt$ vartojim#“.

„Nieko pana(aus. Vi-sos paj!gos ir l!(os, tarp j$ – ir skolintos, metamos % AE, o atsinaujinantiems (altiniams nebeliks nei 'mogi(k$j$, nei finansi-ni$ i(tekli$, – konstatavo L. Baslys. – AE skiriamas l!(as sumaniai paskirst) duj$ terminalui ir biokuro elektrin!ms gal!tume gra-'iai ir darniai, net kelis kartus pigiau sutvarkyti ir elektros, ir – dar svar-biau – (ilumos gamybos "k%. Suki() visus savo pini-gus % AE vis tiek tur!sime spr)sti problem#, kaip pa-sigaminti (ilumos.“

Savo ruo'tu %takingi di-d'iausi$ (alies bank$ eko-nomistai Nerijus Ma&iulis ir Gitanas Naus!da naujos AE verslo plan# palaiko.

'il)iau nebusSavo programoje vyriau-syb! i(skyr! per!jim# prie biokuro ir net buvo kon-kre&iai nusibr!'usi duj$ naudojimo dal% (ilumos j!gain!se suma'inti nuo dabartini$ 80 proc. iki 40 proc. „K# a( galiu pasa-kyti: fakti(kai niekas ne-padaryta, – teig! Lietuvos biomas!s energetikos aso-ciacijos prezidentas Remi-gijus Lapinskas. – Tokios l!tos energijos i( biokuro gamybos kaip per (iuos ketverius metus nebuvo net valdant socialdemo-kratams.“

Jo skai&iavimu, per pusketvirt$ (ios vyriau-syb!s darbo met$ insta-liuota biokuro j!gaini$ galia padid!jo vos 20 MW. „Apmaudu konstatuoti, kad jos darbai nuo 'od'i$ skiriasi totaliai“, – %ver-tino R. Lapinskas. Anot jo, stipriai pav!lavusios kai kurios katilin!s su struk-t"rini$ fond$ parama (i$

»Vyriausybei buvo svarbiausia tvarkyti ir kontroliuoti pa"alpas, kad %mon&s netinginiaut!

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius 2008 m. gruod%io 17-$j$, prie" pat mokes)i! reform$.

Ji, analatik! vertinimu, buvo vienintelis +simintinas "ios

vyriausyb&s laim&jimas ELTA

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

4NVMLJPKP�JS�WJEVUJOJP�WFSTMP�TLBUJOJNBT�-JFUVWPKF��WJFOB�TWBSCJBVTJı�BLUVBMJKı �LVSJBJ�EBļOBJ�SPEPNBT�

OFQBLBOLBNBT�JS�OFUJOLBNBT�EÕNFTZT�

A. Butkevi)ius: skatinti smulk!j+ ir vidutin+ versl$

ne tik galima, bet ir b(tina.Fotodiena

Smulkusis ir vidutinis verslas –

ekonomikos stuburas

O juk tai yra vienas pagrindini$ visos eko-nomikos varikli$: per smulk$j% ir vidutin% versl# kuriamos naujos darbo vietos, u'tikrina-mas vidaus vartojimas, eksporto augimas. +alyse, kur remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, ste-bima ir kur kas ma'esn! gyventoj$ emigracija.

Taigi skatinti smulk$j% ir vidutin% versl# ne tik galima, bet ir b"tina, ir tam yra keletas paprast$, bet kartu labai efektyvi$ priemoni$.

Pirmiausia, mano nuomone, reikia keisti Europos S#jungos (ES) paramos skyrimo tvark#. Praktika parod!, kad buvo padaryta klaida su-teikiant teis) ES param# smulkiajam ir viduti-niam verslui adminis-truoti komerciniams ban-kams, kurie (i# param# verslininkams teik! pa-skol$ forma. Tokia sis-tema n!ra veiksminga labiausiai d!l to, kad bankai, ypa& sunkme&iu,

i(k!l! daug s#lyg$, ap-sunkino kredit$ gavim#. Tod!l esu tikras, kad daug efektyviau b"t$, jei min!t# ES param# admi-nistruot$ ,kio ministe-rija, % kuri# verslininkai kreipt$si tiesiogiai.

Kita svarbi ir dauge-lyje ES (ali$ patikrinta smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo prie-mon! – mokestin!s len-gvatos. Viena vertus, smulkiesiems ir vidu-tiniams verslininkams b"t$ did'iul! paskata, jei jie iki 6 m!nesi$ nuo veiklos prad'ios nepriva-l!t$ mok!ti mokes&i$ % „Sodros“ biud'et#. Be to, verslas tur!t$ b"ti skati-namas ir per gyventoj$ pajam$ mokes&io (GPM) lengvatas – juk smulkieji ir vidutiniai verslininkai patys susikuria sau darbo vietas.

Kalbant apie darbo vie-tas tre&ias svarbus verslo skatinimo aspektas yra

kvalifikuot$ darbuotoj$ u'tikrinimas. Tam tu-r!t$ b"ti „%darbintos“ darbo bir'os – jos tur!t$ ne tik registruoti darbo neturin&ius gyventojus, bet ir b"ti atsakingos u' j$ %darbinim# rinkoje. Kaip tai gal!t$ veikti? Darbo bir'os tur!t$ ben-drauti su verslininkais ir perkvalifikavimo ins-titutais. +i$ trij$ institu-cij$ bendradarbiavimas u'tikrint$ kur kas sklan-desn% %darbinim#, o smul-kiesiems ir vidutiniams verslininkams leist$ per trumpiausi# laik# rasti labiausiai j$ poreikius atitinkan&i$ specialist$.

Taigi smulkiojo ir vi-dutinio verslo skatinimo naujov!s tur!t$ b"ti kompleksin!s ir gal!t$ b"ti %gyvendintos jau artimiausiu metu – tam tereikia politin!s valios, nes gyventoj$ noras ir po-tencialas imtis verslo yra did'iulis.

»'alyse, kur remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, stebima ir kur kas ma%esn& gyventoj! emigracija

ALGIRDAS BUTKEVI/IUS LSDP pirmininkas

Ma%esnis deficitas

„Sodros“ biud%eto deficitas – 200 mln. Lt ma%esnis nei tik&tasi. Fotodiena

ŶPer pirm$j+ "i! met! ketvirt+ „Sodros“ biud%eto deficitas 200 mln. lit! ma%esnis nei planuotas.

Tai rodo, kad „Sodros“ pertvarka atliekama s#k-mingai, teigia Vyriausyb#.

Per pirm%j$ "i! met! ke-tvirt$ gyventoj!, apdraust! visomis socialinio draudimo

r."imis, skai&ius padid#jo apie 50 t.kst.

Pasak socialin#s apsau-gos ir darbo ministro Do-nato Jankausko, tai leis bir'el$ baigti kompensuoti 1995–2002 metais susida-riusias nepriemokas tuo-met dirbusiems pensinin-kams, tam bus skirta 263 mln. lit!.

met$ pabaigoje jau tur!t$ pereiti prie biokuro.

Kad brangiausiai Euro-poje lietuviams kainuojan-&ios „Gazprom“ dujos taip nesl!gt$ (ilumos vartotoj$ pe&i$, ministr$ kabinetas buvo u'simoj)s prad!ti masin) daugiabu&i$ reno-vavimo program# su 2 000 per metus atnaujinam$ nam$. Bet Aplinkos minis-terijai patik!ta programa patyr! fiasko – nuo (i$ met$ prad'ios tebevyksta vos 200 (alies daugiabu&i$ atnaujinimas.

Nesuk(r& darboDarbo rinkai gaivinti 15-oji vyriausyb! taip pat skyr! nema'ai d!mesio, bet, anot profesoriaus Romo Lazutkos, prakti(-kai nieko nepadar!.

„Vyriausybei buvo svarbiausia tvarkyti ir kontroliuoti pa(alpas, kad 'mon!s netingi-niaut$, – sak! Vilniaus universiteto sociologas ekonomistas. – Ta&iau bedarbi$ yra tod!l, kad per ma'ai turime darbo viet$.“

Jis atkreip! d!mes%, kad darbuotoj$ skai&ius jau auga, bet ne d!l vy-riausyb!s pastang$, o atsi-gaunant verslui. „Ma'a to, per (ios vyriausyb!s ka-dencij# vis did!jo pajam$ diferenciacija, bet apie tai apskritai nekalbama“, – teig! R. Lazutka.

Dar vienas akibrok(tas: 2008-$j$ pabaigos progra-moje ministr$ kabinetas %sipareigojo sudaryti „eko-nomines paskatas vyres-nio am'iaus gyventojams ilgiau likti darbo rinkoje“, o pra!jusi# savait) elg!si prie(ingai – tarp savo si"-lym$ darbo rinkai libera-lizuoti %trauk! ir galimyb) atleisti i( darbovie&i$ 65-eri$ sulaukusius 'mones.

„Tai sudaro geresnes s#lygas tik vir(ininkams, – nusisteb!jo profesorius. – Galima net pamanyti, kad tokias Darbo kodekso pataisas suman! konser-vatori$ prie(ai.“

FAKTAI

VERSLO SKATINIMAS PAGAL VYRIAUSYB0

Inovaciniais &ekiais pa-sinaudojo 85 $mon#s, kurioms skirta 1 mln. lit! valstyb#s l#"!

Skirta 231 t.kst. lit! pa-rama 9 i"radim! patenta-vimo ir 5 dizain! registravi-mo projektams (j! bendra vert# yra 359 t.kst. lit!)

2011 m. pasira"ytos 6 sl#ni! infrastrukt.ros pl#-tros projekt! finansavimo sutartys u' 80,3 mln. lit!

Iki 2001 m. pabaigos pagal ES strukt.rin#s pa-ramos priemones, skirtas mokslo tyrim! ir techno-logij! pl#trai, sudarytos 437 sutartys, pagal kurias paskirstyta 434,1 mln. lit!

Pernai vie"oji $staiga „Investuok Lietuvoje“ pri-trauk# gamybos projekt! u' 151,2 mln. lit!, mokslo tyrim! ir ekonomin#s pl#-tros projekt! u' 96 mln. lit! ir paslaug! projekt! u' 229,2 mln. lit!

t(kst.

Ingrida )imonyt#, finans! ministr#:Per pastar+j* de(imtmet* atsisakyta *vairi) administracine prasme neefektyvi) mokes,i) r'(i) ar j) objekt) (prekyvie,i) mokes,io, smulki)j) akciz)), ta,iau nemanau, kad pagal Mokes,i) administravimo *statym+ administruojam) mokes,i) s+ra(as rodo mokes,i) sistemos ar mokes,i) administravimo proced'r) kokyb-

Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius: A( vis) mokes,i) ne%inau, net sunku susigaudyti, bet turiu ger+ buhalter-, kuria visi(kai pasitikiu. !inoma, ma%iau mokes,i) buhalteriams b't) geriau, o ir tikrinimams pasirenka ne visuomet tinkam+ laik+, pavyzd%iui, mums apie tai prane(& gruod%io 31 d. Tai nors ir viskas gerai, nerimo b'na

NUOMON"Kiekyb& nesusijusi su kokybe Susigaudyti sunku

"S�-JFUVWPKF�QFS�EBVH�NPLFTËJı

ELTAFotodiena

,JUV�ļWJMHTOJV8 Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

/LHWXYLãNž�PRNHVþLž�PLWRORJLMDĞJFNFU�MBJTWÕT�OVP�NPLFTËJı�

EJFOB�BUÕKP����EJFOı�BOLTËJBV �JS�OPST�UBJ��HFSBT�ļFOLMBT �-JFUVWPT�

MBJTWPTJPT�SJOLPT�JOTUJUVUP�FLTQFSUÕ�,BFUBOB�-FPOUKFWB�BULSFJQJB�

EÕNFTí �LBE�NPLFTËJBJ�WJT�EBS�QFS�EJEFMJ�JS�OVPMBU�QBNJSğUBNB�

QBHBSCB�NPLFTËJı�NPLÕUPKVJ�

? 'iemetin& laisv&s nuo mo-kes)i! diena bus anks)iau

nei pra&jusiais metais. Ar tai geras %enklas?

Taip, tai geras 'enklas, nes valstyb! i(leis ma'iau, o tai gera 'inia esamiems ir b"simiems mokes&i$ mok!tojams. Nuo (i$ met$ mes skai&iuojame laisv!s nuo mokes&i$ dien# pagal vie(ojo sektoriaus i(laidas, o ne pajamas, kaip buvo anks&iau.

Kol nebuvo biud'eto deficito, nebuvo prarajos. Bet, pavyzd'iui, pra!ju-siais metais 32 dienas buvo gyvenama skolon: laisv!s nuo mokes&i$ diena buvo gegu'!s 5 d., o pagal i(lai-das – tik bir'elio 7 d. Taip (% rodikl% skai&iuoja JAV, Did'ioji Britanija, -ekija, Pranc"zija.

+i diena – b"das at-kreipti d!mes% % mokes&i$ mok!toj#. Tod!l (iemet mes si"lome gegu'!s 20 d. %traukti % atmintin$ dien$ s#ra(# ir paskelbt% j# Pa-garbos mokes&i$ mok!to-jui diena.

? Rodikl+ skai)iuojate jau 19 met!, koki$ jo dinamik$

pastebite?Palyginti su 2011 ir

2010 metais, pad!tis (ie-met geresn! – tada lais-

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

v!s nuo mokes&i$ diena buvo bir'elio prad'ioje. Tai didelis (ios vald'ios nuopelnas, nes i(laidos buvo suma'intos 750 mln. lit$, o ekonomika, ben-drasis vidaus produktas auga ir vie(ojo sekto-riaus i(laidos, palyginti su nacionalinio biud'eto pajamomis, ma'!ja. Gal-b"t (iandien mokes&i$ mok!tojai to nejau&ia, bet tikrai pajus ateityje.

? Rodiklis atskleid%ia ir vald%ios i"laid! strukt(r$.

Kaip j$ vertinate?Matome, kad daugiau-

sia mokes&i$ mok!toj$ pinig$ suvalgan&ios sri-tys yra socialin! apsauga, (vietimas ir sveikatos ap-sauga – (ias sritis b"tina reformuoti, ypa& socialin) apsaug#, kurioje b!dos yra did'iausios. „Sodros“ reformos laukiame 3,5 met$, o buvo nueita prie-(ingu keliu – pakertant pensij$ kaupim#, matant tik (iandienos balans# ir ne'i"rint % ilgalaik) pers-pektyv#.

Ta&iau poky&i$ reikia

ne tik (iose trijose srityse, pavyzd'iui, biud'eto i(lai-dose, ekonomikos srityje da'nai b"na %vairios sub-sidijos arba rink# i(krei-pian&ios programos, u' kurias sumoka visi, o j$ naud# pajunta tik ma'a dalis. Tai sukuria terp), palanki# korupcijai.

? Si(l&te sistem$ pakeisti taip, kad mokes)ius u% dar-

buotojus mok&t! ne darbda-vys, o pats asmuo. Tai rimtas pasi(lymas?

Taip, norime, kad b"t$ panakinta iliuzija, jog „Sodros“ mokes&i$ darbdavio dal% pastarasis moka i( ger$ paskat$ ar tod!l, kad tai n!ra asmens u'mokes&io dalis. Yra prie(ingai, tod!l visk# reikia vadinti tikraisiais vardais ir visa tai perkelti

'mogui – tam, kas realiai sumoka t# mokest%. Kai 'moni$ klausiama, kam jie i(leid'ia daugiausia pinig$, paprastai nuro-domas maistas, komuna-liniai mokes&iai, kai i( ties$ did'iausi# i(laid$ dal% sudaro mokes&iai valstybei.

M"s$ mokes&i$ sis-tema yra komplikuota: da-bar turime 25 mokes&ius, i( kuri$ 5 % biud'et# sune-(ama 91 proc. pajam$. Tad ar neb"t$ papras&iau atsi-sakyti kit$ mokes&i$? Ge-ras pavyzdys gal!t$ b"ti Gruzija: ji atsisak! 22 mo-kes&i$ ir paliko galioti tik 5. +ioje (alyje suma'!jo (e(!lin! ekonomika ir i(-augo mokes&i$ pajamos, sistema tapo skaidresn!.

? Kuo, j(s! nuomone, Lietu-vos mokestin& sistema ir

politika stipri, o kur dar mums reik&t! pasitempti?

Reikia pagirti Valsty-bin) mokes&i$ inspekcij# u' jud!jim# link geresnio ir skaidresnio adminis-travimo. *inoma, mok!ti mokes&ius n!ra malonu, ta&iau verslininkai mo-kes&i$ administratori$ vertina palankiau nei kitas kontroliuojan&ias institu-cijas.

Nepagarba mokes&i$ mok!tojui prasideda nuo %statym$ leidybos, kai i(leid'iami teis!s aktai nepagrind'iant mokes&i$ didinimo ir kai i( ties$ reikia kalb!ti apie j$ ma-'inim#. Pavyzd'iui, dabar, kai diskutuojama apie ak-cizo degalams ma'inim#, Finans$ ministerija savo tinklalapyje yra i(leidusi i(ai(kinim#, kad tai nepa-

lanku ir neva nesuma'int$ kain$. Ta&iau kai kalbama apie mokes&i$ didinim#, toki$ i(ai(kinim$ neb"na.

Vyrauja mitas, kad Lie-tuvoje mokes&iai ma'i. Eg-zistuoja tokia mitologija, pavyzd'iui, kalbant apie progresinius mokes&ius, argumentuojama, kad Lie-tuvoje gyventoj$ pajam$ mokestis sudaro 15 proc., ta&iau neskai&iuojama, kad dar ir „Sodrai“ mo-kama 34 proc. Tod!l d!l dideli$ mokes&i$ turime ir didel% „(e(!l%“, kuris ne-sitraukia.

Turime greitai prii-mamus mokes&i$ %staty-mus, neprognozuojam# mokestin) aplink#, ir nuo to ken&ia ne tik vietiniai mokes&i$ mok!tojai, bet nepritraukiame ir potenci-ali$ investicij$.

»Dabar turime 25 mokes)ius, i" kuri! 5 + biud%et$ sune"ama 91 proc. pajam!

„Nepagarba mokes)i! mok&tojui prasideda nuo +statym! leidybos, kai nepagrind%iamas mokes)i! didinimas ir kai i" ties! reikia kalb&ti

apie j! ma%inim$“, – sako K. Leontjeva. Asmeninio albumo nuotr.

CV Kaetana Leontjeva

Nuo 2007 m. – LLRI ekspert#, kuruojamos sritys – vie"ieji finansai, pensij! reforma, sen! ir nauj! mokes&i! monitoringas, si.lym!, kaip suma'inti mokes&ius Lietu-voje, inicijavimas.

2007 m. su pagyrimu $gijo dvigub% – tarptautini! santy-ki! ir ekonomikos – bakalauro laipsn$ Tuftso universitete Bostone, JAV.

2011 m. Vilniaus universitete $gijo religijos studij! magistro laipsn$.

„Saul#tekio“ komisijos Valsty-b#s $staig! veiksm! neigiamo poveikio verslo subjekt! piniginiams srautams darbo grup#s nar#.

Kod&l „Google“ automobiliai va%in&s Lietuvos gatv&mis?„Google“ paskelb& Lietuvoje pradedanti rinkti nuotraukas, pad&sian,ias pagerinti „Google Maps“ paslaugos kokyb- ir *diegti savo %em&lapiuose „Street View“ funkcij+. Artimiau-siomis dienomis Lietuvoje pasirodys „Google“ automobiliai, rinksiantys nuotraukas.

Auksas gali atpigti 40–50 proc.!inomas investuotojas Jimas Rogersas teigia tikintis, kad ma%&jan,ios aukso kainos gali ma%&ti ir toliau. Jei Indija nustot) importuoti auks+ ar euro-pie,iai suskubt) j* parduoti, aukso kaina gali ma%&ti 40–50 proc.

Valstyb&s, kuri! pilie)ius slegia did%iausi mokes)iaiPasaulyje yra daugyb& valstybi), kuriose auk(,iausi mokes,i) tarifai vir(ija JAV rodiklius. KPMG 2011 metais atliko tyrim+, kurio metu buvo nagrin&jamos 96 valstybi) mokestin&s sistemos.

FP: at&jo laikas i"spirti Rusij$ i" G8 kluboBarackui Obamai teks i( naujo apibr&%ti JAV santyk* su Rusija ir naujuoju jos pre-zidentu. S+voka „santyki) perkrovimas“ po Vladimiro Putino pergal&s *gaus nauj+ prasm-, nes per kelet+ met) aplinkyb&s pasikeit&. $ prezidento post+ sugr*%-s V. Putinas i( karto po inau-guracijos parei(k&, kad jo u%sienio politikos prioritetas bus Eurazijos s+junga. Toks parei(kimas leid%ia manyti, kad V. Putinas jau,ia saugumo tr'kum+ ir linksta * izoliacij+.

Gena 2012-05-16 19:52Na, a" nei i"simokslin(s, nei didis 'mogus, tod#l kaip ir daugelis radau pigesn( elek-tros energijos kain% svetimoj "aly: jei dirbi, tai pakanka ir maistui, ir elektrai, ir jei nori, gali ir taupyt. Daugelis r#'ia, jog mes i"duodame t#vyn( j% palikdami, bet ar gal#tume gr$'ti ten, kur pradedamos mil'ini"kos statybos pili!, stadion!, ir pagaliau elektrini!. Net d'iaugiuos u' visus, kurie palieka pinig! plovimo drakon% ir tikiuosi, jog anks&iau ar v#liau jis pasprings.

Susidom#j$s 2012-05-16 17:12,domu, kad "io automobilio vairuotojo profesija vadinasi baisiai imantriai –„GeoImmer-sive Data Producer“. Sklinda gandas, kad metinis vairuotojo u'darbis JAV prasideda nuo 24 t.kst. plius apgyvendinimo ir maitinimo i"laid! padengimas. Ka'in, ar Lietuvoje jie samdys darbuotojus i" vietini! tarpo, ar atsigabens i" valstij!?

kaip saunu2012-05-16 16:07Lengvatini! viz!? Kad jie nupirkt! per metus 50 but!? Tegul perkasi savo tre&iame pasaulyje ir savo „valdomoje“ demokratijoje. J.s tik pasiklau-sikyte, k% jie kliedi apie savo Rusij%, kaip giriasi, o kai reikia padoraus paso, investicijos, ar 'moni"kai gyventi, b#ga pas mus $ Vakarus. Pamir"( keikia savo Putino Rusij%...

to manau2012-05-15 22:47O nepagalvojai, kad aukso vert# irgi t#ra spekuliatyvi? Juk i" esm#s tai t#ra metalas, kurio praktinis panaudojimas gana ribotas, bet nuo sen! senov#s vert( jam teikia ribotas kiekis ir zmoni! tik#jimas jo verte: tereikia prisminti, kaip aukso vert# smuko atradus aukso kasyklas Piet! Amerikoje pana"iai (bet ne analogi"kai) yra su dekretiniais pinigais.i"ry"k#jo po vakar gerb. A. Kubiliaus pozicijos. Gerbiamieji vienykim#s ir kilkime $ kov%, kad neb.t! „liberalizuotas darbo kodeksas“.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAIT,S STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

)ia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAIT,S KLAUSIMAS

Ar reikalingos PVM lengvatos atskiroms preki! grup#ms ir paslaugoms?

2012-05-15 20:09Paskai,iuokite geriau, kiek su-moka vidutini(kai u%dirbantis. Lietuvos ,ia net negalima ly-ginti, nes papras,iausiai n&ra progresini) mokes,i). Nors jei paskai,iuotume, kiek dar-buotojas kainuoja darbdaviui ir kiek i( t) pinig) darbuotojas

gali parsine(ti namo, tai ir be progresini) mokes,i) Lietuva i(sikovot) garbing+ auk(t+ viet+ (iame de(imtuke. Kai, palyginimui, Did%iojoje Brita-nijoje vidutini(kai u%dirbantis sumoka tik 20 proc. mokes,i), ir tai tik u% u%darb*, vir(ijant*

9,1 t'kst. svar) per metus. Net prid&jus 9 proc. NT mokest* ir pana(), kur* sumoka darbda-vys, mokes,iai gaunami ne-palyginti ma%esni, nei moka statistinis lietuvis.

Darius

»Lietuvos )ia net negalima lyginti, nes papras)iausiai n&ra progresini! mokes)i!

%DQGR�WHVŏWL�SDåDGXVŶSeimas pritar& si(lymui nuo spalio daliai periodini! leidini! ir reguliarioms ke-leivi! ve%imo paslaugoms taikyti lengvatin+ 9 proc. prid&tin&s vert&s mokes)io (PVM) tarif$. Ekspertai ragina "ias lengvatas priimti, mat %ad&ta, kad PVM didinimas iki 21 proc. bus laikinas.

Lengvatinis PVM ta-rifas b"t$ taikomas lai-kra(&iams, 'urnalams ir kitiems ne erotinio ar smurtinio turinio perio-diniams leidiniams ir spaudiniams, kuri$ re-klaminis turinys sudaro ma'iau nei 80 proc. viso j$ ploto.

Toks pat tarifas b"t$ taikomas ir Susisiekimo ministerijos arba savival-dybi$ nustatytoms regu-liaraus mar(ruto kelei-vi$ bei j$ baga'o ve'imo paslaugoms. Tiesa, d!l pastarojo si"lymo Sei-mas taip pat nusprend! kreiptis % Vyriausyb) i(-vados.

Vert& – milijardasPremjeras Andrius Ku-bilius pra!jusi# savait) vertindamas (iuos si"ly-mus 'iniasklaidai teig!, kad PVM lengvatos nau-dos duos ne vartotojams, o gamintojams ir ma'ins biud'eto pajamas.

„Jei b"t$ priimtas pro-jektas, kuris aplip)s %vai-riomis lengvatomis – ir maistui, ir dviratinink$

(almams, ir vaik$ dvi-ratukams ar k!dut!ms, Finans$ ministerijos ekspert$ skai&iavimais, biud'eto pajamos b"t$ suma'!jusios ma'daug 1 mlrd. lit$. Tiek tur!t$

b"ti nuimta nuo moky-toj$ atlyginim$, pensij$, sveikatos sistemos finan-savimo“, – teig! premje-ras.

Kol Seimas lauks Vy-riausyb!s i(vados d!l len-gvatinio PVM taikymo susisiekimo paslaugoms, did'i$j$ miest$ susisie-kimo paslaugas vie(uoju transportu teikian&ios bendrov!s teigia i(gyve-nan&ios sunkius laikus,

ypa& po 2009 metais pa-didinto PVM. Sostin!s meras Art"ras Zuokas neatmeta galimyb!s, kad teks branginti vie(ojo transporto bilietus, jei nebus priimtos (io mo-kes&io lengvatos, mat da-bar %mon!s u' (% mokest% yra %siskolinusios mokes-&i$ administratoriui.

-ad&jo – netes&joFinans$ ministr! In-grida +imonyt! neprita-ria A. Zuoko si"lymams ir replikuoja, kad vie(ojo transporto biliet$ kainos nepritaikytos prie gyve-nimo realij$ jau daugyb) met$: „+iai lengvatai ne-pritariu, nes ji neskatina spr)sti miesto vie(ojo transporto problem$ ir leid'ia %sivaizduoti, kad dotacijomis per mokes-&i$ lengvatas galima pl"duriuoti tiek, kiek lei-d'ia rinkiminis ciklas.“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokes-&i$ ekspert! Kaetana Leontjeva primena poli-tikams j$ pa'adus, kad 2009-aisiais PVM bus di-dinamas laikinai.

„I( prad'i$ nuo 18 proc. buvo pakelta iki 19 proc., paskui jau iki 21 proc. ir 'adama, kad tai laikina priemon!, – teigia K. Leontjeva. – Taigi eko-nomika atsigauna ir val-d'ia tur!t$ tes!ti pa'a-dus, nes situacija kur kas geresn!. *inoma, ar PVM lengvatos bus patvirtin-tos, turb"t daugiausia lems tai, kad dabar iki-rinkiminis metas.“

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

PVM lengvatos si(lomos siekiant prekes ir paslaugas piginti, o politikai prognozuoja, kad d&l to tekt! ma%inti atlyginimus, pensijas ir i"laidas sveikatai. Fotodiena

»Ekonomika atsigauna ir vald%ia tur&t! tes&ti pa%adus

%JTLVUVPLJNF10 Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

KRIMINALIN"SNAUJIENOS

SAVAIT,S KRIMINAL1

TOP 3

M A D R I D A S . Ispanijos naftos kompanija „Repsol“ prane"#, kad pa-dav# Argentin% $ teism% d#l jai priklausiusio naftos $mon#s „Yacimientos Petroliferos Fis-cales“ (YPF) dalies per#mimo. „Repsol“ ir „Texas Yale Capi-tal“ reikalauja, kad Argentinos vyriausyb# pateikt! pasi.lyt% u' „Repsol“ priklausiusi% YPF

dal$. Kompanija ir investicij! $mon# taip pat nori, kad Ar-gentina atlygint! 'al%, patirt% po prane"imo apie per#mim% smukus „Repsol“ ir YPF akcij! vertei. H A G A . Teis#jai atmet# buvusio Bos-nijos serb! kariuomen#s vado Ratko Mladi&iaus advokat! pra"ym% pusei met! atid#ti

bylos nagrin#jim% ir prad#jo teismo proces% d#l karo nusi-kaltim!. R. Mladi&ius, kuriam dabar 70 met!, teisiamas Hagoje $sik.rusiame Jungtini! Taut! karo nusikaltim! tribu-nole d#l buvusios Jugoslavijos. P A R Y% I U S . Pranc.zijos gavybos kompa-nija „Total“ likvidavo duj! nuot#k$ gr('imo platformoje

„Elign“ )iaur#s j.roje. Nuo-t#kio likvidavimo operacija buvo prad#ta gegu'#s 15 dien%. J$ pavyko likviduoti per 12 valand!. Duj! nuot#kis „Elign“ platformoje, kuri yra u' 240 kilometr! nuo Aber-dyno miesto )kotijoje, prasi-d#jo prie" savait(, sp#jama, d#l padid#jusio spaudimo gr('inyje.

Kreditoriai pasiek& pergal#

Ketvir)io milijardo lit! reikalavimai liks „Snoro“ kreditoriams. Fotodiena

ŶVilniaus apygardos teismas atsi%velg& + „Snoro“ kreditoriams atstovaujan)i! teisinink! pasteb&tus neatitikimus valstybin&s +mon&s „Ind&li! ir investicij! draudimas“ pateiktuose dokumentuose.

Teismas patvirtino be-veik 254 mln. lit! ma'esn$ reikalavim% nei pra"# valstybin# $mon#. Teismo patvirtinta finansinio reika-lavimo suma siekia 3,798

mlrd. lit!, o pra"oma – 4,053 mlrd. Skirtumas atsirado tod#l, kad $mon# teismui pateik# informacij% apie draudimo i"mokas „Snoro“ ind#lininkams, nors i"mok#ta suma buvo ma'esn#. „Galime tik pasi-d'iaugti, kad reikalavimai liks tiems „Snoro“ kredi-toriams, kuriems jie iki "iol teis#tai priklauso, o ne pri-vilegijuotai valstyb#s struk-t.rai“, – pabr#'# „Snoro“ kreditoriams atstovav(s tei-sininkas Paulius Markovas.

9LOQLHWLV�EDQNž�SDVDXO\MH�SDVLURGŏ�

QH�ODLNX

DAILIUS DARGISinfo@ekonomika.lt

"VLğËJBVTJBTJT�5FJTNBT�HFHVļÕT���EJFOÃ�QBTLFMCÕ�HBMVUJOí�WJFOPT�HBSTJBVTJı�QSBÕKVTJP�BNļJBVT�EFğJNUPKP�EFğJNUNFËJP�

ļNPHļVEZTUÕT�CZMı�WFSEJLUÃ�7JMOJVKF �ğBMJB�7ZSJBVTZCÕT�SĩNı �TVTQSPHEJOUP�CBOLJOJOLP�3JNBOUP�(SBJOJP�NJSUJFT�VļTBLPWV�íWBSEZUBT�HBSTVT�BVUPNPCJMJı�TQPSUP�NFJTUSBT�"MWZEBT�"MCSFDIUBT�Jğ�,BVOP�

Su "autuvu – + kabinet$Kaip skelbiama antroje mano knygoje „Kruvina-sis mafijos mar(rutas“, R. Grainio %kurtas bankas „Ekspress“ 1993 m. bir'e-lio 13 d. dienra(tyje „Res-publika“ minimas kaip pirmasis naujas Lietuvoje %registruotas komercinis bankas, surink)s pus!s mi-lijardo talon$ kapital#.

Buv)s Vilniaus 6-ojo skyriaus vadovas Jonas Suba&ius prisimena, kad 1990-$j$ prad'ioje R. Grai-nys atstovavo kai kurioms &e&!n$ grupuot!ms Lietu-voje ir buvo vienas %'"liau-si$ reketinink$. Kalbama, kad kart# jis %!jo % vieno v!-liau aferomis pagars!jusio veik!jo biur#, i(sitrauk! nupjautavamzd% ir kelis-syk (ov! % sien#, tiesiai % t# viet#, kur tur!jo b"ti kabi-neto (eimininko galva.

Pasak)s, kad kitas ("vis bus pa&iam verslininkui, vyras skubiai pasitrauk!.

Kai -e&!nijoje prasid!jo karas, R. Grainys suart!jo su Vilniuje gyvenan&iais &e&!n$ banditais. Netru-kus ved! v!liau 'uvusio pirmojo -e&!nijos prezi-dento D'ocharo Dudajevo dukter% Fatim# T. V!liau i( konflikt$ drebinamos (a-lies % Vilni$ parsive'! 'mo-nos seser%, brol% ir motin#.

Lietuvoje R. Grainys buvo u'mezg)s glaud'ius

ry(ius su tais laikais val-d'ios vir("n!je dominavu-siais Auk(&iausiosios Ta-rybos deputatais, %taking$ politini$ partij$ veik!jais. S#j"d'io laikais jis spaus-dino %vairi# nepriklau-somyb!s id!jas ugdan&i# literat"r#, buvo anuomet populiaraus leidinio „S#j"-d'io 'inios“ leid!jas.

Vog& ir plov& pinigus?Jau tais laikais R. Grainys palaik! gerus ry(ius su stambiausi$ Maskvos bei u'sienio bank$ savinin-kais. Ta&iau jis ypa& i(gar-s!jo, kai 1990 m. susipa'ino su v!liau finansin!mis aferomis pagars!jusiu Vis-valdu Dubausku ir (iam m!gino pad!ti susigr#'i-nant sen# skol#.

D!l (ios istorijos %kalin-tas Luki(k!se R. Grainys ver'!si kaip %manoma grei&iau i(tr"kti % laisv). „A( tau susimoku ir i(-einu. Sakyk, kiek. Ta&iau jam buvo atsakyta, kad to nebus, – prisimena buv)s sostin!s „(e(tok$“ vadas. – Bet po 9 m!nesi$ jis i(ties i(!jo % laisv). Pamenu, va-'iuoju senu tarnybiniu „*i-guli“, o R. Grainys prilekia, demonstratyviai m!gina mane prispausti, blokuoti savuoju „Mersedes“ ir ati-dar)s lang# (aukia: „Matai, i(!jau!“

1993-i$j$ prad'ioje pro-

kurorai gavo duomen$, kad keli asmenys i( valsty-b!s biud'eto band! pavogti 132 mln. rubli$. V!liau pa-siek! informacija, kad nu-sikalt!liai nusitaik! % dar didesn) sum# – daugiau kaip 2 mlrd. rubli$.

.tarimai pinig$ plovimu buvo pareik(ti R. Grainiui, jam tariamai i( vienos Grozno firmos % Lietuvos 'em!s "kio banko Naujo-sios Vilnios skyriaus s#s-kait# tur!jo %kristi net 200

mln. rubli$. Pra!jus kuriam laikui

i( Lietuvos paslap&ia pa-spruk)s V. Dubauskas 1994 metais buvo sulaikytas Lenkijoje. Beje, tai pirma-sis aferistas, kur% u'sienio valstyb! perdav! Lietuvai.

Akcinink! konfliktasKaip viena i( R. Grainio '"-ties versij$ buvo %sipliesk)s konfliktas tarp jo ir Vladi-miro Naid"no. Abu jie tuo metu buvo did'iausi banko „Ekspress“ akcininkai.

Pastarasis R. Grainiui buvo skolingas milijon# JAV doleri$, ta&iau juos

1995-$j$ gegu'!s 26-osios popiet) sos-tin!s centre 'ino-mas finansininkas

R. Grainys buvo aptiktas i(draskytas % gabalus nuo galingo sprogmens su-maitotame pra(matniame automobilyje „Mercedes-Benz“.

Prie( kelias savaites ga-lutinis ta(kas (ioje byloje pad!tas net po (e(erius me-tus trukusio teism$ mara-tono: A. Albrechtas dukart buvo i(teisintas, ta&iau v!liau v!l nuteistas. Ga-lutiniu ir neskund'iamu Auk(&iausiojo Teismo nuosprend'iu A. Albrech-tui skirta 8 met$ kal!jimo bausm!.

I"pa%intis ligonin&jePraeityje garsaus auto-mobili$ lenktynininko i( Kauno pavard! (ioje rezo-nansin!je byloje minima i(kart po %vykio, ta&iau v!-liau ji ka'kur dingsta.

.domiausia, kad apie A. Albrecht# u'simena tuometis Vilniaus vyriau-siojo policijos komisariato Organizuoto nusikalsta-mumo tyrimo tarnybos komisaras Tomas Ulpis.

n)s slaptas informatorius Mindaugas *alimas ai(-kiai leido suprasti, kad es# T. Ulpis buv)s vienas i( pa-reig"n$, kurie neva dar iki kruvinosios 2009 m. spalio 5-osios ryto 'inoj) apie Dr#siaus Ked'io planus nu(auti penkis 'mones. Kaip viskas buvo i( ties$, tur!t$ paai(k!ti teisme at-vertus auk(t$ teis!saugos pareig"n$ byl#. +is teismo procesas tur!t$ b"ti prad!-tas dar iki rudens.

Savo tarnybiniame pra-ne(ime T. Ulpis 1995 m. gegu'!s 26 d. nurodo, kad nugriaud!jus sprogimui jis nuvyko % +v. Jok"bo li-gonin), kur buvo nuve'tas sunkiai su'eistas R. Grai-nys. +is prie( operacij# jam pasak!, kad sprogdi-nim# d!l skol$ %vykd! tais laikais sostin!je siaut!ju-sios Zelion$ gaujos narys Olegas Lysenka, pravarde Lysyj, arba Alius (taip su-trumpintai kai kuriuose sluoksniuose vadinamas Alvydas – aut. past.). Ali$ i( Kauno vienas i( 'udik$ Genadijus Bazurinas %var-dijo dar 1998 m., ta&iau v!liau (is vardas ilgiems metams dingo i( bylos puslapi$ ir prokuror$ akira&io. Jis buvo prisi-mintas tik prie( de(imt met$. Dar po trej$ met$ A. Albrechtui i(duotas Euro-pos are(to orderis, ir 2005 m. gegu'!s 25 d. kaunietis buvo sulaikytas kaip %ta-riamas 'mog'udyst!s or-ganizavimu.

Primename, kad (is buv)s Kriminalin!s poli-cijos biuro vir(ininko pa-

vaduotojas i( teis!saugos savo noru pasitrauk! po pra!jusi$ met$ rudens

sprogimo Kauno 'udyni$ byloje, kai netik!tai tele-vizijos eteryje pasivie(i-

gr#'inti dels!. Tiesa, 2000-$j$ vasar# pat% V. Naid"n# taip pat bandyta susprog-dinti Vilniuje, kai (is su sargybiniu va'iavo auto-mobiliu „Lincoln“. Nei(-tv!r)s %vairi$ tarnyb$ d!-mesio jis daug k# pardav! ir paskutinius gyvenimo metus iki mirties gyveno u'dar# gyvenim# sostin!je.

Dar viena versij$ – es# R. Grainys savo finansin!-mis machinacijomis ypa& trukd! tais laikais Vilniuje (eiminkavusiems ir naujie-siems atvyk!liams dideli$ simpatij$ nerod'iusiems brigadininkams.

Kadaise klest&jusio banko „Ekspress“ akcininkas R. Grainys

buvo susprogdintas pa)iame Vilniaus centre 1995-!j!

gegu%&s 26 d. ELTA

»A" tau susimoku ir i"einu. Sakyk, kiek

FAKTAI

R. GRAINIO BYLA

Pareig.nai i"siai"kino, kad R. Grain$ susprogdino anuomet vienas garsiausi! Vilniaus samdom! 'udik! Valerijus Janu"kevi&ius

V. Janu"kevi&ius 2001-!j! ruden$ d#l keliolikos nu'udym! buvo nuteistas kal#ti iki gyvos galvos. Jam priskiriamos 8 asmen! 'mog'udyst#s

G. Bazurinui teismas i" prad'i! skyr# 19 met! ne-laisv#s bausm(, ta&iau v#-liau, prokuror! pra"ymu, j% suma'ino iki 14 met!

A. Albrechtas iki "iol ka-tegori"kai neigia savo s%-sajas su "e"#liniu pasauliu ir tai, kad prisid#jo prie R. Grainio susprogdinimo

»R. Grainys buvo anuomet populiaraus leidinio „S$j(d%io %inios“ leid&jas

R. Grainio %udik! teismo proces$ saugojo gausios pareig(n! paj&gos. ELTA

7FSTMBT 15

/LHWXYLãNRV�GDUåRYŏV�±�Lã�/HQNLMRV

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

1SFLZCPT�DFOUSVPTF�JS�UVSHBWJFUÕTF�KBV�QBTJSPEÕ�ğJı�NFUı�EFSMJBVT�CVMWÕT �LVSJBT�QSFLZCJOJOLBJ�OFTJLVLMJOEBNJ�ļZNJ�LJMNÕT�ļFOLMV�-JFUVWB�

Lietuvos dar'o-vi$ augintoj$ asociacija kalba apie vartotoj$

kvailinim#, mat lietuvi(-kieji bulvi$ augintojai pirm#j% derli$ 'ada po m!nesio.

Bulv&s – bir%el+„Augintojai, kurie bulves daigino, laik! u'deng), planavo jau bir'elio 10 dien# teikti pirm$j$ lie-tuvi(k$ bulvi$ derli$, – sak! Lietuvos dar'ovi$ augintoj$ asociacijos direktor! Zofija Ciron-kien!. – Ta&iau patys matote – orai nekokie, (altoka, tad derliaus tiki-m!s savaite v!liau. Jeigu ne pirmoje bir'elio deka-doje, tai antroje tre&ioje.“

Anot asociacijos direk-tor!s, tik!tis labai pigi$ pirm$j$ bulvi$ verta. „Augintojai apskai&iavo, kad jei kilogramo kaina b"t$ ma'esn! nei 2 litai, jiems pardavin!ti anks-tyv$j$ bulvi$ neapsimo-k!t$. Grei&iausiai kilo-gramo kaina bus apie 2,5 lito“, – svarst! speci-alist!.

Pomidor! ir agurk! yraGerokai anks&iau preky-bos centr$ lentynose ir turgaviet!se atsirado lie-tuvi$ augint$ agurk$ ir pomidor$. Pastarieji au-

ginami (iltnamiuose, tad nepalankios oro s#lygos – ne tokios reik(mingos.

Pasak Z. Cironkien!s, netr"ksta ir 'alumyn$, auginam$ Lietuvoje. Sa-lot$, vietos 'emdirbi$ auginam$ indeliuose, Lietuvoje galima %sigyti visus metus, ta&iau dabar jau galima %sigyti %vai-resni$ r"(i$ 'alumyn$, vietoje auginam$ pries-konini$ augal$.

Importuoti „lietuvi"ki“Anot Dar'ovi$ augintoj$ asociacijos direktor!s, netrukus prekybininkai gal!s si"lyti (ieme&io derliaus 'alumyn$, (a-kniavaisi$, ta&iau jau dabar ir turguose, ir pre-kybos centruose galima rasti es# Lietuvoje au-gint$ dar'ovi$.

„Pabr!'iu, kad nei lietuvi(k$ bulvi$, nei lietuvi(k$ kop"st$ Lie-tuvoje dar n!ra, – sak! ji. – Ta&iau ypa& turga-viet!se pastebime, kad prekybininkai naudojasi Lietuvos vardu ir si"lo nusipirkti produkt$, ta-riamai augint$ m"s$ dar'ovi$ augintoj$.“

Z. Cironkien! atkreip! d!mes%, kad prekeiviai

si"lo ne tik es# lietuvi(k$ bulvi$ ar kop"st$, kurie

dar tik auga, bet ir toki$ prieskonini$ augal$, kaip &esnakai ir pan. „I( ties$ (iuos produktus importuoja didel!s pre-kybos %mon!s, o kartais „lietuvi(k$“ produkt$ atsiranda ir d!l nelega-lios prekybos i( Lenkijos

Prekyviet&se neva yra „lietuvi"k!“ bulvi!, ta)iau dar%ovi! augintojai tvirtina, kad jos dar neu%augo. Scanpix

atsive'tais produktais“, – pasakojo Z. Cironkien!.

Kartais, pasak speci-alist!s, turguje galima pamatyti % gret# sus!-dusius kelis prekeivius, parduodan&ius analo-gi(k# i( Lenkijos turg$ atsive't# produkcij#. O

»Augintojai apskai)iavo, kad jei kilogramo kaina b(t! ma%esn& nei 2 litai, jiems pardavin&ti ankstyv!j! bulvi! neapsimok&t!

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

ŶFarmacijos korporaci-ja „Phoenix“, valdanti 'eimos vaistini! tinkl$ Lietuvoje, kuria bendro +vaizd%io vaistini! tinkl$ Europoje.

Gegu'#s 7 dien% preky-bos centre „Mega“, Kaune, oficialiai atidaryta pirmoji naujojo europinio $vaizd'io )eimos vaistin# Lietuvoje – taip pat atrodan&i! vaistini! rasite ir Latvijoje, Vengrijoje, )veicarijoje.

Keliose "alyse atpa'$s-tamas vaistini! tinklas leis

klientams rasti savo vaistin( kitame Europos mieste. At-pa'$stama aplinka pad#s klientams saugiau jaustis svetimoje "alyje prireikus vaist! ir lengviau orientuotis vaistin#je.

Naujojoje vaistin#je neliko d#mes$ bla"kan&i! reklam!. Naujasis )eimos vaistin#s veidas – novato-ri"ka, moderni, "viesi vais-tin#, turinti gaus! preki! asortiment% visiems klient! poreikiams ir si.lanti koky-bi"k% vaistinink! bei konsul-tant! d#mes$.Naujojoje vaistin&je neliko d&mes+ bla"kan)i! reklam!. Bendrov&s nuotr.

Moderni ir "viesi vaistin&Per vaistin#s atidarym%

„Phoenix“ korporacijos valdybos narys Stefanas Herfeldas bei „Tamro Balti-jos“ generalinis direktorius Sakari Ahdekivi d'iaug#si, kad Kaune atidaryta vaistin# – gra'iausia Baltijos "alyse. Artimiausiu metu prie ben-dro tinklo prisijungs dar dau-giau )eimos vaistin#s tinklo vaistini!. U!sak. Nr. 05-21-2012

patys lenkai dar'ovi$ at-sive'a i( dar tolimesni$ (ali$. „Tur!dami gerus susitarimus tokie pre-keiviai gali tariamai „lie-tuvi(kai“ produkcijai ir geresn) kain# pasi"lyti nei tikrieji augintojai“, – tvirtino Z. Cironkien!.

FAKTAI

LIETUVI'KOS DAR-OV,S

Pirm!j! lietuvi"k! bulvi! augintojai 'ada po bir'elio 10 dienos

Skai&iuojama, kad anks-tyvosios lietuvi"kos bulv#s bus ne pigesn#s nei 2,5 lito

Lietuvi"k! agurk! kilo-gram% augintojai parduo-da u' 6–7 litus

260EUROPOS AVIACIJOS IR KOSMOSO KONCERNUI (EADS) ,TR/KUSIUS „AIRBUS“ L-KTUV0 SPARNUS REMONTUOTI KAINUOS 260 MLN. EUR0 (897 MLN. LIT0)

Atsi&m& ind&lius

Banke „Bankia“ laikoma beveik 10 proc. vis! Ispanijos ind&li!. Reuters

ŶNacionalizuoto Ispanijos banko „Bankia“ klientai per savait# atsi&m& daugiau kaip 1 mlrd. eur! (3,45 mlrd. lit!) ind&li!.

Tai rodo spar&iai ma'#jant$ gyventoj! pasitik#jim% ke-tvirtu pagal dyd$ "alies banku. Apie ma'#jan&ias banko l#"as banko taryb% informavo naujai pirmininku paskirtas Jose Igna-

cio Goirigolzarri. Kiek anks&iau Ispanijos vyriausyb# nor#dama suma'inim% susir.pinim% d#l „Bankia“ galimybi! panaikinti dar 2008 metais patirtus nuos-tolius per#m# banko kontrol(. Abejon#s d#l galutin#s Ispa-nijos bank! reformos kainos paskatino investuotojus neat-mesti galimyb#s, kad "aliai gali prireikti tarptautin#s finansin#s paramos.

U%SIENIONAUJIENOS 566

TIK SKAI&IAI

JAV PREKYBOS CENTR0 TINKLAS „WAL-MART“ PIRM+J, KETVIRT, U*DIRBO 3,74 MLRD. JAV DOLERI0 (10,1 MLRD. LIT0)

REITING0 AGENT/ROS „FITCH“ TEIGIMU, DID*IAUSI PASAULIO BANKAI TUR-S RASTI PAPILDOM0 566 MLRD. JAV DOLERI0 (1,53 TRLN. LIT0)

3,74

Abejoja fiskaline sutartimi

P. Moscovici teigimu, skolose skendinti valstyb& yra skurstanti valstyb&. AFP

ŶNaujasis Pranc(zijos fi-nans! ministras Pierre‘as Moscovici pakartojo, kad nauja "alies socialist! vyriausyb& neketina rati-fikuoti Europos S$jungos (ES) fiskalin&s sutarties.

Anot jo, Pranc.zija sutart$ pasira"ys tik tuomet, kai joje bus $trauktos ekonomikos augim% skatinan&ios s%ly-

gos. ES fiskalin#s sutarties tikslas – u'tikrinti, kad vy-riausyb#s grie'&iau kontro-liuot! savo i"laidas ir ma-'int! skolas. Naujai i"rinktas Pranc.zijos prezidentas Francois Hollande‘as ragina "alia ekonomin#s drausm#s paketo susitelkti ir $ augim%. Pasak jo, vien taupymas ne-pad#s i"spr(sti euro zonos skol! kriz#s.

mlrd.

3ULHã�VURYĊ�±�YHQJUDL�HPLJUXRMD��QHQRULDL darbo j!gos, o (alies rytai ir (iaur! ken&ia d!l auk(to nedarbo lygio. „Vengrai n!ra tokie judr"s ir net negali persikelti i( vienos (alies dalies % kit#“, – teig! jis.

ES veiksnysDaugeliui Ryt$ ir Vidurio Europos valstybi$, prisi-jungusi$ prie ES, atsiv!ru-sios sienos rei(k! naujas %sidarbinimo galimybes. Ta&iau reik(ming$ poky-&i$ naryst! ES Vengrijai neatne(!, %sitikin)s buv)s Vengrijos ambasados Vil-niuje ekonomikos ata(!. Anot jo, esminis pasikei-timas buvo panaikinti u'sienio darbuotoj$ apri-bojimai Vakar$ Europos (alyse. Vis d!lto, kaip ir daugeliu atveju, emi-grant$ srautas labiausiai priklauso nuo ekonomini$ veiksni$. „2008 metais pra-sid!jus ekonominei krizei vengrai prad!jo ie(koti darbo galimybi$ u'sienyje ir emigravo, – ai(kino A. Sarlosas. – Ta&iau %stoji-mas % ES nebuvo lemiantis veiksnys.“

Pastaruoju metu at(al) ES ir Vengrijos santykiai kai kuriuos ekspertus pri-vert! suabejoti, ar (alis neatsiliks nuo kit$ bendri-jos nari$. „Vengrija turi problem$ su ES d!l keli$ prie'as&i$, ta&iau nema-nau, kad ateityje %tampa suma'!s“, – prognozavo

"UWÕSVT�&VSPQPT�4ÃKVOHPT�&4�TJFOBT�EBVHVNB�3ZUı�JS�7JEVSJP�&VSPQPT�WBMTUZCJı�QBKVUP�JğBVHVTJVT�FNJHSBOUı�TSBVUVT �UBËJBV�7FOHSJKB�OÕSB�WJFOB�Jğ�Kı�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Laisvas darbo j!-gos jud!jimas, %tvirtintas ES teis!s aktuose,

suteikia galimyb) ben-drijos nari$ pilie&iams nevar'omai persikelti dirbti % bet kuri# kit# ES valstyb). +ia galimybe pasinaudoti suskubo 2004 metais ES valstybi$ nari$ gretas papild'iusi$ valsty-bi$ gyventojai ir siekdami geresnio gyvenimo i(vyko % Vakar$ Europ# ar Skan-dinavijos (alis.

Ne emigrant! tauta Lietuvos statistikos de-partamento duomenimis, 2005 metais i(vykim# i( (alies deklaravo 15,5 t"kst. gyventoj$, o 2010 metais, prad!jus jausti pasaulin!s finans$ kriz!s padarinius,

emigrant$ skai&ius (okte-l!jo iki 83 t"kst. O Vengri-joje, nepaisant per kriz) i(augusio emigrant$ skai-&iaus, i(vyk!li$ srautai taip nebaugina. Vengrijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 2005 metais apie savo i(vykim# pra-ne(! apie 22 t"kst. gyven-toj$, o 2007–2010 metais emigrant$ srautas i(augo beveik tris kartus.

Vis d!lto pastaruoju metu prad!ta nerimauti, kad santykinis vengr$ ne-noras emigruoti ateityje gali neigiamai atsiliepti (alies ekonomikos augi-mui. Lyginant u'sienyje dirban&i$ pilie&i$ l!($ pervedimus % gimt#sias (alis, skirtumas tarp Lie-tuvos ir Vengrijos tampa akivaizdus. ES statistikos agent"ros „Eurostat“ duo-menimis, 2010 metais u'-sienyje dirbantys lietuviai

giminai&iams Lietuvoje perved! 981 mln. eur$ (3,45 mlrd. lit$). O Vengrijos pi-lie&iai % savo (al% i(siunt! vos 37 mlrd. eur$ (127,7 mln. lit$).

„I( esm!s lyginant Lietuv# ir Vengrij# j"s$ (alies pilie&iai yra labai mobil"s, o vengrai tuo nepasi'ymi“, – %sitikin)s buv)s ekonomikos ata(! Vengrijos ambasadoje Vil-niuje Agostonas Sarlosas.

Pats prie( de(imtmet% i(vyk)s i( Vengrijos A. Sar-losas (iuo metu Lietuvoje vadovauja savo %kurtai konsultacinei bendrovei „ECC Consulting Baltic“. Pasak jo, istori(kai vengr$ tauta nemat! prie'as&i$ emigruoti ir tai persidav! (i$ dien$ kartoms. „Net valdant komunistams 'mon!s buvo pakankamai apsir"pin), gyveno pasitu-rimai – beveik kiekvienas tur!jo nuosavos 'em!s, so-dyb#, – teig! pa(nekovas. – D!l (i$ prie'as&i$ 'mon!s nenoriai palikdavo savo (al%.“

Sulaiko tradicijosIe(kant s!slesnio gyve-nimo prie'as&i$ (i$ dien$ Vengrijoje beveik vienbal-siai sutinkama, kad tam daugiausia %takos turi nusistov!jusios tradicijos, glausti (eimos ry(iai ir nepakankamas u'sienio kalb$ mok!jimas.

„*mon!s Vengrijoje ne-kalba u'sienio kalbomis, dauguma j$ kalba tik ven-gri(kai ir tik ma'a dalis moka voki(kai, angli(kai, – tvirtino A. Sarlosas. – Tai yra viena kli"&i$, nelei-d'ian&i$ vengrams emi-gruoti.“

Antra prie'astis, pasak

Lietuvoje savo versl# su-k"rusio buvusio Vengrijos diplomato, kad gyventoj$ (eimos ry(iai yra glaud"s, jie laikosi tradicij$ ir d!l to nepalieka savo (alies. Jam pritar! ir „Ekonomika.lt“ kalbinamas Vengrijos centrinio statistikos biuro Demografini$ tyrim$

instituto vyresnysis spe-cialistas Attila Meleghas. „Prie'astys, d!l kuri$ ven-grai mieliau renkasi likti savo (alyje, o ne emigruoti % u'sien%, yra susijusios su kult"ra, nepakankamu u'sienio kalb$ mok!jimu, santykinai auk(ta socia-line gerove ir (alies mak-

roekonomine strukt"ra“, – atskleid! specialistas.

Emigracijos mast$ neskatina ir Vengrijos gyventoj$ nemobilumas, kuris neretai pasirei(kia net pa&ioje (alyje. A. Sar-losas pasakojo, kad labiau i(sivys&iusioje vakarin!je Vengrijos dalyje tr"ksta

A. Melleghas. Vengrijos atsilikimo

nuo ES pavojaus neatmeta ir A. Sarlosas. Jis teigia, kad did'iausi# gr!sm) kelia vadinamasis prot$ nutek!jimas. „Akivaizdu, kad turtingesn! Vakar$ Europos dalis persivilioja kvalifikuotus darbuoto-jus“, – tvirtino jis ir pri-d!jo, kad (alies vyriausyb! imasi priemoni$, kad finansuot$ kvalifikuot$ darbuotoj$ i(laikym#, ypa& medicinos srityje.

Dabartin! Viktoro Or-bano vadovaujama Ven-grijos vyriausyb! siekia sukurti kuo daugiau darbo viet$ (alies viduje, pri-traukti u'sienio investuo-toj$ bei gerinti socialin!s apsaugos sistem#. Be to, kaip informavo A. Sarlo-sas, (alyje buvo pasira(y-tas susitarimas, pagal kur% ligonini$ darbuotojams atlyginimai buvo padidinti net 50–80 proc.

Spragas u%pildo imigrantaiViena i( vengr$ nenoro emigruoti prie'as&i$ yra gyventoj$ baim!, kad su-

gr%'us % (al% bus nepapras-tai sunku susirasti darb#. „Jei dabar po de(imties met$ gr%'&iau % Vengrij#, man b"t$ labai sunku su-sirasti darb#, – (ias baim!s nuotaikas pagrind! A. Sar-losas. – Be abejo, (iandien a( vadovauju konsultaci-nei %monei, ta&iau gr%'ti % darbo rink# b"t$ nepa-prastai sud!tinga.“

Su tokiu po'i"riu su-tinka ir A. Melleghas. „Vengrijos darbo rinka, vertinant pagal darbo j!-gos %sitraukimo lyg%, yra viena pras&iausi$ visoje Europoje, – teig! jis. – Tai gal!t$ b"ti prie'astis emigruoti, ta&iau 'mon!s vargsta &ia.“

Da'niausiai i( Vengri-jos emigruoja paklausi$ specialybi$ darbuotojai – programin!s %rangos k"r!jai, medicinos srities profesionalai (dantistai, chirurgai) ir elektronikos pramon!s specialistai. A. Sarloso teigimu, atsiradu-sias laisvas darbo vietas neretai u'pildo imigran-tai i( arab$ (ali$. „Ven-grijoje nuvykus % ligonin) da'niau susikalb!site angli(kai ne vengri(kai, – pasakojo jis. – Man yra tek) lankytis ligonin!je ir ten sutikau nema'ai gydytoj$ i( Egipto ir net Vietnamo.“

Viena vertus, Vengri-jos nenoras emigruoti yra pagirtinas, nes (alyje

lieka pakankamai darbo j!gos. Ta&iau senstanti vi-suomen!, pernelyg ma'as gimstamumo lygis ir ne-subalansuota darbo rinka vengrus ver&ia dirbti u' ma'us atlyginimus. Pa-na(u, kad kai kuri$ Ven-grijos ekspert$ pavojumi (alies ekonomikos augi-mui %vardijamas per ma-'as emigrant$ skai&ius, Lietuvai gal!t$ b"ti vais-tas nuo vis$ lig$.

»Vengrai n&ra tokie judr(s ir net negali persikelti i" vienos "alies dalies + kit$

mln.

mlrd.

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

FAKTAI

VENGRIJOS EMIGRANTAI

2010 metais skirtingose u'sienio valstyb#se gyve-no 115,3 t.kst. Vengrijos pilie&i!

2007–2010 metais emi-grant! srautas i" Vengrijos i"augo beveik tris kartus

„Eurostat“ duomeni-mis, 2010 metais u'sieny-je dirbantys vengrai $ savo "al$ perved# 37 mlrd. eur! (127,7 mln. lit!)

Populiariausios Vengri-jos emigrant! kryptys – Vokietija, Austrija, Italija, )veicarija ir Nyderlandai

Labiausiai i" Vengrijos emigruoja programin#s $rangos k.r#jai, medici-nos srities darbuotojai ir elektronikos pramon#s specialistai

Ekonomika atsigauna

Japonijos ekonomika atsigauna, ta)iau "alies skola "iuo metu siekia 11 trln. JAV doleri! (29,8 trln. lit!). Reuters

ŶPirm$j+ "i! met! ketvirt+, palyginti su 2011 met! pa-skutiniu ketvir)iu, Japonijos bendrasis vidaus produktas (BVP) i"augo 1 proc.

Per metus "alies BVP kils-tel#jo 4,1 proc. 2011 met! rugpj.t$ tarptautin# reiting! agent.ra „Moody‘s“ suma'ino Japonijos skolinimosi reiting%. )$ sprendim% l#m# did'iulis

"alies biud'eto deficitas ir vals-tyb#s skola. Skaud! sm.g$ Ja-ponijos ekonomikai 2011 met! kovo 11 dien% smog# galingas 'em#s dreb#jimas ir cunamis. Dalis "alies $moni!, tarp j! ir automobili! gamyklos, buvo priverstos laikinai sustabdyti savo darb%. )alies ekonomikai atkurti Japonijos vyriausyb# ketina i"leisti 160 mlrd. JAV do-leri! (434 mlrd. lit!).

220

TIK SKAI&IAI

BEDARBI0 PA)ALP0 REIKALAUJA 370 T/KST. JAV GYVENTOJ0

NIUJORKO AKCIJ0 BIR*A (NYSE) PAMIN-JO 220 MET0 JUBILIEJ0

370 t(kst.

Didina spaudim$

Pasak D. Camerono, euro zona turi didinti konkurencingum$, "velninti monetarin# politik$ ir ma%inti deficitus. Reuters

ŶDid%iosios Britanijos mi-nistras pirmininkas Davidas Cameronas dar kart$ pa-ragino euro zonos lyderius imtis ry%ting! veiksm!, kitaip blokui gresia suirti.

Sakydamas kalb% Man&es-teryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valsty-bes ir Europos centrin$ bank% (ECB) ma'inti valstybi! defi-

citus. „Euro zona yra kry'ke-l#je, – verslo lyderiams sak# D. Cameronas. – Arba Europoje bus sukurta atsidavusi, sta-bili ir s#kminga euro zona su veiksminga apsauga, stipriais ir pri'i.rimais bankais, fiskali-n#s na"tos dalijimosi sistema ir stipria monetarine politika vi-same bloke, arba mes esame ne'inomoje teritorijoje, tod#l visiems gresia pavojus.“

Investuos + technologijas

2,4 mln. lenk! nesinaudoja internetu, nes papras)iausiai neturi prie%as)i! to daryti. Reuters

ŶLenkija, kuriai "iemet prognozuojamas did%iau-sias augimas i" Europos S$jungos (ES) valstybi!, tikisi padidinti savo konku-rencingum$ investuodama + informacines technolo-gijas.

„Vertinant konkurencin-gum% informacini! technolo-gij! infrastrukt.ra ne vienus

metus i" dalies l#m# neauk"t% m.s! pozicij%“, – Vidurio ir Ryt! Europos "ali! konku-rencingumo forume pabr#'# Lenkijos administracijos ir skai-tmenin#s visuomen#s k.rimo ministras Michalis Bonis. Jis prid.r#, kad Lenkija taip pat nori patobulinti savo gyventoj! kompiuterinius $g.d'ius ir su-teikti jiems daugiau prie'as&i! naudotis internetu.

Nuo minties emigruoti vengrus atbaido tradicijos, glaud(s "eimos ry"iai ir u%sienio kalb! nemok&jimas. AFP

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

»Jei dabar po de"imties met! gr+%)iau + Vengrij$, man b(t! labai sunku susirasti darb$

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

Suma%ino reitingus

„Moody‘s“ pabr&%ia, kad "iuo metu Italijos bank! reitingai yra vieni %emiausi! Europoje. AFP

ŶTarptautin& reiting! agent(ra „Moody‘s“ suma%ino 26 Italijos bank! reitingus ir nustat& neigia-m$ perspektyv$.

Sprendim% suma'inti bank! reitingus agent.ra ai"kina tuo, kad ekonomin# pad#tis Italijoje pablog#jo. „Moody‘s“ nerim% kelia ir dideli negr%'int! paskol!

mastai, ir ribotos galimyb#s didinti bank! kapital%. Su-ma'inti ir dviej! did'iausi! Italijos bank!, „UniCredit“ ir „Intesa Sanpaolo“, reitin-gai. „Moody‘s“ neatmet# tolesnio reiting! ma'inimo galimyb#s pirmiausia d#l ne-ma'os rizikos ekonomikoje, galim! bank! vadovyb#s klaid! ir tebetrunkan&ios re-cesijos euro zonos "alyse.

Smunka duj! eksportas

D&l suma%&jusio duj! eksporto + Europ$ „Gazprom“ teisinasi "iltu pavasariu. Reuters

ŶRusijos duj! bendrov&s „Gazprom“ tiekiam! duj! eksportas + Europ$ "i! met! saus+–baland+, palyginti su analogi"ku laikotarpiu prie" metus, suma%&jo 12 proc., nuo 58 iki 51 mlrd. kubini! metr!.

Anot „Gazprom Eksport“, suma'#jim% l#m# ne$prastai "iltas "i! met! pavasaris Eu-

ropoje. Bendras „Gazprom“ duj! eksportas $ Europ% "iais metais tur#t! i"likti toks pat kaip ir pra#jusiais metais – apie 150 mlrd. kubini! metr!. „Gazprom“ genera-linis direktorius Aleksanderis Medvedevas teig#, kad kom-panija net svarsto galimyb( suma'inti duj! eksport% $ Europ% tikintis augan&i! pa-saulini! duj! kain!.

Grie%tins bank! veikl$

Atskiros ES valstyb&s gal&s taikyti net grie%tesnius kapitalo reikalavimus. Reuters

ŶEuropos S$junga (ES) pritar& si(lymui bankams +vesti naujas grie%tas tai-sykles, kuriomis siekiama padaryti juos saugesnius ir i"vaduoti nuo b(tiny-b&s pra"yti finansin&s paramos.

Visi ES bankai tur#s tur#ti daugiau „auk"tos kokyb#s kapitalo“, atitinkan&io nau-

jus tarptautinius standartus, vieningai sutar# ES "ali! atsto-vai. Manoma, kad naujos tai-sykl#s $sigalios bir'el$. „M.s! bendras u'davinys i"lieka tas pats: sustiprinti bankininkys-t#s sektoriaus stabilum% ES ir u'tikrinti, kad bankai toliau finansuot! ekonomin$ akty-vum% ir augim%“, – sak# ES vidaus rinkos ir paslaug! ko-misaras Michelis Barnier.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Per mandagi# ir net (iek tiek biurokrati(k# rinkim$ kampanij# Francois Hollande'as 'ad!jo tapti „normaliu“ prezidentu. Tokiu b"du b"simasis Pranc"zijos prezidentas pateik! save kaip prie(prie(# spal-vingam Nicolas Sarkozy ir visiems kitiems pre-zidentams, kurie vald! Penkt#j# Respublik# nuo 1959 met$. F. Hollande'o pergal! gali 'ym!ti tam tikr# demokratini$ vals-tybi$ vertybi$ pokyt%, nes visuomenei pabodo cha-rizmati(ki ir spalvingi va-

Nostalgija griauna Europ$1SBODĩ[JKB�TFOPLBJ�OFUFLP�QBTBVMJP�DFOUSP�

UJUVMP �UBËJBV�KPT�QPWFJLJT�JLJ�ğJPM�KVOUBNBT�UPMJ�Vļ�WBMTUZCÕT�TJFOı��/VP�QBU�97***�BNļJBVT�JLJ�$IBSMFTP�EF�(BVMMFTP�FQJOJP�WBJENFOT�

"OUSPKP�QBTBVMJOJP�LBSP�TDFOPKF �OVP�"GSJLPT�EFLPMPOJ[BDJKPT�JLJ������NFUı�HFHVļÕT�TUVEFOUı�NBJğUı�1SBODĩ[JKB�TVLFMEBWP�TUJQSJı�TPDJBMJOJı�

QPLZËJı�&VSPQPKF�

GUY SORMANASProject-syndicate.org

dovai. Ties# sakant, (iuo metu Europoje sunku atrasti bent vien# ry(k$ (alies vadov#. Italija (iuo metu gyvena tarpuval-d'io nuotaikomis, ta&iau rink!jai akivaizd'iai atsuko nugaras rokoko stiliaus valdovui. Europa nebeturi savojo Nicolas Sarkozy ar Silvio Berlus-coni. Senajame 'emyne nebeliko Margaret That-cher, Helmuto Kohlio ar Jose Marios Aznaro. Eu-ropos ekonomin!s ir insti-tucin!s kriz!s akivaizdoje valstybi$ lyderiai tapo itin normal"s.

Daugelis tur!t$ (v)sti normalumo pergal) prie( charizm#. Demokratijos

»Naujasis prezidentas su nostalgija prisimena savo jaunyst# idili"koje pokario Pranc(zijoje

prigimtis ver&ia norma-lius pilie&ius i(rinkti nor-malius (alies vadovus, ku-rie nustatyt# laik# pagal %tvirtintas taisykles nor-maliai valdys savo (al%.

Deja, normalumo po-puliarumas 'engia koja kojon su ai(kios ateities vizijos ir strategijos stoka. Galb"t kuris nors Euro-pos lyderis kuria ilgalaik) Europos pl!tros strate-gij#, ta&iau tokiu atveju jis turi unikal$ sugeb!-jim# sl!pti savo planus. Sunku patik!ti, kad atei-ties politikais tapt$ Euro-pos Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy ar Europos S#jungos u'-sienio reikal$ vadov! Cat-herine Ashton.

O F. Hollande'o b"sim$ veiksm$ planas primena pra!jusio am'iaus septin-tojo de(imtme&io Pran-c"zij#, kurioje buvo ku-riama gerov!s valstyb!, vie(osios investicijos skatino ekonomikos au-gim# ir ma'ino nedarb#. Pana(u, kad naujasis prezidentas su nostalgija prisimena savo jaunyst) idili(koje pokario Pran-c"zijoje. Ekonomikos au-gimas, demografinis spro-gimas, kukli imigracija ir menka pasaulin! konku-rencija buvo t$ laik$ kas-dienyb!.

Kitaip tariant, F. Hol-lande'as ketina praki(ti likusiems Europos lyde-riams vizij#, kuri senokai mir!. Ilgesingi politik$ jausmai gali pridaryti b!-dos, nes Pranc"zija ir li-kusi Europa 'velgia % akis rimtiems ekonominiams i(("kiams, be to, demo-kratija i(gyvena pasitik!-jimo kriz).

Vis" komentar" skaitykite www.ekonomika.lt

G. Sormanas: Europos ekonomin&s ir institucin&s kriz&s akivaizdoje valstybi! lyderiai tapo itin normal(s. Project-syndicate.org

CV Guy Sormanas

Pranc.z! filosofas ir ekono-mistas

1970–2000 m. d#st# eko-nomik% Pary'iaus politikos moksl! institute

Leidini! ,,Le Figaro“, ,,Wall Street Journal“ ir ,,City Jour-nal“ ap'valgininkas

20 knyg! apie k.rybi"kum% ir modern!j$ kapitalizm% autorius

156–7

Brangsta m&saŶBaltarusijoje didina-mos maksimalios leid%ia-mos m&sos, duonos ir pieno produkt! pardavi-mo kainos.

Pagal Ekonomikos mi-nisterijos nutarim% maksi-malios leid'iamos m#sos pardavimo kainos i"augs 29–35 proc.

Pieno, kefyro, grietin#s,

var"k#s, duonos ir pyrago produkt! kainos padid#s 10 proc. – 5 proc. gegu'( ir dar 5 proc. bir'el$. Duonos ir pieno produkt! kainos 2012 metais didinamos an-tr% kart%, m#sos – pirm%. Baltarusijos vald'ia ai"kina maisto produkt! brangi-nim% b.tinybe padidinti kainas iki j! lygio "alyse kaimyn#se.

TIK SKAI&IAI

VENGRIJA I) TVF IR ES SIEKIA GAUTI 15 MLRD. EUR0 (51,7 MLRD. LIT0) PASKOL+

TANAP DUJOTIEKIO, TIESIAMO I) AZERBAID*ANO , GRAIKIJ+ ARBA BULGARIJ+ PER TURKIJOS TERITORIJ+, STATYBA KAINUOS 6–7 MLRD. JAV DOLERI0 (16–18 MLRD. LIT0)

M&sos kainos Baltarusijoje "iemet didinamos pirm$ kart$. Reuters

mlrd.

mlrd.

,ãWHNOLXV�PHGåLRMD�XåVLHQLR�åHPŏVH"VHBOUJT�WBOEFOT �NBJTUP�JS�FOFSHFUJLPT�QPSFJLJT�EBWÕ�QSBEļJÃ�OBVKBN�SFJğLJOJVJ��ļFNJı�HSBJCTUZNVJ �LVSí�QSBEÕUB�WBEJOUJ�9*9�BNļJBVT�LPMPOJBMJ[NV�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Spar&iai besivys-tan&ios pasau-lio ekonomikos, maist# importuo-

jan&ios valstyb!s ir net kai kurios korporacijos nusi-taik! % skurdesnes valsty-bes ie(kodamos galimybi$ nebrangiai %sigyti dirba-mos 'em!s plot$. Didelius 'em!s sandorius fiksuo-janti vie(a interneto duo-men$ baz! „Land Matrix“ pristat! ataskait#, kad per pra!jus% de(imtmet% buvo parduota arba i(nuomota daugiau kaip 200 mln. hek-tar$ 'em!s.

Pra!jusi# savait) Jung-tin!s Tautos (JT) pri!m! pasaulin) direktyv#, skirt# turtingoms valstyb!ms, perkan&ioms 'emi$ skur-desn!se besivystan&iose (alyse. Nepriverstin!s tai-

sykl!s skatina vyriausybes apsaugoti (iomis 'em!mis besinaudojan&i$ vietos gy-ventoj$ teises. Vis d!lto kai kurios paramos agent"ros suskubo %sp!ti, kad bus su-d!tinga u'tikrinti, jog (i di-rektyva b"t$ tinkamai %gy-vendinama visose (alyse.

I"tekli! med%iokl&Iki (iol i(sami$ duomen$ apie (% rei(kin% nebuvo, nes dauguma 'em!s %sigi-jimo ar nuomos sandori$ prastai valdomose (alyse vykdavo neoficialiai, ne-buvo pateikiama oficiali informacija apie investi-cij$ dyd% ar %sigytus 'em!s plotus.

„Land Matrix“ duome-nimis, i( 1 217 'em!s san-dori$ 754, kuri$ bendras plotas – 56,2 mln. hektar$, buvo atlikti Afrikos 'e-myne. Dar 17,7 mln. hek-tar$ 'em!s buvo parduota

»Augant pasaulin&ms maisto kainoms Afrikos gyventojams teks brangiau mok&ti u% maist$, kuris bus u%auginamas j! %em&se

arba i(nuomota Azijoje, 7 mln. hektar$ – Lotyn$ Amerikoje. Afrikoje (ie sandoriai sudaro 4,8 proc. viso dirbamos 'em!s ploto. Da'niausiai investuotojai ie(ko 'em!s plot$ skur-d'iose, prastai valdomose ir gamtini$ i(tekli$ i(gauti nesugeban&iose valsty-b!se, tokiose kaip Sudanas, Etiopija, Madagaskaras, Tanzanija, Zambija ir ki-tos.

Daugelyje (i$ (ali$ in-vestuotojai graibsto 'em-dirbyst!s plotus – beveik 45 proc. vis$ sandori$, „Land Matrix“ duomenimis, su-daro pas!li$ plotai. Be to, kai kuriuose regionuose vandens tr"kumas tampa did'iausia kli"timi 'em!s "kio produkcijai ir taip didina konkurencij# d!l vandens i(tekli$. Progno-zuojama, kad d!l didelio masto 'em!s %sigijim$ kai

kuriose (alyse vandens vartojimas i(augs daugiau kaip 12 proc.

Atliktas tyrimas pa-rod!, kad did'iausias (alis investuotojas galima su-skirstyti % tris grupes: be-sivystan&ios ekonomikos (Brazilija, Piet$ Afrikos Respublika (PAR), Kinija, Indija), Persijos %lankos valstyb!s ir vadinamoji Pasaulio +iaur! (JAV ir Europos valstyb!s).

„Land Matrix“ atas-kaitos autori$ teigimu, investuotojus labiausiai skatina 2007–2008 metais kilusi maisto kain$ kriz!. „Pagrindin!s prie'astys, m"s$ nuomone, yra au-gan&ios kainos, gyventoj$ skai&iaus augimas, did!-jantis vartojimo lygis ir maisto, biodegal$, 'aliav$ bei medienos poreikis ir finansin!s spekuliacijos“, – teigiama ataskaitoje.

Abejotina nauda*emi$ graibstymas vie-nus ap'valgininkus pri-vert! suabejoti investicij$ nauda, nes neretais atve-jais vietos gyventojams, ypa& skurd'iose valsty-b!se, kyla gr!sm! netekti savo teisi$ % dirbam# 'em) ir prarasti vienintel% pra-

gyvenimo (altin%. Informacijos apie su-

kurtas darbo vietas ar naud# vietos bendruome-n!je randama labai ma-'ai. Kai kuriais atvejais investuotojai gauna teis) naudoti (imtus hektar$ 'emdirbyst!s plot$, galima sakyti, nemokamai. Pavyz-d'iui, per vien# sandor% Piet$ Sudanas vienam Norvegijos investuotojui 99 metams i(nuomojo 179 t"kst. hektar$ ir papra(! metinio vos 7 JAV cent$ (19 cent$) u' hektar# metinio mokes&io.

„Pernelyg daug 'moni$ nieko ne'ino apie did'iu-lius 'em!s sandorius, ku-rie gali sugriauti j$ namus ir atimti pragyvenimo (altin%“, – „The Guardian“ teig! JAV nevyriausybi-n!s organizacijos „Global Witness“ aktyvist! Megan MacInnes. Pasak jos, kom-panijos tur!t$ %rodyti, kad nepadarys jokios 'alos vie-tos gyventojams.

+i# problem# nagrin!-jantis pilietin!s visuome-n!s ir tarpvyriausybini$ organizacij$ susivieniji-mas Tarptautin! 'em!s koalicija (ILC) nustat!, kad did'ioji dalis u'sienio investicij$ nepasiteisino

d!l nepakankamo 'em!s derlingumo, finansavimo sunkum$ ar pernelyg ambicing$ verslo plan$. Pavyzd'iui, Mozambike ir Tanzanijoje kai kurie dideli biodegal$ projektai buvo apskritai apleisti.

„Net ir ten, kur investi-cijos pelningos, sunku pa-steb!ti, kaip tai prisideda prie skurdo ma'inimo, – BBC ra(o Did'iojoje Britanijoje esan&io Tarp-tautinio aplinkosaugos ir pl!tros instituto tyr!jas Lorenzo Cotula. – Darbo viet$ sukurta per ma'ai, jos trumpalaik!s ir ma'ai mokamos, o valstyb!s pa-jamas ma'ina investuoto-jams taikomos mokestin!s nuolaidos.“

Naujasis kolonializmasAfrikos nevyriausybini$ organizacij$ atstovai ir kai kurie 'urnalistai nere-tai tok% 'emi$ graibstym# vadina naujuoju kolonia-lizmu. „Tai primena grum-tynes XIX am'iaus Afri-koje, kai 'emyno i(tekliai buvo naudojami Vakar$ pasaulio pl!trai, – „The Epoch Times“ teig! vie-nos Kenijos aplinkosaugos organizacijos aktyvistas. – Augant pasaulin!ms maisto kainoms Afrikos gyventojams teks brangiau mok!ti u' maist#, kuris bus u'auginamas j$ 'e-m!se.“

Nauja JT direktyva tur!t$ u'tikrinti vietos

gyventoj$ teises naudotis 'emdirbyst!s ir 'vejybos plotais, ta&iau abejojama, ar tvirtos centralizuotos vald'ios neturin&iose vals-tyb!se pavyks pa'aboti 'e-mi$ graibstym#. XXI am-'iaus kolonializmo tempus gal!t$ suma'inti pasikei-t)s did'i$j$ valstybi$ po-'i"ris % i(tekli$ vartojim#. Kol tai nenutiks, 'emi$ graibstymas i(liks opi pro-blema, o skurd'ios ir ga-lios neturin&ios valstyb!s i(liks galing$j$ (ali$ i(te-kli$ skirstymo objektai.

»Net ir ten, kur investicijos pelningos, sunku pasteb&ti, kaip tai prisideda prie skurdo ma%inimo

Augantis maisto poreikis dirbam! %em&s plot! ver)ia ie"koti skurd%iose Afrikos valstyb&se.Reuters

FAKTAI

-EMI1 GRAIBSTYMAS

Pra#jus$ de"imtmet$ per tarptautinius sandorius parduota arba i"nuomota daugiau kaip 200 mln. hektar! 'em#s

Afrikos 'emyne u'sienio investuotojai $sigijo 56,2 mln. hektar! 'em#s

Beveik 45 proc. vis! san-dori! sudar# pas#li! plotai

Daugiausia u'sienio 'e-mi! supirko Indija, Kinija, JAV, Malaizija, Did'ioji Bri-tanija, Piet! Kor#ja, Italija, Izraelis, Jungtiniai Arab! Emyratai ir Saudo Arabija

Tarp daugiausia 'em#s pardavusi! valstybi! yra Etiopija, Madagaskaras, Filipinai, Zambija, Suda-nas, Kongas, Indonezija, Malaizija

%FSZCPT�UVSJ�TVLVSUJ�WFSU× �WFMUVJ�OJFLP�OFEVPLJUF �OFT�UVPNFU�BUSPEZT �LBE�UBT�EBJLUBT�KVNT�OFUVSJ�WFSUÕT ��QBUBSJB�EFSZCı�FLTQFSUBT�)FOSJ�+FBOBT�5PMPOFBT �

#BMUJD�.BOBHFNFOU�*OTUJUVUF�LWJFUJNV�MBOLZEBNBTJT�-JFUVWPKF�

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

? Bendravote su lietuviais vadovais, kok+ +sp(d+

susidar&t&?*inote, n!ra didelio

skirtumo tarp lietuvi$ ir kit$ (ali$ vadov$. Manau, galb"t pagrindinis skir-tumas – kompanij$ dydis, nes Lietuvoje labai daug vidutinio dyd'io bendro-vi$, palyginti, tarkime, su Pranc"zija, Did'i#ja Bri-tanija ar Vokietija. Bet tai viskas. Lietuviai vadovai yra lygiai taip pat nepasi-reng) deryboms kaip kit$ (ali$ kompanij$ vadovai. Taip yra tod!l, kad studi-juodamas nei(moksti va-dovauti ir valdyti %mon!s, kaip ir nei(moksti der!-tis. Tod!l tuos %g"d'ius reikia tobulinti.

? Kokios j! kaip derybinink! stipriosios ir silpnosios

savyb&s?Derybos i( ties$ yra

pirmiau b"sena nei tech-nika. Jie to nesupranta. Pla&iau kalbant, visos senosios Ryt$ (alys anks-&iau vadovavosi taisykle: priimk arba palik, tod!l derybos tikr#ja 'od'io prasme yra gana naujas rei(kinys. Ta&iau &ia ga-lima %'velgti (viesi#j# pus).

Lietuviai kaip dery-bininkai gerai 'ino, ko tiksliai nori. Pavyzd'iui, mums Pranc"zijoje arba +veicarijoje yra toks di-delis pasirinkimas, kad niekuomet tiksliai ne'i-nome, ko ie(kome. Ta&iau j"s b"tent d!l praeities tiksliai 'inote, ko norite, ir liekate tam i(tikimi, o tai labai svarbu.

? Kokios yra trys pagrindin&s s&kming! deryb! taisykl&s?Paprastai 'mon!s u'

(iuos mano patarimus moka pinigus. (Juo-kiasi.) Pirmiausia reikia kruop(&iai pasirengti: pla&iai kalbant, 'mon!s da'niausiai 'ino, ko nori. Ta&iau i( ties$ jie 'ino abstrak&iai, ne detaliai. Pavyzd'iui, nori %sigyti automobil%, ta&iau kokia to prasm! ir reik(m!, jie neanalizuoja. O tai lemia 60 proc. deryb$ proceso s!km!s.

Tuomet jie turi do-m!tis kitais: ne priimti juos kaip oponentus, bet kaip potenciali# kelian-&i#j# j!g#, galin&i# pad!ti gauti, ko siekia. Nes prie( oponentus reikia gintis arba atsilaikyti, o tai ne-sukuria prid!tin!s vert!s. Taigi juos reik!t$ vertinti kaip geriausi# %rank%, kur% galima panaudoti

„Visi mano, kad jei kita deryb! "alis ne%inos, ko tu sieki, b(si stipresnis. I" ties! yra prie"ingai“, – sako H. J. Tolone‘as. Asmeninio albumo nuotr.

siekiant savo tiksl$.Ir galiausiai niekuo-

met nieko neduokite, vi-sada keiskit!s. Net jeigu jums tai nieko nekai-nuoja, neatiduokite, ir tegul vert! atsiduria tarp 'moni$. Kai k# nors kam nors atiduodi veltui, par-odai, kad tas dalykas tau neturi jokios vert!s. +iuo

atveju n!ra svarbi kaina, svarbi vert!.

Derybose nesidalijame tikslu: kiekviena dery-bose dalyvaujanti pus! turi savo tiksl#, taigi ge-ros derybos bus tuomet, jei kiekviena pus! pa-sieks savo.

Niekuomet nekurkite tikslo, jei tur!site juo da-

lytis, vadinasi, jums teks tik dalis ka'ko, ko jums reikia viso. Tai tarsi tilt$ statymas tarp skirting$ pusi$, norin&i$ pasiekti skirtingus tikslus dirbant kartu.

S!kmingos derybos su-kuria vert) visoms (alims ir tai yra deryb$ tikslas. Per derybas n!ra dalija-

mas tortas, per jas kepa-mas dar vienas – gerokai didesnis.

? Koki! klaid! paprastai daro derybininkai prad&j# taikyti

"ias taisykles?Kitiems neatskleid'ia,

ko siekia. Tokiu atveju ne-suteikia galimyb!s jiems pad!ti t# tiksl# pasiekti.

Visi mano, kad jei kita deryb$ (alis ne'inos, ko tu sieki, b"si stipresnis. I( ties$ yra prie(ingai. Kai tik a( 'inau, ko konkre&iai noriu, kita deryb$ pus! bandys man tai pasi"lyti. Tad jeigu neatskleid'iate savo tiksl$, grei&iausiai net tiksliai ne'inote, ko siekiate.

? -adate, kad seminare vadovai i"moks susidoroti

su savo silpnyb&mis. Ar tai rei"kia, kad derybose negalima tur&ti silpnybi!?

Silpnyb!s n!ra blo-gai ir tai taip pat n!ra taktikos klausimas. Su savo silpnyb!mis neverta 'aisti: reikia jas 'inoti, kad b"tume tikri, jog ko-lega jomis nepasinaudos. Tai viskas, nes mes negali pasikeisti, galime tik mo-kytis.

? Kokios derybos jums +domios?*inote, labiausiai man

darbe patinka tai, kad ga-liu pamatyti, kokie k"ry-bingi 'mon!s tampa, kai susikoncentruoja % asme-ninius interesus. Mane nuolat stebina 'moni$, su kuriais susiduriu, k"ry-bi(kumas: kai jie ko nors nori, tampa tokie lanks-t"s ir gali %sivaizduoti daugyb) b"d$ tam tikslui pasiekti. Tai ne%tik!tina.

Pavyzd'iui, buvo par-duodamas namas, ta&iau asociacija, kuriai atsto-vavome, netur!jo pakan-kamai pinig$, o pardav!-jas jau buvo gav)s 3 mln. eur$ (apie 10,35 mln. lit$) vert!s pasi"lym#. Mes su juo susitikome ir papa-sakojome apie save, tai, kad namas bus skirtas asociacijai, u'siiman&iai kilniais darbais. Tuo-met pardav!jas pardav! mums nam# u' vien# simbolin% eur# ir papra(!, kad jo vardas b"t$ ant namo fasado ateinan&ius 50 met$. Taigi taip jis pa-siek! tiksl# ne parduoti nam#, o prasmingai eg-zistuoti ir po savo mirties.

»S&kmingos derybos sukuria vert# visoms "alims ir tai yra deryb! tikslas

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20 Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

+��-��7RORQHBT��YHOWXL�QLHNR�QHDWLGXRNLWH

CV Henri J. Tolone‘as

1982 m. gavo rinkodaros di-plom% Pranc.zijos Grenoblio universitete

1996 m. gavo geopolitin#s diplomatijos laipsn$ Diplo-matini! ir strategini! studij! centre, Pary'iuje

1997 m. $k.r# agent.r% „Mediation“ ir iki "iol jai vadovauja

)iuo metu konsultuoja bendrovi! valdybas, moko vadovus, vadovauja daugybei komand!, kurios vykdo socialines, komercines ir strategines derybas $vairiuose konglomeratuose

15TIEK )ALIES GYVENTOJ0, TURIN1I0 AUTOMOBILIUS, DEGALUS PILASI NE DEGALIN-SE, RODO „RAIT“ ATLIKTAS TYRIMAS

Aptarnaus rus! „KamAZ“ŶVienintel& Baltijos "alyse automobili! kompresori! gamintoja „Panev&%io Aurida“ tieks kompresorius did%iausiai Rusijos sunkve%i-mi! gamyklai „KamAZ“.

„Po ilg! deryb! pasira-"#me sutart$ su Rusijos sun-kve'imi! mil'inu „KamAZ“. Ilgiausiai u'trukome derin-

dami kompresoriaus kain%“, – sako bendrov#s generalinis direktorius Redas Klup"as.)iais metais i"augo ir $mo-

n#s apyvarta bei pajamos. Palyginti su 2011 m., kom-presori! parduota 53 proc. daugiau. ,mon#s pajamos i"augo 65 proc. Pernai I ke-tvirt$ $mon# gavo 3,9 mln. Lt pajam!, "iemet – 6,5 mln. Lt.Lietuviai Rusijos gamyklai „KamAZ“ tieks dalis. AFP/Scanpix

TIK SKAI&IAI Laukia ma"in! brangimoŶAnalitikai persp&ja, kad jeigu Rusijos D(ma rati-fikuos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) doku-mentus ir suma%ins muitus, Lietuvoje gali gerokai "ok-tel&ti automobili! kainos, o pasirinkimas – suma%&ti.

Prognozuojama, kad Lie-tuv% u'pl.dus pirk#jams

i" Ryt!, labiausiai brangs naujesni negu 7 met! au-tomobiliai. Naujesni negu 5 met! automobiliai gali brangti 10–20 proc., o 6–10 met! automobiliai – ir dar daugiau.

Nauj! automobili! par-dav#jams "iemet neverta ti-k#tis tokio 'ymaus augimo, koks buvo 2011-aisiais.Automobili! pardav&jai "iemet tikisi kain! augimo. Reuters/Scanpix

%

5SBOTQPSUBT�JS�MPHJTUJLB5SBOTQPSUBT�JS�MPHJTUJLB 2322

7UDQVSRUWR�JHOEŏMLPRVL�UDWDV�±�5\WDL

&TBNF�NFMļJBNB�LBSWÕ�WBMTUZCFJ ��OFTMFQJB�-JFUVWPT�WFļÕKBJ��ĞJBOEJFO�KJF�UJLJOB�OFKBVËJBOUZT�WBMTUZCÕT�QBSBNPT �OPST�Kı�TLJSJBNB�CJVEļFUVJ�EBMJT��OFNBļB�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

. transport# valstyb! neinvestavo. Kone visos transporto %mon!s atsirado i(

priva&i$ iniciatyv$, – pasakojo Lietuvos naci-onalin!s ve'!j$ automo-biliais asociacijos („Li-nava“) viceprezidentas Me&islavas Atro(kevi&ius. – Manau, valstyb!, maty-dama, kad (iandien 15–18 proc. bendrojo vidaus pro-dukto (BVP) kuria trans-portas, tur!t$ prisid!ti prie gerov!s k"rimo.“

B(ti tranzito "alimi.stojusi % Europos S#jung# (ES) Lietuva tapo i(orine S#jungos siena ir tai, anot M. Atro(kevi&iaus, suteik! galimyb) Lietuvai tapti tranzito (alimi. „*inoma, jeigu Lietuvos pasienio postuose bus eil!s parai ar dviem, visi apva'iuos m"s$ (al%“, – pabr!'! spe-cialistas. Anot jo, Lietuvai norint tapti tikra tranzito (alimi pirmiausia reik!t$ vykdyti pasienio punkt$ pl!tr#, mat tur!dami mo-dernius ir naujus pasienio punktus pritrauktume

daugiau ve'!j$.„Mano nuomone, 10–20

mln. lit$ valstyb!s lygme-niu n!ra daug, o jeigu mes deklaruojame, kad Lietuva yra tranzito (alis, reikia imtis priemoni$, kad b"tume tokia (alis“, – pabr!'! „Linavos“ vice-prezidentas. Kaip pavyzd% jis nurod! Medinink$ pa-sienio punkt# su Baltaru-sija, kuri (iam punktui i(-pl!sti gavo ES l!($. „Jeigu baltarusiai savo pus!je pasistatys modern$ pasie-nio punkt# su, pavyzd'iui, 20 aptarnavimo juost$, o m"s$ pus!je juost$ bus kiek dabar, bus butelio kaklelio efektas. Reik!t$ simetri(kai pl!sti savo punktus, nes tai bus nau-dinga (aliai“, – ai(kino M. Atro(kevi&ius.

Kryptis – RytaiDidel! (alies ve'!j$ dalis krovinius ve'a ryt$ kryp-timi, daugiausia – % Rusij#. „Jau 20 met$ krovinius ve-'ame ta kryptimi, – teigia M. Atro(kevi&ius. – Vis# t# laik# kryptingai dirbome, tod!l nieko keista, kad tarp (ali$, daugiausia ve-'an&i$ krovini$ % Rusijos rink#, yra ir Lietuva.“

Dar daugiau: % Rusij#

lietuviai ve'a ne tik sav$ %moni$ krovinius, bet tapo tarpininkais tarp Ryt$ ir Vakar$. +iandien kroviniai i( Vakar$ (ali$ lietuvi$ ve'!j$ perve'ami % Rusij#. „Vakarie&iai neturi tiek daug ry(i$ Rusijoje, j$ kitoks menta-litetas, o Lietuvos ve'!jai (ioje rinkoje veikia be-veik 20 met$“, – argumen-

tavo M. Atro(kevi&ius.Jis pasakojo, kad ka-

daise, kai (alis gaudavo 50–90 t"kst. metini$ lei-dim$ ve'ti krovinius % Rusij#, atrodydavo, kad tai daug. +iandien per metus ve'!jai gauna 150 t"kst. metini$ leidim$ ir (ie skai&iai nuolat auga.

Daliai (alies ve'!j$ ryt$ kryptis tapo savo-

ti(ku gelb!jimosi ratu, mat vilkikai – gerokai pasen) ir neturi reikiam$ tar(os sertifikat$, tod!l % ES (alis ne%leid'iami. „Be to, Rusijoje labai prasti keliai, at(iaurios oro s#-lygos, tod!l nauj$ vilkik$, kuriuos taisyti kainuoja mil'ini(kus pinigus, %mo-n!s ten si$sti nenori“, – teig! specialistas.

Var%osi su latviais ir lenkaisPagrindiniai (alies ve'!j$ konkurentai d!l perve-'im$ % Rytus – kaimynai latviai. Su lenkais es# kon-kuruoti sunku d!l j$ (alies masto ir ve'!j$ gausos. „Sunku pirmiausia d!l Lenkijos po'i"rio % savus ve'!jus, – sak! M. Atro(ke-vi&ius. – Per kriz) valstyb! ve'!jus gyn! prie( ban-

kus ir daugeliui neteko bankrutuoti. Lietuvoje to nebuvo – bankai i( ve'!j$ at!m! ma(inas, ne viena %mon! i(nyko, niekas i( vald'ios nesisteng! pad!ti tartis su bankais, kad (ie luktel!t$, atid!t$ skol$ mok!jim#.“ Vis d!lto me-tini$ leidim$ ve'ti krovi-nius % Rusij# lenkai turi tiek pat – 150 t"kst.

Lengva neb(naVe'antieji krovinius % Rusij# tikina, kad ten lengva neb"na. Gegu'!s prad'ioje atsirado nauj$ sunkum$: Rusijoje su-grie'tintas administra-cin!s teis!s pa'eidim$ kodeksas ir padidintos baudos. „Perve'im$ vie-ningai netraktuojame: mes manome vienaip, rusai – kitaip. Neretai bet kuris ve'!j# tikrinantis pareig"nas savo (alies %statymus bei po%statymi-

nius aktus interpretuoja savaip. Tai papildomas spaudimams mums ir ni(a korupcijai“, – ai(-kino M. Atro(kevi&ius.

Padid!jus baudoms Rytuose dirbantys trans-porto tikrintojai tik trina rankomis tolumoje ma-tydami vilkik#, mat net visai menki pa'eidimai %mon!ms b"na skaud"s finansi(kai. Akivaizdu, kad ve'!jai mieliau rink-sis duoti ky(% nei mok!ti oficiali# baud#. „Kai bau-dos buvo ma'os, nesisk$s-davome, sumok!davome, o tikrintojai rodydami ataskaitas pabr!'davo, kad lietuviai – pa'eid!jai, nors i( t$ pa'eidim$ ko-kie 90 proc. buvo tariami. +iandien svarbiausias da-lykas ve'!jams bus agre-syviai gintis – to u' mus niekas nepadarys“, – pa-br!'! „Linavos“ vicepre-zidentas.

-valgosi + Kinij$Paklaustas, ar Rusijos ve'!jai nekonkuruoja su lietuviais d!l u'sakym$ i( Vakar$, M. Atro(kevi&ius papurt! galv#: „Rusijos rinka yra tokia didel!, kad did'iajai daliai rus$ ve-'!j$ u'tenka savos rinkos. Kartais ve'ant krovinius i( Tolimuosiuose Rytuose esan&i$ Rusijos kampeli$ u'dirbama geriau nei ve-'ant krovinius i( Lietuvos % Rusij#.“ Ta&iau, anot „Li-navos“ viceprezidento, lie-tuvi$ ve'!jams „apetitas auga bevalgant“. „+ian-dien mums labai %domi ir Kinijos rinka, – pripa'ino M. Atro(kevi&ius. – Jeigu gautume trupin% nuo (io pyrago, tur!tume daugiau darbo viet$, piln!t$ vals-tyb!s biud'etas.“

+iandien Rusija tapo maitintoja daugeliui ve-'imo bendrovi$ ir pasa-kyti, kas nutikt$, jei (ioje (alyje suma'!t$ u'sa-kym$, sunku. „Ve'!jai dar prisimena 1998 met$ Ru-sijos kriz), kai u'sakym$ nebeliko, – pasakojo spe-cialistas. – Pasimok!me ir (iandien ve'!jai i(skirst! veikl#: dalis krovini$ ve-'ama % Vakarus, dalis – % Rytus. Ta&iau jeigu netek-tume Rusijos rinkos, tai b"t$ sm"gis verslui.“

Veikl$ i"skirsto„Vesigos“ grup!s, u'si-iman&ios pada'$ ir pa-gard$ gamyba, vadovas Saulius Grinkevi&ius pasakojo, kad jo vadovau-jama %mon! per sunkmet% s!kmingai i(sipl!t! % Ru-sijos rink#. +iandien % (i# rink# eksportuojama ma'-daug 30 proc. %mon!s pro-dukcijos. „Tai labai didel! sud!tinga rinka, ta&iau kartu turinti daugyb) var-

Did%ioji dalis "iandieninio eksporto + Rusij$ yra Vakar! +moni! kroviniai – Lietuva tapo Ryt! ir Vakar! tarpininke. Reuters/Scanpix

FAKTAI

EKSPORTAS * RUSIJ2

Pagal lietuvi"kos kilm#s eksport% Rusija 2007–2010 m. u'ima tik 8 viet% did'iausi! rink! s%ra"e, ta&iau lietuvi"kiems pieno produktams, m#sai ir jos produktams bei kitiems gaminiams Rusija – di-d'iausia rinka

Net 77 proc. Lietuvos eksporto $ Rusij% sudaro reeksportas i" kit! "ali!

22 proc. Lietuvos eks-porto $ Rusij% 2007–2010 m. sudar# pienas ir pieno produktai, 7,5 proc. eks-porto sudar# ma"inos ir mechaniniai $rengimai, 7,3 proc. – gyv.n! eks-portas.

»Vakarie)iai neturi tiek daug ry"i! Rusijoje, jiems sunku + t$ "al+ ve%ti krovinius, j! kitoks mentalitetas, o Lietuvos ve%&jai "ioje rinkoje veikia beveik 20 met!

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Automobiliai skai)iais

NAUJAM AUTOMOBILIUI TENKANTIS NAUDOT! AUTOMOBILI! SKAI"IUS

2012 m. pirm+ ketvirt* vienam naujam automobiliui Lietuvoje teko ma%daug 26 naudotos transporto priemon&s

»Pasimok&me ir "iandien ve%&jai i"skirst& veikl$: dalis krovini! ve%ama + Vakarus, dalis – + Rytus. Ta)iau jeigu netektume Rusijos rinkos, tai b(t! sm(gis verslui

totoj$“, – sak! jis.S. Grinkevi&iaus nuo-

mone, absoliu&iai visos rinkos, % kurias (alies gamintojai eksportuoja produkcij#, svarbios ir bet kuri# prarasti b"t$ skaudu. „Mes stengiam!s suma'inti rizik#, ie(kome b"d$ pl!stis per Ukrainos, Kazachstano rinkas, taip pat – per Vakar$“, – pasa-kojo pada'$ gamintojas. Anot jo, daugelis Lietuvos %moni$ jau pasimok! i( Rusijos kriz!s, buvusios prie( daugiau nei de(im-tmet%, kai eksportas % (i# rink# sustojo ir ne viena %mon! paskelb! bankrot#. „+iandien verslininkai stengiasi apimti kuo dau-giau %vairi$ rink$ ir, ma-nau, tai daro puikiai“, – sak! „Vesigos“ vadovas.

Toliau – per branguLietuvos pramoninink$ konfederacijos (LPK) Eko-nomikos ir finans$ depar-tamento direktorius Sigi-tas Besagirskas skai&iavo, kad daugiau nei tre&dal% (alies eksporto sudaro krovini$ ve'imai % Rusij#, tad staiga netekus (ios rin-kos grei&iausiai ne viena de(imtis bendrovi$ pa-pras&iausiai bankrutuot$.

Ta&iau galimyb), kad lietuviai gal!t$ imtis ir tolesni$ perve'im$, pavyzd'iui, % Kinij#, pramonininkas vertino skepti(kai. „Did'ioji dalis sunkve'imiais ve'am$ krovini$ neturi did'iu-l!s prid!tin!s vert!s, tad transporto i(laidos sudaro 'ymi# j$ kainos dal%. +tai kod!l ve'ant ne-skubius krovinius ilgais mar(rutais labiausiai apsimoka juos plukdyti laivais ar ve'ti gele'inke-liu“, – tvirtino jis.

2008

11,2

27,7

45,6

24,3

2009 2010 2011

50

40

30

20

10

0

26

Lietuvoje 9 i( 10 nauj) automobil* *sigyja verslo atstovai

9

Kas penktas automobilis Lietuvoje yra „Volkswagen“ mark&s (240,3 t'kst.), „Audi“ mark&s automobili) yra 178,8 t'kst., „Opel“ mark&s – 99,6 t'kst. automobili)

„Renault“

91,1 t'kst.

„Ford“ BMV „Toyota“ „Mercedes Benz“

„Peugeot“ „Mazda“

74,0 t'kst.

54,2 t'kst. 53,8

t'kst.47,9 t'kst. 46,5

t'kst. 42,6 t'kst.

2,82009 MET0 DUOMENIMIS, LIETUVOJE SMS I)SI0STA DAUGIAUSIA VISOJE ES – 2,8 T/KST. VIENAM GYVENTOJUI

„Google“ Lietuvos gatv&seŶ„Google“ paskelb& Lietuvoje pradedanti rinkti nuotraukas, pad&sian)ias pagerinti „Google Maps“ paslaugos kokyb# ir +diegti %em&lapiuose „Street View“ funkcij$.

Lietuvos miestuose ir ga-tv#se netrukus pasirodys „Go-ogle“ automobiliai, rinksian-

tys nuotraukas, kuri! pagrindu v#liau bus suformuoti Lietuvos miest! gatvi! vaizdai. „Street View“ yra „Google Maps“ funkcija, "iandien veikianti daugiau nei trisde"imtyje pa-saulio "ali!. Ji leid'ia virtualiai keliauti miest! gatv#mis ap-'i.rin#jant panoramines nuo-traukas lyg ap'i.rin#tum#te pastatus patys eidami gatve. „Google Street View“ jau rieda ir Lietuvoje. AFP

TIK SKAI&IAI

50TIK SKAI&IAI

LIETUVOJE NETEIS-TAI NAUDOJAM0 KOMPIUTERI0 PROGRAM0 LYGIS SIEKIA 54 PROC.54

KOMPANIJOS, I)NAUDOJAN1IOS SOCIALINES TECHNOLOGIJAS, GALI 50 PROC. PADIDINTI KLIENT0 PASITENKINIM+

Taikosi + kylan)ias rinkasŶPra&jusi$ savait# „No-kia“ pristat& du pigiausios klas&s mobili!j! telefon! modelius.

Suomijos bendrov# tikisi sudominti besivystan&i! rink! vartotojus ir atgauti prarast% pasitik#jim%, prane"a „Reu-ters“.

„Nokia 110“ pirk#jai gal#s

$sigyti u' 35 eurus (121 lit%), o „Nokia 112“ kaina sieks 38 eu-rus (131 lit%). Ne paslaptis, kad „Nokia“ neteko savo dalies i"mani!j! telefon! rinkoje. Vis d#lto „Nokia“ pripa'$sta susidurianti su keblumais ir tradicini! mobili!j! telefon! rinkoje. Tikimasi, kad nauji produktai leis atsikovoti pra-rastas pozicijas.„Nokia“ sukasi + pigiausios klas&s telefon! gamyb$. Reuters

%

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB4LBJUNFOJOÕ�LBSUB 2524

t(kst.

,QWHUQHWDV�VNYHUELDVL�YLUã��GHEHVž*OUFSOFUV�OBVEPUJT�HBMJNF�CFWFJL�WJTVS��OBNJF �EBSCF �NJFTUF �EBļOBJ�JOUFSOFUBT�QBTJFLJBNBT�JS�QSPWJODJKPKF��

4QFDJBMJTUBJ�ļBEB �LBE�HSFJUBJ�LPLZCJğLÃ�CFMBJEí�JOUFSOFUÃ�HBMÕTJNF�OBVEPUJ�JS�TLSJTEBNJ�MÕLUVWBJT�

PAULIUS GRINKEVI/IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

.sivaizduokite, skren-date % i(svajot# Piet$ Amerik# atostogauti ir per vis# kelion)

%sijung) „Facebook“ ar „Skype“ su draugais dalijat!s mintimis apie b"simus %sp"d'ius, o kart-kart!mis internete dar pa-sitikrinate b"simos kelio-n!s mar(rut#. Ir interneto greitis – beveik toks pats kaip namie – 50 megabit$ per sekund). Tiesa, nar-(yti per skryd% n!ra pigu – u' j% sumokate nuo ke-liolikos iki keli$ de(im&i$ doleri$.

Ar atostogauti vyksite % Piet$ Amerik#, ar kitur, priklausys nuo j"s$, ta-&iau greitas internetas net per ilgiausius skryd'ius jau netrukus tur!t$ tapti realybe – bent jau taip pro-gnozuoja specialistai.

+i$ met$ prad'ioje Di-d'iosios Britanijos paly-dovin! telekomunikacij$ bendrov! „Inmarsat“ ir %mon! „Honeywell“ pasi-ra(! 1,2 mlrd. doleri$ (3,2 mlrd. lit$) vert!s sutart% d!l plano „Global Xpress“. Jo esm! – bus %rengti trys palydovai, kurie leis in-ternet# % j"s$ kompiuter% perduoti greitai b"nant %vairiose pasaulio vietose – pavyzd'iui, skrendant vir( vandenyno.

Sukliud& atakosTikimasi, kad per atei-nan&ius penkerius metus belaidis internetas per skryd% bus pasiekiamas daugiau nei 6 t"kst. l!k-tuv$ visame pasaulyje, o

metin!s %plaukos aviaci-jos bendrov!ms, surink-tos i( keleivi$ u' naudoji-m#si belaid'iu internetu, 2015 metais sudarys apie 1,5 mlrd. doleri$ (4 mlrd. lit$).

*inoma, belaidis inter-

netas l!ktuvuose anaiptol n!ra naujiena – tokios bendrov!s, kaip „Vir-

gin America“, „Alaska“, „Delta“ ar „American Airlines“ interneto pas-

laugas keleiviams u' pa-pildom# mokest% teikia jau kuris laikas, ta&iau

skrendant vir( vande-nyn$ belaidis ry(ys yra visi(kai nepasiekiamas arba gerokai suprast!ja.

Kaip primena BBC, belaidis internetas l!ktu-vuose gal!jo b"ti %diegtas dar prie( de(imtmet%, ta-

&iau tuomet sutrukd! ne-palankiai susiklos&iusios aplinkyb!s.

Prie( 2001 Rugs!jo 11-osios teroristinius i(-puolius aviacijos bendro-v!s planavo %diegti inter-net# l!ktuvuose, ta&iau %vykus atakoms ir gero-kai sugrie't!jus saugumo reikalavimams investici-jos buvo atid!tos % (al%, o prie interneto l!ktuvuose

neto rinkos. Ji naudoja ant'eminius mobiliojo ry-(io tinklus, o v!liau juos retransliuoja l!ktuvuose sumontuota „Wi-Fi“ %ranga. Ant'emin! %ranga leid'ia internet# teikti pi-giau nei palydovais, ta&iau interneto ry(io visi(kai n!ra skrendant vir( van-denyn$.

Palydovais teikiam# internet# naudoja l!k-tuv$ skryd'i$ pramog$ platforma „Row 44“. +is internetas gali b"ti nau-dojamas ir skrendant vir( vandenyn$, ta&iau jo tr"-kumas – gali bet kada nu-tr"kti ir yra nepatikimas.

Belaid'io internetinio ry(io %kainiai l!ktuvuose skiriasi priklausomai nuo avialinij$: ant'emin% tin-kl# teikian&ios bendrov!s „Gogo“ naudojan&iose avialinijose interneto kaina skrendant gali b"ti kiek didesn! nei 5 doleriai (13 lit$) u' trump# prisi-jungim#, o jei skrydis il-gas, iki jo pabaigos galima belaid'iu internetu nau-dotis u' 10 ar kiek daugiau doleri$. Palydovus naudo-jan&i$ bendrovi$ %kainiai per skryd'ius bus didesni – pavyzd'iui, skrendant su Vokietijos bendrove „Luf-thansa“ vienos valandos prisijungimas prie inter-neto kainuoja apie 14 dole-ri$ (apie 38 litus), o paros – per 20.

Avialinijos nuolat ke-liaujantiesiems taip pat si"lo %sigyti neribot# me-tin% naudojimosi belaid'iu internetu l!ktuve abone-ment# u' kiek ma'iau nei 400 JAV doleri$ (1,08 t"kst. lit$).

Naudojasi da%niauMin!to „Global Xpress“ projekto tikslas – padaryti taip, kad %rengus paly-dovus byl$ atsisiuntimo greitis l!ktuvuose siekt$ iki 50 megabit$ per se-kund). Tiesa, (ie planai kai kuri$ kritik$ vadi-nami per ambicingais: es# der!t$ kalb!ti apie10 ar

»Skrendant su Vokietijos bendrove „Lufthansa“ vienos valandos prisijungimas prie interneto kainuoja apie 14 doleri! (apie 38 litus), o paros – per 20

»Prie" 2001-!j! Rugs&jo 11-osios teroristinius i"puolius aviacijos bendrov&s tur&jo ambicing! plan! +diegti internet$ l&ktuvuose, ta)iau +vykus atakoms ir gerokai sugrie%t&jus saugumo reikalavimams investicijos buvo atid&tos

Prisijungimas prie interneto skryd%io metu gali kainuoti nuo

keliolikos iki "e"iasde"imties lit!. Scanpix

FAKTAI

INTERNETAS L,KTUVE

Nuo 2010 m. pabaigos iki dabar naudojan&i!j! internet% l#ktuvuose ke-leivi! skai&ius padid#jo dvigubai – nuo 4 iki 8 procent!

)iuo metu duomen! parsiuntimo greitis nar-"ant l#ktuve siekia ma'-daug 3,1 megabito per sekund(

U' nar"ym% internete skrendant l#ktuvu aviali-nijos ima mokest$ nuo 5 doleri! (13 lit!) u' trum-p% 15 min. prisijungim% iki 400 (1 080 lit!) – u' neribot% naudojim%si internetu l#ktuve visus metus

20 megabit$ per sekund) greit% – tai jau b"t$ didelis laim!jimas atsi'velgiant % tai, kad dabartinis inter-neto greitis l!ktuvuose sie-kia ma'daug 3 megabitus per sekund) ir, daugelio klient$ nuomone, neati-tinka kainos.

Daugelis neband'iu-si$j$ nar(yti skryd'io metu dar nepasitiki (ia paslauga ir nenori u' j# mok!ti. Ta&iau skryd'i$ bendrovi$ atstovai tikina, kad vis daugiau 'moni$ kart# i(band) (i# paslaug# u'sisako j# dar. JAV kon-sultacij$ ir tyrim$ bendro-v!s „In Stat“ duomenimis,

2010 metais nar(an&i$j$ internete buvo 4 proc. vis$ keliaujan&i$j$ l!ktuvais, o dabar – dvigubai daugiau (8 proc.). Pastebima, kad 'mon!s vis da'niau inter-netu l!ktuvuose naudojasi ne tik darbo reikalais – at-sakyti % elektroninius lai(-kus ar pasitikrinti pa(t#, ta&iau ir pramogoms – si$stis filmus ar 'i"r!ti pramoginius interneti-nius vaizdelius.

L(kes)i! nepateisinaPlanai %rengti internet# l!ktuvuose ambicingi ir per kiek daugiau nei me-tus besinaudojan&i$j$

internetu l!ktuvuose pa-dvigub!jo, ta&iau dar rei-kia nueiti nemenk# keli# juos %gyvendinant. Viena did'iausi$ problem$ – kaina. Nuo to laiko, kol orlaivis b"na transfor-muotas taip, kad jame gal!t$ veikti internetas, %rengimo s#naud$ paden-gimas tampa pagrindiniu prioritetu. Apklaus$ re-zultatai rodo, kad kelei-viai interneto l!ktuve pas-laugas link) %kainoti nuo 2 iki 5 doleri$ (nuo 5 iki13 lit$), o dabartiniai %kai-niai yra bent kelis kartus didesni.

Puikus to pavyzdys yra „Lufthansa“ – ji savo l!ktuvuose buvo %steigusi belaid% internet#, ta&iau d!l per dideli$ i(laid$ ir ma'esn!s nei tik!tasi pa-klausos v!liau jo atsisak!. Vis d!lto v!liau bendrov! nuolat sulaukdavo kelei-vi$ pageidavim$ paslaug# gr#'inti, tod!l 2010 metais v!l %reng! internet#.

id!jos v!l gr%'ta tik 2006 metais.

Kainuoja nema%ai+iuo metu internetas l!k-tuvuose teikiamas dviem b"dais – naudojant ant'e-min) %rang# ir palydovus. Ant'emin!s %rangos ly-der! – bendrov! „Gogo“. +iaur!s Amerikoje „Gogo“ u'ima 87 proc. l!ktuvams teikiamo belaid'io inter-

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

%

Tikimasi, kad aviacijos bendrov&s u% naudojim$si internetu l&ktuvuose 2015 m. i" keleivi! gaus apie 4 mlrd. lit! +plauk!. Scanpix

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726 Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

PAULIUS GRINKEVI/IUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

$��%DOV\V��NDSLWDOL]PDV�±��WDUQ\VWŏ�GDUEXRWRMXL+BV�EBVHJBV�OFJ�EWJEFğJNUNFUí�-ZUBHSPT�HFOFSBMJOJV�EJSFLUPSJVNJ�EJSCBOUJT�"EPNBT�#BMTZT �QBLMBVTUBT�BQJF�QPNÕHJVT �BUTBLP�Kı�OFUVSJOUJT��OVP�SZUP�JLJ�WBLBSP�HZWFOBOUJT�EBSCV��4VWPLJV�BUTBLPNZC×�LPMFLUZWVJ�JS�WJTBEB�FTV�QBTJSVPğ×T�KBN�UBSOBVUJ ��TBLP�KJT�

»Galb(t sovietme)iu gal&jai b(ti vir"ininkas ir nieko nepaisyti, o laisvoje rinkoje, deja, atsistoji prie" didesn+ ar ma%esn+ kolektyv$ ir jam vis$ laik$ tikr$ja %od%io prasme tarnauji

Bir'el% sukaks 20 met$, kai kartu su dirban&iais direktoriais bu-

vo privatizuota tuometin! % 'em!s "kio apr"pinim# orientuota Kauno vals-tybin! tiekimo %mon! ir vietoj jos %kurta akcin! bendrov! „Lytagra“. Joje i( prad'i$ dirbo 180 dar-buotoj$. Bendrov!s gene-ralinis direktorius sako, kad svarbiausios bendro-v!s veiklos kryptys i(liko nepakitusios: „Per tuos 20 met$ beveik nenutolome nuo strategijos – jos nuo-sekliai laik!m!s ir pl!t!-m!s. Buvome %sigij) dega-lin), vie(but%, bet greitai supratome, kad (is verslas ne mums, ir susikoncen-travome % tai, k# geriau-siai mokame. Vienintelis dalykas, kuris per tuos metus keit!si, buvo pre-ki$ srauto kryptis – vis daugiau preki$ ateidavo nebe i( Ryt$, o i( Vakar$ valstybi$. “

Apie 60 proc. „Lyta-gros“ veiklos sudaro 'e-m!s "kio apr"pinimas ma(inomis ir atsargi-n!mis dalimis, o likusi dalis – prekyba metalais, statybin!mis med'iago-mis ir kita veikla. Dabar „Lytagroje“ dirba jau 830 'moni$, o bendrov!s apy-varta 2011 m. buvo 572,3 mln. lit$. Jau tre&ius me-tus i( eil!s „Lytagra“ % pl!-tr# kasmet investuoja po 20–25 mln. lit$.

-emdirbiai pralenk&A. Balsys pasakoja, kad i( visos %mon!s veiklos jam mieliausias 'em!s "kis – jis pats dar prie( 40 met$ baig! Lietuvos 'em!s "kio akademijos Mechaniza-cijos fakultet# ir d'iau-giasi galintis dirbti darb#, susijus% su pasirinkta specialybe. Pa(nekovas %sitikin)s, kad nuo nepri-klausomyb!s atk"rimo 'em!s "kis yra daugiau-sia ekonomin!s naudos Lietuvai teikianti sritis. Tokia ji tur!t$ i(likti ir ateityje.

„Prie( 15 ar 20 met$ buvo kalbama, kad Lietu-voje reikia kurti auk(tos

jokia kita sritis.“Pasak „Lytagros“ va-

dovo, tik!tis, kad ateityje Lietuva taps turizmo ar agroturizmo (alimi, kaip dabar daug kalbama, b"t$ naivu. Nereik!t$ pamir(ti, kad esame (iaurie&iai, tod!l tikslin-giausia b"t$ susitelkti % 'em!s "k% ir j% paskelbti

strategine (alies kryp-timi: 'em!s "kis augant gyventoj$ skai&iui tampa vis paklausesne sritimi, o Lietuvoje (i# (ak# pl!toti yra itin palankios s#ly-gos – turime pakanka-mai nei(naudotos 'em!s ir vandens, kurio kitur taip tr"ksta. Tiesa, kad pavykt$ pasinaudoti ga-limyb!mis, dar reikia su-sitvarkyti ir su i(("kiais.

Investuotojus baidoPa(nekovas atkreipia d!-mes%, kad did'ioji dalis Lietuvos stambi$j$ "ki$

yra puikiai modernizuoti ir na(umu lenkia net Va-kar$ valstybi$ – Did'io-sios Britanijos, Pranc"zi-jos ar Olandijos – "kius. Ta&iau Vakar$ valstybi$ "kinink$ prana(umas es#s j$ valstyb!se vy-raujantis kitoks po'i"-ris % 'em!s "k%, kurio pasigendama Lietuvoje: „Mums da'nai koj# ki(a gamtosauginiai dalykai. Girdime: biokuro gamy-kl$ statyti neleisime, nes prie(tarauja gyventojai, ferm$ statyti neleisime, nes jos skleid'ia kvapus,

didesnio komplekso sta-tyti neleisime, nes per didelis gyvuli$ tankis. O Vakaruose visi ka'kaip susigyvena – viename so-dybos gale yra vie(butis, o kitame ganosi gyvuliai. Pas mus po'i"ris kitoks. Manau, tai atbaido rim-tesnius investuotojus.“

Specialist! tr(kstaKaip ir vis# Lietuv#, 'e-m!s "kio sektori$ ypa& palie&ia emigracija. Pa-sak A. Balsio, tr"ksta ne tik auk(tos kvalifikacijos specialist$ – in'inieri$,

mechanik$, operatori$, kuriuos kvalifikacijai to-bulinti „Lytagrai“ tenka si$sti % u'sienio gamykl$ mokym$ centrus, kas me-tai vis labiau jau&iamas ir nekvalifikuot$ darbi-

(lav!j$, krov!j$ ir kit$ pa-galbini$ darbinink$. Visi va'iuoja bra(ki$ skinti % Danij#. Juk gal!tume bra(kes auginti ir &ia, Lietuvoje. Ko gero, pas mus joms auginti s#lygos geresn!s negu Danijoje“, – svarst! pa(nekovas.

A. Balsio nuomone, i(naudoti 'em!s "kio potencial# trukdo ir ne-panaudoti 'em!s plotai, r!'iantys ak% jau vien va-'iuojant tarp did'i$j$ Lie-tuvos miest$ – Vilniaus ir Kauno. Tiesa, pa(neko-vas d'iaug!si, kad vienas 'ingsnis sprend'iant (i# problem# i( vald'ios pu-s!s buvo 'engtas: Seimas pri!m! %statym#, kuris drausmins apleist$ plot$ savininkus. Tai tur!t$

prid!tin!s vert!s %mones informacini$ technolo-gij$ ar kitose srityse – tos kalbos ir liko kalbos, – pri-simin! pa(nekovas. – O 'emdirbiai daug nesigyr! ir padedami perdirbimo %moni$ tapo tikrais eks-portuotojais – jie ekspor-tuoja produkcij# % vis# pa-saul%. Tuo negali pasigirti

nink$ tr"kumas.„Auk(tos kvalifikaci-

jos specialist$ tr"ksta. Ta&iau ne%manoma 'e-m!s "kio modernizuoti taip, kad nereik!t$ darbo rank$ – vis vien reikia

leisti veiksmingiau pa-naudoti Lietuvos lauk$ potencial#.

I"tikimyb# vertina„Lytagros“ vadovo versle pagrindin!s vertyb!s – s#-'iningumas ir komanda. Ji, pasak A. Balsio, „Lyta-groje“ beveik nesikei&ia. „Stebiuosi paskait)s, kad 'mon!s kelerius metus padirb) %mon!se pradeda kalb!ti, kad jiems reikia nauj$ i(("ki$, naujos dar-boviet!s, – teig! A. Balsys. – Matau, kad 'mon!s pas mus padirba 5 metus ir tik 6–8 metais atsiveria: tik tada jie susitapatina su produktu, su %mone, jos vertyb!mis. Tod!l „Ly-tagroje“ darbuotoj$ kaita labai ma'a. Neperper-

kame specialist$ i( kit$ %moni$ – esame paj!g"s u'siauginti.“

A. Balsys neabejoja ne-sunkiai rasiantis po met$ kit$ ir j% pakeisiant% va-dov#: „Du jauni komer-cijos direktoriai nese-niai s!kmingai pakeit! senbuvius ir manau, kad ir mane po met$ kit$ pakeis – tikrai nereik!s skelbti konkurs$ ir pri-imti 'moni$ i( (alies.“ Tiesa, apie visi(k# darbo „Lytagroje“ pabaig# pa-(nekovas sako negalvo-jantis – pasitrauk)s i( „Lytagros“ generalinio direktoriaus pareig$ jis pasiremt$ Vakar$ ben-drovi$ vadov$ pavyzd'iu ir likt$ bendrov!s valdy-boje.

Tarnauja kolektyvui„Esu darbininkas, tarnau-jantis savo kolektyvui, ir toks yra visas mano gyvenimas. Ypating$ pom!gi$ neturiu, – pa-klaustas apie laisvalaik% atsako A. Balsys. – Jauni 'mon!s, kurie pakei&ia m"s$ vadovus, m#sto pa-na(iai – jie nemano, kad negali gyventi be l!ktuv$ ar jacht$. Darbas nerei(-kia, kad kartais negaliu nuva'iuoti % sanatorij# ar nueiti % koncert#, bet manau, kad verslininkui neb"tina tur!ti sodyb# prie e'ero ir nuolat sukti galv#, kas joje nupjaus 'ol). Man u'tenka tur!ti ger# gyvenam# nam#.“ Pa(nekovas priduria taip gyvenantis ne tik dabar, kai jam per 60-imt, – tokiu po'i"riu jis vadovav)sis ir jaunyst!je.

Svarbiausias dalykas, skatinantis „Lytagros“ vadov# dirbti, – atsa-komyb! kolektyvui. A. Balsys %sitikin)s, kad tar-nauti kolektyvui ir yra ka-pitalizmo esm!, ta&iau ne visi vadovai tai supranta. Es# (is sunkmetis parod!, kad pirmiausia 'lugo tie, kurie to nesuvok! ir ben-drov!s didel) dal% l!($ nu-kreip! ne svarbiausioms problemoms spr)sti. „Gal-b"t sovietme&iu gal!jai b"ti vir(ininkas ir nieko nepaisyti, o laisvoje rin-koje, deja, atsistoji prie( didesn% ar ma'esn% ko-lektyv# ir jam vis# laik# tikr#ja 'od'io prasme tar-nauji. Jei kas nors ne taip, pirmiausia turi ie(koti tr"kum$ savyje: darbuo-tojas negali spr)sti strate-gini$ klausim$ – tai n!ra jo funkcija ir tam jis ne-turi galimyb!s. Jei yra ne-pasitenkinimas, vadinasi, ne taip elgiam!s mes, o ne darbuotojai – atsakingi esame mes“, – sak! A. Bal-sys.

CV Adomas Balsys

Gim& 1948 m. kovo 20 d. Re-ket#s kaime, Kretingos rajone

1967 m. – mok#si ir baig# Lie-tuvos 'em#s .kio akademijos Mechanizacijos fakultet%

1972–1980 m. – vyriausiasis .kio in'inierius-mechanikas Plung#s rajone

1980–1983 m. – Vyriau-siasis Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo .kio in'inierius

1983–1992 m. Kauno valstybin#s tiekimo $mon#s direktoriaus pavaduotojas, direktorius

1992 m., privatizavus Respub-likin( 'em#s .kio $mon( ir suk.rus akcin( bendrov(, i"-rinktas „Lytagros“ generaliniu direktoriumi

FAKTAI

„LYTAGRA“

1945 m. liep% Kaune buvo $kurta „Lytagros“ pirmtak# respublikin# 'em#s .kio tiekimo ben-drov#s „*em.ktechnika“ Kauno centrin# baz#. ,mon#s pavadinimas daug kart! keistas, ta&iau veiklos pob.dis vis% laik% i"liko tas pats

2011 m. „Lytagros“ $moni! grup#s paslaug! ir preki! apyvarta sudar# 572,3 mln. lit!

95 proc. $moni! grup#s „Lytagra“ akcij! valdo bendrov#s direktoriai

„Lytagros“ $moni! grup( sudaro centrin# $mon# „Lytagra“ Kaune, 8 antrin#s $mon#s, viena i" j! AS „Lytagra“ Latvijo-je ir 20 filial!, prekybos centr! bei parduotuvi! visoje Lietuvos ir Latvijos teritorijoje

A. Balsys „Lytagros“ vadovu dirba jau beveik dvide"imt met!. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Centrin& „Lytagros“ +mon& Kaune, antrin&s +mon&s, visi prekybos centrai, parduotuv&s ir sand&liai u%ima 44,4 ha plot$. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Akcija

„Litgrid“ (LGD1L)

„Anyk(,i) vynas“ (ANK1L)

„Vilniaus baldai“ (VBL1L)

LESTO (LES1L)

„Klaip&dos nafta“ (KNF1L)

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

–38,69%

–32,58%

–20,02%

–11,41%

–11,14%

Apyvarta

51 056,43 EUR

67,86 EUR

26 554,59 EUR

74 859,31 EUR

34 776,32 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, gegu"#s 10–17 d. duomenys

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

+15,79%

+12,68%

+0,19%

+0,16%

–

Apyvarta

143,00 EUR

327,52 EUR

19 326,85 EUR

27 524,13 EUR

–

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, gegu"#s 10–17 d. duomenys

Akcija

„Gubernija“ (GUB1L)

„Linas“ (LNS1L)

„Snaig&“ (SNG1L)

„!emaitijos pienas“ (ZMP1L)

–

3JOLJNBJ�(SBJLJKPKF�QSBEÕKP�EBS�WJFOÃ�4LPMı�ESBNPT�TFTJKÃ��#F�BCFKP �NFT�OFOPSÕKPNF �

LBE�WJTLBT�UBJQ�TVTJLMPTUZUı�

N. Treigys: Anks)iau ar v&liau Europos problemos i"sispr#s ir tai daug kainuos.Ruslano Kondratjevo nuotr.

Skol! drama

ŶMes nor&jome Graikijos, kartu ir kit! "ali! problem! sprendimo t#stinumo, kuris u%tikrint! bent "iok+ tok+ stabilum$ rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau i"laviruoti susida-riusioje situacijoje. Nors jau ra"iau, kad "iuo metu rinkas geriausia steb&ti i" "alies.

Ta&iau pagunda pa've-joti drumstame vandenyje gali b"ti labai didel!. Ne-ramum$ suk!l! ne ma-kroekonominiai rodikliai, ne likvidumo stoka. Van-den% drums&ia politik$ nesutarimai. D!l rinkim$ At!nuose graiki(kos akci-jas krito 'emiau u' t# lyg%, kai investuotojai sutiko savanori(kai nura(yti di-del) Graikijos skol$ dal%. Akcijos krinta, o istorijos pabaigos dar nematyti.

Paskui nutemptos 'e-myn ir kit$ Europos bir'$ akcijos. Investuotojai ma-si(kai palieka Europos akcijas. Nerimauti yra ko. Graikijoje planuojami pakartotiniai rinkimai, o analitikai var'osi, kas

tiksliau nusp!s Graikijos pasitraukimo i( euro zo-nos dat#, suskai&iavo ir kiek tai kainuos.

Anks&iau ar v!liau Eu-ropos problemos i(sispr)s ir tai daug kainuos. Jau ne tik George’as Sorosas kalba, kad Europa neturi bendros monetarin!s po-litikos, o atskirose (alyse, kaip parod! rinkimai, n!ra bent kokios politikos t)stinumo. Toks preceden-tas ydingas net klestint ekonomikoms, nekalbant jau apie likvidumo stokos nualintas ekonomikas.

Optimisti(kai nusitei-k)s gali b"ti tik vienas Warrenas Buffettas. Jis teigia, kad dabar mielai pirkt$ kokios nors Eu-ropos bendrov!s akcijas, jei tik jos pasirodyt$ pa-trauklios. Kainos rin-koje dabar, be abejo, yra patrauklios. Jis pataria analizuoti bendrovi$ finansus, o ne skaityti laikra(&i$ antra(tes. Pa-tarimas geras, ta&iau kol 'ymusis investuotojas tik 'ada, nesiimkime veiksm$ Europoje ir mes. Prisiminkime, kaip W. Buffettas Amerikos rin-koje prad!jo masi(kai apsipirkti per kriz) kaip

tik netrukus prie( akcij$ kain$ kritimo pabaig#. Gali b"ti, kad ir dabar laukiama didesni$ „nuo-laid$“. Ir toki$ galima sulaukti.

O kol kas W. Buffettas toliau apsiperka Ameri-koje. JAV akcij$ at'vilgiu optimisti(kai nusiteik)s ir buv)s FED vadovas Alanas Greenspanas. Jis teigia, kad (iuo metu JAV bendrovi$ akcijos rinkoje yra labai pigios, ir progno-zuoja augan&ias bendro-vi$ pajamas bei pelnus ateityje. Tai padidins ak-cij$ paklaus# rinkoje ir kainos prad!s kilti. Arba, tiksliau pasakius, toliau s!kmingai kils.

A. Greenspanas re-miasi psichologiniu mo-mentu. Kylan&ios akcij$ kainos sukelia gerov!s jausm#. Investuotojai ir vartotojai optimisti(kai 'i"ri % ateit% ir pradeda daugiau vartoti, varto-jimui daugiau skolintis. Vadinasi, ekonomika atsi-gauna, rodikliai pager!ja, akcij$ kainos dar labiau kyla.

Tiesa, kad akcij$ kai-nos linkusios eiti prie( makroekonominius rodi-klius. Viena b!da: augan-&ios JAV bendrovi$ paja-mos ir akcij$ kainos viso labo t!ra A. Greenspano vizijose. Tai vienintelis jo samprotavim$ tr"kumas. Jei juo tik!sime, % JAV ak-cij$ rink# bus nukreiptos Europoje atsilaisvinusios investuotoj$ l!(os.

Tad jei Europa nepaki( kojos, jei pilietiniai nera-mumai i(sikv!p! rinki-muose, JAV bendrovi$ akcij$ kainos dabar tikrai atpigo ir ateityje nusimato buli$ rinka. Tik tie „jei“ kiekviename 'ingsnyje...

»Investuotojai masi"kai palieka Europos akcijas. Nerimauti yra ko

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap%valgininkas

.DL�UL]LNą�QXJDOL�SLQLJDLMARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

#BOLı�NBLMFSJBJ�EJTQPOVPEBNJ�EJEFMÕNJT�QJOJHı�TVNPNJT�LBSUBJT�EÕM�QFMOP�UJOLBNBJ�OFíWFSUJOB�SJ[JLPT �P�QMBOVJ�OFQBTJTFLVT�TVLSFËJB�OF�UJL�TBWP�CFOESPW× �CFU�JS�WJTÃ�SJOLÃ�

Did'iausias JAV bankas „JPM-organ Chase“ tapo puikiu

pavyzd'iu, kai rizik# nugal!jo noras u'dirbti daugiau. Situacija dar galutinai neai(ki, ta&iau skelbiama, kad bankas d!l vieno savo darbuotojo Bruno Iksilo, praminto Londono Banginiu, veiksm$ patyr! bent 2 mlrd. JAV doleri$ (5,44 mlrd. lit$) nuostol%.

Sud&tinga schemaB. Iksilas suk"r! su-d!ting# finansavimo strategij# naudodamas i(vestinius finansinius instrumentus, susijusius su „Markit CDX.NG.IG.9“ indeksu, % kur% %trauktos 125 +iaur!s Amerikos ben-drovi$ obligacijos. Dar baland% rink$ dalyviai pasteb!jo, kad ka'kas kre-dito rizikos apsidraudimo sandori$ (angl. credit de-fault swap, CDS) rinkoje stat! tokias dideles sumas, kad jos paveikdavo rinkos krypt%. Paai(k!jo, jog tai buvo B. Iksilas.

Istorijai patekus % vie-(#j# erdv) B. Iksilo strate-gija pasuko ne ta linkme ir „JPMorgan Chase“ prie( dvi savaites buvo privers-tas konstatuoti, kad ban-kas per (e(ias savaites d!l (ios strategijos patyr! 2 mlrd. JAV doleri$ (5,44 mlrd. lit$) nuostol%.

Kitos taisykl&sKod!l vienas banko dar-buotojas gal!jo investuoti tokias dideles sumas,

kurios paveikdavo vis# rink# ir bankui kainavo 2 mlrd. JAV doleri$ (5,44 mlrd. lit$)? Kaip i(ai(-kino „Reuters“, banko investavimo biurui Lon-

done buvo taikomos daug laisvesn!s rizikos taisy-kl!s nei kitiems banko padaliniams.

Rizikai vertinti „JP-Morgan“ 1987 metais su-

k"r! vert!s poky&io rizi-kos (angl. Value at Risk, VaR) instrument#, kur% (iandien naudoja dauge-lis finans$ institucij$. Paai(k!jo, kad Londono

biurui buvo taikoma ki-tokia VaR sistema nei li-kusiems. Jie naudojo ma-'iau grie't# skai&iavimo metodik#, kuri suteik! ma'esni$ rizikos verti-

nim$ sandoriams.Be to, (is skyrius at-

siskait! tiesiogiai „JP-Morgan“ vadovui Jamie Dimonui. „Reuters“ (alti-niai teigia, kad Londono

investicij$ biuras buvo kelet# kart$ %sp!tas, jog rizik# vertina nepakan-kamai skaidriai. Ta&iau tie patys (altiniai teigia, kad skyrius buvo skatini-mas b"ti pelno centru.

Skaudi kainaPo skandalo post# pirmoji paliko „JPMorgan“ inves-ticij$ direktor! Ina Drew, vadovaujanti b"tent (iam padaliniui. 30 met$ banke i(dirbusi I. Drew per pas-taruosius dvejus metus u'dirbo po 15 mln. JAV do-leri$ kasmet. Schemos au-

torius B. Iksilas banke dar dirba, ta&iau nebeinves-tuoja ir, „New York Times“ (altini$ duomenimis, dar-boviet) tur!t$ palikti iki met$ pabaigos.

Pana(u, kad banko va-dovui J. Dimonui savo darbo k!d) i(laikyti pa-vyks, ta&iau (iuo metu jis turi atremti nuolatin) investuotoj$, politik$ kri-tik#. Banko veikla domisi Teisingumo departamen-tas, FTB bei JAV vertybi-ni$ popieri$ ir bir'$ komi-sija. Banko akcijos pra!jus savaitei, kai buvo paskelbti

nuostoliai, atpigo 15 proc. Be to, nes!kmingo sando-rio nuostoliai gali padi-d!ti dar keliais mlrd. JAV doleri$.

Ne pirmasB. Iksilas – ne pirmasis makleris, d!l kurio dar-boviet! patyr! mil'ini(k$ nuostoli$. 2007 metais „Morgan Stanley“ makle-ris Howie Hubleris spro-gus nekilnojamojo turto burbului prarado 9 mlrd. JAV doleri$ (24,47 mlrd. lit$).

Kitas makleris, Jero-me’as Kervielas i( „Societe Generale“, buvo pramin-tas suk&iumi, mat buvo apkaltintas investav)s be vadovyb!s pritarimo, be leidimo naudoj)sis banko kompiuteri$ sistemomis ir taip bankui atne()s be-veik 7,2 mlrd. JAV doleri$ (19,58 mlrd. lit$) nuostol%. Teismas J. Kerviel# nu-teis! 5 metais kal!jimo, u'draud! dirbti finans$ sektoriuje ir nurod! gr#-'inti prarastus pinigus. Kal!jimo bausm! buvo nukelta, nes J. Kervielas sprendim# apskund!.

2006-aisiais Briano Hunteriui i( „Amaranth Advisors“ nes!kmingai investavus % duj$ sektori$ patirta 6 mlrd. JAV doleri$ (16,31 mlrd. lit$) nuostolio ir fondas buvo priverstas bankrutuoti. Be to, jis ir fondo %k"r!jas Nicholas Maounis buvo apkaltinti bandymu dirbtinai pa-veikti duj$ kainas, ta&iau j$ kalt! nebuvo %rodyta.

Lietuvoje – vargiaiAr Lietuvoje dirbantys finans$ makleriai gali padaryti toki# didel) 'al# ir paveikti vis# rink#? Lietuvos finans$ makle-ri$ asociacijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad toks %vykis – ma-'ai tik!tinas. Pasako jo, bendros tvarkos, apibr!-'ian&ios makleri$ rizik# ir veiksmus, n!ra – kie-kviena finansin! institu-cija j# nustato savaip.

„Many&iau, klaidos ga-limyb! visada egzistuoja, – sak! M. Dubnikovas. – Ta&iau ma'ai tik!tina, kad toks didelis nuosto-lis susidaryt$ vien d!l vertybini$ popieri$, nes atsiradus klaidai v!liau grei&iausiai ta klaida b"t$ pataisyta. Su kita puse b"t$ susitarta, kad sandoris b"t$ gr#'intas, jei akivaizd'iai matyt$si, kad tai buvo klaida.“ Jo teigimu, toki$ situacij$ buvo, ta&iau jos nesuk!le reik(ming$ nuostoli$, kurie b"t$ k!l) gr!sm) bank$ stabilumui.

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

FAKTAI

DID-IAUSI NUOSTOLIAI

Tekste pamin#ti trys did'iausi! nuostoli! savo bendrovei atne"( makle-riai. U' j! rikiuojasi Joh-nas Meriwtheris i" „Long Term Capital Manage-ment“ su 4,6 mlrd. JAV doleri! (12,51 mlrd. lit!) nuostoliu (1998 m.)

Yasuo Hamanaka i" „Sumitomo Corporation“ 1996 m. patyr# 2,62 mlrd. JAV doleri! (7,12 mlrd. lit!) nuostol$

Isacas Zagury ir Rafaelis Sotero i" „Aracruz“ 2008 m. patyr# 2,52 mlrd. JAV doleri! (6,853 mlrd. lit!) nuostol$

Kweku Adoboli i" UBS 2011 m. patyr# 2 mlrd. JAV doleri! nuostol$

»Banko investavimo biurui Londone buvo taikomos daug laisvesn&s rizikos taisykl&s nei kitiems banko padaliniams

Ne+vertinta rizika „JPMorgan Chase“ kainavo per 2 mlrd. JAV doleri! (5,44 mlrd. lit!). Scanpix

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

»B. Iksilas – ne pirmasis makleris, kuris savo darbovietei atne"& mil%ini"k! nuostoli!

9DVDURV�DWRVWRJRPV�UHQNDVL�PD¿Mą/FTFOJBJ�ğBMJFT�LOZHZOVT �QSFLZCPT�DFOUSVT�QBTJFLÕ�BOUSBTJT�ļVSOBMJTUP�%BJMJBVT�%BSHJP�OBVKBVTJPT�

LOZHPT�,SVWJOBTJT�NBџKPT�NBSğSVUBT�UJSBļBT��ĞJPNJT�EJFOPNJT�QBTJSPEZT�JS�KBV�QFOLUBTJT�ğJP�BVUPSJBVT�EFCJVUJOJP�EBSCP�5JLSPKJ�%BLUBSı�JTUPSJKB�MFJEJNBT�

Li"dnai pagars!-jusi Kauno Dak-tar$ (eimyna deda visas pa-

stangas, kad i( prekybos lentyn$ b"t$ i(imtas (is D. Dargio publikacij$ apie Kauno mafij# rinkinys, ta&iau susidom!jimas knyga auga.

Baland'io viduryje Vil-niaus apygardos teismo teis!jas Antanas Rudzins-kas paskelb! daug komen-tar$ sulaukusi# nutart%. Joje teigiama, kad mafijos atstovus % dienos (vies# traukiantis 'urnalistas D. Dargis nusi'eng! atskleis-damas Henriko Daktaro t!vo ligos prie'ast% ir neva

neteisingai panaudojo kelias citatas i( Daktar$ gaujos vadeivos knygos „I(likti 'mogumi“.

Teismas 'urnalistui ir knygos leid!jams priteis! 6 t"kst. lit$.

Ta&iau keist# spren-dim# paskelb)s teis!jas A. Rudzinskas susipainiojo arba neatsi'velg! % svar-bi# bylos aplinkyb). Prie( metus nepriklausoma ekspert! ra(tu pripa'ino, kad D. Dargis cituodamas H. Daktaro veikal# nepa-

'eid! lietuvi$ kalbos tai-sykli$. T# pat% ji pasak! ir i(kviesta liudyti teisme.

*ini# apie H. Daktaro t!vo mirties prie'ast% 'ur-nalistas D. Dargis su'inojo perskait)s teismo nepa-neigt# dar 1996 metais viename Kauno laikra(-&i$ publikuot# straipsn%. +is faktas oficialiai skel-biamas ir viename senos Daktar$ gaujos bylos tom$. Nuosprend% (ioje byloje H. Daktarui ir jo bendrams 1987 metais pa-

ŶDa%n$ vie"ai kalbant+ %mog! apima jaudulys, kur+ +veikti gali tinkamai i"ugdytas pasitik&jimas savo j&gomis.

Geriausi pardavimo spe-cialistai tiki, kad pagrindinis j! ginklas yra entuziazmas ir tik#jimas atliekama savo mi-sija. Stokojantiesiems tokio pasitik#jimo gali pad#ti ke-letas 'urnale „Inc.“ spausdi-nam! patarim!.

B!kite pasireng". Geras pasirengimas teigiamai vei-kia emocin( b.sen%. Kartais

$tampai suma'inti pakanka ant popieriaus lapo trumpai i"kloti b.simo susitikimo tiks-lus. Baim# turi did'iul( griau-nam%j% j#g%, tod#l pravartu savo mintis u'imti laukiamo susitikimo smulkmen! ap-m%stymu, tuomet nebelieka laiko jaudintis d#l galimos katastrofos.

Mokykit#s i$ nes#kmi%. Nesijaudinkite, jeigu klien-tas u'trenk# duris jums prie" nos$. Pasitik#jimui ugdyti ne-s#km#s turi ne k% ma'esn( reik"m( nei pasirengimas b.simiems i"".kiams. Nepa-

Geriausi pardavimo specialistai tiki, kad pagrindinis j! ginklas yra entuziazmas ir tik&jimas atliekama savo misija. Reuters

Kaip ugdyti pasitik&jim$vyk(s sandoris savaime ne-prideda pasitik#jimo, tod#l b.tina analizuoti kiekvienos nes#km#s prie'astis ir atei-tyje naudoti veiksmingesn( taktik%.

Steb#kite savo klientus. Lengviausia suprasti klientus bandant pa'velgti pro j! m%s-tymo prizm(. Prie" teikdami si.lymus bandykite $sigilinti $ j! tikslus ir l.kes&ius. Pagalvo-kite, kaip j.s! komercinis pa-si.lymas pad#s klientui. *ino-jimas, kad parduodate tikrai verting% produkt%, ir sugeb#-jimas pagr$stai argumentuoti

sandorio naud% suteikia pasi-tik#jim% savo j#gomis.

Formuokite savo asme-nyb". J.s! elges$, po'i.r$ ir pasitik#jim% nuolat veikia universali tiesa – 'mogus kei-&iasi. Apdairiai rinkit#s 'mo-nes, kurie nuolatos jus supa, ir id#jas, kurios formuoja savimon(. Skaitykite tik t% literat.r%, kuri pad#s ugdyti asmenyb(. Svarbu suprasti, kad aplinka jums daro did'iul$ poveik$.

S#km#s lydimi 'mon#s pa-sitiki savo j#gomis ir prisiima rizikas, kuri! vengia bailiai.

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

-urnalistas D. Dargis, be kit! +domi! fakt!, antroje knygoje apra"&, kaip "iandien atrodo an! laik! architekt(ros "edevrais laikyti Vilniaus brigados krik"tat&vio Georgijaus Dekanidz&s bei kit! veik&j! dvarai. Ruslano Kondratjevo nuotr.

skelb! tuomet!s soviet$ Lietuvos Auk(&iausiasis Teismas.

+iandien min!ta Dak-tar$ byla vie(ai prieinama bet kam. Ji saugoma Lie-tuvos centriniame valsty-b!s archyve, Vilniuje. O susidom!jimas 'urnalisto D. Dargio knygomis tik dar labiau i(augo.

+iomis dienomis par-duotuvi$ lentynas pasieks jau penktasis bestseleriu laikomos „Tikrosios Dak-tar$ istorijos“ leidimas. Manoma, kad teis!tas ar piratines knygos versijas perskait! daugiau nei mi-lijonas skaitytoj$ Lietu-voje ir u'sienyje.

Nr. 192012 m. gegu%&s 21–27 d.

T I N K L A R A ' T I S

Greitis ir kokyb&)i% savait( „New York Ti-

mes“ pareng# $dom! vieno stambaus JAV ekonomikos ir finans! portalo 'urnalisto profil$. Jis ra"ydamas apie

finans! rinkas kasdien darbo dien% pradeda 4 valand% ryto ir dirba po 16 valand! per dien%. Na, darboholikas, m#gstantis

savo darb% – nieko keisto ir per daug blogo.

Ta&iau suglumino straipsnyje pareik"ta mintis: apie finans! rinkas ir b.ti neteisingam – nieko blogo, mat 'urnalistas nerizikuoja savo pinigais, o investuoto-jai jam algos nemoka. Ir tuo "is 'urnalistas naudojasi. Pavyzd'iui, t% pa&i% pro-gnoz( kartojo kelet% kart!, kol galiausiai ji pasiteisino. Arba i" prad'i! para"o 'inut( vienu kampu, v#liau pasigilin(s kamp% apver&ia, o tre&i% kart% pa'i.r#j(s – prideda nauj! ankstesn#ms

'inut#ms prie"taraujan&i! fakt!. „B.ti neteisingam – nieko blogo“. Ar tikrai?

Da'nai klaid! atsiranda per skub#jim%, nor% pir-mam pateikti svarbi% 'ini% – tai smagus jausmas, bet kas i" tos skubios 'inios, jei ji klaidinga? Kaip 'mogus, kuris remdamasis infor-macija priima tam tikrus sprendimus, susijusius su ma'esn#mis ar didesn#mis pinig! sumomis, gali pa-sitik#ti 'iniasklaida, kurios atstovai laikosi nuomon#s, kad klysti – nieko blogo?

Dar vienas pavyzdys. Kai d&l grei)io aukojama kokyb&… AFP

Dien% prie" „Facebook“ pirmin$ vie"% akcij! si.lym% buvo laukiama, koki% galu-tin( akcij! kain% pasirinks socialinis tinklas.

Viena po kitos lindo antra"t#s su skambiais prie-ra"ais „Breaking“, „Exclu-sive“, o 'inut#s tekstai buvo pana".s: „Akcij! kaina bus X JAV doleri!, ta&iau ji dar n#ra galutin#.“

Ekskliuzyvas su ne-patvirtinta 'inia, kuri% gali para"yti bet kas, net netur#damas joki! "altini! „Facebook’e“? Betgi klysti – nieko blogo…

»Manoma, kad teis&tas ar piratines knygos versijas perskait& daugiau nei milijonas skaitytoj!

vizio

Trys prane"imai ir viena diskusijaTradicija Raimondas Kuodis, ekonomistas

Alternatyva Tadas Navickas, „4 Energia“ vadovas

Vizija Martynas Nagevi&ius, „COWI Lietuva“ aplinkosaugos ir energetikos vadovas

Diskusija Atomin# energetika – prioritetas, alternatyvioji – mira'as?

ww

w.e

k.lt

PRISTATO diskusij) cikl+ *NOMIKA

Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija

Diskusija vyks 2012 m. gegu'#s 30 d. 10 val.„Forum Palace“ Konferencij! sal#je, Konstitucijos pr. 26, Vilnius

*Renginys nemokamas