1SBÕKVTJÃ�TBWBJU×�&LPOPNJLB�MU�TVEBSÕ�-JFUVWPT�QSFLZCPT�DFOUSı�SFJUJOHÃ�JS�TLBJËJBWP �LVSJBNF�BQTJQJSLUJ�HBMJNB�QJHJBVTJBJ��3F[VMUBUBJ�OVTUFCJOP�OF�WJFOÃ��ĞJÃ�TBWBJU×�QBEFEBNJ�HBVTJPT�LPNBOEPT�BQTJQJSLPNF�WJTPKF�&VSPQPKF��

Kainos Europoje: lietuviams pigu,

bet skauda25,95 %

Latvija Lietuva Lenkija Estija Slovakija

kain!, nes tokios maisto prek"s ir g"rimai b#na smarkiai pigesni nei gaminami $prastai, be u%sa-kymo. Palyginti su lietuvi&komis kainomis, daugelyje u%sienio &ali! itin brangi pasirod" m"sa ir kiau&iniai. Nors Lietuvoje bai-minamasi, kad kiau&ini! kainos pasieks 7 litus u% 10 vienet!, u%-sienie'iai jau seniai kiau&inius perka tokiomis kainomis – dau-gumoje Europos valstybi! kiau-&iniai vidutini&kai kainuoja apie 6,5 lito.

Pigi! mokslinink! ir erudit! "alis Lietuvos ekonomik! pasistiebti gal"t# paska-tinti i$pl"totas paslaug# eksportas, mano speci-alistai. Dirva paslaug# eksportui jau paruo$ta – kvalifikuotos ir pigios darbo j"gos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai. Pla%iau 6–7 p.

Eliziejaus r#m! "turmasDabartinis Pranc&zijos vadovas Nicolas Sarkozy ir jo oponentas socialist# kandidatas Francois Hollande‘as rengiasi naujiems prezidento rinkimams, kurie gali lemti ne tik $alies, bet ir visos Europos S!jungos (ES) ateit'. Iki pirmojo Pranc&zijos prezidento rinkim# etapo likus kiek daugiau nei m"nesiui, abu kandidatai 'siv"l" ' ar$ius debatus d"l opiausi# $alies politini#, socialini# ir ekonomini# klausim#. Pla%iau 16–17 p.

$ou turi t%stis, nes atsiperka(iemet vis! vasar! bene kiekvien! savaitgal' vyks muzikos festivaliai po atviru dangumi, o vien liep! pramog# arenose nugriaud"s trij# pasaulinio lygio )vaig)d)i# koncertai. Anot muzikos rengini# organizatori#, Lietuvoje apsi-moka rengti ir festivalius, ir didelius koncertus – $ie tarpusavyje nekonkuruoja, mat vadovau-jasi i$ principo kitokiomis koncepcijomis. Pla%iau 22–23 p.

Investavimas & „startup'us“ 'aliems Turite „startup'!“, kuriam ie$kote finan-savimo? Keletas patarim#, kaip tai daryti s"kmingai. Lietuvoje vis da)niau gird"ti apie „startup'us“. I$ u) Atlanto atskriejant )inioms apie investuojamus $imtus milijon# JAV doleri# ' kuriamus verslus galima pamanyti, kad $i industrija i$gyvena antr!j' aukso am)i#, kuris visus lepino prie$ sprogstant „dot-com“ burbului. Ta%iau statistika kitokia. Pla%iau 28–29 p.

Kaina 3 LtU's. Nr: 73Tira'as: 15 000

»M. Vai(iulis: Kol kas atrodo, kad politikai yra blogiausi investuotojai, nes pervedimus kirto ir kirto kaip tik prie" rinkoms imant augti

Pla%iau 4–5 p.

!IAME NUMERYJE

ww

w.e

k.lt

NEMOKAMAS SAVAITRA(TIS. LEID*IAMAS KIEKVIEN+ KETVIRTADIEN,

PIRMADIENIS. 2012 M. KOVO 19–25 D. Nr. 11 (73) SAVAITRA$TIS. LEID!IAMAS KIEKVIEN" PIRMADIEN# www.ekonomika.lt

Pla%iau 8 p.

ŶLietuvi"koje padang)je diskusij!, kaip brangiai mokame u' maist*, netr#ksta. Tautie(iai, nukeliav% & sve(ius kra"tus ir ten nusipirk% pigesni! maisto produkt!, nepavargsta ai"kinti, kaip blogai gyvename.

Ie&kodami pigesnio maisto lie-tuviai takelius numyn" ne tik $ kaimyn"s Lenkijos pus( – pigiau valgyti $manoma ir, pavyzd%iui, Vokietijoje. Tai atskleid" ir „Eko-nomika.lt“ maisto kain! tyri-

mas. Ir atlikdami tyrim) Lietuvoje, ir skai'iuodami europieti&kas maisto kainas $ maisto produkt! krep&el$ $trauk"me 27 produktus: nuo duonos iki alyvuogi! aliejaus ir jautienos nugarin"s. Produkt! kainas nagrin"jome did%iuosiuose &ali! prekybos centruose atmes-dami tuos, kuriuose visi produk-tai parduodami smarkiai pigiau (pvz., „Lidl“ ir pana&#s prekybos centrai). * produkt! krep&elius ne$trauk"me ir produkt!, kuri! gamyb) u%sako prekybos centrai,

R. Bransonas: Kovai su narkotikais jau buvo i$leistas 1 trln. JAV doleri#. Ir tai nedav" norim# rezultat# Pla%iau 20 p.

V. Janulevi(ius: Skaud)iausios pamokos b&na tos, kai 'lendi ten, kur nieko nei$manai

Rinkos poky(iai394,94 600,34 315,40 5940,723056,3710123,28

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–0,08%+2,61%+0,32%+2,58%+2,69%+5,71%

Kovo 8-15 d. duomenys

Pla%iau 26–27 p.

24,56 %

23,29 %

21,45 % 18,56

%

LEID-JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus %i$vinskas, Nauris TreigysPORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasKALBOS REDAKTOR# Laima %iu&ait"VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS A$t#$as Girdauskas

BENDROV#S DIREKTOR# Au&$a Ku$tkut"

Spausdino UAB „Respublika” spaustuv)U'sakymo numeris 73 Tira'as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSSaulius Antanaitis

(ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

r svarbi! energetikos $statym! prilyginimas ne-priklausomyb"s atgavimui, ir Seimo pirmalaiki! rinkim! id"jos sklinda i& $vairi! T"vyn"s S)jun-gos-Lietuvos krik&'ioni! demokrat! (TS-LKD) frakcijos kamp!. Vertindami pad"t$ TS-LKD atstovai keiksnoja Liberal! ir Centro S)jung) (LiCS), jos deleguot) vidaus reikal! ministr) Raimund) Palait$ ir vis) t) istorij) d"l Finansini! nusikaltim! tyrimo tar-nybos (FNTT) vad! atleidimo, d"l kurios $silieps-nojo TS-LKD ir LiCS karas. Valdan'i!j! nepasi-tenkinimas – tik vi-suotin"s politin"s su-mai&ties putos. Tarp pilie'i! sklando $vai-rios s)mokslo teorijos – kai kurios net visai fantasti&kos. Visos jos s)ranga primena vaiki&k) pasak) apie vi&tyt( ir gaidel$. Kadangi daugyb" %moni! i&augo be pasak!, ver-t"t! priminti, kad gaidelis su rie&utu pamu&" vi&-tytei ak$. Senelis ir senel" atliko tyrim) ir nustat" prie%as'i! sek), d"l kurios vi&tyt" buvo su%alota. Kalt!j! atrasta daug: pats gaidelis, lazdynas, o%ka, piemuo, net senel", kiaul" ir galiausiai vilkas.Vilko vaidmens atlik"jas Lietuvoje nesikei'ia &imtme'iais – tai Rusija. Kiti vaidmenys pasi-skirsto pagal aplinkybes. Nors kai kurie TS-LKD dainiai bando $tikinti, kad vyksta herojin" tragedija – tolsta „energetikos Kovo 11-oji“, spektaklis kol kas primena nehero-jin$ fars).Pasirodo, u%teko ne itin didelio ir ne itin daug elektros suvartojan'io prietaiso – poligrafo, kad &vies! Lietuvos elektrini! rytoj! u%temdyt! de-besys. Pad"kime ant vienos svarstykli! l"k&t"s t) poli-graf) ir dar poligrafinink), ant kitos l"k&t"s – vi-

sus tuos neva %lungan'ius energetinius projektus.Kad ir kaip fantazuotume, vienoje pus"je – mi-krobas, kitoje – ne vien) ton) sveriantis banginis (atsipra&au, kad gausinu zoologinius terminus). O kalbos, kod"l mikrobas nusveria bangin$, pri-mena svarbias prie%astis i& min"tos pasakos: laz-dynas kelnytes perpl"&", o%ka lazdyn) pagrau%", kiaul" te&l) suvalg", tod"l piemuo bandel"s ne-gavo, o%kos negan" ir pana&iai.Idant skaitytojas nepasiklyst! tarp %v"reli! pa-vadinim!, skubu apibendrinti: dabartinis Lie-

tuvos politinio cirko veiksmas, kuriame $ mazg) susipyn" gau-syb" veiksni! ir vei-k"j!, atskleid%ia dvi nepatrauklias to cirko puses.

Ma%ai kas prie&taraus, kad valdi&k! $staig! at-stovai savo padarytas nes)mones m"gsta ai&-kinti kaip tie %v"reliai i& pasakos: ka%kas blogai dirbo, nes bandel"s negavo, o &ios niekas nei&-kep", nes kiaul" te&l) suvalg". Ar ie&koma kalt!, kod"l laiku Briuselio nepapra-&yta daugiau l"&! Ignalinos atominei elektrinei u%daryti; ar badomasi pir&tais, kod"l &aliai kai-mynei pateikta informacija apie politi&kai pa%ei-d%iamus asmenis – prasikaltusios o%kos b#tinai nurodys piemenis, kurie j! negan".Valstyb"je, kurios politinis elitas save gerbia, yra riba, u% kurios reikia liautis sekti biurokratines pasakas ir elgtis oriai. Deja, m#si&k"s vir&#n"s, $skaitant &alies prezident(, labiau $sijautusios $ pasakos %v"reli! vaidmenis. Kita vertus, jeigu energetin"s laisv"s projektai taip lengvai su%lugdomi, ar nebuvo jie blefas nuo pat prad%i!? Visi man", kad ten ka%in kas, bet atsli#kino ka%koks mikrobas ir visk) krimst krimst suvalg".

.DLS�PLNUREDV�VXJUDXåŏ�EDQJLQš4FJNBT �QFS�QSBTJEÕKVTJÃ�QBWBTBSJP�TFTJKÃ�UVSÕK×T�QBTLFMCUJ�FOFSHFUJLPT�,PWP����ÃKà �HBMJ�CĩUJ�QBMFJTUBT��

I

3FEBLDJKB 3

»Kad ir kaip fantazuotume, vienoje pus)je – mikrobas, kitoje – ne vien*

ton* sveriantis banginis

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Ram$no Vaitkaus pie%. www.mrcaricature.lt

4BWBJUÕT�UFNB4BWBJUÕT�UFNB 54 Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Prognozuoja 2 proc. augim*

Brango "ildymas

Vertina kov* su krize

SAVAIT"S TOP 5

Antri ES

Pripa'ino svarbiu

(vedai ir lietuviai geriau-siai vertina Europos S!jungos pastangas 'veikti kriz., rodo 2011 met# ruden' atliktas „Eu-robarometro“ tyrimas. Pritari-mas ES veiksmams 22-ose ES valstyb"se i$ 27-i# nusveria t# veiksm# kritik!. Did)iau-sias pritarimo lygis nustatytas

(vedijoje (67 proc.), Lietuvoje (65 proc.), Bulgarijoje (60 proc.), Lenkijoje ir Suomijoje (po 57 proc.). Neigiami verti-nimai stipriausi Ispanijoje (46 proc.), Graikijoje, Jungtin"je Karalyst"je (po 42 proc.), Itali-joje (34 proc.) ir Portugalijoje (33 proc.).

Europos S!jungos (ES) statistikos agent&ros „Euros-tat“ duomenimis, $i# met# saus', palyginti su pra"jusi# met# gruod)iu, Lietuvoje pramon"s gamybos mastas padid"jo 3,6 proc. o per me-tus i$augo 2,3 proc. Tai buvo

Vyriausyb" valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripa-)ino UAB „Lietpak“ investicij# projekt! „Plastikini# med)iag# gamybos centro pl"tra“. ,gy-vendinusi projekt! 'mon" ' valstyb"s biud)et! kasmet pa-pildomai sumok"s 12–14 mln. lit# mokes%i#. Realizuodama $i!

program! „Lietpak“ planuoja iki 2017 met# investuoti apie 75 mln. lit# reikalingai gamybos infrastrukt&rai sukurti. Numa-toma pastatyti gamybos patal-pas ir sand"lius, 'sigyti ir 'diegti pa)angias gamybos technologi-jas, 'steigti 120 nauj# ilgalaiki# darbo viet#.

Visos Lietuvos $ilumos tiekimo 'mon"s pagal pasta-tuose, tarp j# – ir daugiabu-%iuose namuose, suvartot! $ilum! pateik" s!skaitas u) vasar'. S!skaitos yra viduti-ni$kai tre%daliu didesn"s nei daug $iltesn' saus'.

Po spartaus augimo pernai, Lietuvos ekonomika $iemet pl"sis nuosaikiai – BVP did"s apie 2 proc., prognozuoja audito ir verslo konsultacij# bendrov" „Ernst & Young“, atlikusi Lietuvos ekonomikos ap)valg! kartu su „Oxford

Economics“. Pasak ekspert#, sul"t"jus' augim! daugiausia lems silpn"jan%ios eksporto galimyb"s d"l recesijos euro zonoje, taip pat „pristabdy-tos“ verslo investicijos, kol pa-ai$k"s spal' vyksian%i# Seimo rinkim# rezultatai.

Saus& Lietuvos pramon)s augimas visoje ES atsiliko tik nuo Slovakijos. AFP

Vasar& did'iausias s*skaitas u' "ildym* gavo sen! daugiabu(i! gyventojai. Scanpix

antras geriausias rezultatas visoje ES. Saus' labiau pra-mon" augo tik Slovakijoje (6,1 proc.). Per metus $is rodiklis labiausiai augo kai-myn"se Lenkijoje (9,1 proc.) ir Latvijoje (8,2 proc.) bei Slovakijoje (7 proc.).

»Tai, kad atrodo, jog visur kitur kainos ma'esn)s nei Lietuvoje, yra iliuzija. Kitose "alyse galima rasti parduotuvi!, kur pigiau, ta(iau tuomet kyla kokyb)s klausimas. Reikia lyginti produktus. Kartais atrodo, kad kur nors sviestas pigesnis, bet tada pasi'i#ri, kad jo sud)tyje riebal! triskart ma'iau. Manau, kartais d)l kain! mes apsigauname

Albertas Gap"ys, Agrarin&s ekonomikos instituto Produkt' rinkotyros skyriaus ved&jas

NUOMON"

Odeta Blo'ien), „Swedbank“ Asmenini' finans' instituto vadov&

»M#s! kainos lyg ir ma'esn)s, ta(iau pajamos taip pat itin ma'os. Pad)tis gal)s keistis tik tada, kai keisis atlyginimai. Skirtumus gali lemti ir maisto kokyb), pakuo(i! dydis, kitokios mokestin)s sistemos

»Maistas – pirmo b#tinumo prek), tod)l Lietuvoje, kurioje, palyginti su kitomis ES "alimis, produktyvumo ir pajam! lygis yra ma'esnis, didesn) pajam! dalis skiriama maistui. Ta(iau situacija kei(iasi, prie" de"imt& met! maistas vartotojo krep"elyje sudar) 'ymiai didesn% dal& nei "iandien

Vytautas +ukauskas, LLRI ekspertas

tik rumunai, kroatai ir tur-kai.

O s)ra&o viduryje ir apa-'ioje atsid#r" tos valstyb"s, kuri! gyventojai u% maist) sumoka daugiausia. Dau-giau nei 300 lit! i&leidome maisto krep&eliui +veicari-joje, ta'iau &veicarai pirk-dami itin brang! maist) jam skiria kiek daugiau nei de&imtadal$ savo gaunam! pajam!.

Daugiau nei 300 lit! apsi-perkant atsi"jo ir Norvegi-joje bei +vedijoje: norvegai maistui i&leid%ia 16,19 proc. gaunam! pajam!, o &vedai – 15,33 proc.

.DLQRV�(XURSRMH��OLHWXYLDPV1SBÕKVTJÃ�TBWBJU×�&LPOPNJLB�MU�TVEBSÕ�-JFUVWPT�QSFLZCPT�DFOUSı�SFJUJOHÃ�JS�TLBJËJBWP �LVSJBNF�BQTJQJSLUJ�HBMJNB�QJHJBVTJBJ��3F[VMUBUBJ�OVTUFCJOP�OF�WJFOÃ��ĞJÃ�TBWBJU×�QBEFEBNJ�HBVTJPT�LPNBOEPT�BQTJQJSLPNF�WJTPKF�&VSPQPKF�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Lietuvi&koje pa-dang"je disku-sij!, kaip bran-giai mokame u% maist), ne-

tr#ksta. Tautie'iai, nuke-liav( $ sve'ius kra&tus ir ten nusipirk( pigesni! maisto produkt!, nepavargsta ai&-kinti, kaip blogai gyvename. Ie&kodami pigesnio maisto lietuviai takelius numyn" ne tik $ kaimyn"s Lenkijos pus( – pigiau valgyti $manoma ir, pavyzd%iui, Vokietijoje. Tai atskleid" ir „Ekonomika.lt“ maisto kain! tyrimas.

Gausus krep"elisIr atlikdami tyrim) Lietu-voje, ir skai'iuodami euro-pieti&kas maisto kainas $ maisto produkt! krep&el$ $trauk"me 27 produktus: nuo duonos iki alyvuogi! aliejaus ir jautienos nugarin"s. Pro-dukt! kainas nagrin"jome did%iuosiuose &ali! prekybos centruose atmesdami tuos, kuriuose visi produktai par-duodami smarkiai pigiau (pvz., „Lidl“ ir pana&#s pre-kybos centrai).

* produkt! krep&elius ne$-trauk"me ir produkt!, kuri! gamyb) u%sako prekybos cen-trai, kain!, nes tokios maisto prek"s ir g"rimai b#na smar-kiai pigesni nei gaminami $prastai, be u%sakymo.

Brangi m)sa ir kiau"iniaiPalyginti su lietuvi&komis kainomis, daugelyje u%sienio &ali! itin brangi pasirod" m"sa ir kiau&iniai. Nors Lietuvoje baiminamasi, kad kiau&ini! kainos pasieks 7 li-tus u% 10 vienet!, u%sienie'iai jau seniai kiau&inius perka tokiomis kainomis – daugu-moje Europos valstybi! kiau-&iniai vidutini&kai kainuoja apie 6,5 lito.

Pigiausiai u% kiau&inius sumok"tum"te Lenkijoje (3,31 lito), Serbijoje (3,45 lito), Vokietijoje (3,76 lito) ir Danijoje (4,12 lito). 8 lit! u% 10 kiau&ini! d"%ut( riba

perkopta Did%iojoje Britani-joje, Islandijoje, Norvegijoje. Brangiausius kiau&inius pir-kome +vedijoje – 10 kiau&ini! d"%ut" 'ia kainavo 9,84 lito.

Itin svyruojanti jautienos nugarin"s kain! kreiv". Vie-noje &alyje pus( kilogramo jautienos nugarin"s nusi-pirksite u% ma%iau nei 10 lit! (Slov"nija), kitur u% &ios r#-&ies m"s) paklosite ir 70 lit! (+vedija). Baltijos &alyse &ios r#&ies m"sos pus" kilogramo kainuoja nuo 8,4 lito (Latvija) iki 22,4 lito (Estija).

Pigesnis cukrusLietuvoje gaminamo cukraus kaina senokai perkop" 4 lit! u% kilogram) rib), ta'iau di-d%iojoje dalyje Europos vals-tybi! cukrus &iek tiek, o kai kur net ir gerokai pigesnis. Pigaus cukraus rasite ir jau tradicine maisto turizmo &a-limi tapusioje Lenkijoje (2,97 lito u% kilogram)), ta'iau dar pigesnis &is sald"sis Serbijoje (2,69 lito u% kilogram)). Vo-kietijoje cukrus kainuoja 3,07 lito u% kilogram).

4 lit! ribos cukraus kainos neperkop" Italijoje, Islandi-joje, Slov"nijoje, Portugali-joje, Danijoje, ,ekijoje, kai-myn"je Estijoje ir daugelyje kit! valstybi!. Brangiausias cukrus Norvegijoje – 'ia jis kainuoja beveik 10 lit! u% ki-logram).

Lietuvoje maistas pigusKalb"dami apie &alies eko-nominius rodiklius ir tai, kad Lietuvoje maistas vis dar vienas pigiausi! Euro-poje, ekonomistai n" kiek neklysta. Tokius rezultatus gavome ir mes, suskai'iav(, kiek pirkiniams i&leidome visoje Europoje.

Apsipirkdami Lietuvoje nesugeb"jome aplenkti di-d%iosios kaimyn"s Lenkijos, kurioje analogi&kas kiekis pirkini! kainavo 99,3 lito. Pigiau u% mus apsiperka ir serbai, portugalai, latviai. Lietuvoje apsipirkome pra-"jusio numerio reitinge pir-mavusiame prekybos centre „Maxima“. U% pirkinius sumok"jome 156,88 lito. Rei-tinge %emiau i&sirikiavo li-kusios Europos &alys, kuri! gyventojai u% produktus pri-

versti mok"ti daugiau.Pana&u, kad sp"lioti, kur

u% maist) sumok"jome bran-giausiai, nereikia: brangiau-siomis &alimis tapo tos, ku-rios nuo seno gars"ja auk&tu pragyvenimo lygiu: +vedija, Norvegija ir +veicarija.

I"leid'iame daugiausiaiRodos, n"ra ko dejuoti, ta-'iau $vertin( „Eurostat“ pa-teiktus 2011 met! duomenis

apie tai, koki) dal$ gaunam! pajam! europie'iai i&leid%ia maistui ir nealkoholiniams g"rimams, matome para-doks).

Esame viena pigiausi! pa-gal maisto kainas valstybi!, ta'iau i&leid%iame didesn( pajam! dal$ nei visi kiti. Beveik 26 proc. gaunam! pa-jam! lietuviai skiria maisto produktams. Daugiau nei lietuviai maistui i&leid%ia

Pilniausius preki! ve'im)lius prisikrauti galima Lenkijoje ir Serbijoje – (ia maistas pigiausias. Scanpix

»Esame viena pigiausi! pagal maisto kainas valstybi!, ta(iau i"leid'iame didesn% pajam! dal& nei visi kiti

Valstybin"s kain# ir ener-getikos kontrol"s komisijos duomenimis, miestuose, kuriuose brangios gamtin"s dujos yra pagrindinis kuras $ilumos gamyboje, vidutin" $ilumos kaina vasar' buvo apie 30 ct/kWh.

FAKTAI

PAJAM, DALIS, I$LEID+IAMA MAISTO PRODUKTAMS

Did)iausi! dal' pajam# maisto produktams ir neal-koholiniams g"rimams, „Eu-rostat“ duomenimis, skiria rumunai – 35,45 proc.

Latviai maisto produktams skiria 24,56 proc. pajam#, estai – 23,29 proc.

„Ekonomika.lt“ sudarytas reitingas atskleid", kad pi-giausiai lietuviai apsipirkti gali „Maxima“ prekybos centre, brangiausiai – „Iki“.

Lietuvi# pajam# dalis, ski-riama maistui, iki 2010 met# ma)"jo: 2004 m. maistui buvo skiriama 28,95 proc. pajam#, 2007 m. – 25,52 proc., 2010 m. – 25,04 proc.

Ma)iausi! pajam# dal', „Eurostat“ duomenimis, maistui ir nealkoholiniams g"rimams skiria $veicarai, Liuksemburgo gyventojai ir britai.

Maisto krep"elio kaina skirtingose Europos "alyse. Ekonomika.lt

SLJX��EHW�VNDXGD

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

250LIETUVOSNAUJIENOS

250 MLN. LIT/ – TIEK, PIRMINIAIS SKAI0IAVIMAIS, LIETUVAI GALI KAINUOTI VISAGINO ATOMIN-S ELEKTRIN-S GAUBT+ ATGABENTI

Pateik) deklaracijas

Gyventojai jau gali deklaruoti pajamas. Fotodiena

ŶValstybin) mokes(i! inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojams, deklaruo-jantiems pajamas ir turt* u' 2011 metus, VMI Elektroni-n)je deklaravimo sistemoje yra suformuotos prelimina-riosios gyventoj! pajam! mokes(io deklaracijos. Preliminarios deklaracijos jau suformuotos 920 t#kst. gyventoj!.

Susir#pino d)l taksi

Konkurencijos taryba sunerimo d)l A. Zuoko taksi. Fotodiena

ŶKonkurencijos taryba ra"tu kreip)si & Vilniaus miesto mer* A. Zuok* reik"dama susir#pi-nim* d)l veiksm!, susijusi! su Vilniaus miesto savivaldyb)s steigiama taksi dispe(erine.

,vertinusi vie$ai pateikiam! informacij! Konkurencijos taryba atkreipia d"mes', kad tokiais veiksmais gali b&ti i$-kraipoma ar ribojama konku-

rencija tarp taksi 'moni#.I$ vie$ai pateikiamos informa-

cijos galima suprasti, kad nau-joje 'mon"je dirbantys ve)"jai 'gis galimyb. naudotis savival-dyb"s navigacijos 'ranga ir ne-mokamai reklamuoti savo pas-laugas. O priva%ios taksi ve)imo paslaugas teikian%ios 'mon"s toki# s!lyg# netur"s, nes pa%ios dengs patiriamas pana$aus po-b&d)io i$laidas.

mln.

3LJLž�PRNVOLQLQNž-JFUVWPT�FLPOPNJLÃ�QBTJTUJFCUJ�HBMÕUı�QBTLBUJOUJ�JğQMÕUPUBT�QBTMBVHı�FLTQPSUBT �NBOP�TQFDJBMJTUBJ��%JSWB�QBTMBVHı�FLTQPSUVJ�KBV�QBSVPğUB��LWBMJџLVPUPT�JS�QJHJPT�EBSCP�KÕHPT�UVSJNF�QBLBOLBNBJ �UFMJFLB�QSJUSBVLUJ�JOWFTUVPUPKVT��0�UBN�HBMJ�QBTJUBSOBVUJ�FNJHSBOUBJ�

PAULIUS GRINKEVI-IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

FAKTAI

PASLAUG, EKSPORTAS

V(, „Versli Lietuva“ duo-menimis, 2010 m. 60 proc. Lietuvos paslaug# eksporto sudar" transporto paslaugos, 25 proc. – kelion"s. IT paslau-g# eksportas tesudar" 1 proc. paslaug# eksporto.

2010 m. paslaug# ekspor-tas 1 gyventojui Lietuvoje buvo ma)iausias tarp 3 Balti-jos $ali# – 923 eurai, Latvijoje – 1 231 euras, Estijoje – 2 516 eur#.

Pernai Lietuvoje filialus ati-dar" informacijos valdymu ir tiesiogine rinkodara u)si-imanti 'mon" „Call Credit“, Austrijos tyrim# kompanija GFK.

Banko „Nordea“ ekonomisto -y-gimanto Mau-rico nuomone, yra du pagrindi-

niai keliai Lietuvos ekonomi-kai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tekt! dideli! pramon"s bendrovi!, toki! kaip „Akmen"s cemen-tas“ ar „Achema“, k#rimui. Jos tur"t! tapti Lietuvos ekonomikos pamatu. Ta'iau &iam keliui reikia daug laiko ir investicij!, kuri! Lietuva kol kas neturi.

Kita, gerokai pigesn" alter-natyva – kviesti dideles u%sie-nio bendroves atvykti $ Lie-tuv) ir 'ia kurti darbo vietas. Lietuva, pasak -. Maurico, gal"t! orientuotis $ auk&t) prid"tin( vert( sukurian'i! paslaug! eksport) ir steng-tis pritraukti daugiau toki! $moni! kaip „Barclays“, IBM ar „Western Union“, nes Lietuvoje auk&t)j$ i&silavi-nim) turi itin daug %moni!, o darbo j"ga gerokai pigesn" nei Vakar! valstyb"se.

Padeda emigrantai-. Mauricas mano, kad Lietuva gal"t! rinktis Ai-rijos keli) ir orientuotis $ informacini! technologij! (IT) ar kit! verslo paslaug! eksport). „Airiai ekono-mik) stiprino dviem b#dais – pl"tojo chemijos ir auk&t! technologij! pramon(, bet did%iausi) impuls) dav" auk&t!j! technologij! pas-laug! eksportas, kuris per 15 met! i&augo nuo keli! iki 30 mlrd. eur!. Lietuviai gal"t! eiti Airijos keliu, nes i&silavinusi! specialist! mes turime, o darbo j"ga pas mus pigi. Jei pakartotume bent de&imtadal$ Airijos s"km"s, jau b#t! didelis lai-m"jimas“, – svarst" -. Mau-ricas. Pasak pa&nekovo, IT paslaug! eksportas Airijoje i& esm"s buvo sukurtas vos 5 dideli! $moni! – „Intel“, „Dell“, „Google“, „Micro-soft“ ir IBM.

-. Maurico teigimu, ai-riams per trump) laik) pa-vyko investicij! pritraukti d"l ma%! mokes'i! ir $gauto tarptautin"s bendruomen"s pasitik"jimo, o labiausiai prie paslaug! eksporto ska-tinimo prisid"jo emigrantai, kurie dirbo u%sienio $mo-n"se ir jas kviet" kurtis Ai-rijoje.

Emigravusi! lietuvi!, ku-rie gal"t! $ Lietuv) kviesti bendroves, netr#ksta. Yra ir $gyvendint! tokios id"jos pavyzd%i!: ekonomistas pa-pasakojo, kad prie tarptau-tin"s bendrov"s „Euromoni-tor“ atstovyb"s atidarymo Vilniuje labiausiai prisid"jo

jos u%sienio padalinyje dir-b(s lietuvis. Tod"l dabar „Euromonitor“ turi biur! ne tik tokiuose miestuose kaip Londonas, Singap#ras, Sidn"jus ar Tokijas, bet ir Vilniuje. Ta pati s"km"s is-torija $ Lietuv) priviliojo ir „Western Union“.

Skatinti eksport*„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma-'iulis, kalb"damas, kokiu keliu tur"t! %engti Lietuva nor"dama sustiprinti ekono-mik), pabr"%" neman)s, kad der"t! susitelkti vien $ pas-laug! eksporto pl"tojim) – tikslas tur"t! b#ti eksport) skatinti apskritai.

„Nepasaky'iau, kad pas-laug! eksportas artimiau-sius de&imt$ met! Lietuvai

tur"t! b#ti didesnis priori-tetas negu preki! eksportas. Juk pritraukus ne paslaug! $mon(, o didel$ gamintoj) darbo viet! sukuriama daugiau, taip pat atsiranda darbo viet! ne tik kvalifi-kuotiems specialistams, bet ir bedarbiams“, – ai&kino pa&nekovas. Jis prid#r", kad svarbiausia – jog valstyb"s ilgalaik" politika b#t! orien-tuota $ eksport) ir investi-cij! pritraukim).

Populizmas nepadedaPagrindinis veiksnys, ska-tinantis u%sienie'ius inves-tuoti, N. Ma'iulio teigimu, yra stabili mokes'i! poli-tika, o tokie eksperimentai, kaip pelno mokes'io padi-dinimas Lietuvoje, nesuku-ria papildom! pajam! – es) mokest$ per antrines $mones &alys „eksportuoja“ $ &alis, kuriose jis ma%esnis.

„Lietuvoje prie& rinkimus nuolat populisti&kai kal-

bama apie socialini! $mok! didinim) kit! mokes'i! s)s-kaita, – ai&kino N. Ma'iulis. – Tai byloja apie nestabili) mokes'i! sistem), bendro-v"s susiduria su rizika, kad mokes'i! na&ta padid"s ir j! veikla nebebus pelninga, to-d"l tokiose &alyse investuoti vengia.“

Kita problema $ Lietuv) pritraukti auk&t) prid"tin( vert( sukurian'ias u%sie-nio bendroves, „Swedbank“ ekonomisto teigimu, – kva-lifikuotos darbo j"gos tr#-kumas. Es) nors Lietuva Europos S)jungoje pirmauja pagal student! skai'i! 1 t#kst. gyventoj!, Lietuvos

specialistai n"ra tiek kvali-fikuoti, kad atitikt! Vakar! bendrovi! reikalavimus.

-. Mauricas problem! d"l specialist! kvalifikaci-jos ne$%velg" – es) ekspert! tr#kumas gal"t! b#ti spren-d%iamas kei'iant %moni! kvalifikacij), kaip tai dar" airiai. Dar viena alternatyva – $ Lietuv) kviesti dirbti spe-cialist! i& Baltarusijos.

„Nordea“ ekonomistas taip pat sutiko, kad mokes'i! na&ta verslui Lietuvoje tu-r"t! b#ti ma%inama, ta'iau vien mokes'i! ma%inimas naudos neduot! – es) &alis turi pelnyti ir tarptautin"s bendruomen"s pasitik"jim).

»Nors Lietuva Europos S*jungoje pirmauja pagal student! skai(i! 1 t#kst. gyventoj!, Lietuvos specialistai n)ra tiek kvalifikuoti, kad atitikt! Vakar! bendrovi! reikalavimus

S*lygos palankiosVienas i& u%sienio investicij! $ Lietuv) pritraukimo pavyz-d%i! – Lietuvos vyriausyb"s ir bendrov"s IBM ketinamas kurti Lietuvos inovacij! cen-tras.

„IBM Lietuvos“ rinkoda-ros ir komunikacijos vadov" Jurga Buividien", paklausta, ar $mon" nebijo susidurti su kvalifikuot! specialist! tr#kumu, atsak" tokios pro-blemos ne$%velgianti: „IBM Lietuvoje mato didel$ kvalifi-kuot! specialist! potencial). M#s! &alyje yra daug talen-ting! mokslinink! ir gabi! bei proting! student!, kurie ateityje taps pagrindine varo-

IBM ir Lietuvos vyriausyb) kurs Lietuvos inovacij! centr*. Scanpix

VMI primena, kad iki $i# met# gegu)"s 2 d. pajamas bei turt! pri-valo deklaruoti valstyb"s politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, i$vardyti Lie-tuvos Respublikos gyventoj# turto deklaravimo 'statymo 2 straips-nyje, ir j# $eimos nariai. Deklara-cijas privalo pateikti individualiai dirbantys gyventojai, 'registrav. individuali! veikl! pagal pa)ym! arba 'sigij. verslo liudijim!.

»Prie tarptautin)s bendrov)s „Euromonitor“ atstovyb)s atidarymo Vilniuje labiausiai prisid)-jo jos u'sienio padalinyje dirb%s lietuvis

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

.pirkti sunkiau

Vilnie(iams &pirkti but* darosi vis sunkiau. Fotodiena

ŶPra)jusi! met! pabaigoje vilnie(iams dar)si vis sunkiau &pirkti but*. O Rygoje ir Taline nuosavas b#stas tapo &perka-mesnis.

Tokius rezultatus parod" „Swedbank“ apskai%iuotas B&sto 'perkamumo indeksas. „Vilnie%i# atlyginimai buvo vos 1,7 proc. didesni nei pakankama 'pirkti butui. Taip nutiko d"l to,

kad d"l spartaus but# kain# au-gimo B&sto 'perkamumo indek-sas ketvirt!j' 2011 met# ketvirt' krito 1,7 punkto“, – komentavo „Swedbank“ vyresnioji ekono-mist" Vaiva (e%kut". Rygoje $is indeksas padid"jo 4,1, o Taline – 10,1 punkto. Ekonomistai suskai-%iavo, kad Rygos gyventoj# pa-jamos buvo 45,6 proc. didesn"s nei pakankamos 'pirkti b&stui, o Talino gyventoj# – net 54,3 proc.

m)ja inovacij! j"ga.“ J. Buividien" prid#r", kad

IBM ketina ne tik samdyti specialistus, ta'iau ir pati juos i&siugdyti, tod"l bendradar-biauja su Lietuvos auk&tojo mokslo $staigomis.

Kit! did%i!j! per pastaruo-sius kelerius metus Lietuvoje $sik#rusi! bendrovi! patirtis rodo, kad investicijos m#s! &alyje pateisino l#kes'ius: pasaulin" gryn!j! pinig! perlaid! bendrov" „Western Union“, Lietuvoje atidariusi Europos regiono operacij! centr), per pirmus trejus me-tus 'ia %ad"jo $kurti daugiau nei 200 darbo viet!, ta'iau pra"jus ma%iau nei dvejiems

centre jau dirba beveik 600 darbuotoj!. Brit! bankas „Barclays“ taip pat nesiskun-d%ia nusprend(s technologij! centr) $kurti Lietuvoje. Banko technologij! centre &iuo metu dirba apie 700 %moni!.

IT specialist! netr#ksPasak .kio ministerijos In-vesticij! ir eksporto departa-mento atstov"s Ginos Jaugie-lavi'ien"s, pernai paslaug! sektoriui parodose ir verslo misijose buvo skirta 1,6 mln. lit!. Daugiausia d"mesio, G. Jaugielavi'ien"s duomeni-mis, pernai skirta paslaug! ir k#rybini! industrij! ekspor-tui skatinti. O &iemet, be pa-min"t! sri'i!, daugiau d"me-sio ketinama skirti auk&tojo

mokslo eksportui. Komentuo-dama situacij) d"l galimo kva-lifikuot! ekspert! tr#kumo ekspert" taip pat tikino, kad Lietuvoje kvalifikuotos darbo j"gos pakanka. „Yra nema%ai ir toki! pavyzd%i!, kad $gij( patirties u%sienyje specialis-tai tur"dami ger) pasi#lym) mielai gr$%ta $ Lietuv), tod"l teigti, jog kvalifikuotos darbo j"gos tr#kumas yra vienas i& esmini! trukd%i! Lietuvos paslaug! eksportui, b#t! ne-teisinga“, – sak" ekspert".

Be to, kaip rodo pirminiai +vietimo ministerijos duome-nys, &iemet IT specialybes rin-kosi tre'daliu daugiau %mo-ni! nei pernai, tod"l ateityje kvalifikuot! IT specialist! bus daugiau.

:

:

Išvenkite miglotos ateities

Organizatorius

Kovo 21 d. 10 - 15 val.

KTU Statybos rĩmai (Studentı g. 48)

KTU Elektronikos rĩmai (Studentı g. 50)

LU�HUXGLWž�ãDOLV

,JUV�ļWJMHTOJV8

Marijus Kalesinskas, Pensij# fond# dalyvi# asociacijos valdybos pirmininkas, ISM d"stytojas:V&l suma(inus )mokas ) fondus, prad&jusi augti rinka dar kart* i%kr&t& akibrok%t* trumparegi%kiems politik' sprendimams. Jeigu ) fondus )krist' daugiau pinig&li' – daugiau u(dirbt' b$simieji pensininkai. A% pats dalyvauju pensij' reformos sistemoje ir taip netenku dalies pinig'

Algirdas Sysas, Seimo Socialini# reikal# ir darbo komiteto narys, socialdemokratas: Reikia matyti ir „Sodros“ b$kl+: kuo daugiau pinig' keliauja ) priva,ius pensij' fondus, tuo grei,iau gali nebelikti l&%' dabartin&ms pensijoms mok&ti. Manau, %i' fond' (aidimas per brangus, tod&l j) reik&t' reformuoti pirmiausia grind(iant ne privalomais pervedimais, o priva,iu kaupimu

NUOMON"Politikai – trumparegiai Brangus 'aidimas

"S�QPMJUJLBJ��QBUJLJNJ�JOWFTUVPUPKBJ

FotodienaFotodiena

3HQVLMDV�DWLPD�SROLWLNDL%JEFMÕ�SJOLÕKı�HSVQÕ��EBVHJBV�LBJQ�NJMJKPOBT�-JFUVWPT�HZWFOUPKı �LBVQJBOËJı�QFOTJKBT�BOUSPTJPT�QBLPQPT�GPOEVPTF �UVSÕUı�OFCFTJUBJLZUJ�TV�QPMJUJLBJT �BUJNBOËJBJT�Jğ�Kı�CĩTJNBT�QFOTJKBT �LBE�VļLBNğZUı�ğJBOEJFOPT�TLZMFT �íTJUJLJO×T�

'JOBOTı�BOBMJUJLı�BTPDJBDJKPT�QSF[JEFOUBT�JS�íNPOÕT�'JOBTUB�"TTFU�.BOBHFNFOU�JOWFTUBWJNP�TUSBUFHJKı�GPSNBWJNP�WBEPWBT�.JOEBVHBT�7BJËJVMJT��

Jis taip pat i& vidaus reg"jo banko „Sno-ras“, kuris vald" investicin$ bank) „Finasta“, nacio-

nalizavim) ir bankrot). M. Vai'iulio %od%iais, po „Snoro“ %lugimo Lietuvos institucijos parod", kad gali veikti pe-tys $ pet$, vis d"lto dar tur"s i&mokti, kaip sunegalavus kuriam nors bankui apie tai subtiliai informuoti ind"li-ninkus.

? Ar pats jau dirbote „Finastoje“ prie" „Snoro“ nacionaliza-

vim*?At"jau likus dviem savai-

t"ms.

? Turb#t &vykiai nustebino.Ateidamas pasidom"jau

situacija, o pirmiausia – ak-cininko po%i#riu $ „Finastos“ pl"tr). Po%i#ris buvo geras, mat pernai pavasar$ buvo padidintas „Finastos“ kapi-talas, o giluminiai aspektai buvo netik"ti visai Lietuvai – i&skyrus nebent kelet) %mo-ni!.

? Tuomet kaip atrod) lapkri(io 16-oji i" vidaus? K* dar)te,

galvojote?Mes kaip investicij! pro-

fesionalai reagavome $ situ-acij), sprend"me, kaip tai paveiks Lietuvos obligacij! kainas ir pal#kanas. Ko-manda pri"m" teisingus sprendimus t) pat$ vakar), nes tarptautin"s rinkos dirbo dar kelet) valand!. Po keli! dien! sulauk"me moralin"s paramos i& bankroto admi-nistratoriaus ir Lietuvos banko.

? Kokie t* tre(iadien& buvo pri-imti tie teisingi sprendimai?Pagalvojome, kaip gali

reaguoti klientai, o kaip jie reaguos, buvo akivaizdu. Tad pasir#pinome, kad kit)

MARIJUS $IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

ryt) u%tekt! jiems i&mok"ti pinig!. Atitinkamai klien-tams ai&kinome, kad m#s! perspektyva kitokia negu „Snoro“. Po keli! savai'i! tai jau net buvo nebeaktualu.

? Vis d)lto pana"u, kad „Snoro“ "alutinis poveikis yra dabar-

tin) koalicijos kriz)...M#s! visuomenin" orga-

nizacija – Finans! analitik! asociacija – geriau kalb"t! apie „Snoro“ bankroto $tak) ekonomikai. Bankrotas juk buvo paskelbtas nelabai s"-kmingu momentu, kai Euro-poje pasirei&k" nuosmukis. Kai kurios $mon"s prarado daug l"&!, labai vir&ijan'i! ind"li! draudimu kompen-suojam) sum), ta'iau visai ekonomikai tai netur"jo di-del"s $takos.

?U'simin)te apie moralin% Lietuvos banko param*. Kaip

jis apskritai pasirod) per „Snoro“ kriz%?

Apskritai prie%i#ros ins-titucijos komunikacija su bank! klientais tobulintina. Problemos buvo matomos jau seniau, bet signal! visuo-men" negavo. Suprantu, kad tai yra jautri ir slidi riba, bet po &ios istorijos reikia pada-ryti i&vadas.

Paskui sprendimai buvo priimti greitai, operatyviai ir vieningai. Lietuvos bankas, vyriausyb", Seimas, prezi-dent#ra dirbo susiderin(, tad kai labai reikia, institucijos

gali susitelkti ir bendradar-biauti bei gerai komunikuoti. Nor"t!si toki) santalk) ma-tyti ir kasdien"je veikloje.

? Jau po „Snoro“ bankroto val-d'ia suma'ino „Sodros“ perve-

dimus & pensij! fondus nuo 2 proc. iki 1,5 proc., kaip teigia, vieniems metams. Kaip sprendimas paveik) investuotojus ir fondus?

+iuo pa%adu, kad suma-%ino „tik metams“, jau, ma-tyt, tik"ti neverta. Juk jau pirm) kart) „laikinojo“ su-ma%inimo nuo 5,5 proc. pa-%ad) jie sulau%" po pusme'io. Manau, politikai apskritai nesuvokia pensij! reformos

reik&m"s. Kai m#s! tokia demografin" pad"tis, pen-sij! reforma yra ilgalaikis ilgalaik"s problemos spren-dimas. Ta'iau atsiradus trumpalaik"ms problemoms: &iandien tr#ksta pinig!, ry-toj reikia balansuoti biud%et) ir atkurti pensijas, – politikai pasirenka laikinus sprendi-mus. +iuo atveju trumpalai-kiai sprendimai yra trumpa-regi&ki.

Kad pasikeist! daugelio politik! po%i#ris, pensij! fond! dalyviai tur"t! b#ti pilieti&kai aktyvesni. Juk j! yra daugiau kaip milijonas, jie yra bene did%iausia so-cialin" grup", o vald%ia juos kasmet dusina. Politikai ver-tina kitas visuomen"s grupes kaip reik&mingesnes, nors pensinink! yra ma%iau nei

pensij! reformos dalyvi!. Politikai gal"t! $sid"m"ti &$ fakt).

? Ar ne'lugs per juos sistema?Nieko nedarant anks'iau

ar v"liau ply& „Sodra“ – ti-kriausiai dar ne kit) Seimo kadencij), bet i& esm"s ji yra tiksinti bomba. Klausant kai kuri! politik! pana&u, kad jie ry%t!si net nacionalizuoti jau sukauptas pensijas, kaip buvo padaryta Vengrijoje.

? Ar fonduose sukauptos l)"os saugios?Pagal apibr"%im) pensij!

fondas negali bankrutuoti, nebent b#t! i&vogtas. Fondo turtas yra atskirtas nuo val-dymo $mon"s ir saugomas ki-tame banke – depozitoriume. Kad prarast! did%i)j) dal$ l"&!, jo visos investicijos turi b#ti nuostolingos. A& manau, kad pensij! fondas suma%ina rizik) negauti normalios valstybin"s pensijos.

Nuo 2004-!j! fonduose su-kaupta daugiau kaip 4 mlrd. lit!. Dar atkreipiu d"mes$, kad per du pra"jusius m"-nesius buvo atidirbti per-nyk&'iai investicin"s veiklos nuostoliai.

? Vadinasi, pervedimai buvo suma'inti kaip tik tada, kai

fondai prad)jo dirbti pelningai?Pensij! fond! dalyvi! aso-

ciacijos skai'iavimais, vals-tyb" i& b#sim!j! pensinink! d"l iki &iol suma%int! $mok! jau pa"m" apie 1,5 mlrd. lit!.Dar 100 mln. lit! nebus per-vesti 2012-aisiais, suma%inus pervedimus iki 1,5 proc.

Deja, d"l politik! po%i#-rio jau pradedama nepasi-tik"ti pensij! reforma. Kol kas atrodo, kad politikai yra blogiausi investuotojai, nes pervedimus kirto ir kirto kaip tik prie& rinkoms imant augti. Mano vienintel" viltis, kad ilgainiui fond! dalyviams pavyks $rodyti, jog jie turi svarb! bals) per rinkimus.

»Kad pasikeist! daugelio politik! po'i#ris, pensij! fond! dalyviai tur)t! b#ti pilieti"kai aktyvesni

„Pana"u, kad kai kurie politikai ry't!si net nacionali-zuoti jau sukauptas pensijas“, –

stebisi finans! analitikas. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

CV Mindaugas Vai#iulis

Baig" ekonomikos ir bankinin-kyst"s magistrant&r! Vilniaus universitete

Karjer! prad"jo nuo ekonomikos )urnalisto ir valiutos keit"jo pareigybi#

V"liau buvo „DnB Nord“ banko departament# vadovas

Vadovavo „DnB Nord investicij# valdymui“

Buvo 'mon"s „AIM Invest“ prezidentas

-jo „MP Bank“ departamento vadovo pareigas

Nuo 2011 m. lapkri(io 1 d. dirba banko „Finasta“ grup"je

Verslo id)jos, kurios duos milijardusNorite tapti milijardieriumi? Tada jums reik&t' pabandyti )kurti vien* i% %i' septyni' kom-panij', teigia „Y-Combinator“ )k$r&jas Paulas Grahamas. P. Grahamas (ino, kaip pl&toti kompanijas. „Y-Combina-tort“ yra startuoli' mokykla, padedanti )siva(iuoti jauniems verslininkams.

Kur slepiasi pasaulio auksas? Per pastaruosius penkerius metus aukso kaina padvigu-b&jo, tad nenuostabu, kad daugyb& investuotoj' domisi %iuo metalu, ra%o CNBC. Londono aukso bir(oje kasdien atliekama gausyb& sandori', kuri' bendra vert& siekia ma(-daug 75 mlrd. JAV doleri'.

Kas atsitinka, kai nekenti savo darboDalyvaudami sunkioje ir kon-kurencingoje darbo atrankoje (mon&s )tiki kovojantys d&l sva-joni' darbo vietos ir neatkrei-pia d&mesio ) galimus darbo tr$kumus. Ta,iau pasibaigus „medaus m&nesiui“ naujame darbe kai kurie suvokia, kad i% ties' jo neken,ia.

Prekybos centr! reitingas: kur pigiausia„Ekonomika.lt“ per apklaus*, kurioje skaitytojai buvo pra-%omi )vertinti, kurie produktai, j' nuomone, nepagr)stai bran-g$s, atskleid&, kad daugiausia lietuvi' (40 proc.) balsavo u( tai, jog m&sos kainos labiau-siai nepagr)stos.

Sald'ios pasakos i" Silicio sl)nio Silicio sl&nio mil(inai yra link+ kurti tyros moral&s verslinink' )vaizd), ra%o „Reuters“ ap(val-gininkas Robas Coxas. 2004 metais „Google“ ry(osi (engti ) vertybini' popieri' bir(*. Kaip tik tuomet kompanijos )k$r&jai Larry Page'as ir Sergejus Brinas i%platino potencialiems investuotojams skirt* lai%k*, kuris tapo %i' dien' „Magna Carta“ atitikmeniu.

jojo 2012-03-13 11:23Dirbantys legaliai negali pragy-venti i$ atlyginimo, tod"l ir renkasi nelegal# darb!, o tiksliau, ne-mok"ti 50–60% nuo atlyginimo. Alkanas )mogus negalvoja apie pa$alpas ar socialines garantijas, kuri# prakti$kai n"ra.

Tik sleptis!2012-03-13 10:50 Nu %ia tai pavar", neb&t# perdirbej# atstovas, kaip visada nuskriaustieji, tik ka)kod"l tie per-dirb"jai turi Lietuvos turtingiausi# )moni# 100-tuke. Did)iausias PVM ES yra Danijoj nors m"sos kainos ten pana$ios kaip LT ir danija LT augina kiaules, o Lietuva neu)si-augina?:) O $itas teiginys: *aliavos brangimas, anot pa$nekovo, gali tur"ti apie 80 proc. 'takos galuti-nei produkto kainai, )od)iu geriau patylet# ir i$vis nel'st# ' vie$um! su tokiais parei$kimais!

Ernestas 2012-03-13 10:33Sekmokai, pirma paskaityk apie galimas )alas skal&n# duj# i$gavime !!!!!!!!*mon"s, pirma paskaitykit apie galim! )al! kuri galima i$gaunant skal&n# dujas. Atlikus klaid! i$gaunant dujas visam laikui bus u)ter$tas geriamasis vanduo ir ekosistema nukent"s !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Gal geriau perkam dujas truput' bran-giau i$ JAV ar kur kitur nei visoms kartoms sugriaunam Lietuvos ekosistem! !!!!

kessas2012-03-13 04:12O kod"l jie negal"t# gaminti tramvaj# kabin# su elektriniais varikliais. Man atrodo i$eit# pigiau nei troleibusai. Pa)iur"kite Hong Konge kokie tramvajai kursuoja. Paprasti, ekonomi$ki, ir toki# Vilniui u)tekt#. O jeigu dar patys lietuviai ir gamint#si juos, tai nereik"t# pirkti prabangi# %eki$k# ar pranc&zi$k#.

Edgaras 2012-03-11 03:20Kokia ekonomin" situacija Lietuvoje beb&t#, bet u) T"vyn., dantimis ir nagais VISADA! Mano t"vi$k" ne tie apuokai s"dintys vald)ioje, o pati Lietuva, tad ji ir turi likti namais.

Nesamone 2012-03-09 18:23Visi j&s# mokslininkai kuria vaistus tam, kad v"liau jumis nuodyti. Tokia gi pasaulio farmacija, kol mokslininkai neprad"jo daryti eksperiment#, nebuvo nei AIDS, Hepatit# ir kit# 'vairiausi# vaist#, galiu garantuoti, kad jie gali su-kurti toki! vakcin! kuri! suvartojus nesirgtume vis! gyvenim!, bet kas tada pirks vaistus?

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAIT/S STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

(ia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAIT/S KLAUSIMAS

Ar Vilniui reikia naujos elektrin"s?

2012-03-14Pripa(inkime, kad Lietuvoje darbo na%umas yra kraupus... Papras,iausias pavyzdys: jei kas nors esate mat+s, kaip Len-kijoje, JAV ar Anglijoje dirba kasinink&s, i%kart supras, apie

k* kalbama... Lenkijoje ar JAV apsiperkant prekybos centre nesp&ji skenuot' preki' krauti ) ve(im&l) (jas reikia tiesiog m&tyti, kad sp&tum kartu su ka-sininke), o Lietuvoje pus& kasi-

ninki' nuskenav+ prek+ (i$ri, ar ji skenuota, o kita pus& per 10 sekund(i' sugeba surasti kod* ir j) nuskenuoti... -tai jums ele-mentarus darbo na%umas.

analitikas

»Lenkijoje ar JAV apsiperkant prekybos centre nesp)ji skenuot! preki! krauti & ve'im)l&

3UDQFź]XV�LãVWXPV�VXRPLDL"

ŶVilniuje biokuro j)gaines taikosi statyti dvi kompani-jos – pranc#z! „Dalkia“ ir suomi! „Fortum“. Ta(iau ekspertai teigia, kad sostin)-je nereikia nei vien!, nei kit!.

Pagal vie&umai pateiktas investicij! pirm)sias gaires su lietuvi! koncernu „Icor“ dirban'ios pranc#z! kom-panijos „Dalkia“, valdan'ios „Vilniaus energij)“, 300 MW j"gain" kainuot! apie 500 mln. lit!. Tuo metu beveik perpus ma%iau galios pagal projekt) tur"sianti Suomi-jos korporacijos atstovy-b"s „Forum Heat Lietuva“ (FHL) elektrin" kainuot! apie 700 mln. lit!.

Nusteb% ir negird)j%+ilumos monopol$ Vilniuje turin'i! „Vilniaus energi-jos“ valdytoj! $ &ilumos ga-myb) vald%ia nenori prisi-leisti n" per patrankos &#v$. Tuo metu Klaip"doje elek-trin( jau statan'ius ir Kaune projektuojan'ius suomius Vilniuje priima svetingai: kaip prane&ta per bir%), „Lietuvos energija“ ir FHL pasira&" ketinim! protokol) d"l investicinio projekto, pagal kur$ bus statoma ir apr#pinama kogeneracin" j"gain" Vilniaus mieste. Elektrin" tur"t! b#ti apie 50 MW elektrinio ir apie 110 MW &iluminio galingumo, o energijai gaminti naudos biomas( ir kit) vietin"s kil-m"s kur).

„Tokio dyd%io projektas – rimtas dalykas, ne juokas!“ – savaitra&'io paklaustas apie j$ nusisteb"jo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas +im"-nas. Jis pripa%ino apie lietu-vi! su suomiais pasira&yt) ketinim! protokol) dar n" negird"j(s.

Vie&ai per vertybini! po-pieri! bir%) paskelbta nau-

jiena nustebino ir buvus$ Vilniaus elektrin"s direkto-ri!, Vilniaus savivaldyb"s tarybos nar$ Broni! Cic"n). „Pirm) kart) gird%iu, kad „Fortum“ eit! $ Vilni!... – g#%'iojo pe'iais jis. – Juk 'ia viskas u%imta. Matyt, ka%-kokia klaida $siv"lusi.“

Tuo metu Lietuvos pra-moninink! konfederacijos prezidiumo nariui Algir-dui Jaru&evi'iui „Lietuvos energijos“ ir suomi! keti-nimai pasirod" paslaptingi. „Galb#t tai yra diplomatinis manevras atmu&ti pranc#z! „Dalkia“ nuo savo nes)mo-n"s? – sp"liojo jis. – Tai gali

b#ti ir papras'iausi vie&ieji ry&iai laukiant visuomen"s reakcijos.“

Katilai dunkso nek#renamiA. Jaru&evi'iaus $sitiki-nimu, su tokio brangumo projektais, matyt, klojami pamatai „riebiai &"ryklai“. „Specialistai yra apskai-'iav(, kad $mon"s „Dalkia“ si#lomas objektas atsieit! 300 mln. lit!. Kitus 200 mln. lit! jie turb#t atsiimt! per tarif) ir viskas b#t! legalu, patvirtinta Kain! komi-sijos. Tuo metu „Fortum“ pateikt) sum) jau turb#t reik"t! dalyti ne i& dviej!, o

i& trij!“, – palygino jis.Anot tarybos opozicijoje

esan'io B. Cic"no, sostin"je apskritai neverta statyti nauj! katil! – pigiau es) at-sieit! atnaujinti pritaikant biokurui esamus. „Statyti neapsimoka, nes Vilniuje jau ir taip pusantro karto daugiau galingum! negu reikia“, – mano jis.

Tarybos nariui pritaria ir sostin"s vicemeras Romas Adomavi'ius. „Vieno pasi#-lymo $gyvendinimas dau-giau kaip du kartus branges-nis u% kito, – atkreip" d"mes$ politikas. – Akivaizdu, kad ka%kas 'ia negerai. Vis d"lto i& principo netinka nei kom-panijos „Dalkia“ si#lymas, nei juolab „Fortum“, mat jau dabar turime paj"gum! %ymiai daugiau, negu i&nau-dojame net per did%iausi) pik) – per pa'i) &al'iausi) %iem).“

Jo vertinimu, $gyvendinti &ie projektai b#t! nuosto-lingi ir miestie'iams, ir pa-tiems investuotojams. „Tie planai neatitinka realyb"s“, – sak" R. Adomavi'ius.

„Lietuvos energijos“ ge-neralinis direktorius Dalius Misi#nas buvo sak(s, kad FHL j"gain" leist! kurti kon-kurencing) &ilumos energi-jos rink) Vilniuje.

Primename, kad Vilniaus mero Art#ro Zuoko pri-statyt) koncerno „Dalkia“ biokuro katilin"s projekt) prezident" Dalia Grybaus-kait" ir energetikos minis-tras Arvydas Sekmokas pasi-tiko pasmerkdami. Vilniaus miesto taryba su vyriausybe taip pat yra susipe&usi d"l 590 mln. lit! sudaran'ios Europos S)jungos paramos, skirtos Vilniaus, Kauno, Ma%eiki! termofikacin"ms elektrin"ms. Elektrin" Sava-nori! prospekte, kuriai prie& 10 met! vadovavo B. Cic"nas ir kuri) dabar per „Vilniaus energij)“ valdo „Dalkia“, yra did%iausia &ilumos ga-mintoja mieste.

MARIJUS $IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

%JTLVUVPLJNF10

Anot ekspert!, Vilniuje veikian(iuose katiluose "ilumos gamybos paj)gumo ir taip u'tenka. Fotodiena

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

PLANUOJAM! BIOKURO KATIL! PARAMETRAI

Kaina, mln. Lt160 300 20070

Galia*, MW690 500 590 480

Investuotojas„Fortum“ Vilniuje„Dalkia“ Vilniuje„Fortum“ Kaune„Fortum“ Klaip&doje**

Investicij! & 1 kW, Lt4 300 1 666 3 930 6 860

* bendra kogeneracin! galia, "skai#iuojant $ilumin% ir elektrin%** jau statoma&altinis: „Fortum“, „Dalkia“, savivaldyb!s

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

KRIMINALIN"SNAUJIENOS

SAVAIT/S KRIMINAL,

TOP 3

E S T I J A . Estijos vyriausyb" nusprend" JAV i$duoti kibernetiniais nusi-kaltimais 'tariam! Estijos piliet' Anton! Ivanov!. JAV teisingumo ministerija ekstradicijos pra$ym! pateik" gruod', o saus' Estijos teismas pripa)ino, kad A. Iva-novo i$davimas galimas. Estijos teis"sauga bendradarbiaudama su JAV )inybomis lapkrit' sulaik"

septynis asmenis, 'tariamus di-delio masto suk%iavimu pasitel-kiant internet! ir pinig# plovimu. Nusikalt"liai 'tariami pasisavin. 21,5 mln. JAV doleri# (55,6 mln. lit#) ir 560 t&kst. eur# (1,9 mln. lit#).A R G E N T I N A . Argentinos policija Buenos Airi# uoste konfiskavo apie 450 kilo-gram# kokaino, kurio vert" sie-

kia 25 mln. JAV doleri# (66 mln. lit#). Narkotikai buvo rasti me-d)io angli# mai$uose dviejuose konteineriuose, kurie tur"jo b&ti nuplukdyti ' Portugalij!. Daugiau nei t&kstantis mai$# buvo sud"ti ' konteinerius, 77-iuose j# buvo kokainas. Tai buvo operacijos „Operation Patagonia“ dalis, kuri! vykd" Ispanijos, Portugali-jos ir Argentinos vald)ia.

B A N G L A D E!A S . Gelb"tojai rado 112 pra"jus' an-tradien' Banglade$e nuskendu-sio kelto auk# palaikus. Keltas „Chariatpur-1” plauk" i$ (ariat-puro rajono ' Dak! ir susid&r" su tanklaiviu ' pietvakarius nuo sos-tin"s Dakos esan%ioje Megnos up"je. Juo plauk" apie 200 )mo-ni#. Laiv# gelb"jimo komandos pritrauk" kelt! ar%iau kranto.

Atskleid) juod*j* buhalterij*

Reikalauja milijard!

Kreditoriai i" banko „Snoras“ reikalauja 9,4 mlrd. lit!. Fotodiena

ŶFinansini! nusikaltim! tyrimo tarnyba ir Klaip)-dos prokurat#ra atlieka uostamiestyje veikian(ios "aldymo ir v)dinimo siste-momis bei &vairia buitine technika prekiaujan(ios bendrov)s ikiteismin& tyrim*, kurios direktorius S. V. &tariamas suk(iavi-mu, turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

ŶBankroto administrato-rius teismui &vertinti patei-k) detalius banko „Snoras“ kreditorinius reikalavimus.

Bendra pateikt# kreditori-ni# reikalavim# suma siekia 9,4 mlrd. lit#, ta%iau dalis $i# reikalavim# yra gin%ijama, to-d"l galutin" teismo patvirtint# reikalavim# suma gali stipriai keistis.

Per 30 dien# bankroto administratorius su „Snoro“ specialistais patikrino 27 708 gautas kreditori# parai$kas. Kiekvienas kreditorinis reika-lavimas buvo analizuojamas lyginant kreditoriaus pateiktus duomenis su banko „Snoras“ duomenimis.

Pirminiais duomenimis, juo-dojoje bendrov"s buhalterijoje neapskaitytos pajamos gali siekti 3 mln. lit#, o nesumo-k"t# mokes%i# suma – apie 900 t&kst. lit#. ,tariama, kad bendrov"s gautos pajamos ga-l"jo b&ti pasisavintos.

Atskleista, kad kelerius me-tus prekes pirk. asmenys ' 36 met# bendrov"s direktoriaus asmenines banko s!skaitas 'ne$" daugiau nei 1 mln. lit#.

Su kreditori# s!ra$u teismui pristatytas 40 GB duomen# apimties standusis diskas su smulkiu lyginamuoju tvarka-ra$%iu.

7DNVL�LPSHULMą�DSUDL]Jŏ�DIHUž�YRUDWLQNOLV

DAILIUS DARGISinfo@ekonomika.lt

&LPOPNJLB��MU�HBWP�EVPNFOı �LBE�EBS�MJLVT�NFUBNT�JLJ�EJEļJıKı�UFJTÕTBVHPT�SFJEı�7JMOJBVT�UBLTJ�íNPOÕT�CVWP�QFSTQÕUPT�BQJF�LFUJOJNVT�

QBļBCPUJ�UBLTJTUı�WZLEPNÃ�OFUFJTÕUÃ�WFJLMÃ�

pajam! nefiksuoja. Kai ku-riose ma&inose pareig#nai aptiko ir skaitikli! greitin-tuvus”, – kalb"jo redakcijos &altinis.

Kart) bandant invento-rizuoti vienos taksi $mon"s automobili! #k$ pasteb"ta, kad vairuotojams b#davo nustatytas duokl"s mokestis per savait(, ta'iau $mon" i& tos sumos pajamuodavo tiek, kiek nor"davo.

„Da%niausiai taip besiel-gian'ios taksi bendrov"s stengdavosi minimaliai pa-dengti direktoriaus, buhal-ter"s algas ar mokes'ius, – pasakojo vienas VMI dar-buotoj!, kuriam teko nar-plioti taksi $moni! juod)sias buhalterijas. – I&naudot! degal! fakti&kai niekas neap-skaitydavo. Tokiais atvejais darbo u%mokest$ jie rodydavo po kelias valandas – 2–3. Kai kurie fiksuodavo ir 4 valan-das.”

Kai buvo surinkti visi duo-menys, VMI atlikusi i&sam! patikrinim) atskleid" nusi-kaltimo po%ymius ir juos per-dav" teis"saugai.

Masinis taksi bendrovi! reidas buvo surengtas vasa-rio prad%ioje. Kai kurie taksi $moni! savininkai keletui par! buvo u%daryti $ are&ti-nes ir tardymo izoliatorius.

Anot pareig#n!, tokio po-b#d%io mil%ini&k! reid! dar nebuvo taksi verslo istorijoje. Netrukus kai kurios taksi $mon"s "m" skelbti, kad taksi verslas %lunga ir daugiau ne-ve%ios savo klient!.

„Juk Lietuvoje paplitusi

nuomon", neva mokes'i! inspekcija lin'iuoja, %lugdo versl) ir lipa ant galvos vos gal) su galu suduriantiems verslo atstovams, – pasakojo „Ekonomika.lt” pa&nekovas. – Bet mes i& prad%i! band"me tartis gra%iuoju, savo veiks-mus prad"jome nuo atvir! pokalbi!. Kai pasteb"jome, kad atlikta m"nesio analiz" n" trupu'io neger"ja – kai ku-rie $moni! darbuotojai licen-cijos korteli! neturi ir pan., galiausiai visk) surink( $si-tikinome, kad yra stambaus suk'iavimo mastai.”

Sumos – priblo"kia+$ tyrim) kartu su Vilniaus VMI atlieka Kriminalin"s

policijos biuras ir Genera-lin" prokurat#ra.

Galutiniai patikrinimai dar nebaigti, ta'iau tikrin-tojai i&vydo $sp#dingas nusl"ptas sumas – kas m"-nes$ kai kurie taksi $moni! savininkai susi%erdavo po 600 t#kst. lit! nusl"pt! mo-kes'i!.

„Keis'iausia, kad visi %i-nojo, jog taksi verslo atsto-vai tokia veikla vert"si kone penkiolika met!, ta'iau ka%kod"l tik dabar suskubo imtis veiksm!, – „Ekono-mika.lt” kalb"jo vieni %ino-miausi! sostin"s advokat!, atstovaujantys taksi verslo li#tams. – Ta'iau teisi&kai %velgiant n"ra rimt! nusi-kaltimo po%ymi!. Sp"jama, kad teismuose bandymai i&-ai&kinti tokius nusl"pt! mo-kes'i! ir suk'iavimo faktus u%truks dar ma%iausiai pen-kerius metus.”

Verta pasteb"ti, kad Vil-niaus taksi firm! savinink! turtai atrodo $sp#dingai. Jie visi gyveno prabangiai apstatytuose nuosavuose namuose &alia Vilniaus.

I&kart po are&t! prabilta, kad vieno taksi $mon"s va-dovo gara%e buvo aptiktas net l"ktuvas.

„Dar gerokai anks'iau pasiek" informacija, kad tas asmuo ruo&iasi pirkti dviviet$ l"ktuv), – kalb"jo mil%ini&k) aferos tinkl) ap-tikusios pareig#n! grup"s atstovas. –

O galiausiai per kratas jo valdose pareig#nai savo akimis $sitikino, kad tok$ „%aisliuk)” vyras vis d"lto $sigijo.”

Taip gyveno %mon"s, ku-rie vald" net iki 70 proc. Vil-niaus taksi paslaug! rinkos.

+iuo metu sostin"je yra apie 100 registruot! taksi

Intrigos ir kaltinimai, apribotos teis"s dis-ponuoti ne&variai $gytu turtu ir grie%-tos teism! sankcijos

– tokia atmosfera jau antr)

surinktos visos $mon"s, ku-rios 100 proc. veikia Vilniaus mieste. Kartu buvo atlikta surinkt! pajam!, automobi-li! skai'iaus, licencij!, kor-teli!, sumok"t! mokes'i! ir vidutini! atlyginim! skai-'iaus analiz".”

Betvark) su kortel)misNetrukus Vilniaus VMI dar-buotojai i&samiai patikrino, kuri! taksi bendrovi! ro-dikliai blogiausi. „Mums u%kliuvo $mon"s, kurios tu-r"jo 50–60 taksi automobili!, ta'iau nemok"jo pajam!. Susidar" $sp#dis, kad tokios bendrov"s apskritai nemo-kamai dirba“, – parei&k" vienas mokes'i! inspekcijos atstov!.

Sp"jama, kad negra%#s taksi verslo dalykai i&kilo $ pavir&i!, kai susidom"ta, ko-kia tvarka buvo naudojamos licencij! kortel"s.

„Tarkime, vienoje ben-drov"je yra 50 licencij! kor-teli!, o oficialiai dirba tik 25 vairuotojai, – ai&kino ne&va-raus taksi verslo u%kulisius „Ekonomika.lt” pa&nekovas. – Tai kur tuo metu bla&kosi dar 25 automobiliai, jei n"ra j! vairuotoj!? Da%niausiai b#davo taip, kad vairuotojai $sidarbina, automobil$ u%re-gistruoja pagal visus taksi reikalavimus, o licencijos kortel( gauna u% nelegaliai vykdom) veikl) jau i&"j( i& darbo.”

Skaitikli! greitintuvaiKita 15 met! nes)%iningai veikusi! taksi verslininink! veiklos kryptis buvo ta, kad jie paprastai nefiksuodavo u%dirbam! pajam!.

„Per &$ tyrim) galutinai $sitikinome, kad pagal takso-metrus n" viena $mon" savo

»B#davo nustatytas savait)s duokl)s mokestis, ta(iau &mon) pajamuodavo tiek, kiek nor)davo

m"nes$ tvyro Vilniaus taksi verslo pasaulyje.

Bet u% taksi bendrovi! paslap'i! sienos gali sl"ptis ir vengiantys mok"ti mokes-'ius valstybei veik"jai, su kuriais sunkme'iu visame pasaulyje imta negailestin-gai kovoti.

Tai, kad kone visas sosti-n"je veikian'ias taksi ben-droves kamuoja rimtos pro-blemos, dar prie& metus apie tai j! savininkus ir vadovus persp"jo Vilniaus apskrities Valstybin"s mokes'i! ins-pekcijos (VMI) darbuotojai.

„B#tent tuo metu visos

sostin"je veikian'ios $mon"s, u%siiman'ios taksi verslu, buvo informuotos, kad VMI atliks keleivi! ve%imo pa-tikros funkcijas, – „Ekono-mika.lt” kalb"jo &altinis, nenorintis atskleisti savo tapatyb"s. – Buvo padaryta $moni! analiz", specialiai

$moni!. Tiesa, kai kurios veikia simboli&kai, nes turi po kelet) automobili!.

Gudrauja ne tik taksistaiPrie& pasaul$ sudrebinusi) 2008 met! ekonomin( kriz( da%niausiai $ Lietuvos sosti-n"s VMI akirat$ patekdavo statyb! bendrov"s. V"liau pa-sitvirtino nusl"ptos did%iul"s pajamos: nelegal#s atlygini-mai, nesumok"ti mokes'iai, nelegaliai $darbinti %mon"s.

Pagal tokius pa'ius prin-cipus veik" ir automobili! remonto dirbtuv"s, kai au-tomobili! prekybos pikas &alyje buvo pasiek(s vir&#n(.

Pastaruoju metu VMI vis da%niau stebisi keleivi! ve-%imo $moni! nes)%iningai vykdoma veikla. Vienoje i& visoje &alyje ve%imais besi-ver'ian'i! bendrovi! buvo rasta padirbt! kvit!, kuriais nusl"pta perve%im! u% 1 mln. lit!.

„Ir pra"jusiais metais, ir &iemet vykdome kontrol( prekiautojais g"l"mis, vai-siais, dar%ov"mis, – teig" Vilniaus VMI atstovai. – Ste-bime visus – ir ma%meninin-kus, ir didmenininkus. +ioje veikloje nema%ai slepiama mokes'i!. Visuomeninis maitinimas, statybos bendro-v"s, darbo santyki! sl"pimas, kai nesumokami mokes'iai. Juk tai irgi priskiriama prie riziking!, VMI darbuo-toj! d"mesio sulaukian'i! versl!.”

FAKTAI

VILNIAUS TAKSI

(iuo metu sostin"je veikia apie 100 registruot# taksi 'moni#

Standartinis Vilniaus taksi tarifas – apie 1,80 lito u) ki-lometr!

Vasario prad)ioje sostin"s pareig&nai sulaik" 10 asme-n#, 'tarimai aferomis pareik$-ti 6-iems

Skai%iuojama, kad kas m"-nes' kai kurie Vilniaus taksi 'moni# savininkai susi)erda-vo po 600 t&kst. lit# nusl"pt# mokes%i#.

Dauguma Vilniaus taksi bendrovi! savinink! gyveno tarsi tur(iai.

Per patikrinim* vieno j! gara'e aptiktas net dvivietis l)ktuvas.

Fotodiena

»Kas m)nes& kai kurie taksi &moni! savininkai susi'erdavo po 600 t#kst. lit! nusl)pt! mokes(i!

Vasario prad'ioje sostin)s pareig#nai sulaik) 10 asmen!, &tarimai aferomis pareik"ti 6-iems. Fotodiena

/FLJMOPKBNBTJT�UVSUBT 15Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

/HQJYLQV�LU�VSDUWLQV�UHQRYDFLMą

Neseniai $vyko ministerijos, Eu-ropos investicij! banko bei SEB,

„Swedbank“ ir +iauli! banko atstov! susitikimas. Pasak pasitarimui pirmininkavusio aplinkos viceministro Sta-nislovo +ri#b"no, nema%ai daugiabu'i! nam! savinink! bendrij! pirminink! skun-d%iasi, kad gana sud"tinga gauti lengvatin$ kredit) na-mui renovuoti, nes bankai keliantys per grie%tus reika-lavimus.

Ie"ko sprendim!Pavyzd%iui, reikalaujama, kad namo renovacijai pri-tart! 60 ar net 70 proc. ben-drijos nari!. Tod"l, siekiant sudaryti palankesnes s)lygas lengvatiniam kreditui gauti, per pasitarim) su bank! at-stovais sutarta, kad bus rei-

4JFLJT�TVEBSZUJ�QBMBOLFTOFT�TÃMZHBT�OPSJOUJFNT�HBVUJ�MFOHWBUJOJVT�LSFEJUVT�EBVHJBCVËJBNT�NPEFSOJ[VPUJ�JS�QBTQBSUJOUJ�QBUí�QSPDFTÃ�WFSËJB�"QMJOLPT�NJOJTUFSJKÃ�JNUJT�BLUZWJı�WFJLTNı�

bu'i! nam! savinink! ben-drijoms, $gyvendinan'ioms modernizavimo projektus pagal „Jessica“ finansin$ model$, teikti dviem b#dais – arba bendrijos, arba but! ir kit! patalp! savinink! vardu.

+iuo tikslu Aplinkos mi-nisterija parengs patikslint! valstyb"s paramos teikimo daugiabu'iams namams mo-dernizuoti taisykli! projekt) ir pateiks j$ derinti suintere-suotoms institucijoms.

Per pasitarim) su Europos investicij! banko atstovais buvo sutarta, kad &is bankas parengs pavyzdines doku-ment! (parai&k!) formas, kurios b#t! taikomos visiems lengvatinius kreditus dau-giabu'i! nam! moderniza-

vimo projektams $gyvendinti teikiantiems bankams. Kai &ios unifikuotos formos bus parengtos, jos bus skelbiamos Aplinkos ministerijos B#sto ir urbanistin"s pl"tros agen-t#ros (BUPA) tinklalapyje.

Ne laukti, o dirbtiPermain! imtasi ir pa'ioje BUPA, nes jos veiklos ir val-dymo vidaus audito atas-kaitoje pateikta i&vada, kad agent#ros teritoriniuose pa-daliniuose dirban'i! darbuo-toj! darbo kr#vis ir jo rezul-tatai yra netolyg#s. Siekiant u%tikrinti tolyg! darbuotoj! darbo kr#vio paskirstym), j! veiklos kontrol( ir kokyb(, rekomenduota priimti spren-dimus d"l nuotolini! (teritori-ni!) darbo viet! panaikinimo ir darbo kr#vio perskirstymo ypating) d"mes$ skiriant gyventoj! informuotumui u%tikrinti ir darbo veiklai pa-gerinti.

Auditas parod", kad di-d%ioji dalis regionini! pada-lini! neturi nei reikiamos kompetencijos, nei sugeba motyvuoti ir skatinti reno-vacij). Kartais net nesugeba atsakyti $ elementarius klau-simus. Pavyzd%iui, Klaip"dos regione dirba trys %mon"s,

JON/ KURLAUSKIEN/info@ekonomika.lt

$iuo metu & renovacijos program* pagal „Jessica“ model& &traukta beveik 200 daugiabu(i!. Fotodiena

ta'iau rezultatai – kukl#s. Per pastaruosius kelerius metus i& 32 nor) renovuotis parei&-kusi! bendrij! tik dvi vykdo realius atnaujinimo darbus.

„Siekiama, kad BUPA dar-buotojai ne laukt!, kol kas nors ateis ir pasakys, kad nori atnaujinti savo nam), o tapt! aktyviais renovacijos programos dalyviais, – infor-muoja ministerija. – Ie&koma sprendim!, kurie leist! dirbti lanks'iau, grei'iau ir efekty-viau: ir konsultuojant %mones

ŶLietuvoje nerasite n) vienos nekilnojamojo turto (NT) bendrov)s, kuri masi"kai nuomot! b#st* gyventojams. NT pl)totojai tikina, kad tam trukdo bloga mokestin) sistema ir nekul-t#ringi nuomotojai.

Gyvenam!sias patalpas nuomojantys NT pl"totojai u)

nuom! turi sumok"ti prid"tin"s vert"s mokest' (PVM), nekilno-jamojo turto ir pelno mokes-%ius. Gyventojams, norintiems oficialiai nuomoti b&st!, u)-tenka 'sigyti patalp# nuomos verslo liudijim!, kurio mokestis metams siekia 1 440 lit#. NT pl"totojai skund)iasi, kad tokio-mis s!lygomis su fiziniais asme-nimis konkuruoti ne'manoma.

Bendrov"s „Hanner“ valdy-bos pirmininkas Arvydas Avulis pasakoja, kad bendrov" 2009

m. Lietuvoje m"gino nuomoti gyvenam!sias patalpas, ta%iau toks )ingsnis nebuvo s"kmin-gas.

„Hanner“ vadovas si&lo pa-skatinti juridini# asmen# b&sto nuom! – vadovautis Vokietijos pavyzd)iu ir panaikinti PVM mokest' u) NT nuom! juridi-niams asmenims.

Taip padarius NT bendro-v"s es! tapt# konkurencingos. Paklaustas, ar si&lymai buvo teikti vald)ios atstovams, vers-

NT pl)totoj! nuoma nevilioja

bet kuriuo modernizavimo etapu, ir tvarkant dokumen-tus, ir pri%i#rint, kaip atlie-kami darbai.

Va%iuoti $ Vilni! d"l kie-kvienos smulkmenos, kaip kai kas teigia, gyventojams tikrai nereik"s. Yra telefonai, elektroninis pa&tas ir kitos ry&io priemon"s. O prirei-kus BUPA atstovai dalyvaus gyventoj! susirinkimuose tiesiogiai, konsultuos, pad"s, patars, vertins, ar kokybi&kai atliekami darbai.“

kalaujama ne daugiau kaip 60 proc. bendrijos nari! prita-rimo.

Pasitarimo dalyviai aptar" ir kit) su lengvatini! kredit! teikimu susijus$ klausim). Bendrij! vadovai pageidauja, kad imant lengvatinius kredi-tus pagal nauj)j) „Jessica“ fi-nansavimo program) kredito "m"jas b#t! bendrija, kaip buvo pagal sen)j) program). Tai, anot j!, pad"t! i&vengti problem! $forminant doku-mentus tais atvejais, kai but! savininkai yra arba i&vyk(, arba butai $registruoti nepil-name'i! vaik! vardu, arba priklauso u%sienie'iams.

Pasak S. +ri#b"no, bus siekiama sudaryti galimybes lengvatinius kreditus daugia-

lininkas atsako, kad pokalbiai su vald)ia – nevaisingi, nes vald)ios atstovai ' verslo pa-si&lymus ne'siklauso: „Ai$ku, kalb"jome, mes teikiame daug pasi&lym#, ypa% d"l mokes%i#. Kadaise didel' potencial! tur"-jusi NT rinka merdi, tod"l reikia ie$koti b&d# verslui paskatinti. Bet kalbos su vald)ia – kaip su kinais: mes kalbame viena, jie – kita.“

Pasak pa$nekovo, dideli mokes%iai – ne vienintel" prie-

)astis, trukdanti nuomoti gy-venam!sias patalpas – es! ne ma)esnis trikdis yra ir nekult&-ringi nuomotojai.

„Kai kuriais atvejais butas po met# nuomos atrodo siau-bingai – sudau)yti baldai, su-lau)ytos skalbykl"s, sugadinti $aldytuvai, – pasakoja A. Avu-lis. – Norint 'leisti kit! klient!, t! but! reikia remontuoti. Jeigu reikalaujame kompensacijos, da)niausiai reikia bylin"tis, o teismai trunka met# metus.“ O bylin"jimasis teismuose es! gadina bendrov"s 'vaizd'.

Kaimynai latviai, pasak A. Avulio, – gerokai kult&ringesni ir ten tokie teisminiai gin%ai pasitaiko gerokai re%iau. „Han-ner“ Latvijoje taiko ir special# nuomos b&d!, vadinam! buy to rent. Nuomininkas prie$ i$si-nuomodamas but! padeda de-pozit!, dvejus metus i$ NT ben-drov"s nuomojasi but! ir per t! laik! gali j' nusipirkti. U) nuom! sumok"ti pinigai nura$omi nuo buto kainos, o depozitas skiriamas butui rekonstruoti. „Hanner“ vadovo teigimu, toks nuomos b&das leid)ia )mogui pasi)i&r"ti, ar bute gera garso izoliacija, ar jam butas patinka ir kitus dalykus.

Lietuvos NT pl"tros asociaci-jos ir bendrov"s „Eika“ direkto-riaus Roberto Dargio nuomone, juridini# asmen# gyvenam#j# patalp# nuom! Lietuvoje ga-lima paskatinti nesunkiai – su-vienodinant mokes%ius b&st! nuomojantiems gyventojams ir

bendrov"ms. Tokiu atveju es! i$lo$t# ir nuomininkai – jiems netekt# susidurti su tokiais ne-malonumais, kaip i$ankstinis i$keldinimas i$ buto. Pasak R. Dargio, $iuo metu gyvenam#j# patalp# nuoma neu)siima jokia NT bendrov", i$skyrus pavie-nius atvejus, kai, pavyzd)iui, i$ NT pl"totojo b&st! nuomojasi atvyk.s u)sienietis.

„B&sto nuoma bendrov"ms visi$kai nenaudinga, – ai$kina R. Dargis. – O jeigu dar 'mon" b&stui pastatyti b&na pa"musi paskol! i$ banko, tuomet i$ nuomos gaunam# pajam# u)-tenka tik banko pal&kanoms padengti.“

Lietuvos NT pl"tros asociaci-jos vadovas sak" tik's, kad Lietu-voje mokestis tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims bus suvienodintas, o $ia linkme su vald)ios atstovais jau buvo kal-b"ta.

Finans# ministerijos atstovai, komentuodami NT pl"totoj# si&lymus, ai$kina, kad gyven-toj# ir juridini# asmen# nuomos s!lygos sunkiai palyginamos – pelno mokest' bendrov"s turi mok"ti nuo pelno, gauto u) vis! veikl!, o ne tik u) b&sto nuom!, o PVM mokestis es! n"ra priva-lomas – bendrov"s gali rinktis $io mokes%io ir nemok"ti.

Tiesa, NT pl"totojai sako, kad tokia galimyb" t"ra teorin" – nemok"damos PVM bendrov"s negal"t# atlikti $io mokes%io apskaitos, tod"l nemok"ti mo-kes%i# b&t# nenaudinga.

FAKTAI

B0STO NUOMA

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2010 m. oficialiai b&st! nuomojosi 6 proc. gy-ventoj#

„Ober Haus“ prognozuoja, kad 2012 metais but# nuo-mos kainos Lietuvoje tur"t# b&ti stabilios

»Siekiama, kad BUPA darbuotojai ne laukt!, kol kas nors ateis ir pasakys, kad nori atnaujinti savo nam*, o tapt! aktyviais renovacijos programos dalyviais

PAULIUS GRINKEVI-IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Lietuvoje gyvenamojo b#sto masi"kai nenuomoja n) vienas NT pl)totojas. Fotodiena

6ļTJFOZKF16 6ļTJFOZKF 17

30„BARCLAYS“ BANKAS A(TUONIEMS SAVO DIREKTORIAMS SKYR- AKCIJ/ U* DAUGIAU KAIP 30 MLN. SVAR/ STERLING/ (124 MLN. LIT/)

.sp)jo britus

Nor)dami susigr*'inti sen*j& reiting* britai turi stabilizuoti savo valstyb)s skol*. Reuters

ŶTarptautin) reiting! agen-t#ra „Fitch“ prisijung) prie „Moody's“ ir pakeit) Did'io-sios Britanijos auk"(iausio AAA reitingo perspektyv* & neigiam*.

„Fitch“ 'sp"jo, kad ateityje gali suma)inti Britanijos rei-ting!, jeigu $alies vyriausyb" nesuma)ins skol#. (i! savait. $alies i)do kancle-

ris George‘as Osborne‘as prista-tys $i# met# biud)et!, tod"l po $io 'sp"jimo spaudimas jam tik padid"jo.

Agent&ra pabr")", kad nors Britanija tvirtai 'sipareigojusi ma)inti biud)eto deficit!, o jos &k' palaiko „didel"s pajamos, 'vairi ir lanksti ekonomika“, $alis turi „ribot! fiskalin. erdv. atremti neigiamiems ekonomi-niamss sm&giams“.

U$SIENIONAUJIENOS 109

TIK SKAI%IAI

INDIJOS CENTRINIS BANKAS I(LAIK- NEPAKEIST+ 8,5 PROC. PAL1KAN/ NORM+

JAV SENATAS PRITAR- SI1LYMUI SKIRTI 109 MLRD. JAV DOLERI/ (288 MLRD. LIT/) (ALIES TRANSPORTO PL-TRAI

8,5mlrd.

Investicij! lyderiai

Per pastaruosius dvejus metus investicijos labiausiai augo San Paule. AFP

ŶLondonas teb)ra dau-giausia u'sienio investicij! pritraukiantis miestas pasau-lyje, paai"k)jo po konsultacij! bendrovi! KPMG ir „Greater Paris Investment Agency“ atlikto tyrimo.

Po Londono rikiuojasi Kini-jos finans# sostin"s (anchajus ir Honkongas. Investicijos San Paule per pastaruosius ketverius

metus i$augo 160 proc., tod"l $is miestas atsid&r" ketvirtojoje s!ra$o vietoje. Per pastaruosius dvejus metus investicijos Mas-kvoje i$augo 60 proc., tod"l $is miestas atsid&r" a$tuntoje vietoje. KPMG ir „Greater Paris Investment Agency“ pa)ym"jo, kad pirmo penketuko miestai, 'skaitant Niujork!, sudar" 50 proc. bendr# investicij# 22 di-d)iausiuose pasaulio miestuose. %

4

(OL]LHMDXV�UźPž�ãWXUPDVnedarbo lygis siek" 9,8 proc.

Briuselis 25 valstybes api-man'i) laisvo jud"jimo zon) laiko antru svarbiausiu ES laim"jimu. Pirmas – bendra valiuta. Nenuostabu, kad Eu-ropa tokius N. Sarkozy gra-sinimus sutiko skepti&kai. Vokietijos u%sienio reikal! ministras Guido Wester-welle‘as naujien! agent#rai „Reuters“ teig", kad reikalau-damas grie%tesn"s Europos vidini! sien! apsaugos Pran-c#zijos prezidentas „%engia ne tuo keliu“. Anot G. Wes-terwelle‘o, Europ) saugesn( daro ne vidini!, o i&orini! sien! apsauga.

Jei Pranc#zija pasitraukt! i& +engeno zonos, kilt! gr"sm" ES presti%ui, prie ku-rio gerinimo neprisideda ir euro zonos valstybi! skol! kriz". Iki &iol ES laiv) siau-'iant kriz"s audrai vairavo Pranc#zijos prezidento N. Sarkozy ir Vokietijos kancle-r"s Angelos Merkel duetas. D"l &ios prie%asties nesunku suprasti, kad art"jan'ius rinkimus $d"miai steb"s ir did%i!j! Europos valstybi! vadovai.

Europos ateitisAkivaizdu, kad per pasta-ruosius metus N. Sarkozy ir A. Merkel suformavo savit) bendravimo stili!. +is duetas apsi"m" i&spr(sti euro zonos kriz( ir net $gavo pravard( Merkozy. Jei Pranc#zijos prezidentu b#t! i&rinktas so-cialist! kandidatas F. Hollan-de‘as, santykiai su A. Merkel, kurios rinkimai laukia 2013 met! rugs"j$, ir abiej! valsty-bi! dalyvavimas sprend%iant Europos finansines proble-mas gali $gyti nauj) atspalv$.

%BCBSUJOJT�1SBODĩ[JKPT�WBEPWBT�/JDPMBT�4BSLP[Z�JS�KP�PQPOFOUBT�TPDJBMJTUı�LBOEJEBUBT�'SBODPJT�)PMMBOEFBT�SFOHJBTJ�OBVKJFNT�QSF[JEFOUP�SJOLJNBNT �LVSJF�HBMJ�MFNUJ�OF�UJL�ğBMJFT �CFU�JS�WJTPT�&VSPQPT�4ÃKVOHPT�&4�BUFJUí�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

»Nenormalu nemok)ti mokes(i! Pranc#zijoje, ta(iau gr&'ti (ia d)l sveikatos apsaugos ar atostog!

TIK SKAI%IAI

(IUO METU DID*IOJOJE BRITANIJOJE YRA 2,67 MLN. BEDARBI/

NAUJAUSI/ STRESO TEST/ NEI(LAIK- 4 JAV BANKAI – „CITI“, „SUNTRUST“, „ALLY FINANCIAL“ IR „METLIFE“

2,67Pateiks taupymo plan*

Vengrijos premjeras V. Orbanas bando &tikinti ES nenutraukti paramos jo valstybei. AFP

Portugalija atsities

Portugalijoje vie"intis O. Rehnas &sitikin%s, kad "alies pad)tis skiriasi nuo Graikijos. Reuters

ŶSiekdama pagerinti savo biud'eto b#kl% ir atgauti rink! pasitik)jim* Portugalija eina tinkamu keliu, teigia u' ekonomik* ir pinig! reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Olli Rehnas.

Pra"jus' m"nes' Europos S!-junga (ES), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino nauj! 14,9 mlrd. eur# (51,4 mlrd. lit#) paskol# i$mok!, ta-%iau auditoriai sak", kad $alis dar turi susidoroti su tam tikrais

i$$&kiais. 2011 met# gegu). ES $ali# finans# ministrai pritar" sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eur# (269 mlrd. lit#) pa-ram!. Du tre%dalius $ios sumos skiria ES, o vien! tre%dal' – TVF.

Mainais ' ES ir TVF param!, kuri bus teikiama $aliai trejus metus, Portugalijos vyriau-syb" 'sipareigojo pertvarkyti savo ekonomik! ir 'gyvendinti taupymo program!. Nerimau-jama, kad Portugalijos ekono-mikos susitraukimas gali apsun-kinti $alies pastangas ma)inant deficit!

ŶNenor)dama prarasti paramos i" Europos S*jun-gos (ES) strukt#rini! fond!, Vengrija ketina jau netrukus pristatyti savo taupymo plan*.

ES klausimai d"l Vengrijos biud)eto deficito bus atsakyti baland' pateikiant kasmetin. konvergencijos program!, tre%iadien' parei$k" $alies &kio ministras Zoltanas Csefalvay. Vengrijai gresia netekti beveik pus"s milijardo eur# paramos i$ ES. ES finans# ministr# nuro-

dymu, Budape$tas iki bir)elio turi imtis priemoni# i$laidoms suma)inti. Jei vyriausyb" iki tada pateiks patikim! konso-lidavimo plan!, l"$os, nepai-sant dvejoni#, gal"s b&ti i$mo-k"tos. Europos Komisija mano, kad Vengrija 2012-aisiais nevir$ys stabilumo pakte nu-matytos 3 proc. deficito ribos. Ta%iau baiminamasi, kad biu-d)eto deficitas grei%iausiai bus vir$ytas kitais metais, nes da-bartin' taupym! lemia pavie-n"s priemon"s, kurios iki tada i$sikv"ps.

Iki pirmojo Pranc#-zijos prezidento rin-kim! etapo likus kiek daugiau nei m"nesiui, abu kandidatai $siv"l"

$ ar&ius debatus d"l opiausi! &alies politini!, socialini! ir ekonomini! klausim!. Saky-dami savo rinkim! kampa-nijos kalbas ir N. Sarkozy, ir F. Hollande‘as lie'ia jautrias valstybei temas, tokias kaip fiskalin" politika, mokes'iai ir imigracija.

Mokes(i! karusel)Du pagrindiniai kandidatai $ Pranc#zijos prezidento post) pastarosiomis savait"mis pateik" radikali! mokes'i! reformos si#lym!. Nors N. Sarkozy atstovauja Konser-vatori! partijai, o F. Hollan-de‘as yra socialist! kandi-datas, j! pasi#lymus &alies gyventojai palaiko vienodai.

Vasario pabaigoje F. Hol-lande‘as parei&k", kad tap(s valstyb"s vadovu padidint! mokes'ius turtingiausiems

&alies gyventojams. „Dau-giau nei 1 mln. eur! (3,45 mln. lit!) u%dirbantys asmenys tu-r"t! mok"ti 75 proc. pajam! mokest$, nes tokios pajamos ne$manomos“, – tiesiogin"je televizijos laidoje kalb"jo socialist! kandidatas. F. Hol-lande‘o oponentai tokius pasi#lymus sutiko kriti&kai, o mokes'i! specialistai per-sp"jo, kad taip turtingieji Pranc#zijos gyventojai b#t! skatinami persikelti gyventi $ u%sien$.

Atsakydamas $ tok$ var-%ovo pasi#lym) dabartinis Pranc#zijos prezidentas pra-"jusi) savait( pateik" si#-lym), pagal kur$ u%sienyje gyvenantys pranc#zai tur"t! prane&ti &alies pareig#nams, kiek sumoka pajam! mokes-'io savo gyvenamoje &alyje, ir padengti skirtum), jei Pranc#zijoje tur"t! mok"ti daugiau. „Nenormalu nemo-k"ti mokes'i! Pranc#zijoje, ta'iau gr$%ti 'ia d"l sveikatos apsaugos ar atostog!“, – radi-jui „Europe 1“ kalb"jo N. Sar-kozy. Oficialiais duomenimis, 2011 met! pabaigoje u%sie-nyje gyveno beveik 1,6 mln.

pranc#z! emigrant!.N. Sarkozy prie& savait(

taip pat pasi#l" sukurti mi-nimal! pelno mokest$ did%io-sioms &alies bendrov"ms. Kalb"damas televizijos lai-doje jis teig", kad didel"s $mo-

n"s siekia maksimizuoti savo peln), ta'iau kai kurios i& j! nemoka joki! mokes'i!.

Per &i) kadencij) Pranc#-zijos prezidentas jau pri"m" du ekonomin"s drausm"s pa-ketus, kuri! tikslas buvo $ti-

kinti tarptautinius investuo-tojus ir reiting! agent#ras, kad &alis sugeb"s suvaldyti biud%eto deficit). Ta'iau &i! met! saus$ reiting! agent#ra „Standard & Poor‘s“ suma-%ino Pranc#zijos tur"t) auk&-

'iausi) AAA reiting). Taigi N. Sarkozy tur"s rimtai pa-plu&"ti, kad $tikint! rink"jus, jog b#tent jis yra tinkamiau-sias %mogus, galintis vesti &al$ biud%etin"s drausm"s keliu.

Kova su imigracijaKitas jautrus rinkim! kampa-nijos klausimas – imigrantai. Pra"jusiais metais prasid"j(s vadinamasis Arab! pavasa-ris nublo&k" imigrant! bang) $ Italij) ir kitas Piet! Europos valstybes. ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais Pranc#zijoje i& viso gyveno 7,2 mln. u%sienyje gi-musi! imigrant!.

Ketindamas pa%aboti atvykstan'i! u%sienie'i! sraut) N. Sarkozy pra"jusi) savait( pagrasino pasitraukti i& +engeno susitarimo, jei ES per metus nesugeb"s pateikti priemoni! nelegaliai imi-

gracijai $ region) suma%inti. „Mes negalime prisiimti atsa-komyb"s u% Europos i&orini! sien! nusi%engimus“, – su-sirinkusiai 50 t#kst. r"m"j! miniai teig" antrai kadencijai siekiantis b#ti perrinktas N. Sarkozy ir persp"jo, kad ne-legali imigracija kelia rimt) pavoj! visai Europai.

Pranc#zijos visuomen" su-sir#pinusi d"l toki! svarbi! &alies problem! kaip nedar-bas ir n"ra patenkinta, kad N. Sarkozy, per ankstesn( savo kampanij) %ad"j(s padidinti u%imtum), d"mes$ telkia $ kitus klausimus. Pra"jusi! met! pabaigoje Pranc#zijoje

Dar pra"jusi! met! pabai-goje duodamas interviu por-talui „The Wall Street Jour-nal“ F. Hollande‘as teig", kad tap(s prezidentu sieks pagal-bos i& vienintel"s institucijos, kuri, jo manymu, gali i&gel-b"ti eur), – Europos centrinio banko (ECB). „Visi %ino, kad tvirtai ne$sitraukus ECB ne-$manoma nuraminti rinkos“, – teig" jis. Si#lydamas kriz"s

sprendimo b#d) socialist! kandidatas $ Pranc#zijos pre-zidento post) teig", kad „ver-'iau pakeisti praktik), o ne pa'i) sutart$“.

Vokietija ir kitos did%iosios ES valstyb"s nesutinka, kad didesni! gali! b#t! suteikta ECB, tad nenuostabu, jog esami &ali! vadovai i&rei&kia param) dabartiniam Pranc#-zijos prezidentui ir net atsi-sako susitikti su jo oponentu. Did%iosios Britanijos prem-jeras Davidas Cameronas atsisak" susitikti su F. Hollan-de‘u, kai &is vie&"jo Londone. Vokietijos kancler" A. Merkel sutiko prisid"ti prie kit! Eu-

Baig) maisto kar*

Maisto karo prie'astimi tapo hormonais apdorota jautiena. AFP

ŶEuropos Parlamento (EP) patvirtintos nuostatos leis panaikinti ES maisto produkt! importo & JAV ir Kanad* apri-bojimus, nustatytus, kai ES u'-draud) importuoti hormonais apdorot* jautien*, prane"a EP spaudos tarnyba.

Dar 1988-aisiais Europos Bendrija u)draud" importuoti jautien!, apdorot! tam tikrais augim! skatinan%iais hormo-nais. 1996 m. JAV ir Kanada, kurios labiausiai nukent"jo nuo $io draudimo, u)gin%ijo j'

Pasaulio prekybos organiza-cijoje. Pastaroji leido taikyti atsakomuosius importo tarifus i$ ES importuojamiems maisto produktams. Tarp papildo-mai apmokestint# produkt# atsid&r" jautiena, kiauliena, Rokforo s&ris, $okoladas, sul-tys, uogien"s ir kita. EP patvir-tintos nuostatos leis padidinti kokybi$kos jautienos importo kvot! iki 48 t&kst. ton# per metus. Atsakydamos ' ES 'si-pareigojim! tai padaryti JAV ir Kanada jau pernai at$auk" im-porto apribojimus.

FAKTAI

PRANC0ZIJOS PREZIDENTO RINKIMAI

Pagrindiniai kandidatai tapti naujuoju Pranc&zijos prezidentu yra dabartinis $alies vadovas N. Sarkozy ir socialist# atstovas F. Hollan-de‘as.

Visuomen"s apklausos rodo, kad antrajame etape N. Sarkozy surinkt# 45 proc. bals#, o jo oponentas F. Hol-lande‘as – 55 proc.

Pirmasis Pranc&zijos pre-zidento rinkim# etapas vyks baland)io 22 dien!, antrasis – gegu)"s 6-!j!.

Pranc&zijos prezidentas yra renkamas penkeri# met# ka-dencijai.

(iais metais Pranc&zijos prezidento rinkimuose daly-vaus 10 kandidat#.

ropos valstybi! konservato-ri! lyderi! ir paremti N. Sar-kozy rinkim! kampanij).

Visuomen)s apklaus! gair)sPirmasis Pranc#zijos prezi-dento rinkim! etapas vyks &i! met! baland%io 22-)j). Iki tol vis! kandidat! galimyb"s vertinamos nuolat vykdant visuomen"s apklausas.

Bene visos jos rodo, kad N. Sarkozy ir F. Hollande‘as pir-majame etape surinks iki 30 proc. gyventoj! bals! ir pagal Pranc#zijos rinkim! sistem) pateks $ kit) etap). Antrajame etape Pranc#zijos gyventojai savo balsus tur"t! atiduoti u% socialist! kandidat). Tai reik&t!, kad N. Sarkozy tapt! a&tuntuoju euro zonos va-dovu, praradusiu post).

„(N. Sarkozy) nebegali pasikliauti savo asmenyb"s populiarumu siekdamas b#ti perrinktas, – portalui „Bloomberg“ teig" Pary%iuje esan'io Politini! studij! ins-tituto profesorius Laurentas Dubois. – Jam lieka puldin"ti F. Hollande‘), ta'iau d"l to jo rinkim! kampanija netampa patraukli ir galinti suvienyti %mones.“

M#&is d"l Eliziejaus r#m! (oficiali Pranc#zijos prezi-dento rezidencija) pama%u $sib"g"ja. +iuo metu visuo-men"s apklausos rodo, kad dabartiniam &alies vadovui N. Sarkozy nepavyks apginti r#m! &eimininko vardo. Jei Pranc#zijos prezidentu taps F. Hollande‘as, $ j$ viltingai %velgs ne tik &alies gyvento-jai, bet ir visa Europa. Telieka tik"ti pranc#z! nuovokumu ir laukti, kuriam i& kandidat! jie $teiks rakt) nuo Eliziejaus r#m!.

mln.

»Pra)jusi! met! pabaigoje Pranc#zijoje nedarbo lygis siek) 9,8 proc.

Visuomen)s apklausos rodo, kad per antr*j& rinkim! etap* tur)t! nugal)ti F. Hollande‘as. AFP

mln.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Dabartinis Pranc#zijos prezidentas N. Sarkozy sieks b#ti perrinktas antrai penkeri! met! kadencijai. Reuters

6ļTJFOZKF18 6ļTJFOZKF 19

Nutukimas spar'iai plinta daugumoje i&sivys-'iusi! valstybi!, ta'iau tuo pat metu &ios epidemijos po-%ymi! galima i&vysti ir ky-lan'iuose #kiuose bei var-gingai gyvenan'iose &alyse.

Ar %mogaus svoris t"ra jo paties reikalas? Ar mes tu-r"tume priprasti prie %mo-ni! k#n! form! $vairov"s? Nutukimas yra glaud%iai susij(s su etiniais klausi-mais, nes vieno %mogaus antsvoris gali tapti na&ta likusiems visuomen"s na-riams.

+ias pastabas ra&au oro uosto laukiamojoje sal"je. Su manimi skristi u%si-

Susimok)k u' nutukim*

"OUTWPSJT�LBNVPKB�WJT�EJEFTO×�WJTVPNFOÕT�EBMí��5PLJPTF�

WBMTUZCÕTF�LBJQ�+"7�BS�"VTUSBMJKB�OJFLP�OFCFTUFCJOB�ļNPOÕT �LVSJı�

KVEÕKJNBT�QSJNFOB�OF�ÕKJNà �P�WBSHBOÃ�LSZQBWJNÃ��

PETERIS SINGERISProject-syndicate.org

registravo liekna azijiet". Moteris keliauja su keliais lagaminais, kuri! svoris sie-kia apytikriai 40 kilogram!, tad jai tenka susimok"ti u% baga%o svorio dal$, kuri vir-&ija nustyt) rib). Tuo pat metu skristi u%siregistruoja vyras, sveriantis ma%daug keturiasde&imt kilogram! daugiau nei bendrakeleiv" i& Azijos. Pastarojo baga%o svoris atitinka nustatytus normatyvus, tod"l jam ne-prireikia papildomai susi-mok"ti u% gabenam) turt).

P. Singeris si#lo apmokestinti antsvorio turin(ius l)ktuv! keleivius. Project-syndicate

»+velgiant i" oro linij! degal! sanaud! perspektyvos n)ra skirtumo, kokios r#"ies krovinys bus gabenamas – 40 kilogram! riebal! ar &prasto baga'o

CV Peteris Singeris

Gim) 1946 m. liepos 6 d. Mel-burne, Australijoje

Filosofas, d"sto bioetik! Prins-tono universitete, JAV

Melburno universiteto garb"s profesorius

Knygos „Gyv&n# i$laisvinimas“ (angl. „Animal Liberation“) autorius

Vis d"lto %velgiant i& oro linij! degal! sanaud! pers-pektyvos n"ra skirtumo, kokios r#&ies krovinys bus gabenamas – 40 kilogram! riebal! ar $prasto baga%o.

Buv(s Australijos oro li-nij! kompanijos „Quantas“ vyriausiasis ekonomistas Tony Webberis pasteb"jo, kad nuo 2000 met! vidutinis suaugusio keleivio svoris i&augo 2 kilogramais. Tai rei&kia, kad skryd%io kuro sanaudos keliaujant i& Si-dn"jaus $ London) l"ktuvu „Airbus“ A380 padid"ja 472 JAV doleriais. Jeigu oro kompanija &iuo mar&rutu $ abi puses visus metus skraido tris kartus per par), i&laidos kurui padid"ja 1 mln. JAV doleri!. Vertinant &iandienos s)lygomis tokia suma sudaro 13 proc. min"to mar&ruto pelno mar%os.

T. Webberis si#lo nusta-tyti standartin$ keleivio svor$, kuris gal"t! siekti 75 kilogramus. Kiekvienas papildomas keleivio kilo-gramas b#t! apmokestina-mas, tokiu b#du oro linij! kompanijos gal"t! padengti i&augusias kuro i&laidas. 100 kilogram! sverian'iam ke-leiviui, kuris skrenda i& Si-dn"jaus $ London), bilietas pabrangt! 29 JAV doleriais. O 50 kilogram! sveriantis keleivis gaut! tokio paties dyd%io nuolaid).

Padid"jusias kuro i&-laidas b#t! galima suma-%inti naudojant &iek tiek pakoreguot) svorio apmo-kestinimo metod). Norint pasiekti &$ tiksl) reik"t! nustatyti standartin$ kelei-vio ir jo baga%o svor$. To-kiu b#du b#t! matuojamas bendras keleivio ir jo daikt! svoris ir klientui tekt! susi-mok"ti u% tuos kilogramus, kurie vir&ija patvirtint) normatyv). Min"tas meto-das leist! i&vengti nemalo-naus jausmo, kur$ patiria dalis %moni! atskleisdami savo svor$.

+iuo klausimu teko dis-kutuoti su draugais. Dau-gelis j! teigia, kad netei-singa kaltinti %mones d"l nutukimo, nes &$ sutrikim) lemia sul"t"jusi med%iag! apykaita. Antsvorio apmo-kestinimas jokiu b#du n"ra bausm", nes tokiu b#du oro kompanijos papras'iausiai gal"t! nustatyti tinkam) skyd%io kain) kiekvieno kliento at%vilgiu atsi%velg-damos $ individualias kuro s)naudas, reikalin-gas konkre'iams keleiviui transportuoti. Oro linij! paslaug! negalima suly-ginti su sveikatos apsaugos sistema, tod"l individualus kainos nustatymas nerei&-kia diskriminacijos. Teis" skraidyti oro linijomis n"ra prigimtin" %mogaus teis", kuria kiekvienas gali nau-dotis lygiomis s)lygomis.

Vis' komentar' skaitykite www.ekonomika.lt

11,2

'XEDMDXV�VDXOŏ�YŏO�N\OD

%ZLVNı�TBVMÕT�BQğWJFTUJ�%VCBKBVT�EBOHPSBJļJBJ�NFUB�ğFğÕMí�BOU�NJFTUP �LVSJT�ğJBOEJFO�TQBSËJBJ�UBNQB�џOBOTı �

QSFLZCPT�JS�UVSJ[NP�PB[F�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Novatori&kais sta-tyb! projektais ir $sp#dingais sporto renginiais

pasaulio d"mes$ prikaust(s Dubajus atsigauna.

2008 metais kilusi finans! kriz" antrame pagal dyd$ Jungtini! Arab! Emyrat! (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbul), biud%ete paliko milijardines skolas ir privert" pra&ytis finansin"s pagalbos i& kai-myno Abu Dabio.

Bankroto rizika2002 metais Dubajuje u%sie-nie'iams pirm) kart) buvo leista $sigyti nekilnojamojo turto tam tikrose teritorijose. Kil(s statyb! bumas leido at-sirasti t#kstan'iams nauj! nam!, kuriuos papild" nauji biur! pastatai, prabang#s vie&bu'iai ir mil%ini&ki pre-kybos centrai. Ta'iau &i) pl"-tr) su%lugd" 2008 metais ban-krutav(s bankas „Lehman Brothers“. D"l pasaulinio kredit! kracho statyb! ran-govai visuose JAE sustabd" ar apskritai at&auk" projekt! u% 500 mlrd. JAV doleri! (1,3 trln. lit!).

Sprog(s nekilnojamojo turto burbulas, besitraukian-

tys investuotojai ir i&vykusi! darbinink! palikti nebaigti statyti dangorai%iai Dubajaus biud%ete atv"r" 129 mlrd. JAV doleri! (337 mlrd. lit!) skol). Bandymai tapti finans! ir tu-rizmo centru miest) privert" priimti 20 mlrd. JAV doleri! (52 mlrd. lit!) finansin"s pa-ramos paket) i& Abu Dabio susidariusiai skolai restruk-t#rizuoti. +iandien nerimas d"l Dubajaus nemokumo rizikos jau suma%"j(s, nes pagrindin"s emyrato kompa-nijos pa%ad"jo &iais metais padengti savo skolas be val-d%ios pagalbos.

„Dubajus yra neu%baigtas miestas su pusiau pastatytais dangorai%iais ir niekur ne-vedan'iais keliais, – portalui „Bloomberg“ teig" Kembri-d%o universiteto mokslinin-kas Jimas Krane‘as. – (Mies-tas) jau nebegali susitelkti $ did%iulius %avius projektus, nes nebegali sau to leisti.“

Tiltas tarp Europos ir AzijosNepaisant vis! negand! &ie metai tur"t! tapti Du-bajaus atsigavimo prad%ia. Pra"jusiais metais &eicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo valdomo emyrato ekonomika augo daugiau nei 3 proc. Dubajaus auk&'iau-siojo fiskalin"s politikos ko-miteto vadovo prognoz"mis,

miesto ekonomika &iais me-tais tur"t! i&augti dar 5 proc. Miesto vald%ios atstovai taip pat tikina, kad &iemet neteks

100AtsistatydinoŶGraikijos finans! ministras Evangelas Venizelas nuspren-d) atsistatydinti. Apie tai pats ministras prane") televizijos kanalui „Alpha“.

E. Venizelas ketina )engti ' politik!: ministras yra vienintelis kandidatas ' Graikijos visuotinio socialistinio jud"jimo, PASOK, pirmininko past!.

Partijos vadovo rinkimai vyks

kovo 18 dien!. E. Venizelas pa-tikslino, kad derybos d"l naujojo ministro paskyrimo jau vyko, ta-%iau galimo per"m"jo pavard"s neatskleid".

Finans# ministro pareigas einant E. Venizelui, 'vyko s"-kmingos derybos d"l valstyb"s 'siskolinimo dalies nura$ymo ir At"nams pavyko suma)inti valstyb"s skol! daugiau nei 107 mlrd. eur# (369 mlrd. lit#).

TIK SKAI%IAI

ISPANIJOJE PER METUS B1STO KAINOS NUKRITO 11,2 PROC.

KATASTROF+ PATYRUS, LAIV+ „COSTA CONCORDIA“ PA(ALINTI KAINUOS DAUGIAU NEI 100 MLN. EUR/ (345 MLN. LIT/)

Graikijos socialistai tikisi, kad E. Venizelas pad)s jiems laim)ti parlamento rinkimus. Reuters

pritraukti kapitalo nei tarp-tautin"se obligacij! rinkose, nei pra&yti finansin"s para-mos i& Abu Dabio.

»Dubajus yra neu'baigtas miestas su pusiau pastatytais dangorai'iais ir niekur nevedan(iais keliais

FAKTAI

DUBAJAUS EKONOMIKA

Pasaulin" finans# kriz" JAE statyb# rangovus privert" su-stabdyti ar nutraukti projekt# u) 500 mlrd. JAV doleri# (1,3 trln. lit#).

Mil)ini$ki statyb# projektai Dubajaus biud)ete atv"r" 129 mlrd. JAV doleri# (337 mlrd. lit#) skol!.

2009 m. Abu Dabis Dubajui suteik" 20 mlrd. JAV doleri# (52 mlrd. lit#).

Prognozuojama, kad $iais metais Dubajaus ekonomika i$augs 5 proc.

Dubajaus oro uostu pra"ju-siais metais keliavo daugiau kaip 51 mln. keleivi#.

Pra"jusiais metais Dubajus sulauk" per 9,3 mln. turist#.

I"gyven%s finans! kriz% Dubajus v)l tampa investuotoj! traukos centru. Reuters

%

mln.

Banko „HSBC Holdings“ Vidurio Ryt! padalinio va-dovas Simonas Cooperis $sitikin(s, kad Dubajaus ekonomika pasiek" auk&-'iausi) ta&k) nuo 2008 met!. „Bloomberg“ ekonomistas teig", kad emyrato augim) &iandien skatina ne tik ne-kilnojamasis turtas, ta'iau

ir prekyba bei finansai. Be to, miesto geografin" pad"tis leid%ia jam tapti tiltu, sujun-gian'iu Europos ir Azijos ekonomikas.

Investuotoj! oaz)D"l pilietini! neramum! gretimose regiono valsty-b"se kyla naftos kainos, tad

naft) eksportuojan'ios vals-tyb"s, tarp j! ir JAE, gali d%iaugtis pl#stan'iu kapi-talu. JAV energetikos depar-tamentas apskai'iavo, kad naft) eksportuojan'i! vals-tybi! organizacijos (OPEC) valstyb"s nar"s pra"jusiais metais gavo per 1 trln. JAV doleri! (2,6 trln. lit!) pa-

jam!. Dubajui ir kaimynui Abu Dabiui priklauso 7 proc. pasaulio naftos i&tekli!. Ka-dangi JAE nepaliet" Arab! pavasario banga, ekspertai $sitikin(, kad Dubajaus ak-cij! bir%a ateityje pritrauks vis daugiau investuotoj!.

„D"l politini! neramum! galima steb"ti $ Dubaj! pl#s-

tan'ius pinigus“, – teigia turto valdymo bendrov"s „Templeton Asset Mana-gement“ vadovas Markas Mobiusas. Anot jo, investuo-tojai pirmiausia renkasi di-d%iausias rinkas, v"liau dai-rosi $ besivystan'ias rinkas ir galiausiai atsiremia $ va-dinam)sias ribines rinkas, tokias kaip Vidurio Rytai.

Sukilimai Egipte, Tunise, Jemene ir Libijoje bei kiti neramumai Bahreine ir Saudo Arabijoje pra"jusiais metais leido Dubajaus oro uostui pasiekti rekordin$ keleivi! sraut). Per metus keliaujan'i!j! skai'ius i&-augo 14 proc. ir siek" 51 mln. Pra"jusiais metais Dubajus taip pat sulauk" 9,3 mln. turist!. Did%iausi! miesto prekybos centr! savininkai gali d%iaugtis, kad beveik visas juose esantis plotas i&-nuomotas prekybininkams. Bankinink! skai'iavimu, pra"jusiais metais ma%me-nin" prekyba sudar" beveik 30 proc. Dubajaus BVP.

I&gyven(s finansin$ nuos-muk$ Dubajus atgimsta it feniksas ir nusipurt(s ne-kilnojamojo turto kriz"s pelenus v"l kyla elitini! pasaulio miest! vir&#n"s link. Miestas, kuriame yra did%iausias pasaulyje pasta-tas ir did%iausia pasaulyje dirbtin" sala, siekia tapti finans! ir prekybos uostu Vidurio Rytuose, regione, kur saugumas (ir politinis, ir finansinis) vertinamas ne k) ma%iau nei vanduo dyku-moje.

Keis valiut*

2008 met! kriz) privert) Islandij* skolintis i" TVF ir kit! kreditori!. Reuters

ŶIslandijos premjer) Joha-na Sigursdottir teigia, kad "alis svarsto galimyb% vietoj euro rinktis Kanados doler&.

„Turime pasirinkti, ar atsi-sakyti Islandijos suverenumo monetarin"je politikoje ir 'si-vesti kitos valstyb"s valiut!, arba tapti Europos S!jungos (ES) nare“,– savo socialde-mokrat# partijos susirinkime savaitgal' sak" J. Sigursdottir. (alies U)sienio reikal#

ministerijos atstovas v"liau paai$kino, kad, premjer"s

nuomone, naryst" ES yra ge-riausias pasirinkimas.

Referendumas d"l Islan-dijos naryst"s ES tur"t# vykti kit# met# prad)ioje, ta%iau d"l skol# kriz"s pasitik"jimas ES labai suma)"jo.

Remiantis apklaus# rezul-tatais, 7 i$ 10 Islandijos gy-ventoj# nori atsisakyti kronos, ta%iau islandai nei$sirenka tarp euro ir Kanados dolerio.

Apklaus# rezultatai taip pat atskleid)ia, kad vos 26 proc. gyventoj# nori prisijungti prie ES.

V)l prekiaus akcijomis

I" naujo veikti prad)jusi Libijos akcij! bir'a rodo, kad pad)tis "alyje stabilizavosi. Reuters

ŶLibijos vertybini! popieri! bir'a v)l atv)r) duris pirm* kart* po to, kai 'lugo Mua-maro Gadafio re'imas.

Bir)oje prad"ta prekiauti 10 kompanij# akcijomis, o pirm!j! dien! buvo atlikta sandori# u) 3,9 mlrd. Libijos dinar# (7,9 mlrd. lit#), teig" vertybini# popieri# bir)os vadovas Ah-medas Karoudas. Beveik visos kompanijos, kuri# akcijomis buvo prekiaujama, yra bankai ir draudimo bendrov"s. Libijos centriniam bankui parengus

reikiamus 'statymo projektus u)sienio investuotojams bus leista 'sigyti iki 10 proc. 'moni# akcij#.

M. Gadafio $alininkai pra"ju-si# met# bir)el' u)"m" buvus' akcij# bir)os pastat!. Prie$ dik-tatoriaus nu$alinim! bir)oje buvo prekiaujama 13 kom-panij# akcijomis. (iandien i$ naujo atverta akcij# bir)a buvo sukurta pagal Abu Dabio pa-vyzd'. Kiek v"liau prie jos tur"t# prisijungti naftos, telekomu-nikacij# ir nekilnojamojo turto bendrov"s.

Suomius skatins investuoti

Suomijos gyventojai daugiausia investuoja & "alies bendroves. AFP

ŶSuomijoje speciali grup), sudaryta nacionalin)s kapita-lo rinkos strategijai suplanuo-ti, pasi#l) neapmokestinti ma'iau nei 2,5 t#kst. eur! (8,6 t#kst. lit!) siekian(i! dividend!.

Grup" apskai%iavo, kad d"l tokio )ingsnio Suomijoje akci-jas perkan%i# asmen# skai%ius i$augt# ma)daug 260 t&kst. (iuo metu kompanij# akcij# Suomijoje turi ma)daug 820 t&kst. asmen#. Darbo grup" mano, kad mokes%i# lengvatos

pal&kanoms u) b&sto paskolas tur"t# b&ti panaikintos. Anot grup"s, jos kenkia investicij# rinkoms ir siaurina nam# &kio turto paskirstym!. Darbo grup" rekomenduoja ma)daug 20 skirting# priemoni#, pad"sian-%i# pl"toti Suomijos kapitalo rinkas ir skatinti ekonomikos au-gim!. Grup" teigia, kad norint u)tikrinti augim! priva%iame sektoriuje reikia sukurti 200 t&kst. nauj# darbo viet#. Grup" taip pat mano, kad valstyb" ga-l"t# parduoti dal' nestrategin"s nuosavyb"s.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

20 6ļTJFOZKF

1DUNRWLNDL�±�NLHNYLHQDP"#SJUı�NJMJKBSEJFSJBVT�3JDIBSEP�#SBOTPOP�LBNQBOJKB�*UT�UJNF�UP�FOE�UIF�XBS�PO�ESVHT�� -BJLBT�CBJHUJ�LBSÃ�TV�OBSLPUJLBJT�EÕM�WJTı�OBSLPUJLı�MFHBMJ[BWJNP�íHBVOB�QBHSFJUí��1SBÕKVTJÃ�TBWBJU×�EWJEFğJNU�LFUVSJ�íUBLJOHJ�QBTBVMJP�

WFJLÕKBJ�TÕEP�QSJF�EJTLVTJKı�TUBMP�-POEPOF�

NERINGA MEDUTYT/Specialiai „Ekonomika.lt“ i% Londono

»Kovai su narkotikais jau i"leista 1 trln. JAV doleri!. Ir tai nedav) norim! rezultat!

Jei narkomanus laiky-sime nusikalt"liais, situacijos tikrai nei&-gelb"sime“, – garsia

savo fraze diskusij) prad"jo R. Bransonas.

I"leistas 1 trilijonasVis) pasaul$ kvie'iantis dis-kutuoti apie karo su narkoti-kais neefektyvum) R. Bran-sonas per diskusij) Londone atkreip" d"mes$ $ Portugalij).

„Prie& de&imt met! Por-tugalijoje buvo legalizuoti visi narkotikai, – sak" vienas turtingiausi! pasaulio versli-nink!. – Suma%"jo vagys'i!, u%sikr"tusi! -IV ir priklau-somyb( heroinui turin'i! %moni!. Tai, kad narkomanai buvo ve%ami ne $ kal"jimus, o $ palatas, pad"jo sukurti daug saugesn( visuomen(.“

Anot R. Bransono, JAV prezidento Richardo Niksono prie& penkiasde&imt met! paskelbtas karas neturi pras-m"s. „Kovai su narkotikais jau buvo i&leista 1 trln. JAV doleri! (2,6 trln. lit!). Ir tai nedav" norim! rezultat!“, – teig" R. Bransonas.

Pagal Jungtini! Taut! statistik) pasaulyje kanapes vartoja 166 mln. %moni!, ta-'iau, anot narkotik! legali-zavimo siekian'i! aktyvist!, niekas nuo kanapi! nemir".

Narkotikai – laisv)?„WikiLeaks“ $k#r"jas Julia-nas Assange‘as taip pat buvo nusiteik(s toleranti&kai, o narkotikus vadino kaip vien) i& alternatyv! k#rybi&kumui skatinti.

„Kiekvienai sistemai, ku-rioje vien pralaim"jimai, rei-kia nauj! id"j!, nauj! ekspe-riment!, – sak" J. Assange‘as. – JAV savo prie%i#ros b#sti-nes turi net 63 valstyb"se, ten r#pinamasi ir narkotik! kon-trole. Bet kol kas tai rezultat! nedav". Mes kaip individai turime teis( m)styti, reik&ti mintis, kol ne$sipainiosime $ nusikaltimus, m#s! teis" yra daryti k) norime. Laisv" kontroliuoti savo b#sen) kai kuriems %mon"ms suteikia papildom! k#rybini! gali!, kuri! reikia mums visiems.“

Anot „WikiLeaks“ $k#r"jo, valstyb" netur"t! ki&tis ir re-guliuoti &i! %mogaus teisi!.

„Beje, kanap"s apskritai netur"t! b#ti priskiriamos prie karo su narkotikais, nes prie kanapi! priprantama tiek pat, kiek ir prie bulvi!“, – teig" J. Assange‘as.

Meksika – tik aukaBuv(s Meksikos prezidentas Vincete‘as Foksas diskusijoje sak", kad karo su narkotikais

metu Meksikai nepelnytai buvo priskiriamas labai blo-gas vaidmuo.

„Mes nesame narkoman! &alis, – sak" buv(s Meksikos prezidentas. – Tiesiog esame pakliuv( $ turting! Kalifor-nijos ir kit! JAV verslinink! pinkles, kuriems meksikie-'iai nelegaliai tiekia narko-tikus. Da%nai esame tranzi-tin" &alis, per kuri) i& Piet! Amerikos, Kolumbijos, Vene-suelos, Bolivijos, Ekvadoro $ +iaur"s Amerik) keliauja narkotikai.“

Kontroliuoja meksikie'iaiTa'iau generolas, buv(s

JAV nacionalin"s narkotik! kontroliavimo tarnybos va-dovas Barry McCaffrey itin grie%tas tokiai lengvab#di&-kai nuomonei.

„Metamfetaminas, heroi-nas, mil%ini&ki kiekiai ma-rihuanos – esate daugiausia narkotik! gaminanti &alis, – buvusiam Meksikos prezi-dentui sak" $takingas ame-rikietis. – Dauguma JAV su narkotikais susijusios vei-klos kontroliuojama septy-

ni! meksikie'i! grupuo'i!. Vien pernai d"l narkotik! verslo Meksikoje %uvo 15 t#kst. vietini!.“

Pad)ti, o ne baustiAudring! ovacij! sulauk" g"li! vaik) primenantis ak-torius ir komikas Russelas Brando, diskusijoje inter-netu jis dalyvavo i& nam! Ka-lifornijoje.

„Pats buvau ir narkoma-nas, ir alkoholikas, – teig" aktorius. – Ta'iau dabar jau kelis m"nesius esu &varus. Gyvenimas yra gra%us, tad pats %odis „karas“ yra blogas. Kod"l reikia kovoti su narko-manais? Jiems reikia pad"ti, o ne nusikalt"liais vadinti.“

Kaskart ekrane su kepure ir Krist! primenan'ia &u-kuosena pasirodantis eks-travaganti&kais poelgiais gars"jantis R. Brando buvo piktai pasitiktas sal"je s"din-'io „Mail on Sunday“ %urna-listo Peterio Hitchenso.

„Tokie neatsakingi tavo ir kit! tavo draug! poelgiai skatina kit! %moni! degra-

dacij). Ar suvoki, koki) $tak) tavo kalba daro vaikams?“ – piktinosi %urnalistas.

Reikia &statymo„Mail on Sunday“ %urnalis-tas prisipa%ino laukiantis, kad &ita kampanija prie& kov) su narkotikais %lugt!.

„Turime suprasti, kad var-toti narkotikus yra blogai, to-d"l jie yra nelegal#s, – sak" P. Hitchensas. – Esame per daug savanaudi&ki, nes tai siejame tik su asmeniniu ma-lonu. Tai tinka vieni&iams. Bet jei tavo &eima paskui tu-r"s r#pintis suluo&intu tavo protu ir k#nu, vadinasi, turi jausti atsakomyb( kitiems &eimos nariams, visuomenei. Jei $statymas padeda negauti narkotik!, jis turi b#ti.“

Drausti veiksmingiauPasaulis n"ra pasireng(s nar-kotik! legalizavimui ir juos legalizavus galime i&vysti, ko

dabar net ne$sivaizduojame. Advokatas, politikas ir vie-

nas i& Niujorko gubernatori! Eliotas Spitzeris grie%tai teig", kad tik kontrol" pad"s suvaldyti situacij).

„U% kampo narkotik! ie&kant$ ir j! negaunant$ %mog! sulaikyti ir atpratinti nuo kvai&al! daug lengviau, nei leisti jam laisvai tiekti psichotropines med%iagas ir tik"tis, kad jis atpras, – sak" Eliotas Spitzeris. – Ar kas pa-galvojote, koki) rink) sukur-sime vaist! kompanijoms?“

Vaist! tiek)jai pelnysis?Baiminamasi, kad legaliza-vus narkotikus vaist! kom-panijos sukurs tokias veiks-mingas ir nekaltas vaist! reklamas, kad jos atrodys kaip tradiciniai vaistai nuo skausmo. Pritariantys karui su narkotikais visuomen"s veik"jai, kal"jim! gydytojai teig", kad tik narkotik! drau-

dimas gali stabdyti nusikals-tamum).

„Daugelis narkoman! nusikalt"li!, kurie patenka $ kal"jim), jau turi ilg) nusi-kaltim! istorij), kol tampa narkomanais, – sak" kal"jimo gydytojas Nigelis Keeganas. – Tad absurdas sakyti, es) vien d"l to, kad visuomen" narko-man) toleruoja kaip nusikal-t"l$, jis toks ir tampa.“

Reikia kontrol)sKnygos apie Meksikos ir Amerikos narkotik! karus „Amexika: War along the Borderline“ autorius Edas Vulliamy sak", kad tie, kurie planuoja dekriminalizuoti narkotikus, tikriausiai n"ra buv( ten, kur narkotikai itin paplit(.

„Man teko matyti daug narkoman! ir narkotik! u%-valdyt! viet!. Narkotikai turi b#ti grie%tai kontroliuo-jami. Jei t"vai turi teis( su sa-vimi daryti k) nori ir vartoti narkotikus, koki! teisi! turi tokioje aplinkoje augantys vaikai?“ – klaus" E. Vulliamy.

Brit! milijardierius R. Bransonas ragina pasaul&

legalizuoti narkotikus. AFP

FAKTAI

KARAS SU NARKOTIKAIS

JAV kasmet skiria 800 mln. doleri# (2,1 mlrd. lit#) priklau-somybei nuo narkotik# tirti

62 proc. afroamerikie%i# kasmet sodinami ' kal"jim! d"l narkotik# platinimo ir var-tojimo, tai sudaro 12 proc. JAV gyventoj#

Nuo 1988 iki 2011 m. JAV buvo suimta 24 mln. 400 t&kst. )moni# d"l narkotik# platinimo ir vartojimo

D"l medicinin"s paskirties kanap"s legalizuotos Kanadoje, 0ekijoje, Nyderlanduose, Izrae-lyje ir 16 JAV valstij#

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

-BJTWBMBJLJT22 -BJTWBMBJLJT 23

189NUSKENDUSIAME LAIVE „TITANIKAS“ RASTI DAIKTAI AUKCIONE BUVO ,VERTINTI 189 MLN. JAV DOLERI/ (500 MLN. LIT/)

Taikys lengvat*ŶPra)jusi* savait% Seimas pritar) Kult#ros ministerijos pa-rengtai &statymo pataisai, kuria siekiama Lietuvos ar u'sienio &mon)ms, investuojan(ioms & film! gamyb* Lietuvoje, taikyti pelno mokes(io lengvat*.

Tokiu b&du siekiama suda-ryti palankias s!lygas film# ga-

mybai Lietuvoje, pritraukti u)-sienio film# k&r"jus savo filmus kurti Lietuvoje naudojantis Lie-tuvos &kio subjekt# teikiamo-mis paslaugomis, ra$oma Kul-t&ros ministerijos i$platintame prane$ime spaudai. ,statymo projekte si&loma neatlyginti-nai suteiktoms l"$oms pelno mokes%io lengvat! taikyti tuo atveju, jeigu filmo gamintojas

Film! gamyb* Lietuvoje bandoma i"judinti pelno mokes(i! lengvatomis. AFP

TIK SKAI%IAIfilmo arba jo dalies gamybai Lietuvoje planuoja i$leisti ne ma)iau kaip 1 mln. lit#. (i priemon" skatint# viduti-

nio ir didesnio biud)eto film# gamyb! Lietuvoje bei pad"t# i$likti konkurencingai kino ga-mybos pasaulyje.

Pana$i! rib! yra nusta%iusios ir kitos valstyb"s: 0ekija, Kroa-tija, Latvija.

106TIK SKAI%IAI

KOVO 2 DIEN+ PASAULIO KINO TEATRUOSE PASIROD2S ANIMACINIS FILMAS ,,LORAKSAS“ (,,DR. SEUSS' THE LORAX“) JAU U*DIRBO 38,8 MLN. JAV DOLERI/ (101 MLN. LIT/)

38,8STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENIMIS, LIETUVOJE PERNAI VEIK- 106 MUZIEJAI

Televizij! pajamos augoŶLietuvos radijo ir televizijos komisija prane"), kad pra)ju-siais metais i"augo televizijos ir retransliuotoj! pajamos.

Remdamasi transliuotoj# 'mokomis komisija teig", kad pernai komercin"s televizijos gavo 148,28 mln. lit#. Tai yra 5 proc., arba 7 mln. lit#, daugiau nei 2010 metais. Retransliuo-

toj# pajamos siek" 120,38 mln. lit# – 10 proc. daugiau nei 2010 metais. O radijo sto%i# pajamos smuko. Komisijos teigimu, radijo sto%i# pajamos pra"jusiais me-tais krito 7,8 proc. ir sudar" 21,72 mln. lit#. Vis# Lietuvos radijo ir televizijos transliuotoj# reklamos pajamos 2011 metais sudar" 187 mln. lit# ir, palyginti su 2010 me-tais, i$augo 3 proc.

Pra)jusiais metais "alies televizijos u'dirbo 7 mln. lit! daugiau nei 2010 metais. ELTA

mln.

âRX�WXUL�WĊVWLV��QHV�DWVLSHUNDĞJFNFU�WJTÃ�WBTBSÃ�CFOF�LJFLWJFOÃ�TBWBJUHBMí�WZLT�NV[JLPT�GFTUJWBMJBJ�QP�BUWJSV�EBOHVNJ �P�WJFO�MJFQÃ�QSBNPHı�BSFOPTF�

OVHSJBVEÕT�USJKı�QBTBVMJOJP�MZHJP�ļWBJHļEļJı�LPODFSUBJ��MARIJUS $IRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

Anot muzikos ren-gini! organiza-tori!, Lietuvoje apsimoka rengti ir

festivalius, ir didelius koncer-tus – &ie tarpusavyje nekon-kuruoja, mat vadovaujasi i& principo kitokiomis koncep-cijomis.

Kai vadinam!j! „open air“ festivali! reng"jai atlik"jams skiria nuo tre'dalio iki pus"s pajam!, koncert! arenose %vaig%d%i! honorarams su-mokama ir daugiau kaip pus" vis! s)naud!.

Festivaliuose bilietas atsi-eina apie 100 lit!, o did%iuo-siuose koncertuose – apie 200 lit!, ta'iau ir tie, ir anie u%sitikrina pakankam) lan-kytoj! skai'i!, kad renginiai atsipirkt!.

Tiesa, &iemet $ koncert! rink) aktyviai ver%iasi grup" „BDG Music“, netrukus su-rengsianti trejet) dideli! kon-cert!. Ta'iau segmento sen-

buvi! &ie naujok! judesiai nebaugina – vietos es) u%teks visiems, o kartu muzikos ger-b"jai gaus daugiau pramog!.

Festivaliai be 'vaig'd'i!Vis) vasar) Lietuvos mi&-kuose griaud"s ir pae%er"-mis aid"s bent 10 tradicini! muzikos festivali! – taigi kiekvien) savaitgal$ bent po vien). Tuo metu renginiai po %vaig%d"tu dangumi tradi-ci&kai apsieina be ry&kiausi! pramog! pasaulio %vaig%d%i!.

Pirm!j! ir vien! did%iau-si! festivali! „Bliuzo naktys“ ir „Galapagai/Roko naktys“ reng"jas Algirdas Barni&kis sako, kad per muzikos festi-valius grojikams atitenka iki pus"s renginio pajam!.

„Festivalis susidaro ne tik i& atlik"j!, bet ir technini! da-lyk! bei reklamos, – ai&kino jis. – Tad ne muzikant! s)-naudos sudaro did%i)j) dal$. Renginiai net ne visada atsi-perka – m#s! u%darbis nuolat banguoja.“

Anot A. Barni&kio, Lietu-voje $ festival$ ka%in ar $ma-noma pasikviesti pirmojo ry&kumo %vaig%d%i!, mat tai reik&t! mil%ini&kas s)nau-das. „Kai patys i&girstame j! pra&omas sumas – ant kaktos i&&oka akys. Toki! pinig! i&

biliet! niekaip nesurinktume arba jis tur"t! kainuoti apie 400 lit!. Lietuvoje $ festival$ niekada neatvyks ir 40 t#kst. %moni!, kaip $manoma are-noje, kad parduotume dau-giau biliet!“, – skai'iavo tradicini! „nakt!“ organiza-torius.

Pernai $ „Roko naktis“ su-sirinko apie 6,5 t#kst. lanky-toj!, $ „Bliuzo naktis“ – apie 4 t#kst. +iemet abu festivaliai bus jubiliejiniai – de&imtasis ir dvide&imtasis.

Anot &iemet 15-)j$ festi-val$ „M"nuo juodaragis“ rengian'io Ugniaus Liog"s,

jame kasmet groja apie 40–50 kolektyv!, bet tarp j! n"ra did%iausi! garsenybi!. „Ga-lime ir toki! pasikviesti, bet tuomet tur"tume perkrauti festivalio svor$ $ vien) vard), koncentruoti veiksm) $ vien) pasirodym). Juk festivalis vyksta tris dienas, tad &itaip

neb#t! gerai ir neatitikt! m#s! koncepcijos“, – teig" jis.

Kaip tokios lietuvi&k!j! „open air“ specializacijos ne-atitik(s pavyzdys yra festiva-lis „Be2gether“ – 2007 metais $ rink) %eng" ambicingai, bet po ketveri! met! %lugo. +is

renginys pritraukdavo vienu kitu t#kstan'iu daugiau lan-kytoj! nei „Roko naktys“, u%tat kviesdavo brangesni! kolektyv!.

„Didesn"se rinkose tie patys artistai kainuoja tiek pat, – ai&kino festivalio vadas Giedrius Klimkevi'ius. – Tad fakti&kai negal"jome konku-ruoti – juk dabar nesud"tinga ir nebrangu nuva%iuoti $ Len-kij), Danij) ar Anglij).“

Jis prid#r", kad festival$ paskandino ir r"m"j! tr#ku-mas bei nepasiteisin(s planas pritraukti daugiau gerb"j! i& Baltarusijos. „Bet id"ja dar nemirusi – tebeplevena ore“, – u%simin" G. Klimkevi'ius.

Pasidalija 'anrusTuo metu %vaig%des $ Lietuv) vilioja koncert! organizato-riai. +ioje rinkoje did%i!j! dvejet) – $mon( „Macro Con-cert“, valdan'i) biliet! parda-vimo sistem) „Bilietai.lt“, ir bendrov( „Seven Live“, per t) pa'i) grup( valdan'i) tinkl) „Tiketa“, – papild" dar „BDG Music“ su platinimo sistema „Ticketpro“.

„Ar tai konkurencija? Viena vertus, taip: %i#rovai gali rinktis, kur eiti, – pasa-kojo „Seven Live“ vadovas Juras V"%elis. – Kita vertus, ne: %mon"ms si#loma dau-giau koncert! ir &itaip su-teikiama daugiau ger! emo-

cij!. Atkreipkite d"mes$, kad atva%iuojantys atlik"jai yra skirting! stili!, tad sudomins skirtingas auditorijas.“

O kas, jeigu visi trys didieji rinkos dalyviai per metus atsive%t! po trejet) tokio pa-ties %anro %vaig%d%i!? „Geras klausimas, bet tokios situaci-jos dar n"ra buv(, – teig" jis. – Atrodo, tuomet %moni! vi-suose koncertuose neu%tekt!, bet juk, atsiminkite, kai 2010 met! kov) vyko metalist! „Rammstein“ koncertas, o jau

FAKTAIDID+IAUSI KONCERT, RENG/JAI LIETUVOJE

„Macro Concert“ grup" ir 63 platinimo kasos „Bilietai.lt“.

„Seven Live“ grup" ir siste-ma „Tiketa“ su 64 kasomis.

BMG ir „Ticketpro“ kol kas turi 4 kasas $alies „Akropo-liuose“.

„Medusa Concert“ ir „Bilie-t# pasaulis“, turintis 65 kasas.

Muzikant! honorarai festivaliuose sudaro iki pus)s s*naud!, pramog! arenose – daugiau kaip pus%. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Didesn)se rinkose tie patys artistai kainuoja tiek pat

mln.

baland$ – net du metalo gru-p"s „Metallica“ koncertai. Ir visos sal"s buvo pilnos!“

Organizatoriai pasiskirst( ir rinkas: „Seven Live“ kon-certus rengia grup"s arenoje „Siemens“, „Macro Con-cert“ yra aktyv#s ir kituose miestuose, o „BDG Music“ nusitaik" $ „-algirio“ aren) Kaune.

„Mes patys anks'iau dir-bome su BDG. Ta'iau mes organizuojame did%ium) rengini! did%iausioje arenoje

„Siemens“ did%iausioje rin-koje – Vilniuje, tad j! konku-rencijos nebijome“, – patikino ir J. V"%elis.

Koncertininkai taip pat dirba kitame segmente nei festivaliai: ma%iau moka u% organizavim), u%tat daugiau skiria patiems atlik"jams.

„Koncertai arenose yra grynai komerciniai, – ai&kino A. Barni&kis. – J! organizato-riai pirmiausia ve%a tuos, ku-riuos gali parduoti. O $ atviros erdv"s festivalius dauguma va%iuoja ne tik d"l muzikos, bet ir d"l atmosferos. M#s! pa'i! festivaliai pirmiausia gim" ne i& komercijos, o i& altruizmo.“ J. V"%elis paskai-

'iavo, kad garsiam arenoje pasirodan'iam atlik"jui tenka daugiau kaip pus" u% bilietus surinkt! pajam!. „Renginio s"km( u%tikrina gera reklama, pardavimo strategija ir pasirodymo lai-kas, – sak" jis. – -inoma, prie& kviesdamas atlik"j) visuomet pasiskai'iuoji. +tai pernai sureng"me turb#t brangiau-sio renginio – cirko „Cirque du Soleil“ – pasirodym). Bet toki! grupi! kaip U2, „The Rolling Stones“ ir AC/DC Lie-tuva turb#t nelabai $pirkt!.“

Savaitra&'iui nepavyko gauti „Macro Concert“ ir „BDG Music“ vadov! komen-tar! – jie i&vyk( $ u%sien$.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

TRADICINIAI FESTIVALIAI IR SUPER!VAIG!D!I" KONCERTAI 2012 M.

Bilieto kaina, Lt37–5740–50*8355–100*nuo 43nuo 80apie 80*nuo 6369–89apie 85*80-115*140–190 149–219nuo 227156–226

Renginys„Blitzkrieg“ „S$pyn&s“„Kilkim (aibu“„Tundra“„Bliuzo naktys“„Velnio akmuo“„Tamsta“„Galapagai“„Satta“„Karkl&“„M&nuo juodaragis“Marilyn Manson Bryan AdamsRed Hot Chili PeppersSting

DienaBaland(io 13Bir(elio 15–17Bir(elio 22–24Liepos 5–8Liepos 6–7Liepos 12–15Liepos 20–22Rugpj$,io 3–4Rugpj$,io 10–12Rugpj$t)Rugpj$t)Bir(elio 12 Liepos 3Liepos 28Liepos 31

* kaina nepatvirtinta

»Garsiam arenoje pasirodan(iam atlik)jui tenka daugiau kaip pus) u' bilietus surinkt! pajam!

600

5FDIOPMPHJKPT24 5FDIOPMPHJKPT 25

/LHWXYD�±�WHFKQRORJLMž5FDIOPMPHJKı�NJMļJOBJ�QJSNZO�ļFOHJB�TFQUZONZMJBJT�ļJOHTOJBJT�JS�TQÕUJ�QBTLVJ�KVPT�TVOLV�OF�UJL�QBQSBTUJFNT�NJSUJOHJFTJFNT �CFU�JS�JğUJTPNT�WBMTUZCÕNT�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Lietuva – viena toki!, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves si#lan-

'ius technologij! gaminto-jus. Nusipirk( ir atsive%( naujausi! $rengini! i& JAV, o kartais – ir i& greta esan-'i! Europos &ali! lietuviai lieka nusivyl(, kai nusipirk-tieji prietaisai nebetenka dalies funkcij! ir savitumo.

4G ry"ys netinkaTaip nutiko su naujuoju itin lauktu „Apple“ tre'iuoju plan&etiniu kompiuteriu „iPad“. „Obuolio“ %enklo gerb"jai Europoje jau ri-kiuosis $ eiles siekdami kuo grei'iau $sigyti nauj)j$, to-bulesn$ nei pirmtakai, prie-tais). Viena i& „iPad 3“ nau-jovi! – galimyb" naudotis gerokai spartesniu 4G LTE ry&iu. Ankstesni $renginiai vartotojams leido naudoti 3G ry&ius.

Dideliam visos Europos nusivylimui, „Apple“ plan-&etin$ kompiuter$ i&leido pritaikyt) JAV ir Kanados rinkoms: itin spar'iai vei-kiantys 4G LTE ry&iai 'ia veikia 700 ir 2100 MHz da%-ni! juostose, o Europoje ga-lioja visi&kai kiti standartai. 4G LTE tinklai 'ia veikia 800, 1800 ir 2600 MHz da%ni! juostose. 2100 MHz juosta priskirta 3G ry&iams, o 700 MHz radijo bang! ruo%as naudojamas visai kitiems tikslams, ne mobiliosioms technologijoms.

Dar daugiau nusivyl"

„obuolio“ gerb"jai, kai „Ap-ple“ parei&k", kad bent jau kol kas nesirengia pritaikyti naujausio savo produkto ki-toms, ne tik JAV, rinkoms. Taigi visoje Europoje, kartu ir Lietuvoje, nusipirkusiems nauj)j$ „iPad“ teks pamir&ti apie greitesn$ 4G LTE ry&$.

Ry"io tiek)j! taisykl)sNaujausiomis technologij! tendencijomis besidomin-tis D%iugas Par&onis tvir-tino, kad nors globalizacija skverbiasi $ kiekvien) kam-pel$, pasaulis vis dar n"ra vieningas. Ypa' mobili!j! technologij! srityje. „Pa-vyzd%iui, jei nusipirksite mobil!j$ telefon) Japoni-joje ir parsive&ite $ Lietuv), jis neveiks. Lietuvoje prie& daugel$ met! taip pat buvo „Comliet“ ry&io tiek"jas, jis prekiavo ir mobiliaisiais telefonais. Jie veik" tik su „Comliet“ ry&iu“, – pasakojo D. Par&onis.

Tai, kad naujasis „Apple“ $renginys Europoje neveiks 4G ry&iu, anot D. Par&onio, nieko keisto: JAV kompanija leisdama savo gamin$ jau tu-r"jo j$ pritaikyti dviem kon-kuruojantiems Amerikos ry&io tiek"jams. „D"l &ios prie%asties „Apple“ tur"jo rinkai pateikti dvi „iPad“ versijas“, – pasakojo speci-alistas.

D. Par&onis tvirtino, kad rinka tapo globali ir kuo to-liau, tuo da%niau ir daugiau vartotojai nor"s naudotis vi-sais prietaisais. „Kol nebuvo kuriama tiek patraukli!, vartotoj! norim! daikt!, ry-&io tiek"jai buvo nustat( sa-vas taisykles, – ai&kino tech- nologij! tinklalapio Fwd.

lt $k#r"jas. – +iandien tai nebe$manoma. Didel"se rin-kose, tokiose kaip JAV, Kini-jos, gamintojai dar gali tai-kytis prie ry&io bendrovi!, ta'iau kitur tai ne$manoma.

Prie&ingu atveju vartotojas, nusipirk(s gamin$, kuris ne-veiks su vienu ar kitu ry&iu, „balsuos kojomis“.

Lygiuotis & JAV ar Kinij*Paklaustas, ar galima Lie-

tuv) laikyti valstybe, esan-'ia technologij! para&t"se, D. Par&onis atsak" neigia-mai: „Tikrai nesame atsi-lik(. Ta'iau tiesa ta, kad ateityje planuodami pl"tr) operatoriai tur"s visk) de-

FAKTAI

TECHNOLOGIJOS LIETUVOJE

Daugiausia patent# i$-duodama bendrov"ms IBM, „Samsung“ ir „Microsoft“

37 proc. Baltijos $ali# mo-bili#j# telefon# rinkos sudaro i$manieji telefonai. Lietuvoje jie sudaro 36 proc. rinkos

75 proc. Baltijos $ali# i$ma-ni#j# telefon# veikia su opera-cine sistema „Android“

rinti su gamintojais. Rinka tampa per globali, o ry&io operatorius niekada nepa-si#lys to, k) gali pasi#lyti gamintojas.“ Pasak tech-nologij! %inovo, Lietuvai reik"t! derintis ne prie Eu-

ropos, o prie JAV, Kinijos rink!, kuriose yra daug sti-pri! gamintoj!.

Rinka per ma'a„Samsung Electronics Li-thuania“ generalinis di-

rektorius Simonas Skupas pasakojo, kad gamintojas prie& leisdamas gamin$ $ vienos ar kitos &alies rinkas $sitikina, jog &alyse yra tech-nin" baz", leisianti naujuose $renginiuose veikti bent jau

90 proc. funkcij!. „Gamini! v"lavimo beveik n"ra, – ai&-kino jis. – Kartais minima-liai v"luojama, kai reikia gamin$ optimizuoti, pritai-kyti rinkai, i&versti ir pan. Jeigu &alyje esanti technin"

baz" u%tikrina did%iosios dalies prietaiso funkcij! veikim), gamintojas j$ lei-d%ia $ rink).“ Kai kurios pa-slaugos ir prietaisai, pasak S. Skupo, $ Lietuv) neateina d"l to, kad &alies rinka per-nelyg ma%a, jog b#t! galima patikrinti gaminio veikim) ir paslaug! reikalingum). „Kai kuriose srityse Lietuva tikrai pa%engusi, ta'iau kai kurioms naujov"ms reikia laiko, reikia b#ti patikrin-toms didesn"se rinkose, mat $vedus jas $ ma%) rink) ga-lima greitai nusivilti, nors laikui b"gant paslauga gal-b#t s"kmingai prigis“, – kal-b"jo „Samsung Electronics Lithuania“ vadovas.

Vysim)s 2–3 metusS. Skupas taip pat teig", es) negalima sakyti, kad Lietuva gerokai atsilieka technologij! srityje. „Pa-vyzd%iui, jei kalb"tume apie aplikacij! i&maniesiems telefonams k#rim), 'ia ma-

Europie(iai nekantriai lauk), kol bus i"leistas naujasis „iPad“, bet nusivyl): paai"k)jo, kad 'ad)tuoju spartesniu 4G LTE ry"iu su naujuoju &renginiu jie negal)s naudotis. Scanpix

tome pakilim) ir aktyvi) bendruomen(, – tvirtino specialistas. – Galb#t to-kios pat bangos reik"t! ir i&mani!j! televizori! sri-tyje – kol tai nei&plit( pasau-lyje, Lietuva gal"t! &auti $ priek$.“

Jis atkreip" d"mes$, kad tada, kai Vakarus u%pl#do i&mani!j! telefon! banga, Lietuvoje prasid"jo kriz" ir suma%"jo verslo bei %moni! perkamoji galia Lietuvoje. „Kai pasaulis band" &ias technologijas, m#s! pe'ius buvo u%griuv( kiti r#pes-'iai, – sak" S. Skupas. – Da-bar Lietuvoje i&mani!j! te-lefon! populiarumas auga. Ta'iau pagal i&mani!j! te-lefon! kiek$ rinkoje mes pa-saulio tendencijas vysim"s

Estai pamilo „Facebook“ŶKeturi i" penki! Estijos gyventoj!, kuri! am'ius – iki 38 met!, populiariausiame pasaulyje socialiniame tinkle „Facebook“ turi susik#r% savo profil&.

Tyrimas parod", kad 80 proc. $alies gyventoj#, kuri# am)ius – iki 39 met#, ir 60 proc. gyven-toj#, kuri# am)ius – iki 65 met#,

Daugiau kaip pus) Estijos gyventoj! tinklalapyje „Facebook“ praleid'ia daugiau nei valand*. Reuters

yra 'siregistrav. „Facebook“. Beveik tre%dalis j# $iame sociali-niame tinkle apsilanko kasdien, o beveik pus" – kasdien jame su-gai$ta daugiau kaip valand!. , in-terneto svetain. „YouTube“ bent kart! per savait. u)klysta 61 proc. interneto vartotoj# Estijoje. Trum-p#j# prane$im# skelbimo sistema „Twitter“ kart! per savait. nau-dojasi tik 5 proc. apklaust#j#.

4TIK SKAI%IAI

KINIJOS MOBILI/J/ TELEFON/ OPERATORIUS „CHINA MOBILE“ PER (IUOS METUS KETINA PRITRAUKTI 30 MLN. 3G INTERNETINIO RY(IO VARTOTOJ/30

JAV TECHNOLOGIJ/ BENDROV- „CISCO“ U* BEVEIK 4 MLRD. JAV DOLERI/ (10,5 MLRD. LIT/) KETINA ,SIGYTI SKAITMENIN-S TELEVIZIJOS KOMPANIJ+ NDS

Turi nauj* vadov*ŶJaponijos technologij! bendrov) „Sharp“ buvus& pasaulini! operacij! prezi-dent* Takash& Okud* paskyr) naujuoju kompanijos vadovu.

Naujojo vadovo laukia nelen-gva u)duotis – gr!)inti kompanij! ' pelno keli!. Baland' naujas par-eigas prad"siantis eiti T. Okuda pakeis iki $iol „Sharp“ vadovu

buvus' Mikio Katayam!. Ben-drov" patyr" did)iuli# nuostoli# d"l pasaulin"s skyst#j# kristal# ekran# paklausos kritimo ir smar-kiai i$augusio Japonijos jenos bei JAV dolerio santykio. Paskutin' ketvirt' kompanija buvo priversta nura$yti inventoriaus u) 33 mlrd. jen# (1 mlrd. lit#). Artimiausiu metu „Sharp“ darbuotojai gali nesitik"ti atlyginim# did"jimo.

Analitikai mano, kad „Sharp“ tur)t! suma'inti savo verslo priklausomyb% nuo televizori!. AFP mln.

dar kokius 2–3 metus.“Paklaustas, ar Lietuva

yra technologij! u%ribyje, S. Skupas tik nusijuok": „Galb#t tik savo mintimis. Kalbant apie technologijas apskritai nereik"t! vartoti s)vokos „u%ribis“. Yra pa-vyzd%i!, kai koks nors In-dijos kaimelio gyventojas, turintis interneto prieig), sukuria technologij), kurios nesukuria did%iausi techno-logij! centrai. Ar tai u%ri-bis? Geografine prasme tas nepriva%iuojamas kaimelis gal ir u%ribis, ta'iau tech-nologine – tikrai ne. Jeigu save koduosime kaip u%rib$, tokie ir b#sime. Ta'iau &ioje srityje u%ribio n"ra – pasau-lis, kaip ka%kas ra&", 'ia yra plok&'ias.“

»Jeigu mes save koduosime kaip u'rib&, tokie ir b#sime. Ta(iau "ioje srityje u'ribio n)ra – pasaulis, kaip ka'kas ra"), (ia yra plok"(ias

KOMPANIJOS „APPLE“ AKCIJOS PIRM+ KART+ VIR(IJO 600 JAV DOLERI/ (1,5 T1KST. LIT/) U* AKCIJ+ RIB+

TIK SKAI%IAI

»Kol nebuvo kuriama tiek patraukli!, vartotoj! norim! daikt!, ry"io tiek)jai buvo nustat% savas taisykles. $iandien tai nebe&manoma

mlrd.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Specialistai tikina, kad kalbant apie technologijas joki! u'ribi! b#ti negali ir n)ra. Scanpix

SDUDãWŏVH

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726 Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

EVELINA POVILAITYT/ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

9��-DQXOHYLþLXV��GLVNXV�SDODLGRMDX�SHU�DQNVWL

"OPU�#0%�(SPVQ�TBWJOJOLP�JS�WBEPWP�7JENBOUP�+BOVMFWJËJBVT �UJF �LVSJF�OFSJ[JLVPKB �FJOB�EJSCUJ�LPOTVMUBOUBJT��,PM�LBT�ESÃTPT�íHZWFOEJOUJ�LZMBOËJBT�JEÕKBT�KBN�OFUSĩLTUB �UBËJBV�TBWBJUSBğËJVJ�&LPOPNJLB�MU�KJT�OFCJKP�QSJTJQBļJOUJ�

JS�LBSUBJT�TVLMZTUBOUJT�

»Visada yra nes)kmi! ir nuostoli!. Skaud'iausios pamokos b#na tos, kai &lendi ten, kur nieko nei"manai

Pamenu, kai prie& beveik penkerius metus bendrov" atidar" Taline optini! laikmen!

gamykl), man nepamir&-tam) $sp#d$ padar" V. Ja-nulevi'iaus susidom"jimas darbu. Su vienu kolega jis apie $vairius profesinius as-pektus diskutavo iki i&nakt!, kai visi kiti jau buvo pamir&( darbus. +iandien atrodo, kad niekas nepasikeit": at-mintinai vardija gaminam! optini! laikmen! kiekius, klient!, darbuotoj! skai'ius, u%imamos rinkos dalis $vai-riose Europos &alyse, apy-vart)...

„Man su skai'iais len-gviau nei su vardais“, – pri-sipa%$sta, nors aprodydamas sostin"je $kurt) gamykl) kiekvien) darbuotoj) pava-dina vardu, o pastariesiems, regis, nepakyla spaudimas i&vydus $mon"s vadov) ga-mybos vietoje.

Visk* patysMatyt, skeptikams kylan-'ius klausimus apie konku-rencij) su Azija ar optini! laikmen! perspektyvas ar-timiausi) de&imtmet$ „BOD Group“ vadovas girdi da%nai, tad $ juos suskumba atsakyti jau pokalbio prad%ioje: „Mes galime, bet negaminame tu&-'i! laikmen!, nes &iuo atveju konkuruoti su Azijos rinka ne$manoma. I& m#s! gamy-klos $ prekybos tinklus i&ke-liauja kompaktiniai, DVD ar „Blu–ray“ diskai su muzika, filmais ar %aidimais.“

Grupei taip pat priklauso „Prioro $ra&! grup"“, kuri atlieka k#rini! leidyb) ir platinim) Baltijos &alyse. Su V. Janulevi'iumi disku-tuojame, ar $manoma vienu metu atsis"sti ant vis! rin-kos k"d%i!, ir, pasak jo, tai viena i& sen! id"j!, ekono-minio sukme'io suklostyto-mis s)lygomis tapusi verslo pl"tra: „Anks'iau bet koks pana&us %ingsnis rinkoje b#t! neigiamai $vertintas m#s! did%i!j! u%sakov!. Tod"l visuomet tur"davome balansuoti. Bet per kriz( La-

tvijoje ir Estijoje bankrutavo did%iausi film!, o Lietuvoje – muzikos leid"jai ir pla-tintojai, tad kai kuriuos j! nusipirkome ir dabar m#s! veikla gerokai i&sipl"t". Ma-nau, kad sprendimas buvo teisingas.“

V. Janulevi'ius pasakoja, kad did%iausia pamoka, i&-mokta per kriz( – suma%inti rizik). Bankrutuojant u%sa-

kovams bendrov" d"l j! ne-atsiskaitymo prarado apie 10 mln. lit!.

„Reik"jo nuryti t) kar'i) piliul(, nes apyvarta krito nuo 75 mln. lit! 2008-aisiais iki 50 mln. lit! pra"jusiais metais, – sako jis ir su-skumba patikslinti, kad verslas i&liko pelningas. – Dabar Baltijos &alyse jau-'iam"s gana saugiai. Gami-name ir sau, ir u%sakovams, kuri! pasaulyje apie 1,5 t#kst., nors, %inoma, kiekiai ne tokie dideli, kaip b#davo 2007–2008 metais. Sunkmet$ i&gyvenome gana s"kmin-

gai, nes nebuvome $siskolin( bankams ir tur"jome su-kaup( kapitalo.“

Palaidojo CDV. Janulevi'iaus nei&mu&i i& v"%i! ir replikomis apie opti-ni! laikmen! ateities pers-pektyvas: j! epop"jai pro-gnozuoja dar de&imtmet$.

„Sakiau, kad kompakti-ni! disk! nebeliks jau 2008 metais, tada mes pardav"me vis) tur"t) j! gamybos $rang), liko tik viena ma-&ina visose Baltijos &alyse, – pasakoja V. Janulevi'ius. – Ir kartais jos tr#ksta, nes yra

O pastar)sias „BOD Group“ gamina vokie'iams ir i& to nema%ai u%dirba, nors tira%ai jau nebe tokie dideli kaip kadaise.

„Tik prie& trejus metus JAV nustojo gaminti auto-mobilius, kuriuose b#t! kase'i! grotuvai. *sivaiz-duojate, kiek toki! yra? Ka-set"s itin pelningos – viena duoda apie 300 proc. pelno, kai kompaktiniai diskai – vos kokius 5–7 proc. Kase-'i! gamyba &iandien gal"t! i&laikyti kokias a&tuonias darbo vietas“, – skai'iuoja verslininkas ir priduria, kad po de&imtme'io optin"ms laikmenoms tapus nebeak-tualioms $mon" nesirengia likti relikvij! puosel"toja ir turi ambicing! plan!.

Laikmenas pamir"+iemet $mon" planuoja per-sikelti $ Visori! informaci-ni! technologij! park), ku-riame stato saul"s baterij! gamykl) ir tyrim! centr). * &$ projekt) „BOD Group“ investavo apie 150 mln. lit!. V. Janulevi'ius skai'iuoja, kad antrajai gamybos linijai prireiks dar apie 70–80 mln. lit!.

„Naujas verslas naud) teiks kokius penkiasde&imt met!, – m"gstama skai'i! kalba pasakoja verslinin-kas. – +iuo metu palanku j$ prad"ti, nes viskas gerokai pigiau. Toki! gamykl! Eu-ropoje atsiras vis daugiau – per ateinan'ius de&imt met! &ioje srityje bus daug poky-'i!. Tad gamyb) prad"sime per artimiausius por) met!, o optines laikmenas nusto-sime gaminti po penkeri! met!. +i $mon" bus 5–6 kar-tus paj"gesn" nei dabartin" „BOD Group“. Prad%ia bus apie 200 mln. lit! apyvar-tos.“ Atrodo, kad saul"s ele-mentai ir optin"s laikmenos yra skirtingos sritys, ta'iau, anot V. Janulevi'iaus, dau-giau nei pus" technologini! proces! yra gerai pa%$stami, tad &is naujas verslas $monei pad"s i&laikyti turimus spe-cialistus.

„Mes vieni pirm!j! i& op-tini! laikmen! gamintoj! prad"jome galvoti apie sau-l"s energetik), – teigia „BOD Group“ vadovas. – +iandien &iuo pavyzd%iu seka kokie septyni Europos gamin-tojai. Toki! celi!, kurias planuojame gaminti, &iuo metu pasaulyje n"ra – jos bus spalvotos. Sud"jus tarp dviej! stikl! gal"s atstoti stogo dang), o saul"s bate-rijos gamins elektr). Dabar gaminamos pana&ios, tik i& plastiko.“

Paklaustas, kaip gimsta tokios pl"tros id"jos, V. Janu-levi'ius atsako trumpai: ga-minant standartin$ model$ konkuruoti su Kinija n"ra galimybi!. Ta'iau vykdyti individualius u%sakymus Azijos gamyklos per didel"s, 'ia i&eitis tokioms &alims kaip Lietuva – gaminti i&-skirtin$ produkt) su auk&ta prid"tine verte u% atitin-kam) kain).

„Parduoti pigiai n"ra m#s! tikslas, – sako V. Ja-nulevi'ius. – Neseniai ben-

dravau su potencialiais u%sakovais i& Italijos, j! diegiami projektai de&imt kart! didesni, nei gal"sime pagaminti per metus. Bet italai grei'iausiai taps m#s! pagrindiniais klientais.“

Atgal & praeit&Pirmasis kompaktinis diskas, kur$ i&leido „BOD Group“, buvo Virgilijaus Noreikos ir Luko „Laikas“. *mon"s vadovas &ypteli, kai atkreipiu d"mes$, kad daina gana simboli&ka, ir pasakoja, kaip viskas prasid"jo: „Bai-g(s politechnikum) tapau

ry&ininku, gavau paskyrim) tuometiniame telekome. Bet darbas buvo nykus, tod"l lengvatin"mis s)lygomis $stojau $ universitet). O tada prasid"jo nepriklausomyb", atsiv"r" u%sienis, "miau pre-kiauti metalais. V"liau su partneriu vokie'iu $k#r"me

»Vykdyti individualius u'sakymus Azijos gamyklos per didel)s, (ia i"eitis tokioms "alims kaip Lietuva – gaminti i"skirtin& produkt* su auk"ta prid)tine verte u' atitinkam* kain*

$mon( Vokietijoje – ji aptar-naudavo farmacijos mil%i-nus. Ir b#tent tada atsirado poreikis gaminti optines lai-kmenas, nes taip jos mums atpigo perpus. V"liau supra-tau, kad lakstyti pirmyn at-gal n"ra prasm"s, ir verslus pasidalijome.“

Pirmoji $mon"s gamykla buvo -irm#nuose, pastatyta apleistame vaik! dar%elyje. V"liau perkelta $ +nipi&kes. Dabar dar viena $mon"s ga-mykla veikia ir Estijoje.

„Visada yra nes"kmi! ir nuostoli!, – atvirauja vers-lininkas. – Skaud%iausios pamokos b#na tos, kai $lendi ten, kur nieko nei&manai. Pa-na&iai nutiko ir per statyb! bum), kai visi puol" statyti. Ir mes kartu. Stat"me daug biur! Vilniuje ir Taline, k) sp"jome parduoti, buvo pel-ninga. Ta'iau dabar turime nema%ai nekilnojamojo

kompaktini! disk! poreikis: vis dar yra j! grotuvai au-tomobiliuose, be to, leid"jai taiko lankstesn( kainodar) ir u% t) pa'i) kain) pirk"jui

pasi#lo kelis kompaktinius diskus, CD formatas i&liks dvejus trejus metus, po to tu-r"t! nat#raliai sunykti kaip kadaise kaset"s.“

turto.“Jis prisipa%$sta anks-'iau $ nes"kmes reaguodav(s kar&'iau – dabar i&kart ie&ko geriausi! sprendimo b#d!. Be to, m"gsta visk) planuoti.

„Gyvenimas gali i&kr"sti $vairi! netik"tum!, bet rei-kia %i#r"ti $ priek$ ir tur"ti optimizmo. Verslininkas pri-valo stengtis ma%inti rizik), nes turi apsaugoti &eim) nuo nes"kming! investicij!. Kita vertus, be rizikos neb#t! verslo“, – reziumuoja jis ir priduria, kad ne$sivaizduoja sav(s jauno pensininko, mat niekas nenudirbs darbo ge-riau nei pats.

CV Vidmantas Janulevi#ius

1992 m. VU 'gijo materialinio techninio apr&pinimo ekonomi-kos ir planavimo specialyb.

1996–1998 m. – „Unterne-hmung für Außenhandel” (Vokietija) verslo konsultantas

2002–2008 m. – „Baltic Optical Disc” vadovas

Nuo 2008 m. – „BOD Group” vadovas

Nuo 2009 m. – „Baltic Solar Solutions” direktoriaus pava-duotojas

Nuo 2009 m. – „Baltic Solar Energy” generalinis direktorius

FAKTAI

„BOD GROUP“

1998 m. 'kurta „Gars# stu-dija“

Gamina optines laikmenas, kuri# 85 proc. eksportuoja i$ Baltijos $ali# Latvijos ir Estijos

U)ima pus. Suomijos, 18–20 proc. – (vedijos ir iki 10 proc. – Norvegijos optini# laikmen# rinkos. Pagrindin"s eksporto $alys – Did)ioji Brita-nija, Pranc&zija ir Vokietija

Pasaulyje turi 1,5 t&kst. kli-ent#, kuri# du tre%daliai yra aktyv&s u)sakovai

, „BOD Group“ investuota apie 40 mln. lit#.

V. Janulevi(ius pasakoja, kad did'iausia pamoka, i"mokta per kriz%, – suma'inti rizik*. Ruslano Kondratjevo nuotr.

V. Janulevi(iaus valdoma &mon) dar "iemet planuoja persikelti & Visori! informacini! technologij! park*, (ia stato saul)s baterij! gamykl* ir tyrim! centr*. Ruslano Kondratjevo nuotr.

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

Akcija

Limarko laivininkyst&s kompanija (LLK1L)

.kio bankas (UKB1L)

„Vilky%ki' pienin&“ (VLP1L)

„City Service“ (CTS1L)

„Roki%kio s$ris“ (RSU1L)

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

–3,77%

–1,69%

–1,53%

–1,09%

–0,66%

Apyvarta

855,53 EUR

35145,30 EUR

7673,08 EUR

31063,31 EUR

897,60 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, kovo 8-15 d. duomenys

NASDAQ OMX VILNIUS BIR!OJE – DID!IAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAIT"Pokytis

+8,11%

+4,62%

+3,55%

+2,20%

+1,92%

Apyvarta

1478,80 EUR

1816,09 EUR

1255,00 EUR

61077,69 EUR

51284,56 EUR

Nr.

1

2

3

4

5!alt. spekuliantai.lt, kovo 8-15 d. duomenys

Akcija

„Klaip&dos baldai“ (KBL1L)

„!emaitijos pienas“ (ZMP1L)

„Vilniaus baldai“ (VBL1L)

„Invalda“ (IVL1L)

„Snaig&“ (SNG1L)

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.

"VHBOUJ�QBTBVMJP�FLPOPNJLB�KBV�MFJEļJB�ğJFL�UJFL�BUTJQBMBJEVPUJ��1SBÕKVTJÃ�TBWBJU×�+"7�SF[FSWı�CBOLBT�JğQMBUJOP�'FEFSBMJOJP�BUWJSPT�SJOLPT�LPNJUFUP�'0.$�

QSBOFğJNà �LVSJBNF �CF�LJUB�LP �TBLPNB �LBE�+"7�FLPOPNJLB�Jğ�MÕUP�QMFËJBTJ�

N. Treigys: Europ* kol kas galima nustumti & tolimesn& investicin& plan*.Ruslano Kondratjevo nuotr.

Atsigauname?

ŶPager)jo darbo rinkos s*lygos, nedarbo lygis suma')jo per pra)jusius kelis m)nesius, ta(iau bendrai dar vis auga.

JAV nam! #ki! i&laidos yra linkusios augti, o verslo investicijos nema%"ja. Bet va nekilnojamojo turto (NT) sektorius vis dar apimtas depresijos. Nors spar'iai auga naftos ir benzino kai-nos, infliacija pastaruosius kelis m"nesius augo ne%y-miai. Manoma, kad tokia ir liks.

Tai pakankamai gera ekonomin" pad"tis, verti-nant kelerius pra"jusius metus. Investuotojai tai taip pat $vertino. Dow Jones in-deksas nuo met! prad%ios pakilo jau 7,99 proc. Tai la-bai auk&tas rezultatas prisi-menant, kad per 2011 metus pagrindinis saugiausi! ir pelningiausi! bendrovi! akcij! (blue chip) indeksas pakilo „tik“ 5,53 proc.

Akcij! kain! kilimo ka-talizatorius, be abejo, buvo Graikijos skol! restrukt#ri-zavimas ir sprendimas $ jos ekonomik) $lieti milijardus eur! – kad atsigaut!. Tik $domu, kaip graikai panau-dos l"&as: investuos $ ekono-mikos augim) ar panaudos politin"s ir ekonomin"s su-mai&ties, streik! ir miting! sukeltoms „pagirioms“ gy-dyti?

Investuotojai sav(s klau-sia to paties. Graikijos ak-cij! kainos, prad"jusios kilti sausio viduryje, nustojo kilti ir visi&kai nereaguoja $ problemos sprendim). Grai-kija pad"jo ta&k) tik pra-d%ios pabaigoje. Dabar jai reikia $rodyti, kad ji verta investicini! fond! ir bank!, nura&iusi! valstyb"s skolas, pasitik"jimo. Greitai tai da-rys Italija su Ispanija ir Por-tugalija.

Europ) kol kas galima nustumti $ tolimesn$ inves-ticin$ plan). Pinig! srautai joje d"l visoki! gelb"jimo fond! ir skol! nura&ymo yra susipainioj(, valdomi

politik! ir d"l to ne%inia $ k) realiai nukreipti ir ku-rioje vietoje jie i&l$s. Mums telieka tik"tis, kad pinigai i&silies ekonomikose, o pin-gant eurui eksportuotoj! garve%ys kada nors i&trauks ir vis) e&elon). Bet tam rei-kia laiko. Traukinys didelis, pavarg(s, inerti&kas ir ne-vartojantis.

O kol politikai ir regu-liuojan'ios institucijos svarsto, kaip k) dar i&gel-b"ti, kaip paskatinti ekono-mikas, komerciniai bankai naudojasi pigi! pinig! era. JAV bankai pigiai skolinasi valiut) i& centrinio banko ir 'ia pat perka vyriausyb"s i&leistus skolos vertybinius popierius. I& sandorio jie u%dirba nedaug, vos vien) kit) procent). Ta'iau pinig! „prispausdinta“ daug, toki! sandori! taip pat labai daug. Bankai naudojasi pad"timi ir taip stiprina savo kapi-tal).

FED patikrino 19 di-d%iausi! JAV bank!. 15 i& j! i&laik" vadinam)j$ streso test). O bankai, tokie kaip „JPMorgan“ ir kiti pana-&#s, paskelb" apie dividend! didinim). Tai neliko nepa-steb"ta investuotoj!, bank! akcijos kilo spar'iai.

Telieka tik"tis, kad ban-kinis sektorius ilgainiui visi&kai atsigaus. Tada ir „kiekybinio palengvinimo“ pinigai pajud"s $ ekono-mik). Dabar &iuo palengvi-nimu d%iaugiasi tik bankai. O kai u%darbio normos ne-betenkins bank!, pinigai bus nukreipti ir $ rizikinges-nius projektus, pavyzd%iui, $ versl).

»Mums telieka tik)tis, kad pinigai i"silies ekonomikose, o pingant eurui eksportuo-toj! garve'ys kada nors i"trauks ir vis* e"elon*

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap(valgininkas

– Kitu atveju pristatant tik didel( vizij), investuotojams sunku suprasti, ar komanda tik kalba apie j), ar i& ties! sugeb"s tai $gyvendinti. Kita vertus, jei bus kalbama tik apie minimal! sprendim), investuotojams tai bus ne$-domu, nes s"km"s atveju tai ir liks minimalus sprendi-mas.“ D. La&ait"s bendrov" i& „SeedCamp“ investicij! fondo gavo apie 50 t#kst. eur! (172,5 t#kst. lit!) ir gali pasigirti tokiais klientais kaip „Skype“.

Be to, ji atkreip" d"mes$, kad per prezentacij) nau-dinga gerai pristatyti konku-rencin( aplink): „Bent jau IT srityje konkurent! egzis-tavimas da%nai rei&kia, kad rinka tam produktui yra, ir palyginimas su konkuren-tais pad"s ai&kiau nustatyti projekto potencial).“

Investuotojai mokosiPa&nekovai sutiko, kad Lietu-voje rizikos investuotojai dar tik pradeda mokytis ir keisti investavimo filosofij).

„Startup'ai“ yra did%iau-sios rizikos zona, tod"l rizik) reikia priimti, o ne apsista-tyti saugikliais. Band%iusi! investuoti n"ra tiek daug, ta'iau turint jaun), perspek-tyv! projekt) yra kur nueiti pasikalb"ti“, – tvirtino R. Ta-mo&i#nas.

D. Dvilinskas teig", kad in-vestuotojams reikia suprasti, jog tik vienas i& de&imties „startup'!“ bus s"kmingas, tod"l reikia investuoti $ dvide-&imt: „Turi b#ti daug greit! sprendim!. Reikia investuoti ma%esn"mis sumomis $ dau-giau id"j! ir investuoti taip, kad kompanija gal"t! su-laukti ir kit! investuotoj! – nepra&yti 50 proc. akcij!, nes pinigai bus i&metami $ bal). 15–20 proc. yra viduriukas. +iuo metu Lietuvoje n"ra tiek daug investuotoj!, kad tai b#t! daroma profesionaliai, ta'iau artimiausiu metu in-vestuotojai tur"t! pamatyti potencial).“

,QYHVWDYLPDV�š�ÄVWDUWXSXV³

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

5VSJUF�TUBSUVQ�à �LVSJBN�JFğLPUF�џOBOTBWJNP �,FMFUBT�QBUBSJNı �LBJQ�UBJ�EBSZUJ�TÕLNJOHBJ�

Lietuvoje vis da%-niau gird"ti apie „startup'us“. I& u% Atlanto atskrie-jant %inioms apie

investuojamus &imtus mili-jon! JAV doleri! $ kuriamus verslus galima pamanyti, kad &i industrija i&gyvena antr)j$ aukso am%i!, kuris visus lepino prie& sprogstant „dot-com“ burbului. Ta'iau statis-tika kitokia.

„Dow Jones Venture-Source“ surinkti duomenys rodo, kad pernai Europoje rizikos kapitalo investuotojai sudar" 1 012 sandori! – tai 19 proc. ma%iau nei 2011 metais, arba beveik 75 proc. ma%iau nei 2000 metais, kai sprogo „dot-com“ burbulas. Be to, %i-nant, kad investicijos $ „star-tup'us“ yra rizikingesn"s nei $ akcijas ir kad s"kminga investicija b#na tik viena i& de&imties, kit! teigimu, tiki-myb" s"kmingai investuoti dar ma%esn", nenuostabu, kad nelengva $tikinti inves-tuotoj) patik"ti nauja id"ja. Koks s"km"s receptas? M#s! pa&nekovai sako, kad ko-manda ir id"ja.

Svarbiausia – komanda „Reikia tris kartus pabraukti, kad svarbiausia yra %mon"s komandoje – visos s"km"s istorijos gr$stos komanda“, – sak" vienas i& akcelera-toriaus „StartupHighway“ $k#r"j! Rokas Tamo&i#nas. „StartupHighway“ komanda $ jiems $domius „startup'us“ investuoja iki 14 t#kst. eur! (beveik 50 t#kst. lit!) ir u% tai pra&o 10 proc. bendrovi! akcij!.

R. Tamo&i#nas pabr"%", kad komandoje turi b#ti ge-ras klimatas, pasitik"jimas, nariai turi b#ti kompeten-

tingi: „Jei kuriama kokia nors IT priemon" rinkoda-rai, komandos nariai turi suprasti ir technologijas, ir rinkodar).“

Kito akceleratoriaus „Startup Monthly Vilnius“ vykdomasis direktorius Dau-mantas Dvilinskas mano, kad komandos nariams ne-b#tina i&manyti vis! sri'i! – svarbiau, jog jie sugeb"t! at-

likti visus reikalingus darbus ir nereik"t! ie&koti pagalbos i& i&or"s. Jo nuomone, idea-liausia, kad komandoje b#t! programuotojas, asmuo, dir-bantis su vartotoj! patirtimi,

ir %mogus, kuris gal"t! visa tai parduoti.

„Jie patys turi b#ti ambi-cingi, neram#s ir nesakyti, kad &iemet id"j) pl"tos Lie-tuvoje, o v"liau pa%i#r"s,

kaip seksis. Turi b#ti i&kart manoma, kad veikla bus vykdoma u%sienyje – gal net reik"t! &iek tiek vidinio pyk-'io“, – prid"jo R. Tamo&i#nas.

Id)ja u'sieniuiAbu pa&nekovai sutiko, kad naujo verslo id"ja turi b#ti nutaikyta $ u%sieno rinkas ir tur"ti daug galimybi! spar-'iai augti ateityje. „Investuo-

tojai neinvestuos $ gara%), kuris gali veikti viename mieste – jiems reikia verslo, kuris gal"t! gana greitai augti pasaulio ar kokio nors regiono mastu“, – sak" D. Dvilinskas.

Be to, itin svarbu, kad naujojo verslo savininkai sugeb"t! i&laikyti id"j) komandos viduje. „Da%nai tenka matyti, kad %mon"s

Nuolat augan(ioje „startup'!“ ekosistemoje investuotojus pirmiausia paperka komanda ir pasaul& kei(ianti id)ja. AFP

$%velg" ni&), suk#r" pro-dukt), ta'iau savyje nei&-laiko kertinio know-how ir darbus atlieka pa&alini! %moni! pagalba“, – teig" R. Tamo&i#nas. Jis atkreip" d"mes$, kad didelis prana-&umas investuotoj! akimis – id"jos, turin'ios galimybi! pakeisti pasaul$.

Kaip parduotiI&siai&kinome, kas investuo-tojams svarbu, ta'iau kaip jiems parodyti, kad j#s! „startup'as“ &iuos reikalavi-mus atitinka? „Bendraujant reikia suprasti, su kuo ben-drauji ir kokie auditorijos reikalavimai, – sak" D. Dvi-linskas. – Reikia %i#r"ti i& investuotojo pus"s. -mon"s da%nai %i#ri i& savo pus"s ir mano kuriantys $dom!

produkt), ta'iau investuo-tojams reikia, kad j#s kur-tum"te ger) versl). Jiems ne$domu, kaip atrodo j#s! program"l", jiems svarbu, ar ji u%tikrins pajamas ir il-galaik$ augim).“

*rankio „Campalyst“, pa-dedan'io pamatuoti sociali-ni! tinkl! teikiam) naud) pardavimui, viena i& $k#-r"j! Dalia La&ait" tikino, kad pristatant id"j) inves-tuotojams svarbu pabr"%ti, jog ji turi didel$ potencial), ir parodyti nedidel( id"jos dal$, kuri jau yra kam nors naudinga.

„Pavyzd%iui, turint id"j) sukurti geresn( CRM sis-tem), reikia parodyti, kad tai yra milijardin" rinka bei minimal! prototip), kuriuo naudojasi klientai, – sak" ji.

»Investuotojams ne&domu, kaip atrodo j#s! program)l), jiems svarbu, ar ji u'tikrins pajamas ir ilgalaik& augim*

FAKTAI

PAGRINDINIAI PATARIMAI

Investuotojams svarbiausa j&s# komanda ir id"ja.

Komandos nariai turi tur"ti reikiam# 'g&d)i#, ambicij# ir b&ti susibendrav..

Id"ja turi b&ti planuojama pl"toti u)sienio rinkose, tu-rinti galimyb. spar%iai augti ateityje.

Pristatant id"j! investuoto-jams reikia pabr")ti jos poten-cial!, parodyti bent minimal# prototip!, kur' jau kas nors naudoja.

Naudinga i$samiai pristatyti konkurentus, rink!.

Pristatant ' savo produkt! )i&r"ti i$ investuotojo, kuriam r&pi, ar jis u)tikrins pajamas ir augim! ateityje, pus"s.

Investuotojui leisti 'sigyti 15–20 proc. bendrov"s akcij#, mat pardavus didesn. ben-drov"s dal' bus sunku pritrauk-ti nauj# investuotoj#.

»„Startup'ai“ yra did'iausios rizikos zona, tod)l rizik* reikia priimti, o ne apsistatyti saugikliais

åDOLHPV

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

6ŏNPLQJR�YHUVOR�SDVODSW\V4ÕLNÕT�MZEJNJ�WFSTMJOJOLBJ�JS�WBEPWBJ�QJSNJBVTJB�ZSB�WFSTMÃ�TVQSBOUBOUZT�ļNPOÕT�JS�UJL�QBTLVJ��TBWP�TSJUJFT�FLTQFSUBJ�

Naujoji Kevino Co-pe'o knyga „Matyti didel$ paveiksl)“ padeda verslinin-

kams tobulinti $%valgum) ir stiprinti verslininko gyslel(. Pateikiame kelet) esmini! pastab!:

1. Kasdien pasilikite laiko rink! ir technologij! ap"valgai.

Mokymasis – nesibaigian-tis reikalavimas kiekvienam verslininkui. Geriausia, ko mus i&moko mokykla, – i&-moko mokytis. +iais greit! poky'i! laikais dauguma eks-pert! tiki, kad faktai, kuri! i&mokstame antrame univer-siteto kurse, jau b#na pasen(, kai gauname diplom).

2. U"megzkite ry#ius su pagrindiniais ekspertais savo verslo srityje.

Reguliariai kalb"kit"s su prie& tai j#s! vietoje dirbu-siais %mon"mis, patar"jais. Susitelkite $ klausym)si ir klausim! pateikim), o ne gin'ykit"s, kad j#s! situacija skiriasi nuo kit!.

3. Prisid$kite prie verslo id$j! ir jas %gyvendinkite.

Verslo inovacij! srityje kalbos yra pigios. J#s i& ti-kro nesuprantate id"jos, kol jos neu%ra&ote ir nebandote paai&kinti kolegoms ir kri-tikams. Laukti, kol kas nors kitas tai padarys, neverta.

4. Megzkite pa"intis ir u" industrijos rib!.

Geriausi verslininkai turi puikias „ma%as juodas kny-gutes“, pilnas kontakt!. Ir per asmenines pa%intis, ir per or-ganizacijas jie nuolatos ie&ko gudresni! ir labiau patyrusi!

%moni! savo srityje. Mezgant tinkl) reikia ne tik imti, bet ir duoti.

5. Net patys geriausi turi savo vadovus, kuri! klauso.

Vadovas yra tas, kuris pasakys, k) jums reikia i&-girsti. O draugai ir partneriai da%nai sako tai, k) j#s norite gird"ti. -inoma, gerai tur"ti ir tuos, ir anuos, ta'iau j! nemai&ykite. Svarbiausia, b#-kite atsakingas sau ir stenki-t"s matyti perspektyv).

6. Supraskite versl&, tada kurkite prid$tin' vert'.

Kuo daugiau perimsite verslo %ini!, tuo labiau tik"-tina, kad sukursite tikr) ino-vacij) ir i&gyvensite mirtinus pavojus. Galiausiai kiekvie-nas verslo sprendimas yra did%iausios investicij! gr)%os paie&ka.

T I N K L A R A $ T I S

Kelios dienos ligonin)jeLietuvos sveikatos sistema

stovi keistoje vietoje – lyg ir darome progres!, bet kartu stovime vietoje. Pa)velkime i$ ligonio perspektyvos – teko ke-

let! dien# praleisti Kauno klinik# palatose. Planin" kojos ope-racija. Atvykus ' klinikas i$kart pasitinka senosios santvarkos palikimas – popieriai ir vaik$%ioji-

mai po kabinetus. Registrat&roje pasiimu kortel., tuomet keliauju ' kit! kabinet!, kur gaunu dar pluo$t! popieri#, pasira$au, kad susipa)inau ir sutinku su gydymo eiga, nors daktaro dar nema%iau (tikino, kad pastarasis apie tai informuos v"liau, – in-formavo), ir liepia keliauti toliau. Kitame kabinete atiduodu jau nemenk! popieri# pluo$t! ir laukiu. Po kurio laiko $aukia pavard., liepia eiti ' b&del. persirengti ligonio drabu)iais (kod"l to negalima padaryti palatoje?). Atiduodu ' „drabu-)in.“ palt! ir batus, mainais gaunu pageltus' lapel'. „Vienas rudas paltas ir viena pora rud# bat#“, – ra$ome jame. Tuomet

v"l laukiu. Galiausiai su likimo broliais esame palydimi iki rei-kiamo skyriaus, kur – staigmena – v"l laukiame, kol bus sudorota kr&vel" popieri# ir paskirta lova palatoje. Laikas, kai ')engiau ' klinik# teritorij! ir kol atsiguliau palatos lovoje, – geros dvi valan-dos. Be to, vis! $' laik! i$ auk$to ' auk$t! teko $lubuoti su ramentu vienoje rankoje ir nelengvu krep$iu kitoje.

Prie$ operacij! pasira$iau dar kelet! lap# pasi)ad"damas ner&kyti ir klausyti seseli#. D"l operacijos ir v"lesn"s prie-)i&ros nusiskundim# neturiu. Nustebino seseli# ir slaugi# draugi$kumas ir paslaugumas ($okolad# nedalijau), juokino

Ligonin)je vis dar mieliau & rank* imamas parkeris, nei spaud'iamas kompiuterio klavi"as. Fotodiena

kefyro puodelis naktipie%iams ir virduliai, turb&t skai%iuojantys jau tre%i! de$imt'. I$siregis-truodamas gavau dar kelet! i$ra$#, pad"jau para$! d"l nedarbingumo pageltusiuose blankuose ranka pildomoje ligos istorijoje ir i$keliavau gydytis namo. Vienas klausimas. Kod"l klinikos negali 'gyvendinti vieno langelio principo, kad ligoniui nereik"t# kelias valandas trintis po skirtingus kabinetus, ir patobulinti informacin. sistem! taip, kad pranykt# rankomis pildomi pagelt. blankai ir ligonis i$ anksto sutar.s d"l laiko gal"t# tiesiu taikymu vykti ' i$ anksto paskirt! palat!, kur ten jo laukt# visi parengti blankai?

Svarbiausia s)kmingo verslo taisykl) – nuolat mokytis. Reuters

Neb#tina tur"ti verslo ma-gistro laipsnio, kad suprastu-m"te, jog net sud"tingiausius tarptautinius verslus sudaro penki pagrindiniai veiksniai – pinigai, pelnas, turtas, augi-mas ir %mon"s.

Visi elementai yra unika-l#s, ta'iau taip pat vienas nuo kito priklausomi.

Kad suvoktum"te vis) pa-veiksl), turite nuolat stengtis suprasti pagrindinius verslo elementus, taip pat technolo-gijas ir %mogi&k)j$ faktori!. Kitas %ingsnis – panaudoti &iuos verslo elementus atsi-renkant informacij) apie savo aplink).

Geriausi verslininkai ne-pameta i& aki! didelio pa-veikslo ir nenustoja mokytis iki pat mirties. Deja, per da%-nai b#na atvirk&'iai.

ŶYra kelios fraz)s, kurias kaip susitar% kartoja turtingieji. Daugeliui tai kelia prie"tarin-g! emocij!, tad tinklara"tis cracked.com si#lo, kokias frazes ir kod)l reik)t! pamir"ti turtuoliams.

„Na, milijonas per metus gal skamba daug, bet a! tikrai nesu turtingas.“

Nor"damas pabr")ti, kad jo finansiniai i$tekliai n"ra nei$se-miami, i$ ties# asmuo pasako kai k! pana$aus: „Kai atostogau-dami Aruboje vir$ijome $eimos biud)et!, jaut"m"s pana$iai kaip ir j&s, nei$gal"dami nupirkti vai-kui vaist# nuo alergijos.“*mon"ms, kurie dirba vir$-

valand)ius, kad tik i$simok"t# paskol! bankui, toks pasakymas sukelia nor! su deglais ir $ak"-mis sukilti prie$ fraz"s autori# ir priversti j' metus pagyventi to-

kiame ma)ame bute, kuriame nuleid)iamas vanduo drebina sie-nas. *inoma, turtuoliai patogiai 'sitais. platinin"se savo lovose ir apsikloj. mamuto kailiais gali ignoruoti $ias emocijas, o jei kas bandys priminti prabangius pato-gumus, kuriais naudojat"s j# jau nebepasteb"dami, j&s atsakysite: „A$ sunkiai dirbau, kad visa tai tur"%iau.“

Nor"damas pabr")ti, kad tokius turtus susikrov"te tik dirb-dami 70 valand# per savait., jis i$ ties# bus suprastas ma)daug taip: „Turiu $imt!kart daugiau pinig#, nes $imt!kart daugiau dirbu.“

Tarsi koks puikus investicij# bankininkas u)dirba de$imtkart daugiau tik tod"l, kad dirba de-$imtkart daugiau u), pavyzd)iui, sesel. ligonin"je. Taip n"ra. Net keista, kad u)dirbam# pinig# kiekis rodo )mogaus vert. vi-Kai kurios turtuoli! fraz)s gali i"mu"ti i" v)'i!. AFP

Erzinan(ios turtuoli! fraz)ssuomen"je: jei nieko neu)dirbi, vadinasi, esi nevyk"lis. Ta%iau nieko neu)dirba ir atsidavusios nam# $eiminink"s, savanoriai ar didvyriai.

„Jei a! galiu tai padaryti, gali ir tu.“

Nor"damas pasakyti, kad gy-vena kupinoje galimybi# $alyje, kurioje kiekvienas, u)uot skund.-sis, turi ko nors imtis ir praturt"t#, jis b&na i$girstas ma)daug taip: „Jei visi mano pa)'stami u)dirba nema)us pinigus, tai gali pavykti kiekvienam.“

Tokiu atveju neb&t# vidutinio ir skurd)iausio sluoksni#, i$skyrus tuos, kurie savanori$kai pasirinko b&ti neturtingi. Kiek laiko reikia praleisti prabangioje jachtoje, kad u)simir$tum, jog vyrukas, kuriam moki u) jos variklio tai-sym!, pirmiausia yra reikalingas specialistas, ir antra – niekuomet nesusikraus milijon# i$ savo u)si"-

mimo? Tad $i fraz" yra neteisinga. Net ')eid)ia. N"ra visuomen"s, kurioje visi b&t# s"km. patirian-tys investicij# bankininkai.

„Jie tiesiog pavydi, nes jiems nepasisek".“

Norintieji pasakyti, kad netei-singa menkinti kitus, u)uot pra-d"jus gerinti sau gyvenim!, yra traktuojami kaip dvylikamet"s mergiot"s, besiskund)ian%ios d"l apkalb#.

Suprantama, reikia nema)ai padirb"ti, kad i$sipildyt# svajo-n"s. Turtingas n"ra d"l to kaltas ir negali b&ti neken%iamas. Gyveni-mas b&t# kur kas paprastesnis, jei nereik"t# niekam atsiskaityti ar jausti socialin' spaudim! d"l savo sprendim#. Ta%iau tokius reika-lavimus mums kelia civilizacija. O )mon"s nem"gsta t#, kurie susikrauna didelius turtus visuo-men"s d"ka, bet apsimeta, kad aplink – negyvenama sala.

Nr. 112012 m. kovo 19–25 d.