Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai.

šiandien kuklesni: pripa-žįsta nesvarstę būstų ir sklypų parduoti, nesita-riantys su bendraturčiais ir nežinantys dabartinių rin-kos kainų. Vis dėlto visi jie ryžtųsi išsikraustyti – de-rybų objektas yra tik kaina.

Giedraičių gatvės gy-ventoja ponia Galina namu dalijasi dar su trimis savi-ninkais.

Pirmininkavimas ES: verta rizikuoti Kitąmet Europos Sąjungai (ES) pirmininkau-sianti Lietuva šiam įvykiui skirs didesnį nei 214 mln. litų biudžetą. Tikimasi, kad verslininkai pasinaudos proga iš to uždirbti. Plačiau 6–7 p.

Prieš rinkimus – nuolankumas imigrantams Tūkstančiai nelegalių JAV imigrantų nuo šiol galės išvengti deportacijos iš šalies. Skamba geranoriškai, tačiau migracijos įstatymo pataisoje slypi gili politinė potekstė. J Plačiau 18–19 p.

Šuoliuojantis rusiškas internetasRusija praėjusiais metais aplenkė Vokietiją ir pasiekusi 53 mln. vartotojų tapo didžiausia Europos interneto rinka. Ateityje specifinį kopijavimo inovacijų modelį internete nau-dojanti mūsų kaimynė nesustos ir šuoliuos milžiniškais tempais. Plačiau 22–23 p.

Užburtas bankų ratas Europos centrinis bankas skolina šimtus milijardų eurų bankams, kad šie juos padėtų atgal į centrinį banką. Kam to reikia? Plačiau 22–23 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 86Tiražas: 15 000

»P. Daugalis: Akivaizdu, kad daugybė valstybės įmonių neįsileidžia jokios patirties iš užsienio

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

PirmADiENiS. 2012 M. birželio 25 – liepos 1 d. Nr. 24 (86) SAvAiTrAŠTiS. leidžiaMas kiekvieną pirMadienį www.ekonomika.lt

Plačiau 20 p.

■Tokį optimistišką scenari-jų planuoja miesto savival-dybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą.

Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šni-piškių kvartale, kur pla-

nuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą. Prisistatę nekilnojamojo turto agen-tūros praktikantais, atlie-kančiais apklausą apie čio-nykščių gyventojų požiūrį į galimybę parduoti savo turtą ir kraustytis, klausėme: „Ko-kiomis sąlygomis sutiktu-mėte palikti namus?“

Prieš keletą metų milijo-ninės vertės turtą skaičiavę Šnipiškių namų savininkai

m. J. marinescu: Niekur nėra parašyta, kad ES privalo padengti visas Ignalinos jėgainės uždarymo išlaidas

Plačiau 8 p.

L. Paškevičius: Lietuvoje sveikatos draudimas – vakarietiškas, o sistema likusi tarybinė

rinkos pokyčiai367,90623,56340,885566,362859,098824,07

OmXrOmXTOmXvFTSE100NSDQNi225

–0,21 %+2,61 %+1,82 %+1,78 %+0,80 %+2,89 %

birželio 15–21 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

Lūšnyno milijonai tirpsta

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 86 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

rEKLAmOS ir KOmErCiJOS DirEKTOriUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ietuva žemyno futbolo turnyre dar niekada negai-niojo kamuolio ir turbūt dar negreit jį gainios, už-tat ruošiasi žemyne pasipuikuoti gainiodama at-omą. Juolab kad turi patirties ir praėjusią savaitę gavo pasitikėjimą iš valdžios, o sirgalių nuomonės dar tik ketina (galbūt) atsiklausti referendume. Tuo metu vokiečiai tradiciškai puikiai žaidžia futbolą, tačiau į atomą visai neseniai ėmė žiūrėti nebepatikliai – bijo prisižaisti. Prancūzai užtekti-nai turi ir futbolo, ir bran-duolinės energijos, užtat dažnai nežino, ką su visu tuo veikti.Žemyno kaprizingiau-sieji britai ir prancūzai savo grupėje tarsi vieni kitiems padėdami iš-trūko į ketvirtfinalį, o A grupėje, verta pabrėžti, juk buvo susirinkęs solidus būrelis ryškių Euro-pos marginalų: Rusija, Lenkija, Graikija. Apie Rusijos trypčiojimą rytiniuose Europos pakraščiuose kaip savo namų stadione gal ne-besikartosime. Lenkai taip pat nenustebino – daug pasipūtimo dėl nieko. Prieš kelias dienas vienintelė Lenkija blokavo 27 Europos Sąjungos šalių derybinį susitarimą dėl anglies dvideginio mažinimo strategijos iki 2050 metų. Prieš kelias dienas Lenkija taip ir nepateko į čempionato ke-tvirtfinalį net būdama turnyro šeimininkė. Su-tapimas? Kažin: tiek kovojant su klimato kaita, tiek grumiantis futbolo aikštelėje reikia tvirtų „jajkų“.Graikija įdomesnė: kai visas žemynas užgniau-žęs kvapą laukia, ar ši šalis su nauja valdžia ir toliau gilins euro krizę, ar ims rimtai tvarkytis,

jie mat laksto po aikštelę ir spardo įvarčius. Ir net pateko į ketvirtfinalį! Ką tuo metu veikia Lietuva, kuri net neturi žmo-niško futbolo stadiono? Stato atominę elektrinę. Stadiono statybų bandymų buvo bent dvejetas, at-ominės elektrinės – taip pat. Lygiai prieš penketą metų „trigalvį slibiną“ palaimino ir dabartinė Seimo pirmininkė, ir premjeras, nors tuo metu dirbo opozicijoje ir niekas pritarti nevertė. Ne-

žinojo, ką darė, nenorėjo žinoti?Reikia tikėtis, kad bent dabar žino. Ir socialdemo-kratai žinojo, ką daro, kai praėjusį ketvirtadienį dėl Atominės elektrinės įsta-tymo priėmimo paliko Seimo posėdžių salę. Tik nenuoširdžiai skamba jų

reikalavimai pirmiausia atsiklausti tautos: juk prieš 2007 m. birželio 28-osios balsavimą, apyti-kriais skaičiavimais, Lietuvai kainavusį bent mi-lijardą litų gryno nuostolio, jie klausėsi tik krau-tuvininkų pageidavimų. Tuščios kalbos.Žinoma, tautos atsiklausti ir galima, ir verta. Tik jeigu rinkėjai galbūt vyksiančiame referendume vis dėlto nepritartų Visagino atominei elektrinei, tam tikra prasme pasityčiotų iš valdžios, kuri pati visą dvidešimtmetį kaltinama tuo pačiu – nesis-kaitymu su tauta.Dievaži, net jei biokuras su vėju gali būti ne tokia rizikinga alternatyva, statykime tą elektrinę vien dėl geopolitinių grėsmių, kad deputatai susitarė ir prieš pasipūtusius kaimynus jau turi vieno įvarčio persvarą. Paskui kaip nors gal pastaty-sime ir nacionalinį stadioną.

Atominis futbolasEuropos futbolo čempionate dalyvauja 16 šalių. Europos branduolinės elektros versle šiuo metu

žaidžia viena daugiau – 17 valstybių.

L

Redakcija 3

»Lietuva žemyno futbolo turnyre dar niekada negainiojo kamuolio ir turbūt dar negreit jį gainios, užtat ruošiasi žemyne

pasipuikuoti gainiodama atomą

Nr. 242012 m. birželio 25 –liepos 1 d.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

mindaugas Pakalnis, savivaldybės įmonės „vilniaus planas“ vyriausiasis architektas

»Ši zona yra patraukliausia investicija mieste. rengiami viešųjų erdvių projektai, savivaldybė numato į juos investuoti, investuotojai taip pat neatsisako planų statyti aukščiausius pastatus

»Statybų atgimimu nevadinčiau, galbūt sujudimu su planais kažką veikti, bet konkrečių darbų kol kas nėra. Labai konkretus darbas kol kas yra nugriautas viešbutis, bet naujas pastatas dar toli gražu nepradėtas statyti

Pritarė vAE

Pasikeitė valdyba

Kraustosi į mauritaniją

„ikea“ statys „YiT Kausta“

Didins mmA

Pastaraisiais metais daž-niau besidairanti į šalis, kuriose itin dideli žuvies ištekliai, „Vičiūnų“ įmo-nių grupė apsisprendė Mauritanijoje atidaryti žu-vies perdirbimo cechą. Šį verslą „Vičiūnai“pradeda

su partneriais iš Mauri-tanijos. Jie grupei leido naudotis vienu žuvies perdirbimo įmonės cechu. Iš Lietuvos į Mauritaniją verslininkai pervežė nau-dotus įrengimus ir šiuo metu juos montuoja.

Lietuvoje „Ikea“ preky-bos centrą ketina statyti ne-kilnojamojo turto bendrovė „YIT Kausta“.

Įmonės generalinis direk-torius Kęstutis Vanagas ne-panoro atskleisti sandorio vertės, kuri esanti komer-cinė paslaptis. „YIT Kausta“ ketina baigti statyti iki kitų metų birželio.

„Ikea“ parduotuvės plo-tas sieks 24,8 tūkst. kvadra-tinių metrų. Šiam projektui įgyvendinti „YIT Kausta“ ketina pasitelkti ir subran-govus.

Praėjusią savaitę vy-riausybė nutarė minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nuo rugpjūčio 1-osios didinti iki 850 litų, nors Trišalėje taryboje su-tarimo dėl to nerasta.

Pasak premjero An-

driaus Kubiliaus, daugiau MMA kelti neleidžia da-bartinė padėtis euro zo-noje.

Tiesa, kiek MMA didi-nimas kainuos valstybės biudžetui, premjeras pa-sakyti negalėjo.

Praėjusį ketvirtadienį vy-kusio neeilinio visuotinio Lie-tuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorės AB LESTO akcininkų susirinkimo spren-dimu pasikeitė bendrovės valdyba. Iš valdybos nario pareigų atšaukti Kęstutis Žilėnas, Rimantas Vaitkus ir Aloyzas Vitkauskas. Vietoj jų išrinkti nauji valdybos nariai Edita Jonikienė, Žygimantas Vaičiūnas ir Paulius Martin-kus. LESTO valdybos pirmi-ninku valdybos sprendimu išrinktas Darius Maikštėnas.

Ketvirtadienį Seimas po balsavimo priėmė Atomi-nės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą ir pasi-sakė už Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju „Hitachi“.

Už Atominės elektrinės

įstatymo pakeitimo pro-jektą balsavo 70 Seimo narių, 2 – prieš ir 2 par-lamentarai susilaikė. Už Koncesijos sutarties su „Hi-tachi“ įstatymą balsavo 69 Seimo nariai, 2 – prieš ir 3 parlamentarai susilaikė.

„ikea“ vilniuje statys „YiT Kausta“. scanpix

D. maikštėnas išrinktas LESTO valdybos pirmininku. Fotodiena

»Esame pasirengę padaryti viską, kad čia būtų įvykdytos suplanuotos artimiausių metų investicijos, siekiančios beveik 600 mln. litų ir sukursiančios 1 000 darbo vietų

Artūras Zuokas, vilniaus miesto meras

NUOMONĖ

Saulius vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės „ober-Haus“ Turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas

mina jau beveik parengti projektai: bent jau mini-malus detalusis planas, kai sklypas yra vienose rankose, jau nekalbant apie leidimą statybai.“

Anot jo, verslininkus atgraso ir turto įsigijimo, verslo kūrimo sąlygos, ir rizikinga situacija rinkoje. Anksčiau pastatytuose verslo centruose dar yra neužimtų plotų, o, be Šini-piškių projekto, plėtojami biurų pastatai ir kitose sostinės vietose. Esą NT rinka ne tokia, kokia buvo prieš penkerius metus, net būsto paklausa nėra aktyvi ir neaišku, ar in-vestuotojas parduotų, ar išnuomotų butą už patrau-klią kainą.

„Jeigu keli projektai pasirodytų vienu metu, gali neatitikti paklausa ir pasiūla, – tikino NT speci-alistas. – Rinkoje iš esmės yra pakankamai biurų ir nauji dideli projektai gali ją persotinti. Tai stabdo investuotojų ryžtą pirkti brangiai – jie nenori mo-kėti milžiniškų sumų už neapibrėžtą ateitį.“

S. Vagonis atsimena lai-kus, kai už arą žemės Šni-piškių gyventojai gaudavo pusę milijono litų. Anot jo, šiandien geriausi sklypai, esantys arčiausiai Konsti-tucijos prospekto, galbūt su jau patvirtintu deta-liuoju planu, kainuotų 100–200 tūkst. litų už arą, kitų sklypų kaina nesiekia 100 tūkst. litų.

Sena ir nauja deraKultūros paveldo depar-tamento Vilniaus terito-rinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas savai-traščiui sakė, kad jei šalia saugomų medinės archi-tektūros pastatų Giedrai-čių gatvėje iškils naujų, jie nesubjauros miesto saugomo paveldo.

„Tikslas yra ne toks, kad visi matytų Giedrai-čių gatvę: reikia, kad ji išliktų kaip reliktas, saugomi mediniai namai turėtų būti tvarkomi“, – sakė paveldosaugininkas.

Lūšnyno milijonai tirpstaDešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį

optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą.

GABiJA SABALiAUSKAiTė mAriJUS ŠirviNSKASinfo@ekonomika.lt

Savaitraščio žur-nalistai atliko eksperimentą Šni-piškių kvartale,

kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą. Prisistatę nekilnojamojo turto agentūros prakti-kantais, atliekančiais apklausą apie čionykščių gyventojų požiūrį į gali-mybę parduoti savo turtą ir kraustytis, klausėme: „Kokiomis sąlygomis su-tiktumėte palikti namus?“

Prieš keletą metų mili-joninės vertės turtą skai-čiavę Šnipiškių namų savi-ninkai šiandien kuklesni: pripažįsta nesvarstę būstų ir sklypų parduoti, nesita-riantys su bendraturčiais ir nežinantys dabartinių rinkos kainų. Vis dėlto visi jie ryžtųsi išsikraus-tyti – derybų objektas yra tik kaina.

Giedraičių gatvės gy-ventoja ponia Galina namu dalijasi dar su tri-mis savininkais. 30 metų savo pakrypusiame būs-telyje gyvenanti moteris turto parduoti nenorėtų, nors pripažino, kad spren-dimas priklausytų nuo pa-siūlytos sumos.

„Čia buvo labai blogai, bet padariau remontą. Yra ir elektra, ir sienos, ir lubos“, – pasakojo buto savininkė.

Ponią Genovaitę už-lipę mediniais laiptais

radome antrame to paties namo aukšte. Svetingai pasitikusi į nekilnoja-mojo turto konsultantų vaidmenį įsijautusius žurnalistus ji pasakojo, kad žydams priklausęs pastatas dabar yra ava-rinės būklės, todėl ir jai brangiai kainavęs remon-tas: atnaujinti vamzdžiai, sutvarkyta krosnis.

„Jei aprūpintų butu, iš-eičiau. Man reikėtų trijų kambarių, nes esame dvi

šeimos: dukra su vaiku ir mes. Prie vietos jau pri-pratę, tad norėtume ar-čiau centro“, – sakė ponia Genovaitė.

Ji pasakojo, kaip prieš keletą metų kaimynystėje supleškėjo gyvenamasis namas. Jos nuomone, pa-degimas galėjo būti pikta-vališkas, tačiau dėl savo buto ji rami: esą per ma-žas žemės sklypas ir per daug gyventojų, kad kas nors ryžtųsi susidoroti.

Šuo provincijoje Gatvėje sutikta Elena pri-pažino, kad nors aplinka vietomis primena kaimo peizažą, o ne didmiesčio centro vaizdą, gyventi Šnipiškėse jos šeimai vis tiek patinka. Jei ir paliktų sutvarkytą namą, ji juo-kavo, kad mainais norėtų gyventi bent jau ne anti-kvariniame bute, kur nors Pilaitėje.

Savaitraščio žurnalis-tams didžiausią įspūdį pa-

darė viešnagė pas kitą šei-mininką, už kurį pirmiau svečius pasitiko nepririš-tas milžiniškas rotveile-ris. Galimybę parduoti savo būstą svarstytų, bet pats tuo nesidomėjo: ne-žinojo rinkos kainų, ne-galėjo įvardyti ir sumos, kuri pasirodytų verta svarstyti pasiūlymą.

Kitapus gatvės sutiktos moterys demonstratyviai pareiškė nekalbėsiančios, tačiau jau po akimirkos

ėmėsi teikti pasiūlymus ir šimtatūkstantinėmis sumomis vertinti turtą. Esą jei atsirastų pirkėjas, besidomintis namu, jam reikėtų pakloti gal ne 600 tūkst. litų už arą, kaip buvo prieš krizę, bet bent 400 tūkst. litų.

Krokuvos gatvėje kal-binama gyventoja ranka rodė į žemės plotą, jau parengtą statyboms. Ji pa-sakojo, kad jame buvusių namų savininkai prieš ke-

lerius metus gavo beveik po milijoną litų.

Kitas namo bendratur-tis galimybę, kad kas nors kada nors norėtų pirkti jo namą, vertino skeptiškai, atseit pats yra parengęs detalųjį planą ir jau ren-giasi statyboms. Derybose jis norėtų išgirsti didesnes nei rinkos kainas, tačiau nesitiki, kad jos sieks 600 tūkst. litų už arą.

„Kai tokia aro kaina, namai turi būti auksuoti“,

– juokavo Šnipiškių gyven-tojas.

Nori milijonųNekilnojamojo turto agen-tūros „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antana-vičius savaitraščiui sakė, kad per dideli savininkų lūkesčiai užkerta kelią investicijoms Šnipiškių rajone. Jo teigimu, plotai, jau parengti statyboms, yra labiau nutolę nuo

Konstitucijos prospekto, o strategiškai patraukliau-sius sklypus įsigyti sunku: žemė sutelkta daugelio sa-vininkų rankose.

„Yra suformuoti skly-pai, parengti plėtrai, būtų galima juos plėtoti ir ieš-koti investuotojų, – savai-traščiui sakė A. Antanavi-čius. – Manau, problema ta, kad nėra kompleksinio požiūrio ir veiksmų plano, kaimynystėje yra apleistų namų, netinkamas soci-alinis fonas. Dar yra in-vestuotojų grupė, kurie turi parengtų sklypų, bet negali susitarti su kai ku-riais pardavėjais ir proce-sas užtrunka.“

Anot NT konsultanto, pasitaiko situacijų, kai investuotojas, numatęs iš savininkų supirkti 10 sklypų, jau turi 7 ir darbai sustoja, nes likusieji atsi-sako parduoti arba prašo per didelių sumų. Anot jo, brangiausi sklypai Šnipiš-kių rajone, esantys arčiau Konstitucijos prospekto, įkainojami 100 tūkst. litų už žemės arą.

A. Antanavičiaus tei-gimu, kaina paremta eko-nomine logika ir nauda verslininkui, atskaičiavus išlaidas, todėl gyventojai negali tikėtis išsvajotų mi-lijonų.

Į Šnipiškes nesiveržiaNekilnojamojo turto ben-drovės „Ober-Haus“ Turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, investuo-tojai ypatingai nesidomi plotais Šnipiškių rajone.

„Mat tai yra maži skly-peliai su daug bendratur-čių, o vieno sklypo neuž-tenka – reikia supirkti kelis, – „Ekonomika.lt“ sakė S. Vagonis. – Visus do-

»Kai tokia aro kaina, namai turi būti auksuoti

Planuojama gaivinti medinį Šnipiškių veidą. ruslano kondratjevo nuotr.

»Strategiškai patraukliausius sklypus įsigyti sunku: žemė sutelkta daugelio savininkų rankose

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

FAKTAi

viLNiAUS vErSLO CENTrAS

•Naujasis centras bus ku-riamas 120 ha plote

•Planuojama pritraukti 470 mln. litų privačių in-vesticijų

•Bus panaudota 100 mln. litų savivaldybės lėšų inf-rastruktūrai

•Viešąsias erdves planuo-jama įrengti Lvovo, Ker-navės, Krokuvos, Kalvarijų gatvėse, slėnyje prie Bal-tojo tilto

• Konstitucijos pr. 21 nu-griauto pastato vietoje iš-kils multifunkcinis centras, kurio plotas – 53 000 kv. metrų

LietuvojeLietuvoje 76

49LIETUVOSNAUJIENOS

TOKIA PINIgų SUMA PER MĖNESĮ PIRKĖJų IŠVEŽAMA Į LENKIJĄ, RODO APKLAUSOS

Naujas vadovas

Pramonininkams vadovaus robertas Dargis. Fotodiena

■Lietuvos pramoninin-kų konfederacijai nuo šiol vadovaus Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas robertas Dargis.

Jis buvo išrinktas ketve-rių metų kadencijai. Rin-

kimuose buvo iškelti du kandidatai Robertas Dargis ir įmonių grupės „Vičiūnai“ valdybos pirmininkas Vis-valdas Matijošaitis.

Naujas vadovas Robertas Dargis buvo renkamas, nes praėjusių metų spalį mirė ilgametis konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.

Pirmininkavimas ES: verta rizikuotiKitąmet Europos Sąjungai (ES) pirmininkausianti Lietuva šiam įvykiui skirs didesnį nei 214 mln. litų biudžetą. Tikimasi, kad verslas pasinaudos proga iš to uždirbti.

EvELiNA POviLAiTYTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Užsienio rei-kalų minis-terija (URM) skaičiuoja, kad 214 mln.

litų bus skirta tik pačiam pasirengimui ir pirmi-ninkavimui, į šią sumą įskaičiuotos lėšos, kurias panaudos ir visos šalies valstybinės institucijos veikloms, susijusioms su šiuo įvykiu. Parengimo darbams liko vos truputį daugiau nei metai, tuo-met Lietuva perims pir-mininkavimo ES Tarybai estafetę iš Airijos.

Su šiuo įvykiu siejami ne tik ambicingi politiniai lūkesčiai, pavyzdžiui, kad pirmininkavimas Lietu-vai padės įsitvirtinti ES, bet ir nemažos ekonomi-nio postūmio galimybės.

„Pirmininkavimo lai-kotarpiu mūsų šalis nea-bejotinai taps žinomesnė, – teigia URM Informaci-jos ir viešųjų ryšių de-partamento direktorius Giedrius Puodžiūnas. – Anksčiau pirmininka-vusių ES naujokių, pavyz-džiui, Slovėnijos, Čekijos ar Vengrijos, patirtis pa-rodė, kad šiuo laikotarpiu ir po jo padidėja šalies ži-nomumas, o dėl to išauga turistų srautai ir padidėja investicijos. Tad manome, kad tai bus didelė gali-mybė verslui, savo gami-

namiems produktams, teikiamoms paslaugoms pristatyti ir, žinoma, padi-dinti savo pajamas.“

Procesas vykstaSkaičiuojama, kad per tą pusmetį, kai ES pirminin-kauja šalis, ją aplanko apie 30 tūkst. svečių: aukšto rango pareigūnų, diplo-matų, ekspertų ir versli-ninkų – ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų šalių.

„Pirmininkaujant rei-kės priimti didelį skaičių užsienio šalių delegacijų, todėl viešbučiai, konfe-rencijų salės, maitinimo ir kitos paslaugos bus nuomojamos ar perkamos iš privataus sektoriaus, taigi Lietuvos verslas gaus papildomų pajamų. Taip pat bus kuriamos naujos darbo vietos“, – teigia G. Puodžiūnas.

Anot URM, rengiantis pirmininkavimui planuo-jama įsigyti apgyvendi-nimo, susitikimų organi-zavimo ir aptarnavimo, maitinimo, leidybos, infor-macinių technologijų bei jų įrangos nuomos ir ki-tas paslaugas, reikalingas sklandžiam pirmininka-vimo procesui užtikrinti. Tikslaus numatomų vie-šųjų pirkimų plano URM negalėjo pateikti, tačiau ministerijos tinklalapyje ir Centrinės projektų val-dymo agentūros duomenų bazėje nurodoma, kad šiuo metu paskelbti konkursai

akreditacijos ir logistikos srautų įrangos nuomos, leidinių maketavimo ir spausdinimo, konsulta-vimo, interneto svetainės kūrimo, informacijos pla-tinimo bei priežiūros pas-laugoms.

Pavyzdžiui, leidinių ma-ketavimo ir spausdinimo viešojo pirkimo, kuriam siūlymų buvo galima pa-teikti iki praėjusio penk-tadienio, techninėje speci-fikacijoje nurodoma, kad planuojama įsigyti apie 30 tūkst. įvairių leidinių, iš kurių daugiau nei pusę turėtų sudaryti 50–100 lapų apimties spaudiniai. Jie bus naudojami 40-yje orga-nizuojamų ES pirmininka-vimo renginių.

Rengdamasi pirmi-

ninkauti URM taip pat užsakė studiją apie šio įvykio naudą šaliai. Ją atlikusi bendrovė „Ernst & Young“ pagal kitų ES pirmininkavusių šalių patirties analizę nurodo, kad šiose šalyse daugiau-sia lėšų buvo skiriama logistikai ir personalui (85 proc.): visose šalyse lo-gistikai skirta didžiausia dalis išlaidų, kuri kinta nuo 45 proc. iki 55 proc. Sąnaudos personalui vi-dutiniškai sudaro truputį daugiau nei trečdalį visų išlaidų.

Naudos turėtų būtiSavaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas optinių lai-kmenų gamintojos „BOD Group“ vadovas Vidman-

tas Janulevičius sako, kad didelių lūkesčių uždirbti tiesiogiai iš Lietuvos pir-mininkavimo ES nepla-nuoja, tačiau tikisi pasi-naudoti proga ir pristatyti savo produktus platesnei auditorijai.

„Mes ir taip dalyvau-jame įvairiuose ES kon-kursuose ir esame jų lai-mėję, pavyzdžiui, Europos Parlamentui gaminame laikmenas, – sako V. Janu-levičius. – Konkuruojame su lenkais, vokiečiais, ru-munais. Žinoma, dėl to, kad Lietuva pirmininkaus ES, pranašumo šiuose konkursuose neįgysime ir daugiau užsakymų nebus, bet viliuosi, jog bus gali-mybė per mūsų atstovus pateikti dalį produkcijos,

kad ji būtų pažymėta ir įtraukta į tam tikras pa-raiškas dalyvauti, pavyz-džiui, Afrikos žemyne. Šiuo atveju kalbama apie atsinaujinančios energe-tikos produktus, kuriuos planuojame pradėti ga-minti kitąmet.“

Vertėjai Lietuvai pir-mininkaujant ES turėtų gauti daugiau tiesiogi-nės naudos, mat per to-kius renginius reikalingi įvairūs vertimai raštu ir žodžiu. „Skrivanek“ ver-timų biuro projektų va-dovė Dalia Černiauskaitė skaičiuoja, kad vertimo paslaugų paklausa turėtų ūgtelėti apie porą kartų.

„Kol kas savo įmonėje nesame aptarę šio klau-simo, tačiau iš patirties

galiu pasakyti, kad padau-gės užsakymų iš viešojo administravimo įstaigų, kurių rengiamuose kon-kursuose visuomet daly-vaujame. Tas paslaugų srauto augimas tikrai pa-didės visoje Lietuvoje, ta-čiau nebūtinai mūsų ver-timų biurui“, – teigia ji.

Vertimų biuro atstovė pasakoja, kad su ES rei-kalais susijusiais atvejais daugiausia tenka versti įvairius teisinius doku-mentus.

Anot verslo kelionių agentūros „BPC Travel“ generalinio direktoriaus Gvido Aukštuolio, verslas pajus pimininkavimo ES naudą, nes atvyks didelę perkamąją galią turintys Europos klerkai, kurie ne

tik intensyviai dirbs, bet ir lankysis gražiausiose Lietuvos vietose.

„Užsakymų tikimės, nors šiandien dar nedaly-vaujame, nes oficialiai per viešųjų pirkimų portalą dar nebuvo paskelbtas nė vienas mums aktualus konkursas, – sako ji. – Ma-nau, prognozės, jog augs atvykstamojo turizmo srautai, yra realios tiek, kiek prasiplės tiesioginių skrydžių geografija. Vien iš klerkų skraidymo at-vykstamasis turizmas ne-suklesti.“

rizikos yra„Ernst & Young“ atliktoje studijoje prognozuoja, kad dėl padidėjusio šalies žinomumo ir pagerėjusio

verslininkai iš Lietuvos pirmininkavimo ES gali gauti naudos dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose arba per renginius pristatydami savo verslus. Fotodiena

Tuos, kurie šią vasarą apsilankys Palangoje, maloniai nustebins ne tik gerokai paplatėjęs paplūdimys, bet ir puikios kokybės smėlis.

Jau dabar kalbama, kad tokių gerų paplūdimių Palangoje dar nebuvo.

Platesnis paplūdimys

Pasak Laimučio Bu-drio, Aplinkos ministeri-jos Gamtos apsaugos de-partamento direktoriaus, vienas pagrindinių Euro-pos Sąjungos lėšomis re-miamos Pajūrio juostos tvarkymo programos III etapo tikslų – stabilizuoti bene daugiausia rūpes-čių keliantį pakrantės ruožą Palangoje – nuo Birutės kalno ligi Rąžės upelio.

Ši problema spren-džiama krantą papil-domai „maitinant“ iš Juodkrantės–Preilos šiaurinio poligono ve-žamu smėliu. 2011 m. daugiau kaip 2 kilometrų ilgio kranto ruože buvo suformuotas 70 m pa-plūdimys, o apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdėje pasiektas 280 cm paplūdimio aukštis. Šiemet pavasarį Birutės kalno ir Rąžės upelio kranto ruože iš Juod-krantės–Preilos šiau-rinio poligono atvežta ir paskleista 292 tūkst. kubinių metrų smėlio, šiauriniame nuo Palan-gos tilto kranto ruože – 64 tūkst. kubinių metrų, pietiniame nuo Palangos tilto kranto ruože – 228 tūkst. kubinių metrų.

Programos įgyven-

dinimo III etapu iš viso atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tai leido išlyginti 2 380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne tik re-kreacinę aplinką, bet ir kranto būklę. Kaip atei-tyje bus saugomi pajūrio juostos krantai, turėtų būti numatyta naujam etapui skirtoje Pajūrio juostos tvarkymo pro-gramoje, kurią Aplinkos ministerija planuoja pa-rengti 2014 metais.

vienas geriausiųPrieš kelias dienas, Aplinkos ministerijos atstovams pristačius nuveiktus darbus, pa-plūdimiams negailėta pagyrų. Antai Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pareiškė, kad to-kių paplūdimių Palanga dar neturėjo. Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Žaromskis pritarė šiai minčiai ir pridūrė, kad pagal smė-lio kokybę ir aukštį šiuo metu geresnių paplū-dimių Baltijos regione nėra. L. Budrys kalbėjo, kad šios programos sėkmę lėmė tinkamai parinktos priemonės ir

metodai. Diskusijų dėl jų būta daug ir įvairių. Būta net siūlymų lygiuo-tis į kai kurias kitas ša-lis, kuriose jūra skalauja betonines konstrukcijas. „Nutarėme, kad nerei-kia imtis tokių drastiškų priemonių, jog bangolau-žiai ar bunos galimi tik blogiausiu atveju. Nuė-jome gamtinių analogų principo keliu ir manau, kad pasirinkome tinka-mai“, – sakė Aplinkos mi-nisterijos atstovas.

vienas duoda dešimtPalyginti su 2004 metais, kai kurorto paplūdi-miai dėl uraganų ir kitų gamtos veiksmų įtakos buvo itin prastos būklės, sausumos plotas dviejų kilometrų Palangos pa-plūdimio ruože padidėjo maždaug 20 hektarų. Palyginti su 2008 metais – apie 12 hektarų. Tiek padidintame paplūdi-myje papildomai gali įsikurti apie 12 tūkst. po-ilsiautojų. Mokslininkai taip pat apskaičiavo, kad kiekvienas litas, išleistas Palangos paplūdimiams tvarkyti, miestui duoda papildomą maždaug 10 litų naudą.

»Padidintame paplūdimyje papildomai gali įsikurti apie 12 tūkst. poilsiautojų

JONė KUrLAUSKiENėinfo@ekonomika.lt

mln.

»Per pusmetį, kai ES pirmininkauja šalis, ją aplanko apie 30 tūkst. svečių

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

„Nord Pool Spot“ augo kainos

Prekyba „Nord Pool Spot“ pakeitė prekybą „Baltic Pool“. reuters

■Praėjusią savaitę pra-dėta prekiauti didžiausio-je Europoje „Nord Pool Spot“ elektros biržoje.

Pirmąją dieną elektros rinkos kaina biržoje buvo skelbiama 69,80 euro (241 litų) už MWh. Praėjusią sa-vaitę dienos elektros kaina Lietuvos biržoje siekė iki 53,14

euro (183,33 litų) už MWh.Anot Lietuvos elektros

energijos perdavimo siste-mos operatoriaus „Lidgrid“ generalinio direktoriaus Vir-gilijaus Poderio, neigiamą įtaką elektros kainai turi Šiau-rės šalių elektros prekybos rinkai nepriklausanti Latvija bei priklausomybė nuo elek-tros importo iš Rusijos.

Pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu geresnių už Palangos paplūdimių Baltijos regione nėra. Fotodiena

įvaizdžio Lietuvos eks-porto augimas 2012–2015 m. galėtų siekti apie 89 mln. litų, tiesioginių už-sienio investicijų į Lie-tuvą – apie 149 mln. litų.

Šias prognozes „Danske“ banko vyres-nioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė vadina gana optimistiš-komis.

„Būdų, kuriais Lietu-vos verslininkai galėtų pasisemti naudos iš kitų metų Lietuvos pirminin-kavimo ES, yra įvairių, viskas priklauso nuo ini-ciatyvos ir kūrybiškumo, – teigia ji. – Didžiausią naudą paprastai gauna viešbučiai, restoranai, suvenyrų gamintojai. Be to, tai gali būti papildoma galimybė plačiau parekla-muoti Lietuvos turizmą, pavyzdžiui, reabilitacijos paslaugas ir kitas tiek paslaugų, tiek pramonės sritis.“

Anksčiau panašių lūkesčių turėta organi-zuojant ir įvairius kitus tarptautinius renginius, pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatą, vykusį praėjusiais me-tais. Tuomet daug kalbėta apie naudą verslui, tačiau jo atstovai nusivylė susi-dūrę su kitokia realybe. V. Klyvienė pritaria, kad tokia rizika visuomet išlieka, tačiau ragina mokytis iš ankstesnių klaidų.

„Šis skeptiškumas turi pagrindą, – sako anali-tikė. – Tačiau tai nereiš-kia, kad jei kas nors ne-pavyksta, apskritai nieko nereikia daryti. Reikia mokytis iš savo klaidų, semtis patirties iš kitų šalių bei siekti maksi-malios naudos garsinant Lietuvą pasaulyje. Jau pats pirmininkavimo faktas lems nemenką ir vidaus, ir užsienio žinias-klaidos susidomėjimą. Tuo neabejotinai reikia naudotis garsinant savo laimėjimus, kurių tikrai turime.“

FAKTAi

LiETUvOS PirmiNiNKAvimAS ES TArYBAi

• Lietuva pirmininkaus nuo kitų metų liepos iki metų pabaigos

•Prieš Lietuvą ES Tarybai pirmininkaus Airija, vėliau – graikija

• Lietuva iš visų ES šalių yra numačiusi vieną mažiausių pirmininkavimo biudžetų – 214 mln. litų

•Planuojama, kad su pirmininkavimu susijusias funkcijas vykdys apie 1,4 tūkst. žmonių

Zigmantas Balčytis, europarlamentaras:es įsipareigojo, kad finansuos ignalinos ae uždarymą, nes tokio tipo elektrinės uždarymas yra per sunki našta lietuvai. Mūsų tikslas – įrodyti, kad už milijardą daug kas padaryta. auditas įrodė, kad lietuva pinigus leido teisėtai ir pagrįstai, ir savo įsipareigojimus įvykdėme – uždarėme du reaktorius

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys: lietuva ignalinos ae uždaryti pinigų neturi ir vertinant tai, kad ae galėjo funkcionuoti daugybę metų ir būti naudinga tiek lietuvai, tiek europos sąjungai, lėšos turėtų būti skirtos taip, kaip buvo susitarta. o kalbos, kad kažkur dingo milijardas, yra atskiras klausimas. Galų gale es neturi patirties, kaip turėtų vykti atominių jėgainių uždarymas

NUOMONĖ

Per sunki našta Neturi patirties

Ar ES turi padėti uždaryti Ignalinos AE?

elTaFotodiena

Kitu žvilgsniu8

Pinigai išleisti, o jėgainė veikiaPaskelbus planuojamą 2012–2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą Lietuvoje kilo triukšmas.

Numatyta, kad Ignalinos ato-minei elektri-nei (IAE) užda-

ryti bus skirta tris kartus mažiau lėšų nei tartasi derybose dėl jėgainės vei-klos nutraukimo. Tokį pa-siūlymą pateikė Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto pra-nešėjas Marianas Jeanas Marinescu. Savo prane-šime dėl senųjų elektrinių uždarymo jis įvertino ir Europos Audito rūmų atas-kaitą apie IAE uždarymo projekto vykdymą. Anot jo, pasiūlymas teisingas, mat Lietuvai IAE uždaryti jau buvo skirta 1,3 mlrd. eurų (4,5 mlrd. litų), o rezultatų – nematyti. Kalbas, kad

DiNA SErGiJENKOspecialiai „ekonomika.lt“ iš briuselio Lietuva gali taip pat nesi-

laikyti susitarimo uždaryti antrąjį jėgainės bloką, M. J. Marinescu vertina skep-tiškai. „Turite įvertinti tai, kad išrinkus ir surinkus blokus naudojimas nebus toks pats saugus“, – at-kreipė dėmesį EP narys.

? Kokių galimybių Lietuva turi gauti daugiau pinigų

iAE uždarymui?Aš dirbu su biudžetu,

o pinigų klausimas IAE uždarymui aptariamas ki-toje komisijoje. Taigi šiuo atveju požiūriai skiriasi, aš vertinu ES biudžeto panaudojimą praeityje ir perspektyvas ateityje.

Suprantu, kad jūs norite pinigų, visi jų nori. Jeigu galėtumėte parodyti rezul-tatus, kaip buvo panaudo-

tas daugiau nei vienas mi-lijardas eurų, būtų puiku. Mūsų komisijos tikslas yra pamatyti, ar pinigai buvo išleisti tikslingai ir ar visi užsibrėžti tikslai buvo pasiekti. Prieš pusantrų metų elektrinė turėjo būti išjungta ir uždaryta, tai jūs turėjote padaryti už tą milijardą. Pinigai išleisti, o jėgainę galima įjungti nors rytoj.

? Lietuvos atstovai EP tvirtina, kad ES nesilaikant

savosios susitarimo dalies Lietuva gali nesilaikyti sutarties ir neuždaryti jėgainės.

Mūsų komisijos pasiū-lymą – trims jėgaines už-darančioms valstybėms skirti 560 mln. eurų (1,9 mlrd. litų) – galima ver-tinti iš skirtingų požiūrio kampų. Aš patarčiau pa-prasčiausiai perskaityti garsųjį ketvirtąjį sutarties protokolą, kuris nuolat ci-tuojamas.

Protokole aiškiai nu-rodyta, kad ES skirs ade-kvatų finansavimą. Nie-kur nėra parašyta, kad ES privalo padengti visas jė-gainės uždarymo išlaidas. Žinoma, niekur nėra nuro-dyta, kiek apskritai ES pri-

valo finansuoti uždarymo išlaidas – nė viena iš komi-sijų negali nuspręsti, kiek lėšų būtų privaloma skirti. Vienintelis dalykas, ką institucijos gali nuspręsti – ar finansavimas apskritai bus skiriamas, ar ne. Mūsų komisijos pasiūlymas – su-stabdyti finansavimą trims šalims iki 2020-ųjų. Taip, susitarimas buvo, tačiau niekur nebuvo nuspręsta, kiek ilgai jis turi trukti ir kokios rūšies turi būti.

? Kaip vertinate kai kurių Lie-tuvos politikų pareiškimus,

kad Lietuva gali nenutraukti iAE veikimo ir neuždaryti jėgainės?

Tai asmeninės nuomo-nės ir nenorėčiau būti į tai įveltas. Derėtų išpildyti pradines susitarimo są-

lygas ir pagaliau pradėti uždarymą. Nesiremkite Bulgarijos pavyzdžiu, kuri turėjo uždaryti keturis re-aktorius ir vėliau paprašė leidimo įjungti du iš jų.

Jeigu nuspręsite vėl įjungti reaktorius, turėtu-mėte gerai pagalvoti, ar verta tai daryti. Saugumo garantijos būtų visai kito-kios, prastesnės. Bulgari-jai, beje, EP atsakė „ne“.

? Tačiau daugelio dalykų šiame procese Lietuva

nekontroliuoja. Pavyzdžiui, kompanijos „Nukem“ veiksmų ar darbų greičio...

Aš iš tiesų nieko neži-nau apie „Nukem“ ir ne-sidomiu šia kompanija. Netikiu, kad valstybė ne-gali turėti jokios įtakos susitarimui su kompanija. Iš daugiau nei 1 mlrd. litų išleista apie 900 mln. eurų (3,1 mlrd. litų) ir jūs man sakote, kad negalite kon-troliuoti proceso ar viskas vyksta labai lėtai? EP ne-mato rezultatų, o jūs tu-rėtumėte savęs paklausti, kur dingo pinigai.

Kai lankiausi Ignali-noje prieš pusantrų metų, nemačiau jokio rezultato. Praėjo pusantrų metų, ti-kėjausi, kad jėgainė bus uždaryta, tačiau to vis dar nėra. Kodėl Lietuva nepe-rima geros Vokietijos patir-ties, kuri sėkmingai uždarė sovietų laikais statytą jė-gainę? Žinoma, ji buvo ma-žesnė ir kitokia nei Ignali-nos, tačiau pavyzdys geras. Kodėl prireikė švaistyti pinigus panaudoto kuro kasečių saugyklų dizainui, kodėl negalėjote pritaikyti to paties projekto ir taupyti lėšas?

Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

m. J. marinescu: neturime nieko prieš Lietuvą, tačiau jūs turite

rūpintis tuo, kaip panaudojami ES pinigai.

ep

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

»Jeigu galėtumėte parodyti rezultatus, kaip buvo panaudotas daugiau nei vienas milijardas eurų, būtų puiku

FAKTAi

iAE UžDArYmAS

•Bendrai – Lietuvai, Slo-vėnijai ir Bulgarijai – iš ES biudžeto norima skirti 560 mln. eurų (1,9 mlrd. litų). Lietuvai iš jų bus skirta 210 mln. eurų (725 mln. litų), o Lietuva prašo skirti 870 mln. eurų (3 mlrd. litų)

• Iki šiol Lietuvai IAE užda-ryti skirta 1,3 mlrd. eurų (4,5 mlrd. litų)

• EP Biudžeto kontrolės komiteto paskelbtame pranešime nekalbama ir apie senosiose sutartyse užfiksuotą jėgainės užda-rymo pasekmių šalinimo rėmimą po 2020 metų

CV Marianas J. Marinescu

Politiko karjerą pradėjo 1992 metais

Europos Parlamento nariu tapo 2007-aisiais, kai Rumu-niija tapo ES nare

Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės pirmininko pava-duotojas

Diskutuokime10

„microsoft“ pristatė „Windows Phone 8“„Microsoft“ trečiadienį pristatė naują operacinę sistemą mobiliesiems įrenginiams – „Windows phone 8“ (Wp8). Ji bus itin susieta su kompiuteriais ir planšetėmis, kuriose veikia „Windows 8“. pagrindinė naujosios operacinės sistemos ypatybė – bendras branduolys su „Windows 8“.

7 mln. dirbančiųjų Britanijoje – per žingsnį nuo tragedijosbeveik 7 milijonai dirbančių žmonių Jungtinėje karalystėje patiria tokių finansinių problemų, kad tik viena neplanuota sąskaita jiems gali sukelti finansinę tragediją. Maždaug 3,6 mln. šeimų sunkiai sugeba išgyventi iki mėnesio pabai-gos ir išsimaitinti, atskleidė šokiruojantis dienraščio „The Guardian“ tyrimas.

Lietuvą krečia saulės jėgainių karštligėverslininkai ir ūkininkai skuba dar šiemet pažaboti saulės energiją, nes kitais metais gali būti sumažintos saulės jėgainėse paga-mintos elektros energijos supirkimo kainos. saulės jėgainių statytojams – pats karštymetis. lietuvoje kyla šimtai naujų saulės jėgainių.

marso meteoritų rinka kaistaUolienų iš Marso nepar-gabeno jokia kosminė misija, tačiau raudonosios planetos gabalėliai vis tiek pasiekė žemę. Gegužės pabaigoje Marso uoliena, telpanti suaugusio žmogaus delne ir padengta blizgia juoda pluta, parduota už 43,75 tūkst. Jav dolerių.

Cha cha 2012-06-18

Atseit, pensininkai nuskriaudė anūkus. Menka beda: pastarieji mostels hiperinfliacija, atsikra-tys skolų ir nupjaus pensijas senoliams. Tada galėsim padis-kutuoti, kas ką nuskriaudė.

Pancėja 2012-06-20

Nauja panacėja nuo pinigų nuvertėjimo, ne taip seniai visi siūlė investuot į NT, po to sekė auksas, dabar eilė atėjo antikvariatui. Tik bėda , kad Lietuvoj realiai vertingo anti-kvariato nenupirksi, o investuot pinigus į sendaikčius kaži ar gera investicija.

Krc 2012-06-18

Jei norit pinigų pensijoms – sugrąžinkit darbo jėgą. jei norit sugrąžinti darbo jėgą, tai page-rinkit sąlygas smulkiam verslui. Elementari logika, kurią sunkiai supranta politinės jėgos.

Dešinysis rinkėjas 2012-06-19

Skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą? Taigi valstybė imsis iniciatyvos ir ūkį laikys ant savo pečių? Kokiu būdu? Pašalpos, viešieji pirki-mai (mums reikia mokymų ir naujų kompiuterių), gal kokios gamyklos, subsidijos atsinauji-nančių išteklių jėgainėms? O ar ne verslas turėtų tą daryti? Koks verslas, jei be viešųjų pirkimų negali gyventi? Be to, ar pradėjusi skatinti ir kurti darbo vietas, valstybė pasitrauks iš konkurencijos su verslu, kai viskas atsigaus? Spėju ne, bus socializmas ir vėl stovėsime ei-lėse. Jei jau taip raudoniesiems nepatinka taupymas, tai yra konsensusas – uždrauskite defi-citinį biudžetą tarpnacionaliniu mastu, bent jau ES erdvėje, vos tik išsikrapštysime iš krizės.

Pliusas2012-06-19

Tai gal geriau turėti savo elektrą gaminančią elektrinę ir nepriklausyti. Tai ekonomine Lietuvos ateitis, darbo vietos, pelnas, didesnis pasitikėjimas savo valstybe. Pliusų matau daugiau. Ačiū dangau už protą tų politikų, kurie neparsidavė už kelis auksinius.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOmENTArAi SAvAiTėS STrAiPSNiAi

GEriAUSi LANKOmiAUSi

2012-06-18ar žinote, kokia kaina valstybė šiuo metu superka vėjo, saulės ir išliaupsinto biokuro ener-giją? nesuprantu, iš kur tokie skaičiavimai? Mes dabar mąs-tome, kas bus, jeigu bus... o atominė bomba mūsų pano-sėj ar taip, ar taip bus, tik skir-tumas tas, kad mes pirksim

energiją arba iš batkos, arba iš putino didesne kaina ir toliau sėdėdami ant atsinaujinan-čių energijos šaltinių iliuzijų. ir išvis nesupratau straipsnio logikos, jeigu statom vae, tai ji paskleis savo blogus kerus ir niekas nebemąstys apie eko-logišką energiją... nesakau,

kad ekologiška energija yra blogai, tai yra labai gerai, bet kiek praėjo metų nuo seno-sios vae uždarymo? kas tuo laikotarpiu užgožė ekologiškų energijos šaltinių plėtrą – ne-palankūs vėjai ar netinkama mėnulio fazė?

– Algiui

»Pirksim energiją arba iš Batkos, arba iš Putino didesne kaina ir toliau sėdėdami ant atsinaujinančių energijos šaltinių iliuzijų

Debatai sumažino riziką

■Būsimos visagino atominės elektrinės pro-jekto vykdymas turės būti preciziškas, o vadovybė – „klasiška“, sako rizikos valdymo statybų ir inžineri-jos sektoriaus ekspertas iš Amerikos.

Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsul-tacijų bendrovės KPMG ekspertas iš San Fransisko Geno Armstrongas teigia, kad geriausia, ką Lietuva kaip šalis dabar gali pada-ryti, – pasimokyti iš šiuo metu pasaulyje sėkmingai plėtojamų kitų atominės energetikos projektų.

„Ar galite tai padaryti? Galite. Ar turite atsižvelgti į tūkstančius įvairių da-lykų? Neabejotinai. Jeigu susimauna žymiai dides-nės šalys, turite padaryti viską maksimaliai, ką gali padaryti žmogus, kad jums pavyktų“, – sako G. Arms-trongas, kurio kompanijos žmonės konsultuoja dide-lės dalies AE projektų pa-saulyje vykdytojus.

Jo manymu, praėję Lie-tuvos politikų debatai ir fikciniai bandymai statyti atominę elektrinę su pre-kybos tinklu jau nepaveiks investuotojų. „Turbūt gerai, kad politikai disku-tuoja ir priima banguotus sprendimus – JAV politi-kai daro tą patį“, – mano jis.

KMPG Verslo konsul-tacijų skyriaus patarėjas

Dainius Pupkevičius ame-rikiečių ekspertą papildo, kad dideli mūšiai prieš įgyvendinant projektą su-mažina tokių aršių mūšių riziką ateityje. „Taip ge-riau, negu iš giedro dan-gaus nuleistas projektas, kai politikai nesupranta, už ką balsuoja, kaip buvo su „Leo LT“, – sako jis.

Specialisto iš JAV žo-džiais, vykdant tokio masto projektą negalima praleisti nė smulkmenos. „Visi projektai yra rizi-kingi. Ar jūs statysite 1

400 MW atsinaujinančių išteklių elektrinių, ar 1 400 MW galios atominę elek-trinę – vienaip ar kitaip turėsite begalę iššūkių. Ir taip, ir taip yra rizikos vėluoti ir viršyti biudžeto ribas“, – aiškina G. Arms-trongas.

Atominės elektrinės reikia ne tik Lietuvai – ne mažiau ji būtina ir Latvi-jai, ir Estijai, mat visos šalys suvartoja daug ener-gijos ir daug už ją moka, o diversifikuotų šaltinių turi nedaug, teigia KPMG at-

stovas iš Latvijos, energe-tikos sektoriaus vadovas Gregoris Rubinčikas. „La-tvenergo“ turi daug patir-ties dujų ir hidroenergijos srityje, bet atominė ener-getika jiems yra tamsus miškas“, – atkreipė dėmesį jis.

Tad dar daug turės iš-mokti Lietuva ir ypač La-tvija, teigia KPMG speci-alistai. „Skubėkite įsigyti branduolinės energijos in-žinerijos laipsnį, prireiks, – sako G. Armstrongas. – Jums reikės pasaulinės klasės vadovybės tokio dydžio projektui įgyven-dinti. Vadyba turės būti ne „šiaip sau“, ne margina-linė, bet klasiška ir net dar geresnė.“

mAriJUS ŠirviNSKASmarijus@ekonomika.lt

Praėjusį ketvirtadienį Seimas valdančiosios koalicijos ir opozicinės Darbo partijos balsais palaimino naujos AE projektą. elTa

»Dideli mūšiai prieš įgyvendinant projektą sumažina tokių aršių mūšių riziką ateityje

Besiskleidžiančios galimybės verslui112 – oji Kinijos importo ir eksporto mugė – jau greitai

112 – oji Kantono mugėKinija gali pasigirti beribėmis galimybėmis. Jau 112-oji Kinijos importo ir eksporto prekių mugės sesija vyks š.m. spalio 15 – lapkričio 4 d. Jos plotas sieks 1,16 mln. kvadratinių metrų, kuriuose įsikurs 58700 stendų, overslo apyvarta sieks dešimtimis milijardų JAV dolerių. Tai – geriausia platforma Jūsų verslo plėtrai!

1-as etapas: spalio 15 – 19 dienomis

2-as etapas: spalio 23 – 27 dienomis

3-ias etapas: spalio 31– lapkričio 4 dienomis

Elektronikos ir namų ūkių elektros prietaisai; techninė įranga ir įrankiai; įrengimai; transporto priemonės ir atsarginės dalys; statybinės medžiagos; apšvietimo įranga; cheminiai preparatai; veiks Tarptautinis paviljonas.

Plataus vartojimo prekės; dovanos; namų dekoracijos.

Tekstilė ir apranga; avalynė; kanceliarinės prekės; lagaminai ir rankinės; prekės poilsiui; vaistai, medicinos priemonės, sveikatos produktai; maistas; veiks Tarptautinis paviljonas.

www.cantonfair.org.cnwww.cantonfair.org.cn

Venue: China Import and Export Fair Complex Hosts: Ministry of Commerce, PRC; People’s Government of Guangdong Province Organizer: China Foreign Trade Centre Fax: 0086-20-28395166 Email: info@cantonfair.org.cn

Kviečiame dalyvauti specialioje konferencijoje „Kantono importo ir eksporto mugė – vartai į Kiniją“ apie mugę, jos galimybes ir naudą verslo atstovams, kuri įvyks: Liepos 3 d. 9:30 val. Kaune ( „Park Inn” viešbutis, Donelaičio g. 27)Liepos 4 d. 10 valandą Klaipėdoje („Amberton Klaipėda“ viešbutis, Naujojo sodo g. 1)Registracija el. paštu: kantonomuge@eurorscg-pr.ltRenginys nemokamas

Kantono mugės skambučių centras00 86－20－28－888－999( )

Lietuvoje 11Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Liberali rinka – lygesnės sąlygosDarbo rinkos lankstumo klausimą Vyriausybė atidėjo ateičiai, tačiau vis dar netyla diskusijos, kad iš esmės reikia keisti Darbo kodeksą. Kokių pokyčių šiandien reikia darbo rinkai, klausiame socialinės apsaugos ir

darbo ministro Donato Jankausko.

? Kokie pagrindiniai pokyčiai šiandien reikalingi Darbo

kodekse?Rinka nuolatos kinta,

tad natūralu, kad reikia būti pasiruošus reaguoti į bet kokius poreikius ir pokyčius. Mano nuomone, reikia išspręsti klausimą dėl terminuotų darbo su-tarčių platesnio taikymo. Darbdaviai atsargiai kuria naujas darbo vietas, nes vertina realią ekonominę padėtį, tad terminuotas darbas, manau, išspręstų ir darbdavių problemas, ir iš-judintų 10,2 proc. darbingo amžiaus bedarbių, esančių darbo biržose.

Svarbus klausimas yra ir lankstus darbo laikas:

realybė tokia, kad dabar darbdaviai ir darbuoto-jai tariasi, tačiau Darbo kodeksas šiuo klausimu nėra labai lankstus. Tad reikėtų išspręsti klausimą ir dėl įspėjimo terminų bei išeitinių kompensacijų dy-džio. Norėtųsi, kad darbo santykių nutraukimo įfor-minimas atitiktų realią situaciją, nes šiuo metu pažiūrėjus į „Sodros“ duo-menų bazėje pateiktą infor-maciją, reikia pripažinti, visi darbuotojai išeina iš darbo jiems prašant. Ma-nau, tai sunkiai įmanoma, juolab žinant bendrą eko-nominę būklę šalyje.

?Darbo rinkos liberalizavi-mas iš esmės reiškia, kad

darbuotojų konkurencija ir cirkuliacija rinkoje išaugtų. Tai

pakankamai patrauklu jauni-mui, tačiau kaip papildomai reikėtų apsaugoti jautresnes socialines grupes (pavyzdžiui, vyresnius žmones, jaunas mamas), į kurias jau ir dabar darbdaviai žiūri gana kreivai, o lanksčiai prisitaikyti prie rinkos diktuojamų sąlygų jos ne visuomet turi galimybių?

Pirmiausia manau, kad dabartinės Darbo kodekso nuostatos šiuos asmenis ir padarė nepatrauklius darbo rinkoje. Sudarydami išskirtines sąlygas jiems diskriminuojame kitus darbuotojus. Jūs paminė-jote jaunas mamas, tačiau pažiūrėkime, kodėl darb-daviai vengia jas priimti į darbą: atleidimo atveju ilgesni įspėjimo terminai, pirmenybė likti darbe, jei vieniša mama, ilgesnės

kasmetinės atostogos ir pan. Tačiau kodėl mes mažiau saugome mamas, kurios augina, pavyzdžiui, 14–16 metų vaikus? Kodėl joms taikoma mažesnė apsauga? Manau, pateikti pakeitimai sudarys vieno-das sąlygas darbuotojams konkuruoti darbo rinkoje ir kartu išlaikyti garanti-jas bei apsaugą.

? Kaip manote, galbūt būtų galima lanksčiau ir papras-

čiau reglamentuoti laikiną darbą arba praktikas? Šiandien verslininkai skundžiasi, kad tam reikalingos įprastus darbo santykius atspindinčios sutar-tys, nors ekonominė nauda iš to gerokai mažesnė.

Taip, pritardamas, kad tikrai reikia lankstesnio požiūrio ir realių galimy-

bių jaunimui įgyti prak-tiką, jau šiandien galiu pasakyti, kad ministerijos specialistai yra parengę atitinkamus teisės aktų projektus, kurie leis jau-nuoliams sudaryti prak-tikos sutartis su darbda-viais. Tai nebus ilgalaikės sutartys, tačiau bus su-

EvELiNA POviLAiTYTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

teikta galimybė trumpam laikui atlikti praktiką, įgyti darbinių įgūdžių, kad būtų galima konku-ruoti darbo rinkoje. Į šį klausimą žiūriu labai atsa-kingai, nes nesinori, kad šiomis sutartimis būtų pridengiami realūs darbo santykiai.

„Darbo kodekso pakeitimai sudarys vienodas konkurencijos sąlygas rinkoje ir kartu išlaikys garantijas bei apsaugą“, – teigia ministras D. Jankauskas. Fotodiena

www.ek.lt/videoPOPULiAriAUSi

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAvAiTėS KLAUSimAS

Ar reikalingi debatai dėl Visagino AE?

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAvAiTėS KrimiNALŲ

TOP 3

V A R Š U V A . Per Lenkijoje ir Ukrainoje vyks-tančio 14-ojo Europos futbolo čempionato pirmąjį etapą Lenkijoje policija sulaikė 515 asmenų, iš kurių 153 – užsie-niečiai. Apie tai pranešė Len-kijos vidaus reikalų ministras Jacekas Cichockis. Jo teigimu, tai „palyginti nedaug“. „Iš užsieniečių daugiausia rusų,

kurių didelė grupė buvo sulai-kyta birželio 16 dieną, taip pat kroatų ir airių“, – pažymėjo ministras. P A R Y Ž I U S . Prancūzijoje dingo Havro uosto pramoninėje zonoje stovėjęs vilkikas, kuriame buvo 5 400 butelių elitinio šampano „Dom Perignon“, vieno brangiausių pasaulyje.

Vilkikas uoste turėjo būti pa-krautas į laivą, plaukiantį į užsienį. Įvairiais duomenimis, bendra pavogto šampano vertė – apie 413 tūkst. eurų (1,4 mln. litų). Pareigūnai ieško vagių.L O N D O N A S . „WikiLeaks“ tinklalapio įkū-rėjas Julianas Assange’as paprašė politinio prieglobs-

čio Ekvadore. Naujausiais duomenimis, J. Assange’as yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Ekvadoro užsienio reikalų ministras Ricardo Patino pranešė, jog jo šalies vadovybė svarsto J. Assan-ge’o, siekiančio užginčyti sprendimą dėl ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos, pra-šymą.

mokėjo kyšius

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Fotodiena

■JAv bendrovė „Data Systems & Solutions“ (DS&S) sutiko sumokėti 8,8 mln. dolerių (24 mln. litų) baudą, kad įmonei būtų panaikinti kaltinimai mokėjus kyšius ir ji gautų užsaky-mų darbams ignalinos atominėje elektrinėje (iAE).

Kyšiai buvo nukreipiami per kelias bendroves JAV ir užsienyje. JAV teisingumo departamentas teigia,

kad pinigai buvo mokami keletą kartų aukštas parei-gas einantiems IAE parei-gūnams. Teismo nutartyje konkrečiai nenurodomos IAE vadovų pavardės – tik pareigybės. Tarp jų – ge-neralinis direktorius, Tarp-tautinių projektų skyriaus vadovas, Matavimų ir kon-trolės departamento va-dovas ir jo pavaduotojas, IT specialistas. 1991–2010 metais generalinio direk-toriaus pareigas IAE ėjo Viktoras Ševaldinas.

Olimpinę ramybę sudrumstė skandalas

miNDAUGAS SAmKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Londono olimpines žaidynes ir toliau gaubia juodi debesys – pradėtas tarptautinis tyrimas dėl nelegalaus bilietų perpardavinėjimo, kuriame

minima ir lietuviška pavardė.

stebint bilietų platinimą. „Tokie asmenys nebegali priklausyti olimpiniam ju-dėjimui“, – po atskleistos aferos nuomonę išreiškė Šveicarijos olimpinio ko-miteto atstovas Denisas Oswaldas, kartu vadovau-jantis TOK Londono žaidy-nių koordinaciniam komi-tetui.

Lietuviškas akcentasĮ Londono vasaros olim-pinių žaidynių bilietų platinimo aferą įsitraukė ir atstovai iš Lietuvos. Ofi-ciali 2012 metų olimpinių žaidynių bilietų parda-vimo agentė Lietuvoje yra kelionių agentūra „Baltic Clipper“. Agentūros ats-tovė Asta Žirlytė, anot jai pateiktų kaltinimų, tvir-tino turinti bilietų, kurie gali būti parduoti juodojoje rinkoje.

„Jeigu rizikuosiu ir mane sučiups, jūsų bilietai bus anuliuoti. Taigi turite suprasti riziką“, – britų dienraštis „The Sunday Ti-mes“ citavo A. Žirlytę.

„Dėl „The Sunday Ti-mes“ paskelbtos informa-cijos atliekame vidinį ty-rimą, taip pat bendraujame su teisininkais, kad jie įvertintų britų žiniasklai-dos straipsnį ir parengtų

klausimus jo autoriams“, – „Ekonomika.lt“ tvirtino „Baltic Clipper“ projektų vadovė Daiva Anciūnaitė.

Lietuvos tautinis olim-pinis komitetas pranešė, kad, jo žiniomis, „Baltic Clipper“ nėra pardavusi nė vieno bilieto užsienio pilie-čiams. Vis dėlto kritęs šešė-lis verčia suabejoti bilietų platinimo sistemos skai-drumu. TOK olimpinių žaidynių bilietus išdalija 205 valstybių tautiniams olimpiniams komitetams, o šie pasirinktai organizaci-jai paveda parduoti bilietus konkrečioje šalyje. TOK tai-syklės draudžia tautiniams komitetams pardavinėti bi-lietus užsienyje, dirbtinai kelti jų kainas ar parduoti juos neoficialiems perpar-davėjams.

Kritikos bangaLondono olimpinių žaidy-nių organizatoriai nuolat sulaukia nusiskundimų dėl netinkamos bilietų platinimo sistemos. Dau-gelis Britanijos gyventojų skundžiasi, kad dėl didelio srauto neveikė oficialus žaidynių tinklalapis, ku-riame galima įsigyti bilie-tus į sporto renginius.

Žaidynių organizavimas Britanijai kainuos apie 9,3

mlrd. svarų (39,7 mlrd. litų) ir britai ne kartą išreiškė nepasitenkinimą, kad ne-turės galimybių pamatyti savo šalyje vyksiančio di-džiausio sporto renginio. Paskutinė bilietų platinimo afera prisideda prie kriti-kos bangos, kai reikalau-jama didesnio skaidrumo skirstant varžybų bilietus. Britanijoje veikianti vieša stebėtojų grupė „London Assembly“ kaltina žaidy-nių organizatorius, kad ne-proporcingai daug bilietų

buvo parduota brangesnių bilietų kategorijoje. Grupė reikalauja pateikti atas-kaitą, kiek ir kokia kaina iki šiol parduota bilietų.

TOK pradėtas tyrimas greičiausiai nebus baigtas iki žaidynių pabaigos, ta-čiau komitetas gali iš par-eigų pašalinti įtariamus tautinių olimpinių komi-tetų narius bei uždrausti jiems atvykti į ateityje ren-giamas olimpines žaidynes. Be to, pasirodė pranešimų, kad skandalas paveiks ir bi-lietų pardavimą į 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje, Rusijoje. Neįvar-dytų šaltinių teigimu, TOK svarsto kelias galimybes, o viena iš jų – sustabdyti bi-

Dalyvauti olim-pinėse žai-dynėse yra kiekvieno spor-

tininko svajonė. Žiūrovai iš viso pasaulio moka milžiniškus pinigus, kad tik galėtų atvykti į stadi-onus ir palaikyti savo ša-

jos, tačiau jei bus įrodyta jų kaltė, TOK nedvejodama pritaikys griežčiausias sankcijas.“

Bene didžiausio dėmesio sulaukė Graikijos olimpi-nio komiteto prezidentas Spyras Capralas, pagrindi-nis 2004 metų Atėnų olim-pinių žaidynių organizato-rius.

Britų dienraščio tei-gimu, graikas pareikalavo Londono organizacinio komiteto pirmininko Sebastiano Coe atsiųsti papildomą kiekį bilietų oficialiems Graikijos atsto-vams, nes, anot S. Capralo, paklausa šalyje viršijo lū-kesčius. Vis dėlto užsimas-kavusiems žurnalistams graikas teigė, kad paklausa jo šalyje iš tiesų yra labai maža, o didžioji dalis bi-lietų bus parduota užsie-nyje.

Praėjusį mėnesį į panašų skandalą buvo įsivėlęs ir Ukrainos tautinio olim-pinio komiteto atstovas Vladimiras Geraščenka. Atstovas buvo priverstas atsistatydinti iš einamų pareigų, kai BBC žurna-listai nufilmavo jį siūlantį įsigyti bilietų į Londono olimpines žaidynes. Bi-lietų perpardavinėtoju iš Britanijos apsimetusiam žurnalistui jis teigė galintis parduoti iki 100 bilietų.

Kilusi nepasitenkinimo banga paskatino kitus olimpinių komitetų narius glaudžiau bendradarbiauti

lių sportininkus. Tačiau didžiausiuose sporto ren-giniuose aktyviai daly-vauja ir iš jų pasipelnyti trokšta nelegalūs bilietų platintojai.

Atskleidė aferąTarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pradėjo tyrimą, kai Didžiosios Bri-tanijos dienraščio „The

Sunday Times“ žurnalistai nustatė nelegalių bilietų į šią vasarą vyksiančias Londono olimpines žaidy-nes tinklą. Kaltinimai pa-teikti 27 bilietų pardavimų agentams iš 54 valstybių. Bilietų prekiautojo iš Vi-durio Rytų pasiuntiniais apsimetusiems žurnalis-tams buvo pasiūlyta įsigyti per tūkstantį bilietų į ge-

riausius sporto renginius. Bilietų kainos siekė iki 6 tūkst. svarų (25,6 tūkst. litų).

„Jei pažeidimas bus įro-dytas, organizacija imsis atitinkamų veiksmų prieš atsakingus asmenis, – tei-giama oficialiame TOK pranešime. – Tautiniai olimpiniai komitetai yra savarankiškos organizaci-

lietų pardavimą, kol nebus baigtas tyrimas dėl Lon-dono olimpinių žaidynių.

Didžiausias vasaros sporto renginys prasidės liepos 27 dieną, tačiau pra-dėtas tyrimas neabejotinai aptemdys pakilią žaidynių nuotaiką. TOK preziden-tas Jacques‘as Rogge no-rėtų, kad šis tyrimas būtų baigtas dar iki Londono žaidynių pradžios, tačiau dėl proceso sudėtingumo iki žaidynių atidarymo ce-remonijos to padaryti gali nepavykti. Kitais metais iš posto pasitrauksiančiam J. Rogge greičiausiai taip ir nepavyks atkurti skan-dalais sutepto gero TOK vardo.

Liepos pabaigoje prasidėsiančias Londono olimpines žaidynes lydės bilietų platinimo skandalo šleifas.

reuters

FAKTAi

LONDONO OLimPiNiŲ žAiDYNiŲ BiLiETAi

• Į Londono olimpines žai-dynes planuojama parduo-ti apie 8,8 mln. bilietų

•Olimpiados organizato-riai baiminasi, kad tauti-niams olimpiniams komi-tetams skirti 1,1 mln. bilietų gali patekti į juodąją rinką

•Už Londono olimpinių žaidynių bilietų perparda-vimą gresia bauda iki 20 tūkst. svarų (85,5 tūkst. litų)

•Oficialius bilietus į žai-dynes galima įsigyti nuo 20,12 svaro (86 litų) iki 2012 svarų sterlingų (8,6 tūkst. litų)

»Jeigu rizikuosiu ir mane sučiups, jūsų bilietai bus anuliuoti. Taigi turite suprasti riziką

Londono olimpinių žaidynių organizatoriai nuolat sulaukia nusiskundimų dėl netinkamos bilietų platinimo sistemos. aFp

»Tokie asmenys nebegali priklausyti olimpiniam judėjimui

Valdžia ir pinigai 15

Atidesnis pašalpų skyrimas pasiteisino

rAPOLAS GABrYS info@ekonomika.lt

Nuo metų pradžios pradėtos socialinės paramos sistemos pertvarkos tikslas – skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Šių tikslų bus siekiama sugriežtinus pašalpų skyrimo tvarką ir labiau

kontroliuojant nelegalų darbą.

Pagal naują tvarką griežčiau apibrė-žiamos socialinės paramos teikimo

sąlygos ir suteikta daugiau galių savivaldybėms. Pa-sidomėjome, kaip per pas-tarąjį pusmetį įgyvendinti pateiktus tikslus sekėsi Akmenės, Šilalės, Raseinių savivaldybėms, kuriose vyksta bandomieji projek-tai. Įstatymo suteiktomis galimybėmis aktyviai nau-dojasi Druskininkai.

iškalbingi skaičiaiVisų penkių savivaldybių (Panevėžio, Šilalės, Rasei-nių, Akmenės, Radviliš-kio), kurios, remdamosi Piniginės socialinės pa-ramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gy-venantiems asmenims įstatymu, teikia socialinę paramą, vykdydamos sa-varankiškąją funkciją (ne kaip deleguotą valstybės), atstovai rezultatus ver-tina teigiamai. Akmenės rajono savivaldybėje pa-ramos gavėjų sumažėjo 22 proc., nors tikėtasi bent dešimties. Socialinės pa-ramos per 5 šių mėnesius kreipėsi 750 žmonių ma-žiau, negu tuo pačiu laiku pernai. Šios savivaldybės meras Vitalijus Mitrofano-vas pripažino, kad tai jam pačiam netikėta ir panašu, jog savivaldybės nusista-tytas tikslas – per trejus metus sumažinti paramos gavėjų iki 30 procentų – bus pasiektas. Įspūdinga ir sutaupytų lėšų suma – per milijoną litų

Gerokai mažiau (net 29,5 proc.) prašančiųjų paramos ir Šilalės savival-dybėje. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danguolės Račkauskienės, tai geriausiai parodo gegu-žės mėnuo: 2011 m. gegužę pašalpą gaudavo 3 124 as-

menys, o šių metų gegužę jų teliko 1908. Ir tie, pasak pašnekovės, dažniausiai yra tikrai nepasiturintys žmonės, kurių pajamos vie-nam asmeniui mažesnės negu 350 litų. Atitinkamai mažesnės (apie 33 proc.) ir pašalpoms išmokėti skir-tos išlaidos.

Raseiniuose socialinių pašalpų gavėjų, palyginti su 2011 m., sumažėjo apie 11 proc.

Gerais rezultatais di-džiuojasi ir ne bandomoji Druskininkų savivaldybė, savo sprendimu aktyviai siekianti socialinės pini-ginės paramos sistemos pertvarkos tikslų. Druski-ninkų Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduo-toja Ligita Baranauskienė pateikė tokius duomenis: savivaldybėje per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 18 proc., išlaidos socialinei pašalpai – 21 proc.

žinojo silpnas savo vietas„Tokius rezultatus lėmė juodas darbas“, – pri-pažino Akmenės meras V.Mitrofanovas ir patikino, kad šiuos rodiklius galėjo lemti kelios aplinkybės: – Žinojome silpnas savo vie-tas ir galimybes sutaupyti. Jau 2011 metais išanaliza-vome išlaidas socialinėms reikmėms. Ypač dideles sumas surydavo kompen-sacijos už šildymą. Jas sumažinti pavyko pertvar-kius šilumos ūkį, pastačius biokuro katilus.“ Kitas skaudulys, pasak mero, buvo nedarbas. 2011 metų pradžioje šioje savivaldy-bėje buvo 19 proc. bedar-bių. Dabar savivaldybė gali pasigirti ir gerais įdarbi-nimo rezultatais bei puikiu bendradarbiavimu su teri-torine Darbo birža. Atsira-dus darbo jėgos poreikiui, vien per gegužę nedarbas

sumažėjo 5 proc. Ilgalaikiai bedarbiai raginami dirbti viešuosius darbus, per me-tus įdarbinta 400 žmonių, darbo atsiranda ir jauni-mui – įdarbinti 25 nepil-namečiai. Be to, Akmenės meras pabrėžė tendenciją, kad pradėjus gyventojus, norinčius gauti piniginę socialinę paramą, pasi-telkti visuomenei nau-dingai veiklai, daugelis jų patys atsisakė pretenduoti į paramą, kitaip tariant, nusprendė tokių darbų ne-dirbti, nes greičiausiai turi kitų pajamų šaltinių, tad dabar parama skirstoma daug tikslingiau.

Raseinių savivaldybė taip pat ėmė aktyviai ko-voti su nelegaliai dirban-čiais paramos prašytojais. Pasak jų atstovės, pakei-tus savivaldybės tarybos sprendimą dėl gyventojų telkimo visuomenei nau-dingiems darbams ir pa-didinus talkininkavimo už socialinę pašalpą dienų skaičių iki 10, pavyko iš-spręsti problemas, kilusias su paramos gavėjais, kurie turėdavo kitų nelegalių veiklų, nes talkininkaujant 10 pusdienių neliko laiko nelegalioms veikloms. Be to, Raseinių rajono gyven-tojas, norėdamas gauti paramą iš savivaldybės, privalo būti neskolingas už komunalinių atliekų tvarkymą. Šis reikalavi-mas privertė skolininkus susimokėti mokesčius, nes šeimai naudingiau susi-

mokėti skolą ir gauti visą piniginę paramą. Puikus pavyzdys: 2011 m. vasarį mokesčių už atliekų tvar-kymą surinkta 22 721,51 lito, o 2012 m. vasarį ši suma buvo 61 925,43 lito.

"Nelegalų" vargaiŠilališkiai į tikslų įgyven-dinimą aktyviai įtraukė bendruomenes, kurios geriausiai pažįsta savo na-rius ir žino, kam iš tiesų reikalinga parama, o kas vis dėlto turi papildomų pajamų. „Kiekvienoje se-niūnijoje yra sudarytos So-cialinės paramos teikimo komisijos, kurios priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl piniginės paramos skyrimo asme-niui ar šeimai, – aiškino Šilalės savivaldybės ats-tovė. – Taip pat prašančios paramos šeimos ar vieni gyvenantys asmenys lan-komi seniūnijų socialinių darbuotojų jų namuose, surašomi buities ir gyve-nimo sąlygų patikrinimo aktai, kuriuose fiksuoja-mos realios gyvenimo są-lygos, užimtumas ir mate-rialinė padėtis. O jei kyla neaiškumų, prašantieji paramos kviečiami į komi-sijos posėdžius pokalbio.

Tokių komisijų veikla gerus vaisius subrandino ir Raseinių krašte. „Per šiuos mėnesius paramos teikimas buvo nutrauktas asmenims, kurie turėjo galimai nelegalių pajamų ar darbą, nes daugelis

patys atsisakė paramos – nenorėjo būti svarstomi komisijose arba tiesiog ofi-cialiai įsidarbino“, – sakė Raseinių savivaldybės So-cialinės paramos skyriaus vedėja Loreta Laugalienė.

Bendras darbas pasiteisina Kalbinamų seniūnijų at-stovai džiaugėsi Policijos, Teritorinių darbo biržų vadovų supratingumu, ta-čiau Druskininkų atstovė ir Akmenės meras dides-nio bendradarbiavimo pasigedo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. „Kai žmogus atneša pajamų de-klaraciją, kurioje surašyti nuliai, tačiau mes žinome, kad jis tikrai turi pajamų, Mokesčių inspekcijos pra-šome duomenis patikslinti. Deja, sulaukiame atsa-kymo, kad jie neva neturi teisės teikti tokios infor-macijos. Bet juk mūsų tiks-las bendras“, – stebėjosi Akmenės meras V. Mitro-fanovas.

„Mes kreipiamės į darbo biržą dėl pašalpų gavėjų įdarbinimo, į Vals-tybinę darbo inspekciją dėl galimo nelegalaus ar neapskaityto darbo, – kaip vyksta bendravimas tarp institucijų, pasakojo Drus-kininkų savivaldybės So-cialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ligita Baranauskienė. – Asme-nis, paramos gavimo lai-kotarpiu įsigijusius turto, nukreipiame į Valstybinę mokesčių inspekciją de-

klaruoti pajamų ir turto. Tokia metodika ir bendras visų institucijų darbas pasiteisino ir gana greitai davė rezultatų. Nuo metų pradžios 3,4 proc. mažesnis nedarbo lygis ir nežymiai padidėjęs darbo užmokes-tis taip pat turėjo įtakos paramos gavėjų sumažėji-mui.“

Visose seniūnijose pa-rama nebeteikiama as-menims, baustiems už administracinius teisės pa-žeidimus, tokius kaip na-minės degtinės gaminimas ar realizavimas, už kontra-bandinių prekių įsigijimą ir realizavimą. Apie tokius asmenis informaciją teikia policija, teritorinė muitinė.

Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Užsak. Nr. 06-22-2012

SADm komentaras

KAiP SKATiNAmAS TArPiNSTiTUCiNiS BENDrAvimAS? Ar JiS YrA KAiP NOrS rEGLAmENTUOJAmAS?

• Savivaldybės adminis-tracija nuo šių metų turi (o ne gali, kaip anksčiau) pareigą, kilus pagrįs-tų įtarimų dėl asmens prašyme dėl paramos pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, ne tik įpareigoti šiuos asmenis deklaruoti turtą ir pajamas, bet ir in-formuoti nelegalaus dar-bo kontrolę bei prevenci-ją vykdančias institucijas. Ministerija kreipėsi į Vals-tybinę darbo inspekciją, Valstybinę mokesčių inspekciją, „Sodrą“, Po-licijos departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Lietuvos darbo biržą kviesdama bendradarbiauti su savi-valdybėmis.

• Savivaldybės, skirda-mos paramą, jau gali gauti informaciją iš VMI, FNTT, Policijos departa-mento informacinių ba-zių apie administracines nuobaudas – ar jis nėra baustas dėl nelegalaus darbo ar nelegalių paja-mų gavimo. Duomenų teikimo sutartis jau yra sudaryta ir su VDI.

»Parama nebeteikiama baustiems už naminės degtinės gaminimą ar kontrabandinių prekių realizavimą

Pagal naują tvarką griežčiau apibrėžiamos socialinės paramos teikimo sąlygos ir suteikta daugiau galių savival-dybėms. Fotodiena

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.Valdžia ir pinigai14 Nr. 24

2012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Skatins tvarkyti melioracijąNeprižiūrėti melioracijos grioviai ne tik darko kraštovaizdį, bet ir neatlieka svarbiausios paskirties:

nesurenka vandens iš laukuose esančių sausinimo sistemų. Kadangi grioviai driekiasi per ūkininkų žemes, jie skatinami imtis griovių priežiūros.

Ūkininkai, kurie nau-dojasi melioruotomis že-mėmis, pastaruoju metu būrėsi į melioracijos stati-nių naudotojų asociacijas.

Jos rengė sausinimo sistemų rekonstrukcijos projektus ir gavusios pa-ramą pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) žemės ūkio van-dentvarkai atnaujino sau-sinimo sistemas ir išvalė griovius.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nutarė paskatinti žemdirbius melioraci-jos grioviams tvarkyti ir prižiūrėti parengė naują kompensacinę priemonę.

Lietuvos ūkininkai gali pasinaudoti KPP prie-mone „Pelno nesiekian-čios investicijos“. Meliora-cijos grioviams sutvarkyti šiems ir kitiems metams numatyta 20 mln. litų KPP paramos ir nacionalinio biudžeto lėšų.

Ūkininkams ši parama turėtų būti patraukli. Mat visa tai, ką jie padarys atsižvelgdami į paramos reikalavimus, bus kom-pensuojama 100 proc.

Ši KPP priemonė pri-klauso KPP antrajai krypčiai, pagal kurią finansuojamos priemo-nės, padedančios tvarkyti aplinką ir kraštovaizdį.

Todėl ūkininkams tei-kiama finansinė parama pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investici-jos“ sudarys galimybę ne tik sutvarkyti aplinką, bet ir leis pašalinti neprižiū-rimų melioracijos griovių daromą neigiamą poveikį sausinimo sistemoms ir kaimo vandentvarkos inf-rastruktūrai. Ūkininkai sukruto.

Paraiškas melioracijos grioviams tvarkyti Naci-onalinės mokėjimo agen-tūros teritoriniams pada-

liniams reikia pateikti iki liepos 10 dienos. Kol kas agentūrą pasiekė viena kita, bet viliamasi, kad ne-trukus jos plūstelės.

2012 m. birželio 17 d. įsigaliojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų pro-gramos (KPP) priemonės „Pelno nesiekiančios in-vesticijos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas.

Pagal taisyklių pakei-timą pareiškėjai, preten-duojantys gauti paramą pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios in-vesticijos“, melioracijos grioviams sutvarkyti turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje yra melioraci-jos grioviai, rašytinį suti-kimą.

Nuo šiol paramos gali kreiptis fiziniai ir juridi-niai asmenys, atitinkantys pareiškėjams keliamus reikalavimus ir gavę savi-valdybių rašytinius suti-

kimus sutvarkyti atitin-kamą melioracijos griovį (jo dalį). Iki minėto taisy-klių pakeitimo paramos galėjo kreiptis tik asme-nys, valdantys melioraci-jos griovius (jų dalis) nuo-savybės teise arba kitais teisėtais pagrindais.

Atkreipiame dėmesį, kad paramos gavėjai įsi-pareigoja nekeisti veiklos vykdymo vietos ir sąlygų. Pakeitimai galimi tik ga-vus rašytinį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir savivaldybės su-tikimą.

Reikalavimai dėl pa-reiškėjų prisiimtų įsipa-reigojimų, susijusių su melioracijos griovių plotu, išliko tie patys. Įsiparei-goto sutvarkyti melioraci-jos griovių plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 hekta-ras (apie 1 km). Vientisa dalis negali būti mažesnė

kaip 0,3 hektaro. Preten-duojantys gauti paramą turi sutvarkyti abu lygia-grečiai einančius meliora-cijos griovio šlaitus.

Primename, kad pa-raiškos paramai pagal KPP priemonę „Pelno ne-siekiančios investicijos“ gauti priimamos nuo 2012 m. gegužės 7 d. Jų lau-kiama NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departa-mento teritoriniuose para-

mos administravimo sky-riuose pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą. Paraiškų rinkimo terminas baigsis liepos 10 d.

Melioracijos grioviams sutvarkyti 2012 m. skirta 10 mln. litų paramos lėšų.

Užs. Nr. 06-20-2012

melioracijos grioviams sutvarkyti šiemet skirta 10 mln. litų paramos lėšų. žŪM nuotr.

Apdovanoti ,,Žemės vaikai“ Birželio 15 d. VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje Alytaus rajone vyko baigiamasis kaimo profesinių

mokyklų mokinių profesinio meistriškumo konkursinė šventė „Žemės vaikai 2012“, kurioje dalyvavo dvidešimt vienas profesijų konkursuose prizines vietas užėmęs mokinys.

Jie varžėsi dėl garbingo Žemės sūnaus ir Žemės dukros vardo. Ši šventė skiriama kaimo jaunimui siekiant, kad dauguma jų savo ateitį sietų su kaimu, įgytų žemdirbiškas profe-sijas.

Renginys „Žemės vaikai 2012“ vyko jau šeštą kartą. Pirmą kartą konkursas buvo surengtas 1997 m. Dauguose, antrą – 1999 m. Rietave. 2006 m., po septy-nerių metų pertraukos, jis vyko Alantoje (Molėtų r.), 2008 m. – Kudirkos Nau-miestyje (Šakių r.), 2010 m. – Šeduvoje.

Šeštojo konkurso da-lyvių laukė išpuoselėta Daugų technologijos ir verslo mokyklos aplinka, išpuošta gėlių puokštėmis ir vainikais. Rūpestingi šeimininkai kiekvienai mokyklos bendruomenei leido pasirinkti vietą ir įsirengti savo „kiemelius“. Jiems įsikūrus liepsnojo laužai, kaito krosnelės,

nes moksleiviai ir moky-tojai gamino įvairius savo krašto patiekalus.

Į konkursinę šventę buvo pakviesti 1977–2010 metais vykusių konkursų Žemės dukros ir Žemės sū-nus, jie papasakojo, kokią įtaką konkursas padarė dabartinei jų veiklai, prisi-minė įspūdžius iš vykusios šventės. Su jais kalbėjosi žemės ūkio ministras Ka-zys Starkevičius ir Žemės ūkio ministerijos vyriau-sioji patarėja Virginija Žoštautienė. Žemės sūnūs ir Žemės dukros paleido į dangų baltų balandžių ir palinkėjo sėkmės šių metų konkurso dalyviams.

Daugiausia dėmesio buvo skiriama Žemės du-kros ir Žemės sūnaus rinki-mams. Konkurso dalyviai turėjo atsakyti į dvidešimt testo klausimų iš Lietuvos istorijos, geografijos, pilie-tinio ugdymo pagrindų. Be to, buvo pateikta klausimų ir apie lietuvių tradicines

kalendorines šventes, pa-pročius ir kt. Konkurso organizacinio komiteto pirmininkas – žemės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius, vertinimo komisijos pirmininkas – žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius stebėjo, kaip konkurso dalyviai atliko ir praktines užduotis. Vai-kinai dalgiu pjovė žolę, merginos iš pasirinktų lauko gėlių ir žolynų pynė proginius vainikus. Šven-tėje dalyvavo dvidešimt šeši meno saviveiklos ko-lektyvai. Trisdešimt mo-kyklų įrengė ,,kiemelius“ ir juose pristatė savo regi-ono amatus ir produktus. Konkurso ,,Žemės vaikai 2012“ prizininkai – G. Kry-žiokaitė (Daugų TVM), D. Verseckaitė (Utenos regio-ninis profesinio mokymo centras), R. Jurgaitienė (Ukmergės TVM), Ingrida Michalkevičienė (Die-veniškių TVM), Aividas Kriogas (Alantos TVM), E.

Kereišis (Kretingos TVM), E. Sobutas (Plungės TVM) ir E. Lukoševičius (Simno ŽŪM). Ministras K. Star-kevičius pirmiausia pa-skelbė ,,Žemės sūnų 2012“ – juo tapo Rolandas Zolu-bas iš Anykščių technolo-gijos mokyklos. Vaikiną konkursui parengė vyres-nysis mokytojas Bronius Budreika. Rolandas yra kilęs iš Pandėlio (Rokiškio r.), tikras kaimo vaikas. Jis mokosi techninės priežiū-ros ir verslo specialybės.

,,Žemės dukterimi 2012“ pirmą kartą tapo alytiškė Gintarė Zubravičiūtė iš Alytaus profesinio ren-gimo centro. Ji mokosi šio centro Mykolo Krupavi-čiaus žemės ūkio ir verslo skyriuje, kuris yra Balbie-riškio miestelyje Prienų rajone. Gintarė yra antra-kursė, ji pasirinko smul-kiojo verslo paslaugų tei-kėjos specialybę. ,,Žemės dukters 2012“ gimtinė yra Žagariuose Prienų rajone.

Visi prizininkai gavo po graviruotą laikrodį ir kitų dovanų. Žemės dukra ir Žemės sūnus buvo iškil-mingai apjuosti tautinė-mis juostomis. Renginio organizatoriai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykla, Kaimo plėtros profesinio mokymo įstaigų asociacija. Pagrindiniai rėmėjai – Programos ,,Lea-der“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras, VšĮ

Lietuvos žemės ūkio kon-sultavimo tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, uždarosios akcinės bendrovės ,,Biržų žemtiekimas“ ir ,,Arvi ir Ko“ bei daugelis kitų.

Renginys finansuotas iš 2007–2013-ųjų kaimo plė-tros programos lėšų.

Užsak. Nr 06-21-2012

mokinių profesinio meistriškumo konkursinėje šventėje „žemės vaikai 2012“ dalyvavo dvidešimt vienas profesijų konkursuose prizines vietas užėmęs mokinys. žŪM nuotr.

UžsienyjeUžsienyje 1716

51BEDARBIų SKAIčIUS DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE PER TRIS MĖNESIUS IKI BALANDŽIO SUMAŽĖJO 51 TūKST. IR SIEKĖ 2,61 MLN.

Apkarpė bankų reitingus

Gilėjanti euro zonos skolų krizė reitingų agentūras verčia apkarpyti bankų skolinimosi reitingus. aFp

■Tarptautinė reitingų agentūra „moody's“ sumažino 15 tarptautinių bankų reitingus.

Tarp šių bankų yra tokie vardai kaip „Bank of Ame-rica“, „Citibank“, „goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, HSBC, „Barclays“, „BNP Pari-bas“, „Credit Suisse“, „Deut-che Bank“ ir kiti.

Agentūros analitikų tei-gimu, reitingai buvo suma-žinti daugiau dėl išaugusių nuostolių rizikų ir neslūgstan-čio nestabilumo. Apie planus peržiūrėti pasaulio ir Europos finansinių organizacijų rei-tingus agentūra „Moody's“ paskelbė 2012 metų vasario viduryje. Iš viso į peržiūrimų reitingų sąrašą buvo įtraukta daugiau nei šimtas bankų.

UŽSIENIONAUJIENOS 3,7

TIK SKAIČIAI

DIDŽIOSIOS BRITANIJOS KALNAKASYBOS KORPORACIJA „RIO TINTO“ INVESTUOS 3,7 MLRD. JAV DOLERIų (10 MLRD. LITų) Į gELEŽIES RūDOS gAVYBĄ AUSTRALIJOJE

DĖL EURO ZONOS KRIZĖS ŠVEICARIJOS EKSPORTAS gEgUŽę SMUKO 3,7 PROC., IKI 18,52 MLRD. JAV DOLERIų (50,5 MLRD. LITų)

3,7

Paliko postą

„Dow Jones & Company“ leidžia laikraštį „The Wall Street Journal“, taip pat skelbia indeksą „Dow Jones“. aFp

■Atsistatydino JAv finan-sinių naujienų agentūros „Dow Jones“ prezidentas Toddas Larsenas. Atsistaty-dinimo priežastys ir naujojo prezidento kandidatūra neskelbiama.

T. Larsenas agentūros prezi-dento pareigas ėjo nuo 2010 metų sausio, o kompanijoje dirbo apie 13 metų. Praėjusių

metų liepą, atsistatydinus Lesui Hintonui, jis laikinai ėjo kompa-nijos generalinio direktoriaus pareigas. Tikėtasi, kad T. Larse-nui šios pareigos bus patikėtos ir vėliau, bet galiausiai postas atiteko vienam iš „Bloom-berg“ vadovų Lexui Fenwickui. 2007 metais kompanija tapo žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho korporacijos „News Corporation“ nuosavybe.

mlrd.

Europos katės ir vokiški lašiniai

džetas gali būti subalan-suotas (t. y. nedeficitinis). Kadangi Vokietija labai pigiai skolinasi tarptau-

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę,

kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas

šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas.

ArūNAS BrAZAUSKASarunas.brazauskas@balsas.lt

Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas.

CNN apžvalgininkas Ri-chardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje. Jis dar rašo, kad Graikijos krizė nėra „nuimta nuo viryklės“ – ji tik nustumta į mažiau įkaitusią vietą, tačiau tai nereiškia, kad puodas ne-užkais ir viralas neims lipti per viršų.

Italija ir Ispanija seka Graikijos pėdomis: pavyz-

džiui, bankai dabar sko-lina Ispanijai už maždaug 7 proc. metinių palūkanų – pasiekta riba, kurią per-žengus tos šalies skola gali tapti nebeišmokama.

vokietijos lošimasTokiomis aplinkybėmis Vokietijos vyriausybė kal-tinama nelankstumu. Šis nuolatos kartojamas ne itin teigiamas apibūdini-mas reiškia, kad Vokietija nerodo didelio noro iš-pirkti prasiskolinusias ES šalis.

Kitaip nei labiau ties-muki veikėjai, reikalau-jantys, kad Vokietija su-mokėtų, Pasaulio banko (PB) vadovas Robertas

Zoellickas pritaria nuomo-nei, kad Vokietijos indėlis būtų siejamas su išper-kamų valstybių pastango-mis reformuoti savo eko-nomikas.

Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ pokalbyje su R. Zoellicku jam pri-minė, kad daugiau nei pusė vokiečių eurą vertina neigiamai.

R. Zoellickas atsakė, kad jeigu būtų Vokietijos pilietis, jis jaustųsi nekaip dėl to, jog kitos šalys nelin-kusios vykdyti reformų. PB vadovo nuomone, Vokietija turi strateginį tikslą sustiprinti Europos integraciją diegiant fi-nansų discipliną ir racio-nalią ekonominę politiką. Vokietija galinti tai daryti, tačiau dėl istorinių prie-žasčių nelabai į tai linkusi.

R. Zoellickas priminė Lenkijos užsienio reikalų

ministro Radoslawo Si-korskio raginimą Vokieti-jai – ši turi tapti lydere. R. Zoellicko nuomone, Vokie-

tija privalo ne vien raginti, kad būtų vykdomos mo-kestinės ir finansinės re-formos, bet ir aktyviai pa-

dėti šalims, kai šios vykdo reikiamas permainas.

PB vadovo požiūrį į Vokietiją, matyt, galima

nusakyti perfrazuojant vienos populiarios knygos heroję – vokiečiai turėtų ne vien mokyti gyventi,

bet ir padėti materialiai.Vokietija tikrai turi

išteklių – tai rodo kalbos, kad 2013 m. valstybės biu-

tinėse rinkose, šalis 2011–2012 m. gali sutaupyti 15 mlrd. eurų (vien šiemet – 10 mlrd. eurų). Tokia rožinė finansinė perspektyva vis dėlto paremta prielaida, kad euro zona išliks. Jos žlugimo atveju, įvairiais skaičiavimais, Vokietijai tektų pakloti apie 500 mlrd. eurų. Vokietijai skolinama pigiai ne šiaip sau, o todėl, kad Vokietijos iždo obli-gacijų pirkimas laikomas saugia investicija. Kitų ša-lių finansų nestabilumas didina Vokietijos patrau-klumą. Tokiomis aplinky-bėmis Vokietijai tarsi lo-šėjai tenka balansuoti tarp euro krizės teikiamos nau-dos šalies ūkiui ir žalos, kurią gali sukelti visiškas euro zonos žlugimas.

Kodėl vokiečiai nenori?Vokiečių politologas Tho-mas Kleine-Brockhoffas savo komentare CNN bando aiškinti, kad Vokie-tijos galios nėra begalinės. Tai suvokia ir vokiečiai, ir šalies kanclerė Angela Merkel – juolab kad vokie-čiai yra istorijos skaudžiai pamokyti. Pasak T. Kleine-Brockhoffo, nuo pat Vokie-tijos suvienijimo XIX a. ji buvo per didelė, kad būtų tik viena iš daugelio Euro-pos valstybių, ir per maža, kad dominuotų žemyne. Bandymai laimėti du pa-saulinius karus baigėsi žiauriais pralaimėjimais.

Dar vienas Vokietijos su-vienijimas – šįkart XX a. pabaigoje – vokiečiams daug kainavo. Rytų Vokie-tijos žmonės, palyginti su Vakarų Vokietija, tesudarė gal ketvirtį gyventojų ir Rytų Vokietijos ekono-mika apskritai buvo labai menka. Tačiau iki šiol nuo 3 iki 4 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama Rytų žemėms šelpti. O kartu su Graikiją skęstančios Ispa-nijos ir Italijos ekonomi-kos yra gerokai didesnės nei buvusios Rytų Vokie-tijos.

Federalinių žemių maištasA. Merkel šalies viduje tenka įveikti ne vien eili-nių piliečių, bet ir federali-nių žemių pasipriešinimą jos ekonominei politikai. A. Merkel stumiamas va-dinamasis ES fiskalinio stabilumo paktas, kurį entuziastingai pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nelabai pa-tinka Vokietijos žemėms, kurių yra 16. O be federa-linių žemių palaikymo šis paktas nepereis per Bun-

desratą – Aukštutinius parlamento rūmus.

A. Merkel taupymo poli-tikos priešininkai ir Euro-poje, ir šalies viduje patei-kia panašius argumentus – taupymas užsmaugia augimą.

Vokietijos žemės turės visiškai subalansuoti savo biudžetus iki 2020 metų. Tačiau jau dabar aišku, kad joms nepavyks to pa-daryti. Pagal federalinės vyriausybės gaires Reino-Vestfalijos žemė 2014 m. tegalėtų pasiskolinti 900 mln. eurų, tačiau jau da-bar planuojama skolintis 3,3 mlrd. eurų.

Lenkiantieji Vokietiją prie to, kad ji išpirktų Eu-ropą, ignoruoja faktą, kad ES patiria ne buhalterinę, o politinę krizę. Nors ES apskritai yra mažiau pra-siskolinusi negu JAV, Ame-rika turi bendrą visoms valstijoms mokesčių ir so-cialinės rūpybos sistemą. Visose valstijose vienodi pajamų ir pelno mokes-čiai, pensiniai amžiai ir minimalūs atlyginimai.

Akivaizdu, kad Vokie-tija galbūt ir gali šiek tiek pakratyti kišenę, tačiau ne jos valioje sutvarkyti mi-nėtus dalykus pagal vieną pavyzdį. Taip galėtų būti, jeigu Europos tautos susi-jungtų į vieną valstybinį darinį – federaciją ar kon-federaciją. Bet ES valsty-bės – jos to nori?

»vokietijai tenka balansuoti tarp euro krizės teikiamos naudos ir žalos, kurią gali sukelti euro žlugimas

tūkst.

%

FAKTAi

vOKiETiJOS EKONOmiKA

• Birželį Vokietija vieną iš savo obligacijų emisijų išplatino už 1,52 proc. me-tinių palūkanų. Jos mažes-nės už infliaciją. Vadinasi, investuotojai perka obli-gacijas nuostolingai – tai mokestis už Vokietijos ver-tybinių popierių saugumą.

• Vokietijos ekonomika tesudaro apie 27 proc. visos Europos BVP. Šiuo metu Vokietijos skola artėja prie 80 proc. BVP. Jeigu šalis ims gelbėti skęstančias ES ekonomi-kas, Vokietijos skola grei-tai perkops 100 proc. BVP.

• Iki pertvarkos 2010 m. graikų pensija vidutiniškai sudarė apie 110 proc. bu-vusio atlyginimo. Dabar ji siekia 85 proc. atlyginimo. Airiai gauna apie 40 proc., vokiečiai – maždaug 60 proc. JAV šis rodiklis suda-ro apie 50 proc.

Nerimauja dėl mokesčių

italijos premjeras m. monti ragina italiją imtis ryžtingų veiksmų kovojant su mokesčių vengimu. reuters

■italijos ministras pirmininkas mario monti sakė, kad vengimas mokėti mokesčius yra „didžiulė žaizda“ tarptautiniam šalies patikimumui ir su šia bėda galima kovoti tarp-tautinėmis sutartimis.

Italijos premjeras teigė, kad Italijos neapmokestinta ekonomika sudaro iki 20

proc. šalies BVP. Šalies cen-trinis bankas pranešė, kad apmokestinimo išvengia daugiau nei ketvirtadalis Ita-lijos ekonomikos. M. Monti ragino sukurti „paprastą, labiau prieinamą“ mokesčių sistemą, kad veiksmingai būtų kovojama su vengimu mokėti mokesčius. Europos Komisija paragino Italiją imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“.

2,4

TIK SKAIČIAI

KINIJA PASIūLĖ PADIDINTI TVF IŠLAIDAS, SKIRTAS KOVAI SU KRIZE, 43 MLRD. JAV DOLERIų (117,4 MLRD. LITų)

JAV FEDERALINIS REZERVų BANKAS SUMAŽINO ŠALIES BVP AUgIMO PROgNOZę IKI 2,4 PROC.

43mlrd.

Traukiasi iš Japonijos

Tikimasi, kad pasitraukimas iš Japonijos leis „Tesco“ sutvirtinti pagrindines savo pozicijas Britanijoje. reuters

■Didžiosios Britanijos prekybos tinklas „Tesco“ paskelbė, kad pasitrauks iš Japonijos rinkos. „Tesco“ pasitraukimas bus dviejų dalių procesas.

Iš pradžių mažmenininkė parduos 50 proc. savo an-trinės bendrovės „Tesco Japan“ antrai pagal dydį šalies mažmeninės preky-

bos grupei „Aeon“. Tada „Tesco“ investuos 40 mln. svarų sterlingų (171 mln. litų) į bendrąją įmonę, kol galiau-siai baigs verslą Japonijoje.

„Tesco“ Japonijos rinkoje yra nuo 2003 metų. Pirmą kartą apie pasitraukimą iš Japonijos rinkos „Tesco“ pra-nešė praėjusiais metais. Ja-ponija yra mažiausia „Tesco“ tarptautinė rinka.

žada tęsti reformas

Tai buvo pirmasis į rusijos prezidento postą sugrįžusio v. Putino kreipimasis į investuotojus. reuters

■rusijos prezidentas vladimiras Putinas pati-kino investuotojus, kad tęs liberalias reformas ir privatizavimą, o oponen-tams užsiminė, kad neleis protestams peraugti į neramumus.

Per forumą Sankt Pe-terburge V. Putinas žadėjo kovoti su korupcija ir su-

mažinti Rusijos priklauso-mybę nuo energijos šaltinių eksporto. Jis dar kartą pa-tvirtino, kad yra pasiryžęs vykdyti patikimą fiskalinę politiką, išlaikyti nefiksuotą valiutos kursą ir laisvus ka-pitalo srautus.

V. Putinas sakė, kad Ru-sija yra stipri valstybė ir galėtų atlaikyti dar vieną pasaulio ekonomikos krizę.

A. merkel tvirtos rankos nelabai bijo net vokietijos federalinės žemės. scanpix

»Kitų šalių finansų nestabilumas didina vokietijos patrauklumą

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

%

UžsienyjeUžsienyje 1918 Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Pirks „merrill Lynch“

Pradėtos derybos dėl „merrill Lynch“ įsigijimo. reuters

■Šveicarijos bankas „Ju-lius Baer“ pradėjo derybas dėl „merrill Lynch“ verslo įsigijimo iš „Bank of Ameri-ca“, pranešama Šveicarijos banko tinklalapyje.

Pranešime patikslinama, kad derybos tik pradėtos, todėl galimo sandorio de-talės neskelbiamos. CNBC duomenimis, sandorio vertė

gali siekti 1,5–2 mlrd. dolerių (4,1–5,5 mlrd litų). Parduo-damas „Bank of America“ padalinys valdo apie 90 mlrd. dolerių (247 mlrd. litų) vertės turto. Šis san-doris bankui „Julius Baer“ leistų padidinti klientų lėšas 50 proc. Sėkmingai įgyven-dintas sandoris taptų vienu didžiausių pirkinių privataus kapitalo valdymo versle.

milijardai kovai su krize

Kinija pasiūlė padidinti TvF lėšas, skirtas kovai su krize. reuters

■Kinija pasisiūlė padidinti Tarptautinio valiutos fondo (TvF) lėšas, skirtas kovai su krize, 43 mlrd. dolerių (118 mlrd. litų) taip prisidėdama prie kitų besivystančiųjų šalių, pažadėjusių TvF papildomų lėšų.

„Šios lėšos gali būti pa-naudojamos siekiant užkirsti kelią krizei, taip pat TVF na-

rių galimiems finansiniams poreikiams patenkinti, – sakė TVF vadovė Christine Lagarde. – Jos bus pritrau-kiamos tik tuo atveju, jeigu jų prireiks kaip „antrosios apsaugos linijos“. Pagal TVF schemą Meksika, Brazilija, Rusija ir Indija pažadėjo po 10 mlrd. dolerių (27 mlrd. litų), Pietų Afrika – 2 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. litų).

Bando įsigyti „Aer Lingus“

„ryanair“ dar kartą bando įsigyti konkurentę „Aer Lingus“. aFp

■Pigių skrydžių bendrovė „ryanair“ dar kartą bando įsigyti didžiausią konku-rentę Airijoje oro linijų bendrovę „Aer Lingus“.

„Ryanair“ ketina pateikti „Aer Lingus“ dar vieną pa-siūlymą, pagal kurį bendrovę įvertintų 694 mln. eurų (2,4 mlrd. litų). „Ryanair“ pasiū-lymą pateiks per antrinę ben-

drovę „Coinside“. Bendrovei jau priklauso 30 proc. „Aer Lingus“. „Ryanair“ bendrovę „Aer Lingus” jau bandė įsigyti 2006-aisiais, bet tada ban-dymą užblokavo Europos Ko-misija. „Tai reikšminga gali-mybė susijungti bendrovėms, kad būtų sudaryta viena stipri Airijos avialinijų grupė“, – teigė „Ryanair“ vadovas Mi-chaelas O'Leary.

7100

išaugo penktadaliu■Švedijos drabužių tink-lo „Hennes & mauritz“ (H&m) ketvirčio pelnas dėl gero pavasario kolek-cijos pardavimo išaugo 20 proc.

Per tris mėnesius iki ge-gužės 31 dienos H&M gry-nasis pelnas siekė 745 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų) ir buvo 20 proc. didesnis nei

tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pardavimas per ke-tvirtį išaugo 15 proc.

Antras pagal dydį dra-bužių tinklas pasaulyje pranešė, kad laikosi plano šiemet atidaryti dar mažiau-siai 275 naujas parduotuves. Šiuo metu pasaulyje yra 2 575 H&M drabužių parduo-tuvės. Kitąmet H&M turėtų pasirodyti ir Baltijos šalyse.

TIK SKAIČIAI

IŠVEDUS VAKARų PAJĖgAS AFgANISTANUI BUS REIKALINgA 7 MLRD. JAV DOLERIų (19 MLRD. LITų) PARAMA

EUROPOS gELBĖJIMO FONDAI gALI BūTI PADIDINTI 100 MLRD. EURų (345 MLRD. LITų)

H&m ketvirčio pelnas išaugo 20 proc. reuters

mlrd.

mlrd.

Komentuodamas ju-biliejinį plaukimą upe ir arklių paradą istorikas Simonas Schama kal-bėjo BBC apie „mažus laivus ir dideles idėjas.“ Didžiausia idėja ta, kad Britanijos monarchija jungia šalies praeitį ir ateitį tokiu būdu, kuris pranoksta kasdienės po-litikos smulkmeniškumą ir bjaurumą. Daugiau nei tūkstantmetį trunkan-tis karalių ir karalienių palikimas – išliekantis karūnų ir karietų simbo-lizmas bei tiesioginis An-glijos, o dabar Britanijos valstybės įsikūnijimas – britus suburia į bendrą kelionę.

Cinikai gali tai vadinti sena duonos ir žaidimų programa. Tačiau esmė yra tautos dvasią pakelti, o ne prablaškyti. Ar grai-kai, ispanai, portugalai ir kiti europiečiai tikrai tu-rėtų rinktis jiems prime-tamą taupymo programą todėl, kad Vokietijoje ir kitose Šiaurės šalyse vy-raujantis sveikas protas sako, jog jie yra švaistū-nai ir tinginiai? Tai ko-vingi žodžiai, kuriantys neapykantą ir atskirtį tuo metu, kai labiausiai reikia vienybės ir naštos pasidalijimo.

Ypač Graikijai šiuo metu reikia būdo sujungti savo praeitį su ateitimi, bet čia nėra monarcho.

Kuriant naują Europos svajonę

Euro krizė ir pastarasis karalienės Elžbietos valdymo jubiliejus, atrodytų, neturi nieko bendro. Iš tiesų kartu jie duoda svarbią pamoką: pozityvaus pasakojimo galią ir kaip neįmanoma be jo laimėti.

ANNE mAriE SLAUGHTErProject-syndicate.org

Graikijai, kaip pirmosios pasaulio demokratijos lopšiui, reikia kitokių nacionalinio atgimimo simbolių nei skeptrai ar mantijos. Homeras yra pirmoji Viduržemio pa-saulio asmenybė, su kuria susipažįsta visi Vakarų skaitytojai: salos, krantai, žmonės yra sujungiami diplomatija, prekyba, san-tuoka, aliejumi, vynu ir dideliais laivais. Graikija gali ir vėl tapti tokio pa-saulio ramsčiu pasinau-dodama dabartine krize, kad sukurtų naują ateitį.

Ši vizija labiau tikėtina nei kas galėtų pamanyti. Skaičiuojama, kad Rytų Viduržemio regione natū-raliuose dujų telkiniuose yra iki 37 trln. kubinių metrų dujų. Dar daugiau dujų ir didelių naftos tel-kinių plyti šalia Graikijos krantų Egėjo ir Jonijos jū-rose – užtektinai, kad pa-keistų Graikijos ir viso re-

»Graikijai, kaip pirmosios pasaulio demokratijos lopšiui, reikia kitokių nacionalinio atgimimo simbolių

giono finansus; Izraelis ir Kipras planuoja prisidėti prie tyrimų; Turkija ir Li-banas vykdo žvalgybą, o Egiptas planuoja gauti li-cenciją tyrimams. Tačiau, kaip visuomet, įsikiša po-litika. Visos įsitraukusios šalys turi jūrinių ginčų ir politinių nesutarimų.

Trumpai tariant, tur-tas, darbo vietos ir plėtra, kuriuos regiono šalys įgytų atsakingai išgau-damos energiją, yra stab-domi šalių noro gauti tai, ką jos laiko teisėta savo dalimi, ir užkertamo kelio priešėms.

ES šiandien yra ties praraja, bet vos keli kon-kretūs Europos lyderių žingsniai atvertų duris diplomatijai, kuri atkurtų ES ir Viduržemio ekono-mikas bei pakeistų Euro-pos ir Azijos energetikos politiką.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

CV Anne Marie Slaughter

2009–2011 m. ėjo JAV valstybės departamento po-litikos planavimo direktorės pareigas

Prinstono universiteto poli-tikos ir tarptautinių santykių profesorė

2002–2009 m. reformavo Prinstono universiteto Tarp-tautinių santykių fakultetą

Parašė knygą „Nauja pasaulio tvarka“ (angl. „A New World Order“)

Prieš rinkimus – nuolankumas

imigrantams Tūkstančiai nelegalių JAV imigrantų nuo šiol galės išvengti deportacijos iš šalies. Skamba

geranoriškai, tačiau migracijos įstatymo pataisoje slypi gili politinė potekstė.

miNDAUGAS SAmKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Jungtinės Valstijos keičia migracijos politiką. Krašto saugumo departa-

mentas (DHS) paskelbė, kad naujoji politika daliai ne-legalių imigrantų leis likti šalyje. Šalies prezidento Ba-racko Obamos sprendimu tūkstančiai nelegalių imi-grantų, kurie į JAV atvyko

būdami dar vaikai, nuo šiol galės išvengti deportacijos ir gaus leidimus dirbti.

Laisvės kriterijaiPagal pradinį siūlymą nustatytus kriterijus ati-

tinkantys asmenys galės gyventi ir dirbti JAV dve-jus metus su galimybe pra-tęsti šį leidimą. Sprendimą pristačiusi JAV krašto gy-nybos sekretorė Janet Na-politano teigė, kad tokia galimybė suteikiama nele-galiems imigrantams (ne vyresniems kaip 30 metų), kurie atvyko į šalį būdami vaikai ir nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui.

Pagal naująjį planą deportacijos išvengs tie, kurie į Jungtines Valsti-jas atvyko jaunesni nei 16 metų ir pragyveno šalyje mažiausiai 5 metus. Asme-nys taip pat turi lankyti šalies mokyklą, būti baigę universitetą ar atlikę tar-nybą JAV kariuomenėje. Be to, leidimą gyventi no-rintys gauti nelegalūs imi-grantai neturi būti padarę sunkaus nusikaltimo ar rimto baudžiamojo nusi-žengimo.

»Šie asmenys yra amerikiečiai širdimi ir mintimis, visais būdais, išskyrus vieną – pagal dokumentus

Kalbėdamas Bal-tuosiuose rūmuose B. Obama pabrėžė, kad ankstesnė politika ne-suteikė amnestijos ar pilietybės nelegalių imi-grantų vaikams. Anot jo, tokie asmenys „yra amerikiečiai širdimi ir

mintimis, visais būdais, išskyrus vieną – pagal do-kumentus.“

„Į šią šalį jie pateko su tėvais ir dažnai net nesu-vokė, kad neturi reikiamų dokumentų, kol nebandė gauti darbo, vairuotojo teisių ar universiteto sti-pendijos“, – tvirtino JAV prezidentas.

Imigrantų srautus ste-binčių organizacijų duo-menimis, šiuo metu JAV yra apie 2 mln. nelegalių imigrantų, kurie į šalį atvyko būdami vaikai. Valdžios atstovų teigimu, nauja imigrantų politika galės pasinaudoti apie 800 tūkst. žmonių. Tyrimų bendrovės „Pew“ atliktas naujausias tyrimas pa-rodė, kad 75 proc. iš visų 12 mln. nelegalių imi-grantų sudaro atvykėliai iš Lotynų Amerikos.

rinkimų reikšmėŽengti tokį žingsnį JAV prezidentą galbūt paska-tino artėjantys rinkimai. B. Obamos administra-cija sulaukė aršios kriti-kos bangos iš tam tikrų Lotynų Amerikos ben-druomenių grupių dėl to, kad kiekvienais me-tais šalis išsiunčia apie 400 tūkst. nelegalių imi-grantų.

Imigrantų politikos pataisa nubrėžia aiškią ribą tarp B. Obamos ir pa-grindinio jo konkurento Respublikonų partijos

kandidato Mitto Romney prieš artėjančius prezi-dento rinkimus lapkričio 6 dieną. M. Romney ban-dydamas į savo pusę pa-traukti konservatyvių pa-žiūrų rinkėjus pasirinko griežtą poziciją nelegalių imigrantų atžvilgiu.

JAV politologai tokius B. Obamos veiksmus ver-tina kaip protingą strate-giją prieš rinkimus, kai į Baltuosius rūmus išrink-tas atstovas gali laimėti nežymia persvara.

„B. Obamos adminis-tracija žino, kad tai bus įtemptos varžybos, ir jei nepakaks tarp netekėju-sių moterų, gėjų, lotynų amerikiečių ar juodao-džių turėto pranašumo, viskas gali baigtis ne jų naudai“, – „Reuters“ teigė Dalaso universiteto politikos mokslų profeso-rius Calas Jillsonas.

respublikonų kritikaImigrantų politikos su-švelninimas yra jau antras B. Obamas ban-dymas pritraukti kuo daugiau liberalių pažiūrų rinkėjų. Pirmasis – pa-reikšta parama įteisinti gėjų ir lesbiečių santuo-kas – sulaukė palaikymo ir net finansinės paramos jo prezidentinei kampa-nijai iš JAV seksualinių mažumų bendruomenės. Naujausias bandymas su-vilioti Lotynų Amerikos bendruomenę pasirodė

tuomet, kai dabartinio JAV prezidento populia-rumas smarkiai krito.

Nerimas dėl silpnos šalies ekonominės padė-ties ir gilėjanti Europos finansų krizė, neigiamai atsiliepianti naujų darbo vietų kūrimui JAV, verčia B. Obamą ieškoti būdų suvienyti savo elektoratą. Tuo tarpu respublikonai blokuoja daugumą B. Obamos iniciatyvų šalies viduje.

M. Romney teigimu, naujausias siūlymas dar labiau apsunkino gali-mybes pasiekti ilgalaikį sprendimą jauniems ne-legaliems emigrantams. Kiek anksčiau respubli-konų kandidatas teigė palaikantis „savideporta-cijos“ idėją, pagal kurią nelegalūs imigrantai su-vokia, kad jiems kur kas geriau yra grįžti į gim-tąsias šalis, nes dėl įdar-binimo apribojimų neį-manoma susirasti darbo Jungtinėse Valstijose.

Kiti respublikonų at-stovai negailėjo griežtes-nės kritikos B. Obamos atžvilgiu. „Prezidento B. Obamos pranešimas yra politiškai motyvuotas galios pasisavinimas, ku-ris nepadeda tolesniems

debatams, tačiau prideda papildomos painiavos ir nežinomybės sugedusiai mūsų imigracijos siste-mai“, – teigė 2008 metais respublikonų kandidatu į prezidento postą buvęs Arizonos senatorius Joh-nas McCainas.

Apgaulingas džiaugsmasDaugeliui jaunų nelega-lių imigrantų šeimoms šis B. Obamos įsakymas suteiks vilčių pasiekti svajones sukurti geresnį gyvenimą. Vis dėlto di-džiausia problema ta, kad tai trumpalaikės priemo-nės, o iš esmės problema nesprendžiama. Tai tik porai metų nukels nele-galių imigrantų susiti-kimą su migracijos tar-nybos atstovais.

Dėl bet kokio ilgalaikio sprendimo turės būti bal-suojama JAV Kongrese ir jam turės pritarti abi politinės partijos. Viena-šališkas B. Obamos politi-nis poelgis tik dar labiau apsunkina situaciją.

Šis apgaulingas džiaugsmas gali pasitei-sinti per lapkritį vyksian-čius rinkimus, tačiau tai greičiausiai nepadės išspręsti ilgalaikių JAV imigracijos problemų.

Nelegaliai į šalį patekusių jaunų imigrantų deportacijos sukėlė JAv studentų protestų bangą visoje šalyje.aFp

FAKTAi

NELEGALūS imiGrANTAi JAv

• Skaičiuojama, kad šiuo metu Jungtinėse Valsti-jose gyvena per 12 mln. nelegalių imigrantų

• Kiekvienais metais iš šalies deportuojama apie 400 tūkst. tokių imigrantų

•Naujomis imigrantų po-litikos priemonėmis galės pasinaudoti apie 800 tūkst. asmenų

• Tyrimų bendrovės „Pew“ duomenimis, 75 proc. nelegalių JAV imi-grantų sudaro piliečiai iš Lotynų Amerikos šalių

A. m. Slaughter: Graikija gali ir vėl tapti pasaulio ramsčiu pasinaudodama dabartine krize, kad sukurtų naują ateitį. project-syndicate

Patyręs turto valdymo ir priežiūros specialistas, Lietuvoje apsigyvenęs Australijos lietuvis Paulas Daugalis kalba apie betikslį smulkinimąsi, kuris suėda didžiąją dalį žmonių laiko, sykiu rizikingiausias sritis

pamirštant ar net ignoruojant.

mAriJUS ŠirviNSKASmarijus@ekonomika.lt

Išmaišęs Australijos, Azijos ir Europos že-mynus, dirbęs Nau-jojoje Zelandijoje,

keliavęs nuo pramoninio objekto Katare iki gamy-klos Airijoje, skraidęs tarp Bankoko ir Čikagos, krapštęsis popieriaus fa-brikuose ir prie geležin-kelių, su dujų vamzdžiais ir prie naftos įrengimų P. Daugalis galiausiai grįžo į tėvų kraštą – Lietuvą. Tarptautinės kompanijos SKF padalinyje Vilniuje dirbantis inžinierius ir vadybininkas ketina čia ir nusėsti.

? Bet, taip išeina, grįžote.Susipažinau su lietu-

vių verslininkais Artūru Gudynu ir Antanu Guoga. Kartu ėmėmės verslo „TP engineering“, tad pamažu atitolau nuo australų įmo-nės „Arms“.

Mane iš karto nustebino Lietuvos bendrovių, ypač valstybinių, nekaltybė. Kiek daug čia popierizmo, nenašumo, brangiai kai-nuojančio valdymo! Jie nežinojo, ko nežinojo.

Mūsų tarptautinės įmo-nės SKF teikiamos turto valdymo paslaugos taip pat vis dar yra gana nau-jos Lietuvoje. Taikome čia sistemas ir technologijas, kurios Vakarų šalyse jau žinomos ir seniai patikrin-tos, o čia dar niekada ne-buvo išbandytos.

? Ar atsimenate, kurios lietuvių įmonės būtų didžiai

nustebusios dėl jūsų teikiamų sprendimų?

Nežinau, ar turėčiau tai sakyti, kad jie nepasijustų nemaloniai. Akivaizdu, kad daugybė valstybės įmonių neįsileidžia jokios patirties iš užsienio – jos

atsilieka mažiausiai 20 metų nuo vakarietiškų kompanijų. Pavyzdžiui, kai remonto darbų apra-šymai guli popieriuje, o ne elektroninėje terpėje, sunku sekti priežiūros darbų istoriją.

? Jūsų nuomone, kas atsitiko mažeikių naftos gamykloje

kovo mėnesį, kai per sprogimą žuvo du darbininkai?

Nedalyvavau tyrimo grupėje, tačiau girdėjau gandą, kad nelaimė galėjo įvykti dėl žmogiškosios klaidos. Aš manau, kad taip nebūna – priežastys visuomet yra sisteminės. Retai kada gali kaltinti žmones.

? Ar esate panašių nelaimių matęs gamyklose, kuriose

dirbote?Teko dirbti ne vie-

name naftos pramonės objekte ir visuomet bu-vau arti saugumo klau-simų. Lietuva šioje sri-tyje dar turi ką nuveikti. Atsimenu, važiuodamas į Kauną pastebėjau tiltą virš plento renovuojan-čius darbininkus. Keturi penki metrai aukščio, gal ir daugiau, o žmonės virš judančio greitkelio vaikšto be jokių apsaugi-nių priemonių!

? Tai nenormalu?Suvokimas, kad tokio-

mis sąlygomis galima dirbti, absoliučiai nenor-malus. Ant tilto reikėjo bent apsauginės tvorelės. Aš dar tikriausiai būčiau uždaręs ir kelią. Pana-

šius atvejus fotografuoju ir archyvuoju – mano akimis, tai neįtikėtina. Saugumo kultūra šioje šalyje dar nesužydo.

? Kultūrinis mentalitetas. Įsivaizduokite, kas nutiko

šįryt (pokalbis vyko praėjusį antradienį – red. past.): gerdamas rytinę kavą išvydau, kaip automobilis nuo kelio užvažiavo ant šaligatvio, vos neužkliudydamas liaunos merginos daužėsi į sieną ir vairuotojas tučtuojau paspruko iš įvykio vietos – laimė, keli liudininkai spėjome įsidėmėti registracijos numerį ir pranešti policijai.

Vadinu tai ledkalnio efektu: ignoruojama daug smulkių sutrikimų, kol neatsitinka didelis in-cidentas.

Žiūrėkite, kiek Lietu-voje įvyksta nedidelių eismo įvykių: vadinasi,

neišvengiamai bus skau-džių. Tai iškalbinga.

?Nuolat apie tai užsime-nate: rizikos valdymas ir

geriausios praktikos taikymas, kurio dar trūksta Lietuvoje.

Taip, čia dar daug biu-rokratijos ir popierizmo. Tad turbūt neatsitiktinai Lietuva yra viena nepro-duktyviausių iš 27 Euro-pos Sąjungos valstybių. Patys esame viena iš įmo-nių, kuri bando tokią pa-dėtį keisti, kad bendrovės būtų našesnės ir efekty-vesnės. Našumas – tai bū-das padaryti daugiau su mažiau, o efektyvumas – daryti dalykus tinkamoje vietoje tinkamu metu su tinkamais instrumentais.

?Lietuvoje pradėjote gyventi daugmaž tuo metu, kai kei-

tėsi valdžia. Ką manote apie mūsų institucijų efektyvumą?

Visoje vyriausybinėje sistemoje likę per daug perrašinėjimo.

Maža to, tikriausiai 80 proc. jėgų ir iniciatyvų metama į mažo rizikin-gumo sritis, kai pačios ri-zikingiausios paliekamos neliestos.

Mūsų verslas daro atvirkščiai – fokusuoja dėmesį į pačią rizikin-giausią veiklos dalį.

Patyriau didelį nusi-vylimą, kai kažkas iš kai-mynų pasiskundė, kad mano šeimos namo tvora 30 centimetrų išėjusi už detaliojo plano ribos. Nors namas statytas dar prieš dvidešimtmetį ir mes apie neatitikimą nė nežinojome, be įspėjimo gavome baudą. Tiesą sa-kant, net nesupratome, už ką.

Dėl 500 litų baudos tu-rėjau tris kartus keliauti į teismą: taip švaisčiau ne tik savo, bet ir teisėjų laiką – ir visa tai dėl 30 centimetrų, apie kurios nenumaniau. Nesąmonė.

Pats principas gali at-verti Pandoros skrynią: pagalvokime, kiek Vil-niaus mieste yra per pla-čiai pastatytų tvorų?

Žiūrėkite, du vyrukai pabėga iš „Snoro“ su mi-lijonais, kai kiti pažeidė-jai kruopščiai baudžiami 50 litų baudomis už tri-vialius dalykus.

Australijoje panašūs dalykai buvo visiškai supaprastinti, kad visuo-menė judėtų į priekį ir žmonės nežaistų neefek-tyvių vaidmenų.

Lietuvoje pirkdamas namą turėjau pereiti, kaip sakau, 100 parašų procesą, o Australijoje faktiškai užtenka pasira-šyti sutartį su nekilnoja-mojo turto agentu.

Vien tie antspaudai, be kurių su manimi Lie-tuvoje niekas nesileis į kalbas...

? Kuo blogai antspaudai?Man jie keisti – tokių

Australijoje nebeturime.

»Kai įvyksta daug nedidelių eismo įvykių, vadinasi, neišvengiamai bus skaudžių

Išskirtinis interviu20

Pagalvokite apie antspaudą. Ir pamirškite

„mane iš karto nustebino Lietuvos bendrovių, ypač valstybinių, nekaltybė“, – apie šalies pramonės atsilikimą nuo pažangiausių turto valdymo sprendimų kalba P. Daugalis.Ruslano Kondratjevo nuotr.

CV Paulas Daugalis

1993 m. baigė mechanikos inžineriją Pietų Australijos universitete

1993 m. dirbo inžinieriumi aukso kasykloje

1994 m. dirbo inžinieriumi naf-tos gamykloje „Exxon Mobil“

Nuo 1995 m. dirbo pramonės inžinierių korporacijoje „Trans-field Services“, ėjo įvairias pareigas

2006 m. buvo JAV įmonės „Commscope“ inžinerijos vadovas

2007 m. pradėjo dirbti australų bendrovei „Arms Europe“

2010 m. įkūrė Lietuvos techninės priežiūros inžinerijos asociaciją

Nuo 2011 m. vadovavo įmonei „TP engineering“

Nuo 2012 m. dirba „SKF Lietuvoje“

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta 2322

55-60„FACEBOOK“ RUOŠIASI ĮSIgYTI VEIDų ATPAŽINIMO BENDROVę „FACE.COM“ UŽ 55–60 MLN. JAV DOLERIų

Pristatė planšetę■„microsoft“ pristatė savo gamybos planšetinį kompiuterį „Surface“.

Bendrovė sukūrė dviejų modifikacijų kompiuterius. Pirmasis turės ARM mikro-architektūros „Nvidia“ pro-cesorių (manoma, tai bus 4 branduolių „Nvidia Tegra“) ir naująją OS „Windows RT“.

Brangesnis antrasis modelis turės „Intel“ trečios kartos „Core“ procesorių kodiniu pavadinimu „Ivy Bridge“ ir „Windows 8 Pro“ operacinę sistemą. Sklando gandai, kad „Surface“ planšetės priklau-somai nuo modifikacijos kai-nuos ne mažiau nei po 599 ir 799 JAV dolerius (1,6–2,1 tūkst. litų). „Surface“ planšetė bus dviejų modifikacijų. reuters

TIK SKAIČIAI

2,29TIK SKAIČIAI

NAUJAS gALINgIAUSIAS PASAULIO SUPERKOMPIUTERIS „SEqUOIA“ NAUDOJA 1,57 MLN. PROCESORIų1,57

AUSTRALIJOS TEISMAS NURODĖ JAV „APPLE“ SUMOKĖTI 2,29 MLN. JAV DOLERIų BAUDĄ UŽ KLAIDINAMĄ NAUJOJO PLANŠETINIO KOMPIUTERIO „IPAD“ REKLAMĄ

„Google“ teigia, kad vakarų vyriausybės stiprina cenzūrą. aFp

mln.

mln.

Šuoliuojantis rusiškas internetasRusija praėjusiais metais aplenkė Vokietiją ir pasiekusi 53 mln. vartotojų tapo didžiausia Europos interneto rinka. Ateityje specifinį kopijavimo inovacijų modelį internete naudojanti mūsų kaimynė

nesustos ir šuoliuos milžiniškais tempais.

PAULiUS GriNKEvičiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Rusija turi aibę didelių inter-neto bendrovių, su kuriomis va-

kariečiams konkuruoti jų šalyje nesiseka, nors pirminiai internetinių projektų modeliai yra kilę iš Vakarų valstybių.

Net 60 proc. paieškos sistemų rinkos čia užima „Yandex“, o „Google“ – vos 26 proc. Kitai didelei įmonei „Mail.ru Group“ priklauso didžiausia in-ternetinė bendrovė Ru-sijoje „Mail.ru“, didelė internetinių žaidimų platforma, antras pagal populiarumą socialinis tinklas „Odnoklassniki“ ir nemaža dalis didžiau-sio vietinio Rusijos soci-alinio tinklo „Vkontakte“ akcijų.

Dar 2006 metais įkur-tas ir nuo „Facebook“ nukopijuotas Rusijos „Vkontakte“ turi dau-giau nei 110 mln. akty-vių vartotojų Rusijoje ir dar apie 50 mln. kitose – daugiausiai buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. „Facebook“ su vos 5 mln. vartotojų čia sekasi sun-kiai.

Kopijuoja ir pritaikoSunkiai įsitvirtinti Ru-sijos rinkoje sekasi ir kitoms didelėms vaka-riečių bendrovėms. Gru-pinių pirkimų gigantas „Groupon“ čia turi kon-kurentą „BigLion“, kuris ne tik nukopijavo verslo

modelį, tačiau buvo ir iki smulkiausių detalių pasisavinęs „Groupon“ internetinio tinklalapio dizainą.

Pasaulinio interne-tinės prekybos milžino

„Amazon“ ir „Expedia“ atitikmuo Rusijoje – pui-kiais rezultatais stebi-nantis „Ozon“.

Visi šie pavyzdžiai pa-remti Rusijos interneto verslo modeliu, kurį

galima būtų pavadinti kopijavimo ir inovacijų deriniu: dažnai rusiškos bendrovės mažai kuo ski-riasi nuo originalių idėjų sumanytojų vakariečių, tačiau kartais nukopijavę

produktus juos unikaliai pritaiko pagal savo rin-kos poreikius.

Socialinis tinklas „Vkontakte“ ne tik gero-kai lenkia „Facebook“ vartotojų skaičiumi, ta-

čiau turi ir gerokai ak-tyvesnių vartotojų – rusai per mėnesį prie socialinių tinklų praleidžia po 10 va-landų. Tai yra maždaug dvigubai daugiau negu Europos šalyse vartotojų

praleidžiamas laikas prie socialinių tinklų.

Daugėja mobiliųjųPernai Rusijos inter-neto rinka augo 14 proc. Bendrovės „faberNovel“

90 proc. naujų interneto vartotojų buvo ne iš di-džiųjų miestų, tokių kaip Maskva ar Sankt Peter-burgas.

Pagal mobiliųjų tele-fonų interneto skverbtį Rusija yra viena spar-čiausiai augančių vals-tybių pasaulyje – in-vesticinio banko „GP Bullhound“ duomenimis, naujų mobiliųjų inter-neto vartotojų skaičius čia kasdien padidėja daugiau nei 150 proc. Ti-kimasi, kad šiemet mobi-liųjų telefonų interneto rinka pasieks 1, 8 mlrd. dolerių (4,86 mlrd. litų), o kitais metais – jau 3 mlrd (8 mlrd. litų). Čia sparčiai plečiasi ir elektroninė re-klama: pernai ši rinka paaugo penktadaliu – iki 10 mlrd. dolerių (27 mlrd. litų), o 2015-aisiais jau turėtų siekti 18 mlrd. (49 mlrd. litų). Atsižvelgiant į tai, kad internetu kol kas perka vos 16 proc. in-terneto vartotojų, augti yra kur.

Augti informacinių technologijų rinkai Ru-sijoje padeda ir puikūs šalies mokslininkai, in-žinieriai bei kiti eksper-tai. Ambicingų inovacijų planų nestokoja ir Rusi-jos valdžia, užsimojusi šalyje sukurti ir rusiškąjį Silicio slėnį – Skolkovo miestą, į kurį ketinama investuoti 4 mlrd. dolerių (10,6 mlrd. litų).

rusų neįvertinaPasak socialinį tinklą „One.lt“ valdančios ben-drovės „Tipro“, kuri šiuo metu vykdo projektą Ru-sijoje ir ateityje kaimynų rinkoje ketina plėstis, pardavimo vadovo Elvi-jaus Gudžiūno, vienin-

»Ambicingų inovacijų planų nestokoja ir rusijos valdžia, užsimojusi šalyje sukurti rusiškąjį Silicio slėnį

Pernai „Yandex“ akcijomis pradėjus prekiauti viešai bendrovės

akcijų vertė per dieną pakilo 55 proc.

scanpix

FAKTAi

rUSiŠKAS iNTErNETAS

• „Mail.ru group“ įplau-kos 2010 m. siekė 325 mln. dolerių

• „Vkontakte“ turi dau-giau nei 110 mln. akty-vių vartotojų Rusijoje ir dar apie 50 mln. kitose šalyse

• Rusijos interneto var-totojai prisijungę prie so-cialinių tinklų būna maž-daug 10 val. per mėnesį. Tai dvigubai daugiau nei Europos vidurkis

telė galimybė sėkmingai įžengti į kaimynų rinką Rytų Europos ar Vakarų bendrovėms – kurti tik originalius projektus ir juos plėtoti greitai – kad nespėtų reaguoti didesni Rusijos rinkos dalyviai. Be to, esą projektai turi būti kuo mažiau susiję su politika. „Reikia įvertinti, kad projektas būtų kuo ma-žiau politiškas ir atitiktų tos šalies religinius, kul-tūrinius įsitikinimus, papročius“, – aiškino E. Gudžiūnas.

Paklaustas, dėl ko va-kariečiams sunkiai se-kasi įsitvirtinti Rusijos internetinėje rinkoje, E. Gudžiūnas atsakė, kad šie dažnai neįvertina Ru-sijos verslininkų galimy-bių.

„Vakariečiai klaidin-gai mano, kad vidurio ar rytų europiečiai yra labiau atsilikę interneto svetainių gamybos ir plė-

duomenimis, internetu čia kol kas naudojasi vos 47 proc. gyventojų, taigi plėstis yra kur. Interneto plėtra sparti tose teritori-jose, kur pasiekiamumas žemas – pernai maždaug

mln.

„Facebook“ nukopijavęs „vkontakte“ rusijoje – vienvaldis socialinių tinklų rinkos lyderis. ekonomika.lt

»vakariečiai klaidingai mano, kad vidurio ar rytų europiečiai yra labiau atsilikę interneto svetainių gamybos ir plėtros srityje

Skundžiasi dėl cenzūros■„Google“ skaidrumo ataskaitoje teigiama, kad vakarų vyriausybės didina interneto paieškos rezul-tatų ir „YouTube“ vaizdo klipų cenzūrą.

Pavyzdžiui, pastarąjį pra-ėjusių metų pusmetį JAV agentūros paprašė „google“ panaikinti per 6 tūkst. turinio

detalių. Tai 718 proc. daugiau nei buvo prašyta pusmečiu anksčiau. Bendrovė tuo pa-čiu laikotarpiu sutiko bent iš dalies patenkinti 42 proc. JAV prašymų. Du kartus per metus skelbiama ataskaita taip pat rodo gausėjančius pasaulio vy-riausybių prašymus pažiūrėti į duomenis, kuriuos „google“ renka apie savo vartotojus.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

tros srityje. Juk dažnai yra atvirkščiai, pasau-lyje „geriausi“ projektai dažnai yra seniausi, ku-riuose nėra daug inova-tyvių idėjų arba naujos idėjos pradedamos plėtoti su dideliais pinigais, – aiškino R. Gudžiūnas. – O Rytuose, ypač Rusijoje, naujų ir inovatyvių pro-jektų netrūksta.“

Smaugia korupcijaNeabejojama, kad arti-miausiu metu Rusijos in-terneto rinka augs, tačiau sparčią plėtrą šalyje gali pristabdyti tie patys ken-kėjai, kurie smaugia ir kitas Rusijos verslo sritis – įsivešėjusi korupcija ir biurokratija. Nesunkiai čia verslus gali plėtoti

Rusijos oligarchai, tačiau vakariečiams į Rusijos rinką prasibrauti nelen-gva. Kai kurie didžiųjų Rusijos interneto ben-drovių vadovai supranta, kad korupcija ateityje gali neigiamai atsiliepti ir pačiai Rusijai, tačiau įsisenėjusią tvarką pa-keisti sunku.

Be to, Rusijos gyvento-jai prastai kalba angliš-kai ir nepasitiki techno-logijomis – pavyzdžiui, nemoka ir nežino, kaip pirkti internetu, tačiau turi vieną didžiausių pi-ratinių rinkų pasaulyje. Dėl piratavimo didžio-sios Rusijos bendrovės per dieną praranda apie 10 mln. dolerių (27 mln. litų).

RinkodaraRinkodara24 25

10„ZENITHOPTIMEDIA“ PROgNOZUOJA, KAD 2011–2014 METAIS PUSĖ PASAULINĖS REKLAMOS INDUSTRIJOS PINIgų ATKELIAUS IŠ 10 BESIVYSTANčIųJų – INDONEZIJOS, ARgENTINOS, PIETų AFRIKOS, PIETų KORĖJOS, TAILANDO, TURKIJOS IR BRIC ŠALIų RINKų

75 proc. reklamų žlunga■Praėjusią savaitę inter-neto reklamos bendrovė „Webrageous“ paskelbė tyrimo išvadas, kad net trys ketvirtadaliai iš visų reklamuotis internete nu-sprendusių įmonių pasiekia sėkmę.

Tyrimo išvados rodo, kad didžiausios rinkodaros

klaidos susijusios su prastu vadovavimu ir nevykusiu biudžeto valdymu. Be to, kai kalbama apie reklamos būdą, kai mokama tiesio-giai už paspaudimus, daž-nai nevykusių kampanijų būna dar daugiau – 75 proc. žlunga iškart, o iš ketvirta-dalio likusių dar pusė – po mėnesio. Didžiojis dalis internetinių reklamų nepasiekia tikslo. scanpix

TIK SKAIČIAI

32,9TIK SKAIČIAI

TOKIA SUMA ANTRĄ ŠIų METų PUSMETĮ BUS SKIRTA LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖSE SKLEISTI TAUTINIAM TAPATUMUI1,7

PIRMĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ VISų ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIų IŠLAIDOS JAV SIEKĖ 32,9 MLRD. DOLERIų

Reklamai nėra nieko švento„Aš žudysiu“, „Pasaulis laikosi ant vyrų“, „Šitokio pasiūlymo gali atsisakyti tik avinai“ –

tokiais reklaminiais šūkiais šokiruoti, nustebinti ar pritraukti dėmesį stengiasi reklamos kūrėjai. O visi dėl neetiškos reklamos kilę skandalai visuomenėje jų kūrėjams galiausiai atneša tik dar didesnį pelną.

PAULiUS GriNKEvičiUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Šiemet Lietuvos reklamos biuras yra gavęs var-totojų skundų dėl keturių re-

klamų. Per 2010–2011 me-tus tokių skundų gauta 29. Jeigu neskaičiuosime nusiskundimų dėl klai-dingų reklamose nurodytų kainų, kita dažna vartotojų pasipiktinimo priežastis – smurtas ir antisocia-linis elgesys reklamose. Vartotojų skundus nagri-nėjančio Lietuvos rekla-mos biuro (LRB) vadovė Lauryna Macijauskaitė pateikia konkrečius atve-jus – „Omnitel“ sugalvojo žaidimą, kuriame į bėgantį kolį reikėjo mėtyti kirvius ir pjūklus. Tiesa, vėliau bendrovė pjūklus žaidime pakeitė gėlėmis.

„Respublikos leidinių“ „Olialia“ žiebtuvėlio re-klama buvo pripažinta an-tisocialine, nes joje pavaiz-duotas pakartas tradicinis žiebtuvėlis, o šalia jo – nau-jasis „Olialia“.

LRB sąraše yra ir ko-miškų nusiskundimų. Štai vienas pasipiktinęs tėvas prieš Kalėdas apskundė „Tele 2“ reklamą, nes joje buvo sakinys: „Teliks pa-dėti dovanas po eglute.“ Vartotojas skundėsi, kad ši reklama neva leidžia vaikams suprasti, jog Ka-

lėdų Senelio nėra. Vis dėlto LRB arbitražo komisija šį skundą atmetė.

ironijos nesupratoŠiemet vartotojų pasipik-tinimo sulaukusi „Švy-turio“ reklama, kurioje kalbama, kad pasaulis lai-kosi ant vyrų, buvo vienas veiksnių, lėmęs bendrovės reklamuojamojo alaus rin-kos dalies augimą nuo 2011 m. vasario iki šių metų balandžio 17 proc. – tokius duomenis pateikė „Švy-turio“ produkto vadovas Laimis Balčiūnas. Tiesa, pašnekovas užsiminė, kad reklamos kūrėjams nepa-vyko rasti tokių raiškos formų, kurios aiškiai pa-teiktų svarbiausią idėją – ironiją. „Reklama yra subtiliai ironiška ir pašie-pia vyrus, kurie mano, kad pasaulis ant jų laikosi. Re-klamose vyriškis išdidžiai guli ant meškos kailio lyg demonstruodamas jėgą. Bet ar daug vyrų realybėje medžioja meškas? – reto-riškai klausė L. Balčiūnas. – O šnekančių taip, lyg medžiotų, netrūksta. Mes ironizuojame ir norime pasakyti, kad norint lai-kyti pasaulį reikia sunkiai dirbti.“

Lyderiui netinkaPo šios reklamos „Face-book“ socialiniame tinkle buvo raginama nepirkti „Švyturio“ produktų, nes

reklamoje naudojamas šūkis neva diskriminuoja moteris. Vis dėlto, pasak L. Balčiūno, nepastebėta, kad būtų sumažėjęs daž-niau moteriškajam se-gmentui skirtų prekių,

pavyzdžiui, sidro, perka-mumas.

Lietuvos komunikaci-jos agentūrų asociacijos vadovo Gintaro Šepučio nuomone, nenuostabu, kad šiuo atveju bendro-

vės produktų pardavimas nesumažėjo ir vargu ar galėtų: mat Lietuvoje to-kie reklamos atvejai daž-niausiai veikia priešingai – skatina populiarumą. „Tokių grupių kūrimas

Lietuvoje tik dar labiau paskatina vartojimą. Va-karuose man yra tekę gir-dėti faktų, kad vartotojai solidarizuojasi ir neperka prekių ženklo. Bet Lietu-voje yra priešingai. Neži-

nau, kodėl taip yra, gal tai galime sieti su sovietme-čiu“, – svarstė G. Šeputis.

Paprašytas įvertinti „Švyturio“ reklamą komu-nikacijos gidų „XX“ įkūrė-jas Tomas Ramanauskas buvo kritiškas: esą rekla-moje pareikšta mintis, kad alus tinka vyrams – neori-ginali, o reklamos kūrėjų ironija liko nepastebėta. „Nesuprantu prekių žen-klų, kurie per panieką ir nepagarbą kitiems bando išreikšti savo poziciją. Nesuprantama ir tai, kad tokią komunikaciją sau leidžia rinkos lyderis, ku-riam pigūs skandalėliai

pastebimi, taigi ir kliūva daugiau“, – pridūrė pa-šnekovas.

T. Ramanauskas dirbo kūrybos vadovu bendro-vėje „Love“, kai ši su-kūrė diskusijų sukėlusią Lietuvos dramos teatro rudens sezono reklamos idėją. Tuomet piktintasi viešoje vietoje kabančiais plakatais, ant kurių užra-šyta: „Aš žudysiu“, „Aš emigruosiu“.

Pašnekovas sakė ne-sitikėjęs, kad tiek daug žmonių net neįsigilinę į reklamų turinį pradės kelti triukšmą: „Teatras reklamavo naująjį se-

»reklamos kūrėjai nori horizontalios visuomenės, kurioje nebūtų nieko švento – tai ir suprantama kaip laisvė

FAKTAi

vArTOTOJŲ SKUNDAi

• Lietuvos reklamos biuro duomenimis, per 2010–2011 metus buvo gauti 29 vartotojų skun-dai dėl reklamų

• Šiemet skųstasi dėl keturių reklamų, dvi iš jų – „Švyturio – Ute-nos“ ir „Omnitel“ „Ežio“ – pripažintos ne-etiškomis. „Ežio“ rekla-ma buvo nutraukta, o „Omnitel“pakeitė komu-nikacijos toną

• Daugiausia nusiskun-dimų dėl reklamų inter-netinėse reklamose – jie sudaro maždaug trečdalį skundų

zoną, pristatantį spek-taklius apie žudančią namų šeimininkę, šlovės ieškantį kunigą ir taip to-liau. Bet svarbiausia, kad mes teigėme ne žudymą, o siūlėme įlįsti į žudyti ke-tinančio žmogaus galvą ir sužinoti, kodėl tai gali vykti. Todėl herojų gal-voje buvo durelės ir už-rašas „Sužinok kodėl“. T. Ramanauskas pridūrė, kad teatro populiarumui skandalai buvo naudingi.

Nieko blogo neįžvelgtųAr reklama bus įvertinta kritiškai, priklauso ir nuo jos auditorijos. Puikus

pavyzdys – lietuviškos reklamos su religiniais simboliais. 2007 metais skųstasi dėl „Kalnapilio“ reklamos, kurioje rūpin-tojėlis pavaizduotas kaip diskotekos vedėjas. Šie-met nukryžiuotas žmo-gus ant raidės F (aliuzija į „Facebook“ – aut. past.) nupieštas progreso kon-ferencijos „Login“ rekla-moje, tačiau šįkart kriti-kos nebūta.

Paklaustas, kodėl var-totojai reklamas abiem atvejais vertino skirtin-gai, Lietuvos marke-tingo asociacijos valdy-bos narys Rytis Buračas

svarstė, kad nevienodą reakciją į minėtas rekla-mas lėmė skirtingi varto-tojų sluoksniai.

„Login“ vartotojų rinka yra kitokia nei „Kalnapilio“. „Kalna-pilio“ reklamos buvo masinės ir matomos vi-sur. Visų tų vartotojų tikėjimas ir vertybės skirtingos, o „Login“ orientuotas į gana siaurą vartotojų dalį, kuri rekla-moje neįžiūrėtų kvietimų garbinti netikrus dievus ar panašių dalykų“, – aiš-kino pašnekovas.

žmogus prieš pinigąPsichologo Olego Lapino teigimu, religiniai sim-boliai reklamose naudo-jami dėl to, kad reklamos sferoje dirbantys žmonės simbolius interpretuoja visiškai kitaip – jiems tai ne su dvasinėmis vertybė-mis susiję tabu, o patogus objektas reikšti laisvei.

„Reklamos kūrėjai yra už laisvę, pirmiau-sia – ekonominę, todėl jie piktinasi, jeigu yra tabu. Jų gyvenimo darbas yra sulyginti žmones prieš pinigą, kad nebūtų ver-tikalios visuomenės, ku-rioje yra tabu, – pasakojo O. Lapinas. – Reklamos kūrėjai nori horizonta-liosios, kurioje nebūtų nieko švento, – tai ir su-prantama kaip laisvė. Jiems religiniai simbo-liai ne tik nekelia pagar-bos, bet net trukdo.“

Pasak psichologo, vi-suomenę šokiruojančios reklamos, kaip minėtu Dramos teatro atveju, naudojamos dėl tos pačios priežasties, dėl kurios geltonoji spauda antraš-tėse vartoja neigiamus žodžius – mirtis, žmogžu-dystė ir panašiai: į tokius žodžius labiau atkrei-piamas dėmesys. „Taip yra dėl to, kad mūsų psi-chika jautriau reaguoja į neigiamas žinias, kurios informuoja apie pavojų“, – aiškino O. Lapinas.

visai netinka“, – stebėjosi T. Ramanauskas.

Skandalai padedaLRB duomenimis, 2010–2011 metais daugiausiai skundų dėl reklamų sulaukusių bendrovių sąraše dominuoja tele-komunikacijų įmonės. T. Ramanauskas tokią ten-denciją sieja su tuo, kad šios bendrovės dažnai reklamuojasi, dėl to var-totojams esą ir užkliūva.

„Telekomunikacijos reklamos pirmauja ir pa-gal inovatyvumą, formas, būdus. Originalūs spren-dimai visada yra labiau

mlrd.

mln.

Po šios Dramos teatro reklamos bilietų pardavimas viršijo planus,

o reklama specialistų įvertinta apdovanojimu.

Fotodiena

Perrinko S. Bartkų■Pirmajame Lietuvos mar-ketingo asociacijos (LimA) naujos valdybos posėdyje išrinktas jos pirmininkas.

Juo tapo Vilniaus oro uosto komercijos departa-mento direktorius Simonas Bartkus, šias pareigas eisian-tis jau ketvirtą kartą iš eilės. Naujus valdybų pirmininkus

išsirinko ir LiMA skyriai Klai-pėdoje bei Šiauliuose.

Klaipėdos skyriui vado-vaus marketingo agentūros „Marketologai“ vadovas Donatas Jonikas, o Šiaulių valdybos pirmininke išrinkta Šiaulių banko rinkodaros ir komunikacijos departa-mento direktorė Daiva grik-šienė.LimA prezidentu 4 kartą perrinktas S. Bartkus. asmeninio albumo nuotr.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

reklamos specialistai negailėjo pagirų „Login“ reklamai. ekonomika.lt

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

EvELiNA POviLAiTYTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Verslas, nesiremiantis ekonomine logika

„Dažnai jaučiu vidinę šizofreniją, – sako Medicinos ir diagnostikos centro vadovas Laimutis Paškevičius. – Viename smegenų pusrutulyje esu verslininkas, kitame – hipokratas.“

Atviras ir tiesus pokalbis apie medicinos verslą Lietuvoje – to ne visada gali tikėtis.

»Niekada nenorėjau sistemai įprastos tarybinės vadybos bei susitarimų

Ligoninės kvapas pasąmonėje aso-cijuojasi tik su nemaloniais da-

lykais. Čia jo nėra. Ir gal-būt vienintelis dalykas, iš kurio supranti esantis kli-nikoje, – sniego baltumo chalatais apsirengęs per-sonalas. O ir Medicinos ir diagnostikos centro vado-vas – aukštas kostiumuo-tas vyras, kurį greičiau tikėtumeisi išvysti biurų pastate, o ne medicinos įstaigos koridoriuose. L. Paškevičius sutinka, kad medicinos verslas – speci-finis. Čia ne visuomet ga-lioja įprasta verslo logika ir neverta tikėtis greitos investicinės grąžos.

„Pavyzdžiui, galima nupirkti kompiuterinį tomografą, beveik jau išeinantį iš rinkos, už pusę milijono ir visiškai modernų – už 1,5–2 mln., – pasakoja L. Paškevičius. – Pacientai dažniausiai domisi paslaugos kaina, ne įrangos modeliu, o brangesnis tomografas padiktuos ir didesnę kainą. Čia nėra jokios

Skirtingi pasauliaiL. Paškevičius pasakoja karjerą pradėjęs nuo žemiausio laiptelio – sa-nitaro darbo, bet malo-niausia iki šiol išgirsti pasveikusio paciento pa-dėką.

„Galbūt vėliau tos au-sys nuo kartojimo užsi-

lenkia ir tas „ačiū“ tampa kaip „laba diena“ ar „viso gero“, bet man šie dalykai itin svarbūs, – tvirtina jis. – Kai dirbau rezidentu Šv. Jokūbo ligoninėje, asoci-alius pacientus paprastai gydytojai siųsdavo pas mus. Vienąkart pas mane atėjo asociali moteris

dėl prapjauto skruosto, o man įdomu, be to, reikia praktikos įgyti. Kaip tik mokiausi plastinės chi-rurgijos paslėptos siūlės, susiradau gerą tirpstantį siūlą, susiuvau skruostą – tai buvo pirmoji mano tokia siūlė! Po gana ilgo laiko, vaikštant senamies-tyje su kolegomis iš užsie-nio, matau, į mus bėga ta moteris ir mane apsika-bina. Kvapas baisus! O ji man dėkoja už skruostą –

rando neliko. Moteris vis tiek lieka moteris.“

Dar vieną rezidentūrą L. Paškevičius atliko Me-dicinos ir diagnostikos centre – pats pripažįsta, kad tuomet klinika jam padariusi didžiulį įspūdį, nes gerokai skyrėsi nuo valstybinių ligoninių, kurias L. Paškevičius api-būdina kaip „nelaimingų žmonių sambūrį“.

„O čia žmonės šyp-sojosi, – prisimena jis.

– Nežinau, gal jie buvo pamokyti taip elgtis, o ir pacientų tada nebuvo toks didelis srautas, bet atmosfera buvo visai ki-tokia. Įranga apskritai buvo kai kas neįtikėtino: pavyzdžiui, tada rentgeno aparatas buvo nupirktas už 1,2 mln. litų. Atsimenu, nuėjome į laboratoriją, didžiausi aparatai sukasi, o mes matėme tik labora-torines pipetes, mėgintu-vėlius. Ir čia ateiname – tokie automatai, gargarai – kažkas sukasi... Supra-tau, kad tai visai kitokie pasauliai.“

Privatus blogisVėliau L. Paškevičiaus gy-venime buvo etapas Svei-katos apsaugos ministe-rijoje, kaip pats trumpai apibūdina: 7 metai, 7 mi-nistrai, 7 pareigos.

„Kaip pasakoje. Tuo-met iš verslininko ir fi-lantropo Sauliaus Karoso sulaukiau pasiūlymo: „Gal nori iššūkio?“ Su-tikau, o kai atėjau, pra-dėjome centro statybas. Pastatą pastatėme per pusmetį, nors planavome,

pašnekovas. – Apskritai nemėgstu spekuliantų, apkalbų skleidėjų ir tin-ginių. Atsidūręs priva-čioje medicinos klinikoje pamačiau, kad ministe-rijos požiūriu šis verslo segmentas yra blogis. Kiekvienas ministras yra labiausiai suinteresuo-tas valstybinių ligoninių finansiniais rezultatais, o reikia nepamiršti, kad šiai ministerijai paval-džios ne tik Valstybinė ligonių kasa (VLK), administruojanti lėšas, bet ir akreditacijos bei audito institucijos. Pavyz-džiui, paklauskite, kaip skaičiuojama paslaugos kaina, – niekas jums ne-atsakys. Apskritai pinigai valstybinėje sveikatos sis-temoje naudojami neefek-tyviai: už investuotą litą nepasieki rezultato, kurį galėtum, nes iki šiol šioje srityje vyko tik kosmeti-niai pertvarkymai.“

Sisteminė pertvarkaPrivati medicina užima mažą dalį rinkos: pasta-rajai tenka vos 7 proc. valstybės skiriamo biu-

verslo logikos. Bet šis konkretus tomografas pa-deda diagnozę nustatyti gerokai tiksliau ir apie 68 proc. mažiau skleidžia radiacijos.“

Jis pripažįsta, kad cen-tras investuoja daug, ir tvirtina, jog norintiems įprastos investicinės verslo grąžos medicina nėra tinkama sritis.

„Įprastai investicijos šiame sektoriuje grįžta per 8, gal net 10 metų: nuolat investuoji, perki vis naujesnę įrangą ir tik vėliau tos investicijos pradeda grįžti, – patirtimi dalijasi centro vadovas. – Tačiau vienas prana-šumas, kuris gali būti ir trūkumas, – medicinos versle nėra piko, nors tuo metu ekonomika jį gali išgyventi. Kita vertus, esant nuosmukiui medi-cinos verslas nesmunka, kaip kiti verslo segmen-tai.“

Jis šypsosi, kad ne ba-tus pardavinėja: žmonės į medikus kreipiasi dėl skausmo, yra grėsmė ir mirti. Tad ekonomine lo-gika paremti sprendimai gali turėti itin skaudžių pasekmių.

kad centras pradės veikti per metus pusantrų. Iš-plėtėme paslaugas: nuo sveikatos patikrinimo ir ankstyvos ligų diagnos-tikos iki chirurgijos ir reabilitacijos, – vardija jis ir priduria niekada nebūnantis laimingas, jei nėra pirmas. – Tai mano vidinis variklis, nes man labiausiai patinka proce-sas, o po pergalės reikia vėl naujų siekių. Sekėju būti neįdomu. Mus kar-tais pavadina ledlaužiais, nes mes važiuojame per tarybinius principus vis dar menančią medicinos sistemą.“

Tad, matyt, nereikėtų stebėtis, kad L. Paškevi-čiaus curriculum vitae nemenkas sąrašas visuo-meninės ir profesinės vei-klos: pavyzdžiui, dabar jis vadovauja ir Lietuvos pri-vačių sveikatos priežiū-ros įmonių bei Lietuvos medicinos turizmo asoci-acijoms.

„Darbe rimtai žiūriu į kokybę ir niekada neno-rėjau sistemai įprastos tarybinės vadybos bei susitarimų, – tvirtina

džeto lėšų – visa kita keliauja į valstybines ligonines. Anot L. Paš-kevičiaus, plėstis trukdo šalyje vykdoma sveika-tos politika. Jis piktinasi įvairiais sistemos aspek-tais, pavyzdžiui, klausia, ar išties būtina išlaikyti VLK tik todėl, kad jos pa-skirsto privalomojo svei-katos draudimo fondo lėšas, tačiau pacientui neapmoka nei saugumo, nei kokybės.

„Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė visus sprendimus pri-ima privačios medici-nos nenaudai, – sako L. Paškevičius. – Todėl liū-dna. Pavyzdžiui, pagal paskutinius priimtus teisės aktus net priori-tetinėms paslaugoms, tokioms kaip konsultaci-jos ar dienos chirurgija, jau neįmanoma sudaryti naujų sutarčių su VLK. Tų sprendimų esmė to-kia, kad dabar rinkoje esančios įstaigos pačios sprendžia, ar įsileisti naują veikėją. Todėl pa-davėme ministeriją į teismą, kreipėmės į An-

tikorupcijos komisiją bei Konkurencijos tarybą. Esu įsitikinęs, kad anks-čiau ar vėliau laimėsime šią kovą.“ Anot jo, situ-aciją pastūmėti į priekį galėtų ir pacientų inicia-tyvos rinktis, kokiose me-dicinos įstaigose gydytis. Jis kritikuoja šiandien vyraujančią savoką, kad Lietuvoje medicina yra nemokama.

„Nemokamų dalykų nebūna! – sušunka L. Paš-kevičius. – Vienas iš svei-katos draudimo principų turėtų būti, kad pinigai seka paskui pacientą į tą įstaigą, į kurią jis nori eiti gydytis. Bazinis krep-šelis, už kokias paslaugas valstybė pacientams ap-moka, kad nebūtų kaip dabar: ateina žmogus ir dar gauna sąrašą vaistų, už kuriuos reikia primo-kėti. Vadinasi, krepšelį reikia apskaičiuoti.“

Pašnekovas šypteli: sveikatos draudimas –

vakarietiškas, o sistema likusi tarybinė.

ministru nebusL. Paškevičius kalbėti įvairiomis sveikatos ap-saugos sistemos temomis galėtų valandų valandas, tad klausiu, ar nebūtų lengviau vėl dirbti minis-terijoje ir taip ieškoti ga-limybių pagerinti padėtį Lietuvoje.

„Pasiūlymų turėjau, – tvirtina jis. – Kai kurios partijos siūlė ir ministro postą, bet suvokiu, kad be komandos ten dirbti nėra prasmės. Dar reikėtų, kad tuos ketverius metus mus paliktų ramybėje, tada būtų galima sistemą pa-keisti, o ne tik kosmetinius patvarkymus padaryti.“

Štai taip ir būna, kai nunešus stojimo doku-mentus į fizikos specia-lybę pasirodo per maža konkurencija ir idée fixe pastūmėja pasirinkti me-diciną.

CV Laimutis Paškevičius

1990–1999 m. mokėsi VU Medicinos fakultete, įgijo me-dicinos gydytojo ir sveikatos priežiūros administratoriaus ir organizatoriaus kvalifikacijas

2000–2002 m. VU TVM įgijo vadybos ir verslo administra-vimo magistro laipsnį

1993–1996 m. – Vilniaus šv. Jokūbo ligoninės ekstra opera-cinės instrumentatorius

1996–1997 m. – Valstybinio eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Pato-morfologijos laboratorijos vyriausiasis laborantas

1997–2004 m. – kurį laiką buvo sveikatos apsaugos mi-nistro patarėju, ministerijoje ėjo įvairias kitas pareigas

Nuo 2004 m. – Medici-nos ir diagnostikos centro direktorius, dėsto M. Romerio universitete

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų, Lietuvos medicinos turizmo asociacijų prezidentas, Europos sveikatos priežiūros kokybės asociacijos valdybos narys, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegi-jos narys, Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės asociacijos pirmininko pavaduotojas, Pacientų saugos, inovacijų ir kokybės fondo valdybos pirmininko pavaduotojas

L. Paškevičius negaili kritikos dabar vykdomai sveikatos apsaugos politikai ir užsiimdamas visuomenine veikla siekia ją keisti. ruslano kondratjevo nuotr.

»visada maloniausia išgirsti pasveikusio paciento padėką

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Pradėjęs vadovauti medicinos ir diagnostikos centrui L. Paškevičius pasakoja pasirūpinęs paslaugų plėtra. asmeninio albumo nuotr.

Akcija

įmonių grupė „alita“ (aGp1l)

„litgrid turtas“ (lGd1l)

lietuvos energija (lnr1l)

„apranga“ (apG1l)

lesto (les1l)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

Pokytis

–82,91%

–6,84%

–1,21%

–1,12%

–0,86%

Apyvarta

5,52 eUr

869,64 eUr

1264,06 eUr

616,00 eUr

8967,20 eUr

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, birželio 15–21 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitęPokytis

+3,85%

+3,33%

+2,80%

+1,69%

+1,64%

Apyvarta

12126,80 eUr

885,57 eUr

2105,95 eUr

29578,76 eUr

245,25 eUr

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, birželio 15–21 d. duomenys

Akcija

klaipėdos nafta (knF1l)

lietuvos jūrų laivininkystė (lJl1l)

panevėžio statybos trestas (pTr1l)

„City service“ (CTs1l)

Šiaulių bankas (sab1l)

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Apsvarstykime pasta-rąjį atvejį. Kas atsitinka antrepreneriams, kai jie gauna pinigų? Kad ir kur būčiau – o pastarą-sias savaites lankiausi Maskvoje, Librevilyje (Gabonas) ir Dubline, – gudrūs žmonės klausia, kaip įmonėms pereiti į kitą augimo etapą. Kada mes galime pasakyti, kad antreprenerystė turi iš-matuojamą ir reikšmingą įtaką ekonomikai? Tikrąją tiek „Microsoft“, tiek „Go-ogle“ įtaką jaučia ne jų akcininkai ar žmonės, ku-riuos jos samdo, bet mili-jonai žmonių, kuriuos jos padarė produktyvesnius. Tai argumentas įmonėms, kurios sprendžia tikras problemas, o ne rūpinasi dar viena nuotraukų da-lijimosi programėle, kuri patinka žmonėms (arba reklamuotojams), turin-tiems daug laisvo laiko. Pasirodo, kartais pinigų negana – tai nereiškia, kad jų neužtenka, bet kad verslininkams reikia dar kai ko. Jų sėkmei reikia patarimų, ryšių, klientų ir darbuotojų, besivadovau-jančių efektyvumo kul-tūra. Taip pat jiems reikia kai ką sukurti, kas turėtų tikrą vertę ir reikšmingą ilgalaikę ekonominę įtaką.

Paprastas ir populiarė-

Kaip „startup‘ams“ pasiseka?

Populiariausios istorijos dažnai pasibaigia tik prasidėjusios. „…ir tada Juanas ir Alice

susituokė.“ Ar jie iš tiesų gyveno ilgai ir laimingai? „Jis buvo išrinktas prezidentu.“ Tačiau kaip sekėsi jo

valdomai šaliai? „Antreprenerė gavo finansavimą savo „startup‘ui.“ Tačiau ar įmonei pasisekė?

ESTHEr DYSONProject-syndicate.org

jantis sprendimas yra ak-celeratoriai, inkubatoriai, stovyklos, savaitgaliai – daugybė vietų ir įvykių, skatinančių „startup‘ų“ – pradedamų verslų – plėtrą. Tačiau tai tėra pastatai ir konferencijos, nebent jose dalyvauja žmonių, galin-čių padėti ryšiais, klien-tais ir kultūra. Atsakingi žmonės, nuo NVO iki vy-riausybės pareigūnų, turi puikių idėjų apie struk-tūrą – mokesčių politiką, oficialų finansavimą ir t. t., o patys verslininkai yra per daug užsiėmę savo įmonėmis, kad apie tuos dalykus sužinotų. Praė-jusią savaitę Dubline išsi-aiškinau, ko mums reikia: ne politikos ar teorijos, bet tikrų gyvų pavyzdžių. Netoli prabangaus vieš-bučio, kuriame gyvenau, ir priešais stilingą Airijos „Google“ biurą yra senas sandėlis su nauja iškaba: „Startupbootcamp“ (liet. „startup‘ų“ naujokų sto-vykla). Pro šonines duris patenkama į rūsį, pilną pjuvenų ir pigių baldų (čia dar, žinoma, yra biliardo stalas ir baras). Ši vieta įdomi dėl savo rėmėjo: seno gerbiamo IBM. Eu-ropos „Startupbootcamp“

»Pasirodo, kartais pinigų negana – tai nereiškia, kad jų neužtenka, bet kad verslininkams reikia dar kai ko

misija yra ne aukštinti ar mokyti antreprenerius, bet padėti sukurti reikš-mingą verslą. Nauji jų produktai gali būti patei-kiami pasinaudojant IBM ir kitų mokytojų, vadovų pritarimo galia, jų ryšiais su platesniu pasauliu, ku-riant strateginius rinkoda-ros aljansus. Kiekvienas iš mentorių gali padėti „star-tup‘ui“ tapti globaliam. Kadangi Airijos rinka maža, tai yra gera vieta rasti žmonių, žinančių, kaip plėstis pasaulyje. Šiuo metu Airijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kai kurios įmonės atleidžia dalį patyrusių darbuotojų. Ne visi jų turi organiza-vimo, vadovavimo savy-bių, tačiau dauguma turi įgūdžių, vertų dalytis, ar tai būtų verslo susitikimo paslaptys, plėtros projekto priežiūra, ar klientų duo-menų bazės valdymas.

Vyriausybei, norinčiai subrandinti savo techno-logijų bendruomenę, būtų protingiau bendrauti su stambiais verslininkais ir jų kompanijomis nei kreiptis į didelius bankus. Didžiausia vertybė yra ne tiek išmanumas, kiek pa-tirtis.

E. Dyson: mums reikia ne poli-tikos ar teorijos, bet tikrų gyvų pavyzdžių. rubra

CV Esther Dyson

Buvusi žurnalistė, karjerą pradėjo žurnale „Forbes“

„EDventure Holdings“ vykdo-moji direktorė

Aktyvi investuotoja į „startu-p‘us“ visame pasaulyje

Domisi informacinėmis technologijomis, sveikatos apsauga, privačia aviacija ir kelionėmis į kosmosą

Užburtas bankų ratas

mArTYNAS PASiLiAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Europos centrinis bankas skolina šimtus milijardų eurų bankams, kad šie juos padėtų atgal į centrinį banką. Kam to reikia?

Gyventojas turi būstą, pajamų – ne, bankui jį užstato ir už

tai paprašo 0,5 mln. litų, nors tokių pinigų neturi. Tai milžiniški pinigai, jis jų gal neuždirbs per dešimt metų. Jei šis žmo-gus atsargus, didžiąją dalį pinigų investuos at-gal. Priešingu atveju, jei pradėtų juos leisti, visi pasektų jo pavyzdžiu, su-sidarytų milžiniška pa-klausa, kuri paskatintų infliaciją“, – paprastai šiandieninius procesus aiškina „Nordea Bank Lietuvos“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nelabai supratote, apie ką jis čia? Gyventoją pakeiskite komerciniu banku, banką – Europos centriniu banku (ECB), investicijų objektą – vals-tybių obligacijomis ar indėliais ECB, o leidžia-mus pinigus gatvėje – paskolomis klientams ir gausite šiandieninį euro zonos finansų sistemos portretą ir liaudies va-dinamą pinigų spausdi-nimo procesą, nors realy-bėje pinigų spausdinimo mašinų niekas neįjungia.

Kam ECB skolina mi-lijardus komerciniams bankams, kurie gautus pinigus iškart grąžina ECB indėlių pavidalu arba investuoja į obliga-cijas? Kokie to pavojai?

Tradicija neveikiaTradiciškai centriniai bankai gyventojų varto-jimą veikia per bazinę palūkanų normą. Mat atėjus krizei gyventojai veržiasi diržus ir slepia pinigines, o geresniais laikais piniginę dažnai praveria daugiau nei rei-kia. Stengiantys sušvel-ninti šiuos svyravimus centriniai bankai, esant neaiškumui dėl ateities, mažina bazines palūkanų normas ir taip skatina iš-laidauti, nes tokiu atveju nesudėtingų finansinių

instrumentų, kaip kau-piamųjų indėlių, palūka-nos būna itin žemos, o pa-skolų sąlygos – itin geros. Atėjus geriems laikams bazinė palūkanų norma šoka aukštyn, palūkanos auga, sąlygos taupyti tampa patrauklesnės, o

skolinimosi kaina išauga.Deja, šiandien toks

modelis neveikia. Tiek ECB, tiek FED laiko re-kordiškai žemas bazines palūkanų normas, ta-čiau gyventojai skolintis nelinkę. Kaip atkreipia dėmesį Ž. Mauricas, in-

vestuoti bijo ir versli-ninkai, o bankai skolina su baime: „Bankai nėra tikri, ar jiems patiems pavyks gauti lėšų atei-tyje, ar pavyks pasisko-linti reikalingą pinigų sumą. Bankams reikia papildomo kapitalo, kad

padidintų skolinimo mas-tus, tačiau investuotojai dėl rizikos nelinkę inves-tuoti.“

Taigi palūkanos – že-mos, bankai neskolina, bankams neskolina, o gyventojai ir nelabai nori skolintis. Verdiktas – sis-

tema kaip reikiant nevei-kia.

Originalūs sprendimaiKaip elgiasi bankininkai, kai sistema neveikia? Mąsto originaliai. Ko-merciniai bankai kaip užstatą ECB pateikia ver-

tybinius popierius, o ECB už tai suteikia paskolas. Bankai gauna likvidžių lėšų, kad galėtų vykdyti savo operacijas. Tiesa, gauti pinigai į ekonomiką neiškeliauja – bankai juos trumpalaikų indėlių pavidalu padeda į ECB arba perka investicinius popierius, kuriuos prirei-kus pagalbos vėl užstatys ECB. JAV viskas veikia panašiai, tik FED kaip už-statą dažniausiai priėmė ,,toksiškus“ finansinius instrumentus, dažniau-siai vertybinius popie-rius, susietus su būsto paskolomis.

Tokiu būdu nuo lap-kričio ECB Europos ban-kams jau paskolino per 1 trln. eurų (3,45 trln. litų). Tai padėjo išsaugoti sta-bilumą bankų sistemoje ir kol visi gauti pinigai nepasklis eiliniams var-totojams, tol ši sistema veiks. Priešingu atveju kiltų milžiniška infliacija ir rinkos vėl sudrebėtų.

Tačiau ar komerciniai bankai pajėgūs grąžinti pasiskolintus milijardus? Ž. Mauricas mano, kad ne: „Po trejų metų bankai tu-rės rasti milžinišką kiekį pinigų paskoloms apmo-

kėti. Aš, kaip ir dauguma kitų, manau, kad ECB ir FED turės vis pratęsti mokėjimo terminą, nes sunkiai įsivaizduojama, kad bankai galėtų rasti tokius pinigus skoloms apmokėti. Tuomet laiko klausimas, kada pasisko-linti pinigai įsilies į realią ekonomiką ir sukels di-delę infliaciją.“

remia valstybesECB negali tiesiogiai su-teikti paskolų valstybėms, tačiau šis pinigų mainy-mosi modelis tai leidžia apeiti. Komerciniai ban-kai užstato turimas vals-tybių obligacijas, o gautus pinigus naudoja naujoms valstybių obligacijoms pirkti. ECB komentaras: „Gelbstime bankų sis-temą.“

Jei to nebūtų daroma, bankų sistema subyrėtų. Graikijoje gyventojai iš bankų kasdien atsiima po 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), o nuo 2010 metų pra-džios šios šalies bankai

prarado 72 mlrd. eurų (248,4 mlrd. litų). Taigi paskolos iš ECB – kol kas vienintelis kelias išsau-goti bankų sektorių.

Kas bus, kai bankams vis dėlto prireiks apmo-kėti savo skolas? „Swed-bank“ vyriausiasis ekono-mistas Nerijus Mačiulis problemos nemato: „Kaip užstatui imami aukštos kokybės skolos vertybi-niai popieriai, kad jie nu-vertėja – nieko nereiškia, ECB visada juos gali lai-kyti iki išpirkimo datos. ECB patirtų nuostolių, jei kuri nors valstybė nevyk-dytų savo įsipareigojimų, tačiau to istorijoje nėra buvę.“

Taigi pinigai taip ir sukasi užburtu ratu ne-pasiekdami eilinių gy-ventojų kišenių. Lietuvos bankas tokį žaidimą gali žaisti ribotai, mat yra su-varžytas valiutų valdybos modelio, pagal kurį Lietu-vai reikia turėti tiek pat užsienio rezervo, kiek yra pinigų apyvartoje.

FAKTAi

PASKOLOS BANKAmS

• ECB vykdė du ilgo laiko-tarpio refinansavimo ope-racijos (LTRO) etapus

• gruodį, per pirmąjį LTRO etapą, per 500 Europos bankų trejiems metams iš ECB pasiskoli-no 489 mlrd. eurų (1,687 trln. litų)

• Vasarį, per antrąjį LTRO etapą, tokiam pačiam laikotarpiui bankai iš ECB pasiskolino 529,5 mlrd. eurų (1,826 trln. litų)

ECB lyg per stalo tenisą muša pinigų kamuoliuką bankų link, o šie jį atmuša atgal šiek tiek kitokiu pavidalu. aFp

»Laiko klausimas, kada pasiskolinti pinigai įsilies į realią ekonomiką ir sukels didelę infliaciją

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.

Paskutinis puslapis 31

■Praėjusią savaitę į rio de žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo „rio+20“ Jung-tinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business insider“ pažvelgė, kaip žemė pasi-keitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais.

Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų

(turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvi-gubai. Tokijas vis dar išlieka didžiausias megamiestas su beveik 37 mln. žmonių, tai daugiau nei visos Kanados gyventojų skaičius.

Lėktuvų keleivių daugėjo dvigubai. Mobiliųjų telefonų vartotojų skaičius pašoko nuo 23 mln. iki 5,4 mlrd., inter-neto vartotojų – nuo 10 mln. iki 2 mlrd. Elektros ir šilumos energijos gamyba išaugo 66 proc. – žymiai daugiau padi-dėjo pasaulio populiacija.

Anglies dvideginio išme-Per dvidešimtmetį Arkties jūros ledai sumažėjo 35 proc. reuters

Drastiški žemės pokyčiaitimas išaugo 36 proc., nuo daugmaž 22 iki 30 iki mlrd. tonų. Cemento gamyba tapo greičiausiai augančiu anglies dvideginio dujų šaltiniu.

Vidutinė temperatūra Že-mėje išaugo 4 laipsniais. Nuo 1880 metų, kai buvo pradėta stebėti temperatūra, visi 10 karščiausių metų buvo po 1998-ųjų. Užfiksuotų gamtos nelaimių skaičius padvigu-bėjo nuo maždaug 200 iki 400 per metus. Vandenynai tapo rūgštingesni, o kalnų ledynai pasaulyje pradėjo trauktis ir plonėti. Arkties jū-

ros ledų sumažėjo 35 proc. Miškų teritorija susitraukė

300 mln. hektarų – tai už Ar-gentiną didesnis plotas. Dėl mažėjančio miškingumo bio-įvairovė atogrąžose sumažėjo 30 proc.

Plastiko produkcija išaugo 130 proc., 2010 metais paga-minta 265 mln. tonų plastiko.

Pasaulinė žuvų populiacija dramatiškai krito. Tuno dabar pagaunama 35 proc. daugiau ir kai kurioms jo rūšims gresia išnykimas. Mėsos vidutiniškai žmogus dabar kasmet su-valgo apie 10 kg daugiau.

T i N K L A r A Š T i S

Koks Lietuvos veidas?

Kokį įspūdį susidaro užsie-nietis, kai užjūryje paklaustas, iš kur esate, atsakote, kad iš Lietuvos? Smalsu, ką jis mato – ar pilietį iš nepažįstamos,

tačiau greičiausiai draugiškos, kultūringos ir išsilavinusios šalies, ar žmogų iš sukčių ir vagių krašto. O gal žmogų iš neišsilavinusių ir takto jausmo

stokojančių politikų krašto? Tokia mintis kilo po pastarojo apsilankymo Europos Parla-mente ir gausybės pokalbių su ten išsiųstais mūsų tautos atstovais. Dalis jų, deja, vargu ar sugeba reprezentuoti Lietu-vos norus ar pakovoti už savos šalies interesus kultūringai.

Štai vienas susitikime su žiniasklaidos atstovais pasa-kojo, kad nustojo gerti kavą ir arbatą, nes šios džiovina organizmą ir kenkia prostatai. Ir gyrėsi, kad pagal aktyvumą tarp Lietuvos europarlamen-tarų jis yra aukštėliau nei kiti, mat aktyviai pateikia klausi-

mus. Šie, beje, yra gerokai „protingesni“ nei kitų.

Neiškentėjo europarlamen-taras neišpliurpęs naujienų, kaip mokėsi anglų kalbos. Jos jis keliavo mokytis ne vietoje, Briuselyje, o į Jungtinę Karalystę, mat „Europos Par-lamentas mokėjo, tad kodėl gi ne?“ Su savo mokytoju jis kalbėjosi, beje, apie tai, apie ką geriausiai išmano – „apie šiukšles“. Išėjus tautos atsto-vui, buvo daug gardaus juoko. Deja, tik jo.

Kitas europarlamentaras, paklaustas, ką konkrečiai pa-darė kovodamas dėl Ignalinos

Paklauskite savęs, kokią Lietuvą mato europietis kalbėdamasis su mūsų išrinktais europarlamentarais. scanpix

atominės elektrinės (IAE) už-darymo tikino, kad savo darbą jis padarė prieš penkiolika metų. Ką jis daro Europarla-mente dabar, sužinoti taip ir nepavyko. Kaip ir nepavyko išsiaiškinti, kodėl europarla-mentaras nedrįsta spustelėti dirbančiųjų Lietuvoje, jeigu iš šalies mato jų darbo spragas. „Spaudžiau, bet kas iš to – neklauso“, – atšovė jis.

Frazė „rinkti atsakingai“ po tokių susitikimų įgauna itin konkretų vaizdą, kaip renkant kitus europarlamentarus būti neturėtų. Ar pavyks? Dar pamatysime.

Milijonieriai nepasitiki atžalomisTik pusė kūdikių bumo kartos milijonierių mano, kad svarbu savo pinigus palikti vaikams,

parodė JAV atliktas tyrimas. Trečdalis jų mieliau palikimą skirtų labdarai.

Vienas iš tokio požiūrio aiš-kinimų – mili-jonieriai nori,

kad jų vaikai laikytųsi tokių pačių vidurinės kla-sės vertybių. Jie trokšta, kad atžalos žinotų, kas yra sunkus darbas, nesė-kmė ir pasiektos sėkmės džiaugsmai – dalykai, ku-rie padėjo pokario kartos milijonieriams suklestėti.

Warrenas Buffettas CNBC sakė norintis pa-likti savo vaikams tiek, kad jie galėtų daryti, ką nori, bet ne tiek daug, kad jie galėtų nieko nedaryti.

Antras realistiškesnis paaiškinimas – kūdikių bumo milijonieriai ne-tiki, kad jų vaikai moka elgtis su pinigais. Tik 32 proc. apklaustų turtuolių

tiki, kad jų atžalos bus pa-sirengusios emociškai ir finansiškai gauti finansinį palikimą. Ne visos kartos taip mano. Daugiau nei du trečdaliai 18–46 metų žmo-nių ir vyresnių nei 67 metų sako, kad svarbu finansinį savo turtą palikti vaikams.

„Atliktas tyrimas pa-rodo kartų mąstymo ir požiūrio poslinkį, kurį labiausiai formavo asme-ninė patirtis ir visuomeni-nis atsakas į ekonomines realijas, – sako Keithas Banksas, „U.S. Trust“ banko vadovas. – Kita karta dar nepatyrė nuola-tinio stipraus ekonominio augimo ar investicijų grą-žos, kuriuos per ilgiausią istorijoje „bulių rinką“ išgyveno kūdikių bumo žmonės.“ Gali būti ir tre-

čias paaiškinimas: poka-rio karta planuoja išleisti didžiąją dalį savo pinigų. Turint omenyje žemas šiandienių rinkų palūka-nas, pokario bumo vaikų ilgą gyvenimo trukmę ir švaistūnišką gyvenimo būdą, jie turbūt savo turtą naudoja tokiu greičiu, kad kitai kartai gali nieko ne-likti. Tyrimas atskleidė aiškią problemą: kūdikių bumo milijonieriai užau-gino vaikus, nemokančius tvarkyti didelių turtų. Šie vaikai visada turi viską, ko nori, ir mėgdžioja švais-tūniškus tėvų įpročius. Turtingi tėvai neaugina vaikų, gebančių tinkamai tvarkyti turtą, todėl atsi-sako jiems jį palikti. Taigi vaikai lieka didžiausi pra-laimėtojai.. Kūdikių bumo milijonieriai užaugino vaikus, nemokančius tinkamai tvarkyti didelių turtų. reuters

Nr. 242012 m. birželio 25 – liepos 1 d.