NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

V. Vasiliauskas: „Finastos“ pardavimas būtų esminis lūžis naujiems Lietuvos finansų rinkos veikėjams

Plačiau 8 p.

N. Rafordas: Vilnius niekada nekonkuruos su Londonu ar kitu megapoliu, bet tai nereiškia, kad neturite unikalių dalykų, kuriuos galite pasiūlyti pasauliui Plačiau 22 p.

KETVIRTADIENIS. 2013 M. kovo 21–31 NR. 8 (118)

Tęsdama tradiciją „Ekonomika.lt“ trečią kartą skelbia 100 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Per metus

vietos turtingiausiųjų sąraše gerokai persistumdė – tam įtakos turėjo ne tik išaugę ar sumažėję lietuvių turtai,

bet ir pakeista jų skaičiavimo metodika.

Ieškojo sprendimo sau – surado kitiems Ieškodami efektyvesnio projektų valdymo įrankio, IT srityje dirbantys lietuviai sukūrė sis-temą, kuri sudomino įvairių sričių specialistus iš viso pasaulio. Plačiau 9 p.

Lietuvos siuvėjus maino į Kinijos Nors seniausių mados namų drabužių dizaine-riai Lietuvą rinkosi anaiptol ne dėl pigios darbo jėgos, vis daugiau jų suka į pigesnes, kad ir prastesnės kokybės rinkas: Kiniją, Bulgariją, Turkiją. Plačiau 10–11 p.

Bankrotas – be ekonominės logikos Teismus jau pasiekė pirmosios fizinių asmenų bankroto bylos. Teisininkai džiaugiasi, kad šis įstatymas pagaliau priimtas, bet perspėja apie itin dideles administravimo išlaidas. Plačiau 12–13 p.

Investuotojai auksą keičia į rizikąSunkmečiu daugiau nei tris kartus pabran-gęs auksas jau nebekelia investuotojų apetito – vasario mėnesį šio tauriojo metalo parduota daugiausia per dešimtmetį. Plačiau 20–21 p.

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 118 Tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

Rinkos pokyčiai412,95821,70388,426457,923,237.5912468,23

OMXROMXTOMXVFTSE100*NSDQ*NI225

+2,61 %+7,35 %+5,75 %+1,24 %+2,14 %+7,86 %

kovo 2–19 (18) d. duomenys

100 turtingiausių

lietuvių

Redakcija 3

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

VYKDOMASIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 118 Tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

iame numeryje pristatome kasmetinį turtingiau-sių lietuvių šimtuką ir, kaip kasmet, sulaukėme kai kurių sąrašo narių prašymų jų pinigų ne-skaičiuoti ar kuklių pareiškimų, kad jie – jokie ne milijonieriai.Ko bijome? Laukinio kapitalizmo ir nesuval-domų kriminalinio pasaulio atstovų laikai lyg ir baigėsi, kai tik užsidirbus daugiau pinigų akimirksniu pasirodydavo rūstaus veido vy-rai, už nedidelį mokestį siūlydavę „apsaugos“ paslaugas. O gal gąsdina Valstybinės mokesčių ins-pekcijos ar kitų priežiūros institucijų dėmesys? Pri-siminkime, kaip valstybės tarnautojai sukruto, nu-sprendus jų interesų deklaracijas skelbti viešai. Nepaisant prezidentės Dalios Grybauskaitės pa-laikymo, Valstybinė tarnybinės etikos komisija buvo priversta taisyti savo sprendimą ir praėju-sių metų pabaigoje grąžinta senoji tvarka. Bent jau prieš porą metų šalies uždarosios akci-nės bendrovės buvo įpareigotos Registrų centrui nurodyti akcininkus, o įstatymai reikalauja kas-met pateikti finansines ataskaitas. Bet tai daro ne visi – neįvykdžius nurodymo gresia santy-kinai nedidelės baudos, o iš Juridinių asmenų registro bendrovė išregistruojama tik trejus

metus iš eilės nepateikusi savo ataskaitų. Tiesa, ši informacija nėra visuomenei prieinama už dyką – Registrų centras nemokamai pateikia tik pagrindinius įmonės rekvizitus, vadovą, o už fi-nansines ataskaitas tenka mokėti. Bet gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės „star-tup’as“ „Duedil“ leidžia nemokamai pamatyti daugumos šalyje registruotų įmonių finansinę informaciją, akcininkus, 20 metų retrospektyvos

kredito reitingus – tereikia užsiregistruoti.Tačiau ką bekalbėti apie verslininkų norą išlikti paslaptyje, kai „Google“ panorus paleisti viską fo-tografuojančius automobi-lius į Lietuvos gatves kilo

dalies visuomenės pasipiktinimas, kad visas pasaulis pamatys jų užtušuotus veidus, namo tvorą ar buto užuolaidas. Vis tas noras išlikti pa-slaptingiems. Džiugu, kad viskas baigėsi taikiai, o šiandien su džiaugsmu virtualiai važinėjame po Lietuvą. Grįžtant prie turtingųjų sąrašų, nereikėtų jų laikyti gėdos lenta, verčiančia rausti ir aiškin-tis aplinkiniams dėl uždirbtų milijonų. Tokius sąrašus reikėtų priimti kaip sunkaus darbo pri-pažinimą ir pagyrą už kuriamas darbo vietas bei verslumo kultūrą šalyje.

Tas lietuvių noras slėptisLietuviai mėgsta išlikti paslaptingi. Nesvarbu, ar kalbame apie turimą turtą,

ar apie būsto užuolaidų spalvą.

Š»Kaip ir kasmet,

sulaukėme kai kurių sąrašo narių prašymų jų pinigų neskaičiuoti

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

100 turtingiausių

Savaitės tema 5Savaitės tema4 Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Tęsdama tradiciją „Ekonomika.lt“ trečią kartą skelbia 100 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą.

Per metus vietos turtingiausiųjų sąraše gerokai persistumdė – tam įtakos turėjo ne tik išaugę ar sumažėję lietuvių turtai, bet ir pakeista jų skaičiavimo metodika.

Bankininkai ir bankrotaiTurtingiausiųjų sąrašas antrus metus iš eilės neteko ban-kininko – pernai dėl ,,Snoro“ bankroto išbrauktas Rai-mondas Baranauskas, šiemet tarp turtingiausiųjų neliko vietos Ūkio banko šeimininkui Vladimirui Romanovui.

Nors verslininkas tebėra Ūkio banko investicinės gru-

pės, valdančios keletą stambių užsienio verslų, akcinin-kas, su juo susijusių įmonių paskolų portfelis sudaro apie 1,5 mlrd. litų, bet tikroji vertė – gerokai mažesnė.

Kad yra nemokus, patvirtina ir pats V. Romanovas: prieš praėjusio rudens Seimo rinkimus pagrindinis Ūkio banko akcininkas deklaravo turįs turto už daugiau nei 180 mln. litų, o jo įsipareigojimai siekia beveik 240 mln. litų. Kitas praėjusių metų praradimas – „Hermis Capital“ bankrotas. Veržlios investicinės bendrovės, dar visai neseniai valdžiusios žiniasklaidos verslą, šaldy-tuvų ir elektronikos įmones bei vieną didžiausių Lietu-

vos naftos gavybos ir žvalgybos bendrovių, akcininkai pasitraukė, o į „Lime Investments“ pervadinta bendrovė murgdosi bankroto reikaluose.

Turtus sukrovė krepšinisTurtingiausiųjų sąraše vietos šiemet atsirado ir krep-šininkui Žydrūnui Ilgauskui. Nors su Lietuva pastarai-siais metais krepšininką sieja tik vardas ir pavardė, šios vasaros pabaigoje skelbta, jog per savo karjeros NBA me-tus JAV gyvenantis krepšininkas iš kontraktų su koman-domis uždirbo 124,5 mln. JAV dolerių (apie 350 mln. litų),

neatskaičius mokesčių. Jam taip pat priklauso keletas dešimčių milijonų litų vertų nekilnojamojo turto objektų JAV. Krepšininkas kartu su žmona taip pat valdo du fizi-nės reabilitacijos centrus.

Susiskaldė „Invalda“Akcijų biržose bene svarbiausia naujiena per praėju-sius metus buvo bendrovės „Invalda“ skyrybos, leidu-sios atskleisti bendrovės savininkų turtus. Šiemet, išsi-skyrus akcininkų ateities vizijoms, „Invalda“ skeliama į dvi naujas įmones: į biržos prekybos sąrašą įtrauktą

bendrovę „Invalda LT“ ir neįtrauktą kompaniją „In-valda privatus kapitalas“.

„Invalda LT“ akcininkais liks Alvydas ir Daiva Ba-niai, Ilona, Tatjana ir Darius Šulniai, „Lucrum inves-ticija“ bei „LJB investments“. O Algirdas ir Vytautas Bučai taps „Invaldos privataus kapitalo“ akcininkais. Didžiausia „Invaldos“ akcininkė Irena Ona Mišeikienė turės akcijų abiejose bendrovėse. Ji liks didžiausia „Invalda LT“ akcininke. „Invaldos“ bendras turtas, siekiantis 372 mln. litų, bus proporcingai paskirstytas tarp naujų įmonių.

1. Saulius Karosas, „SK Impex“ įmonių grupė – apie 3,8 mlrd. litų Didelė Šveicarijoje gyvenančio verslininko turto dalis sukaupta užsienyje, tačiau jis nemažai investuoja ir Lietuvoje. S. karosas tik pernai galutinai pasitraukė iš naftos verslo – 2012 metų vasarį Ženevoje veikusi bendrovė ,,Western Petroleum“ likviduota.

Pasak paties S. karoso, prieš likvidavimo pradžią ,,Western Petroleum“ pajamos siekė 6 mlrd. dolerių (dabar – apie 16 mlrd. litų). Dalį turto S. karosas investavo į tanklaivių verslą, kurį sėkmingai pardavė. S. karosui Lietuvoje priklauso 88 proc. Medicinos banko akcijų, verslininkas taip pat vienas arba su partneriais valdo ,,Sk Impex“ įmonių grupę, „BEG International“, Sugiharos grožio ir chirurgijos kliniką, bendrovę „Turto garantas“.

2. Nerijus Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė – apie 3,2 mlrd. litų ,,Creditinfo“ duomenimis, N. Numavičius tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 66 proc. ,,vP grupės“ įmonių akcijų. Prieš dvejus metus „vilniaus prekyba“ (vP) reorganizuota į ke-turias įmones – naujai įsteigtas bendroves „Entaras“, „NvP projektai“ ir „Patria Hol-

dings“ bei toliau veikiančią vP. Reorganizavus trijų naujai sukurtų ben-drovių įstatinis kapitalas sudarė po 438 mln. litų, o vP – 589 mln. litų. 2011 metais „vilniaus prekybos“ ir dukterinių įmonių pajamos siekė 8,9 mlrd. litų, pelnas nenuskaičius mokesčių sudarė 318,3 mln. litų. Grupė praėjusį vasarį perėmė Lenkijos prekybos tinklo „Aldik Nova“ 100 proc. akcijų kontrolę bei įsigijo parduotuvių tinklą Ispanijoje „DinoSol“.

3. Dmitrijus Buriakas, „BS Holding“ – apie 3 mlrd. litų Lietuvos pilietybę turinčio rusų kilmės verslininko kompanija ,,vision Internatio-nal People Group“ 19-oje šalių prekiauja sveikatos priežiūros produktais. kompa-nija šiuo metu priklauso kontroliuojan-čiajai bendrovei ,,B&S Group“. Pastaroji

investuoja į Rusijos, Austrijos, Šveicarijos, Ukrainos, kipro bei Lietuvos bendroves. ,,B&S Group“ per tarptautinę bendrovę „Health Tech Corporation“(HTC) valdo vaistažolių arbatas gaminančią įmonę „Šven-čionių vaistažolės“, sporto ir pramogų centrą vilniuje „Forum Palace“. kita ,,B&S Group“ atšaka – „Progress ventures Holding“ plėtoja NT projektus Lietuvoje ir kitose šalyse. verslininko veikla Ukrainoje sukon-centruota į NT plėtros bendrovę ,,Devision“.

4. Lyda Lubienė, ,,Achemos grupė“ – apie 1 mlrd. litųL. Lubienė kartu su mažamete velionio Bronislovo Lubio dukra valdo 50,36 proc. ,,Achemos grupės“ akcijų. ,,Creditinfo“ duomenimis, L. Lubienei priklauso 38,75 proc., jos dukrai – 11,63 proc. akcijų. Pas-taruoju metu ,,Achemos grupėje“ vyksta

nuolatiniai pokyčiai, atsistatydino koncerno prezidentas Arūnas Lau-rinaitis, ekonomikos ir finansų direktorė, atstovė spaudai. ,,Achemos grupė“ 2011 metais uždirbo 4 mlrd. litų pajamų, jos pelnas neatskaičius mokesčių siekė 207 mln. litų. koncernas valdo daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – ,,Achema“, trąšų gamintoja ,,Agrochema“, klaipėdos uosto krovos bendrovė ,,klasco“, žiniasklai-dos priemonės ir viešbučiai, vėjo jėgainių parkas.

5. Raimondas Tumėnas, „BT Invest“ – apie 800 mln. litųInvesticinė bendrovė ,,BT invest“, kurios 50 proc. akcijų valdo R. Tumėnas, sėkmingai įgyvendina Ukrainos prekybos tinklo ,,No-vus“ plėtrą. ,,BT Invest” Ukrainoje taip pat valdo importo bendrovę ,,Best Imports“ bei statybų bendrovę ,,Stolitsa Group“.

,,BT Invest“ lygiomis dalimis įkūrė Raimondas Tumėnas ir a.a. Igoris Bezzubas, panaudoję lėšas, gautas pardavus vieną didžiausių Ukrai-nos sulčių gamintojų – bendrovę ,,Sandora“ – amerikiečių kompanijai „PepsiCo“. Sandorio vertė siekė 1,4 mlrd. litų. verslininkas per ,,BT in-vest“ taip pat valdo pastatą vilniaus centre – Gedimino pr. 35, kuriame pernai duris atvėrė verslo centras ,,Pirklių klubas“.

6. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupė – apie 770 mln. litų D. Dundulis valdo 93 proc. „Norfos maž-menos“, turinčios apie 130 prekybos cen-trų visoje Lietuvoje, akcijų, bei 93 proc. „Rivonos“, kuri yra pagrindinė „Norfos mažmenos“ tiekėja, akcijų. Pastaroji valdo keletą gamybos padalinių: Alytaus

pieninę, „Alytaus konservus“ ir Rokiškio kulinarijos gamybinį pada-linį. Be plėtros Lietuvoje, prekybos tinklas žada 2015-aisiais žengti į Baltarusijos rinką. Ten bendrovė investuoja apie 21 mln. litų. konso-liduotos „Norfos“ įmonių grupės pajamos 2011 metais pasiekė 2,5 mlrd. litų, bendrovės dirbo pelningai.

7. Augustinas Rakauskas, „Senukų prekybos centras“ – apie 750 mln. litų A. Rakauskas valdo 30 proc. „Senukų prekybos centro“ akcijų, dar 20 proc. priklauso sūnui Arūnui. kartu su juo A. Rakauskas valdo ir bendrovę SSPC. Pernai „Senukų“ pardavimai augo 6,7 proc. ir viršijo 0,9 mlrd. litų. Taip pat A.

Rakauskui priklauso gamybos bendrovės „Statida“ akcijos. Be to, jis investicijų bendrovės RAZ bendrasavininkis. Ši kompanija veikia maž-meninės prekybos, nekilnojamojo turto ir energetikos srityse Baltijos šalyse, vidurio ir Rytų Europoje. A. Rakauskas per susijusias įmones valdo „Žinių radiją“, visuomenės harmonizavimo parką.

8. Žilvinas Marcinkevičius, „Vilniaus prekybos“ grupė – apie 700 mln. litųLietuvos gyventojų registro duomenimis, nuo 2009 metų gruodžio Ž. Marcinkevi-čiaus deklaruota gyvenamoji vieta – Ai-rija. Ten jis plėtoja verslus, investuoja į mažmeninę prekybą, uosto veiklą. Į Airiją Ž. Marcinkevičius pasitraukė pradėjus by-

rėti vadinamajam „vilniaus prekybos“ dešimtukui, kontroliavusiam ,,vilniaus prekybos“, ,,Maxima LT“ ir kitus verslus. verslininkas dar 2008-ųjų rugpjūtį nustojo eiti vP grupės viceprezidento pareigas. Registrų centro duomenimis, Ž. Marcinkevičius valdo 13,8 proc. ir 13,6 proc. „NDX energijos“ akcijų.

9. Tautvydas Barštys, „KG Group“ – apie 540 mln. litųĮmonių grupės „kG Group“, kurią sudaro „kauno grūdai“, vilniaus paukštynas ir kaišiadorių paukštynas, 2012 metų apyvarta siekė 1,4 mlrd. litų – 14,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Grupės įmonių eksportas padidėjo penktadaliu ir siekė

489 mln. litų. ,,kauno grūdų“ kontrolę T. Barštys įgijo 2005 metų kovą, kai kartu su kitais įmonės valdybos nariais bei jų sutuoktiniais valdė 40,07 proc. įmonės akcijų. T. Barštys, ,,Creditinfo“ duomeni-mis, 2013 kovą tiesiogiai valdė 36,72 proc. ,,kauno grūdų“ akcijų bei 5,27 proc. kaišiadorių paukštyno.

10. Darius Mockus, „MG Baltic“ – apie 510 mln. litų D. Mockus valdo 100 proc. koncerno „MG Baltic“ akcijų. Pastarasis valdo 63 įmones žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, pre-kybos ir kitų sektorių įmones. Jame 2012 metais dirbo per 3 tūkst. žmonių, o kon-cerno pajamos siekė 1,5 mlrd. litų. Be to,

D. Mockus praėjusių metų pabaigoje tiesiogiai valdė beveik 2 proc. koncernui priklausančios bendrovės „Apranga“ akcijų, o pridėjus su-sijusias įmones šis skaičius išauga iki 62,73 proc.

11. Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“ – apie 450 mln. litų R. karbauskis valdo 100 proc. „Agrokon-cerno“ akcijų. Jam taip pat priklauso po 100 proc. bendrovių ,,Agrokoncerno grū-dai“, „Šiaulių agrocentras”, „vilkaviškio agrocentras“ akcijų. Bendrovių pajamos 2011 metais, ,,Creditinfo“ duomenimis,

viršijo 700 mln. litų. Metų pradžioje bendrovė skelbė investuosianti iki 10 mln. litų į vilkikų parką ir 30 mln. litų – į elevatorių plėtrą. Ramūnas karbauskis tiesiogiai ar per įmones valdo 30 tūkst. ha dir-bamos žemės.

12. Vidmantas Kučinskas, „Arvi ir Ko“ – apie 430 mln. litųvidmantas kučinskas vadovauja įmonių grupei „Arvi ir ko“, vienijančiai apie 20 Lie-tuvos ir užsienio bendrovių. Neseniai „Arvi ir ko“ į projektą Rusijoje kartu su vietos part-neriais investavo 70 mln. litų. Planuojama, kad metinė naujos gamyklos apyvarta sieks

170 mln. litų. „Arvi ir ko“ taip pat planuoja kaliningrade atidaryti naują cukraus gamyklą už 420 mln. litų. Praėjusių metų vasarą vyko „Arvi ir ko“ derybos su vokietijos koncernu „Pfeifer & Langen“ dėl 49 proc. UAv „Arvi cukrus“ akcijų pardavimo. 2012 metais įmonių grupės „Arvi ir ko“ apyvarta siekė 800 mln. litų.

Sąrašo naujokas

lietuvių

13. Vladas Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė – apie 420 mln. litų „vilniaus prekybos“ (vP) akcininkas valdo 24,6 proc. vP akcijų. Jam taip pat priklauso bendrovės „Eva grupė“ kontrolinis akcijų paketas. 2011 metų pabaigoje EvA GRUPĖS konsoliduotas turtas sudarė daugiau nei 111 mln. eurų (383 mln. litų), o pajamos

viršijo 115 mln. eurų (397 mln. litų). Tikėtina, kad tik dalis jo valdomų akcijų yra asmeninės, kitos realiai priklauso broliui Nerijui Numavičiui, dėl kurio skyrybų su žmona perrašytos brolio vardu.

14. Sergejus Rachinšteinas, „Serneta“, „Everita“ – apie 400 mln. litųŠešėliniu milijonieriumi tituluojamas verslininkas valdo daugiau nei 30 nekil-nojamojo turto objektų, kuriuose įsikūrę nuomininkai – prekybos centrai „Norfa“, „Rimi“ ir „Maxima“. Jo valdomi pre-kybos centrai vertinami 200 mln. litų.

,,Ekonomika.lt“ žiniomis, šiam vilniečiui taip pat netiesiogiai pri-klauso įmonės ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, kaliningrado srityje. Žiniasklaidos dėmesio vengiantis žydų kilmės verslininkas su dar septyniais asmenimis teisiamas dėl apgaulingos apskaitos tvar-kymo, nusikalstamo susivienijimo organizavimo, dokumentų klas-tojimo ir kitų nusikaltimų.

15. Pranas ir Andrius Kizniai, „Lietpak“ – apie 380 mln. litų P. kizniui priklauso 80 proc. „Lietpak“ ak-cijų, A. kizniui – 20 proc. 2011 metais ben-drovė uždirbo 33,7 mln. litų pelno, gavo 244,9 mln. litų pajamų. Bendrovė į plas-tikinių medžiagų gamybos centro plėtrą vilniaus rajone, Čekoniškių kaime, iki 2011-

ųjų planuoja investuoti apie 75 mln. litų. Šį „Lietpak“ projektą vyriau-sybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurį įgyvendinusi įmonė į valstybės biudžetą kasmet papildomai sumokės 12–14 mln. litų mokesčių. Už 75 mln. litų planuojama sukurti reikalingą gamybos inf-rastruktūrą.

16. Audrius Jozėnas, Farmacijos verslas – apie 375 mln. litųAudrius Jozėnas šiuo metu yra Lietuvos garbės konsulas kazachstane. Jis ten gy-vena ir dirba nuo 1995 metų. kazachstane užsiėmė farmacijos verslu, prisidėjo kuriant šios srities teisinę bazę, inicijavo ir vadovavo kazachstano farmacijos produkcijos impor-

tuotojų asociacijai. Taip pat turi verslų viešųjų ryšių, reklamos, turizmo sektoriuose.

17. Arūnas Martinkevičius, koncernas SBA – apie 370 mln. litų A. Martinkevičius turi 100 proc. koncerno SBA akcijų ir yra jo prezidentas. koncernas valdo 27 įvairių verslo šakų įmones, kurių pagrindinė – medienos perdirbimas. kon-cernas taip pat veikia aprangos, energeti-kos, NT srityse. 2012 metų pirmąjį pusmetį

koncerno pajamos perkopė 0,5 mlrd. litų ir, palyginti su tuo pačiu lai-kotarpiu pernai, augo beveik 60 proc. 2012 metais koncernas atidarė baldų gamyklą Baltarusijoje, į kurią investavo 48,3 mln. litų.

18. Arvydas Avulis, „Hanner“ – apie 350 mln. litų Nekilnojamojo turto plėtros įmonę „Han-ner“ valdantis Arvydas Avulis pernai per-kėlė savo įmonės kapitalą į Estiją, kur, pasak verslininko, yra „žymiai papras-tesnė, aiškesnė ir patikimesnė“ mokes-čių aplinka. Nors vienintelis „Hanner“

akcininkas dabar – Estijoje registruota kontroliuojančioji bendrovė oU „Hanner Group“, įmonę toliau valdo Avulių šeima: A. Avulis bei jo dukros Gintarė ir Ieva. A. Avulis verslą pradėjo nuo mažmeninės prekybos, o su 1995-aisiais įkurta įmonė „Hanner“ pradėjo inves-tuoti į nekilnojamąjį turtą bei statybas. Bendrovė turi 26 dukterines įmones ir veikia Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Ukrainoje.

19. Stanislavas Michnievičius, „Sanitex“ – apie 350 mln. litų Lenkų kilmės Lietuvos pilietybę turintis verslininkas valdo „Sanitex“, vienos di-džiausių Lietuvoje didmeninės prekybos įmonių, 52,63 proc. akcijų paketą. ,,Sa-nitex“ įmonių grupei priklauso apie 20 didmeninės ir mažmeninės prekybos,

logistikos sričių bendrovių. 2011-aisiais kompanija gavo 1,1 mlrd. litų pajamų, dirbo pelningai. „Sanitex“ aktyviai plečiasi Latvijoje, ten įsigijo didmenininkės „Avers Centrs“ akcijų, kurios metinė apyvarta siekia apie 172 mln. litų. 2010 metais Lietuvos bendrovė ten taip pat įsigijo maisto, alkoholio, tabako didmeninės prekybos kompaniją „B&S Baltics“ (vėliau ,,karsten-Baltics“).

20. Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupė – apie 285 mln. litų „vičiūnų“ įmonių grupę sudaro 47 įmonės iš 17 pasaulio šalių. Produkciją gamina 6 grupės fabrikai. 85 proc. par-duodamos produkcijos eksportuojama. Grupės bendrovės atstovauja prekių žen-klams „Hortex“, „McCain“, „Nestle“ ir

„Dujardin“. ,,Creditinfo” duomenimis, 2011-aisiais grupės pajamos siekė 470 mln. litų. v. Matijošaitis ne tik vadovauja verslui, bet ir kartu su šeima valdo stambius įmonių akcijų paketus – nuo 40 iki 60 proc. Jis taip pat valdo 80 proc. vičiūnų restoranų grupės akcijų, kuriai priklauso 34 restoranai visoje Lietuvoje.

21. Adomas Balsys, „Lytagra“ – apie 250 mln. litų2011 metų pirmąjį pusmetį prekybos gru-pės „Lytagra“ apyvarta siekė 280,7 mln. litų, tai 38 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o pelnas sudarė 13 mln. litų. Bendrovės įmonių grupę sudaro centrinė įmonė „Lytagra“ kaune, 8 antrinės įmo-

nės, viena iš jų AS „Lytagra“ Latvijoje ir kelios dešimtys filialų, preky-bos centrų bei parduotuvių visoje Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. Nuo 1992-ųjų vadovavęs bendrovei A. Balsys prabyla apie planus greitai pasitraukti iš generalinio direktoriaus pareigų ir darbą tęsti įmonės valdyboje.

22. Jolanta Blažytė, „Vikonda“ – apie 250 mln. litų Parlamentaro viktoro Uspaskicho žmona Jolanta Blažytė valdo 50 proc. koncerno „vikonda“ akcijų. koncernui priklauso 20 bendrovių. Dar 15 proc. „vikondos“ akcijų turi J. Blažytės dukra Laura. 27,23 proc. „vikondos“ akcijų valdo bendrovė

„Edvervita“. Pastarosios akcijas neseniai v. Uspaskichas perleido savo vaikams iš pirmosios santuokos – Julijai ir Eduardui Uspaski-chams. „vikondos“ grynasis pelnas 2011 metais siekė 8,39 mln. litų. vien J. Blažytės turtas siekia apie 180 mln. litų, tačiau pridėjus val-domą šeimos, jis išauga iki 250 mln. litų.

23. Gvidas Drobužas, ,,Panevėžio keliai“ – apie 250 mln. litų G. Drobužas valdo 28,37 proc. bendrovės ,,Panevėžio keliai“ akcijų bei yra šios ben-drovės valdybos pirmininkas. 2011 metais bendrovės ,,Panevėžio keliai“ įmonių gru-pės konsoliduotas grynasis pelnas mažėjo 83,85 proc. iki 2,6 mln. litų, o pajamos

didėjo 15,09 proc. iki 565,16 mln. litų. 2012 metų birželio mėnesio duo-menimis, G. Drobužas dar valdo 12 kitų įmonių akcijų (vienos stambiau-sių – „Specializuota komplektavimo valdyba“, „kauno tiltai“, „klovai-nių skalda“) bei didžiojoje dalyje jų eina valdybos pirmininko ar nario, prezidento ar direktoriaus pareigas.

24. Raimondas Karpavičius, „Marijampo-lės pieno konservai“ – 230 mln. litų R. karpavičiui priklauso 100 proc. didžiau-sios Baltijos šalyse konservų gamintojos ir vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ akcijų. Jis tai pat bendrovės val-dybos pirmininkas. „Marijampolės pieno

konservų“ pajamos 2011 metais išaugo 7,1 proc. iki 324,499 mln. litų. Didžioji dalis įmonės produkcijos parduodama ES šalyse. R. karpavičius yra klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (kPPAR) viceprezi-dentas, bendrovės „karpis“ (krovinių ekspedijavimas Lietuvos geležin-keliais ir per jūros uostą) valdybos pirmininkas.

RĖMĖJAI

76

31. Gintautas Jaugielavičius, „Icor“ – apie 220 mln. litų G. Jaugielavičius – trečiasis iš keturių „Icor“ savininkų, nuo 2005 metų – „City Service“ valdybos narys. Be „City Service“ „Icor“ taip pat priklauso pramonės ir energetikos projektais užsiimanti įmonių grupė „Axis Industries“, didžiausia pramogų verslo

grupė Baltijos šalyse „SEvEN entertainment“, atliekų perdirbimo verslu užsiimanti bendrovė „Bionovus“, nekilnojamojo turto įmonė „Realco“. Įmonių grupės „Icor“ veiklos teritorija apima centrinę ir rytinę Europos dalį, pastaroji – viena aktyviausių grupės plėtros krypčių.

32. Liudas Skierus, Plungės kooperatinė prekyba – apie 220 mln. litų L. Skierus valdo 44,2 proc. „vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios Plungės kooperatinės prekybos bendrovės akcijų. Šioje įmonėje yra beveik visas „vičiūnų“ įmonių grupės turtas. Iš viso grupę su-daro 47 įmonės 17-oje pasaulio šalių.

Produkciją gamina 6 grupės fabrikai. 85 proc. parduodamos pro-dukcijos eksportuojama. Grupės bendrovės atstovauja prekių žen-klams „Hortex“, „McCain“, „Nestle“ ir „Dujardin“. ,,Creditinfo“ duomenimis, 2011 metais grupės pajamos siekė 470 mln. litų. Turi žmoną Reginą.

33. Jūratė Žadeikienė, ,,Achemos grupė“ – apie 220 mln. litų velionio verslininko Bronislovo Lubio dukra iš pirmosios santuokos – viena pagrindinių „Achemos“ koncerno akcininkių (11,63 proc.). „Achemos“ grupė valdo daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – ,,Achema“, trąšų ga-

mintoja ,,Agrochema“, klaipėdos uosto krovos bendrovė ,,klasco“, žiniasklaidos priemonės ir viešbučiai, vėjo jėgainių parkas. ,,Achemos grupė“ 2011 metais uždirbo 4 mlrd. litų pajamų, jos pelnas neatskaičius mokesčių siekė 207 mln. litų. J. Žadeikienė pernai pasitraukė iš vaikų gydytojos pareigų kauno klinikose.

34. Žydrūnas Ilgauskas, krepšininkas – apie 210 mln. litųŽydrūnas Ilgauskas per 14 metų karjerą NBA uždirbo 350 mln. litų neatskaičius mokesčių. Be krepšinio jis investavo į ne-kilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, 2012 metų vasarą bandė parduoti vieną savo namų Majamyje už daugiau nei 20 mln. litų, o

dar prieš metus ieškojo nuomininkų butui Niujorke, kurį 2006 metais įsigijo už daugiau nei 17 mln. litų. Taip pat kartu su žmona JAv valdo du fizinės reabilitacijos centrus.

35. Darius Krasaitis, „DK Investicijos“ – apie 200 mln. litųD. krasaitis turtą sukaupė, kai pardavė valdytą įkurto parduotuvių tinklo „Rimi“ akcijų dalį. 2002 metais D. krasaitis valdė 25 proc. bendrovės „Ekovalda“ akcijų. Pas-taroji valdė „Rimi“ tinklą. Tais pačiais me-tais visas „Ekovaldos“ akcijas įsigijo „ICA

Ahold“ per „ICA Baltic“. Paskutiniais duomenimis, D. krasaitis valdo 100 proc. bendovės „Dk Investicijos“ akcijų. Pastaroji turi stovėjimo aikštelių tinklą vilniaus ir kauno oro uostose „ADC Parking“ bei auto-mobilių nuomos bendrovę „ADC Rent“.

36. Anridas Vinkleris, „Vaivorykštė“ – apie 210 mln. litųA. vinkleris valdo 100 proc. korporacijos „vaivorykštė“ akcijų. korporacija skel-bia, kad jos įstatinis kapitalas viršija 200 mln. litų. „vaivorykštei“ priklauso daug nekilnojamojo komercinės paskirties turto. Ji taip pat užsiima mažmenine

prekyba, turi viešbutį „vaivorykštė“ bei laikraštį „Šiaulių naujie-nos“. Pernai korporacijos pelnas neatskaičius mokesčių augo 43 proc. ir siekė 6,22 mln. litų.

37. Rimandas Stonys, „Dujotekana“ – apie 200 mln. litųPernai bendrovės „Dujotekana“ valdybos pirmininkas R. Stonys savo turimą ben-drovės akcijų paketą padidino iki 66 proc. „Dujotekanos“ pajamos 2011-aisiais su-darė 570 mln. litų, pelnas siekė beveik 10 mln. litų. R. Stonys JAv registruotos ben-

drovės ,,Clement Power venture“, valdančios 99,49 proc. kauno termofikacinės elektrinės, akcininkas. Registrų centro duomenimis, tokio dydžio kTE akcijų paketą JAv įmonė valdė šiemet kovo 8 dieną, jį nupirkusi iš Rusijos koncerno ,,Gazprom“. Likusias (0,51 proc.) ak-cijas valdo kita R. Stonio kontroliuojama įmonė ,,Dujotekana“ (66 proc.).

38. Rūta Bagdonavičienė, Eglė Audronė Zulanienė, „Nacionalinė farmacijos grupė“ – apie 175 mln. litų E. A. Zulanienė yra bendrovių „Ginta-rinė vaistinė“ ir „Nacionalinė farmacijos grupė“ (NFG) valdybos pirmininkė, o jos seseriai R. Bagdonavičienei priklauso da-lis didmeninės farmacinės kompanijos

„Limedika“, kurios 100 proc. akcijų valdo NFG. 2011-aisiais „Ginta-rinė vaistinė“ gavo 153, 5 mln. litų pajamų ir uždirbo 5,17 mln. litų pelno. kartu su „Norfos“ vaistinėmis, kurių 50 proc. akcijų priklauso „Norfos“ mažmenos grupei, „Gintarinė vaistinė“ šių metų pradžioje valdė beveik 300 vaistinių tinklą, sudarantį apie 20 proc. Lietuvos vaistinių rinkos.

39. Rymantas Juozaitis, ENG – apie 170 mln. litųBuvęs „Leo LT“ valdybos pirmininkas ir „Lietuvos energijos“ generalinis direkto-rius R. Juozaitis šių metų pradžioje buvo išrinktas į visagino atominės elektrinės valdybą ir, kaip pats skelbė, nebeturįs nieko bendro su bendrovėmis ENG ir

„Ekopartneris“. Tiesa, įmonės ir toliau priklauso su R. Juozaičiu verslo ar kitais ryšiais susijusiems asmenims. R. Juozaičio šeima tiesiogiai ir per susijusius asmenis turi daug nekilnojamojo turto objektų, bendroves – ENG, „Palanga CITY“, „Ekopartneris“, „Elek-trėnų energetikos remontas“, „Svinda“, „Požeminiai darbai“, „RAY investment“ ir kt.

40. Jonas Tučinskas, „Nemuno banga“ – apie 170 mln. litų J. Tučinskas vadovauja cigarečių fil-trus gaminančiai bendrovei „Nemuno banga“ ir, ,,Creditinfo“ duomenimis, yra vienintelis jos akcininkas. GILD atlikto ty-rimo duomenimis, pernai metų pradžioje „Nemuno banga“ buvo 43-ia vertingiau-

sia įmonė Lietuvoje. kaip skelbia „Creditinfo“, bendrovė 2011 metais gavo 131 mln. litų pajamų, o pelnas neatskaičius mokesčių siekė 30,6 mln. litų. Lentvaryje įsikūrusi bendrovė didžiąją dalį produkci-jos eksportuoja. Bendrovei taip pat priklauso sandėlių kompleksas varėnoje.

41. Idrakas Dadašovas, „Penki kontinentai“ – apie 165 mln. litųPernai Idrakas Dadašovas tapo vieninteliu bendrovės „Penki kontinentai“ akcininku. Iki tol 24 proc. akcijų priklausė jo žmonai Galinai Dadašovai. I. Dadašovas yra „Pen-kių kontinentų“ įmonių grupės generalinis direktorius, „Penkių kontinentų bankinės

technologijos“ (BS/2) direktorius. Pagrindinės vadovaujamos „Penkių kontinentų“ įmonių grupės veiklos kryptys – bankiniam sektoriui skirtų technologijų, programinės įrangos, mokėjimo bei lojalumo sistemų kū-rimas, diegimas ir priežiūra, telekomunikacijų paslaugos. 2011 metais „Penkių kontinentų“ pajamos sudarė 117 mln. litų.

42. Pranas Dailidė, „Dojus agro“ – apie 165 mln. litųP. Dailidė yra „Dojus agro“ (buvusi „C.olsen-Baltic“) valdybos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuvos pienas“ tarybos pirmininkas, kooperatinės bendro-vės „Grūduva“ valdybos pirmininkas. „Do-jus agro“ 2011 metais gavo 265,5 mln. litų

pajamų ir 14, 7 mln. litų pelno. 2004-aisiais įkurta dukterinė įmonė „C. olsen kaliningrad“, vėliau pervadinta į „DoJUS kaliningrad“, 2010 me-tais įmonė pradėjo veiklą Latvijoje bei įkūrė dukterinę įmonę „DoJUS Latvija“.

47. Jordanas ir Viktorija Kenstavičiai, „Norvelita“ – apie 150 mln. litų J. kenstavičius – pagrindinis „Norveli-tos“ akcininkas, kaimo turizmo sodybos „karpynė“ savininkas. Lapkritį „Norvelitos“ įkūrėjas J. kensta-vičius pasitraukė iš generalinio direkto-riaus pareigų ir tapo įmonės valdybos

pirmininku. 2011 metais „Norvelitos“ pelnas siekė 25,6 mln. litų, o pajamos 312 mln. litų.

48. Dainius Kreivys, „Catus“ – 150 mln. litų Buvęs ūkio ministras D. kreivys 2011 metais apkaltintas viešųjų ir privačių interesų supainiojimu ir turėtas įmonės „Catus“ (anksčiau – „Stamija“) akcijas perrašė motinai. Pernai jis iš motinos susigrąžino 40 proc. verslo ir nekilnoja-

mojo turto valdymo bendrovės „Catus“ akcijų. Įmonei priklauso 65 proc. „Makvežos“, kuri valdo apdailos ir statybinių medžiagų prekybos tinklą „Moki-veži“, akcijų, ir 70 proc. bendrovės „Statybų gausa“ akcijų. 2011-iaisiais bendrovė uždirbo 2 mln. litų pelno, o jos pajamos siekė 166,2 mln. litų. Įmonėje dirba daugiau nei 600 darbuotojų. Šiuo metu D. kreivys yra Seimo narys.

49. Arvydas Janulaitis, buvęs „Fermento“ akcininkas – apie 145 mln. litųA. Janulaitis – biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, padėjo pagrindus pirmosioms Lietuvoje moder-niosios biotechnologijos įmonėms, ben-drovėms „Fermentas“ ir „Biofa“. Sėkmin-gas „Fermento“ pardavimas padėjo šiam

mokslininkui sukaupti didelius turtus. „Fermentą“ už 728 mln. litų 2010 metais įsigijo ir tebevaldo JAv bendrovė „Thermo Fisher Scientific“.

50. Mindaugas Raila, „Girteka“ – apie 145 mln. litų „Girteka“ – transporto kompanija, per metus atliekanti 130 tūkst. krovinių per-vežimų. M. Raila yra pagrindinis logistikos įmonės akcininkas, jam priklauso 90 proc. „ME investicijos“ akcijų, per kurią valdoma „Girteka“. 2012 metais „Girteka“ gavo 282

mln. litų pajamų, uždirbo 40 mln. litų pelno. Pernai kartu su koncernu „Hanner“ „Girteka“ investavo 130,26 mln. litų nuosavų lėšų į NT objek-tus Sankt Peterburge. 2012-aisiais „ME Investicija“ gavo 3 mln. litų ver-tės paskolą iš Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“.

51. Antanas Trumpa, „Rokiškio sūris“ – apie 130 mln. litų A. Trumpa praėjusiais metais didino savo valdomą bendrovės dalį. kovo pradžioje jis tiesiogiai valdė 22,69 proc. „Rokiš-kio sūrio“ akcijų. Dar 39,99 proc. akcijų valdo bendrovė „Pieno pramonės investi-cijų valdymas“, kurios 67,04 proc. akcijų

priklauso A. Trumpai. Praėjusiais metais bendrovės „Rokiškio sūris“ grupės grynasis pelnas didėjo 6 proc. iki 29,2 mln. litų, o pardavimas augo 16 proc. iki 796,4 mln. litų.

52. Alvydas Barsteiga, „Nemuno vaistinė“ – 120 mln. litų A. Barsteigai priklauso 76 proc. „Nemuno vaistinės“ akcijų. Pernai guodį „Nemuno vaistinė“, valdanti „Camelia“ vaistinių tinklą, už neskelbiamą sumą įsigijo 100 proc. generinius vaistus bei maisto pa-pildus gaminančios Latvijos farmacijos

bendrovės „Ingen Pharma“ akcijų. 2009-aisiais įsteigta antrinė „Nemuno vaistinės“ bendrovė „Medigate“. Bendrovė „Camelia vaistinė“ užima ketvirtį Lietuvos rinkos ir valdo apie 290 vaistinių.

53. Juozas Magelinskas, „Megrame“ – apie 120 mln. litų J. Magelinskas valdo „Megrame“ kon-cerną, kuris jungia 12 bendrovių. Dau-giausia jos gamina langus bei duris. J. Magelinskui taip pat priklauso 65 proc. elektronikos detalių gamintojos „vilma“ akcijų, kurios pelnas prieš apmokesti-

nimą, „Creditinfo“ duomenimis, 2011 metais siekė 11,5 mln. litų. J. Magelinskas gimė kaune, karjerą pradėjo įvairiose statybinėse or-ganizacijose.

54. Ivanas Paleičikas, „Lukoil Baltija“ – apie 120 mln. litų Ivanas Paleičikas eina bendrovės „Lukoil Baltija“ prezidento ir valdybos pirmininko pareigas. 100 proc. bendrovės akcijų valdo užsienio bendrovė „Lukoil Europe Holdings B.v“. Neoficialiai kalbama, kad I. Paleičikas – vienas šios bendrovės steigėjų ir pagrin-

dinių akcininkų. 2012 metais „Lukoil Baltijos“ grynasis pelnas mažėjo 10,5 proc. iki 9,691 mln. litų. Be to, 7 įmonės vadovams tuo pačiu laiko-tarpiu buvo priskaičiuota 3,253 mln. litų darbo užmokesčio (8,6 proc. daugiau). Taip pat I. Paleičikas pernai skelbė planus investuoti 200 tūkst. litų į saulės elektros jėgainės statybas Akmenės rajone.

28. Linas Samuolis, „Icor“ – apie 220 mln. litųL. Samuolis yra vilniaus savivaldybės ta-rybos narys, „vilniaus energijos“ prezi-dentas, „Litesko“ generalinis direktorius. Jam, kaip ir kitiems trims „Icor“ valdybos nariams, netiesiogiai priklauso 25 proc. koncerno akcijų. 2010 metais iš „Rubicon

Group“ į „Icor“ persivadinęs lietuviško kapitalo koncernas ir toliau iš-lieka viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, vienijanti keliasdešimt bendrovių, kurios veikia energetikos, nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų srityse. „Icor“ 2011-aisiais gavo 901 mln. litų konsoliduotų au-dituotų pajamų. koncerno grynasis konsoliduotas pelnas, palyginti su 2010-aisiais, 2011 metais smuko beveik 3 kartus – iki 64,27 mln. litų.

29. Darius Leščinskas, „Icor“ – apie 220 mln. litųD. Leščinskas – vienas iš „Icor“ valdybos narių, turi 25 proc. koncerno akcijų. Jis taip pat yra „Icor“ priklausančios ne-kilnojamojo turto priežiūros bendrovės „City Service“ valdybos narys. „City Ser-vice“ valdo didžiausią integruotų komu-

nalinių paslaugų įmonių grupę vidurio ir Rytų Europoje, pernai bendrovės grynasis pelnas sudarė 15,3 mln. litų ir buvo 49 proc. mažesnis nei 2011-aisiais. Anksčiau buvo skelbiama, kad įmonė pa-sitrauks iš koncerno, tačiau to kol kas nepadarė.

30. Andrius Janukonis, „Icor“ – apie 220 mln. litų A. Janukonis yra vienas įmonių grupės „Icor“ akcininkų. Jis netiesiogiai valdo 25 proc. bendrovės akcijų. 2011 metais grynasis bendrovės pelnas siekė 64,27 mln. litų, o grupės bendrovėse dirbo apie 4,4 tūkst. žmonių.

45. Violeta Dargienė, „Eika“ – apie 150 mln. litų v. Dargienė turi didžiąją dalį įmonių grupės „Eika“ akcijų. Sutuoktinio Roberto Dargio įkurtoje statybų bendrovėje „Eika“ dirba beveik nuo jos veiklos pradžios. 2012 me-tais grupė pardavė 104 naujos statybos bu-tus vilniuje. 2013 metais „Eika“ planuoja

investuoti 38 mln. litų į nekilnojamojo turto plėtrą vilniuje. Įmonių grupę „Eika“ sudaro bendrovės „Eika“, „Inžinerinės idėjos“ ir „Eikos statyba“. kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ bendrovę „Eika“ pripažino geriausia 2012 metų nekilnojamojo turto plėtros įmone Lietuvoje.

46. Tadas Karosas, „LTk Capital“ – apie 150 mln. litų T. karosas – didžiausias kontroliuojančio-sios bendrovės „LTk Capital“ akcininkas. Bendrovė valdo restoranų tinklą „Čili Hol-dings“, elektronines parduotuves „Ama-zingSales.com“, „pigu.lt“, „220.lv“, kainų palyginimų sistemą „Priceon“, masažo

salonų tinklą „East Island“ bei didmeninės kosmetikos ir parfumeri-jos prekybos įmonę „kruzas Nordic Cosmetics Distribution“. Praėjusių metų vasarą kalbėta, kad restoranų tinklui „Čili Holdings“ ieškomi pirkėjai. Skaičiuojama, kad bendrovės vertė gali siekti iki 148 mln. litų. „Čili Holdings“ grupė pernai pasiekė 116 mln. litų apyvartą. Pernai „LTk Capital“ pardavė Belgijoje ir olandijoje turėtas įmones.

25. Viktoras Butkus, buvęs „Fermento“ akcininkas – apie 220 mln. litų v. Butkus kapitalą sukaupė sėkmingai pardavus biotechnologijų bendrovę „Fer-mento“ JAv mokslinių technologijų gigan-tei „Thermo Fisher Scientific“. Bendrovė buvo parduota už 728 mln. litų. Pusę jos akcijų valdė privatūs fiziniai asmenys, tarp

kurių buvo ir bendrovei vadovavęs v. Butkus. Be to, jis su žmona yra sukaupęs lietuvių modernaus meno kolekciją, kurios vertė siekia apie 6 mln. litų.

26. Benas Gudelis, „Fragrances International“ – 220 mln. litų Bendrovės „Fragrances International“, kuri valdo kosmetikos ir parfumerijos parduotuvių tinklą „kristiana“, akcinin-kas B. Gudelis šiemet Latvijoje viešojo aukciono metu už 5,5 mln. litų įsigijo 49 proc. „Douglas Baltic“ akcijų. vėliau

„Fragrances International“ turėjo planų pirkti ir likusią dalį, tačiau, po konkurencijos tarybos pradėto tyrimo dėl galimai per didelės koncentracijos rinkoje, bendrovė šį prašymą atsiėmė. Pernai, metų pabaigoje, bendrovė skelbė, kad ketina parduoti įsigytas „Douglas Baltic“ akcijas.

27. Kęstutis Juščius, „Baltic Champignons“ – apie 220 mln. litų kęstutis Juščius – vienos didžiausių Rytų Europos pievagrybių augintojų bendrovės „Baltic Champignons“ savininkas. 2011 metais bendrovėje dirbo beveik 500 žmo-nių, o parduotų pievagrybių kiekis siekė 11 tūkst. tonų. 85 proc. jų buvo eksportuota

į užsienį. Bendrovė turi du pievagrybių auginimo fabrikus Lietuvoje, vieną Rusijoje. Taip pat padalinį, kuris užsiima grybienos auginimo ter-pės (komposto) gamyba.

43. Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“ – apie 160 mln. litų R. Juodviršis yra „Panevėžio keliams“ pri-klausančios bendrovės „Panevėžio staty-bos trestas“ (PST) valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų – turi 28,47 proc. akcijų. Dažnai valstybinius užsakymus vykdanti bendrovė „Panevėžio keliai“ nese-

niai pabaigė vykdyti magistralės ruožo „vIA Baltica“ projektą. Neaudi-tuotais duomenimis, PST pajamos 2012 metais sudarė 300 mln. litų. R. Juodviršis Panevėžio miesto savivaldybės narys.

44. Martinas Gusiatinas, buvęs „Klaipėdos Smeltės“ akcininkas – apie 160 mln. litų Buvusio „klaipėdos Smeltės“ vadovo šeima 2008 metais tarptautiniam uostų terminalų operatoriui „Terminal Inves-tment Limited“ už kelių šimtų milijonų litų sumą pardavė kontrolinį uosto kro-

vos darbų bendrovės „klaipėdos Smeltė“ akcijų paketą. Iki sando-rio M. Gusiatinui priklausė 86 proc. bendrovės akcijų. M. Gusiati-nas buvo vienas dėl „Snoro“ bankroto nukentėjusių verslininkų ir „Snoro“ kreditorių komisijos narių. Dėl bankroto jis prarado apie 3 mln. litų.

55. Sigitas Paulauskas „Vakarų medienos“ grupė – apie 120 mln. litų56. Jonas Dumašius, „Hidrostatyba“ – apie 115 mln. litų57. Saulius Butkus, „Sanitex“ – apie 110 mln. litų58. Irena Ona Mišeikienė, „Invalda“ – apie 110 mln. litų59. Danas Tvarijonavičius, „Amilina“ – apie 110 mln. litų60. Augenijus Gudžiūnas, „Agrovet“ – apie 100 mln. litų61. Ilja Laursas, „GetJar“ – apie 100 mln. litų62. Jonas Garbaravičius, „Scaent Baltic“ – apie 90 mln. litų63. Palmyra Kaikarienė, „Šiaurės vilkas“ – apie 90 mln. litų64. Arminas Mačys, „Armitana“ – apie 90 mln. litų65. Vytautas Rinkevičius, „Ryterna“ – apie 90 mln. litų66. Vytautas Banys su šeima, „Vėtrūna“ – apie 89 mln. litų67. Gintaras Kateiva, „Litagra“ – apie 80 mln. litų 68. Jonas Pilkauskas, „Trakcja-Tiltra“ – apie 75 mln. litų69. Valdemaras Valkiūnas, „Voldemars“ – apie 70 mln. litų70. Marius Jakulis Jasonas, AAA įmonių grupė – apie 70 mln. litų71. Julius Kvaraciejus, „Pieno žvaigždės“ – apie 70 mln. litų72. Aurelijus Rusteika, „Topo grupė“ – apie 70 mln. litų73. Alfonsas Armalas, „Šiaulių plento grupė“ – apie 65 mln. litų74. Algimantas Mikšys, „Šiaulių plento grupė“ – apie 65 mln. litų75. Algirdas Pažemeckas, „Žemaitijos pieno“ grupė – apie 65 mln. litų76. Rolandas Valiūnas, LAWIN – apie 65 mln. litų77. Alvydas Banys, „LJB property“ – apie 60 mln. litų78. Birutė Kantauskienė, „Biovela“ – apie 60 mln. litų79. Vytautas Bučas, „Invalda“ – apie 55 mln. litų80. Audrius K. Gražėnas, „Centrako“ – apie 55 mln. litų81. Vidmantas Martikonis, „Vilnoja“ – apie 50 mln. litų82. Gintautas Pangonis, „Grigiškės“ – apie 50 mln. litų83. Arūnas Želnys, „Vingės logistikos grupė“ – apie 50 mln. litų84. Antanas Guoga, „TonyBet“ – apie 45 mln. litų85. Andrius ir Antanas Linkai, „ALGA“ – apie 45 mln. litų86. Arūnas Tuma, „Kaminera“ – apie 45 mln. litų87. Henrikas E. Neliubšys, „Sanitex“ – apie 45 mln. litų88. Arvydas ir Rimvydas Povilaičiai, „Audimas“ – apie 45 mln. litų89. Bronislovas Vainora, „Centrum hotels“ – apie 45 mln. litų90. Darius Žaromskis, „Kaminera“ – apie 45 mln. litų91. Robertas Lapinskas, „Agrorodeo“ – apie 40 mln. litų92. Egidija Vaicekauskienė, „Nematekas“ – apie 40 mln. litų93. Jonas Bielinis, „Baltvesta“ – apie 40 mln. litų94. Aloyzas Kuzmarskis, BEGA – apie 35 mln. litų95. Tomas Palšis, „Acme kompiuterių komponentai“ – apie 35 mln. litų96. Rolandas Činčius, „Norfos mažmena“ – apie 30 mln. litų97. Algirdas Bučas, ,,Invalda" – apie 30 mln. litų98. Arvydas Sabonis, ,,Pušų paunksnėje“ – apie 30 mln. litų99. Darius Šulnis, ,,Invalda" – apie 30 mln. litų100. Rimantas Valinčius, „Nostrada“ – apie 30 mln. litų

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d. Savaitės temaSavaitės tema

Kitu žvilgsniu8

Violeta Klyvienė „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims:Žinoma, Ūkio banko krizė pasitikėjimo nepridėjo. Tikėtina, kad dalis pačių konservatyviausių gyventojų galbūt išsiims indėlius iš sistemos, bet jų dalis nebus reikšminga. Problemų su vietinio kapitalo bankais buvo anksčiau: aukšta palūkanų norma bendrame kontekste aiškiai rodė, kad tai į didesnę riziką orientuoti rinkos dalyviai. Manau, kad daugumos indėlininkų nuomonės tai nepakeis, bet atsiras daugiau suvokimo, ką reiškia didesnė palūkanų norma

Kęstutis Kupšys asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius: kredito įstaigų sistema dėl Ūkio banko žlugimo patyrė smūgį, kuris negali neturėti pasekmių. „Snoras“ ir Ūkio bankas buvo arti vienas kito: žmonės dar nespėjo atsigauti po „Snoro“ ir štai antra dovanelė. Nematau perspektyvų, kad artimiausiu metu pasitikėjimas bankais grįžtų į lygį, buvusį iki „Snoro“. Ar tai tarpinė stotelė, ar galutinis pagijimas – pasakyti sunku. Nereikėtų būti blogu pranašu, bet realybė parodo, kad nežinome, kas gali grėsti, nenuspėsime nei blogiausio, nei geriausio scenarijaus

NUOMONĖPasitikėjimo nepridėjo Nežinome, kas gali grėsti

Ar Lietuvos bankų sistema išgis, o gyventojai pasitikės diagnoze?

ELTAELTA

Savas verslas 9

Lietuviai į ateitį žiūri drąsiai Paskutinį praėjusių metų ketvirtį namų ūkiai toliau didino savo finansinį turtą, daugiausia kaupdami lėšas finansinių institucijų indėlių sąskaitose, ir mažino įsipa-reigojimus, naujų paskolų imdami mažiau negu grąžindami senų.

Koks turi būti šeimos verslasNelsonas Assemany žino, ko reikia šeimos verslui, kad jis būtų sėkmingas, – sukurti tinkamą lyderystės struktūrą. 68 metų vyras ir keturi jo broliai 1967-aisiais atidarė parduotuvę Rio de Žaneire. Dabar kartu dirba sūnūs ir sūnėnai. Šiandien jie turi dvi parduotuves: vie-noje pardavinėja audinius, kitoje prekes iš užsienio.

Kompanija, kurioje nėra vadovųĮsivaizduokite darbą kompanijoje, kurioje nėra vadovų, vyresniųjų vadybininkų ar žmogiškųjų išteklių skyriaus. Ben-dru susitarimu skiriami priedai, samdomi ir atleidžiami darbuotojai . Įsivaizduokite, kad tokia bendrovė taps sėkmin-giausia savo srityje. Tai nėra pokštas: taip veikia žaidimų kūrėjų ir leidėjų kompanija „valve“.

www.ek.ltNAUJIENOS TAVO

VERSLUI

Kokią pensijų

kaupimo sistemą

pasirinksite?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

1. Grįšiu į „Sodrą“ 16%

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 454 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMAS

51

5. Trūksta informacijos 31%

3. Rinksiuosi naują kaupimo sistemą 18%4. Dar neapsisprendžiau 13%

2. Nieko nekeisiu 22%Šiemet įsigaliojo pensijų sistemos kaupimo pakeitimai, dėl kurių iki šiol kaupusieji pensijų fonduose nuo balandžio iki rugsėjo turi laiko apsispręsti: kaupti ankstesnėmis sąlygomis, tęsti taupymą papildomai mokant savo lėšas ir gaunant įmoką iš valstybės biudžeto ar nutraukti taupymą senatvei. Iki rugsėjo nepranešusieji apie savo sprendimą gaus tik „Sodros“ įmokas. Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad formulė 2+1+1 veiksminga, o trečdalis „Ekonomika.lt“ skaitytojų teigia stokojantys informacijos.

ĮDOMU Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

4

Ieškojo sprendimo sau – surado kitiems

■Ieškodami efektyvesnio projektų valdymo įrankio, IT srityje dirbantys lietuviai sukūrė sistemą, kuri sudo-mino įvairių sričių specia-listus iš viso pasaulio.

„Eylean“ istorija prasi-deda nuo kitos IT įmonės – suomių „Prewise“. Ben-drovės filialo Lietuvoje generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Tomas Saka-lauskas ieškojo patogaus įrankio suvaldyti visus įmonėje vykstančius pro-jektus.

Dabar jau „Eylean“ produktui vadovaujantis T. Sakalauskas tuomet pats pradėjo gaminti „Prewise“ vidaus varto-jimo programos prototi-pus ir taip atsirado dabar-tinė „Eylean“ projektų valdymo sistema.

„Vėliau sukurtą įrankį parodėme pažįstamiems iš kitų įmonių. Jie surea-gavo pozityviai ir klausė, kodėl mums nepadarius jo kaip atskiro produkto“, – pasakoja T. Sakalauskas, kuris nusprendė sutelkti

visas jėgas į naują sistemą ir pasitraukti iš „Prewise“ vadovo pareigų. O nuo pernai rugsėjo mėnesio jis kartu su trimis kolegomis įkūrė atskirą verslą – „Ey-lean“.

Sudomino kitas sritisIš pradžių kūrėjai manė, kad jų produktas, kuris leidžia bendroje sistemoje tarp kelių žmonių valdyti keletą projektų, sudomins tik IT specialistus, bet netikėtai jie sulaukė susi-domėjimo iš įvairiausių sričių. „Pavyzdžiui, dabar mūsų sistemą naudoja ir Australijos universitetas, ir Danijos kabelinė tele-vizija, ir „Velux“ langų gamintojai“, – pasakoja „Eylean“ pardavimo vady-bininkė Kamilė Vitaitė.

Kūrėjų nuomone, su-kurta sistema patraukė įvairias sritis lankstumu – ji visiškai konfigūruo-jama, vartotojas gali pri-taikyti prie savo poreikių. Taip pat ji vizualesnė už ki-tas panašias programas ir leidžia aiškiai matyti, kas vyksta įmonėje. Ateityje „Eylean“ ketina programą dar labiau pritaikyti įvai-

rių sričių poreikiams bei padaryti versiją, kurią galima naudoti „debesų“ kompiuterijos principu.

Kaip parduotiNepaisant sistemos pa-trauklumo, didžiausiu uždaviniu „Eylean“ tapo produkto pardavimas. „Anksčiau esame kūrę produktus užsakovams, tad didelių techninių kliūčių kuriant produktą nekilo, – sako T. Sakalaus-kas. – Tačiau pardavimo proceso kūrimas, virsmas iš paslaugos į produkto pardavimą, vyko nelabai sklandžiai ir vis dar tebe-vyksta.“

K. Vitaitė pasakoja, kad iš pradžių paskambinusi klientams, kurie net ne-žino, kur yra Lietuva, ir pasiūliusi visiškai naują

programą, sulaukdavo įvairių atsakymų. „Buvo ir tokių, kurie sakydavo: kai surinksi 200 klientų bazę arba turėsi reko-mendacijų, tada ir pas-kambink“, – prisimena K. Vitaitė.

Tačiau šiandien „Ey-lean“ gali pasidžiaugti turintys apie pusantro tūkstančių klientų ir tuo, kad dabar jau patys sulau-kia sistema besidominčių žmonių skambučių. Be to, „Eylean“ domimasi Lietu-voje, nors iš pradžių kūrė-jai į savo gimtąją rinką net nesiorientavo.

Produktas – kaip vaikasT. Sakalauskas džiau-giasi, kad jų produktas finansiškai kol kas ne tik išgyvena, bet ir atneša šiek tiek pelno. Tačiau

GRETA JANKAITyTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Vos keturių asmenų komanda jau turi per tūkstantį klientų visame pasaulyje. Ruslano kondratjevo nuotr.

»Dabar mūsų sistemą naudoja ir Australijos universitetas, ir Danijos kabelinė televizija, ir „Velux“ langų gamintojai

didžiausią malonumą su-teikia gera kolegų kom-panija, klientų atsiliepi-mai. „Smagu kurti smagų produktą. Jis tikrai atras savo vietą“, – verslo atei-timi tiki T. Sakalauskas.

Vos keturių asmenų komanda pripažįsta, kad kuriant produktą „paplu-šėti tenka“, o kitiems IT projektų kūrėjams pata-ria turėti daug kantrybės, nes, pasak „Eylean“, pro-duktas prilygsta vaikui.

„Pradžioje reikia labai rimtai žiūrėti į gamybą. Produktas – kaip vaikas, todėl būtų labai nema-lonu, jei visi sakytų: koks negražus tavo vaikas, – juokauja T. Sakalauskas. – Reikia paleisti gražų kū-dikį, o vėliau jį už ranku-tės vesti, kol pats išmoks eiti. O tai gali užtrukti.“

2 3Bankai kyla į aukštesnę lygąLietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas

Vitas Vasiliauskas tikina matantis eurą horizonte 2015-aisiais. Tiesa, tik atlikus namų darbus ir

be jokių dirbtinių priemonių. Platus horizontas gydomoje Lietuvos finansų sistemoje atsiveria ir

privatiems vartojamojo kredito teikėjams.

? Kiek reali siekiamybė 2015 metais Lietuvai įsivesti

eurą, ar pagrįsta ambicinga pozicija, kad galėtume spėti kartu su latviais, jau kitąmet?

Tokią galimybę 2015-aisiais, remiantis paskutinėmis ekono-minėmis prognozėmis, horizonte matyčiau. Ži-noma, esminis dalykas – Mastrichto kriterijai. Be abejo, didžiausias galvos skausmas –infliacija ir biudžeto deficitas. Jei su šiais kriterijais bus susi-tvarkyta, didesnių pro-blemų nematau. Esame piniginės sąjungos nariai, tik turime išimtį, kurios panaikinimas – svarbus žingsnis, reikalaujan-tis atlikti namų darbus. Atsižvelgdami į ne visai sėkmingą bandymą 2006 metais, šįkart turėtume būti 200 proc. tikri. Mano įsitikinimu, tvarumas ir nuosekli pozicija labai svarbūs, kad neatrody-tume vien bandantys pa-taikyti į kriterijus, o tva-riai siekiantys tikslo, todėl 2015-aisiais tai padaryti visiškai realu.

? Kalbant apie tvarumą, pasigirsta nuomonių, kad

Lietuva galėtų sekti Latvijos pavyzdžiu, kad ir mažinti PVM tarifą, ką manote apie tokias galimai dirbtines priemones?

Manau, kad ekonomi-niai reiškiniai turi vykti

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

natūraliai. Bet koks dirbti-numas iškreipia situaciją, todėl nematau reikalo im-tis fiskalinių priemonių, kai nėra jokios būtinybės. Ekonominio ciklo stadija – kai infliacijos kriterijus bus įgyvendintas natūra-liai, jei tik nebus sukrė-timų tarptautinėse naftos ar maisto kainų rinkose. Be abejo, taikiklyje reikia turėti administruojamą-sias kainas. Keisti netie-sioginius mokesčius (ma-žinti), o vėliau didinti iš tiesų pavojinga, nes neži-nome, kaip gali pasikeisti mokesčių mokėtojų elge-sys. Visada buvau kryp-tingų veiksmų šalininkas, taigi, bet koks dirbtinis elementas prieštarauja nuosekliam judėjimui pir-myn.

? Ar finansų sistemai, kartu ir euro siekiui, turės įtakos

„Snoro“ ir Ūkio banko patirtis?Manau, kad ne. Priešin-

gai: kaip buvo susitvar-kyta su abiem problemo-mis, įrodo Lietuvos, kaip valstybės, institucinį stip-rumą ir reakciją, o tai už-sienyje labai vertinama. Ir Europos komisija (EK), ir Tarptautinis valiutos fon-das (TVF) pastebėjo, kad tai privalumas, o ne trū-kumas. Abu įvykiai buvo lokaliniai, taigi didesnės įtakos valdžios sektoriaus balansui neturi. Abiejų bankų prioritetinis kredi-torius – valstybė. Kalbant apie valdžios sektoriaus

skolą, įtaka labai nežymi. Galutinius rezultatus ma-tysime, kai abu procesai bus baigti.

? Ar neišsemiamoje „Snoro“ istorijoje yra naujienų: gal

pagaliau sulaukėte „Finastos“ pirkėjo kandidatūros?

Kol kas nesame sulaukę pirkėjų, kurie formaliai kreiptųsi leidimo, bet žval-gomasi, priežiūros tarnyba nuolat gauna užklausų ir susitinka su susidomėju-siaisiais, bet oficialaus krei-pimosi dar neturime.

? Gal po Ūkio banko krizės „Snoro“ kreditorių eilė dar

aktualesnė, o į Konstitucinį teismą (KT) būtų naudinga kreiptis pakarotinai Seimo vardu, kad išvados sulauktume dar šiemet?

Kaip suprantu, tokia galimybė svarstoma, at-sirastų kur kas daugiau aiškumo, kokie galutiniai finansiniai rezultatai, nuostoliai laukia valstybės, aiškiai pasirodytų skaičiai.

? Gyventojų pasitikėjimas bankais po „Snoro“ ban-

kroto buvo atkurtas, indėlių portfelis – rekordinis. Kokios įtakos turės Ūkio banko krizė, ar gyventojai laikys indėlius bankuose?

Ūkio banko atvejis įrodė, kad indėlių drau-dimo sistema ir bankų per-tvarkymo mechanizmas Lietuvoje veikia. Dėl spren-dimo, kad visi drausti in-dėliai, kurių nei daug, nei

mažai – 2,7 mlrd. litų, kartu su turtu perkeliami į vei-kiantį banką, indėlininkai nenukenčia, pasikeičia tik banko, su kuriuo jie turi reikalų, iškaba. Mano galva, tai įrodo, kad sis-tema veikia ir nėra priežas-ties baimintis.

? Kokia dabar bankų sistemos būklė, kaip sekasi

kredito unijoms?Kredito unijų segmente

problemų turime nebent su atskiromis kredito uni-jomis, bet ne jų sistema. Po mūsų veiksmų dėl ats-kirų kredito unijų, manau, ji kokybiškai stiprėja, be

to, įvesti papildomi ma-kroprudenciniai riziką ribojantys reikalavimai, kredito unijas pakeliantys į naują kokybės lygį. In-tensyviai bendraujama su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU), o paskutinė iniciatyva – bendra LB, Fi-nansų ministerijos ir kre-dito unijų atstovų darbo grupė įstatymo pataisoms sudaryti. Manau bendras darbas visą judėjimą pakels į aukštesnę lygą.

? Ar be Suomijos komercinio banko „Pohjola“ Lietuvos

finansų rinkoje laukiate naujų veikėjų?

„Pohjola“ atėjimas nebuvo staigmena, ban-kas dairėsi jau seno-kai, bendravome dar 2011-aisiais, metiniuose susitikimuose Vašing-tone. Manau, „Finastos“ pardavimas būtų esminis lūžis naujiems Lietuvos finansų rinkos veikėjams, taip pat klasikinių var-tojimo paskolų rinka pa-kankamai neišnaudota. Kalbu apie privatų varto-jimą, ne greitus, bet kla-sikinius vartojamuosius kreditus. Pagal statistiką, yra pakankamai erdvės, kur plėstis vartojamųjų paskolų rinkai.

CV Vitas Vasiliauskas

Nuo 2011 m. Lietuvos banko valdybos pirmininkas

2004–2011 – advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir part-neriai“ advokatas, asocijuo-tasis partneris. Specializacija – finansų teisė

2001–2004 – finansų viceministras

1998–2001 – Lietuvos Res-publikos Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorius

1995–1998 – Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių išieškojimo skyriaus viršininkas

2004 m. įgijo socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnį

1996 m. baigė Vilniaus uni-versiteto Teisės fakultetą

LB vadovas tikina, kad finansų sistema kokybiška: rūpesčių kyla nebent dėl atskirų unijų, ne dėl sistemos, be to, į Lietuvą žvalgosi nauji žaidėjai. Fotodiena

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Lietuvoje10 Lietuvoje 11

Nors seniausių mados namų drabužių di-zaineriai Lie-

tuvą rinkosi anaiptol ne dėl pigios darbo jėgos, vis daugiau jų suka į pi-gesnes, kad ir prastesnės kokybės rinkas – Kiniją, Bulgariją, Turkiją.

Deimantas Dalibogas, bendrovės „Lėvuo“ ge-neralinis direktorius, teigia, kad kai kurių pre-kybos tinklo platinamų prekės ženklų – „Esprit“ ir „Gerry Weber“ drabu-žiai siuvami ir Lietuvoje. Jis įsitikinęs, kad užsa-kovai Lietuvos siuvyklas renkasi dėl kokybės, nes darbo jėga Lietuvoje nėra pigi. „Nesu pasaulinės drabužių gamybos eks-pertas, bet manau, kad Lietuva turi savo priva-lumų, kuriuos išnaudoja dar nepakankamai, nors turi potencialo“, – svarsto D. Dalibogas.

Lietuvoje gaminamų siuvinių vertę patvirtina

Lietuvos siuvėjus maino į Kinijos

Didžiųjų Lietuvos siuvyklų drabužiai kabo ant garsiausių ir brangiausių mados namų pakabų –

nuo „Burberry“ Ukmergėje, iki „Hugo Boss“ eilučių, pasiūtų Biržuose.

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

Statybininkai padidino apyvartą

■Vienos didžiausių šalyje statybos ir inži-nerinių darbų įmonių „LitCon“ apyvarta pernai siekė 101,7 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 8,13 proc. daugiau nei 2011 m., kai bendrovės pajamos sudarė 94,1 mln. litų.

Pernai įmonė įgyvendino 24 statybos ir inžinerinių darbų projektus. Ji vykdė viešosios ir pramoninės pa-skirties statinių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, in-žinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų projektavimo ir statybos, taip pat kultūros paveldo objektų tvarkomuo-sius darbus. Apie 80 proc. Įmonių „LitCon“ apyvarta pernai siekė 101,7 mln. litų. Fotodiena

ir drabužių dizaineris Robertas Kalinkinas: pi-gios darbo jėgos esą ieš-koma Kinijoje, Indijoje ar Vietname, o Lietuva ar Baltarusija jas nurungia gaminių kokybe. „Pavyz-džiui, Baltarusijos fabri-kai įžymūs dėl siuvamų itin kokybiškų paltų ir audinių, bet kai į Lietuvą ateina „Burberry“, tikrai ne dėl to, kad gaminys 4 eurais pigesnis“, – teigia R. Kalinkinas.

Kokybę aukoja dėl kainosDonatas Bubnys, Kauno įmonės „Fedora“ vado-vas, prisimena, kad 1993 metais užsakovai Len-kiją paliko dėl geresnės kainos ir aukštesnės lie-tuviškos kokybės. Sim-boliška, tačiau būtent dėl geros kokybės ilgainiui juos privertė atsisakyti ir Lietuvos siuvyklos paslaugų. „Dar iki krizės paprašė mūsų gaminti prasčiau ir pigiau. O jei Lietuvoje nuleisi kartelę, ir kitam klientui gali pra-dėti gaminti prasčiau, nors jam reikia labai ge-

ros kokybės“, – aiškina jis.

D. Bubnys sako lau-kiantis, kol potencialūs klientai sugrįš iš Kinijos, ir neatmeta galimybės megzti naujus kontaktus su užsakovais. Pašneko-vas įsitikinęs, kad Lietu-vos gamintojams su jais bendradarbiauti verta, o geriausias laimikis, ko gero, būtų ispaniško ka-pitalo „Intidex“ grupės „Zara“ drabužių preky-bos tinklo pasiūlymas. „Svarbu ir kainos, ir al-gos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu siu-vyklose. Dabar Lietuva patraukli, bet kai tik bus padidinta minimali mė-nesinė alga (MMA), to-kia nebebus. Viskas ant ribos, taigi laukiame“ – svarsto D. Bubnys.

Biržuose įsikūrusi siuvykla „Valdaura“ bendradarbiauja su Vo-kietijos prekės ženklais – „Betty Barclay“, OTTO katalogu, bet užsienio užsakovai keičiasi ir iš-maino Lietuvos kokybę į pigesnę darbo jėgą. Pa-vyzdžiui, „Hugo Boss“ iš Biržų persikėlė į Gruziją. „Valdauros“ vadovas Val-demaras Kirstukas sako, kad užsakymų mąžta ir dėl pabrangusio darbo – padidinus MMA, už-

sienio mados milžinės nesivargina skaičiuoti darbo užmokesčio skir-tumo. „Nuo 2008 metų trečdalis ar pusė įmonių, Lietuvoje teikusių tokias paslaugas, užsidarė. Da-lis nutraukė veiklą ir padidinus MMA, o mes, visi likusieji, balansuo-

jame ties riba. MMA di-dinimas atsiliepia jau dabar – daug kas keliasi į Turkiją, Bulgariją ar Rumuniją, kur pigiau. Juk nereikia išvežti jokių sudėtingų įrenginių, to-dėl tie, kurie nebijo rizi-kuoti, kad ir danai ar vo-kiečiai, radę, kur gaminti

pigiau, išvažiuoja“, – aiš-kina V. Kirstukas.

Trūksta siuvėjųV. Kirstukas neabejoja užsieniečių vertinama lietuviškų siuvinių ko-kybe, tačiau ji nuvertėja, kai ieškoma geresnių kainų: pigesnės darbo jėgos rinkose potencia-lūs užsakovai ryžtasi investuoti į gaminių ko-kybės patikrą. Augančios kainos toli gražu nėra vienintelis motyvas atsi-sakyti Lietuvos siuvėjų paslaugų: ne ką mažiau veikia ir mažėjanti gamy-binė jėga. „Išvažiavo iš Vokietijos – išvažiuos ir iš mūsų, tik kiek tai truks, – retoriškai klausia pašne-kovas. – Kitas klausimas:

pas mus neberuošia nei siuvėjų, nei mechanikų, specialistų. Dar yra tech-nologų, tačiau žemiškų darbininkiškų profesijų atstovų trūksta, svarsto V. Kirstukas. – Vyksta Darbo biržos mokymai, bet niekas nesiveržia į šį sudėtingą ir nelabai gerai apmokamą darbą.“

Dizaineris R. Kalinki-nas tikina, kad užsienio drabužių prekybinin-kams svarbu gamybos pajėgumas – mažos siu-vyklos nepretenduoja gauti stambių užsakymų, reikia fabrikų, kurių vie-noje pamainoje dirbtų bent po kelis šimtus žmo-nių.

Griežti reikalavimaiR. Kalinkino teigimu, kruopščiai tikrinamas kas 20-as tūkstantinių partijų gaminys, tačiau jei vienas neatitinka ko-kybės kriterijų, brokuota pripažįstama visa, kad ir 15 tūkst. gaminių, par-tija. Taigi siuvyklos dėl griežtų reikalavimų ir didelės rizikos prarasti užsakymą pasiryžusios nedaryti jokių klaidų.

Vis dėlto, drabužių kokybė už prieinamą kainą – tik viena medalio pusė. Iš į Lietuvą pakliū-vančių audinių galima sukurpti kitą apdarą, o dizainerių modelis – at-

kai jos nutolusios nuo užsakovų, gali atsirasti įvairių paklaidų: mode-liai kopijuojami, perda-romi, iš likusio audinio darbuotojai siuvasi dra-bužius sau, parduoda pažįstamiems. R. Kalin-kinas tikina pats jau spė-jęs susidurti su neigiama plagijavimo patirtimi.

„Vis dėlto, plagijuoja labai dažnai, pagamintą firminį kirpimą arba ap-daro dizainą pamatai toje pačioje siuvykloje, kur gaminys atkartojamas ir pritaikomas savoms reikmėms. Jį padaro pa-prastesnį, lengviau pa-gaminamą, nes įprastai dizainerių kūrinys – su-dėtingesnis nei masinės gamybos produktas. Taigi, siekiant sumažinti kainą, supaprastinti ga-mybą, šis perdaromas, tačiau realiai – pavagia-mas, – komentuoja dizai-neris. – Buvo atvejų, kai siuvykloje ekonomiškai išdėsčius detales gautas audinių perteklius ir toje siuvykloje pamatėme žmones, apsirengusius drabužiais iš mūsų me-džiagos, liūdna.“

„Fedoros“ vadovas D. Bubnys įsitikinęs, kad „mados“ terminas lei-džia interpretuoti: pakei-tus vos detalę, tai jau ne-bebus tas pats produktas. Anot jo, pati blogiausia patirtis – produkto kopi-javimas, padirbinys, bet tai atskiras procesas. Au-torystės tema aktualiau-sia vardinių, brangiau-sių drabužių kūrėjams.

„Nesusidūriau su pro-dukto kopijavimu, tik su mada bendrąja prasme. Patys derindavome mo-delį – pasitaikydavo, kad pirkdavo mūsų, pateik-davo ir patys užsakovai, tačiau mes buvome tiekė-jai. Niekada neturėjome autorinių sutarčių, – pri-simena jis. – Žinoma, tai egzistuoja, mes galėjome prekiauti tais pačiais produktais, žinoma, be jų etiketės, niekas ne-draudė gamybos likučio parduoti vietinėje rin-koje.“

Dizaineris sako, kad brangūs drabužiai ver-tingi dėl geros kons-trukcijos, taigi jų lekalų žmonės iš rankų lengvai nepaleidžia. Kitaip jis nebūtų vienoje siuvyklų aptikęs vyriškų paltų, siūtų sovietų metais, naudojamų iki šiol.

»Išvažiavo iš Vokietijos – išvažiuos ir iš mūsų, tik kiek tai truks

Lietuvos drabužių gamintojai tikisi, kad potencialūs užsakovai sugrįš iš Kinijos, Indijos ar Turkijos ir į Lietuvą atves naujų prekės ženklų atstovų. Fotodiena

FAKTAI

TEKSTILėS PRAMONė

• Lietuvos pramonininkų konfederacijos atliktame pramonės lūkesčių in-dekse pažymima, kad jei minimalus darbo užmo-kestis būtų padidintas daugiau nei 1000 litų, daugiausia sunkumų pa-tirtų maisto ir tekstilės gamintojai, atitinkamai 94 ir 100 proc. gamin-tojų

• Lietuvos statistikos departamento duomeni-mis, vidutinis valandinis darbo užmokestis drabu-žių gamybos sektoriuje 2011 m. buvo 8, 21 lito

• Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociaci-jos (LATIA) duomenimis, vidutinis tekstilės ir ap-rangos sektoriaus įmo-nių gamybinio pajėgumo apkrovimas – 67,6 proc., o atskirose įmonėse vir-šija 90 proc. Vidutinė ES apkrova 80,7 proc.

gimti naujo drabužio pavidalu. R. Kalinkinas primena, kad drabužio lekalo kopijavimas – nu-sikaltimas, kaip ir garso ir vaizdo medžiagos auto-rių teisių pasisavinimas, tačiau pripažįsta: sovietų laikų praktika gyva ir šiandien. „Siuvykloje konstruktorius įvertina optimalų planą, detalių išdėstymą ant audinio, taip suskaičiuojamas ir medžiagos kiekis. Esu girdėjęs ir susidūręs, kad fabrikuose plano ir detalių išdėstymas būna labai netaupus, kad būtų galima išgauti tinkamą drabužio kritimo kryptį, kad šis gerai priglustų, – aiškina dizaineris. – Žinoma, siuvyklos praktikuoja kur kas eko-nomiškesnį išdėstymą, kai lieka pakankamai audinio atraižų, o tada su likučiu daro daug ką: jei audinys plonas, iš jo gamina tokio paties kir-pimo siuvinius sau ir draugams, bet parduoti medžiagų nelieka.“

Jis tikina, kad siuvy-klos paiso sutarčių, le-kalų individualumo jų nekopijuodamos, tačiau

»Nesusidūriau su produkto kopijavimu, tik su mada bendrąja prasmepajamų bendrovė gavo vyk-

dydama viešojo sektoriaus, apie 20 proc. – verslo klientų užsakymus. 2012 m. Pernai įmonė investavo apie 1 mln. litų į ilgalaikio turto atnauji-nimą. Šiemet planuojamos panašaus dydžio investicijos. „LitCon“ direktorius Linas Piliponis didesnių pokyčių statybos rinkoje šiemet ne-

prognozuoja. „Bendra staty-bos sektoriaus padėtis išliks sudėtinga. Tikimybė, kad privataus verslo darbų ap-imtys žymiai augs, – menka. Didžiausią įtaką statybos darbų mastams turės viešojo sektoriaus užsakymai, o kai-nos turėtų išlikti stabilios“, – sakė jis. Bendrovės informacija

Vilniuje užbaigs Šventaragio gatvės

rekonstrukcijos darbus

■Vilniuje nuo kovo 12 d. prasidėjo Šventaragio gatvės tvarkymas, kurio metu bus ne tik sutvar-kyta ir išlyginta kelio dan-ga, atnaujinti pėsčiųjų takai, apšvietimas, per-sodinami medžiai, bet ir rekonstruojami požemi-niai tinklai. Planuojama, kad projektas bus baigtas per keturis mėnesius, iki birželio 21 d.

„Šalia Katedros aikš-tės esančią Šventaragio gatvę planuota tvarkyti dar 2007 metais, kai buvo parengtas projektas, kuris iš dalies buvo įgy-vendintas 2010 metais. Tačiau šiuo metu būtina

gatvę išlyginti, sutvar-kyti pėsčiųjų takus. Vil-niečiai ir miesto svečiai rekonstruota gatve galės džiaugtis jau po keturių mėnesių“, – sakė Miesto ūkio ir transporto depar-tamento direktorius Vir-ginijus Pauža.

Be to, bus tvarkomi šiuo metu įrengti natrio lempų šviestuvai, juos keisime LED tipo lem-pomis. Atnaujinant 13 stulpų jų stilistika sutaps su Maironio ir Barboros Radvilaitės gatvėse esan-čių atramų stiliumi.

Rekonstrukcijos metu be paviršiaus darbų (gat-vės ir pėsčiųjų zona) bus atliekamas ir požeminės

infrastruktūros tvarky-mas, perkloti šilumos, vandentiekio, lietaus kanalizacijos, elektros, dujotiekio, ryšių tinklai.

Darbų metu bus drau-džiamas transporto eis-mas Šventaragio gatve ir keisis 10, 11, 33, 88 ir 89 autobusų maršrutų trasos.

Šventaragio gatvės remonto metu darbų zoną galima apvažiuoti Arsenalo, T. Kosciuš-kos, Olandų, Zarasų ir Subačiaus gatvėmis bei kitu maršrutu Žygi-mantų, A. Goštauto, va-sario 16-osios, Mindaugo, Kauno, Drujos gatvėmis.Užsakymo Nr. 03-15-2013

• 10 „Fabijoniškės–Marku-čiai“ maršruto autobusai nevažiuos į Karaliaus Min-daugo tilto, Arkikatedros, Sereikiškių parko, Dailės akademijos, Užupio stote-les. Šio maršruto autobu-sai į Markučius nuo Žaliojo tilto važiuos Vilniaus, Jo-gailos, Pylimo, Bazilijonų, M.Daukšos, Žiupronių, Subačiaus gatvėmis, to-liau – senąja trasa. Į Fa-bijoniškes nuo Subačiaus gatvės važiuos Žiupronių, M.Daukšos, Bazilijonų, Pylimo, Jogailos, Vilniaus, Kalvarijų gatvėmis, toliau – senąja trasa.

• 11 „Žvėrynas–Užupis–Se-namiestis“ maršruto auto-busai nevažiuos į Jogailos, Vinco Kudirkos aikštės, Karaliaus Mindaugo tilto, Arkikatedros, Sereikiškių parko ir Dailės akademijos stoteles. Šio maršruto au-

tobusai Užupio link nuo Pa-mėnkalnio gatvės važiuos Py-limo, Bazilijonų, M.Daukšos, Žiupronių, Subačiaus, Mairo-nio, Užupio gatvėmis ir toliau – senąja trasa į Žvėryną.

• 33 „Pašilaičiai–Baltu-piai–Rinktinės g.–Sukilėlių g.–Guriai“ maršruto autobu-sai nevažiuos į Arkikatedros, Sereikiškių parko, Dailės aka-demijos, Užupio ir Subačiaus stoteles. Šio maršruto auto-busai į Gurius nuo Karaliaus Mindaugo tilto važiuos Arse-nalo, T.Kosciuškos, Olandų, Zarasų, P.Višinskio gatvėmis, toliau – senąja trasa. Iš Gurių į Pašilaičius nuo P.Višinskio ga-tvės važiuos Zarasų, Olandų, T.Kosciuškos, Arsenalo gatvė-mis, Karaliaus Mindaugo tiltu, toliau – senąja trasa.

• 88 „Nepriklausomybės a.–Gedimino pr.–Maironio g.–Stotis–Rotušė“ ir 89 „Ne-

priklausomybės a.–Gedimino pr.–Rotušė–Stotis–Maironio g.“ autobusų maršrutų trasos apjungiamos į vieną maršrutą nr. 88 „Nepriklausomybės a.–Gedimino pr.–Rotušė–Stotis–Užupis“: autobusai iš A.Tumėno stotelės į Užupio stotelę važiuos 89 autobusų maršruto trasa – Gedimino pr., Jogailos, Pylimo, Trakų, Vokiečių, Rūdninkų, Gėlių, Sodų, Stoties, Geležinkelio, Aušros vartų, M.Daukšos, Žiu-pronių, Subačiaus, Maironio gatvėmis, pasuks į Užupio ga-tvę ir važiuos Polocko, Drujos, Subačiaus gatvėmis iki Misio-nierių stotelės. Toliau autobu-sai važiuos 88 maršruto trasa: Žiupronių, M.Daukšos, Aušros vartų, Geležinkelio, Stoties, Sodų, Bazilijonų, Arklių, Etmonų, Didžiąja gatvėmis, Rotušės a., Vokiečių, Vilniaus, Klaipėdos, Pylimo, Jogailos gatvėmis, Gedimino pr. iki A.Tumėno st.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDyBė PRIMENA, KAD DARBų METU KEISIS VIEŠOJO TRANSPORTO 10, 11, 33, 88 IR 89 AUTOBUSų MARŠRUTų TRASOS

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 8 2013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITėS KRIMINALų

TOP 3

C I U R I C h A S . „Credit Suisse Group AG“ su-tiko sumokėti mažiausiai 400 mln. JAV dolerių (1,05 mlrd. litų), kad baigtų investuotojų iškeltas bylas.Tokiu sprendimu įmonė iš-vengs teismo Manhatano fe-deraliniame teisme, kuris tu-rėjo įvykti po dviejų savaičių. Investuotojai kaltina „Credit Suisse“ pardavinėjus „Natio-

nal Century“ (NC) vekselius ir gynius šiai įmonei suteiktą kreditą, nors „Credit Suisse“ žinojo, kad NC eikvojo inves-tuotojų pinigus. R O M A . Italijos mokesčių tarnyba ketvirtadienį iš italų juvely-rinių dirbinių gamintojos ir pardavėjos „Bvlgari“ konfis-kavo 46 mln. eurų (159 mln. litų), areštavusi kompanijos

sąskaitas, taip pat nekilno-jamąjį turtą. Konfiskuotas prestižinis namas centrinėje Romos gatvėje, kur įsikūrusi parduotuvė, garsėjanti bran-giais juvelyriniais dirbiniais su brangakmeniais, informuoja naujienų agentūra ANSA. N I U J O R K A S . „Google“ sutiko sumokėti 7 mln. JAV dolerių baudą už tai, kad rinko asmeninius žmonių

duomenis be jų sutikimo, kol buvo rengiama medžiaga „Street View“. Pagal susita-rimą su 38 valstijomis inter-neto milžinė sutiko sunaikinti el. laiškus, slaptažodžius ir naršyklių užfiksuotus duo-menis. „Street View“ auto-mobilis fotografavo gyvena-muosius rajonus 2008–2010 metais, kai buvo renkami duomenys.

„Vilniaus vandenų“ byla

Teisme – byla dėl galimo „Vilniaus vandenų“ kyšininkavimo. Fotodiena

■Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai baigė tirti dar tris nusikalstamos veikos epizodus, kurių tyrimas 2012-aisiais buvo atskir-tas nuo 2009 m. pra-dėto didelės apimties sudėtingo ikiteisminio tyrimo dėl didžiausios šalyje vandentiekio bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų ir darbuotojų nusikalsta-mų veiksmų.

Šešėlinis skerdienos tinklas

FNTT išaiškino šešėlinį lenkiškos skerdienos tinklą. Fotodiena

■Pareigūnai atsklei-dė šešėlinį lenkiškos skerdienos prekybos tinklą, kurio organizato-riai įtariami nuslėpę ne mažiau kaip 1,5 milijono litų pajamų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ty-rėjai, uostamiesčio vyriau-siojo policijos komisariato pareigūnai ir mokesčių ins-pekcijos specialistai atliko 31 kratą Klaipėdoje, Palan-

goje, Kaune, Šiauliuose, Pakruojo rajone ir Pagėgių savivaldybėje.

Klaipėdoje mėsos perdir-bimu užsiimančios bendro-vės atsakingieji darbuotojai organizavo iš Lenkijos įsi-gyjamos skerdienos parda-vimą be dokumentų Kauno ir Pakruojo rajono bendro-vėms. Lenkiška skerdiena realizuota pateikus fiktyvius dokumentus, kurie vėliau, atsiskaičius, buvo sunaiki-nami.

Kompanija įtariama dėl neskaidrių viešųjų pirkimų ir sutarčių su kitomis ben-drovėmis sudarymo bei vykdymo. Minėto ikiteis-minio tyrimo metu tiriant 9 galimai nusikalstamos veiklos epizodus įtarimai dėl kyšininkavimo buvo pareikšti UAB „Vilniaus vandenys“ generaliniam direktoriui, keturiems ben-drovės padalinių vadovams ir kitiems su bendrove susi-jusiems asmenims.

Bankrotas – be ekonominės

logikos

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Teismus jau pasiekė pirmosios fizinių asmenų bankroto bylos. Teisininkai džiaugiasi, kad šis įstatymas pagaliau priimtas, bet perspėja apie itin dideles administravimo išlaidas, kurios bankroto procesą gali

padaryti ekonomiškai neracionalų.

teismas patvirtins penke-rių metų terminą, proce-sas gali trukti ir iki šešerių metų“, – sako jis.

Pasak G. Žliobos, dabar-tiniame įstatyme – daug nereikalingų administra-vimo procesą sunkinančių procedūrų. Pavyzdžiui, bankroto administrato-rius kartą per pusmetį privalo šaukti kreditorių susirinkimą, net jei kredi-torius skolas moka pagal grafiką.

„Nėra logikos – jei pla-nas vykdomas tinkamai, skolininkas laiku perveda pinigus, koks dar susirin-kimas? Galėtų būti papras-tesnė tvarka, kad bankroto administratorius tik infor-muoja kreditorius, jei pla-nas vykdomas tinkamai, – pasakoja G. Žlioba. – Aps-kritai reglamentavimas

galėtų būti paprastesnis, dabar įstatyme parašyta daug smulkmenų, kurios yra neesminės.“

Be to, pagal dabartinį įstatymą nėra aišku, kas moka bankroto adminis-tratoriui – esą įstatymas aiškiai neapibrėžia, iš kokių lėšų bus mokamas užmokestis administrato-riui.

Visuomenės šiukšlynui – ne Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) va-dovas Rūtenis Paukštė lygina lietuvių įstatymą su kaimynų latvių ir at-kreipia dėmesį į tai, kad mūsiškiame trūksta kon-kretumo – esą įstatymas per daug dalykų palieka teismų praktikai.

„Latvių įstatyme nusta-tyta, kad žmogus iš sko-

los turi mokėti trečdalį pajamų. Tokiu atveju jis suinteresuotas didinti pa-jamas, nes moka trečdalį ir nuo didesnės pinigų sumos. O pas mus visi da-lykai palikti praktikai, o ši gali būti labai skirtinga“, – aiškina jis.

Be to, R. Paukštės nuo-mone, įstatymas galėtų būti ne toks griežtas kartą prasižengusiems.

„Fizinių asmenų ban-kroto įstatyme numatyta, kad jei kartą suklydai, bankroto procesas nutrau-kiamas ir bankrutuoti ne-gali. Tačiau per penkerius metus ir sąžiningas žmo-gus gali kartą suklysti, o klaida padaryta dėl nežinojimo ar per nesu-sipratimą“, – pasakoja R. Paukštė. Pasak jo, galima būtų remtis latvių pavyz-džiu ir, užuot uždraudus bankrutuoti, pusmečiu ar metais pailginti skolos grąžinimo terminą. Esą valstybė turi rūpintis tais žmonėmis, kurie turi per-teklinių įsipareigojimų, o ne mesti juos į visuomenės šiukšlyną.

Bendrovės „Cre-ditinfo“ duo-menimis, šiuo metu fizinio

bankroto įstatymu Lietu-voje galėtų pasinaudoti apie 12 tūkst. asmenų. Teismus jau pasiekė pir-mosios bankroto bylos.

Įstatymas numato, kad bankrutuoti gali tie as-menys, kurių skolinių įsi-pareigojimų suma viršija 25 MMA (25 tūkst. litų) ir

kai skolininkas neturėtų daug turto, o bankroto procesas būtų iš esmės formalus, galėtų kainuoti mažiau negu 20–30 tūkst. litų“, – sako jis ir priduria, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai asmuo turi kitų skolininkų ir skolas reikia išieškoti, šios iš-laidos gali dar gerokai iš-augti.

Nereikalingos procedūrosAdvokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advoka-tas Gediminas Žlioba taip pat užsimena apie didelius bankroto administravimo kaštus – esą vienas iš di-delius kaštus lemsiančių veiksnių gali būti įstatyme numatyta maksimali ban-kroto trukmė – iki penke-rių metų.

„Realus, patrauklus žmogui terminas galėtų būti treji, blogiausiu atveju – ketveri metai. Jeigu teismų praktika pa-rodys, kad procesas truks penkerius metus, tai bus labai ilgas laiko tarpas. Vien pasirengimas bylai užtrunka pusmetį, o jei

skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

Ekonomiškai nepagrįstasTeisininkai ir ekspertai komentuodami įstatymą pirmiausiai atkreipia dė-mesį į itin didelius admi-nistravimo kaštus.

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ jaunesnysis teisininkas Benas Poderis sako, kad neretai bankrotas gali tapti ekonomiškai nera-cionalus.

„Atsižvelgiant į aplin-kybę, kad visais atvejais pirmiausia iš bankrutuo-jančio asmens turto bus dengiamos administra-vimo išlaidos, iškyla ri-zika, jog dauguma atvejų net ir sąžiningas bankroto procesas bus ekonomiškai neracionalus – bankroto administravimo paslaugų kaštai viršys sukurtą naudą“, – sako B. Poderis.

Jis skaičiuoja, kad iš pradžių, kol dar nebus išvystyta fizinių asmenų bankroto paslaugų tei-

kimo rinka, per 5 metų terminą administravimo išlaidos galėtų sudaryti 50–100 tūkst. litų vien ban-kroto administratoriaus atlyginimui ir apie 10–30 tūkst. litų administravimo išlaidoms. Esą tikėtina, kad vėliau bankroto admi-nistratoriai, atsižvelgdami į didesnį bankrutuojan-čiųjų skaičių, kaštus su-mažins, tačiau kainos veikiausiai vis tiek bus didelės.

„Abejotina, ar šios pa-slaugos, net ir tais atvejais,

»Per 5 metų terminą administravimo išlaidos galėtų sudaryti 50–100 tūkst. litų vien bankroto administratoriaus atlyginimui ir apie 10–30 tūkst. litų administravimo išlaidoms

Pirmasis žingsnis apsisprendus bankrutuoti – apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti kredito-rius. Tai reikia padaryti likus mažiau nei mėnesiui iki kreipimosi.

kreipimesi į teismą turi būti pateikiami finansiniai duomenys apie bankrutuoti susiruošusio fizinio asmens turtą ir jo įsiparei-gojimus: turimo turto, kreditorių, skolininkų sąrašas, informa-cija apie gaunamas bei numatomas gauti pajamas ir kita.

Teismas priima sprendimą, ar leisti pradėti procedūrą. Jeigu teismas tai padaryti leidžia, toliau veiklą vykdo bankroto administratorius.

viena svarbiausių bankroto procedūros dalių – mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Skolininkas turi pateikti ir planą, kuriame nurodo, kaip ketina grąžinti skolas. Plane nurodomos lėšos, kurias asmuo planuoja gauti kaip vienkartines pajamas, numatomo parduoti turto sąrašą, numatomas atgauti skoli-ninkų lėšas, persikvalifikavimo priemonės, skirtos mokumui atkurti, asmeniui pragyventi būtinos lėšos ir t.t.

Sudarius planą suderinamas skolų grąžinimo grafikas. Jis trunka iki penkerių metų. Žmogus vykdo veiklą pagal skolų grą-žinimo grafiką ir yra kontroliuojamas bankroto administrato-riaus. Po penkerių metų, jei planas įvykdytas tinkamai, teismas priima sprendimą, kad asmuo yra bankrutavęs.

Pagrindiniai bankroto etapai:

FAKTAI

FIZINIų ASMENų BANKROTO ĮSTATyMAS

• „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, fizinio as-mens bankroto bylai kelti atitinka apie 12 tūkst. fizi-nių asmenų

• Bankrutuoti gali asme-nys, kurių skolinių įsipa-reigojimų suma viršija 25 MMA, pasibaigę skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai

• Bankroto procedūra trunka iki 5 metų

Teisininkai skaičiuoja, kad bankroto administravimo išlaidos gali siekti daugiau nei 100 tūkst. litų. Fotodiena

Užsienyje 15Užsienyje14

Šias ir kitas iš-vadas neseniai pateikė Briuse-lyje įsikūrusi ne

pelno organizacija Svei-katos ir aplinkosaugos aljansas (angl. Health and Environment Alliance, HEAL). Jos duomenimis, kiekvienais metais Eu-ropoje dėl anglies taršos žūsta 18,2 tūkst. žmonių. Įtraukus Serbiją, Kroa-tiją ir Turkiją, šis pirma-laikių mirčių skaičius išauga iki 23,3 tūkst.

Organizacija skai-čiuoja, kad su anglies deginimu susijusios ekonominės išlaidos kas-met siekia 43–55 mlrd. eurų (148–190 mlrd. litų). HEAL ataskaitoje „The Unpaid Health Bill“ (liet. „Neapmokėta sveikatos sąskaita“) teigiama, kad anglimi kūrenamos elek-trinės – vienos didžiausių oro taršos skleidėjų.

„Stulbinamai didelė

Anglis žudo EuropąEuropoje didėjantis anglimi kūrenamų

elektrinių populiarumas kelia grėsmę tūkstančių gyventojų gyvybėms.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

žmonių sveikatos kaina turėtų paskatinti per-mąstyti ES energetikos politiką“, – ragino HEAL vadovė Genon Jensen.

Europos respiratolo-gai tokio tipo elektrines vadina „nematomais žu-dikais“ ir vienais didžiau-sių šių dienų pavojų žmo-nių sveikatai.

„Anglies deginimas smarkiai prisideda prie blogos oro kokybės. Ter-šalai gali nukeliauti didelį atstumą ir peržengti vals-tybių sienas, todėl visi Europos gyventojai ken-čia nuo anglies taršos“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo Europos respiratologų draugijos prezidentas Francesco Blasi.

Eurobarometro atlikta apklausa parodė, kad 87 proc. Europos gyventojų mano, jog blogos oro ko-kybės sukeltos kvėpavimo ligos – didelė problema jų šalyse. Pasaulio sveika-tos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad jų nuogąstavimai pagrįsti:

»Leidimai statyti naujas anglimi kūrenamas elektrines garantuoja, kad nuo sveikatai kenksmingų dalelių kentėsime dar ilgus metus

kiekvienais metais dėl prastos oro kokybės Eu-ropoje gyvenimo trukmė vidutiniškai sutrumpėja 8,6 mėnesiais.

„Oro tarša sukelia ilgalaikių sveikatos su-trikimų: lėtinės plaučių ligas ar vėžį bei trumpa-laikes problemas, tokias kaip kosėjimas, krūtinės skausmai bei padidėjusi rizika susirgti astma“, – aiškino F. Blasi.

Nors anglies kaip ener-gijos šaltinio populia-rumas Europoje blėsta, HEAL pažymi, kad dėl aukštų gamtinių dujų kainų galime sulaukti trumpalaikio šio iškas-tinio kuro populiarumo šuolio. Pavyzdžiui, Vokie-tijoje, kuri po Fukušimos avarijos nusprendė atsi-sakyti branduolinės ener-gijos, daugėja anglimi kū-renamų elektrinių. Be to, šiuo metu visoje Europoje statoma 50 naujų anglimi kūrenamų elektrinių.

„Leidimai statyti nau-jas anglimi kūrenamas elektrines garantuoja, kad nuo sveikatai kenks-mingų dalelių kentėsime dar ilgus metus. Tai atsvertų kituose sekto-riuose pasiektą trumpa-laikį oro taršos sumaži-nimą“, – sako F. Blasi.

Anglimi kūrenamų elektrinių populiarumas labiausiai auga Vokietijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Reuters

18,200 Pirmalaikių mirčių

2,100,00 Gydymosi dienų

4,100,000 Prarastų darbo dienų

28,600,000 kvėpavimo ligų simptomų atvejai15,5–42,8 mlrd. eurų per metus

Bendros sveikatos išlaidos

Pove

ikio

svei

kata

i sun

kum

as Paveiktų gyventojų dalis

Šaltinis: HEAL

260

400Slėpė nuostolius■JAV Senato komisija apkaltino banką „JP Mor-gan“ nuostolių slėpimu.

Praėjusiais metais dėl darbuotojo kaltės bankas patyrė 6,2 mlrd. JAV dolerių (16,5 mlrd. litų) nuostolį.

JAV Senato komitetas nu-statė, kad bankas klaidino investuotojus ir ignoravo

riziką. „JP Morgan“ atsakė, kad banko vadovybė veikė sąžiningai, garbingai ir nie-kada neketino nieko klai-dinti. „Londono banginiu“ pramintas finansų makleris Bruno Iksilas atsidūrė mi-nėto incidento centre, kai dėl pernelyg rizikingų jo sprendimų bankas patyrė nuostolių.

TIK SKAIČIAI

RUSIJOS BIUDŽETO DEFICITAS SIEKIA 260 MLRD. RUBLIų (21,6 MLRD. LITų)

ŠVEICARIJOS BANKAS „CREDIT SUISSE“ SUTIKO SUMOKĖTI 400 MLN. JAV DOLERIų (1 MLRD. LITų), KAD BAIGTų INVESTUOTOJų IŠKELTAS ByLAS

Priežiūros tarnybai taip pat pateikti kaltinimai dėl netinkamos didžiausio JAV banko „JP Morgan“ kontrolės. Reuters

Bankai sveiksta

Streso testai – vaistas nuo bankų ligų. Juos vykdantys kontrolieriai užsimojo išgydyti bankus nuo finansų sektoriuje tykančių virusų. Pirmieji

sveikatingumo požymiai jau matomi.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Po 2008 metai kilu-sios pasaulinės finansų krizės, kurios epicentre

atsidūrė pernelyg rizi-kingą skolinimo praktiką vykdę bankai, iškilo būti-nybė griežčiau prižiūrėti finansinių institucijų vei-klą. JAV ir Europoje pra-dėtos plėtoti kontrolės prie-monės, reikalaujančios atsakingesnės bankų vei-klos, protingesnio kapitalo paskirstymo bei gebėjimo atlaikyti finansų rinkų su-krėtimus.

Viena priemonių išvar-dintiems tikslams pasiekti buvo vadinamieji bankų streso testai – nacionali-nių kontrolierių vykdomi tyrimai, kurių metu ban-doma nustatyti, ar nepa-lankiomis ekonominėmis sąlygomis bankai turėtų pakankamai kapitalo po-tencialiems nuostoliams padengti.

Grįžta stabilumasNeseniai tokie testai buvo atlikti siekiant įvertinti JAV bankų finansinę bū-klę. Federalinis rezervų bankas paviešino šių testų rezultatus, pademonstra-vusius šalies bankų siste-mos stabilumą.

Atliekant testus iš 18 analizuotų bankų vos vie-nas – „Ally Financial“, kurio didžioji dalis akcijų priklauso JAV vyriausy-bei, – nesugebėjo įvykdyti minimalių pradinio ka-pitalo reikalavimų. Pagal JAV atliekamus testus rei-kalaujama, kad pagrindi-nio kapitalo (Tier 1) dalis iš viso bankų kapitalo būtų ne mažesnė nei 5 proc.

Pasibaigus 2007–2009 metų finansų krizei, JAV bankų streso testai buvo atliekami jau ketvirtą kartą. Įvykdžius pirmuo-sius testus 8 bankams buvo nurodyta padidinti nuosavą kapitalą. Tai, kad po paskutinio testų etapo

minimalaus kapitalo rei-kalavimų neatitiko vos vie-nas bankas, demonstruoja įsivyraujantį stabilumą JAV bankininkystės sek-toriuje, teigia „Pricewa-terhouseCoopers“ (PwC) bankininkystės ir kapitalo rinkų konsultacijos pada-linio vadovas Fernando De La Mora.

„Rezultatai parodė išau-gusį JAV bankų kapitalo paskirstymo lankstumą. Pastebimas stabilumas svarbiausių pajamų, skirtų nuostoliams padengti, srityje – pastaraisiais me-tais Jungtinėse Valstijose pelningumo lygis ir efek-tyvumas išliko stabilus“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo

ekspertas.Kai kuriuose JAV ban-

kuose kapitalo lankstumas paskirstyti sukauptas lė-šas per dividendus ar savo akcijų supirkinėjimą dvi-gubai viršija FED nusta-tytą minimalią 5 proc. ribą.

Skirtingas požiūrisFED paskelbti rezultatai gauti atliekant testus pa-gal jų pačių metodologiją, bet greta FED pateiktų rezultatų bankai patys at-liko savarankiškus testus. Keisčiausia, kad skirtu-mai tarp centrinio banko rezultatų ir atskirų bankų išvadų kai kuriais atvejais buvo itin skirtingi.

Pasak F. De La Moros,

nesutampantys rezultatai reiškia nuomonių skir-tumą tarp FED ir komer-cinių bankų, vertinant fi-nansų institucijų kapitalo pakankamumą.

„Potencialių bankų nuostolių lygis FED mode-liuose vidutiniškai yra 2 proc. didesnis nei tas, kurį apskaičiavo atskiri ban-kai, – aiškina analitikas. – Tai atskleidžia skirtumą tarp to, ką FED mano apie bankų kapitalo pakanka-mumą, ir ką galvoja patys bankai.“

FED pateiktos išva-dos buvo sutiktos kritiš-kai, nes, pasak kai kurių ekspertų, rezultatai ne-atitinka realios bankų finansinės būklės. Pavyz-džiui, bankas „Citigroup“, kuriam JAV vyriausybė ne kartą buvo suteikusi finansinę paramą, pa-demonstravo geresnius rezultatus nei didžiau-sias pagal turimą turtą JAV bankas „JPMorgan Chase“.

Tai, kad streso testų iš-vados nesutampa su inves-tuotojų, vertybinių popie-rių analitikų ir skolinimo reitingų agentūrų požiū-riu, reiškia, jog galbūt kai kurios finansų institucijos yra per didelės, kad kon-trolieriai jas galėtų su-prasti.

„Galiausiai, kyla pa-grįstas klausimas dėl kon-trolierių sugebėjimo vi-siškai įvertinti 2 trln. JAV dolerių vertės institucijas pagal kompleksiškumą ir pažeidžiamumą nuo išorės veiksnių“, – „Reu-ters“ teigė investicinio banko „Keefe, Bruyette & Woods“ analitikas Fredas Cannonas.

Verslui ir sistemaiVis dėlto kiti analitikai įsitikinę, kad kontrolierių rengiami testai ne tik su-teikia bankų sistemai sta-bilumo, bet ir leidžia leng-viau planuoti savo verslą.

„JAV bankų streso tes-tai – efektyviausias prie-žiūros įrankis, nes jis turi

tiesioginį poveikį bankų galimybėms perskirstyti savo kapitalą per akcijų supirkimą ir dividendus. Galiausiai, tai turi tiesio-ginės įtakos bankų akcijų kainoms“, – sako F. De La Mora.

Anot jo, svarbiausias banko streso testų rezul-tatas – tai, kad JAV ban-kininkystės sektoriui buvo leista sugrįžti prie teigiamo kapitalo ir likvi-dumo lygio.

„Per kelis bankų streso testų etapus perėjome nuo

kapitalo didinimo prie kapitalo paskirstymo vei-klos, – tvirtina PwC anali-tikas. – Tikiu, kad tai labai veiksmingas įrankis JAV bankininkystės sektoriaus gerovei ir stabilumui.“

Patiems bankams tokie pratimai, įvertinantys jų galimybes streso sąlygo-mis, leidžia efektyviau pla-nuoti veiklą ir tiksliau nu-matyti ateities rezultatus.

„Dauguma analitinių priemonių, kurias bankai naudojo vertindami savo kapitalo pakankamumą,

buvo paremti praeities skaičiavimais. Streso tes-tai – labiau į ateitį žvel-giančios, scenarijais pa-remtos finansinės bankų veiklos projekcijos. Dabar bankai gali geriau įver-tinti tai, kaip jų verslo mo-deliai elgiasi įprastomis bei streso sąlygomis“, – kalbėjo F. De La Mora.

Europa atsiliekaNeseniai buvo pranešta, kad Europos centrinis bankas (ECB) kartu su Europos bankininkystės institucija (EBA) šių metų rugsėjį ketina atlikti svar-biausių žemyno bankų streso testus.

Tačiau F. De La Mora mano, kad Europoje

bankų streso testų progre-sas nebuvo toks pastebi-mas kaip Jungtinėse Vals-tijose, o dalis atliktų testų kėlė abejonių dėl griež-tumo bei patikimumo.

„Europa juda į priekį, bet manau, kad naujoji visos Europos bankų prie-žiūros sistema turėtų tai-kyti panašius principus, kuriuos šiandien naudoja FED. Streso vykdymas turėtų būti labiau centra-lizuotas, privaloma atsi-žvelgti į bankų vidinius skaičiavimus ir duomenis, o bankai turi būti skati-nami atlikti detalesnius kapitalo planavimo pra-timus bei parengti doku-mentus“, – teigė analiti-kas.

Ne vieną kartą iš JAV vyriausybės gavęs finansinę paramą bankas „Citigroup“ naujausiuose streso testuose pademonstravo solidžius rezultatus. AFP

FAKTAI

BANKų STRESO TESTAI

• Po 2007–2009 m. fi-nansų krizės JAV bankų streso testai atliekami jau ketvirtą kartą

• Paskutiniai JAV bankų streso testai parodė, kad, palyginti su praėjusiais metais, pradinis pagrindi-nio kapitalo (Tier 1) lygis JAV bankuose išaugo 1 proc.

•Naujausių streso testų neišlaikė tik 1 JAV bankas – „Ally Financial“

• FED reikalauja, kad pa-grindinio kapitalo dalis JAV bankuose būtų ne mažesnė nei 5 proc. nuo viso turimo kapitalo

• FED streso testai atlieka-mi tik tiems JAV bankams, kurių turtas viršija 10 mlrd. JAV dolerių (26,6 mlrd. litų)

• Europoje svarbiausių žemyno bankų streso tes-tus planuojama atlikti šių metų rugsėjį

»Streso testai – labiau į ateitį žvelgiančios, scenarijais paremtos finansinės bankų veiklos projekcijos

mln.

mlrd.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Kryptys16 Kryptys 17

1,6TOKIA PROGNOZUOJAMA METINĖ INFLIACIJA KOVO MĖNESĮ

Saugumo jausmo nesukuria■Visose Baltijos šalyse žmonės nesijaučia finan-siškai saugūs, rodo „PZU Lietuvos“ atliktas tyrimas.

Daugiau nei penktada-lis apklaustų lietuvių bei 17 proc. latvių ir 12 proc. estų visiškai nesijaučia finansiš-kai saugūs. O 54 proc. lietu-vių ir latvių bei 45 proc. estų

pripažįsta, kad pinigai nesu-kuria saugumo jausmo.

Pastebėta, kad neužtikrin-tumas dėl finansų auga di-dėjant respondentų amžiui, pavyzdžiui, kiekvienas vyres-nis nei 61 metų gyventojas finansiškai jaučiasi visiškai nesaugus. Be to, saugūs dėl savo turto jaučiasi 6 iš 10 lat-vių ir lietuvių, 8 iš 10 estų. Tyrimas rodo, kad pinigai lietuviams saugumo jausmo neužtikrina. Fotodiena

TIK SKAIČIAI

Ekonomika dalijasi ir lietuviaiFinansų krizės ištiktas pasaulis, ieškodamas būdų sutaupyti bei šiek

tiek užsidirbti, pradėjo su nepažįstamaisiais dalytis daiktais, automobiliais, kambariais ir net pinigais. Ši vadinamoji dalijimosi

ekonomika neaplenkė ir Lietuvos.

GRETA JANKAITyTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Vienu pirmųjų šios ekonomi-kos pavyzdžių tiek pasaulyje,

tiek Lietuvoje buvo da-lijimasis dviračiais. Vil-niuje oranžiniai dviračiai nepasiteisino, bet naujų

technologijų plitimas ke-lia dalijimosi ekonomiką į aukštesnį lygį. Šiais metais Vilniuje vėl turėtų pasirodyti oranžiniai dvi-račiai, tik šįkart jie bus prijungti prie sistemos, kuri identifikuos kiek-vieną dviratį pasiėmusį asmenį ir važinėjant il-giau nei valandą reiks su-

simokėti.Plinta ir dalijimasis au-

tomobiliais. Pasaulyje da-bar galima greitai, papras-tai kelioms valandoms išsinuomoti automobilį. Lietuvoje dalytis automo-biliais siūlo „Prime Le-asing“ įmonės paslauga „City Bee“. Pasak „Prime Leasing“ direktoriaus

Lino Paulausko, pradėti teikti tokią paslaugą pa-skatino kintantys varto-tojų įpročiai.

„Žmonės vis labiau ima tikrinti tikrąją turimo ar pasiskolinto turto vertę ir su juo susijusias išlaidas, – pasakoja L. Paulaus-kas. – Patikrinome, kad žmonės ir įmonės savo

automobilius naudoja tik penktadalį laiko. Kitu metu automobiliai tiesiog stovi. O dalijimosi ekono-mika padeda išnaudoti resursus bei tolygiai pa-skirstyti išlaidas.“

Įmonė laiko automobi-lius įvairiose strategiškai patogiose miesto vietose. Visas procesas vyksta be žmogaus įsikišimo. Auto-mobilį galima rezervuoti internetu, o atvykus jis atrakinamas išsiuntus specialų kodą SMS žinute.

L. Paulauskas teigia, kad dar praeis laiko, kol bus iš tiesų suprasta žmo-gui ar įmonei teikiama šios paslaugos nauda. „Tai susiję su supratimu ir ekonominiu išprusimu, kas yra tikrosios materia-lios ir laiko sąnaudos“, – sakė įmonės vadovas.

Daiktų įdarbinimasPrie dalijimosi ekonomi-kos populiarėjimo prisi-deda ir socialinių tinklų

iškilimas, nes dalijimosi daiktais, kambariais platformos tampa savotiš-kais socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, „Dalinuosi.lt“ platformos, kurioje galima publikuoti skelbi-mus su norimais išsinuo-moti daiktais, direktorius Paulius Valatkevičius pasakoja, kad tinklalapio idėja gimė draugų rate.

„Tarp draugų dažnai keitėmės daiktais, juos skolinome, bet ratas ribo-tas, todėl pamanėme, kad būtų galima jį išplėsti ir sukurti platformą, kur daiktai turėtų savo ka-lendorių, kada galima skolintis, – „Ekonomika.lt“ pasakojo P. Valatkevi-

čius. – Prie skolinimosi pridėjome ir nuomos gali-mybę, kad žmonės galėtų uždirbti.“

Pasak P. Valatkevi-čiaus, dalijimosi ekono-mika patraukli tuo, kad žmonės taip sutaupo ar užsidirba papildomų lėšų bei daiktus naudoja eko-nomiškai. Pavyzdžiui, kartais namuose prirei-kia išgręžti kelias skyles sienoje. Grąžtas kainuoja kelis šimtus litų, o dar prieš jį įsigyjant tampa aišku, kad naudositės juo geriausiu atveju ke-lis kartus per metus, aiškina P. Valatkevičius. Bet grąžtą galima „įdar-binti“, tai yra leisti jį iš-sinuomoti kitiems asme-nims.

Lietuviai bando įdar-binti viską: nuo automo-bilių iki paveikslų, nuo ramentų iki fotoaparato objektyvo. 1998 metų „Ci-troen Xsara“ markės au-tomobilį tinklalapyje die-nai siūloma išsinuomoti už 20 litų. Valandos kaina – 5 litai. Čia galima rasti ir įdomesnių pasiūlymų. Pavyzdžiui, siūloma išsi-

nuomoti 1950-ųjų Dusetų dailininko Baliuko pa-veikslą „Peizažas su pu-šimis“ už 1,50 lito dienai. Nuomojantis ilgiau kaip metus dienos kaina – 0,95 lito.

Nereikalingų daiktų lietuviai gali atsikratyti ar iš jų uždirbti ir per kitas lietuviškas platfor-mas. Viena jų – „Mano-drabužiai.lt“, kur užsire-gistravę vartotojai gali parduoti arba išmainyti nereikalingus apdarus. Tų pačių kūrėjų tinkla-lapis „Manomažyliai.lt“ leidžia keistis, įsigyti ar parduoti vaikų išaugtus drabužius, nebereikalin-gus daiktus.

Užleisk kambarį turistuiTurbūt vienas sėkmin-giausių pasaulinių da-lijimosi ekonomikos pavyzdžių – „Airbnb“ platforma, kurios būstinė įsikūrusi San Franciske.

Joje užsiregistravę žmo-nės siūlo apgyvendinimą keliautojams. Dažniau-siai siūloma išsinuomoti kambarį jų namuose, yra siūlančių išsinuomoti ir atskirus butus bei namus.

Galimybe užsidirbti iš laisvo kambario akty-viai naudojasi ir lietu-viai. Vien Vilniuje per „Airbnb“ tinklalapį siū-lančių apsistoti savo na-muose yra apie pusantro šimto. Prieš metus tokių buvo vos kelios dešimtys. Be to, lietuviai papildomų lėšų gauna nuomodami savo namus ne tik did-miesčiuose, bet ir visoje Lietuvoje: nuo Nidos iki Dzūkijos miškų.

Kelio atgal nėraNors dalijimosi ekonomi-kos daigai mūsų šalyje jau jaučiami, lietuviams kol kas dar sudėtinga pakeisti požiūrį į nuosavybės teisę. „Nuosavybės jausmas vis

FAKTAI

DALIJIMOSI EKONOMIKA PASAULyJE

• 2010 m. bendruomeninis vartojimas pateko į geriau-sių „Time“ žurnale skelbia-mų idėjų dešimtuką

• 2001-aisiais įkurta auto-mobilių dalijimosi paslauga „Zipcar“ šiuo metu turi 770 tūkst. vartotojų, kurie da-lijasi 10 tūkst. automobilių JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Austrijoje

• Apgyvendinimo daliji-mosi platformoje „Airbnb“ pernai, metų gale, buvo per 250 tūkst. nakvynę siū-lančių skelbimų iš 30 tūkst. miestų 192-ose šalyse

• JK įmonė „Zopa“ leidžia žmonėms dalytis pinigais. Per šį tinklalapį pinigų tu-rintys žmonės gali teikti paskolas suinteresuotiems asmenims. Per „Zopa“ šiuo metu suteikta 88,4 mln. svarų (353,6 mln litų) ver-tės paskolų

»Dalijimosi ekonomika patraukli tuo, kad žmonės dalydamiesi sutaupo ar užsidirba papildomų lėšų

Lietuvoje gyventojai dalinasi ekonomika naudodamiesi tiek lietuviškomis, tiek užsienietiškomis dalijimosi platformomis. Ekonomika.lt nuotr.

dar gajus ir užtruks, kol pasikeis mūsų mąstymas, – svarsto L. Paulauskas. – Manau, tai stipriausia žmonių nuostata, ne tik lietuvių. Juk mes ypač mėgstame turėti nuosavą būstą, o ne nuomotis.“

Tačiau dalijimosi eko-nomikos nauda turėtų palenkti lietuvius į savo pusę. P. Valatkevičius lygina dalijimosi ekono-miką su internetine pre-kyba. „Jos plėtra dabar

kiekvienais metais vis spartesnė, tačiau iš pra-džių žmonės nepatikliai žiūrėjo į šį pirkimo būdą. Panašiai ir su dalijimosi ekonomika – lietuviai susipažįsta su naujove, o įvertinę naudą noriai nuomoja ir nuomojasi daiktus.“

Be to, pasak L. Pau-lausko, lietuviai noriai perima gerus pavyz-džius iš užsienio, o tai leis stipriai progresuoti

»Nuosavybės jausmas vis dar gajus ir užtruks, kol pasikeis mūsų mąstymas

%

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

dalijimosi ekonomikai Lietuvoje, nes Vakaruose dalijimosi ekonomika tik-rai plėsis.

„Vakarų pasauliui bū-dingas perteklinis var-tojimas, bet ekonominis nuosmukis sustiprino žmonių norą pažinti tik-ras savo pajamas ir išlai-das, – sako L. Paulauskas. – Manau, dalijimosi eko-nomika yra evoliucinis reiškinys, kuris neturi kelio atgal.“

Elementariausias dalijimosi ekonomikos pavyzdys, neaplenkęs ir Lietuvos, – dalijimasis dviračiais. ELTA

Verslo švyturiai18

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Varomoji jėga – nuolatiniai pokyčiai

Kai pasiteiravau „Novaturo“ generalinio direktorius Lino Aldonio, ar jis griežtas vadovas, šis ilgai juokėsi. Pasirodo, yra ir kitokių priemonių, kaip sukurti įmonės sėkmę.

Prieš porą metų stojęs prie di-džiausio kelio-nių organiza-

toriaus Baltijos šalyse vairo, L. Aldonis pasa-koja šiandien galįs pasi-girti, jog 2012-ieji įmonei buvo finansiškai sėkmin-giausi per visą jos veiklos istoriją Lietuvoje, Latvi-joje bei Estijoje. Bendro-vės vadovas atvirai pasa-koja, kad norėdamas to pasiekti įmonėje padarė nemažai pokyčių.

„Man svarbiausi keli dalykai: sutelkti žmones bendram darbui, užti-krinti akcininkams ka-pitalo grąžą ir išlaikyti darbo organizavimo sis-temą, kurioje norėčiau dirbti ne tik pats, bet ir visi įmonės darbuoto-jai, – aiškina jis. – Noriu, kad darbas mūsų įmonėje prisidėtų prie darbuo-tojų asmeninio gyvenimo harmonijos kūrimo. Tai neturi būti lažas, labiau – gyvenimo dalis, kuri veda į priekį. Manau, kad pasiekėme šį tikslą.“

„Novaturo“ vadovas sako, kad tai anaiptol ne-reiškia, jog šioje bendro-vėje lengva dirbti: įmonės vizija, misija, strategija, tikslai jam nėra tik teo-rija.

„Tai įgyvendiname praktiškai ir turime aiš-kių rodiklių, pagal ku-riuos orientuojamės kas-dienybėje. Darbuotojus

ture“ tęsis ir toliau: iš įmonės vidaus jie persi-kels į platinimą bei pro-duktus. O paklaustas, ko-kią mato turizmo verslo viziją, L. Aldonis sako, kad šiandien svarbiausi trys aspektai: technologi-jos, kokybė bei asortimen-tas.

„Visuomet turi sekti, kaip keičiasi žmonės ir rinkos. Manau, kad klie-ntai vis labiau vertins įmonių technologinę pa-žangą. Juk dabar jos gali

kyba plečiasi, negalima sakyti, kad mažiau nau-dojamasi kelionių agento paslaugomis. Galbūt fiziš-kai klientas rečiau užeina pro duris, bet į agentą vis tiek kreipiasi: elektroni-niu paštu, telefonu. Ir jis labiau vertina profesio-nalią konsultaciją, nes tai taupo laiką. Viena yra susirasti viską pačiam, visai kas kita – turėti agentą, kuris per trumpą laiką gali pateikti daug įvairiausių pasiūlymų ir alternatyvų. Belieka tik žinoti, ko tiksliai nori“, – šypsosi L. Aldonis.

Pasirodo, kad šiandien klientai nori visko, todėl ,,Novaturo“ generalinis direktorius pasakoja, kad norėdamas išlaikyti klientus turi jiems tai ir siūlyti: mat vieną dieną prireiks penkių žvaigždu-čių viešbučio Turkijoje, kitą – nakvynės Europos mieste, trečią – tik lėk-tuvo bilieto.

Turkijos fenomenasJau nieko greičiausiai ne-bestebina, kad pati popu-liariausia lietuviškų atos-togų kryptis užsienyje – Turkija. Anot L. Aldo-nio, keliavimo dažnumas priklauso nuo kiekvieno tautiečio piniginės storio, bet žinantieji, ką reiškia atostogos užsienyje, per metus stengiasi pake-liauti bent kartą.

,,Per tuos metus klien-tai labai pasikeitė: dabar jie patyrę ir žino, ko nori, – sako jis, o paprašytas paaiškinti Turkijos feno-meną, tai padaro labai paprastai. – Ši šalis siūlo gerą kainos ir kokybės santykį. Viešbučiai val-domi profesionaliai, pai-soma kliento norų, o ir pati Turkija daro viską, kad išlaikytų tokias ten-dencijas.“

Jis pripažįsta, kad lie-tuviai ieško naujų kelio-nių krypčių, tačiau kol kas nepanašu, kad jiems atsibos Turkija.

Beje, šioje šalyje L. Al-donis pradėjo turizmo

stengiamės ištraukti iš komforto zonos, kad jie tobulėtų. Netikiu kalbo-mis, kad gerai, kai nieko nereikia daryti. Juk turi kažkaip įprasminti savo

būti pritaikomos visur: pavyzdžiui, penktadienį skridau į Taliną – užteko iš anksto užsiregistruoti oro uoste, atsisiųsti QR kodą į savo mobilųjį te-lefoną ir su juo įveikiau visas procedūras“, – aiš-kina „Novaturo“ vadovas, kurio nuomone, įmonės, investuosiančios į tech-nologijas, bus vartotojų dėmesio centre. Taip pat klientai vis labiau reika-laus kokybės.

„Nors elektroninė pre-

karjerą: baigęs Sporto ir turizmo vadybą, Turki-joje įsidarbino gidu. Šian-dien ,,Novature“ dirba jau tryliktus metus.

,,Tuomet teko daug bendrauti su žmonėmis. Patyriau visko, bet kiek-vienam jaunam žmogui rekomenduočiau išban-dyti tokį darbą: juk tenka bendrauti su gerokai vy-resniais, išsilavinusiais žmonėmis ir įvairiausios situacijos labai užgrū-dina. Ši patirtis neįkai-nojama, supranti, kas yra klientas“, – pasakoja jis.

Būtent dėl šios priežas-ties L. Aldonis tikina įmo-nėje įgyvendinsiantis dar vieną naujovę: visi ,,No-vaturo“ darbuotojai turės pabendrauti su klientais.

,,Apie 30 proc. mūsų darbuotojų tiesiogiai dirba su klientais, bet ke-tiname įtraukti visus – ne-svarbu, kuriame padali-nyje dirba. Noriu, kad jie atsikeltų iš savo vietos ir pabendrautų su klientais: pažiūrėtų jiems į akis, pakonsultuotų, parduotų kelionę. Tai sustiprintų

pojūtį, kas yra klientas. Juk bet kuris darbuotojų priimamas sprendimas pasiekia būtent jį“, – aiš-kina L. Aldonis.

Atsibosti negali,,Novaturo“ generalinis direktorius tvirtina, kad jo karjeroje viskas nuo-seklu ir dėsninga, be to, L. Aldonis nelinkęs ana-lizuoti, koks vadovavimo stilius jam labiausiai pri-imtinas.

,,Negalvoju apie tai, koks esu vadovas, ir ne-turiu griežtai apibrėžto vadovavimo stiliaus. Viskas priklauso nuo to, kokiame etape yra įmonė: pavyzdžiui, prieš kelerius metus, kai prasi-dėjo pokyčiai, buvo daug instrukcijų ir nurodymų, o dabar stengiuosi palai-kyti tai, ką sukūrėme. Natūralu, kad keičiasi

ir vadovavimo stilius“, – aiškina L. Aldonis.

Jis tvirtina, kad per tiek metų neatsibodo dirbti vienoje įmonėje. Paslaptis paprasta: vi-suomet čia rasdavo būdų, kaip save realizuoti.

,,Manau, kad tai viena svarbiausių mūsų verty-bių, kurią reikia puose-lėti. Juk pas mus dirba jauni žmonės, todėl pri-valome užtikrinti, kad jie rastų, kaip realizuoti save ir savo galimybes“, – sako vadovas.

Vis dėlto darbą ,,Nova-ture“ gauti nelengva: pa-vyzdžiui, gidus bendrovė atrenka per 4–5 mėne-sius. Ir turizmo srities iš-silavinimas nėra nei pri-valumas, nei trūkumas, mat bendrovė taiko savo metodiką, pagal kurią rengia specialistus.

,,Jei žmogus turi gido pažymėjimą, dar nereiš-kia, kad jis geras gidas! Mums svarbiausia, kad ,,Novature“ dirbtų sė-kmingai, todėl dedame nemažai pastangų“, – aiš-kina L. Aldonis.

»Turi sekti, kaip keičiasi žmonės ir rinkos

FAKTAI

„NOVATURAS“

• „Novaturas“ įkurta 1999 m., pirmasis turistinis užsa-komasis reisas iš Lietuvos įvyko 2000 m-aisiais

• „Novaturas“ turi antri-nių bendrovių Latvijoje ir Estijoje

•Bendrovė taip pat valdo prekių ženklus „Sofa Tra-vel“ ir „ECO Travel“

• 2010-ųjų pabaigoje 70,72 proc. bendrovės akcijų priklausė Liuk-semburge registruotai kompanijai „Central Eu-ropean Tour Operator”, po 9,76 proc. įmonės ak-cijų valdė Vidas Paliūnas, Ugnius Radvila ir Rytis Šūmakaris

,,Galbūt klientas rečiau užeina pro duris, bet į agentą vis tiek kreipiasi ir labiau vertina profesionalią konsultaciją, nes tai taupo laiką“, – įsitikinęs ,,Novaturo“ vadovas. Ruslano kondrajevo nuotr.

»Šiandien klientai nori visko

darbo dieną“, – priduria L. Aldonis.

Viskas keičiasiJis pasakoja, kad kiek-viena įmonė kasdien kei-

čiasi ir tai gali tapti jos varomąja jėga.

„Kai pradėjau vado-vauti, keitėsi įmonės darbo organizavimas, struktūra – tai leido

mums labiau atsigręžti į rinką ir ją pajausti, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, pa-didinti darbo greitį. Šie dalykai kartais atrodo

pernelyg maži, kad ga-lėtų kažką pakeisti, bet iš tiesų jie keičia labai daug“, – tvirtina L. Aldo-nis.

Bet pokyčiai „Nova-

CV Linas Aldonis

2010 m. – iki šiol – „Nova-turo“ generalinis direktorius

2007–2010 m. – „Novaturo“ direktorius

2003–2007 m. – „Novaturo“ užsienio atstovų vadovas

2002–2003 m. – „Novaturo“

Lietuvos atstovų komandos vadovas

2001 m. – „Novaturo“ gidas Turkijoje ir Egipte

Gimė 1979 m. birželio 28 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

L. Aldonis sako, kad jo karjeroje pasitaikę visko: gero ir blogo, tačiau išmoktomis pamokomis jis stengiasi dalintis su kolegomis. Ruslano kondrajevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2120

Investuotojai auksą keičia į riziką

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Sunkmečiu daugiau nei tris kartus pabrangęs auksas jau nebekelia investuotojų apetito – vasario mėnesį šio tauriojo metalo parduota daugiausia per dešimtmetį.

Gerėjant pasaulio ekonomikai investuotojai renkasi akcijas – jų indeksai pastaruoju metu demonstruoja itin gerus rezultatus.

Aukso kaina pradėjo kilti dar 2007 me-tais, prasidė-

jus krizei JAV, o vėliau, ekonomikos negandoms persimetus į Europą, sėk-mingai didėjo toliau – be-veik iki pat 2011-ųjų pa-baigos. Per šį laikotarpį auksas pabrango nuo 600 JAV dolerių (1,6 tūkst. litų) iki 1921 dolerio už

unciją (5 tūkst. litų). Tačiau dabar, kai fi-

nansų rinkose vyrauja daugiau optimizmo, inves-tuotojai auksą iškeičia į rizikingesnes investicijas. Susidomėjimą auksu kol kas rodo tik įvairių šalių centriniai bankai, kurie, siekdami diversifikuoti savo investicijų portfelį, jį supirkinėja kaip niekada gausiai.

O investuotojai šių metų vasario mėnesį aukso pardavė daugiau-

siai per dešimtmetį – už 5,6 mlrd. dolerių (14,7 mlrd. litų). Aukso kaina nuo metų pradžios krito dau-giau nei 5 proc. Kai kurie analitikai, „Credit Suisse“ ir „Goldman Sachs“ at-stovai, prognozuoja, kad aukso kaina į buvusį lygį jau nebesugrįš.

Investuotojų žvilgsniai pastaruoju metu krypsta į rizikingesnius aktyvus. Apie tai byloja akcijų indeksai, kurie pasiekė aukščiausią lygį nuo metų

pradžios. O, pavyzdžiui, „Dow Jones“ akcijų in-deksas kilo dešimt dienų iš eilės. Tai – geriausias rezultatas nuo 1996-ųjų.

Akcijų metaiLietuvos finansų specia-listai aukso dar nelaidoja. Lietuvos finansų makle-

rių asociacijos preziden-tas Marius Dubnikovas sako, kad didesnis euro zo-nos sukrėtimas vėl galėtų padidinti apetitą auksui.

„Auksas – gynybinė pozicija, kai yra negandų, neaiškumų, investuotojai atranda auksą. Bet nuo šių metų pradžios vien-

balsiai kalbėta, kad 2013-ieji priklauso akcijoms, investuotojai pereina į ri-zikingesnes turto klases. Gynybinės pozicijos aplei-džiamos, dėl to egzistuoja pakankama rizika, kad aukso pozicijos gali susvy-ruoti, nes kapitalas juda

į akcijas, verslą, investi-cijas, plėtrą“, – aiškina M. Dubnikovas. Pasak jo, ar tokios tendencijos bus ilgalaikės, daugiausia pri-klausys nuo JAV ir Euro-pos makroekonominių ro-diklių – jei šie toliau gerės, investuotojai greičiausiai toliau apleis auksą bei rinksis rizikingesnes in-vesticijas.

M. Dubnikovas atkrei-pia dėmesį, kad investuo-tojai nusigręžia ir nuo valstybinių obligacijų: jų pajamingumas – rekordi-nėse žemumose. Esą šiuo metu lėšos juda į korpo-ratyvines obligacijas ir akcijas.

„Matome, kad akcijų indeksai per trumpą laiką gerokai pasistiebė. NAS-DAQ 100 indeksas per penkerius metus pakilo apie 50 proc., Vokietijos ir Anglijos indeksai taip pat yra penkerių metų aukš-tumose, – kalbėjo M. Dub-nikovas. – Prancūzija, ko gero, vienintelė, kurios indeksas žemesnis. Bet tai galima paprastai pa-aiškinti: ji įsivėlusi į Itali-jos problemas.“

Finansų makleris svarsto, kad jei kilimas užsitęstų, investuotojų dėmesys galėtų nukrypti ir į pramonines žaliavas.

Reguliuos Kinija„Swedbank Markets“ fi-nansų makleris Andrius Šuminas teigia, kad inves-tuotojų grįžimą prie aukso taip pat galėtų paskatinti ir kylanti infliacija.

„Visi baiminosi hiper-infliacijos JAV, bet jos nebuvo, nes spausdinami pinigai į ekonomiką nepa-kliūdavo: bankai nesko-lindavo, nekilnojamojo turto rinka stovėjo vie-toje. Jei infliacija augtų,

investuotojų susidomėji-mas auksu galėtų ir vėl sugrįžti“, – sako jis.

Tiesa, pasak pašne-kovo, sprendžiant iš jau kurį laiką stiprėjančio dolerio kurso, jo kaina ar-timiausiu metu neturėtų kristi.

„Yra netiesioginė kore-liacija tarp aukso ir dole-rio. Brangstantis doleris nenaudingas auksui, nes jo kainai kylant auksas pinga. Kartais ta korelia-cija nulūžta, tačiau bendra tendencija ta, kad stiprė-janti valiuta rodo stiprė-jančią ekonomiką“, – pa-sakoja pašnekovas. Tiesa, jis priduria, kad nežinia, ar dolerio brangimas bus ilgalaikis, mat JAV – eks-portuojanti valstybė ir nėra suinteresuota valiu-tos brangimu.

A. Šuminas taip pat atkreipia dėmesį, kad in-vestuotojai jau kurį laiką renkasi rizikingesnius aktyvus. Paklaustas, kaip vertina galimybes, kad investuotojai greitai ims investuoti į pramonines žaliavas, pašnekovas aiš-kina, kad investicijos į žaliavas daugiausia pri-klausys nuo Kinijos fi-nansinių rezultatų – mat kai kurie pramoniniai metalai, pavyzdžiui, va-ris, tiesiogiai koreliuoja su ekonominiais Kinijos rodikliais.

„Esminis faktorius: ar Kinijoje jau pasiektas lū-žio taškas, ar prasidės at-sigavimas. Iki šiol Kinijos augimas lėtėjo, o paskutinį ketvirtį jis padidėjo, tačiau

kaip bus toliau – dar ne-aišku. Kinijos problema – vidurinės klasės nebuvi-mas ir mažas vidaus var-tojimas. Jei nepavyks šių problemų išspręsti ir eko-nomika toliau trauksis, neigiamos nuotaikos vy-raus ir dėl žaliavų“, – sako A. Šuminas.

Traukia dividendaiInvesticinio Banko „Fi-nasta“ analitikas Tadas Povilauskas sako, kad Bal-tijos valstybių investuoto-jai vis dar investuoja į tas pačias įmones kaip ir prieš metus – stiprias, dividen-dus mokančias bendroves.

„Jau metai, kai akcijų indeksai auga. Primoji in-vestavimo į akcijas banga kilo maždaug prieš me-tus, tuomet investuotojai susidomėjo stipriomis, stabiliomis bendrovėmis, kurios buvo savo rinkos lyderės ir turėjo gerų ak-cininkų. Nemaža dalis jų moka dividendus. Šios kompanijos buvo ir yra mėgstamos: jos yra tai, ko reikia dar pasitikėjimo visiškai neatgavusiems investuotojams“, – sako T. Povilauskas.

Pasak pašnekovo, vis daugiau investuotojų nu-sigręžia ir nuo obligacijų. Pastarosios 2009–2011 metais į jas investavu-siesiems leido nemažai uždirbti, tačiau dabar jų pajamingumas gerokai susitraukęs. Šiuo metu įmonės siūlo didesnę grąžą iš dividendų, negu galima uždirbti iš obliga-cijų.

Sunkmečiu rekordiškai augęs auksas investuotojų nebedomina. Scanpix

FAKTAI

AUKSO KAINA

•Vasario mėnesį inves-tuotojai pardavė didžiausią aukso kiekį per daugiau nei dešimtmetį – už daugiau nei 5,6 mlrd. dolerių (14, 74 mlrd. litų)

•Nuo krizės pradžios 2007 m. iki 2011-ųjų rugsėjo auk-so kaina padidėjo daugiau nei tris kartus, iki dolerio už unciją (5,07 tūkst. litų)

•Aukso, kviečių ir aliumi-nio akcijų indeksai – blo-giausi. Geriausi medvilnės, benzino ir gamtinių dujų

»„Dow Jones“ akcijų indeksas kilo dešimt dienų iš eilės. Tai – geriausias rezultatas nuo 1996-ųjų

»Nuo šių metų pradžios vienbalsiai kalbėta, kad 2013-ieji priklauso akcijoms, investuotojai pereina į rizikingesnes turto klases

Italijos rinkimų rezultatai Europos lyderiams turėtų siųsti aiškią žinią: taupymo politiką, kurią

jie skatino, atmetė rinkėjai.

Ką sako Italija?

Europos projektas, kad ir koks idea-listiškas būtų, vi-suomet veikė „iš

viršaus į apačią“. Bet yra kitas dalykas, drąsinantis technokratus valdyti šalis, atrodo, apeinant demokra-tinius procesus, ir piršti politiką, kuri sukelia platų visuomenės nepasitenki-nimą.

Kol Europos lyderiai drovisi šio žodžio, realybė ta, kad didžioji Europos Sąjungos dalis – krizėje. Italijos gamybos apimčių mažėjimas nuo krizės iš-liko toks pat didelis kaip 1930-aisiais. Graikijoje jaunimo nedarbas per-kopė 60 proc., o Ispanijoje 50 proc. Ardant žmogiš-kąjį kapitalą, Europos socialinė struktūra ỹyra, o jos ateitis stumiama į pavojų.

Ekonomikos daktarai sako, kad pacientui rei-kia laikytis kurso. Poli-tikos lyderiai, siūlantys atvirkštinius variantus, išvadinami populistais. Realybė ta, kad vaistai neveikia ir nėra vilčių, jog suveiks. Arba bent jau – kad dar labiau nepa-blogės. Iš tikrųjų, prireiks dešimtmečio ar daugiau, bandant atsigauti nuo nuostolių, patirtų per tau-pymo politikos procesą.

Trumpai tariant, nei populizmas, nei trumpa-regiškumas neprivertė

piliečių atsisakyti politi-kos, kuri buvo jiems tai-koma. Tai – supratimas, kad ši politika neteisingai nukreipta.

Europos talentai ir ištekliai – fizinis, žmo-giškasis ir natūralusis kapitalas – liko tokie patys kaip prieš krizės pradžią. Problema yra ta, kad skirtas receptas veda prie masiško šių išteklių išeikvojimo. Kad ir kokia būtų Europos problema, atsakas, kuris eikvoja iš-teklius, negali būti laiko-mas sprendimu.

Europos lyderiai su-pranta, kad be ekono-minio augimo skola tik plėsis, o pati taupymo politika jau yra prieš augimą nustatyta strate-gija. Bėga metai, bet jo-kia plėtros strategija dar nebuvo pateikta, nors jos sudėtinės dalys žinomos: politika nukreipta prieš Europos vidinį disba-lansą ir milžinišką Vo-kietijos išorinį perteklių, kuris dabar lygus Kinijos pertekliui. Konkrečiai tai reiškia darbo užmokes-čio kilimą Vokietijoje ir pramonės politikos, kuri skatina eksportą ir pro-duktyvumą Europos pe-riferinėse ekonomikose, augimą.

Europos projektas buvo ir yra puiki politinė idėja, kuri turi potencialo didinti gerovę ir taiką. Tačiau užuot stiprinusi solidarumą Europoje, ES žeria nesantaikos sėklas tarp šalių ir jų viduje.

Europos lyderiai pa-kartotinai prisiekinėja, kad darys viską, kad iš-gelbėtų eurą. Europos centrinio banko prezi-dento Mario Draghi paža-das padaryti „ką tik rei-kės“ išsipildė ir sukūrė laikiną ramybę. Tačiau Vokietija nuosekliai atsi-sakė politikos, kuri siūlo ilgalaikius sprendimus. Atrodo, kad vokiečiai pa-darys viską, išskyrus tai, ko reikia.

Taip, Europai reikia struktūrinės reformos, kaip teigia taupymo po-litikos šalininkai. Ta-čiau visos euro zonos institucijų struktūrinės reformos, o ne kiekvie-nos šalies atskirai turės didžiausią įtaką. Kol Eu-ropa nenorės priimti šių reformų, ji gali leisti eu-rui numirti, kad išgelbėtų pati save.

ES Ekonominė ir pi-nigų sąjunga buvo prie-monė tikslui pasiekti, o ne tikslas savaime. At-rodo, Europos elektoratas suprato, kad įvykus da-bartiniams pakeitimams euras pakerta visas sąly-gas, dėl kurių buvo sukur-tas. Tai paprasta tiesa, ku-rią Europos lyderiai dar turi suvokti.

»Atrodo, kad vokiečiai padarys viską, išskyrus tai, ko reikia

JOSEPHAS E. STIGLITZAS Project-syndicate.org

J. E. Stiglitzas: Užuot stiprinusi solidarumą Europoje, ES žeria nesantaikos sėklas tarp šalių ir jų viduje. Reuters

CV Josephas E. Stiglitzas

2001 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu

1997–2000 m. – Pasaulio banko vyriausiasis ekono-mistas

1993–1997 m. – JAV prezidento Billo Clintono pa-tarėjas ekonomikos ir finansų klausimais

Dėstė Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetuose

režisierius

OSKARAS KORŠUNOVAS

balandžio 9Menų spaustuvėje

b i l i e t u s p l a t i n a T i k e T a

M a r i u s v o n M a y e n b u r g

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.

Išskirtinis interviu22

Išnaudoti vietos inovacijas, išskirti pranašumus bei tinkamai juos pateikti – tokias išeitis su užsienio investicijų iššūkiais susiduriantiems mažesniems miestams siūlo JAV strateginio planavimo ekspertas

Noahas Rafordas.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? Prisistatote kaip scenarijų planuotojas ir strategas.

Papasakokite plačiau apie savo darbą ir su kokiais iššū-kiais susiduriate.

Mano darbas – padėti organizacijoms ir vy-riausybėms galvoti apie ateitį. Šiuo metu dirbu Jungtinių Arabų Emy-ratų (JAE) vyriausybei – padedu veikti padaliniui, ieškančiam ilgalaikių ga-limybių bei vertinančiam potencialius pavojus. Tai – daug suinteresuotų šalių apimančios proble-mos, įtraukiančios įvai-rius žmones.

Regione bei daugelyje modernių pasaulio vals-tybių didžiausias mūsų iššūkis – tai, kaip suval-dyti problemų komplek-siškumą ir požiūrių įvai-rovę. Pavyzdžiui, kalbant apie klimato kaitą, ener-gijos naudojimą ar san-tykius tarp vyriausybės ir privataus sektoriaus. Visos šios problemos la-bai sudėtingos, gretai keičiasi ir įtraukia daug skirtingų nuomonių.

Taigi, padedu mies-tams ir vyriausybėms sukurti erdvę, kurioje šie klausimai galėtų būti efektyviai nagrinėjami.

? Taip pat vadovaujate interneto svetainei „Futu-

rescaper.com“. Kaip kilo idėja sukurti šią įmonę?

Didžioji dalis strategi-nio planavimo vykdoma remiantis interviu ir kū-rybinėmis dirbtuvėmis. Taigi, susiduriama su lo-gistiniu iššūkiu surinkti visus sprendimų priėmė-jus ir ekspertus į vieną vietą. Internetas leidžia

mums įtraukti daugiau žmonių, greičiau visus sukviesti ir efektyviau iš-naudoti jų žinias.

Sukurti galutinį pro-duktą nėra svarbiausia, bet leisti skirtingoms interesų grupėms susi-pažinti su pačiu procesu ir palyginti savo idėjas – taip. Taigi „Futurescaper.com“ padeda ne tik efek-tyviau išnaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, bet ir suteikia galimybių mokytis ir tobulėti tinkla-lapiu besinaudojantiems asmenims.

? Jūsų nuomone, kokį vaidmenį panašios įmonės

atlieka pasaulio megapolių plėtrai?

Megapoliai susiduria su įvairiais socialiniais, ekonominiais ir infra-struktūriniais iššūkiais. Labai svarbu, kad jie tu-rėtų efektyvių būdų į su-dėtingų problemų spren-dimą įtraukti skirtingas interesų grupes.

Net jei turite galios įgyvendinti svarbius po-kyčius, geriausios idėjos gali kilti pačiose netikė-čiausiose vietose. Ben-dradarbiaudamos vyriau-sybės ir kompanijos gali daug pasiekti.

Priemonės, leidžian-čios efektyviai įtraukti dideles grupes į problemų sprendimą, bus esminis megapolių plėtros veiks-nys ateinančius 20–30 metų.

? Kokią įtaką blogi strategi-nio planavimo sprendimai

gali turėti miestų plėtrai?Blogų praktikų pasi-

taiko dažnai, nes dideli infrastruktūros projektai paprastai įtraukia poli-tinį aspektą ir priklauso

nuo trumpalaikio politi-nio spaudimo bei laiko ribojimo.

Dauguma infrastruk-tūros projektų trunka 20–30 metų, tad reikia gerai apmąstyti, kaip laikui bė-gant gali keistis situacija. Politikai, gavę reikiamą finansavimą ar sulaukę palankios galimybės, dažnai pernelyg skuba. Tokiais atvejais neretai susikerta interesai – kas bus geriausia tolimoje perspektyvoje ir kas tin-kamiausiai atstovauja in-teresus dabar.

Tai – natūralus proce-sas, bet skubama įsipar-eigoti gerai neįsigilinus, kaip reikalai gali pa-krypti ateityje.

? Kokie iššūkiai gali laukti vykdant strateginį plana-

vimą mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius?

Mažesni miestai turi tam tikrą pranašumą už megapolius, nes jie gali

lengviau įtraukti skirtin-gas interesų grupes. Jei turite strategiją, kurioje dėmesys skiriamas lanks-tumui, galėsite lengviau prisitaikyti prie besikei-čiančių aplinkybių.

Be to, galbūt esate la-biau susipažinę su įvai-riomis inovacijomis, ku-rios vyksta jūsų mieste. Galbūt turite nedidelį „startup’ą“ ar menininkų grupę, kuri vykdo išskir-tinius projektus ir plėtoja įdomias idėjas. Geriau įsiklausius, visa tai gali tapti ateities augimo šal-tiniu.

Taigi iš dalies XXI am-žiuje mažesni miestai, ypač jų tinklai, yra įdo-mesnėje padėtyje nei me-gapoliai.

? Bet neretai mažesni mies-tai susiduria su problema,

kaip tinkamai prisistatyti užsienio investuotojams.

Kartais taip būna, bet, kita vertus, tai skatina

jus būti kūrybingesnius. Jei negalite pritraukti tiesioginių užsienio in-vesticijų, tuomet esate priversti remtis vietos inovacijomis, geriau su-vokti savo konkurencinį pranašumą bei pristatyti stiprybes.

Be abejo, Vilnius nie-kada nekonkuruos su Londonu, Tokiju ar kitu megapoliu, bet tai nereiš-kia, kad neturite svar-bių ir unikalių dalykų, kuriuos galite pasiūlyti pasauliui. Esate mažesni, todėl turite galimybę tirti ir kurti tai, kas yra unikalu Vilniui.

Pabrėžkite tai, kuo miestas ir žmonės išskir-tiniai, tuomet stenkitės tai išnaudoti.

Kaip ir daugeliu atveju gyvenime – su-kurkite planą, o pinigai ateis savaime. Pirmiau-sia ieškokite laisvės ir autentiškumo, o išteklių rasite vėliau. Gyvenimas

sudėtingas ir visuomet reikia kompromisų. Bet geriau siekti žvaigždžių ir nukristi ant debesų, nei niekada to nebandyti.

Balandžio 18 d. progreso konferencijoje „Login“ N. Rafordas skaitys pranešimą „Strateginis planavimas politikoje“.

Pristatykite savo unikalumą

N. Rafordo teigimu, į strateginio planavimo procesą įtraukus daug įvairių interesų grupių galima pasiekti efektyvių ir naudingų sprendimų. Asmeninio archyvo nuotr.

CV Noah Rafordas

Dirba Jungtinių Arabų Emy-ratų (JAE) ministro pirmininko patarėju

Padėjo įsteigti ir išplėtoti pirmąjį JAE strateginio plana-vimo padalinį

Įkūrė ir vadovauja Dubajuje bei Londone veikiančiai strateginio planavimo kom-panijai „Futurescaper.com“

Dirbo strateginiu konsultantu konsultacinėje bendrovėje „Global Busines Network“ (GBN)

Dėsto Londono ekonomikos mokykloje

Masačusetso technologijų institute (MIT) įgijo filosofijos daktaro laipsnį

»Net jei turite galios įgyvendinti svarbius pokyčius, geriausios idėjos gali kilti pačiose netikėčiausiose vietose

Nr. 82013 m. kovo 21–31 d.