Pirkimo bendruomenės „Lyoness“ reputacija Europoje krinta, kai ją į teismą padavė buvę klientai ir darbuotojas.

bylose, pasakoja, kad proce-sas juda pirmyn. Iš viso be-siskundžiančiųjų yra apie 60.

„Nuo praėjusio pirmadie-nio į mus kreipėsi dar 20–25 klientai, net sunku tiksliai dabar juos visus suskai-čiuoti, nes jų daugėja, – sako advokatas. – Viskas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai į mane kreipėsi pirmasis žmo-gus, investavęs į sistemą.“

Kosmetinių reitingų karalienė Artėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriau-sybė ėmė girtis pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Plačiau 6–7 p.

Turkijos augimas vilioja investuotojus Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuoto-jus, tačiau, anot vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų. Plačiau 18–19 p.

Peštynės: ES prieš „Gazprom“ Artėjant šaltai žiemai ir prognozuojant augan-čias dujų kainas Europos Sąjunga nusprendė įpilti alyvos į Europos ir „Gazprom“ santykių kurstomą ugnį – pradėtas tyrimas dėl Rusijos dujų milžinės antikonkurencinio elgesio. Plačiau 20 p.

Mažieji finansai – mažam versluiKą versle gali pakeisti 1 tūkst. litų? Pasirodo, teigiamų pokyčių gali atnešti ir keliolika JAV dolerių. Mikrofinansų sistemos funkcija – pir-miausia socialinė, tačiau į sistemą sėkmingai įsilieja ir komerciniai bankai. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 95Tiražas: 15 000

»R. Perveneckas: Krizės pradžioje, kai prekybininkai užsipirko daug prekių ir negalėjo jų parduoti, nuolaidos buvo didesnės, dabar tokių jau nėra

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 24–25 p.

■Vieni nori atgauti įmonei sumokėtus pinigus, kiti kaltina kompaniją taikant fi-nansinės piramidės principus. „Ekonomika.lt“ domėjosi bendrovės veikla Lietuvoje.

Daugiau nei 2,3 mln. narių pasaulyje turinti „Lyoness“ iki metų pabaigos šį skaičių planuoja padidinti iki 4 mln. Kompanija prisistato kaip pirkimo bendruomenė, ta-

čiau jos veiklos skaidrumu po 8 sėkmingų metų suabejota.

Šveicarijos žiniasklaida skelbia, kad šioje šalyje, taip pat Austrijoje ir Prancūzijoje „Lyoness“ kaltinama sukčia-vimu, o klientai norėdami at-siimti bendrovei sumokėtus pinigus padavė ją į teismą. „Ekonomika.lt“ kalbinamas austrų advokatas Ericas Breitenederis, atstovaujantis daugiau nei 13 klientų šiose

Ž. Plytnikas: Vieša paslaptis, kad kai kuriems viešieji pirkimai buvo tapę pragyvenimo šaltiniu

Plačiau 8 p.

A. Zaremba: Mes, lietuviai, esame darbšti tauta, tikrai neverta savęs taip nuvertinti ir nuolat plaktis

Rinkos pokyčiai384,19668,62346,795777,343135,818680,57

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+0,06 %–1,31 %–0,68 %+1,00 %+2,78 %–3,38 %

Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 6 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. Rugsėjo 10–16 d. Nr. 33 (95) SAVAITRAšTIS. LeidžiaMas kiekvieną piRMadienį

„Lyoness“ nuolaidų labirintas

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 95 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

rtėjančioms permainoms finansų pasaulyje tinka palyginimas ir su cirko arkliu, kuris tiek geras, kiek sugeba nesibaidydamas bėgti ratu. Aukso standartas juk atšauktas ne taip seniai – 1971 m., kai JAV doleris galutinai išvaduotas iš aukso. Isto-rija apsuko ratą kaip minėtasis arklys – dabar vėl kalbama apie grįžimą prie aukso standarto.Prieš kelis dešimtmečius amerikiečiai savo kailiu patyrė, kad gana rizikinga turėti nacionalinę va-liutą, kurią valstybė įsi-pareigoja iškeisti į auksą. Prancūzijos prezidento Charleso de Gaulle’io nu-rodymu į Ameriką buvo nuplukdytas garlaivis su visais Prancūzijos centrinio banko turėtais doleriais ir pareikalauta juos iškeisti į auksą. Pran-cūzai tada iššlavė JAV aukso rezervus. Kad neat-sirastų daugiau tokių „plėšikų“, JAV prezidentas Richardas Nixonas 1971 m. uždraudė dolerius kon-vertuoti į auksą pagal kitų šalių centrinių bankų reikalavimus.Bet viskas sukasi ratu. Apie dabar artėjančias per-mainas paskelbė Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas. 2010 m. „The Financial Times“ jis iš-spausdino straipsnį, kuriame pasiūlė, kad ekono-miškai stipriausios pasaulio valstybės sudarytų naują paktą, numatantį ir jų valiutų – dolerio, euro, jenos, svaro sterlingų, juanio – susiejimą su auksu. R. Zoellickas aptakiai rašė, kad auksas turėtų tapti tarptautiniu matu, nurodančiu, kokie yra „infliaci-niai lūkesčiai“.Kol pasauliniu mastu svarstoma apie naują seną aukso vaidmenį, piliečiai kaupia brangųjį metalą.

Jį labai mėgsta vokiečiai. Vokietijoje nusėdę apie 12 tūkst. tonų aukso – maždaug 8 proc. pasaulio at-sargų. Valstybė turi 5 tūkst. tonų, privatūs subjek-tai – 7 tūkst. tonų.Valstybiniu lygmeniu grįžti prie auksinių pinigų kol kas svarstoma tik Šveicarijoje. Čia pernai buvo pateiktas atitinkamas įstatymo projektas. Greta dabartinio šalies piniginio vieneto – franko būtų įvestas auksinis frankas, lygus 5 „popieriniams“.

Abi valiutos cirkuliuotų kartu.Ekspertai mano, kad Švei-carija, projektuodama dvi gretutines valiutas, eina tinkamu keliu. Jeigu būtų iškart pereita prie aukso standarto, bran-

giuoju metalu būtų išreikštos ir visos skolos. Ka-dangi aukso kiekis ribotas, o skolos – ir nominuotos Šveicarijos frankais, ir kitomis valiutomis – apskri-tai yra milžiniškos, staigus perėjimas prie aukso standarto sukeltų skolų nuvertėjimo šoką. Žinoma, be aukso yra ir kitų realių aktyvų, pvz., maisto produktų, naftos. Bet jų vis tiek nepakaktų skoloms padengti, staigiai nenuvertinant pačių skolų. Kadangi Šveicarijoje greta aukso išliks se-noji valiuta, kuri laikui bėgant nuvertės aukso at-žvilgiu, tai ir „popieriniais“ frankais nominuotos skolos nuvertės ne iškart, o pamažu. Tačiau auksi-nis frankas – kol kas tik projektas, svarstomas Švei-carijos parlamento komitetuose.Lietuvoje auksinių litų kartais pasiūloma numiz-matams – tuo auksinių pinigų kaldinimas mūsų šalyje ir apsiriboja. Čia šviesus rytojus vis dar sie-jamas su „popieriniu“ euru.

Vien tik auksas valdo mus?Operinis Mefistofelis greitai vėl galės nemeluodamas sudainuoti garsiąją frazę.

Vien tik auksas gal ir nevaldys, bet šis metalas bus gerokai svarbesnis nei dabar.

A

Redakcija 3

»Kol pasauliniu mastu svarstoma apie naują seną aukso vaidmenį, piliečiai kaupa brangųjį metalą

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

mada skaityti

Stiliaus su� eris

Par

eng

ė M

ariu

s S

tane

viči

usFo

tog

rafa

vo R

aim

und

as A

džg

ausk

as

Rankinė „Boc‘caro“, 420 Lt

Švarkelis „Tenax“, 999 Lt

Suknelė „Space“, 1 090 Lt

Suknelė su šalikėliu „Clips“, 1 780 Lt

Suknelė „Space“, 1 200 Lt

Diržas „Space“, 320 Lt

Kardiganas „Space“, 800 Lt

Dirželis „Space“, 150 Lt

Aukštakulniai „Eva Turner“, 1 199 Lt

60

66

Vasarą jaunieji Europos dizaineriai turėjo puikią progą įrodyti mados meistrui Marcui Jacobsui savo talentą ir gauti metų stipendiją dizaino žinioms gilinti. Norinčiųjų susirinko 350, bet speciali komisija atrinko tik 5 pristatyti savo kolekcijas.

„Designer for Tomorrow by Peek & Cloppenburg Duesseldorf“ laimėtoju buvo išrinktas 27 metų Leandro Cano iš Ispanijos. „Leandro – gabus dizaineris, be abejonės, jis prasimuš sau vietą mados pasaulyje“, – įvertino M. Jacobsas.

Kolekcija savo spaudiniais, iki menkiausių smulkmenų apdorota oda puikiai atspindi ispanišką dizainerio prigimtį.Sevilijos siuvėjo kūrinių elegancija susipina su griežtomis formomis, klasikiniu simetrišku dizainu ir prigesintomis spalvomis.

SevilijoS SiuvėjaS

Atradimas

leandro

CanoSevilija, Ispanija

Mano kolekcija trimis žodžiais: Intymu, elegantiška, laikui

nepavaldu Mada: tai menas, aistra,

koncepcijaMane įkvepia: vaikystės

atsiminimai, mano šaknys, šeimos moterys, vietos ir

daiktai, kurie vienaip ar kitaip man padarė įspūdį, antika,

kosmosas, fotografija Vieta, kuri asocijuojasi su

mada: Paryžius

Org

aniz

ato

rių n

uotr.

Leandro Cano ir Marcas Jacobsas

Stiliaus su� eris

Rankinė „Boc‘caro“, 420 Lt

Diržas „Space“, 320 Lt

60

Atradimas

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

Prispaudė „Sodrą“

Uždirbo aukcione

Naudingos skyrybos

Pinigai darbuotojams

Gerėjo eksporto rodikliai

„TC prekyba“ žada į plėtrą Vakarų Lietuvoje investuoti 4 mln. litų ir šiame regione atidaryti naujų parduotuvių. Iki šiol „Topo centro“ žen-klo parduotuves čia valdė bendrovė „Topo technika“, kurios akcininkai buvo „Topo

grupės“ savininkas Aurelijus Rusteika ir „Topo technikos“ direktorius Mindaugas Ska-landžiūnas. Pastarasis pra-ėjusį mėnesį nupirko „Topo technikos“ akcijas iš A. Rus-teikos ir tapo vieninteliu šios įmonės savininku.

Pradėta „Snoro“ likvida-vimo procedūra. Pirmieji pinigus atgaus esami ir buvę banko darbuotojai, kurių reikalavimų suma siekia 9,2 mln. litų. „Atsiskaitymas su pirmosios eilės kreditoriais yra svarbus bankroto pro-ceso etapas. Tikimės, kad netrukus galima bus atlikti mokėjimus patenkinant teismo patvirtintus esamų ir buvusių banko darbuo-tojų reikalavimus“, – teigia „Snoro“ bankroto administ-ratorius Neilas Cooperis.

Šią liepą Lietuva ekspor-tavo 1,5 proc. daugiau nei birželį. Iš viso eksportuota prekių už 6,5 mlrd. litų, im-portuota – už 7,2 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, „In-trastato“ ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis,

praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. litų.

Įtakos tam turėjo padidė-jęs naftos produktų (36,6 proc.), katilų, mašinų ir me-chaninių įrenginių, jų dalių (5,4 proc.) eksportas.

„Klaipėdos nafta“ gavo daugiau kaip 3 mln. litų papildomų pajamų, kai per aukcioną pardavė daugiau kaip 1,8 tūkst. tonų iš naftos produktais užterštų vandenų surinkto ir išvalyto tamsaus naftos produkto. „Mes kryp-tingai siekiame gauti ekono-minės naudos iš visų įmo-nėje esančių veiklos barų, todėl praėjusiais metais pa-siteisinęs išvalytų tamsiųjų naftos produktų pardavimo modelis buvo įgyvendintas ir šiais metais“, – sakė bendro-vės generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2011 metų „Sodros“ auditą, atsisakė pareikšti nuomonę, nes buvo netinkamai tvar-koma „Sodros“ apskaita ir informacija apie pajamas ir išlaidas. Nemažai pastabų pateikta ir dėl „Sodros“ biu-

džeto vykdymo ataskaitų bei šio biudžeto lėšų ir turto valdymo. Nustatyta atvejų, kai „Sodros“ turtas buvo per-duotas neatlygintinai naudoti kitoms įstaigoms ne socialinio draudimo reikmėms, o tai prieštarauja teisės aktams.

Banko „Snoras“ darbuotojai pirmieji atgaus pinigus. Fotodiena

„Klaipėdos nafta“ užsidirbo pardavusi išvalyto vandens. Fotodiena

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Ericas Breitenederis, „Lyoness“ klientų advokatas

»Jei kam nors moki pinigus ir atiduodi asmeninę informaciją, pirmiausia perskaityk sutartį. Jei kyla klausimų ar neaiškumų, paklausk. Jei vis tiek neaišku – nedaryk to. Kitaip turi suvokti pasekmes. Tai galioja bet kokioms investicijoms

»Tinklinė rinkodara tinkama beveik visais atvejais, o tikslas – pelnas. Taip parduodamas prekes dalį pelno skiri savo agentams ir sukuri jiems motyvacinę sistemą, kuri skatina dirbti. Bet „Lyoness“ veikla panašesnė ne į tinklinės rinkodaros, o tiesiog į piramidinio verslo schemą

»Verslo modelis visur yra toks pat, gali skirtis tik pagal šalyje galiojančius įstatymus arba pagal šalies plėtros fazę. Tačiau „Premium“ nario statusas reiškia, kad narys jau gali kompetentingai rekomenduoti kompaniją kitiems, todėl jis įgyja teisę daryti rekomendacinį verslą

Daina Daubarė, „Lyoness Lietuvos“ vadovė

NUOMONĖ

Rytis Buračas, Lietuvos marketingo asociacijos ekspertas

greičiausiai iš kompanijos išpešė mažiau, nei tikėjosi.

„Viskas gerai“Ieškodama nepriklausomo ekspertinio vertinimo „Ekonomika.lt“ kreipėsi į Valstybinę vartotojų tei-sių apsaugos tarnybą. Ši apsiribojo atsakymu, kad dėl „Lyoness Lietuvos“ skundų nėra gavusi ir pa-siūlė pasidomėti Lietuvos banke (LB). Pastarojo at-stovo Mindaugo Milieškos teigimu, „Lyoness Lie-tuva“ nėra Lietuvoje regis-truota finansų įstaiga, tad jos LB neprižiūri. Tačiau jis pateikė banko nuomonę apie „Lyoness“ lojalumo programą: „Išanalizavus viešai pateiktą informa-ciją nebuvo nustatyta, kad įmonė teiktų finansines paslaugas: ji nesiūlo in-vestuoti, padėti indėlį ar kitaip padidinti turimas lėšas. Viešai pateikiamos informacijos pagrindu nenustatėme, kad įmonė užsiimtų indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ar mokėjimo pas-laugų teikimu.“

Komentuoti bendradar-biavimo ir gaunamos nau-dos iš šios pirkimo bendruo-menės nepanoro nė vienas kalbinamas „Lyoness Lietuvos“ didžiųjų partne-rių. Lietuvos marketingo asociacijos ekspertas Rytis Buračas teigia „Lyoness“ schemoje neįžvelgiantis tin-klinės rinkodaros: „Bendro-vės veikla labiau panaši į piramidinio verslo schemą, kai tikimybė atgauti inves-tuotas lėšas yra tiesiogiai proporcinga naujų daly-vių pritraukimui. Kad tai nebūtų „tiesiog finansinė piramidė“, suteikiama „akivaizdi nauda“ – nuolai-dos jos dalyviams. Manau, atskyrus realiai gaunamas pajamas ir suteikiamas nuolaidas galima išsigry-ninti pagrindinį šios įmo-nės funkcionavimo verslo modelį. Taip pat neatmetu galimybės, kad tai yra pui-kus būdas pigiai surinkti, t. y. skolintis pinigų be pa-lūkanų, ir juos investuoti į kitus verslus.“

„Lyoness“ nuolaidų labirintasPirkimo bendruomenės „Lyoness“ reputacija Europoje krinta, kai ją į teismą padavė buvę klientai

ir darbuotojas. Vieni nori atgauti įmonei sumokėtus pinigus, kiti kaltina kompaniją taikant finansinės piramidės principus. „Ekonomika.lt“ domėjosi bendrovės veikla Lietuvoje.

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Daugiau nei 2,3 mln. narių pa-saulyje turinti „Lyoness“ iki

metų pabaigos šį skaičių planuoja padidinti iki 4 mln. Kompanija prisistato kaip pirkimo bendruo-menė, tačiau jos veiklos skaidrumu po 8 sėkmingų metų suabejota.

Šveicarijos žinias-klaida skelbia, kad šioje šalyje, taip pat Austrijoje ir Prancūzijoje „Lyoness“ kaltinama sukčiavimu, o klientai norėdami atsiimti bendrovei sumokėtus pi-nigus padavė ją į teismą. „Ekonomika.lt“ kalbi-namas austrų advokatas Ericas Breitenederis, ats-tovaujantis daugiau nei 13 klientų šiose bylose, pa-sakoja, kad procesas juda pirmyn. Iš viso besiskun-džiančiųjų yra apie 60.

„Nuo praėjusio pirma-dienio į mus kreipėsi dar 20–25 klientai, net sunku tiksliai dabar juos visus sukaičiuoti, nes jų dau-gėja, – sako advokatas. – Viskas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai į mane kreipėsi pirmasis žmogus, investavęs į sistemą, pa-vadinimu „Lyoness“. Jis teigė, kad kompanija nesi-laikė pažadų, todėl jis nori pasitraukti, tačiau ben-drovė nesutinka nutraukti sutarties ir neleidžia jam to padaryti.“

Schema sudėtingaIš tiesų trumpai apibū-dinti „Lyoness“ veiklos

modelį nelengva ne tik bendruomenės nariams, bet ir patiems atstovams. Paprastais žodžiais kal-bant, „Lyoness“ nariams siūloma susigrąžinti iki 2 proc. pirkinių sumos, jei jie perkami iš šios kom-panijos partnerių. Tačiau tapti „Lyoness“ nariu nėra paprasta: naujokus gali registruoti tik jau esami klientai. Pastarieji už kiekvieno rekomenduoto nario ir vėliau jo prire-gistruotų narių pirkinius gauna 0,5 proc. premiją. Klientai šiuos pinigus gali išgryninti arba panaudoti kitiems pirkiniams siste-moje.

„Premium“ lygio na-riais sistemoje gali tapti tie, kurie čia išleidžia dau-giau nei 70 tūkst. litų per metus. Už tai jie gauna papildomos naudos – gali pradėti verslą ir uždirbti iš savo priregistruotų ak-tyvių „Lyoness“ narių. Nenorintiems verslauti benduomenė siūlo avan-sinį tam tikro dydžio mo-kėjimą, kuriuo narys įsi-pareigoja pirkti kuponų ne mažiau nei už 70 tūkst. litų. Šiuo konkrečiu atveju minėtas avansinis mokė-jimas sudaro 7 tūkst. litų. Jei nutraukiama sutartis su „Lyoness“, šis pirkėjas negali susigrąžinti minėtų 7 tūkst. litų. Jis užsakytus 70 tūkst. litų vertės kupo-nus gauna tik sumokėjęs visą sumą.

E. Breitenederis pasa-koja, kad su „Lyoness“ in-teresams atstovaujančiu advokatu dirba jau pusan-trų metų, tačiau nė vienas

neranda paprasto būdo pa-aiškinti sistemos veikimo principo ar sudėlioti nau-dos gavimo formulės.

„Prokurorams taip pat tenka nagrinėti buvusio Italijos „Lyoness“ vadovo skundą, kuris, kiek girdė-jau, yra 15 cm storumo do-kumentas. Kalbame apie tūkstančius dokumentų, kuriuose pasakojama apie galimus kriminalinius nusikaltimus ir finansinę piramidę“, – teigia advo-katas.

Ne piramidėJis priduria, kad būti tie-siog paprastu nariu „Ly-oness“ nieko nekainuoja, tačiau jei nori pretenduoti į kitas išmokas, reikia iš-leisti atitinkamas pinigų sumas. E. Breitenederio klientams buvo siūlomi tam tikri paslaugų pake-tai, pavyzdžiui, „Verslo paketas“, kurį pasirinkus galima užsisakyti „Lyo-ness“ partnerių kuponų už pradinę 2 tūkst. eurų (apie 7 tūkst. litų) kainą.

„Galima tų kuponų užsisakyti ir už 160 tūkst. eurų (apie 552 tūkst. litų), ką ir padarė mano pirma-sis klientas, – pasakoja E. Breitenederis. – Šių ku-ponų tu negali gauti, kol nesumoki dar 80 tūkst. eurų (276 tūkst. litų), tada gauni jų už 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų). Jeigu tai padarai, sistemoje gauni poziciją. Taip prasideda istorija.“

Pirkimų bendruomenei „Lyoness“ Lietuvoje vado-

vauja versle gerai žinoma Daina Daubarė, anksčiau vadovavusi Estijos kapi-talo bendrovei „Baltika Lietuva“, dirbusi įmonėse „Lietuvos draudimas“ ir „Audimas“. Ji „Lyoness Lietuvos“ veiklos modelį pristato kaip unikalų ir inovatyvų.

„Mūsų produktas yra lojalumo programa, kurią suteikiame pirkėjams ir partneriams, – pasakoja „Lyoness Lietuva“ vadovė. – Nėra kito tokio verslo mo-

delio. Man pačiai reikėjo daug ko išmokti. Sistema nėra paremta principu: gavau nuolaidą, ir viskas. Ji sukonstruota taip, kad skatintų žmogų pirkti ir padarytų jį entuziastu. Tos nuolaidos gal ir nėra dide-lės, bet žmonės skaičiuoja grąžinamus pinigus, skaito informaciją, nuolat gauna daug dėmesio iš mūsų.“

Neįprasta – nesuprantamaAnot D. Daubarės, reko-mendacinė rinkodara Lietuvoje nėra įprastas veiklos modelis, todėl su-laukia kreivų žvilgsnių, ta-čiau ji įsitikinusi, kad atei-tyje toks modelis tik plėsis.

„Mūsų tikslas – kad „Ly-oness“ pirkėjų bendruo-menė augtų. Tai yra mūsų jėga. Tam mes turime mo-tyvuoti narius ir jiems ką nors duoti, – sako „Lyoness Lietuva“ vadovė. – Teigia-mas dalykas tas, kad vers-

lui tai nieko nekainuoja, todėl mes galime sau leisti gyventi iš 1 proc. skirtumo tarp apyvartų. Pavyzdžiui, mes susitariame su par-tneriu, kad pirkdami iš jų čekius gauname 10 proc. nuolaidą, iš kurios nariui grąžinami 8 proc., 1 proc. –

dviem rekomendavusiems asmenims, o likęs 1 proc. lieka mums.“

Paklausta, kaip rea-guoja į internete plintan-čią neigiamą informaciją, D. Daubarė tvirtina, kad didžioji jos dalis tiesiog laužta iš piršto: „Tai ab-surdas, ir man kone kas-dien tenka rašyti laiškus tiems „aktyvistams“ ir grasinti teisininkais, kad šią informaciją išimtų. Pa-sakojimai, kad „Lyoness“ susijusi su investavimu, pinigų mokėjimu ar kad greit tapsi milijonieriumi, yra netiesa.“

Taip pat ji atremia kaltinimus, kad organi-zacija veikia finansinės piramidės principu. Anot D. Daubarės, kiekviena šiuolaikinė organizacija veikia piramidės principu: viršuje yra vadovas, gau-nantis naudą, o apačioje – nariai, kuriantys vertę.

„Tačiau ši tradicinė struktūra yra nykstanti, – sako „Lyoness Lietuvos“ vadovė. – Atsiranda naujų organizacijų, pavyzdžiui, vadinamosios matricos, klasteriai. Mūsų struktūra yra tinklinė. Visi mūsų na-riai turi tas pačias teises ir galimybes, jie neturi privi-legijų vienas kito atžvilgiu. Jeigu kalbame apie tuos 0,5 proc., kurie gaunami nuo kiekvieno rekomen-duoto nario, – ta piramidė išeina labai jau plokščia.“ Ji priduria, kad į teismą bendrovę padavę asmenys tai daro iš godumo, mat

„Lyoness“ veiklos modelį trumpai apibūdinti nelengva ne tik bendruomenės nariams, bet ir patiems atstovams. Ruslano kondratjevo nuotr.

FAKTAI

„LyONESS“

• „Lyoness“ yra didžiausia pasaulyje pirkimo ben-druomenė, įsikūrusi Austri-joje ir Šveicarijoje

•Pasaulyje ji turi 2,3 mln. narių ir daugiau nei 20 tūkst. kompanijų partnerių

• Kompanija veikia 37 rin-kose, 2011 metų jos konso-liduoti pardavimai sudarė 750 mln. eurų (2,58 mlrd. litų)

• Iki 2012 metų pabaigos „Lyoness“ planuoja 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų), iki 2013 metų pabaigos – 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) sieksiančius pardavi-mus

•Planuojama, kad iki 2015 metų plėtra 33-ose Europos, Vidurio Rytų, Af-rikos, Šiaurės ir Pietų Ame-rikos bei Azijos rinkose bus baigta

»Jei nori pretenduoti į kitas išmokas, reikia išleisti atitinkamas pinigų sumas

asmeninio albumo nuotr. asmeninio albumo nuotr. Fotodiena

Pirkėjas 1 Pirkėjas 2Pirkėjas 3

Parduotuvės

„Lyoness“

perk

a ku

ponu

s

iki 2

pro

c.

0,5

proc

. už p

2, 0

,5 p

roc.

už p

3

perk

a ku

ponu

s

iki 2

pro

c.

0,5

proc

. už p

3

perk

a ku

ponu

s

iki 2

pro

c.

kuponai –10 proc. nuolaida

už kuponus perka prekes

„Lyoness“ veikimo schema

LietuvojeLietuvoje 76

46

LIETUVOSNAUJIENOS

SIC ATLIKTO TyRIMO DUOMENIMIS, RESTORANUOSE IR KAVINĖSE LANKOSI 46 PROC. LIETUVIų

Užbaigė stadioną

Bendrovė „LitCon“ baigė naujo stadiono statybą. Bendrovės nuotr.

■Grigiškių šviesos gimna-zijoje bendrovė „LitCon“ baigė naujo stadiono staty-bą. Projekto vertė – per 2,2 mln. litų.

Statyba pradėta pernai rug-pjūčio pabaigoje. Per metus įrengtas lauko lietaus surin-kimo tinklas, drenažas, sumon-tuotas vandens nutekėjimo

latakas, paklotos naujos trinke-lės, asfaltuoti ir įrengti bėgimo takeliai, stadionas išklotas dirbtine žole, jame įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebė-jimo kameros. Pagal planą buvo numatyta, kad stadiono statyba truks iki 2014 metų, ta-čiau buvo gautas papildomas finansavimas ir nuspręsta sta-dioną baigti anksčiau.

%

Nupirko Kauno elektrinę

R. Stonys tvirtina nupirkęs iš „Gazprom“ 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų. eLTa

■Bendrovės „Clement Power Venture“ savininkas Rimandas Stonys tvirtina, kad jo valdoma bendrovė iš „Gazprom“ nupirko 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų.

Iki rugsėjo pabaigos san-doris bus įregistruotas Regis-trų centre. Uždarame posė-

dyje Kauno politikai galėjo susipažinti ir su konfidencia-liais dokumentais, susijusiais su „Gazprom“ sprendimu parduoti KTE, kurias beveik prieš dešimtmetį Rusijos kompanija įsigijo iš Kauno savivaldybės už 100 mln. litų. Politikai apsisprendė atšaukti ir „Kauno energijos“ stebė-tojų tarybą.

Didmiesčiuose atpigo namai

Namų kainos didžiuosiuose miestuose per metus krito apie 3–7 proc. Fotodiena

■Per metus individualių gyvenamųjų namų viduti-nės kainos beveik visuose didžiuosiuose miestuose krito apie 3–7 proc.

Augimas užfiksuotas tik Lie-tuvos kurortuose – Birštone ir Druskininkuose. Nekilnoja-mojo turto skelbimų portalo domoplius.lt duomenimis,

šiemetinį rugpjūtį individu-alūs gyvenamieji namai Vil-niuje vidutiniškai atpigo 22 tūkst. litų – iki 740 tūkst. litų, Panevėžyje kainos sumažėjo 10 tūkst. litų – iki 285 tūkst. litų.

Kaune vidutinės kainos krito nuo 560 iki 520 tūkst. litų, o Šiauliuose – nuo 335 iki 310 tūkst. litų.

Kosmetinių reitingų karalienėArtėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriausybė ėmė girtis

pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Vis dėlto ekspertai sako, kad realiai Lietuvoje verslo sąlygos per metus pagerėjo menkai, o reitingai ne visuomet atspindi tikrą situaciją.

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Pernai Lietuva vienuose au-toritetingiau-sių Pasaulio Banko (PB)

rengiamų verslo reitingų „Doing Business“ užėmė 27-ąją vietą iš 183 valsty-bių. Vyriausybės atstovai sakė padarę daug darbų, kurie šiemet leistų pakilti tarp dvidešimties geriau-siųjų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomi-kos ir analizės departa-mento direktorius Sigitas Besagirskas, dalyvavęs ir Verslo aplinkos gerinimo (Saulėtekio) komisijos vei-kloje, mano, kad Lietuvos pakilimą PB „Doing Busi-ness 2013“ reitinguose gali lemti ne realiai gerėjanti verslo aplinka, o kosmeti-niai pataisymai, neatne-šantys permainų verslui.

„Yra niuansų, kai for-maliai labai nepagerinus verslo aplinkos reitinge galima per keletą laiptelių pakilti, – kalbėjo S. Besa-girskas. – Kai Saulėtekio komisijoje nagrinėjome, kaip tai padaryti, pir-miausia ir orientavomės į tokius dalykus, kuriuos galima pasiekti pakeičiant tik formalius teisės aktus. Radome 4 ar 5 rodiklius, kuriuos galima pagerinti per dieną.“

Pasak S. Besagirsko, pa-žvelgus iš verslo perspek-tyvų verslo aplinka Lietu-voje negerėjo. Esą verslui trukdo didelės energetinių išteklių kainos, neįgyven-

dinamos teritorijų plana-vimo permainos, o opiau-sia problema yra nestabili mokestinė aplinka.

„Buvome su vyriau-sybe sutarę, kad žemės išteklių mokestis būtų didinamas palaipsniui, pagal atitinkamas verslo

sąlygas, bet jie vis tiek pri-ėmė kelis kartus didesnį mokestį – staiga išaugo mokesčiai ir kai kurioms įmonėms tam tikros su-tartys tapo nuostolingos. Nestabilu ir ateityje sta-bilumu nekvepia“, – dėstė S. Besagirskas. Tiesa, jis

pridūrė, kad vyriausybę vis dėlto galima ir pagirti – sumažėjo biurokratinis aparatas, verslą kontro-liuojančios institucijos pradėjo taikyti mažiau prievartos ir vykdyti dau-giau konsultacinio pobū-džio tikrinimų.

Trypčioja vietojeLietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyres-nysis ekspertas Vytautas Žukauskas, paklaustas, ar „Doing Business“ verslo reitingai objektyviai at-spindi šalies verslumo rodiklius, aiškino, kad

reitinguose visuomet pasi-taiko netikslumų. „Verslo sąlygos stambioms ir smulkioms įmonėms ski-riasi. „Doing Business“ daugiausiai skaičiuoja ak-cinių ar uždarųjų akcinių bendrovių teisinį regulia-vimą, o juk yra ir ūkinės

bendrijos, ir pagal verslo liudijimus dirbantys žmo-nės“, – sakė V. Žukauskas.

Vis dėlto, pasak LLRI eksperto, tokie reitingai atspindi bendras tenden-cijas ir leidžia valstybei parodyti, į kokias sritis reikia atkreipti dėmesį.

V. Žukausko nuomone, nėra garantijos, kad PB Lietuvos pastangas geri-nant sąlygas verslui įver-tins taip pat optimistiškai, kaip ir vyriausybė. Mat indekse yra ir tokių sričių, kuriose Lietuva nepadarė teigiamų pokyčių, tarp jų – darbo santykių reguliavi-mas, kurie pernai nebuvo įtraukti į reitingus. Pasak pašnekovo, jei darbo san-tykių skaičiavimas būtų įtrauktas pernai, Lietuva būtų atsidūrusi ne 27, o 30 vietoje.

Bendrai LLRI eksper-tas vyriausybės darbą gerinant sąlygas verslui įvertino vidutiniškai – esą kai kur pasistūmėjome į priekį, tačiau tokios pro-blemos kaip nestabili mo-kestinė aplinka ar darbo santykių reguliavimas lemia, kad trypčiojame vietoje.

Verslūs, bet nematytiŠių metų vasaros pradžioje paskelbtas dar vienas svar-bus reitingas – Tarptauti-nis valstybių konkuren-cingumo tyrimas, kuriame Lietuva pakilo iš 45 į 36 vietą. „Doing Business“ ir konkurencingumo reitin-gai iš esmės tiria skirtin-gus dalykus, tačiau, pasak ekspertų, tarp jų yra ir panašumų – aukštai verti-namos valstybės viename reitinge užima aukštesnes pozicijas ir kituose.

„Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius

Paulius Laukauskas sakė, kad vienas labiausiai au-gusių konkurencingumo reitingo rodiklių buvo verslumo rodiklis, pagal kurį Lietuva pakilo iš 21 į 4 poziciją. „Pakilimą lėmė didesnis verslininkų akty-vumas, žmonės Lietuvoje vis drąsiau imasi verslo. Be to, mes ilgą laiką kovojome su neigiamu verslininko įvaizdžiu Lietuvoje ir tiki-mės, kad ateityje tai taip pat duos teigiamų rezul-tatų“, – priežastis vardijo P. Lukauskas.

Tiesa, praeitą savaitę pasirodžiusiame kitame svarbiame Pasaulio eko-nomikos forumo tarptau-tiniame reitinge Lietuva smuktelėjo vienu laipteliu žemyn iš 44 į 45 vietą, o pagrindineius trukdžius kurtis verslui responden-tai įvardino jau minėtas problemas – darbo santy-kių reguliavimą, suvaržyti darbo santykiai, mokesčių dydis ir reguliavimas.

S. Besagirskas, vertin-damas gerus ankstesnio konkurencingumo tyrimo verslumo rezultatųus aiš-kino, kad šie galėjo būti kiek iškreipti – mat leidus įmones įregistruoti inter-netu kai kurie prikūrė ke-letą tūkstančių formalių veiklos nevykdančių įmo-nių. „Kai žiūriu į pramonę, transporto paslaugas ar alternatyvią energetiką ir kiek matome jaunimo pro-jektuose, niekas masiškai įmonių steigti nepuola“, – sakė S. Besagirskas.

Tikrovės neatspindiKredito paslaugų valdymo bendrovės „Creditreform Lietuvos“ direktorius Sau-lius Žilinskas pasakojo, kad šiemet išties daugėja naujų veiklą vykdančių

»Liepą ir rugpjūtį kas mėnesį fiksuota per tūkstantį turto areštų, o maždaug trečdalis su turto areštais susidūrusių bendrovių bankrutuoja

FAKTAI

VERSLAS LIETUVOJE

• Pernai Lietuva „Doing Business“ reitinge užėmė 27 poziciją iš 183 dalyvavu-sių valstybių

• Per aštuonis šių metų mėnesius, „Creditreform Lietuvos“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota be-veik 8 700 įmonių

• Pastaruoju metu Lie-tuvoje gerokai padidėjo turto areštų skaičius – lie-pos ir rugpjūčio mėne-siais jis perkopė tūkstantį. Maždaug trečdalis turto areštus patyrusių įmonių bankrutuoja

Pasak vyriausybės atstovų, vienas didžiausių palengvinimų verslui – leidimas bendroves steigti internetu. eLTa

bendrovių – per aštuonis šių metų mėnesius, „Cre-ditreform Lietuvos“ duo-menimis, Lietuvoje įregis-truota beveik 8 700 įmonių. Didžioji dalis iš jų nėra fik-tyvios ir moka mokesčius Lietuvos valstybei. Tiesa, šiuos optimistinius skai-čius temdo ir gerokai padi-dėjęs turto areštų skaičius – liepą ir rugpjūtį kas mė-nesį fiksuota per tūkstantį turto areštų, o maždaug trečdalis su turto areštais susidūrusių bendrovių bankrutuoja.

Pasak S. Žilinsko, verslo reitingai ne visuomet su-tampa su tikrąja situacija šalyje ir pateikia pavyzdį Lietuvoje – nors buvo leista įmones registruoti elektroniniu būdu, o tai reitinguose atsispindės teigiamai, anaiptol ne vi-

sais atvejais verslo regis-travimo sąlygos bendro-vėms pagerėjo.

„Vienas matavimas yra naujų įmonių įsteigimo greitis. Kai dokumentai pa-teikiami popierine forma, manoma, kad žmonės ją pildydami ir nešdami į paštą sugaišta daugiau laiko nei tą patį darydami internetu, – dėstė S. Žilins-kas. – Tačiau pildydami el. formą kompiuteriu dirbti nepratę žmonės užtrunka dar ilgiau.“ Vis dėlto pa-šnekovas pridūrė, kad toks pokytis ateityje, kai kompiuteris taps įprastas, sutaupys laiko verslinin-kams. Bendrai vertinda-mas vyriausybės darbą S. Žilinskas pažymėjo, kad buvo įvykdyta daug verslo kūrimą lengvinančių per-mainų.

Pernelyg optimistinisŪkio viceministras Gie-drius Kadziauskas sa-vaitraščiui aiškino, kad anksčiau žiniasklaidoje skelbtas vertinimas, jog Lietuva „Doing Business 2013“ reitinge gali pakilti net per 10 pozicijų, – per daug pozityvus. Esą PB gali nespėti įvertinti vy-riausybės įgyvendintų pa-keitimų, be to, kitos valsty-bės irgi daro pakeitimus ir jei jos padaro daugiau negu Lietuva, mes galime kristi.

Pasak jo, padaryti svar-būs vyriausybės darbai, kurie gali leisti tikėtis pakilti reitinge – įgyven-dintas įmonės steigimas internetu, nuo 2 savaičių iki 3 dienų sutrumpėjęs įmonės registravimo kaip PVM mokėtojos laikotar-pis, pakeista statybos bai-

gimo akto išdavimo tru-kmė, užsienio prekyboje sumažintas eksportavimui reikalingų dokumentų skaičius, bendrovės grei-čiau įtraukiamos į elektros tinklų sistemą.

Paklaustas, ar nenutiks, kad Lietuvos reitingas bus pozityvesnis vien dėl kosmetinių pakeitimų, G. Kadziauskas tikino, jog jo išvardyti vyriausybės darbai nėra kosmetiniai, esą jie realiai gerina verslo sąlygas.

„Ūkio ministerija sten-gėsi, kad būtų atlikti visi įmanomi pakeitimai, tarp jų ir kosmetiniai. Be jokios abejonės, yra kur stumtis į priekį, bet visiems pakei-timams reikia ilgų derybų su institucijomis ir ilgų sprendimų“, – kalbėjo G. Kadziauskas.

Reitingai atspindi bendras tendencijas ir leidžia valstybei

parodyti, į kokias sritis reikia atkreipti dėmesį.

Fotodiena.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Kitu žvilgsniu8

Irena Šiaulienė, politikė:atliktas viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas parodė, kad šių procesų skaidrumas yra lygiai toks pat kaip prieš 3 metus. Beveik pusė verslininkų nedalyvavo viešojo pirkimo procedūrose, nes neva žinojo, kas taps konkurso nugalėtoju. Tai kelia didelį nepasitenkinimą, todėl reikia tobulinti viešųjų pirkimų procedūras ir praktiką

Remigijus Šimašius, teisingumo ministras: dažnai guodžiamasi, kad negalima normaliai pirkti pagal viešuosius pirkimus. kiek man teko stebėti svarbių projektų, tam, kad jie vyktų ekonomiškai, galima pritaikyti įstatymą. kad rezultatas išeitų formaliai teisingas, bet realybėje blogas. Taip pat galima pasiekti rezultatą, kuris būtų ir formaliai teisingas, ir geras

NUOMONĖ

Niekas nepasikeitė Bėda – įstatymas

Kokių problemų yra viešųjų pirkimų srityje?

FotodienaFotodiena

Lietuvoje 9Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Tai jau principo reikalasViešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas neslepia ambicijų kovoti su šioje srityje

paplitusia korupcija ir piktnaudžiavimu. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis pasakoja apie planus įsteigti skambučių centrą ir plėsti tarnybos kontrolės funkcijas.

? Viešieji pirkimai – nuola-tinė diskusijų tema. Kaip

jūs pats vertinate dabartinę situaciją?

Tarnyba tik prieš porą metų pradėjo kalbėti apie viešuosiuose pirkimuose egzistuojančią korupciją. Anksčiau niekam to nerei-kėjo matyti ir žinoti. Man atėjus į tarnybą padėtis buvo baisi. Tačiau šian-dien perkančiosios organi-zacijos jau supranta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo traktuoti taip, kaip joms patogiau, negalima, nes už tai gresia atsakomybė. Atidžiau šią sritį prižiūrėti ėmėsi ir Valstybės kon-trolė, kitos institucijos.

Viešieji pirkimai – kaip gyvas organizmas, jie nuolat kinta. Todėl labai svarbu šį procesą prižiū-rėti ir rūpintis, kad viešieji pinigai būtų išleidžiami tinkamai. Tačiau svarbi ne tik griežtesnė kontrolė, labai svarbūs ir mokymai. Šiandien ši sritis itin silp-na, todėl man labai gaila.

? Kaip reikėtų keisti viešuo-sius pirkimus? Gal turite

aiškią veiklos viziją?Pirmas svarbus daly-

kas, kurio siekiu, – įkurti skambučių centrą perkan-čioms organizacijoms ir tiekėjams, kad nereikėtų svarbių atsakymų laukti kelias savaites ar net mė-nesį.

Kalbant apie tiekėjus: jie, matydami, kad negali pasiekti norimo viešųjų pirkimų rezultato, išmoko apeiti įstatymą teisiškai:

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

samdo gerus teisininkus. Todėl technines klaidas keičia kitokie nusižengi-mai. Bet mes su teisėsau-gos institucijomis taip pat planuojame keisti veiklos taktiką.

Pavyzdžiui, konkurse dalyvauja keturios ben-drovės, trys atkrinta dėl techninių reikalavimų neį-vykdymo, lieka vienintelis konkurso dalyvis, siūlantis aukščiausią kainą. Taigi kontrolė turi būti ne per pirkimą, nes jame jau būna pasiskirstę, kas laimės.

Viskas turi prasidėti tuomet, kai ministerijose ar perkančiose organizaci-jose skiriami pinigai kon-krečiam įsigijimui. Kita mano vizija susijusi būtent su tuo: norėtume turėti ga-limybę atlikti teisėsaugos funkciją, kad patys dary-tume dokumentų poėmius ir baigę bylą perduotume teismui nesikreipdami dėl to į teisėsaugos instituci-jas. Šiai tarnybai toks ke-lias būtų teisingas ir pers-pektyvus.

?Norėdami mažinti valdininkų piktnaudžia-

vimą pradėjote glaudžiau bendradarbiauti su Valstybine mokesčių inspekcija. Ar iš tiesų padėtis tokia prasta, kad kie-kvieną biurokratą reikia kišti po didinamuoju stiklu?

Jūs pervažiuokite Vil-niaus rajoną ir pamatysite, kaip valdininkai gyvena. Man keista, kai jie gauna vidutiniškai 2–2,5 tūkst. litų, o namai verti mili-jono pusantro. Yra daug klausimų darbo mokesčių inspekcijai, specialiosioms tarnyboms. Vieša paslap-

tis, kad kai kuriems vie-šieji pirkimai buvo tapę pragyvenimo šaltiniu.

? Ar iš tiesų stipresnė kon-trolė yra veiksmingas įran-

kis? Galbūt reikėtų paprastinti pačias pirkimų procedūras?

Viešųjų pirkimų įsta-tymas yra sudėtingas, ap-krautas poįstatyminiais aktais, todėl būtina mokyti specialistus ir jį papras-tinti. Kol aš vadovauju šiai tarnybai, kontrolė tikrai nemažės, nes vadelių at-leisti negalima. Bet įstaty-mas turi būti keičiamas, to planuoju prašyti ir naujos kadencijos Seimo. Mums reikia paprastesnio, aiškes-nio teisės akto ir mažiau

biurokratijos.Tačiau didžiulė pro-

blema yra verslo ir politi-kos draugystė. Kai vyksta dideli konkursai, matyti, kaip konkrečios įmonės tam tikruose rajonuose, įstaigose juos laimi. Taigi čia nemažai yra ir perkan-čiųjų organizacijų įtakos.

?Dažnai valdininkai skun-džiasi, kad pardavėjai siūlo

neadekvačias kainas. Savo ruožtu verslininkai kritikuoja mažiausios kainos pirkimo kri-terijų. Ką būtų galima pakeisti šioje srityje?

Viena iš problemų ta, kad dažnai pačios perkan-čiosios organizacijos ne visuomet žiūri, kur ir kaip

racionaliai išleisti pinigus. Ypač tai akivaizdu metų pa-baigoje, kai institucijoms nepanaudojus savo asigna-vimų jie grįžta į valstybės biudžetą. Tada organizaci-jos viską perka urmu net nežiūrėdamos kainų. Tokia pozicija man kelia nuos-tabą. Pavyzdžiui, kartą atlikome tyrimą, kai viena institucija pirko prekių už nemažą sumą, likusią metų pabaigoje. Bijodama, kad Vyriausybė tų lėšų kitąmet neskirs, organi-zacija prisipirko visko net neskelbdama konkurso. Pinigus reikia skaičiuoti, o valstybė turi optimaliomis kainomis nusipirkti prekių

ar paslaugų. Dėl mažiausios kai-

nos kriterijaus ne kartą sakiau, kad negalima jo taikyti visais atvejais. Jis tinkamas perkant standar-tines prekes. Tačiau sudė-tingesniems pirkimams tinkamesnis ekonominio naudingumo kriterijus. Vis dėlto perkančiosioms organizacijoms tai su-dėtinga, trunka daugiau laiko ir pastangų. Tikiuosi, su laiku sugebėsime šį įprotį pakeisti.

Be to, organizacijos turi stebėti rinkos kainas, nes kitaip perka tai, ką joms pasiūlo.Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

CV Žydrūnas Plytnikas

1990–1995 m. Vilniaus pe-dagoginiame universitete įgijo istorijos – socialinio pedagogo bakalauro laipsnį

1999–2002 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valstybinio valdymo magistro laipsnį

2011 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valstybinio valdymo baka-lauro laipsnį

2000–2007 m. – Valsty-binio socialinio draudimo fondo valdybos vyriausiasis specialistas, l. e. Teisės skyriaus vedėjo pavaduoto-jas, vedėjas

2007–2009 m. – UAB „De-lamode Baltics“ teisininkas

2010 m. – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas

Nuo 2010 m. spalio – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius

Didžiausia šiandienos problema Ž. Plytnikas įvardija verslo ir politikos draugystę, iškreipiančią konkurenciją ir rinką. Fotodiena

Skaidrumas – naudos ekonomikai garantas

RAPOLAS GABRySrapolas.gabrys@ekonomika.lt

Yra populiari nuomonė, kad ten, kur „kursuoja“ milžiniški pinigų srautai, jų panaudojimo ir skirstymo skaidrumą užtikrinti ganėtinai sunku.

Žinoma, ten, kur pinigai – daug pagundų. Todėl dirbantys su eu-

ropiniais projektais pui-kiai supranta, kad vienas iš svarbiausių bendrų tikslų, susijusių su gau-nama ES struktūrine parama, yra skaidrumas. Nes be skaidrumo nėra pagrindo visuomenės susitarimui dėl paramos efektyvumo ir naudos. Galop, be skaidrumo faktoriaus, ateityje ne-galima tikėtis grąžos, t. y. papildomų milijardų vidaus produkto.

Milžiniškos investicijos ir ambicingos prognozėsŠiek tiek skaičių. Mūsų šalies transporto sekto-rius – viena iš priorite-tinių šalies ekonomikos plėtros sričių. Šiam sek-toriui 2007–2013 m. skirta beveik 5,4 mlrd. litų Eu-ropos Sąjungos struktū-rinės paramos lėšų. Nuo laikotarpio pradžios iki šiol jau išmokėta daugiau kaip 2,86 mlrd. šių lėšų. Tai dideli pinigai, tačiau šios investicijos trans-porto sektorių privers įsi-sukti dar efektyviau.

Ekonomikos ekspertai tikina, kad šiame sekto-riuje veiksmingai inves-tavus ES paramos lėšas 2007–2015 m. laikotarpiu Lietuvoje gali būti su-

kurta apie 10 mlrd. litų papildomo bendrojo vi-daus produkto.

Sveika konkurencija ir efektyvumasTai ambicingi planai, tai milžiniškos investicijos. Todėl įgyvendinant euro-pinius projektus, kurie pritraukia įspūdingus pi-nigų srautus, itin svarbus yra skaidrumo veiksnys. Europos projekto skai-drumui skiriama daug dėmesio, nes tai leidžia užtikrinti sveiką konku-renciją ir tikslingą euro-pinių, t. y. mūsų visų, lėšų panaudojimą, veiksmingą investavimą.

Teigiama, kad viešieji pirkimai šiuo metu yra skaidresni. Štai dar per-nai buvo sugriežtintos darbų atlikimo ir koky-bės užtikrinimo garanti-jos, kurias rangovai turi teikti Lietuvos automo-bilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Kartu buvo pakeisti kva-lifikacijos reikalavimai ir taip gerokai pagausinta viešuosiuose pirkimuose dalyvauti galinčių ran-govų.

„Konkurencija Lietu-voje per sunkmetį labai padidėjo, – teigia susisie-kimo ministras Eligijus Masiulis. – Anksčiau, jei kalbėtume apie kelių sek-torių, dominavo keturios penkios kompanijos, o dabar turime statistiką, kad per pastaruosius

Klaipėdos uostas, maksimaliai atvėręs konkurenciją potencialiems rangovams, kai kuriuose projektuose sutaupė iki 20–30 proc. lėšų. Fotodiena

■Laiku neužsakę laivų ir nesusidoroję su logistikos iššūkiais grūdų perdirbė-jai Klaipėdos jūrų uostą užkimšo keliais šimtais grūdvežių vagonų ir pavertė šiuos „ratuotais sandėliais“.

„Grūdų verslo įmonės priekaištavo mums dėl ne-tinkamo pasiruošimo vežti grūdus, pačios neatliko namų darbų, o mes pati-riame nuostolių“, – tvirtina „Lietuvos geležinkeliai“.

„Šiuo metu grūdų perve-žimams naudojama daugiau nei 1 600 grūdvežių. Tai net 60 proc. viršija šiemet dar prieš grūdų vežimo sezoną

perdirbėjų prašytą 1 tūkst. vagonų kiekį. Akivaizdu, kad grūdų išvežimo problema – ne vagonų skaičius. Rug-pjūčio viduryje vidutiniškai pervežimams naudoti 1 400 grūdvežių, tuomet sandė-liais paverstų ir stovinčių va-gonų vidutiniškai buvo apie 250. Dabar, kai grūdams vežti skirta 1 600 vagonų, sandėliais paverstų vagonų skaičius pasiekė 600“, – in-formavo bendrovė.

Pasak „Lietuvos geležin-kelių“, problema kilo, nes trūksta ne vagonų, skirtų vežti grūdams, o grūdų san-dėliavimo vietų. Šiandien elevatorių ir Klaipėdos kro-vos kompanijų turėtos tal-

Grūdų perdirbėjai užkimšo uostąpyklos yra užpildytos, todėl grūdų perdirbėjai laukdami savo eilės grūdus laiko vago-nuose ir taip trikdo bendro-vės bei dalies uosto kompa-nijų veiklą.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra parengę bendradarbia-vimo sutarčių projektus, tačiau grūdų pervežėjai tuo esą nesidomi. Be to, ben-drovė rugpjūčio pabaigoje teigė, kad „siaura vieta“ tampa Klaipėdos uostas, nes jis nebespėtų iškrauti vagonų, jeigu jų stipriai pa-daugėtų.

Sutarčių projektus pen-kiolikai Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai pri-

Neturėdami kur talpinti grūdų derliaus perdirbėjai juos laiko grūdvežių vagonuose ir taip trikdo ne vienos bendrovės ir Klaipėdos uosto darbą. Fotodiena

klausančių įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ išsiuntė jau rugpjūčio pradžioje siek-dama užtikrinti veiksmingą grūdvežių parko panau-dojimą ir taip kuo labiau sumažinti grūdų išvežimo sąnaudas. Tačiau įmonės generalinio direktoriaus pa-vaduotojo Alberto Šimėno teigimu, „Vieninteliai „Jona-vos grūdai“ pareiškė pagei-davimą sudaryti šią sutartį. Likusios įmonės nepateikė jokių atsakymų, pastabų ar pasiūlymų. Tokia grūdininkų nuostata rodo, kad papil-domų garantijų iš bendrovės dėl grūdų išvežimo nereikia ir kad esamos sąlygos juos tenkina.“

kelerius metus Kelių direkcijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja kur kas dides-nis kompanijų skaičius. Anksčiau viešuosiuose pirkimuose dalyvaudavo 1–3 įmonės, o dabar vi-dutiniškai 3–5. Tad dėl konkurencijos mums pavyksta sumažinti ir kainas. Čia kaip pavyz-dys galėtų būti Klaipė-dos jūrų uostas. Uostas, maksimaliai atvėręs kon-kurenciją potencialiems rangovams, kai kuriuose projektuose sutaupė iki 20–30 proc. lėšų.“

Projektus stebi audito institucijosKadangi parama mūsų ša-lies transporto sektoriui yra didelė, visus projektus įdėmiai stebi ir ES parei-gūnai, audito institucijos.

„Kelių direkcijos vyk-domų projektų auditą atlieka Liuksemburgo Audito rūmų, Europos Komisijos, Valstybės kon-trolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, Susisiekimo ministerijos ir direkcijos vidaus audito auditoriai. Štai vien kelių statybos ir rekonstrukcijos sek-toriuje 2007–2012 metais atlikta daugiau kaip 20 auditų“, – vardija Lie-tuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas.

Pasak S. Skrinsko, visiškam skaidrumui viešuosiuose pirkimuose

užtikrinti reikia daug ir gana ilgai trunkančių procedūrų. Be abejo, no-rėtųsi šias procedūras at-likti gerokai greičiau, bet turime laikytis visų rei-kalavimų. Valstybės kon-trolės institucija tikrina,

ar teisėtai naudojamos lėšos, Viešųjų pirkimų tarnyba prižiūri viešųjų pirkimų procedūras.

Lietuvoje nuolat lan-kosi atsakingų EK pa-reigūnų – jų tikslas yra įsitikinti, kad ES struk-

tūrinių fondų pinigai naudojami tikslingai ir darbai vyksta sklandžiai. Nes tik tai jau netolimoje ateityje leis pajusti in-vesticijų grąžą ir naudą šalies ekonomikai.užs. nr. 09-08-2012

Diskutuokime10

Deimantai sužibo antikrizinėmis spalvomis pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. vis dėlto reikia pripažinti, kad deiman-tas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Tai siekia įrodyti didžiausi šios pramonės šakos veikėjai.

Ką turi Kalifornija, ko neturi Lietuvaaukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkam-šytos Lietuvos ekonominės vizijos. ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika?

Kuo skiriasi turtingųjų ir vidutiniokų mąstymas?pasaulio turtingiausia mo-teris gina Rinehart sulaukė kritikos bangos, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinė klasė geria, rūko ir socializuojasi, užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos.

Pinigų plovėjai per krizę puotaujaFinansų krizė – tarsi aukso kasyklos organizuoto nusi-kalstamumo grupėms. apie tai byloja įtakingų bankų, kaip „Barclays“, HsBC, ar „Credit suisse“, sąsajos su narkotikų karteliais ir kitomis organizuotomis nusikalstamo pasaulio grupėmis.

Pigaus maisto era baigėsiper pastarąjį dešimtmetį baigėsi pigi nafta – magiš-kas pokario pasaulio ekono-mikos augimo ingredientas. Šią vasarą išaugusios kukurūzų, sojų pupelių ir kviečių kainos – tai trečias išaugimas per penkerius metus – rodo, kad pigaus maisto era taip pat baigėsi, rašo „The guardian“.

skrebutis 2012–09–04 20:01Ups, maža valstybėlė ta Lietuva, per maža, kad galėtų nepriklausyti kokiai nors sąjungai. Esame ES nariai ir tas OK, manau daug svarbiau, kad esame NATO nariai. O dėl euro įvedimo Lietuvoje – NE KATEGORIŠKAI. Viskas brangs, pabėgs iš Lietuvos net ir likę dirbantys – užsidirbantys sau, bet ir išlaikantys pensininkus ir studentus. Nieko gero iš to jau nebebus, jei būtume turėję eurą 2007 – valio, bet dabar nėra prasmės. Tokia mano nuomonė...

Kęstas 2012–09–04 17:44Lietuvoje depresijos lygio jaunimo bedarbystė ir artėja Seimo rinkimai. Ką gali valdžia pasakyti jaunimui, jų tėvams ir seneliams, susirūpinusiems, kad mokesčių kėlimas nusuko galvas mažesniems verslams – ekonomikos ir darbo rinkos pagrindui. Aišku, sako, kad kurkit verslus. Pamirškite apie startinio kapitalo būtinumą. Arba nors svajokit apie verslus. Tik netrukdykit mums vėl pras-mukti valdžion. Nejaugi mes čia tikrai visi tokie durni?

optimistas2012–09–04 04:35Nė viena korumpuota vyriausybė nėra linkusi ieškoti alternatyvių kuro šaltinių. Todėl ir klesti naftos monopolizmas. Nuo to kyla visos kitos kainos ir taip eina Europa i niekur. Kuo greičiau grius EU, tuo greičiau bus pradėti spręsti realiai gyve-nimiškai svarbūs klausimai.

VAP 2012–09–01 14:17 Pavydu, ar ne? Vien žo – lietu-viai... Kaltinti kitus lengva, o ar bandėt trintukus ar cigaretes iš Maskvos vežti kada? Kita vertus, vežė daug kas, bet matyt reikėjo tinkamu momentu pakeisti elgseną, pradėti naujus verslus, teisingai investuoti pinigus... O čia jau smegenų daug kam pritrūko. Arba pritrūko kvapo, noro – pradėjo pinigus leisti įvairioms linksmybėms ir gėrybėms. Išliko protingiausi ir stipriausi. Tie, kurie neišliko, dabar savo nuoskaudas lieja komentaruose :–)

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAITėS STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

2012–09–03 19:21 korporacijų plitimas tikrai duoda tai, kas vadinama glo-balizacija, ir dalis laisvės ten jau sukoncentruota. anksčiau ėjome į mišką pasiimti mėsos, dabar į kokį prekybos cen-trą, anksčiau daugiau ėjome pėsti – dabar priklausome nuo naftos kainų ir galimybės

jas įpirkti, pagaliau dabar ver-kiame dėl gazpromo kainų dujoms, bet nemačiau, kad žabus būtų susirinkę aplinki-nių kaimų žmonės ir miškus išsivalę kurui. dažnu atveju, jei ilgai klausai, kaip ant ta-vęs darbdavys rėkia, maldauji atlyginimo, vadinasi, po to

žiūri kino teatre kokį Holivudo bojeviką ar melodramą, ryji spragėsius su pepsikola ir po to, kai užsidega šviesa, vėl pa-sijunti, kad esi žmogus, pririš-tas prie viso pasaulio be jokios savigarbos ir teisės rinktis. gal kažkas mane supras.

Perestukinas

»Žodžiu, globalizacijos esmė – padaryti mus tingius ir vaikas turi žinoti, kad pienas ir kiaušiniai atsiranda prekybos centre

Panika dėl indėlių■44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir re-kordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai pasko-lų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų.

Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos ban-kuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezi-dentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai kli-entams didėja, o pinigai neįdarbinami.

„Swedbank“ vyriau-siasis ekonomistas Neri-jus Mačiulis įsitikinęs: blogiau būtų, jei indėlių bankai apskritai nepri-trauktų, o gyventojai abejotų jų mokumu, kaip Ispanijoje ar Graikijoje. Lietuvos bankų sistemos likvidumas esą yra dide-lis, todėl indėlių perteklius žymiai pakenkti neturėtų.

„Aišku, jeigu pinigų pasiūla daug didesnė nei paklausa, dalis kapitalo yra neįdarbinti ir bankai, mokantys nors ir nedide-les palūkanas už indėlius, grąžos už juos negauna, jei nesugeba paskolinti, – sakė jis. – Šia prasme tam tikras nuostolis ir žala bankų pelningumui yra. Bet žiūrint iš makroeko-nominių pozicijų tai nėra labai bloga situacija. Ji

rodo, kad yra galimybių finansuoti ir gyventojų, ir įmonių, ir valstybės porei-kius.“

yra ką skolintiLietuvos verslo konfe-deracijos „ICC Lietuva“ mokesčių komisijos pir-mininkas Marius Dubni-kovas „Ekonomika.lt“ sakė, kad išaugusį indėlių portfelį bankuose galima vertinti dvejopai: viena vertus, jis rodo bankų lėšas, kurias šie gali sko-linti, tačiau taip pat įspėja

apie lėtą gyventojų varto-jimą. Be to, paskolų port-felis neauga: bankuose sukaupti pinigai į ekono-miką nepatenka.

„Verslui iš principo yra gerai, kad bankuose yra pinigų, tai rodo po-tencialą, kuris galėtų būti paskolintas, bet kartu siunčia žinutę, kad rinkos dalyviai, ypač vartotojai, yra išsigandę, – sakė jis. – Mūsų ekonomika auga ne taip sparčiai, kaip galėtų augti, jei tie žmonės nu-tartų bent dalį lėšų išleisti

vidaus rinkoje. Bent 10–20 proc. tos sumos būtų mili-jardinės lėšos, bet jie nusi-teikę kaupti ir saugoti.“

Ekonomistas N. Mačiu-lis sakė, kad Lietuva Eu-ropoje išsiskiria paskolų ir pajamų santykiu: vidu-tiniškai paimta paskola sudaro apie 40 proc. meti-nių pajamų, o ES vidurkis siekia 100 proc. Anot jo, mažesnė priklausomybė nuo skolinto kapitalo nau-dinga: jei finansų krizė Europoje sustiprėtų, Lie-tuvos gyventojai ir įmonės jos poveikiui būtų atspa-resnės.

Paskola investicijoms„Aišku, kad įmonės, ne-siskolindamos ir atidė-liodamos sprendimus investuoti į gamybinio pajėgumo plėtrą, efekty-vumo didinimą, techno-loginį atsinaujimą, nėra rizikingos, nes neturi daug finansinių įsiparei-gojimų, bet kartu šiek tiek pamina savo kon-kurencingumą ateityje, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. – Investicijų abstinencija ekonomikoje nėra geras ženklas. Iš tiesų bankai noriai skolintų investi-ciniams projektams, bet jų yra santykinai mažai, palyginti su tuo, kiek yra likvidaus kapitalo, ku-ris kaip paskolos galėtų būti nukreiptas investici-niams projektams finan-suoti.“

Visą straipsnį skaitykite www.ekonomika.lt

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

Aktyvesniam taupymui įtakos galėjo turėti vasarą kilęs nerimas dėl euro zonos ateities ir antrosios krizės bangos. Fotodiena

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAITėS KLAUSIMAS

Ar bankai ras kur įdarbinti sukauptus pinigus?

»Tai nėra labai bloga situacija. Ji rodo, kad yra galimybių finansuoti ir gyventojų, ir įmonių, ir valstybės poreikius

Vilniaus pulsas 11Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Pirmoji „Ikea“ duris atvers rugpjūtį

RAPOLAS GABRySinfo@ekonomika.lt

Sklype, esančiame šalia Vilniaus oro uosto, kur baigiama statyti pirmoji Baltijos šalyse „Ikea“ parduotuvė, ketvirtadienį buvo įmūryta simbolinė kapsulė su laišku ir keliais daiktais ateities kartoms.

Vilniaus me-ras Artū-ras Zuokas ir „Felit“, valdančios

„Ikea“ Lietuvoje, vado-vas Sigurduras Palmaso-nas į kapsulę įdėjo USB atmintinę su filmu apie Vilnių, smėlio laikrodį ir naujausią „Ikea“ kata-logą.

„Šiandien mums vi-siems istorinė diena – pa-saulyje garsi „Ikea“ jau baigia iškilti šalia oro uosto ir tai bus ženklas investuotojams, kad Vil-nius yra puiki vieta pra-dėti arba plėsti jų verslą, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Žino-dami, kokį svarbų vai-dmenį versle šiais laikais atlieka laikas ir greitas iššūkių sprendimas, įdė-jome smėlio laikrodį kaip

Sklype, esančiame šalia Vilniaus oro uosto, pradėtos pirmosios „Ikea“

parduotuvės statybos. Bendrovės nuotr.

■Iki 2020 metų Vilniuje planuojama sukurti per 70 kilometrų asfaltuotų dviračių takų ir dviračių eismo juostų gatvėse, be to, iki 30 kilometrų rekreacinių dviračių takų parkuose ir pažymėti daugiau nei 80 kilometrų dviratininkų trasų, su-tvarkant dangą rekrea-ciniuose miškuose ir link vandens telkinių.

Taip pat ribojant auto-mobilių eismą centrinėje miesto dalyje apie 20 kilo-metrų gatvių ir šaligatvių pritaikyti dviračių eismui. Savivaldybės įmonė „Vil-niaus planas“ siūlo diegti

viešųjų dviračių sistemą ir įrengti kelias dešimtis dvi-račių saugojimo aikštelių, diegti skaitmenines techno-logijas, skatinančias dviračių transporto naudojimą. Šiuo metu mieste yra 94 km pa-ženklintų dviračių trasų.užs. nr. 09-07-2012

180 kilometrų dviračių takų

Vilniuje planuojama sukurti per 70 kilometrų asfaltuotų dviračių takų. Fotodiena

ženklą, kad viską įma-noma išspręsti greitai. Džiaugiuosi, kad pirmoji Baltijos šalyse „Ikea“ bus atidaryta jau ateinantį rugpjūtį.“

S. Palmasonas teigė Vilniuje susidūręs su aukščiausia kompeten-cija įgyvendinant pro-jektą.

„Vietos valdžia įrodė galinti suteikti visą įma-nomą pagalbą užsienio investuotojams, įgyvendi-

nantiems didelius projek-tus, – sakė S. Palmasonas. – Dėl to pirminis numatytų darbų grafikas iki šiol liko nepakitęs ir viskas vyksta kaip suplanuota. Pasirin-kome Vilnių kaip regione pirmaujantį miestą, kurį lengvai pasiekia milijonai žmonių, gyvenančių neto-liese. Mažiau nei po metų atversime parduotuvę ir darysime tai, ką „Ikea“ daro 340 parduotuvių vi-same pasaulyje, – kursime

geresnį kasdienį gyve-nimą daugeliui žmonių.“

Po Žirnių gatvėje esan-čio žemės sklypo įformi-nimo praėjusiais metais pradėti aplinkos tvar-kymo darbai – šiuo metu beveik visas sklypas pa-rengtas komercinės pa-skirties statyboms, tarp kurių bus įkurta „Ikea“ ir papildomos mažmeninės perkybos erdvės.

„Felit“, valdanti „Ikea“ franšizę, investuos Vil-

niuje daugiau kaip 100 mln. eurų (370 mln. litų), o vien 26 tūkstan-čių kvadratinių metrų ploto „Ikea“ prekybos centre bus sukurta 200 naujų darbo vietų. Šiam projektui detalųjį terito-rijos planą savivaldybė parengė per 6 mėnesius. Parduotuvės „Ikea“ sta-tybos darbus atlieka „YIT Kausta“, pavasarį pasi-rinkta konkurso būdu.užs. nr. 09–06–2012

■Vilniečių bendrovė „Irdaiva“ tarptautiniuose verslo apdovanojimuo-se „Stevie® Awards“ įvertinta auksu. Apdo-vanojimas suteiktas kategorijoje „Metų įmonė – medžiagos ir statyba“ (angl. „Company of the year – Materials & Cons-truction“) už laimėjimus statybų sektoriuje.

Statybų bendrovės „Ir-daiva“ direktorius Irman-tas Kubilius teigė, kad šis apdovanojimas yra unika-lus. „Tarp nugalėtojų ats-kirose kategorijose – JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Danijos, Indijos

įmonės“, – sakė „Irdaivos“ direktorius.

Geriausia metų kompa-nija Automobilizmo ir Trans-porto kategorijoje buvo pri-pažinta japonų „Mitsubishi Motors Corporation“, Kom-piuterinės technikos – „Le-novo Group“, Programinės įrangos – SAP AG, Plataus vartojimo prekių – „Unile-ver“, Transporto – „Delta Air Lines“ ir kitos. „Atsidurti tokioje kompanijoje su lie-tuviška vėliava – geras jaus-mas“, – sakė I. Kubilius.

Apdovanojimuose daly-vavo daugiau kaip 3 200 pretendentų iš 50 valsty-bių. Kompanijos varžėsi 41 kategorijoje.

Atsidūrė tarp pasaulio geriausiųjų„Irdaiva“ atlieka sta-

tybos ir remonto darbus Lietuvoje ir užsienyje. Tarp įgyvendintų projektų tokie objektai, kaip V. Kasiulio dailės muziejus Vilniuje, Biržų pilies kompleksas, Burbiškio dvaro ansamblis bei kiti kultūrinio paveldo bei visuomeninės svarbos objektai.

Pernai bendrovės parda-vimai siekė 56,3 mln. litų, o šiemet planuojama, kad perkops 60 milijonų litų.

Vilniečių bendrovė „Irdaiva“ apdovanojimuose „Stevie®

Awards“ įvertinta auksu. organizacijos nuotr.

„Felit“, valdanti „Ikea“ franšizę, Vilniuje investuos daugiau kaip 100 mln. eurų. Bendrovės nuotr.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITėS KRIMINALŲ

TOP 3

I T A L I J A . Migrantų laivui nusken-dus prie Italijos Lampedū-zos salos buvo išgelbėti 54 žmonės, daug laikoma dingusiais. Italijos ir NATO pajėgų laivai pradėjo paieš-kas teritorijoje aplink salą. Paskelbus nelaimės signalą Palermo mieste, Sicilijos saloje, buvo pranešta, kad

laivu plaukė 100 žmonių, informuoja italų naujienų agentūra „Ansa“. Apie 120 kilometrų nuo Tuniso esanti Lampedūzos sala Afrikos mi-grantams yra vienas arčiau-sių išėjimo centrų į Europą.G R A I K I J A . Graikijos riaušių policija su-sirėmė su policininkų prof-sąjungos nariais, kurie pro-

testuodami neleido jiems išvykti į Salonikus malšinti prieš vyriausybę nukreiptų protestų. Policininkai, ugniagesiai ir pakrantės ap-saugos pareigūnai protes-tavo prieš viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimą. N I G E R I J A . Nigerijos karinio jūrų lai-vyno pajėgos išgelbėjo

antradienio naktį piratų užgrobtą Singapūrui pri-klausantį tanklaivį, kuriame buvo 23 jūreiviai iš Indijos. Laivyno atstovas sakė, kad tanklaivio įgula saugi, pira-tai pabėgo, o laivas „Abu Dhabi Star“ buvo palydėtas į Lagoso uostą. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo du lai-vai ir sraigtasparnis.

Virusų kovos Artimuosiuose

Rytuose

MARTyNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Rugpjūčio mėnesį Viduriniuose Rytuose buvo įtempta – virusai užpuolė didžiausias čia veikiančias energetikos sektoriaus

bendroves, nuo jų nukentėjo ir Libano finansų sektorius. Iš kur toks aktyvumas ir kas už to yra?

Gelbėjasi kaip išmanoIraniečiai, gelbėdamiesi nuo aktyvėjančių virusų atakų, paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio atjungs šalies ministerijas ir vals-tybės institucijas nuo in-terneto, nes, pasak Irano telekomunikacijų minis-tro Rezos Taghipouro, jį valdo viena ar dvi prieš Iraną nusistačiusios vals-tybės. Iraniečiai atvirai reiškia kaltinimus, kad 2010-aisiais jos urano so-drinimo gamyklas užkrėte JAV bendradarbiaudama su Izraeliu. Per 18 mėnesių valstybinės Irano institu-cijos turėtų būti sujungtos vidiniu tinklu ir tapti ne-priklausomos nuo išorinių interneto kanalų.

Be to, įvairūs šaltiniai skelbia, kad Iranas sti-prina savo programišių pa-jėgas: su Irano revoliucine gvardija siejama „Cyber Army“ (angl. Kibernetinė kariuomenė) ir manoma, kad Irano palaikoma liba-niečių „Hezbollah“ taip pat turi nemažą būrį gabių programišių.

Puolė finansų sektoriųVirusai puola ne tik regi-ono energetikos sektorių. Praėjusį mėnesį Rusijos kompiuterių saugumo

bendrovė „Kaspersky“ paskelbė radusi naują virusą „Gauss“, kuris užkrėtė tūkstančius kom-piuterių Viduriniuose Rytuose. Tiesa, skirtingai nei „Stuxnet“ ar „Flame“, jis nusitaikė į finansų sektorių ir itin koncen-truojasi į Libaną, dažnai

vadinamą Vidurinių Rytų Šveicarija. Ekspertų nuo-mone, „Gauss“ taip pat su-kurtas užsienio valstybės pagalba – greičiausiai tų pačių asmenų, kurie kūrė „Stuxnet“ ir „Flame“.

„Gauss“ tikslas – rinkti informaciją apie finansų institucijų ir internetinių atsiskaitymų platformų atliekamas pinigų per-laidas. Jei „Stuxnet“ ir „Flame“ siejami su JAV vyriausybe bei kalbama, kad „Gauss“ kūrė tie patys

asmenys, kam JAV šnipi-nėti Libaną? Šios šalies, kurioje gyvena 4,3 mln. gyventojų, 60 bankų lai-koma beveik 120 mlrd. JAV dolerių (327,6 mlrd. litų) indėlių. Didžioji dalis šių pinigų – ne eilinių libanie-čių indėliai. Nuo 1956 metų užsienio ir šalies bankai, veikiantys Libane, yra įpa-reigoti apsaugoti klientų asmeninę informaciją nuo išorės paklausimų, o JAV, sekdama pinigų plovimo ir teroristinų organizacijų Rugpjūtį dviejų

Persijos įlan-kos energeti-kos bendrovių

kompiuteriuose pradėjo masiškai dingti informa-cija. Didžiausias pasaulyje naftos gamintojas „Saudi Aramco“ ir dujų gaminto-jas „RasGas“ buvo užpul-tas kompiuterinių virusų. Nė viena bendrovė neat-skleidžia, kokių nuostolių patyrė, tačiau „Aramco“ teko kelioms dienoms nu-traukti visų elektroninių sistemų ryšį su išoriniu pasauliu – tai paveikė apie 30 tūkst. darbo vietų, o „RasGas“ vis dar tvarkė savo kompiuterines siste-mas praėjus daugiau nei savaitei po incidento.

„Aramco“ atstovai pa-tikino, kad pagrindinės bendrovės veiklos nenu-kentėjo, nes naftos gavy-bos ir paieškos operacijos valdomos per izoliuotus nuo išorinio pasaulio tinklus. Tokios saugumo priemonės yra įprastos didelėse bendrovėse ar valstybinėse organizaci-jose. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė taip pat turi atskirą vidinį tinklą, ku-riuo galėtų naudotis net nutrūkus interneto ryšiui Lietuvoje.

Valstybinė ataka?Kas buvo kitoje atakos pu-sėje? Dvi iki šiol negirdė-tos programišių grupuo-tės prisiėmė atsakomybę dėl „Aramco“ atakų. Viena iš grupių – „Cutting Sword of Justice“ – pa-reiškė, kad ataką įvykdė dėl Saudos Arabijos pa-ramos nusikaltimams Sirijoje, Bahreine ir ki-tose arabų šalyse. Tačiau ekspertai abejoja, kad tai buvo eilinės programišių atakos.

Kompiuterių saugumo bendrovės „Taia Global“ vadovas Jeffrey Carras „Washington Post“ teigė manantis, kad už abiejų atakų slypi Irano vyriau-sybė. Jis pastebi pana-šumų tarp „Shamoon“ ir viruso, anksčiau užpuo-lusio Iraną, todėl yra ti-kimybė, kad su šia šalimi siejami programišiai mo-difikavo ankstesnį virusą ir sukūrė „Shamoon“.

2010 metais Irano urano sodrinimo gamy-klos buvo užpultos viruso „Stuxnet“. Jis užkrėtė 16 tūkst. kompiuterių ir buvo skirtas gamyklų centrifugų darbui sutrik-dyti. Šiemet šalies sau-gumo specialistai aptiko virusą „Flame“, kuris buvo nukreiptas prieš Irano naftos ministeriją, pagrindinį šalies eks-porto terminalą ir vogė informaciją bei šnipinėjo kompiuterių naudotojus.

Atakos pobūdžio ener-getikos sektoriaus milži-nai taip pat neatskleidžia, tačiau saugumo ekspertai mano, kad tai galėjo būti

„Shamoon“ tipo virusas, kuris plinta per tinklu su-jungtus kompiuterius. Jis kitaip nei įprasti virusai, kurie stengiasi pavogti ir

kūrėjams perduoti tam tikrą informaciją, rastus duomenis trina, o kartais vietoj jų palieka degančios JAV vėliavos paveikslėlį.

finansavimo kelius, jau se-niai atidžiai stebi Libaną.

Labiau saugosiKol kibernetinėje erdvėje kovoja valstybės, privatus verslas nesnaudžia. Ne-paisant krizės šiemet ben-drovės IT infrastruktūros apsaugai turėtų išleisti 8,9 proc. daugiau nei pernai, o iki 2016 metų bendra iš-laidų suma per metus tu-rėtų pasiekti 85,8 mlrd. JAV dolerių (234,23 mlrd. litų), rodo „Gartner“ duomenys. Palyginimui – pernai ši suma siekė 56 mlrd. JAV dolerių (152,88 mlrd. litų).

Tačiau pavojus saugu-mui nemažėja. Su brukalu internete kovojanti ben-drovė „AppRiver“ teigia, kad per pirmuosius šešis mėnesius brukalas sudarė 82 proc. visų internetinių laiškų, o virusų skaičius šiuose laiškuose nesustoja augti. Nepaisant augančių išlaidų saugumui, ben-drovės – vis dar lengvai pažeidžiamos. Neseniai Di-džiosios Britanijos vyriau-sybės ryšių štabas (GCHQ), atliekantis žvalgybos agen-tūros funkciją, įspėjo, kad didžiausios šalies bendro-vės prastai saugosi ir joms iškilusi precedento netu-rinti kibernetinių atakų grėsmė. Agentūros direk-torius Ianas Lobbanas pa-reiškė, kad 80 proc. atakų pavyktų išvengti vien įdie-gus svarbiausias saugumo priemones.

FAKTAI

VIRUSŲ PAPLITIMAS

• „Kaspersky“ duomeni-mis, antrąjį šių metų ketvir-tį jos programinė įranga aptiko ir sunaikino per 1 mlrd. kenksmingų progra-mų bei aptiko per 89,5 mln. nuorodų, vedančių į kenksmingas programas

•30 proc. kenksmingų programų slėpėsi JAV tar-nybinėse stotyse, 14 proc. – Rusijos, o 12 proc. – Ny-derlanduose

•Didžiausia grėsmė užsi-krėsti virusais kyla Rusijos, Tadžikistano ir Armėnijos gyventojams

»Nepaisant krizės šiemet bendrovės IT infrastruktūros apsaugai turėtų išleisti 8,9 proc. daugiau nei pernai

Vidurinių Rytų šveicarijos – Libano finansų sektorių šnipinėjo programšiai. Reuters

Cukrus sukrovė milijonus

Nelegaliai prekiaudami cukrumi nusikaltėliai pasisavino beveik 10 mln. litų. Fotodiena

■Kauno pareigūnai atskleidė net 17 as-menų grupę, galimai iš šešėlinės prekybos cukrumi apgaule gavusią ir pasisavinusią beveik 10 milijonų litų.

Įtariamieji veikė pa-gal periodiškai keičiamas schemas siekdami išvengti pareigos mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), imi-tavo menkavertės ar visai bevertės kompiuterinės

programinės įrangos pir-kimą ir pardavimą. Įtaria-mieji veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Per tyrimą, pradėtą kovo mėnesį, iš-siaiškinta, kad nelegalių prekiautojų cukrumi veikla buvo ypač konspiruota. Rugpjūčio pabaigoje at-likta daugiau kaip 10 kratų, pritaikyti 54 laikini įmonių sandoriuose dalyvavusių įmonių ir asmenų nuosavy-bių apribojimai dėl 1,5 mln. litų, areštuotos sąskaitos.

Programišiai privertė nuo interneto atjungti visas savo sistemas didžiausią pasaulyje naftos gamintoją „Saudi Aramco“. Reuters

Lietuvoje 15

Nupiešta žaidimų aikštelėRAPOLAS GABRySrapolas.gabrys@ekonomika.lt

Miežiškiuose, Panevėžio rajone, įrengta nauja vaikų žaidimų aikštelė. Joje įgyvendinta vienos jaunos mamos mintis – paprašyti vaikų, kad jie nupieštų svajonių žaidimų aikštelę. Gražiai idėjai pritarė visa

miestelio bendruomenė.

Miežiškių ben-druomenė vaikų paprašė nupiešti,

kaip jie įsivaizduoja žai-dimų aikštelę ir kas joje turėtų būti. Vaikai piešė sūpynes, laipynes, čiuožy-nes, karuseles, pavėsines, smėlio dėžes. Pagal jų pie-šinius meistrai sukūrė ir įrengė tikrą žaidimų aikš-telę, kurioje jau visą šią vasarą vaikai galėjo žaisti taip, kaip svajojo.

Miežiškiai vaikų žai-dimų aikštelę nutarė statyti pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis, nes savo jėgomis įrengti aikštelę nedidelei bendruomenei būtų buvę sunku. 2010 metų sausį bendruomenė pateikė pa-raišką projektui „Viešo-sios erdvės sutvarkymas, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę Miežiškiuose“ įgy-vendinti pagal programos priemonę „Kaimo atnauji-nimas ir plėtra“ „Leader“ metodu. Birželį projektui buvo skirta 87 tūkst. Lt pa-rama. Panevėžio rajono sa-vivaldybė prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo nekilnojamuoju turtu – že-mės sklypu.

Viskas pagal vaikų piešiniusKonkursą įrengti vaikų žaidimų aikštelę laimėju-siai bendrovei buvo paro-dyti mažųjų miežiškėnų piešiniai ir meistrai ėmėsi darbo. Aikštelėje atsirado įvairių čiuožynių, laipy-nių, sūpynių, pavėsinių. Dauguma įrenginių paga-minti iš medžio, kad vaikai galėtų žaisti sveikoje ir

saugioje aikštelėje. Aikš-telė buvo aptverta dailia medine tvorele, kad ma-mos galėtų ramiai paleisti mažiausius vaikučius pa-bėgioti.

Įgyvendinant projektą Miežiškių kaimo centre buvo atlikti žemės sklypo parengimo ir aplinkos tvar-kymo darbai, įsigyti ir su-montuoti aikštelės įrengi-niai, greta įrengta tinklinio aikštelė, krepšinio stovas, nupirktas traktoriukas žo-lei pjauti.

Miežiškių bendruome-nės pirmininkas Saulius Skrebė pasakojo, kad vos pradėjus įrengti aikštelę kilo didžiulis vaikų susi-domėjimas. Jie nekantravo išbandyti dar nebaigtus montuoti įrenginius, tad bendruomenės nariams teko saugoti aikštelę nuo

vaikų, kad mažieji nesusi-žalotų ar ko nors nesuga-dintų. Dar šiek tiek reikėjo palaukti, kol sužels pasėta žolė.

Saugi ir patraukli aikštelėAikštelė buvo atidaryta birželio pirmosios – Tarp-tautinės vaikų gynimo die-nos proga, joje yra daugiau kaip 20 įvairių įrenginių vaikų žaidimams. Vasarą aikštelė skambėjo nuo ma-žesnių ir didesnių vaikų klegesio, nes Miežiškiuose dabar tai vienintelė tokia puiki vieta, kur darželinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai gali rasti įdomių ir saugių užsiė-mimų. Tinklinio aikštelė nuolat pilna vyresnių vaikų ir jaunimo. „Manau, tai labai svarbus mūsų bendruomenės projektas,

nes anksčiau vaikai žais-davo kas kur, jaunimas tiesiog rinkdavosi ir vaikš-tinėdavo gatvėse. Jaunimo užimtumas yra svarbus vi-sai bendruomenei“, – kal-bėjo S. Skrebė.

Žaidimų aikštelė buvo pastatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro-gramos lėšomis pagal priemonę „Kaimo atnauji-nimas ir plėtra“, „Leader“ metodu. Parama pagal mi-nėtą priemonę skiriama viešajai infrastruktūrai su-tvarkyti ar sukurti, kaimo vietovei svarbiems stati-niams statyti, renovuoti, rekonstruoti. Projektas gali būti įgyvendinamas kaimo vietovėse ar mies-tuose, kuriuose gyvena iki 6 tūkstančių gyventojų.

„Leader“ metodas įgy-vendinamas iš apačios į

viršų principu, kai imtis iniciatyvos skatinamos kaimo bendruomenės, su-sibūrusios į vietos veiklos grupę. Paramos pagal „Le-ader“ metodą gali kreiptis kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausy-binės organizacijos, kiti juridiniai asmenys, išsky-rus vietos veiklos grupes. Kvietimus teikti paraiškas skelbia vietos veiklos gru-pės, turinčios patvirtintą vietos plėtros strategiją. Pagal „Leader“ metodą didžiausia paramos suma vienam vietos projektui negali viršyti 690 560 Lt, bet konkrečią sumą numato kiekviena vietos veiklos grupė atskirai. Finansuo-jama iki 90 proc. visų tin-kamų finansuoti projekto išlaidų, bendruomenė savo įnašą gali teikti nekilnoja-muoju turtu ar žeme.

Aktyvi bendruomenė prikvietė angelusMiežiškių bendruomenė – viena iš aktyviausių Panevėžio rajone ir kiek įstengdama gražina savo gyvenvietę. Prieš keletą metų kultūros renginių aikštelėje prie Nevėžio „nusileido“ aštuoni an-gelai ir vieta greitai buvo pakrikštyta Angelų slėniu.

Nagingi medžio drožėjai iš ąžuolo sukūrė aštuonias skulptūras, šalia atsirado sūpuoklių, suolų ir kitų medžio dirbinių. Nuo tada slėnis tiesiog traukia ange-lus. S. Skrebė skaičiuoja, kad šiandien angelų jau

yra arti dvidešimties. Ypač išsiskiria mie-

žiškėno Juliaus Gasaičio kūrinys. Medinio suolo viename gale išskaptuota ausis, į kurią galima išsa-kyti savo nuodėmes ar pa-geidavimus. Kitame jo gale išpjaustyta antra ausis stebi, ar sakoma tiesa.

Planuojamas muziejus Miežiškių bendruomenė ilsėtis neketina ir rengiasi įgyvendinti naujas idėjas. Vienas artimiausių pro-jektų – kalėdinių eglučių žaisliukų muziejaus įren-gimas nenaudojamame ūkiniame pastate šalia bendruomenės salės. „Pro-jektą ketiname pradėti įgyvendinti kitais metais. Pradinė kolekcija jau yra, muziejus galės dirbti edu-kaciniais tikslais. Tiki-mės gauti 140–150 tūkst. Lt paramą, o mūsų įnašas bus pastatas“, – kalba S. Skrebė. Bendruomenės pirmininkas pasidžiaugė, kad prie veiklos noriai pri-sideda ir kitos miestelio įs-taigos: mokykla, kultūros centras, biblioteka, klebo-nija.

Be to, įrengus vaikų žaidimų aikštelę bendruo-menė ateityje turi tikslą įkurti jaunimo užimtumo centrą. Vaikinai ir mer-ginos galėtų leisti laisva-laikį prie biliardo ar teniso stalų, pasportuoti ar tie-siog pabendrauti, pasiklau-syti muzikos, o galbūt ir patys muzikuoti.Užs. Nr. 09-05-2012

Pasak bendruomenės pirmininko S. Skrebės, kokius atrakcionus statyti, sprendė patys vaikai. Redos skrebės nuotr.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

■Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių antrąjį 2012 m. ke-tvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo visose Lietuvos aps-krityse – nuo 0,5 lito Alytaus iki 40 litų Telšių apskrityje .

Lietuvos statistikos de-partamentas praneša, kad

darbo užmokesčio didėjimą šiuo laikotarpiu daugiau-sia lėmė padidėję darbų mastai apdirbamosios ga-mybos, statybos ir kitose įmonėse.

Didžiausią darbo užmo-kestį – 2 415,8 lito – gavo Vilniaus apskrities įmo-nių, įstaigų ir organizacijų

Darbo užmokestis augodarbuotojai. Jis 12,2 proc. viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausias buvo Tauragės apskrities darbuotojų vidu-tinis mėnesinis užmokestis – 1 736,2 lito.

Antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, darbo užmokestis atskai-čius mokesčius didėjo vi-

Daugiausia – 24 518 litų – uždirbo Vilniaus apskrities įmonių darbuotojai. Fotodiena

sose apskrityse, labiausiai – Telšių (1,9 proc.) ir Taura-gės (1,8 proc.).

Trisdešimt penkiose sa-vivaldybėse (58,3 proc.) vidutinis darbo užmokes-tis neatskaičius mokesčių sudarė iki 1 800 litų, ke-turiolikoje (23,3 proc.) – nuo 1 801 iki 2 000 litų, o

likusiose vienuolikoje (18,3 proc.) – daugiau nei 2 000 litų.

Šešiose savivaldybėse (Vilniaus, Klaipėdos, Visa-gino, Jonavos, Elektrėnų ir Mažeikių) darbuotojų vi-dutinis mėnesinis neatskai-čius mokesčių viršijo šalies ūkio vidurkį – 2 153,6 lito.

UžsienyjeUžsienyje 1716

219LATVIJOS CENTRINIS BANKAS PRANEŠĖ, KAD PRIVATAUS SEKTORIAUS IŠLAIDOS EURUI ĮSIVESTI LATVIJOJE NEVIRŠyS 219 MLN. EURų (600 MLN. LITų)

Sukūrė aljansą

Australijos oro linijų bendrovė „Qantas“ viliasi, kad ši partnerystė padės išbristi iš skolų liūno. aFp

■Australijos oro linijų bendrovė „Qantas“, siek-dama mažinti nuostolius dėl tarptautinių operacijų, sutiko pasirašyti 10 metų sąjungą su Jungtinių Arabų Emyratų skrydžių bendrove „Emirates“.

Pagal šį susitarimą abi bendrovės bendradarbiaus nustatydamos skrydžių kai-

nas, derindamos pardavimą ir skrydžių grafikus.

„Pagrindinis tikslas yra „Qantas International“ pa-versti tvirta gyvybinga ben-drove ir grąžinti ją į pelno ke-lią“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Qantas“ generalinis direktorius Alanas Joyce‘as. „Qantas“ perkels savo būs-tinę Europos skrydžiams iš Singapūro į Dubajų.

UŽSIENIONAUJIENOS 0,75

TIK SKAIČIAI

KINIJOS VyRIAUSyBĖ PRITARĖ PLANAMS PASTATyTI 25 NAUJUS GELEŽINKELIUS MIESTUOSE UŽ 800 MLRD. JUANIų (346 MLRD. LITų)

EUROPOS CENTRINIO BANKO (ECB) VALDANčIOJI TARyBA PALIKO GALIOTI REKORDIŠKAI ŽEMĄ 0,75 PROC. PALūKANų NORMĄ

800

Pradėjo tyrimą

Europos Sąjunga yra viena didžiausių rinkų Kinijos saulės baterijų eksportuotojams. Reuters

■Europos Sąjunga pra-dėjo tyrimą dėl tariamo Kinijos gamintojų saulės baterijų dempingo regio-no rinkose.

Tyrimas pradėtas, kai Eu-ropos gamintojai pareiškė, kad Kinijos bendrovės saulės baterijas parduodavo že-mesne nei rinkos kaina.

Taip pat kilo įtarimų, kad

Kinija suteikdama subsidijas padeda savo šalies kompa-nijoms pigiau eksportuoti saulės baterijas. Jei šie kal-tinimai pasitvirtins, Kinijos įmonėms gali būti pritaikyti antidempingo tarifai saulės baterijų eksportui.

Šių metų gegužę JAV pri-taikė panašius tarifus (apie 31 proc.) saulės baterijų im-portui iš Kinijos.

mlrd.

Europos krizė keičia kryptįdėl augančio eksporto ir importuodama mažiau prekių ir paslaugų Italija sugebėjo panaikinti savo užsienio prekybos deficitą.

Ekonomikos ekspertai teigiamai sutiko šiuos nau-jus duomenis ir teigė, kad krizės apimtos euro zonos šalys reformų atžvilgiu pa-žengė kur kas daugiau nei tikėtasi.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Euro zonos krizės paveiktos valsty-bės vos suduria galą su galu ban-

dydamos įgyvendinti joms primestas taupymo prie-mones. Periferijoje esan-čios valstybės, gavusios Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB) finansinę paramą, pasiža-dėjo imtis griežtų veiksmų mažinant biudžeto defici-tus, liberalizuojant darbo rinką, didinant konkuren-cingumą ir taip atgaivinti merdinčias vidaus ekono-mikas.

Konkurencingumas augaDauguma ekonomikos eks-pertų neigiamai vertina krizę išgyvenančių euro zonos valstybių galimybes

pastatyti savo ekonomi-kas ant kojų. Pastaruosius trejus metus iš Pietų Eu-ropos valstybių teigiamų naujienų sulaukiama vis rečiau. Finansų rinkos vil-tingai laukia naujų spren-dimų, politikai ir versli-ninkai jau dėlioja euro zonos žlugimo scenarijus, o eiliniai gyventojai despe-ratiškai bando išgyventi.

Vis dėlto praėjusią savaitę tamsius krizės debesis prasklaidė Vo-kietijos pramonės ir pre-kybos rūmų asociacijos atlikto tyrimo išvados. Jose teigiama, kad krizėje atsidūrusios euro zonos valstybės pamažu tampa vis konkurencingesnės. Šis tyrimas parodo, kad skausmingos reformos ga-liausiai atneša pirmuosius vaisius. Paneigdami ben-drą ekonomistų nuomonę ataskaitos autoriai net pro-gnozuoja, kad kitais metais

euro zonos ekonomika gali vėl augti.

Viena iš priežasčių teigti, kad tokios šalys kaip Graikija, Airija ar Ispanija juda teigiama linkme, yra pastebimas jų konkuren-cingumo augimas. Bene labiausiai prie to prisideda mažėjančios darbo jėgos sąnaudos. Ataskaitoje nu-rodoma, kad Graikijoje šis rodiklis smuko ryškiausiai – nuo 2010 metų darbo jėga šalyje atpigo 15 proc.

Vis dėlto praėjusią sa-vaitę Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pateiktoje pa-saulio konkurencingumo ataskaitoje Graikija smuk-telėjo šešiomis pozicijomis ir atsidūrė 96 vietoje iš 144 valstybių. Per pastaruo-sius šešerius metus per 30 pozicijų smukusi Graikija šiandien yra mažiausiai konkurencinga ES narė.

Tokį verdiktą PEF atsto-vai priėmė dėl nestabilios šalies makroekonominės aplinkos, nepakankamos prieigos prie kapitalo rinkų, žemo investuotojų pasitikėjimo, korupcijos, valstybės neveiksnumo ir

nelanksčios darbo rinkos. Kita vertus, pažymima, kad Graikija gali pasigirti kvalifikuota darbo jėga, o veiksmingai įgyvendinus reformas ekonomika tu-rėtų pagyvėti.

Tokioms šalims kaip Graikija norint padidinti konkurencingumą PEF siūlo rekapitalizuoti bankų sistemą, geriau tvarkytis su valstybės finansais ir skatinti struktūrines refor-

mas, kurių tikslas – didinti produktyvumą, liberali-zuoti rinkas ir paslaugas, ypač švietimo, naujųjų technologijų ir inovacijų srityje.

Naujausioje PEF atas-

kaitoje Airija per metus pakilo 2 laipteliais ir užėmė 27 vietą, Ispanija pasiliko 36-oje, Italija pakilo viena pozicija iki 42-osios, o Por-tugalija smuktelėjo iš 45 į 49 vietą.

Pastebima pažangaBe produktyvumo augimo, dauguma euro zonos vals-tybių sėkmingai mažina savo einamosios sąskaitos deficitus, žyminčius skir-tumą tarp eksportuojamų ir importuojamų prekių bei paslaugų vertės. Tyri-mas atskleidė, kad Graiki-joje nuo 2008 iki 2011 metų

einamosios sąskaitos de-ficitas sumažėjo 54 proc. Nors šalies ekonomika nuo 2007 metų susitraukė net 27 proc., eksporto mastai pa-siekė tų metų lygį.

Ispanijos ir Portugali-jos einamosios sąskaitos deficitai 2008–2011 metais, ataskaitos autorių skai-čiavimu, sumažėjo atitin-kamai 50 ir 40 proc. Be to,

„Euro zona jau atliko didžiąją dalį struktūrinių namų darbų“, – „Financial Times Deutschland“ teigė Vokietijos banko „Bremer Landesbank“ vyriausiasis ekonomistas Folkeris Hell-meyeris.

Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asocia-cija mano, kad pastangos didinti euro zonos šalių konkurencingumą pra-dės duoti rezultatų 2013 metais. Nors šiais metais euro zonos ekonomikai prognozuojamas 0,2 proc. susitraukimas, optimis-tinės ataskaitos autoriai

tikisi, kad kitais metais vieningos valiutos sąjunga gali sulaukti net 0,7 proc. ekonomikos augimo.

Reikalauja daugiau dirbtiNaujausia Graikijos ne-darbo statistika byloja, kad daugiau kaip pusė žmonių, kurių amžius nesiekia 25 metų, neturi darbo. Euro-pos Komisijos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę 53,8 proc. jaunų graikų buvo bedarbiai.

Nuo tarptautinės finan-sinės paramos priklau-somai Graikijai šie duo-menys labai apsunkina galimybes greitai išsikaps-tyti iš krizės. Be to, praėju-sią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tarptautiniai šalies kre-ditoriai (ECB, ES ir TVF) pareikalavo Graikijos vy-riausybės pailginti darbo savaitę iki šešių darbo dienų. Manoma, kad dras-tiškos darbo rinkos refor-mos kelti minimalų mėne-sinį atlyginimą ir ilginti darbo valandas gali būti viena iš vadinamojo trejeto sąlygų, kurią Graikija pri-valės įvykdyti norėdama gauti kitą paramos paketą.

Naujoji šalies vyriau-sybė bando atrasti būdų, kaip sumažinti valstybės išlaidas ir įtikinti tarptau-tinius kreditorius, kurie sprendimą dėl naujo pa-skolos paketo Graikijai tu-rėtų priimti spalį.

Vietos ekonomistai įsiti-kinę, kad „trejeto“ pateik-tas Graikijos darbo rinkos įvertinimas yra klaidin-gas, o didžiausias iššūkis darbdaviams yra ne pigios darbo jėgos trūkumas, bet per mažas jų gaminamos produkcijos poreikis.

„[TVF žinutė] puikiai atspindi eilinių vokiečių rinkėjų nuomonę, kad Graikijai reikia gero spy-rio, – CNN teigė Graikijos ekonomistas Yanis Va-roufakis. – Taigi šiandien Šiaurės Europoje turime šią klaidingų ekonominių tyrimų ir stereotipų sam-plaiką dėl to, kas yra blogai Graikijoje.“

Ekonomistas neri-mauja, kad, jei tarptauti-niai ir euro zonos partne-riai ir toliau teiks tokius griežtus reikalavimus, skolose skendinti valstybė taps „mafijos valdomu pro-tektoratu“.

„Daugiau biudžeto ap-karpymų, dar labiau ma-žinama minimali alga, to-lesnis įsiveržimas į šalies gerovę, faktinis socialinės apsaugos sistemos žlugi-mas, – niūrųjį scenarijų apibūdino Y. Varoufakis. – Šis užburtas ratas savo ke-lyje viską sunaikins.“

»Krizės apimtos euro zonos šalys reformų atžvilgiu pažengė kur kas daugiau nei tikėtasi

mln.

%

FAKTAI

EURO ZONOS ATSIGAVIMAS

•Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos ataskaitoje teigiama, kad nuo 2010 m. darbo jėga Graikijoje atpigo 15 proc.

•Graikijoje nuo 2008–2011 metų einamosios sąs-kaitos deficitas sumažėjo 54 proc., Ispanijoje – 50 proc., Portugalijoje – 30 proc.

•Ataskaitos autoriai pro-gnozuoja, kad kitais metais euro zonos ekonomika augs 0,7 proc.

• „Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę 53,8 proc. jaunų graikų buvo bedar-biai

Atrado dujų

„Repsol“ Peru atrastą dujų telkinį turės dalytis su Brazilijos naftos ir dujų bendrove „Petrobras“. aFp

■Ispanijos naftos ir dujų bendrovė „Repsol“ aptiko didelį dujų telkinį Peru. Pirminiais vertinimais, „Sa-gari“ telkinio atsargos siekia 28–56 mlrd. kubinių metrų.

Aptikus „Sagari“ telkinį Is-panijos kompanijos atsargos Peru žymiai padidėjo. 2008 metais „Repsol“ nustatė dar vieną didelį telkinį šalyje

– „Kinteroni“. Per pastaruo-sius penkerius metus kom-panija aptiko daugiau nei 30 plotų, kuriuose esama naftos ir dujų atsargų. „Repsol“ – viena svarbiausių naftos ir dujų korporacijų Europoje. Ji išgauna naftą Ispanijoje ir Lo-tynų Amerikos regione. Kom-panijos rinkos kapitalizacija siekia apie 23 mlrd. dolerių (63 mlrd. litų).

1

TIK SKAIČIAI

ŠVEDIJOS CENTRINIS BANKAS SUMAŽINO BAzINę PALūKANų NORMĄ IKI 1,25 PROC.

DIDŽIAUSIA JAPONIJOS FINANSų MAKLERIO ĮMONĖ „NOMURA“ KETINA SUMAŽINTI SAVO IŠLAIDAS 1 MLRD. JAV DOLERIų (2,74 MLRD. LITų)

1,25 %

Skyrė naują paskolą

Išmokėti naują paskolos dalį TVF specialistai nusprendė atlikę septintą Airijos ekonomikos būklės vertinimą. Reuters

■Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Airijai perve-dė naują 920 mln. eurų (3,17 mlrd. litū) paskolos dalį.

Lėšos skiriamos pagal trejų metų TVF ir ES vykdomą šalies ekonomikos atkūrimo programą. 2010-ųjų pabai-goje Airija buvo priversta priimti 85 mlrd. eurų (293

mlrd. litų) pagalbą iš TVF ir ES mainais į Dublino įsipa-reigojimą mažinti valstybės išlaidas. „Nepaisant akivaiz-džių kliūčių, kurių sukelia nepalanki pasaulio ekono-mikos prognozė ir tebetrun-kanti euro zonos skolų krizė, Airijos valdžia toliau aktyviai vykdo prisiimtus įsipareigoji-mus“, – teigiama TVF prane-šime spaudai.

Smuko pardavimai

Vokietijos automobilių pramonės asociacijos duomenimis, tik kas ketvirtas Vokietijoje pagamintas automobilis parduodamas vidaus rinkoje. Reuters

■Vokietijos vidaus automobilių pardavimai rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo, todėl eksportas buvo pagrindinis automobilių pramonės augimo variklis.

Vokietijos automobilių pramonės asociacijos duo-menimis, keleivinių automo-

bilių pardavimas rugpjūtį su-mažėjo 5 proc., iki maždaug 226,5 tūkst.

Asociacijos atstovai pa-brėžė, kad augimo variklis šiuo metu yra už Europos ribų esančios rinkos, o padėtis skolų krizės kamuojamose šalyse, tokiose kaip Graikija, Ispanija, Portugalija ir Italija, ateityje taps dar sudėtin-gesnė.

mlrd.

Tikimasi, kad tarptautines paskolas gavusiose euro zonos valstybėse taupymo priemonės ir griežtos reformos jau kitais metais atneš lauktų rezultatų. aFp

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

»šiandien šiaurės Europoje turime klaidingų ekonominių tyrimų ir stereotipų samplaiką dėl to, kas yra blogai Graikijoje

UžsienyjeUžsienyje 1918

Daugės jaunų bedarbių

Ataskaitos autoriai ragina kurti vyriausybės remiamas darbo vietas, rengti jaunuolių mokymus. aFp

■Jaunimo nedarbas pasaulyje artimiausius pen-kerius metus toliau augs, skelbiama naujausioje Tarptautinės darbo organi-zacijos (TDO) ataskaitoje.

Prognozuojama, kad jau-nimo nedarbas iki 2017 metų ir išsivysčiusiose, ir besivystan-čiose šalyse vidutiniškai išaugs iki beveik 13 proc. Organiza-

cija perspėjo, kad nemažai jaunuolių jau prarado viltį susirasti darbą. „Oficialus ne-darbo lygis sumažės ne dėl pa-gerėjusios situacijos darbo rin-koje, bet dėl to, kad nemažai jaunuolių apskritai pasitrau-kia iš darbo jėgos rinkos, nes praranda viltį susirasti darbą, – teigiama TDO ataskaitoje. – Šie nusivylę jaunuoliai neįtrau-kiami į bedarbių gretas.“

Apkaltino aplaidumu

Teismas dėl korporacijai BP pateiktų kaltinimų turėtų būti pradėtas kitų metų sausį. Reuters

■JAV teisingumo departa-mentas apkaltino korpo-raciją BP nusikalstamu aplaidumu dėl 2010 metų pavasarį įvykusios avarijos Meksikos įlankoje.

Be to, JAV administracija ketina išreikalauti iš BP kiek įmanoma didesnės kompen-sacijos už avariją ir naftos nuotėkį. Jeigu Teisingumo

departamentui pavyks įrodyti savo argumentus, BP gali būti paskirta iki 21 mlrd. JAV dole-rių (57,5 mlrd. litų) bauda. BP paneigė kaltinimus nusikals-tamu aplaidumu ir pareiškė esanti pasirengusi savo pozi-ciją ginti teisme. 2010 metų balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje kilusi avarija nusinešė 11 žmonių gyvybę, o į jūrą pa-teko milijonai barelių naftos.

Pagyrė Portugaliją

Anot Vokietijos finansų ministro, Portugalijos pavyzdys įrodo, kad ES parama veikia. aFp

■Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pagyrė Portu-galiją už šios pastangas kovojant su krize.

Anot jo, gavusi papil-domų lėšų Portugalijos ekonomika jau 2013 metais užfiksuos pirminį biudžeto perteklių. O Graikijoje, ne-paisant didžiulės suteiktos

paramos, programa nedavė apčiuopiamų rezultatų, pa-brėžė W. Schauble.

Abi šalys yra gavusios išo-rės paramą, tačiau Lisabona sugebėjo greitai ir deramai reformuoti finansinę veiklą. Nors šalyje vis dar jaučiami krizės padariniai, krizės du-gnas Portugalijoje jau pa-siektas, tvirtino Vokietijos finansų ministras.

20141

Siūlo daugiau dirbti■Tarptautiniai Graikijos kreditoriai, Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) šaliai pasiūlė naujų priemonių išbristi iš krizės.

Tarp jų yra ir siūlymas pa-ilginti darbo savaitę iki šešių dienų.

Tikimasi, kad šie siūlymai padės liberalizuoti darbo rinką ir padidinti pajamas į šalies biudžetą. Vadinama-sis trejetas spalį turi pateikti galutinę ataskaitą dėl Graiki-jos ir ši nuspręs, ar šalis gali tikėtis naujo paramos pa-keto. Norint toliau tinkamai padengti įsiskolinimus Grai-kijai reikia papildomų 31,5 mlrd. eurų (108,7 mlrd. litų).

TIK SKAIČIAI

BANKRUTAVUSIOS ŠVEDIJOS AUTOMOBILIų KOMPANIJOS „SAAB“ PIRKĖJAI PRANEŠĖ, KAD PIRMĄJĮ SAVO MODELĮ SU „SAAB“ ŽENKLU PRISTATyS 2014 METAIS

ISPANIJOS ANDALūzIJOS AUTONOMINIS REGIONAS PAPRAŠĖ CENTRINĖS VyRIAUSyBĖS SUTEIKTI 1 MLRD. EURų (3,45 MLRD. LITų) FINANSINę PARAMĄ

Taupymo programa nepatenkintų Graikijos darbuotojų ir policijos susirėmimai jau tapo kasdienybe. Reuters

mlrd.Turkijos

augimas vilioja investuotojus

Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuotojus, tačiau, anot

vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Pasaulio kryžke-lėje tarp Europos ir Azijos esanti valstybė sulaukė

milžiniško užsienio inves-ticijų antplūdžio ir pelnė naujojo tigro vardą. Ge-opolitiškai nestabiliame regione įsikūrusi Turkija dėl savo narystės NATO ir pasaulietinės vyriausybės investuotojams iš užsienio suteikia stabilumą bei sau-gumą.

Augimo variklisTurkijos ekonomika atsi-gavo po 2000–2001 metais kilusios krizės ir šiandien yra sparčiausiai auganti ekonomika iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plė-tros organizacijos (EBPO) valstybių. Šalies ekono-mika 2010 metais augo 9 proc., 2011-aisiais šis rodi-klis siekė 8,5 proc.

Iki šių metų pagrindinis ekonomikos variklis buvo vidaus paklausa: namų ūkių vartojimas buvo paly-ginti aukštas, verslininkai noriai investavo. Anot Tur-kijos ekonominės politikos tyrimų instituto (TEPAV) ekonomisto Ozano Acaro, vidaus vartojimo augimą lėmė investicijų antplū-dis iš Europos. „Esant silpnoms Europos ekono-mikoms Turkija buvo ver-tinama kaip daug žadanti

rinka, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė jis. – Bankai pradėjo išduoti daugiau paskolų, mažinti palūkanų normas ir šalies gyventojai pradėjo dau-giau vartoti.“

Tačiau dėl praėjusiais metais įvykusio ekonomi-kos perkaitimo centrinis šalies bankas bando šiek tiek suvaržyti vidaus pa-

klausą. „Šiandien vis dažniau

matome bandymų kore-guoti šalies ekonomikos pusiausvyrą – Turkijai pavyko padidinti eksporto potencialą, kuris iki šiol beveik neprisidėjo prie ša-lies ekonomikos augimo“, – teigė „Ekonomika.lt“ kalbinama politinės rizi-kos konsultacinės grupės

„Eurasia Group“ analitikė Naz Masraff.

Pritraukia investicijųBendra Turkijos investa-vimo aplinka yra patrau-kli, užsienio investuotojai teigiamai vertina galimy-bes investuoti į šalį. Tarp-tautinės konsultacinės bendrovės „A.T. Kearney“ sudaromame tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pasitikėjimo reitinge Tur-kija užima 13 vietą.

„Palyginti su kitomis šalimis, Turkijoje pakan-kamai lengva įsteigti savo kompaniją, esant nesutari-mui užsienio investuotojai gali kreiptis į tarptautinį arbitražą, įmonių pelno mokestis buvo sumažin-tas, nėra apribojimų kapi-talui judėti“, – pasakojo N. Masraff.

Anot jos, užsienio in-vestuotojus atbaido biu-rokratiniai suvaržymai ir lėta vietos teismų sistema. „Turkijoje, ypač vietos sa-vivaldoje, rimta problema išlieka korupcija, sudė-

tingai mokesčių sistemai reikia reformų, tačiau pernelyg dažni ir nežy-mūs valdžios mokestiniai pakeitimai apsunkina in-vestuotojus“, – tvirtino N. Masraff.

O. Acaro teigimu, Tur-kija yra patraukli šalis užsienio investuotojams. „Turėdama viltį ateityje tapti ES nare šalis gali suteikti daugiau pasitikė-

jimo, – sakė ekonomistas. – Turkija yra saugi, sparčiai auganti ir daug žadanti rinka.“

Daugiausia šalyje in-vestuojama į energetikos sritį, kur šiuo metu vyksta privatizacijos procesas. Be to, daug investuojama į mažmeninę prekybą, sveikatos apsaugą ir švie-timą. Ateityje daugiausia vilčių teikia šalies mašinų

ir maisto pramonė, teigė TEPAV ekonomistas ir pridėjo, kad vyriausybė rengia projektus, kurie padėtų padidinti šių sričių konkurencingumą.

ES svarbaTurėdama kaimynystėje milžinišką Europos rinką ir sparčiai besivystančias Vidurio Rytų ekonomikas Turkija yra palankioje geoekonominėje padėtyje. Vis dėlto derybos dėl įsto-jimo į Europos Sąjungą (ES) pradėjo strigti dar 2005 metais, o vos prieš porą metų šis klausimas buvo įšaldytas.

„Šiuo metu Turkija apskritai nutraukė ryšius su ES, nes iki metų galo bendrijai pirmininkauja Kipras. Iki šių metų pa-baigos jokio progreso tikė-tis nereikėtų“, – mano N. Masraff.

Analitikės teigimu, to-kią santykių stagnaciją galima paaiškinti abiejų pusių nenoru bendradar-biauti. „ES lyderiai šiuo metu turi kitų problemų ir bendrijos plėtra nėra jų prioritetas. Turkija iš savo pusės bando diversifikuoti savo galimybes ir tai pa-sireiškia užsienio preky-boje.“

ES vis dar išlieka pa-grindinė Turkijos preky-bos partnerė, tačiau pasta-raisiais metais tarpusavio prekybos mastai smarkai sumažėjo. „ES nepraras

savo reikšmės kaip svar-bus šalies prekybos par-tneris, bet Vidurio Rytų ir Afrikos valstybių svarba pastebimai auga“, – tvir-tina N. Masraff.

Ateities iššūkiaiPagrindinis iššūkis Turki-jai siekiant išlaikyti eko-nomikos augimo tempą yra einamosios sąskaitos deficito mažinimas. Šalies centrinis bankas paskelbė, kad pirmąjį šių metų pus-metį einamosios sąskaitos deficitas siekė 31 mlrd. JAV dolerių (85 mlrd. litų), tačiau buvo beveik trečda-liu mažesnis nei per tą patį laikotarpį 2011 metais.

Per artimiausią dešim-tmetį Turkijos valdžia užsimojo pastatyti kelias branduolines jėgaines, ku-rios, kaip tikimasi, padės sumažinti šalies priklau-somybę nuo naftos ir dujų importo.

Be to, ekspertams kelia nerimą žemas gyventojų taupymo rodiklis, sie-kiantis 12–13 proc. bendrų namų ūkio pajamų. „Di-delę dalį Turkijos gyven-tojų sudaro jaunimas ir tai yra teigiamas aspek-

tas mažmenininkams, tačiau tuo pat metu jauni turkai kartais apskritai netaupo“, – pasakojo N. Masraff.

Netobula darbo rinka – dar vienas iššūkis, kurį Turkija turės įveikti norė-dama toliau ekonomiškai plėtotis. „Darbuotojų priė-mimas į darbą ir jų atleidi-mas yra gana sudėtingas, išeitinės išmokos yra vie-nos didžiausių pasaulyje – darbdavys turi sumo-kėti mėnesio atlyginimą už kiekvienus darbuotojo išdirbtus metus“, – ko-mentavo „Eurasia Group“ analitikė.

O. Acaro manymu, ne-reikia pamiršti ir išorės veiksnių, kurie gali pa-kenkti Turkijos augimui. Euro zonos subyrėjimo grėsmė, kurdų separatistų išpuoliai šalies viduje, politinė krizė Sirijoje ir kitose Turkijos kaimynys-tėje esančiose valstybėse, anot jo, gali neigiamai atsiliepti Turkijos vidaus ekonomikai. „Šie rizikos veiksniai gali turėti nei-giamą poveikį vidaus eko-nomikos plėtrai“, – teigė O. Acaras.

Formalios derybos dėl Turkijos įstojimo į ES įstrigo, tačiau Europa išlieka pagrindinė šalies prekybos partnerė. scanpix

FAKTAI

EKONOMINIS TURKIJOS STEBUKLAS

• Turkijos ekonomikos augimas 2011 metais sie-kė 8,5 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet šis rodiklis sieks 3–4 proc.

• Praėjusiais metais Turki-ja sulaukė 15,9 mlrd. JAV dolerių (43,6 mlrd. litų) tiesioginių užsienio inves-ticijų

•Daugiausia investuoja-ma į energetikos, mažme-ninės prekybos, sveikatos apsaugos ir švietimo sritis

• Pagrindinė šalies pre-kybos partnerė išlieka ES – prekyba su ES šalimis sudaro 40 proc. Turkijos užsienio prekybos

•Didžiausias Turkijos eko-nomikos iššūkis – einamo-sios sąskaitos deficitas, pirmąjį šių metų pusmetį jis siekė 31 mlrd. JAV dole-rių (85 mlrd. litų)

Dabar, kai atėjo metas atsigauti, įsitikinimas, kad šis kartas neturėtų būti toks pats, gali būti tiek pat pavojingas.

Daugelis politikų ir ekonomistų pabrėžė, kad po 2007–2008 m. sunkme-čio atsigaunama žymiai lėčiau nei po pokario, kai tada vidutiniškai prireikė vos daugiau nei metų, kad būtų iki anks-tesnio lygio atkurta pro-dukcija ir užimtumas. Pagal šį kriterijų dabar-tinis atsigavimas yra nepriimtinai lėtas, tiek produkcijos, tiek užim-tumo lygiai yra žemesni už praėjusį pakilimą. Dėl to politikos formuotojai jaučia galintys teisėtai naudoti visus įmanomus makroekonominius sver-tus, kad pasiektų atsiga-vimą, panašų į ankstes-niuosius.

Taip darydami parei-gūnai nenori atsižvelgti į faktą, kad pastaroji krizė atsitiko dėl precedento neturinčio subliūškusio kreditų bumo. Tam tikru mastu būtų buvę logiška tikėtis ir precedento ne-turinčio pakilimo. Kai krizė prasidėjo, daug kas tikėjosi V formos atsigavimo ir nepaisė daugybės tyrimų, rodan-

Kitoks atsigavimasKlaidingas įsitikinimas, kad „šis kartas kitoks“,

privedė prie to, kad politikai pastarojo dešimtmečio pradžioje leido kredito bumui tęstis pernelyg ilgai

ir taip paklojo pamatus didžiausiai finansinei krizei, kurią mena gyvieji.

DANIELIS GROSASProject-syndicate.org

čių, kad atsigavimas po finansų krizių sukeltų recesijų yra silpnesnis ir lėtesnis nei atsigavimas po „normalių“ recesijų.

Pastebėjimas, kad at-sigavimas po finansinių krizių yra kitoks, sufle-ruoja, kad standartinė makroekonomikos poli-tika gali suveikti ne taip, kaip paprastai tikimasi. O transatlantinis paly-ginimas rodo, kad šiuo atveju taip ir yra.

Būtų galima tikėtis, kad finansinės krizės šo-kas JAV ir euro zonoje yra panašus dėl panašaus dydžio, vidinės įvairovės ir panašaus namų kainų (vidutiniškai) išaugimo keleri metai prieš krizę. Be to, abiejose Atlanto pusėse buvo panašus są-lyginis finansų sistemos skolos išaugimas.

Iš tiesų JAV ekono-mika nuo krizės pradžios buvo ir yra labai panaši į euro zonos: abiejose Atlanto pusėse BVP vie-nam žmogui šiandien vis dar yra apie 2 proc. ma-žesnis už 2007 m. lygį. Ne-darbo lygis JAV ir euro zonoje taip pat augo dau-

»šis kartas – arba labiau ši pokrizinė aplinka – tikrai yra kitokia

gmaž tiek pat – apie tris procentinius punktus.

Žinoma, kai kas gali iš-skirti tam tikras Europos šalis, įklimpusias nuos-mukyje. Tačiau JAV taip pat turi kelis silpnus re-gionus. Airiją ir Ispaniją atitinka Nevada ir Kali-forniją (Graikiją – Puerto Rikas). Reikia lyginti dviejų žemyno dydžių ekonomikų, kurioms bū-dinga didelė vidinė įvai-rovė, vidurkius.

Atsižvelgus į viską atrodo, kad šis kartas – arba labiau ši pokrizinė aplinka – yra kitoks, o makroekonomikos poli-tika mažai tepagelbėjo bandant taisyti padėtį. Šalys, kaip JAV ir JK, kurios kaupia skolą re-kordiniu greičiu, tikisi, kad deficito išlaidos ga-liausiai atsipirks sukū-rus stipresnę ekonomiką. Tačiau jos rizikuoja, kad jų skolos su BVP santy-kis gali perkopti 100 proc. ribą, o tai, jei į jas būtų pradėta žvelgti neigia-mai, paliktų jas finansų rinkų valiai.

Istorija byloja, kad pa-lūkanų normos neliks amžinai rekordiškai že-mos ir kad pokyčių metas gali ateiti staigiai. Kodėl mes turėtume tikėtis, kad šį kartą viskas bus kitaip?

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

D. Grosas: pokyčių metas gali ateiti staigiai.

project-syndicate

CV Danielis Grosas

Vokiečių ekonomistas, studijavo Romos ir čikagos universitetuose

Nuo 1990 m. vadovauja Europos politikos studijų centrui

1983–1986 m. dirbo Tarp-tautiniame valiutos fonde

1988–1990 m. ėjo patarėjo ekonomikos klausimais pa-reigas Europos Komisijoje

1998–2005 m. buvo patarė-jas Europos Parlamente

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

»Didelę dalį Turkijos gyventojų sudaro jaunimas ir tai yra teigiamas aspektas mažmenininkams, tačiau tuo pat metu jauni turkai kartais apskritai netaupo

Užsienyje20

Artėjant šaltai žiemai ir prognozuojant augančias dujų kainas Europos Sąjunga nusprendė įpilti alyvos į Europos ir „Gazprom“ santykių kurstomą ugnį – pradėtas tyrimas dėl Rusijos dujų milžinės

antikonkurencinio elgesio.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkė k o m p a n i j a

„Gazprom“ sulaukė Eu-ropos Sąjungos (ES) ty-rimo dėl antimonopolijos įstatymų pažeidimų. Europos Komisija (EK) išplatino pranešimą apie pradėtą tyrimą dėl Ru-sijos dujų milžinės do-minuojančios pozicijos gamtinių dujų rinkoje Centrinėje ir Rytų Euro-poje.

„Komisija įtaria, kad „Gazprom“ galėjo pasi-naudoti dominuojama rinkos pozicija tiekdama dujas į Centrinėje ir Rytų Europoje esančias ES nares“, – rašoma ofi-cialiame EK pranešime spaudai.

Konkurencijos pažeidimaiEK kaltina Rusijos dujų bendrovę pažeidus tris antikonkurencijos prin-cipus: laisvo dujų ju-dėjimo ES valstybėse ribojimą, dujų tiekimo diversifikacijos truk-dymą ir nesąžiningą kainų klientams nusta-tymą susiejant gamtinių dujų kainas su naftos kainomis.

„Jei bus patvirtinta, toks elgesys gali riboti konkurenciją ir lemti kainų augimą bei sukelti saugaus tiekimo pavojų. Galiausiai toks elgesys pakenktų ES klientams“, – teigiama EK išplatin-tame pranešime.

ES dokumente ra-šoma, kad „Gazprom“ įtariama plėtojusi nacio-nalinių rinkų skaidymo strategiją. Tai Rusijos bendrovė esą darė pasi-telkusi į pagalbą tokius rinkos metodus kaip dujų eksporto uždraudimas ar klientų dujų pristatymo vietos pasirinkimo ri-bojimas. ES įtaria, kad „Gazprom“ užkirto kelią dujų tiekimo išskaidy-mui reikalaudama iš kli-entų pasirašyti įsiparei-gojimus naudotis Rusijos bendrovės infrastruk-tūra ir taip užkirsti kelią kitiems projektams.

Be to, kaip teigiama, gamtinių dujų kainos sutartyse susiejimas su naftos produktų kaino-mis sudarė sąlygas nesą-žiningam kainų nusta-tymui, dėl ko galiausiai sumokėti turėjo Europos dujų vartotojai.

Kol kas neaišku, kiek gali užtrukti šis tyrimas, tačiau jei „Gazprom“ bus pripažinta pažeidusi ES konkurencijos įstatymą, jai grėstų bauda iki 10 proc. nuo metinės kompa-nijos pasaulinės apyvar-tos. Tokiu atveju įmonei grėstų 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) bauda.

„Komisija turi galios pritaikyti sankcijas, tarp kurių yra ir galimos bau-dos už ES konkurencijos taisyklių pažeidimus, ta-čiau šiandien kol kas per anksti kalbėti, koks bus galutinis tyrimo rezulta-tas“, – žiniasklaidai kal-bėjo EK konkurencijos komisaro Jose Almunios atstovas spaudai Antoi-ne‘as Colombani.

Kol kas pradėtas tyri-mas apima Lenkiją, Če-kiją, Slovakiją, Vengriją, Bulgariją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, tačiau EK ne-atmeta galimybės išplėsti tyrimą ir į kitas šalis. „Jei rasime pažeidimų įrodymų šiose šalyse, tuomet galime praplėsti tyrimą į kitas ES valsty-bes nares“, – tvirtino A. Colombani.

Apkartins santykiusEuropa jau ne pirmus metus siekia sumažinti „Gazprom“ dominavimą regiono gamtinių dujų rinkoje. Priimami nauji energetikos politikos pakeitimai, raginantys atskirti dujų tiekėjus nuo dujų vamzdynų sa-

vininkų. Be to, nors van-giai, tačiau skatinama tiesti dujotiekius, kuriais būtų tiekiamos dujos ne iš Rusijos.

ES pradėjo aktyviau spręsti dujų priklauso-mybės nuo Rusijos klau-simą, kai 2006 metais buvo smarkiai sumažin-tas dujų tiekimas, o 2009 metais tūkstančiai gyven-tojų Pietryčių Europoje liko be dujų per pačius žiemos šalčius. Bene labiausiai dėl šios pri-klausomybės kenčia 2004 metais į ES įstojusios bu-vusios Sovietų Sąjungos valstybės, kurioms Rusija tiekia beveik visą reika-lingą dujų kiekį.

Šis EK sprendimas greičiausiai padidins

įtampą santykiuose su Rusija. Pastarosios ly-deriai ne kartą reiškė nepasitenkinimą, kaip griežtai ES vertina kom-paniją „Gazprom“. „Ma-nome, kad mus bandoma išstumti iš Europos ener-getikos rinkos“, – praėju-siais metais kalbėjo tuo-metinis Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

EK pradėtą tyrimą pa-sveikino aukščiausi Lie-tuvos pareigūnai. „Tai reikšmingas sprendimas, kuris gali pakankamai stipriai pakeisti situaciją Europos dujų rinkose ir paties „Gazprom“ elgesį, pirmiausia mūsų regione ir visoje Centrinėje Euro-poje“, – pabrėžė premje-ras Andrius Kubilius.

Tik pasirodžius pra-nešimams apie pradėtą antikonkurencinį tyrimą Rusijos atstovai atsisakė komentuoti padėtį ir ti-kino nepažeidę konku-rencijos taisyklių. Tačiau vėliau viešumoje pasi-

rodė kaltinimų Lietuvai. „Šis sprendimas susi-

jęs su kai kurių ES šalių politika. Tuo labiau kad jau viešai nuskambėjo dė-kingas Lietuvos vyriau-sybės pareiškimas“, – pa-reiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie ES Vladimi-ras Čižovas, turėdamas omenyje žurnalistams pasakytus Lietuvos prem-jero žodžius.

Briuselyje esančio Eu-ropos politinių studijų centro vadovas Christia-nas Egenhoferis mano, kad šis tyrimas atskleis „Gazprom“ piktnaudžia-vimą Rytų Europos dujų rinkoje.

„[Šis tyrimas] turės neigiamą poveikį ES ir Rusijos santykiams, ta-čiau šiuo metu nėra ki-tos alternatyvos abiem pusėms prekiauti gamti-nėmis dujomis, – „Wall Street Journal“ kalbėjo Ch. Egenhoferis. – Rusija vis dar yra didžiausia gamtinių dujų tiekėja pa-saulyje.“

»Tai turės neigiamą poveikį ES ir Rusijos santykiams, tačiau šiuo metu nėra kitos alternatyvos abiem pusėms prekiauti gamtinėmis dujomis

Peštynės: ES prieš „Gazprom“

Tikimasi, kad pradėtas tyrimas dėl „Gazprom“ antikonkurencinės veiklos padės sumažinti dujų kainas Europos vartotojams. Reuters

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

FAKTAI

ES IR „GAZPROM“ NESUTARIMAI

• ES importuoja 60 proc. savo dujų, ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekia „Gazprom“

• Praėjusių metų rugsėjį ES atliko kratas „Gaz-prom“ ir kompanijos kli-entų Europoje būstinėse

• Praėjusių metų sausį Lietuva pateikė skundą Briuseliui dėl galimo „Gaz-prom“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi

• Jei ES pradėtas tyrimas dėl „Gazprom“ antikon-kurencijos pažeidimų pasi-tvirtins, kompanijai gresia 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) bauda

• „Gazprom“ skaičiavi-mais, šiais metais paja-mos iš dujų eksporto į Europą išaugs iki 61 mlrd. JAV dolerių (167 mlrd. litų)

VadybaVadyba 2322

350TOKIĄ SUMĄ EURų SUTAUPyTų GRAIKIJOS BIUDŽETAS, JEI SUMAŽINTų VISIEMS BUVUSIEMS PREzIDENTAMS PENSIJAS

Naujas vadovas■75 degalinių tinklą val-dančioje „Lietuva Statoil“ keičiasi vadovai – nauju bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Giedrius Bandzevičius.

Jis pakeis dvejus metus kompanijai vadovavusį Tomą Graven-Lauritzeną. G. Ban-dzevičius bendrovėje „Lie-

tuva Statoil“ dirba nuo 2009 metų ir iki šiol ėjo Pardavimo ir tiekimo departamento direktoriaus pareigas. Prieš karjerą „Lietuva Statoil“ įmo-nėje, naujasis vadovas dirbo UAB „SCA Packaging“ rinko-daros direktoriumi.

T. Graven-Lauritzenas tęs karjerą „Statoil Fuel & Retail“ kompanijoje Lenkijoje.Keičiasi „Statoil“ vadovai. Fotodiena

TIK SKAIČIAI

100TIK SKAIČIAI

TIEK DARBO VIETų TIKIMASI SUKURTI LIETUVOJE ATIDARIUS PARDUOTUVę „IKEA“200

TOKIO DyDŽIO MĖNESINę ALGĄ GAUNA „SNORO“ BANKROTO ADMINISTRATORIUS NEILAS COOPERIS

Keitėsi „KG Group“ vadovybė■Paukštininkystės verslo „KG Group“ vykdomuoju direktoriumi paskirtas Mindaugas Jukna, prieš tai jis vadovavo Kaišiadorių paukštynui.

M. Jukna koordinuos Kaišiadorių paukštyno ir Vilniaus paukštyno centrali-zuotų funkcijų valdymą.

Kaišiadorių paukštyno generaliniu direktoriumi paskirtas Mantas Rudaitis, iki šiol jis dirbo „KG Group“ paukštininkystės verslo Eko-nominės analizės tarnybos vadovu.

M. Rudaitis įmonių gru-pėje „KG Group“ dirba jau šešerius metus, iš jų trejus – paukštininkystėje.„KG Group" priklausančiuose paukštynuose pasikeitė vadovybė. Fotodiena

tūkst.

Svarbiausia išsaugoti kelionių oru žavesį

„Man regis, visą gyvenimą ir aviacijoje, ir kitur mėginau atskirti tai, ko niekas nedaro, nes tai nepadeda, nuo to, ko niekas nedaro, nes to nedarome mes“, – sako Richardas Bransonas, vienas žymiausių šio meto verslininkų.

Tai naujoje savo knygoje „Siekti dangaus“, iš-leistoje „Baltų

lankų“, pasakoja „Virgin Group“ įkūrėjas. Joje žino-mas verslininkas pasakoja ne tik aviacijos istorijos subtilybes, bet ir dalijasi įžvalgomis apie aviacijos verslą, savo žingsnius ir sprendimus. „Ekonomika.lt“ leidžia savo skaityto-jams pirmiesiems susi-pažinti su ištraukomis iš naujos, knygynų dar nepa-siekusios, knygos.

***Štai pavyzdys, ko niekas

nedaro, nes tai nepadeda. Visai neseniai pasiūliau ištempti lėktuvus iš an-garo ant kilimo ir leidi-mosi tako. Teoriškai taip būtume sutaupę nemažai aviacinių degalų. Atlikus bandymus paaiškėjo, kad tempiant reaktyvinį lai-nerį už priekio gadinamas jo karkasas. Todėl dabar ieškome būdų, kaip įrengti elektrinius varikliukus priekiniuose mūsų lėk-tuvų ratuose.

Toliau palyginimui, – ko tiesiog nedarėme.

Jei lėktuve norite įrengti tokias sėdynes, kad keleiviai galėtų atsigulti ir visai neblogai nusnūsti, ge-riausia jas išdėstyti eglute. Taip į saloną tilps daugiau

žmonių ir visiems bus pa-togiau. Tačiau man nuolat būdavo tvirtinama, kad taip daryti negalima. Visi aiškindavo, jog taip nu-spręsta dėl to, kad jei lėk-tuvą ištiktų avarija, saugos diržai sužeistų keleivius. Lyg niekas nebūtų girdėjęs apie oro pagalves. Nūdien eglute išdėstytos sėdynės ir saugos diržai su oro pagal-vėmis yra „Virgin Atlan-tic“ prabangaus salono pa-sididžiavimas.

Bėgant metams pirmieji pateikėme rinkai pato-gias atlenkiamas sėdynes, plokščias lovas, poilsio kambarius su plaukų sti-listais ir masažuotojomis, paslaugą būti paimtam iš namų motociklu ir limu-zinu.

„Virgin Atlantic“ buvo pirmoji bendrovė, kurios lėktuvuose kiekvienos sė-dynės atlošo kitoje pusėje buvo įrengti asmeniniai vaizdo ekranai, kad kie-kvienas keleivis galėtų išsirinkti ir pasižiūrėti norimą filmą ar televizijos laidą. Šios idėjos padeda. Be abejo, buvo daugybė tokių, kurios nieko vertos. Ar kas nors prisimena mūsų „gyvai“ rengtas pra-mogas skrydžio metu?

***Vienas sudėtingiausių

ir įdomiausių iššūkių

tvarkant oro linijas – kaip išsaugoti kelionių oru žavesį, ir man keista, kiek mažai bendrovių į tai žiūri rimtai. Dau-gelis mūsų keleivių yra skraidę tik pigiausia komercinių reaktyvinių

lėktuvų klase. Vis dėlto skrydis gali būti jaudi-namas, tiesiog stebu-klingas, ir tik nuo mūsų priklauso, ar keleivių pa-tirtis bus įvairi ir įdomi, ar mažų mažiausiai bent patogi.

***2001 m. rugsėjo 11 d.

visam laikui pakeitė oro keliones. Devynio-lika lėktuvo užgrobėjų dviem keleiviniais reak-tyviniais lėktuvais tren-kėsi į Pasaulio prekybos

centro bokštus dvynius Niujorke, vienu – į Pen-tagoną, o ketvirtasis su-dužo laukuose: lėktuvo keleiviai rizikuodami savo gyvybe priešinosi pagrobėjams.

Po rugsėjo 11 d. atakų

reikėjo ko nors imtis. Neturiu nieko prieš pa-pildomą saugumą, tik nesuprantu, kodėl juo tu-rėtų būti rūpinamasi taip dirbtinai. Jūs norite at-imti mano mamos virba-lus? Gerai, bet kodėl tada vos perėjęs vartus galiu nusipirkti butelį lengvai užsidegančio skysčio? Ko-dėl galiu įsigyti skustuvų? Norite, kad pusvalandį stovėčiau eilėje? Jei jau privalau, gerai, bet kaip tada dėl butelio vandens,

giama naujajame „V Aus-tralia“ saugos filmuke, – jūsų atlenkiamasis stale-lis sudėtas, ir jūsų plaukai atrodo tiesiog puikiai.“ Dėl pastarojo punkto „V Australia“ vykdoma-jam direktoriui Brettui Godfrey teko gerokai pasiginčyti su Civilines aviacijos administracija, nes ši manė, kad toks pra-šymas yra nepagarbus. Po kelių savaičių Brettas pateikė duomenų, įrodan-čių, kad keleiviai atkreip-davo didesnį dėmesį į „ne-pagarbius“ jo prašymus.

Visada laikiausi nuos-tatos, kad oro linijų per-sonalo darbas – pramogų verslas. Personalas turi taip dirbti. Kasdien siau-ruose metaliniuose cilin-

»Vis dėlto skrydis gali būti jaudinamas, tiesiog stebuklingas, ir tik nuo mūsų priklauso, ar keleivių patirtis bus įvairi ir įdomi, ar mažų mažiausiai bent patogi

R. Bransonas stebisi, kodėl tiek mažai oro bendrovių rūpinasi klientais, ir siekia padėti jiems išsaugoti skrydžių žavesį. scanpix

FAKTAI

RIChARDAS BRANSONAS

• R. Bransonas gimė 1958 m.

• „Virgin Group“ vienija daugiau nei 400 kom-panijų

• Nuosavą verslą R. Bran-sonas mėgino pradėti bū-damas 16 m.

• 2011 m. R. Bransonas žurnalo „Forbes“ buvo paskelbtas ketvirtuoju turtingiausiu Didžiosios Britanijos žmogumi

• 1991 m. verslininkas pasiekė pasaulinį rekordą kirsdamas Ramųjį vande-nyną oro balionu

druose susodinama pu-santro milijono žmonių ir reikalaujama, kad jie elgtųsi taip, kaip nuro-dyta. Visų saugumo labui neturėtume pamiršti, kad iš žmogiškos prigimties reikalaujame tikrai per daug.

***Spausti konkurentus

yra bjauru. Kai didelė oro linijų bendrovė sumažina visų skrydžių kainas, maža skraido toliau ir pati-ria nuostolių dėl išaugusių išlaidų. Mano nuomone, toks elgesys yra neetiškas. Neretai žaidimas tampa dar nešvaresnis, kai kelių šalių nacionalinės oro su-sisiekimo bendrovės su-sivienija, kad išstumtų iš rinkos konkurentą.

kol laukiu? Norite per-šviesti mano batus? Gerai. Tai gal tada pasiūlykite man kėdę, kad galėčiau vėl jais apsiauti?

O kaip dėl muitinės for-malumų prieš skrydį ir didelės imigrantų baimės po jo? Juk dėl to skrydžio smagumas žmonėms gero-kai nublanksta. Taigi pra-dėjome nuo smulkmenų. Vis dėlto, kad ir kas būtų, stengiamės priversti jus nusišypsoti. „Įsitikinkite, kad jūsų sėdynė tiesi, – tei-

»Oro linijų bendrovės subyra lyg kortų nameliai, vos susiduria su sunkumais, o gandai apie patiriamas problemas, tučtuojau pasklindantys tarp konkurentų, prie to dar prisideda

Skraidinti tuščias vie-tas lėktuve yra brangu. Oro linijų bendrovė, kuri netikėtai turi skraidinti pustuščius lėktuvus, mir-tinai nukraujuos, nereikės nė laukti kelerių metų ar mėnesių – tai atsitiks po kelių savaičių. Dar kovą pelningai veikusios oro linijos gegužės viduryje gali būti jau bankrutavu-sios. Dėl to gerai žinoma, kad oro linijų bendrovės subyra lyg kortų nameliai, vos susiduria su sunku-mais, o gandai apie pati-riamas problemas, tuč-tuojau pasklindantys tarp konkurentų, prie to dar prisideda. Kol paneigiate šiuos gandus, jus jau pra-žuvęs.

Jei norite priversti

konkuruojančią oro linijų bendrovę pasitraukti iš rinkos, jums visai nereikia sumažinti kainų. Tereikia užsiminti, kad jūsų kon-kurentai patyrė nuostolių. Tokie gandai ištikimesni tada, kai kalbama apie pi-gių skrydžių bendroves, nes jų pelnas mažesnis ir pinigų atsargos mažesnės. Be to, jos labiau priklauso nuo laisvalaikio kelionių ir atostogų išvykų.

Kodėl tai taip svarbu? Įsivaizduokite, kad esate kelionių organizatorius ir ką tik išgirdote netikėtų, galbūt šmeižikiškų gandų, jog pigių skrydžių oro li-nijoms, kuriomis visada naudojatės, ima stigti pi-nigų. Argi galite nekreipti dėmesio į tokius gandus? Tikrai ne! Mažiausiai no-rėtumėte savo klientus skraidinti bet kurią mi-nutę galinčiomis bankru-tuoti oro linijomis. Nes jei oro linijos tikrai bankru-tuos, prieisite liepto galą ir jūs: jūsų klientai pra-ras pinigus, o jums teks atremti visų savo klientų nepasitenkinimą.

Niekas nenuneigs, kad pasitelkus internetą šios pramonės šakos bendro-vių konkurencija stabi-lizavosi. Taip yra todėl, kad nuo vienos iki kitos bendrovės keliavę šmei-žikiški gandai jau nebe-turi tokios įtakos kaip anksčiau. Šiais laikais norėdami paleisti gandą ir priversti konkurentą pasitraukti iš rinkos tu-rėtumėte jį paskleisti ne tik daugybei nervingų agentūrų, bet ir visiems keliaujantiems žmo-nėms. Jūsų tvirtinimai turėtų būti tokie kraštu-tiniai ir nežmoniški, kad būtų paneigti dar gerokai prieš tai, kai pridarys ti-krų nuostolių. Pasta-raisiais metais užsivėrė daugybės oro linijų ben-drovių durys, tačiau dau-gelis jų tapo netinkamų verslo planų ar didesnių ekonominių sunkumų aukomis.

tūkst.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

RinkodaraRinkodara24 25

84„APPLE“ NUO 2010 METų PRADŽIOS, KAI PRADĖJO PREKIAUTI „IPAD“, PARDAVĖ JAU 84 MLN. „IPAD“ VIENETų

Išrinko valdybą■Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Kauno skyrius išsirinko 5 naujus valdybos narius.

Kadencijos laikotarpiu nauja valdyba didžiausią dė-mesį skirs Kauno rinkodaros srities profesionalų vienijimui ir praktiniams mokymams.

Šios LiMA Kauno skyriaus val-dybos kadencija truks iki kitų metų rudens.

LiMA Kauno skyrius įkurtas 2010 m. ir vienija daugiau nei 100 narių. Lietuvos marke-tingo asociacija įkurta 2004 m. Į valdybą slaptu balsavimu renkami 7 nariai. LiMA skyriai įkurti Vilniuje, Kaune, Šiau-liuose ir Klaipėdoje. LiMA Kauno skyrius išrinko 5 narius. aFp

TIK SKAIČIAI

5,3TIK SKAIČIAI

PIRMINIAIS „AUTOTyRIMų“ DUOMENIMIS, 2012 M. RUGPJūTĮ LIETUVOS NAUJų LENGVųJų AUTOMOBILIų (M1 IR N1) RINKA SMUKO 15 PROC.15

TARPTAUTINĖ REKLAMOS PLANAVIMO AGENTūRA „CARAT“ PROGNOzUOJA, KAD 2013 METAIS PASAULINĖ REKLAMOS RINKA AUGS 5,3 PROC.

h&M įsteigė įmonę

■Drabužių mažmeninės prekybos tinklas „hennes & Mauritz“ (h&M) ant-radienį Lietuvoje įsteigė bendrovę „h&M hennes & Mauritz“.

Kaip skelbia Registrų cen-tras, bendrovė registruota Vilniuje, jai vadovauja Karlas Johanas Perssonas, o įmo-

nės įstatinis kapitalas – 10 tūkst. litų. Anksčiau buvo skelbta, kad H&M Lietuvoje pasirodys 2013 metais.

Spėjama, kad viename iš Lietuvos prekybos cen-trų H&M turėtų atidaryti pirmąją savo prekių ženklo parduotuvę šalyje. Dažniau-siai H&M parduotuvės dydis būna 2,500–3 000 m².Praėjusią savaitę tinklas h&M Lietuvoje įsteigė įmonę. scanpix

mln.

Nuolaidos kenkia ir pirkėjams, ir versluiNuolaidų maratonai, išpardavimai ir akcijos sunkmečiu pardavėjams tapo kone vieninteliu būdu

pritraukti pirkėjų. Pasak ekspertų, ilgainiui prie nuolaidų pripratinti pirkėjai tapo gerokai išrankesni, o nuolatiniai nuolaidų maratonai galiausiai kenkia ir vieniems, ir kitiems.

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Prasidėjus sun-kmečiui parduo-tuvės klientai priprato pirkti

prekių su nuolaida ir da-bar kas ketvirta – penkta „Maximos“ pirkėjo krep-šelyje esanti prekė yra su nuolaida, sako prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaševi-čienė. Esą dabar akcijomis suvilioti pirkėjus yra gero-kai sunkiau nei sunkme-čio pradžioje.

„Pastaruoju metu ste-bime dvi tendencijas: klientai prie akcijų jau pripratę, todėl nebeperka dideliais kiekiais, kaip buvo prieš kurį laiką, – pa-sakojo O. Malaševičienė. – Taip pat sumažėjo loja-lumas prekių ženklui, o tai reiškia, kad klientai jau nebeieško akcijos tam tikro ženklo prekei, o ren-kasi iš tų prekių, kurioms būtent tą dieną taikomos nuolaidos.“

Pasak pašnekovės, maž-daug pusė tokių prekių, kaip rankšluosčiai, tuale-tinis popierius, skalbimo milteliai, yra parduo-dama, kai jiems taikomos nemažos nuolaidos.

„Ne visi mūsų klien-tai gali sau leisti įsigyti knygų, tačiau pasiūlius specialią akciją knygų gali nusipirkti dauguma, todėl tokios prekės kaip knygos, žaislai, avalynė itin perka-mos, kai klientams pasiū-lome specialių akcijų“,– pridūrė pašnekovė.

Didžiausio Lietuvoje

elektronikos ir buitinės technikos tinklo „Topo Centras“ atstovas spaudai Erikas Kundreckas taip pat sakė, kad sunkmečiu „Topo Centre“ gerokai padaugėjo prekių su nuo-laida, dar ir dabar tinklo

parduotuvėse akcinių pre-kių galima rasti kasdien – mat jas taiko ne tik pre-kybos centras, o ir atskiri prekių ženklai.

Pasak pašnekovo, ne-stinga susidomėjimo ir kai kuriomis be nuolai-

dos parduodamomis pre-kėmis. „Apsisprendimą pirkti lemia ne tik kaina, tačiau ir poreikis, tad ne-retai nelaukiama, kol bus taikoma akcija ar nuo-laida. Juolab kad tuomet atsiranda rizika, jog nusi-

žiūrėtos prekės per bumą gali būti tiesiog išpirktos“, – tikino E. Kundreckas.

„Apranga“ netaikoVis dėlto ne visų didžiųjų parduotuvių tinklų at-stovai sako matantys pa-

našias tendencijas:anot „Aprangos“ grupės ge-neralinio direktoriaus Rimanto Pervenecko, drabužių versle panašių tendencijų nematyti – esą per metus yra keli dideli pavasario bei vasaros ir

rudens bei žiemos išparda-vimai, per kuriuos prekės parduodamos kartais iki 60 proc. ar daugiau sie-kiančiomis nuolaidomis, o įprasto sezono metu nuolaidos taikomos retais atvejais. „Krizės pradžioje, kai prekybininkai užsi-pirko daug prekių ir nega-lėjo jų parduoti, nuolaidos buvo didesnės. Dabar, kai atsigaunama, tokių nuo-laidų nėra“, – kalbėjo R.

niau galima rasti ir se-zono metu.

Daugiau jokių nuolaidų?!Rinkodaros specialistas pasakoja, kad išparduotu-vės – unikalus reiškinys, būdingas Rytų Europos valstybėms. Jose turėtų būti pigiau parduodamos senų kolekcijų ir kitos prekės. Tačiau įsibėgė-jus sunkmečiui atsirado tokių išparduotuvių, ku-rios ir toliau vadinamos išparduotuvėmis, tačiau nuolaidas taikyti pamiršo. „Lietuvoje per krizę gana daug parduotuvių pasi-vadino išparduotuvėmis ir iš pradžių taikė nuolai-

»Niekas taip netiki horoskopais kaip logikai – jie dažniau vaikšto pas būrėjus negu religingi žmonės

Norint atkreipti prie nuolaidų pripratintų pirkėjų dėmesį mažų nuolaidų nebeužtenka. Fotodiena

FAKTAI

NUOLAIDOS

• „America’s Research“ atliktas tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai amerikiečių nepirktų pre-kės, jei jai nebūtų taiko-ma didesnė nei 50 proc. nuolaida

• 87 proc. amerikiečių sako, kad rinktųsi tuos prekybos tinklus, ku-riuose jiems suteikiama nuolaidų

• Prekybos centre „Ma-xima“ kas 4–5 pirkėjas perka prekių su nuolaida

das, bet dabar kainos kai kuriose išparduotuvėse, pavyzdžiui, Vilniuje esan-čiame išparduotuvių cen-tre, kartais nesiskiria nuo įprastų“, – įžvalgomis dali-josi A. Savickas.

Pašnekovo nuomone, sunkmečiu susidarė sa-votiškas užburtas ratas, kai pirkėjai ir pardavėjai pakliuvo į nuolaidų ka-ruselę: pirkėjai perka tik tada, kai prekės parduo-damos su nuolaidomis, o prekybininkai, norėdami parduoti, privalo nuo-laidas siūlyti ir toliau. Tačiau per didelis prisiri-šimas prie nuolaidų nėra naudingas nei vieniems,

nei kitiems. JAV specia-listai aiškina, kad kur kas geriau, kai parduotuvėse vyrauja stabilios mažos kainos, o ne gyvenama nuo akcijos iki akcijos. Mat esant stabilioms kai-noms pardavėjams kur kas paprasčiau planuoti biudžetą, o akcinės prekės dažnai nesuteikia pasirin-kimo pirkėjams.

Be to, pardavėjai, maty-dami, kad prekės be nuo-laidos nėra paklausios, nusprendžia ir pagudrauti – keletą dienų prieš pra-sidedant išpardavimams padidina prekių kainas, o vėliau jas sumažina ir t. t.

Pasak A. Savicko, ar-tėjant šildymo sezono pradžiai ir vėl tradiciškai matysime aibę nuolaidų, tačiau panašu, kad nuo-laidų maratonai ateityje turėtų mažėti – verslinin-kai pastebi, kad nuolaidų ir akcijų rengimas užima daug laiko, o jų adminis-travimas didina sąnaudas.

„Neseniai „Lukoil“ pa-skelbė atidarysiantys auto-matinių degalinių, kurios netaikys jokių nuolaidų, – pavyzdį pateikė pašne-kovas. – Degalinių tinklo atstovai pabrėžė, kad jose nebus ir lojalumo kortelių. Sutikusiems patiems apsi-tarnauti pirkėjams bus pa-siūlyta kiek mažesnė nuo-latinė kaina. Tai rodo, kad, ko gero, degalinių tinklo atstovai yra apskaičiavę, jog nuolaidų administra-vimas yra brangus ir jų taikymas neduotų pelno.“

Pasiduoda protingiausiPasak psichoterapeuto Olego Lapino, ant nuo-

laidų kabliuko dažniau-siai užkimba racionalūs, verslūs ir savikontrole pa-sižymintys žmonės. Tokių pirkėjų – apie penktadalis ir būtent jie dažniausiai atkreipia dėmesį į parduo-tuvių akcijas.

„Tokiems žmonėms, kurie taupo ir moka save sudrausminti, praeiti pro parduotuvę su užrašu „Nuolaida“ reikštų pra-leisti šansą sutaupyti ir išreikšti save toje srityje, kur jie yra stiprūs, – pa-sakojo O. Lapinas ir pri-dūrė: – Niekas taip netiki horoskopais kaip logikai – jie dažniau vaikšto pas būrėjus negu religingi žmonės.“

Prasidėjus sunkme-čiui padaugėjo ir tokių parduotuvių, ant kurių vitrinų, reklaminių bu-kletėlių ar stendų apie nuolaidas skelbiantys už-rašai kabo ištisus metus, tačiau anaiptol ne visuo-met taip trokštamų nuo-laidų rasti čia pavyksta. Kartais reklaminiuose bukletuose po užrašu „Nuolaida“ mažomis rai-dėmis parašoma, kad nuo-laida taikoma ne visoms prekėms, o tik daliai, arba kaip tik su nuolaidomis parduodamų prekių par-duotuvėje nėra.

Anot O. Lapino, ir ap-gaulingos akcijos galiau-siai padidina parduotu-vių apyvartą ir paskatina žmones pirkti. „Manipu-liavimas veikia net tada, kai žinome, kad tai ma-nipuliavimas, – jis skiria-mas ne protui, bet deficito baimei“, – aiškino psicho-terapeutas.

Perveneckas. „Apranga“ turi ir iš-

parduotuvių, skirtų par-duoti pigesnėms prekėms, jose išplatinama apie 5 proc. bendrovės drabužių. Būtent išparduotuvės, pa-sak rinkodaros specialisto Audriaus Savicko, lemia, kad „Apranga“ taiko kiek kitokią nuolaidų politiką. O kituose išparduotuvių neturinčiuose drabužių tinkluose nuolaidų daž-

%

»Atsirado parduotuvių, kurios ir toliau vadinamos išparduotuvėmis, tačiau nuolaidas taikyti pamiršo

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

%

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726 Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

A. Zaremba: nereikia savęs nuvertintiPagalvojus apie Akmenės rajoną, pirmiausia galvoje suskamba „Akmenės cemento“ pavadinimas. Nieko stebėtino – šioje įmonėje dirba jau trečia akmeniškių karta ir daug kas rajone susiję su šia įmone.

»Jeigu ekonomika auga, viskas gerai, poreikis didžiulis, bet jeigu dramatiškai pasikeičia ekonominė situacija, mes vieni pirmųjų žinome, kad šaliai ar regionui blogai

Su „Akmenės ce-mento“ vadovu Artūru Zaremba, įmonei vadovau-

jančiu kone dešimtmetį, kalbamės ten, kur ir atsi-randa lietuviškas cemen-tas. Kalbėtis galima apie daug ką – pradedant šim-

nes darome dideles inves-ticijas, – gūžtelėjo pečiais direktorius. – Negalime daug dėmesio ir laiko skirti šventei, daug darbo turime. Sakėme, paleisime naują gamyklą, tada sude-rinsime viską.“

Nutolusioje nuo visų didmiesčių Naujojoje Akmenėje įmonė atsirado neatsitiktinai. Čia dar tarpukariu buvo rasti ir pradėti tyrinėti didžiu-liai kalkakmenio ir molio klodai – tuomet Lietuvoje nuosavos cemento gamy-klos dar nebuvo. „Miestas stovi ant šių klodų, toliau,

už miesto, yra karjerai. Išžvalgyta, kad esant da-bartiniam pajėgumui, žaliavos turėtų užtekti dar 80 metų“, – pasakojo A. Zaremba. Telkinys, kurį naudoja „Akmenės cementas“, tęsiasi iki pat Latvijos – ten kaimynai irgi pasistatę cemento ga-myklą. Pirmoji cemento gamybos linija čia buvo pastatyta prieš 60 metų, vė-liau – prieš 40 metų, iškilo ir antroji, o šiandien A. Zaremba rūpinasi trečio-sios linijos statyba. Šįkart tai bus kitu principu vei-kianti gamykla, leisianti

cementą gaminti naudo-jant mažiau energijos. Da-bar veikianti gamykla bus sustabdyta ir uždaryta, nebent, kalbėjo direkto-rius, kažkas atsitiktų ir cemento reikėtų daugiau. „Geriausiais savo laikais, tarybiniais, „Akmenės cementas“ pagamindavo apie 3 mln. tonų cemento per metus. Šiandien mes pagaminame apie mili-joną“, – skaičiavo versli-ninkas.

Greitai kiloA. Zaremba į Naująją Akmenę atkeliavo iš

Kauno. Jam Vilniaus uni-versitete baigus ekonomi-kos studijas, giminaičiai pasiūlė apsigyventi visai kitame Lietuvos krašte. „Paklausė, ar noriu. Sakė, kad „Akmenės cemente“ ieško ekonomistų. Ir at-važiavau, įsidarbinau“, – trumpai papasakojo jau beveik 20 metų šiame krašte gyvenantis versli-ninkas.

Atėjęs į įmonę tada, kai ši buvo privatizuota, kai atsirado užsienio partneriai, pašnekovas neslėpė, karjeros laiptais kilo greitai: „Po metų ta-pau ekonomikos skyriaus viršininku, dar po kelerių buvau finansų, o vėliau ir generalinis direktorius. Viskas vyko labai greitai, nelabai ir susigaudžiau, kad vadovauju gamyklai. Tačiau tada buvo tokia pa-dėtis – keitėsi kolektyvas, išėjo žmonių.“

Specifinė sritisCemento verslą direkto-rius vadina specifiniu. Ir ne tik dėl sezoniškumo, kuris nori nenori atsi-randa. Sezoniškumas ver-čia įmonę planuoti – nuo balandžio iki lapkričio yra darbų karštymetis, kitais mėnesiais darbuo-tojai dirba sandėliuose ir kitur.

„Mes, matyt, kaip ir statybininkai, esame la-bai jautrūs ekonomikos kilimams ir kritimams. Negaminame cemento kaip galutinio produkto – jis susijęs su gausybe kitų produktų. Jeigu ekonomika auga, viskas gerai, poreikis didžiulis,

bet jeigu dramatiškai pa-sikeičia ekonominė situ-acija, mes vieni pirmųjų žinome, kad šaliai ar regi-onui blogai“, – aiškino A. Zaremba.

Dar vienas „Akmenės cemento“ išskirtinumas – įmonė yra sunkiosios pramonės atstovė, nau-dojanti vietos žaliavas. Didžioji dalis tokių ir panašių įmonių dažniau-siai naudoja įvežtines žaliavas. „Tai labai gerai – dirbdama su vietos ža-liavomis įmonė turi dau-giau nepriklausomybės“, – pabrėžė A. Zaremba.

Krizės nejaučiaPaklaustas, ar „Akmenės cementas“ jaučia, kad artėja antroji krizė, A. Zaremba tik nusijuokė ir pridūrė: „Mes jaučiame „Snoro“ bankroto pada-rinius. Bent manome, kad toje pačioje Latvijoje, kitose Europos šalyse ce-mento naudojimas augo, o pas mus ne – būtent dėl to.“

Vis dėlto krizės įmonė nejaučia. „Pietuose ji yra ir tikriausiai bus. Pas mus, manau, krizės vardu kai kurie politikai naudojasi, nes tuo atveju, jei nepasiseks ką nors da-rant, patogu pasakyti: „O ką aš galiu padaryti“, – teigė A. Zaremba. – Lazda lenkiama. Teisybę sako žmonės, kad mes kartais per daug gąsdinamės. Kai informacija aplink Žemės rutulį gali apskrieti per keletą skambučių, kai visa prekyba vyksta vir-tualioje erdvėje, tokios kalbos apie artėjančias bėdas turi tiesioginę įtaką kainai, kitkam, ir tuo naudojamasi. Tai dalis pa-saulinės strategijos ir tuo pas mus visi užsikrėtė.“

Išmoko pamokasJeigu A. Zarembai šian-dien reikėtų spėti,, kokie bus kiti metai, , jis pasa-kytų, kad tikrai bus ge-riau. Ne tik dėl to, kad, kaip tikisi verslininkas, daugiau uždaryti bankų neteks, bet ir dėl to, kad įmonės bei verslininkai pasikeitė:„Jeigu lygin-tume mūsų kompaniją, kokia ji buvo 2007 m., su tokia, kokia ji šiandien, tai – kaip diena ir naktis. Mes patys pasikeitėme iš esmės. Niekada nebesio-rientuosime į vieną rinką – išskaidėme rizikas. Su-

turi parodyti, kur jas pa-dėjo, o mes padangas pri-imame nemokamai. Ta sistema veikia“, – šypso-josi A. Zaremba.

Rūpinasi aplinkaŽaliųjų antplūdžio pa-skelbus, kad „Akmenės cementas“ imsis deginti buitines atliekas, A. Za-remba nebijo. Ne vieną protestą teko ištverti dar tada, kai buvo pra-nešta apie nereikalingų padangų deginimą. „Tu-rime galingus filtrus,

tamilijoninėmis investi-cijomis į naująją cemento gamyklą, baigiant tuo, kokių pamokų sunkmečiu teko išmokti bendrovės va-dovui.

Užteks 80 metųŠiemet „Akmenės ce-mentas“ švęs 60-metį. „Nešvęsime greičiausiai taip, kaip derėtų švęsti,

mažinome sąnaudas iki pačių būtiniausių su ga-limybe jas padidinti, kai reikės, arba dar labiau su-mažinti. Esame pasiruošę persiorientuoti per metus ir nepatirti nenumatytų nuostolių. Esame mobilūs ir netgi sudarydamas sutartį pa-silieki sau laisvių. Aišku, ir partneriai stengiasi pasilikti laisvių. Ir, ma-tyt, nė vienas iš mūsų šiandien nepasirašysime sutarties, kuri įpareigos nupirkti tiek ir tiek ža-liavų, o priešingu atveju – mokėti baudas. Pokyčių tikrai yra.“

Investuoja į naują gamykląĮ naująją gamybos liniją įmonė investuoja dau-giau nei 300 mln. litų. Šiandien cementas gami-namas maišant iškastinę medžiagą su vandeniu ir sukant mišinį specialioje krosnyje, kurios viename gale itin aukšta tempe-ratūra, išdegant. Gautas mišinys gabenamas į ma-lūnus, kur dedama priedų ir šitaip atsiranda cemen-tas. „Nauja gamybos li-nija leis gaminti cementą naudojant sausas me-džiagas. Taip reikia daug mažiau kuro, taip pat – mažesnės, bet aukštesnės gamyklos“, – pasakojo A. Zaremba.

Naujoji gamybos linija bus ypatinga ir kitkuo. Kaip tikino „Akmenės ce-mento“ vadovas, cemento pramonė ypatinga tuo, kad gaminant produkciją beveik nelieka šalutinių medžiagų, viskas sunau-dojama, tad cemento ga-myklos tinka įvairiam alternatyviam kurui de-ginti. Alternatyvų kurą naudos ir statoma trečioji cemento gamykla. An-troje gamykloje jau šian-dien sudeginama daugiau nei pusė visos Lietuvos panaudotų padangų, nauja gamykla leis be pa-vojingų medžiagų išme-timo į orą deginti buitines atliekas. Šitaip „Akmenės cementas“ galės naudoti gerokai mažiau iškasti-nio kuro – anglies.

„Kaip pavyko pasiekti, kad daugiau nei pusė padangų atkeliauja pas mus? Tai kompleksinis dalykas – šiandien negali imti ir išmesti šiukšlės. Įmonės privalo surinkti padangas iš gyventojų ir negali jų šiaip išmesti,

atitinkame visus reika-lavimus, be to, deginant alternatyvų kurą itin aukštoje temperatūroje nelieka šalutinių pro-duktų. Dūmai, matomi iš „Akmenės cemento“ kaminų, – daugiausia ga-rai, – pastebėjo jis. – Visi šiukšliname ir kuo to-liau, tuo daugiau. Dalis šiukšlių rūšiuojama ir dėl to reikia džiaugtis, ta-čiau didžioji masė atliekų patenka į bendrus sąvar-tynus. Neįsivaizduojate, kokiu tempu jie pilnėja.“

Tiesa, iš kur „Akmenės cementas“ gaus presuotų šiukšlių deginimui, dar neaišku. Greičiausiai pradžioje teks žvalgytis į užsienį, tačiau vėliau tokių šiukšlių turėtų atsi-rasti ir Lietuvoje.

„Su padangomis buvo taip pat – niekas nejudėjo, kol nesuteikėme galimy-bės utilizuoti padangas. Kai čia atsiras įrenginys, galintis utilizuoti tokias atliekas, viskas įsibėgės“, – tikino A. Zaremba. Anot jo, taip Lietuvoje turėtų

išnykti kai kurie sąvar-tynai ir ne tik – šitaip utilizuoti galima ir pra-monines atliekas, tai sė-kmingai daro kai kurios šalys.

Mes – darbšti tautaPokalbio pabaigoje A. Za-remba prisipažino, kad į ateitį žvelgia optimistiš-kai ir tikisi, kad padėtis tik gerės. „Mes, lietuviai, esame darbšti tauta. Ti-krai neverta savęs taip nuvertinti ir nuolat plak-tis“, – palinkėjo jis.

CV Artūras Zaremba

Mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija)

Studijavo Vilniaus universi-tete, Kauno humanitariniame fakultete.

„Akmenės cemente“ pradėjo dirbti 1994 m.

Nuo 1997 iki 2002 m. ėjo finansų direktoriaus pareigas

Nuo 2002 m. eina generalinio direktoriaus pareigas

»Jeigu lygintume mūsų kompaniją, kokia ji buvo 2007 m., su tokia, kokia ji šiandien, tai – kaip diena ir naktis. Mes patys pasikeitėme iš esmės

Iš Kauno į Naująją Akmenę atsikėlęs gyventi ir dirbti A. Zaremba tikina, kad čia jam – geriau, nes visi savi ir viskas pasiekiama ranka. Ruslano kondratjevo nuotr.

FAKTAI

„AKMENėS CEMENTAS“

• Gamykloje dirba apie 585 darbuotojai

• 2011 m. buvo paga-minta apie 1 mln. tonų cemento

• Maždaug 50 proc. pa-gaminamo cemento eks-portuojama į Baltarusiją, Kaliningrado sritį, Rusiją, Švediją, Suomiją, Lenkiją ir kt.

• Į naująją cemento ga-myklą investuota per 300 mln. litų

• 2013 m. pastačius nau-ją gamyklą, gamybos našumas padidės nuo 1,2 mln. tonų cemento per metus iki 1,5 mln. tonų per metus

„Akmenės cemento“ vadovo nuomone, kai įmonė suteiks galimybę utilizuoti buitines atliekas, Lietuvoje šiukšlių gerokai sumažės, o motyvacijos rūšiavimui bus daugiau. Ruslano kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Akcija

įmonių grupė „alita“ (agp1L)

panevėžio statybos trestas (pTR1L)

„klaipėdos baldai“ (kBL1L)

„Linas“ (Lns1L)

LiTgRid (Lgd1L)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

Pokytis

–59,67%

–12,71%

–12,00%

–6,67%

–5,85%

Apyvarta

109,52 euR

120 871,42 euR

1 955,00 euR

729,37 euR

634,99 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 6 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitęPokytis

+12,28%

+2,21%

+0,85%

+0,52%

+0,41%

Apyvarta

3 821,78 euR

1 030 702,96 euR

58 610,68 euR

369,51 euR

17 689,11 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 6 d. duomenys

Akcija

„vilniaus degtinė“ (vdg1L)

„Rokiškio sūris“ (Rsu1L)

„Lietuvos dujos“ (Ldj1L)

„utenos trikotažas“ (uTR1L)

Šiaulių bankas (saB1L)

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nuo 1990 metų pagrindinis Japonijos akcijų indeksas NIKKEI 225 stabiliai krito ir ligi šiol

neberodo aiškių atsigavimo požymių.

N. Treigys: gali būti, kad kaip tik šiandien mes matome šuoliui pasiruošusią Japoniją.Ruslano kondratjevo nuotr.

Japonijos renesansas

■šis indeksas parodo Tokijo akcijų biržos geriau-sių 225 bendrovių akcijų vidutinę svertinę kainą. Nuo to laiko indeksas neteko beveik 77 proc. savo vertės.

Jeigu akcijų indeksą galima laikyti visos ša-lies ekonomikos indikato-riumi, tai galima matyti, kad investuotojai šalimi neskuba pasitikėti. Da-bartiniai Japonijos akcijų biržų dalyviai yra išimti-nai vietiniai. Iš principo neturėtų stebinti inves-tuotojų nenoras investuoti į akcijas tos šalies, kurios skola dvigubai didesnė nei bendrasis vidaus pro-duktas. Japonija išlieka labiausiai prasiskolinusi valstybė pasaulyje skai-čiuojant pagal BVP. Bet skolinasi bene pigiausiai.

Prieš pusantrų metų Japonijos šiaurinę dalį sukrėtęs žemės drebėji-mas su cunamiu sudavė skaudų smūgį šalies eko-nomikai. Analitikai grei-tai suvokė, kad krizė yra ir naujos galimybės Japo-nijos ekonomikai.

Ir štai dabar jie jau kalba apie Tekančios sau-lės šalies ekonomikos re-nesansą. Ekonomiką, anot analitikų, kelia plačiai be-siveriančios jaunų japonų piniginės: Japonijos pen-sininkų mokesčių nemo-kėjimą ir mažas išlaidas kompensuoja jaunų spe-cialistų aukštos pajamos ir išlaidavimas. Labiau-siai akcentuojamas pra-bangos prekių sektoriaus augimas. Šių metų pirmo pusmečio sektoriaus au-gimo rezultatai stebino tempais. Manoma, kad tai ne trumpalaikė mada, o ilgalaikė tendencija. Re-miantis Maslowo poreikių piramide, ir kiti ūkio sek-toriai gauna atitinkamų pajamų. Statybos sekto-rius dabar panaudoja apie 500 mlrd. dolerių, skirtų Tohoku regiono infras-truktūrai, sugriautai per žemės drebėjimą, atkurti. Jam atėjo žvaigždžių va-landa. Sparčiai ir gausiai statybininkai pluša ir Ja-ponijos sostinėje. Tokijo gyventojų skaičius per 17 metų išaugo dar vienu mi-lijonu. Čia traukia jauni specialistai ir iš aukšto nedarbo regionų bėgan-tys japonai. Nenuostabu,

kad Japonijos renesansas jaučiamas daugiausia sos-tinėje. Analitikai pastebi ženklų, kad atsigauna ir kiti sektoriai. Tai susiję ir su didėjančiu japonų var-tojimu, ir su didėjančia atskirų produktų bei pas-laugų paklausa. Tad gali būti, kad kaip tik šiandien mes matome šuoliui pasi-ruošusią Japoniją.

Investuojantieji į verty-binius popierius gali jau aktyviau domėtis investa-vimo į Japonijos bendro-vių akcijas galimybėmis. Verstis kūlversčiais ir pulti pirkti dabar gal kiek ankstoka. Verta palaukti, kol atsigavimo ženklai taps tikru renesansu, ti-kru ekonomikos atsiga-vimu. Gali būti, kad laukti ilgai nereikės. Norintiems investuoti į Japonijos bendrovių akcijas, tačiau bijantiems tolimos šalies ar stiprėjančios jenos ga-lima pasiūlyti pasidairyti po biržoje prekiaujamais fondų vienetais. ETF‘ai – vienas geriausių pasirin-kimų valdant nežinomos šalies riziką.

iShares MSCI Japan Index (EWJ) ETF‘as yra bene vienas geriausių tokių pasirinkimų. Tai likvidžiausias į Japoni-jos akcijas investuojantis fondas, kurio vienetais prekiaujama Niujorko bir-žoje. Ir dabar dar sąlyginai pigus.

»Analitikai greitai suvokė, kad krizė yra ir naujos galimybės Japonijos ekonomikai

NAURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Mažieji finansai – mažam verslui

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

Ką versle gali pakeisti 1 tūkst. litų? Pasirodo, teigiamų pokyčių gali atnešti ir keliolika JAV dolerių.

Mikrofinansų s i s t e m o s funkcija – visų pirma

socialinė, tačiau į sis-temą sėkmingai įsilieja ir komerciniai bankai: Belgijos banko „Triodos Bank“ mikrofinansų fon-duose – per 300 mln. eurų (1 mlrd. 35 mln. litų), mikrokreditų pernai jis suteikė 7,9 mln. žmonių, o per ne pelno siekiančią organizaciją „Kiva“ ga-lima skolinti vos 25 JAV dolerius (68 litus).

„Turėtume nebijoti ir privačiomis lėšomis, ir visuomeniniais ištekliais paremti iniciatyvas, kurių tikslas – nedidelėmis in-vesticijomis, kurios vėliau gali atsipirkti daugiake-riopai, skatinti verslumą“, – svarsto asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Anot jo, lėšų gavėjas pradėtų verslą, o ne pra-šytų socialinės paramos, be to, sukurtų ir daugiau darbo vietų. Esą finansi-nės ir specialistų pagal-bos derinys po kurio laiko turėtų teigiamą poveikį. Tiesa, mikrokreditavimo sistema turėtų būti pa-prasta ir lengvai pasie-kiama, pavyzdžiui, vietoj bedarbio pašalpos žmogus galėtų gauti 1 tūkst. litų negrąžintinos paramos savo verslui pradėti.

„Dažnai turime socia-linį pavyzdį: žmogus susi-taupė pinigų, išvažiavo už tą 1 000 litų į Didžiąją Bri-taniją ir toliau sėkmingai

lieka socialinių paslaugų gavėjas Lietuvoje. Gal šią ydingą grandinę mums pavyktų nutraukti, jei Lietuvos bankininkystėje atsirastų mikropaskolų institutas“, – sako jis.

K. Kupšys įsitikinęs, kad mikrokreditai galėtų būti alternatyva komer-ciniam kreditavimui, pa-remtam rizikos ir poten-cialios naudos vertinimu: gavėjo verslas grąžą turi duoti jau vos pradėjus mokėti kreditą, o mikro-kreditavimas lankstesnis – paskolos grąžinimo ter-minas gali būti atidėtas, nereikia ir planuojamo didelio pelno.

„Daugeliui žmonių ne-įmanoma ar mažai tikė-tina gauti kreditą verslui banke – per daug reikala-vimų, per aukšta kartelė, o čia nuleidus kartelę iškart turime šiokį tokį judėjimą ir postūmį: į ekonomiką įvedame naują grupę žmo-nių. Komercinis bankas bedarbiui niekada nesu-teiks paskolos, o mikro-kreditas jam gali būti skir-tas“, – svarsto jis.

Verčiasi mikrokreditaisGeriausias mikrofinansų sektoriaus pavyzdys atsi-rado ir išplito Indijoje, ta-čiau užsienio žiniasklaida vis dažniau klausia, ar mikrokreditų gavėjai ten tapo aukomis, ar klientais.

Kad socialinę funk-ciją turintis reiškinys gali turėti ir neigiamų bruožų, pripažįsta ir K. Kupšys, tačiau, anot jo, piknaudžiauti galima net sukūrus idealią paramos ir verslumo skatinimo

formą, o galutinė nauda visuomenei vis tiek bus didesnė. Anot jo, Verslumo skatinimo fondas yra gera mikrokreditavimo siste-mos pradžia Lietuvoje, o ypač reikėtų aktyvinti be-darbių verslumą.

„Jei pažiūrėsime į ga-limybes, kurių atvėrė ši naujovė, finansinė inova-cija, toje pačioje Indijoje pranašumų yra daugiau nei trūkumų: jei gali iš-vengti bado, apsėti laukus,

didžiulę visuomenės dalį įtraukti į ekonominę vei-klą, tai vienas kitas atve-jis nėra baisus, – sako jis. – Lietuvoje tų mastų ne-pasiektume, bet jei mums mikrokreditai padėtų kad ir tūkstantį žmonių išbraukti iš Darbo biržos įskaitos ir įtraukti į eko-nominį visuomenės gyve-nimą, tai jau būtų efektas, ypač per ilgą laikotarpį.“

Dar 2002 metais, susikū-rus kredito kooperatyvų

judėjimui, mikrofinansų sistemos užuomazgų at-sirado ir Baltarusijoje. Anot projekto „Jaunimo socialinis verslumas ir kūrybiškumas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio re-gione“ koordinatorės Bal-tarusijoje Natalijos Šapo, efektyviausi mikrokre-ditų sektoriuje yra bankai „Priorbank“ ir „Belgaz-prombank“, teikiantys paskolas per Europos re-konstrukcijos ir plėtros

banko (ERPB) programą. Tačiau paskolą gavo tik 30 proc. jos prašiusiųjų.

„Akivaizdu, kad nei ats-kiros ERPB programos, nei bendrų pastangų neuž-tenka užtikrinti reikiamą finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – sako N. Šapo.

Užtenka ir 5 tūkst. litų„Verslumo skatinimo“ fondo koordinatorius To-mas Valauskas vardija

tradicinius maitinimo, prekybos, grožio, laisva-laikio paslaugų verslus ir skaičiuoja, kad dvejus me-tus veikiantis fondas jau suteikė 293 paskolas už 16 mln. litų. Anot jo, verslui legvatinės paskolos pa-trauklios, nes gavėjas gali susigrąžinti 95 proc. faktiš-kai sumokėtų palūkanų, o kreiptis dėl paskolos, kurios vertė – iki 86 tūkst. litų, gali net fiziniai asme-nys, turintys verslo idėją, bet dar neįkūrę įmonės.

Paskolos gavėjas turi parengti supaprastintą verslo planą ir kredito unijai pagrįsti lėšų panau-dojimą, teigiamą jų įtaką įmonės veiklai, įrodyti, kad užtikrins finansinių įsipareigojimų vykdymą, o verslas bus ekonomiškai gyvybingas ir atsipirks.

„Pirmiausia didieji komerciniai šalies ban-kai pradedančiojo verslo turbūt visai nekredituoja, nes jiems reikia vienų ar pusantrų metų verslo isto-rijos, – sako T. Valauskas. –

Be to, Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai kompensuoja-mas toks palūkanų dydis, be to, fondas gali pasiūlyti nemokamų konsultacijų verslo planui parengti.“

Fondo koordinatoriaus teigimu, vidutiniškai vers-lininkai renkasi 60 tūkst. litų paskolas. Tiesa, viena verslininkė, užsiimanti ekologiškų maisto pro-duktų prekyba, pasiten-kino maža 5 tūkst. litų pa-skola verslo pradžiai.

Darbo vieta ne tik sau„Mėgau kepti namuose ir maniau, kad mano tikslas toks ir bus – kepti kaip namie. Radau darbuotojų, kurios pritarė tokiam de-

vizui, ir taip visos susibū-rėme, bendromis jėgomis atidarėme kepyklėlę. Kito verslo ir nesuprasčiau, kaip ką daryti, be to, tu-rėjau daug konsultantų“, – pasakoja Augenija Gabri-jolavičienė.

Netekusi darbo ir ga-vusi lengvatinę paskolą ji pradėjo kepinių verslą nuo nulio ir sukūrė dar dvi darbo vietas.

„Iš pradžių kreipiausi į bankus, bet man niekas nenorėjo duoti paskolos. Atsiųsdavo jauną vady-bininką, papasakodavau savo verslo idėją, sakydavo: deja, ne, – pasakoja ji. – Tai buvo prieš trejus metus, pats ekonominės krizės pikas, tada bankai neduo-davo jokių paskolų, santū-riai žiūrėjo į verslo idėjas.“

A. Gabrijolavičienės tei-gimu, verslo pradžia toli gražu nėra lengva: didelė konkurencija, nepatiklūs pirkėjai, jokių nuolaidų iš tiekėjų, todėl dar per anksti kalbėti apie jo sėk-mę.

Skatinti smulkiuosius„Lietuvoje yra nemažai programų, siūlančių to-bulėti ir mokytis, ir tai puiku, bet tai ne vienin-telis reikalingas dalykas. Dažnai tie žmonės nori kurti savo verslą, bet tie-siog pritrūksta kelių tūks-tantėlių, būtinų verslo pradžiai, nes paprastai jau būna pasiskolinę iš šeimos ar draugų“, – sako Jolanta Blažaitė, finansavimo sprendimus socialiniam verslui siūlančios iniciaty-vos „Burės“ sumanytoja.

Anot jos, smulkusis verslas neturi daug pasi-rinkimo galimybių, todėl reikia kuo daugiau ini-ciatyvų ir projektų jam skatinti. Mikrokreditų sis-tema, anot jos, galėtų būti vienas iš būdų.

„Visai suprantama, kad bankams ar kitoms finansų įstaigoms, jei nėra didelio pelno, nėra prasmės tuo užsiimti. Čia turėtų atsirasti koks nors kitas partneris, valstybė, savivaldybė, socialiniai dariniai, kurie turėtų šiek tiek kitą tikslą: ne tik pelną, bet ir socialinę reikšmę bei naudą visuo-menei“, – sako ji.

FAKTAI

MIKROKREDITŲ RINKA

• Bangladešo ekonomis-tas Muhammadas yunus už mikrokreditų idėją 2006 metais gavo Nobe-lio taikos premiją

•Ne pelno organizacija „Kiva“, veikianti 63 šaly-se, nuo 2005-ųjų suteikė paskolų už daugiau nei 350 mln. JAV dolerių

•Mažas lengvatines paskolas Lietuvoje tei-kia Verslumo skatinimo fondas ir Šiaulių bankas, įgyvendinantis Europos investicijų fondo (EIF) mikrofinansų priemo-nę „Progress“ ir ypač palankiomis sąlygomis paskolas teikiantis versli-ninkams

• „Kiva“ duomenimis, net 81,61 proc. paskolų gavėjų – moterys

Mažieji finansai skatina smulkiųjų verslų kūrimąsi: jie pateikia lankstesnės sąlygas nei bankai. aFp/scanpix

»Visai suprantama, kad bankams ar kitoms finansų įstaigoms, jei nėra didelio pelno, nėra prasmės tuo užsiimti. čia turėtų atsirasti koks nors kitas partneris, valstybė, savivaldybė, socialiniai dariniai

Paskutinis puslapis 31

Investuoja į klientų lojalumąŠalies įmonės aktyviai diegia klientų lojalumo programas, platina įvairias nuolaidų, taškų kaupimo, „Ypatingo kliento“ (VIP) korteles. Lietuvos patirtis ir užsienio praktika bus pristatyta rugsėjo 20 d.

Vilniuje vyksiančioje rinkodaros konferencijoje „E. virusas 2012“.

Šeštojoje metinėje konferencijoje „E. virusas 2012“ pagrindinis dė-

mesys bus skiriamas lo-jalumo rinkodarai. Eks-pertai papasakos, kaip sukurti sėkmingą klientų lojalumo programą, pri-statys tarptautinę prak-tiką. Lietuvos įmonių atstovai pasidalys vietos patirtimi diegiant loja-lumo programas. Kon-ferencijoje taip pat bus aptarta, kokių lojalumo rinkodaros galimybių su-teikia internetas, sociali-niai tinklai.

Lojalumo skatinimasTyrimų kompanijos „BMR Brand Keys“ Airi-joje vadovas Barry Jone-sas konferencijoje aptars pagrindinę XXI amžiaus rinkodaros lygtį – ryšį tarp klientų įtraukimo, lojalumo ir pelningo pardavimo. Pranešėjas apžvelgs lojalumo rinko-daros principus, prista-tys emocinio elemento svarbą kliento ir prekių ženklo ryšiui.

„BMR Brand Keys“ atlieka klientų pasitenki-nimo ir lojalumo tyrimus remdamasi ne vien faktų analize, bet ir perspek-tyvine prognozavimo metodologija. Ji jungia emocinius ir racionalius veiksnius, susijusius su vartotojo įsitraukimu ir lojalumu prekių grupės ar verslo sektoriaus at-žvilgiu.

Tarptautinė patirtisKonferencijoje „E. virusas 2012“ tarptautinę patirtį pristatys „Scandinavian Airlines“ (SAS) lojalumo partnerių vadovas Henri-kas Bjorckas iš Švedijos. SAS lojalumo programai „EuroBonus“ šiemet – 20 metų. Įdiegta 1992-aisiais, po penkerių metų ji turėjo vieną milijoną narių. Šie-met tikimasi pasiekti tris milijonus.

SAS – viena pirmųjų oro linijų pasaulyje ir pirmoji Lietuvoje, prista-čiusi lojalumo programą. Tai apskritai vienas pir-mųjų mūsų šalyje įgyven-dintų lojalumo projektų. „EuroBonus“ vienija per 80 partnerių. Konferenci-joje bus pristatytas „Euro-Bonus“ kelias iki koalici-nės lojalumo programos, kurioje svarbus vaidmuo tenka partneriams.

Lietuviški atvejaiKonferencijoje bus pri-statyti du lietuviški loja-lumo rinkodaros atvejai: „Danske banko“ „Danske Bonus“ programa ir prekybos tinklo „Iki“ lojalumo kortelės „IKI premija“ bei „Mylimiau-sia“. Banko atstovas pa-pasakos „Danske Bonus“ atsiradimo idėją, kūrimo procesą, įvedimą į rinką. Taip pat pateiks komuni-kacijos pavyzdžių, aptars, kodėl programa pasitei-sino ir veikia.

Prekybos tinklas „Iki“ pristatys pirkėjų lojalumo

programą „IKI premija“ ir šiemet su partneriais diegiamą bendrą loja-lumo kortelę „Mylimiau-sia“.

Lojalumas ir internetasKonferencijoje „E. viru-sas 2012“ ekspertai taip pat nagrinės įmonių veiksmus socialiniame tinkle „Facebook“, ku-riais galima ne tik padi-dinti klientų palankumą, bet ir atvirkščiai – netekti auditorijos.

Elektroninės rinko-daros specialistai aptars neišnaudotas interneto galimybes, ryšių su klien-tais valdymo (CRM) sis-temų integravimą, kitas lojalumo skatinimo prie-mones.

Lojalumo matavimasPirkėjų nuomonės ir el-gesio tyrimai – skirtingi būdai vartotojų lojalumui suprasti. Šios žinios pa-deda planuoti rinkodaros veiksmus, didinti loja-lumo programų veiksmin-gumą. Tyrimų srities eks-pertai pristatys skirtingus pirkėjų lojalumo lygius, įvairių veiksnių įtaką, taip pat pasaulinę pirkėjų analitikos praktiką ir tai-kymą Baltijos šalyse.

Konferencijoje „E. virusas 2012“ praneši-mus skaitys ekspertai iš Airijos, Švedijos ir Lietuvos: Barry Jonesas („BMR Brand Keys“), H. Bjorckas („Scandinavian Airlines“), Mindaugas

h. Bjorckas, „Scandinavian Airlines“ lojalumo partnerių vadovas, konferencijoje pristatys 20 metų veikiančią lojalumo programą „EuroBonus“. organizatorių nuotr.

Nr. 332012 m. rugsėjo 10–16 d.

Dambrauskas („Danske bankas“), Kristina Gu-mauskienė („Palink“), Dalius Drevinskas („Ter-rier“), Matas Pocius („Net Frequency“), Živilė Ka-niavienė („AC Nielsen Baltic“).

Renginys skirtas rinko-daros, komunikacijos va-dovams ir specialistams.

Šeštoji metinė rinko-

daros konferencija „E. vi-rusas 2012“ vyks rugsėjo 20 d. Vilniuje, viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“. Išsami renginio programa

skelbiama Vilniaus konfe-rencijų centro interneto svetainėje www.vcc.lt.

užs. nr. 09-04-2012

■Darbuotojai visame pasaulyje keikia „Power-Point“. Nuo tada, kai prieš 22 metus „Microsoft“ išleido skaidrių programą, ji buvo instaliuota į daugiau kaip 1 mlrd. kompiuterių. Kiekvieną sekundę pasauly-je pristatoma 350 „Power-Point“ prezentacijų.

Iš dalies „PowerPoint“ paplitimą lėmė konkurentų trūkumas: „PowerPoint“ sudaro 95 proc. prezentacijų

programų rinkos ir užgožia pa-lyginti neseniai pasirodžiusius kitus naujokus.

Kadangi „PowerPoint“ vienintelė funkcija paremta vizualiais menais, jos skaidrės daro daugiau žalos nei nau-dos. Keista, kad atsisakančiųjų „PowerPoint“ banga iškilo taip negreitai.

„Šiandien geriausi kalbė-tojai bet kokiu korporacijos lygmeniu pasakoja istoriją ir naudoja tik kelias skaidres jai paremti, – ,,Businessweek“

Prezentacijos pristatymas su istorija rodo, kad sunkiai dirbate norėdami sudominti auditoriją. Reuters

„PowerPoint“ mirtissakė Meinaladas Thielschas, tyręs „PowerPoint“ naudo-jimą. – Drąsiausieji apsieina apskritai be skaidrių.“

Ruošiantis kalbai viduti-niškai 36 proc. laiko sunau-dojama dizainui ir animacijai parengti. Tačiau ekspertai sako, kad istorijoje svarbiausia ne grafinis dizainas. Reikia su-kurti žinutę naudojant galingą istorijos liniją su konfliktu ir atomazga. Net buhalteriams reikia istorijos, teigia Nancy Duarte, kurios firma kuria

skaidres korporacijoms. „Net jei esate vidutinio lygio vadybi-ninkas, skaidrėmis pristatantis finansines ataskaitas savo departamentui, pasakojate istoriją. Vadybininkas nuolat stengiasi įtikinti rodydamas, kur jo komanda yra šiandien ir kur ji nori būti.“

Tačiau dauguma geriausių prezentacijų mokytojų yra už kuo mažesnį „PowerPoint“ vaidmenį. Prezentacijos pri-statymas su istorija rodo, kad sunkiai dirbate norėdami su-

dominti auditoriją. Pavyzdžiui, vienas vadovas kreipėsi į N. Duarte norėdamas pribloš-kiamo „PowerPoint“, tačiau ji per kelias dienas išmokė jį papasakoti savo istoriją nau-dojant tik baltą lentą. Komu-nikacijos firmos „SyPartners“ įkūrėjas Keithas yamashita siūlo: „Pakabinkite ant sienų kepimo popieriaus, nupaišy-kite savo mąstymo žemėlapį ir jį išdalykite. yra begalė būdų, tinkamesnių už „Power-Point“.

SAVAITRAŠTĮ PRENUMERUOKITE:

www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

www.ekonomika.lt