ekonomika.lt 34 (96)

Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai.

jęs ir su sąnaudomis: nau-jos valiutos spausdinimas, įmonių informacinių ir apskaitos sistemų pritaiky-mas jai būtų vienkartinės investicijos. Tačiau, anot „Swedbank“ specialistų, didžiausias finansinis įsi-pareigojimas būtų Lietu-vos įnašai į Europos stabi-lumo mechanizmą (ESM).

Akmenė šaukiasi verslo Apie Akmenės rajoną girdėjęs ne vienas, ypač vyresnis lietuvis. Dažniausiai rajono vardas skamba ten, kur kalbama apie nedarbą, skurdą, sparčiai senstančią visuomenę. Nu-vykus į Akmenės rajoną išankstinė nuostata keičiasi žaibiškai. Plačiau 6–7 p.

Bankai toliau veržiasi diržus Ekonominio nuosmukio padarinius jaučiantys didieji pasaulio bankai intensyviai ieško būdų grįžti į pelno kelią. Ne vienas jų tai daro mažin-dami etatų skaičių. Plačiau 16–17 p.

Krepšinio šalyje kainuoja ir futbolas Tradiciškai nesame laikomi futbolo šalimi, tačiau už bilietus į Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes mokame beveik brangiausiai iš visų mūsų grupės komandų. Tiesa, kodėl taip yra, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai pasakyti negalėjo. Plačiau 22–23 p.

Technologijų kompanijos matuoja galiąPer kelias savaites informacinių technolo-gijų (IT) kompanijos viena po kitos pristatė tai, apie ką buvo kalbama bent artimiausią pusmetį, – pasaulį sudrebinti turėjusias naujienas. Plačiau 24–25 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 96Tiražas: 15 000

»H. Bjorckas: Nereikia pamiršti, kad klientų esama skirtingų – vieni siekia didelių prizų, kiti nori mažų dovanų

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 20 p.

■Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos.

„Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuo-piamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gy-ventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.

Lietuva galėtų išlošti ir sumažėjusią šalies rizikos skolinimosi kainą, kuri, prognozuojama, susitrauktų iki 0,5 procentinio punkto. Taip per metus būtų su-taupoma apie 425 mln. litų.

Įvertinus dar ir įmonių išlaidas valiutos kurso rizi-kos draudimui, per metus Lietuva iš viso galėtų sutau-pyti apie pusę milijardo litų.

Stojimas į euro zoną susi-

I. Kleinaitė: Naują atominę elektrinę mes statome, kad patenkintume švaistūniškus ir prie gerovės neprisidedančius poreikius Plačiau 8 p.

G. Juknevičius: Jei galvosi apie klaidą kaip apie vengtiną dalyką, tai neturi eiti į verslą, nes ši veikla daugeliu atvejų – vaikščiojimas nežinomais keliais

Rinkos pokyčiai390,36666,87345,935 819,923 155,838 995,15

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+1,61 %–0,26 %–0,25%+0,73 %+0,63 %+3,50 %

Rugsėjo 6–13 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

pIRMADIENIS. 2012 M. Rugsėjo 17–23 d. Nr. 34 (96) SAVAITRAšTIS. LeidžiaMas kiekvieną piRMadienį

pagaliau gali, bet nenori

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 96 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

nvestuotojas George’as Sorosas, duodamas inter-viu „Financial Times“, garsiai pareiškė: „Imki-tės vadovauti arba pasitraukite.“Jis paragino euro lyderę aktyviau kovoti su rece-sija, skatinti ekonomikos augimą, kurti bendrą valdžios instituciją, kuri būtų atsakinga už fis-kalinę drausmę, ir išleisti euroobligacijas. Prie-šingu atveju, pasak pagarsėjusio spekulianto, Vokietija pati turėtų palikti euro zoną ir išgelbėti Europos ateitį. Ką daro pagrindinė euro zonos gelbėtoja?Vokietijos Konstituci-nis Teismas praėjusią savaitę nuramino inves-tuotojus bei euro krizės sprendimų labirinte įstrigusius politikus ir į vietą pasodino euroskep-tikus – Vokietija eurą gelbėti gali. Šviesią perspektyvą eurui nubrėžė ir Olandijos rinkimų rezultatai – daugumą gavo proeuropie-tiška partija. Į visus jautriausius rudens pradžios klausimus dėl euro kol kas atsakyta teisingai.Praeityje panašios pastangos tepadėjo sutaupyti šiek tiek laiko ir problemas nukelti į ateitį. Nors šį kartą vilties dedama daugiau, šviesa tamsių debesų virš euro neprasklaido.Vokietijos lyderystę, tiksliau, vienašališkus vyriausybės žygius euro gelbėjimo misijoje Konstitucinis Teismas savo sprendimu ne tik paskatino, bet ir apribojo – didžiausios Europos ekonomikos indėlis į stabilumo mechanizmą (ESM) be papildomo parlamento patvirtinimo negalės viršyti 190 mlrd. eurų ribos. O parla-mento nuomonės klausimas – papildomas paga-lys į neišsprendžiamų euro problemų ratus. Kita tandemo pusė – Europos centrinis bankas

(ECB) – prieš porą savaičių ramino investuoto-jus savo pažadu neribotais kiekiais išpirkti vals-tybių narių, kurios kreipėsi pagalbos, trumpa-laikes obligacijas. Tai, žinoma, sulaukė stipraus investuotojo pa-laikymo, tačiau neribotas obligacijų pirkimas kelia ir neribotų nuostolių riziką, jei kuri nors iš probleminių euro zonos valstybių būtų pri-versta bankrutuoti. Žinoma, ši rizika sumažėja,

jei visos jos laikysis nu-statytų struktūrinių re-formų. Bet tada pasigirsta Eu-ropos Komisijos pirmi-ninko raginimas kurti federaciją ir gilinti fis-kalinę integraciją, kuri

užtikrintų tvarią ateitį eurui. Taip, užtikrintų, bet iki tol turėtų būti nueitas visas politikavimo kelias, pakeista ES sutartis, o tai savaime neuž-tikrina sėkmingos baigties. Tuo metu atslūgus rizikos spaudimui niekam neatskaitingi ESM valdytojai toliau leistų krizės purtomai euro pe-riferijai išlaikyti išpūstą viešąjį sektorių, riboti konkurenciją kai kuriuose sektoriuose žinant, kad pinigai iš ECB nesibaigs. Taip vieną krizę pakeistų kita – daug didesnė. Benjaminas Franklinas, pasirašydamas JAV nepriklausomybės deklaraciją, sakė: „Turime laikytis kartu arba visi liksime po vieną.“ Pa-našu, kad kol kas tai vienintelis kelias Europai ir eurui. Juo vesti nesuklupus gali tik užtikrintas lyderis, o Vokietija šiandien tokia nėra – ji ben-drąją valiutą viena ranka žlugdo, kita gelbėja. Tad kitąmet Mastrichto kriterijus greičiausiai atitiksianti Lietuva savo euro svajonės įgyven-dinti tegul neskuba.

Ir žlugdo, ir gelbėjaSpaudimas Vokietijai aktyviau spręsti euro problemas intensyvėja.

I

Redakcija 3

»Kitąmet Mastrichto kriterijus greičiausiai atitiksianti Lietuva savo euro svajonės įgyvendinti

tegul neskuba

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

pakvietė į Davosą

Viršijo planus

pensijos nekaupia trečdalis

perkelia centrą

„Subway“ taikosi į Lietuvą

Keturi penktadaliai šalies gyventojų, apsidraudusių valstybiniu socialiniu drau-dimu, yra sudarę ir pensijų kaupimo sutartis. Tačiau be-veik trečdalis iš jų negauna draudžiamųjų pajamų. Dėl to už šiuos gyventojus įmokos į

pensijų fondus neperveda-mos. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, iš viso gyvento-jai yra sudarę 1,06 mln. pen-sijų kaupimo sutarčių. Šiuo metu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu iš viso ap-sidraudę 1,3 mln. gyventojų.

Danijos didžiausia bankų grupė „Danske“ iš Danijos į Lietuvą perkelia savo ope-racijų centrą. Kitais metais duris atversiančiame centre bus įsteigta 50 darbo vietų. Lietuvoje bus vykdomos to-kios užduotys, kaip tarptauti-nių mokėjimų apdorojimas.

Danijos bankas pirmą kartą perkelia banko ope-racijų vykdymą į užsienį, o iki 2013 m. ketina atleisti 2 tūkst. darbuotojų. Iš viso „Danske“ turi 21 tūkst. dar-buotojų.

Greitojo maisto tinklas „Subway“ Lietuvoje no-rėtų atidaryti 20 resto-ranų. Garsioji sumuštinių gamintoja savo plėtrą Bal-tijos šalyse pradeda nuo Estijos. Šioje šalyje planuo-jama atidaryti 25, o Latvi-joje – 15 restoranų.

„Šiuo metu tiriame teisinius ir buhalterinius reikalavimus Lietuvoje ir Latvijoje. Be to, mezgame ryšius su bankais, kad ga-lėtume dirbti“, – aiškino „Subway“ atstovas plėtrai Baltijos šalyse Justinas Goesas.

Per šių metų 8 mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 4,5 proc. daugiau pajamų nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, iš viso – 13,24 mlrd. litų, skelbia Finansų ministerija. Į valsty-bės biudžetą pajamų per šį laikotarpį taip pat gauta 4,7 proc. daugiau, iš viso – 11,12 mlrd. litų. Abiejų biudžetų įvykdymo planai viršijo pro-gnozes. Per šį laikotarpį dau-giausia valstybės biudžeto lėšų skirta švietimui, sociali-nei apsaugai, ekonomikai, sveikatos apsaugai bei vie-šajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.

Ministras pirmininkas An-drius Kubilius susitikęs su Pa-saulio ekonomikos forumo įkūrėju, ilgamečiu organi-zatoriumi ir vykdomuoju pirmininku Klausu Schwabu sulaukė asmeninio kvietimo

dalyvauti Pasaulio ekonomi-kos forume, kuris tradiciškai vyksta sausį Šveicarijos kalnų kurorte Davose. Lietuva kvie-timo į Pasaulio ekonomikos forumą Davose nebuvo ga-vusi jau kelerius metus.

Taupydamas lėšas „Danske“ į Lietuvą kelia operacijų centrą. Fotodiena

Nacionalinio ir valstybės biudžetų pajamų surinkimas viršija prognozes. Fotodiena

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Dalia Grybauskaitė, prezidentė

»Nereikėtų spekuliuoti euro įvedimo datomis. Lietuva eurą įsives tuomet, kai ir šalis, ir eurozona bus tam pasirengusios

»Daug šalies gyventojų klausia, kodėl turime paremti Graikiją ar Ispaniją, kurios yra turtingesnės nei Estija. Mano žiniomis, Latvija labai nori įsivesti eurą, tačiau Lietuva pareiškė, kad dar palauks. Aš nežinau, ko jūs laukiate

»Nereikia būti ekonomistu, kad suvoktum, jog šiuo metu stoti į euro zoną gana rizikinga, nes neaišku, kuo baigsis šis projektas. Sunku pasakyti, kiek tęsis ir kuo baigsis krizės. Nepaisant ryžtingų pastangų kova už euro zonos išlikimą dar nebaigta

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas

NUOMONĖ

Marje Josing, estijos ekonominių tyrimų instituto direktorė

ras jau nebe toks, koks buvo prieš 3–4 metus, o naujų narių prisijungi-mas prie euro zonos esant dabartinėms krizės sąly-goms – mažai tikėtinas.

„Monetarinės sąjungos durys nėra užvertos vi-sam laikui, tačiau valdant šiandienę krizę tai da-roma ir valstybių, ir visos euro zonos labui“, – „Eko-nomika.lt“ sako ji.

Lygindama eurą įsive-dusią Estiją, tai padaryti vėliau nusprendusias Lenkiją, Bulgariją ir dar šiandien Mastrichto kri-terijų neatitinkančią Lie-tuvą C. Aldici pabrėžia, kad kiekvienos šalies ke-lias individualus.

„Estija įstojo į euro zoną ne dėl to, kad su-lauktų daugiau naudos, – teigia CEPS analitikė. – Tai buvo ilgo proceso pa-baiga. Lyginant Lietuvą, Lenkiją ir Bulgariją jūsų šalies tikslas prisijungti prie euro zonos išreikštas konkrečiau ir tvirčiau. Vis dėlto eurą įsivesti Lie-tuvai nebūtų ekonomiš-kai naudinga.“

Tokią nuomonę pa-laiko ir Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak jo, kada nuslops šiandien egzis-tuojanti rizika, sunku prognozuoti.

„Dabar atsirado papil-domų argumentų prieš eurą, kurių nebuvo prieš penkerius metus, – sako jis. – Euras nebėra saugus uostas, kuris lemtų mažą valstybės skolinimosi kainą. Šis mitas išgaravo su Europos periferijos problemomis. Taip pat atsirado konkrečių finan-sinių pasekmių: mokėti sumas, kad būtų gelbė-jama kita dalis Europos, tad nereikia būti ekono-mistu, kad suvoktum, jog šiuo metu stoti į euro zoną yra gana rizikinga, nes neaišku, kuo baigsis šis projektas.“

Pagaliau gali, bet nenori

Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos.

EVELINA pOVILAITyTė[email protected]

Swedbank“ ana-litikai suskai-čiavo, kokią ap-čiuopiamą naudą

galėtų gauti Lietuva įsi-vesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keiti-mas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.

Lietuva galėtų išlošti ir sumažėjusią šalies ri-zikos skolinimosi kainą, kuri, prognozuojama, su-mažėtų iki 0,5 procenti-nio punkto. Taip per me-tus būtų sutaupoma apie 425 mln. litų.

Įvertinus dar ir įmo-nių išlaidas valiutos kurso rizikos draudimui, per metus Lietuva iš viso galėtų sutaupyti apie pusę milijardo litų.

Stojimas į euro zoną susijęs ir su sąnaudo-mis: naujos valiutos spausdinimas, įmonių informacinių ir apskai-tos sistemų pritaikymas jai būtų vienkartinės in-vesticijos. Tačiau, anot „Swedbank“ specialistų, didžiausias finansinis įsipareigojimas būtų Lie-tuvos įnašai į Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Lietuva prie šio fondo turėtų prisidėti proporcingai savo ekono-mikos dydžiui – 0,3 proc., arba 830 mln. litų. Suma būtų pervedama per pen-kerius metus, arba po 166

mln. litų per metus. Taigi tiesioginė fi-

nansinė nauda Lietuvai įstojus į euro zoną būtų didesnė už sąnaudas. Fi-nansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad į prievolę mokėti ESM ga-lima žvelgti kaip į inves-ticiją.

„ESM nėra skirtas „do-vanoti“ pinigus nedraus-mingoms šalims, o ir pati Lietuva būdama euro zonoje turėtų galimybę kliautis šiuo šaltiniu“, – „Ekonomika.lt“ aiškina ji.

Teisinė pareigaPasak ministrės, visi kiti potencialūs nuostoliai ar svyravimai veikia Lie-tuvą per lito ir euro są-sają, taigi būdami už euro zonos ribų ir „sutaupy-dami“ įmokas į ESM vis tiek neišvengiame kitų pašalinių veiksnių.

„Pietų Europos vals-tybių problemos parodė, kaip lengva valiutų są-jungoje prarasti konku-rencingumą ir įklimpti į milžiniškas ekonomines problemas, o narystė euro zonoje atima tradicinį valdžių „vaistą“ tokioms problemoms spręsti – de-valvaciją, – sako I. Šimo-nytė. – Tačiau Lietuvoje valiutų valdyba tvirtai laikosi dvidešimtmetį ir net per didžiausią išban-dymą nežlugo. Nepra-radusi ūpo reformuotis Lietuva būtų pasiryžusi prisiimti narystės pinigų sąjungoje keliamus iššū-kius.“

Ministrė pabrėžia, kad kol Lietuva neatitinka kai kurių Mastrichto krite-rijų (infliacijos ir deficito – aut. past.), nėra daug er-

dvės nutarti „įsivesti eurą dabar“ ar to nedaryti.

„Juoba kad teisinę par-eigą prisijungti prie euro zonos turi visos naujosios ES šalys narės, – sako ji. – Tačiau kiekviena turi

specifinių aplinkybių, dėl kurių renkasi vienokią ar kitokią taktiką. Lietu-vos pasirinkto monetari-nio režimo pasekmės yra tokios, kad piliečiams ir ūkiui suteikiamas ti-

krumas dėl lito ir euro santykio, tačiau šiam sprendimui kartais tenka atlaikyti rimtas rinkos abejones. Narystė euro zonoje jas panaikintų vi-siems laikams.“

Finansų ministrė tei-gia, kad esame tarsi euro zonos prieangyje: svyra-vimus ir apribojimus jau-čiame tiesiogiai, tačiau galimybėmis, pavyzdžiui, Europos centrinio banko

likvidumo ištekliais prieinamais euro zonos bankams, – pasinaudoti negalime.

„Todėl faktinė narystė euro zonoje yra natūrali tokios situacijos išeities strategija, net jeigu dėl krizės atsirado su tuo su-sijusių sąnaudų. Manau, kad nepaisant euro zonoje esančių sunkumų ir ne-apibrėžtumų konkrečiai Lietuvos atveju narystė euro zonoje teigiamai atsilieptų ir kredito rei-tingams, ir skolinimosi kainai“, – tvirtina I. Ši-monytė ir priduria, kad narystė euro zonoje 2009

metais būtų lėmusi bent trečdaliu, o gal ir mažes-nes palūkanų normas.

Nenori remtiĮsivesdama eurą Estija nepatyrė didelių pokyčių, pripažįsta šalies Ekono-minių tyrimų instituto direktorė Marje Josing. Ji teigia, kad estams euras tapo savotiška apsaugos priemone: „Taip nebeliko grėsmės, kad šalis gali de-valvuoti savo valiutą. Iki tol dauguma namų ūkio paskolų buvo išduotos eurais ir esant devalvaci-jos rizikai paskolas išda-vusios įmonės negalėjo

jaustis užtikrintai. Be to, dauguma užsienio investuotojų baiminosi devalvacijos ir elgėsi ap-dairiau.“

Estijos valstybės skola sudaro vos 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tad įstojimas į euro zoną nesumažino Estijos skolos tvarkymo mokesčių. Nemažai ginčų visuomenėje kyla ir dėl paramos Graikijai bei Ispanijai, kurios gerokai turtingesnės už Estiją.

Lietuvoje ir Estijoje veiklą vykdančios kom-panijos „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janu-levičius teigia, kad viską reikia gerai pasverti, nors verslui euras būtų labai naudingas.

„Įstodami į euro zoną mes prisiimsime įsipa-reigojimus gelbėti tas vargšes Pietų šalis, tad nežinia, ar tai nebus mūsų ekonomikai papil-doma našta, kuri persvers naudą, gaunamą iš verslo, – sako verslininkas. – Verslui pigs paskolos, pa-prastės darbo užmokesčio apskaita, kainodara, ga-lėsime pritraukti inves-ticijų į Lietuvą. Visi kiti dalykai būtų negatyvūs: kaip ir Estijoje, kiltų inf-liacija, kistų kainos. Vis dėlto jau seniai esame susiję su euru, tad didelio skirtumo nejaustume.“

Būtinas atsargumasBūti atsargiems siūlo ir Europos politinių tyrimų centro (CEPS) Briuselyje analitikė Cinzia Alcidi. Pasak jos, reikia skirti prisijungimą prie mone-tarinės sąjungos esant normalioms sąlygoms ir dabartinėje krizės akivaizdoje: „Pirmuoju atveju prisijungus prie euro zonos turėtų augti užsienio prekyba, būtų įgyta tvirta bei stabili va-liuta ir gautumėte daug kitų ekonominių prana-šumų. Tačiau šiandien ši teorinė nauda tampa labai abejotina ir neaišku, kam euro įsivedimas iš tiesų gali būti naudingas.“

C. Alcidi nuomone, eu-

Daug nerimo keliančias įmokas į ESM, ekonomistai siūlo vertinti kaip investicijas. Reuters

FAKTAI

LIETUVA IR MASTRIcHTO KRITERIJAI

• Infliacija turi būti ne dau-giau kaip 1,5 proc. punkto didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES narių vidurkis. Europos Komisi-ja prognozuoja, kad kitų metų kovą Lietuvos inflia-cija turėtų būti apie 2,6 proc., o Mastrichto kriteri-jus – 3,1 proc.

•Biudžeto deficito konver-gencijos kriterijaus apibrė-žimas nėra itin griežtas: pa-kankama pažanga gali būti laikoma tai, kad „biudžeto deficitas mažėjo smarkiai bei nuolat ir priartėjo prie 3 proc. ribos“. Vyriausybė prognozuoja, kad Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet sieks 2 proc. BVP.

•Valstybės skola neturi vir-šyti 60 proc. BVP praėjusių fiskalinių metų pabaigoje. Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet šis rodiklis bus 40 proc. BVP.

•Nominali ilgalaikių pa-skolų palūkanų norma turi būti ne daugiau kaip 2 proc. punktais didesnė nei trijose geriausius rodik-lius turinčiose valstybėse narėse. ECB duomenimis, šių metų liepą maksimalus nominalių ilgalaikių pasko-lų palūkanų normų rodiklis siekė 5,72 proc. O Lietuvoje – 5,2 proc.

»Euras jau ne be tas, koks buvo prieš 3–4 metus

Fotodiena asmeninio albumo nuotr. eLTa

MINDAUGAS [email protected]

»Įsivesdama eurą Estija nepatyrė didelių pokyčių

LietuvojeLietuvoje 76

40LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK LIETUVOS GyVENTOJų yRA NEPATENKINTI IR VALSTyBĖS EKONOMINE PADĖTIMI, IR SAVO ŠEIMOS FINANSINE BūKLE. JIE TEIGIA, KAD FINANSINĖ Jų PADĖTIS PER PASTARUOSIUS DU MĖNESIUS PABLOGĖJO

Augo sparčiausiai

Lietuvoje liepą pramonės gamyba padidėjo 4,4 proc. Fotodiena

■Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Euros-tat“ duomenimis, šių metų liepą, palyginti su birželiu ir atsižvelgus į sezoninius svy-ravimus, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 0,6 proc., o visoje ES – 1,1 proc. Birželį pramonės gamyba abiejose zonose sumažėjo atitinkamai 0,6 ir 0,8 proc.

2012 metų liepą, paly-ginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje suma-žėjo 2,3 proc., o ES – 1,5 procento.

Lietuvoje šių metų liepą pramonės gamybos mastas padidėjo 4,4 proc., o per metus – 4,3 proc. ir buvo sparčiausias ES.

%

Verslumui ugdyti – moderni duomenų bazė■Lietuvos edukologijos universitete netrukus pra-dės veikti pirmoji verslumo ugdymo metodinė duome-nų bazė su kompiuterinio modeliavimo galimybėmis. pagrindiniai naudotojai bus pedagogai visoje Lietuvoje. Ja galės naudotis ir kiti vartotojai, norintys tobulinti savo įgūdžius ir ugdyti kom-petencijas.

Projekto „Inovatyvių metodų diegimas vers-lumo ugdymo procese“ metodinės duomenų bazės turinio koordinatorius Jonas Mikašauskas sako, kad metodinė duomenų bazė – naujas reiškinys Lietuvos verslumo ug-dymo praktikoje. Iki šiol

daugelis verslumo ugdymo pastangų buvo skiriama tiesioginiam darbui, o me-todinė dalis dažnai likdavo nuošalyje.

Lietuvos edukologijos universiteto vykdomo, ESF finansuojamo, pro-jekto metu sukurta duo-menų bazė bus pasiekiama visiems besidomintiems verslumo ugdymu, todėl tikimasi ne tik tradiciškai naujovėmis besidominčių pedagogų, verslininkų, nevyriausybinių organi-zacijų ir plataus švietimo įstaigų darbuotojų tinklo dėmesio.

„Didžiausią naudą var-totojams teiks verslo mo-deliavimo pavyzdžiai ir gyvųjų simuliacijų kūrimo

Akmenė šaukiasi versloApie Akmenės rajoną girdėjęs ne vienas, ypač vyresnis lietuvis. Dažniausiai rajono vardas skamba ten,

kur kalbama apie nedarbą, skurdą, sparčiai senstančią visuomenę.

DINA [email protected]

Nuvykus į Akmenės ra-joną išankstinė nuostata kei-

čiasi žaibiškai. Tai pripa-žįsta ir patys akmeniškiai: „Visi apie mus mano, kad esame paskendę cemento dulkėse, o atvažiuoti pa-žiūrėti nenori. Gyvename tikrai ne taip, kaip mus vaizduoja.“

Įvaizdis kintaĮ Naująją Akmenę, Akme-nės rajono centrą, at-vykome vos prasidėjus rudeniui. Gerokai nuo di-dmiesčių nutolusio rajono žmonėms arčiausia – Šiau-liai. Arba Latvijos sostinė Ryga, į kurią jie važiuoja taip pat paprastai, kaip kauniečiai – į Vilnių.

Buvome nusiteikę iš-vysti baltas nuo klinčių dulkių gatves, liūdnus ir pavargusius žmones, iš-girsti, kaip blogai gyventi Akmenės rajone. Išvy-dome ką kita – švarų mies-telį ir optimistiškai nu-siteikusius žmones. Visi, paklausti, kaip gyvena Akmenės krašto žmonės, vienbalsiai tvirtino: „Ge-rai.“

Jaunimas nuobodžiauja„Turime problemų. Yra žmonių, kurie kelerius metus be darbo. Jaunimui nėra užsiėmimų vaka-rais“, – neslėpė Naujosios

Akmenės centre sutikta Regina. Tačiau erdvės darbo paieškoms ir veiklai tikrai yra. Lenkdama pirš-tus akmeniškė išvardijo ne vieną vietą, kur galima būtų dirbti.

Naujosios Akmenės ga-tvėse sutikti akmeniškiai kaip vienas pasakojo, kad anksčiau rajono centre veikė kino teatras, buvo baseinas. Šiandien šių pramogų nebelikę. „Kiek čia tų būrelių turime – šo-kių, dailės, muzikos. Nori kažko kitko – nėra. Tie, kurie išgali, vaikus ve-žioja į Šiaulius. Toli, bet yra tokių, kurie veža“, – pasakojo didmiestyje mokslus baigusi ir į Nau-jąją Akmenę dirbti grįžusi Giedrė.

Jauna moteris tvirtino, kad užsiėmimų rajone trūksta ne tik vaikams, bet ir vyresniems. „Pa-vyzdžiui, norėtųsi sporto klubo. Gal kur kas ir įsi-rengęs rūsyje ką nors, tačiau nieko nežinome“, – gūžtelėjo pečiais pašne-kovė. Paklausta, kodėl neatsiranda verslininkų, kurie duotų tai, kas pa-klausu, Giedrė gūžtelėjo pečiais. „Žmonės gal ir norėtų ką nors pradėti, ta-čiau bijo, kad investicijos neatsipirks. Viską reikia įvertinti ir apskaičiuoti“, – svarstė ji.

Trūksta kaviniųIeškodami vietos, kur galėtume papietauti, nu-

stebome. Miestelyje visai šalia centro radome du greitojo maisto vagonėlius, tačiau tėra vos trys kavi-nės. „Atrodo, akmeniškiai mėgsta švęsti kavinėse, tačiau tiesa – tradicijos kur nors pavakarieniauti, papietauti kavinėje, ne na-muose, nėra“, – pripažino „Akmenės cemento“ gene-ralinis direktorius Artū-ras Zaremba.

Galbūt išlaikyti mai-tinimo įstaigą Akmenės rajone itin sunku? Šį klau-

simą pateikėme miestelio centre esančio restorano „Luokava“, turinčio po-kylių salę, darbuotojai. „Mano nuomone, kavinių Naujojoje Akmenėje ne-daug ne dėl to, kad sunku išsilaikyti, o dėl to, kad jų paprasčiausiai užtenka. Jos čia trys, žmonių ne-daug, tad srautai pasi-skirsto. Būna dienų, kai mūsų kavinė tuštesnė, kita pilnesnė, tačiau būna ir taip, kad pas mus visos vietos užimtos“, – svarstė

moteris.Tačiau akmeniškiams

kavinių trūksta. „Mielai eitume vakaroti į kavines, tačiau jų čia paprasčiau-siai nėra. Atrodo, yra pora, turėtų užtekti, tačiau sa-vaitgaliais ten visada kas nors švenčiama, o papras-tomis dienomis erdvės jose pernelyg didelės ir nejau-kios, – pasakojo nuosavą knygyną miestelyje atida-riusi Daiva ir pajuokavo: – Reikia kviesti vilniečius čia, kad verslą steigtų.“

Verslui vietos yraPasak Daivos, Akmenės rajonas gyvena tikrai ge-rai ir labiausiai žmonių nuotaikoms čia kenkia neigiamas rajono įvaiz-dis žiniasklaidoje. „Mes esame ir susitvarkę, ir at-sinaujiname, renovacija aktyviai vykdoma. Kartais labai nesmagu būna dėl įvaizdžio – kur nors nuva-žiuoji, pasakai, iš kur esi, ir visi klausia, ar nebaisu pas mus gyventi“, – pyko moteris.

Pati prieš porą metų ne-tekusi darbo ji nusprendė atidaryti nuosavą kny-gyną. „Praėjusius metus baigėme sėkmingai, šie metai, tikiuosi, taip pat bus tokie“, – sakė moteris. Ji pastebėjo, kad stambes-niam verslui Akmenės ra-jone kurtis kiek lengviau, o smulkiojo – trūksta, tad tai galėtų būti erdvė jau-niems verslininkams.

Būtų pramonės kraštasAkmenės rajono versli-ninkų asociacijos pirmi-ninko Kęstučio Stupuro nuomone, Akmenės rajone veiklos yra ne tik smulkia-jam, bet ir milijoninius pelnus generuojančiam verslui. „Turime parengtą pramoninį parką, ten reikėtų įmonių, galinčių investuoti bent milijoną. Kita vertus, trūksta net to-kių verslų, kaip paprastos picerijos“, – vardijo jis.

K. Stupuras pastebėjo, kad į rajoną jaunimas grįžta nenoriai, o ir grįžu-siems po to, kai sunkme-čiu didžiųjų miestų įmo-nės atsigręžė į periferiją ir susirinko darbuotojus, pasiūlyti konkurencingą atlyginimą sunku. „Di-džiosios įmonės „suvalgė“ mūsų rinką. Ką šiandien gali pasiūlyti Akmenėje geram apdailininkui, jei jis Švedijoje gaus kelis kartus didesnę algą?“ – re-

toriškai klausė asociacijos pirmininkas.

Paklaustas, kaip Akme-nės rajonas galėtų atrodyti po penkerių metų, versli-ninkas susimąstė. „Rajo-nas atlikęs visus „namų darbus“ ir parengęs vie-tas, viską, ko reikia vers-lui. Jeigu atsirastų inves-tuotojų, po penkerių metų Akmenės rajonas galėtų būti vienas didžiausių pra-monės centrų Lietuvoje“, – svarstė pašnekovas.

Verslumo turi mokytisAkmenės rajono meras Vi-talijus Mitrofanovas tvir-tino, kad visos Lietuvos mažesniuose miesteliuose sunku išlaikyti jaunus žmones, tačiau Akme-nėje nėra taip blogai. „Pagal jaunimo politikos vykdymą esame antroje vietoje Lietuvoje, ypač daug dėmesio skiriame jaunoms šeimoms“, – pa-sakojo jis ir vardijo rajone veikiančias papildomo lavinimo mokyklas, dar-želius bei būsimas investi-cijas jaunimo užimtumui skatinti.

Menką gyventojų vers-lumą, anot jo, išugdė isto-rinės ypatybės: miestas buvo statytas „Akmenės cemento“ gamyklai, tad nuo seno čia gyvenantieji matė tėvus, o vėliau patys ėjo į gamyklą dirbti. Vers-lininkų, perduodančių

»Atrodo, net džiaugiasi radę ką nors bloga. Be to, nelogiškos ir baudos, vienodos ir dideliems tinklams, ir smulkiesiems verslininkams. Kontrolės institucijos mažiems miesteliams kenkia

FAKTAI

AKMENėS RAJONAS

•Rajonas įkurtas 1950 m., 1967 m. administracinis centras perkeltas į Naujo-sios Akmenės miestą

•2011 m. Akmenės rajo-no savivaldybė buvo tarp tų, kuriose oficialus darbo užmokestis augo labiausiai

•2010 m. Akmenės ra-jono savivaldybė atsidūrė tarp tų, kuriose gyventojų skaičius mažėjo labiausiai

verslo gyslelę iš kartos į kartą, čia nebuvo: „Galbūt todėl to smulkiojo verslo tiek nedaug – mums dar reikia laiko, drąsos ir mo-kytis.“

Daugiausia priekaištų V. Mitrofanovas pareiškė verslininkus kontroliuo-jančioms institucijoms, kurios, pasak jo, mažes-niuose miestuose virsta represinėmis struktūro-mis, labiausiai norinčio-mis nubausti, o ne mokyti

ir skatinti pasitaisyti: „At-rodo, net džiaugiasi radę ką nors bloga. Be to, nelo-giškos ir baudos, vienodos ir dideliems tinklams, ir smulkiesiems verslinin-kams. Kontrolės instituci-jos mažiems miesteliams kenkia.“

Laukia investuojančiųjųŠiandien verslui Akme-nėje galimybių iš tiesų daug. „Turime savo gele-žinkelį, greta oro uostas,

iki visų jūrų uostų ne daugiau nei 150 km, be to, netoli kaimynės šalys. Pla-nuojame, kad Naujosios Akmenės ir Ventos mies-teliai taps pramoniniai, o kiti du – kultūriniai“, – ateities planus pasakojo meras.

Šiandien Akmenės ra-jonas verslui gali pasiūlyti 50 sklypų pagal poreikį vi-siškai nemokamai, laisvoji ekonominė zona (LEZ), ku-rios operatorius paaiškės

Naujosios Akmenės miestas atsirado statant „Akmenės cemento“ gamyklą, todėl ten dirbusios kelios kartos dar tik ugdosi verslumo gyslelę. Ruslano kondratjevo nuotr.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

galimybės. Iki šiol tokių galimybių turėjo tik bran-giai kainuojančių verslo konsultantų teikiamos paslaugos, o dabar tai taps pasiekiama visiems besi-domintiems. Tai atveria naujų galimybių ir verslu užsiimantiems, tačiau ieškantiems naujų žinių, trokštantiems gilinti savo žinias“, – sakė J. Mikašaus-kas.

Verslumą ugdys šimtas pedagogųProjekto metu buvo sie-kiama, kad įvairių sričių mokytojai pagilintų supra-timą apie verslumą, ypač daug laiko skirta prakti-niams įgūdžiams ugdyti, ruoštasi dėstomo dalyko

pamokose perteikti vers-lumo žinias ir pavyzdžius. Tai ir pavyko, kai beveik pusantro šimto mokytojų Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje baigė pirmąjį mo-kymų etapą.

Projekto vadovo Vyto Navicko, Lietuvos edukolo-gijos universiteto docento ir mokslų daktaro, tei-gimu, mokymų pabaigoje visus dalyvius sudomino novatoriškas verslo mo-deliavimas panaudojant kompiuterines programas. Dalyviai susipažino ir iš-bandė virtualią verslumo gebėjimus ugdančią pro-gramą, kuri dalyviams leidžia virtualiai plėtoti pasirinktos įmonės veiklą,

iškelia praktinius verslo klausimus ir taip skatina geriau pažinti realius verslo įmonių veikimo principus, aplinką. Jiems bus naudinga ir metodinė duomenų bazė.

pristatys visoje LietuvojeNumatyta, kad jau rudenį naujoji metodinė duomenų bazė bus pristatyta de-šimtyje regioninių centrų dalyvaujant mokytojams,

moksleiviams ir verslinin-kams. Renginiuose taip pat bus pristatyta moksleivių geriausios verslo idėjos, mokytojai turės galimybę išgirsti įdomių paskaitų apie verslą ir verslumo ug-dymą, pasikeisti gerosios praktikos patirtimi. Pro-jektą „Inovatyvių metodų diegimas verslumo ug-dymo procese“ finansuoja Europos socialinis fondas.užs. nr. 09-13-2012

»Žmonės gal ir norėtų ką nors pradėti, tačiau bijo, kad investicijos neatsipirks. Viską reikia įvertinti ir apskaičiuoti

gruodį, užima 100 ha, joje galioja nuliniai mokesčių tarifai. LEZ nutiesti nauji keliai, dujų, elektros ener-gijos sistemos. „Kažkodėl ankstesnė valdžia norėjo parodyti, kad Akmenės rajone gyvena vargšai ir juos reikia remti. Mes no-rime pasakyti, kad Akme-nės rajonas šiandien yra patraukliausia vieta in-vesticijoms“, – pabrėžė V. Mitrofanovas.

Daugelio akmeniškių nuomone, jaunimui Akmenės rajone trūksta užsiėmimų, tad į jaunimo užimtumą investuojama nuolat. Ruslano kondratjevo nuotr.

Knygyną prieš porą metų įkūrusi Daiva tikino, kad norintiems kurti verslą Akmenės rajone erdvės daug. Ruslano kondratjevo nuotr.

Geriausiais laikais Naujojoje Akmenėje veikė bent 10 kavinių,

šiandien jų visiems trūksta, tačiau kuriančių verslą – neatsiranda.

Ruslano kondratjevo nuotr.

Kitu žvilgsniu8

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda:jei žmonės turės patikimos informacijos ir iš pozicijos, ir iš opozicijos, apsisprendimas refrendume bus rimtas, o jei jos pritrūks arba ją nustelbs vienos pusės balsai, pasirinkti bus sunkiau. Bet kuriuo atveju nesu alergiškai nusiteikęs prieš referendumus, ypač kai balsuojama už tokį finansų, energetikos ir politikos prasme svarbų objektą

Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys: nors tai patariamasis referendumas, pagal vRk aiškinimą jis turi privalomąją galią seimui: jis turės priimti įstatymus. jei žmonės ateitų, neabejoju, kad jų atsakymas būtų neigiamas, tokia nuomonė akivaizdi iš visuomenės tyrimų. jei žmonės pasakytų vae „taip“, o tuo netikiu ir neraginu daryti, politikai turėtų tautos mandatą. net jei jis neįvyks, tai reikš, kad politikai neturi tautos pritarimo

NUOMONĖ

Reikia informacijos parodys tautos valią

Ar reikia referendumo dėl VAE?

FotodienaFotodiena

Lietuvoje 9

Senajai ekonomikai ateina galasNuo ekonomikos sistemos, orientuotos į gamybą, reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnios plėtros ekspertė. Pašnekovė kalba ir apie vietinius atsinaujinančios energijos šaltinius, kurie ga-

lėtų pakeisti planuojamą Visagino atominę elektrinę (VAE).

?Dar per krizę kalbėjote, kad senojo modelio ekonomika

negali išlaikyti nuolatinio augimo, yra pasmerkta rece-sijoms. Dabar netyla kalbos apie antrąją krizės bangą, euro zona balansuoja tarp sąstingio ir recesijos. Toks scenarijus ir buvo užprogramuotas?

Taip, kadangi moder-nios ekonomikos dėsniai neatitinka gamtos dėsnių, pasiekus tam tikrą mastą ekonomikos augimas pa-siekia ribas: sistema su-kurta taip, kad jei nėra au-gimo, ji sutrinka. Manau, neišvengiamai turėsime keisti ekonomikos sistemą, kad ji labiau atitiktų gam-tos dėsnius ir nebūtų to-kia parazitiška, kokia yra dabar aplinkos ir žmonių atžvilgiu. Turėtume tai padaryti anksčiau, kad išvengtume skaudžiau-sių pasekmių, o jei nieko nedarysime – turėsime skaudesnių pamokų. Sta-bili ekosistema yra eko-nomikos tvarumo pagrin-das, mes negalime niokoti gamtos naudodami ribotus išteklius ir kaupdami vis didesnius atliekų kiekius tikėdamiesi, kad ekono-minė gerovė bus ilgalaikė. Tai nepagrįsta fantazija.

? Kokie negrįžtami klimato pokyčiai jau įvyko?Kadaise buvusios pro-

gnozės, kad klimatas kei-sis, dabar tapo faktu. Vi-dutinė temperatūra pakilo 0,8 °C ir ateityje, jei nieko nekeisime, ji gali kilti iki 5–6°C. Buvo sutarta, kad

GABIJA SABALIAUSKAITė[email protected]

2°C yra leistina riba, ku-rią dar bus galima valdyti, bet jau dabar matome, kad dažniau nei įprasta būna ekstremalių klimato reiškinių. Tirpsta ledynai, mažėja biologinė įvairovė ir miškų plotai, padedan-tys absorbuoti anglies dvideginį. Dar anksčiau draudimo bendrovės ap-skaičiavo, kad 2050 metais pasaulio ekonomika gali bankrutuoti dėl klimato kaitos, nes patirti nuosto-

liai bus lygūs sukurtam BVP, žus milijonai žmonių.

?Dar balandį prieštaravote energetikos ministro Ar-

vydo Sekmoko argumentams už VAE statybą, net sakėte, kad jis meluoja. Kodėl juos neigiate?

Nes jis pasakė, kad pa-stačius VAE Lietuva turės geresnių galimybių plėtoti atsinaujinančią energe-tiką. Bet pagal ekonominę logiką investuotojai pa-

prastai suinteresuoti tomis sritimis, kuriose yra au-gimo perspektyvos. Klau-santis politikų atrodo, kad Lietuva iš atsinaujinančios energetikos neplanuoja gauti daugiau energijos nei numatoma pagal ES direktyvą. Manau, mūsų siekiamybė ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti 100 procentų. Plėtojant atsi-naujinančių energijos šal-tinių rinką valstybei tektų daug lengvesnis vaidmuo:

tereikėtų sukurti palankią investicinę aplinką, nerei-kėtų prisiimti skolos naš-tos ir rizikos, kokia būtų prisiimama statant VAE.

? Aktyviai priešinatės VAE projektui, ar rastumėte

bent vieną jo pranašumą?Jei atvirai – nė vieno, ta-

čiau pritariu argumentui, kad atominės elektrinės ge-neruoja mažiau CO2 emi-sijų nei anglis ar dujos. Vis dėlto šis argumentas nėra

svarus, nes atsinaujinan-čios energijos technologi-jos CO2 emisijų išskiria dar mažiau. 2007 metais VU studentai su profesore D. Štreimikiene atliko eks-perimentą ir nustatė, kad Lietuvos namų ūkiuose keičiant gyvenimo būdo įpročius galima sutaupyti tokį anglies dvideginio kiekį, kuris prilygtų su-taupytam pastačius naują atominę elektrinę. Tad naują atominę elektrinę mes statome, kad patenkin-tume švaistūniškus ir prie gerovės neprisidedančius poreikius.

? Kokio referendumo rezul-tato tikitės?Referendumas gali ne-

įvykti dėl mažo rinkėjo aktyvumo. Greičiausiai taip ir atsitiks, bet, šiaip ar taip, referendumas yra patariamojo pobūdžio, tad neįpareigoja. Bet net tokiu atveju referendumas nau-dingas kaip visuomenės nuomonės iliustracija. Jei politikai į ją neatsižvelgs, tai daug ką apie juos pa-sakys. Tikslius rezultatus prognozuoti sunku, galima tik remtis visuomenės nuomonės apklausos re-zultatais, kurie parodė, kad dauguma Lietuvos gyven-tojų nenori naujos atomi-nės elektrinės. Visi iki šiol Europoje vykę referendu-mai nebuvo palankūs ato-minėms elektrinėms, nes nė vienas iš argumentų, kad atominė energija yra saugi, švari ir pigi, nepasi-teisina atidžiau patyrinė-jus faktus.Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

CV Indrė Kleinaitė

yra bendradarbiavusi su Velso Princo tarptautiniu verslo lyderių forumu Didžiojoje Britanijoje, Jungtinių Tautų plėtros programa Lietuvoje, LR Aplinkos ministerija, LR So-cialinės apsaugos ir darbo ministerija, Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje bei įvairiomis nevyriausybinė-mis organizacijomis popu-liarinant įmonių socialinės atsakomybės ir darnios plėtros idėjas Lietuvoje

2011 m. jos darbai buvo pri-statyti Judi Marshall, Gillo Colemano ir Peterio Rea-sono knygoje „Leadership for Sustainability: An Action Research Approach“

2009 m. buvo nominuota „Lietuvos metų moters 2008“ rinkimuose Metų Iniciatyvos kategorijoje

2005 m. įgijo atsakingo verslo ir darnios plėtros magistro laipsnį Bath universitete Didžiojoje Britanijoje

2000 m. baigė Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyk-lą Rygoje

J. Kleinaitė įsitikinusi, kad verslininkai gali burtis siekdami darnios plėtros tikslų: kooperacija, o ne konkurencija atneštų geriausių rezultatų. Ruslano kondratjevo nuotr.

ES investicijos Klaipėdos uostą padarys dar patrauklesnį

RApOLAS [email protected]

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste verda darbai – gerinant krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūrą iki 2015 metų čia planuojama investuoti beveik 430 milijonų litų Europos Sąjungos

sanglaudos fondo paramos lėšų.

Šios investicijos atliekamos įgy-vendinant net 13 didelių ES valsty-

binės reikšmės projektų.

Keleivių ir krovinių terminalas galėtų aptarnauti trečdalį LietuvosDarbus pradėtame sta-tyti keleivių ir krovinių terminale mato ne tik klaipėdiečiai, bet ir uos-tamiesčio svečiai. Greta naujosios Smiltynės per-kėlos statomas keleivių ir krovinių terminalas – rimtas koziris Baltijos uostų tarpusavio konku-rencinėje kovoje. Jis per metus bus pajėgus aptar-nauti 1 mln. keleivių (ar įsivaizduojate, kad tai trečdalis Lietuvos gyven-tojų) ir padės pervežti

maždaug pusę milijono automobilių bei 5 mln. tonų krovinių.

Specialistai teigia, kad jis akivaizdžiai pagerins susisiekimą Lietuvos gyventojams, o Vakarų Lietuvos regionas taps patrauklesnis turizmui – atsiras daugiau keltų iš Klaipėdos į gretimas valstybes. Terminalo pa-skirtis – aptarnauti len-gvaisiais automobiliais vykstančius keleivius ir keltais gabenamus ro-ro tipo krovinius. Teigiama, kad vienu metu termina-las galės priimti 3 keltus, o per visą dieną – nuo 6 iki 9 keltų. Be to, termi-nalas priims kruizinius laivus.

Iki 2013 m. vasaros rei-kės ne tik įrengti kranti-nes ir prieplauką, bet ir pastatyti antžeminę ter-minalo dalį, rekonstruoti privažiuojamuosius ke-

Iki 2015 metų į Klaipėdos uostą planuojama investuoti beveik 430 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos lėšų. Fotodiena

■Spalį vyksiantis referendumas dėl naujos atominės jėgainės statybų Lietuvoje šiuos darbus planuojančiai atlikti kompanijai „Hitachi“ gali atnešti ir liūdnų naujienų. Bet kuriuo atveju kom-panija tvirtina sprendimą gerbsianti.

Kartu su Seimo rinkimais vyksiančio konsultacinio re-ferendumo rezultatai nebus privalomi, tačiau Visagino atominė elektrinės (VAE) vadovas Rimantas Vaitkus praėjusią savaitę sureng-toje spaudos konferenci-joje teigė, kad jie yra labai svarbūs ir bus „gerbiami“ projekto plėtotojų bet kokiu atveju.

Paprašytas patikslinti, ką reiškia frazė „gerbiami“, R. Vaitkus pabrėžė, kad kalba apie įmonės poziciją: „Refe-rendumo rezultatus įvertina Seimas.“

„Hitachi“ vicepreziden-tas Masaharu Hanyu teigė,

„Hitachi“ lauks parlamento sprendimokad bendrovė referendumo rezultatus gerbs, tačiau sprendimą dėl Visagino at-ominės elektrinės statybų priims Lietuvos valdžia, o ne jie.

„Hitachi“ kaip kompa-nija neturi teisės pasirinkti, ar statys, ar ne. Šis pasirin-kimas priklauso Lietuvos žmonėms ir Seimui. Kad ir koks bus sprendimas, mes jį gerbsime ir vykdysime“, – sakė M. Hanyu.

Pasak R. Vaitkaus, kon-cesijos sutartis, kaip skelbta anksčiau, turėtų būti pasi-rašyta iki metų pabaigos.

„Procesas nėra papras-tas ir jam reikia laiko, kad visų investuotjų pageida-vimai ir požiūris į projektą būtų išspręsti. yra įvairių klausimų, kurie susiję su praktiškais dalykais, su in-vestuotojo apsauga. Tai susiję ir su branduolinės at-sakomybės pasidalijnimu, ir su radioaktyvių atliekų tvarkymo mechanizmais ilguoju laikotarpiu, ir su Net išgirdę neigiamą atsakymą dėl atominės jėgainės statybų Lietuvoje „Hitachi“ atstovai tvirtina jį gerbsiantys. Fotodiena

eksploatacijos nutraukimo fondo klausimais, jų val-dymu“, – sakė VAE vadovas R. Vaitkus.

„Hitachi“ vicepreziden-tas M. Hanyu teigė, kad šiuo metu liko išspręsti regi-oninių klausimų:

„Turime išspręsti likusius klausimus, kurie liečia kitus investuotojus – Latvijos ir Estijos kompanijas. Tam skiriamas didžiausias dė-mesys.“

VAE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų, jame Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų, o likusią sumą padengs regioniniai partneriai.

Gruodį iš atominės elek-trinės projekto pasitraukus Lenkijai joje toliau daly-vauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuoto-jas – Japonijos „Hitachi“. Numatoma, kad „Hitachi“ priklausys 20 proc. Visagino AE akcijų.

Latvijai teks taip pat 20 proc. akcijų, Estijai – 22 proc., Lietuvai – 38 proc.

lius. Terminalo infras-truktūrai įrengti suteikta daugiau kaip 60 mln. litų ES parama.

Gilesniame uoste – didesni laivaiSiekiant geriau panaudoti Klaipėdos uosto poten-cialą, bus užtikrinamas didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas išgilinant uosto laivybos kanalą iki 14,5 m ir jį paplatinant iki 150 m. Šiuo metu projektą įgy-vendinanti Nyderlandų bendrovė „Van Oord“ jau yra atlikusi nemažą dalį uosto laivybos kanalo gi-linimo ir platinimo darbų.

„Iš planuojamų iškasti 4,5 mln. kubinių metrų grunto jau iškasta beveik pusė. Tokie darbo tempai mus tenkina, – teigė ge-neralinis direktorius Eu-genijus Gentvilas. – O jei prisiminsime ankstesnę

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

sutartį dėl grunto iška-simo ir kokiais tempais uostą gilino buvęs rango-vas, šios dienos gilinimo rodikliai parodo, kad pa-sitelkta profesionali tech-nika ir dirba rimtas ran-govas.”

Atlikus šiuos darbus bus sudarytos sąlygos priimti didesnius laivus, kurių ilgis – apie 300 me-trų. Įgyvendinus projektą padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas.

„Uostas bus pasirengęs priimti laivus su 13 me-trų grimzle. Bus įrengti trys apsisukimo ratai lai-vams“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto di-rekcijos Infrastruktūros departamento vadovas

Vidmantas Paukštė.Įgyvendinant šiuos

projektus Klaipėdos vals-tybinis jūrų uostas bus modernizuojamas kaip neatskiriama IXB tarp-tautinio transporto kori-doriaus sudedamoji dalis. Minėti darbai atliekami

įgyvendinant 2007–2013 metų laikotarpio Ekono-mikos augimo veiksmų programos priemonę „Krovinių ir keleivių ap-tarnavimo infrastruktū-ros plėtra Klaipėdos vals-tybiniame jūrų uoste“.uzs. nr. 09-14-2012

Diskutuokime10

Ko neturėtumėte aukoti dėl karjeros karjeros specialistai, ištyrė daugybės klientų patirtį ir priėjo išvadą, kad žmonės labiausiai gailisi ir graužiasi dėl sprendimų, kuriuos priimdami eina į kompro-misą ir atsisako trokštamų asmeninio gyvenimo dalykų.

Brangiausi Lietuvoje parduodami butai ir namaiBrangiausias parduodamas butas Lietuvoje kainuoja 3,5 mln. litų. namas – beveik triskart daugiau. Tokias tendencijas atskleidžia išskir-tinai portalui ekonomika.lt pateikti nekilnojamojo turto agentūros „ober-Haus“ duomenys.

Ekspertas iš Rusijos: „Gazprom“ spektaklis prasidėjopraėjusią savaitę europos dujų rinką sudrebino europos komisijos pradėtas tyrimas dėl Rusijos dujų bendrovės „gazprom“ do-minuojančios pozicijos regi-ono dujų rinkoje. ar europos sąjungai pavyks sumažinti Rusijos dujų milžinės įtaką ir kaip tai paveiks tarpusavio santykius, klausėme Rusijoje esančio energetikos ekspertų centro vyriausiojo analitiko iljos ivakhino.

Išmokta nebrangiai vandenį paversti degalaisjav mokslininkams pavyko atskleisti kobalto kataliza-toriaus, galinčio efektyviai išgauti iš vandens vandenilį, veikimo mechanizmą. kali-fornijos technologijos insti-tuto (CalTech) mokslininkai, pridėję į kobaltą komplek-sinių cheminio junginio dalių – ligandų – rinkinį, sugebėjo sulėtinti vandens skaldymo reakciją, kad galėtų kruopščiai išnagrinėti jos cheminį mechanizmą.

AS 2012-09-11Pritariu, kad mokesčius turi mokėti pats darbuotojas – tada darbdavys privalėtų jam išmo-kėti tą atlyginimą, kurį sutarė, kitos mintys ir geros – bet visi tik rašo, kuria planus. Kada tie patys analitikai pradės siūlyti įnirtingai seimui taip padaryti? Kur tas mūsų vėliavos nešėjas? Tėvynę darbais, ne žodžiais, reikia mylėti.

Geda 2012-09-10850 litų – pasityčiojimas, ne alga. Reikia, kad kainų lygis butu toks pats, o minimumas – bent jau kokie 1500 litų. Tačiau benzino kainą reikia kelti iki 20 litų už litrą. Nes baisu, kas Vilniuje darosi per kamščius, ir dar sako, kad 850 litų jiems maža.

Juste2012-09-10Na ir nesąmonę sugalvojo. Šiaip jau dauguma vilniečių važinėja senais automobiliais, nes nusipirkti naują tik svajonėse įmanoma. Tikrai jiems lengva kalbėti, kai turi asmeninius vairuotojus ir gauna tūkstanti-nius atlyginimus. O paskui visi klausinėja, kodėl dauguma emigruoja? Nes užsidirbti niekas neduoda. Paprastas ir aiškus atsakymas.

To ARS 2012-09-09 Visokių lektorių yra, bet tie, kurie uždirbo ir ne vieną milijoną, pasakys lygiai tą patį, kaip šitame straipsnyje. Jame mokoma ne nedirbti, o turėti ne vieną pajamų šaltinį (verslas TIK vienas iš pajamų šaltiniu) ir nebūti priklausomu nuo samdomo darbo. Kad dirbtumei ne dėl to, kad reikia sąskaitas apmokėti, nors darbas toks nemielas, o dėl to, kad tai tavo pašaukimas ir pan. Nei vienas lektorius, kuris tikrai uždirbęs milijoną ir daugiau, nesakys tau, kad tavo tikslas – uždirbti milijoną. Tai ir nebūtina. Be to, pinigai jiems niekada nebuvo tikslas, o tik priemonė. Jų visų tikslas – geresnė gyvenimo kokybė sau ir savo aplinkai, finansinė laisvė, o tai įmanoma tik tobulėjant ir gausinant savo išteklius. Pinigai tik priemonė visam tam pasiekti.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAITėS STRAIpSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

Petras 2012-09-12kai pasižvalgai nekilnojamojo turto skelbimuose, peržvelgi butų nuomos kainas, nuoma atrodo itin nelogiškai. ar didelis skirtumas, kai geresnio buto nuomai turi skirti 700–1000 litų, kai panašiai, o dažnai net ir mažiau, kainuotų nuo-savo buto paskolos mėnesinė

įmoka? vienintelė bėda Lie-tuvoje – itin didelės nT kainos ir nemažas pradinis įnašas, reikalaujamas bankų – jau-nam žmogui savarankiškai tokį sutaupyti labai sunku. ir dar taupyti tam tektų tris metus. absurdas kažkoks! jeigu ne tai, ne vienas sugebėtų išsimokėti

paskolą už butą be didesnio vargo. aišku, kitas reikalas, kai nuomojamas prastas butas, kuriame šeimininkai leidžia gyventi vos ne už apmokamas komunalines paslaugas. Tokio buto paskola tikrai brangiai kai-nuotų, o nuomojantis mokami vos keli šimtai.

»Vienintelė bėda Lietuvoje – itin didelės NT kainos ir nemažas pradinis įnašas, reikalaujamas bankų – jaunam žmogui savarankiškai tokį sutaupyti labai sunku

Pigūs nebūsime■Turizmas galėtų padėti šaliai išsigydyti įsisenėju-sius sunkmečio skaudulius ir generuoti nemenką dalį biudžeto pajamų. Taip mano Lietuvos turizmo verslo atstovai ir kartu pabrėžia – pigūs nebūsime.

Panašu, kad optimis-tinėms prognozėms pa-grindo yra. Praėjusiais metais pagal turizmo sek-toriaus augimą Lietuva buvo antroji Europoje. Šiemet, tvirtino Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė, Lie-tuva pretenduoja į pir-mąją vietą.

Įsteigė naujų skyrių„Išlaikome dviženklį au-gimą – 12 proc. Kaimynės, Baltijos šalys, taip pat la-bai gražiai auga, tačiau tik po 6 proc.“, – pastebėjo ji. Tokį augimą lėmė iš es-mės pasikeitusi daugelio turizmo, kelionių agen-tūrų, turų organizatorių veikla.

Pasak Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės, turizmo verslui sunkme-čiu teko persiorientuoti. „Manau, ateinantys me-tai atvykstamajam tu-rizmui bus geresni, nes nemaža dalis kompanijų, kurios iki šiol vertėsi tik išvykstamuoju turizmu, šiandien įsteigė ir atvyks-tamojo turizmo skyrių“, – teigė ji.

Vilioti sūriais ir medumiLietuvai reikėtų akcen-tuoti ir medicininį, svei-katingumo, verslo bei išplėtoti kulinarinį tu-rizmą. „Besivystančios šalys jau šiandien iš ku-linarinio turizmo gauna apie 30 proc. pajamų. Lietuva tam turi visas prielaidas, esame gurma-niška ir kokybiška šalis“, – tikino R. Balnienė.

Kol kas pajamų iš ku-linarinio turizmo niekas neskaičiavo, tad galbūt jau ir dabar jos sudaro

nemažą dalį bendrų pa-jamų. „Turime reikiamą infrastruktūrą, reikia ap-sispręsti, ką pristatysime kaip tikrą ir lietuvišką dalyką, ką akcentuosime – liko nedaug padirbėti“, – ragino specialistė.

Turizmo rūmų pre-zidentė Evalda Šiškaus-kienė pabrėžė, kad Lie-tuvai reikia investuoti ir į šalies žinomumo didinimą. „Mumis ža-visi, stebisi, tačiau pasie-kiamumo ir žinomumo trūksta“, – kalbėjo ji. Anot

Turizmo rūmų preziden-tės, Lietuva galėtų akcen-tuoti savo sodybas, dvarų virtuvę, patiekalus iš žvė-rienos, slegiamus sūrius, medų.

Tiesa, viltis, kad į Lie-tuvą plūs turistai iš eg-zotiškų ir tolimų šalių, naivu. Ne į juos orientuo-jasi Lietuva. „Mūsų rinka – pirmiausia kaimynės Latvija, Rusija, Baltaru-sija, Vokietija, Lenkija“, – atkreipė dėmesį Turizmo departamento vadovė.

Ilgins sezonąPigia atostogų šalimi Lie-tuvos nepavadintų nei atvykstantys, nei po šalį keliaujantys lietuviai. „Lietuvą pristatome kaip labai aukštos kokybės paslaugų šalį už protingą kainą ir nenorime tapti pigia šalimi“, – pabrėžė R. Balnienė. Pasak jos, dėl šios priežasties Lietuvai, kitaip nei Latvijai, nepri-gijo bernvakarių ir mer-gvakarių šalies vardas.

Išauginti turistų srautus Lietuvai padėjo sunkmetis, daugelį pri-vertęs kišenes tuštinti atsargiau: „Ne visi ėmė išgalėti keliauti toli ir brangiai, tad ėmė dai-rytis arčiau ir pigiau. O mes ir esame tas neat-rastas kampas.“ Tiesa, R. Balnienė sutiko, kad lietuviams atostogos Lie-tuvoje dažniausiai nėra pigesnės nei, pavyzdžiui, Turkijoje.

Visą straipsnį skaitykite www.ekonomika.lt


Specialistų nuomone, didžiausia Lietuvos bėda – pernelyg trumpas sezonas, tad kurortams reikėtų infrastruktūros, galinčios jį prailginti. Fotodiena

www.ek.lt/videopOpULIARIAUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAITėS KLAUSIMAS

Ar teisingas požiūris, kad Lietuva neturi būti pigi atostogų šalis?

»Ne visi ėmė išgalėti keliauti toli ir brangiai, tad ėmė dairytis arčiau ir pigiau. O mes ir esame tas neatrastas kampas

Vilniaus pulsas 11

Ragina mažinti šildymo kainasRApOLAS [email protected]

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė rezoliucijai dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo.

Ši rezoliucija bus pateikta preziden-tei Daliai Grybaus-kaitei kviečiant

šalies vadovę palaikyti šią iniciatyvą sumažinti šilumos kainas Lietuvos gyventojams, tarp jų ir vil-niečiams.

Vilniaus miesto savi-valdybė dar praėjusių

metų rugpjūtį pasiūlė sprendimą, kaip suma-žinti šildymo kainas padidinant elektros su-pirkimo kvotas termofi-kacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia dabar nustatyta Lietuvos elek-trinei Elektrėnuose. Tam pritarė ir energetikos specialistai.

Vyriausybė žadėjo ap-svarstyti šį pasiūlymą,

taip pat derėtis dėl ma-žesnės gamtinių dujų kainos, tačiau prieš tris savaites, rugpjūčio 28 dieną, patvirtino Ener-getikos ministerijos pateiktą Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius in-teresus atitinkančių pas-laugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“,

kuriuo užkirto galimybę mažinti šilumos kainas.

„Tai reiškia, kad Vy-riausybė panaikino galimybę išnaudojant kogeneracinių elektri-nių pajėgumą leisti joms gaminti elektrą, kuri būtų superkama už to-kią kainą, kuri nustatyta Lietuvos elektrinei, ir už tai gautas pajamas skirti Vilniaus, Kauno, Panevė-žio centralizuotai tiekia-

mos šilumos kainos ma-žinimui, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Tai ne tik nedidintų ir elektros energijos kainos galutiniam vartotojui, bet ir energija nebebūtų skirta tik Elektrėnų ežerui šildyti. Todėl Vil-niaus miesto savivaldybė kviečia prezidentę palai-kyti šią ekspertų išvado-mis paremtą iniciatyvą ir prašo šalies vadovės daryti įtaką Vyriausybei ir Energetikos ministeri-jai, kad nedelsiant būtų pakeistos 2013 metams patvirtintos remiamos elektros gamybos kvotos, tai dar šį sezoną suma-žintų šildymo kainas.“

Perskirsčius remia-mos elektros energijos kvotas Vilniuje šilumos kaina sumažėtų 3,08 ct/kWh (10 proc.), Kaune – 3,03 ct/kWh (9 proc.), Pa-nevėžyje – 1,87 ct/kWh (7 proc.).

Šiuose miestuose yra 55 proc. visų Lietuvos centralizuotos šilumos vartotojų, kurie suvartoja 57 proc. centralizuotai tie-kiamos šilumos.

Vilniaus miesto sa-vivaldybė, ragindama Vyriausybę perskirstyti elektros supirkimo kvo-tas, siūlo atsižvelgti ir į Valstybės kontrolės 2010 m. kovo 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA–P–20–11–6 paskelbtas išvadas, kad: „Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1–285 nu-statyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas.“ Tokių abejonių išlieka ir patvirtinus kvotas 2013 metams; „Kogeneracinėse (termofikacinėse) jėgai-nėse susidaranti šiluma beveik iki galo gali būti panaudojama naudingai – centralizuoto šilumos tiekimo ar kitokiems po-reikiams tenkinti. Dėl to šios jėgainės gamina elek-tros tiek, kiek tuo metu galima suvartoti šilumos, todėl kogeneracinėse jė-gainėse net 90 procentų pradinės kuro energijos gali būti panaudojama naudingai.“

užs. nr. 09–10–2012

■Sostinės savivaldybės taryba priėmė sprendimą statyti lopšelį-darželį San-tariškėse. planuojama, kad apie 240 vietų darže-lis galėtų būti pastatytas iki kitų metų rugsėjo.

Toliau ieškoma būdų, kaip sumažinti darželių de-ficitą mieste. Santariš-kių darželio projektas jau parengtas, gauti visi rei-kalingi leidimai. Įvykdžius viešojo pirkimo procedūras darželio statyba galėtų būti pradėta netrukus, o beveik pustrečio šimto vaikų dar-želį galėtų pradėti lankyti jau kitą rudenį.

Darželio statybą organi-

zuos savivaldybės bendrovė Vilniaus vystymo kompa-nija.

Nuo 2011 metų, geriau naudojant esamą savival-dybės turtą ir suremonta-vus kai kurias darželiuose esančias patalpas, sukurta apie 850 naujų vietų sosti-nės darželiuose.

Artimiausiu metu, 2013 ir 2014 metais, planuojama įsteigti dar bent 820 vietų – Viršuliškėse, perkėlus Ša-lomo Aleichemo mokyklą į kitas patalpas, taip pat pastačius naujus darželius Perkūnkiemyje, Santariš-kėse.

užs. nr. 09–11–2012

Santariškėse bus statomas naujas darželis

240 vietų darželis Santariškėse galėtų būti pastatytas jau kitais metais. Fotodiena

„Vilniaus miesto savivaldybė prašo šalies vadovės daryti įtaką Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, kad nedelsiant būtų pakeistos 2013 metams patvirtintos remiamos elektros gamybos kvotos, tai dar šį sezoną sumažintų šildymo kainas“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Fotodiena

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITėS KRIMINALŲ

TOP 3

Č E K I J A . Toliau daugėja padirbto al-koholio aukų. Mirusiųjų jau yra mažiausiai 17, ketvirta-dienį Prahoje sakė sveikatos ministras Leosas Hegeris. Vien per parą iki ketvirtadie-nio į ligonines atvežti penki nauji pacientai. Jie gėrė romą ir degtinę su nuodingu metanoliu. Mažiausi kiekiai

šio chemikalo gali sukelti apsinuodijimą ar mirtį. Žiny-bos toliau ieško nuodingojo alkoholio šaltinio.I T A L I J A . Milano gatvėje nušautos poros namuose policija rado nemažą kiekį (74 gra-mus) kokaino. Kriminali-nės praeities neturintis 43 metų verslininkas Masimil-

janas Spelta buvo nušau-tas pirmadienį vakare, kai vaikščiojo barų ir restoranų rajone su žmona Karolina Pacharo iš Dominikos bei 18 mėnesių dukra.J A V . Perduotas Meksikos karte-lio „Zetas“ vadeiva, įtaria-mas susijęs su JAV muitinės agento nužudymu, skelbia

nauienų agentūra AP. Che-sus Enrikė Rechon Agilaras buvo perduotas JAV, kur jam gresia kaltinimai narko-tikų prekyba. Ch. E. R. Agila-ras buvo vienas ieškomiau-sių Meksikos asmenų, o JAV valstybės departamentas už informaciją, padėsiančią jį sučiupti, siūlė 5 mln. JAV dolerių premiją.

Narkotikai koja kojon su

technologijomis

GABIJA SABALIAUSKAITė[email protected]

10 tonų narkotikų krovinys, tik vienas išnirimas per parą į vandens paviršių ir tiesus kelias iš Lotynų Amerikos į JAV krantus –

narkotikų prekeiviai sėda į modernius povandeninius laivus, kokių neturi daugelis pasaulio laivynų, skrodžia per Karibų jūrą ir sėkmės

atveju susižeria didžiulį pelną.

kalbasi savo tinkle, tada pasiklausyti pokalbių ne-beįmanoma. Kaip plėto-jama chemijos pramonė: vaistų technologijų plėtrą galima pritaikyti ir sinte-tinių narkotikų gamyboje. Galbūt ateityje nebereikės šimto litrų katilo, didelį kiekį narkotikų dar grei-čiau bus galima pagaminti portatyviniu aparatėliu.“

Kovą su narkotikų prekeiviais apsunkina ir teisinės problemos: pre-kursoriai (narkotinių me-

džiagų pirmtakai – red. past.) iš nekontroliuojamų medžiagų nelegaliai gami-nami Europoje. Juos su-sekti sudėtinga: iki gamy-bos pradžios teisiškai nėra nieko nelegalaus. Be to, in-ternetu platinamos naujos psichoaktyviosios medžia-gos, dažniausiai kilusios iš Kinijos, bet paskirstomos Europoje. Visų tokių me-džiagų kontroliuoti neįma-noma, nes jų randasi kaip grybų po lietaus.

„Jei sulaikysi automo-

bilį, į Olandiją gabenantį 5 tonas acetono, nieko ne-padarysi, – sakė jis. – Rei-kia investuoti, sekti iki pat vietos, kurioje pradės gaminti. Tam reikia daug resursų, o kitur galima susidurti ir su įstatymų problemomis: nelabai gali sekti žmogų be papildomos informacijos, jei jis vežasi legalius chemikalus.“

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) organizuoto nusikalsta-mumo tyrimo 3-iosios

valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Rūta Jašins-kienė sakė, kad Lietuva ES yra narkotikų tranzito vieta: narkotikų kilmės ša-lys lieka tos pačios – Pietų Amerika, Afganistanas, ta-čiau į Lietuvą jie patenka iš tarpinių valstybių – Ru-sijos, Kinijos. Pareigūnės teigimu, kovą su nelegalia prekyba narkotikais ap-sunkina vis naujos psicho-aktyviosios medžiagos.

„Lietuvoje, ne išimtis, atsiranda sintetinių ka-nabinoidų, JWH tipo da-rinių, katinono darinių, pirovalerono darinių ir fenetilamino darinių gru-pių medžiagų, – sakė R. Ja-šinskienė. – Vargu ar sun-kiai ištariami cheminiai pavadinimai yra svarbūs, nes vartotojai juos vadina slapyvardžiais, o dažnai net nežino, ką vartoja. Daž-niausiai kalbama apie poveikį arba panašumą į tradicinius narkotikus.“

Pareigūnės teigimu, narkotikų gabenimo prie-monės skiriasi priklauso-mai nuo medžiagos rūšies. Tradiciniai kontrabandos būdai: draudžiamos me-džiagos slepiamos slėptu-vėse, tarp legalių krovinių, maskuojamos impregnuo-jant, įlydant, ištirpinant,

Narkotikai gabe-nami vandens keliais ne tik už Atlanto.

„Europolo“ operatyvinio departamento sintetinių narkotikų poskyrio vado-vas Klaidas Kuchalskis „Ekonomika.lt“ sakė, kad nors į Europą narkotikų gabenti povandeniniais laivais nepavyktų, nu-sikalstamos grupuotės pasitelkia jūrinius kon-teinerius, brangūs krovi-niai užsuka ir į Klaipėdos uostą. Pašnekovas vardija ir kitus būdus – narkoti-nės medžiagos užmaskuo-jamos, sintetiniai narko-tikai Europoje gaminami mobiliose laboratorijose, o nusikaltėliai net įkuria savo mobiliojo ryšio ben-droves.

„Yra didelių uostų, kaip Roterdamas, ten ateina didelė dalis narkotikų, Antverpenas, Hamburgas, bet ten ir kontrolė susti-printa. Matyt, jie ieško mažesnių uostų, kuriuose kontrolė mažesnė, kurie nėra žinomi kaip gabe-nimo vietos. Nieko nuos-tabaus, naudojamas net Odesos uostas“, – sakė K. Kuchalskis.

giau ir kokaino išgavimo laboratorijų: Pietų Ameri-koje paslėptas narkotikas atgabenamas į Europą, o tokiu būdu slepiamus narkotikus aptikti gali tik specialių žinių turintys ekspertai.

„Impregnuoja į skys-čius, užmaskuoja, atva-žiuoja vadinamieji speci-alistai iš Pietų Amerikos. Tas, kuris paslėpė, turi ir išgauti tą medžiagą: daž-niausiai, jei į Europą at-veža užmaskuota forma, specialistas iš Kolumbijos vienintelis gali ekstra-huoti kokainą“, – aiškino K. Kuchalskis.

„Europolo“ atstovas sakė, kad nusikalstamos grupuotės neretai turi ke-lias „veiklos kryptis“, pa-vyzdžiui, užsiima ir vagys-tėmis, o nukeliauti į kitą valstybę ir padaryti naują nusikaltimą užtrunka vos kelias valandas. Daugelis jų naudoja ir mobilias la-boratorijas: sintetinių nar-kotikų gamybos etapai pa-skirstomi keliose vietose.

Gaujų ryšio tinklas „Gyvename technologijų amžiuje, viskas labai pa-prasta, yra įvairiausių duomenų apsikeitimo būdų, daug sudėtingesnių technologijų, kurių su-sekti neįmanoma, – sakė K. Kuchalskis. – Dar yra faktų, kad patys nusikal-tėliai įsteigia antrines mobilaus ryšio įmones,

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamento duomenimis, dar 2010 m. buvo žinomi 4 atvejai, kai buvo sulai-kyti lietuviai, gabenantys dideles kokaino siuntas laivais, jachtomis, tačiau tik vienu atveju lietuviai buvo kontrabandos orga-nizatoriai, o likusiais atve-jais jie veikė kaip gabento-jai. Tais metais Klaipėdos uoste sulaikyta rekordinė 396,4 kilogramo kokaino siunta.

Ieško naujų būdųK. Kuchalskio teigimu, kokainas – brangiausias narkotikas. Nors Pietų Amerikoje jį pagaminti kainuoja grašius, juo-dojoje rinkoje narkotiko kaina gali išaugti ir dešim-tis kartų. Nusikalstamos gaujos, gaunančios didelį pelną iš kokaino prekybos, gali investuoti ir į naujas gabenimo priemones, kad teisėsauga sulaikytų dar mažiau kontrabandos.

„Kokaino atveju bū-dai ir metodai kinta labai greitai, – sakė jis. – Pasta-raisiais metais paplito va-dinamasis antrinis (angl. secondary) paskirstymas, kai iš Pietų Amerikos į Europą atgabenami dideli kokaino kiekiai, jis saugo-

mas slėptuvėse, Ispanijoje ar Nyderlanduose, o pas-kui iš ten mažesniais kie-

kiais paskirstomas po visą Europą.“

Anot jo, randasi vis dau-

siunčiamos pašto siun-tomis. Nedideli kiekiai gabenami tarp asmeninių daiktų, o tam tikri narkoti-kai – organizme.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de-partamento duomenimis, kokaino kontrabandoje iš Pietų Amerikos į Europą gabenant kokainą orga-nizme ar vežant daiktuose Lietuvos piliečiai yra samdomi kurjeriai, o kon-trabandos organizatoriai dažniausiai būna iš kitų šalių. Dažniausiai lietuvių gabenamas kokainas yra skirtas Jungtinės Kara-lystės, Ispanijos, Olandijos rinkoms.

Anot K. Kuchalskio, prekyba heroinu šiek tiek sumažėjo, nes Afganis-tane gaminama mažiau opijaus, o, pavyzdžiui, kokaino juodoji rinka pastaruosius 20 metų auga. Specialisto teigimu, labiausiai paplitęs narko-tikas Europoje yra kana-pės, jų populiarumą lemia kanapių dervos gabeni-mas iš Maroko ir augini-mas pačioje ES. Išplito ir sintetinių narkotikų gamyba ES teritorijoje, į rinką grįžta ir ekstazis, kurio 2008–2010 metais buvo sumažėję.

FAKTAI

JUODOJI NARKOTIKŲ RINKA

• 2011 m. Lietuvoje užre-gistruota 1,7 proc. dau-giau nusikalstamų veikų (2 258), susijusių su dis-ponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis me-džiagomis, jų pirmtakais, prekursoriais ir kontra-banda

• Šios rūšies nusikalstamos veikos sudaro apie 2,84 proc. visų šalyje užregis-truotų nusikalstamų veikų

•Higienos instituto duo-menimis, 2011 m. nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo Lietu-voje mirė 45 asmenys

»Galbūt ateityje nebereikės šimto litrų katilo, didelį kiekį narkotikų dar greičiau bus galima pagaminti portatyviniu aparatėliu

Narkotikų kontrabanda, ES antra po ginklų, Europos uostus pasiekia jūriniais konteineriais. Reuters

Trečdalis rinkos – šešėlyje

Stipriųjų gėrimų rinkoje nelegalios prekės sudaro 36 proc. Fotodiena

■šiemet spirituotų, stipriųjų gėrimų rinkoje nelegalios prekės su-daro 36 proc., cigarečių – 29 proc., kuro – apie 18 proc., skaičiuoja Lie-tuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

LLRI skaičiuoja, kad dėl nelegalios kuro rinkos Lietuvoje per 2012-uosius į valstybės biudžetą buvo nesumokėta apie 160

mln. litų akcizo mokesčio. Šešėlinė ekonomika de-galų rinkoje sudaro apie 18 proc.

LLRI apklausos duo-menimis, daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustų seniūnų tvirtina, kad jų seniūnijoje galima įsigyti nelegalių alkoholinių gė-rimų. O gyventojai visiškai arba linkę pateisinti tokių gėrimų vartojimą – tokių yra apie 33 proc.

Į JAV povandeniniais laivais plūsta tonos narkotikų iš Lotynų Amerikos. Reuters

Ginčus spręs nepriklausomos

komisijos

Lietuvoje 15Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Technika paspartino darbus

RApOLAS [email protected]

Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono ūkininkas Rimantas Brazaitis naudodamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama įsigijo naujos žemės ūkio technikos. Nauja technika

paspartino darbus ir dabar ūkyje užtenka 8 darbuotojų.

Rimantas Bra-zaitis paraišką paramai gauti pagal Lietuvos

kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų mo-dernizavimas“ pateikė dar 2008 metais. Jo pa-rengtas projektas „Pašarų gamybos technologijos modernizavimas pieno ūkyje" buvo patvirtintas 2009 metais. Dar tais pa-čiais metais R. Brazaitis sulaukė paramos ir įsigijo šešis svarbius žemės ūkio technikos agregatus: kom-bainą, traktorių, plūgą, puspriekabę, lyginimo volą ir pašarų dalytuvą.

Mažiau rankų darboBendra projekto vertė siekė apie 1 mln. Lt, pa-ramos suma sudarė 474 tūkst. litų. R. Brazaičiui, kaip jaunajam ūkinin-

kui, buvo pritaikytas 50 proc. paramos intensy-vumas. Jis teigia, kad darbo sparta ūkyje pasi-keitė neatpažįstamai, o su nauja technika dirbti daug smagiau. Naujasis pašarų dalytuvas sutaupė ypač daug rankų darbo – anksčiau pašarus tekdavo ruošti, maišyti ir kratyti rankomis, o dabar daly-tuvas pats viską pjausto, maišo ir dalija. „Mažiau-siai vieną žmogų technika tikrai pakeitė“, – sako jau-nasis ūkininkas.

R. Brazaičio ūkis – miš-rus, pieno ir augalinin-kystės. Pernai ūkis buvo išsiplėtęs iki 400 ha, o šiemet sumažėjo nuomo-jamos žemės plotas ir liko 370 ha. Iš jų 70 ha sudaro ganyklos, 260 ha – grūdi-nės kultūros: rapsai, kvie-čiai, miežiai ir 40 ha – cu-kriniai runkeliai. Ūkyje yra 90 galvijų, iš kurių 65 – melžiamos karvės.

R. Brazaitis ūkį perėmė

iš tėvo, kuris išėjo anapus 2007 metais. „Kai pradė-jau ūkininkauti, ūkis jau buvo nemažas, 300 ha. Mačiau, kad išeina dirbti normaliai, yra kur plėstis, tai ir dirbau, ėmiau pa-ramą“, – paprastai gražia suvalkietiška tarme dėsto R. Brazaitis.

pelnas iš grūdų atsveria nuostolius iš pienoŠiemet sumažėjus pieno kainoms ir sustojus iš-mokoms ūkininkas sako, kad baisaus nuostolio nebus, tačiau nelabai ką uždirbs iš pieno gamy-bos. Kol kas jis nežada bandos mažinti, nes įsi-pareigojimai neleidžia penkerius metus po pa-ramos gavimo mažinti galvijų skaičiaus. Galima išlaikyti tą pačią bandą arba didinti. Tačiau dar po dvejų metų R. Brazai-tis galvoja pieno gamybos visai atsisakyti. „Nebent kainos labai pasitaisytų

per tą laiką“, – sako jis. Tačiau pelno ir nuosto-

lių eilutę stipriai atsveria grūdų derlius. R. Bra-zaitis šiemet džiaugiasi prikūlęs 6,5 t/ha kviečių. Miežiai ir rapsai taip pat davė gražų derlių. Jis tikisi, kad grūdų augini-mas šiemet duos nemažai pelno. Kol kas nėra aišku, koks bus cukrinių runke-lių derlius, nes pavasarį jie sunkiai dygo.

„Mišrus ūkis turi pra-našumų – jei vienais me-tais mažiau uždirbame iš vienos gamybos, tai išly-gina kita pusė“, – kalba ūkininkas. Tačiau šiuo metu jis vis dažniau pa-svarsto galimybę atsisa-kyti pienininkystės – su grūdais daug paprasčiau, mažiau rūpesčių ir prie-žiūros.

populiariausia paramos sritisPriemonės „Žemės ūkio valdos modernizavimas“

antroji veiklos sritis Lie-tuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgy-vendinimo laikotarpiu yra viena iš populiariau-sių. 2011 metais gautose paraiškose prašoma para-mos suma viršijo skirtąją metams net 4 kartus. Tad remiamiems projektams atrinkti buvo taikomi pirmumo kriterijai.

2012 m. priemonės antrajai veiklos sričiai skirta 14,78 mln. litų pa-ramos lėšų. Jei ir šiemet prašoma paramos suma viršys skirtąją metams, paraiškos bus vertina-mos pagal 2012 m. įgy-vendinimo taisyklėse nustatytus pirmumo kri-terijus.

Pašarų gamybos mo-

dernizavimas – jau ne pirmasis R. Brazaičio paramos projektas. Dar 2005 metais jis taip pat buvo pateikęs paraišką paramai pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo doku-mentą (BPD), Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo prie-monę.

Prasidėjus naujam 2014–2020 metų progra-mavimo laikotarpiui R. Brazaitis planuoja teikti dar bent vieną paraišką paramai. „Įsigyčiau dau-giau technikos, trakto-riai jau paseno, reikėtų naujo, daugiau dirvos apdirbimo agregatų, sė-jamosios, skutiko“, – var-dija ūkininkas. užs. nr. 09-13-2012

■praėjusią savaitę Saulėlydžio komisijos posėdyje buvo apsvars-tytos priemonės, kurios leistų paspartinti žemės grąžinimo procesą Lietu-voje. Daugumoje Lietuvos savivaldybių jau grąžin-ta iki 99 proc. žemės, tačiau būtina paspartinti žemės grąžinimo procesą miestuose, o tam būtina papildomų priemonių.

Saulėlydžio komisija pritarė Žemės ūkio mi-nisterijos siūlymams, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą galėtų paspartinti teisės aktų pa-keitimai, didesnė žemės reformos darbus vykdančių asmenų kontrolė ir Nacio-nalinės žemės tarnybos teri-toriniuose žemėtvarkos sky-riuose dirbančių specialistų darbo krūvių peržiūra. Taip pat svarbu stiprinti dažniau-siai pasikartojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją.

Be žemės grąžinimo

klausimų, posėdyje apsvars-tyti pasiūlymai dėl tarnybų, kurios organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priskirtų funkcijų optimiza-vimo. Šia funkcijų peržiūra norima tobulinti vidaus pro-cedūras, atsisakyti nereika-lingų techninių reikalavimų ir sutrumpinti sprendimų priėmimo terminus, gerinti asmenų aptarnavimo ko-kybę bei formuoti vienodą praktiką.

Saulėlydžio komisija pa-siūlė optimizuoti valstybės

Spartins žemės grąžinimą

Ketinama spartinti žemės grąžinimo procesą. Fotodiena

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų adminis-tracijų struktūras, nes šiuo metu jų atliekamo darbo krūvis ir efektyvumas yra labai nevienodas, bei ap-svarstyti galimybę penkias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas sujungti į vieną juridinį as-menį.

Saulėlydžio komisija taip pat kalbėjo apie galimą pasienio kontrolės punktų modernizavimą ir tinklo op-timizavimą.

■Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstaty-mo ir nutarė šį įstatymą priimti be pakeitimų. Už šį sprendimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 10 parlamen-tarų.

Anot prezidentės de-kreto, Seimo birželio 7-ąją priimto naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos sukuria prielai-das gamtos išteklių nio-kojimui ir neracionaliam naudojimui ir neužtikrina socialiai pažeidžiamų as-menų grupių interesų, su-sijusių su mėgėjiška žūkle.

Be kita ko, Seimo pri-imtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos apriboja mėgėjiškos žvejybos gali-mybes, neužtikrina tinka-mos upių žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką, teigia prezidentė.

„Toks įstatymas tar-nauja ne viešajam intere-sui, o atskirų asmenų gru-pėms. Taip visuomenė bus dar labiau atitolinama nuo gamtos“, – rašoma prezi-dentės veto motyvuose.

Vis dėlto Seimo Aplin-kos apsaugos komitetas pasiūlė prezidentės veto nepalaikyti ir palikti galioti priimtą įstatymą. Komiteto nuomone, Mėgėjų žvejy-bos įstatymas sudaro pa-lankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supapras-

Veto atmetė

Seimas paliko galioti senąjį mėgėjiškos žūklės įstatymą. Fotodiena

tina vidaus vandenų žuvi-ninkystės valdymą, teisės žvejoti suteikimo tvarką, pagerina žuvų išteklių ap-saugą, atkūrimą ir gausi-nimą.

Komitetas taip pat at-kreipė dėmesį, kad žūklės klubai vandens telkinius nuomojasi komerciniu tikslu, o tam, kad būtų sau-goma upė ar į ją įveisiamos žuvys nesiekiant iš to gauti materialinės naudos, visai nebūtina turėti leidimą naudoti žvejybos plotą.

Lietuvoje14 Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

FAKTAI

DARBO GINčAI

• Estijoje apie 89 proc. individualių darbo ginčų išsprendžiama nepasiekus teismo

•2008–2009 m. Darbo inspekcija gaudavo iki 10 tūkst. įvairių darbo skundų, 2011 m. gavo apie 7 tūkst.

• Skaičiuojama, kad nau-josios tvarkos įgyvendini-mas kainuotų 880 tūkst. litų, tuo tarpu darbo ginčų nagrinėjimas teismuose per metus kainuoja apie 1,8 mln. litų


Kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui rasti sprendimą sunku. Ekspertai pasakoja, kad dalis ginčų dokumentų ilgus mėnesius

guli teismų stalčiuose, o dalis darbuotojų, susidūrusių su neteisybe, paprasčiausiai nuleidžia rankas.

Socialinės apsau-gos ir darbo mi-nisterija su par-tneriais pristatė

naują individualių darbo ginčų sprendimo tvarką ir tikino, kad įsigaliojus jai didelė dalis darbo ginčų bus sprendžiama daug veiksmingiau ir greičiau.

Nagrinės greičiau ir objektyviauGinčai tarp darbdavio ir darbuotojo iki šiol buvo sprendžiami painiai ir sudėtingai. Viena vertus, darbuotojai galėjo kreiptis į įmonių viduje sudarytas darbo ginčų komisijas, kita vertus, tvirtino spe-cialistai, logiška manyti, kad nuo darbdavio pri-klausomi tokios komisi-jos nariai priims bent iš dalies jam palankų ginčo sprendimą, o darbuoto-jui teliks nuleisti rankas. Ginčus nagrinėti galima ir teismuose, tačiau, pasak specialistų, pirmiausia suinteresuotai pusei tektų ilgai laukti, o galiausiai – įrodyti, kad ginčas buvo nagrinėtas esamoje ar ne-samoje darbo ginčų komi-sijoje darbovietėje.

„Nuo Naujųjų metų Lietuvoje pradėsiančią veikti individualių darbo ginčų sprendimo tvarką siūlė ekspertai, panašios sistemos veikia ne vienoje užsienio šalyje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jis ragino darbuotojus, darbdavius ir jų atstovus iš anksto pa-sirengti nuo Naujųjų metų besikeičiančiai individua-lių darbo ginčų sprendimo tvarkai.

Užuot formavus neretai neefektyvias darbo ginčų sprendimo komisijas dar-bovietėse ar gaišus laiką

teismuose, nuo Naujųjų metų kompromiso neradę darbuotojai ir darbdaviai galės kreiptis į teritorines darbo ginčų komisijas, veiksiančias visoje Lietu-voje ir sudarytas iš nepri-klausomų ekspertų.

„Prie Darbo inspekcijos teritorinių padalinių bus sudarytos teritorinės arba regioninės darbo ginčų komisijos, kuriose kaip darbuotojų ir darbdavių atstovai dalyvautų ne kon-krečios įmonės, kurioje kilo ginčas, o deleguoti žmonės iš darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei Valstybinės darbo inspekcijos įgaliotas žmo-gus“, – tikslino ministras. Nepriklausomi ekspertai ginčo sprendimą privalėtų pateikti per vieną mėnesį, o ginčo sprendimas bus nemokamas.

„Jeigu viena ar kita pusė su sprendimu nesu-tinka, toliau ginčas gali būti nagrinėjamas teisme. Tačiau kitų šalių, kur sistema veikia daugybę metų, iki sprendimo pri-ėmimo dažnai abi pusės randa taikų būdą abiem“, – pasakojo D. Jankauskas.

Rašant prašymus – mažiau formalumų„Komisijų pirmininkais taps darbo teisės profesi-onalai, turintys ilgametę patirtį šioje srityje, – pa-sakojo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis. – Juos mes skirsime iš Darbo inspekcijos pareigūnų ir jie eis tik šias pareigas, kitų neturės. Organizacinį darbą atliks paskirtas pa-dėjėjas. Be to, komisijos pirmininkai turės darbda-vių ir darbuotojų organi-zacijų deleguotų žmonių sąrašus, kad kiekvienam posėdžiui galėtų nešališ-kai parinkti socialinius partnerius.“

VDI vadovas minėjo, kad šiandien jau atrinkti specialistai, galėsiantys vadovauti teritorinėms darbo ginčų komisijoms. „Kol kas nėra aišku, kiek ginčų teks spręsti tokioms komisijoms, tačiau orien-tuotis galima į Darbo ins-pekcijos gaunamus skun-dus, pernai tokių buvo apie 7 tūkstančius, – skai-čiavo V. Mačiulaitis. – Pa-siūlytas administracinis darbo ginčų sprendimo modelis leis valstybei grei-tai ir veiksmingai sutai-kyti ginčo šalis.“

Naujoji tvarka bus pranašesnė ir rengiant dokumentus. Į komisiją besikreipiantis asmuo galės ginčą registruoti ten, kur jam patogiausia, be to, kitaip nei teisme, nėra griežtų reikalavimų

dėl dokumentų. „Kitaip tariant, surašant pra-šymą ginčų komisijai ne-reikės tiek profesionalų pagalbos, kiek jos reikia rengiant dokumentus teismui“, – pabrėžė VDI vadovas. Dokumentus komisijai bus galima pa-teikti ir registruotu paštu, ir per kurjerį, ir atvykus pačiam.

Tokios komisijos pateiktas darbo ginčo sprendimas bus privalo-mas vykdyti. „Dabartinė tvarka taip pat numato darbo ginčų nagrinėjimą prie įmonių įsteigtose komisijose, tačiau jeigu sprendimas priimamas ten, jį reikia legalizuoti teisme. Čia to nereikės, – aiškino V. Mačiulaitis. – Kitose šalyse taip yra ir mes tikimės, kad darbo

ginčų komisijos uždavinys bus ne išrašyti sprendimą, kurį reikėtų vykdyti, o su-taikyti ginčo šalis.“

Tikisi objektyvaus vertinimo„Darbdaviai pritaria naujai sistemai ir tikisi, kad ji pradės sėkmingai veikti, – vylėsi Lietuvos pramonininkų konfede-racijos (LPK) Verslo soci-alinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė. – Kai ku-riose įmonėse tokios ko-misijos veikia ir sėkmin-gai sprendžia ginčus, tačiau daugeliu atveju da-bar egzistuojanti tvarka nėra veiksminga ir kilus ginčui dažniausiai gin-čas keliauja į teismą. Tai ilgas ir brangus procesas, nenaudingas nė vienai pusei.“

D. Baškytė tvirtino, kad darbdaviai pasirengę išrinkti darbdavių atsto-vus į naująsias komisijas: „Nemanome, kad darbda-vių atstovas turėtų tapti darbdavių advokatu – no-rime, kad tai būtų nešališ-kas ir objektyvus proble-mos nagrinėjimas.“

„Kai ginčas nagrinėja-mas darbovietėje, spren-dimą priimančios komisi-jos pirmininkas, savaime aišku, truputėlį atsižvel-gia į darbdavio interesus – juk pirmininkui reikia dirbti toje įmonėje. Dabar komisijos pirmininkai bus nepriklausomi“, – pabrėžė Lietuvos darbo federacijos pirmininkė Eugenija Šniutkienė.

padės sutaupytiD. Jankauskas pasa-kojo, kad aptariant nau-jos sistemos įgyvendi-nimą apskaičiuota, kiek teismų sistemai kainuoja darbo ginčų nagrinėji-mas. „Teismuose tokių ginčų nagrinėjimas kai-nuoja apie 1,8 mln. litų, – pateikė skaičiavimus ministras. – Darbo ins-pekcija pateikė savo skai-čiavimus Vyriausybei – kad būtų užtikrintas visų regioninių komi-sijų darbas, reikėtų 880 tūkst. litų. Tačiau noriu pabrėžti, kad vargu ar įmanoma suskaičiuoti, kiek vertas socialinis teisingumas, kai žmonės nesikreipia į teismus. Viena vertus, valstybei tai nekainuoja, kita ver-tus, žmogus lieka nera-dęs teisybės.“

Anot naujosios tvar-kos iniciatorių, teritori-nės darbo ginčų komi-sijos veiks ne tik visose apskrityse, tačiau su-sikaupus daugiau pra-šymų nagrinėti ginčus kuriame nors regione komisija galės rengti iš-važiuojamuosius posė-džius. Teritorinės darbo ginčų komisijos nagrinės ne visus darbo ginčus – neteisėti atleidimai iš darbo ir toliau liks šalies teismų darbo objektas, o likusius ginčus nagrinės naujosios komisijos.

straipsnis parengtas bendradar-biaujant su socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

užs. nr. 09-15-2012

Žadama, kad nauja ginčų sprendimo tvarka sumažins socialinę įtampą darbovietėse ir dar iki teismo sutaikys abi ginčo puses. Fotodiena

UžsienyjeUžsienyje 1716

1,5DĖL PADIDĖJUSIO NAFTOS EKSPORTO Į EUROPOS SĄJUNGĄ (ES) LIEPĄ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PREKyBOS DEFICITAS SUMAŽĖJO IKI 1,5 MLRD. SVARų STERLINGų (6,48 MLRD. LITų)

Lemtingas sprendimas

Vokietijos Konstitucinio Teismo pritarimas buvo būtinas norint, kad įsigaliotų naujasis gelbėjimo mechanizmas. aFp

■Vokietijos Konstitucinis Teismas atmetė prašy-mus blokuoti euro zonos gelbėjimo fondą, Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir Europos fiskalinę sutartį.

Vis dėlto teismas pareiškė, kad Vokietija fondui galės skirti iki 190 mlrd. eurų (655 mlrd. litų). Ši suma galės būti

didinama tik gavus Vokie-tijos parlamento pritarimą. Teismas taip pat nutarė, kad Vokietija turi užtikrinti gali-mybę nebedalyvauti fonde, jeigu nėra atsižvelgiama į šalies interesus. Vokietijos vy-riausybė pasveikino šį teismo sprendimą, o finansų rinkos pradėjo kilti. Netrukus po to atpigo ir Pietų Europos valsty-bių skolinimosi kaina.

UŽSIENIONAUJIENOS 18

TIK SKAIČIAI

DIDŽIAUSIA PASAULyJE ASMENINIų KOMPIUTERIų GAMINTOJA „HEwLETT-PACKARD“ (HP) IKI 2014 METų PABAIGOS KETINA ATLEISTI 29 TūKST. DARBUOTOJų

JAV ADMINISTRACIJA KETINA PARDUOTI DRAUDIMO KOMPANIJOS „AMERI-CAN INTERNATIONAL GROUP“ (AIG) AKCIJų UŽ 18 MLRD. JAV DOLERIų (48,5 MLRD. LITų)

29

Ragina kurti federaciją

J. M. Barroso teigimu, euro zonos šalys neturėtų pasitikėti vien gelbėjimo paketais iš EcB. Reuters

■Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) galiausiai turėtų tapti valstybių federacija, ir atskleidė planus dėl bankų sąjungos.

„Esu tikras, kad daugelis sakys, jog tai per ambicinga ir nerealu. Tačiau leiskite jūsų

paklausti, ar realu ir toliau gyventi kaip gyvenome?“ – kalbėjo J. M. Barroso. Jis taip pat pristatė planus kurti ben-drą priežiūros sistemą visiems euro zonos bankams, kurią pavadino „kertiniu bankų sąjungos akmeniu“. Pagal šį planą Europos centriniam bankui būtų suteikta daugiau galių prižiūrint 6 tūkst. Euro-pos bankų.

tūkst.

Bankai toliau veržiasi diržus

Prancūzijoje šalies centrinis bankas taip pat pranešė apie planus iki 2020 metų atleisti iki 2,1 tūkst. darbuotojų. Šalies auditoriai spaudžia banką mažinti savo išlaidas ir siaurinti tinklą. Šiuo metu Prancūzijos bankui priklauso 127 biurai, ta-

Ekonominio nuosmukio padarinius jaučiantys didieji pasaulio bankai intensyviai ieško būdų grįžti į pelno kelią. Ne vienas jų tai daro mažindami etatų skaičių.

MINDAUGAS [email protected]

Siekdami prisitai-kyti prie smarkiai kritusių pajamų ir sugriežtintos kon-

trolės didžiausi finansų pasaulio rykliai renkasi drastiškas priemones – smarkiai mažina savo dar-buotojų skaičių. Bankų vadovai, kvalifikuotų dar-buotojų paieškos bendro-vės ir šios srities analitikai pažymi, kad etatų maži-nimo programa įsisiūbavo smarkiausiai nuo finansų krizės pradžios.

Atleidimų maratonasEuropoje grėsmė netekti darbo kilo tokiuose ban-

kuose kaip „Nomura“, „Credit Suisse“, UBS ar net „Deutsche Bank“ dir-bantiems bankininkams. Londone esantis Ekono-minių ir verslo tyrimų centras prognozuoja, kad šiais metais vien Londone bus atleista 25 tūkst. bankų darbuotojų.

Investicinė bankinin-kystė yra ta sritis, kur darbuotojų atleidimas bus jaučiamas labiausiai. Po nesėkmingų vasaros finan-sinių rezultatų investicinės bankininkystės atstovai prarado viltis atgaivinti šią verslo sritį.

Didžiausia Japonijos in-vesticinės bankininkystės bendrovė „Nomura“, siek-dama restruktūrizuoti dėl

užsienio operacijų patirtus nuostolius, ketina iki 2014 metų sumažinti savo iš-laidas 1 mlrd. JAV dolerių (2,68 mlrd. litų).

Didžiausias Šveicarijos bankas UBS, praėjusiais metais investicinės banki-ninkystės srityje patyręs 2,3 mlrd. JAV dolerių (6,16 mlrd. litų), jau atleido 2 tūkst. darbuotojų ir atei-tyje ruošia dar vieną atlei-dimų bangą.

Vokietijos banko „Deutsche Bank“ skai-čiavimu, šiais metais pa-saulio investicinių bankų pajamos gali siekti net 240 mlrd. JAV dolerių (643 mlrd. litų), tačiau norint išlikti pelningiems jiems reikės toliau mažinti darbo vietas.

„Išlaidų problema kyla dėl pernelyg didelio per-sonalo skaičiaus, o ne dėl per didelių atlyginimų, – žiniasklaidai išplatin-

tamame pranešime rašė „Deutsche Bank“ analiti-kas Mattas Spickas. – Ši pramonės šaka yra nee-fektyvi, biuruose dirba per daug žmonių ir bankai teikia per daug patarimų, kai daugelis klientų tenori greito sprendimo už ma-žiausią kainą.“

Neaplenkia stambiausiųFinansų krizės akivaizdoje dėl savo ateities ramūs ne-gali būti net didžiausiuose bankuose dirbantys fi-nansų analitikai.

Didžiausias pagal rin-kos vertę Europos bankas „HSBC Holdings“ dar šių metų balandį pranešė vien

Didžiojoje Britanijoje at-leisiantis per 3,1 tūkst. dar-buotojų. Norėdama apkar-pyti išlaidas banko valdyba nutarė atsisakyti kai kurių aukštas ir vidutines par-eigas einančių specialistų paslaugų.

Pagal valdomą turtą di-džiausias Europos bankas

„Deutsche Bank“ išaugus kapitalo reikalavimams ir nesibaigiant euro zonos skolų krizei taip pat ketina imtis priemonių pelnin-gumui didinti. Praėjusią savaitę Vokietijos banko išplatintame pranešime atskleista, kad ketinama sumažinti grupės išlaidas

4,5 mlrd. eurų (15,5 mlrd. eurų). Kompanija taip pat ketina pasisamdyti išorės specialistų grupę, kuri įvertintų banko atlyginimų mokėjimo struktūrą. Liepą „Deutsche Bank“ pranešė panaikinsianti 1,9 tūkst. darbo vietų, tačiau ties šiuo skaičiu sustoti neketina.

čiau iki 2020 metų šį skai-čių ketinama sumažinti iki 105. Valstybės audito ataskaitoje pažymima, kad nepaisant ankstesnių restruktūrizavimų banko veiklos išlaidos išliko dide-lės, o jame dirbo daugiau darbuotojų nei bet ku-riame kitame euro zonos centriniame banke. Pran-cūzijos centriniame banke šiuo metu dirba 13 tūkst. darbuotojų, o Vokietijos Bundesbanke – 9,6 tūkst. darbuotojų.

Įdarbinimo rojusDarbuotojų atleidimų banga praūžė ne tik Euro-poje, tačiau ir JAV. Čia nuo 2008 metų rugsėjo iki šių metų birželio iš viso darbo neteko per 62 tūkst. šalies bankininkų.

Antras pagal dydį šalies kreditorius „Bank of Ame-rica“ prieš metus paskelbė planus per artimiausius metus sumažinti daugiau kaip 30 tūkst. darbo vietų. Bankas „Morgan Stan-ley“ šiemet ketina atleisti apie 4 tūkst. darbuotojų. O trečias pagal dydį bankas „Citigroup“ šių metų pra-džioje paskelbė apie planus sutaupyti 600 mln. JAV do-lerių (1,6 mlrd. litų) ir tai pasiekti panaikindamas 1,2 tūkst. etatų.

Vis dėlto gretimojoje Kanadoje padėtis visiš-kai skirtinga. Didžiausia šalies finansų institucija „Royal Bank of Canada“ (RBC) yra viena iš tų, ku-

rios priešinasi JAV ir Eu-ropoje vyraujančioms ten-dencijoms.

Per antrąjį šių metų ketvirtį aštuonios didžiau-sios Kanados kredito įs-taigos įdarbino daugiau kaip 8,5 tūkst. naujų dar-buotojų. Šalies bankus į daugiausia įdarbinančių įstaigų viršūnę iškėlė dėl finansų krizės įvykdyti daugiau kaip 100 įsigijimų.

„[Bankai] disciplinuo-tai planuoja savo išlaidas. Jei jie įdarbina, akivaizdu, kad pasitiki savo verslu“, – „Bloomberg“ teigė Ka-nados investicijų valdymo bendrovės „StoneCastle Investment Management“ turto valdytojas Bruce‘as Campbellas.

Praėjusį mėnesį trečias pagal dydį šalies bankas „Bank of Nova Scotia“ pranešė, kad užbaigus 3,13 mlrd. JAV dolerių (8,38 mlrd. litų) banko „ING Groep“ Kanados padalinį personalo gretas papildys 1,1 tūkst. naujų darbuo-tojų.

„Bankų veikla plečiasi nacionaliniu ir tarptauti-niu mastu ir ateityje jiems prireiks daugiau darbuo-tojų“, – interviu „Bloom-berg“ sakė Toronte esan-

čios įdarbinimo įmonės „Vlaad & Co“ prezidentas Billas Vlaadas.

Vis dėlto, anot jo, metų pabaigoje bankai papras-tai šiek tiek sumažina savo personalo gretas. „Taip nu-tinka kiekvienais metais. Rengdamiesi metų pabai-gai bankai atsisako kai ku-rių darbuotojų“, – komen-tavo B. Vlaadas.

Viena iš priežasčių, dėl ko Kanados bankai gali sau leisti plėsti savo per-sonalo gretas, yra finansi-niai jų rezultatai. Aštuoni didžiausi šalies bankai šių metų antrąjį ketvirtį pra-nešė apie 11 proc. išaugusį veiklos pelną. Analitikai prognozuoja, kad 2013 me-tais bankams pavyks pa-siekti 6 proc. pelno augimą.

JAV ir Vakarų Europoje vykstantis darbuotojų at-leidimo maratonas nesu-domino Kanados atstovų. Šioje šalyje vyraujantis pasitikėjimas leidžia ban-kams vykdyti didelius įsigijimų sandorius, plėsti savo darbuotojų gretas ir galiausiai pelningai veikti. Gaila, bet artimiausiu metu žodis „pasitikėjimas“ nebus sugrąžintas į JAV ir Europos bankininkų žo-dyną.

»Bankai disciplinuotai planuoja savo išlaidas. Jei jie įdarbina, akivaizdu, kad pasitiki savo verslu

mlrd.

mlrd.

FAKTAI

BANKŲ ATLEIDIMAI

•Nuo banko „Lehman Brothers“ žlugimo ir finan-sų krizės pradžios JAV iš viso atleista 62 tūkst. ban-kų darbuotojų

•Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ketina sumažinti 1,9 tūkst. darbo vietų

•Prancūzijos centrinis bankas iki 2020 m. ketina atleisti 2,1 tūkst. darbuo-tojų

•Didžiausias pagal rin-kos vertę Europos bankas HSBC vien Didžiojoje Brita-nijoje savo personalo gre-tas apkarpys 3,1 tūkst.

•Per antrąjį šių metų ket-virtį 8 didžiausios Kanados kredito įstaigos įdarbino daugiau kaip 8,5 tūkst. naujų darbuotojų

Atkurs reputaciją

Analitikai mano, kad didžiausias iššūkis naujam „Barclays“ vadovui bus nuspręsti, ką toliau daryti su investicinės bankininkystės padaliniu. Reuters

■Naujasis Didžiosios Bri-tanijos banko „Barclays“ vadovas Antony Jenkinsas teigia greitai ir drąsiai vykdysiantis reformas.

Jis turi susitvarkyti su iššū-kiu atkurti banko reputaciją po skandalų dėl banko ma-nipuliacijų svarbiomis bankų palūkanų normomis.

E. Jenkinsas sakė, kad

bankas nebevykdys veiklos, kuri praeityje pakenkė jo re-putacijai.

Nepaisant to, jis teigė, kad banko valdymas nebus padalytas parduodant jo investicijų padalinį. Banko vadovas dėl tokios rizikos, sukėlusios finansų krizę, prisiėmimo sulaukė daug kritikos iš politikų ir regu-liuotojų.

7

TIK SKAIČIAI

STATISTIKOS BIURO INE DUOMENIMIS, LIEPĄ PORTUGALIJOS EKSPORTAS IŠAUGO 6,8 PROC.

BEDARBIų SKAIčIUS DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE PER PASTARUOSIUS TRIS MĖNESIUS SUMAŽĖJO 7 TūKST., IKI 2,59 MLN.

6,8 %

Žada atgaivinti ekonomiką

F. Hollande‘as vis labiau kritikuojamas, kad nevykdo rinkiminių pažadų. Reuters

■prancūzijos preziden-tas Francois Hollande‘as pažadėjo iki 2014 metų atgaivinti sustingusią ša-lies ekonomiką ir iki metų pabaigos parengti darbo rinkos reformą.

Interviu vietos televizijai F. Hollande‘as davė praė-jus keturiems mėnesiams po kadencijos pradžios. Dėl

smukusių reitingų ir kalbų apie nepaslankumą jis buvo priverstas aktyviau spręsti ekonomikos problemas.

F. Hollande‘ui didžiausias iššūkis bus rasti papildomų 30 mlrd. eurų (103,5 mlrd. litų) santaupų kitų metų biudžete. Jis sakė, kad vy-riausybė sumažins kitų metų augimo prognozę nuo 1,2 iki 0,8 proc.

Bp traukiasi

pagal kompensavimo programą Bp ketina parduoti turto už 38 mlrd. JAV dolerių (102,4 mlrd. litų). Reuters

■Naftos ir dujų kompa-nija „British petroleum“ (Bp) paskelbė parduodanti dalį savo naftos gavybos aktyvų JAV kompanijai „plains Exploration & pro-duction“ už 5,55 mlrd. JAV dolerių (15 mlrd. litų).

BP parduoda dalį aktyvų, turimų giliavandeniuose Meksikos įlankos telkiniuose,

taip vykdydama anksčiau skelbtą finansinių nuostolių, patirtų dėl avarijos Meksikos įlankoje, kompensavimo programą.

„Mes ketiname kasmet investuoti į veiklą Meksikos įlankoje mažiausiai 4 mlrd. JAV dolerių (10,7 mlrd. litų) per ateinančius dešimt metų“, – pareiškė BP vado-vas Bobas Dudley.

tūkst.

Negerėjanti pasaulinė finansinė padėtis ne vieną bankininką verčia sunerimti dėl savo ateities.Reuters

»ši pramonės šaka yra neefektyvi, biuruose dirba per daug žmonių ir bankai teikia per daug patarimų, kai daugelis klientų tenori greito sprendimo už mažiausią kainą

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

tas Laurence’as Rabino-vičius aiškino, kad kartu valdydami „Sibneft“ akci-jas oligarchai susipažino ir tapo gerais draugais. Tačiau B. Berezovskis Rusijoje įgavo politinį svorį, – neretai panau-dodamas sau pavaldžias žiniasklaidos priemones, – dėl to susipyko su Krem-liumi ir buvo priverstas emigruoti į Didžiąją Bri-taniją.

Be to, B. Berezovskis kaltino, kad R. Abramo-vičius slapta pardavė oli-garchui Olegui Deripas-kai 50 proc. metalurgijos kompanijos „Rusal“ ak-cijų, kurias jis, R. Abra-movičius, valdė pagal B. Berezovskio ir jo partne-rio Badrio Patarkacišvi-lio įgaliojimą.

NeįspūdingasSkaitydama esmines bylos išvadas teisėja E.

UžsienyjeUžsienyje 1918

Žengia į Gruziją

„carrefour“ planavo atidaryti pirmąjį savo prekybos centrą Gruzijoje dar liepą. aFp

■Vienas didžiausių prekybos tinklų pasaulyje ir didžiausias prekybos tink-las Europoje „carrefour“ įžengė į Gruzijos rinką.

Prancūzijos mažmenininkė pirmąjį didįjį prekybos centrą atidarė Tbilisyje, o ateityje planuoja atidaryti dar vieną prekybos centrą Gruzijos sostinėje ir tris – kituose

miestuose. Pirmasis gruzi-niškas „Carrefour“ pradėjo veikti prekybos centre „Tbilisi Mall“, kur 9 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvėje darbuosis 600 žmonių. Investicijos į pro-jektą vertinamos 25 mln. larių (40 mln. litų). Praėjusių metų pabaigoje paskelbta, kad į Gruzijos rinką ketina įžengti dar vienas didelis Prancūzijos tinklas – „Auchan“.

parduos salas

Iki šiol Graikijos valdžia neigė informaciją apie šalies salų išpardavimą. aFp

■Graikijos turto plėtros fondas (HRADF) sudarė 40 negyvenamų ir netoli že-myno esančių salų, kurios galėtų būti išnuomotos nuo 30 iki 50 metų, sąrašą.

„Mes atrinkome salas, kurios yra netoli žemyno, ku-riose nebloga infrastruktūra ir kurios nekelia grėsmės nacio-naliniam saugumui“, – sakė

fondo vykdomasis direktorius Andreas Taprantzis.

HRADF darbuotojai ištyrė 562 iš 6 000 Graikijos salų. Į sąrašą pateko salos, kurių plotas sudaro nuo 500 kv. metrų iki 3 kv. kilometrų.

Skelbiama, kad galimybe įsigyti Graikijos salų domisi Izraelis, kuris Viduržemio jū-roje norėtų statyti karinę jūrų bazę.

Skatins ekonomiką

pasak B. Bernanke, ekonomikos skatinimo programa tęsis tol, kol nedarbo lygis šalyje pasieks priimtiną lygį. Reuters

■Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas (FED) paskelbė, kad at-naujins vadinamąją pinigų spausdinimo programą, skirtą ekonomikos augimui skatinti.

Bankas ketina kas mėnesį už 40 mlrd. JAV dolerių (106 mlrd. litų) pirkti būsto pasko-lomis dengtus vertybinius

popierius. FED vadovas Benas Bernanke taip pat sumažino šių metų ūkio augimo pro-gnozę nuo 2,4 iki 2 proc., ta-čiau pridūrė, kad kitąmet eko-nomika išaugs 3 proc. Prieš tai vykusių dviejų kiekybinio skatinimo programų metu FED įsigijo 2,3 trln. JAV dolerių (6,14 trln. litų) vertės JAV iždo skolos vertybinių popierių ir hipotekinių obligacijų.

3750

Nepritaria taupymui■pagrindinės portuga-lijos opozicijos partijos atstovai pareiškė, kad nebepritaria centro dešiniųjų vyriausybės planuojamoms griežtoms taupymo priemonėms.

Šalies Socialistų partijos vadovas Antonio Seguro pareiškė, kad reikia balsuoti pieš naują sugriežtintą kitų

metų biudžeto projektą, ir pagrasino tai padaryti, jeigu projektas bus pateiktas par-lamentui spalio viduryje.

Peržiūrėtame biudžeto projekte numatoma, kad darbuotojų indėlis į sociali-nės apsaugos sistemą padi-dėtų nuo 11 proc. atlyginimo iki 18 proc., o darbdavių sumažėtų nuo 23,75 iki 18 proc.

TIK SKAIČIAI

G20 GRUPĖS EKONOMINIS AUGIMAS PER ANTRĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ SUMAŽĖJO IR SIEKĖ 3 PROC.

EUROPOS INVESTICINIS BANKAS (EIB) SKUBIAI SKIRIA GRAIKIJAI 750 MLN. EURų (2,58 MLRD. LITų) PARAMĄ

Rugsėjį portugalijos premjero pedro passos coelho pristatytomis taupymo priemonėmis siekiama sumažinti biudžeto deficitą. Reuters

mln.

Oligarchai pamėgo

Londono teismus

Paskutinę vasaros dieną Didžiosios Britanijos komercinis teismas

paskelbė nuosprendį byloje, kurioje pateiktas didžiausias šios

šalies istorijoje civilinis ieškinys – apie 5 mlrd. dolerių.

ARūNAS [email protected]

Šią sumą bandęs prisiteisti bėglys iš Rusijos Bori-sas Berezovskis

pralaimėjo kitam Rusi-jos oligarchui Romanui Abramovičiui.

Ledi Elizabeth Gloster, patyrusi ekonominių bylų teisėja, paskelbė tik esmi-nes išvadas. Nuodugnus teismo nuosprendis bus surašytas vėlyvą rudenį, nes teisėja grįš prie bylos tik spalio pradžioje.

B. Berezovskio pre-tenzijų R. Abramovičiui esmė: jo kompanionas R. Abramovičius privertė B. Berezovskį parduoti 50 proc. kompanijos „Si-bneft“ akcijų už 1,3 mlrd. dolerių, bet kaina buvo priverstinai sumažinta.

B. Berezovskio advoka-

Gloster pabrėžė, kad daugelis svarbių ginčo aspektų ir šalių pretenzi-jos buvo grindžiami žodi-niais susitarimais. Kita vertus, įvykiai, kuriuos apėmė ieškinys, vyko taip seniai, kad daugelis detalių išsitrynė iš pro-ceso dalyvių atminties, todėl jų parodymuose buvo spragų.

Didžiosios Britanijos teismai nepripažįsta žo-dinių susitarimų, todėl teismo išvados nieko nenustebino. Teisėja pareiškė, kad juridine prasme ieškinys yra sil-pnas: ieškovo parodymai dažnai reikšdavosi vien ilgais pasakojimais, kas kadaise buvo.

B. Berezovskio paro-dymus teisėja pavadino silpnais, kupinais vidi-nių prieštaravimų, „neį-spūdingais“ ir nepagrįs-tais. O R. Abramovičiaus parodymai jai atrodė teisingi, kaip ir pats liu-dininkas.

Ieškovo advokatas Andrejus Borkovas, ats-tovaujantis B. Berezovs-kiui Rusijoje, pareiškė nuomonę, kad Londono teismui gana sunku iš-narplioti istoriją, kuri vyko Rusijoje 2008 m. Pa-

vyzdžiui, teisėjai teko aiš-kintis, ką reiškia tokios sąvokos kaip „stogas“ ir „palikti ant ledo“.

B. Berezovskis pa-reiškė, kad sprendimas dėl nuosprendžio apskun-dimo dar nepriimtas – jis tarsis su advokatais. B. Berezovskio nuomone, teisėja E. Gloster bando perrašyti istoriją, nes, anot jo, „visas verslo pa-saulis žinojo“, kad jiedu su B. Abramovičiumi kartu valdo „Sibneft“. Nors britų teismas šio fakto nepripažino, jis, B. Berezovskis, nesigaili sprendimo kelerius me-tus paaukoti tam, kad byla pasiektų teismą ir būtų nagrinėjama. „Nie-kada nesigailiu to, ką da-riau. Gyvenimas yra gy-venimas. Dabar aš mažų mažiausiai geriau žinau Anglijos teismų esmę“, – pareiškė pralaimėjęs oli-garchas.

B. Berezovskiui nesi-seka ir Rusijoje. Nese-niai Maskvos teismas įpareigojo B. Berezovskį sumokėti 1 mlrd. rublių tenkinant ieškinį, kurį pateikė Samaros srities vadovybė. Bylinėtasi dėl sandorio, kurį B. Bere-zovskis sudarė su auto-

mobilių gamintoju „Av-toVaz“.

Rusijos tyrimo komi-tetas neseniai paskelbė, kad prasidėjo nuodugnus B. Berezovskio neteisėtų operacijų, susijusių su mineralinį vandenį „Bor-jomi“ gaminančia kom-panija. Valdžia ketina areštuoti visus tų gamin-tojų aktyvus.

Rusai – auksiniai klientaiTeisė Didžiojoje Britani-joje paremta precedentais, tad nuo B.Berezovskio ir R.Abramovičiaus bylos priklauso ir kitų Rusi-jos oligarchų tarpusavio teismų baigtis.

Londono teismų ru-dens sezono bylos įdomes-nės: bus iš esmės nagrinė-jama Izraelio verslininko Michailo Čiorno ieškinys Rusijos milijardieriui O. Deripaskai, kuris R. Abramovičiaus procese su B.Berezovskiu liudijo R. Abramovičiaus nau-dai.

B. Berezovskio ir R. Abramovičiaus bylos tę-siniu laikomas ir B. Bere-zovskio ieškinys 2008 m. Anglijoje mirusio versli-ninko B. Patarkacišvilio giminaičiams.

Anglijos teisėsauga ju-ridiškai aptarnaudama oligarchus iš buvusios Sovietų Sąjungos gauna didžiulius pelnus.

B. Berezovskis neat-skleidžia, kiek jam kai-

navo juristų paslaugos. Britų žurnalas „Legal Business“ suskaičiavo, kad 100 didžiausių juridi-nių Didžiosios Britanijos firmų pelnai pernai iš-augo 8 proc. – iki 8,5 mlrd. dolerių. Advokatų pelnus padidino ir „Apple“ byli-nėjimasis su „Samsung“.

Žurnalo skaičiavimais, vien iš B. Berezovskio ir R. Abramovičiaus byli-nėjimosi juristai uždirbo 160 mln. dolerių. Žinoma, kad R. Abramovičius vien už pasirengimą procesui savo advokatui sumokėjo apie 10 mln. svarų.

Reputacija – tai investicijaR. Abramovičius ketina iš B. Berezovskio prisiteisti teismo išlaidas. Jeigu tai pavyktų, B. Berezovskiui būtų suduotas skaudus fi-nansinis smūgis. B. Bere-zovskio turtas iki teismo buvo vertinamas maž-daug 0,5 mlrd. dolerių, iš kurių 250 mln. jis turėjo atiduoti buvusiai žmonai po skyrybų.

Rusijos ekonomikai šis procesas taip pat gali atnešti nuostolių. Jeigu net Rusijos turtuoliai ne-laiko savo šalies teismų patikimais ir bylinėjasi Britanijoje, kaip turi jaus-tis tie, kurie investavo Ru-sijoje? Ar nekils kai kam pagunda pasitraukti iš Rusijos su savo investici-jomis?

Dabartinis Rusijos

premjeras Dmitrijus Me-dvedevas Londono teismo sprendimo išvakarėse visai kita proga pasakė: „Dar viena tema, dėl kurios patarčiau pagal-voti, – tai išorinis Rusijos įvaizdis. Reikia įvertinti, kokių problemų turime – nors kalbame apie tai daug, problemos lieka“. Kaip jas išspręsti, Rusijos premjeras nepasakė.

Nelaimėjusiam 5 milijardų dolerių B. Berezovskiui gali tekti sumokėti dar ir teismo išlaidas. scanpix FAKTAI

B. BEREZOVSKIS pRIEš R. ABRAMOVIčIŲ

• Pirmoji baudžiamoji byla Rusijoje Borisui Be-rezovskiui buvo iškelta 1999 m. Byla iškelta ir Šveicarijoje, į kurią jam neleidžiama įvažiuoti

• Romanas Abramovičius 2000 m. buvo išrinktas Rusijos čiukčių autonomi-nės apygardos (čAA) gu-bernatoriumi. 2003 m. jis faktiškai persikėlė gyventi į Londoną, tačiau niekaip negalėjo atsikratyti guber-natoriaus posto, kuriame jį įkalbėdavo pasilikti Vla-dimiras Putinas

•2008 m. R. Abramovi-čius pagaliau atsistatydino iš gubernatoriaus pareigų, bet buvo išrinktas čAA Dū-mos pirmininku

• Ledi Elizabeth Gloster (g. 1949) – pirmoji mo-teris, tapusi Didžiosios Britanijos komercinio teismo teisėja

JAV apeliacinis teis-mas atmetė JAV maisto ir vaistų administracijos reikalavimą ženklinti ta-bako gaminių pakuotes įspėjamaisiais ženklais, o kitoje Ramiojo vande-nyno pusėje Australijos Aukščiausiasis Teismas pritarė kur kas griežtes-niems cigarečių pakuo-čių apribojimams.

Australijos įstatymų leidėjai pareikalavo, kad cigarečių gamintojai ženklintų pakuotes įspė-jamaisiais užrašais ir vaizdiniais. Be to, Aus-tralijoje cigarečių gamin-tojams teks susitaikyti su vienodomis pakuotėmis, kurios negalės išsiskirti nei originalia spalva, nei užrašais, nei prekių žen-klais. Cigarečių gamin-toją ant pakelio nurodys tik mažu šriftu išspaus-dintas pavadinimas.

Kone visame pasau-lyje valdžia stengiasi uždrausti prekybą tam tikrais pavojingais pro-duktais. Dėl pavojaus žmonių sveikatai buvo uždrausta begalės maisto priedų, mažiau pavo-jingų produktų naudoji-mas maisto pramonėje

Sveikata vs. laisvėPraėjusį mėnesį pasaulį išvydo du visiškai priešingi

teismų sprendimai.

pETERIS SINGERISProject-syndicate.org

buvo apribotas iki pri-imtino lygio. Lygiai taip pat kontroliuojama ir žaislų pramonė siekiant, kad jų gamyboje nebūtų naudojamos vaikų svei-katai kenkiančios me-džiagos. Niujorko valdžia uždraudė viešojo maiti-nimo įstaigose naudoti tam tikrų rūšių riebalus, pastaruoju metu ėmė ri-boti ir gazuotų gėrimų pakuočių dydžius. Dau-gelyje valstybių pavojin-gus įrankius galima par-davinėti tik su saugumo instrukcija.

Tabako pramonė ne-žada paklusti Australijos teismo sprendimui ir ketina kreiptis dėl šios šalies įstatymų leidėjų sprendimo į Pasaulio prekybos organizaciją. Tabako gamintojai bai-minasi, kad po šio pre-cedento panaši praktika atsiras ir žymiai dides-nėse Kinijos bei Indijos rinkose. O būtent šiose valstybėse nuo tabako su-keliamų ligų miršta dau-giausia žmonių.

Tiesą sakant, rūko vos 15 proc. australų ir 20 proc. amerikiečių. O 14-oje mažas ir vidutines pajamas gaunančių ša-lių, kurios pateko į „The Lancet“ atliktą tyrimą,

»cigaretės yra unikalus gaminys, nes jokia kita teisėta ar neteisėta prekė nesugeba pražudyti tiek žmonių kiek ši

vidutiniškai rūko 41 proc. vyrų. Šiose šalyse rūkymas itin populiarėja tarp jaunų moterų.

Diskusiją dėl valstybės teisės kištis visuomenės sveikatos gerinimo labui galima pradėti Johno Stuarto Millio suformu-luotu principu, anot ku-rio, valstybės galios turi būti apribotos tiek, kad nepažeistų žmonių teisių ir interesų. J. S. Millis būtų pritaręs cigarečių pakuočių ženklinimui įspėjamaisiais užrašais ir pažeistų plaučių nuo-traukomis, tačiau jis nie-kada nesutiktų uždrausti prekiauti cigaretėmis.

J. S. Millis visada gynė individo laisves ir manė, kad pats žmogus turėtų spręsti, kas jam priim-tina, o kas ne. Šiandien toks požiūris laikomas kiek naiviu, nes rekla-mos technologijos žymi ryškią takoskyrą tarp mūsų ir J. S. Millio eros. Tabako bendrovės iš-moko reklamos gudry-bių ir manipuliuodamos mūsų pasąmoningais troškimais sugebėjo žmonijai įsiūlyti kenks-mingą produkciją. Po tokių triukų patys to nesuvokdami tampame priklausomi. Cigarečių gamintojai išmoko kurti gaminius, kurie sukelia maksimalią priklauso-mybę.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

p. Singeris: keista, kai valstybė pripažįsta produkto žalą, tačiau

nenori įpareigoti gamintojų ženklinti pakuotes taip, kad

vartotojai būtų įspėjami apie cigarečių keliamą pavojų.

project-syndicate

CV Peteris Singeris

Gimė 1946 m. liepos 6 d. Melburne, Australijoje

Filosofas, dėsto bioetiką Prinstono universite, JAV

Melburno universiteto garbės profesorius

Knygos „Gyvūnų išlais-vinimas“ (angl. „Animal Liberation“) autorius

»Teisėjai teko aiškintis, ką reiškia tokios sąvokos kaip „stogas“ ir „palikti ant ledo“

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

%

Išskirtinis interviu20 Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Oro bendrovės SAS „EuroBonus“ partnerių programos vadovas Henrikas Bjorckas sako, kad klientai yra skirtingi: vieni nori didelių prizų, o kitiems užtenka smulkių dovanėlių. Kaip sėkmingai skatinti

vartotojų lojalumą, jis pasakoja „Ekonomika.lt“ skaitytojams.

EVELINA pOVILAITyTė[email protected]

? SAS lojalumo programa veikia jau dvidešimtmetį.

Kaip manote, kas lemia jos sėkmę?

Programoje „Euro-Bonus“ dalyvauja tiek žemo įsitraukimo lygio produktai, tokie kaip maisto prekės ar degalai, tiek aukšto įsitraukimo lygio produktai ir pa-slaugos, pavyzdžiui, ke-lionės. Šiems dalykams paprastai ir išleidžiami sukaupti taškai. Būtent tai padėjo mums sukurti programą, patrauklią ir jos nariams, ir partne-riams.

Per 20 metų progra-mos „EuroBonus“ narių skaičius išaugo iki 2,9 mln., o partnerių – per šimtą. Visus šiuos metus programa yra priemonė, padedanti SAS išsaugoti glaudžius santykius su savo klientais. Partneriai gali pasiekti didelę jų grupę, o tai padaryti ki-tais kanalais būtų sunku. Be to, programoje kau-piami taškai skatina kli-entų lojalumą jų prekių ženklui.

? Kas labiausiai skatina klientų lojalumą?Nauda. Svarbu, kad ji

būtų suteikiama visiems programos dalyviams. Tai reiškia, kad visi jie turi gauti patrauklų ir nesunkiai pasiekiamą atlygį, o partneriai – dau-giau lojalių klientų, ku-rie išleis daugiau pinigų. Didžiausia klaida – pa-miršti apie kurio nors iš dalyvių poreikius.

Atlygis turi būti pa-trauklus, kad klientas jo norėtų ir siektų. Taip pat jis turi būti pasiekiamas, tačiau gaunamas ne iš karto, išskyrus nebent specialius pasiūlymus ar nemokamus žurnalus.

Taip pat nereikia pa-miršti, kad klientų esama skirtingų – vieni siekia didelių prizų, kiti nori mažų dovanų.

? Ar lojalumo skatinimo įran-kiai keičiasi? Kokios yra

naujausios tendencijos?Koalicijos tarp skir-

tingų rinkos dalyvių, tokių kaip degalų par-davėjai, maisto prekių mažmenininkai ir oro bendrovės, – pastaruoju metu labiausiai paste-bima lojalumo programų sprendimų tendencija. Taip paprasčiau varto-tojui, kuriam užtenka turėti vieną kortelę, o naudą jis gauna greičiau ir patrauklesnę. Ši ten-dencija prasidėjo Šiaurės Amerikoje ir Australi-joje, kur, pavyzdžiui, „Air Canada“ ar „Qantas“ lojalumo programos yra vertingesnės už pačias oro bendroves. Tokias idėjas mes taip pat svars-tome.

Jungtinės lojalumo

programos paprastesnės jų nariams, kurie vienoje kortelėje gali kaupti taš-kus ir gauti naudos, o to-kių programų partneriai įgyja prieigą prie dides-nės ir patrauklesnės kli-entų duomenų bazės.

Kita tendencija – su klientais bendraujama asmeniškiau ir dina-miškiau. Žmonės gauna begales elektroninių laiškų, pasiūlymų, todėl bet kokia komunikacija turi būti aktuali tam konkrečiam asmeniui. Pavyzdžiui, programoje „EuroBonus“ mes gerai pažįstame kiekvieną jos narį, nes turime informa-cijos, kurią gauname iš

įvairių programos part-nerių. Mes žinome, kas jie tokie, ką veikia ir ko nori, tad galime pateikti būtent jiems skirtų speci-alių pasiūlymų, kuriuos jie daug labiau vertins.

? Augant konkurencijai sunku išlaikyti lojalius

klientus. Vienas didžiausių iššūkių pastaruoju metu SAS ir panašioms kompanijoms – pigių skrydžių bendrovės. Tad kaip išlaikyti ištikimus vartotojus kritiniu metu?

Žinoma, bendrovės nuolat turi plėtotis ir keistis, kad patenkintų kintančius rinkos porei-kius. Lojalumo programa yra nepamainomas

įrankis sunkiais lai-kais. Pasitelkus jungtinę programą galima gauti naujų pajamų per partne-rius, kurie įgyja naujų narių, o šie galiausiai tampa oro bendrovės ke-leiviais. Šioje situacijoje laimi visi.

Lojalumą galima ver-tinti įvairiais aspektais: kaip dažnai perkami vieno ar kito prekių žen-klo produktai, kokios pi-nigų sumos išleidžiamos jiems įsigyti arba koks jūsų emocinis ryšys su šiuo prekių ženklu. Ma-nau, žmogus gali būti lojalus daugybei prekių ženklų, gal tik sunku būtų išlikti lojaliam dviem to paties segmento prekių ženklams. Tačiau, kaip minėjau, yra skir-tingos lojalumo formos, tad galite būti lojalus

vienam prekių ženklui emociškai, tačiau jei jis jums per brangus, pirkti kito gamintojo ar tiekėjo produktus.

Ištikimi klientai už-tikrina bendrovės išli-kimą. Aš asmeniškai esu lojalus tiems prekių žen-klams, su kuriais mane sieja emocinis ryšys ir kurie rodo man dėmesį. Esmė – visada maži da-lykai. Pavyzdžiui, perku batus internetinėje par-duotuvėje, kuri man visada dovanoja batų tepalo ir batų formos lai-kiklių. Kaip klientas esu patenkintas, tad ir toliau perku batus šioje parduo-tuvėje, nors prekės joje nėra pigesnės. Tai ir yra dėmesys klientui.

H. Bjorckas rugsėjo 20 d. dalyvaus rinkodaros, komunikacijos vadovams ir specialistams skirtoje konferencijoje „e. virusas 2012“ vilniuje.

»Ištikimi klientai užtikrina bendrovės išlikimą

H. Bjorckas: lojalumą skatina nauda

Anot H. Bjorcko, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad kurdami lojalumo programas jungiasi skirtingi rinkos dalyviai.Asmeninio albumo nuotr.

CV Henrikas Bjorckas

2005 m. įgijo verslo magistro laipsnį Geteborgo universitete Švedijoje

2005–2006 m. – IT bendrovės „Site55“ projektų vadovas

2006–2007 m. – rinkodaros kompanijos „3PR“ projektų vadovas

2007–2010 m. – SAS Korpo-ratyvių pardavimų projektų vadovas

Nuo 2010 m. – SAS „Euro-Bonus“ partnerių programos vadovas

Sporto pinigaiSporto pinigai 2322

52LIETUVOS FUTBOLO čEMPIONAS PANEVĖŽIO „EKRANAS“ IŠ UEFA GAVO KIEK DAUGIAU NEI 52 TūKST. EURų (182 TūKST. LITų) IŠMOKĄ

Taiko sankcijas■Europos futbolo fede-racijos asociacija (UEFA) pradėjo taikyti pirmąsias sankcijas klubams, nea-titinkantiems naujų finansi-nio reguliavimo taisyklių.

23 Europos komandos vėlavo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl joms buvo suspenduotas premijų

už pasiektus rezultatus išmo-kėjimas.

Į šį sąrašą pakliuvo ir tokie klubai, kaip Ispanijos aukš-čiausiojoje lygoje rungtyniau-jančios Madrido „Atletico“ ir „Malaga“ ar Portugalijos Lisabonos „Sporting“ ko-mandos. Klubai iki rugsėjo pabaigos privalės įrodyti, kad neturi finansinių sunkumų.Tarp suspenduotų UEFA klubų – ir „Atletico“. scanpix

TIK SKAIČIAI

24TIK SKAIČIAI

24 METUS LIETUVOS TAUTINIAM OLIMPINIAM KOMITETUI (LTOK) VADOVAVęS ARTūRAS POVILIūNAS NUSPRENDĖ NEBESIEKTI DAR VIENOS

Laimėjo kinai■Sekmadienį pasibaigusių Londono parolimpinių žai-dynių medalių lentelėje pir-mąją vietą užėmė Kinijos sportininkai. Jie iškovojo 95 aukso, 71 sidabro ir 65 bronzos medalius.

Antrąją vietą užėmė Ru-sijos atletai. Jų sąskaitoje – 36 aukso, 38 sidabro ir 28

bronzos medaliai. Trečioje vietoje – Didžiosios Britanijos rinktinė. Jos nariai pelnė 34 aukso, 43 sidabro ir 43 bron-zos medalius.

Aštuonis aukso medalius iškovojo 20-metė Australijos plaukikė Jacqueline Freney. Žaidynėse dalyvavo beveik 4 300 atletų su fizine ir regė-jimo negalia iš 164 šalių.Kinai parolimpinėse žaidynėse iškovojo 95 aukso medalius. scanpix

tūkst.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Krepšinio šalyje kainuoja ir futbolasTradiciškai nesame laikomi futbolo šalimi, tačiau už bilietus į Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes mokame beveik brangiausiai iš visų mūsų grupės komandų. Tiesa, kodėl taip yra, Lietuvos futbolo

federacijos (LFF) atstovai pasakyti negalėjo.

pAULIUS GRINKEVIč[email protected]

Kainos į Lietuvos futbolo rinkti-nės rungtynes yra nepropor-

cingai didelės – už bilie-tus mokame daugiau nei slovakai, graikai, latviai, nors, kaip žinoma, krep-šinio šalyje susidomėji-mas lietuvišku futbolu nėra toks didelis, kaip kai kuriose kitose mūsų G grupėje žaidžiančiose valstybėse. Kad Lietuvoje bilietai kainuoja nepro-porcingai daug, praėjusią savaitę atkreipė dėmesį futbolo entuziastas Pau-lius Ambrazevičius. Kai kuriuose internetiniuose tinklalapiuose jis išpu-blikavo Lietuvos ir mūsų grupėje rungtyniaujančių komandų kainų į Pasau-lio čempionato atrankos rungtynes palyginimą.

Bilietai be nuolaidų į Lietuvos ir Slovakijos komandų susitikimą kai-navo nuo 50 iki 103 litų. O, pavyzdžiui, kaimynėje Latvijoje – 15, 25 ir 50 litų, Slovakijoje – 35, 59 ir 86 li-tus, Graikijoje – 35–70 litų, Lichtenšteine – 58–114 litų. Nebuvo rasta kainų tik į Bosnijos ir Hercego-vinos namų rungtynes, tačiau vietoj to įdomumo dėlei įtraukta Estija, kur bilietai taip pat gerokai

pigesni – 24–45 litai. Tiesa, reikia atkreipti

dėmesį, kad Lietuvoje stadionas yra mažiausias iš visų mūsų grupės vals-tybių, jame telpa 5 400 žmonių, Latvijoje ir Esti-joje jis viršija 9 tūkst., o, pavyzdžiui, Graikijoje yra beveik 6 kartus didesnis. Tačiau minėtame straips-nyje pateikiamas ir kainų palyginimas padarius prielaidą, kad du kartus didesniame stadione nei Lietuvos bilietai yra per-pus pigesni. Tačiau skai-čiuojant ir tokiu būdu pigiausi bilietai visose ša-lyse į minėtas rungtynes pas mus yra nepropor-cingai dideli – 3,5 karto brangesni nei Latvijoje ir 2,2 karto brangesni nei Estijoje.

Kalbėti nepanoroFutbolo federacijos rin-kodaros skyriaus vadybi-ninko Audriaus Remeikos pasiteiravus, kodėl bilietai į mūsų grupės rungtynes yra vieni brangiausių iš visų grupėje žaidžiančių komandų, šis atsakė ne-norintis kalbėti su jokiais žurnalistais.

„Žurnalistai turi pra-dėti dirbti savo darbą ir išklausyti abi puses, tada ir kalbėsiu...“ – sakė A. Re-meika. Jam priminus, kad tai ir norima padaryti – iš-girsti LFF paaiškinimą dėl

bilietų kainų, pašnekovas pasakė daugiau nekalbė-siantis, o kas iš federacijos galėtų atsakyti į minėtą klausimą, nepasakė. Be to, pasiteiravome, kiek bi-

lietų buvo parduota į Lie-tuvos ir Slovakijos futbolo rungtynes, A. Remeika atsakė tokios informacijos dar neturintis.

Vis dėlto stebint rung-

tynes buvo matyti, kad stadionas nebuvo visiškai pilnas.

„Tai gali būti Lietuvos futbolo federacijos bandy-mas kažkokiu būdu pasi-

pinigauti, tik klausimas, ar tas pasipinigavimas įvyksta, – paklaustas apie dideles bilietų į mūsų ša-lies rungtynes kainas sakė futbolo specialistas Neri-

jus Kesminas. – Tie, kurie atvažiuoja palaikyti savo komandų į nedidelį mūsų stadioną, atvažiuos ir tuos bilietus pirks, tik klausi-mas, ar tokia politika neat-baidys nuo stadiono savų sirgalių.“

N. Kesminas pasa-kojo, kad kiek anksčiau didesnes bilietų kainas Lietuvoje tekdavo taikyti

hipotezė šiuo atveju nepa-aiškina, kodėl kainos Lie-tuvoje ir Latvijoje skiriasi.

Futbolo specialistas džiaugėsi, kad kol kas susidomėjimas futbolu mūsų šalyje yra labai didelis, tačiau ar ilgai Lietuvoje laikysis tokios tendencijos, priklausys ir nuo futbolininkų rezul-tatų –mūsų tauta mėgsta pergales.

Sieja su mafijaBuvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, paklaustas apie bilietų kainas, taip pat nenorėjo

»Reikėtų išsiaiškinti, kodėl LFF laiko tokias kainas, nes, mano nuomone, žmonėms tokios kainos per brangu

Lietuvos ir Slovakijos rungtynėse buvo užpildytas ne visas stadionas. Fotodiena

FAKTAI

FUTBOLO BILIETŲ KAINOS

• Pigiausi bilietai į pir-mąsias Lietuvos rinktinės futbolo rungtynes savo stadione kainavo 53 li-tus, Latvijoje – 15, Estijo-je – 24 litus

• Brangiausi bilietai į pirmąsias atrankos rung-tynes Lietuvoje kainavo 103 litus, Graikijoje – 70, Slovakijoje – 86 litus

• Futbolo stadione Lietu-voje yra mažiausiai vietų iš visų mūsų grupėje žai-džiančių komandų – 5 400 vietų

šnekėti – jis su federacijos politika neturintis nieko bendro, todėl ir komen-tuoti nenorintis. Tačiau užsiminė nesuprantantis dabartinės LFF pozicijos kai kuriais klausimais. „Reikėtų išsiaiškinti, ko-dėl LFF laiko tokias kai-nas, nes, mano nuomone, žmonėms tokios kainos per brangu“, – pridūrė pa-šnekovas.

Tokį tiek LFF, tiek kai kurių futbolo ekspertų nenorą kalbėti iš dalies galima suprasti: neseni skandalai dėl buvusio LFF vadovo Juliaus Kve-

daro atleidimo iš pareigų ne pirmą kartą sutelkė juodus debesis Lietuvos futbolo padangėje. Kal-bama, kad UEFA Lietuvai pareiškė įtarimų dėl lėšų grobstymo. O J. Kveda-ras, kaip ir didelė dalis po nepriklausomybės LFF aukštas pareigas ėjusių darbuotojų, yra siejamas ir su nusikalstamu pasau-liu. Konkrečiai J. Kveda-

ras – su Henriku Daktaru. Galima prisiminti ir

prieš dešimtmetį LFF su-krėtusį skandalą, kai jos vadovas Vytautas Dirmei-kis federacijos pinigus investavo į savo majonezo verslą. Kai kurie futbolo specialistai netvarka fe-deracijoje aiškina ir pras-tus mūsų rinktinės re-zultatus tarptautiniuose turnyruose.

Žaidžia smėlio dėžėjeBuvęs LFF vicepreziden-tas Gintautas Babravi-čius, paklaustas apie LFF susiklosčiusią situaciją ir UEFA, kas vyksta mūsų šalies futbolo užkuli-siuose, svarstė, kad padė-tis gali būti rimta – mat J. Kvedarui buvo skirta maksimali bausmė.

„Teismas išnagrinėjęs medžiagą, matyt, nutarė, kad reikalas rimtas, nes paskyrė maksimalią ga-limą bausmę – pusės metų nušalinimą, – aiškino G. Babravičius. – Čia praėju-sią savaitę atvykę žmonės iš UEFA buvo ne tyrėjai, jie atvyko dėl įsipliesku-sio skandalo. Mano žinio-mis, tyrėjų yra trys.“

Vis dėlto, pasak N. Kes-mino, dabartinės federa-cijoje vykstančios peripe-tijos aktualios tik mums, o ne tarptautinėms or-ganizacijoms. „Čia yra mūsų vidiniai karai, į kuriuos įtraukiama ir teisėsauga. Giminių kraš-tas – vienas pažįsta vieną, kitas kitą – ateina laikas pasinaudoti situacija ir ja naudojamasi, – aiškino futbolo specialistas. – o UEFA ir FIFA mūsų žai-dimai smėlio dėžėje nė motais, kol į jų pozicijas niekas nesikėsina, tegul graužia gerkles vietiniai veikėjai kiek nori ir jiems tai nelabai svarbu.“

todėl, kad Europos fut-bolo federacijos asociacija (UEFA) neleido nustatyti skirtingų kainų žaidžian-čioms šalims. „Kadangi užsieniečiams nenorima pigiai pardavinėti, LFF neturėdavo kito pasirin-kimo, kaip tik bilietus par-duoti už tą pačią kainą ir lietuviams“, – kalbėjo N. Kesminas. Vis dėlto tokia

»Giminių kraštas – vienas pažįsta vieną, kitas kitą – ateina laikas pasinaudoti situacija ir ja naudojamasi

200MADRIDO „REAL“ SAKO, KAD FUTBOLININKĄ CHRISTIANO RONALDO SUTIKTų PARDUOTI TIK UŽ 200 MLN. EURų (700 MLN. LITų)

mln.

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25

1,1 IKI TIEK IŠLAIDAS TAUPyDAMA SUMAŽINO STAMBIAUSIA PLATAUS VARTOJIMO ELEKTRONIKOS GAMINTOJA EUROPOJE „PHILIPS ELECTRONICS“

prisistatys „Google“ būstinėje■penki „startup’ai“ iš Lietuvos kitą mėnesį pristatys savo idėjas „Go-ogle“ būstinėje Londone.

Komandos iš lietuviško verslo akceleratoriaus „Star-tup Highway“ ir septynios ko-mandos iš lenkiško akcelera-toriaus „Huge Thing“ spalio 1 dieną savo idėjas pristatys

Londone. Iš Lietuvos keliauja portalo kurgyvenu.lt kūrėjai, suteikiantys informaciją apie nekilnojamojo turto objekto aplinką. Taip pat savo idėjas pristatys pasiūlymų valdymo platformos „Responsell“ kūrėjai, programėlių „TV Backstage“, „withEvent“ kū-rėjai ir platformos „eGlesum“ autoriai. Lietuviai savo „start-up“ idėjas pristatys „Google“ būstinėje. Reuters

TIK SKAIČIAI

79TIK SKAIČIAI

TIEK KRITO „FACEBOOK“ AKCIJų VERTĖ NUO Jų PREKyBOS PRADŽIOS GEGUŽę50

PO TIEK METų KINIJOS KORPORACIJA „FUJIFILM“ NUTRAUKIA NUOSTOLINGĄ KINO JUOSTų GAMyBĄ

Rekordinė „Vodafone“ bauda

■Naujosios Zelandijos teismas nurodė mobiliojo ryšio operatorei „Voda-fone“ sumokėti baudą už sąžiningos prekybos įstatymų pažeidimus – 780 tūkst. JAV dolerių (apie 2,08 mln. litų).

Kaltinimai susiję su dviem reklamos kampanijomis,

kuriose buvo teigiama, kad „Vodafone“ paslaugos priei-namos visur ir kad kompa-nijos tinklas yra didžiausias Naujojoje Zelandijoje. Pernai Naujojoje Zelandijoje „Voda-fone“ skirta 406 tūkst. JAV dolerių (1,08 mln. litų) bauda už šešis kitus kaltinimus, su-sijusius su kompanijos mobi-liojo interneto paslaugomis.Naujosios Zelandijos teismas „Vodafone“ skyrė antrą didelę baudą. aFp

mlrd.

Technologijų kompanijos matuoja galiąPer kelias savaites informacinių technologijų (IT) kompanijos viena po kitos

pristatė tai, apie ką buvo kalbama bent artimiausią pusmetį – pasaulį sudrebinti turėjusias naujienas.


Rugsėjo pradžia tapo tikru IT der-liaus rinkimo metu. Viena po

kitos didžiausios pasaulio technologijų kompanijos pristatė naujus ilgai lauk-tus mobiliuosius įrengi-nius. Vis dėlto stebuklų buvo mažiau nei klaidų.

„Samsung“ kluptelėjoPirmoji šovė „Samsung“. Su Amerikos milžine „Ap-ple“ besiteisianti Pietų Korėjos kompanija vienu metu sugebėjo ir atsakyti į kaltinimus, ir išleisti pir-mąjį pasaulyje išmanųjį te-lefoną su „Windows 8“ ope-racine sistema – „Ativ S“.

Toks žingsnis buvo ne-tikėtas, mat kompanija, ki-taip nei konkurentės, gar-siai apie būsimą žingsnį neskelbė. Naują savo ga-minį „Samsung“ pristatė Berlyno technologijų par-odoje IFA 2012. Naujiena nustebino ne vieną, mat iki šio įvykio kelis mėne-sius suomių „Nokia“ er-zino technologijų gerbėjus būsimuoju savo gaminiu, turėjusiu tapti pirmuoju „Windows 8“ telefonu.

Vis dėlto Pietų Korė-jos technologijų milžinės žingsnis nebuvo itin sė-kmingas. Berlyne paro-doje pristatytas išmanusis technologijų žinovų ne-nustebino beveik niekuo: neypatingos spartos ir vos dviejų branduolių proce-sorius, tokios pačios raiš-kos kaip kitų išmaniųjų įrenginių kamera, tiek pat darbinės atminties. Vie-nintele naujiena tapo SD/SDHC atminties kortelių lizdas.

Negana to, „Windows 8“ pagrindu veikiantį išma-nųjį telefoną „Samsung“ išleido „Microsoft“ dar ne-spėjus oficialiai pristatyti savo kurtos operacinės sistemos (OS). Gerbėjai tikėjosi, kad jau galės nu-sipirkti „Windows Phone“

su nauja OS, ir liko nusi-vylę. Galiausiai paaiškėjo, kad į IT mėgėjų rankas šis telefonas atkeliaus tik lapkritį. Tai kiek vėliau nei žadama į rinką išleisti rugsėjo 5 dieną iškilmin-gai pristatytus naujuosius

„Nokia Lumia 820“ ir „No-kia Lumia 920“.

„Nokia“ apsimelavoPanašu, kad nenumaty-tas „Samsung“ žingsnis tapo nemalonia staigmena šiauriečių bendrovei, tad

netrukus po „Ativ S“ pri-statymo į internetą buvo nutekintos naujųjų „No-kia“ produktų nuotrau-kos. Žinoma, nutekino jas reklamos specialistai, siekdami pasaulio dėmesį sutelkti į būsimą gaminių

pristatymą. Iki šiol itin geru į kla-

siką orientuotu skoniu pasižymėjusi kompanija šiemet buvo drąsesnė ir turėjo kuo nustebinti. Pir-miausia – ryškios spalvos. Be to, kuriant „Lumia 820“

buvo atsisakyta telefono, kurio akumuliatorius ne-išimamas, idėjos ir pasiū-lyti keičiami dangteliai. Žingsnis parodo „Nokia“ norą rasti jaunesnę audi-toriją – kompanija šiemet ne pirmą kartą jauniems

vartotojams siūlo rinktis klasika dvelkiantį vardą ir ryškius telefonų modelius.

Didžiausiomis naujie-nomis tapo belaidis tele-fono krovimas, išplėstos realybės žemėlapiai, grei-čiausias (palyginti su esa-

atsisiųsti iš Kinijos ma-gnetinę juostelę. Tačiau „Nokia“ atstovai pabrėžė, kad jų naudojama techno-logija ištobulinta ir veikia be apribojimų, ko nepa-sakysi apie juostelę už 15 dolerių.

Gerbėjus pamesti gal-vas privertė „PureView“ kamera, kurią kurdama „Nokia“ atsisakė begaly-bės milijonų taškų, tačiau įdiegė vaizdo stabiliza-

»„Samsung“ žingsnis buvo netikėtas, mat kompanija, kitaip nei konkurentės, garsiai apie būsimą žingsnį neskelbė

IT kompanijos susirungė, kuri išleis galingiausią išmanųjį telefoną, tačiau stulbinamų naujovių nepri-statė nė viena. scanpix

FAKTAI

TEcHNOLOGINIS RUDUO

• Atnaujintą ir skaityti labiau pritaikytą knygų skaityklę „Kindle“ prista-tė ir kompanija „Ama-zon“

• „Samsung“, be „Ativ S“, pristatė naują planše-tinį kompiuterį „Galaxy Note 10.1“

• Naują planšetinį kom-piuterį „Surface RT“ pri-statyti rengiasi ir kompa-nija „Microsoft“

• Vidutinio galingumo ir spartos išmanųjį tele-foną „Desire X“ pristatė kompanija HTC

vimo sistemą. Pagyros buvo pastebėtos: kompa-nija pagauta sukčiaujanti. Itin dailiai nufilmuoti vaizdai buvo kurti naudo-jant ne išgirtąją „Nokia“ kamerą, o profesionalią, ir nuotraukos, esą dary-tos tamsiame Helsinkyje taip rodant naujų kamerų galimybes susiurbti daug šviesos, darytos naudojant papildomus šviesos šal-tinius. Vos pasirodė pra-nešimai apie kompanijos apgaulę, „Nokia“ akcijų kaina ėmė sparčiai kristi.

„Apple“ nenustebinoIlgai lauktą naujieną pristatė ir „Apple“, apie

tai, kad rudenį pasirodys penktos kartos „iPhone“, paskelbusi dar šių metų pradžioje. Kaip visada, paslaptyje iki paskutinės dienos laikytas „iPhone 5“ sutraukė milžinišką žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesį.

Vis dėlto reakcija po „Apple“ naujo telefono pristatymo dviprasmiška. Vieniems tai – geriausias kada nors pristatytas te-lefonas, nes jis plonesnis, greitesnis, didesnis, tu-rintis „iOS 6“ operacinę sistemą. Kiti liko nusivylę, nes „Apple“, iki šiol bu-vusi kompanija, rodanti kelią likusioms technolo-gijų gamintojoms, šįkart neparodė nieko, ko pasau-lis dar nebuvo matęs.

Itin didelės raiškos „Retina“ ekranas buvo matytas prieš daugiau nei pusę metų. Be to, ekrano raiška toli gražu nestul-bina, nes konkurentai (kad ir ta pati „Nokia“) jau išlipo iš „Retina“ raiškos ribų. Ekranas padidėjo iki 4 colių, tačiau tai taip pat ne naujiena, kaip ir jokia naujiena yra 4G LTE ry-šio technologija, už kurią, beje, „Samsung“ žadėjo Kalifornijos kompaniją paduoti į teismą.

Nemalonia naujove tapo sumažėjusios kro-vimo ir duomenų perda-vimo jungtys. Gerbėjus ga-lėjo pradžiuginti naujasis telefono procesorius A6, kuris, kaip žadėjo „Apple“, turėtų būti dukart grei-tesnis nei ankstesnis. Vis dėlto kol kas savomis aki-mis testų, kuriais būtų įro-dytas procesoriaus greitis, nematė niekas.

Į žinią, kad „iPhone 5“ tapo aukštesnis, internau-tai reagavo šmaikščiai: pa-sipylė nuotraukos, kuriose išmanusis tampa bokštu

mieste, kardu, o galiausiai viena iliustracija nurodė, kaip evoliucionuos būsi-mieji „iPhone“ – jie didės tiek, kad kaskart į ekraną tilptų viena papildoma programų piktogramų juostelė. Juokas juokais, tačiau žvelgiant, kaip evo-liucionavo „iPhone 5“, tokia pranašystė šiandien atrodo tikėtina.

Kas galingesnis?Lyginant pristatytų mobi-liųjų techninius parame-trus akivaizdu, kad gamin-tojai šiandien stengiasi pasiūlyti naudotojams vis galingesnius, turinčius daugiau funkcijų mobi-liuosius telefonus. Rude-niui įpusėjus technologijų gerbėjai galės pasirinkti iš gausesnio naujų įrenginių skaičiaus ir visi jie pasižy-mės ypatinga sparta bei galingumu.

Vos kelerius metus į mobiliųjų įrenginių rinką besiveržianti kinų „Huawei“ pasiūlys įsigyti spartų, 4 branduolių, 4,5 colio ekranu, 1 GB darbi-nės atminties (RAM) tu-rintį telefoną „Ascend D1 Quad XL“. Tai galingiau-sias kompanijos telefonas ir „Huawei“ nuoširdžiai tiki, kad šis modelis gali stoti greta kitų kompanijų flagmanų.

Dar galingesnį išma-nųjį „Optimus G“, tap-siantį pirmuoju rinkos išmaniuoju, palaikančiu 4G ryšio technologiją ir tu-rinčiu 4 branduolių proce-sorių, rinkai pasiūlys LG. 13 milijonų taškų raiškos kamera, 32 GB vidinės at-minties ir 2 GB darbinės atminties (RAM) – tokia kombinacija iš karto sufle-ruoja, kad šis modelis bus galingesnis nei dauguma šiandieninių planšetinių kompiuterių.

mais gaminiais) telefono ekranas ir „PureView“ ka-mera, integruota į „Lumia 920“.

Žinoma, kažkas paste-bėjo, kad norint telefoną įkrauti be laidų, užtenka už 15 JAV dolerių (42 litai)

»Vos pasirodė pranešimų apie kompanijos apgaulę, „Nokia“ akcijų kaina ėmė sparčiai kristi

%

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

MARTyNAS [email protected]

Apie „diedų“ darbus ir mosavimą vėzdu

„Fimoje“ vėzdais niekas nesišvaisto, tačiau jos vadovas Gintaras Juknevičius puikiai išnaudoja vyriškąjį pradą – vėzdus pakeitė telefonais, sutartimis, suteikė sąlygas konkuruoti ir jaunieji bendrovės

darbuotojai verčia kalnus.

»Daugeliui jaunų žmonių patinka galimybė dirbti „diedų“ darbus, kai gali būti sprendimų priėmėjas kasdien

Fima“ yra intelek-tualinių inžinie-rinių sprendimų lyderė Baltijos ša-

lyse, tačiau su jos genera-liniu direktoriumi G. Juk-nevičiumi susitinkame nedideliame ir kukliame jo kabinete Vilniuje esan-čiame Žirmūnų verslo cen-tre, kur įsikūrusi pagrin-dinė bendrovės būstinė.

Iškart užkliūva ant sie-nos kabanti balta rašymo lenta, kurioje puikuojasi tik penki žodžiai: „Vado-vams mokama ne už ži-nojimą.“ G. Juknevičius sako, kad ši tiesa jo kabi-nete puikuojasi jau ketve-rius metus, ir suskumba paaiškinti, kad be žinių neišeis nieko padaryti, ta-čiau dar svarbiau žinias paversti rezultatu.

Prieš prasidedant po-kalbiui pašnekovas įspėja, kad be kontrolės galėtų prišnekėti dešimtį mūsų savaitraščio puslapių, ir neklysta: net paprasčiau-sias klausimas sulaukia ilgo atsakymo, o neofica-lus pašnekesys išjungus diktofoną užsitęsia dar valandą.

pradėjo nuo odųPokalbį pradedame nuo karjeros kelio. G. Jukne-vičius sako pirmąjį rublį uždirbęs nešvariame odos versle, nes pagal išsilavi-nimą jis – inžinierius su odos ir kailių išdirbimo specializacija: „Darbas prasidėjo nuo to, kad teko neskaniai kvepiančias, nuluptas gyvulių odas kišti į perdirbimo būgnus, voliotis nei švariame, nei maloniai kvepiančiame skystyje.“

Pašnekovas keliavo tradiciniu karjeros keliu:

ir pardavimą, logistiką ir net tyrimų ir plėtros veiklą. Kaip pabrėžė G. Juknevičius, „Šiaulių stumbras“ apie 2000 me-tus buvo viena didžiausia Rytų ir Vidurio Europos odos gamykla, tačiau, kaip ir daugeliui tokios srities bendrovių, dėl aplinko-saugos reikalavimų vis sunkiau sekėsi išsilaikyti Europoje, todėl apie 2004 metus bendrovė pradėjo merdėti.

„Teko sukti gyvenimą kitur, – sako G. Juknevi-čius. – Pakeliui baigiau Vy-tauto Didžiojo universiteto

Ekonomikos ir finansų fakultetą, Baltijos vady-bos institute įgijau verslo administravimo magistrą ir atsidūriau bendrovėje „Fima“. Pašnekovas aš-tuonis mėnesius dirbo vykdomuoju direkto-riumi, o 2005 metais sėdo į generalinio direktoriaus kėdę.

Tik eiti į priekįG. Juknevičius, paklaus-tas, kokią didžiausią klaidą padarė per karjerą, sako, kad tai kvailas klau-simas: „Jei galvosime apie klaidą kaip dalyką, kurio

turi vengti, tai neturi eiti į verslą, nes ši veikla dauge-liu atvejų – vaikščiojimas

nežinomais keliais. Ypač sėkmingas verslas. Jei eini žinomu keliu, esi vienas

iš sekėjų ir negali tikėtis ypatingos vietos rinkoje.“

Pasak jo, bandydamas ką nors išskirtinio atsi-duri lyg pasakoje – kairėje bus prarastas arklys, de-šinėje – galva, o priekyje laukia slibinas: „Bet vis tiek reikia priimti spren-dimą, nes stovėti vietoje ir eiti atgal negali. Jei matai, kad ne ta kryptis – pripa-žink ir sakyk, kad pasukai ne į tą pusę. Trumpam grįžk arba keisk kryptį – versle būtina norėti, eiti, daryti ir vertinti padėtį.“

Būtinybę norėti G. Juk-nevičius itin pabrėžia. Pasak jo, tai pagrindinė savybė, kurios reikalauja iš savęs ir kitų.

„Visiškai nesvarbu, ko norėti – pasimaivyti prieš mylimą moterį, daugiau pinigų ar tėvynei šlovę atnešti, – sako „Fimos“ va-dovas. – Kai žmogus nori, padaro. Bėda su tais, kurie nieko nenori. Jie galbūt gali ir tai žino, tačiau sėdi ant sofos ir skundžiasi, kad niekas neduoda, ne-vertina ir visos gražios moterys praeina.“

Daug laisvėsSave kaip vadovą G. Juk-nevičius apibūdina kaip nelinkusį į didelę kon-trolę ir labiau besiorien-tuojantį į plėtrą ir veiklą, o ne į administravimą: „Tam turime stiprių žmo-nių bendrovėje ir to reikia pagal normalią įmonės struktūrą. Esu taip pasi-daręs jausdamas savo ne-polinkį į kasdienį admi-nistravimą.“

Jis pastebi, kad bendro-vėje „Fima“ dirba daug jaunų ir stiprių žmonių, kurie veikia beveik ne-kontroliuojami, mat yra to užsitarnavę – pradėję nuo mažesnių projektų savo darbu įrodė, kad sa-varankiškai sugeba ver-tinti savo veiklos aspek-tus.

„Daug kam patinka čia dirbti, nes pas mus nėra tikslaus vadova-vimo. Yra vertybių sis-tema, tačiau bet kuriuo atveju žmogų išleidi į gyvenimą ir negali jam pasakyti visų įmanomų instrukcijų – patekęs į tam tikras situacijas jis pats turi ieškoti geresnio sprendimo, – dėstė pašne-kovas. – Tie, kurie mažes-niuose dalykuose parodo, kad padaro, susitvarko ir nepanikuoja, gauna be-

gudrauti.“ Pasak jo, konkuren-

cija yra normali kova ir kiekvienam vyrui reikia vėzdo: „Jam reikia juo pa-mojuoti ir galų gale jis nori laimėti, parvilkti grobį. Čia yra ta vieta, kur gali eiti pats ir muštis.“

Be to, vyresni darbuoto-jai, pašnekovo nuomone, turi vieną problemą – žino, kas negalima: „Jie yra išplėtę savo negalėjimo bazę, o jaunas žmogus daugeliu atvejų nežino, kad negalima, ir atranda tas vietas, kur grybai vėl auga, nors anksčiau visi sakė, kad penkeri metai ten grybų nėra. Jie nežino,

tapo pamainos meistru, vėliau vyriausiuoju meis-tru, cecho viršininku. Dar vėliau baigė tuometinį Kauno vadybos koledžą ir pasuko rinkodaros ir prekybos link. 1994 metais tapo odos gamyklos „Šiau-lių stumbras“ rinkodaros vadovu. Čia, pasak jo, sė-dėjo ant keturių kėdžių. Mat tuometinės pareigos apėmė rinkodarą, pirkimą

veik nekontroliuojamą aplinką. Kiti turi mažesnį įgaliojimų lygį, tiesiogi-nius vadovus. Jei jiems penkis kartus nepavyksta susitvarkyti su užduotimi – tikėtina, kad jie ne savo vietoje. Tuomet jiems padarysime horizontalią karjerą – ne vienas mūsų vadybininkas yra tapęs inžinieriumi ir atvirkš-čiai.“

Tiems, kurių, kaip api-būdina G. Juknevičius, akys jau užgesusios ir, be algos, daugiau nieko ne-nori, parodomos durys.

„Diedų“ darbaiŠiuo metu bendrovėje „Fima“ ir antrinėse jos įmonėse dirba per 400 žmo-nių – 85 proc. jų yra vyrai ir didžioji dalis jauni. Juok-damasis G. Juknevičius sako nežinantis, kaip juos suvaldyti, bet pripažįsta – kuo daugiau jaunimo, tuo bendrovei geriau.

„Daugeliui jaunų žmo-nių patinka galimybė dirbti „diedų“ darbus, kai gali būti sprendimų priėmėjas kasdien, – sako pašnekovas. – Yra daug vaikinų, kurie komandi-niu ar kitokiu būdu dirba su projektais, vertais dešimčių ar šimtų mili-jonų litų. Jie jaučia, kad konkuruoja su pasaulinio lygio milžinais, kaunasi, ieško būdų, kaip būti efektyvesniam, laimėti ir

ko negalima, eina, verčiasi per galvą, pridaro klaidų, daug nereikalingų judesių, tačiau tai ne problema.“

G. Juknevičius sako, kad jaunus žmones „Fima“ auginasi. Darbo patirties dažniausiai iš kandidatų nereikalaujama, nebent į specifines pareigybes, o naujokai patenka į jaunas komandas, todėl neatsidu-ria vaiko ar anūko vaidme-nyje, kaip tai būtų patekus į vyresnių kolegų būrį. Bū-tent tai jiems leidžia grei-čiau adaptuotis, tobulėti ir augti.

Tiesa, antpečių savo pavaldiniams pašneko-vas nežada, mat „Fima“

– plokščia organizacija, kurioje trūksta leite-nantų, majorų ir kitų „ka-rininkų“: „Tik kad mūsų projektų vadovai vado-vauja projektams, sie-kiantiems 10–30 mln. litų. Kai pažiūri į Lietuvos kompanijų tūkstantuką, į jį patenka bendrovės, turinčios tokią apyvartą. Tad dažnai mūsų pro-jektų vadovai prilygsta tokios kompanijos direk-toriams.“

Džiaugtis, kur esiPaklaustas, ar džiaugiasi vieta, kur šiandien yra „Fima“, atsako, kad tei-singo atsakymo į šį klau-

simą nėra.„Jei sakysiu, kad

manęs bendrovė neten-kina, tai liudytų, kad nerimauju dėl negautų pajamų praeityje ar atei-tyje, todėl jaučiuosi nelai-mingas, ir tai persiduotų kitiems, – sako jis. – Kita vertus, jei sakyčiau, kad padarėme taip, kaip nie-kas kitas nepadarė, ir telieka džiaugtis – vėl atrodys, kad mažiname greitį ir riedame laisva pavara.“

Pasak pašnekovo, rei-kia džiaugtis, kur esi, matyti naujų galimybių ir, kaip minėjo anksčiau, norėti veikti.

CV Gintaras Juknevičius

Nuo 2005 m. – bendrovės „Fima“ generalinis direkto-rius. Iki tol aštuonis mėnesius ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas

1994–2004 m. „Šiaulių stumbre“ ėjo rinkodaros vadovo, pirmojo direktoriaus pavaduotojo pareigas, vėliau trumpai vadovavo bendrovei ŠSO, valdžiusiai „Šiaulių stumbrą“

Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus išsilavinimą su odos ir kailių išdirbimo specializacija

Vėliau baigė tuometinį Kauno verslo koledžą, Vytauto Didžiojo universitetą ir Baltijos vadybos institutą

»Jei galvosime apie klaidą kaip dalyką, kurio turi vengti, tai neturi eiti į verslą, nes ši veikla daugeliu atvejų – vaikščiojimas nežinomais keliais

FAKTAI

„FIMA“

• „Fima“ teikia telekomu-nikacijų, saugos, automa-tikos, duomenų centrų ir transportui bei energeti-kai skirtus sprendimus

• Pagrindinė bendrovės būstinė yra Vilniuje, an-trinės bendrovės veikia Latvijoje, Lenkijoje, Balta-rusijoje

• 2011 m. bendrovės pa-jamos Lietuvoje, palyginti su metais prieš tai, didėjo 59 proc., iki 164 mln. litų, o kitų šalių rinkose augo penkis kartus ir siekė 13,5 mln. litų

•Bendrovė įkurta 1992 m.

šiuo metu „Fima“ baigia vieną didžiausių savo projektų – 110 km geležinkelio ruožo Kaunas–Kybartai modernizavimą. Bendrovės nuotr.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Būtingės naftos terminalo plūduro apsaugos sistemos įdiegimas – vienas iš projektų, kuriais G. Juknevičius labiausiai didžiuojasi. Bendrovės nuotr.

G. Juknevičius pabrėžia, kad svarbiausia yra norėti, o ne laukti ir teisintis, esą viskas blogai. Ruslano kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Akcija

Lietuvos jūrų laivininkystė (LjL1L)

„utenos trikotažas“ (uTR1L)

„Linas“ (Lns1L)

„City service“ (CTs1L)

„klaipėdos nafta“ (knF1L)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

pokytis

–6,67%

–6,15%

–4,29%

–2,17%

–2,08%

Apyvarta

14128,10 euR

372,26 euR

3,44 euR

48646,72 euR

23958,59 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 6–13 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitępokytis

+4,96%

+2,09%

+2,08%

+1,82%

+1,17%

Apyvarta

62,41 euR

155230,04 euR

196,00 euR

201,60 euR

7027,69 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 6–13 d. duomenys

Akcija

įmonių grupė „alita“ (agp1L)

„apranga“ (apg1L)

„vilniaus degtinė“ (vdg1L)

„klaipėdos baldai“ (kBL1L)

„Litgrid“ (LgdL)

Kaip tave

veikia euro krizė

pAULIUS GRINKEVIč[email protected]

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos

gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol

investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu

laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Lietuvos pramo-nininkų konfe-deracijos (LPK) viceprezidentas

Gediminas Rainys dėl

FAKTAI

EURO KRIZė

• ECB vadovas Mario Draghi prieš keletą sa-vaičių patvirtino neribotą trumpalaikių (1–3 metų) trukmės euro zonos šalių obligacijų supirkimą

• Investuotojas George'as Sorosas praėjusią savaitę pareiškė, kad euro zona artėja prie krizės proble-mos sprendimo pabaigos

• Graikijoje nedarbas pasiekė naujas aukštu-mas ir birželį siekė 24,4 procento

Įsisiūbavusi krizė euro zonoje sunkumų sukelia ne visiems. scanpix

»Jei žiūrėsimeį antrąjį metų pusmetį, pamatysime, kad nėra NT rinkos atsigavimo ženklų

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Lietuvos eksportuotojai – vieni iš nedaugelio, kuriems euro krizė leidžia išlošti. „swedbank“ vyriausiasis ekonomistas nerijus Mačiulis tai sieja pirmiausia su tuo, kad pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės nėra skolų krizės nustekentos pietinės valstybės – daugiausia prekiaujame su tvirtai ant kojų stovinčia vokietija ir olan-dija. euro krizė ateityje eksportuotojams gali atverti ir daugiau galimybių.„susidurdami su silpnesne paklausa euro zonoje gamintojai ieško galimybių optimizuoti veiklą ir pasiūlyti vartotojams tokios pačios kokybės, bet pigesnės produkcijos arba geresnį kokybės ir kainos santykį. Čia Lietuvos įmonės turi ko pasiūlyti, – pasakojo n. Mačiulis. – produkcijos savikaina mūsų šalyje yra mažesnė nei euro zonos valstybėse, o kokybė artima tokiai, kokios reikia, ypač jei kalbama apie tarpinio vartojimo prekes.“ekonomistas ž. Mauricas pridūrė, kad eksporto augimas dėl krizės nebuvo toks spartus, kokio tikėtasi. esą dėl to dauguma eksportuotojų sumažino ateities lūkes-čius ir investicijas, o kaip tai atsilieps ateityje, kol kas neaišku. „iš vienos pusės, tai gali išgelbėti eksportuotojus nuo per didelių investicijų ir leisti geriau pasiruošti antrai nuosmukio bangai, bet jei bus didelė nuosmukio banga, neinvestavę šiandieną neturėsime kaip didinti eksporto artimiausiais metais“, – sakė ž. Mauricas.

Eksportuotojas

kadaise paskolas dosniai žarstę bankai leido nT pirkėjams būstą įsigyti ne pagal galimybes, o dabar ir dėl sugriežtėjusios pinigų skolinimo politikos, ir dėl suprastė-jusių lūkesčių nT rinka jau kurį laiką nejuda iš vietos. pasak n. Mačiulio, pažiūrėjus į būsto kainų ir gyventojų pajamų kainų santykį atrodo, kad sprendimas pirkti būstą turėtų būti patrauklus, tačiau nestabilumas euro zonoje lemia gyventojų atsargumą – jie nori pažiūrėti, kaip situacija klostysis toliau.„jei žiūrėsime į antrąjį šių metų pusmetį, pamatysime, kad nėra nT rinkos atsiga-vimo ženklų. Tačiau tikėtina, kad eCB pažadas neribotai skolinti euro zonos valsty-bėse gali keisti lūkesčius. Bet tai yra tik galimybė su prielaida, kad situacija gerės, politikai ras kompromisų ir išspręs besitęsiančią krizę“, – aiškino n. Mačiulis. ž. Mauricas mano, kad per artimiausius kelerius metus, bent jau didžiosiose europos valstybėse, dėl valstybių pinigų spausdinimo politikos galime pamatyti ir nT rinkos kilimą – tai jau matome kai kuriose jav valstijose. „kainos ilgainiui gali pradėti kilti, nes šiuo metu yra itin žemos palūkanų normos, didelė infliacija ir, bent jau jav, yra gana geros sąlygos imti kreditą“, – kalbėjo ž. Mauricas. Tiesa, ekonomisto nuomone, šis augimas taip pat nebūtų ilgalaikis – esą valstybių cen-triniai bankai po kurio laiko kovodami su infliacija, ko gero, vėl kilstelėtų palūkanų normas ir kainos galėtų sustoti kilti arba net kristi.

NT pirkėjas

investuotojus euro krizė kol kas skatina ieškoti palankių vietų investicijoms. „nordea“ ekonomistas aiškino, kad investicijos į akcijas dėl didelės rizikos neatrodo patrauklios, o obligacijos nevilioja dėl itin žemų palūkanų normų. dėl to investuotojai ieško alternatyvų, tačiau ir jų kol kas nėra daug – nT rinka stabilumu nekvepia, o žaliavų kainos taip pat jautriai reaguoja į ekonominius pokyčius.Lpk viceprezidentas gediminas Rainys mano, kad investuotojai, ateityje norėdami uždirbti, turi daugiau dėmesio skirti investicijoms į gamybą, o ne į išvestinius finansinius instrumentus.„anksčiau dėmesio centras buvo finansų rinkos. o dabar investuotojai jau pradeda suvokti, kad finansų rinkos yra išvestinis instrumentas ir reikia grįžti prie gamybos“, – aiškino pašnekovas.

Investuotojas

prastėjant europos demografinei padėčiai tenka dažniau derėtis ir su visoje europoje gausėjančia vi-suomenės grupe – pensinio amžiaus žmonėmis. pasak specialistų, mūsų šalyje pensininkai sunkmečiu, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis ir valstybės galimybėmis, gyveno gana neblogai, bet galima numanyti, kad ateityje jie paskutiniai galės pajusti didesnę perkamąją galią. Mat dėl europos centrinio banko pinigų spausdinimo politikos kainos ir toliau kils, o pensininkams kurį laiką dar teks palaukti. „kiekvienas turi savo nuomonę, kas yra ori pensija. Tačiau nemanau, kad pensininkai yra labiausiai nukentėjusi grupė, – aiškino g. Rainys. – „sodros“ biudžetas artėja prie 10 mlrd. litų ir išlaidos, tarp jų ir pensininkams, yra žymiai didesnės. palyginti su tuo, kiek Lietuvos dirbantieji įneša, pensijų lygis yra žymiai didesnis.“

pensininkas

»Kiekvienas turi savo nuomonę, kas yra ori pensija. Tačiau nemanau, kad pensininkai yra labiausiai nukentėjusi grupė

dabartinės euro krizės kaltina politikus, besaikį pinigų spausdinimą ir gy-venimą į skolą lygina su pinigų mėtymu iš sraigtas-parnio – esą net ekonomi-kos skatinimo tokia forma poveikis yra trumpalaikis,

nes už tuos pinigus žmogus gali ką nors įsigyti ir kurį laiką skatinti vartojimą, tačiau ilgainiui, kai pra-dedama taupyti ir mažinti algas, paaiškėja, jog ekono-mika susitraukusi gerokai daugiau nei tikėtasi.

O „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalba jau nebe apie dviejų, bet ir trijų greičių Europą – išsivys-čiusios valstybės, kurios aktyviai dalyvauja tarp-tautinėje rinkoje, kaip

Vokietija, Prancūzija ar Skandinavijos šalys, be-sivystančios Pietų Euro-pos valstybės ir Centrinė bei Rytų Europa, kuri dar sugeba išvengti visų krizės smūgių. Pasak eko-nomisto, dabartinėje situ-

acijoje neaišku, kas ką į kurią pusę nutemps, be to, esą nereikėtų atmesti ga-limybės, kad trijų greičių Europa pasuks skirtingais keliais.

Ekonomikos žinovų pasiteiravome, kaip ši

euro krizė palietė kai ku-rias svarbias visuomenės grupes – eksportuotojus, investuotojus, nekilnoja-mojo turto (NT) pirkėjus ir pensininkus – ir ko jos gali tikėtis artimiausioje ateityje.

Praėjusią savaitę paminėti 52 metai nuo kartelio OPEC, jungiančio naftą eksportuojančias valstybes, įkūrimo.

N. Treigys: šiandien dar galima drąsiai teigti, kad Vilniaus akcijos yra nepakankamai įvertintos.Ruslano kondratjevo nuotr.

Į rinkas grįžo idilė

■Venesuelos iniciatyva 1960 m. Bagdade kartelį įsteigė Iranas, Irakas, Kuveitas ir Saudo Arabija. Vėliau prisijungė Kataras, Indonezija, Libija, Jungti-niai Arabų Emyratai, Alžy-ras, Nigerija, Ekvadoras, Angola, Gabonas. Kartelio būstinė yra Vienoje. Orga-nizacijos tikslas – bendra naftos gavybos strategija ir koordinacija, stabilių naftos kainų palaikymas, stabilus pasiūlos palaiky-mas, grąžos iš investicijų į naftos verslą užtikrinimas.

Dabar OPEC šalys kontroliuoja apie 80 proc. visų naftos atsargų ir su-daro apie 50 proc. pasauli-nio naftos eksporto.

Praėjusios savaitės įvy-kių kontekste kažkokios organizacijos įkūrimas niekam nerūpi. Bet kas-dieniniame gyvenime sti-priai jaučiame. Benzino kainos perkopė per psi-chologinį 5 litų slenkstį ir, panašu, įsitvirtino ilgam.

Kas šiandien daro

įtaką naftos ir benzino kainoms, jau sunku at-sakyti be sudėtingos ir nuodugnios analizės. Nors kai kam atsaky-mas ir taip akivaizdus. Pavyzdžiui, Seimo vice-pirmininkė ponia Virgi-nija Baltraitienė puikiai žino, kad JAV prezidento vykdoma politika naftos kainai pasaulio rinkoje neturi įtakos.

Kyla klausimas, ar Seimo nariai supranta, kokią įtaką kuro kainai Lietuvoje daro akcizo kaitaliojimas? Bet šį klau-simą geriau palikime ateities istorikams. O jei neturite kantrybės tiek laukti, savo nuomonę galite išreikšti ateinan-čiuose Seimo rinkimuose.

Kitas svarbus praėju-sios savaitės įvykis, ne taip tiesiogiai veikiantis lietuviškas pinigines, buvo Vokietijos Konstitu-cijos teismo sprendimas leisti Vokietijai prisidėti piniginiais įnašais prie nuolatinio pagalbos euro zonai fondo ESM.

Šis sprendimas, labai lauktas pasaulio kapitalo

rinkose, Europos skolų problemos galutinai ne-išsprendžia, bet suteikia stabilumą euro zonai, nuramina rinkas, leidžia ramiau atsikvėpti inves-tuotojams ir tikėtis, kad gaisrų gesinimai Europos periferijoje jau tėra koš-mariškas sapnas. Bent jau to norisi tikėtis.

Investuotojai iš tikrųjų labai teigiamai įvertino Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimą. Ak-cijų kainos kilo visame pasaulyje. O euras dole-rio atžvilgiu, dar prieš šį sprendimą pradėjęs kopti į viršų, dar labiau šovė į viršų šį paskelbus.

Į akcijų rinkas grįžo idilė. Ir bent jau iš iner-cijos ji turėtų išlikti kiek ilgesnį laiką, jei šio ra-mumo nesudrums numa-tomos ir nenumatomos juodosios gulbės. Na, jų bus visada. Ir jei mes jų bijotume, tikriausiai ne-drįstume net žingsnio iš namų žengti. O kol dabar ramu, galima pasidairyti po investicinius plotus.

O kam toli dairytis? Turime Vilniaus akcijų biržą ir net visiškai ne-blogų akcijų joje. Šian-dien dar galima drąsiai teigti, kad Vilniaus ak-cijos yra nepakankamai įvertintos. Remiantis ko-legos A. Pipinio skaičiuo-jamu SABYD indeksu (skirtumas tarp akcijų ir obligacijų pelningumų), Vilniaus akcijų pelningu-mas didesnis už VVP pel-ningumą. Tai rodo akcijų neįvertinimą.

Tad tikrai, kam domė-tis JAV prezidento rinki-mais, jei galima ramiai apsipirkti vietos rinkose.

»O kam toli dairytis? Turime Vilniaus akcijų biržą ir net visiškai neblogų akcijų joje

NAURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Paskutinis puslapis 31Nr. 342012 m. rugsėjo 17–23 d.

Viltis zoologijos soduiJONė KURLAUSKIENė[email protected]

Per keletą metų atnaujintas ir rekonstruotas Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas galėtų tapti vienas moderniausių regione.

Iki kito rugsėjo nau-dojantis Europos Są-jungos parama bus parengta šio sodo

teritorijos galimybių stu-dija ir detalusis planas. Šiam tikslui pagal Aplin-kos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agen-tūros ir Lietuvos zoolo-gijos sodo pasirašytą fi-nansavimo sutartį skirta 260 tūkst. litų. Galimy-bių studija bus pradėta rengti gruodį, o šiuo metu vyksta konsultacijos su suburta darbo grupe, su-daryta iš zoologijos sodo, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų specia-listų.

Parengus galimybių studiją ir detalųjį planą bus pradėti rengti techni-niai projektai, o vėliau – paraiškos Europos Sąjun-gos 2014–2020 m. paramos laikotarpio finansavimui gauti. Šios lėšos būtų nau-dojamos jau konkretiems

renovacijos darbams, kurie, kaip manoma, už-truktų apie penkerius metus.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos de-partamento Biologinės įvairovės skyriaus vy-riausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius teigia, kad dabartinis Lie-tuvos zoologijos sodas ati-tinka ne visus ES reikala-vimus. Jame ne visiems gyvūnams užtikrintos tinkamos gyvenimo sąly-gos. Kai kurie voljerai pa-statyti daugiau kaip prieš 50 metų.

Reikia 60 mln. litųAtnaujinant zoologijos sodą gyvūnų gyvenamoji aplinka būtų kuo labiau pritaikyta natūraliai jų aplinkai, aktyviai vei-klai. Taip pat čia galėtų būti įrengta daugiau švie-timo ir poilsio zonų lan-kytojams.

Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimy-bių studijos ir detaliojo Lietuvos zoologijos sodui pagaliau atsirado viltis atsinaujinti. Fotodiena

plano parengimas yra tik pirmasis žingsnis į zoologijos sodo rekons-trukciją. Antruoju etapu bus rengiami techniniai projektai, teikiama pa-raiška Europos Sąjungos paramai gauti iš naujojo 2014–2020 metų ES para-mos laikotarpio. Gavus finansavimą būtų pradėti pertvarkymo darbai. B. Noreikio teigimu, kad Lietuvos zoologijos sodas būtų pertvarkytas pagal visus šiuolaikinius reika-lavimus, reikėtų apie 60 mln. litų.

Projektas „Lietuvos zoologijos sodo teritori-jos galimybių studijos ir detaliojo plano parengi-mas“ įgyvendinamas pa-gal Aplinkos ministerijos administruojamą 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų pro-gramos priemonę „Visuo-menės informavimo apie aplinką sistemos sukūri-mas ir plėtra“. Projektą finansuoja Europos regi-oninės plėtros fondas.

■Žodžiuose slypi emo-cinis krūvis. Kasdienėje kalboje vartojami žodžiai sukelia pasekmių, todėl turėtume kuo labiau vengti kai kurių iš pirmo žvilgsnio įprastų posakių, rašo „Inc.“.

SėkmėKartais nenumatytos

aplinkybės pakeičia supla-nuotą įvykių eigą, tačiau nuolatos pasikliaudami sėkme atiduodame save likimui į rankas. Versle ir asmeniniame gyvenime neverta tikėti sėkme, nes patys esame aplinkybių ir pasekmių kūrėjai, turintys pakankamai galių pakeisti mums primestą lemtį. Be to, šis žodis tampa puikiu nevykėlių pasiteisinimu, kai aplinkybės susiklosto ne taip, kaip buvo planuota, esą juos lydėjo nesėkmės.Priešas

Priešai egzistuoja tik kare, kuriame žūva žmo-nių, o versle konkurentai

stengiasi sukurti geresnį produktą arba paslaugą. Versle nėra priešų, kuriuos galėtume demonizuoti šiuo žodžiu, nes vakarykščiai varžovai jau rytoj gali tapti partneriais.Neapykanta

Neretai tenka girdėti, kad vienas ar kitas kolega nekenčia viršininko arba darbo. Kam teršti mąstymą tokiu negatyviu žodžiu, ku-ris kiekvieną kartą jūsų kūne gali padidinti vėžio ląstelių kiekį? Nebūtina visiems šyp-

Žodžiai, kurių reikia atsisakyti

Turėtume vengti kai kurių iš pirmo žvilgsnio įprastų posakių. Flickr

sotis ir tapti meilumo įsikū-nijimu, yra daugybė kultū-ringesnių nepasitenkinimo reiškimo būdų.„Bet“

Puiki mintis, bet... Kam neteko susidurti su tokia sakinio konstrukcija? Šis minčių reiškimo būdas ki-tam pokalbio dalyviui gali sukelti pykčio priepuolį. Ver-čiau pabandykite žodį „bet“ pakeisti jungtuku „ir“, ne-truksite pastebėti, kaip jūsų kritika taps konstruktyvi ir džentelmeniška.

■Mėgstate ilgėliau padirbėti biure? Neretai paskutinis paliekate darbo vietą ir nešatės nepažiūrėtus dokumen-tus į namus? Savaitga-liais tikrinate elektroninę darbovietės pašto dėžutę ar skubate pasiruošti svarbiam pirmadienio susirinkimui? Tuomet reikėtų rimtai susirūpinti dėl savo sveikatos, rašo „Forbes“.

Ne paslaptis, kad virš-valandžiai ilgainiui sukelia nuovargį, tačiau žurnale „American Journal of Epi-demiology“ paskelbtame tyrime teigiama, jog per-nelyg ilgos darbo valan-dos skatina stresą, aukštą kraujospūdį ir išbalansuoja mitybą.

Visų šių simptomų vi-suma tūkstančiams dar-buotojų sukelia rimtų svei-katos problemų ir pakloja pamatus ankstyvai mirčiai.

Mokslininkai įvertino 50

metų statistinius duomenis ir išsiaiškino, kad viršvalan-džiai širdies ligų tikimybę padidina nuo 40 iki 80 proc.

Šias išvadas patvirtina ir Suomijos profesinių ligų instituto atliktas tyrimas, kad dirbant ilgiau nei 11 valandų per parą tikimybė susirgti širdies ligomis pa-didėja 67 proc.

Daktarė Mariana Virta-nen apžvelgė duomenis nuo pat 1958 metų, kai pirmą kartą buvo prabilta

Viršvalandžiai žudo

Viršvalandžiai širdies ligų tikimybę padidina nuo 40 iki 80 proc. Flickr

apie viršvalandžių sąsajas su širdies negalavimais. Per tyrimą buvo įvertinta 22 tūkst. asmenų iš JAV, Japonijos, Švedijos, Suomi-jos, Danijos bei Olandijos sveikatos istorija ir atlikta apklausa, per kurią paaiš-kėjo darbuotojų polinkis dirbti viršvalandžius.

Kitą kartą, ruošdamiesi pasėdėti darbe iki sutemų, paklauskite savęs, ar verta dėl spartesnės karjeros prarasti kelerius gyvenimo metus.

ekonomika.lt 34 (96)

Documents