ekonomika.lt nr 14 (152)

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. balandžio 22–27 d. nr. 14 (152)

ŠIAME NUMERYJE

r. šėgžda: Masiškai iš neramumų krečiamos Ukrainos lietuvių verslininkai kol kas nesitraukia.

k. Juščius: Kai esi darboholikas, negali sau atleisti, kad turėdamas dar vieną galimybę jos neišnaudojai.

Plačiau 12–13 p. Plačiau 6–7 p.

parduos šokoladą su istorijaVirtuvės šefas Ali Gadžijevas balandžio pa-baigoje vilniečiams atvers „Ali šokoladinės“ duris. Tapęs prabangaus belgiško šokolado prekės ženklo „Callebaut“ ambasadoriumi Lietuvoje, buvęs virtuvės mitų griovėjas gamins ypatingus rankų darbo šokoladinius saldainius ir kitokius gardumynus.

Plačiau 4 p.

verslas laukinėmis sąlygomisLietuvoje verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje verslą plėtojantys lietuviai apie tai gali tik pasva-joti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą.

Plačiau 6–7 p.

Lietuvoje lošimų priklausomybės nėraLas Vegaso šviesos, Džeimso Bondo kostiu-mas, žvangantys žetonai... Visa tai skamba žaviai, kol netampa priklausomybe. Šiandien lošimų verslas vienodai traktuoja sekmadieniais loterijos bilietus braukančią Janiną iš Šakių ir už greitųjų kreditų pini-gus ruletę sukantį Tomą iš Fabijoniškių.

Plačiau 8–9 p.

euras darbo duos neilgam

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą.

Plačiau 12–13 p.

Užs. nr. 152 tiražas: 20 000

naftininkai privalės keisti kryptį

Plačiau 2–3 p.

Savaitės tema 32nr. 142014 m. balandžio 22–27 d.

nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.Savaitės tema

Naftininkai privalės keisti kryptį

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 152

tiražas 20 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS8 685 69496, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Vienas pažadas veja kitą. Premjero Algirdo Butkevičiaus nuolat kartojamas teiginys, kad per krizę sumažin-

tos pensijos bus kompensuojamos, įgavo konkretesnį pavidalą – patai-sos turėtų pasirodyti dar iki gegužės. Kaip tik prieš prezidento rinkimus. O dėl minimalios algos Seimas su Lo-reta Graužiniene priešakyje ketina apsispręsti dar iki vasaros atostogų.

Vos pradėjome skabyti ekonomi-kos atsigavimo žiedelius, stipriai taupymo kišenę suveržęs dirželis at-laisvėjo, pasipylė geradarių politikų pažadai visiems pagerinti gyvenimą. Noromis nenoromis kyla de javu jausmas, primenantis dosnių social-demokratų kelią į pensininkų širdis prieš pat krizę.

Rodos, ne taip seniai dievagotasi, kad šįkart iš sunkmečio visi pasi-mokė, Baltijos sesė Estija liaupsinta dėl ekonominio pakilimo metu su-kaupto rezervo, padėjusio jai išvengti

skylės ekonomikos dugne, ko nepa-vyko padaryti Latvijai ir Lietuvai.

Blogi išgyvenimai greit pamirš-tami. Nekilnojamojo turto rinką, vos sužibus euro šviesai tunelio gale, užplūdo euforija. Iki prieš krizę bu-vusio kainų augimo masto dar toli, tačiau iš klaidų, panašu, niekas ne-pasimokė.

Be jokios strategijos ir neatsižvel-giant į ekonomines sąlygas vykstan-tis minimalios algos ar socialinių išmokų didinimas geriausiu atveju tevirs dar vienu lapeliu pažadų skel-bimų lentoje, blogiausiu – turės rim-tesnių ekonominių pasekmių.

Išmokų didinimas – kiekvienų rinkimų koziris, tapęs ydinga as-meninių politinių interesų siekimo praktika. Vienintelis kelias iš šio užburto rato – politikų teisės užsino-rėjus stumdyti pensijų dydį apriboji-mas. Tačiau tokia Vakarų valstybių praktika vargu ar ateis iki Lietuvos – niekas nenori atsisakyti lengvo ma-salo rinkėjui.

Pensijos bus ne tik kompensuojamos, jos net augs, minimali alga privalės kilti dar iki įsivedant eurą –

tikras rinkimų pažadų derliaus metas.

Jau kelerius pastaruosius metus stiprių pokyčių užsienio rinkose patirianti naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ atsidūrė aklavietėje. Kaip gelbėsime Lietuvos ekonomikos milžiną?

Praėjusį pirma-dienį premjerui Algirdui But-kevičiui apsi-

lankius Mažeikiuose, kilo didžiulis sąmyšis dėl padėties didžiausioje Lietuvos bendrovėje „Or-len Lietuva“. Bendrovės ir Vyriausybės derybose didžiausias dėmesys ski-riamas trumpalaikėms priemonėms, o ekspertai teigia, kad problemos šak-nys glūdi kur kas giliau.

2013 metais patyrusi 240 mln. litų nuostolių, Lietu-vos naftos perdirbimo mil-žinė vargu ar šiemet galės džiaugtis bent kiek geres-niais rezultatais ir jau pri-ėmė sprendimą atleisti apie 130 darbuotojų. Eks-porto mastas mažėja kas mėnesį, todėl šiuo metu bendrovė dirba 60 proc. gamybiniu pajėgumu – tai visiškas minimumas. Jei pajėgumai būtų dar nors kiek mažinami, gamyklą tektų uždaryti. Tad sudė-tingoje padėtyje atsidūru-siai bendrovei sprendimas reikalingas čia ir dabar.

„Pastaraisiais metais „Orlen Lietuva“ įgyven-dino daug veiklos optimi-zavimo priemonių, kurios leido padidinti gamybos ir pardavimo efektyvumą, optimizuoti sąnaudas ir darbuotojų skaičių. Tai padaryta siekiant page-rinti bendrovės finansi-nius rezultatus. Tačiau vidinio optimizavimo priemonių galimybės jau išseko. Gamyklos proble-mos glūdi kitur. Kalbant

apie logistiką, bendrovės dislokacija yra prasčiau-sia tarp 11 naftos perdir-bimo įmonių, veikiančių šiame regione“, – savait-raščiui „Ekonomika.lt“ sakė „Orlen Lietuvos“ viešųjų ryšių direktorius Audrius Stasiulaitis.

Logistika – didžiulė problemaLogistikos prasme ne-patogioje vietoje įsikū-rusios lenkiško kapitalo koncernui „PKN Orlen“ priklausančios įmonės vadovai prie derybų stalo premjero prašė nedelsiant spręsti didelių logistikos išlaidų problemą.

„Kreipėmės į premjerą dėl geležinkelių tarifo sumažinimo. Nežinome, kodėl „Lietuvos geležinke-liai“ mūsų konkurentams iš Baltarusijos ir Rusijos siūlo mažesnius tarifus nei mums. Dėl šios priežasties vienintelė Lietuvoje naftos produktų gamintoja negali būti konkurencinga ir tęsti veiklą naftos perdirbėjams itin nepalankioje makro-ekonominėje aplinkoje“, – teigė A. Stasiulaitis.

Paprašytas pakomen-tuoti situaciją, „Lietuvos geležinkelių“ generali-nis direktorius Stasys Dailydka teigė supran-tantis padėtį, į kurią dėl pasaulinių naftos kainų yra patekusi „Orlen Lie-tuva“, tačiau pabrėžė, kad bendrovės reikalavimai neturėtų prasilenkti su elementaria verslo etika. „Informavome premjerą, kad mūsų taikomi tarifai – beveik mažiausi Euro-poje, todėl sąlygos vežti krovinius tikrai yra geros.

„Orlen Lietuvos“ atstovų teiginiai, neva mes Balta-rusijos tranzitui taikome mažesnius tarifus, nėra ko-rektiški. Negalima lyginti vietos krovinių vežimo tarifų su tranzitu į Klai-pėdą“, – sakė S. Dailydka.

Nors viešojoje erdvėje ne kartą pasirodė prane-šimų, kad „Lietuvos gele-žinkelių“ pozicija „Orlen Lietuvos“ atžvilgiu yra gana griežta ir derėtis ne-ketinama, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ komen-tuodamas situaciją prem-jeras A. Butkevičius su tuo nesutiko. „Netiesa, kad „Lietuvos geležinke-liai“ nėra linkę derėtis. Šiandien bendradarbiau-jama pagal 2009 metais pasirašytą sutartį, kurioje numatyti bendradarbia-vimo principai, tarp jų – ir tarifų skaičiavimo bei mokėjimo už paslaugas tvarka. Bet kokius iškilu-sius klausimus, susijusius su sutartimi, šalys turi spręsti derybomis“, – teigė ministras pirmininkas.

„Orlen Lietuva“ už pir-mąjį metų ketvirtį „Lie-tuvos geležinkeliams“ skolinga 5 mln. litų nesu-mokėto infrastruktūros mokesčio.

paklausa mažėjaPopuliarėjančios ska-lūnų dujos JAV yra laiko-mos viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Orlen Lietuva“ atsidūrė dabar-tinėje situacijoje. Savai-traščiui „Ekonomika.lt“ padėtį bendrovėje komen-tavę „PKN Orlen“ atstovai Lenkijoje teigė, kad anks-čiau „Orlen Lietuva“ pusę savo produkcijos ekspor-

LaUra JUozaitytė[email protected]

ĮMONIŲ NAUJIENOS

tuodavo į JAV, o dabar yra priversta ieškotis naujų rinkų.

Kaip teigė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, „Orlen Lietuvos“ dabar išgyvenami pokyčiai yra ne vien mūsų šalies, bet ir visos Europos pro-blema. „Prasidėjus ska-lūnų revoliucijai JAV bei augant konkurencijai iš Artimųjų Rytų, Europoje esančios įmonės pra-randa konkurencingumą. Manyčiau, kad artimiau-siu metu padėtis Sena-jame žemyne kardinaliai nepasikeis, tad galima tikėtis arba įmonių kon-solidacijos, arba dalies įmonių pasitraukimo“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, dabar svar-biausias tikslas turėtų

būti rasti perspektyvių verslo nišų ir daryti viską, kad įmonė dirbtų nenuostolingai. „Žinoma, pavyzdžiui, nutiesti pro-duktotiekį galėtų būti trumpalaikis problemos sprendimas, tačiau, atsi-žvelgiant į visą Europos kontekstą, reikėtų ilgalai-kio sprendimo“, – mano ekonomistas.

Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direkto-riaus Sigito Besagirsko teigimu, „Orlen Lietuvos“ būklę gerokai pablogino ne tik laipsniškas Ameri-kos rinkos užsivėrimas, bet ir politinė krizė Ukrai-noje, kurios rinka taip pat yra svarbi bendrovei. „Patys ukrainiečiai sako, kad „Orlen“ iš jų rinkos

Gamykla „Boen Lietuva“ įdarbins dar 200 darbuotojų. bendrovės nuotr.

augo trečdaliu

200 naujų darbo vietų

Lenkijos draudimo ben-drovė PZU vykdydama tarptautinę plėtrą iš „RSA Insurance Group“ įsigis bendrovę „Lietuvos drau-dimas“. PZU taip pat įsi-gijo Latvijos draudimo bendrovę „Balta“, Estijos „Codan Forsikring A/S“ pa-dalinį ir Lenkijos bendrovę „Link4“. Bendra sandorio vertė – apie 360 mln. eurų. Minėtas draudimo bendro-ves PZU įsigijo atsižvelg-dana į reguliavimo insti-tucijų ir antimonopolinius reikalavimus.

E. verslo ir programavimo paslaugas teikiančios NFQ grupės pajamos 2013 me-tais sudarė 19,5 mln. litų, arba 32 proc. daugiau nei 2012-aisiais, kuomet jos siekė 14,7 mln. litų. Šiemet NFQ numato išlaikyti per-nykščiam artimą augimo tempą. Pernai pajamų au-gimui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs senųjų NFQ klientų projektų mastas, nauji klien-tai Vakarų Europoje ir pra-dėtas diegti NFQ sukurtas e. verslo variklis.

Vienai iš dviejų didžiausių Europoje parketo ir kietme-džio grindų gamybos grupių „Bauwerk Boen Group“ pri-klausančios gamyklos „BOEN Lietuva“ darbuotojų skaičius pernai išaugo 28,6 proc. – nuo 756 iki 972. Elektrėnų savivaldybėje įsikūrusi įmonė planuoja ir toliau plėstis – žada sukurti dar maždaug 200 naujų darbo vietų. Pla-nuojama, kad metų pabai-goje įmonėje dirbs apie 1 180 darbuotojų.

atsitraukti neturėtų, nes ši kompanija – vienin-telė, tiekianti kokybiškus degalus į Ukrainą, kur yra daugybė išteklius valdančių oligarchų“, – savaitraščiui sakė S. Be-sagirskas.

Vis dėlto ekspertas atkreipė dėmesį, kad pa-dėtis, kurioje atsidūrė „Orlen Lietuva“, nėra trumpalaikėmis prie-monėmis išsprendžiama problema, mat naftos perdirbimo verslas merdi visoje Europoje.

S. Besagirsko ma-nymu, dabar palan-kiausia būtų bendrovės veiklą kreipti chemijos pramonės linkme. „Naf-tos chemijos verslas yra gerokai pelningesnis nei tiesioginis naftos perdir-bimas. Aš manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje investavimas į tai būtų gudriausias sprendi-mas“, – teigė jis.

Deja, pasak eksperto, šią pramonę „PKN Or-

len“ vysto Lenkijoje ir Čekijoje, tad natūralu, kad Lietuvoje to daryti dabar, deja, neapsimo-kėtų. „Tokioje situacijoje gelbstint „Orlen Lietuvą“ ir nusprendus investuoti į naftos chemijos pramonę, manau, dalį rizikos tu-rėtų prisiimti valstybė, pavyzdžiui, panaudo-dama Europos Sąjungos struktūrinius fondus“, – sakė S. Besagirskas.

paramos galimybės ribotosVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liudas Jurko-nis teigė, kad svarstant apie valstybės paramą „Orlen Lietuvai“ derėtų nepamiršti, jog tai yra Lenkijos koncerno val-doma bendrovė.

„Bet kokia tiesioginė parama „Orlen Lietuvai“ yra praktiškai negalima arba ją itin riboja konku-rencijos teisė. Svarbu pa-

brėžti ir tai, jog tiesioginė parama šalies kaimynės įmonėms galėtų sulaukti neigiamos kitų Lietuvos įmonių, kurios ir taip daž-nai pasigenda teigiamo ir paskatinančio Vyriau-sybės dėmesio, reakci-jos, – kalbėjo L. Jurkonis ir pridūrė, kad dėl šių priežasčių paramos ben-drovei klausimas turėtų būti sprendžiamas taip, jog neapribotų kitų Lie-tuvos įmonių galimybių pretenduoti į valstybės ar ES struktūrinių fondų paramą. – Kitas galimas sprendimas būtų veiklą nukreipti į alternatyvių energetikos rūšių vys-tymą Lietuvoje kaip vieną prioritetinių ūkio šakų. Tokiu atveju svarbu, kad lėšos nebūtų skirtos tik vienai įmonei, bet būtų paskirstytos remian-tis nediskriminavimo, skaidrumo principais ir užtikrinant didžiausią tokio pobūdžio investicijų grąžą valstybei.“

Pažadų lenta pilnėja

Faktai

„orLen LietUva“

• 2012 metais bendrovė „Orlen Lietuva“ uždirbo 200 mln. litų pelno, 2013 metais patyrė 235 mln. litų nuostolį

• Vien per paskutinį 2013-ųjų ketvirtį „Orlen Lietuva“ patyrė 162 mln. litų nuos-tolį

• Dėl finansinių problemų „Orlen Lietuva“ planuoja atleisti apie 130 darbuoto-jų.

svarstant apie valstybės paramą „orlen Lietuvai“ derėtų nepamiršti, kad tai yra Lenkijos koncerno valdoma bendrovė. Reuters

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

»naftos chemijos verslas yra gerokai pelningesnis nei tiesioginis naftos perdirbimas, todėl, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, investuoti į jį būtų gudriausias sprendimas.

»šiandien svarbiausia, kad bendrovė pradėtų vėl veikti pelningai ir kartu, suprantant kintantį naftos rinkos kon-tekstą, ieškoti ilgalaikių problemos sprendimo priemonių.

»kol kas apie blogiausią scenarijų ne-kalbėkime, nes dedame visas pastan-gas, kiek tai priklauso nuo vyriausybės, kad jo išvengtume, tačiau lygiagrečiai ir pats regionas, ir valdžia turi tam skirti daugiau dėmesio.

NUOMONĖ

žygimantas mauricas„nordea“ vyr. ekonomistas

algirdas Butkevičiuslietuvos Respublikos ministras pirmininkas

Fotodiena.lt

sigitas Besagirskaslietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Fotodiena.lt Fotodiena.lt

»„orlen Lietuvos“ dabar išgyvenami pokyčiai yra ne vien mūsų šalies, bet ir visos europos problema

nupirko „Lietuvos draudimą“

pzU susitarė dėl bendrovės „Lietuvos draudimas“ įsigijimo. Fotodiena.lt

l Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Savas verslas4 nr. 142014 m. balandžio 22–27 d. Transportas 5nr. 14

2014 m. balandžio 22–27 d.

www.ek.ltnaUJienos

tavo versLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Parduos šokoladą su istorija

■virtuvės šefas ali Gadži-jevas balandžio pabaigoje vilniečiams atvers „ali šokoladinės“ duris. tapęs prabangaus belgiško šokolado prekės ženklo „Callebaut“ ambasadoriu-mi Lietuvoje, buvęs virtu-vės mitų griovėjas gamins ypatingus rankų darbo šokoladinius saldainius ir kitokius gardumynus.

„Mano klientai – mėgs-tantys keliauti ir išran-kiu skoniu pasižymintys žmonės. Suprantu, kad mano produkcija gana brangi ir turbūt ne kie-kvienam tokia kaina prieinama, tačiau no-riu gaminti kokybiškus saldumynus, orientuo-tis į kokybę, o ne kie-kybę. Tad tokie ir mano klientai – išrankūs bei vertinantys išskirtinę kokybę, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė A. Gadžijevas. – Šokola-das ir apskritai saldu-mynai žmonėms teikia didžiulį malonumą. Va-dinasi, parduodu didžiulį malonumą. Daug keliau-jantys žmonės, užėję į mano šokoladinę, galės prisiminti kur nors sve-tur ragautą skonį. Par-duosiu ne tik šokoladą, bet ir istoriją.“

Bazilijonų gatvėje įsikursianti „Ali šokola-dinė“ bus vieta, kurioje

žmonės galės ne tik para-gauti netikėtų šokolado skonių, bet ir išgirsti apie kuriamą produk-ciją. „Kaip įmanoma dažniau stengsiuosi pats sukiotis parduotuvėlėje, rodyti klientams, kaip yra gaminami saldainiai, pasakoti, kuo vienas aro-matas skiriasi nuo kito ir pan. Manau, kad taip kuriama pridėtinė vertė. Šokolado gamintojų kon-kurencija šiandien yra nemaža, todėl tik pasi-telkdamas istoriją, siek-

damas įdomiai pateikti

savo produkciją gali

burti savo klientų ratą“,

– teigė A. Gadžijevas.

Šiuo metu pašnekovo

gaminamų saldainių jau

parduodama partnerių

„No sugar“, „Mamma

mia! Delikatesai“, „Švie-

žia kava“ parduotuvėse.

LaUra JUozaitytė[email protected]

siai būna ir konditeris, ir kulinaras, tai nėra la-bai gerai, nes šios sritys skirtingos. Persiorien-tuoti nebuvo lengva, ta-čiau man šokoladas, kad ir koks įnoringas, labai patinka. Su didžiuliu su-sidomėjimu mokausi ir ieškau naujų gamybos būdų.“

komandą suburti nelengvaPasisukus pokalbiui apie komandą, A. Gadžijevas neslėpė, kad teiginiai, jog Lietuvoje nėra darbo, jam kelia nuostabą. „Tin-kamų darbuotojų savo komandai ieškojau porą mėnesių. Preciziškų ir kruopščiai dirbančių žmonių rasti sunku, ypač jei turi savo standartus, tiksliai žinai, ko iš savo darbuotojo norėtum“, – kalbėjo kulinaras.

Žmonėms dažnai at-rodo, kad rankų darbo gaminiai gali būti pa-daryti bet kaip, tačiau tai, pasak pašnekovo, visiška netiesa. „Dirbu su itin brangiomis for-melėmis, kurias būtina kruopščiai prižiūrėti. Tad savo versle susidu-riu su dviem pagrin-dinėmis problemomis: žmonės, turintys patir-ties, dažnai mano, kad išmano geriau už tave, o dirbdamas su jaunais ir nepatyrusiais darbuoto-jais neretai pluši už du“, – pasakojo A. Gadžijevas.

Ar gaunate pakankamai

informacijos apie euro įvedimą Lietuvoje?

Šaltinis: Ekonomika.lt. apklausoje dalyvavo 243 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMASlikus mažiau nei 7 mėnesiams iki dienos, kai planuojama lietuvoje įvesti eurą, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo rengtis perėjimui prie naujosios valiutos. Skaitytojų klausėme, ar jiems užtenka informacijos apie euro įvedimą lietuvoje.

1

4

idėja gimė netikėtaiPaklaustas, kaip nuo ku-linarijos perėjo prie kon-diterijos, A. Gadžijevas neslėpė, kad tai nutiko netikėtai.

„Niekada nesvajojau atidaryti savo šokoladi-nės. Kartą bičiulis, už-siimantis konditerijos prekių importu, pasiūlė išbandyti jėgas ir padir-bėti su šokoladu. Man la-bai patiko, tad kilo mintis plėtoti šią veiklą, – sakė A. Gadžijevas. – Nors virtuvės šefas dažniau-

a. Gadžijevas Bazilijonų gatvėje atidarys nuosavą šokoladinę. Ruslano Kondratjevo nuotr.

verslą kurkite ne sau, o vartotojuiŠiuolaikiniai įmonių valdymo principai yra nepakankami, teigė verslo procesų valdymo architektas Rogeris burltonas, viešėdamas iSm Vadybos ir ekonomikos universitete. Jis tikino, kad šiuolaikinė verslo rinka praryja vis daugiau kompanijų tik todėl, kad šios savo produkciją ir paslaugas nukreipia į vartotoją, tačiau dažnai nesugeba įgyvendinti verslo procesų.

verslo idėja – tarsi religijainvestuotojo antano Guogos inicialai šiandien puošia net kelis skirtingus prekės ženklus, tačiau jis atsargiai kalba apie savo sėkmę, nes ji pagrįsta didele, bet apskaičiuota rizika. lipti karjera laiptais a. Guoga pradėjo prieš 20 metų eidamas „Citi bank“ maklerio pareigas. nuo tada investuo-tojas į kiekvieną verslą žvelgia kaip į įvykį, kuriam taikomos statistinės sėkmės tikimybės taisyklės.

kurti verslą baigus mokyklą vėlu?dažnai mokyklose jaunimui vi-siškai neaiškinama, kad jie turi puikias sąlygas pradėti kurti verslą bei tobulėti. antanas bakšys, jaunosios kartos lietu-vos antrepreneris, iš patirties sako, kad mokyklinis amžius – puikus laikas verslui kurti.

1) Taip, informacijos užtenka 36 %

2) Taip, bet galėtų būti ir daugiau 20 % 3) Ne, informacijos trūksta 43 %

4) Ne, bet man neaktualu 1 %2

3

Naujieji 9-tos se-rijos „Kobelco“ ekskavatoriai išsiskiria nau-

jomis technologinėmis ypatybėmis ir atspindi Ja-ponijos gamintojo įsiparei-gojimą gaminti geriausią įrangą rinkoje. „Kobelco“ įranga vertinama dėl pažangių technologijų, įskaitant novatorišką nuo triukšmo ir dulkių saugan-čią sistemą, pažangią hi-draulinę sistemą, sklandų valdymą ir degalų ekono-miją. „We Save You Fuel“ (liet. Mes taupome jums degalus) – su tokiu šūkiu „Kobelco“ drąsiai sugrįžo į Europą ir Lietuvą.

efektyvumas taupant degalus Naujieji 9-tos serijos „Kobelco“ ekskavatoriai yra galingi, lengvai val-domi, saugios konstrukci-jos ir mažiau kenkiantys aplinkai, jų priežiūra nėra brangi. Tai puiki darbo priemonė operatoriams. Minėti ekskavatoriai su „Hino ir MITSUBISHI“ turbokompresoriniais va-rikliais yra galingi, tačiau sunaudoja nedaug degalų. Dėl to jų eksploatavimo iš-laidos yra mažos. Įdiegta technologija atitinka III B etapo emisijos taisykles, numatančias variklio darbo efektyvumą, opti-mizuojant degimą. Be to, ekskavatoriuose įdiegta automatinio sustabdymo funkcija leidžia sutaupyti dar daugiau degalų.

tikrieji japoniški „kobelco“ ekskavatoriai vėl LietuvojeUAB „Konekesko Lietuva“ džiaugiasi ir didžiuojasi, kad po 10 metų pertraukos vėl gali pateikti Lietuvos klientui originalius japoniškus „Kobelco“ ekskavatorius.

trys darbiniai režimai Naujoji energiją taupanti sistema turi tris darbi-nius režimus (didelės apkrovos, standartinės apkrovos ir naujai įdiegtą ekonomiškąjį ECO), kurie įjungiami vos spustelėjus mygtuką. Maksimali dar-binė galia bei sukimo mo-mentas užtikrina sklandų darbą įvairiose vietovėse ir tinkamą strėlės pakė-limą bei pasukimą. Pa-žangiausia hidraulinio valdymo sistema papildo tikslų ir sklandų strėlės valdymą. Taip sumažina-mas galios sunaudojimas ir išlaidos.

Pavyzdžiui, SK210LC-9 ir SK210NLC-9 modelių efektyvumas yra didesnis, palyginti su ankstesnėmis serijomis.

pailgėjo eksploatavimo laikas Kasdienės ir regu-liarios priežiūros intervalai gerokai pailgėjo, todėl p r a s t ovo s laikas su-trumpėjo, patiriama m a ž i a u n u o s -tolių ir pailgėja eks-ploatavimo trukmė. Dauguma kasdienės prie-žiūros komponentų yra lengvai ir patogiai pasie-kiami nuo žemės, todėl kasdienė priežiūra tapo visiškai nesudėtinga, o hidraulinės alyvos kei-timo intervalas pailgėjo iki 5 000 val., hidraulinės

alyvos filtro keitimas iki 1 000 val.

Japoniška įranga patvari Geras „Kobelco“ vardas nėra grįstas vien tik nau-jovėmis, našumu, ekono-miškumu ir operatoriui užtikrinamu patogumo lygiu. Žinomas Japonijos gamintojas puikiai su-pranta, kad jo įranga turi būti patvari. Tai, kaip visada, pavyksta pasiekti dėl aukštos kokybės kons-trukcijų, detalių ir apdai-los, įranga dengiama ilga-amžiais dažais.

svarbu saugumas Vienu iš svarbiausių da-lykų išlieka saugumas, kurį užtikrina ir sumon-tuotos galinio vaizdo ka-meros, kad operatorius galėtų geriau matyti visą vaizdą. Ši elektroninė „trečioji akis“ yra svarbi saugumo aspektu, ekska-vatorių naudojant įvai-riose vietose, o įrangos

priežiūros reikalavimus ir diagnostikos duo-menis galima matyti skystųjų kristalų dis-plėjuje.

Puikų matomumą operatoriui užtik-rina platus priekinis langas. Į didelę ka-biną patogu įlipti ir iš jos išlipti. Automa-tinė oro kondiciona-

vimo ir garso sistema yra tik du iš daugelio

reikalavimų, standartiš-kai įgyvendintų siekiant, kad operatoriui būtu pa-togu. „Kobelco“ spyruo-klinės pakabos technolo-gija kabinoje sumažina vibraciją (50 proc. ma-žesnė vibracija, palyginti su ankstesniais mode-liais) ir triukšmo lygį.

apie „kobelco“„Kobelco Construction Machinery Europe B.V.“ priklauso „Kobelco Cons-truction Machinery Co., Ltd. Japan“, parduodan-čiai ir prižiūrinčiai įvai-rius 1–85 tonų vikšrinius ekskavatorius. Pirmieji „Kobelco“ ekskavato-riai buvo pagaminti dar 1930 metais. 2012-aisiais „Kobelco“ baigė statyti naują ekskavatorių ga-myklą Hirosimoje. Tai moderniausia ir pro-duktyviausia pasaulyje gamykla, kurios metinė gamybos apimtis sudaro daugiau nei 11 000 vie-netų. Be to, „Kobelco“ yra trumpo sukimosi spindu-lio ekskavatoriaus techno-

logijų pradininkė, aukš-čiausios klasės mažiausiai kuro suvartojančių ekska-vatorių gamybos pramo-nės lyderė. „Kobelco“ per metus gamina apie 30 000 vienetų ekskavatorių.

apie UaB „konekesko Lietuva“UAB „Konekesko Lie-tuva“ – technikos parda-vimo lyderė.

Būdama antrinė tarp-tautinės ir ilgaamžės „Konekesko“ grupės (Suo-mija) įmonė, UAB „Kone-kesko Lietuva“ atstovauja patikimiems technikos gamintojams. Bendrovė prekiauja sunkiąja tech-nika: miškų, statybine, ko-munaline, kelių tiesimo, sandėliavimo technika ir įranga, žemės ūkio tech-nika ir padargais, visos technikos atsarginėmis dalimis, teikia technikos priežiūros ir remonto pas-laugas. Šiuo metu klientų patogumui jau yra įsteigti 4 pardavimo ir techninės priežiūros centrai: Vil-niuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Be to, šie-met bendrovė atidarys penktąjį techninės prie-žiūros centrą Šiauliuose. Šiais metais pradėjo veikti elektroninė atsarginių da-lių parduotuvė, leidžianti klientui jam patogiu būdu užsisakyti reikiamas da-lis, kurios yra efektyviai pristatomos.

»kartu su šokoladu parduosiu ir prisiminimus

»naujieji ekskavatoriai yra galingi, lengvai valdomi, saugios konstrukcijos ir mažiau kenkiantys aplinkai

iškastos žemės kiekis sunaudojant litrą degalų (m3/l)4,7 proc. pagerėjimas H režimas, plg. su SK200-8 serijos H režimu

5,0 proc. pagerėjimas S režimas, plg. su SK200-8 serijos S režimu

17,3 proc. pagerėjimas ECO režimas, plg. su SK200-8 serijos ECO režimu

l

6 Užsienyje nr. 142014 m. balandžio 22–27 d. Užsienyje 7nr. 14


Verslas laukinėmis sąlygomis

Prieš mėnesį kal-binome lietuvių ve r s l i n i n k u s, kurie, pasibai-

gus vadinamajai Maidano revoliucijai, rodos, galėjo lengviau atsikvėpti. Gaila, tačiau prognozė, kad vers-lui Maidanas tik prasi-dės, pasitvirtino. Tuomet pašnekovai kaip vieną didžiausių grėsmių įvar-dijo pavojų teritoriniam Ukrainos vientisumui.

Įvykiai šioje šalyje kei-čiasi žaibiškai. Šiuo metu, kai rašomas straipsnis, Rytų Ukrainoje nerimsta prorusiškos jėgos. Baimi-namasi, kad šio regiono neištiktų Krymo scenari-jus.

Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda, vertindamas ben-drą padėtį, pabrėžė, kad Ukraina yra didelė, o si-tuacija šios šalies Rytuose ir Vakaruose skiriasi kaip diena nuo nakties. Jis lei-diniui teigė, kad masiškai iš neramumų krečiamos

valstybės lietuvių versli-ninkai kol kas nesitrau-kia.

Kiek kitokį vaizdą piešė lietuvių verslininkai, dir-bantys Rytų Ukrainoje.

Šakočius Donecke ke-pantis lietuvis verslinin-kas Valdas Ladavičius tvirtino, kad šiuo metu vietos gyventojams jo ga-miniai mažai terūpi.

„Žmonės perka dau-giau kruopų, cukraus ir kitų būtiniausių prekių. Be to, jaučiamas didžiulis pinigų trūkumas“, – pasa-kojo V. Ladavičius ir pri-

dūrė, kad šiuo metu stai-giai sumažėjo užsakymų, tad tenka dirbti tik vieną ar dvi dienas per savaitę.

Verslininko teigimu, apskritai gamybos mastas Donecke krito apie 5–10 kartų.

sunku palikti miestąKai miestas gyvena kone karo sąlygomis, išryškėja svarbiausi prioritetai.

„Jeigu nėra politikos, ekonomikos neįmanoma kontroliuoti“, – leidiniui teigė V. Ladavičius. Šiuo metu didžiausią nerimą jam kelia nežinomybė, kas bus rytoj. Pasak pa-šnekovo, jeigu miestą okupuos Rusija, daugelis verslininkų iš čia išva-žiuos.

„Jeigu Doneckas liks Ukrainai, ir mes liksime čia“, – ateitį bandė prog-nozuoti lietuvis. Jis at-kreipė dėmesį, kad smul-kiesiems verslininkams Ukrainoje šiuo metu daug sunkiau nei stambiajam verslui.

„Tiems, kas turi pinigų, nėra beveik jokių sun-

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

kumų palikti Donecką“, – teigė V. Ladavičius.

nutraukė veikląDonecko srityje dirbančio „Baldų rojaus“ direkto-riaus Svajūno Jačiunsko teigimu, aplinkui vyks-tant karui, nieko planuoti nebegalima. „Net nežinai, kokioje šalyje nubusi ry-toj, – įvykių sudėtingumą bandė perteikti jis ir prisi-pažino, kad dėl neramumų Rytų Ukrainoje teko aps-kritai sustabdyti įmonės veiklą. – Planuojame per-sikelti į Černigovo sritį.“

Kalbėdamas apie kon-krečias priežastis, paskati-nusias laikinai sustabdyti verslą, S. Jačiunskas teigė, kad daug problemų kėlė ir produkcijos transpor-tavimas. „Vairuotojai bijo vežti, nes produkcija gali būti atimta, – pasakojo pašnekovas bei pridūrė, kad jį ir patį bevažiuojantį kartą sustabdė vietiniai. – Paprašė atidaryti auto-mobilį, jį apžiūrėjo, o juk galėjo pasakyti:„Lipk iš mašinos ir būk laimin-gas.“

Žinoma, vykstant di-deliems neramumams sunku tikėtis, kad įvykiai neturės jokių padarinių verslui.

stambus verslas kenčia mažiauLeidiniui „Ekonomika.lt“ pavyko susisiekti su bendrovės „Artiomask energija“ direktoriumi Vaidu Povilėnu, kurio vadovaujama įmonė tie-kia šilumą Artiomasko miestui. Kadangi „Artio-mask energija“ yra gana stambi įmonė, o miesto, kuriame ji veikia, dideli neramumai nekrečia, ir verslas labai skaudžių

TIK SKAIČIAI

0,5 %PIRMĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ RUSIJOS EKONOMIKA SMUKO 0,5 PROC.

maistas brango mažiausiai■keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduo-jamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai.

Daugiausia – 4,3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3,2 proc. – Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje maisto produktų krepšelis pabrango 4,1 proc. Tokias tyrimo išvadas skelbia

maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Fotodiena.lt

patvirtintos taisyklės, užtikrinsiančios, kad bankų problemos būtų sprendžiamos pačių bankų lėšomis. Scanpix

■praėjusią savaitę euro-pos parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios užtikrins, kad bankų problemos būtų sprendžia-mos pačių bankų lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais.

Naujos bankų pertvarkos ir indėlių iki 100 tūkst. eurų garantijų taisyklės stiprina ES bankų priežiūros sistemą

ir bankų sąjungą. Naujos bankų pertvarkos taisyklės numato, kad už bankų pa-tirtus nuostolius visų pirma turės atsakyti jų akcininkai ir obligacijų savininkai. Kartu bankų sąjungos šalys įparei-gotos per 8 metus sukurti 55 mlrd. eurų dydžio pertvarkos fondą, kurį finansuos bankai. Iš jo bus apmokami bankų nuostoliai, kai bus išnaudo-tos akcininkų lėšos. Bulgarai demontavo simbolinius „Gazprom“ vamzdžius. Scanpix

„south stream“ įšaldytas■Bendras rusų, italų, prancūzų ir vokiečių dujotiekio projektas, kuris turėjo eiti per Juodosios jūros dugną į Bulgarijos varnos uostą, stabdomas.

Dujotiekio statybos pradė-tos 2012-ųjų gruodžio 7 dieną ir pagal parengtą planą tu-rėjo būti baigtos 2015-aisiais. Planuotas „South Stream“ galingumas – 63 mlrd. m³

dujų per metus. Bulgarija jau demontavo savo terito-rijoje dujotiekio simbolinius pirmuosius suvirintus vamz-džius. Pirmieji vamzdžiai, kaip statybų pradžios simbo-lis, dalyvaujant „Gazprom“ atstovams, buvo suvirinti 2013-ųjų spalį. Praėjusią sa-vaitę Europos Parlamentas paskelbė apie šio projekto, kurio kaina – 16 mlrd. eurų, įšaldymą.

»paprašė atidaryti automobilį, jį apžiūrėjo, o galėjo pasakyti: „Lipk iš mašinos ir būk laimingas“

»nerimą kelia ir tragiška Ukrainos fi-nansinė padėtis bei labai sulėtėjusi šalies vidaus rinka

padarinių nejaučia. „Ne-ramumai mus paveikė tik tiek, kad, siekdami tau-pyti dujas, anksčiau bai-gėme šildymo sezoną“, – teigė V. Povilėnas. Vis dėlto svarbu paminėti, kad tai buvo padaryta visoje Ukrainoje. Be to, nuvertėjus grivinai, tie-kėjai pabrangino savo prekes.

„Mes turime tiekti ža-liavas visai kitokia kaina, negu buvo numatyta biu-džete, – leidiniui pasakojo „Artiomask energijos“ direktorius ir pridūrė, kad darbuotojų, nuolat patiriančių stresą dėl ne-aiškios situacijos, darbo

Lietuvoje verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje verslą plėtojantys lietuviai apie tai gali tik

pasvajoti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą.

situacija vakarų ir rytų Ukrainoje skiriasi kaip diena nuo nakties. Reuters

Faktai

neramUmai UkrainoJe

•Neramumai Ukrainoje prasidėjo pernai, iš karto po Rytų partnerystės vir-šūnių susitikimo, vykusio lapkričio 28 dieną Vilniuje

•Po „referendumo“, kurio metu 96,77 proc. Krymo gyventojų pasisakė norintys būti prijungti prie Rusijos, Vladimiro Putino vadovaujama valstybė aneksavo šį pusiasalį

•Pirmalaikiai prezidento rinkimai Ukrainoje vyks ge-gužės 25 dieną.

našumas tapo mažesnis. – Visi yra įsitempę, nes nie-kas nežino, kas nutiks po valandos.“ Pasak V. Povi-lėno, važiuojant gatvėmis galima išvysti daugybę barikadų, užtvarų, kurias stato vietos gyventojai. Vis dėlto verslininkas, kal-bėdamas apie Ukrainoje susidariusią padėtį, įžvel-gia ir pozityvumo, mat kol kas visi šie įvykiai netu-rėjo įtakos įmonės paja-moms, žmonės nenustojo mokėti už paslaugas. Be to, V. Povilėnas tikisi gerų permainų tolimojoje pers-pektyvoje.

„Keičiasi Ukrainoje įstatymų bazė, intensyviai

priimami nauji įstatymai, lengvinantys sąlygas vers-lui. Ši šalis pamažu euro-pėja“, – teigė jis. Nors dar anksti tikėtis realių tokių įstatymų rezultatų, pasak pašnekovo, požymiai yra pozityvūs.

nežinomybė ir vakaruoseSituacija Vakarų ir Rytų Ukrainoje skiriasi kaip diena nuo nakties. Gra-nitą ir dolomitą Vakarų Ukrainoje skaldančios

bendrovės „Milsa“ vado-vas Mantas Makulevičius savaitraščiui pasakojo, jog didžiausia problema yra tai, kad negalima im-tis jokių prognozių, kaip klostysis tolesni įvykiai šalyje.

„Mums blogiausia yra tai, kad vyrauja didelis nenuspėjamumas, – teigė M. Makulevičius. – Situa-cija per porą dienų gali vi-siškai pasikeisti. Nerimą kelia ir tragiška Ukrainos finansinė padėtis bei labai

sulėtėjusi vidaus rinka.“ Vis dėlto jis pabrėžė, kad darbai vyksta įprasta eiga.

kijeve – jau ramiauKalbėdamas apie bendrą padėtį Ukrainoje, ko-mercijos atašė R. Šėgžda pabrėžė, kad šalies sos-tinėje dabar yra kur kas ramiau nei tuo metu, kai Nepriklausomybės aikš-tėje vyko protestai. Gy-venimas Kijeve pamažu rimsta. „Be to, dabar yra palankesnė valdžia – ma-žiau korupcijos, mažiau biurokratijos“, – leidiniui teigė R. Šėgžda.

M. Makulevičius tvir-tino, kad apie sumažėjusį

korupcijos lygį šalyje vers-lui dar anksti kalbėti. „Kol kas akivaizdaus trumpa-laikio efekto tikrai nėra“, – sakė verslininkas.

daug dezinformacijos„Artiomask energijos“ direktorius atkreipė dėmesį, kad vertinant įvykius Rytų Ukrainoje dažnai susiduriama su dezinformacija, kuri pie-šia kiek kitokį vaizdą, negu yra iš tiesų. „Visą informaciją, kuri ilius-truoja padėtį Rytų Ukrai-noje, reikėtų tikrinti, nes ji gali būti sąmoningai kontroliuojama Rusijos“, – teigė V. Povilėnas.

„Swedbank“ Asmeninių fi-nansų institutas. Remiantis Baltijos šalių prekybos cen-truose surinktais duomeni-mis, maisto krepšelis keturių asmenų šeimai, kaip ir pernai, brangiausiai kainavo Latvijoje – 1 145 litus, pigiausiai atsiėjo Lietuvoje – 996 litus. Estijoje jo kaina sudarė 1 097 litus. Lietuvoje krepšelis keturių as-menų šeimai brango 31 litu, Latvijoje – 45, Estijoje – 47.

negelbės mokesčių pinigais

Lošimai 9Lošimai8 nr. 142014 m. balandžio 22–27 d.

nr. 142014 m. balandžio 22–27 d.

Faktai

Lošimai LietUvoJe

• Šalyje veikia 15 lošimų ir azartinių žaidimų organi-zatorių

•2013 metais savo noru būti neįleisti į šias įstaigas sutiko 462 žmonės

•Pernai Lietuvoje veikė 121 lošimo stalas

»rasti kazino pačiame vilniaus miesto centre nėra sunku, nė vienas prekybos centras neapsieina be lažybų punkto

Per 2013 metus, Lo-šimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, lie-

tuviai azartui patenkinti ir sėkmei išbandyti išleido 1,74 mlrd. litų. Tokios su-mos užtektų beveik dve-jus metus iš eilės išlaikyti visą Lietuvos kariuomenę.

Su lošimais, lažybomis ir loterijomis kasdien tenka susidurti kiekvie-nam didesnio miesto gy-ventojui. Kazino pačiame Vilniaus miesto centre lengvai randamas, nė vienas prekybos centras neapsieina be lažybų punkto, o maisto prekių parduotuvių kasininkės kartais taip pat pasiūlo įsigyti loterijos bilietų. Vis dėlto, žvelgiant į šio verslo finansines ataskai-tas pastebimas ryškus paradoksas, nes verslas, kuris nevalingai įtraukia klientus, valstybei su-moka mažiau nei loterijų sektorius.

mokesčiai nevienodiLošimai ir loterijos pa-remti laimėjimo koefi- cientu, todėl iš esmės vyksta tik dalyvių įne-šamų pinigų perskirsty-

mas tarpusavyje, o versle pajamomis nusėda kiek daugiau nei penkiskart mažesnė suma negu įplau-kos. Pernai visų lošimo stalų, automatų savininkų, lažybų ir loterijų organiza-torių pajamos, išmokėjus laimėjimus dalyviams, su-darė 326,14 mln. litų.

Vis dėlto visi šio sekto-riaus subjektai apmokes-tinami labai skirtingai, nors procentinės dalys su tam tikromis išlygo-mis skiriasi nežymiai. „Organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokes-čio bazei taikomas 5 proc. tarifas. Organizuojant bingą, totalizatorių ir la-žybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 15 proc. tarifas. Lošimams lošimo automatais ir stalo lošimais nustatomas fik-suotas loterijų ir lošimų mokestis. Už A kategorijos lošimo automatą – 800 litų per mėnesį, už B kategori-jos lošimo automatą – 300 litų per mėnesį, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 6 000 litų per mėnesį”, – savaitraščiui „Ekono-mika.lt“ aiškino LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistas Remigijus Bielinskas.

skirtingos grupėsLoterijoms nėra taikomi amžiaus, prekybos, plati-nimo ir kiti apribojimai kaip kitiems lošimams. Tiesa, 2013 metų pabaigoje buvo girdima siūlymų B grupės lošimų automatus leisti statyti viešbučiuose, restoranuose ir kitose vie-šosiose vietose, kur šie apribojimai prarastų savo galią. Taip pat, be minėto 5 proc. tarifo, loterijų or-ganizatoriai moka papil-domus 8 proc. labdarai, kuri nelaikytina loterijų ir lošimų mokesčiu, nes mo-kama ne pagal Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą. Vis dėlto loterijų organiza-toriams priekaištaujama, kad jų padėtis yra geresnė ir jiems taikoma lanks-tesnė mokesčių politika. „Šiandien yra apeliuojama tik į tai, kad mokame ma-žiau mokesčių. Mes mo-kame į biudžetą, o 8 proc. skiriame labdarai ir para-mai. Ji privaloma tvarka per Olimpinį komitetą yra skiriama kūno kultūrai ir sportui“ paremti, – pasa-kojo didžiausios Lietuvoje lošimų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška.

Lošimų akcizo nėraPernai Lietuvoje veiku-sių loterijų organizato-

Lietuvoje lošimų priklausomybės nėra

Las Vegaso šviesos, Džeimso Bondo kostiumas, žvangantys žetonai... Visa tai skamba žaviai, kol netampa priklausomybe. Šiandien lošimų verslas vienodai traktuoja sekmadieniais loterijos bilietus

braukančią Janiną iš Šakių ir už greitųjų kreditų pinigus ruletę sukantį Tomą iš Fabijoniškių.

karoLis [email protected]

veik dvigubai pranoksta B kategorijos automatų savininkų sumokamus mokesčius.

Išryškėja paradoksas: Lietuvoje psichiatrai sutaria, kad azartiniai lošimai sukelia priklau-somybę – ludomaniją. Ši yra priskiriama prie pri-klausomybės nuo alkoho-lio ir narkotikų. Pirmoji blogybė yra kompen-suojama taikant akcizą alkoholiui: padengiami nuostoliai, kuriuos vals-tybė patiria dėl proble-minio svaigiųjų gėrimų vartojimo, o pats varto-jimas mažinamas didi-nant alkoholio kainą. Su antrąja paliekama kovoti teisėsaugai, nes vartoti ir platinti narkotikus mūsų šalyje draudžiama.

Lošimų versle mokes-čiams tenka atseikėti ma-žesnę procentinę dalį, pri-klausančią nuo įplaukų. Pernai lošimo stalų verslo pajamos sudarė 301,05 mln. litų, o mokesčių buvo sumokėta 8,71 mln. litų. Tai sudarė tik 2,9 proc. gautų pajamų. Kalbant apie loterijas, šis rodiklis siekia 13 proc.

„Mes esame apmokesti-nami nuo pirmo lito, o visi kiti moka mokesčius, pri-klausančius nuo skirtumo tarp įplaukų ir išmokėtų

laimėjimų“, – apmokesti-nimo skirtumus pabrėžė A. Muraška.

Vis dėlto, kaip savait-raščiui „Ekonomika.lt“ sakė „Tete-a-tete“ kazino vadovas Samoilas Kacas, lošimai ne visada sukelia didesnę priklausomybę nei loterijos. „Švedijoje buvo atliktas tyrimas. Jis parodė, kad į lošimų priklausomybę linkusių žmonių skaičius nesikei-čia, tačiau loterijose žai-džia labai didelė visuo-menės dalis. Pati veikla nėra ribojama ir stebima, todėl gali įtraukti ir pri-klausomybę turinčius as-menis“, – aiškino jis.

prisideda savanoriškaiKaip buvo minėta, ne lo-terijų organizatorių mo-kamų mokesčių dydis pri-klauso nuo gautų pajamų. Paklaustas, ar dėl paties lošimų pobūdžio azartinių žaidimų organizatoriai neturėtų labiau prisidėti prie valstybės biudžeto ir taip padėti kovoti su pri-klausomybėmis, S. Kacas teigė, kad, taikant loterijų apmokestinimo formulę,

lošimų verslo tiesiog ne-liktų.

A. Muraška šiuo klau-simu apmokestinimo ydos taip pat neįžvelgė.

„Žinau viena – mokes-čių niekas nesumažins, o padidinti gali. Kas man bus geriau? Jei kitiems mokesčiai padidės, nema-tau jokios naudos“, – teigė jis.

Tiesa, lažybų bendrovė „TonyBet“ ir LPT kartu įgyvendina pagalbos lo-šėjams ir jų šeimoms pro-jektą „Nebenoriu lošti“. Projekto tinklalapyje yra nurodyti visi su pri-klausomybėmis kovoti padedančių tarnybų kon-taktai, galima užpildyti savanoriško draudimo lankytis lošimo namuose ir azartinių žaidimų vie-tose paraišką.

Prie šios iniciatyvos yra prisidėję beveik visi lošimų verslo atstovai. Vis dėlto, pasak S. Kaco, tai sukelia daug sunkumų, nes probleminiai lošėjai bet kokia kaina stengiasi patekti į salonus, todėl su tuo galiausiai kovoti tenka pačiam verslui.

yra nesprendžiamų problemųJis tvirtino, kad tik ne-daugeliu atvejų verslas sutinka pats neįsileisti klientų, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje tokia sistema nėra įgy-vendinta. „Mes kovojame su kitų problemomis. In-ternete jau dabar veikia apie 600 nelegalių lošimo portalų. Čia nėra jokių apribojimų, tačiau su ben-dra lošėjų priklausomybe tenka kovoti keliolikai organizatorių Lietuvoje“, – teigė S. Kacas.

2013 metų pabaigoje Seime didžiulį sąmyšį su-kėlė internetinių azarti-nių lošimų įteisinimo Lie-tuvoje klausimas. Tiesa, įstatymas taip ir nebuvo priimtas.

Tikėtis, kad lošimo organizatoriai Lietuvoje plačiau įsitrauks spren-džiant priklausomybės problemą, kol kas naivu, nes jų žodis bus svaresnis, palyginti su loterijų orga-nizatorių. Taip yra todėl, kad šalyje veikia tik dvi bendrovės, rengiančios loterijas. Žvelgiant į pa-jamų ir sumokamų mo-kesčių dalį, paradoksas akivaizdus, tačiau jis šio verslo grupių nekiršina ir aštresnio dialogo greitu metu neišvysime.

prieš 10 metų Lietuvoje prašymus neleisti žaisti azartinių žaidimų pateikė 11 žmonių, dabar pateiktų pra-šymų skaičius yra išaugęs daugiau nei 300 kartų.Fotodiena.lt

riai sulaukė 174,73 mln. litų įplaukų. Išmokėjus laimėjimus, pajamos su-darė 91,29 mln. litų. Tai yra didžiausia pajamų

suma, palyginti su ki-tomis lošimų rūšimis, tačiau mokesčių dalis, palyginti su pajamomis, čia sudaro 26 proc. ir be-

Verslo švyturiai 11nr. 142014 m. balandžio 22–27 d.Verslo švyturiai10 nr. 14


» kai esi darboholikas, negali sau atleisti, kad turėdamas dar vieną galimybę jos neišnaudojai

»viena yra sužinoti apie kompanijos rezultatus „powerpoint“ pavidalu, kita – jausti jos pulsą iš vidaus

karoLis [email protected]

Faktai

BCG

• K. Juščius grybų augini-mo verslą pradėjo 1994 metais

• 1998-aisiais sukurtas prekės ženklas „Baltic Champignons“

• Po ketverių metų kom-panija tapo didžiausia grybų augintoja Baltijos šalyse

• Šių metų pradžioje „Baltic Champs“ dirbo 520 darbuotojų

pasak BCG įkūrėjo, plečiantis kompanijai, svarbu darbuotojams suteikti kūrybinio potencialo, kad galėtų pasijusti jos dalimi. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kas antrą savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

CVKęstutis Juščius

1995 metais Vilniaus univer-sitete įgijo verslo administra-vimo bakalauro laipsnį

šiuo metu yra „Baltic Champs Group“ valdybos pirmininkas

Jam priklauso 100 proc. „Baltic Champs Group“, „Lugantos“, „Agro Ramučių“ „Pašiaušės dirvos“, „Ramučių dirvos“, „Paladžio “ „Champs Polska” akcijų

vadovauja „Mycela SA“ stebėtojų tarybai.

Kompanijos pulso per skaičius lentelėse nepajusiPrieš dvidešimt metų iš Saulėtekio bendrabučių į Gruzdžius atvažiavęs Kęstutis Juščius ėmė auginti pie-vagrybius. Veiklą vaikinas pradėjo iš artimųjų ir banko pasiskolinęs pinigų, o šiandien valdo didžiausią

Baltijos šalyse pievagrybių verslą.

Interviu su „Balltic Champs Group“ (BCG) įkūrėju ir sa-vininku vyko šiai su-

darius sandorį dėl bendro-vės susijungimo su vienu didžiausių žemės ūkio produkcijos augintojų „Agrowill Group“. Iki šiol BCG vertėsi vien žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais.

Mokytis auginti pieva-grybių K. Juščius važiavo į Lenkiją. Tai darė nemo-kėdamas tenykštės kalbos. Naktį miegodavo automo-bilyje, o ryte eidavo pas ūkininkus, kad šie paro-dytų, kaip auginami gry-bai. Grįžęs į Lietuvą žinias pritaikė savo grybynuose. Tiesa, ūkis trejus metus buvo nuostolingas, tačiau dėl nuolat atnaujinamų technologijų gaminti pro-dukciją darėsi vis pigiau. Tai leido BCG būti prana-šesnei prieš konkurentus. Šiandien bendrovė toliau tobulėja ir siekia dar ge-resnių rezultatų.

„Turiu žinoti, kas de-dasi kompanijos viduje, laiko praleisiu daugiau ten, kur vyks procesai, o pagrindinė įmonės va-dyba bus atiduota profe-sionalams“, – apie planuo-jamus pokyčius kalbėjo K. Juščius.

svarbu jausti pulsąDauguma „Verslo švy-turių“ rubrikos pašne-kovų dirba Vilniuje, nors verslo ir gamybos proce-sai vyksta už šimtų kilo-

metrų. BCG savininkas teigia turintis likti ten, kur pradėjo verslą, ne-svarbu, kad kompanija žymiai išplėtė savo veiklos perimetrą.

„Kaip įkūrėjas, perduo-damas bendrovės vairą kitiems, manau, kad pri-valau nubrėžti jos kryptį. Viena yra sužinoti apie kompanijos rezultatus „PowerPoint“ pavidalu, kita – jausti jos pulsą iš vidaus ir kalbėtis su žmonėmis, kurie su pro-cesais susiduria betarpiš-kai, – ryžtingai kalbėjo K. Juščius. – Aš nesu tie-siog investuotojas kaip fondas. Aš laukiu grąžos. Kadangi atėjau turėdamas verslo idėjų ir gavau kon-trolinį „Agrowill“ acijų paketą, negaliu nusiša-linti nuo gamybos reikalų ir tik tvirtinti bendrovės finansines atskaitomybes metų pabaigoje. Norėčiau jausti verslo pulsą, tačiau sėdint kabinete ir žiūrint į skaičiukus lentelėse tai neįmanoma.“

Liks ūkininkasDar prieš susijungiant su „Agrowill Group“, kompanijos gamybos pa-daliniai veikė Širvintose, Marijampolėje, Jonavoje,

Radviliškyje ir kitose Lietuvos vietose. Pagrin-dinis bendrovės „Agro-will Group“ biuras yra Vilniuje, tačiau, pasak K. Juščiaus, šis kraštas niekada nebus ūkininkų kraštas. „Kaip savininkas, likau Šiauliuose, pagrin-diniame biure, nes ten yra kompanijos širdis. Reikia būti ten, kur vyksta proce-sas, o ne įsivaizduoti, kad gali viską suvaldyti per atstumą“, – kalbėjo savi-ninkas.

Jis pasiliko stebė-tojų taryboje, o naujame verslo vienete, kaip teigia pats, užims ūkininko po-ziciją – prižiūrės verslą ir gamybos procesus. „Pas-tarieji metai buvo labai įtempti, reikėjo transfor-muoti visą ūkį į uždarąją akcinę bendrovę, o dabar ji tapo biržoje kotiruoja-mos bendrovės dalimi. Iš ūkininko reikėjo tapti akcinės bendrovės stebė-tojų tarybos pirmininku ir suvokti, kaip vyksta procesai“, – apie istorinį lūžį savo versle pasakojo K. Juščius.

nusipirkti iššūkiai„Agrowill Group“ vers-las buvo plėtojamas ir Kryme, tačiau, kaip pasa-

kojo K. Juščius, pradėjus įmonių sujungimo pro-cesą, padėtis Ukrainoje dar nebuvo tokia aštri. Kol kas jis į savo verslo padėtį Ukrainoje žiūri šal-takraujiškai ir teigia, kad Lietuvoje ji gali būti dar sudėtingesnė.

„Gali griaužtis, jei kas nors priklauso nuo tavęs, tačiau šioje situacijoje nieko negali pakeisti. Mūsų įmonė, veikianti Kryme, priklausė Lietu-vos kapitalui, ten jau 3 metus dirba lietuviai va-dybininkai. Visiškai nau-jai pradėjus verslą šioje sumaištyje būtų buvę labai sunku, tačiau net esant tokiai padėčiai pa-gal planą pradėjome sėjos darbus ir gamybinius pro-cesus. Visoms valdžioms žemė ūkio sektorius yra svarbus, tačiau Kryme nereikia gintis nuo poli-tikų“, – pasakoja jis.

nebijo viešos darbotvarkėsViešojoje erdvėje K. Juš-čius aktyviausiai prie-šinasi žemės pardavimo saugikliams ir teigia, kad šie įstatymų svarstymai sukelia didesnių dramų nei karinė įtampa Kryme. Jo įmonių žemės plotai

kartu su esančiais Lietu-voje užima daugiau nei 40 tūkst. ha, tačiau šešėlinės vyriausybės siūlymas na-cionalizuoti įmonių, ku-rios turi daugiau nei 500 ha ploto žemės, yra įtrauk-tas į jo verslo darbotvarkę.

„Neturiu įmonėje nė vieno darbo, kurį vos atė-jęs į biurą turėčiau pada-ryti. Kiekvieną kartą esu priverstas koreguoti savo darbotvarkę. Šiandien vaikštau į Seimą, į Kaimo reikalų komiteto posė-džius. Privalau garsiai kalbėti, komunikuoti ir informuoti, kokios proble-mos ištiks priėmus blogus įstatymus. Šiandien turiu leisti brangiausią savo gyvenime turtą – laiką, kurio kasdien vis mažėja, ir aukoti jį beviltiškiems įstatymo projektams, ku-rie kažkam padeda susida-ryti Tado Blindos įvaizdį“, – piktinosi jis.

verslininkų stigmatizavimasPasak K. Juščiaus, to bijo dauguma verslo vadovų, nes savo interesų gynimas Lietuvoje vis dar stigma-tizuojamas, o žodis „lobiz-mas“ nėra vien objektyvus terminas. „Blogiausia, kad visi pranašai turi tarptau-

tinius pavadinimus. Tai yra IKEA, „Barclays“... Viskas, ką jie daro ir sako, yra gerai, jiems yra tie-siami viadukai, kad ga-lėtų privažiuoti pirkėjai. Galime viską padaryti dėl svetimų, bet jei vietiniai sukuria ką nors didelio ir gero, jie yra priskiriami oligarchams ir blogiu-kams, jiems suteikiamas visiškai kitoks statusas. Lietuvos įmonių vado-vai neviešina savo verslo problemų, nes bijo būti apkaltinti siekiantys sau palankų, lobistinių spren-dimų“, – savo požiūrį iš-sakė BCG savininkas ir pabrėžė, kad jo verslas niekada nerėmė jokios partijos, todėl šiandien savo interesus tenka ginti pačiam.

„Galbūt visa tai ga-liausiai pasibaigia tuo, kad komunikacija ne-vyksta viešojoje erdvėje, tai virsta susitarimais ir partijų rėmimu. Atsidu-riame tokioje situacijoje, kai remdami partijas ga-lime pasiekti viską, tačiau kalbėti viešai ir garsiai bijome. Stambusis verslas tyli, nes etikečių klijavi-mas yra vis dar gajus. Tai natūralu, nes daugelio žmonių smegenis yra su-kaustęs pavydas“, – nuo-gąstavo jis.

susivokęs darboholikasBCG įkūrėjas teigė, kad

k. Juščius mokytis auginti pieva-grybių prieš 20 metų važiuodavo į Lenkijos ūkius su kamera rankoje ir nemokėdamas tenykštės kalbos. bendrovės nuotr.

dauguma Lietuvos versli-ninkų yra darboholikai, sėkmę prisišaukę savo laiko ir sveikatos sąskaita. Jis pripažino ir pats toks esantis, todėl laisvalaikis jo gyvenime nėra priorite-tizuojamas.

„Kai esi darboholikas, negali sau atleisti, kad turėdamas dar vieną gali-mybę jos neišnaudojai. Vi-sada esi išsikėlęs daugiau užduočių nei gali pavežti, o tada ima trūkti laiko. Aš dirbu tiek, kiek galiu, nes tai mane veža, – atvirai prisipažino K. Juščius, tačiau pridūrė nepalai-kantis verslininkų, kurie dešimtmečiais dirba be atostogų. – Laisvalaikio lieka nedaug, tačiau sten-giuosi jį išnaudoti produk-tyviai. Esu Šiaulių „Ro-tary“ klubo narys, žaidžiu tinklinį, ypač mėgstu pa-plūdimio tinklinį. Gaila, kad Saulės mieste nėra uždarų žaidimo aikštelių. Neturiu milijonieriams būdingo hobio, pavyzdžiui skraidyti įmantriais apa-ratais ar skrieti greitaei-gėmis jachtomis per ban-gas. To nenoriu, nesiekiu ir apie tai nesvajoju.“

Pokalbio pabaigoje BCG įkūrėjas darkart pa-sidžiaugė pasibaigusiu didžiausiu jo versle sando-riu ir atskleidė ketinantis važiuoti pažaisti tinklinio ten, kur šilta, o grįžęs stoti į naujas vėžes.

Kišenė 13Kišenė12 nr. 142014 m. balandžio 22–27 d.

nr. 142014 m. balandžio 22–27 d.

Kuo toliau, tuo a k t u a l i a u tampa kalbėti apie eurą. Nors

Europos Komisija tik bir-želį praneš, ar Lietuva atitinka Mastrichto krite-rijus ir nuo kitų metų pir-mos dienos galės įsivesti naują valiutą, verslas, po-litikai ir kai kurie eiliniai šalies gyventojai jau pra-dėjo tam ruoštis. Praėju-sią savaitę Seime priimtas Euro įvedimo įstatymas, kuriuo nustatyta pasiren-gimo įsivesti bendrąją Eu-ropos valiutą tvarka.

Pamažu ruošiantis pa-sitikti eurą smalsu, kaip naujoji valiuta galėtų padėti išspręsti giliai įsi-šaknijusias šalies proble-mas.

Pasak Lietuvos banko Ekonominių tyrimų sky-riaus vyriausiojo ekono-misto Sigito Šiaudinio, vidutiniu, t. y. 2014–2022 metų laikotarpiu, dėl nau-

minga. „Tai pagrįstas prielaida, kad vien euro įvedimas, nesiimant re-formų, neveiktų struktū-rinio nedarbo“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, pastarasis galėtų mažėti įgyvendinant kryptingas reformas, kuriomis būtų siekiama suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.

sumažės išlaidosLietuvoje nacionaline valiuta euras taps grei-čiausiai nuo kitų metų pradžios. Įvedus eurą su-mažės valiutos keitimo išlaidos savo produkciją eksportuojančioms įmo-nėms ir augs eksportas.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė leidiniui teigė, kad apie pusė visos lietuviškos kil-mės produkcijos yra eks-portuojama į euro zonos šalis. „Greičiausiai darbo vietų daugiau bus ku-riama eksportu užsiiman-čiose įmonėse, daugiausia – pramonės sektoriuje“, – teigė ji.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą.

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

Euras darbo duos neilgam

jos valiutos užimtumas šalyje vidutiniškai būtų 0,5 proc. didesnis – bus sukurta apie 7 000 darbo vietų. Tai galėtų teikti vilčių, tačiau leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad euro poveikis nedarbo lygiui ir užimtumui būtų kintantis ir teigiamas vidutiniu lai-kotarpiu, bet nereikšmin-gas ilguoju laikotarpiu.

„Vidutiniu laikotarpiu nedarbo lygis sumažėtų dėl labai išaugusios darbo jėgos paklausos“, – teigė S. Šiaudinis. Kadangi įmo-nėms sukaupti reikiamą kapitalo kiekį užtruktų laiko, pasak ekonomisto, jos padidėjusią produkci-jos paklausą patenkintų samdydamos daugiau naujų darbuotojų. Vis dėlto S. Šiaudinis pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu įmonės vykdydamos ga-mybos procesus naudotų tiek kapitalo veiksnį, tiek darbo jėgą, todėl įvestos naujos valiutos įtaka ne-darbo lygiui būtų nereikš-

daugės užsienio investicijųTaip pat tikėtina, kad bendroji Europos valiuta padės Lietuvai pritraukti daugiau tiesioginių užsie-nio investicijų.

„Tačiau nereikėtų pa-miršti, kad pagrindiniai šalies patrauklumo inves-tuotojams veiksniai yra reguliacinė ir mokesčių sistema bei korupcijos ly-gis“, – kalbėjo V. Šečkutė.

Pasak jos, galima tikė-tis, kad investicijų augi-mas kurs daugiau darbo vietų.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje 2013 metais investavo 38 užsienio įmonės. Įgyven-dinus visus šiuos investi-cinius projektus planuo-jama sukurti daugiau nei 3 500 naujų darbo vietų.

„Vis dėlto pagrindinių sričių, kurios labiausiai

domina užsienio inves-tuotojus, vien euro įve-dimas nepakeis“, – teigė V. Šečkutė. Pasak jos, iki šiol Lietuvoje daugiausia tiesioginių investicijų teko finansų ir drau-dimo, didesnės pridėti-nės vertės pramonės sek-toriams.

„Tiesioginės užsienio investicijos dažniausiai sukuria aukštesnės kva-lifikacijos darbo vietų“,

kam ir kodėl reikia kainų augimo?

Kalbant apie defliaciją – kainų mažėjimą, net nedidėjant pajamoms, gyventojai galėtų įsi-gyti daugiau prekių ir paslaugų. Tad kodėl sie-kiama kainų augimo?

Dažniausiai centriniai bankai kovoja su per di-dele infliacija, tai yra kainų augimu, mažinan-čiu gyventojų perkamąją galią ir neretai įmonių konkurencingumą. Šiuo metu euro zonoje tokios problemos nėra, nes inf-liacija siekia tik 0,5 proc. – tiek padidėjo vidutinio vartojimo prekių krep-šelio kainos per metus. Lietuvoje infliacija dar mažesnė, mūsų šalyje ji siekia tik 0,2 procento. Tačiau ECB, panašiai kaip ir daugelis kitų di-džiųjų pasaulio bankų, siekia infliacijos, siekian-čios maždaug 2 proc. per metus.

Infliacija yra patrau-klus reiškinys turintiems skolų ir nelabai malonus turintiems santaupų. Dėl kainų ir pajamų augimo reali skolos našta mažėja – jai grąžinti reikia skirti mažesnę pajamų dalį. Inf-liacija mažina santaupų perkamąją galią. Todėl infliacijos siekimas yra paslėptas mokestis tau-pantiems gyventojams ir

netiesioginė subsidija tiems, kurie yra sko-lingi. Toks taupančiųjų diskriminavimas gali atrodyti šiek tiek amo-ralus.

Be to, infliacija pa-lanki iki kaklo prisisko-linusioms valstybėms – didėjant kainoms, didėja ir valstybės biudžeto pajamos, o defliacija biu-džeto deficitą ir realią skolos naštą dar labiau didintų. Kita vertus, yra ir svarbesnių priežas-čių, dėl kurių centriniai bankai baiminasi deflia-cijos ir siekia nedidelio, bet nuolatinio kainų au-gimo.

Defliacija yra pagei-daujamas reiškinys, kai kainų mažėjimą sukelia naujos technologijos, pa-žangesni gamybos meto-dai, efektyviau organi-zuojama įmonių veikla ar pigesni energetikos ištekliai. Iliustruojantis pavyzdys yra teleko-munikacijos paslaugų kainos Lietuvoje – dėl di-delių investicijų į infras-truktūrą, konkurencijos ir masto ekonomijos nuo amžiaus pradžios šios

neriJUs mačiULis„Swedbank“ vyr. ekonomistas

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zo-nos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau

mažės, Europos centrinis bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijai skatinti.

Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris

mažintų gyventojų perkamąją galią.

paslaugos atpigo daugiau nei dešimt kartų.

Tačiau nuolatinė bei visas prekių ir paslaugų grupes apimanti defliacija gali būti ir rimtų ekono-mikos ligų sindromas. Jei šalyje nusistovi aukštas nedarbo lygis ir sumažėja paklausa, įmonės gali būti priverstos mažinti sąnau-das. Jos taip pat mažintų darbuotojų skaičių bei jų darbo užmokestį, o tai dar labiau slopintų paklausą. Nerimaudami dėl asmeni-nių pajamų ateityje arba tiesiog tikėdamiesi toles-nio kainų mažėjimo, gy-ventojai gali stengtis dar daugiau taupyti ir mažiau vartoti. Taip gali įsisukti žalinga kainų ir pajamų mažėjimo spiralė.

Būtent tokio negala-vimo sindromai matomi ne vienoje labiausiai pa-žeistoje euro zonos vals-tybėje. Japonijos patirtis rodo, kad tokia defliacinė spiralė gali judėti net ke-tvirtį amžiaus. ECB ne kartą išreiškė susirūpi-nimą galimu kainų ma-žėjimu, tačiau kol kas pa-naudojo mažai priemonių, galinčių sumažinti šią riziką. Tokių priemonių – dar mažesnių palūkanų ar didesnės pinigų pasiūlos – galime netrukus sulaukti. Tik skolininkai ir taupan-tieji jų laukia skirtingai nusiteikę: pirmieji su vil-timi, antrieji su nerimu.

n. mačiulis: „nuolatinė bei visas prekių ir paslaugų grupes apimanti defliacija gali būti ir rimtų ekonomikos ligų sindromas.“ asmeninio albumo nuotr.

»infliacija yra patrauklus reiškinys turintiems skolų ir nemalonus turintiems santaupų

– aiškino „Swedbank“ vy-resnioji ekonomistė.

struktūrinio nedarbo problemaEkonomistai teigia, kad praūžus krizei Lietuvoje labiau nei anksčiau išryš-kėjo struktūrinio nedarbo problema. „Vadinasi, vis daugiau bedarbių neturi kvalifikacijos, reikalin-gos norint užimti laisvas darbo viets“, – paaiškino V. Šečkutė.

Darbo biržos duome-nimis, šių metų kovo pabaigoje registruotų laisvų darbo vietų skai-čius siekė 4 911 ir buvo 25 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai. Taigi atrodo, kad laisvas darbo vietas tampa vis sunkiau užpildyti.

Svarstydami, kaip įsi-vesta bendroji Europos valiuta galėtų padėti spręsti šią problemą, eko-nomistai per daug vilčių neteikė.

„Euras struktūrinio nedarbo problemos ne-išspręs“, – savaitraščiui teigė personalo paieškos bendrovės „Alliance for

Recruitment“ partneris ir darbo rinkos ekspertas Andrius Francas. „Net padidėjus tiesioginių in-vesticijų srautui vargu, ar reikšmingai sumažėtų struktūrinis nedarbas“, – sakė „Swedbank“ vy-resnioji ekonomistė V. Šečkutė.

Ar mažės nedarbo lygis, priklauso ne tik nuo euro, bet ir nuo ekonominės situ-acijos Lietuvoje.„Kadangi šiuo metu dauguma rodi-klių yra teigiami, nedarbo lygis per ateinančius me-tus tikrai turėtų mažėti“, – kalbėjo A. Francas.

Darbo biržos duome-nimis, vos kas ketvirtas penktas bedarbis yra įgijęs profesiją ar turi pa-tirties ir galėtų iš karto pradėti dirbti. Ir tai tik tuo atveju, jei atsirastų jo kvalifikaciją atitinkanti darbo vieta.

trūksta tinkamų sprendimųSutariama, kad struktū-rinį nedarbą efektyviau mažintų sprendimai, di-dinantys nemotyvuotų bedarbių norą dirbti. „Vienas iš paprasčiausių ir greičiausių būdų tai daryti yra neapmokesti-namojo pajamų dydžio kėlimas. Taip padidėtų skirtumas tarp pašalpų ir įvairių gaunamų len-gvatų bei darbo užmokes-čio“, – kalbėjo V. Šečkutė. Pasak jos, tada reikėtų nuspręsti, kaip gauti papildomų pajamų į biu-džetą, arba išmokti efek-tyviau naudoti biudžeto lėšas. „Taip pat svarbu turėti efektyvias perkva-lifikavimo programas ir darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sis-temą“, – pridūrė ji.

A. Francas leidiniui teigė, kad euras gali kiek pakelti darbuotojų atlygi-nimus. „Įvedus eurą atly-ginimai turės būti apvali-nami darbuotojų naudai“, – apie galimus pokyčius jau nuo kitų metų kalbėjo jis.

Faktai

EURAS LIETUVOJE

• Skaičiuojama, kad Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kai-nai, 2014–2022 metais būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. litų

• Iš jų 1,6 mlrd. litų su-taupytų valstybė, 1,2 mlrd. litų namų ūkiai, 1,1 mlrd. litų įmonės

• Euro įvedimo įstaty-me numatyta, kad už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams as-menims skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – 1–10 tūkst. litų bauda.

»įvedus eurą atlyginimai turės būti apvalinami darbuotojų naudai

euras struktūrinio nedarbo proble-mos neišspręs. Fotodiena.lt

Išskirtinis interviu14 Karjera 15nr. 132014 m. balandžio 14–21 d.

nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

CV-Online klientė UAB „Roda“ – lyderiaujanti įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1991 metais. Įmonė gamina europinio ir skandinaviško tipo medinius langus bei lauko duris. Taip pat už-siima medinių surenkamų skydinių gyvenamųjų namų Lietuvoje, Danijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje gamyba ir statyba.Šiandien įmonė kviečia prisijungti į patyrusią, profesionalią ko-mandą naują narį dirbti pardavimo vadybininku kaišiadoryse.

pardavimo vadyBininkas (-ė)darbo aprašymas:• Santykių su esamais ir potencialiais verslo klientais palaikymas;• Parduodamų produktų pristatymas ir pardavimas;• Klientų konsultavimas techniniais klausimais;• Užsakymų priėmimas ir jų formavimas;• Sąmatų sudarymas;• Komercinių pasiūlymų ir sutarčių rengimas.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas statybos inžinerijos srityje;• Darbo patirtis pardavimo srityje;• Geros anglų kalbos žinios;• Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai bei Autocad programos išmanymas.

mums taip pat labai svarbu, kad Jūs:• Esate pozityviai nusiteikęs, komunikabilus;• Norite daug išmokti ir būti šios srities specialistas;• Gebate greitai planuoti ir organizuoti savo darbus.

mes Jums siūlome:• Visas socialines garantijas ir puikias darbo sąlygas;• Galimybę save realizuoti pardavimo srityje;• Konkurencingą atlygį.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite iki 2014 m. balandžio 30 d. elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

AB „Amilina“ – tai tarptautinė prancūzų kompanijos „Roqu-ette“ ir Lietuvos verslininkų valdoma įmonė, kurioje derinamos grūdų perdirbimo tradicijos, „baltosios“ biotechnologijos ir inovacijos. Jei manote, kad iš grūdų gaminami tik miltai, nustebsite sužinoję, kad jų yra visur: ir popieriuje, ir maiste, ir dantų pastoje, ir buitinėje chemijoje ir dar daug kur! Mes gaminame kviečių krakmolą – maisto ir popieriaus, glitimą – maisto ir pašarų pramonei. Mūsų technologijos ir verslas nuolat keičiasi bei reikalauja nuolatinio darbuotojų komandos tobulėjimo, lankstumo ir atvirumo naujovėms.Darbui panevėžyje reikalingas

rinkodaros ir komUnikaCiJos vadyBininkas (-ė)ką darysite?

Šio darbo tikslas yra įmonės įvaizdžio formavimas išnaudojant išorinės ir vidinės komunikacijos priemones:• įmonės įvaizdžio formavimas ir informacijos perdavimas panaudojant įvairius komunikacijos kanalus;• įmonės vidinės komunikacijos programų kūrimas ir įgyvendinimas;• įmonės viduje ir išorėje naudojamų vizualinių priemonių, formų kūrimas ir priežiūra;• tradicinės rinkodaros organizavimas kuriant reprezentacinius produktus ir išnaudojant kitas reikalingas priemones.

ko tikimės?• aukštojo arba aukštesniojo išsilavinimo;• darbo patirties rinkodaros srityje;• savarankiškumo, atsakingumo, lankstumo bei orientacijos į rezultatą;• puikių anglų kalbos žinių (žodžiu ir raštu);• prancūzų, vokiečių kalbų žinios (privalumas).

ką siūlome?• tobulėti skatinančią aktyvią darbo aplinką;• karjeros galimybes įvairiose funkcinėse srityse;• bendravimą ir bendradarbiavimą tarptautinėje aplinkoje;• konkurencingą atlygį, priklausomą nuo darbo rezultatų.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė „Phoenix Contact“ korporacija, įkurta daugiau kaip prieš 80 metų, šiuo metu yra viena pirmaujančių elektros jungčių ir pramoninės automatikos gamintojų.Šiandien įmonė ieško perspektyvaus, atsakingo, naujo koman-dos nario dirbti vilniuje.

BUHaLteris (-ė) – apskaitininkas (-ė)darbo aprašymas:• Buhalterinės apskaitos vedimas;• Pirminės apskaitos duomenų įtraukimas į sistemą;• Mokėjimų administravimas;• Logistikos proceso koordinavimas;• Bendravimas su klientais.

reikalavimai:• Aukštasis / aukštesnysis buhalterinis išsilavinimas;• Patirtis buhalterijos srityje;• Puikios anglų kalbos žinios;• Geri bendravimo ir organizaciniai įgūdžiai.

mes Jums siūlome:• Darbą socialiai atsakingoje ir augančioje įmonėje;• Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes;• Visą motyvacinių priedų paketą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite iki 2014 m. gegužės 6 d. elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

Įmonei, kuri teikia kvalifikuotas apskaitos, mokesčių bei verslo konsultacijų paslaugas, šiuo metu darbui vilniuje reikalingas BUHaLteris – konsULtantas (-ė)darbo aprašymas:• Mažų ir vidutinių įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas nuo pirminių apskaitos dokumentų iki finansinės ir mokestinės atskaitomybės sudarymo.

reikalavimai:• Aukštasis buhalterinis / finansinis, ekonominis išsilavinimas; • Ne mažesnė nei 2–3 metų buhalterio, vyr. buhalterio pavaduotojo, vyr. buhalterio darbo patirtis;• Mokesčių įstatymų žinios, VAS ir TFAS išmanymas;• Patirtis ir geras įstatymų bazės supratimas dirbant su importo / eksporto dokumentais; • Darbo patirtis su buhalterinės apskaitos programa Navison būtų pranašumas;• Gebėjimas suprasti anglų, rusų kalbas ir susikalbėti šiomis kalbomis būtų pranašumas;• Profesionalumas, punktualumas, kruopštumas.


CV-Online klientė AD BALTIC – didmeninės prekybos automobilių detalėmis grupė, veikianti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltaru-sijoje, – viena iš rinkos lyderių, ADI tinklo narė.Šiuo metu darbui vilniuje ieško

personaLo speCiaListo (-ės)darbo aprašymas:• personalo dokumentacijos ir duomenų administravimas bei tvarkymas (priėmimai, atleidimai, darbo sąlygų keitimai, atostogos), darbo grafikų sudarymas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas;• pareiginių nuostatų, personalo tvarkos rengimas;• vadybos lygmens pozicijų darbuotojų paieškos ir atrankos proceso organizavimas bei vykdymas, potencialių kandidatų pristatymas vadovams;• pagalba personalo vadovui valdant pokyčius, aktyvus dalyvavimas personalo skyriaus kuruojamuose projektuose (LT, LV, EE, BY);• mokymų bei renginių organizavimas darbuotojams;• neformalios veiklos organizavimas: jos puoselėjimas ir komandinės dvasios ugdymas;• darbuotojams skirtos informacijos atnaujinimas įmonės intraneto tinklapyje;• kitų tiesioginio vadovo užduočių vykdymas.

reikalavimai:• būtina bent 2 metų panašaus darbo patirtis;• LR darbo kodekso ir su darbo santykiais susijusių norminių aktų žinojimas bei raštvedybos taisyklių išmanymas;• geros rusų ir anglų kalbų žinios;• darbo patirtis su verslo valdymo sistema MS Dynamics NAV (Navision) – pranašumas;• organizuotumas, tikslus ir greitas pareigų atlikimas, savarankiško ir komandinio darbo įgūdžiai;• geri bendravimo įgūdžiai, stipri motyvacija ir orientacija į tikslą, darbo kokybę;• geri laiko planavimo įgūdžiai, imlumas naujovėms.

mes siūlome:• atsakingą darbą ilgametes tradicijas puoselėjančioje tarptautinėje įmonėje;• profesinio tobulėjimo galimybes;• draugišką kolektyvą;• daug IT sprendimų naujovių;• galimybę mokytis ir augti kartu su įmone;• terminuotą darbo sutartį 2 metams.


CV-Online klientė – lazerinių technologijų įmonė Lietuvoje, daugiau nei 20 metų savarankiškai kurianti ir gaminanti unika-lias, pasaulyje analogų neturinčias lazerines sistemas, kurios instaliuotos ir sėkmingai veikia pasaulinio garso mokslinių ty-rimų centrų laboratorijose, o jų padedamos šiuolaikinio mokslo įžymybės atlieka anksčiau tik teoriškai modeliuotus tyrimus ir daro pačius tikriausius atradimus, stumiančius į priekį žmonijos pažangą. Šiuo metu darbui vilniuje įmonė ieško

BiUro vadovo (-ės)darbo pobūdis: • Skambučių priėmimas, korespondencijos ruošimas ir tvarkymas (visiškai valdyti informacinius srautus);• Klientų ir svečių priėmimo organizavimas;• Pagalba įmonės vadovams ir kitiems biuro darbuotojams;• Įvairios informacijos rinkimas, analizė ir sisteminimas;• Sutarčių ir kitų dokumentų ruošimas, administravimas bei archyvavimas;• Biuro aprūpinimas kanceliarinėmis, ūkinėmis priemonėmis;• Tekstų redagavimas, vertimas iš/į lietuvių/rusų/anglų kalbų;• Vidinio įmonės intraneto puslapio ir vietinės skelbimų lentos administravimas.

reikalavimai: • Aukštasis universitetinis išsilavinimas;• Sėkminga bent 2 metų administracinio darbo patirtis;• Puikiai mokėtų lietuvių kalbą, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;• Būtinos geros anglų ir rusų kalbos žinios (raštu ir žodžiu);• Geras raštvedybos taisyklių išmanymas;• Mokėjimas valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti įvairaus pobūdžio dokumentus;• Puikūs bendravimo, planavimo ir organizaciniai įgūdžiai;• Aktyvumas, kruopštumas, atsakingumas, paslaugumas, darbštumas.

įmonė siūlo: • Įdomų ir atsakingą darbą perspektyvioje ir stabilioje įmonėje;• Savarankiškumą ir iniciatyvą skatinančią aplinką;• Asmeninio augimo ir profesinio tobulėjimo galimybes;• Jūsų patirtį bei sugebėjimus atitinkantį atlyginimą;• Papildomą sveikatos draudimą.


KIEKVIENą pIRMADIENĮ

JūSŲ MIESTE

ekonomika.lt nr 14 (152)

Documents