Įvairus darbuotojų skatinimas tapo šiuolaikinio verslo kliše, kai darbdaviai suprato, kad šiaip sau niekas nedirba.

nusistatyti darbo valandas. Tačiau turbūt labiausiai nepralenkiama šioje srityje yra kompanija „Google“, ku-rios darbuotojams kasdien tiekiamas maistas, jie turi dviračius, tinklinio aikštelių, šildomų baseinų, automobi-lių taisyklą, valyklą, masažo terapiją, sporto salę, kirpėją, sveikatingumo pamokų, dviračių taisyklą ir... uždarą čiuožyklą.

Oro uostai: Vilnius laimi prieš Kauną Tarptautiniame Kauno oro uoste (TKOU) pastarąjį mėnesį pokyčių nestinga: prieš tris savaites atsistatydino TKOU vadovas Arijandas Šliūpas, o kiek vėliau „Ryanair“ paskelbė apie dar 5 krypčių perkėlimą į Vilnių. Plačiau 6–7 p.

„Čili“: viena bėda – ne bėda Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs krimina-listas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo turiningo gyvenimo ir sudė-tingos veiklos atomazga. Plačiau 12–13 p.

Su diplomu ne pagal specialybę„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę. Plačiau 22–23 p.

Sporto žuvelėms lėšų nepakanka Londono olimpiadoje medalius Lietuvai padovanojo jauni sportininkai. Perspektyvaus ir talentingo jaunimo, pasak olimpinių sporto šakų trenerių, Lietuvoje apstu. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 91Tiražas: 15 000

»V. Gaidys: Ne visai tiksli apklausų ar tyrimų informacija visuomenei pateikiama dėl kelių priežasčių: nepatyrimo, gerų ketinimų ar net specialiaiPlačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 10 p.

■Dabar tenka pasiūlyti ne tik piniginę premiją, bet ir nupirkti naujų kompiuteri-nių žaidimų ar leisti į biurą atsivesti augintinį.

Motyvuoti darbuotojus galima įvairiai, tačiau tur-būt vieni labiausiai išsiski-riančių yra Silicio slėnio darbdaviai ir įvairios JAV kompanijos. Kol daugumai verslininkų priedai reiškia

sveikatos draudimą, motinys-tės atostogas ir poilsiui skirtą laiką, pavyzdžiui, JAV kompa-nijos „Automattic“ darbuoto-jai, be įprastų priedų, per metus gali turėti kiek tik nori atos-togų. Kaip teigia bendrovės at-stovai, darbuotojai skatinami atostogauti tiek, kiek jiems reikia, kad rastų laiko savo pomėgiams ir pabūtų su šeima bei draugais. Be to, įmonė savo darbuotojams leidžia patiems

N. Milerius: Palanga yra dirva, į kurią, vaizdžiai tariant, berti pinigus apsimoka

Plačiau 8 p.

G. Čeika: Nesame linkę kelti nepamatuotų sąlygų ir manyti, kad privalome turėti užtikrintą saugų gyvenimą, kad tai – duotybė

Rinkos pokyčiai382,10667,90349,295851,513018,648978,6

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+0,72 %+2,17 %+0,70 %+3,23 %+3,61 %+3,62%

Rugpjūčio 2–9 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

pIRMaDIENIS. 2012 M. Rugpjūčio 13–19 d. Nr. 29 (91) SaVaITRašTIS. LeidžiaMas kiekvieną piRMadienį

„Google“ motyvacijos

fenomenas Lietuvoje

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 91 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLaMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

X a. žmonių vaizduotę dirgino Herberto Wellso romanas „Pasaulių karas“. Vienas jaunas režisie-rius, paskui tapęs kino klasiku, sugebėjo pagal tą romaną sukurti tokį radijo spektaklį, kad kai kas juo patikėjo kaip reportažu ir puolė bėgti nuo atei-vių.Besižvalgant po XX a. istoriją negalima pamiršti ir mįslingos Italijos diktatoriaus Benito Mussolini frazės. 1941 m. pasakytoje kalboje jis gana keistu būdu ramino amerikie-čius, kad jiems negresia Vokietijos ir Italijos ant-puolis. B. Mussolini pa-sakė, kad amerikiečius veikiau užpuls ateiviai iš Marso, atskridę nematy-tais kosminiais laivais. Italijos fašistų vadas kalbėjo pusiau rimtai. Jei tikėtume tais, kurie skelbia slaptųjų archyvų me-džiagą, 1933 m. Italijoje neva sudužo nežinomos kilmės orlaivis. B. Mussolini įsakymu iš žymių mokslininkų sudaryta slapta tyrimo grupė tyrė pranešimus apie neatpažintus skraidančius objek-tus.Lietuvoje šiais laikais rimtų mokslininkų kolekty-vai nesutelkiami net energetikos klausimams gvil-denti – ką jau kalbėti apie marsiečius. Bet apie juos kai kas pakalba, gal net jais tiki.Lietuvos politikos patriarchas Vytautas Landsber-gis praturtino tautinį folklorą fraze: „Kuo daugiau sumaišties Lietuvoje, tuo geriau marsiečiams.“Vienąkart prasitaręs V. Landsbergis nevengė grįžti prie kosminių temų. Komentuodamas gandus apie Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demo-kratų galimą veikimą prieš prezidentę Dalią Gry-bauskaitę V. Ladsbergis pasakė, kad „ir taip mar-siečių darbas dirbamas“. Suprask – gandonešiai

kelia sumaištį, kuria pasinaudos marsiečiai. O juk galima iš tų miglotų profesoriaus frazių su-sikrauti akademinį kapitaliuką. Pradėti nuo baka-laurinio darbo ir baigti galbūt daktaro disertacija. Tema maždaug tokia: marsiečiai kaip neįvardytos grėsmės Lietuvai metafora.Be jokių metaforų mūsų valstybei kylančios grės-mės išvardytos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje. Tai ekonominė ir energetinė

šalies priklausomybė, kitų valstybių pastangos daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai, kari-niams pajėgumams, soci-aliniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, kitų valsty-

bių žvalgybos tarnybų veiksmai, informacinės ir kibernetinės atakos, taip pat galimas euroatlanti-nės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai, pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, tarptautinis organizuotas nusikalstamu-mas, terorizmas, klimato kaita, korupcija, nepa-garba žmogaus teisėms ir laisvėms, krikščioniškų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos bei pliuralistinės visuomenės nuvertinimas ir dar daug kas.Visa, kas nepaminėta toje strategijoje, vadinkime „marsiečiais“.Vis dėlto kadangi šalis turi mažai išteklių, priva-lome reikalauti, kad marsiečiai būtų palikti tauto-sakos tyrėjams, o mokslo pajėgos būtų sutelktos, pavyzdžiui, ir Lietuvos energetikos ateities tyri-mams. Nes apie būsimą Visagino atominę elek-trinę daugeliu klausimu žinome tiek pat, kiek apie marsiečius.

Lietuviai ir marsiečiaiPraėjusią savaitę Marse nusileidęs amerikiečių robotas kol kas nieko nepranešė apie marsiečius.

Tiesą sakant, tie marsiečiai niekam Žemėje nereikalingi. Raudonosios planetos gyventojų žvaigždžių valanda seniai praėjo.

X

Redakcija 3

»Rimtų mokslininkų kolektyvai nesutelkiami net energetikos klausimams gvildenti – ką jau

kalbėti apie marsiečius

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

pasistatė jėgainę

Didino pelną

paleis naująjį bloką

Sutarė su vokiečiais

Ieško LEZ valdytojų

„Lietuvos energija“ rug-sėjį Lietuvos elektrinėje planuoja paleisti daugiau kaip 1,3 mlrd. litų kainuo-jantį kombinuoto ciklo bloką. Šis nuo praėjusių metų rudens veikė ban-dymų režimu. Naujojo

bloko galia siekia 455 MW ir skelbiama, kad jis gali patenkinti 20–25 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

Paleidus bloką bus iš-jungta dalis iki šiol veiku-sių elektrinės blokų.

Panevėžio bendrovė „Metalistas LT“ pasirašė 2 mln. litų vertės sutartį su Vokietijos koncernu MAN. Lietuviai vokiečiams ga-mins duslintuvus laivams, kurie vieninteliai pasaulyje slopina vadinamąjį rožinį triukšmą, kuris nuolat sti-prėja žemėjant dažniams. MAN tikrintojai lietuvių produktus įvertino 100 balų – tik 5 proc. visų MAN tiekėjų turi tokį aukštą balą.

Ūkio ministerija ieško fizinių ir juridinių asmenų Akmenės, Kėdainių, Ma-rijampolės, Panevėžio ir Šiaulių laisvųjų ekono-minių zonų (LEZ) geriau-siems verslo planams pa-rengti ir steigėjų grupėms

parinkti. Laimėtojai turės įsteigti

LEZ valdymo bendrovių, kurios bus atsakingos už investuotojų pritraukimą, zonoje steigs gamybos ar paslaugų įmones ir kurs naujas darbo vietas.

„Danske“ banko banki-nės veiklos, apimančios ir bendrovę „Danske lizin-gas“, pirmojo pusmečio pelnas prieš mokesčius siekė 60 mln. litų.

Banko Lietuvos filialo pelnas prieš mokesčius siekė 61 mln. litų – pernai tuo pačiu laikotarpiu ro-diklis buvo lygus 36 mln. litų. Per metus banko pa-skolų portfelis sumažėjo 9 proc., o paskolų – 6 pro-centais.

„Vilniaus degtinė“ jai pri-klausančioje Obelių spirito varykloje pasistatė biodujų jėgainę, kurioje gamybos atliekos bus naudojamos ši-lumai ir elektrai gaminti. 70 proc. pagamintos elektros

energijos planuojama par-duoti. Naujosios kogenera-cinės jėgainės galia siekia 6 tūkst. MW. Per metus pla-nuojama pagaminti 6 tūkst. MWh elektros energijos ir 515 MW šilumos energijos.

Lietuvių duslintuvai laivams sužavėjo vokiečius. Fotodiena

„Danske“ paskolų ir indėlių portfeliai per metus sumenko. Fotodiena

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Ilja Laursas, „getjar“ vadovas

»Maža įmonė be opciono sunkiai pritrauks naujų darbuotojų. Kompanijos vertei išaugus auga ir opciono vertė, o darbuotojas gauna daug daugiau pinigų nei gautų tik iš atlyginimo

»Koncentruojamės į produktą, todėl samdome jau motyvuotus darbuotojus. Kai produktas patrauklus, žmogui visuomet mieliau dirbti dėl didesnių tikslų, nesitikint papildomo skatinimo

»Tas pats receptas negali galioti visoms bendrovėms, bet žmogui tikrai atsiras laiko dirbti. Laikas, skiriamas stalo futbolui, vėliau atidirbamas su kaupu, nes darbuotojas jaučiasi darbo šeimininkas ir jam dirbti smagu

Mantas Tvarijonavičius, organizacijų psichologas

NUOMONĖ

Saulius Dailidė, „pixelmator“ įkūrėjas

alternatyva – opcionaiDarbuotojams skatinti reikia nemažai lėšų, nes vieni jų sportuoja, kiti lanko teatrus, treti ke-liauja ar tobulinasi. Įmo-nės turėdamos ribotą biu-džetą gali rasti partnerių arba skatinti atskiras darbuotojų grupes. Vei-klą tik pradedančioms įmonėms gali tekti tik pasvajoti apie darbuotojų skatinimą. Tačiau „star-tup’ų“ akceleratoriaus „Startup Highway“ va-dovas Rokas Tamošiūnas sako, kad galimybių mo-tyvuoti darbuotojus turi ir verslo pradinukai.

„Startup‘ai“ patys pri-valo tikėti savo idėja ir ko-manda, dirbti kartu turi būti malonumas, –- aiš-kina jis. – Kai komanda pradės gausėti, naujus jos narius svarbiausia moty-vuoti turima idėja ir rasti tuos, kurių pasiekti rezul-tatai bus labai kokybiški. Tai dažniausiai bus to-kie specialistai, kurių ši nauja įmonė tiesiog nega-lės įpirkti, tad nebus kito kelio – jiems reikės par-duoti savo turimą idėją.“

R. Tamošiūnas užsi-mena ir apie dar vieną al-ternatyvą – opcionus, ku-rie gali būti labai įvairūs. Paprastai darbuotojui pasiūloma dalis įmonės akcijų, kurios įgyjamos per tam tikrą laikotarpį ir pasiekus numatytus re-zultatus.

„Lietuvoje dar per menkai paplitusi prak-tika su darbuotojais da-lytis verslo akcijomis. Puikus pavyzdys yra „Facebook“, kurio pirmi 500 darbuotojų šiandien dėl šios priežasties yra labai turtingi, – sako R. Tamošiūnas. – Dalytis akcijomis reikia nebijoti ne tik su darbuotojais, bet ir galimais patarėjais. Rekomenduoju prade-dančioms įmonėms su-formuoti žinomų vardų patariamąsias tarybas, kurie gali jiems padėti tiek savo padėtimi, tiek įžvalgomis.“

„Google“ motyvacijos fenomenas Lietuvoje

Įvairus darbuotojų skatinimas tapo šiuolaikinio verslo kliše, kai darbdaviai suprato, kad šiaip sau niekas nedirba. Dabar tenka pasiūlyti ne tik piniginę premiją, bet ir nupirkti naujų kompiuterinių žaidimų

ar leisti į biurą atsivesti augintinį.

EVELINa pOVILaITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Motyvuoti dar-buotojus ga-lima įvairiai, tačiau turbūt

vieni labiausiai išsiski-riančių yra Silicio slėnio darbdaviai ir įvairios JAV kompanijos. Kol daugumai verslininkų priedai reiš-kia sveikatos draudimą, motinystės atostogas ir poilsiui skirtą laiką, pa-vyzdžiui, JAV kompanijos „Automattic“ darbuotojai, be įprastų priedų, per me-tus gali turėti kiek tik nori atostogų. Kaip teigia ben-drovės atstovai, darbuoto-jai skatinami atostogauti tiek, kiek jiems reikia, kad rastų laiko savo pomė-giams ir pabūtų su šeima bei draugais. Be to, įmonė savo darbuotojams leidžia patiems nusistatyti darbo valandas.

Tačiau turbūt labiau-siai nepralenkiama šioje srityje yra kompanija „Google“, kurios darbuo-tojams kasdien tiekiamas maistas, jie turi dvira-čius, tinklinio aikštelių, šildomų baseinų, auto-mobilių taisyklą, valyklą, masažo terapiją, sporto salę, kirpėją, sveikatin-gumo pamokų, dviračių taisyklą ir... uždarą čiuo-

žyklą. Netgi darbuotojai, nedirbantys „Google“ Kalifornijos biure, gauna daugybę panašių paskatų.

Galima paprasčiauVienas iš technologijų kompanijos „Pixelmator“ įkūrėjų Saulius Dailidė sako į „Google“ nesily-giuojantis ir mano, kad JAV kompanijos renkasi tokius darbuotojų ska-tinimo būdus, nes yra pasaulinės įvairių verslo sektorių lyderės ir turi daug pinigų.

„Mes stengiamės su-kurti geras darbo sąlygas ir skiriame atlyginimo priedus už konkretų pada-rytą darbą. Apie įvaires-nes paskatas pagalvojame, tačiau tai nėra mūsų pa-grindinis tikslas, – sako jis. – Koncentruojamės į produktą, todėl samdome jau motyvuotus darbuoto-jus. Kai produktas patrau-klus, žmogui visuomet mieliau dirbti dėl dides-nių tikslų, nesitikint pa-pildomo skatinimo.“

Anot S. Dailidės, įmonė rūpinasi bendravimu su darbuotojais ir stengiasi pasikalbėti ne tik apie darbą, bet ir kitus jiems įdomius dalykus.

„Visi vadovėliai apie motyvaciją parašyti, tad mes dviračio neišrasime.

Stebime kitas kompanijas ir pasirenkame, kas mums geriausiai veiktų, – aiš-kina „Pixelmator“ įkūrė-jas. – Bendravimui su ko-lektyvu rengiame smagius susirinkimus, kur papras-tai galime aptarti kasdie-nius darbus ir problemas, kitus dalykus, nebūtinai

susijusius su darbu.“Vis dėlto nepiniginiu

darbuotojų skatinimu lietuviškos bendrovės rūpinasi. Pavyzdžiui, in-terneto reklamos įmonė „Adform“ darbuotojams poilsio zonoje pastatė stalo futbolą, nuolat atnaujina kompiuterinius žaidimus

pagal jų pageidavimus ir kasdien tiekia įvairių užkandžių. Informaci-nių technologijų bendro-vės „Baltic Orbis“ biure įrengta pirtis, didelėse patalpose dirbantys „Blue Bridge“ darbuotojai va-žinėja paspirtukais, in-terneto reklamos įmonės

„Gaumina“ kolektyvas į darbą atsiveda auginti-nius, o pietauja ir dalyki-nius susitikimus rengia ant Neries upės kranto.

Leidžia rinktisPersonalo valdymo pro-fesionalai tokį nepiniginį darbuotojų skatinimą,

atitinkantį asmeninius jų interesus, vadina anglišku terminu „benefit“ (liet. nauda). Toks skatinimo būdas gali būti veiksmin-gas beveik visose bendro-vėse ir paskatinti darbuo-tojus kasdien nuoširdžiai stengtis.

„Tokie paskatinimai yra itin veiksmingi, jei at-sižvelgiama į darbuotojų poreikius ir leidžiama netgi patiems pasirinkti skatinimo priemonę, – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Nijolė Kuda-bienė. – Pavyzdžiui, jums gali būti nebeaktualus studijų apmokėjimas, tačiau norite tobulinti profesinę kompetenciją darbe. Todėl būtina atsi-žvelgti ir į darbuotojų am-žių, pareigas.“

Anot jos, įmonės netu-rėtų pamiršti ir šio skati-

nimo tikslo, kuris papras-tai sutampa su įmonės strategija: kokius žmones siekiama išlaikyti ir ska-tinti.

„Taip darbuotojas mo-tyvuojamas nuolat dirbti labai gerai, įsitraukti į procesą nepriklausomai nuo jam skirtų įvairaus laikotarpio užduočių. Premijos ar kitoks pinigi-nis skatinimas paprastai skiriamas už konkrečius pasiektus rezultatus, – tei-gia N. Kudabienė. – Ska-tinimų sąrašas yra labai platus ir kiekviena įmonė pasirenka tinkamiausią jų krepšelį. Be to, po ku-rio laiko gali tą krepšelį keisti, atsižvelgdama į tai, kurios priemonės patrau-klesnės darbuotojams.“

Veikia visiemsPersonalo valdymo spe-cialistė teigia, kad paska-

tinimai gali būti veiks-mingi visų sektorių bei dydžių įmonių darbuo-tojams. Svarbiausia, kad sistema būtų įgyvendi-nama tinkamai.

Organizacijų vystymo centro partneris ir kon-sultantas Mantas Tvari-jonavičius sako, kad ne visos įmonės ryžtasi to-kiam žingsniui, be to, ne visoms tai dera prie vie-šojo jų įvaizdžio.

„Galbūt vienose įmo-nėse galimybė atsivesti augintinį veikia, o kitose būtų priešingai – tai gali demotyvuoti tuos, kurie ne itin mėgsta gyvūnų. Tas pats receptas negali galioti visoms bendro-vėms, – aiškina jis. – Ži-nau ir įmonių, kur stalo futbolas buvo uždraustas, nes vadovams atrodė, kad jis trukdo dirbti. Tai individualu, nes stalo fut-bolas netiks visiems nuo Lietuvos banko iki indivi-dualios įmonės X.“

M. Tvarijonavičius tvirtina, kad pagal įvai-rius mokslo tyrimus vadovavimo stilius iki 70 proc. lemia bendrą kolektyvo klimatą, todėl vadovas savo elgesiu dar-buotojams gali nuslopinti norą dėti pastangas ir siekti rezultatų.

„Stereotipiškai ma-nome, kad reklamos agentūroje dirba kūry-biškesni žmonės, todėl jie sugalvoja netipinių moty-vacijos priemonių.

Tačiau skirtingi daly-kai skatina statybininką ir reklamos specialistą, todėl abi bendrovės gali rasti priemonių, kurian-čių darbuotojams pridė-tinę vertę“, – teigia Orga-nizacijų vystymo centro partneris.

»Lietuvoje dar per menkai paplitusi praktika su darbuotojais dalytis verslo akcijomis

Skatinant darbuotoją ne tik pinigais, jis motyvuojamas nuolat dirbti labai gerai ir įsitraukti į procesą nepriklausomai nuo jam skirtų įvairaus laikotarpio užduočių. scanpix

FaKTaI

DaRBUOTOJų paSITENKINIMaS

• Tyrimų bendrovės „Mindshare“ apklausa atskleidė, kad mažiausiai patenkintų darbo sąlygo-mis iš Baltijos valstybių yra Lietuvoje – tokių apie 61 procentas

• Latvijoje šis rodiklis su-daro 73 proc., Estijoje – 75 proc. apklaustųjų

•Darbo užmokestis tenki-na 24 proc. respondentų Lietuvoje, 29 proc. – Latvi-joje, 18 proc. – Estijoje

»Galbūt vienose įmonėse galimybė atsivesti augintinį veikia, o kitose būtų priešingai

Fotodiena asmeninio albumo nuotr. asmeninio albumo nuotr.

LietuvojeLietuvoje 76

97,7LIETUVOSNAUJIENOS

TREčIOS PAKOPOS PENSIJų FONDUOSE LIETUVOJE PO PIRMOJO PUSMEčIO BUVO SUKAUPTA 97,7 MLN. LITų

Ūgtelėjo infliacija

per mėnesį labiausiai pabrango vandens, elektros, dujų prekės. Fotodiena

■Liepą metinė Lietuvos infliacija siekė 2,8 procento ir padidėjo 0,3 proc., paly-ginti su praėjusiu mėnesiu, o mėnesinė infliacija buvo nulinė.

Metinės infliacijos didėji-mas fiksuotas po keturių mė-nesių pertraukos.

Per mėnesį labiausiai

brango būsto, vandens, elek-tros, dujų prekės ir paslau-gos, o prasidėjus sezoninėms nuolaidoms atpigo drabužiai ir avalynė. Per metus brango būsto, vandens, elektros, dujų prekės ir paslaugos, maisto produktai ir gėrimai, trans-porto prekės ir paslaugos, tabako gaminiai, atpigo dra-bužiai ir avalynė.

Oro uostai: Vilnius laimi prieš KaunąTarptautiniame Kauno oro uoste (TKOU) pastarąjį mėnesį pokyčių nestinga: prieš tris savaites

atsistatydino TKOU vadovas Arijandas Šliūpas, o kiek vėliau „Ryanair“ paskelbė apie dar 5 krypčių perkėlimą į Vilnių. Prabilta, kad dėl sumažėjusio keleivių srauto gali tekti atleisti ir dalį darbuotojų.

paULIUS GRINKEVIČIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Dar 2010 metų ge-gužės ketvirtąją dieną TKOU oro uosto vado-

vas A. Šliūpas paskelbė apie pirmosios „Ryanair“

bazės atidarymą Rytų bei Vidurio Europoje ir žada-mas dideles investicijas – pigių skrydžių bendrovė į Kauno oro uostą žadėjo investuoti 140 mln. dolerių (378 mln. litų). Tačiau kau-niečiai ilgai pasidžiaugti nespėjo – praėjus kiek dau-

giau nei dvejiems metams „Ryanair“ dar kartą per-kėlė dalį skrydžių iš Kauno į sostinę. Simboliška, kad panašiu metu bendrovės vadovo pareigas paliko ir čia ją pakvietęs A. Šliūpas.

„Ryanair“ pranešė, kad nuo lapkričio 7 dienos į

Vilnių perkelia dar pen-kias kryptis – į Briuselį, Lidsą, Liverpulį, Lutoną ir Oslą. Kiek anksčiau „Rya-nair“ į sostinę jau perkėlė maršrutus į Milaną, Barse-loną ir Paryžių.

TKOU generalinio di-rektoriaus pavaduotojas

infrastruktūrai Jonas Gurskas praeitą savaitę Ži-nių radijui pripažino, kad šiuos pokyčius TKOU iš-gyventi bus nelengva, o ge-rokai sumažėjus keleivių srautams greičiausiai teks atleisti ir dalį darbuotojų.

„Ryanair“ pranešimas

mums yra tarsi perkū-nas iš giedro dangaus. (...) Skaičiuojame ir neži-nome, kaip reikės dirbti. Sąnaudos didžiulės, vis dėlto ir terminalas didelis, apskaičiuotas laikantis planuotos strategijos pagal pasirašytą su „Ryanair“ sutartį“, – kalbėjo J. Gurs-kas.

Tiesa, jau kitą dieną po radijo laidos J. Gurskui paskambinus savaitraščio žurnalistams jis atsisakė detaliau pakomentuoti situaciją – esą kalbėti šia tema galima bus tik su laikinai generalinio direk-toriaus pareigas einančia Jūrate Baltrušaityte, kai ši grįš iš atostogų.

Du pešasi, nelaimi niekasKalbinami pašnekovai nurodė, kad pagrindinė „Ryanair“ skrydžių kryp-čių perkėlimo priežastis iš Kauno į sostinę – konku-rencija su kita pigių skry-džių bendrove „Wizzair“. Pasak dėl asmeninių priežasčių iš TKOU ge-neralinio direktoriaus pareigų pasitraukusio A. Šliūpo, apie tokias „Rya-nair“ sprendimo priežas-tis galima spręsti pažvel-gus į besidubliuojančias „Wizzair“ ir „Ryanair“ kryptis.

A. Šliūpas svarstė, kad dėl pigių skrydžių bendro-vių dominavimo ateityje gali būti sudėtinga pri-traukti naujų avialinijų ne tik į Kauno, bet ir į Vil-niaus oro uostą.

„Tiek „Ryanair“, tiek „Wizzair“ pasižymi agre-

syvia kainodara, jos yra aršios konkurentės, – pa-sakojo A. Šliūpas. – Šios bendrovės Lietuvoje už-ima per 60 proc. rinkos, o tai yra rinkos patrau-klumą ribojantis fakto-rius. Deja, tapome pigių skrydžių aviakompanijų užimta šalimi.“

Esą dar vienas trukdis prikviesti naujų avialinijų yra nepatraukli rinka: 3 mln. gyventojų turinti Lie-tuva, kur santykinai di-delę dalį gyventojų sudaro vyresni žmonės ir maž-daug penktadalis darbingo amžiaus gyventojų gauna minimalų atlyginimą, oro bendrovių nevilioja.

Kalbėdamas apie Kauno oro uosto perspektyvas A. Šliūpas paminėjo, kad dabartinė konkurencija dviem valstybės bendro-vėms – Kauno ir Vilniaus oro uostams – bus itin nepalanki Kaunui. Mat abu Lietuvos oro uostai orientuojasi į tą pačią ke-leivių grupę, o tokiu atveju konkurencija tarp dviejų oro uostų visuomet yra naudingesnė esančiam sostinėje.

„Oro uostai turėtų būti pozicionuojami ir orien-tuojami į skirtingoms grupėms priimtiną kai-nodarą. Nesutinku, kad sostinės oro uostas tampa patrauklus pigių skrydžių aviakompanijoms“, – sakė A. Šliūpas.

Delsė atsiskaitytiSusisiekimo viceminis-tras Remigijus Vaštakas, kalbėdamas apie konku-renciją tarp dviejų valsty-binių oro uostų, paminėjo, kad visai Lietuvai, skirtin-gai nei Kaunui, „Ryanair“ krypčių perkėlimas nebus labai blogas sprendimas.

„Pirma, čia vyksta kon-kurencija tarp dviejų avia-kompanijų, kuriai įtakos mes daryti negalime, o antra, visiškai užblokuoti konkuravimo galimybių tarp oro uostų būtų nelo-giška, – dėstė A. Vaštakas. – Reikėtų konkurencijos neleisti tokiu atveju, jei mažėtų bendras skrydžių, keleivių ar krovinių per-vežimų skaičius Lietuvoje, bet jei konkuravimas už-tikrina bendrą keleivių skaičiaus augimą, tai nėra blogai.“

Jis pridūrė, kad Kaune sumažėjus krypčių atsi-ras naujų galimybių pri-traukti kitų avialinijų.

Žiniasklaidoje nese-niai skelbta, esą Kauno miesto ir rajono savival-dybės delsia atsiskaityti su Kauno oro uostu, ku-ris gautas lėšas moka „Ryanair“ už regiono re-klamavimą. Po šių kalbų savivaldybės pasiskubino pervesti pinigus.

R. Vaštakas neatmetė galimybės, kad delsimas atsiskaityti galėjo turėti įtakos ir bendrovės pla-nams išsikraustyti iš Kauno į Vilnių, kur nau-dojimosi oro uosto sąnau-dos bus 3,5 karto didesnės nei Kaune, tačiau pagrin-dine išsikraustymo prie-žastimi įvardijo konku-renciją su „Wizzair“.

„Neseniai Kauno miesto savivaldybė sumo-kėjo skolos dalį „Ryanair“ dar tik už praeitus metus,

»Tiek „Ryanair“, tiek „Wizzair“ Lietuvoje užima per 60 proc. rinkos, o tai yra rinkos patrauklumą ribojantis faktorius. Deja, tapome pigių skrydžių aviakompanijų užimta šalimi

FaKTaI

KaUNO ORO UOSTaS

• Prieš tris savaites iš TVOU vadovo pareigų pasitraukė oro uosto va-dovas A. Šliūpas

• Airijos kompanija pra-nešė, kad nuo lapkričio 7 dienos į sostinę perkelia dar penkias kryptis – į Briuselį, Lidsą, Liverpulį, Lutoną ir Oslą

• Kiek anksčiau bendro-vė iš Kauno į sostinę jau perkėlė maršrutus į Mila-ną, Barseloną ir Paryžių

mln.

Į TKOU „Ryanair“ pakvietęs a. šliūpas paliko vadovo pareigas, o „Ryanair“ pamažu palieka Kauną. Fotodiena

Uždės apynasrį

Lietuvos bankui nerimą kelia spartus kredito unijų augimas. Fotodiena

■Lietuvos bankas kredito unijų veiklą gretina su netvariu bankų augimu 2005–2007 metais ir teigia, kad jos lėšas inves-tuoja rizikingai ir neįvertina paskolų rizikos.

Banko duomenimis, liepos 1 dieną 75-ių Lietuvoje vei-kiančių kredito unijų turtas

sudarė 1,84 mlrd. litų – 30,2 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokį spartų augimą lėmė 32,4 proc. (beveik 1,6 mlrd. litų) išaugusi indėlių suma. Lietuvos bankui toks spartus augimas kelia susi-rūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visas su smarkia plėtra susiju-sias rizikas.

pinga butai

per pusmetį butai didmiesčiuose atpigo 0,5 proc. Fotodiena

■pirmąjį šių metų pusme-tį butų kainos Lietuvos did-miesčiuose sumažėjo 0,5 proc., o metinis nuosmukis pasiekė 1 procentą.

Per tris mėnesius kainos sparčiausiai mažėjo Šiau-liuose – 1,6 proc., Vilniuje kai-nos mažėjo 0,7 proc., Kaune – 0,2 proc., Klaipėdoje – 0,3

proc., o Panevėžyje poky-čių neužfiksuota. Registrų centras skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lie-tuvoje sudaryta 4 proc. dau-giau butų ir 12 proc. daugiau namų pirkimo ir pardavimo sandorių nei prieš metus. Šiuo laikotarpiu per mėnesį buvo sudaroma 630 namų ir 1 760 butų sandorių.

šių metų Kauno miesto biudžete išvis nenuma-tyta lėšų oro uostui, o Kauno rajonas dar net ne-atsiskaitė už praėjusius metus, nors tiek šiemet, tiek pernai skrydžiai iš jo vyko neblogai“, – komen-tavo R. Vaštakas.

Pasak susisiekimo vi-ceministro, tikėtis, kad vienas regioninis oro uos-tas sugebėtų užtikrinti nenutrūkstamą keleivių skaičių be investicijų iš miestų rajonų savivaldy-bių, yra neįmanoma – jei savivaldybės finansavimo nebus ateityje, situacija

Kauno oro uoste gali ir toliau blogėti.

priekaištų nesulaukęKauno miesto savival-dybės administracijos direktorius Dainius Rat-kelis, paklaustas apie vė-luojančius atsiskaitymus, atsakė, kad iki šiol Kauno miesto savivaldybė dėl atsiskaitymų nei iš oro uosto, nei iš bendrovės „Ryanair“ nebuvo sulau-kusi priekaištų.

„Norėčiau pabrėžti, kad TKOU yra valsty-bės įmonė ir tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono savivaldybės prie oro uosto plėtros prisideda sa-vanoriškai. Kauno miesto savivaldybė TKOU lėšas pervedė pagal iš anksto su-derintą grafiką“,– pridūrė pašnekovas.

D. Ratkelis taip pat už-

siminė, kad bendrovei „Ryanair“ ketina pateikti oficialų paklausimą dėl pasitraukimo priežasčių – mat kol kas pati pigių skrydžių bendrovė apie perkėlimo priežastis be-veik nekalbėjo.

Išloš VilniusKol Kauno oro uoste kal-bama apie galimą darbuo-tojų atleidimą ir spėlio-jama dėl miglotos ateities, tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) gali pasi-girti puikiais rezultatais: šių metų liepos mėnesį ap-tarnautas rekordinis skai-čius keleivių – 236 tūkst. Tai yra 26,98 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiko-tarpiu.

Pasak TVOU komerci-jos departamento direk-toriaus Simono Bartkaus, gerus rezultatus lėmė

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

auganti šalies ekonomika ir suintensyvėję atvyks-tamojo turizmo keleivių srautai. O pastariesiems įtakos turėjo padidėjęs skrydžių krypčių pasirin-kimas. „Šią vasarą TVOU skraido tiek bendrovių, kiek dar niekada ne-skraidė, o tiesioginių skry-džių taip pat buvo kaip niekada daug. Šie dalykai yra pagrindinė spartaus augimo priežastis“, – aiš-kino pašnekovas.

Kokią įtaką „Ryanair“ krypčių perkėlimas į Vil-nių turės bendram kelei-vių skaičiui Lietuvoje, S. Bartkus nepasakė, tačiau užsiminė, kad daliai iš už-sienio Lietuvą aplankyti norinčių turistų čia at-vykti bus gerokai papras-čiau – mat Vilnius dažniau nei Kaunas yra galutinis keleivių tikslas.

perkėlus dar 5 skrydžių kryptis iš Kauno į Vilnių gali tekti atleisti ir

darbuotojų. Fotodiena

Ričardas Malinauskas, Druskininkų meras:druskininkai su palanga visiškai nekonkuruoja, esame absoliučiai skirtingi kurortai: palanga yra pajūrio, mes – sveikatos. vasarą, tuos tris sezono mėnesius, jūra būtent ir lemia palangos populiarumą

Ingrida Valaitienė, viešbučių „Palangos vėtra“ ir „Austėja“ vadovė: pajūris vis dėlto lieka pagrindinis traukos objektas, o pramogų ypač trūksta ne sezono metu. viskas neįvyksta greitai, bet verslininkai pamažu kuria daugiau paslaugų. antai atidaryta vaikų žaidimo aikštelė, pradėta kurhauzo renovacija, kalbama apie sporto stadioną. iš savo ir kolegų pardavimų statistikos matome, kad didžioji dalis viešbučiuose gyvenančių svečių yra iš Rusijos, kuriems ypač patinka palangos oro švara ir ramybė

NUOMONĖ

Elementaru – tai jūra pusė palangos – rusai

Kur slypi Palangos paslaptis?

asmeninio albumo nuotr.eLTa

Kitu žvilgsniu8 Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Palangos populiarumo

praktikaŠimtai tūkstančių saulės ir jūros

išsiilgusių žmonių, masiškai susirenkančių į nedidelį Palangos

miestą: kas jie – poilsio entuziastai ar bepročiai?

Vilniaus univer-siteto docentas filosofas Nerijus Milerius aiš-

kina, kokia ekonominė ir kultūrinė logika Palangą daro tokią populiarią.

? Televizijos rodė, kad paskutinį liepos savaitgalį

palanga priviliojo arti pusės milijono poilsiautojų. Kas le-mia tokį kurorto patrauklumą?

Lemia Palangos mitas, kurtas pakankamai ilgai: dar tarybiniais laikais egzistavo smetoniška pu-siau „buržujiško“ gerąja prasme poilsio Palangoje legenda. Mitas pradėtas gaivinti nepriklausomy-bės laikais, bet vien jo ne-užteko – Palanga turėjo iš to mito mielių išauginti produktą. Ir tai pavyko,

MaRIJUS šIRVINSKaSmarijus@ekonomika.lt

kai kiti miestai visiškai nusėdo.

? Kartu palanga tapo vieta, kur verslininkai kaip niekur

kitur itin įžūliai elgiasi su paveldu: statomi per aukšti pastatai, nelegalūs priesta-tai, agresyvūs investuotojai įsiveržė ir į kopas.

Palanga yra dirva, į kurią, vaizdžiai tariant, berti pinigus apsimoka. Tokių vietų Lietuvoje nėra be galo daug: štai kad ir į Akmenę – nors nieko prieš ją neturiu – investuoti ne-verta. Ten, kur apsimoka berti pinigus, ekonominis interesas didžiulis, o ka-pitalizmo interesas, kaip žinome, yra išgauti kuo daugiau kvadratinių me-trų ir naudos iš minima-lios erdvės.

? Jono Basanavičiaus gatvėje iškirtus kaštonus ir alėją

išgrindus geltonai intelektualai ją palygino su aerodromu. Su kuo gatvė asocijuojasi jums?

Tokių gatvių posovie-tinėje erdvėje, buvusiose socialistinio šalių bloko šalyse, esu matęs nemažai. J. Basanavičiaus gatvė yra įvairių praktikų mišinys.

Čia veikia pirties prak-tika: žmonės gali pasiro-dyti pusnuogiai, degintis ant suoliuko ir gerti alų – niekas nieko nepasakys. Tai ir pliažinė praktika: čia gali pasirodyti su trumpikėmis ar maudy-mosi kostiumėliu ir nie-kam neužkliūsi. Gatvėje rasime ir kaimiškos prak-tikos, ir miestietiškos, čia dera paprasti atrakcionai ir prabangesnis restora-nas – tarpsta verslas nuo

pigiausio iki pakankamai brangaus.

? Gana prabangi vieta, mišinys mišinyje yra J. Ba-

sanavičiaus gatvėje veikiantis restoranas „De Cuba“. Žiemą jame dera palmės su Kalėdų egle. plastikinė veranda neva dera su vokiškos architek-tūros pastatu. pavadinimas irgi savotiškas – iš ispanų kalbos išvertus reiškia „Kubos“ kilmininką.

Jis puikiai įsilieja į po-tarybinio kurorto įvaizdį – daugybė elementų čia yra visiškai atsitiktiniai. Ne-nuostabu, kad Palangoje gali atsirasti ne tik Kubos, bet ir Dominikos ar Nika-ragvos elementų. Kai nėra tvirtų kultūros pamatų, brandžios etninės terpės,

veikia elementari logika – anything goes (angl. viskas tinka).

? Kita vertus, palangoje šiuo metu vyksta ir sakralinės

muzikos festivalis „ave Maria“, tik periferijoje, Birutės parke. aukštasis menas vis dėlto čia randa klientų?

Randa! Jis puikiai tinka šiame mūsų aptariamame mišinyje, arba hibride. Pra-šom, Palanga yra puiki er-dvė ir elitiniam menui.

? ar dar kur nors egzistuoja tokia tradicija nuomotis

būstą nuo gatvės?Prieš porą metų su

kolegomis keliaudamas automobiliu panašių da-lykų mačiau Bulgarijos kurortuose. Ten kai kurie kapitalistiniai-tarybiniai mišiniai, tarp jų ir nuomą siūlančios močiutės, labai priminė Palangą.

»palangoje vyrauja pliažinė ir pirties praktika, kaimiška ir miestietiška praktika

N. Milerius: palanga yra dirva, į kurią, vaizdžiai tariant, berti pinigus apsimoka. eLTa

CV Nerijus Milerius

2001 m. apsigynė disertaciją apie kasdienybės filosofiją

2001–2006 m. buvo Vilniaus universiteto (VU) lektorius

Nuo 2006 m. yra VU Filoso-fijos fakulteto docentas

? Kada pats buvote palan-goje ir kokiu tikslu?Šia vasarą turėjau da-

lykinių reikalų Klaipė-doje, bet su šeima savaitę apsistojome Palangoje. Man minios netrukdo – jų net nelabai pastebiu.

Galiausiai Lietuvai reikia tokios vietos kaip Palanga. Valstybėse rei-kia priešpriešos pagrin-diniams miestams, todėl tokią turime Vilniui ir Kaunui. Šalyse reikia to-kio šaunaus miesto, kuris nedalyvauja priešprie-šoje – pas mus tai būtų Klaipėda. Kad ir maža šalis esame, čia turi būti visi reikalingi atributai, taip pat vasaros kurortas.

Tada manęs nestebina, kai į Palangą susirenka bene pusė milijono žmo-nių ir vienu metu jų ten būna daugiau nei Vil-niuje.

Diskutuokime10

Gudrūs triukai tuština kazino lankytojų kišenes čia nėra langų, laikrodžių, čia atėję žmonės kartais pra-lošia paskutines santaupas. Tačiau jiems šypsomasi, jie pavaišinami, todėl grįžta. grįžtantys lankytojai šiemet didele dalimi prisidėjo prie to, kad visi Lietuvoje veikiantys kazino per pirmąjį pusmetį uždirbo 97 milijo-nus litų.

Spurtuojančioms kredito unijoms Lietuvos bankas uždės apynasrįLietuvos bankas kredito unijų veiklą gretina su netvariu bankų augimu 2005–2007 metais ir mano, kad jos lėšas inves-tuoja rizikingai ir neįvertina paskolų rizikos. Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas griežtesnei priežiū-ros tvarkai pritaria: esą dėl kokybės kontrolė reikalinga.

Kas nutiko krizės architektams?praėjo pusė dešimtmečio, kai „pasaulis pasikeitė“, rašo „The guardian“. Ta-čiau kas nutiko ekonominio nuosmukio architektams? ar pasikeitė jų pasaulis? va-dovas adamas applegart-has buvo priverstas 2007 metais palikti skęstantį jk banką „northern Rock“.

Lietuva: prasiskolinusi valstybė, taupi liaudisLietuvos namų ūkiai yra ma-žiausiai europoje įsiskolinę finansų institucijoms. už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus ma-žiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą.

AAA 2012-08-09 13:44:06

Eini į kavinę/kiną/renginį kažkokį, žinai kad išleisi kažkiek pinigų, pavalgai, susimoki kiek suplanavęs ir išeini. Taip pat kazino, eini smagiai praleisti laiką, už kurį reikia kažkiek susimokėti. Suplanuoji kiek, išleidi ir eini namo.

Anonimas2012-08-08 18:09:45

Kad globalios (!) recesijos akivaizdoje Lietuvos ekonomika ir efektyvumas augtų, į nieką dėmesio nekreipdamas? Aš suprantu, kad galima norėti, jog vyriausybė būtų pasirūpi-nusi rezervais, kaip Estijoje, bet tokiu atveju reikia remti tau-pymą palaikančią vyriausybę, bet be konservatorių daugiau norinčių taupyt nematau, o ką mes matome iš priešrinkiminių apklausų?

ama2012-08-07 18:29:08

Apple iPhone vis dar lyderis. Ir manau juo išliks, ne todėl kad kuria pačius greičiausius ar didžiausių ekranų telefonus, bet todėl kad jie mieli akiai ir širdžiai :) Be to prie jų daug lengviau įprantama, juos lengva suprasti.

Fraq2012-08-07 13:55:52

Skolintis dėl to, kad pasirodyti, kad gali nusipirkti geresnę mašiną negu kaimyno arba šal-dytuvą ar dar kitą dalyką :) Dar ne visi Lietuvos žmones tokie buki kokių nori bankai :) Jeigu ne gyvybės ir mirties klausimas, iš vis į banką nė žingsnio :)

Milda2012-08-07 11:06:22

Jei šiandien man palanku skolintis, tai jokių garantijų kad rytoj valstybėje nustatytos sąlygos nepasikeis, tai - ačiū, nereikia... bankininkai pyksta, kad žmonės nepuola stačia galva į jų žabangas... sorry, tą jau praėjome...

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTaRaI SaVaITėS STRaIpSNIaI

GERIaUSI LaNKOMIaUSI

2012-08-07kaip žinome, valstybės skola beveik per ketverius metus padidėjo dviem valstybės biudžetais. Tai reiškia, kad valstybė dvejus metus ne-rinko išvis jokio biudžeto, o išdalijus į ketverius me-

tus – vykdė biudžetą tik 50 procentų. džiaugimasis, kad mūsų valstybė yra tarp mažiausiai prasiskolinusių valstybių, švelniai tariant, neadekvatus. jei valstybė, atsispyrusi nuo

mažos skolos bazės, per ke-tverius metus padidina savo skolą dviem valstybės biu-džetais, kalbėti apie vyriau-sybės suvaldytą krizę tikrai nepasikuklinta.

– pabudes is sapno

»Džiaugimasis, kad mūsų valstybė yra tarp mažiausiai prasiskolinusių valstybių, švelniai tariant, neadekvatu

Tendencijų klastotojai■Visuomenės nuomonės apklausomis vis dažniau naudojamasi norint argumentuoti sprendimus ar pagrįsti problemas. Tačiau specialistai pastebi, kad siekis manipuliuoti visuomenės nuomone vis dar nesvetimas.

Viešojoje erdvėje daž-nai galima pamatyti įvairios problematikos, grindžiamos visuomenės nuomonės apklausomis. Tačiau ne visuomet ap-klausos rezultatai ir da-romos išvados sutampa: pasitaiko sutirštintų spalvų ir hiperbolizuotų išvadų. Antai praėjusią savaitę populiarus porta-las skelbė, kad apie emi-graciją galvoja daugiau nei 35 proc. respondentų. Ir nors realiai planuojan-čiųjų emigruoti buvo vos 6 proc., visų nuomones tyrėjai suplakė į vieną katilą.

Anot visuomenės nuomonės ir rinkos ty-rimų centro „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, nepriklausomai nuo apklausos rezultatų jos atlikėjai neturėtų res-pondentams krauti laga-minų į emigraciją.

„Apibrėžimas „emi-gracija“ nėra tikslus, nes žmogus jį supranta kitaip nei Statistikos depar-tamentas, emigrantais laikantis bent pusmetį dirbančius užsienyje.

Žmogui tai asocijuojasi su lagaminais, parduotu turtu ir bilietu į Ame-riką, – sako V. Gaidys. – Ne visai tiksli apklausų ar tyrimų informacija visuomenei pateikiama dėl kelių priežasčių: ne-patyrimo, gerų ketinimų ar net specialiai. Atrodo, kad klausimą suformu-luoti lengva, bet net ir to reikia mokytis. O kitas gal nori labai nuoširdžiai savo pažiūras apginti.“

„Vilmorus“ direkto-rius tvirtina, kad nors netikslumų viešai skel-biamuose duomenyse ar išvadose pasitaiko, tai dar

netapo tendencija.„Vis dėlto didžiausia pro-blema išlieka mažiausios kainos principas, taiko-mas konkursuose. Juose gali dalyvauti kiekvienas praeivis. Tai nėra gerai, nes pasitaiko absurdiškų

dalykų“, – teigia V. Gai-dys.

Viešųjų ryšių konsul-tantas Liutauras Ulevi-čius sako, kad mažiau-sios kainos kriterijus – viešojo sektoriaus pro-blema, užprogramuota Viešųjų pirkimų įsta-tyme. Todėl kartais už tą patį daiktą tenka mokėti dukart.

Anot jo, tendencingą apklausų rezultatų vi-suomenei pristatymą lemia dvi priežastys: jų rengėjai yra neprofesi-onalūs arba tai daroma tyčia.

„Taip galima siekti di-desnio dėmesio, – aiškina komunikacijos specialis-tas. – Pastaraisiais me-tais jaučiamas apklausų bumas, todėl nestebina ir didėjantis netikslumų skaičius.“

Verslininkams, nu-sprendusiems viešųjų ryšių tikslais panaudoti visuomenės apklausas, L. Ulevičius pataria ne-pasiduoti pagundai or-ganizuoti pigų skandalą ir pasikliauti profesiona-liais apklausų atlikėjais.

„Geriausia vadovau-tis jų rekomendacijomis, formuluoti klausimus kiek įmanoma neutra-liai, o tyrimo rezultatus pateikti ekspertų ver-tinimui, – vardija jis ir sutinka, kad kartais ap-klausos rezultatai gali nustebinti. – Jei tyrimas atliekamas objektyviai, atsakymų užsakyti mes negalime.“

EVELINa pOVILaITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Viešųjų ryšių specialistas pataria bendrovėms apklausomis nesiekti pigių skandalų, o pasikliauti tyrimų specialistais. Fotodiena

www.ek.lt/videopOpULIaRIaUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SaVaITėS KLaUSIMaS

Ar pasitikite visuomenės nuomonės apklausomis?

»apibrėžimas „emigracija“ nėra tikslus, nes žmogus jį supranta kitaip nei Statistikos departamentas

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SaVaITėS KRIMINaLų

TOP 3

E U R O P A . Šveicarijos vandens tyrimo instituto mokslininkai iša-nalizavę vandenį, panau-dotą maždaug 15 mln. žmo-nių 19-oje Europos miestų, nustatė, kad Europos gy-ventojai kasdien suvartoja apie 360 kilogramų koka-

ino. Lyderiais pagal sąrašą tapo Belgijos Antverpenas ir Nyderlandų Amsterda-mas. R U S I J A . Rusijos teismas daugiau nei trejais metais sutrumpino laisvės atėmimo bausmę byloje dėl sukčiavimo nu-

teistam verslininkui Plato-nui Lebedevui, kuris į laisvę išeis kitąmet pavasarį. Jis yra buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio pa-dėjėjas.V O K I E T I J A . Policija sulaikė civilį NATO darbuotoją, įtariamą šni-

pinėjimu JAV oro bazėje Ramšteine Vakarų Vokie-tijoje. Įtariama, kad sulai-kytasis trečiosioms šalims pavogė valstybės paslaptis. Teigiama, kad jis slaptą in-formaciją nukopijavo į savo asmeninį kompiuterį. Bū-tent dėl to kilo įtarimas.

„Čili“: viena bėda – ne bėda

MaRIJUS šIRVINSKaSmarijus@ekonomika.lt

Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs kriminalistas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį

pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo turiningo gyvenimo ir sudėtingos veiklos atomazga.

Mindaugas Lapinskas.Jo pastebėjimu, šian-

dien nebėra skirtumo tarp „Čili“, „Can Can“ ar „Char-lie“ picerijų, o dar prieš de-šimtmetį prekybos tinklai sutikdavę už dyką suteikti patalpas būtent T. Karoso valdomam maitinimo vers-lui. „Paskui jų rinkodara užmigo ant laurų, ir tai

atsitiko ne taip seniai“, – teigė M. Lapinskas.

Konkuruojančių tinklų atstovai susilaiko nuo ko-mentarų apie rūpesčius „Čili“ ar spekuliacijų apie galimus akcijų įsigijimo sandorius. „Šnekų apie tin-klo pardavimą yra visokių, bet mes apie tai nesvars-tėme“, – savaitraščiui sakė

kito picerijų tinklo vado-vas.

Verslininkas Visvaldas Matijošaitis, „Charlie“ picerijas valdančios „Vi-čiūnų“ grupės savininkas, taip pat tvirtino apie „Čili“ problemas girdėjęs tik iš žiniasklaidos, o pasiūlymų perpirkti tinklą nei su-laukęs, nei galvojantis su-laukti.

M. Lapinsko vertinimu, šį kartą „Čili“ restoranų tinklui tarakonai gali pa-kenkti žymiai labiau nei įmonės savininkui pateikti įtarimai. Vis dėlto po tara-konų invazijos restoranas „Čili“ uostamiestyje esą dar išnešė palyginti sveiką kailį. „Neatsitiko nieko dra-matiško. Jeigu šioje istori-joje būtų atsiradusi auka – restorane gimtadienį šventęs ir nuo tarakonų ap-siverkęs vaikas arba jų išsi-gandusi močiutė, popieriai būtų prastesni“, – kalbėjo M. Lapinskas.

Specialisto teigimu, „Čili“ turi radikaliai pa-keisti strategiją. „Pavyz-džiui, nuo plastmasės per-eiti prie natūralumo. Arba su garsiomis fanfaromis ir ryškia simbolika pakeisti vadovybę“, – mano M. La-pinskas.

Laikinai nevadovaujaPrimename, kad rugpjūčio 2-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdy-bos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl ga-limo papirkimo, sulaikė

„Čili“ savininką ir šiai įmo-nių grupei priklausančios įmonės finansininką. Jiedu bankroto administratoriui esą pasiūlė 30 tūkst. litų kyšį ir vėliau pažadėtą pi-nigų sumą per kelis kartus perdavė už pastarojo netei-sėtą veikimą sulaikytųjų asmenų bendrovių naudai.

T. Karosas sulaikymą pavadino netikėta provo-kacija. „Kaip pilietis ir mokesčių mokėtojas turiu teisę žinoti – ar tai buvo ne-susipratimas, ar kažkieno sąmoninga veikla ir supla-nuota provokacija. Noriu patikinti, dėsime visas pastangas, kad kuo grei-čiau būtų išaiškinta tiesa“, – sakė T. Karosas praėjusį trečiadienį išplatintame pranešime.

Jis tikino, kad teisėsau-gos organų atlikti veiksmai niekaip nesusiję su jo ar jo partnerių valdomomis įmo-nėmis ar verslais. „Siek-damas išvengti bet kokių spekuliacijų ir insinuacijų, tol, kol bus baigtas tyrimas, stabdau savo veiklą visose Lietuvos įmonėse, kuriose ėjau bet kokias pareigas“, – patvirtino verslininkas.

Skyrybos ir netektysNaujausias verslininko „nuotykis“ dėl įtarimo

Už užstatą iš areš-tinės paleistas T. Karosas, įta-riamas 30 tūkst.

litų kyšio perdavimu, ne-trukus sulaukė dar vienos nemalonios naujienos: užėję į „Čili kaimą“ Klai-pėdoje valstybiniai tikrin-tojai aptiko tarakonų ir fiksavo kitų pažeidimų.

Anot restoranų „Čili pica“, „Čili kaimas“, „Čili Kinija“, „Tokyo“ tinklą valdančios įmonės „Čili Holdings“ generalinio direktoriaus Dariaus Ma-sionio, inspektorių susiti-kimas su tarakonais yra pirmas toks atvejis „Čili“ istorijoje.

Šios didžiausios šalyje viešojo maitinimo bendro-vės, kurios metinė apy-varta viršija 100 mln. litų, konkurentai net iškėlė susidorojimo versiją. Vis dėlto „Čili“ nemalonumus dėl įtarimų korupcija ir akistatos su parazitais laiko veikiau sutapimu.

„pats viską suprasite“„Varom į „čiliaką“ – dar prieš kelerius metus

– neprivalgysi.„Pažįstate šį žmogų?“

– durdamas į nuotrauką laikraščio publikacijoje klausiu padavėjos.

Šypsodamasi atsako tei-giamai.

„Ar nebijote, kad dėl to gali restoranui būti blogai, kas žino, gal ir darbo gali nelikti?“ – mezgu pokalbį.

„Nebijau, – smagiai at-sako. – Yra ir kitų darbų.“

Surimtėju. Garantuoda-mas anonimiškumą krei-piuosi į „Čili“ darbuotoją tiesiu klausimu: „Ar jūs dirbate nelegaliai?“

Mergina pamąsto, bet nesutrinka. „Aš gal neatsa-kysiu, – taria. – Pats viską suprasite.“

Internete gandai apie pusiau legalų darbą šiame picerijų tinkle (kaip ir kai kuriuose kituose) sklando jau ne pirmi metai. Šie skundai turi pagrindo: šįmet iki tūkstančio litų baudomis buvo nubausti 13 maitinimo verslu užsii-mančių darbdavių, tarp jų įmonė „Čili pica“ už darbo ir poilsio režimo pažeidi-mus gavo 500 litų baudą, pranešė Darbo inspekcija.

Smukęs prekių ženklasKad ir kokie nemalonu-mai pastaruoju metu būtų užklupę „Čili“ tinklą, ben-drovės vadybos problemos prasidėjo gerokai anks-čiau. „Sunku atsiminti kitą prekių ženklą, kuris per kelerius metus netektų tiek daug vertės“, – sako rinkodaros specialistas

toks kvietimas jaunimo žargonu reiškė kokybės ženklą. Tačiau ne vienas klientas teigė pastebėjęs, kad ilgainiui tinkle patie-kalų kaina ėmė neatitikti maisto ir aptarnavimo ko-kybės.

Patikrinkime. Užeinu

į vieną „Čili“ sostinėje ir įsitaisau atokesniame kamputyje. Praeina apie 10 min., kol padavėja pa-stebi klientą. Simpatiško jauno žmogaus paprašau kavos ir blynelių su kum-piu už 10 litų. Laukdamas pusvalandį prastumiu

skaitydamas nemokamą savaitraštį „15 min“, kurį randu pačiame restorane, net jei tarp naujienų pu-blikuojamas ir išsamus tekstas apie jo savininką.

Blyneliai gardūs, pa-barstyti šviežiais krapais, tik kad ant vieno danties

T. Karosas klausia, ar jam pateikti įtarimai buvo nesusipratimas, ar kažkieno sąmoninga veikla ir suplanuota provokacija. eLTa

»akistata su tarakonais – pirmas toks atvejis „Čili“ istorijoje

perduodant kyšį – ne vie-nintelis ryškioje ir sudė-tingoje vyro biografijoje.

Prieš 12 metų T. Karo-sas susipyko su buvusiu verslo partneriu Dari-umi Mockumi, dabarti-niu koncerno „MG Bal-tic“ prezidentu, ir buvo priverstas pasidalyti verslus.

Tada D. Mockui atiteko „Mineraliniai vandenys“ ir sostinės restoranas „Neringa“ (parduotas signatarui Jonui Ta-muliui), o T. Karosui – „Sarma“ (parduota švedų investuotojams) ir Palan-gos restoranas „Šachma-tinė“. Be šių įmonių, T. Karosas sukūrė ir kitų sėkmingų verslų.

Tarp kitų T. Karoso žygdarbių – nelegaliai įrengtas baseinas ant daugiabučio stogo, vai-ravimas neblaiviam ir at-sisveikinimas su vairuo-tojo pažymėjimu daugiau kaip dvejiems metams. Jis taip pat buvo sudau-žęs privatų savo lėktuvėlį „Cirrus SR22“ ir prie savo „Šachmatinės“ Pa-langoje įsivėlęs į mušty-nes, kurios jam baigėsi ligoninėje.

Šeiminis gyvenimas verslininkui taip pat ne-nusisekė.

Subyrėjo pirmoji jo šeima, kurioje augo du vaikai, o praėjusį pava-sarį T. Karosą ir naująją sužadėtinę ištiko nauja-gimio netektis.

pagrobė beveik 1 mln. litų

Manoma, kad nusikaltėlis iš Biržų kredito unijos pavogė apie 7 tūkst. litų. Fotodiena

■FNTT išaiškino, kad, kaip įtariama, du vilka-viškiečiai pasinaudojo vogtais elektroninės bankininkystės identifi-kaciniais duomenimis.

Jie neteisėtai prisijungė prie Jungtinių Amerikos

Valstijų finansų įstaigų klientų sąskaitų, pagrobė ir į Lietuvą pervedė apie beveik 1 mln. litų. Įtaria-mieji per įvairias sąskai-tas išgrynindavo pinigus ir juos pervesdavo šiuo metu ieškomam kitam įta-riamajam.

apiplėšė uniją■Kaukėtas ir ginkluotas vyras praėjusią savaitę apiplėšė Biržų kredito uniją.

Į unijos patalpas Bir-žuose ginkluotas kaukėtas vyras atėjo apie 9 val. Įsi-brovėlis kelis kartus iššovė, ant grindų suguldė darbuo-tojus ir ten buvusį klientą, išplėšė kasos aparatą ir pagrobė pinigus. Pirminiais duomenimis, kasoje galėjo būti daugiau kaip septyni tūkstančiai litų.

»Sunku atsiminti kitą prekių ženklą, kuris netektų tiek daug vertės

DiDžiausi picerijų tinklai lietuvoje

Tinklas„čili“„Can Can“„Charlie“„express“„pizza jazz“„Mambo“„submarine“„pomodoro“

Skaičius4121201711774

Šaltinis: „Ekonomika.lt

Vilniaus pulsas 15Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Pradeda veikti Vilniečio kortelės

RapOLaS GaBRySinfo@ekonomika.lt

Sostinėje rugpjūčio 15 dieną pradės veikti naujoji elektroninių bilietų sistema, todėl senosios e. bilieto kortelės nemokamai bus keičiamos naujomis Vilniečio kortelėmis. Naująją kortelę bus galima papildyti

norima pinigų suma arba pasirinktais elektroniniais bilietais.

Kortelėje esan-čius pinigus bus galima panaudoti per-

kant 30 arba 60 minučių bilietą sostinės vieša-jame transporte. Tam reikės kortele paliesti geltonąjį komposterį ir pasirinkti norimą bilieto rūšį. Pakartotinai palie-tus komposterį, jame bus rodoma informacija apie pinigų likutį kortelėje ir bilieto galiojimo trukmė.

Jeigu kortelė bus pa-pildyta elektroniniu bilietu, palietus kom-posterį pasigirs garsinis signalas, reiškiantis, kad bilietas pažymėtas (ak-tyvintas). Pakartotinai

paliestame komposteryje bus rodoma informacija apie bilieto galiojimą, taip pat bilietų ir pinigų likutis kortelėje.

Kortelės bus keičia-mos naujomis ir naujuo-sius bilietus bus galima įsigyti nuo rugpjūčio 15 dienos įprastose bi-lietų pardavimo vietose – spaudos kioskuose. Įsi-giję bilietą rugpjūčiui, keleiviai juo galės nau-dotis įprasta tvarka iki rugpjūčio 31 dienos, o senąją kortelę į naująją pasikeisti rugsėjo pirmo-siomis dienomis.

Neturintiems dabar-tinės e. bilieto kortelės Vilniečio kortelė kainuos 4 litus.

Vienkartinius bilie-tus rugpjūčio 15 dieną

Senuosius e. bilietus pakeis Vilniečio kortelės. vilniaus miesto savivaldybė

■Vilniaus vicemeras Romas adomavičius, Miesto ūkio ir transporto departamento specialis-tai apžiūrėjo baigiamą rekonstruoti Gariūnų tiltą, Gariūnų gatvę ir įrengia-mus pilaitės prospekto laikinus apvažiavimus.

„Rugsėjo pradžioje Vil-niuje padidės transporto srautai, todėl labai svarbu, kad šie infrastruktūros objek-tai būtų laiku sutvarkyti ir eis-mas jais atnaujintas. Darbai vykdomi pagal planą ir jau rugpjūčio 19 dieną numaty-tas Gariūnų tilto bandymas, eismas Gariūnų gatve ir tiltu bus atidarytas jau rugsėjo 1

dieną, Pilaitės prospekto ap-važiavimais abiem kryptimis – nuo rugpjūčio 23 dienos. Svarbiausia, kad Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstruk-cijos darbai įvykdyti metais greičiau, nei buvo planuota“, – sakė Vilniaus vicemeras R. Adomavičius.

Gariūnų tilto rekons-trukcija pradėta 2011 metų birželį, nes šio miesto tilto būklė buvo prasčiausia, todėl atliktas kapitalinis tilto re-montas – jis sutvirtintas, visos metalinės konstrukcijos pa-dengtos antikorozine danga, atnaujinta hidroizoliacija, visiškai pakeista tilto danga, sumontuoti nauji turėklai, pastatyti apšvietimo stulpai,

Baigiami sostinės kelių infrastruktūros darbaikurių anksčiau nebuvo. Pro-jekto vertė – 10,2 mln. Lt, juos skyrė Lietuvos automo-bilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Gariūnų gatvės rekons-trukcija pradėta 2011 lapkritį – atnaujinta gatvės važiuoja-mosios dalies danga, įreng-tas lietaus nuotekų tinklas, gatvės bortai, danga dviračių takams su pagrindų įren-gimu, sutvarkytas gatvės ap-švietimas ir atlikti kiti darbai. Šio projekto darbų vertė sie-kia 34 mln. Lt, kuriuos skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Taip pat bus paleistas eis-mas abiem kryptimis laiki-

Rugpjūčio pabaigoje bus atidarytas eismas Gariūnų tiltu, gatve. Taip pat greičiau bus galima pasiekti pilaitę. Fotodiena

nais Pilaitės prospekto apva-žiavimais. Pilaitės prospekto rekonstrukcija yra vienas iš Vakarinio aplinkkelio II etapo darbų, kurių vertė – 169 mln. Lt, iš kurių 141 mln. Lt – Euro-pos Sąjungos lėšos, 12,5 mln. Lt – valstybės ir 15,5 mln. Lt – Vilniaus miesto savivaldybės lėšos.

Vakarinis aplinkkelis tiesia-mas Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės mikrorajonuose link Ukmergės plento. Per antrąjį etapą bus nutiestas ruožas nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo g. Statybų metu bus nutiesti 2,84 km naujo kelio, pasta-tytos dviejų lygių sankryžos ir du viadukai. užs. nr. 08-08-2012

KoKį viešojo transporto bilietą pasirinKti

Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

pakeis 30 ir 60 minučių elektroniniai bilietai, ku-riuos pažymėję keleiviai galės persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą nežymėdami naujo bilieto. Pavyzdžiui, pažy-mėjus 30 minučių bilietą 8:05 val., jis galios iki 8:35 val.

Taip pat liks galimybė įsigyti bilietą iš trans-porto priemonės vairuo-tojo. Jo kaina nuo rug-pjūčio 15 dienos bus 3,50 Lt ir 1,75 Lt (su 50 proc. nuolaida). Toks bilietas galios iki paskutinės maršruto stotelės.

Mėnesio bilietus nuo rugpjūčio 15 dienos keis 30 dienų bilietai ir 30 dienų bilietai, galiojan-tys tik darbo dienomis. Skirtingai nei mėnesio bilietas, galiojęs nuo pirmos iki paskutinės mėnesio dienos, 30 dienų bilietas galios 30 kalen-dorinių dienų pirmą kartą jį pažymėjus.

Pavyzdžiui, pirmą kartą pažymėjus bilietą rugsėjo 7 dieną, bilietas galios iki spalio 6 dienos imtinai.

Visi naujieji bilietai bus skirti važiuoti ir au-tobusais, ir troleibusais.

Nuo 2013 m. sausio 1 dienos dauguma Vil-niaus viešojo transporto

bilietų atpigs dėl nuo 21 iki 9 proc. sumažėjusio PVM. O 30, 90, 180 ir 270 dienų bilietams jau nuo rugpjūčio 15 dienos bus

taikomos mažesnės kai-nos.

Atsakymus į dažniau-siai pateikiamus klau-simus apie naujuosius

viešojo transporto bilie-tus galima rasti www.vil-nius.lt/vilnieciokortele.

užs. nr. 08-07-2012

UžsienyjeUžsienyje 1716 Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Steigs blogą banką

Nelikvidų turtą ispanai perkels į „blogą“ banką. scanpix

■Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindo-sas teigia, kad vyriausybė artimiausiu metu patvirtins naują įstatymą, pagal kurį bus sukurtas „blogas“ bankas, į kurį bus atskirtas nelikvidus turtas.

Nelikvidus turtas, re-miantis apskaičiavimais, iš viso sudarantis 200 mlrd.

eurų (735 mlrd. litų), bus atskirtas iš bankų ir tvarko-mas naujame „blogame“ banke. L. de Guindosas in-terviu sekmadienio laikraš-čiui ABC sakė, kad naująjį įstatymą vyriausybė tvirtins rugpjūčio 24 d. ES sunkiai besiverčiantiems Ispanijos bankams suteiks iki 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) finansinę paramą.

Egiptas prašo TVF paskolos

Egiptas iš TVF prašys 3,2 mlrd. dolerių paskolos. scanpix

■Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šį mėnesį nusiųs į Kairą savo delega-ciją, kurios atstovai derėsis su naująja šalies vyriausy-be dėl paskolų suteikimo.

TVF delegacijos atstovai aptars galimą paramą vi-daus ekonominėms refor-moms. Egipto finansų minis-tras žurnalistams šeštadienį

sakė, kad šalies vyriausybė pakvietė TVF pareigūnus į Kairą atnaujinti derybas dėl 3,2 mlrd. JAV dolerių (9 mlrd. litų) paskolos. TVF sandoris būtų naudingas vyriausybei, siekiančiai atitolinti biudžeto ir mokėjimų balanso krizę bei sustiprinti ekonominių reformų, reikalingų atkurti šalį palikusių investuotojų pasitikėjimui, patikimumą.

Krizė smogė laivybai

Bankrutavo seniausia anglų laivybos kompanija. scanpix

■Didžiojoje Britanijoje užsi-tęsusi finansinė krizė smogė seniausiai anglų laivybos kompanijai „Stephenson Clarke Shipping“, įsteigtai 1730 metais Niukaslo mieste.

Iš pradžių kompanija gabeno prekes ir anglį po Šiaurės ir Baltijos jūras, vėliau išplėtė savo veiklą į

Viduržemio jūrą ir Atlanto vandenyną.

„Pastarųjų metų ekono-miniai sunkumai ir sulėtėjęs verslo aktyvumas Didžiosios Britanijos laivybos kompa-nijoms turėjo katastrofiškų padarinių“, – pareiškė audi-torius Alanas Kelly.

Verslo pasaulyje neatsi-rado norinčiųjų ją įsigyti ir taip išgelbėti nuo bankroto.

2,3

4,3prašo TVF paskolos■Nedarbo lygis Graikijoje gegužę ir vėl pasiekė rekordinį lygį, o tai dar vienas smūgis šaliai, kuri jau penktus metus skendi recesijoje.

Nedarbo lygis padidėjo nuo 22,6 proc. balandį iki 23,1 proc. gegužę.

Remiantis nacionali-nės statistikos agentūros

„Elstat“ duomenimis, be-darbių graikų skaičius dabar siekia 1,15 mln., palyginti su 3,82 mln. dirbančių graikų. Nuo praėjusių metų gegu-žės dirbančių graikų skaičius sumažėjo 320 tūkstančių.

Nedarbo lygis Graikijoje dabar yra antrasis pagal dydį Europos Sąjungoje po Ispanijos, kurioje darbo ne-turi 24,7 proc. gyventojų.

TIK SKAIČIAI

REMIANTIS NAUJAUSIAIS DUOMENIMIS, ŠVEDIJOS BVP PER ANTRĄJĮ KETVIRTĮ, PALyGINTI SU TUO PAčIU PRAĖJUSIų METų LAIKOTARPIU, IŠAUGO 2,3 PROC.

DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PREKyBOS DEFICITAS BIRŽELĮ BUVO DIDŽIAUSIAS NUO 1997 METų, KAI BUVO PRADĖTI FIKSUOTI LyGINAMIEJI DUOMENyS IR PASIEKĖ 4,3 MLRD. SVARų (18,8 MLRD. LITų)

Gegužę nedarbas Graikijoje siekė 23,1 proc. scanpix

mln.

%

Euroobligacijų advo-katai dažnai cituoja ankstyvąsias Jungtines Valstijas, kai Alexandras Hamiltonas, prezidento George‘o Washingtono iždo sekretorius, sėkmin-gai privertė naująją fede-ralinę vyriausybę prisi-imti Amerikos Valstijų Revoliucijos karo skolas. Tačiau pažvelgus iš ar-čiau matyti, kad ši anksty-voji JAV patirtis nesutei-kia euroobligacijoms nei naudingos analogijos, nei drąsinančio precedento.

Visų pirma perimti egzistuojančią Valstijų skolą federaliniu lygme-niu yra visai kas kita, nei leisti individualioms vals-tybėms narėms išleisti obligacijas su „bendru ir atskiru“ įsiskolinimu, kurį bendrai prisiima visos šalys narės. A. Ha-miltonas neturėjo jaudin-tis dėl moralinės rizikos, nes federalinė vyriausybė negarantavo naujų skolų, kurias užsitraukė Valsti-jos.

Antra, retai minima, kad JAV tuometinė fede-ralinė skola (apie 40 mln. JAV dolerių) buvo žymiai didesnė nei Valstijų (apie 18 mln. JAV dolerių). Dėl

Kodėl euroobligacijos yra neamerikietiškos?Auga sutarimas, kad šiandien vienintelis būdas

išspręsti krizę Europoje yra „padalyti skolą“ euroobligacijomis.

DaNIELIS GROSaSProject-syndicate.org

to daroma prielaida, kad Valstijų skola nebuvo svarbi naujosios šalies pokario finansų stabili-zavimo sėkmei; ją labiau lėmė natūralus fakto, kad didžioji dalis skolos buvo sukaupta kovojant dėl bendro tikslo, poveikis.

Be to, našiausi vyriau-sybės pajamų ištekliai tuo metu buvo tarifai ir mo-kesčiai, surinkti prie išo-rinės sienos. Net žvelgiant iš našumo pusės leisti fe-deralinei vyriausybei rū-pintis viešąja skola buvo protinga.

Federalinis Valstijų karo skolų prisiėmi-mas suteikė pranašumą ekonominės plėtros at-žvilgiu: kai tik Valstijos nebeturėjo jokios skolos, joms nebereikėjo rinkti pajamų per tiesioginius mokesčius, kurie galėjo pažeisti Amerikos vidaus rinkos augimą. Iš tiesų kai federalinė vyriausybė prisiėmė Valstijų skolas (jau tada mažą bendros skolos dalį), Valstijų paja-mos krito 80–90 procentų. Tuomet Valstijos kurį

»a. Hamiltonas neturėjo jaudintis dėl moralinės rizikos, nes federalinė vyriausybė negarantavo naujų skolų, kurias užsitraukė Valstijos

laiką buvo fiskališkai ne-svarbios.

Galų gale finansų sta-bilizavimo sėkmės raktas buvo gili restruktūriza-cija. A. Hamiltonas ap-skaičiavo, kad federalinė vyriausybė gali surinkti pakankamai pajamų, jog apmokėtų 4 proc. visos skolos palūkanų – tai žy-miai mažiau už tuo metu galiojusias 6 proc. obliga-cijų palūkanas.

Ir Valstijų, ir federali-nių obligacijų turėtojams buvo pasiūlytas krepšelis ilgalaikių obligacijų, ku-rių palūkanos buvo 3 ir 6 proc. (su dešimties metų pratęsimo laikotarpiu). Krepšelis buvo sukurtas taip, kad vidutinė skolos tvarkymo kaina būtų 4 procentai. Šnekant šiuo-laikiniais terminais, vi-sos skolos (federalinės ir Valstijų) „dabartinė grynoji vertė“ buvo suma-žinta maždaug perpus, jei būtų pritaikytas įprastas 9 proc. planuojamas obli-gacijų pelningumas.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Nepakeičiamieji bankininkai

Beveik kas savaitę galima išgirsti apie naują skandalą, krečiantį Vakarų pasaulio bankininkus. Visuomenei

prarandant tikėjimą bankininkų etika pradedama svarstyti, ar nebūtų geriau perleisti bankų vairą kam nors iš geresne reputacija pasižyminčio sektoriaus.

GRETa JaNKaITyTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Atrodė, kad ban-kai visą gerą reputaciją pra-rado 2007–2008

m. per finansų krizę. Ta-čiau pastarieji įvykiai at-skleidė, kad bankai iš pra-eities klaidų nepasimokė. Bankas „JP Morgan“ ne-atsargiomis investicijomis prarado milijardus, HSBC

plovė pinigus narkotikų karteliams, kiek bankų įsi-painiojo į milžiniško masto manipuliavimą LIBOR pa-lūkanomis, dar nėra aišku. O šviežiausias skandalas – „Standard Charter“ pinigų plovimas Iranui.

Nebeliko kandidatųAnglijos banko vadovo pavaduotojas Paulas Tuc-keris, sukrėstas LIBOR skandalo, bankų sistemą

išvadino pamazgų duobe. Pasak ekonomisto Davido Blanchflowerio, bankų ne-paklusnumas reiškia, kad Anglijos bankui vadovo ki-tais metais teks ieškoti ne bankų sektoriuje.

Ant anksčiau realiau-siais kandidatais laikytų asmenų užslinko skandalo šešėlis. Tad dabartinis tin-kamiausias kandidatas į JK centrinio banko postą yra lordas Gusas O‘Done-

llas – ilgametis ministrų kabineto sekretorius, kuris turi daug sėkmingos admi-nistravimo patirties, tačiau niekad nevadovavo bankui.

Pastaraisiais metais vy-rauja tendencija kviestis profesionalų bosą, kuris pasižymi gerais vadybos įgūdžiais, nors nebūti-nai turi patirties atitin-kamame sektoriuje. „Jei įmonei reikia dramatiškų pokyčių, geriau žvalgytis platesniame žmonių spek-tre“, – BBC sakė Johnas Purcellis iš personalo at-rankos agentūros „Purcell and Company“ .

Jam antrino daktarė Amanda Goodall iš Lon-dono Sityje esančios Casso verslo mokyklos: „Jei ins-titucija arba sektorius tapo korumpuotas, tada gali pri-reikti pasikviesti ką nors iš šalies, kas galėtų padėti „apsivalyti.“

atitrūkę nuo realybėsTokia mintis atrodo logiška pažvelgus į bankininkų darbo etikos principus.

»Bankų „Barclays“ ir „Jp Morgan“ situacijos man byloja, kad bankininkams reikia grįžti į teritoriją, kurioje jie kadaise gyveno, – ta teritorija vadinama realiu pasauliu

Teisės firmos „Labaton Sucharow“ atliktas JAV ir JK finansinių paslaugų sektoriaus etikos tyrimas atskleidė nerimą kelian-čius rezultatus. 24 proc. sektoriaus darbuotojų tiki, kad norint sulaukti sėkmės reikia laužyti taisykles. 41 proc. apklaustųjų buvo tikri, kad jų darbovietėje nėra elgiamasi netinka-mai, tačiau vienas iš ke-

turių tyrimo dalyvių sakė esantys liudytojai ar žinan-tys apie įstatymų pažeidi-nėjimą savo darbovietėje.

Savo komentare „Finan-cial Times“ finansų apžval-gininkas Gary Silverma-nas teigia, kad bankininkai yra atitrūkę nuo realybės: „Bankų „Barclays“ ir „JP Morgan“ situacijos man byloja, kad bankininkams reikia grįžti į teritoriją, kurioje jie kadaise gyveno, – ta teritorija vadinama realiu pasauliu. Ten juos būdavo galima rasti prieš daugelį metų, kai finansai dar nebuvo tokie automa-tizuoti o elektroninės rin-kos neatliko tokio didelio vaidmens jungiant taupan-čiuosius su skolintojais.“

G. Silvermanas lygina bankininkus su paaugliais, kurie visą laiką sėdi užsi-darę savo pasaulyje ir žai-džia kompiuteriais. Vienas nesigaudymo realybėje pavyzdžių – „JPMorgan“ nesėkmingų investicijų atvejis. Pasak banko va-dovo J. Dimono, prekybi-ninkai turėjo investuoti „atliekamus grynuosius“ (skirtumą tarp indėlių ir paskolų) į konservatyvius finansinius instrumentus. Tų „atliekamų grynųjų“ buvo 350 mlrd. JAV dolerių (977 mlrd. Lt).

„Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo beprotiškiau tai skamba. Kokioje plane-toje 350 mlrd. JAV dolerių yra „atliekami grynieji“?

Įtariu, kad jei bankininkai daugiau pasivaikščiotų lauke, rastų geresnių būdų panaudoti tokius pinigus“, – piktinosi G. Silvermanas.

pirma savo interesaiBankų sistema Vakaruose taip sutvarkyta, kad ban-kininkai pirmiausia siektų asmeninės naudos sau, o ne kitiems. Kaip rašo „The Economist“, bankuose vi-sos institucijos bendri re-zultatai ir finansinis atlygis darbuotojui yra per silpnai susiję. Jei bankas patiria nuostolių, darbuotojai as-meniškai už tai nėra bau-džiami. Bankininkai yra skatinami ir gauna priedus už asmeninius rezultatus. Tai skatina nusižengti taisyklėms, o darbuotojai labiau linkę paisyti savo interesų, net jei tai kenkia kitiems. 30 proc. apklausos dalyvių sakė jaučiantys spaudimą pažeisti įstaty-mus dėl gaunamų premijų, o 16 proc. teigė, kad už 10 mln. JAV dolerių sutiktų užsiimti vidine prekyba, jei netektų sėsti į kalėjimą. Tik 55 proc. tikino, kad taip niekad nepasielgtų.

Bankininkų nepavyz-

dinį elgesį su klientais puikiai iliustruoja „Gol-dman Sachs“ skandalas. Šių metų kovo mėnesį tuo-metinis vienas iš banko direktorių Gregas Smithas palikdamas postą išplatino laišką, kuriame kaltino banką amoralumu klientų atžvilgiu.

„Paprastai tariant, kliento interesai yra pa-liekami nuošalyje, o kom-panija galvoja tik apie trumpalaikę naudą“, – šių metų pavasarį rašė G. Smit-has.

šventi netapsKad ir kiek bankininkų etika būtų nukrypusi nuo įprastų verslo moralės normų, žmogus iš kitos in-dustrijos nėra geriausias sprendimas. „Jei vadovai susitepę skandalu, kad ir kiek nedaug, jiems aiš-kiai reikia eiti lauk, – rašė „Reuters“ apžvalgininkas Hugas Dixonas. – Jie taip pat privalo pasitraukti, jei nesugeba pakeisti savo požiūrio iš pinigų grobs-tymo kultūros į labiau į paslaugas orientuotą kul-tūrą ar negali nuoširdžiai atsiprašyti už savo praei-

ties nesaikingumą. Tačiau jei kiekvienas aukštesnes pareigas einantis asmuo sunkumų prispaustoje įmonėje išeis, į valdžią ateis naujokų. O tai yra per daug pavojinga.“

Pasak A. Goodall, norint geriausių įmonės rezul-tatų, reikia žmogaus, kuris gerai išmanytų industriją. „Jei norite darbo jėgos, ku-ria būtų galima pasitikėti ir kuri atliktų aukščiausios kokybės darbą, tada reikia lyderio, kuris tikrai su-pranta, kaip išgauti iš jų ge-riausia, ir aš tikiu, kad tam reikia ko nors, kas bent jau yra iš tos pačios industrijos ar sektoriaus.“

Tad kaip išvalyti šią „pamazginę“? Daugiausia siūloma keisti ne žmones, o jų darbo aplinką. Norima atskirti investicinę banki-ninkystę nuo mažmeninės, keisti bankininkų premijų sistemą, labiau susieti ją su viso banko rezultatais, griežčiau reguliuoti ban-kus ir bankų veiklą pada-ryti skaidresnę. „Dienos, kai vietos bankininkai buvo beveik tokie pat ger-biami kaip gydytojai, seniai praėjo. Mes bankininkų niekada nepaversime šven-taisiais, – rašė „Financial Times“ vyriausiasis eko-nomikos komentatorius Martinas Wolfas. – Tačiau mes galime pakeisti ban-kininkų paskatas, bankų struktūrą ir reguliuotojų dėmesio centrą.“

„Barclays“ ir HSBC bankų skandalai šią vasarą paskatino apmąstymus, kad gal reikėtų bankų vadovais skirti ne bankininkus. Reuters

FaKTaI

paSIšaLINę BaNKų VaDOVaI

•Gegužės 24 d. už slaptų dokumentų nutekinimą pa-šalintas Vatikano banko va-dovas Ettore Gotti Tedeschi

• Liepos 2–3 dienomis dėl LIBOR skandalo atsistatydi-no „Barclays“ banko pirmi-ninkas Marcusas Agiusas ir vadovas Robertas Diamon-das

• Liepos 17 d. atsistatydino vienas HSBC banko vadovų už tai, kad bankas plovė pi-nigus narkotikų karteliams ir teroristams

• Liepos 27 d. postą paliko Japonijos „Nomura“ banko vadovas Kenichi Watanabe ir keli kiti aukšti pareigūnai dėl bręstančio vidinės pre-kybos skandalo

D. Grosas: finansų stabilizavimo sėkmės raktas buvo

stipri restruktūrizacija. Reuters

CV Danielis Grosas

Vokiečių ekonomistas, studijavo Romos ir čikagos universitetuose

Nuo 1990 m. vadovauja Europos politikos studijų centrui

1983–1986 m. dirbo Tarp-tautiniame valiutos fonde

1988–1990 m. ėjo patarėjo ekonomikos klausimais pa-reigas Europos Komisijoje

1998–2005 m. buvo patarė-jas Europos Parlamente

Mokslas ir technologijosMokslas ir technologijos 1918 Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

2NETOLI ITALIJOS KRANTų NARAI APTIKO 2 TŪKST. METų SENUMO SENOVĖS ROMOS LAIKų NUSKENDUSĮ LAIVĄ, KURIAME ESANčIOS PUODyNĖS BEVEIK NESUGADINTOS IR JOSE NET RASTA MAISTO

Išbandė ateities lėktuvą

Realaus dydžio X-48 prototipų danguje išvysime tik po 15–20 metų. Reuters

■NaSa sėkmingai išbandė naują eksperimentinio keleivinio lėktuvo X-48 modelį.

Manoma, kad per arti-miausius 20 metų trikampio formos kariniai ir civiliniai lėktuvai bus pradėti naudoti visame pasaulyje.

Eksperimentinį lėktuvą X-48 NASA kuria su ben-

drove „Boeing“.NASA ir „Boeing“ ėmėsi

plėtoti trikampio formos ke-leivinio lėktuvo koncepciją dėl to, kad šiuolaikiniuose lėktuvuose jau pasiekta maksimali greičio ir efekty-vaus kuro naudojimo riba. Skelbiama, kad naujoviškos formos lėktuvai bus naudo-jami ir karinėje, ir civilinėje aviacijoje.

UŽSIENIONAUJIENOS 85–90

TIK SKAIČIAI

BENDROVĖ „GOOGLE“ SUTIKO SUMOKĖTI JAV FEDERALINEI PREKyBOS KOMISIJAI (FTC) 22,5 MLN. JAV DOLERIų (62,7 MLN. LITų) BAUDĄ PO TO, KAI BUVO APKALTINTA PAŽEIDUSI „SAFARI“ NARŠyKLĖS VARTOTOJų DUOMENų KONFIDENCIALUMĄ

NEPRIKLAUSOMI TyRĖJAI NUSTATĖ, KAD 85–90 PROC. KIEKVIENAIS METAIS NAUJAI SUKURTų VAISTų NEGyDO ESAMų LIGų, O KAI KURIE IŠ Jų NET SUKELIA RIMTĄ ŠALUTINĮ POVEIKĮ

22,5

atrado išnykusių rūšių

Mokslininkų teigimu, vienas iš labiausiai išskirtinių „1470” bruožų buvo galingas žandikaulis. aFp

■Mokslininkai paskelbė atradę dvi iki šiol nežinotas žmonių rūšis, kurios, deja, jau išnykusios.

Abu atradimai grindžiami trimis naujais fosilijų fra-gmentais, kurie buvo rasti nuo 2007 iki 2009 metų žmonijos lopšiu vadinamo Turkanos ežero (Kenija) apy-linkėse. Dvi iki šiol mokslui

nežinotos žmonių rūšys eg-zistavo prieš maždaug 2 mln. metų. Rastas fosilijas sulyginę su prieš beveik keturis dešim-tmečius rasta mįslingąja lie-kana, pavadinimu „1470”, paleontologai priėjo išvadą, kad kadaise Žemės pavir-šiumi klajojo dar dvi žmonių rūšys, kurių individai pasižy-mėjo didelėmis smegenimis ir ištįsusiu plokščiu veidu.

mln.

Smalsumu užkariauti kosmosą

Kitos pasaulio valstybės nenori atsilikti kosmoso srityje ir taip pat vykdo įvairius projektus. Vie-noms iš jų pavyksta: į kos-

Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje,

kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę.

MINDaUGaS SaMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Marso tyrimai v i s u o m e t buvo visų kosmoso ty-

rėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams

jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją pla-netą, kai kurie išradin-gesni verslininkai kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmin-gas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet. „Smal-sumas“) nusileidimas Marse pavadintas inžine-rijos stebuklu. Netrukus po nusileidimo Žemės „kaimynę“ Saulės siste-moje pasiekęs robotas pradėjo siųsti pirmąsias Marso paviršiaus nuo-traukas.

Istorinis laimėjimasPaskutinės NASA astrobi-ologinės misijos vyko dar aštuntajame dešimtmetyje ir dėl to beveik vieną toną sverianti laboratorija su ratais kelia didžiulį moks-lininkų susidomėjimą. „Aštuonerius metus ren-gėmės ir svarstėme visus blogiausius scenarijus, – „Reuters“ teigė vyriausia-sis „Curiosity“ inžinierius Miguelis San Martinas. – Negalima apie tai negal-voti.“

NASA inžinierių tei-gimu, tai buvo didžiausias iššūkis ir nepaprastas laimėjimas kosmoso ro-botų istorijoje. Anot jų, ši misija atvers duris nau-jai kosmoso tyrinėjimo erai. Be to, JAV kosmoso agentūrai tai buvo milži-niškas laimėjimas po to, kai šalies vyriausybė nu-

sprendė apkarpyti agentū-ros biudžetą ir nutraukti kosmoso erdvėlaivių pro-gramą, kuri daugiau kaip 30 metų buvo NASA pasi-didžiavimas.

„Pamatęs planetos pa-viršiaus ir ant jo nusilei-dusio roboto nuotrauką supranti, kad tai yra inži-nerijos stebuklas“, – susi-rinkusiems žurnalistams teigė vyriausiasis projekto mokslininkas Johnas Grotzingeris.

Dvejus metus vykdytas projektas įveikė bene svar-biausią kliūtį – sėkmingai nusileisti Marse. Pagrin-dinis 2,5 mlrd. JAV dole-rių (beveik 7 mlrd. litų) kainavusio projekto tiks-las – ištirti Raudonosios planetos cheminę sudėtį ir geologiją.

JAV prezidentas Barac-kas Obama sveikino su tokiu laimėjimu ir teigė: „Sėkmingas „Curiosity“ nusileidimas žymi dar neregėtą technologinį žygdarbį, kuris taps mūsų tautos pasididžiavimu.“

Vertindamas sėkmingą marsaeigio nusileidimą Raudonojoje planetoje Lietuvoje esančio Kosmi-nių technologijų studijų centro tarybos pirminin-kas Donaldas Zanevičius teigė, kad tai žymi naujos kosmoso tyrimų eros pra-džią. „JAV dar kartą pa-demonstravo, kad techno-logijų srityje jiems lygių nėra“, – sako jis.

Išlaikyti pranašumąPasak D. Zanevičiaus, kuris kartu yra ir Lietu-vos inžinierių sąjungos prezidentas, išaugęs JAV dėmesys Marsui byloja apie pasikeitusį šios šalies kosmoso strategijos kursą. Pastaruosius dvejus metus JAV nebeleidžia raketų į Tarptautinę kosminę stotį, o savo šalies astronautus ten nuskraidina rusiš-komis raketomis. Taip pat pastebimai sumažėjo JAV dėmesys Mėnuliui, kurį vis aktyviau tyrinėja Kinija. Susitelkdama į Marso tyrimus kosmoso

srityje pirmaujanti JAV bando išlaikyti dominuo-jamas pozicijas.

„Visos lėšos ir protai buvo sukoncentruoti nau-

jam žingsniui kosmose ir tas žingsnis žengtas“, – sako D. Zanevičius.

Jo teigimu, kosmoso ty-rimuose susilieja mokslas,

technologijos ir politika. „Pastaruoju metu JAV sulaukė kritikos dėl to, kad juos pasiveja Kinija, Rusija ir Europos Sąjunga

(ES), – kalbėjo mokslo dak-taras D. Zanevičius. – Nu-sprendę susitelkti į Marsą JAV pirmiausia laimėjo politinę dvikovą.“

moso platybes iškeliami pirmieji šalies astronau-tai, į beribes erdves palei-džiami palydovai, skiria-mos milžiniškos lėšos ir ugdomi jauni specialistai. Tačiau ne visoms iš jų pa-vyksta prilygti JAV.

Šios šalies pranašu-mas, anot D. Zanevičiaus, yra tai, kad ji skiria lėšų tokiam mokslui, kuris pa-virsta konkrečia technolo-gija. „NASA ir didieji JAV universitetai atrado šiems laimėjimams reikalingų žmonių ir skirdami mili-jardus dolerių padarė tai, ko, mano manymu, šian-dien jokia kita valstybė pa-daryti negali“, – teigė jis.

Ne tik moksle ar tech-nologijose, tačiau ir kitose veiklos srityse JAV pir-mauja tarp kitų pasaulio valstybių, nes šalies poli-tikai didžiausia vertybe laiko talentingus žmones, tvirtina D. Zanevičius. „Jie supranta, kad iš mi-lijono galima surasti 1–2 potencialius Nobelio pre-mijos laureatus, – tvirtina Kosminių technologijų studijų centro tarybos pirmininkas. – Tereikia pasikviesti juos iš viso pa-saulio ir sudaryti sąlygas kurti bei tobulėti.“

Lietuvos indėlisVis dėlto nereikia susida-ryti įspūdžio, kad kosmoso erdvė yra vien didžiųjų valstybių „žaidimų aikš-telė“. Mažiau pažangios

valstybės siekia kaip įma-noma labiau prisidėti prie kosmoso tyrimų. Tarp jų yra ir Lietuva – praėjusių metų pabaigoje ji paskelbė apie planus į orbitą pa-leisti šalies mokslininkų sukurtus nanopalydovus.

Šiuo metu mūsų šalyje kuriamų palydovų au-toriai tikisi, kad iki 2015 metų Lietuva taps kos-mine valstybe. Tai pada-ryti tikimasi dalyvaujant ES inicijuotoje progra-moje QB50, pagal kurią numatyta į kosmosą vienu metu iškelti iki 50 nanopa-lydovų.

„Reikia sveikinti, kad Lietuvoje atsirado būsimų kosmoso speci-alistų, – džiaugėsi D. Za-nevičius. – Manau, kad

po kelerių metų esant rei-kiamai paramai ir paska-tinimui galima pasiekti tikrai daug.“

Norint sukurti nedi-delį palydovą reikia ne tik ekspertinių žinių ir pakankamo finansavimo, tačiau taip pat atlaikyti skeptikų teiginius, esą kosmoso platybės Lietu-vai yra pernelyg tolimas ir nereikšmingas tikslas.

Pasak Kosminių tech-nologijų studijų centro tarybos pirmininko, jau-niesiems Lietuvos nano-palydovų kūrėjams labai svarbus teigiamas ir val-džios, ir žiniasklaidos, ir visuomenės palaikymas. „Neužgesinkime ugnelių, kurios jau įsižiebė“, – vy-lėsi D. Zanevičius.

»pamatęs planetos paviršiaus ir ant jo nusileidusio roboto nuotrauką supranti, kad tai yra inžinerijos stebuklas

tūkst.

%

FaKTaI

NaSa MaRSaEIGIS „CURIOSITy“

• Robotų kosmoso zonda-vimo misija „Mars Science Laboratory“ (MSL) buvo pradėta 2011 metų lapkri-čio 26 dieną

•NASA marsaeigis „Cu-riosity“ Marse sėkmingai nusileido šių metų rugpjū-čio 6 dieną

• „Curiosity“ misijos Mar-se tikslas – ištirti planetos tinkamumą gyvybei, ty-rinėti jos klimatą ir geo-logiją, surinkti duomenų ateities misijoms

•MSL projekto kaina sie-kia 2,5 mlrd. JAV dolerių (beveik 7 mlrd. litų)

• „Curiosity“ sveria 899 kilogramus

• Planuojama, kad mar-saeigis tyrimus vykdys ma-žiausiai 687 Žemės dienas (1 Marso metus)

atsisako plovimo

Netrukus nebeteks leisti laiko automobilių plovyklose. aFp

■Olandijos mokslininkai sukūrė unikalius automo-bilinius dažus, kurie ne tik atkuria paviršių po įbrėži-mų, bet ir lieka švarūs bet kokiomis oro sąlygomis.

Technologijos esmė ta, kad dažų paviršius padeng-tas labai atspariu vandeniui sluoksniu, nuo kuriuo vanduo su dulkėmis ir purvu tiesiog

nuteka ir palieka visiškai švarų paviršių. Naujos kartos dažus sukūrė Eindhoveno technologijos universiteto mokslininkai. Jų teigimu, naudojimui visiškai paruošti naujuosius dažus ir pradėti jais dažyti transporto priemo-nes gali prireikti kelerių metų. Technologija taip pat gali būti pritaikyta mobiliuosiuose te-lefonuose ir lėktuvuose.

1,5

TIK SKAIČIAI

JAV NACIONALINĖ NAFTOS TARyBA SKELBIA, KAD VIDAUS DEGIMO VARIKLIAI PASAULyJE DOMINUOS IKI 2050 METų

MOKSLININKAMS PAVyKO SĖKMINGAI ATKURTI JŪROS GELMIų TEMPERATŪRAS IR ATSKLEISTI 1,5 MLN. METų KLIMATO KAITOS ISTORIJĄ

2050

Kurs viršgarsinį traukinį

ateities traukiniai nepriklausys nuo oro sąlygų ir bus 3–4 kartus greitesni nei greičiausi šiuolaikiniai traukiniai. Reuters

■privačios kosminių skrydžių bendrovės „SpaceX“ steigėjas Elonas Muskas ketina kurti naują antžeminio transporto rūšį, greitesnę ir pigesnę už keleivinius lėktuvus.

Pasak E. Musko, futuris-tinė transporto rūšis bus labai patikima, nes nepa-tirs avarijų, labai greita ir

pigesnė už oro transportą. Savo idėją jis pavadino „Hy-perloop“: tai naujos kartos greitieji traukiniai, galintys išvystyti daugiau nei 1 600 km/val. greitį. E. Musko teigimu, tokios viršgarsinių traukinių magistralės jungtų toli vieną nuo kito esančius miestus ir taptų patrau-klesne alternatyva keleivi-niams lėktuvams.

Išrado skaitmeninius vaistus

Toks atradimas bendrovei „proteus“ leis įgyti pranašumą naujoje mikroschemų medicinos srityje. Reuters

■JaV maisto ir vaistų administracija patvirtino sukūrusi pirmąsias skait-menines tabletes, kurios ateityje, tikimasi, bus naudojamos kasdienėje medicinos praktikoje.

Skaitmeninė tabletė, o tiksliau, virškinamasis prie-taisas, yra smėlio dalelės dydžio mikroschema, kuri

įterpiama į vaistus ir seka paciento organizmo reakciją. Kol kas ši technologija bus taikoma tik placebo gydy-mui.

Mikroschemą sukūrusi kompanija „Proteus Digital Health“ tikisi gauti leidimus plačiau prietaisą naudoti. Vaistų kūrėjų tikslas – padėti gydytojams sekti vaistų po-veikį ir pacientų būklę.

Sulaukę žinių apie sėkmingą roboto „Curiosity“ nusileidimą NaSa mokslininkai negalėjo sulaikyti džiaugsmo. Reuters

mln.

»Neužgesinkime ugnelių, kurios jau

įsižiebė

štai tokios pirmosios marsaeigio „Curiosity“ darytos nuotraukos pasiekė Žemę. Reuters

Verslas Lietuvoje20

Sveikieji be darbo, o jūs

norite. Tokiais žodžiais

po sunkmečio neretai

pasitinkami neįgalieji,

bandantys įsitvirtinti darbo

rinkoje.

DINa SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Įsidarbinti turint negalią lengviausia įmonėje, turinčioje specifinį statusą – neįgaliųjų socia-

linį. Arba tada, jei negalia nematoma plika akimi ir darbdaviui nerodomas neįgalumo pažymėjimas. Kitais atvejais, pasak neį-galiųjų, kad ir koks būtum geras specialistas, stengtis reikia triskart daugiau, o šansų, kad įdarbins tu-rintį negalią, o ne sveikąjį, tiek pat mažiau.

Sunku ir sveikiemsNegalią turinti Rasa dau-giau nei 20 metų dirba tą patį darbą: namuose kompiuteriu tvarko se-nus įvairių fondų doku-mentus. Savo lojalumą ji aiškina paprastai. „Neį-galieji, jeigu jiems darbas patinka, laikysis jo įsikibę visomis jėgomis ir bus lojalūs, nemes darbo dėl menkiausios priežasties. Juk darbas jiems yra ne tik savirealizacija, bet ir proga bendrauti“, – tvir-tino ji.

Šiandien įsidarbinti neįgaliesiems itin sunku. Anot pašnekovės, ir iki sunkmečio buvo nelengva, tačiau šiandien už borto lieka ir ne vieną aukštojo mokslo diplomą turintys specialistai. „Sako, „sveiki šiandien be darbo, o jūs norite.“ Pažįstu ne vieną, kurio į darbą nepriima“, – sakė pašnekovė. Anot jos, šiandien įsidarbinti sunku ir neįgaliųjų organizaci-jose. Tiesa, moteris pa-brėžė, kad daugeliu atvejų įsidarbinimo galimybės priklauso nuo paties žmo-gaus: „Reikia norėti dirbti. Būna, kad žmogui pasiūlo namudinį darbą, o jis at-

sisako. Aišku, kartais dėl itin mažos algos.“

Nepriima, nes bijoŠiandien studijuoti no-rimą specialybę gerokai lengviau, tačiau moteris tikino, kad jaunimas bai-gęs mokslus grįžta į na-mus, nes įsidarbinti nepa-vyksta. „Taip nutinka ir dėl netinkamai pasirinktos

specialybės. Tai visos Lie-tuvos jaunimo problema, tačiau neįgaliam žmogui tokia klaida itin skaudžiai atsiliepia, – tikino ji. – Ste-biuosi, kad nesirenkamos paprastos praktiškos speci-alybės.“

Pasak Rasos, darbdaviai neretai atsuka nugarą neį-galiesiems vien todėl, kad pirmoji reakcija pamačius tokį darbuotoją – išgąstis: „Taip būna visada. Neį-galiam darbuotojui reikia stengtis tris kartus labiau nei sveikam, kad juo pati-kėtų.“ Moters nuomone, neįgaliesiems pagelbėtų

valstybės nustatytos kvo-tos, koks procentas dar-buotojų turi būti neįgalūs: „Aš pati darbą turiu nuo tų laikų, kai dar buvo vals-tybiniai paskyrimai į dar-bovietes. Dabar šito nėra, tad rasti darbą neįgaliam be pagalbos – labai sunku. Kvotos padėtį pagerintų.“

Nėra kur dirbtiBendrovę „Eurotela“ įkū-ręs Nerijus Briedis pasa-koja, kad jo verslas gimė iš „nekomfortiškos būsenos“. „Dirbau vienoje įmonėje, buvau sugalvojęs projektą su neįgaliaisiais. Iš pradžių

atrodė, kad viskas tiko, tačiau vėliau projektą at-metė. Supykau, išėjau ir įkūriau savo įmonę“, – la-koniškai pasakojo jis.

Verslininko nuomone, Lietuvoje neįgaliam žmo-gui pritaikytą darbo vietą įkurti labai sunku, o naują socialinę įmonę, galinčią darbinti žmones su nega-lia, praktiškai neįmanoma. Atrodytų, neįgaliesiems dirbti nėra kur, tačiau, pasak N. Briedžio, kartais turintieji vienokią ar kito-kią negalią paprasčiausiai darbdaviui to nesako.

Pašnekovas neslėpė, kad

įprastoje įmonėje neįgalūs žmonės nėra pageidautini. Ir ne tik dėl to, kad darbo vietą neįgaliam žmogui sukurti reikia nemažų in-vesticijų. „Neįgaliam žmo-gui įsidarbinti lengviausia socialinėje įmonėje, visur kitur jis paprasčiausiai ne-priimtinas. O blogiausia, kad įstatymai neskatina socialinių įmonių plėtros“, – pabrėžė N. Briedis. Vis dėlto tendencijas jis įver-tino teigiamai: „Judame į priekį. Tik galėtų būti len-gviau kurti darbo vietas neįgaliesiems.“

Vyresniems sunkiauNeįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) direktorius Gediminas Bartkus sakė, kad kartais darbdaviai ir neįgalieji „neranda vieni kitų“. „Lietuvoje nėra didelės patirties darbinant neįga-liuosius. Baigia žmogus mokslus ir darbas su juo nutrūksta, o reikėtų dau-giau dėmesio skirti pade-dant įsidarbinti“, – tvirtino jis. G. Bartkaus nuomone, jaunimas kelia mažiau su-sirūpinimo nei vyresni ne-įgalieji. „Ta karta anksčiau buvo itin rūpinamasi ir žmonės šiandien nemoka pasirūpinti savimi, savęs pristatyti, nežino, ką no-rėtų daryti, kartais ir nieko nenori daryti“, – pasakojo specialistas.

Turi būti vargšasAnot G. Bartkaus, visuo-menė į įmones, kuriose dirba neįgalieji, žvelgia atsargiai ir su išankstine nuostata. „Atrodo, kad tiek neįgaliųjų įmonė, tiek pats neįgalus verslininkas turi būti kažkokie vargšai, ne-gali važinėti su naujesne mašina ir pan. Jeigu įmonė dirba pelningai, vadinasi, per gerai, tada nebereikia valstybinės paramos. Kad ir kaip būtų, jeigu sekasi, yra negerai“, – stebėjosi NSĮS direktorius.

Pelningai dirbančių ne-įgaliųjų socialinių įmonių tikrai yra. Netrūksta ir dirbančių konkurencin-gai. Tam padeda įvairios lengvatos, leidžiančios daliai nemokėti pelno mo-kesčio, daliai palengvinan-čios dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose. Tiesa, šioje srityje palen-gvinimai didelės naudos neduoda, mat paslaugas perkančios bendrovės nenoriai pasirašo susita-rimus su neįgaliaisiais. „Yra nusistovėjęs mitas, kad šitos įmonės prekes gamina ne taip kokybiš-kai, brangiau, ne taip operatyviai“, – problemas vardijo G. Bartkus.

»Netinkamai pasirinkta specialybė – visos Lietuvos jaunimo problema, tačiau neįgaliam žmogui tokia klaida itin skaudžiai atsiliepia

Motyvacijos daug, darbo nėra

Su neįgaliaisiais susidūrę darbdaviai tikina, kad šie yra lojalesni, darbštesni, kruopštesni, tačiau darbinti turinčiųjų negalią daugelis verslininkų neskuba. Fotodiena

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

FaKTaI

NEĮGaLIųJų DaRBINIMaS

•Dauguma neįgaliųjų – nekvalifikuoti darbuo-tojai, todėl didelė dalis socialinių įmonių užsiima valymo, teritorijų priežiū-ros veikla

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigi-mu, bet kuris darbdavys, norintis įdarbinti neįgalų žmogų, gali gauti valsty-bės paramą

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjas Vytautas Gumuliauskas pastebėjo, kad neįgalieji ekonominio nuosmukio laikotarpiu aktyviau dar-binami dėl valstybės sutei-kiamos paramos

• Pagrindinė socialinių ir neįgaliųjų socialinių įmonių veikla yra leidyba, spausdinimas, popieriaus ir kartono gamyba, patal-pų valymas, drabužių siu-vimas, avalynės gamyba, masažo paslaugos ir kt.

• Socialinėse įmonėse daugiausiai įdarbinta neį-galių darbuotojų, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis

• Pastaruoju metu terito-rinės darbo biržos nebuvo gavusios informacijos dėl neįgalių darbuotojų po-reikio

KarjeraKarjera 2322

6 744TIEK PER METUS LIETUVOJE NUO VIDUTINIO ATLyGINIMO ATSKAIčIUOJAMA PENSIJų SOCIALINIAM DRAUDIMUI

Išrinko naują valdybą■Lietuvos marketingo aso-ciacija (LiMa) išrinko naują Vilniaus skyriaus valdybą.

Jos nariais tapo „IDS Bor-jomi Europe“ rinkodaros vadovė Ieva Semerikovaitė, renginių vadybos agentū-ros „Ūpas“ vadovas Darius Lomsargis, „Travel Planet“

vadovė Gabrielė Štaraitė, „Office System“ rinkodaros specialistė Toma Vyšniaus-kienė ir „Bulls Press Vilnius“ pardavimo vadovė Rūta Elijo-šaitytė. Iki 2013 m. rugpjūčio LiMA Vilniaus skyriaus val-dyba žada suorganizuoti 15 seminarų ir kasmetinę vienos dienos konferenciją „LiMA Day Vilnius“.

Lietuvos marketingo asociacijos Vilniaus skyrius išrinko naują valdybą. asmeninio albumo nuotr.

TIK SKAIČIAI

23TIK SKAIČIAI

TIEK PER METUS LIETUVOJE SUMAŽĖJO NEDARBAS0,8

TIEK ATLyGINIMĄ PRAŠO PADIDINTI STREIKUOJANTyS BRAZILIJOS CENTRINIO BANKO DARBUOTOJAI

Verslo miestas moterims■Saudo arabijos valdžia pranešė apie planus statyti pirmąjį pramoninį miestą, skirtą verslo moterims.

Naujasis miestas bus įkur-tas El Hufufo miesto terito-rijoje, rytinėje šalies dalyje. Investicijų dydis ir miesto sta-tybos terminai kol kas neskel-biami. Tačiau jau rengiamas

antrojo tokio miesto įkūrimo planas. Saudo Arabijoje mo-terų teisės smarkiai apribotos dėl įstatymų ypatumų. Pavyz-džiui, moterims draudžiama vairuoti automobilį ir keliauti vienoms, be vyrų draugijos. Tik 2012 m. birželio pabaigoje moterims šioje šalyje pirmą kartą leista dalyvauti olimpi-nėse žaidynėse.

Saudo arabijoje moterų teisės itin apribotos, bet dabar joms statomas verslo miestas. Reuters

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Su diplomu ne pagal specialybę

„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę.

GaBIJa SaBaLIaUSKaITėgabija@ekonomika.lt

Mitas apie aukštųjų ab-s o l ve n t u s , besišypsan-

čius prekybos centrų ka-sose, ne iš piršto laužtas: atrasti naujų sričių trokšta ne visi, dalis dirba tokį darbą, kokį randa. O kai liepą darbo biržas užplūsta diplomuoti absolventai ir bedarbių padaugėja kelis kartus, specialistai nesi-stebi – juk baigėsi mokslo metai.

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indi-group“ vadovas Karolis Blaževičius įsitikinęs, kad absolventus pasukti į svetimą sritį priverčia nebūtinai „blogiausias atvejis“: neretai naujos sritys pasirodo esą pers-pektyvesnės. Anot jo, tai vyksta visame pasaulyje ir Lietuva nėra išimtis.

„Taip atsitinka negeru atveju, jei žmonės darbo savo srityje neranda. Dažnai specialistai nėra parengti darbo rinkai:

nemoka dalyvauti pokal-biuose, nežino, kad nerei-kėtų demonstruoti per-nelyg maksimalistinių idėjų ir išsišokti, – sako jis. – Ekonomistai, finan-sininkai darbo neranda ir renkasi kitą sritį, bet nebūtinai joje lieka. Tar-kime, ekonomistas at-randa save rinkodaroje, nes pamato, kad tai pers-pektyviau, toliau mokosi rinkodaros magistran-tūrą, ir tai nėra blogai.“

Iš aviacijos – į logistiką „Baigiau Aviacijos ins-titutą ir tuo metu darbo nebuvo. Įsidarbino vie-nas kitas: dirbo mechani-nius ar pagalbinius dar-bus, kad vėliau pereitų į skraidymą, – patirtį prieš 15 metų prisimena Tadas Blaževičius, vienos tech-nikos ir įrangos įmonės vadovas. – Į karo aviaciją nenorėjau, buvau be pa-tirties, rankose turėjau diplomą ir jokių galimy-bių įsidarbinti. Pradėjau ieškoti kitų sprendimų.“

Pašnekovas sako, kad kol prasidėjo aviacijos at-gimimas, praėjo 3 metai: laukę ir prasitęsę licen-cijas tada dirbo aviacijos aptarnavimo sektoriuje, vėliau gavo pasiūlymų, o šiandien dauguma jo ben-drakursių yra lakūnai.

„Pradėjau dirbti asis-

tentu vienoje didžiausių logistikos kompanijų, – pasakoja T. Blaževičius. – Reikėjo jauno berniuko, mane priėmė, metus dė-liojau popierėlius iš krū-velės į krūvelę. Vėliau atsirado žinių, šiokia to-kia patirtis, kaip viskas vyksta, kaip valdomas transportas. Laikui bė-gant tapau vadybininku, vėliau – viso transporto ūkio vadovu. Ir taip per penkiolika metų tapau direktoriumi, tiesa, jau kitos kompanijos.“

Įmonės vadovas, sva-jonę skraidyti vadinantis romantiška, sako nesi-gailėjęs, kai į orą pakilo buvę bendrakursiai: būtų reikėję pradėti nuo nulio, nes aviacijoje žinios turi būti nuolat atnaujina-mos. Dabar sportinė ir pramoginė aviacija įmo-nės vadovui liko laisva-laikio pomėgis.

„Pirmuose kursuose buvo visi bakalauro daly-kai, vėliau profiliuojama į aviacijos inžineriją, – sako T. Blaževičius. – Jei būčiau įstojęs į mecha-niką ar dar kur nors, bū-čiau mokęsis panašių da-lykų, o čia dar galėjome ir skraidyti. Tai buvo fantastiška. Džiaugiuosi, kad tai gyvenime paty-riau. Tai buvo ne klaida, o aiškus ir tikslus pasi-rinkimas ir puiki moky-kla, nejaučiu, kad man kažko trūksta.“

pravertė fizika„Iššūkis ir naujos pers-pektyvos, galbūt man bus įdomu, todėl ryžausi

pabandyti“, – sako Vyte-nis Sakalauskas, fizikos absolventas, šiemet įgijęs

magistro laipsnį ir atsi-dūręs programinės įran-gos kūrimo srityje.

Tiesa, naują veiklą jis atrado neiškart: dar studijuodamas dirbo su telekomunikacijų įranga, o galiausiai ėmėsi progra-minės.

„Darbas dar pradžioje buvo šiek tiek nutolęs nuo mokslų, nors nevi-siškai: studijose buvo telekomunikacijų, o dir-bau su jų įranga, ryšių priemonėmis, elektro-nika, – pasakoja V. Saka-

lauskas. – Mano sritis nebuvo mokslo tyrimai: projektavimas, vartotojų įvedimas į sistemas, tai labiau vadybinė pusė. Kiek toliau nuo mokslų, bet man patiko.“

Jo teigimu, adaptuotis naujoje srityje sunku ne-buvo: projektavimą sieja panašūs darbo principai, o perprasti reikėjo tik technologijas.

„Fizikos fakulteto ab-solventai išsibarsto po visas sritis. Toks mokslas suteikia gerą suvokimą

ir loginį mąstymą, dėl to lengviau pradėti bet kokią sritį, – aiškina V. Sakalauskas. – Yra ir tei-sininkų, baigusių fiziką. Suvokimas, kas vyksta aplink, leidžia lengviau ir greičiau orientuotis. Fizi-koje yra daug skirtingų dalykų: šiandien mokaisi viena, rytoj – visai kitą reikalą, tai ir ugdo grei-tesnį startą.“

Svarbu ne tik specialybėPersonalo specialisto K. Blaževičiaus teigimu,

bendri dalykai – parda-vimas, pirkimas, įmonės reprezentavimas, o čia žmonės griežtai neskirs-tomi“, – aiškina K. Blaže-vičius.

Personalo atrankos įmonės vadovas vardija plataus profilio specia-lybes – ekonomika, ko-munikacija, verslo ar informacijos vadyba – ir retoriškai klausia, ar gerai, kad pasirinktos specialybės apima daug sričių, nes tiek pozicijų, kiek baigia absolventų, nėra. Todėl skirtumas priklauso ne nuo išsilavi-nimo, o gebėjimo įsilieti į darbo rinką: gero gyve-nimo aprašymo, svarbi net apranga per darbo pokalbį.

„Darbdavys nėra iš anksto nusistatęs, žmo-gus patiko, gerai parašė motyvacinį laišką, gerai pasirodė: pažiūrėkime, ką jis baigęs, gerai, mo-kės kažką daryti. Ką jis baigęs, atsižvelgiama in-žinerijoje, fizikoje, trans-porte“, – aiškina jis.

Anot jo, pardavimo srityje reikalingi jauni „nesugadinti“ specialis-tai – kiekvieną situaciją vertinantys individua-liai.

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad jų porei-kis priklauso nuo sri-ties – specifinių dalykų techninėse srityse, kad ir pardavimo, greitai ne-išmoksi – žinias reikia gilinti ne vienus metus.

Tinkamų nerandaAnot „Maxima LT“ at-stovės ryšiams su visuo-mene Olgos Malaškevi-čienės, rasti tinkamą darbuotoją nelengva. Esą daugiausia įmonė ieško kasininkų, kurie

»Reikėjo jauno berniuko, mane priėmė, metus dėliojau popierėlius iš krūvelės į krūvelę

»Žmogus turi mokytis visą gyvenimą. Reikia turėti kuo daugiau kvalifikacijų, gretutinių kvalifikacijų, nebijoti keisti darbo vietos ar darbo specifikos

Specialistų teigimu, Lietuvoje profesinis orientavimas prastas:

daugelis renkasi populiarias, bet ne perspektyvias specialybes.

Fotodiena

FaKTaI

DaRBO RINKa

• Liepą įregistruota 3,7 karto daugiau bedarbių absolventų nei birželį

•Rugpjūčio 1 dieną buvo 208,4 tūkst. bedarbių, tai yra 10,3 proc. visų darbin-go amžiaus gyventojų

•46 tūkst., arba 22,1 proc., bedarbių turi aukštą-jį išsilavinimą

• Labiausiai jauniems spe-cialistams trūksta darbo patirties – pirmiausia įvar-dija darbdaviai

• LDB prognozuoja, kad daug darbo vietų bus siū-loma prekybininkams, par-davimo vadybininkams, vairuotojams, medikams, informatikos specialis-tams, aukštųjų technologi-jų profesijoms, įvairių sričių inžinieriams, slaugytojams ir mokytojams

• LDB įregistruota dau-giausia absolventų, kurie baigė teisės, verslo vady-bos, buhalterinės apskai-tos, ekonomikos, socialinio darbo, viešojo adminis-travimo, verslo adminis-travimo, socialinės peda-gogikos, kineziterapijos, statybų inžinerijos mokslus

Lietuvoje nerengiami, todėl priimami ir mo-komi žmonės, neturintys darbo patirties. Jos tei-gimu, atrankose matyti, kad aukštesnės kvalifika-cijos darbuotojų trūksta, o dar mažiau – turinčių specifinių įgūdžių.

„Pasitaiko, kai į Perso-nalo departamentą pagal specialybę atėjęs dirbti studentas nori save išban-dyti kitoje, pavyzdžiui, komercijos vadybininko srityje – tokių galimybių suteikiame, juolab jos pa-sitvirtina: turime pavyz-džių, kai įmonėje vienoje pozicijoje pradėjęs dirbti žmogus pramoksta ir įsi-tvirtina kitame departa-mente“, – teigia „Maxima LT“ atstovė.

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus

vedėjos Daivos Liugienės teigimu, aukštos kva-lifikacijos specialistai visada ras darbo vietą: trūksta tų sričių specia-listų, kur parengimas sunkus, o diplomas, gau-namas be pastangų, neuž-tikrina darbo vietos.

„Žmogus turi mokytis visą gyvenimą. Reikia turėti kuo daugiau kva-lifikacijų, gretutinių kva-lifikacijų, nebijoti keisti darbo vietos ar darbo specifikos“, – sako D. Liu-gienė.

mokslo kokybė Lietu-voje nėra prasta: ji įvairi, tačiau kai kurios spe-cialybės nėra kokybiš-kos. Darbdaviams tokiu atveju esą nėra skirtumo, baigė kandidatas į darbo vietą rinkodarą ar ekono-miką: vertinamos asme-ninės savybės, įgūdžiai ir kalbos.

„Aišku, yra ir techni-niai mokslai, inžinerija: fizikas apie produktus ir techninius prekių žen-klus išmanys daugiau už ekonomistą. Bet yra

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trūksta inžinerijos, fizikinių mokslų specialistų. Fotodiena

%

%

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25

30„EBAy“ UŽ BEVEIK 30 TŪKST. LITų PARDUODAMAS PIRMASIS, NEIŠPAKUOTAS „IPHONE“ TELEFONAS

Leis žaisti iš pinigų ■praėjusią savaitę „Facebook“ pristatytas pirmasis žaidimas, kuria-me galima žaisti iš tikrų pinigų.

Britų „Gamesys“ sukurtą „Bingo Frenzy“ galės žaisti 18 metų ir vyresni asmenys, gyvenantys Didžiojoje Brita-nijoje.

Socialinių žaidimų milžinė „Zynga“ informavo, kad ki-tąmet ketina pristatyti savo žaidimų versijas, kuriose bus galima žaisti iš tikrų pinigų.

„Facebook“ tikina, kad naudos „atitinkamą“ tech-nologiją, kuri užtikrins, jog programa negalės naudotis jaunesni nei 18 metų ir „pa-žeidžiami“ asmenys.

Nuo šiol žaidimuose „Facebook“ tinkle bus galima žaisti iš tikrų pinigų. Reuters

TIK SKAIČIAI

14TIK SKAIČIAI

„STARBUCKS“ INVESTUOS BEVEIK 70 MLN. LITų Į ATSISKAITyMO KORTELĖMIS PLATFORMĄ „SqUARE“70

„GEMIUS“ DUOMENIMIS, PERNAI LIETUVOJE KAS 14-AS INTERNETO PUSLAPIS BUVO PERŽIŪRĖTAS TELEFONU AR PLANŠETINIU KOMPIUTERIU

pakenks rinkai■„Microsoft“ planai rinkai pasiūlyti savo planšetinį kompiuterį „Surface“ gali neigiamai paveikti visą sektorių. Bent jau taip mano trečia didžiausia pasaulyje kompiuterių gamintoja „acer“.

Pasak bendrovės, nors „Mi-crosoft“ yra jų partnerė, jos ku-

riamas kompiuteris konkuruos tiek su „Acer“, tiek su kitais asmeninių kompiuterių ga-mintojais. Būtent tai, „Acer“ nuomone, neigiamai paveiks visą asmeninių kompiuterių pramonę. „Microsoft“ oficia-liai „Surface“ pristatė birželį, o jais pradės prekiauti, kai rin-koje paplis operacinė sistema „Windows 8“.

„Microsoft“ sprendimu gaminti nuosavą kompiuterį konkurentai nepatenkinti. aFp

tūkst.

„Twitter“ naikina privatumo ribasViešoje erdvėje netylant skandalams dėl tyčia ar netyčia socialiniuose tinkluose parašytų žinučių,

paviešintų pikantiškų nuotraukų ar kompromituojančių vaizdo įrašų riba tarp žodžio laisvės ir cenzūros praktiškai susilieja.

MINDaUGaS SaMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Prasidėjus olimpi-nėms žaidynėms socialiniai tinkla-lapiai pelnosi ne

tik iš pastebimai išaugu-sių reklamos užsakymų, tačiau tuo pat metu turi atlaikyti žodžio laisvės ša-lininkų kritikos bangą.

Brangus neapdairumas Tokie socialiniai tinkla-lapiai kaip „Twitter“ yra puiki platforma sekti patinkančių olimpinių sportininkų naujienas. Pastarieji savo ruožtu gerbėjus džiugina įžval-gomis apie sportą ar gyvenimą olimpiniame kaimelyje. Tačiau kar-tais vos 140 ženklų ilgio žinutės gali sukelti milži-nišką skandalą.

Dar net neprasidėjus Londono vasaros olim-pinėms žaidynėms Grai-kijos sportininkų dele-gaciją sukrėtė rasizmo skandalas. Šalies trišuo-lio atstovė Voula Papa-christou savo „Twitter“ paskyroje netaktiškai pajuokavo apie Afrikos žemyno sportininkus ir buvo pašalinta iš Graiki-jos olimpinės komandos taip netekdama galimy-bės dalyvauti žaidynėse.

Kiek vėliau toks liki-

mas ištiko ir vieną Švei-carijos futbolo rinktinės narį. Po nesėkmingų rungtynių su Pietų Korė-jos komanda Šveicarijos žaidėjas Michelis Mor-ganella nepasitenkinimą korėjiečiais išliejo soci-aliniame tinkle „Twit-ter“. Dėl šio neapdairaus žingsnio vėliau vaikinas atsiprašė, tačiau jau buvo per vėlu – Šveicarijos fut-bolo komanda panaikino jam olimpinę akredita-ciją ir išsiuntė namo.

Panašūs sportininkų ir kitų įžymybių skanda-lai vyksta nuolat, tačiau jie sukelia tik trumpa-laikių pasekmių. Liežu-vautojai dažniausiai „at-siperka“ padidėjusiu neigiamu visuomenės dėmesiu, įspėjimais, ti-krais ar suvaidintais gėdos jausmais ir, kaip minėjome, prarastomis galimybėmis sudalyvauti didžiausiame pasaulio sporto renginyje.

Tačiau kur kas rim-čiau derėtų vertinti nese-niai kilusį skandalą tarp socialinio tinklo „Twit-ter“ ir dienraščio „The Independent“ žurnalisto Guy Adamso.

Sukrėtė pamatusVykstant Londono olim-pinėms žaidynėms tarp kritikos strėlių sulauku-

sių nacionalinių trans-liuotojų yra ne tik LRT, tačiau ir JAV žiūrovams žaidynes rodantis kana-

las NBC. Vienas iš JAV televizijos darbu nepa-tenkintų asmenų buvo ir žurnalistas G. Adam-

sas. Jis savo „Twitter“ paskyroje paviešino už olimpinių žaidynių transliacijas atsakingo

NBC vadovo Gary Zen-kelio elektroninio pašto adresą.

Netrukus po to „Twit-

ter“ laikinai panaikino teisę G. Adamsui naudo-tis savo paskyra. Kaip vė-liau paaiškėjo, socialinis tinklas, kuris per Lon-dono olimpines žaidynes glaudžiai bendradar-biauja su NBC, iš anksto perspėjo kanalą apie žur-nalisto padarytą pažei-

ir privačia informacija.„Guardian“ apžvalgi-

ninkas Danas Gillmoras sutinka, kad tai, ką pa-darė G. Adamsas, buvo nepadoru, tačiau, anot jo, žurnalisto veiksmai tiesiogiai nepažeidė eg-zistuojančių „Twitter“ privatumo nuostatų. „G. Zenkelio elektroninio pašto adresas nesunkiai išskiriamas iš standar-tinių NBC darbuotojų adresų bei jau buvo pa-viešintas internete anks-čiau“, – argumentuoja D. Gillmoras.

Žodžių karasTokio pobūdžio neap-dairumai neaplenkė ir Kinijos. Olimpinėse žai-dynėse pasaulį nustebino neįtikėtinas kinės Ye Shiwen rekordinis plau-kimas. JAV plaukimo tre-neris Johnas Leonardas suabejojo rekordiniu Ki-

»Kartais vos 140 ženklų ilgio žinutės gali sukelti milžinišką skandalą

»Net ir labai draugišku vartotojams besiskelbiantis socialinis tinklas gali keisti savo taisykles, nes jam ir priklauso visa platforma

Vienos „Twitter“ žinutės ilgis negali viršyti 140 simbolių, tačiau norint sukelti skandalą pakanka ir tiek. aFp

FaKTaI

„TWITTER“ REIKšMė SOCIaLINėJE ERDVėJE

• Socialinis tinklas „Twit-ter“ turi daugiau kaip 500 mln. vartotojų

• Analitinės bendrovės „Semiocast“ skaičiavi-mu, iš šių vartotojų 170 mln. yra aktyvūs. Kiekvie-ną dieną „Twitter“ tinkle parašoma per 340 mln. 140 simbolių ilgio žinučių

• Prognozuojama, kad 2014 metais „Twitter“ iš reklamos pritrauks 1 mlrd. JAV dolerių (2,78 mlrd. litų) pajamų

• Liepos pabaigoje pa-sirodė pranešimų, kad bendrovė „Apple“ svars-to galimybę investuoti šimtus milijonų dolerių į „Twitter“. Tai socialinio tinklo vertę galėtų pakel-ti iki 10 mlrd. JAV dolerių (27,8 mlrd. litų)

nijos atstovės plaukimu ir tai sukėlė Kinijos in-terneto garsenybės bei buvusio „Google“ atsto-vybės šioje šalyje vadovo Kaifu Lee nepasitenki-nimą.

Pastarasis socia-liniame tinkle „Sina Weibo“, kuris turi per 15 mln. sekėjų, paviešino asmeninę informaciją apie J. Leonardą. Vėliau žinutė buvo ištrinta, ta-čiau prieš tai ja buvo pa-sidalyta daugiau kaip 14 tūkst. kartų ir sulaukta per 5 tūkst. komentarų. Gindamas savo veiks-mus K. Lee teigė, kad

visa informacija yra vie-šai prieinama ir netgi pateikė keletą nuorodų, kuriose, kaip teigiama, galima rasti J. Leonardo darbo bei namų adresus, telefono numerius ir elek-troninio pašto adresą.

Į panašų žodžių karą, atrodo, įsitraukia ir kandidatas į JAV prezi-dentus Mittas Romney, savo kampaniją vis ak-tyviau perkeliantis į so-cialinį tinklą „Twitter“. Vis dėlto respublikonų kandidatui nepavyksta perteikti norimos žinu-tės, nes kaskart jo pra-nešimai sulaukia pašai-pių Los Andželo komiko Robo Delaney komen-tarų. Komiko žinutės kartais netgi sulaukia di-desnio atgarsio nei paties M. Romney.

Žvelgiant iš vartotojų žodžio laisvės perspek-tyvos iki šiol „Twitter“

veikė puikiai. Socialinis tinklas ir toliau išlieka viena pagrindinių plat-formų Arabų pavasario dalyviams, žmogaus tei-sių gynėjams ir kitokio pobūdžio aktyvistams, siekiantiems pritraukti ir suvienyti kuo didesnę auditoriją.

Vis dėlto pastarasis skandalas su žurnalistu G. Adamsu parodo, kad „Twitter“ ne ką labiau skiriasi nuo kitų di-džiųjų korporacijų, tai-kančių savo diktatą kada tik panorėję. Reikia pri-pažinti, kad net ir labai draugišku vartotojams besiskelbiantis socialinis tinklas gali keisti savo taisykles, nes jam ir pri-klauso visa platforma. Šį kartą sukilę vartoto-jai pasiekė labai svarbią pergalę, tačiau sulig ja kova dėl žodžio laisvės anaiptol nesibaigia.

dimą ir paskatino televi-ziją pateikti skundą.

Praėjus kuriam lai-kui G. Adamsui vėl buvo leista naudotis savo pa-skyra, tačiau žala jau buvo padaryta – socialinį tinklą užplūdo „Twitter“ veiksmais nepatenkintų vartotojų banga. Žodžio laisvės internetinėje er-dvėje tribūna laikomas tinklalapis pats sukrėtė save iš pamatų ir sukėlė ginčą, kas šiuolaiki-niame skaitmeniniame pasaulyje laikoma vieša

mln.

Žodžio laisvės flagmanas socialinis tinklas „Twitter“ praktiškai ištrynė ribą tarp privačios ir viešos informacijos. aFp

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726 Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

DINa SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Negalime sau leisti atsiliktiPrieš gerus 20 metų pirkdami šaldytuvą lietuviai rinkosi tik gamintą čia, Lietuvoje, ir tik su užrašu „Snaigė“.

Tai buvo kokybės ženklas.

»Tik uždarose rinkose veikiančios įmonės gali sau leisti atsilikti nuo pasaulio tendencijų ir pagrindinių gamintojų. Mes sau to neleidžiame

Kokybės žen-klas „Snaigė“ tebėra ir šian-dien. Kitąmet

švęsianti 50 metų jubi-liejų šiandien „Snaigė“ gamina šaldytuvus dau-giau nei 30 šalių rinkoms, džiaugiasi ilgus metus dirbančiais darbuotojais, aukso medaliais už ino-vatyvius gaminius ir po sunkmečio pagaliau už-dirbamu pelnu.

Visko dar nežinoSu įmonės generaliniu direktoriumi Gediminu Čeika, vadovaujančiu šal-dytuvų gamintojai nuo 2008 metų, susitikome Vil-niuje. Čia „Snaigė“ taip pat turi savo biurą, tačiau šaldytuvai gaminami ne čia, o Alytuje. Ten „Snai-gės“ vardo gaminiai ku-riami nuo pat 1963 metų.

Pats G. Čeika – vilnie-tis. Daugiau nei dešim-tmetį pradirbo tarptauti-nėje kompanijoje „Kraft Foods“ ir naujų iššūkių ieškoti atėjo į „Snaigę“. „Man atrodo, daugelis Lietuvos verslo vadovų yra patirties įgiję tarp-tautinėse kompanijose. Tos žinios, aišku, gerai, tačiau vėliau norisi pa-tirtį pritaikyti, pamatyti, kaip jos veikia praktiškai, dirbant savarankiškai“, – aiškino jis. Tiesa, iš pra-džių dabartinis vadovas į „Snaigę“ buvo pakviestas užimti prekybos direkto-riaus pozicijos ir tik po kelerių metų, apšilęs ko-jas, tapo generaliniu di-rektoriumi.

Anot G. Čeikos, nors abi įmonės buvo susiju-sios su gamyba, ateiti į techninę bendrovę lengva nebuvo. „Ir dabar negaliu sakyti, kad viską gerai žinau. Tačiau vadovui svarbiausia sustyguoti žmonių darbą, be to, yra technikos direktorius, konstruktorių biuras, ku-rie puikiai žino, kaip kas vyksta“, – prisipažino jis.

Gamykla Rusijoje – ateičiaiAtėjęs dirbti į „Snaigę“, pamena G. Čeika, įmonę jis rado besiplečiančią: kaip tik buvo pastatyta

ryšius tada jis apkeliavo kone visą Rusiją.

Šiandien Kaliningrado gamykla uždaryta. Tokį sprendimą lėmė pra-gmatiški skaičiavimai. „Gamykla buvo skirta specialiai Rusijos rinkai, kuri išorės kompanijoms yra uždara, – pasakojo G. Čeika. – Rusijos pramonė yra nekonkurencinga, o

uždara rinka vietos įmo-nėms leidžia nesikeisti, taigi statydami gamyklą rėmėmės prielaida, kad viskas, kas turi būti par-duodama Rusijos rinkoje, turi būti pagaminta ten pat.“

Tokį patį sprendimą priėmė ne vienas buiti-nės technikos gaminto-jas, atidaręs atstovybes Rusijoje, mat importuoti šaldytuvus sumokant vi-sus muito ir kitus mokes-čius daugeliui neapsimo-kėjo. „Sudėjus atidarytų įmonių pajėgumas gero-kai viršijo rinkos talpą.

Rinkos talpa buvo 3,5–3,7 mln. produkcijos vienetų, o visos gamyklos kartu pagamindavo per 5 mln.“, – skaičiavo „Snaigės“ va-dovas. Anot jo, gamykla pelningai gali dirbti tik tada, kai pagamina 0,5–1 mln. šaldytuvų per metus, todėl „Snaigės“ padalinį Kaliningrade buvo nu-spręsta stabdyti, o po dar poros metų – uždaryti.

„Šiandien patalpas, kuriose buvo įmonė, nuo-mojame. Ir kartu užsiti-kriname galimybę, kad pasikeitus būklei vėl galė-sime atnaujinti gamybą“,

– teigė G. Čeika. Rusiją „Snaigės“ šaldytuvai vis tiek pasiekia, tiesa, ma-žesniais kiekiais nei tuo-met, kai veikė gamykla Kaliningrade.

Eksportas itin svarbusLietuvių šaldytuvai iš-keliauja į daugelį šalių. Kitaip nei didelė dalis lietuviškų kompanijų tik mažą dalį savos produk-cijos „Snaigė“ leidžia ki-tais pavadinimais pagal užsakymus. „Tokia mūsų kompanijos mintis ir toks tikslas – leisti produkciją, pažymėtą savu prekių

ženklu. Taigi užsakymai nėra dominuojanti verslo dalis“, – pabrėžė G. Čeika.

„Snaigė“ eksportuoja tikrai daug – tik 5 proc. pagamintų šaldytuvų lieka Lietuvoje, likusieji gaminami kitose šalyse esančiose atstovybėse arba išvežami į užsie-nio rinkas. Pasak vers-lininko, kitaip ir būti negali, mat Lietuvai per metus reikia maždaug 70 tūkst. naujų šaldytuvų, o įmonė jų pagamina apie 250 tūkst.

Šalių, kuriose „Snai-gės“ vardas žinomas, – per trisdešimt. „Daug kur buvome žinomi, o kai kur reikėjo praminti takus – eksporto kryptys visais laikais mums buvo svarbios“, – sakė „Snai-gės“ vadovas.

Neleidžia sau atsiliktiSkundų, kad Lietuvą pasiekiančios technolo-ginės naujovės yra pa-senusios, laikai seniai praeityje. Tai pabrėžė ir G. Čeika. Jis pasakojo, kad įmonės darbuotojai nuolat ne tik domisi, ko-kios šaldytuvų gamybos tendencijos ir kryptys, bet ir keliauja po pasau-lines parodas, seminarus ir nuolat mokosi. „Gami-nys surenkamas iš dau-gelio komponentų, o mes bendradarbiaujame su geriausiais pasaulio ga-mintojais ir jiems prista-čius naujo gaminio idėją stengiamės į ateitį numa-tyti gaminio vietą mūsų produkcijoje“, – pabrėžė verslininkas.

Be abejo, stebimi ir analizuojami konku-rentų veiksmai, gami-niai: „Niekas negali būti geriausias. Tik uždarose rinkose veikiančios įmo-nės gali sau leisti atsilikti nuo pasaulio tendencijų ir pagrindinių gamin-tojų. Mes sau to nelei-džiame.“

Ko nebūna per daugVerslininkas atkreipė dė-mesį, kad „Snaigei“, kaip ir daugeliui šalies gamy-bos įmonių, trūksta gerų specialistų. „Žmonės ren-kasi specialybes, kurios, jų nuomone, yra perspek-tyvios. Pavyzdžiui, Len-kijoje, kur kuriasi dideli gamybos įmonių klaste-riai, studentai stodami į technikos specialybes žino, kad savo žinias ga-lės pritaikyti vienoje ar kitoje įmonėje, kurių gausu. Pas mus žmonės nestoja į techninę speci-alybę galvodami, kad eis dirbti į „Snaigę“, – aiš-kino jis.

šaldytuvų gamykla Kali-ningrade, Rusijoje, į ku-rią buvo investuota apie 70 mln. litų. „Ši investi-cija turėjo atsipirkti, tad reikėjo žmonių, gebančių parduoti įmonės produk-ciją. Šiais laikais sunkiau parduoti nei pagaminti“, – sakė „Snaigės“ vado-vas. Megzdamas naujus ir atnaujindamas senus

Užsienyje, kur daug gamybos įmonių, studentai renkasi technines specialybes, nes žino, kur galės pritaikyti žinias, Lietuvoje, deja, to nėra. eLTa

FaKTaI

„SNaIGė“

• 1963 m. Alytuje įkurta bendrovė „Snaigė“

• 1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldy-tuvų

• 2006–2007 m. „Snai-gė“ pripažinta daugiau-sia naujovių įdiegusia įmone

• 2009 m. uždaryta ben-drovės gamykla Kalinin-grade, Rusijoje

• 2010–2011 m. už savo šaldytuvus įmonė apdo-vanota Lietuvos „Metų gaminio“ aukso meda-liais

• Per metus „Snaigė“ pagamina 200–250 tūkst. šaldytuvų

• 95 proc. įmonės pro-dukcijos eksportuojama į 30 šalių

„Snaigė“ pirkėjams siūlo ryškių šaldytuvų ir tikina, kad nedidelei įmonei konkuruoti su, pavyzdžiui, kinų gamintojais tik baltais šaldytuvais – beprasmiška. snaigė

specialistais. Tačiau nėra taip, kad kreiptųsi jau pa-rengti darbui jaunuoliai. Jeigu tokių atsirastų, kompetentingų darbuo-tojų niekada nebūna per daug, tikrai rastume jiems vietą“, – žadėjo šal-dytuvų gamintojos vado-vas.

Darbuotojams atviriKalbėdamas apie ateitį G. Čeika jaučiasi savotiškai ramus. Anot jo, svarbu prisiminti, kad įmonė, ne-svarbu, kaip pasirengusi ateičiai, stovėti vietoje ne-gali. Be to, pirmąją krizės bangą išgyvenusios įmo-

Taigi įmonė remiasi į darbuotojus, kurie „Snai-gėje“ dirba seniai. Jeigu prireikia daugiau žmo-nių, kviečiami tie, kurių profesijos susijusios su būsimu darbu. G. Čeika atskleidė, kad 50-metį skaičiuosiančioje įmo-nėje yra daug dirbančių šeimų, o vasarą, kai šal-dytuvų poreikis auga ir reikia daugiau darbo jėgos, papildomai užsi-dirbti skatinamos „Snai-gės“ darbuotojų atžalos.

„Šiandien turime ke-letą jaunų žmonių, kurie pradėjo darbą pas mus ir, tikiuosi, taps gerais

nės išgyvens ir antrąją, tvirtino verslininkas.

„Visų valstybių ir visų regionų ekonomika susiduria su vartojimo problemomis, – pabrėžė verslininkas. – Tikras iššūkis kai kurių valsty-bių lyderiams suvokti, ką daryti, kad verslas judėtų į priekį, kad žmo-nės jaustųsi saugūs. Tai, kad „Snaigė“ vėl tapo pelninga, rodo, kad mūsų verslininkai moka dirbti ir prisitaikyti prie besi-keičiančių ekonomikos sąlygų.“ Anot jo, tai, kad lietuviai kantrūs ir ne-streikuoja, yra puikus bruožas. „Nesame linkę kelti nepamatuotų sąlygų ir manyti, kad privalome turėti užtikrintą saugų gyvenimą, kad tai – duo-tybė. Stengiamės būti atviri savo darbuotojams,

parodyti, kokiomis sąly-gomis dirbame, ir džiau-giamės, kad jie supranta, jog tik dirbdami geriau galime užsidirbti“, – aiš-kino G. Čeika.

Įmone didžiuojasiKiekvieną gaminį, pažy-mėtą ženklu „Snaigė“, G. Čeika vadina tokiu, kuriuo verta didžiuotis. Didžiuojasi bendrovės vadovas ne tik gaminiais, bet ir įmonės darbuoto-jais: „Didžiuojuosi žmo-nėmis, kurie turi idėjų, nori ir gali jas realizuoti. Juk visi šie šaldytuvai atsiradę daugiausia iš

įmonės darbuotojų min-čių, – pasakojo vadovas. – Norėčiau, kad ir toliau įmonėje dirbtų turintys svajonių žmonės. Būtų labai sunku, jei pas mus dirbtų nuolat bambantys ir besiskundžiantys.“

Anot verslininko, tei-giamos nuotaikos leidžia įmonei ne tik išgyventi, bet ir siūlyti rinkai naujų projektų, sėkmingai veikti: „Manau, ne aš vienas jaučiu pasitenki-nimą, kai suprantu, kad „Snaigė“ prisideda ir prie šalies ekonominės gero-vės. Tai jaučia ir mūsų darbuotojai.“

»Ne aš vienas jaučiu pasitenkinimą, kai suprantu, kad „Snaigė“ prisideda ir prie šalies ekonominės gerovės. Tai jaučia ir mūsų darbuotojai

»Stengiamės būti atviri savo darbuotojams ir džiaugiamės, kad jie supranta, jog tik dirbdami geriau galime užsidirbti

CV Gediminas Čeika

1985 m. baigė 40-ąją vidurinę mokyklą Lazdynų mikrorajone

Studijavo Vilniaus universi-tete, Ekonominės kiberneti-kos ir finansų fakultete

Dirbo Mokslų akademijos Matematikos institute

1994 m. įsidarbino įmonėje „Kraft Foods“, dirbo Lietu-voje, Latvijoje, čekijoje

2005 m. įsidarbino bendro-vėje „Snaigė“, nuo 2008 m. yra kompanijos vadovas

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928 Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.

akcija

įmonių grupė „alita“ (agp1L)

vilniaus degtinė (vdg1L)

ūkio bankas (ukB1L)

klaipėdos nafta (knF1L)

„Teo LT“ (Teo1L)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

pokytis

–24,25%

–22,22%

–2,47%

–1,50%

–0,91%

apyvarta

189 572,53 euR

1 461,65 euR

50 152,45 euR

230 667,83 euR

114 204,68 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 2-9 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitępokytis

+8,39%

+6,60%

+5,88%

+4,58%

+4,40%

apyvarta

268 949,48 euR

59 843,36 euR

5 226,46 euR

2 611,43 euR

1 865,10 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 2–9 d. duomenys

akcija

„agrowill group“ (avg1L)

panevėžio statybos trestas (pTR1L)

Litgrid turtas (Lgd1L)

Rokiškio sūris (Rsu1L)

utenos trikotažas (uTR1L)

Sunku atsitraukti nuo Europos paskolų krizės problemos. Politikai dirba daug, kalba dar daugiau,

tačiau realių išgijimo ženklų dar nematyti.

N. Treigys: jau šį rudenį galbūt pamatysime įdomių dalykų.Ruslano kondratjevo nuotr.

akcijų indeksai nemeluoja

■ Graikijos padėtis nė kiek nepagerėjo, ji – vis dar tiksinti bomba, periodiškai gąsdinanti investuotojus visame pasaulyje.

Negalime pamiršti kylančio spaudimo iš Italijos su Ispanija. Šios ekonomikos įkritusios į recesijos suktuką, kuris gali įtraukti ir visą Eu-ropą. O netrukus suveiktų ir domino efektas: smūgis JAV, Azijai, kitoms šalims. Reitingų agentūros jau ne kartą perspėjo, kad skęs-tančiųjų gelbėjimas gel-bėtojams kainuos reitingų žvaigždutes.

Europos ir JAV cen-trinių bankų pranešimų tonas nuramino rinkas ir akcijų kainos vėl sparčiai šovė į viršų. S&P500 ak-cijų indeksas per vasarą jau spėjo pakilti beveik 10 procentų. Labai svyruoda-mas, sunkiai, bet smarkiai į viršų. Tarsi norėdamas patvirtinti, kad investici-jos į akcijas išlieka patrau-klus pasirinkimas.

Net jei Europos pe-riferijos problemos bus

išspręstos greitai ir pa-mirštos, pasaulio ekono-mika vis tiek neatsigaus taip greitai, kai norėtųsi. Gal prognozuojamas JAV federalinės rezervų sistemos dar vienas „kie-kybinis palengvinimas“ ir palengvins pačių JAV ekonomikos atsigavimą, bet ne iš karto ir nebūtinai bus laukiamas rezultatas. Nors trečias kartas jau galėtų ir nemeluoti, kaip mes mėgstame sakyti.

Todėl jau šį rudenį gal-būt pamatysime įdomių dalykų. FED ir ECB gel-bėjimo planai iš pradžių suveiktų efektingai. Bent jau akcijų kainos kiltų dar labiau, optimistiškai nuteiktų ir kai kurie ma-kroekonominiai rodikliai. Teliktų laukti visiško at-sigavimo. Bet gali būti ir taip, kad ir vėl šios prie-monės, jau ne kartą pa-naudotos, realaus efekto neparodys. Bus aišku, kad turimas gelbėjimo pake-tas neveikia ir reikia ieš-koti naujų priemonių.

Tada vėl matysime sku-bius politikų pasiskrai-dymus vienų pas kitus, naktinius ekstra susirin-kimus „gelbėjimo prie-

monėms parengti“, „pra-sikaltusių“ šalių ministrų pirmininkų kvietimus „ant kilimo“ ir daug kitų smagių vaizdinių. Net jei scenarijus bus kitoks, vaizdinių vis tiek galima drąsiai pažadėti. Grėsmė euro zonai nedingo ir ne-mažėja. O Europos politi-kai pasirengę trūks plyš išsaugoti eurą.

Graikijos išėjimas iš euro zonos nebūtų toks dramatiškas, jei grėsmės nekeltų ne pats išėjimas, o audringa pasaulio in-vestuotojų reakcija į tai. Bet gal ir tai išgyventume. Toks scenarijus jau seniai apsvarstytas, išnarstytas, išgyventas. Bet šiandien jau yra ir įdomesnių sce-narijų. Tai pačios Vokieti-jos pasitraukimas iš euro zonos. O tai jau netikėtas analitikams ir ekonomis-tams svarstymo posūkis. Ir tam jie turi svarių ar-gumentų. Vien jau tai, kad pagal apklausų rezultatus vokiečiai labiau už ispa-nus ir italus nori palikti euro zoną. Apie padari-nius baisu net pagalvoti.

Žinoma, analitikai gali klysti, politikai nebūtinai mums sako tiesą, žinias-klaidos pranešimais pasi-kliauti taip pat ne visada galima. Šiandien galima pasikliauti tik tuo, kas niekada nemeluoja.

Akcijų indeksai ne-siekia būti išrinkti į par-lamentą, jiems nereikia aukštų reitingų, nereikia asmeninio ar korporatyvi-nio viešo pripažinimo. Jie yra tokie, kokie yra ir pa-prasti. Jei indeksai krinta, tai ir matyti, kad krinta. Jei kyla – matyti, kad kyla. Akcijų indeksai niekada nemeluoja. O šiandien jie kyla...

»akcijų indeksai nesiekia būti išrinkti į parlamentą, jiems nereikia aukštų reitingų, nereikia asmeninio ar korporatyvinio viešo pripažinimo

NaURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Sporto žuvelėms lėšų nepakanka

paULIUS GRINKEVIČIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Londono olimpiadoje medalius Lietuvai padovanojo jauni

sportininkai. Perspektyvaus ir talentingo jaunimo, pasak

olimpinių sporto šakų trenerių, Lietuvoje apstu. Tačiau net patiems

gabiausiems ne visada pavyksta rasti lėšų, o tai gali užverti duris

potencialiems ateities medaliams.

Daugelio vals-tybių rezul-tatai olimpi-adose rodo, kad medalių

skaičius labai priklauso nuo sportui skiriamų lėšų. O tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, kuri nėra pajėgi tam skirti didelių sumų ir kurioje valstybės pa-rama sportui procentais sudaro gerokai mažesnę BVP dalį negu Europos vidurkis, išugdyti sporti-ninkų nėra lengva. Ypač kai liūto dalis finansų tenka antrajai mūsų ša-lies religijai – krepšiniui, kuris Lietuvoje lepinamas tarsi sporto šeimos pirma-gimis, o kitiems vaikams – lengvajai atletikai, plau-kimui, dviračių sportui, boksui ir t. t. – reikia ten-kintis likučiais.

Šiemet, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) duomenimis, sportui skirta 4 mln. litų didesnė parama nei pernai (atmetus investicijas į are-nas ir Europos krepšinio čempionatą). Esą viena pagrindinių padidėjusio biudžeto priežasčių – per-nai organizuotas Europos krepšinio čempionatas

buvo pelningas, todėl šie-met nereikia papildomai lėšų skirti krepšiniui, o tai leidžia daugiau paremti kitas sporto šakas.

Jauniams trūkstaPasaulio graikų-romėnų imtynių vicečempionas Mindaugas Ežerskis pa-sakojo, jog olimpiadose dalyvaujantys sportinin-kai, kad neprarastų fi-nansavimo, kiekvienose tarptautinėse varžybose turi įrodyti gabumus ir pasaulio bei Europos čem-pionatuose užimti aukštas vietas. Tačiau esą iš esmės olimpiadose dalyvaujan-tiems imtynininkams paramos iš valstybės už-tenka.

Didesnė problema yra dėl jaunų perspektyvių sportininkų, kurie dar nespėjo pasižymėti tarp-tautinėse varžybose. Nuo-lat trūksta lėšų jų sporto stovykloms, treniruotėms, ir dėl to susidaro paradok-sali situacija – kad gautų lėšų, jauniai pirma turi pa-sižymėti treniruodamiesi prastomis sąlygomis.

„Jei sportininkas rodo gerus rezultatus, tada valstybė rūpinasi jo iš-laikymu, o jaunų spor-tininkų išlaikymui lėšų trūksta, rėmėjų turime

ieškoti ir mes, kad jauniai nemestų sporto“, – kalbėjo M. Ežerskis. Jis pridūrė, kad Lietuvoje nestinga ta-lentų – tokių perspektyvių sportininkų kaip olimpi-adoje bronzos medalį lai-mėjęs imtynininkas Alek-sandras Kazakevičius yra ir daugiau, tačiau ar jie Lietuvai padovanos meda-lių, priklausys ir nuo vals-tybės paramos.

Žuvelių yraIlgametis Lietuvos mo-terų dviračių rinktinės treneris Valerijus Kono-valovas, dirbęs su Edita Pučinskaite, Rasa Po-likevičiūte ir Diana Ži-liūte, pasakoja, kad tarp olimpinių sportininkų ir jaunų sporto talentų finansavimo yra praraja: jaunių dviračių sporto mokyklose nėra sporto

inventoriaus, aprangos, sportininkai negauna lėšų sporto stovykloms.

Jis, remdamasis pavyz-džiais iš 30 metų darbo patirties, pasakoja, kad sporto laimėjimai tie-siogiai priklauso nuo fi-nansavimo. Esą minėtos Lietuvos dviratininkės anksčiau tarptautinėse varžybose pasiekė laimė-jimų todėl, kad joms ug-

dyti lėšų netrūko. Kitai perspektyviai

dviratininkių kartai se-kėsi gerai, kol buvo finan-savimas – nekilnojamojo turto verslu prieš sun-kmetį užsiėmęs dviračių sporto federacijos vice-prezidentas Aleksas Pata-pavičius iš pradžių rėmė dviratininkes.

„Tuo metu treniravosi apie 12 gabių sportinin-

kių. Kai rėmėjai padėjo, dirbome pagal planą, važiavome į stovyklas ir merginos tarptautinėse varžybose užimdavo aukštas vietas, – kalbėjo pašnekovas. – Bet kilus krizei rėmėjas jau nega-lėjo finansuoti dviratinin-kių ir visą komandą teko išdalyti į užsienio klubus. O ten niekas jų treniruo-tėms tiek dėmesio, kiek čia, neskirdavo.“

Gera žinia ta, kad šiuo metu Lietuvoje auga dar viena perspektyvių spor-tininkių karta. Dauguma jų kilusios iš mažesnių Lietuvos miestelių.

„Kai merginos geriau pasirodydavo ir apie jas parašydavo laikraš-čiuose, tada ir kitos į tre-niruotes ateidavo, – pri-siminė V. Konovalovas. – Dabar mūsų tinklas didesnis – užmetėme šen, užmetėme ten ir auksines žuveles pagauti yra dau-giau šansų.“

Išeina dirbtiPasak legendinio Lietuvos disko metiko ir trenerio Romo Ubarto, tik nedidelė dalis perspektyvių jaunų sportininkų tampa disko metikais. „Mažai jaunių susirengia sportuoti profe-sionaliai – dažniausiai jie baigia mokyklas, įstoja ir pasirenka kitas profesijas, dar kiti išvažiuoja į už-sienį“, – sakė R. Ubartas.

Nusipelnęs bokso trene-ris Vidas Bružas aiškino, kad jauni boksininkai su-siduria su tomis pačiomis problemomis: esą apie 80–90 proc. gabių sportininkų meta sportą ir eina dirbti

– kai kuriems jų nėra kito kelio, nes reikia dirbti ir išlaikyti šeimas. O kad ga-biausieji nemestų sporto ir gautų finansavimą, tuo papildomai rūpintis turi ir treneriai. „Treniruotės – tik nedidelė mūsų darbo dalis, treneriai turi nuolat ieškoti rėmėjų ir daryti daug kitų dalykų“, – pasa-kojo V. Bružas.

Lėšų trūksta visadaPlaukimas – dar viena sporto šaka, kurioje Lie-tuvos jaunimas turi pers-pektyvų. Apie tai byloja ir penkiolikmetės Rūtos Meilutytės Londono olim-pinėse žaidynėse laimėtas auksas.

Londono olimpiadoje į plaukimo finalą patekusio Giedriaus Titenio treneris Žilvinas Ovsiukas, papra-šytas palyginti mūsų spor-tininkų finansavimą su ki-tomis panašių laimėjimų turinčiomis valstybėmis, nurodė, kad kitose šalyse situacija kiek geresnė.

„Apie sumas tikslios in-formacijos neturiu, galiu tik numanyti lygindamas aptarnaujančio perso-nalo komandas varžybų ir stovyklų metu ir atsi-žvelgdamas į tai, kokias technologijas kitų šalių sportininkai naudoja. O jos nuo mūsiškių ski-riasi...“ – sakė Ž. Ovsiu-kas.

KKSD generalinis di-rektorius Klemensas Rim-šelis atviravo, kad valsty-bės skiriamų lėšų sportui neužtenka – visada norisi daugiau, o nustatyti, kiek užtenka, negali niekas.

Tačiau, pasak jo, KKSD visuomet stengiasi skirti lėšų tiems, kam jų labiau-siai reikia.

„Norėčiau atkreipti dė-mesį, kad netgi ekonomi-nės krizės sąlygomis, vals-tybei mažinant biudžetus visose srityse, departa-mentas sugebėjo pasiekti, kad būtų padidintos spor-tininkų stipendijos ir pre-mijos“, – pridūrė K. Rim-šelis.

FaKTaI

SpORTO RėMIMaS

• Biudžetas sportui šie-met, atmetus investicijas arenoms ir Europos krep-šinio čempionatui, yra 4 mln. litų didesnis nei 2011 metais

• Lengvosios atletikos fe-deracijai šiemet iš fondo skirta 812 tūkst. litų (fede-racija pati skirsto konkre-čioms rungtims)

• Dviračių sporto fede-racijai iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo šiemet skirta 535,2 tūkst., įvairiems dviračių sporto klubams – 70 tūkst., in-ventoriui įsigyti – dar 135 tūkst. litų

• Plaukimo federacijai iš Kūno kultūros ir sporto rė-mimo fondo šiais metais (padidinus) skirta 512,7 tūkst. litų, be to, įvairiems klubams įrangai įsigyti – 50 tūkst. litų

šiemet Lietuvą medaliais džiugino jauni sportininkai. Fotodiena

»Tokių perspektyvių sportininkų kaip olimpiadoje bronzos medalį laimėjęs imtynininkas aleksandras Kazakevičius yra ir daugiau, tačiau ar jie Lietuvai padovanos medalių, didele dalimi priklausys nuo valstybės

Paskutinis puslapis 31

T I N K L a R a š T I S

Kiek kainuoja dėmesys?Rugpjūtį istorijai padiktuo-

tos dvi datos: svarbiausias kelerių metų sporto įvykis – olimpinės vasaros žaidynės, transliuojamos iš Londono, ir NASA naujienos, neabejotinai būsiančios įrašytos į mokslo ir žmonijos laimėjimų istoriją. Atrodo, JAV ir vėl pasiglemžė

dėmesį. Marsaeigis robotas „Curiosity“ nusileido Marse ir daro nuotraukas Žemei. Sėkmingas debiutas svečioje planetoje atsiėjo 2,5 mlrd. JAV dolerių. Kito reginio, prikausčiusio pasaulio dėmesį Londone, vertė jau perkopė 15 mlrd. dolerių, o išlaidos kapsi

toliau. Ar galima prisiminti anekdotą apie amerikiečius, milijonus dolerių išleidusius kosmoso rašikliui, ir rusus, be-orėje erdvėje rašiusius grafito pieštuku?

„The New york Times“ suskaičiavo, kad 1992 metų olimpinės žaidynės Barselo-noje įklampino Ispaniją į 6,1 mlrd. dolerių skolą. Atėnai nu-tarė žaidynėms skirti kiek dau-giau nei pusantro milijardo, nors galiausiai jos atsiėjo 16 mlrd. dolerių. O Monrealis tik 2005-aisiais baigė kosėti po 1976 m. olimpiados – kai grąžino 2,7 mlrd. skolą.

Šiemetis Londonas pasirodė esąs kiek išlaides-nis: startinė 5 mlrd. dolerių vertė dar besirengiant sutikti

sportininkų delegacijas spėjo išaugti iki 12 mlrd. dolerių, o vien sargybos Sičio gatvėse esti daugiau nei Afganistane dislokuota karių.

2011-aisiais, kai per vyres-niojo princo Williamo vestuves karališkoji šeima mojavo pasauliui, už reginį Anglijos ekonomika sumokėjo 5 mlrd. svarų sterlingų.

Dėmesys kainuoja, o, atrodo, ir išlaidos apgalvotai susietos su pelnu, įvertinus ekonominę naudą. Tačiau ekonomistas Nourielis Roubi-nis jau pakrikštijo olimpiadą „ekonomine nesėkme“ ir nepagailėjo „zombių miesto“ epitetų: gatvės esą visiškai tuščios, gyventojai, gąsdinti spūstimis, dirba namie, o

Londono žaidynių biudžetas leistų 6 kartus nuskristi į Marsą. aFp

taksi vairuotojai skundžiasi perpus sumažėjusiomis pajamomis.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje yra didžiausias per 17 metų ir siekia 8,4 proc., tačiau, matyt, dar ne karo ir ne bado metas: 1948 metais kuklų Londono olimpia-dos biudžetą teko surinkti rėmėjams, o dalyviai atsivežė nuosavų rankšluosčių ir gyveno kareivinėse.

Kol skeptikai skaičiuoja, kiek Londonui kainuos vasa-ros renginys, kiti prisimena įstabų žaidynių atidarymo teatrą, grožisi žiedais po tiltu ir džiaugiasi medaliais. Telieka tikėtis, kad tiek aukso, kiek išdalys Londonas, jam pačiam neprireiks.

Piratus ištiko krizėLiepą ir rugpjūtį dėl oro sąlygų dauguma Somalio piratų lieka namie, bet patys aršiausi tęsia veiklą

vandenyse, laikomuose pavojingiausiais pasaulyje.

Tačiau duome-nys rodo, kad šį liūčių sezoną piratų elgesys

pasikeitė.Nuo birželio 19 d. Soma-

lio piratams nepasisekė paimti į nelaisvę nė vieno laivo, o nuo birželio 26 d. net nebuvo bandyta už-grobti laivų.

Tai ilgiausias tylos lai-kotarpis Somalio pirata-vimo istorijoje nuo 2007 metų. Manoma, kad piratų aktyvumas sumažėjo dėl didesnės laivų ginkluotos apsaugos, tarptautinių

jūrų patrulių ir blogo oro.Šių metų pirmąjį pus-

metį piratų atakų suma-žėjo 60 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai.

Apie tris tuzinus karo laivų patruliuoja didesnėje nei 2,5 kvadratinių jūrmy-lių teritorijoje. Taip pat prekybinių laivų kapito-nai išmokyti apsiginti nuo atakų.

Be to, imtasi priemonių padėti žmonėms užsidirbti kitokiais būdais ir taip at-imti iš piratų žmogiškuo-sius išteklius.

Tačiau svarbiausia,

kad padaugėjo privačios ginkluotos laivų apsaugos. Būtent jos labiausiai bai-minasi Somalio piratai ir dėl to neatakuoja vertin-giausių laivų.

2009-aisiais, sėkmin-giausiais piratų metais, somaliečiams pavykdavo užgrobti vieną iš trijų nu-sižiūrėtų laivų. Praėjusių metų pabaigoje piratai užimdavo vieną iš 20 ver-tingiausių objektų, kurių dauguma dabar apsau-gomi privačiai.

Dėl to piratai priversti taikytis į abejotinos vertės

■per pirmąjį pusmetį perkeltų keleivių ir dvirati-ninkų skaičius išaugo vos 2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o transporto priemonių – 2 proc. sumažėjo, tačiau bendrovė Smiltynės perkėla gali pasidžiaugti, kad sugriežtinus važiavi-mo kontrolę dėl mažesnių kompensuojamų sąnau-dų, gaunamų iš Lietuvos automobilių kelių direk-cijos, sutaupė net 403 tūkst. Lt valstybės lėšų.

Dar 2010 metais paste-bėta, kad masiškai padau-

gėjo žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą Kuršių nerijoje. Atlikus tyrimą pa-aiškėjo, kad nemaža dalis šitaip daro vien dėl to, kad galėtų neatlygintinai keltis keltais ir važiuoti į Kalinin-grado sritį parsivežti piges-nių degalų, o už neatly-gintiną keleivių perkėlimą bendrovei kompensuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija, t. y. valstybė.

Siekiant sugriežtinti per-važiavimo kontrolę nuo 2012 metų pradžios buvo modernizuota bendrovės kompiuterinė sistema ka-sose. Tai pagreitino klientų Smiltynės perkėla per pirmąjį pusmetį uždirbo 5,9 mln. litų. Bendrovės nuotr.

per pusmetį sutaupė 0,4 mln. litų valstybės lėšųaptarnavimą ir suteikė ga-limybę matyti kiekvieno asmens, turinčio leidimą naudotis keltų paslaugomis neatlygintinai, nuotrauką. Sugriežtinta kontrolė ir pa-keista kuro deklaravimo tvarka kertant valstybės sieną per pusmetį taip ke-liaujančių transporto prie-monių skaičių sumažino 17 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Per pirmąjį šių metų pus-metį Smiltynės perkėla už-dirbo 5,9 mln. litų – 3 proc. mažiau nei pernai. 15 proc. (403 tūkst. litų) sumažėjo pajamos iš perkėlimo są-

naudų kompensavimo, ta-čiau gauta 20 tūkst. litų dau-giau (+3 proc.) iš keleivių ir 204 tūkst. litų (+8 proc.) iš transporto priemonių perkė-limo, kurių vairuotojai moka už persikėlimo paslaugas.

Kuro kainoms vidutiniškai išaugus 14 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Smiltynės perkėlai sąnaudas per pirmąjį pusmetį pavyko sumažinti 82 tūkst. Litų, iki 6,095 mln. litų, o bendrovės investicijos siekė 296 tūkst. litų.

Bendrovė šiemet pla-nuoja užbaigti metus turė-dama 1,2 mln. litų pelno.

Somalio jūrų piratai išgyvena krizę – tenka tenkintis žvejybos laivais. Reuters

žvejybos laivus. Tačiau finansiškai tokių laivų užgrobimo grąža yra per maža ir piratų lyderiai dabar teigia baigiantys piratavimą ir keičiantys užsiėmimą į, pavyzdžiui, žmonių grobimą.

Tačiau jei nebus im-tasi piratavimo šaknų naikinimo, karo laivams nutraukus patruliavimą ir atsisakius privačios ap-saugos piratai turėtų vėl suaktyvėti. Piratavimas vis dar išlieka vienas ge-riausių būdų išgyventi Somalyje.

Nr. 292012 m. rugpjūčio 13–19 d.