!e"#l$ maitina dideli mokes%iai Analitikai suskai!iavo, kad likvidavus "e"#lin$ ekonomik% Lietuvoje & biud'et% b(t) papildo-mai surinkta 7,5 mlrd. lit). Pla!iau 6–7 p.

Naujas vadovas, senos b#dos Nauj) Kinijos vadov) laukia rimt) i""(ki) ir i"bandym) de"imtmetis. Visas pasaulis &d#-miai steb#s, kaip antra pagal dyd& pasaulio ekonomika sugeb#s i"laikyti augimo tempus ir &gyvendinti svarbias reformas. Pla!iau 16–17 p.

!ventini& kain& med'iotojai Prekybininkai visame pasaulyje likus daugiau nei m#nesiui iki 'iemos "ven!i) jau skelbia apie "ventines nuolaidas. Vis da'niau nuolaid) maratonai persikelia ir & internet%. Pla!iau 24–25 p.

Laukinio kapitalizmo laikai baigsisNuo nauj)j) met) Lietuvos bankas (LB) greit)j) kredit) bendrov#ms taikys atsakingo skolinimo taisykles ir m#gins apriboti laukinio kapitalizmo laikus primenan!i) paslaug) teikim%. Pla!iau 28–29 p.

Kaina 3 Lt U's. Nr: 105 Tira'as: 15 000

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA*TIS. LEID+IAMAS KIEKVIEN, KETVIRTADIEN-

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

J. Engestromas: Reikia, kad Vilniuje atsirast) kaimynyst#, kuri% mes turime Silicio sl#nyje

Pla!iau 20 p.

R. Ki'ien#: Vaistines kontroliuoja daugyb# skirting) institucij), o nelegalios prekybos vietos visi"kai nekontroliuojamos

Rinkos poky%iai381,37676,25343,365677,752836,948829,72

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

+1,52 %+0,23 %+0,39 %–1,59 %–2,33 %+0,82 %

Lapkri!io 9–15(16*) d. duomenys

Pla!iau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. LAPKRI"IO 19–25 D. NR. 43 (105) SAVAITRA!TIS. LEID#IAMAS KIEKVIEN$ PIRMADIEN%

Bank& gerumo akcijos:

i"tikimiems ar naiviems

LEID.JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Greta Jankaityt", Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv#U'sakymo numeris 101 Tira'as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

%ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

eletas laisvai parinkt! pavyzd"i!. Tarnyb# baigian-$io premjero Andriaus Kubiliaus nepopuliarumo dramblys, matyt, papuo% istorijos vadov&lius. O A. Kubiliaus taupymo politik# vykd"iusi finans! mi-nistr& Ingrida 'imonyt& yra steb&tinai populiari. „Mus&“, kurios vert& 21 t(kst. lit!, – tiek ministr& sutaup& %iemet nepanaudojusi n& lito reprezenta-cijai – veikiausiai taip pat i%augs iki dramblio. Tik kam jis ministrei reikalingas? Jos, atrodo, nedo-mina politik&s karjera.Bet jeigu I. 'imonyt) do-mint! politika, tos dvi de-%imtys t(kstan$i! – skati-kai valstyb&s mastu – tikrai pagra"int! biografij#. Nes tokius dalykus liaudis su-pranta: pastebi museles ir vaizduot&je tai i%auga iki gra"i! balt! drambli!.O dideli dalykai, dideli pinigai da"nai lieka nepa-steb&ti arba jiems teikiama tiek reik%m&s, kiek rudenin&ms mus&ms. Pavyzdys v&l susij)s su premjeru, kuris baigia tarnyb#. Prie% kelias die-nas Seime buvo svarstomas kit! met! nacionalinis biud"etas. Nepamat)s tarp svarstan$i!j! socialde-mokrat! lyderio Algirdo Butkevi$iaus premjeras visaip steb&josi ir kand"iai %maik%tavo: atseit kaip $ia taip, kad galimas b(simasis premjeras visai ne-sidomi biud"etu. Bepigu %maik%tauti, kai Seimas tuojau i%siskirstys ir debatai d&l biud"eto atsinau-jins naujame Seime. Galima pamanyti, kad %aliai balansuojant ant konstitucin&s kriz&s ir ribos ir vykstant deryboms d&l naujos valdan$ios koalici-jos potencialiam premjerui tr(ks ply% b(tina daly-vauti pradiniu biud"eto svarstymo etapu. Vargu ar i% tokio menkniekio kaip A.Butkevi$iaus

nedalyvavimas i%augs didelis dramblys. U"tat bus *domu pa"i(r&ti, kaip vald"iusios koalicijos pa-rengtas ir nueinan$iam Seimui pateiktas biud"eto projektas bus naujos vald"ios perdirbtas ir kaip nei%vengiamos permainos atitiks b(sim! valdan-$i!j! darb# Biud"eto ir finans! komitete, kuriame jie gal&jo dalyvauti, kai dar buvo opozicijoje. Liaudis geriausiai supranta paprastus dalykus kaip tos dvi de%imtys t(kstan$i! lit!, kuriuos su-

taup& I. 'imonyt&. Tod&l ir 700 milijon! lit!, kuriuos Saul&lyd"io komisijai pa-tariant per ketverius me-tus sutaup& vyriausyb&, neatrodo ma"a musel&: nuo 2008 m. vyriausybei atskaitingose *staigose

dirban$i!j! susitrauk& 12 proc., ir i%laidos, skirtos darbo u"mokes$iui, suma"intos 17 proc. Kitas klausimas, koki# mus) ar drambl* slepia tie 700 milijon!? +inov! teigimu, vald"ios *staig! ir j! darbuotoj! skai$iaus ma"&jimas daugiausia susij)s su savaranki%k! teritorini! padalini! per-tvarkymu (pvz., 2010 m. 46 rajonin&s darbo bir"os buvo pertvarkytos * 10 teritorini! darbo bir"!), ta-$iau didesni poky$iai – pavyzd"iui, versl# kontro-liuojan$i! *staig! sujungimas * kelet# sustambint! institucij!, *klimpo Seime. Apie sutaupytus milijonus kai k# "inome, o apie realiai suma"&jusi# administracin) na%t# verslui – ne ka"in k#. Jei dabartin& vald"ia i%b(t! ilgiau, min&tos permainos nepriklausomai nuo j! rea-laus masto b(t! pristatytos kaip didieji permain! drambliai. O dabar musi! vertimo drambliais ir atvirk%$iai estafet) perims naujoji vyriausyb&.

.ą�VXWDXS\VLPH��PXVĊ�DU�GUDPEOš"

.VTÕT�WJSTUB�ESBNCMJBJT�JS�BUWJSLğËJBJ��QPMJUJLPKF�UBJ�íQSBTUBT�EBMZLBT��

K

Redakcija 3

»Dideli dalykai, dideli pinigai da'nai lieka nepasteb#ti, arba jiems teikiama tiek reik"m#s,

kiek rudenin#ms mus#ms

Ram&no Vaitkaus pie'. www.mrcaricature.lt

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

FAKTAI

GIN(AI SU BANKAIS

I" viso per devynis "i) met) m#nesius Lietuvos bankas gavo 463 pra"y-mus i"spr$sti gin!us su finans) &staigomis. I" j): 252 – d#l gin!) su drau-dikais, 158 – d#l bank) ir 53 – d#l kit) finans) rin-kos dalyvi) paslaug)

Lietuvos banko ap-klausos duomenimis, pastar%j& pusmet& bank) skolinimo nam) (kiams &sigyti b(stui s%lygos buvo ne tokios grie'tos negu prie" pusmet&. Jos su"veln#jo d#l ma'esni) &kei!iamam turtui kelia-m) reikalavim) bei pa-skolos ir &kei!iamo turto santykio palankesnio vertinimo

2012 m. III ketvirt& LB gavo 83 skundus d#l gin!i) su draudimo &mo-n#mis, 8 i" j) nuspr$s-ta i" dalies patenkinti vartotojo reikalavimus. Bendrov#s „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“, Lietuvos filialas, ir „AAS Gjensidige Bal-tic“, Lietuvos filialas, LB sprendimo nevykd#

4BWBJUÕT�UFNB 5Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.4BWBJUÕT�UFNB4 Nr. 43

2012 m. lapkri!io 19–25 d.

"MONI# NAUJIENOS

Stasys Jakeli)nas, ekonomistas

»Bankas siekia pasi)lyti kuo daugiau paslaug& klientui $vertindamas jo galimybes: jis mato jo srautus, pajamas ir atliekamas operacijas. Kita vertus, kuo daugiau paslaug& bankas si)lo, tuo geresn#mis s*lygomis jos gali b)ti teikiamos

»Patirtis rodo, kad klientui, tame pa%iame banke turin%iam ir kredit*, ir gyvyb#s draudim* ar ind#l$, nemokumo atveju bankas pirmiausia pataria kredito $mokoms panaudoti visas "ias santaupas

Ple%ia v#jo j#gaini& park*

V#l Kaune

Traukiasi i" uosto

Pa'abos saul+

Geriausi darbdaviai

Parlamentaro mandat% su Lietuvos Respublikos liberal) s%j(d'iu laim#j$s Klaip#dos uosto direkcijos generalinis direktorius Eu-genijus Gentvilas palieka pareigas ir renkasi darb% Seime. Laikinai Uosto direkcijos generalinio di-

rektoriaus pareigas eis infrastrukt(ros ir pl#tros di-rektor# Roma Mu"eckien#. E. Gentvilui bus i"mok#ta i"eitin# kompensacija u' 5 m#nesius, t. y. apie 50 t(kst. lit). Politikas prasi-tar#, kad Seime nor#t) va-dovauti Audito komitetui.

Lietuvos &moni) grup# „BOD Group“ su partne-riais „Baltic Solar Energy“ ir „ViaSolis“ nusprend# atsisa-kyti standartini) saul#s mo-duli) ir investuoja & unikali% stiklo-stiklo moduli), inte-gruojam) & pastat) fasadus bei stogus, gamyb%. Grup# atkreipia rinkos dalyvi) d#mes&, kad Lietuvoje besi-pu!iantis saul#s energijos j#gaini) statybos burbulas pavojingas visiems rinkos dalyviams ir labiausiai nuo jo nukent#s paskubomis & ne-kokybi"k% Azijos produkcij% investav$ vartotojai.

Geriausiais darbdaviais Lietuvoje paskelbtos rekla-mos bendrov# „adform“, „Lietuvos draudimas“, „Philip Morris Baltic“, far-macijos bendrov#s „Roche Lietuva“ ir „Sanofi-aventis Lietuva“, taip pat telekomu-nikacij) bendrov# „Tele2”.

Tokius rezultatus pristat# kompanija „Aon Hewitt“, pirm% kart% Lietuvoje atli-kusi Geriausi) darbdavi) tyrim%. Labiau & bendrov#s veikl% &sitrauk$ darbuotojai lemia geresnius kompanijos finansinius rezultatus, pa-rod# tyrimas.

-sigaliojus vasaros tvar-kara"!iui pigi) skryd'i) bendrov# „Ryanair“ kit%-met gr%'ina dal& skryd'i) i" Kauno oro uosto. Nuo kovo vidurio i" Kauno „Ryanair“ skraidins & Edinburg%, nuo baland'io bus vykdomi skryd'iai & Alikant$, Birmin-gam%, Londono Gatviko oro uost%, Malt% ir Palm%. Taip pat paliekami skry-d'iai & Bristol& ir Dublin%, ta!iau naikinamas Frank-furto mar"rutas.

Valstybin# komisija leido naudoti pirm%j% bendrov#s „V#j) spek-tras“ v#jo elektrini) parko dal& *ilut#s rajone. Visas 10 elektrini) 21,5 MW instaliuotosios galios kompleksas prad#s veikti

gruod'io prad'ioje. Pasak „V#j) spektro“ direkto-riaus Alvydo Nauj#ko, & parko projekt% investuota 142 mln. lit).

Per metus planuojama pagaminti 60 mln. kWh elektros energijos.

Visori& informacini& technologij& centre jau baigiama statyti ekologi"ka 28,8 t)kst. kv. metr& ploto „BOD Group“ gamykla. AFP

2005 metais , Kaun* at#jusi skryd'i& bendrov# nuo lapkri%io 7 dienos penkis mar"rutus perk#l# $ Vilni&. Reuters

»Manau, tie, kurie rengia pasi)lymus, galvoja ir apie savo klientus. Bank& sektoriuje gan#tinai didel# konkurencija, tod#l pagrindiniai bank& klientai per savo $mones gali daryti $tak* verslo santykiams, neverta su jais 'aisti ir tampyti u' )s&. Kita vertus, net VIP pasi)lymai neb)tinai b)na ypa% aktual)s: da'nai "is 'odis skamba patraukliau nei pasi)lymo turinys

Mindaugas Lapinskas, rinkodaros ekspertas

NUOMON$

Marius Jansonas, Finans( ir kredit( valdymo asociacijos prezidentas

d&l draudimo, – ai%kina S. Abra%kevi$ius. – Pasta-rojo produkto atveju pir-miausia si(loma ne su-tart* nutraukti, o laikinai sustabdyti *mok! mok&-jim#. Ta$iau labai svarbu, kad klientai kuo anks$iau kreipt!si * banko speci-alistus, kurie *vertin) konkretaus kliento b(kl) gal&s jam patarti, kaip spr)sti esamas finansines problemas.“

SEB bankas klientams si(lo tapti pagrindiniu banku – pervesti nuolati-nes pajamas ir naudotis finansini! paslaug! pla-nais: u" nuolatin* m&ne-sin* mokest* klientai gali atlikti neribot# pavedim! skai$i! SEB banke, 5 kar-tus pervesti l&%as * bet kur* kit# Lietuvoje regis-truot# bank#, be papil-dom! mokes$i! naudotis pasirinkta banko mok&-jimo kortele ir kitomis galimyb&mis.

„Finansini! paslaug! planai sukurti i%anali-zavus klient! poreikius, j! atliekam! operacij! banke da"num#, – sako SEB ry%i! su "iniasklaida vadovas Arvydas +ilins-kas. – M(s! analiz& rodo, kad plano „Sumanu“ m&-nesinis 5 lit! mokestis SEB bank# pagrindiniu banku pasirinkusiems klientams yra artimas klient! vidutini%kai per m&nes* da"niausiai i%-leid"iamai minimaliai sumai *vairiems kasdie-niniams mokes$iams ir kitoms kasdienin&ms pas-laugoms.“

Lietuvos banko (LB) specialist! teigimu, pa-si(lymai gali b(ti nau-dingi ir bankui, ir klien-tui. Svarbu, kad bankas teikdamas tokius pasi(-lymus klient# i%samiai informuot! apie finansi-ni! paslaug! teikimo s#-lygas, j! kain# ir termi-nus, galimas pasekmes, suteikt! vis# informa-cij#, turin$i# *takos kli-ento apsisprendimui sudaryti sutart*, kad %is pats priimt! sprendim#, ar pasi(lymas naudin-gas.

%DQNž�JHUXPR�DNFLMRV��LãWLNLPLHPV�DU�QDLYLHPV

"VLTJOJP�LMJFOUP�LPSUFMÕ �TQFDJBMVT�QBTMBVHı�QMBOBT �OVPMBJEB�QBSEVPUVWÕKF� �-JFUVWPKF�WFJLJBOUZT�LPNFSDJOJBJ�CBOLBJ�TJĩMP�MPKBMVNP�QSPHSBNı �QSJFNPOJı �QBEFEBOËJı�TVUBVQZUJ��BS�HBVUJ�QBQJMEPNı�OVPMBJEı�OFCĩUJOBJ�CBOLF��

,PEÕM�JS�Vļ�LÃ�QJMBTJ�HÕSZCÕT�JS�LPLT�UPLJı�QBTJĩMZNı�UVSJOZT GABIJA SABALIAUSKAIT-gabija@ekonomika.lt

'tai vienas ban-kas mainais u" naudojim#si ne ma"iau kaip 5

banko produktais si(lo Auksinio kliento privile-gij# – asmeninio banko konsultanto paslaugas, kit! galimybi!. Ta$iau ekspertai * tokias g&ry-bi! akcijas "i(ri *tariai ir pataria aklai nepasiti-k&ti, o renkantis vertinti kiekvien# bank# atskirai ir konsultuotis, pageidau-tina, su nepriklausomais ekspertais.

„Kai pamatau Auksinio kliento pasi(lymus, kor-teles, matyti, kad jomis galima priri%ti klient#, – svarsto R(tenis Pauk%t&, Lietuvos bank! klient! asociacijos prezidentas. – Tai verslas. Negalima kal-b&ti, kad kas nors daroma visuomenei, jog stipr&t! vidurin& klas&, "mon&s b(t! turtingesni, bankas elgiasi kaip verslo subjek-tas.“

Jis *sitikin)s, kad kon-sultantai, bendraujantys su klientais, n&ra i%ori-niai ir sergi bank! inte-resus, tod&l b(tina pasi-tarti su nepriklausomais ekspertais, galin$iais supa"indinti su skirting! bank! teikiamomis s#ly-gomis.

„Mano bendru po"i(-riu, bankas si(lo tai, kas naudinga jam, o klientas turi tik dalin) informa-cij#, – sako R. Pauk%t&. – Reikalingi konsultantai,

kurie informuot! "mog! apie jam naudingus pa-si(lymus jam reikalin-gais klausimais. Bankas bendraudamas su klientu yra tam tikroje konflikt! situacijoje – jis suinte-resuotas parduoti savo produkt#. Reikia, kad "mon&s suprast! toki# principin) nuostat#.“

Lojalus – tik be paskolosFinans! ir kredit! val-dymo asociacijos (FI-KVA) prezidentas Marius Jansonas *sitikin)s, kad b(sto paskolos neturin-$iam "mogui naudinga tapti lojaliu, auksiniu banko klientu – tokia privilegija jam atveria pi-gesni! banko mokes$i!, kredito korteli!, geresni! kredit! s#lyg! galimybi!. Ta$iau idealiu atveju, anot jo, geriausia tur&ti paskol# viename banke, o auksinio kliento statuso siekti kitame.

„Bankai suteikia auk-sinio kliento status#, bet %itai priimti pavojinga, – tvirtina M. Jansonas. – Realus atvejis: „Snoro“ klientai, tur&j) b(sto paskol# ir laik) santau-pas jame, jau prarado galimyb) disponuoti savo santaupomis. Pavyzd"iui, "mogus tur&jo 110 t(kst. lit! vert&s ind&l* ir 100 t(kst. lit! vert&s b(sto

kredit#. O *vykus bankro-tui ind&lio (atlyginim!, vaik! santaup!) draudi-mas, deja, buvo taikomas tik skirtumui, t. y. tiems 10 t(kst. lit!. Toks apskai-$iavimas reglamentuotas Ind&li! ir *sipareigojim! investuotojams draudimo *statymu. Teori%kai in-d&lis tur&t! padengti pa-skol#, bet prakti%kai taip n&ra: klientas praranda teis) disponuoti kaupto-mis savo l&%omis, kurios nevir%ija paskolos dyd"io, nes *%aldomos ir banko naudojamos tik m&nesi-n&ms paskolos *mokoms. Pavojinga laikyti santau-pas tame pa$iame banke, kuriame turi ir paskol#.“

Pa%nekovas tikina, kad priimdamas bet kok* sprendim# "mogus turi rinktis i% keli! alterna-tyv!, lyginti komercini! bank! teikiamas s#lygas, konsultuotis su nepri-klausomais ekspertais. Anot jo, banko konsul-tantai neretai gyvyb&s draudimo sutart* nurodo kaip b(tin# s#lyg# b(sto paskolai gauti ir pataria klientams apsidrausti investiciniu gyvyb&s draudimu, nors %iems tr(ksta kompetencijos ir net bendr!j! "ini! – kas tos akcijos, obligacijos ir kaip vyksta investiciniai procesai.

„Tai naudojimasis kli-ento "ini! tr(kumu – ban-kai netur&t! %ito daryti, – sako M. Jansonas. – Bet toks vadybinink! darbas: jie turi vykdyti plan#, pa-ranku tai klientui ar ne,

tad si(lo gyvyb&s drau-dim#, II pakopos pensijas. +mogus neretai pasira%o investicini! ar garan-tuot! pal(kan! gyvyb&s draudim# nesuprasdamas net k# pasira%o ir yra pri-verstas mok&ti, nes taip numat& bankas. B(na, kad net jau turin$ius gy-vyb&s draudim# bankas

*tikina, jog reikia naujo, tarkime, kad gal&t! pri-taikyti ma"esn) mar"#, ir klientai jo tikrosios nau-dos net neskai$iuoja. Pa-vyzd"iui, bankas suteikia paskol# 30 met!, o gyvy-b&s draudim# – 10 met!, arba paskol# – 200 000 lit!, o gyvyb&s draudim# – tik 20 000 lit!. Ir skai-

$iuojan$iajam ai%ku, kad %ie draudimai nelaim&s atveju negali duoti nau-dos, sudaryti tik siekiant vadybininko plano vyk-dymo. Taigi jei jau drau-d"iam&s, reikia draustis taip, kad tur&dami pa-skol# jaustum&m&s sau-gesni, sutaupytume, o ne prarastume.“

Draustis apdairiaiLietuvos gyvyb&s drau-dimo *moni! asociacijos prezidentas Art(ras Bak-%inskas patikina, kad gy-vyb&s draudimas su b(sto paskola n&ra privalomas, kita vertus, jo sutarties nutraukti nereik&t!, ta-$iau konkre$ioje situaci-joje tai gali b(ti ir i%eitis

negalintiems mok&ti b(sto kredito *mok!.

„Pats tur&jau gyvyb&s draudim# visai kitur nei paimta paskola, – pasa-koja A. Bak%inskas. – Kai paskolos likutis suma"&jo, gr#"indamas likusi# dal* apsidraud"iau tame pa-$iame banke. Kei$iasi su-tartys, s#lygos, draudimo

ir paskolos suma, galima tur&ti ir kelias draudimo sutartis, pavyzd"iui, kad mirties atveju artimieji nesusidurt! su paskolos gr#"inimo problema, yra daugyb& b(d! ir reikia pasirinkti tinkamiausi#.“

Anot jo, gyvyb&s drau-dimas vertingas prisi-imant finansinius *si-pareigojimus, o kokios r(%ies draudim# rinktis, priklauso nuo kiekvieno gyventojo geb&jim!, be to, b(tina *vertinti rinkos s#lygas, atsi"velgti * gy-vyb&s draudimo sutarties trukm) ir numatyti ga-limus poky$ius ateityje. Gyvyb&s draudimo rinka, Lietuvoje augusi iki 2008 met! vidurio, stabili jau kelet# met!, o apsidrau-dusi!j! ir kartu turin$i! b(sto kredit# dalis ma-"esn&.

Pagal poreikiusBanko „Swedbank“, si(-lan$io jaunimo program# ZOOM, Auksin) ir As-menin&s bankininkys-t&s paslaugas, atstovas spaudai Saulius Abra%-kevi$ius sako, kad siekia sukurti reali# vert) savo klientams, o teikdamas pasi(lymus bankas vis! pirma i%siai%kina j! po-reikius ir suprat)s j! problemas ar galimybes pateikia bent kelis spren-dimus.

„Klientui, susid(ru-siam su finansiniais sun-kumais, galime pasi(lyti *vairi! susidariusios si-tuacijos sprendimo b(d!, – ir d&l pa$ios paskolos, ir

»Bankai suteikia auksinio kliento status*, bet "itai priimti pavojinga

ELTA Asmeninio albumo nuotr. Ruslano Kondratjevo nuotr.

60

40

20

0

–20

–40

–60

–80

–100

PASKOL! NAM! "KIAMS PAKLAUSOS POKYTIS (PROCENT! SKIRTUMAS)

2008

04

)altiniai: Bank( apklausos d*l skolinimosi s+lyg( ir Lietuvos banko skai!iavimai

Paskolos b)stui $sigyti Vartojimo ir kitos paskolos

2008

10

2009

04 20

09 10

2010

04

2010

10

2011

04

2011

10

2012

04

2008

04

2008

10

2009

04

2009

10

2010

04

2010

10

2011

04

2011

1020

12 0

4

2012

10

Bank& atstovai tvirtina siekiantys tvaraus ir ilgalaikio bendradarbiavimo su klientais – kuo geriau patenkinti j& poreikiams taikomus specialius paslaug& planus. Shutterstock

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

20LIETUVOSNAUJIENOS

TOKIO DYD+IO PASKOLOS I* FINANS/ MINISTERIJOS KETINA PRA*YTI SOSTIN.S SAVIVALDYB. BIUD+ETO SKYL.MS KAI*YTI

Optimisti"kiausi darbdaviai

Daugiausia darbuotoj& kit*met priims IT, energetikos, gamybos ir statybos bendrov#s. Fotodiena

ŶKit*met personalo pa-klausa Baltijos "alyse i"liks tokia pat didel# kaip ir "iemet, atskleid# Baltijos "ali& darbo rinkos tyrimas.

Optimisti"kiausiai ir ambi-cingiausiai nusiteik$ Lietuvos darbdaviai, konservatyviau-siai – Estijos. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos darbdavi) per ateinan!ius "e"is m#nesius

planuoja samdyti nauj) dar-buotoj). Atitinkamai Estijoje – 40 proc. ir 50 proc. – Latvi-joje. Pagal darbdavi) planus priimti nauj) darbuotoj) ir didinti atlyginimus 2013 me-tais perspektyviausios bus &mon#s, dirban!ios vienoje i" "i) sri!i): informacini) tech-nologij), energetikos, gamy-bos, statybos, transporto/logistikos.

âHãŏOš�PDLWLQD�GLGHOL�PRNHVþLDL"OBMJUJLBJ�TVTLBJËJBWP �LBE�MJLWJEBWVT�ğFğÕMJO×�FLPOPNJLÃ�-JFUVWPKF�í�CJVEļFUÃ�CĩUı�QBQJMEPNBJ�

TVSJOLUB�� ��NMSE��MJUı��7FSTMJOJOLBJ�QSJQBļíTUB �LBE�ğBMZKF�NPLFTUJOÕ�OBğUB�QFS�EJEFMÕ �UPEÕM�ğFğÕMJOÕT�FLPOPNJLPT�NBTUBJ�OFTJUSBVLJB�

EVELINA POVILAITYT-evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Prakti%kai visi%kai likviduoti „%e%&-lio“ ne*manoma, ta$iau „Swed-

bank“ Asmenini! finans! instituto atlikta gyventoj! mokam! mokes$i! analiz& atskleid&, kad sumokant visus vartojimo, sociali-n&s apsaugos ir pajam! mokes$ius vien gyvento-jai konsoliduot# valstyb&s biud"et# papildyt! apie 7,5 mlrd. lit!.

„L&%!, papildomai su-rinkt! vien i% vartojimo mokes$i!, pakakt! pa-dengti i% gyventoj! pa-jam! mokes$io (GPM) su-renkamas pajamas, – sako „Swedbank“ Asmenini! finans! instituto vadov& Lietuvoje Odeta Blo"ien&. – O * skai$iavimus *trau-kus socialin&s apsaugos *mokas, darbdavio su-mokamas u" darbuotoj#, pelno ir kitus mokes$ius, papildom! mokestini! pajam! suma i%augt! dar stipriau.“

Nuostoliai dideliLietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomeni-mis, %e%&lin& ekonomika

2011 m. %alyje siek& 27 proc. bendrojo vidaus pro-dukto.

„Swedbank“ Asme-nini! finans! instituto skai$iavimais, daugiausia mokestini! pajam! i% gy-ventoj! valstyb& netenka d&l neoficialaus darbo (apie 2,34 mlrd. lit!), taip pat nelegalaus preki! ir paslaug! tiekimo (2 mlrd. lit!), j! pardavimo (1,1 mlrd. lit!) ir tiek pat d&l kontrabandos.

O. Blo"ien&s teigimu, valstyb&s nuostolis vien d&l i% gyventoj! nesuren-kam! mokes$i! suma"&t! palengvinus dirbantiems tenkan$i# mokestin) na%t#.

„Vidutinis lietuvis daugiau nei 40 proc. savo darbo u"mokes$io neatskai$ius mokes$i! skiria mokes$iams sumo-k&ti, – teigia ji. – Prid&jus darbdavi! sumokamus mokes$ius – %i dalis vir%ija 55 proc. Suma"inus darbo s#naudoms tenkan$i# mokestin) na%t# galima

tik&tis ma"esnio mokes$i! vengimo ir %e%&lin&s eko-nomikos dalies.“

N#ra balanso Savaitra%$io „Ekonomika.lt“ kalbinamas Lietuvos nekilnojamojo turto agen-t(r! asociacijos preziden-tas Vytas Zabilius sako, kad %alyje b(tina ma"inti mokes$ius ir %e%&lin) eko-nomik#. Anot jo, %alyje per daug apmokestinama darbo j&ga, o kapitalas – nepakankamai.

„Tur&t! b(ti nustatytos didesn&s baudos u" dalyva-vim# %e%&lin&je ekonomi-koje, bet kartu turi b(ti ma-"inami ir mokes$iai, – sako V. Zabilius. – 2009-aisiais mokes$iai buvo padidinti, ta$iau atrodo, kad su „%e-%&liu“ elgiamasi gan %vel-niai. Darbo s#naudos yra per daug apmokestintos, o kapitalo – per ma"ai. 'i# proporcij# reik&t! pa-keisti, tai b(t! logi%ka. Kalb&damas apie kapital# turiu omenyje pastatus, *renginius bei automo-bilius ir pan. Padidinus %iuos mokes$ius galima b(t! proporcingai suma-"inti mokestin) na%t#, ten-kan$i# darbuotojams.“

Jis priduria, kad darbo

j&ga apmokestinama per daug, rodo ir %e%&lin&s ekonomikos problema. Anot jo, ne pro %al* b(t! padidinti ir neapmokesti-nam#j* minimal! darbo u"mokest*, nes tada darb-daviai gal&t! pasamdyti daugiau darbuotoj!, jiems daugiau mok&ti, ma"&t! nedarbas.

„Ekonomika tik bando atsistoti ant koj! ir n&ra labai tvari, tod&l vis dar eg-zistuoja vidaus vartojimo problema. Eksportuotojai yra atsigav) daugiau nei vietos rinkoje veikiantys dalyviai“, – konstatuoja jis.

Kaip teigiamus pavyz-d"ius V. Zabilius *vardija Estij#, kurioje n&ra mokes-$i! investuojamam pelnui ir Lenkij#, kuri taiko len-gvatas pensij! fondams Lenkijoje taip skatindama pastaruosius investuoti vietos rinkoje.

Smulkiesiems nepadedaKita verslinink& „Vyno klubo“ vadov& ir bendra-turt& Rasa Starkus sako, kad Lietuvoje problema – ne mokes$i! dydis, o spaudimas juos mok&ti ne-atsi"velgiant, ar verslas tai gali %iandien daryti.

„D"iaugiuosi, kad eko-

nomin& pad&tis stabiliza-vosi, ta$iau ji nepasitais&, – teigia ji. – Be to, i%lieka sezoni%kumas. Giliai %ir-dyje esu patriot& ir "inau, kad valstybei reikia l&%!. Galb(t d&l mokes$i! mo-k&jimo %iandien problem! kyla ma"iau, ta$iau verslo palaikymo tr(ksta.“

Anot verslinink&s, di-d"iausia problema verslui – reikalavimas i%kart su-mok&ti prid&tin&s vert&s mokest* (PVM), nors *mo-

n&s dar b(na negavusios pinig! u" i%ra%ytas s#skai-tas.

„Anks$iau mok&jimus buvo galima i%d&lioti per tam tikr# laikotarp*, – pa-sakoja R. Starkus. – Da-bar taip n&ra – tai stabdys. Man patinka, kad Lenki-

joje %iuo metu svarstoma galimyb& PVM mok&ti tik u" apmok&tas prekes. Juk mes susitariame d&l pre-ki! pardavimo, ta$iau ap-mok&jim# u" jas gauname po keturi! m&nesi!. Ir net valstybin&s institucijos ar *mon&s s#skaitas apmoka po m&nesio, ta$iau pati valstyb& reikalauja PVM sumok&ti i%kart.“

„Vyno klubo“ vadov& teigia, kad %iuo metu ins-titucijos linkusios daugiau pad&ti did"iosioms *mo-n&ms, ta$iau ma"osioms pagalbos rank# i%tiesia re$iau.

„Smulkiesiems apskri-tai su valstyb&s institu-cijomis sunku %nek&tis, – konstatuoja ji. – D&l kit! mokes$i! sunku k# pasa-kyti. Galb(t darbo j&g# rei-k&t! apmokestinti ma"iau, nes darbuotojas suintere-

suotas gauti atlyginim#, o darbdavys, esant dabarti-n&ms ekonomin&ms s#ly-goms, gali mok&ti ribotai. Manau, verslininkams reikia pad&ti, kad jie i%si-laikyt!, o ne didinti mo-kes$ius ir versti u"sidaryti versl#.“

Biurokratija kenkiaPasak R. Starkus, la-bai svarbu valstyb&je i%laikyti s#"iningumo princip#: gyventojas ar verslininkas mok&damas mokes$ius turi jausti to naud#.

„Puikiai "inau, kiek mokes$i! sumoku pati ir kiek papildomai turiu i%-leisti nor&dama i%laikyti t&vus, nes jie pensijos pakankamai negauna. Nors sakoma, kad i% t! sumokam! mokes$i! mes i%laikome dabarti-

nius pensininkus“, – sako verslinink&.

Mobiliojo ry%io opera-toriaus „Bit&“ vadovas Chrisas Robbinsas sako, kad bendrovei nekyla problem! d&l mokes$i! mok&jimo ar na%tos dy-d"io. Ta$iau pabr&"ia, kad Lietuvos mokestin& poli-tika tur&t! b(ti nukreipta * dviej! sri$i! augim#: tiesiogines u"sienio in-vesticijas ir ypa$ * smul-kiojo bei vidutinio verslo pl&tr#.

„Kiek pats esu susi-d(r)s, did"ioji problema da"niausiai yra ne patys mokes$iai, o j! politika ir biurokratija. Mano nuo-mone, dar daug yra gali-mybi!, kaip formuojant mokes$i! politik# galima pad&ti smulkiajam ir vi-dutiniam verslui“, – sako Ch. Robbinsas.

FAKTAI

MOKES(I. MOK-JIMAS !IEMET

Per "i) met) 9 m#n. daugiausia pajam) gau-ta i" PVM – 6,8 mlrd. lit) (planas &vykdytas 99,2 proc.)

Per "& laikotarp& u' visas akcizines prekes gauta 2,4 mlrd. lit) pajam) (planas &vykdytas 100,1 proc.)

Pelno mokes!io "iuo laikotarpiu surinkta 750,6 mln. lit) (planas &vykdytas 102,6 proc.)

Pajam) i" GPM gauta 2,85 mlrd. lit) (planas &vykdytas 105,5 proc.)

Verslininkai mano, kad Lietuvoje per daug apmokestinama darbo j#ga ir per ma'ai padedama verslui mokant mokes%ius. Fotodiena

Skolina daugiau

V. Vasiliauskas d'iaugiasi, kad verslui bankai skolina noriau. Fotodiena

ŶVertinant dabartin+ kredito rink* pastebima, kad $vyko l)'is ir bankai verslui skolina noriau, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliaus-kas.

„-vyko persilau'imas ir po truput& &mon#ms skolinama vis daugiau. Kalbant apie verslo paskol) poky!ius v#l

matome pozityvi% trajektorij%, bet padid#jimas n#ra toks di-delis“, – sak# jis.

V. Vasiliausko teigimu, prie'astimi, l#musia pozityv), nors ir lengv%, skolinimo au-gim%, galima pavadinti pal(-kan) dyd&.

Jis pabr#'#, kad pasiekusios ma'iau nei 4 proc. rib% pal(-kanos "iuo metu yra istori"kai 'emiausios.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

VALSTYB!S NETENKAMOS MOKESTIN!S PAJAMOS I" GYVENTOJ# D!L "E"!LIN!S EKONOMIKOS 2011 M., MLN. LT1

Neoficialus darbasKontrabanda Nelegalus preki& ir paslaug& tiekimasNelegalus preki& ir paslaug& pardavimasKita

Valstyb#s nuostolis Vidutinio DU mokes!iai (tik gyventojams priskiriama j( dalis)21 proc. PVM+Akcizai21 proc. PVM21 proc. PVM21 proc. PVM

Valstyb#s nuostolis 2 346.641 102.842 010.391 148.808 61.607 470.27

)altinis: „Swedbank“ Asmenini( finans( instituto skai!iavimai, remiantis Statistikos departamento, LR Finans( ministerijos, LLRI ir rinkos tyrim( bendrov*s „Nielsen“ duomenimis

»Problema – ne mokes%iai, o biurokratija

»Darbo j#ga apmokestinama per daug

spr)s. Neatsakytas ir strateginis klausimas, kaip bus *gyvendinamas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas.

KT patvirtino, kad laikinai ma"inti perve-dimus * Antrosios pa-kopos pensij! kaupimo fondus galima, ta$iau tik tuo atveju, jei numa-tytas ai%kus kompen-savimo mechanizmas: kada, kiek ir kaip bus kompensuojama. Poli-tik! kalbos, kad kada nors "mogus gaus di-desn) „Sodros“ pensij#, neatitinka tokio mecha-nizmo kriterij! – n&ra ai%ku nei kiek, nei kada ji bus didesn&.

Gal! gale n&ra garan-tij!, kad ji tikrai padi-d&s. Ateityje mokam! „Sodros“ pensij! dyd"i! turb(t nedr*st! progno-zuoti net did"iausi eks-pertai.

,statymo pataisos pri-imtos kiek chaoti%kai, paskutin&mis minut&-mis i%einant senajam Seimui. I% to, kas jau daugma" ai%ku, galima pasakyti, kad i% dalies pavyko atvesti politikus * prot#, jog jie nepriimt! pa$i! radikaliausi! ir kaupiantiesiems nenau-dingiausi! sprendim!. Priimtos nuostatos artimos anks$iau Vy-riausyb&s si(lytiems pakeitimams, tai vienas geresni! variant!.

Ta$iau d"iaugtis n&ra ko, nes pagrindinis dy-dis, kurio augimo mes siek&me, – „Sodros“ pervedimai * antrosios pakopos pensij! fondus – nebuvo padidintas: nuo 2014 met! iki pat 2020 met! lieka 2 proc. Bet atsiranda galimyb& i%reik%ti vali#: nuo 2013 met! baland"io iki 2013 met! rugs&jo nuvykus * savo kaupimo bendrov) para%yti pra%ym# – pri-sid&ti i% savo ki%en&s pervedant papildom# procent# nuo savo pa-jam!, jau atskai$ius mokes$ius. Tokiu atveju b(t! gaunama 1 proc. subsidija. O nuo 2014 met! iki 2016 met! lei-d"iama prisid&ti 1 proc. kaupiam#ja *moka, tada Vyriausyb& taip pat pri-d&s 1 proc. subsidij#, ta$iau ne nuo realaus atlyginimo, o nuo vidu-tinio darbo u"mokes$io (VDU). Nuo 2016 met! i% savo ki%en&s b(t! ga-lima prisid&ti 2 proc., tuomet Vyriausyb& pri-d&t! dar 2 proc., bet v&l – nuo VDU.

Anks$iau buvo si(-lyta, kad jei "mogus ne-i%reik% jokios valios, jo *mokos bus sustabdytos ir visi mokami mokes-$iai keliaus tik „Sodrai“. A$i( Dievui, politikai nesiry"o taip drasti%kai

"lugdyti reformos. 'iuo metu "mogus tur&s gali-myb) pasirinkti – kaupti papildomai ar gr*"ti * „Sodr#“. Daugeliui "moni!, nusprendusi! nieko nekeisti, nereik&s nieko daryti: nepateik) jokio pra%ymo jie liks prie senosios sistemos, iki 2020 met! leid"ian-$ios pervesti 2 proc., "adama, kad nuo 2020 met! dalis did&s iki 3,5 proc, o kit#met, perei-namuoju laikotarpiu, pervedim! dydis tur&t! augti iki 2,5 proc., jei jis nebus pakeistas.

Lieka du klausimai: taktinio pob(d"io, k# darys naujoji vald"ia, nes pataisas versda-miesi per galv# pri&m& „nueinan$ios“ vald"ios atstovai. Po keli! dien! tur&sime nauj#j* Seim# ir Vyriausyb), sunku prognozuoti, k# jie nu-

MARIJUS KALESINSKAS Pensij( fond( dalyvi( asociacijos valdybos pirmininkas

SKAITYTOJO KLAUSIMAS? Kuo svarb)s Pensij& sistemos reformos

$statymo pakeitimai?

KLAUSKITESi(skite jums kylan!ius klausimus ,vairiomis ekonomin*mis temomis ir kiekvien+ savait- !ia pateiksime ekspert( atsakymus. info@ekonomika.lt arba Facebook tinkle

M. Kalesinskas: i" dalies pavyko atvesti politikus $ prot*, kad jie nepriimt& radikaliausi& ir kaupiantiesiems nenaudingiausi& sprendim&. Fotodiena

»!iuo metu 'mogus tur#s galimyb+ pasirinkti – kaupti papildomai ar gr$'ti $ „Sodr*“

mln.

-JFUVWPKF8

Miroslavas Lu!inskis, „Critical Security“ direktorius:Versle ir valstybiniame sektoriuje atsiranda vis daugiau elektronini( paslaug( sistem(, kuri( saugumas nebuvo ,vertintas atliekant ,silau.imo testus, kurie yra bene vienintelis kelias ,sitikinti, ar sistemos saugumo lygis priimtinas. Nema.a dalis tokio pob&d.io sistem( turi saugumo sprag( ir yra lengvai pa.eid.iamos

Andrius *aveiko, ATEA IT Informacin#s saugos skyriaus vadovas: Da.nai nutinka, kad bendrov*s ,sigyja ger+ ,rang+, bet nei'naudoja jos galimybi( ir kartais palieka veikti tik su baziniais nustatymais. Reikia nepamir'ti, kad vien technin*s priemon*s n*ra vaistas nuo vis( problem(, ne ma.iau svarbu yra darbuotoj( 'vietimas ir tinkamas priemoni( panaudojimas

NUOMON$Saugumas ne$vertintas Ne vien technin#s priemon#s

,PLJPT�EJEļJBVTJPT�-JFUVWPT�CFOESPWJı�*5�TBVHVNP�TQSBHPT

Asmeninio albumo nuotr.Asmeninio albumo nuotr.

%DQNDL�QXR�šVLODXåŏOLž�

QHDSVDXJRWL-JFUVWPT�CFOESPWÕT�TVOLNFËJV�QSBEÕKP�UBVQZUJ�JS�HFSPLBJ�TVNBļJOP�Kı�WFSTMP�TBVHVNVJ�TLJSJBNBT�JOWFTUJDJKBT �P�UVP�OFSFUBJ�TVTLVNCB�QBTJOBVEPUJ�

LPOLVSFOUBJ�

Saugumo ekspertas Raimundas Kales-nykas, kurio vado-vaujama bendrov&

„Corporate Securitus“ pra-&jusi# savait) pristat& TOP 1000 Lietuvos bendrovi! s#ra%o saugumo tyrim#, teigia, kad "iniasklaidoje retai pasigirsta naujien! apie *silau"imo atvejus, ta$iau jie yra gerokai da"-nesni nei gali pasirodyti i% pirmo "vilgsnio, o ypa$ – bank! sektoriuje.

? Su kokiomis saugumo problemomis da'niausiai

susiduria Lietuvos verslininkai?Lietuvos versle i%ry%-

k&ja dvi esmin&s proble-mos. Pirma – informacini! technologij! (IT) ir elek-tronini! duomen! saugu-mas, o antra – problemos, susijusios su bendrov&s darbuotoj! kaupiama in-formacija. 'ios problemos

PAULIUS GRINKEVI(IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

aktualios d&l dviej! pagrin-dini! dalyk! – prastesnius laikus i%gyvenan$io verslo ir d&l kriz&s paa%tr&jusios konkurencijos.

? K* patartum#te daryti bendrov#ms, kurios neturi

galimybi& daug investuoti $ saugum*, bet nori tai pada-ryti?

Jei bendrov&s apyvarta ma"a ir nedaug darbuo-toj!, pirmiausia reikia kreipti d&mes* * tai, su kuo susiduriama kasdienin&je veikloje – pasirinkti tin-kamus telekomunikacij! partnerius: kas valdo ser-verius, tas valdo vis# infor-macij#.

Jei samdoma kokia nors *mon&, tuomet reikalauti konfidencialumo sutarties. Patar$iau orientuotis ne tiek * technines galimybes, bet * procesus ir poreikius.

? Per tyrimo pristatym* u'simin#te, kad dabar

netinkamai sprend'iamos

b)simos atomin#s elektrin#s energetinio saugumo proble-mos. Paai"kinkite, k* tur#jote omenyje.

Dabar apie energetin* saugum# kalbama kaip apie technologin* rei%kin*, bet nekalbama kaip apie energetinio saugumo kom-pleks# ir apie tai, k# kon-kre$iai daryti norint apsi-saugoti.

O pirmiausia reikia *vertinti rizik#, nubrai"yti saugumo rizikos matric#, rizik# sugrupuoti ir atlikti analiz). Prioritetas turi b(ti skiriamas ne vietai, o teritorijos saugumui. Tam reikia sutvarkyti leidim! kontrol), tinkamai atrinkti ir pamokyti "mones, kurie atliks statybas ir teiks pas-laugas, ie%kos partneri! tarp valstybi!.

Nereikia ruo%tis "em&s dreb&jimui ir tam inves-tuoti du milijardus lit!. Kad apsisaugotume, mums u"tekt! sutvarkyti "mogi%-kuosius i%teklius ir tai kai-nuot! %imt# milijon! lit!. +inoma, dar ka"kiek reik&s skirti ir IT duomen! baz&s apsaugai.

? Bendrov#s retai pripa'$sta nukent#jusios nuo $silau-

'#li&, nes bijo, kad suprast#s j& reputacija. Ar tyl#ti ir sl#pti $silau'imo fakt* – geriausia i"eitis?

Lietuvoje "inomi tik pa-vieniai %nipin&jimo byl! atvejai – bendrov&s niekur nesikreipia, nes bijo, kad rinkoje bus laikomos kaip nesaugios, be to, nustatyti *silau"imo kaltininkus – il-gas ir sud&tingas procesas.

Pavyzd"iui, bankai ski-ria daug d&mesio apsaugai ir su *silau"imais susidu-ria da"nai, bet ar gird&-jote, kad bankas pasakyt! – buvo *silau"ta ir pavogta kliento informacija arba pinigai? Tokios informa-cijos pavie%inimas bankui gali reik%ti milijono arba milijardo kliento pinig! praradim#. Da"niausiai tie

bankai %i# sum# nusira%o * savo nuostolius, visk# nu-tyli ir sustiprina arba su-kuria savo saugos sistemas. Bet nutyl&ti yra blogai, nes pavie%inus fakt# suakty-vinamas verslo saugiklis. Sprendimas nutyl&ti yra netinkamas, nes jis kitoms *mon&ms sudaro s#lygas toliau piktnaud"iauti. Juk Lietuvoje yra toki! *moni!, kurios ver$iasi vien %nipi-n&jimo veikla.

? Kartais pa'velgus $ kai kuri& $moni& apsaugos darbuo-

toj& am'i& kyla abejoni&, ar i"kilus saugumo problemoms jie sugeb#t& susitvarkyti. Ap-saugos darbuotojai Lietuvoje tinkamai parengiami?

Apsaugos darbuotojas yra bendrov&s saugumo

dalis. Ar jie Lietuvoje turi pakankamai *g(d"i! teikti paslaugas? Nepakanka-mai, j! turimi *g(d"iai lyg(s nuliui. Pagal dabar Lietuvoje patvirtint# ap-saugos darbuotojo ren-gimo program# asmeniui, norin$iam tapti apsaugos darbuotoju, u"tenka i%eiti 50 valand! *vadini! mo-kym! kurs# ir 24 valand! %audymo kurs#. Para ir a% jau turiu ginkl#, o *g(d"i! joki!. Kitose Europos vals-tyb&se apsaugos darbuo-toj! parengimas yra toks kaip policijos pareig(n!, yra atskiros programos, apsaugos darbuotojas mo-komas atpa"inti potencial! %nipin&toj#. Lietuvoje ap-saugos darbuotoj! paren-gimas yra absurdas.

CV Raimundas Kalesnykas

1997 m. baig# Lietuvos teis#s akademij% (dabar – Mykolo Romerio universitetas) ir &gijo teisininko specialyb$

2006 m. gavo socialini) moksl) teis#s krypties dak-taro laipsn&

Vilniaus teis#s ir verslo kolegi-jos Teis#s fakulteto dekanas

„Corporate Securitus“ direktorius

Pasak R. Kalesnyko, 17 proc. apklaust& bendrovi& teigia, kad j& verslo saugumui buvo kilusi gr#sm#. Aivaro Zujaus nuotr.

»Ar apsaugos darbuotojai Lietuvoje turi pakankamai $g)d'i& teikti paslaugas? Nepakankamai, j& turimi $g)d'iai lyg)s nuliui

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

4BWBT�WFSTMBT10

Kli)tys kelyje $ s#km+ Kod*l kai kurie .mon*s ,gyvendina savo tikslus, o kiti lieka prie sudu.usios geldos? Taip nutinka, nes vieniems pavyksta ,veikti kelyje pasitaikan!ias kli&tis, o kiti nesugeba susidoroti su kilusiomis problemomis.

Skolos v#l prad#jo augtiKeturis m*nesius ma.*j- ,moni( pradelsti mok*jimai spal, padid*jo 82 mln. lit(, o bendras ,siskolinim( portfelis pasiek* 5,2 mlrd. lit(. Did.iausiu tempu verslo ,siskolinimai padid*jo bankams ir kredito uni-joms, o spar!iausiai su-ma.*jo telekomunikacij( paslaugas teikian!ioms bendrov*ms.

Verslus su'lugd+ i"radimaiMil.ini'kais .ingsniais , priek, 'uoliuojan!ios technologijos yra nesu-stabdomos. Kai naujos technologijos kei!ia sen+sias, d*l nauj( produkt( atsiradimo ankstesnieji tampa ma.iau patraukl&s ir vartojami, o kai kurie – visi'kai nereikalingi.

www.ek.ltNAUJIENOS TAVO

VERSLUI

Ar prasid%jus &ildymo sezonui

suma'inote savo i&laidas?

%ia jungiasi www.ek.lt draugai

3DGŏV�YHUVOXL�VXWDXS\WLŶProgramin# $ranga – ne maisto produktas: ji nesensta, o naudojimosi licencija garantuoja programos palaikym*. Versle nei"siver%iama be to, o $sigijus naudot* programin+ $rang* ne ma'iau kaip 5 darbo vietoms galima prad#ti j* naudoti jau po 48 valan-d& ir taip sutaupyti iki 90 proc. i"laid&.

,mon& „blueSoft.lt“ rado nauj# ni%# kompiu-terini! program! rinkoje ir skai$iuoja pirmuosius „Microsoft Server“, „Mi-crosoft Office“ program! pardavimo sandorius. Kaip sako jos *k(r&jas Li-nas Steponavi$ius, vos dvi savaites gyvuojantis vers-las atrodo perspektyvus.

„I% prad"i! reikia ge-rai informuoti klient# apie naudotos programi-n&s *rangos teis&tum#, kiti mano, kad tai ne-legalu. Anks$iau toki! galimybi! nebuvo, nors *mon&se dirbantys IT spe-cialistai "ino, kad progra-min) *rang# perparduoti galima, – sako L. Stepo-navi$ius. – Kai vyksta pirkimas, atsiun$iame s#skait# su jau veikian$iu registracijos raktu, tuo-met klientas j# apmoka,

o mes informuojame gamintoj# „Microsoft“ apie galutinio vartotojo pasikeitim#. N&ra jokios rizikos: klientas gauna rakt# ir mato, kad *ranga veikianti.“

Dar %i# vasar# teisme Vokietijoje kompanija „Oracle“ pralaim&jo byl# naudotos programin&s *rangos bendrovei „Used Soft“, o sprendimas atv&r& nauj! galimybi! kompiu-terini! program! rinkoje. L. Steponavi$ius sako, kad „blueSoft.lt“ verslo mode-lis skiriasi – licencijos le-galiai perleid"iamos pagal kompanijos gamintojos „Microsoft“ taisykles.

„Dabar dirbu su di-d"iausiais brit! partne-riais, esu Baltijos regiono atstovas, tod&l kitos kom-panijos jau nebegal&s ben-dradarbiauti su jais, tur&s ie%koti kit! kontakt! ar gauti licencijas, nat(ralu, kad jiems bus sunkiau, bet susiformuos rinka, o konkurencija – tik * naud# vartotojui“, – ai%kina jis.

Populiariausia Lietu-voje – kompanijos „Micro-soft“ programin& *ranga, toliau *mon&s „blueSoft.lt“ „krep%elyje“ – SAP, „Citrix“, „Novell“ pro-dukcija, ta$iau, „blueSoft.lt“ *k(r&jo teigimu, j# Lietuvoje *sigyt! retas vartotojas. Pavyzd"iui, SAP – verslo valdymo sis-

temos, naudojamos dide-li! *moni!, jomis domisi ir Lietuvos verslininkai. Naudotos SAP licencija atsieina apie 40 proc. pi-giau nei naujos *rangos sutartis, paprastai darbo vietai kainuojanti 8 t(kst. lit!.

„Peln# gauname i% ko-misini! mokes$i!, kurie siekia nuo 10 iki 15 proc. Randame klient#, kuris nori pirkti naudot# pro-gramin) *rang#, ir susi-siekiame su partneriais Did"iojoje Britanijoje. Apyvartini! l&%! kaip ir nereikia, tiesiog pelnas. Dabar, pavyzd"iui, jis sie-kia pusantro t(kstan$io lit!“, – skai$iuoja L. Ste-ponavi$ius.

„blueSoft.lt“ *k(r&jas tvirtina, kad naudota programin& *ranga nuo naujos beveik nesiskiria – naujoji turi daugiau funk-cij!, kuriomis vartotojas neb(tinai naudosis, o se-nesn& – ma"iau, bet yra atnaujinama. Pavyzd"iui, 2007 met! „Microsoft Of-fice“ versijos i% gamintojo *sigyti jau negalima, o naudota programa darbo vietai kainuot! 600 lit!, kai nauja bendro licen-cijavimo sutartis – apie 1 t(kst. lit!.

„Daug *moni! Lietu-voje naudoja nelegali# programin) *rang#. Da"-nai jos u"siima interne-tini! puslapi! k(rimu, tai b(na brangios progra-

GABIJA SABALIAUSKAIT-gabija@ekonomika.lt

„blueSoft.lt“ $k)r#jas L.Steponavi%ius sako, kad viskas priklauso nuo rinkos poreiki&: verslo prad'ia l)kes%ius pateisino, ta%iau gal ir pasisek# – laiku atsidurti tinkamoje vietoje. Bendrov*s nuotr.

»I" prad'i& reikia gerai informuoti klient* apie naudotos programin#s $rangos teis#tum*, kiti mano, kad tai nelegalu

1. Taip 41%

)altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 353 respondentai

SAVAIT$S KLAUSIMAS

5

1

42

32. Ne 31%

3. Sutaupiau jau anks!iau 4%4. *ildym% reguliuojuosi pagal turimas l#"as 8%

5. Man "is klausimas neaktualus 16%

I'laidos apmokant s+skaitas u. 'ildym+ – kiekvien+ sezon+ 'alyje aktualus klausimas ir vienas i' energetikos politikos prioritet(. Prognozuota, kad ',met s+skaitos pasieks rekordus ir gyventojai ims jam ruo'tis anks!iau. Tokio patarimo paklaus* tik ma.a dalis apklaust(j(, daugiausia respondent( teigia i'laidas suma.in- v*liau – vos jam prasid*jus.

mos, pavyzd"iui, „Pho-toshop“, deja, mes kol kas toki! pasi(lyti negalime, – sako jis. – Yra ir insti-tucij!, nuolat tikrinan$i! *mones, ir pasitik&jimo telefonas. Anks$iau ar v&liau jos turi legalizuoti programin) *rang#, nes galiausiai ji gali kainuoti kur kas brangiau.“

Kaip sakoma, godus moka du kartus – L. Ste-ponavi$ius pasakoja, kad aptikus nelegali# progra-min) *rang# *mon&s kom-piuteriuose skiriamas *sp&jimas arba bauda vi-suomet didesn& nei nau-dojimosi licencijos vert&, o net ir sumok&j)s baud# vartotojas licencijos ne-gauna.

"DOMU Savaitra'!iui „Ekonomika.lt“ ,domu, kaip pirmuosius .ingsnius sekasi .engti ma.am ar vidutiniam verslui. Tik ,k&r*te savo kompanij+, prad*jote versl+ ar jau s*kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

16XVWRN��ĭNYėSN��äLOWDL�QXVLä\SVRN�LU�SDVLUXRäN�

GæLDXJVPLQJLHPV�GDO\NDPV

2,äVLULQN�SDWRJLDXVLĊ�

SUHQXPHUDWRV�XæVDN\PR�YLHWĊ��DUWLPLDXVLĊ�

/LHWXYRV�SDäWR�VN\ULŧ�DUED�VYHWDLQHV�zurnalai.lt ir prenumerata.lt

33UHQXPHUXRN�

ÅVNDQŧMĭ´�æXUQDOĊ�9,5789Ė�

�����LHPV�PHWDPV

4'DEDU�SDJDOYRN�DSLH�DUWLPXRVLXV��NXULH�

VDYR�GDUEDLV�LU�ä\SVHQD�QXVLSHOQė�PLHORV�NDOėGLQėV�GRYDQėOėV

57XRPHW�SDNDUWRN�æLQJVQĭ�1U�����WLN�äĭNDUW�SUHQXPHUXRN

DUWLPLDXVLHPV�ELÿLXOLDPV�DU�JLPLQDLÿLDPV

6'æLDXNLV�QXYHLNęV�JHUĊ�GDUEĊ�LU�VXWHLNęV�VDX�LU�NLWLHPV�SULHæDVWĭ�QXVLä\SVRWL�NDVNDUW��VXODXNXV�QDXMR�æXUQDOR�QXPHULR

D!iaugsm" medyje i#pai#o i#tikimi prenumeratos akcij$ draugai –

Prenumeratos akcija vyksta iki #. m. gruod!io 10 d. METIN!S PRENUMERATOS KAINA – 54,48 Lt

75şSLQNLV�MDXNLŧ�

NDOėGLQLŧ�VXVLEşULPŧ�SODQDYLPX�LU�QHSDPLUäN�QXVLŧVWL�äYHQWLQLR�PHGLQLR�

DWYLUXNR�WLHPV��NXULH�WROL

8,U�SULHä�SDW�.DOėGDV�7DYR�QDPXV�SDVLHNV�SLUPDVLV������PHWŧ�æXUQDOR�9,5789Ė�QXPHULV�LU�PLHOD�GRYDQėOė���

9���WDL�QDXMLHML�

,ã6.,57,1,$,�0(',1,$,�

6.,578.$,��NXULXRV�JDXV�9,6,��æHQJę�äLXRV���æLQJVQLXV�ĭ�GæLDXJVPĊ

9 !ingsniai " d!iaugsm#

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

KRIMINALIN$SNAUJIENOS

SAVAIT-S KRIMINAL.

TOP 3

E U R O P A . Lapkri!io pabaigoje Europos Komisija skirs "e"ioms pasau-linio lygio kompanijoms bau-das u' kartelin& susitarim%. „Philips“, „LG Electronics“, „Samsung SDI“, „Thomson“, „Matsushita“ (m(s) rinkoje 'inoma kaip „Panasonic“) ir „Toshiba“ kaltinamos susita-rus laikyti auk"tas televizori)

kainas. Pana"(s veiksmai praktikuojami nuo XX a. pa-skutinio de"imtme!io pabai-gos. I T A L I J A . Italijos prokurat(ra apkaltino reiting) agent(ras „Stan-dard & Poor's“ ir „Fitch“ ma-nipuliacijomis rinkoje. Kal-tinimai pateikti septyniems asmenims. Tyrimas prad#-

tas, kai Italijos vartotoj) grup# 2010 metais pateik# skund% d#l kitos reiting) agent(ros „Moody's“ d#l Italijos skolinimosi reitingo suma'inimo: kilo suirut# fi-nans) rinkose ir i"augo "alies skolinimosi kaina.J A V . Naftos kompanija „British Petroleum“, kurios naftos

platforma „Deepwater Ho-rizon“ nuskendo Meksikos &lankoje ir suk#l# rimt% eko-login$ katastrof%, sumok#s rekordin$ baud%, prane"a "altiniai. Iki "iol did'iausia bauda per vis% JAV juridin$ prak-tik% buvo skirta farmacijos kompanijai „Pfizer“ – 1,3 mlrd.

Atskleid# "e"#lin+ prekyb*Ignalinoje ir Var#noje verslininkai neteis#tai peln#si i" gryb&. Fotodiena

ŶFinansini& nusikaltim& tyrimo tarnyba su Kauno apygardos prokurat)ra atskleid# Ignalinoje ir Va-r#noje veikusi* asmen& grupuot+, kuri i" milijoni-n+ apyvart* siekian%ios "e"#lin#s prekybos grybais peln# daugiau kaip milijon* lit&.

Tyr#jai i"ai"kino, kad per pusmet& grybus super-kanti bendrov#, registruota

Nu"alinti "e"i pareig)nai

Teismas nu"alino "e"is korupcija $tariamus Migracijos departamento pareig)nus. Fotodiena

ŶTeismas pusei met& nuo pareig& nu"alino "e"is korupcija $tariamus Migracijos departamento pareig)nus, kurie gal#jo pelnytis i" leidim& gyven-ti Lietuvoje.

Jiems taip pat paskirti ra"ytiniai pasi'ad#jimai ne-i"vykti, u'draud'iant ben-drauti tarpusavyje.

Ikiteismin& tyrim% d#l ky-"ininkavimo, prekybos po-veikiu, papirkimo, piktnau-

d'iavimo ir dokument) klastojimo atliekantys Speciali)j) tyrim) tarnybos pareig(nai i"siai"kino, kad leidimus laikinai gyventi ar juos prasit$sti pagei-daujantys ne ES pilie!iai mok#davo pinigus tarpinin-kaujantiems advokatams ir advokat) pad#j#jams, ku-rie dal& pinig) perduodavo Migracijos departamento pareig(nams, turintiems &takos greitesniam leidim) i"davimui u'sienie!iams.

.RUXSFLMRV�SUHYHQFLMD��

\UD��EHW�QHYHLNLD

EVELINA POVILAITYT-evelina.povilaityte@ekonomika.lt

1BTBVMJP�CBOLBT�SBHJOB�ğBMJT�íQBSFJHPUJ�WBMTUZCÕT�UBSOBVUPKVT�QBUFJLUJ�EVPNFOJT�BQJF�UVSJNÃ�UVSUà �íTJQBSFJHPKJNVT�JS�JOUFSFTVT��-JFUVWB�QBHBM�TVLVSUÃ�NFDIBOJ[NÃ�UBSQ�ğBMJı�HBMÕUı�BUSPEZUJ�WJTBJ�OFCMPHBJ �UBËJBV�

7BMTUZCÕT�LPOUSPMÕ�QBTUFCJ �LBE�TJTUFNB�NĩTı�ğBMZKF�WFJLJB�OFUJOLBNBJ�

jam! bei turto deklaracijos yra veiksminga priemon& kovojant su neteis&tu pra-turt&jimu, ai%kaus komen-taro sulaukti nepavyko.

FNTT atsi!stame atsa-kyme * klausimus buvo pa"ymima, kad valstyb&s tarnautojai ir j! %eimos na-riai privalo deklaruoti paja-mas bei turt#, o jau tuomet

VMI savo ruo"tu vertina pateiktas deklaracijas ir nusta$iusi galimas nusi-kalstamas veikas ar netei-s&to praturt&jimo po"ymius med"iag# pateikia FNTT arba kitoms teis&saugos institucijoms.

FNTT atstov& R(ta An-driu%kait& patikslino, kad %iuo metu tarnyba atlieka

tyrim!, susijusi! su galimu valstyb&s tarnautoj! ar politik! neteis&tu pratur-t&jimu, ta$iau n& vienas j! dar n&ra perduotas teismui.

Nutild# konfliktasDar rugs&j* VMI vir%inin-kas Modestas Kaseliaus-kas susitikime su %alies vadove Dalia Grybaus-kaite min&jo, kad VMI yra perdavusi med"iag! d&l 160 asmen!, *tariam! neteis&tu praturt&jimu. Statisti%kai pernai tarp fizini! asmen! politikai sudar& 5 proc. kontroliuo-jam! asmen!.

Tuomet jis tvirtino, kad tarp *tariam!j! neteis&tu praturt&jimu yra ir buvu-sio Seimo nari!, ta$iau j! *vardyti M. Kaseliauskas nesiry"o. Valstybin& duo-men! apsaugos inspekcija VMI nurod& draud"ianti at-skleisti informacij#, ar kon-kretus asmuo yra tiriamas.

Vis d&lto spalio pabai-goje buvo prad&tas skai-$iuoti pirmasis derlius: "i-niasklaidai buvo nutekinta informacija, kad VMI baig& patikrinim# d&l aplinkos viceministro Stanislovo 'ri(b&no ir perdav& %iuos duomenis FNTT. Teigiama, kad toki! politik! b(ta a%-tuoni!.

Reikia taisytisSavaitra%$io kalbinamas „Transparency Interna-tional“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjo-vas taip pat teigiamai ver-

tina Valstyb&s kontrol&s audito i%vadas ir sako, kad dabar reikia steb&ti, kaip jos pateikti si(lymai bus *gyvendinti. Jis pabr&"ia, kad svarbu nuspr)sti, ko tokia steb&sena siekia vals-tyb& ir visuomen&.

„Akivaizdu, kad yra nema"ai taisytin! dalyk!, ir kuo grei$iau tai pada-rysime, tuo geriau, – sako jis, ta$iau pabr&"ia, kad vien pajam!, turto ar inte-res! deklaravimas negali u"kirsti kelio korupcijai: – Tai yra pagalbin& prie-mon& siekiant padidinti skaidrum#, ta$iau vie-%umo gal&t! b(ti ir dau-giau. Taip pat reik&t! vie-noje vietoje koncentruoti daugiau informacijos: kad gal&tume matyti tendenci-jas ilgalaik&je perspekty-voje.“

Paklaustas, kokia tai gal&t! b(ti informacija, S. Muravjovas sako, kad b(tina skelbti, kokias par-eigas vienu ar kitu laiko-tarpiu &jo vie%asis asmuo, kiek tuo metu gavo pa-jam!, daugiau duomen! apie susijusius asmenis.

„Tuomet paveikslas b(t! ai%kesnis ir gal&tume kelti daugiau klausim!“, – apibendrina jis.

Deklaruoti savanori"kaiAnot S. Muravjovo, ne-

I% 78 proc. valstybi!, renkan$i! informa-cij# apie valstyb&s tarnautoj! bei poli-

tik! pajamas, turt# bei in-teresus, tik 36 proc. nuolat tikrina duomenis d&l ga-lim! pa"eidim! ir neatiti-kim!, rodo Pasaulio banko duomen! baz&je sukaupta informacija.

Kad paremt! valstybi! kov# su korupcija, Pasau-lio bankas suk(r& Finansi-ni! duomen! atskleidimo teis&s akt! bibliotek# ir ti-kisi, kad tai pad&s politikos formuotojams bei prakti-kams. Bibliotekoje yra dau-giau nei 1 t(kst. teis&s akt! %ia tema i% 176 valstybi!.

„Finansin&s atskaito-myb&s sistemos trukdo valstyb&s tarnautojams sl&pti kriminalin) veikl# ar neteis&tai *gyt# turt#, – sak& Pasaulio banko fi-nans! rink! integracijos vadovas Jeanas Pesme‘as. – Pilietin& visuomen& ir kovotojai su korupcija tur-t&t! paremti G20 kvietim# kurti ir tobulinti turto bei interes! deklaravimo sis-temas, nes tai yra veiks-mingas b(das nubausti korumpuotus valstyb&s tarnautojus.“

nistravimo skaidrumo ir visuomen&s pasitik&jimo vie%uoju sektoriumi, nes deklaracijos neatspindi ir deklaruojan$i! asmen! turto bei pajam! poky$i!.

Valstyb&s kontrol& nu-stat&, kad Valstybin& mo-kes$i! inspekcija (VMI) neturi galimyb&s patikrinti vis! turto deklaracij! duo-men! pagr*stumo. Taip pat deklaracij! kontrol) ap-sunkina tai, kad ne"inoma, kiek asmen! i% viso privalo deklaruoti turt#.

VMI tokias Valstyb&s kontrol&s i%vadas *vertino teigiamai. Anot institucijos i%platinto prane%imo, de-klaracijose pateikiami duo-menys yra tik keli i% dauge-lio kriterij!, pagal kuriuos VMI pasirenka mokes$i! mok&tojus tikrinti. Kitaip tariant, VMI nustatydama galimus neteis&to pratur-t&jimo po"ymius remiasi ne deklaracij! turiniu, o atlieka tyrimus, naudoda-masi kur kas platesne in-formacija.

Tiria tyliaiPra&jusiais metais pasikei-tus Baud"iamojo kodekso nuostatoms, leid"ian$ioms kriminalizuoti neteis&t# praturt&jim#, Finansi-ni! nusikaltim! tyrimo tarnyba (FNTT) paskirta atsakinga u" toki! veik! tyrim#. Savaitra%$iui „Eko-nomika.lt“ pasiteiravus, kaip institucija vertina Valstyb&s kontrol&s i%vadas ir ar valstyb&s tarnautoj! bei politik! pateikiamos pa-

Pagr$sta kritikaLietuvoje prievol& dekla-ruoti pajamas, turt# ir in-teresus valstyb&s tarnau-tojams egzistuoja seniai,

ta$iau Valstyb&s kontrol&, atlikusi audit#, teigia, kad tai neu"kerta kelio neteis&-tam praturt&jimui ir inte-res! konfliktui. Valstyb&s

kontrolier& Giedr& 've-dien& kalb&dama apie au-dito rezultatus pabr&"&, kad esamas deklaravimas taip pat nedidina vie%ojo admi-

"as$i! taip pasielgti.“

»Deklaracij& kontrol+ apsunkina tai, kad ne'inoma, kiek asmen& i" viso privalo deklaruoti turt*

verta tik&tis, kad instituci-jos gal&t! patikrinti vis! valstyb&s tarnautoj! ir politik! pateikiamus duo-menis, nes jos neturi tiek paj&g!.

„Reik&t! skirti ypa-ting# d&mes* rizikingiau-sioms deklaracijoms, ypa$ "moni!, kurie valstyb&je priima svarbius spren-dimus, – teigia jis. – J! elgesys turi b(ti neprie-kai%tingas. Kita vertus, turime i% j! reikalauti supratingumo, kad toki# informacij# teikt! savo noru. Svarbu ir tai, kad u" korupcinius nusi"en-gimus laukt! ai%kios pa-sekm&s. Man regis, m(s! visuomen& kartais yra per daug pakanti tokiam elge-siui.“

Paklaustas, ar visuo-menei b(tina vie%inti tiriam! valstyb&s tarnau-toj! ir politik! vardus, S. Muravjovas sako, kad klausimas, ko tokiu savo pasisakymu "iniasklaidai siek& VMI vir%ininkas.

„Jei pasakai, kad k# nors tiri, nat(ralu, kad visuomenei bus *domu, kas tie "mon&s, – sako jis. – Kitu atveju kyla speku-liacij! gr&sm&. Tod&l bet kokiam pareig(nui b(tina atsakingai vertinti savo kalbas. Tikiu, kad VMI vir%ininkas tur&jo prie-

FAKTAI

VALSTYB-S TARNAUTOJ. DEKLARACIJOS

I" 78 proc. valstybi), &pareigojusi) valstyb#s tarnautojus ir politikus deklaruoti pajamas, turt% bei interesus, tik 36 proc. nuolat tikrina duomenis d#l galim) pa'eidim) ir neatitikim)

Da'niausiai reikalavimai deklaruoti taikomi auk"to rango pareig(nams: 93 proc. valstybi) tokius duo-menis &pareigojo atskleisti vyriausyb#s narius, 91 proc. – parlamento narius, o 62 proc. – auk"to rango valstyb#s kaltintojus

Vis d#lto tik 43 proc. valstybi) pateikia vie"u-mai valstyb#s tarnautoj) finans) bei interes) dekla-racijas

Ekspertai pabr#'ia, kad valstyb#s tarnautojai ir politikai b)t&

s*'iningesni, informacij* apie save ir savo turt* jie tur#t& teikti

savanori"kai, ne tik d#l prievol#s. Fotodiena

Vilniuje, &sigijo 402 tonas mi"ko g#rybi) u' daugiau nei 4 mln. lit), ta!iau net tre!dalis "ios sumos – dau-giau nei 1,2 mln. lit) – buvo supirkta klastojant pinig) i"mok#jimo kvitus, apgau-lingai tvarkant buhalterin$ apskait%. Nustatyta, kad grybai buvo superkami i" &vairi) fizini) asmen) be apskaitos dokument) ir neidentifikuojant reali) pardav#j).

5SBOTQPSUBT 15Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.-JFUVWPKF14 Nr. 43

2012 m. lapkri!io 19–25 d.

(LVPDV�JHOHåLQNHOLDLV�WDSV�WLNVOHVQLV�LU�VDXJHVQLV

�"#�-JFUVWPT�HFMFļJOLFMJBJ�KBV�íQVTÕKB�íSFOHUJ�OBVKÃ�&JTNP�WBMEZNP�DFOUSà �Jğ�LVSJP�CVT�WBMEPNBT�WJTBT�ğBMJFT�USBVLJOJı�FJTNBT�

AB „Lietuvos ge-le"inkeliai“ Inf-rastrukt(ros di-rekcijos Eismo

valdymo sistem! sekto-riaus vir%ininko Aleksan-dro 'iraliovo teigimu, visa centrui reikalinga *ranga jau yra, o %iuo metu * vien# tinkl# jungiamos visos %alies gele"inkelio stotys. „Tikim&s, kad vis! %alies gele"inkeli! sto$i! eismo valdymo sistemos bus su-jungtos iki 2014-!j! balan-d"io“, – sak& A. 'iraliovas. Pa%nekovo teigimu, skir-ting! sistem! sujungimas ir integravimas * Eismo valdymo centro sistem# yra sud&tingas ir reika-laujantis nuoseklumo, nes perduodami ir apdorojami duomenys turi b(ti tiks-l(s ir atitikti traukini! eismo saugai keliamus

reikalavimus.Naujajame Eismo val-

dymo centre bus orga-nizuojamas visos %alies traukini! eismas. Centrali-zuotai surenkant ir apdoro-jant duomenis i% gele"inke-li! objekt! ir informacini! sistem! bus automati%kai sudaromi ir koreguojami visos Lietuvos traukini! grafikai, operatyviai rea-guojama * susidariusias gr&sm) eismo saugai ar efektyvumui kelian$ias si-tuacijas.

„Gele"inkeli! Eismo valdymo centre bus *rengti galingi automatini! funk-cij! moduliai, kurie pad&s i%vengti galim! traukini! eismo konflikt! ir ekstre-mali! situacij!, – pasakojo AB „Lietuvos gele"inke-liai“ atstovas. – ,sivaiz-duokite, traukini! eismas

Naujajame Eismo valdymo centre bus organizuojamas visos "alies traukini& eismas. Susisiekimo ministerijos nuotr.

valdomas i% vienos geogra-fi%kai nutolusios vietos, o i% skirting! viet! pajud&j) traukiniai nuva"iuoja tam tikr# atstum# ir susitinka. ,rengiamas centras, kad tokios ir pana%ios situ-acijos ne*vykt!. Centre *rengta sistema analizuos traukini! eism# ir infor-muos pri"i(rint* asmen*, kad traukinio mar%rutas sudarytas netinkamai, bei pati pasi(lys optimalius eismo mar%rutus nuvykti i% vieno ta%ko * kit#. Taip pat bus fiksuojamas %alies gele"inkeli! u"imtumas, eismo sutrikimai.“

A. 'iraliovas sak&, kad sistema nuolatos au-tomati%kai tikrins ir gele-"inkeli! infrastrukt(ros *renginius – perva"as, ie%mus, %viesoforus ir kt. bei i% anksto persp&s apie

galimus sutrikimus, kurie gali tur&ti *takos trauki-ni! eismui ir saugumui. Pa%nekovas pabr&"&, kad ir sujungus visas Lietuvos gele"inkelio sto$i! eismo valdymo sistemas * vien# Eismo valdymo centro sistem#, i%liks alternatyvi prireikus gele"inkeli! eism# valdyti i% kiekvienos stoties lokaliai.

Pa%nekovas tvirtino, kad, nepaisant to, jog bus *rengta nauja eismo val-

dymo sistema, intensyvaus eismo perva"ose liks dirbti perva"ininkai.

Naujasis Eismo val-dymo centras tenkins visus Europos S#jungos gele"inkeliams keliamus reikalavimus, u"tikrins ger# susisiekim# ir tech-nin) s#veik# su transeu-ropiniu transporto tinklu (TEN-T). Bendra %io pro-jekto vert& – 73,9 mln. lit!, jam suteikta 62,8 mln. lit! Europos S#jungos sanglau-

dos fondo parama. Gele"inkeli! Eismo val-

dymo centras kuriamas *gyvendinant Susisiekimo ministerijos administruo-jam# 2007–2013 m. Ekono-mikos augimo veiksm! programos priemon) „Transeuropin&s reik%-m&s gele"inkelio linij! modernizavimas ir pl&tra, reikiamos infrastrukt(ros suk(rimas vie%iesiems lo-gistikos centrams steigti“.U.s. Nr. 16-11-2012

"DOMU? Jei turite klausim( ar pasteb*jim( apie ES param+ transporto sektoriui, susisiekite su redakcija: info@ekonomika.lt, tel. (85) 203 1086

„Estonian Air“ gali bankrutuoti

„Estonian Air“ nebus gelb#jama, jei to neleis Europos Komisija. Fotodiena

ŶJeigu Europos Komisija neduos vyriausybei lei-dimo gelb#ti 'lungan%i* bendrov+, „Estonian Air“ laukia li)dnas likimas.

Premjero Andrus Ansipo teigimu, "iuo metu viskas priklauso nuo Europos Ko-misijos valios. Pad#tis d#l „Estonian Air“ pasidarys ai"kesn# po keli) savai!i), ta!iau galutiniai sprendi-mai, susij$ su ve'#ju, bus priimti ne anks!iau kaip kit) met) ketvirt&.

Vakar „Estonian Air“ pra-ne"# nuo kit) met) nutrau-

kianti skryd'ius & Pary'i) ir Vien%. Be to, anks!iau planuoti mar"rutai & Tbilis& ir Hanover& kol kas nebus vykdomi. Kiek anks!iau bendrov# at"auk# skryd'ius & Jonsu. Taip pat bus nu-traukti skryd'iai & Tartu ir Helsink&.

Bilietus &sigijusiems kli-entams bendrov# 'ada atly-ginti nuostolius arba pasi(-lyti alternatyvi) mar"rut).

Spalio pabaigoje „Esto-nian Air“ prane"# per pir-mus devynis met) m#ne-sius patyrusi 20,2 mln. eur) nuostoli).

Valstybei perves ma'iau

Klaip#dos j)r& uostas kit*met valstybei perves ma'esn+ pelno dal$. Fotodiena

ŶKlaip#dos valstybinis j)r& uostas "iais metais $ valstyb#s biud'et* tur#s pervesti 50 proc. pra#ju-si& met& pelno, kit*met – 25 proc. "i& met& pelno. Pasitraukianti Vyriausyb# pritar# tai numatan%iam protokolui.

Pasak susisiekimo mi-nistro Eligijaus Masiulio, uostui pelno mokes!io len-gvata padaryta atsi'velgus & uosto dalyvavim% tokiuose valstybei svarbiuose eko-nominiuose projektuose kaip infrastrukt(ros &rengi-

mas planuojamam statyti suskystint) gamtini) duj) terminalui.

Klaip#dos valstybinio j(r) uosto direktorius Euge-nijus Gentvilas pabr#'#, kad d#l sumokam) dividend) procento norima ai"kumo.

„Mums labai svarbus ai"-kumas, nes jau kit% savait$ Uosto direkcija turi pateikti strategin& trej) met) plan%, ir turime 'inoti, kiek l#") i" m(s) bus paimta“, – sak# E. Gentvilas.

Pernai Klaip#dos vals-tybinio j(r) uosto pelnas siek# 68 mln. lit).

Kvie%ia teikti kandidat)ras !v. Kristoforo apdovanojimams

7JMOJBVT�TBWJWBMEZCÕ�LWJFËJB�UFJLUJ�LBOEJEBUĩSBT�BQEPWBOPKJNBNT�ĞW��,SJTUPGPSP�TUBUVMÕMÕNJT�JLJ�

�����N��MBQLSJËJP����E��1BTJĩMZNı�MBVLJBNB�JOUFSOFUV��http://www.vilnius.lt/kristoforai

Tradici%kai apdo-vanojimai tei-kiami mokslo, verslo, kult(ros,

meno, %vietimo, sporto, teis&saugos, architekt(-ros, labdaringos veiklos, sveikatos apsaugos, me-dicinos, Vilniaus *vaiz-d"io formavimo, turizmo pl&tros srityse. Apdova-nojim! komitetas laukia pasi(lym! ir naujoms, su met! aktualijomis susiju-sioms nominacijoms.

Si(lyme apdovanoti kandidat# turi atsispin-d&ti reik%mingi jo nuo-pelnai per 2012 metus

Vilniaus miestui ir mies-tie$iams, trumpas ir kon-kretus %i! nuopeln! apra-%ymas, pristatomas pats kandidatas, nurodoma nominacija.

Apdovanojim! 'v. Kristoforo statul&l&mis komitetas, kuriame yra i%kil(s *vairi! profesij! atstovai, susipa"in)s su visais pateikt! kandidat! darbais ir nuopelnais i%-renka de%imt per metus labiausiai nusipelniusi! m(s! miestui ir vilnie-$iams.

Kvie$iame aktyviai reik%ti savo nuomon),

kas, j(s! manymu, la-biausiai %alyje ir u" jos rib! garsino Vilni!, kas vertas 2012 met! 'v. Kris-toforo statul&l&s laureato vardo.

Vilniaus miesto glob&jo 'v. Kristoforo statul&l& – tradicinis ir garbingas Vilniaus miesto savival-dyb&s apdovanojimas, kur* kasmet per metus la-biausiai nusipelniusiems vilnie$iams, sostin&je vei-kian$ioms bendrov&ms ir organizacijoms prie% Kal&das Vilniaus rotu%&je *teikia miesto meras.U.s. Nr. 11-15-2012 Vilniaus savivaldyb# kvie%ia teikti kandidat)ras !v. Kristoforo apdovanojimams. Fotodiena

Darbo kodeksas turi nuolat evoliucionuoti�1BTJLFJUJNBJ�%BSCP�TBOUZLJı�TSJUZKF�OVP������NFUı�

Kritik# d&l Darbo kodekso tr(-kum! ne kart# buvo parei%k)

*vairi! sri$i! ekspertai. Tai, anot socialin&s ap-saugos ir darbo ministro Donato Jankausko, buvo viena prie"as$i!, d&l kuri! vykdyti Darbo kodekso pa-keitimai. „Tokiu keliu eina ne tik Lietuva, bet ir dauge-lis kit! Europos valstybi!, kurios ie%ko b(d!, kaip tobulinti darbo santykius“,

– sak& jis. Anot ministro, lapkri$io prad"ioje Seimo patvirtinti pakeitimai, buvo prie% tai socialini! partneri! suderinti Tri%a-l&je taryboje, tai rodos, jog jie aktual(s ir priimtini vi-soms pus&ms.

? Kokie pakeitimai atsirado naujojoje Kodekso redak-

cijoje?Tai pakeitimai, kuriais

ai%kiau sureguliuojama keletas dalyk!. Pavyzd"iui,

Darbo tvarkos taisykl&se galima bus nustatyti, kad darbo grafikai skelbiami ne v&liau kaip savait) iki *siga-liojimo (iki %iol tai galima buvo numatyti tik kolekty-vin&je sutartyje).

Verslo ar jo dalies per-davimo atveju darbo san-tykiai t)siasi tokiomis pa$iomis s#lygomis, kartu papildant nuostatas d&l dar-buotoj! informavimo.

, pareigas, *trauktas * konkursini! pareig! s#-

ra%# (nenumatant papil-domo reikalavimo, kad dar turi b(ti konkurs! nuosta-tuose nustatytais atvejais), iki konkurso asmuo gali b(ti priimamas pagal ter-minuot# darbo sutart*, bet ne ilgesniam negu vieneri! met! laikui. Tai padidins galimybes darbuotojams *sidarbinti laikinai ir *gyti reikiam# kvalifikacij#.

Atsisakyta patarnavimo sutar$i!. Patarnavimo darbai gal&s b(ti atliekami kaip individuali veikla arba esant %ali! susitarimui bus galima sudaryti darbo sutart*. Darbo kodekso re-dakcijoje nustatyta ir tai, kad kompensacijos b(t! i%mokamos ne daugiau kaip u" nepanaudotas per 3 metus kasmetines atos-togas. Pereinamasis laiko-tarpis, iki kada darbuotojai turi teis) i%naudoti iki %io *statymo sukauptas atos-togas, nustatytas iki 2015 met! gruod"io. Tiesa, %is pakeitimas sulauk& daugy-b&s diskusij!, ta$iau tiek darbdavi!, tiek darbuotoj! atstovai %iam pasi(lymui pritar&, nes abi %alys turi b(ti suinteresuotas panau-

doti %ias atostogas. Tik&-tina, kad ribojimas mok&ti pinigines kompensacijas u" nepanaudotas kasmetines atostogas ne daugiau kaip u" trejus metus labiau ska-tins darbuotojus panaudoti atostogas ir leis *gyvendinti kasmetini! atostog! tiksl# – darbuotojams pails&ti ir susigr#"inti darbingum#.

? Kokios dar naujov#s laukia nuo 2013 met&?Jau anks$iau %* ruden*

priimti *statym! pakeiti-mai leis kur kas efektyviau nagrin&ti darbo gin$us *mon&se. 'iuo metu 70 proc. vis! VDI gaunam! skund! yra susij) su individualiais darbo gin$ais. Dauguma i% vis! konstatuot! darbo gin$! kyla, kai darbdavys neatsiskaito su atleistu i% darbo darbuotoju pasku-tin) jo darbo dien#, nesu-moka darbo u"mokes$io, kompensacijos u" nepa-naudotas atostogas, i%eiti-n&s i%mokos ir t. t. Tad labai svarbi naujov&, kad nuo

2013 m. sausio 1 d. indivi-dual(s darbo gin$ai tarp darbdavio ir darbuotojo bus nagrin&jami papras-$iau ir grei$iau, nes nebus b(tina kreiptis * teism#. Prie Valstybin&s darbo inspekcijos (VDI) teritori-ni! skyri! bus steigiamas privalomas ikiteisminis or-ganas – darbo gin$! komi-sijos. Jose dirbs darbdavi! ir darbuotoj! atstovai bei VDI specialistai.

Socialin&s apsaugos ir darbo ministro Donato Jan-kausko teigimu, Kodeksas turi nuolat evoliucionuoti prisitaikydamas prie kin-tan$i! s#lyg! tiek pasaulio, tiek Lietuvos socialin&je sferoje. +inoma, t# reikia derinti ir su suinteresuo-tais socialiniais partneriais – darbuotoj! ir darbdavi! organizacijomis. Nor&dami neatsilikti nuo darbo rin-kos realij! nei%vengiamai ateityje tur&sime daryti ir kitas pataisas.

Parengta bendradarbiaujant su Socialin*s apsaugos ir darbo ministerija

Pasak D. Jankausko, ne tik Lietuva, bet ir daugelis kit& Europos valstybi&, ie"ko b)d&, kaip tobulinti darbo santykius. Fotodiena

»Darbo kodeksas turi nuolat evoliucionuoti prisitaikydamas prie kintan%i& s*lyg&

Eismo valdymo centro projekto vert# – 73,9 mln. lit&, jam suteikta 62,8 mln. lit& Europos S*jungos sanglaudos fondo parama. Susisiekimo ministerijos nuotr.

1DXMDV�YDGRYDV��VHQRV�EŏGRV$ian$ioje politin&je siste-moje *"velgiu daug para-ly"iaus.“

, nuolatin* komitet# i%rinkti atstovai laikomi konservatyviais. Be to, per slapt# ir sud&ting# balsavim# i% galim! kan-didat! balsavimo teis) turintys partijos nariai nei%rinko dviej! kandi-dat!, kurie buvo laikomi reform! %alininkais. Sp&-jama, kad senieji partijos nariai du Hu Jintao s#-jungininkus laik& perne-lyg liberaliais.

Nepaisant konkuren-cijos tarp dviej! stovy-kl! partijos viduje, ana-litik! manymu, nauji Kinijos vadovai sutinka, kad reikia *gyvendinti reformas, b(tinas ekono-mikos priklausomybei nuo eksporto ma"inti. Xi Jinpingas perima val-d"ios vair# sud&tingu lai-kotarpiu – pama"u bl&sta %alies ekonomikos augi-mas, nuo kurio priklauso galimyb&s u"tikrinti 1,3 mlrd. %alies gyventoj! gerov) ir kartu visos par-tijos ateitis.

Vadovai oficialiai pasi-keis per kasmetin* parla-mento suva"iavim# kit! met! kov#. Nepaisant laukian$i! i%%(ki! nau-jasis Kinijos prezidentas gal&s nerimauti d&l per-nelyg didel&s buvusio vadovo kontrol&s. Skir-tingai nei Dziang Dzemi-nas, Hu Jintao pasitrauk-damas i% partijos vadovo

/BVKı�,JOJKPT�WBEPWı�MBVLJB�SJNUı�JğğĩLJı�JS�JğCBOEZNı�EFğJNUNFUJT��7JTBT�QBTBVMJT�íEÕNJBJ�TUFCÕT �LBJQ�BOUSB�QBHBM�EZEí�QBTBVMJP�FLPOPNJLB�TVHFCÕT�JğMBJLZUJ�BVHJNP�UFNQVT�JS�íHZWFOEJOUJ�TWBSCJBT�SFGPSNBT�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Kinijos vald"ios pasikeitimas oficialiai bai-g&si. Kas de%imt

met! rengiamas Kinijos komunist! partijos (KKP) suva"iavimas vainikuotas naujo vadovo i%rinkimu. Ateinant* de%imtmet* %al* * priek* ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki %iol %aliai vadovavus* Hu Jintao.

Su naujuoju lyderiu * KKP politinio biuro nuola-tin* komitet# i%rinkti dar 6 nauji nariai, pakeisiantys pensinio am"iaus sulau-kusius ir politin) karjer# baigian$ius bendra"ygius.

I"")ki& metasIki %iol spart! ekonomikos augim# i%gyvenusi Ki-nija susiduria su rimtais i%%(kiais, ta$iau, pasak naujojo %alies vadovo, jis

darys visk#, kad patei-sint! „istorijos ir "moni! l(kes$ius“. Bendras nau-jojo komiteto nari! skai-$ius suma"intas nuo 9 iki 7, o naujai i%rinkti nariai, ap"valginink! nuomone, laikomi politi%kai konser-vatyviais. D&l %ios prie-"asties abejojame, ar Ki-nijai pavyks *gyvendinti reformas, b(tinas tolesnei pl&trai.

„Politini! reform! perspektyva atrodo ma-"ai tik&tina, nes daugelis nauj! lyderi! laikomi po-litiniais konservatoriais“, – komentavo BBC Kinijos analitikas Raymondas Li.

Pastarojo de%imtme-$io Kinijos ekonomikos pl&tra, leidusi %aliai ap-lenkti Japonij# ir tapti antra pagal dyd* pasaulio ekonomika, buvo netolygi – padid&jo atotr(kis tarp pasiturin$i!j! ir varg%!, kilo nauj! aplinkosaugos i%%(ki! ir suintensyv&jo

socialiniai neramumai d&l nelygyb&s ir korupcijos.

Xi Jinpingas vertina-mas kaip grie"tas kovo-

tojas su korupcija, kuri %alyje pasiek& epidemin* lyg*. „Partijos laukia daug sunki! i%%(ki! ir

ji turi spr)sti daug ne-atid&liotin! problem!, konkre$iai – korupcija, atitr(kimas nuo "moni!,

formalum! laikymasis ir biurokratija“, – kalb&jo naujasis Komunist! par-tijos lyderis.

,takos pasidalijimasAnalitikai pastebi vis did&jan$i# atskirt* tarp auk%$iausius vald"ios postus u"iman$i! Kinijos politik!. Nauj! komiteto nari! i%rinkimas parod&, kad buv)s %alies prezi-dentas Dziang Dzeminas neprarado tur&tos *takos. Xi Jinpingas laikomas buvusio Kinijos vadovo %alininku, o naujasis %a-lies ministras pirminin-kas Li Keqiangas labiau

linksta * besitraukian$io prezidento Hu Jintao pus).

„[Partijos] vadovyb& yra susiskald"iusi, – „Reuters“ teig& Hon-kongo baptist! univer-siteto Kinijos politikos ekspertas Jeanas Pier-re‘as Cabestanas. – Jiems lengviau jud&ti naujo augimo modelio link. Manau, d&l to jie sutinka ir tai nebus sunkiausia u"duotis. Ta$iau besikei-

posto kartu atsisak& likti ir kariuomen&s vadu.

Visuomen# nepatenkintaNaujos kartos Kinijos po-litikai taip pat susiduria su did&jan$iu vietos gy-ventoj! nepasitenkinimu, kylan$iu d&l korupcijos, piktnaud"iavimo vald"ia ar netolygaus valstyb&s turto paskirstymo.

Reform! %alininkai spaud"ia Xi Jinping# ma-"inti privilegijas valsty-b&s valdomoms *mon&ms, palengvinti kaimo gyven-toj! *sik(rim# miestuose, sutvarkyti fiskalin) sis-tem#, kuri skatina vietos savivaldybes i%gyventi i% valstyb&s nusavinimo, ir suvar"yti vald"ios galias, d&l kuri! augimo rizikuo-jama prarasti ekonomikos augim# ir sukelti visuo-men&s nepasitenkinim#.

Be to prie% art&jant* KKP suva"iavim# %al* su-kr&t& politinis skandalas, kurio centre atsid(r& vie-nas i%kiliausi! partijos atstov!. D&mesio centre atsid(r& buv)s -ong$ingo partijos (KKP padalinio – red. past.) lyderis Bo Xilai. Politiko "mona u"daryta * kal&jim# d&l kaltinim! nu"ud"ius Did"iosios

Britanijos verslinink#, o pa$iam politikui gresia teismas d&l daugyb&s su korupcij# susijusi! kalti-nim!.

Nepaisant to, pasku-tinis Kinijos vald"ios perleidimas buvo bene ramiausias per vis# par-tijos valdymo istorij#. „Tariamas *tampos tr(ku-mas per savait) trukus* suva"iavim# gali nuvilti sensacij! ie%kotojus, – prie% paskelbiant naujus vald"ios atstovus redakci-jos skiltyje ra%& dienra%tis „China Daily“. – Ta$iau pasitik&jimas t)stinumo, o ne revoliucin&mis id&jo-mis ir dramati%kais po"i(-riais rei%kia, kad geresnis rytojus yra pasiekiamas.“

Dauguma ekspert! sutinka, kad naujoji val-d"ia gali bandyti imtis reform!, galb(t net *vesti daugiau demokratijos partijos viduje, ta$iau sta-bilumas i%liks svarbiausia siekiamybe.

„Ateityje nesulauk-sime politini! reform!, nes per daug asmen! sis-temoje vertina tai kaip pa-vojing# jud&jim# link i%-nykimo, – „Reuters“ sak& D"ord"o Va%ingtono uni-versiteto Ellioto tarptau-

tini! santyki! mokyklos Kinijos politikos progra-mos direktorius Davidas Shambaughas. – Jie * tai "velgia pro Soviet! S#jun-gos, Arab! pavasario bei „spalvot!j! revoliucij!“ prizm) ir d&l to neketina link to jud&ti.“

Ilgus metus Kinija va-dovavosi po"i(riu, kad ekonomikos augimas pa-d&s *veikti bet kok* visuo-men&s pasiprie%inim#, ta$iau %iandien tampa ai%ku, kad %alies gyvento-jams u" pinigus svarbes-n&s tampa j! teis&s.

Anot vietos ekspert!, naujos kartos Kinijos ly-deriai turi siekti ne tik i%-laikyti politin* stabilum#, bet ir spr)sti socialinio teisingumo problemas: u"tikrinti (kinink! ir profesini! s#jung! teises, nevar"yti susirinkim! bei "od"io laisv&s, sukurti tvirt# ir patikim# teisin) sistem#.

„Daugelis kin! pasta-raisiais metais tapo tur-tingi. Ta$iau tie, kurie vis dar gyvena skurd"iai, la-biausiai ken$ia d&l teisi! tr(kumo“, – „Der Spiegel“ teig& Pekino technologij! instituto ekonomikos pro-fesorius Hu Xingdou.

FAKTAI

KINIJOS KOMUNIST. PARTIJA

Valdo "al& nuo 1949 met)

2011 m. partijoje buvo 83 mln. registruot) nari)

77 proc. nari) sudaro vyrai

0kininkai sudaro tre!dal& partijos nari)

6,8 mln. nari) dirba parti-jos ir valstyb#s &staigose

Partijos finansavim% su-daro vyriausyb#s dotacija ir naryst#s mokestis

Nuo 2001 m. partijos vei-kloje leista dalyvauti priva-taus verslo atstovams

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

179VOKIETIJOS ENERGETIKOS KONCERNAS „E.ON“ SUMA+INO KIT/ MET/ PELNO PROGNOZES, KAI *I/ MET/ TRE1I,J- KETVIRT- PATYR. 179 MLN. EUR/ (617 MLN. LIT/) NUOSTOL-

Traukiasi i" bankroto

Apsaugos nuo bankroto d#l sunkios finansin#s pad#ties „Kodak“ pasipra"# "i& met& saus$. Reuters

ŶFotografijos kompanija „Eastman Kodak“ susitar# su kai kuriais kreditoriais d#l papildomo finansavi-mo, kuris leis kompanijai pasitraukti i" bankroto proced)ros iki kit& met& vidurio.

„Kodak“ kreditoriai, tarp kuri) yra bankai „JPMorgan Chase“ ir UBS, taip pat kom-

panijos „Centerbridge Capi-tal Partners“ ir „GSO Capital Partners“, i" viso kompanijai skirs 793 mln. JAV doleri) (2,15 mlrd. lit)). Pagal kredi-tori) s%lygas „Kodak“ tur#s parduoti dal& savo patent) – ma'iausiai u' 500 mln. JAV doleri) (1,35 mlrd. lit)). „Ko-dak“ jau skelb#, kad planuoja panaikinti beveik 4 t(kst. darbo viet).

U(SIENIONAUJIENOS 30

TIK SKAI)IAI

TARPTAUTINI/ KREDITORI/ TREJETAS (ES, ECB IR TVF) PASKELB., KAD GRAIKIJAI PRIREIKS PAPILDOMOS 32,6 MLRD. EUR/ (112,4 MLRD. LIT/) PARAMOS

NIUJORKO VALSTIJOS GUBERNATORIUS ANDREW CUOMO VALSTIJOS INFRASTRUKT0RAI ATKURTI IR URAGANO SANDY NUOSTOLIAMS PADENGTI TIKISI GAUTI 30 MLRD. JAV DOLERI/ (81,3 MLRD. LIT/) PARAM,

32,6

Nedarbas ma'#joŶDarbo neturin%i& Jung-tin#s Karalyst#s gyventoj& skai%ius ir toliau ma'#jo.

Britanijos statistikos biuro duomenimis, spal& bedarbi) skai!ius suma'#jo 49 t(kst., iki 2,51 mln. Tokiu b(du ne-darbo lygis "alyje smuktel#jo iki 7,8 proc.

Statistikos biuro teigimu, labiausiai prie bedarbi)

skai!iaus ma'#jimo prisid#jo smuk$s jaunimo nedarbas. *iuo metu "alyje i" 16–24 met) am'iaus grup#s gyven-toj) darbo neturi 963 t(kst.

Taip pat pa'ymima, kad per metus realus darbo u'-mokestis Britanijoje i"augo 1,9 proc. Vis d#lto spal& be-darbio pa"alpos pra"an!i) gyventoj) skai!ius i"augo 10,1 t(kst. iki 15,8 mln.

mlrd.

mln.

Atsisako deimant&

!iuo metu pasaulin#s deimant& kainos nukrito iki ma'iausio lygio per 18 m#nesi&. Reuters

ŶDid'iausia pasaulyje kalnakasybos kompanija „BHP Billiton“ parduos savo deimant& gavybos versl* juvelyrikos bendrovei „Hary Wiston“.

*alys planuoja &gyvendinti sandor& per pirm%j& 2013 met) ketvirt&. Sandoris vertinamas 500 mln. JAV doleri) (1,35 mlrd. lit)). „BHP Billiton“ pla-

nuoja susitelkti & gele'ies r(dos gavyb%, taip pat energijos i"te-kli) telkini) panaudojim%.

2012 met) prad'ioje „BHP Billiton“ pardav# 51 proc. Ka-nadoje vykdom% deimant) 'valgybos projekt% „Chidliak“. Sandoris &vertintas 9 mln. JAV doleri) (24,4 mln. lit)) ir parduotas deimant) gavybos kompanijai „Peregne Dia-monds“.

2,7

TIK SKAI)IAI

RUSIJOS BVP AUGIMAS TRE1I,J- KETVIRT- SUL.T.JO IKI 2,9 PROC.

SPAL- INFLIACIJA DID+IOJOJE BRITANIJOJE SIEK. 2,7 PROC.

2,9 %

Didins atlyginimus

D#l „Lufthansos“ streiko rugs#jo 7 dien* buvo at"aukta daugiau nei t)kstantis skryd'i&, per 100 t)kst. 'moni& $strigo oro uostuose. Reuters

ŶDid'iausia Vokietijos aviacijos kompanija „Lufthansa“ pasiek# susitarim* su anks%iau ne kart* streikavusiais skryd'i& palydovais d#l atlyginim& didinimo.

Skryd'i) palydov) atlygi-nimai vidutini"kai bus padi-dinti 4,6 proc.

Susitarimas d#l nauj)

mok#jimo s%lyg) &sigalios nuo 2013 met) sausio 1 dienos ir galios iki 2014 met) pabaigos. *i) met) rugs#j& skryd'i)

palydovai sureng# kelis streikus ir reikalavo page-rinti darbo s%lygas, padi-dinti atlyginimus 5 proc. „Lufthansa“ sutiko pakelti darbuotojams algas tik 3,6 procento.

Laukia investicij&

D#l naujien& apie investicijas suma'#jo susir)pinimas kompanija „Sharp“, ta%iau investuotojai $mon#s akcij& brangim* laiko trumpalaikiu. Reuters

ŶViena did'iausi& pa-saulini& lust& gamintoj& „Intel“ ketina investuoti 30–40 mlrd. jen& (1–1,3 mlrd. lit&) $ Japoni-jos elektronikos gamin-toj* „Sharp“ mainais $ kompanijos dal$.

Kompanij% „Sharp“, kitados vien% did'iausi) televizori), &vairi) &stri-

'aini) ekran) gamintoj%, dabar drebina kriz#, kilusi daugiausia d#l did#jan!ios kain) ir technologij) kon-kurencijos Kinijos ir Piet) Kor#jos rinkoje. Per pirm%j& 2012–2013 met) finansini) met) ketvirt& elektronikos gamintojos grynieji nuos-toliai padid#jo beveik tris kartus, iki 1,76 mlrd. JAV doleri) (4,78 mlrd. lit)).

%2012/01

8,6

8,4

8,2

8

7,8

7,6

NEDARBO LYGIS DID!IOJOJE BRITANIJOJE

8,4

2012/07

)altinis: Did.iosios Britanijos statistikos biuras

Naujojo Kinijos lyderio Xi Jinpingo laukia vienas did'iausi& i"")ki& – suvaldyti vien* did'iausi& pasaulio valstybi& ekonomin#s ir socialin#s transformacijos akivaizdoje. AFP

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

8,48,3

8,28,28,1

88,1

7,97,8

mlrd.

KINIJOS KOMUNIST! PARTIJOS STRUKT"RA (NARI! SKAI#IUS)

Nuolatinis politinio biuro komitetas 9

Centro komitetas 204

Politinis biuras 24

Centro komiteto 'emesnio rango nariai 167

Partijos kongresas 2 213

»Politini& reform& perspektyva atrodo ma'ai tik#tina, nes daugelis nauj& lyderi& laikomi politiniais konservatoriais

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

Liep# Europos cent-rinio banko (ECB) pre-zidentas Mario Draghi parei%k& pasiry")s imtis vis! *manom! priemoni!, reikaling! bendrai va-liutai i%saugoti. Nuo %ios akmirkos prab&go keli m&-nesiai ir euras JAV dolerio at"vilgiu sustipr&jo beveik 10 proc.

Tuo pat metu populia-rus euro pa"eid"iamumo l(kes$ius matuojantis in-deksas „Euro VIX“ smar-kiai sumenko. Apsaugos nuo euro ir JAV dolerio kurso svyravimo kaina pra&jus* m&nes* pasiek& penkeri! met! "emumas. Be to, Ispanijos ir Italijos vyriausyb&s pajuto su-ma"&jusi# skolinimosi kainos na%t#. Rinkos nuo-taik! poky$ius l&m& nuo-sekl(s politik! darbai. Europos lyderiai sutar& *kurti instrumentus, ku-rie esant reikalui pagel-b&t! Ispanijai ir Italijai. Spal* prad&jo veikti Euro-pos stabilumo mechaniz-mas (ESM), d&l to tokios valstyb&s kaip Italija ar Ispanija visada ras saugi# u"uov&j#, vos investuoto-jai paskelbs vyriausybi-

Populistai prie Europos vart&

"S�LSJ[Õ�&VSPQPKF�BSUÕKB�í�QBCBJHà �1BOBğV �LBE�JOWFTUVPUPKBJ �BOBMJUJLBJ�JS�OFU�WBMTUZCJı�QBSFJHĩOBJ�

JNB�LVļEÕUJT�BQJF�TVOLNFËJP�HBMÃ�

BARRY EICHENGREENASProject-syndicate.org

ni! obligacij! boikot#.Ma"a to, ECB pristat&

Tiesiogini! pinigini! ope-racij! (OMT) program#. D&l pastarosios ECB gal&s *sigyti vyriausybini! obli-gacij! antrin&je rinkoje. Galiausiai per pastar#j* susitikim# Europos S#-jungos (ES) lyderiai pa-tvirtino savo planus iki 2013 met! sausio 1 dienos sukurti vir%nacionalin) bank! prie"i(ros insti-tucij#, kuri iki kit! met! pabaigos gal&t! prad&ti visi%kai funkcionuoti.

Tad ar kriz& tikrai bai-g&si? Sutelk) d&mes* * Eu-ropos lyderi! deklaracijas ir pa"adus imtis rimt! ES institucij! reform! inves-tuotojai pamir%ta tikr#j# rizik# – politikai stokoja visuomen&s palaikymo ar bent tylaus pritarimo. Ne-pana%u, kad ES pilie$iai b(t! link) solidarizuotis su vald"ia ir *gyvendinti grie"tas taupymo priemo-nes, kurios yra b(tina s#-lyga norint suma"inti ne-pakeliam# valstybi! skol! na%t#. Masiniai protestai t&ra vienas tokios rizikos indikatorius. Kitas pavo-jaus "enklas – augantis ne-onacistini! jud&jim!, to-ki! kaip „Auksin& Au%ra“, palaikymas. Graikijoje %i

»Europa privalo sukurti ekonomikos augimo strategij*, kuri leist& atgal u'daryti $ butel$ laisv#n i"tr)kus$ populizmo d'in*

politin& j&ga jau u"ima tre-$i# viet#.

Vos Europoje susifor-muot! protesto vyriau-syb& ir vieningai pasi-prie%int! esamam status qou, * darbotvark) visu gra"umu bemat gr*"t! kriz&. Graikijos vyriau-sybei tereik&t! pareik%ti, kad ji nesilaikys Tarptau-tinio valiutos fondo (TVF) ir ES primest! taupymo bei reform! plano ir ECB tu$tuojau nutraukt! pi-nigin) param#. Graikijai tekt! trauktis i% euro zo-nos. Jeigu pana%i pad&tis susiklostyt! Ispanijoje, %alis netekt! galimyb&s naudotis OMT programa, o rinkos netrukt! pakelti skolinimosi kainas iki ne-reg&t! auk%tum!.

Europa privalo sukurti ekonomikos augimo stra-tegij#, kuri leist! atgal u"daryti * butel* laisv&n i%-tr(kus* populizmo d"in#. Europai reikia plano, kuriuo remiantis pa"a-dai suma"inti nedarb# ir gr#"inti geresnius laikus tapt! realybe. Tolesnis tokios b(tinyb&s ignora-vimas kelia did"iausi# gr&sm) euro egzistencijai. Jeigu %ioje plotm&je Eu-ropos lyderi! m#stymas nesikeis, tuomet anks$iau ar v&liau finans! rinkos pabus i% saldaus sapno.

Vis! komentar! skaitykite www.ekonomika.lt

B. Eichengreenas: Europai reikia plano, kuriuo remiantis pa'adai

suma'inti nedarb* ir gr*'inti geresnius laikus tapt& realybe.

Project-syndicate.org

CVBarry Eichengreenas

Nuo 1987 m. – Ekonomikos ir politikos moksl) profesorius, d#sto Kalifornijos Berklio universitete

1997–1998 m. dirbo vyres-niuoju politikos patar#ju Tarp-tautiniame valiutos fonde

Dom#jimosi sritys: ekono-mikos istorija, tarptautin# ekonomika

Paskutin# i"leista knyga: „Perd#tos privilegijos: dolerio triumfas ir 'lugimas“

3,5

5,9Pri#m# biud'et*ŶNepaisant "alyje vyks-tan%i& protest& Graikijos parlamentas pri#m# 2013 met& biud'et*.

Tokiu b(du "alis &vykd# an-tr% s%lyg% tolesnei tarptauti-nei paramai gauti, kad "alis i"vengt) bankroto.

2013-)j) biud'ete numa-tyta, kad Graikijos ekono-mika kitais metais trauksis

4,5 proc. Biud'eto deficitas tur#t) suma'#ti iki 5,2 proc. Numatoma, kad valstyb#s skola i"augs iki 346,2 mlrd. eur) (1,19 trln. lit)).

Planuojamos pajamos sieks 46,7 mlrd. eur) (161 mlrd. lit)), i"laidos suma'in-tos iki 55,8 mlrd. eur) (192,5 mlrd. lit)). Nedarbo lygis Graikijoje kitais metais tur#t) siekti vidutini"kai 22,8 proc.

TIK SKAI)IAI

TRE1I,J- *I/ MET/ KETVIRT- JAPONIJOS EKONOMIKA SUSITRAUK. 3,5 PROC.

DID+IOSIOS BRITANIJOS TELEKOMUNIKACIJ/ BENDROV. „VODAFONE“ 5,9 MLRD. SVAR/ STERLING/ (25,4 MLRD. LIT/) NUKAINOJO SAVO PADALINIUS ISPANIJOJE IR ITALIJOJE

Balsavimo i"vakar#se prie parlamento At#nuose 10 t)kst. 'moni& protestavo prie" milijardin$ taupymo paket* ir 2013 met& valstyb#s biud'et*. Reuters %

mlrd.

Padav# $ teism*

!i& met& rugs#j$ Tokijo teismas d#l "io skandalo kaltais pripa'ino tris buvusius kompanijos vadovus. AFP

ŶJaponijos fotografi-jos $rangos gamintojos „Olympus“ akcininkai To-kijo teismui pateik# ie"kin$ bendrovei reikalaudami i" jos atlyginti d#l skandalo patirt* 19,1 mlrd. jen& (652 mln. lit&) 'al*.

Pra#jusi) met) spal& pa-ai"k#jus, kad „Olympus“ &siv#l# & 1,7 mlrd. JAV dole-

ri) (4,6 mlrd. lit)) mokes!i) vengimo skandal%, kompa-nijos akcij) vert# krito 60 proc. Nepaisant skandalo Ja-ponijos bendrovei per pasta-r%j& pusmet& pavyko pasiekti 100 mln. JAV doleri) (271 mln. lit)) peln%. „Olympus“ prognozuoja, kad per metus kompanijai pavyks parduoti 7,3 mln. skaitmenini) fotoa-parat).

Ima taupyti

SAS veiklai pakenk# d#l pasaulinio nuosmukio suma'#jusi paklausa, didel#s i"laidos ir pigi& skryd'i& bendrovi& konkurencija. Scanpix

ŶDid'iausia Skandinavijos aviacijos bendrov# SAS ma'ins pensijas bei atlygini-mus ir atleis 800 darbuoto-j&. Taip kompanija kasmet sieks i"laidas suma'inti 3 mlrd. kron& (1,2 mlrd. lit&).

Jeigu kompanijai pavyks d#l toki) apkarpym) susitarti su profs%jungomis, SAS gaus

3,5 mlrd. *vedijos kron) (1,4 mlrd. lit)) i" *vedijos, Norve-gijos ir Danijos vyriausybi), taip pat dideli) bank). SAS nori persvarstyti darbuotoj) &darbinimo s%lygas ir j) pensij) schemas. Pardavusi regionin$ skryd'i) bendrov$ „Wideroe“, ant'emini) paslaug) teikim% ir kit% turt% SAS ketina gauti ma'daug 3 mlrd. *vedijos kron) (1,2 mlrd. lit)).

/RQGRQDV�WUDXNLDVL�Lã�O\GHULž

%JEļJBVTJı�QBTBVMJP�џOBOTı�DFOUSı�MFOLUZOÕTF�WBSļPNBTJ�OF�UJL�EÕM�HBMJNZCÕT�WBEJOUJT�HFSJBVTJBJT �

UBËJBV�JS�EÕM�JOWFTUJDJKı �EJEFTOJı�QBKBNı�CFJ�QSFTUJļP��ĞJPKF�OVPļNJPKF�LPWPKF�+VOHUJOÕT�

,BSBMZTUÕT�TPTUJOÕ�QBNBļV�USBVLJBTJ�OVP�QKFEFTUBMP�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

D&l finans! ly-derio titulo var"osi keli di-d"iausi pasaulio

miestai, pasi"ymintys itin palankiomis s#lygomis verslo pl&trai ir patrauklia geografine pad&timi. 'iuo metu titulas priskiriamas Londonui, ta$iau progno-zuojama, kad %iemet Di-d"iosios Britanijos sosti-nei pagrindines pozicijas teks u"leisti Niujorkui. Be to, ant kuln! lipa spar$iai besivystan$i! Azijos vals-tybi! didmies$iai, konkre-$iai Honkongas ir Singa-p(ras.

Britanijoje esantis Eko-nomikos ir verslo tyrim! centras (CEBR) neseniai savo ataskaitoje parei%k&, kad iki 2015 met! Honkon-gas aplenks London#, jei

ir toliau i%liks tos pa$ios darbo viet! ma"inimo ten-dencijos ir verslas bus per-keliamas * Rytus.

„Did"ioji dalis %io po-slinkio nei%vengiama, nes tai yra besikei$ian$ios pa-saulio ekonomikos geogra-fijos rezultatas“, – tyrimo rezultatus komentavo CEBR vadovas Douglasas McWilliamsas.

Londono nuosmukis'io am"iaus prad"ioje pa-gal finans! srities darbo viet! skai$i! Londonas pirmavo tarp kit! finans! centr!. Miesto stipryb& buvo palanki geografin& pad&tis tarp Ryt! ir Va-kar!, istorinis bank! siste-mos tvirtumas, i%silavinusi darbo j&ga ir vyriausyb&s d&mesys finansini! pas-laug! augimui skatinti.

Ta$iau po pasaulin&s finans! kriz&s Britani-joje *sik(rusi! finansini! kompanij! veikl# suvar"& sugrie"tinta kontrol& ir prie"i(ra, visuomen&s pa-sipiktinimas prie% kriz) ir per j# vykdyta neatsakinga veikla. Be to, *moni! pa-jamas smarkiai suma"ino prasid&jusi euro zonos skol! kriz&.

'iais metais nepavyko i%vengti ir nemaloni! skandal!, kurie smarkiai pakenk& bankininkyst&s

sektoriui. Nesibaigiantis triuk%mas d&l manipulia-cij! vidutin&mis tarpban-kin&mis pal(kan! normo-mis (LIBOR) paliet& bankus „Barclays“, HSBC ir „Royal

Bank of Scotland“. Pinig! plovimu Irano klientams buvo apkaltinti visi min&ti %alies bankai, taip pat ban-kas „Standard Chatered“.

Atsisveikina su premijomisNema"a dalis Londono finans! centre dirban-$i! darbuotoj! jau buvo priversti atsisveikinti su dosniomis premijomis. Be to, vis da"niau girdime prane%im! apie ketinimus ma"inti darbo vietas.

CEBR duomenimis, 2011 metais finans! sektoriuje dirban$i! asmen! vidu-tin&s premijos siek& 6,74 t(kst. svar! sterling! (28,7 t(kst. lit!) ir tai jau buvo ma"iausias lygis nuo 2004 met!. 'iais metais pre-kyba akcijomis Londone smuko 20 proc., o finans! *mon&ms kaupiant savo turt# krito ir pajamos, gau-namos i% susijungimo ir *sigijimo sandori!. CEBR prognozuoja, kad bendras

»Did'ioji dalis "io poslinkio nei"vengiama, nes tai yra besikei%ian%ios pasaulio ekonomikos geografijos rezultatas

premij! fondas sudarys 1,6 mlrd. svar! sterling! (6,8 mlrd. lit!).

„Labiausiai d&l to pra-laimi mokes$i! surink&-jai, kurie i% %i! premij! paprastai u"dirba daugiau nei darbuotojai“, – ai%kino D. McWilliamsas.

Jo skai$iavimu, %iais

metais Londono finans! sektorius Britanijos biu-d"et# tur&t! papildyti 40 mlrd. svar! sterling! (172 mlrd. lit!).

Azijos i"kilimasSpar$iai augan$ioms Azijos rinkoms pavyko pritraukti kritin&s mas&s

ir tai leido joms i%pl&toti funkcijas ir paslaugas, ku-rios iki tol buvo teikiamos i%skirtinai Vakar! valsty-b&se. Vis d&lto pagrindin& poslinkio * Rytus prie"as-tis, anot CEBR, yra labiau dinami%kas Azijos ekono-mik! augimas ir d&l to su-kurta mil"ini%ka finansi-ni! paslaug! paklausa.

„Honkongas, kurio fi-nans! sektorius sudar& vos pus) Londono lygio, per de%imtmet* aplenks London#. Tai tiesiog stul-binama“, – komentavo CEBR ekonomistas ir %ios ataskaitos autorius Robas Harbronas.

Ataskaitos autori! tei-gimu, kontrol&s priemo-n&mis susaistyti Vakar! finans! centrai pama"u at-siliks nuo Azijos didmies-$i!. „Honkong# smarkiai kilstels Kinijos juanio internacionalizacija, – ko-mentavo D. McWilliamsas. – '* poslink* dar labiau pa-greitina trumparegi%ka ir pernelyg grie"ta kontrol&, per didelis apmokestini-mas ir bankinink! kri-tika.“

Rusijos ambicijosNe taip toli * rytus dar vie-nas miestas pretenduoja *sitraukti * finans! mil"in! lenktynes. Spalio pabaigoje Maskvos meras Sergejus Sobianinas parei%k&, kad Rusijos sostin& sieks tapti viena i% labiausiai kles-tin$i! inovacij! miest!

pasaulyje. 'iam tikslui pa-siekti Maskva pasitelkia miesto prieigose esant* Skolkovo inovacij! centr#, kur, pasak mero, per metus sukuriama produkt!, ku-ri! vert& siekia 5 mlrd. JAV doleri! (13,5 mlrd. lit!).

Nepaisant parei%kim! liberalizuoti rink#, ban-dym! s&kmingai *gy-vendinti privatizacijos program# ir pastang! suvilioti kuo daugiau u"-sienio investuotoj! Rusija vis dar n&ra laikoma pa-trauklia verslui. Pasaulio banko verslo s#lyg! in-dekse „Doing Business“ %alis u"ima 120 viet# i% 183 valstybi!. Rusijos prezi-dentas Vladimiras Putinas turi ambicing! plan! – iki 2018 met! pasiekti 20-uk#.

Norint tai pasiekti rei-kia ne tik sukurti palanki# verslui platform#, ta$iau ir atrasti b(d# sustabdyti mil"ini%k# kapitalo nu-tek&jim# i% %alies. 'iuo

metu Rusijos vertybini! popieri! leid&jai d&l suvar-"ym! %alies viduje ir pa-lankesni! s#lyg! u"sienyje mieliau savo veikl# vykdo Londone.

Analitikai pa"ymi, kad vertybini! popieri! rin-koje Rusija dar turi pasi-tempti pl&todama vietos in-vestuotoj! baz). Palyginti su kai kuriomis Vakar! valstyb&mis, Rusijos drau-dimo sektorius yra labai jaunas, bendri fondai kur kas ma"esni, o savanori%ki ind&liai * pensij! fondus vis dar ankstyvos stadijos.

D&l %i! prie"as$i! ver-tybinius popierius norin-$ios i%leisti vietos kompa-nijos priverstos tai daryti Londone. Nors pastebima "enkl!, kad naujos kar-tos investuotojai domisi Maskva, Rusijos sostin&s siekius tapti pasauliniu finans! centru galima api-b(dinti posakiu: „Vienas "ingsnis * priek*, du atgal.“

Londonas "iandien laikomas viena patraukliausi& verslo ir investuotoj& kryp%i&, ta%iau ateityje "$ titul* grasina atimti didieji Azijos miestai. Reuters

FAKTAI

LONDONO FINANS. CENTRAS

Londono finans) centre savo biurus turi daugiau kaip 500 pasaulio bank)

CEBR skai!iavimu, "iais metais Londono finans) sektoriaus darbuotojams bus i"mok#ta 1,6 mlrd. svar) sterling) (6,8 mlrd. lit)) premij)

Prognozuojama, kad pagal finans) sektoriuje dirban!i) asmen) skai!i) iki 2015 met) Honkongas aplenks London%

CEBR duomenimis, 2011 metais finans) sek-toriuje dirban!i) asmen) vidutin#s premijos siek# 6,74 t(kst. svar) sterling) (28,7 t(kst. lit))

„Oxford Economics“ prognozuoja, kad 2013 metais Londono BVP augi-mas sieks 2,4 proc.

FINANSINIO POB!D"IO DARBO VIET# SKAI$IUS (T!KST.)

Metai20102011201220132014201520162017

Londonas 315280,35249,5237236,4237,1238,6240,6

)altinis: Ekonomikos ir verslo tyrim( centras

Honkongas190,8202,8206,9219,4235,2247,9262277,2

Niujorkas 255,8262,4254,1243,6246,4249,7252,5254,2

Singap)ras 126145,5156,4160,4170182,2192,1203,5

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Apkaltino manipuliacijomis

Australijos teismui neseniai paskelbus nuosprend$ S&P reiting& agent)ros kompetencija suabejota ir Europoje. AFP

ŶItalijos prokurat)ra apkaltino reiting& agent)-ras „Standard & Poor‘s“ (S&P) ir „Fitch“ manipulia-cijomis rinkoje.

Kaltinimai pateikti septy-niems asmenims, i" kuri) penki per tariam% nusikaltim% dirbo S&P, o du – „Fitch“ agent(roje. Kad teismo pro-cesas vykt) toliau, kaltinimus

turi patvirtinti teis#jas. Pagal Italijos teismin$ sistem% "i proced(ra gali trukti kelet% m#nesi). Tyrimas prad#tas, kai Italijos vartotoj) grup# 2010 metais pateik# skund% prie" kit% reiting) agent(r% „Moody‘s“ d#l Italijos skoli-nimosi reitingo suma'inimo, d#l kurio kilo suirut# finans) rinkose ir i"augo "alies skolini-mosi kaina.

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

7JMOJVT�UVSJ�JS�HBMJ�UBQUJ�TÕLNJOHB�LBJNZOZTUF�QSBEFEBNı�WFSTMı�LĩSÕKBNT �P�BUFJUZKF�LBTPT�BQBSBUVT�QBLFJT�J1BEBJ�

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Grupini! apsi-pirkim! rinkos lyderio „Grou-pon“ produkt!

valdymo direktorius Jyri Engestromas pasakoja, kokiu keliu pasuks „Grou-pon“, ir pataria, ko reikia, kad Vilnius tapt! traukos vieta „startup’ams“.

? Kuo konkre%iai u'siimate „Groupon“?Ties# sakant, grupi-

niai apsipirkimai man)s nedomina. Su komanda kuriame nauj# versl# „Groupon’ui“. Jis jau i%sipl&t& pasaulyje, yra rinkos lyderis, ta$iau kur rasti nauj# ni%# augimui? Manau, augsime i% „point of sale“ (POS) sistem! (vieta, kur atsiskaitoma u" prekes ar paslaugas – aut. past.) ir vartotoj! mobili!j! program&li! k(rimo. 'ios program&-l&s leis "mon&ms mok&ti mobiliuoju telefonu, u"-tikrinti j! lojalum# par-duotuv&se, restoranuose, u"sisakyti ir *sigyti pro-dukt! ar paslaug! tele-fonu. Net %ioje kavin&je (kur vyko interviu – aut. past.) naujoji POS sis-tema leist! mums u"sisa-kyti patiems, u"sakymas pasiekt! virtuv) ir v&liau nereik&t! laukti $ekio, nes viskas b(t! apmok&ta telefonu.

Taip bus ateityje ir tai jau pradeda vykti da-bar. Kiekvienas naujos parduotuv&s ar kavin&s savininkas, ypa$ San Fransiske, b(t! kvailas nesirinkdamas „iPad“ kaip kasos aparato, nes tai daug pigiau ir toki# POS sistem# gali nau-doti beveik nemokamai. ,prast! POS sistemos kaina kartais siekia 3 t(kst. eur! – tai dide-l&s s#naudos pradedant

nauj# restoran#.'iuo metu prasideda

lenktyn&s: „PayPal“, „Square“, „Groupon“ var-"osi, kurie laim&s %iame versle. Mes spal* kaip tik * rink# paleidome „Grou-pon Payments“ ir m(s! pirm#j# POS sistem#.

? Tai susij+ su j)s& „startu-p’u“ „Ditto“, kur$ pavasar$

pardav#te „Groupon“?„Ditto“ buvo vartotojo

s#saja – tai lyg mobili! re-komendacij! sistema. Pa-vyzd"iui, Vilniuje noriu papietauti ir ne"inau kur. Per „Ditto“ man "mon&s gali pateikti pasi(lym!. Kai j* k(riau, pama$iau, kas vyksta pardav&j! pu-s&je, ir supratau, kad rei-kia abiej! s#veikos.

'tai naudojame „Fours-quare“, bet jis veikia pas-tat! lygiu. Galiu pasakyti, kad esu %iame restorane, ta$iau „Foursquare“ ne-"inos, k# a% valgiau. Tad kitas "ingsnis – daikt! lygis. Kad rekomendaci-jos veikt! pana%iai kaip „Amazon“, kur paro-doma, koki! kit! knyg! pirko "mon&s, kai *sigijo konkre$i# knyg#. Tai veiksmingas b(das papil-domai "mon&ms parduoti ir atrasti nauj! dalyk!.

Tai vietos verslams anks$iau nebuvo *ma-noma, nes visos j! prek&s da"niausiai nebuvo deda-mos * internet# ir nebuvo sujungtos su klientais. Ta$iau dabar galima vi-sas prekes ir paslaugas sujungti i% aplink su-pan$i! prekeivi! ir kaip rekomendacij! sistem# pateikti internete. POS sistema tur&t! "inoti, k# a% anks$iau valgiau, kiek kart! lankiausi ir koki! nuolaid! man taikyti.

? Taigi "iuo keliu eis ir „Grou-pon“?„Groupon“ tiki, kad

naujo tipo POS sistemos

taps centrine nerv! sis-tema prekeiviams. Ten bus visas j! inventorius, klientai, lojal(s lankyto-jai, jie tur&s s#saj#, per kuri# gal&s vykdyti ska-tinam#j# rinkodar#. Ma-nau, grupiniai pasi(ly-mai transformuosis * tai. Jie nedings, bet pl&tosis ta kryptimi, kuri pad&s prekeiviams pritraukti nauj! klient! be dideli! pastang!.

? 2007 metais „Google“ par-dav#te tuo metu s#kming*

„Twitter“ konkurent* „Jaiku“. Ar "iandien nesigailite, kai matote „Twitter“ s#km+ ir koki& pagrindini& pamok& i"mokote?

Tuo metu maniau, kad po sandorio gal&-sime augti spar$iau. Ta$iau man teko sutikti nutraukti tuometin&s „Jaiku“ versijos pl&tr# ir pereiti prie kit! pro-

jekt!. Jei to neb(t! buv), b(tume tur&j) prog# su-kurti k# nors didelio ir *domaus.

I%mokau, kad nereikia parduoti savo „startu-p’o“ rinkos lyderiui, jei

nori tur&ti *takos ben-drov&je. Pavyzd"iui, %iuo metu „Yahoo“ ar „No-kia“ yra didel&s bendro-v&s, kurios ie%ko, kokiu keliu pasukti, ir laukia sprendimo i% i%or&s – tai puikus metas ateiti kaip ma"os bendrov&s *k(-r&jui, nes "mon&s * tave "i(r&s kaip * sprendim#. Ta$iau jei ateisi * ben-drov), kuri %iuo metu yra s&kminga, jie tav)s neklausys, kai sakysi, kad reikia keistis.

? K* i" savo patirties patartum#te „startup’&“

$k)r#jams?Beveik visi europie$iai

klausia, ar verta keltis * Silicio sl&n*. Tai sunkus klausimas, ta$iau beveik visada nuo%irdus atsaky-mas b(na: „Grei$iausiai taip.“ Sunku tai padaryti, tod&l viena i% prie"as$i!, kod&l atvykau $ia, – Vil-niui reikia tapti traukos centru. Reikia, kad Vil-niuje atsirast! kaimy-nyst&, kuri# mes turime Silicio sl&nyje, kur p&s$io-mis gali pasiekti „Twit-ter“, „Square“ ir kasdien mataisi su s&kmingiausi! bendrovi! *k(r&jais. Tai *manoma, jums tereikia informacijos sklaidos priemon&s, kai ko pa-na%aus * „Techcrunch“ (portalas, sekantis Silicio sl&nio „startup’!“ ekosis-tem# – aut. past.).

Reikia pakankamo skai$iaus verslo angel!, kurie pakankamai "ino apie antrepreneryst) ir yra pasiry") investuoti * „startup’us“ protingomis s#lygomis. Da"nai inves-tuotojai i% senojo pasaulio nustato kvailas s#lygas ir taip pakenkia pradeda-mam verslui. Tuomet rei-kia antrepreneri!, kurie b(t! *d&j) savas 10 t(kst. darbo valand! ir "inot!, kaip programuoti.

Vadovo darbas labai paprastas: sukurti vizij#, pasamdyti geriausius "mones, gauti finansa-vim# ir galima eiti namo. Ta$iau labai sunku tai padaryti gerai.

»I"mokau, kad nereikia parduoti savo „startup’o“ rinkos lyderiui, jei nori tur#ti $takos bendrov#je

9LOQLXMH�UHLNLD�NDLP\Q\VWŏV�ÄVWDUWXS¶DPV³

J. Engestromas mano, kad Vilnius turi galimybi& tapti kaimynyste „startup’ams“, kaip Silicio sl#nis. Ruslano Kondratjevo nuotr.

CV Jyri Engestromas

Helsinkio universitete baig# sociologijos magistr%

.jo vyresniojo produkt) vady-bininko pareigas „Nokia“

-k(r# ir 2007 metais „Google“ pardav# mikrotinklara"!i) platform% „Jaiku“

„Google“ buvo atsakingas u' mobili%sias program#les

-k(r# mobili)j) rekomenda-cij) platform% „Ditto“, kuri% "i) met) pavasar& pardav# „Groupon“

Nuo 2012 met) eina produkt) valdymo direktoriaus pareigas „Groupon“

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

7BEZCB7BEZCB 2322

92,64TYRIM/ BENDROV.S „GLASSDOOR“ ATLIKTAS TYRIMAS PAROD., KAD 2012 M. VIDUTINIS PROGRAMIN.S -RANGOS K0R.JO ATLYGINIMAS SIEK. 92,64 T0KST. JAV DOLERI/ (250 T0KST. LIT/) PER METUS

Svarbius projektus patiki vyramsŶVerslo tyrim& bendrov#s „Catalyst“ atliktas tyrimas parod#, kad kompani-jose moterims patikima ma'iau svarbi& projekt& nei vyrams.

Apklausus daugiau kaip 1,6 t(kst. magistrant(ros studijas baigusi) asmen) pa-ai"k#jo, kad vyrams skiriami

vidutini"kai dvigubai didesnio biud'eto projektai nei mo-terims, o jiems &gyvendinti suteikiama triskart didesnis darbuotoj) skai!ius. Be to, pa'ymima, kad moterims tenka ma'iau atsakomyb#s d#l pasiekto pelno ar patirt) nuostoli), re!iau suteikiama galimyb# valdyti kitus dar-buotojus.

Tyrimas parod#, kad moter& karjeroje gali pasitaikyti ma'iau projekt&, kurie kartais net nepatenka $ vadovyb#s akirat$. Reuters

TIK SKAI)IAI

700TIK SKAI)IAI

2011 M. JUNGTIN.SE VALSTIJOSE BUVO VYKDOMA 1 250 VERSLO INKUBATORI/ PROGRAM/1 250

PER KETVERIUS SAUL.LYD+IO KOMISIJOS DARBO METUS NELIKO 166 -STAIG/, DARBO U+MOKES1IUI SUTAUPYTA 700 MLN. LIT/, O DARBUOTOJ/ VALSTYB.S TARNYBOJE SUMA+.JO DAUGIAU NEI DE*IMTADALIU

Pad#s susirasti darb*ŶJau kur$ laik* „Facebo-ok“ vartotojai neformaliai tinklalap$ pavert# darbo paie"kos priemone.

Pra#jusi% savait$ kompa-nija pagaliau pristat# darbo paie"kos aplikacij% „Social Jobs“. „+inome, kad sociali-n#s 'iniasklaidos galia, ry"iai tarp draug), "eimos nari) ir

bendruomen#s gali tur#ti mil-'ini"k% &tak% ie"kant darbo“, – teigiama „Facebook“ prane-"ime. Vis d#lto tik pasirod'ius aplikacijai vartotojai prad#jo reik"ti nepasitenkinim% d#l to, kad sistema per l#ta ir pateikia neadekva!ius paie"kos rezul-tatus. „Facebook“ atstovai pa-'ad#jo i"taisyti tr(kumus kaip &manoma grei!iau.

Analitikai sutinka, kad pristatydama "i* aplikacij* kompanija „Facebook“ siekia $sitvirtinti „LinkedIn“ dominuojamoje rinkoje. AFP

t)kst.

mln.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

6ŏNPĊ�OHPLD�NźU\ELãNXPDV,ĩSZCJğLVNBT�WFSTMF�OFBUTJFKBNBT�OVP�TÕLNÕT �TBLP�EJEFMJı�ğBMJFT�íNPOJı�WBEPWBJ��*S�WJTBJ�OFTWBSCV �

BS�LĩSZCJğLBJ�LFQBNB�EVPOB �BS�LVSJBNPT�JOPWBUZWJPT�UFDIOPMPHJKPT�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

K( r y b i % k u m o ugdymo semi-narus organi-zuojantys spe-

cialistai tvirtina, kad nors polinkis kurti yra asme-nin& savyb&, darbdaviai gali s&kmingai skatinti darbuotoj! k(rybi%kum# ir potencial# panaudoti s&-kmingai veiklai vykdyti.

Kad b)t& i"skirtiniai„Galime sakyti, kad duona yra *prastas pro-duktas. Ta$iau jeigu no-rime b(ti i%skirtiniai, privalome %ioje srityje b(ti k(rybi%ki ir stengtis kuo nors pritraukti var-totoj#. Manau, mums se-kasi“, – tvirtino „Fazer“ kepykl! regiono vadovas Mindaugas Snarskis.

Anot jo, k(rybos versle reikia tam, kad b(t! pa-

tenkinti kintantys varto-toj! poreikiai, o sukurti i%skirtinum! duonos len-tynose, kuriose gaminiai pranyksta tarp gausyb&s pana%i! produkt!, yra ti-kr! tikriausias k(rybi%-kumo *rodymas.

„Produkt! k(ryba pra-sideda nuo t! gamini!, kuriuos klientai nori matyti ant savo stalo, k(rybos“, – pabr&"& M. Snarskis.

Taisykles diktuoja vartotojasVertindamas savo vado-vaujamos *mon&s k(rybi%-kum# verslininkas min&jo ir tai, kad prana%um# su-teikia buvimas tarptauti-n&s grup&s dalimi. „'ian-dien, kai Lietuvoje veikia daugiau nei 200 kepykl!, gal&ti dalytis patirtimi ir id&jomis yra labai ver-tinga. Pats neseniai gr*"au i% Suomijos, parsive"iau kelias id&jas, kurias galb(t

gal&sime pritaikyti Lietu-voje“, – pasakojo pa%neko-vas.

Vis d&lto, anot jo, k(-rybi%kumo ribas „Fazer“ kepykl! veiklos srityje pirmiausia nubr&"ia var-totojas. „Kad ir kokia ino-vatyvi ar k(rybi%ka b(t! id&ja, pirmiausia ji turi atitikti poreikius, – ai%kino M. Snarskis. – Ai%ku, mes galime kalb&ti apie menin) produkto dal*, ta$iau kas i% to, jei bus gra"u pa"i(r&ti, bet vartotojas nepirks?“

Ne tik duonos kepalasTiesa, darbuotoj! k(rybi%-kum#, anot M. Snarskio, pirmiausia lemia vidin& motyvacija. „To "mogaus nei%mokysi – jis turi nor&ti padaryti, i%siskirti, b(ti kitokiam“, – ai%kino vers-lininkas. Skatindama „Fa-zer“ kepykl! darbuotoj! k(rybin* potencial# *mon& rengia *vairius mokymus, be to, dalyvauja specia-liuose k(rybi%kumo moky-muose, * kuriuos kvie$iami *vairi! sri$i! specialistai, padedantys * duon# "velgti visai kitomis akimis, i% ki-tos pus&s.

K)rybi"kumas visur„K(rybi%kumas n&ra vien naujo produkto su-k(rimas“, – sak& „BIOK Laboratorijos“ vadovas Linas -ere%ka. 'ioje *mo-n&je k(rybi%ki gali b(ti ir tinkamai sud&liojami vidiniai procesai, taip pat – neatrast! prekybos ar komunikacijos kanal! pa-naudojimas, netradiciniai rinkodaros sprendimai. „K(rybi%kumas neabejo-tinai u"ima labai svarbi# m(s! gyvenimo ir darbo dal*. Turime *siklausyti,

suprasti, suvokti, koki! produkt!, koki! savybi!, kokios pakuot&s produkt! tikisi vartotojas – kartais smulk(s elementai tampa s&km&s prie"astimi“, – var-dijo L. -ere%ka.

Nuomon&, kad tradici-jos negali b(ti susijusios su k(rybi%ku m#stymu darbe, verslininkas va-dina neteisinga – tereikia jas pritaikyti i%radingai. „Mes tradicijas stengia-m&s sujungti su naujau-siais mokslo atradimais, ingredientais, laim&jimais. Jeigu "i(r&tume vien * tai, k# "mon&s naudojo seniau, galb(t grietin& taip pat tikt! odai mink%tinti“, – %ypsojosi jis.

,traukti darbuotojusL. -ere%kos nuomone, kad b(t! skatinamas dar-buotoj! k(rybi%kumas, reikia sukurti tam tin-kam# terp) *mon&je, vi-din) bendravimo kult(r#. „Reikia stengtis, kad "mo-ni! nuomon&s neb(t! ribojamos, kad jie nebi-jot! jomis dalytis. 'tai neseniai tur&jome metin* planavimo susirinkim# ir naujai at&j) darbuoto-jai buvo nusteb), kad tiek diskutavome, i%sak&me daug id&j!, i% kuri! at-rinksime geriausias. Jie man&, kad a% pakalb&siu, kaip dirbsime toliau, ir tuo viskas baigsis“, – at-skleid& „BIOK Laborato-rijos“ vadovas.

Lietuvoje daugelyje sri$i! reik&t! skatinti k(rybi%kum#. „Mes sten-giam&s priimti sprendi-mus pritarus daugumai, turime ir tam tikr# pro-dukt! vertinimo sistem#. Manau, b(t! labai sunku

b(ti k(rybi%kiems, jeigu direktoriaus "odis b(t! paskutinis“, – juokavo verslininkas. Darbuotoj! k(rybi%kum# skatinti pa-deda ir *mon&je rengiami konkursai, leidimas visus naujus gaminius i%ban-dyti pirmiausia „BIOK Laboratorijos“ darbuoto-jams. „Sav! darbuotoj!, nuo "emiausios grandies iki auk%$iausios, *trau-kimas * sprendim! pri-&mim#, bendr# veikl#, manau, taip pat skatina m#styti k(rybi%kai“, – svarst& L. -ere%ka.

K)rybai reikia 'ini&„Elintos“, kuri ant savo biuro pastato turi i%d&-liot# did"iausi# Lietuvoje i% keli! kilometr! auk%-$io matom# %ypsen#, va-

prireikia tapytojui ar mu-zikantui. „Tik skirtumas tas, kad in"inerijos sri-tyje reikia daug daugiau "ini!, reikia daugiau sekti pasaulio naujienas. Automatizacijos srityje b(ti k(rybi%kam gerokai sunkiau“, – atkreip& d&-mes* verslininkas.

Trej& met& darbasAnot V. Joku"io, suburti k(rybi%k# komand# len-gva – reikia pasirinkti k(-rybingus "mones: „Jeigu

Ir verslininkai, ir specialistai $sitikin+, kad k)rybi"kumas versle

padeda u'sitikrinti s#kming* veikl*. Scanpix

dovas Vytautas Joku"is pabr&"&, kad net kalbant apie technologijas, tech-nologini! proces! auto-matizavim# k(rybi%kas m#stymas itin svarbus. „Sukurti nauj# *rengin*, nauj# sistem#, moderni-zuoti esam# sistem#, au-tomatizuoti proces# yra tas pats k(rybi%kumas kaip ir nupie%ti fantastin* paveiksl#“, – tvirtino jis.

K(rybinio potencialo „Elintos“ veiklos srityje reikia tokio paties, kokio

"mogus nori tiesiog ateiti * darb#, ats&d&ti 8 valan-das ir pamir%ti, k# dar&, jis netinka. „Elintoje“ visi k(rybi%ki.“

Tiesa, pasakyti, kaip at-sirenka k(rybi%kus "mo-nes, V. Joku"is negal&jo. Anot jo, geriausiai parodo, ar darbuotojas link)s * k(-ryb#, jo darbas. „+mogus gali b(ti tylus ir labai k(-rybi%kas, o gali b(ti daug kalbantis, atrodo, daug veikiantis, ta$iau visai nek(rybi%kas. Mano nuo-mone, k(rybi%kumas gali b(ti i%siugdomas dirbant, kai sukaupiamas pakan-kamas "ini! kiekis, pavyz-d"iui, po trej! met! darbo. Taigi reikia ne tik talento ir darbo, bet ir "ini!“, – argumentavo „Elintos“ vadovas.

Vadovas turi nedraustiPasak „K(rybini! dirb-tuvi!“ vadov&s Dovil&s Lapyt&s-Ja%$embskie-n&s, k(rybi%kai galima "velgti * kiekvien# situ-acij#, net jeigu i% %alies "i(rint atrodo, kad vietos k(rybai n&ra. „Kuo "mo-gus k(rybi%kesnis, tuo jis lankstesnis, novato-ri%kesnis, pla$iau m#s-tantis, "velgiantis kitaip * kiekvien# gyvenimo situacij#, – tvirtino pa-%nekov&. – Nat(ralu, kad kai darbas u"ima did"i#j# "mogaus gyvenimo dal*, k(rybi%kumas darbe itin svarbus. K(rybi%kumas reikalingas ten, kur rei-kia nauj! sprendim!, kur susiduriame su i%o-r&s veiksniais, * kuriuos reikia reaguoti, situaci-

jose, kuriose reikia veikti s&kmingai.“

Tiesa, anot specialis-t&s, vargu ar vienas darb-davys gali paskatinti dar-buotoj! polink* * k(ryb#. „Vadovas gali sukurti k(-rybi%k# aplink#, ta$iau jos k(rimas priklauso ir nuo pa$i! darbuotoj! noro i%mokti ko nors nauja, pasisemti "ini!, naujai vertinti gaunam# informacij#, – ai%kino D. Lapyt&-Ja%$embskien&. – Svarbiausia darbdaviui k(rybi%kum# puosel&ti, o ne slopinti sakant, kad vieno ar kito dalyko nereikia. Darbdaviui svarbu nedrausti. Jeigu darbdavio "odis pirmas ir paskutinis, vadinasi, jis pats stokoja k(rybi%-kumo.“

FAKTAI

K/RYBI!KUMAS VERSLE

Kai kurie tyrimai rodo, kad tik 5 proc. suaugusi) 'moni) yra k(rybi"ki, to-d#l "i dalis itin vertinama versle

K(rybi"kai skol) krize pasinaudojusi „Coca-Cola“ privert# ispanus pam#gti savo g#rim% „Zero“, kur& "ie geria kino teatruose

„Volkswagen Har-lequin“ gim# kaip kom-panijos baland'io 1-osios pok"tas, ta!iau jau ba-land'io 2-%j% tokio auto-mobilio papra"# klientai

»K)rybi"kumas gali b)ti i"siugdomas dirbant, kai sukaupiamas pakankamas 'ini& kiekis, pavyzd'iui, po trej& met& darbo, taigi reikia ne tik talento ir darbo, bet ir 'ini&

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB4LBJUNFOJOÕ�LBSUB24 25Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

31,6PER METUS MOKAMOS SKAITMENIN.S TV ABONENT/ PADAUG.JO 18 PROC, O PAJAMOS, GAUTOS U+ SKAITMENIN.S TELEVIZIJOS PASLAUG/ TEIKIM, TRE1I,J- KETVIRT-, PALYGINTI SU ANTRUOJU, I*AUGO 2 PROC. IR SUDAR. APIE 31,6 MLN. LT.

Atsistatydino vadovasŶ„Windows“ ir „Windows Live“ prezidentas Steve-nas Sinofsky pra#jusi* savait+ atsistatydino i" korporacijos „Microsoft“, prane"ama kompanijos tinklalapyje.

Jo pasitraukimo prie'as-tis neskelbiama. S. Sinofsky "iame poste pakeis buvusi jo

pavaldin# Julie Larson-Green, u' „Windows“ finansus bus atsakingas Tami Relleris.

S. Sinofsky pasitrauk# i" „Microsoft“ netrukus po to, kai spalio 26 dien% buvo pristatyta naujoji operacin# sistema „Windows 8“. Be „Windows“, S. Sinofsky buvo atsakingas u' „MS O2ce“ ir kitas sistemas.

TIK SKAI)IAI

675TIK SKAI)IAI

U+ TEIS3 NAUDOTIS *VEICARIJOS GELE+INKELIO LAIKROD+IO DIZAINU „APPLE“ SUMOK.JO 21 MLN. JAV DOLERI/21

TRE1I,J- *I/ MET/ KETVIRT- STATISTINIS AMERIKIETIS I*SI/SDAVO 675 SMS PER M.NES-, TAI YRA 25 +INUT.MIS MA+IAU NEI PER ANTR,J- KETVIRT-

Ie"kos alternatyvi& degal&ŶBendrov# „SG dujos Auto“ lapkri%io 14-*j* Pabrad#je oficialiai prad#jo statyti unikali* Lietuvoje laboratorij*.

Ji kursianti bendr% meto-dik%, kaip panaudoti naujos r("ies kur% – vandenilio ir gamtini) duj) mi"in& (hidro-metan%) gamtin#mis du-

jomis varomose transporto priemon#se. Hidrometan% planuojama panaudoti ir &vai-riose kitose transporto prie-mon#se, varomose benzinu ir dyzelinu. Bendra projekto vert# – 7,6 mln. lit), i" j) 5,3 mln. lit) sudaro i" Europos S%-jungos strukt(rini) fond) pa-rama. Projekt% planuojama baigti 2013-)j) pavasar&.Pabrad#je bus ie"koma alternatyvi& degal&. Fotodiena

mln.

âYHQWLQLž�NDLQž�PHGåLRWRMDL

1SFLZCJOJOLBJ�WJTBNF�QBTBVMZKF�MJLVT�EBVHJBV�OFJ�NÕOFTJVJ�JLJ�ļJFNPT�ğWFOËJı�KBV�TLFMCJB�BQJF�ğWFOUJOFT�OVPMBJEBT��7JT�EBļOJBV�OVPMBJEı�NBSBUPOBJ�QFSTJLFMJB�JS�í�JOUFSOFUÃ��-JFUVWPKF �QBTBL�TQFDJBMJTUı �JOUFSOFUJOJı�

JğQBSEBWJNı�USBEJDJKPT�ļFOHJB�EBS�UJL�QJSNVPTJVT�ļJOHTOJVT�

PAULIUS GRINKEVI(IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

'i# savait) Jung-tin&se Amerikos Valstijose prasi-deda laukiamiau-

sia prekybinink! %vent&: „Juodojo penktadienio“ i%pardavimai, kai par-duotuves u"pl(sta milijo-nai amerikie$i!, tradici%-kai skelbia "iemos sezono prekybos prad"i#. O nerad) vis! preki! arba nem&gstantys stumdytis eil&se prekyb# gali pra-t)sti pirkdami internetu po jo kit# pirmadien* (angl. „Cyber Monday“), per kur* masines nuolai-das taiko el. parduotuv&s. Nuo 2005-!j! vykstanti %vent&s prekyba kasmet spar$iai auga. Pernai per %i# dien# el. pardav&j! prekybos mastai siek& 1,25 mlrd. doleri! (3,38 mlrd. lit!).

Ta$iau tai skai$iuojant pagal pardavimo mastus n&ra did"iausia el. pre-kybos %vent& – did"iausia apyvarta gali pasigirti kinai per vadinam#j# „Single‘s day“, %vent), kuri buvo sugalvota kaip alternatyva Valentino dienai, yra skirta vieni-%iams ir kasmet vyks-tanti simboliniu metu – lapkri$io vienuolikt#j# (11–11). Pana%i! * „Ali-baba“ el. parduotuves

JAV orientuotos platfor-mos Kinijoje per vieni%i! dien# %iemet suprekiavo u" 3 mlrd. JAV doleri! (8,1 mlrd. lit!).

Reikia kart& kaitosLietuvoje pana%i! ma-sini! i%pardavim! atiti-kmen! neturime, ta$iau specialistai tikina, kad

pas mus masini! pirkim! ir akcij! tradicijos pa-ma"u formuojasi. Ypa$ tai pastebima prie% did"i#-sias met! %ventes. Lietu-

voje el. prekybos rinka pernai augo spar$iausiai ES, pana%i! rezultat! ti-kimasi ir %iemet. Dabar internetu perka kas tre-

$ias interneto vartoto-jas. Ta$iau tai dar labai ma"as skai$ius, palyginti su Vakar! Europos vals-tyb&mis, kur internetu

perka 70 proc. gyventoj!. Did"iausios Lietuvos

el. parduotuv&s „Pigu.lt“ direktorius ir Lietuvos elektronin&s prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys pasakojo, kad Lietuvos el. bendro-v&s nevykdo koordinuot! veiksm! ir tarpusavyje nederina akcij!, ta$iau kai kurie didieji prekybi-ninkai, pavyzd"iui, „Pigu.lt“, formuoja i%pardavim! tradicijas pavieniui. „Kie-kvien# tre$iadien* ren-giame tam tikr! preki!

gauti kuo grei$iau ir ma-"iau planuoja, – ai%kino D. Liulys. – Prek&s, ku-ri! pristatymo trukm& yra viena ar dvi dienos, "ymiai perkamesn&s. Lie-tuvoje pirk&jams preki! reikia $ia ir dabar.“

Pasak jo, tokias ypaty-bes galima sieti su tuo, kad esame posovietinio bloko valstyb&: „Jei kam nors Soviet! S#jungos laikais b(tum perved)s pinigus i% anksto, grei-$iausiai b(tum apgautas. +mon&s dar prisimena tuos dalykus, tod&l reikia kart! kaitos, kad tie daly-kai pasikeist!.“

Kain& med'iotojaiRinkodaros specialistas Audrius Savickas at-kreip& d&mes*, kad Lie-

»Neretai nutinka net taip, kad ma'as kainas pamat+ pirk#jai pasiduoda impulsyviems sprendimams ir preki& u'sisako, o v#liau pamir"ta atsiimti

Lietuvoje toki& masini& nuolaid&, kokios vyksta u'sienyje, dar teks

palaukti. Scanpix

FAKTAI

PIRKIMAS INTERNETU

Bendrov#s „Sprinter tyrimai“ rugs#jo m#nes& atliktos apklausos duo-menimis, populiariau-sia Lietuvoje veikianti interneto parduotuv# – „Pigu.lt“ (54 proc.). 32 proc. pirkusi)j) inter-netu nurod# pirk$ i" par-duotuv#s „Topshop.lt“. 13 proc. pamin#jo „Beta Stilius.lt“

Pagrindin# prie'astis nepirkti internetu – no-ras pamatyti prek$ gy-vai (35 proc.). 25 proc. interneto vartotoj), neperkan!i) internetu, teig# tiesiog &prat$ pirkti parduotuv#je

Da'niausiai "alies gy-ventojams interneto parduotuv#s asocijuojasi su 'emesn#mis kainomis nei &prastose parduotu-v#se (14 proc.). 9 proc. interneto parduotuves pirmiausia sieja su pato-gumu pirkti

tuvoje *vairios masin&s akcijos rei%kiasi grupi-niais pirkimais, o el. pre-kyba Lietuvoje n&ra tokio masto, kokio nor&t!si d&l to, kad dominuoja s#lygi-nai ma"os ir specializuo-tos parduotuv&s.

„Tradici%kai manoma, kad jei nori tur&ti inter-netin) parduotuv) Lietu-voje, turi tur&ti nedidel) preki! pasi(l#, kad ne-reik&t! mok&ti u" sand&-liavim# ir kad b(t! kuo ma"esn& kaina, – sak& pa%nekovas. – Lietuvoje internetas tapo kain! med"iojimo *rankiu. Pa-vyzd"iui, grupini! pir-kim! bendrov&s tikisi, kad pasi(liusios paslaug# u" ma"# kain# pritrauks klient! ir jie kit# kart# pirks u" didesn), bet %ie

negr*"ta – jiems svarbu tik ma"a kaina.“

Pasak A. Savicko, ne-retai nutinka net taip, kad ma"as kainas pamat) pirk&jai pasiduoda impul-syviems sprendimams ir preki! u"sisako, o v&liau pamir%ta atsiimti.

Vis d&lto tai, kad Lietu-voje n&ra gausu masini! el. prekybinink! akcij!, turi ir privalum! – es# rinkos cikli%kumas ir nuolatin&s akcijos lepina pirk&jus, ir tuomet jie pradeda nebepirkti *pras-tomis kainomis.

„Tada prekybininkai skund"iasi, kad be nuo-laidos negali parduoti, bet patys yra d&l to kalti. Pardavin&ti prekes su didel&mis nuolaidomis yra ydinga, nes taip i%le-pinami pirk&jai, – sak& pa%nekovas. – Net mokslo tyrimai rodo, kad "mon&s nusipirk) daikt# su didele nuolaida yra ma"iau lai-mingi, jiems atrodo, kad su nuolaida pirktas daik-tas prastesnis nei *sigytas be nuolaidos.“

Bijo b)ti apgautiEl. parduotuvi! sertifi-kavimo projekto „Saugu pirkti“ vadovas Saulius Dackys pasakojo, kad Lietuvoje masin&s el. pre-kybos akcijos negal&t! b(ti vykdomos d&l to, kad Lietuvos prekybinin-kai nesugeb&t! i%vie%inti informacijos apie i%par-davimus – es# u"sienyje masines akcijas organi-zuoja stamb(s prekybi-ninkai, o Lietuvoje toki! n&ra. Be to, es# Lietuvoje el. parduotuvi! akcijos per menkos.

„M(s! el. prekybi-nink! akcijos negali su-silyginti su si(lomomis

u"sienyje, Lietuvoje per i%pardavimus giliau pasi-raus)s gali rasti prek) ki-toje parduotuv&je u" dar ma"esn) kain#“, – sak& S. Dackys.

Pasak pa%nekovo, Lie-tuvos el. prekybos rinkai pl&totis spar$iau ir dar labiau priart&ti prie Va-kar! trukdo nepasitik&-jimas el. prekybininkais ir nesaugumas – „Saugu pirkti“ vykdytos apklau-sos duomenimis, 63 proc. apklaust!j! interneto vartotoj! atsak&, kad internetu pirkti n&ra saugu. „Buvo i%skirta, kas "mones atgraso nuo pirkimo internetu. Pirma prie"astis yra nepasitik&jimas parda-v&ju, antra – baim&, kad bus problem! gr#"inant prek)“, – d&st& pa%neko-vas.

Pasak jo, pasitik&jimas pardav&jais yra svar-biausia prie"astis, d&l ko pirk&jai renkasi vienus arba kitus pardav&jus. Es# Lietuvoje net apie 40 proc. el. parduotuvi! turi problem! su teis&s aktais d&l sandorio nutraukimo ar preki! gr#"inimo poli-tikos.

„Nema"ai el. parduo-tuvi! nenurodo sandorio nutraukimo galimyb&s, nors internetu i% el. par-duotuv&s pirk)s vartoto-jas gali bet kokiu atveju gr#"inti prek) per sep-tynias dienas, – kalb&jo S. Dackys. – Dar kitos parduotuv&s ra%o, kad u" preki! gr#"inim# nu-skai$iuoja pinigus arba jas leid"ia gr#"inti tik per tris dienas, ta$iau visi %ie veiksmai yra ne-teis&ti ir stabdo Lietuvos pirk&jus nuo pirkimo in-ternetu.“

grupi! i%pardavimus, taip pat formuojame savaitga-lini! i%pardavim! tradi-cij#, kad vartotojai neit! * prekybos centrus, o pirkt! pas mus“, – sak& pa%neko-vas.

Paklaustas, kas b(dinga Lietuvos el. prekybos rin-kai, D. Liulys ai%kino, kad lietuviai i%siskiria konser-vatyvumu – pirk&jai n&ra link) mok&ti * priek* ir nori prekes gauti i%kart.

„Vakar! Europoje vartotojai link) palaukti prek&s, o Lietuvoje nori

mln.

»Lietuvoje net apie 40 proc. el. parduotuvi& turi problem& su teis#s aktais d#l sandorio nutraukimo ar preki& gr*'inimo politikos

S. Sinofsky atsistatydino i" „Microsoft“. Scanpix

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

%źWL�WHQ��NXU�UHLNLD�NOLHQWXLĻNPHVT�QBT�NVT�BUFJOB�OF�BTQJSJOP��

+JT�BUFJOB �LBE�HFSBJ�KBVTUıTJ ��UJLJOB�CFOESPWÕT�&VSPWBJTUJOÕ�WBMEZCPT�QJSNJOJOLÕ�

3BJNPOEB�,JļJFOÕ�

De%imtmet* visai kitoje – finans! rinkoje dir-busi, prisid&-

jusi prie vieno did"iausi! %alies bank! „Swedbank“ atsiradimo Lietuvoje mo-teris jau kelerius metus dirba vaistininkyst&s sferoje. I%girdusi, kad „Ekonomika.lt“ nor&t! kalb&tis su ja, R. Ki"ien& sak& nustebusi: „Esu net ne verslinink& – labiau vadybinink&.“ Vis d&lto su pastaba, kad %iandien kiekvienas geras *mon&s vadovas yra vadybinin-kas, ji sutiko.

Kalb&dama apie „Euro-vaistin&s“ pl&tr# ji sak&, kad pra&jo laikai, kai * vaistines "mon&s eidavo nusipirkti konkretaus medikamento. 'iandien "mogus ateina ne tik vaist!, bet ir sprendimo, kaip gydytis.

Sprendimai d#l sveikatos„Eurovaistin&s“ tinklas Lietuvoje ne tik did"iau-sias, bet ir pirmasis. Pra-d&j)s nuo 3 vaistini! prie% beveik 15 met!, %iandien tinklas vienija daugiau nei 250 vaistini! visoje Lietuvoje. „M(s! vardas rei%kia savoti%k# pa"ad#, k# klientas gali gauti – puikios vietos, didelis asortimentas“, – vardijo

kur galima gauti vaist!, padedan$i! nesusirgti, – didel& dalis vaistin&s asortimento skirta lig! prevencijai, $ia galima

nusipirkti kosmetikos, higienos preki!, be to, $ia galima gauti konsul-tacij#. „Tai yra esminis skirtumas – vaistin& gali pasi(lyti kompleksini! sprendim! d&l sveika-tos“, – pabr&"& bendrov&s valdybos pirminink&.

Gausu spekuliacij&Pokalbio prad"ioje i%-spr(do "odis „farmacija“ ir R. Ki"ien& tu$tuojau patais&, kad vis d&lto sri-tis, kurioje veikia „Eu-rovaistin&s“ tinklas, yra toli gra"u ne farmacija. „+mon&ms farmacija rei%kia bendrai visk#, kas susij) su vaistais, ir jie ne itin skiria, kada kalbama apie vaist! ga-mintojus, kada – apie vaistininkus. I% esm&s tai skirtingi dalykai – atstovauti gamintojams ir dirbti su gyventojais. Mes dirbame vaistinin-kyst&s srityje“, – ai%kino moteris.

Spekuliacij! kalbant apie vaistus gausu. To ne-sl&p& ir R. Ki"ien&. Vais-

vienas pamatytas atvejis neparodo bendros kain! tendencijos“, – sak& mo-teris.

Dar viena prie"astis, d&l kurios vaist! kainos niekada ned"iugina, tai, kad vaistai n&ra maloni prek&. „Galb(t pirkti pre-vencijai skirtas priemo-nes %iek tiek maloniau, o vaistai, nors perkami tam, kad b(t! jau$iamasi geriau, malonumo netei-kia, nes pinigus mieliau paskirstytume kitaip“, – pabr&"& R. Ki"ien&.

Anot jos, neretai gy-ventojai vaist! kainas taip pat tapatina su vais-tininkais ir verslininkais, nors did"i#ja dalimi tai, kiek kainuoja vienas ar kitas medikamentas, le-mia valstyb&s reguliuo-jami antkainiai ir gamin-tojo deklaruojama kaina: „Vaist! kainas "mogus pamato *&j)s * vaistin), tod&l jam toki! asociacij! ir kyla.“

Daug 'inantys klientaiPasteb&jus, kad %ian-dien vaistin&je neretai susidaro didel&s eil&s, nes klientams gydytojo konsultacij# pakei$ia

kitose nelegalios preky-bos vietose. „Vaistines kontroliuoja daugyb& skirting! institucij!, o nelegalios prekybos vietos visi%kai nekon-troliuojamos. Pirkdami ten parduodamus vais-tus "mon&s skriaud"ia ir save, mat niekada n&ra tikri, kokios kokyb&s produkt# perka, ir vals-tyb& nuken$ia, mat nusle-piami mokes$iai“, – sak& R. Ki"ien&.

Pa%nekov&s nuomone, vis dar gajus "moni! tik&jimas, kad turguje vaistai pigesni, be to, pri-siri%ama prie tam tikr! vard!, medikament!. „Daug k# padaro ir "mo-ni! tik&jimas, kad anks-$iau vienas ar kitas vais-tas pad&jo. Ta$iau i% ties! "mon&s nesusim#sto, k#

R. Ki"ien&.Pa%nekov& tvirtino,

kad vaistin&s *vaizdis pama"u kei$iasi. 'ian-dien tai ne vien ta vieta,

vaistininko patarimai, R. Ki"ien& nusi%ypsojo: „+mon&s nori patarim!, d&mesio, be to, rasti vais-tin) gerokai papras$iau nei patekti pas gydytoj#.“

, vaistin) u"suk) gy-ventojai %iandien da"-niausiai apie vaistus, skirtus gydytojo, b(na perskait) begal) informa-cijos internete, tad, pasak „Eurovaistin&s“ valdybos pirminink&s, nat(ralu, kad abejoja d&l gydytojo sprendimo ir tariasi su vaistininku. Yra ir an-tras tipas klient! – toki!, kurie vaist! gydytis pasi-skiria patys: „Su tokiais klientais kiek sud&tin-giau, nes mes pirmiau-sia norime, kad "mogus gydymo b(d# pasirinkt! remdamasis kvalifikuot! specialist! patarimais, o ne draugais ir informa-cija internete. Norime, kad "mon&s kuo ma"iau rizikuot! savo sveikata.“

Vaistai i" turgausParadoksas, kad nors * vaistines ateina vis la-biau apsiskait) pacientai, ne vienas reikiam! me-dikament! bando ie%koti turguose, kioskuose ar

daro, nes kadaise pad&j)s vaistas %iandien gali b(ti kenksmingas, – tvirtino specialist& ir atkreip& d&-mes* * tai, kad nelegaliose prekybos vietose nesi-laikoma vaistams reika-ling! laikymo s#lyg!: – 20 laipsni! %al$io, 20 %ilumos – taip svyruojant visos gydomosios med"iagos suyra ir virsta nuodais. Toki! vaist! vartojimas gali baigtis tragedija.“

Nelegali# prekyb#, pa-sak R. Ki"ien&s, i%laiko ir liekn&jimo manijos ap-imtos jaunos moterys, no-rin$ios rasti stebukling# preparat#. „Saugi! lie-kn&jimo preparat! yra ir vaistin&se, tik turb(t n&ra tokios tablet&s, kuri# i%-g&r)s b(tum norimo svo-rio. Ta$iau vaistininkas gal&t! pasi(lyti kok* nors

kompleksin* sprendim# ir, be abejo, primint!, kad reikia sportuoti“, – %ypso-josi pa%nekov&.

Ateityje laukia poky%iaiKalb&dama apie vais-tininkyst&s ateit* R. Ki"ien& nesl&p&, kad poky$i! tur&t! b(ti. „Pirmiausia daug kas vyksta grei$iau ir grei-$iausiai dalis paslaug! tur&t! persikelti * elek-tronin) erdv), – pasakojo ji. – Diegiama elektroni-nio recepto sistema, ku-ria naudodamiesi dalis pacient! gal&s papras-$iau prasit)sti recept#. Jau dabar daugel* klau-sim! galima u"duoti in-ternetu, pasikonsultuoti su gydytojais.“

Keisti reik&t! ir vals-tyb&s priimt# vaist! kompensavimo mecha-nizm#. Pasak R. Ki"ie-n&s, nuostata, kad vals-tyb&s pinigus reikia taupyti, teisinga, ta$iau kartu negalima palikti sunki! ligoni! be gali-

myb&s tur&ti kompen-suojam!j! vaist! s#ra%e nauj! veiksming! gy-dymo metod!. „Reik&t! rasti tinkam# %i! dalyk! balans#. Svarbu nepa-mir%ti, kad "moni! gyve-nimo trukm& ilg&ja, ligos nustatomos anks$iau, tad vaist! kompensa-vimo mechanizmui i%lei-d"iamos sumos neturi po-tencialo ma"&ti“, – teig& pa%nekov&.

Tada, kai reikiaPoky$iai laukia ir „Eu-rovaistin&s“ tinklo, ta-$iau, pasak R. Ki"ien&s, kalb&ti apie tai – anksti. Agresyvios pl&tros ji ne-"ada, nes, pasak jos, kie-kyb& klient! privilioti nepad&s. „+mon&s tiesiog tur&t! b(ti atsakingesni ir labiau r(pintis savimi, savo sveikata, galvoti, kaip jie gyvena, k# jie valgo“, – pabr&"& pa%ne-kov&. – Turime lojali! savo vartotoj! ir stengia-m&s b(ti ten, kur reikia, tada, kada reikia.“

»0mon#ms farmacija rei"kia bendrai visk*, kas susij+ su vaistais, ir jie ne itin skiria, kada kalbama apie vaist& gamintojus, kada apie vaistininkus

FAKTAI

„EUROVAISTIN-“

„Eurovaistin#“ veikl% pra-d#jo nuo 3 vaistini) 1998 metais

*iandien „Eurovaistin#s“ tinkle yra daugiau nei 250 vaistini)

Nuo 2007 m. „Eurovaisti-n#“ yra tarptautin#s grup#s „Euroapotheca“ dalis

„Nielsen“ tyrimo duo-menimis, beveik 50 proc. apklaust)j) vaistus perka „Eurovaistin#s“ tinklo vais-tin#se

Tyrimas rodo, kad 80 proc. pirk#j), perkan!i) „Eurovaistin#je“, pasitiki vaistini) tinklu

Vaistini) tinklas pirmasis "alyje &steig# savitarnos vaistines, taip pat – vis% par% veikian!i% vaistin$, ku-rioje vaist) galima nusipirkti nei"lipus i" automobilio

„Verslo 'vyturiai“ – ne tik dideli(, puikiai .inom( ir daug pasiekusi( ,moni( vadovai, bet ir dar nepasteb*t(, ta!iau jau savo laim*jimais galin!i( did.iuotis versl( savininkai, ,k&r*jai. „Verslo 'vyturi(“ serij+ savaitra'tis „Ekonomika.lt“ prad*jo prie' dvejus metus ir pakalbino daugyb- did.iausi(, inovatyviausi(, labiausiai ,kvepian!i( 'alies ,moni( vadov(. Kiekvien+ savait- skaitytojams pristatome po vien+ i'kil( verslo atstov+ ir jo vadovaujam+ ,mon-.

Daugiau „Verslo "vyturi)“ istorij) skaitykite !ia

tininkai kalti daugeliu atveju, pavyzd"iui, net pritr(kus vaist! ar jiems pabrangus. „Visuome-nei retai kas paai%kina, kad jeigu vaistas rinkoje yra, vadinasi, jis bus ir vaistin&se, ta$iau jeigu kuris nors gamintojas medikamento ne*ve"a ar skirstydamas kvotas %alims padaro jas ma"es-nes, vaistin&se produkto gali pritr(kti“, – ai%kino „Eurovaistin&s“ atstov&.

R. Ki"ien& tvirtino, kad kartais "urnalistai ty$ia ar nety$ia sukuria dirb-tin* a"iota"# ir j! darbas tampa perd&tas ir kenks-mingas. „Pavyzd"iui, kai buvo kalbama apie me-ningokokin) infekcij#, skambino "urnalistai ir klaus&, kiek kart! padi-d&jo sergamumas. Jeigu buvo vienas atvejis, o v&-

liau – antras, tai padid&jo 100 proc. Ta$iau tai tik du ligos atvejai, – pabr&"& pa%nekov&. – D&l to mes nuolat kartojame, kad tai labai jautrios temos ir nereikia kelti panikos, nes tai padaryti labai len-gva.“

Kainas pamato vaistin#jeDar viena jautri tema, pa-lie$ianti kiekvien#, yra vaist! kainos. Prie% kur* laik# visuomen& aktyviai diskutavo, kod&l vaistai gretimoje Lenkijoje gero-kai pigesni nei Lietuvoje, ta$iau R. Ki"ien& paste-b&jo, kad m(s! vaist! kainos ir taip vienos "e-miausi! Europos S#jun-goje (ES), o norint rasti pigesni! produkt! ga-lima bet kurioje srityje. „Tokie s#ra%ai sudaromi %iek tiek tendencingai ir

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

»Vaistai, nors perkami, kad b)t& jau%iamasi geriau, malonumo neteikia, nes pinigus mieliau paskirstytume kitaip

Pasak R. Ki'ien#s, u'suk+s $ vaistin+ klientas nori nusipirkti ne prek+, o gauti patarim*, kaip pasveikti. Asmeninio albumo nuotr.

CV RaimondaKi'ien%

Nuo 2000 iki 2008 m. dirbo regiono vadybininke banke „Swedbank“

Nuo 2008 m. yra bendrov#s „Eurovaistin#“ valdybos pirminink#

Savo pom#giu gal#t) pava-dinti buriavim%

„Eurovaistini&“ tinklas Lietuvoje did'iausias, ta%iau,

R. Ki'ien#s nuomone, klientai patraukiami ne kiekybe, o asortimentu, tinkamu

aptarnavimu ir kvalifikuota pagalba.

„Eurovaistin*s“ nuotr.

»0mon#s tiesiog tur#t& b)ti atsakingesni ir labiau r)pintis savimi, savo sveikata, galvoti, kaip jie gyvena, k* valgo

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

.BO�QBUJOLB�QFTJNJTUJOÕT�QSPHOP[ÕT��,VP�KPT�OJĩSFTOÕT �UVP�HFSJBV��,VP�EBVHJBV�

HMVNCVNEVNP�(MPPN�#PPN�"OE�%PPN �UVP�BVLğËJBV�LZMB�BLDJKı�LBJOPT��

N. Treigys: !iandien ai"ki kryptis matyti viena – obligacijos. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Blogos naujienos

ŶNi)riausi& scenarij& girdime nuo 2009 m. kovo. O akcij& kainoms tai n# motai. Niujorke jos pakilo 121 proc. Tai S&P 500 indeksas.

Atrodo, %iandien ak-cij! kainas kelia ne eko-nominiai veiksniai, o b(tent pesimistin&s pro-gnoz&s ir plati j! sklaida "iniasklaidos %altiniais.

O skleisti visada ran-dama k#. Graikijos tema yra nei%semiamas blog! naujien! %ulinys finans! ap"valgininkams ir analitikams. Pra&jusi# savait) Graikija v&l rie-biomis raid&mis pasi-rod& antra%t&se. Europa toliau nuolaid"iauja Graikijai ir jos skolos-biud"eto klausimas ($ia jau ne klausimas, $ia Minotauro labirintas) atidedamas dar dvejiems metams.

O Tarptautinio va-liutos fondo bos& Chris-tine Lagarde, niekada nemyl&jusi Graikijos, nesutinka su tokiu Eu-ropos finans! ministr! sprendimu. TVF kalba apie Graikijos skolos – o, Dieve, ir v&l – restruk-t(rizavim#, bet tam Vo-kietija d&l gr&sm&s savo finansams nepritaria. Nieko nauja, serialas u"truko. +i(rovams i%-laikyti ie%koma intriga. Lapkri$io 20 d. "i(r&-kite nauj# 71,159 serij#, kurioje pamatysite, kad Skola yra prie% 30 met! pamesta Christine La-garde dukra. Ar DNR tyrimas pad&s i%laikyti

Graikij# euro zonoje? Li-kite su mumis...

Jei ir taip "i(rov! nepavyksta suvilioti, i% rankov&s traukiami nauji krauj# stingdan-tys terminai. Vos JAV B. Obama buvo perrinktas antrajai kadencijai, i%-ai%k&jo, kad %alis gali nu-garm&ti nuo „fiskalinio skard"io“. Jei JAV nieko nedarys, kad nenukrist!, „Moody's“ suma"ins %a-lies reiting#. Baisu, ar ne?

Prognozuojama, kad nuo „skard"io“ JAV nukris jau ateinan$i! met! saus*, v&liausiai t! pa$i! met! pavasar*. Kiek pagalvojus, „fiska-linis skardis“ – viso labo modifikuotas variantas „susiver"kime dir"us“. Lietuva nenukrito, Grai-kija kelis metus krinta ir nebenukrinta. Kod&l Valstijos tur&t! kristi?

Ir vis d&lto, o k#, jeigu... O k#, jeigu visi fa-talistai teis(s ir %i korek-cija – ateinan$ios rink!

gri(ties prad"ia? Galb(t ma"&jantis pelningumas yra geriausia, k# galime tur&ti dabar? Ir u" savo gob%um# dabar b(sime nubausti antr# kart#.

Tai kur dabar eina investuotoj! pinigai? 'iandien ai%ki kryptis matyti viena – obligaci-jos. , valstybi! VP ir kor-poracines obligacijas. Niekas nenori rizikuoti. Pinig! up&s senka ne tik Vilniaus bir"oje. Rizikos valdymo vo"tuvai suma-"ino pinig! srautus Lon-dono, Niujorko ir kitose bir"ose. Ilgalaik&s obli-gacijos dabar si(lo pa-kankamai auk%t# gr#"#.

Vis dar auk%t# gr#"#, kuri d&l paklausos gali suma"&ti. O krintant akcij! kainoms pradeda did&ti galimas pelningu-mas i% investavimo * ak-cijas. Bet ir rizika atitin-kamai did&ja. 'iandien pinig! srautus lemia ir dar lems ne gr#"! dy-d"iai, o rizika, kuri# pri-siims investuotojai.

»Lietuva nenukrito, Graikija kelis metus krinta ir nebenukrinta. Kod#l Valstijos tur#t& kristi?

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap.valgininkas

OMX VILNIUS

346,88

345,95

345,02

344,1

343,17

342,25

341,32

340,392012 11 09 2012 11 12 2012 11 13 2012 11 14 2012 11 15

OMX RYGA

382,51

381,37

380,23

379,08

377,94

376,79

375,65

374,51

OMX TALINAS

681,45

680,05

678,65

677,25

675,84

674,44

673,04

671,64

OMXV=+0,39%

342,01

343,36

OMXT= +0,23%

375,65

381,37

OMXR= +1,52%

674,71

676,25

/DXNLQLR�NDSLWDOL]PR�ODLNDL�EDLJVLVPAULIUS GRINKEVI(IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

/VP�OBVKıKı�NFUı�-JFUVWPT�CBOLBT�-#�HSFJUıKı�LSFEJUı�CFOESPWÕNT�UBJLZT�BUTBLJOHP�TLPMJOJNP�UBJTZLMFT�JS�NÕHJOT�BQSJCPUJ�MBVLJOJP�LBQJUBMJ[NP�MBJLVT�QSJNFOBOËJı�QBTMBVHı�UFJLJNÃ��(SFJUıKı�LSFEJUı�CFOESPWÕT�TJĩMZNVT�WFSUJOB�

OFWJFOBSFJLğNJğLBJ��WJFOPT�TLVOEļJBTJ �LJUPT�UJLJOB �LBE�Kı�WFJLMBJ�UBJ�íUBLPT�OFUVSÕT�

Pagal naujuosius LB nuostatus kredito gr#"i-nimo ir pal(-

kan! *mokos negal&s sudaryti daugiau kaip 40 proc. nuolatini! asmens pajam!. Be to, kredit! teik&jai prival&s visada vertinti klient! pajamas ir jau turimus *siparei-gojimus. Iki %iol, LB duo-menimis, penktadalis greit!j! kredit! bendro-vi! net netikrindavo, ar klientas turi pajam!.

Taip pat ketinama si(lyti pataisas ir Var-tojimo kredito *statymu u"drausti si(lyti naud#, tiesiogiai nesusijusi# su skolinimusi, pavyzd"iui, pasiskolinusiems si(lyti nemokam# pic#, dovan! kuponus ir pana%i! da-lyk!.

Ne bankasLietuvos smulki!j! var-tojimo kredit! asocia-cijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas skepti%kai at-siliep& apie naujuosius reikalavimus ir pasakojo, kad LB atliktas tyrimas stokoja duomen! ir deta-lesn&s analiz&s – es# LB skelbiama informacija, kad viena i% de%imties bendrovi! iki %iol lai-k&si atsakingo skolinimo nuostat!, n&ra tiksli, nes * tyrim# pakliuvo vos viena i% trylikos LSVKA bendrovi!.

„Tik viena m(s! *mon& sulauk& tikrin-toj!. Tikrinant nustatyta netikslum!, kabliuk!, bet jie buvo operatyviai i%taisyti, – kalb&jo pa%ne-kovas. – Sakyti, kad m(s! asociacijos vienijamos *mon&s nevertina mo-kumo arba nesivadovauja

atsakingo skolinimo principais, b(t! labai ne-tikslu.“

Pasak L. Valicko, nu-sta$ius rib#, kai kredito pal(kan! gr#"inama suma negal&s siekti dau-giau nei 40 proc. kliento nuolatini! pajam!, nuo to nukent&s ma"iausias pajamas gaunantys gy-ventojai, kuri! paprastai bankas neaptarnauja. Es# jie i% greit!j! kredit! bendrovi! negal&s pasi-skolinti net laidotuv&ms reikalingos sumos. L. Valickas taip pat ai%kino, kad nelogi%kas atrodo ir LB sprendimas taikyti vienodus principus vi-siems vartojimo kredit! rinkos dalyviams – es# greit!j! kredit! bendro-v&s rizikuoja savo paja-momis, o bankai – sko-lintomis, tod&l reik&t! atlikti i%samesn* tyrim# ir bankams bei greit!j! kredit! bendrov&ms tai-kyti skirtingus reikalavi-mus.

„Bankas teikia pasko-las i% ind&linink! l&%!, o greit!j! kredit! *mon&s teikia paskolas i% savo l&%! ir jei banko apetit# reikia riboti dirbtinai, kad nei%%vaistyt! ind&li-nink! l&%!, m(s! *moni! apetit# riboja j! pa$i! galimyb&s tinkamai *ver-tinti mokum#“, – sak& L. Valickas.

Paklaustas, kaip ver-tina, kad norima u"-drausti reklamuoti su skolinimusi nesusijusias paslaugas, pa%nekovas ti-kino tokiam sprendimui neprie%taraujantis, jei i%ties yra koreliacija tarp

tokio pob(d"io reklamos ir neatsakingo skolini-mosi.

Paveiks tik ne'ymiaiKitos greit!j! kredit! bendroves vienijan$ios organizacijos – Lietuvos

vartojimo lizingo ir kre-dito asociacijos (LVLKA) direktorius Pranci%kus Gerulis ai%kino, kad nauji reikalavimai jo or-ganizacijos bendrovi! nepalies – es# visos trys

jo organizacijos *mon&s („General financing“, „Microcredit“ ir „Cre-dit 24“) jau iki %iol taik& atsakingo skolinimo nuostatus. „Mes dirbame tokiomis pa$iomis s#ly-

gomis kaip ir bankinis sektorius, – kalb&jo P. Ge-rulis. – LVLKA yra *sto-jusi * Europos finansini! asociacij! susivienijim#, i% j! gauname visas euro-pines direktyvas ir mes, galima sakyti, vis# lai-kotarp* jau vykdome at-sakingo skolinimo prak-tik#.“

Paklaustas apie si(lo-mas pataisas, kurioms *sigaliojus b(t! u"-drausta greit!j! kredit!

bendrovi! reklamose si(lyti naud#, tiesiogiai nesusijusi# su skolinimu, atsak&, kad tai palies asociacijos bendroves, ta-$iau labai ne"ymiai.

„B(davo toki! re-klam!, kuriose si(loma 25 lit! dovan&l& u" pirm# kredit# ir pana%i! da-lyk!, – pripa"ino P. Ge-rulis. – Ta$iau m(s! *mon&s turi per 350 t(kst. klient!, ir manau, kad su-grie"tinimas ar reklamos dalyk! pakeitimai dide-l&s *takos nepadarys. Na, gal i%kris koks %imtas kli-ent!, ta$iau tai m(s! vei-klai *takos nepadarys.“

Perlenk# lazd*Asociacijos „U" s#"ining# bankininkyst)“ vadovo K)stu$io Kup%io nuomone, lig%iolines greit!j! kre-dit! bendrovi! pal(kanas, kurios kartais siekdavo iki 160 proc., galima paai%-kinti tik greit!j! kredit! bendrovi! godumu – es# greit!j! kredit! bendro-v&s gerokai perlenk& lazd# ir dirbo laukinio kapita-lizmo s#lygomis, tod&l LB "ingsnis reikalingas ir sveikintinas.

Tiesa, pa%nekovas at-kreip& d&mes*, kad LB vis d&lto netur&t! persistengti grie"tindamas reikalavi-mus smulkioms instituci-joms.

„Nor&$iau, kad pavykt! i%vengti perd&to regulia-vimo, kad neatsitikt! taip, jog ribodami smulkiuosius finans! rinkos dalyvius pad&sime stambiesiems, kurie ir taip monopolizav) rink#. A% si(lau ie%koti balanso“, – pasakojo K. Kup%ys.

Pa%nekovas taip pat

ai%kino, kad ne ma"iau svarbus "ingsnis yra ir si(lymai keisti greit!j! kredit! reklamas – es# agresyvi greit!j! kre-dit! reklama daugiausia orientuota * finansini! audr! nepatyrus* jau-nim#, o tai l&m&, kad prad&jome ugdyti neat-sakingai besiskolinan$i# kart#.

LB duomenimis, 36 proc. greit!j! kredit! bendrovi! klientai – jau-nimas iki 25 met!, o pra-delstos sutartys taip pat labiausiai paplitusios tarp jaunimo.

Ketina suvaldytiLB specialistai pa"ymi, kad dabar greit!j! kre-dit! bendrov&s nesi-vadovauja atsakingo skolinimo principais, o suteikt! kredit! skai$ius nuo 2011 met! kovo iki 2012 met! sausio i%augo 83 proc., tod&l imamasi priemoni! %iai rinkai su-valdyti.

Paklausti, ar reikalinga papildoma segmentacija vartojimo kreditus tei-kian$ioms institucijoms, pavyzd"iui, bankams ir smulki!j! kredit! ben-drov&ms, LB specialistai sak&, kad tam poreikio n&ra: „Bankai konserva-tyviau vertina savo skoli-ninkus.

Tur&dami ma"esn&s rizikos klient#, jam gali pasi(lyti ma"esnes pal(-kanas, tai ir daro – pasi-skolinti banke yra 9 kartus pigiau nei greit!j! varto-jimo kredit! bendrov&je.

Taigi papildomi meti-ni! pal(kan! ribojimai kredito *staigoms n&ra rei-kalingi.“

LB ketina si)lyti apriboti agresyvias greit&j& kredit& reklamas.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Pasiskolinti banke yra 9 kartus pigiau nei greit&j& vartojimo kredit& bendrov#je

FAKTAI

GREITIEJI KREDITAI

*iuo metu Lietuvoje yra 41 greit)j) kredit) ben-drov#, vidutinis suteikto kredito terminas – 2,2 m#n.

Vidutinis vartojimo kre-dito dydis, kur& suteikia smulkiojo kredito dav#-jai, siekia 653 litus

*iuo metu 51 proc. grei-tojo kredito kainos suda-ro pal(kanos

Daugiausia i" greit)j) kredit) bendrovi) skoli-nasi jauni asmenys – 36 proc. skolinink) yra jau-nimas iki 25 met)

»Lig"iolines greit&j& kredit& bendrovi& pal)kanas, kurios kartais siekdavo iki 160 proc., galima paai"kinti tik greit&j& kredit& bendrovi& godumu

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

2012 11 16 2012 11 09 2012 11 12 2012 11 13 2012 11 14 2012 11 15 2012 11 16 2012 11 09 2012 11 12 2012 11 13 2012 11 14 2012 11 15 2012 11 16

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

T I N K L A R A ! T I S

Politikai ir metaforosAtid'iau sekantys poli-

tik) pasisakymus paste-b#s, kad da'nai politikai sugalvoja vien% nusise-kusi% metafor% ir j% visur vartoja. Paimkime kaip pavyzd& kadencij% baigus& premjer% Andri) Kubili) ir jo meil$ krep"iniui.

Pra#jusi% savait$ prad#damas konferencij% „Silicon Valley Comes to the Baltics“ A. Kubilius sak#: „M(s) krep"inis s#kmingas tod#l, kad siunt#me geriausius savo krep"ininkus <…> 'aisti auk"!iausiu lygiu – & NBA. Lygiai taip & auk"!iausi% globalios ekonomikos lyg% Lietuva siun!ia t(kstan!ius nauj) inovatyvi) technolo-gij) rinkos 'aid#j).“

Prie" dvejus metus komentuodamas Lietuvos sutart& su IBM steigti "alyje tyrim) centr% premjeras nepamir"o krep"inio: „Naudojant krep"inio analogij%, galima b(t) pasakyti, kad tai yra tas pats, kaip su savo krep-"inio komanda patekti & pasaulin& NBA.“*i% vasar% Pasaulio

lietuvi) jaunimo susi-tikime premjeras v#l grieb#si krep"inio ir sak#,

Premjeras nepraleis progos pavartoti krep"inio metafor*. Fotodiena

kad viena jo svajoni) – Lietuvos krep"inink) aukso medalis olimpin#se 'aidyn#se. Ma'a to, prem-jeras krep"inio klausimu yra i"leid$s net knyg% „Kod#l krep"inis Lietuvoje gra'esnis u' politik%“.

A. Kubilius ne vienintelis &sikand$s vien% metafor%. Pa'i(r#kime u' Atlanto, & puikiu oratoriumi pristatom% JAV prezident% Barack% Obam% – jis vietoj krep"inio renkasi boks%. Kai Danijos premjer# Helle Thorning-Schmidt vie"#jo Baltuosiuose r(muose, B. Obama pripa'ino, kad Da-nija, lyg koks boksininkas, da'nai kaunasi sunkesn#je svorio kategorijoje. Tiesa, t% pat& jis sak# Norvegijos, Nyderland), Airijos ir Filipin) atstovams.

Be to, B. Obama visas "alis m#gsta vadinti stipriausioms ir artimiau-siomis s%junginink#mis. Tokios vizit) metu tapo Australija, Danija, Lenkija, Did'ioji Britanija, Vokie-tija, Izraelis, Pranc(zija, Italija, Japonija. Jei toki% retorik% vartoja stipriau-sios pasaulio ekonomikos lyderis, gal sekame geru pavyzd'iu?ŶDid'iausias darbas –

sukurti skland'iai veikiant$ versl*, ir "iame procese tinkamai i"rinkti bendro-v#s pavadinim* gali tapti nemenku i"")kiu, nes tai yra j)s& verslo veidas.

Kompanijos pavadinimas 'engs koja kojon su kuriama produkcija. „Inc.“ renkant bendrov#s pavadinim% si(lo atsi'velgti & kelias taisykles.

M%stant apie pavadinimo turin& reik#t) rinktis i" dviej) alternatyv). Viena vertus, pa-vadinimas gal#t) asocijuotis su j(s) verslu. *is b(das yra pats papras!iausias ir leid'ia i"sirinkti pavadinim%, kur& pa-sakius ai"ku, kuo u'siimate. „Volskswagen“ i"vertus i" vokie!i) kalbos rei"kia liau-dies automobil&. I"girdus "& pavadinim% niekam nekyla klausim) d#l bendrov#s vei-klos srities.

Vis d#lto pavadinimui ga-lima naudoti ir tok& derin&, kuris neatskleid'ia verslo es-m#s, ta!iau skamba itin gerai

ir patraukia vartotoj) d#mes&. Tereikia prisiminti „Apple“, kuri nuo pat prad'i) netur#jo nieko bendro su maisto pra-mone. Taikant "& metod% rei-kia daugiau pastang), ta!iau

Bendrov#s pavadinimas yra j)s& verslo veidas. Reuters

Kaip sukurti $mon#s pavadinim*

EK siekia $vesti privalom* moter& vadovi& kvot*. Shutterstock

Moteris – $ bendrovi& valdybas1FS�QBTUBSVPTJVT����NFUı�EJSCBOËJı�NPUFSı�TLBJËJVT�JğTJWZTËJVTJPTF�WBMTUZCÕTF�TNBSLJBJ�JğBVHP��ĞFğUBKBNF�EFğJNUNFUZKF�EJSCP�UJL�WPT�

NBļJBV�OFJ�USFËEBMJT�+"7�NPUFSı �ğJBOEJFO�ğJT�TLBJËJVT�TJFLJB����QSPD� �SBğP�&OUSFQSFOFVS�

Vis d&lto vadovauja-muose postuose ai%kiai vyrauja vyrai. Europos Komisijos (EK) teigimu, did"iausi! bendrovi! val-dybose moterys u"ima tik 14 proc. Skirtingose %a-lyse %is skai$ius skiriasi. Italijos bendrovi! valdy-bose moter! t&ra 6 proc., Ispanijoje – 11 proc., Vo-

kietijoje – 16 proc., o Pran-c(zijoje – 22 proc.

EK siekia *vesti pri-valom# moter! vadovi! kvot# ir tikisi, kad atei-tyje bent 40 proc. vado-vaujam! post! u"ims mo-terys.

Norvegija dar 2003 me-tais pri&m& teis&s akt#, kuriuo bir"oje listinguo-

jamos bendrov&s buvo *pareigotos pertvarkyti savo valdybas taip, kad du penktadalius valdybos nari! sudaryt! moterys. Projektas buvo s&kmingai *gyvendintas ir jau 2008 metais moterys Norvegi-jos *moni! valdybose u"-&m& 44 proc. post!.

„Boston Consulting

Group“ teigimu, vidu-tiniame nam! (kyje 70 proc. preki! ir paslaug! nuperka moterys. Susi-dar& paradoksali pad&tis, kai produkcijos gamybos lygmeniu sprendimus priima i%imtinai vyrai, o vartojimo srityje domi-nuoja moterys.

„Virgin“ *k(r&jas Ri-chardas Bransonas mano, kad tokia pad&tis yra nelogi%ka. Anot jo, ben-drovi! vadovams reik&t! pasigilinti, kokios ki(tys *mon&s viduje trukdo moterims kopti karjeros laiptais.

R. Bransonas teigia, kad neretai moterys su-siduria su *si%aknijusiais stereotipais, es# spren-dim! pri&mimo procese vyrai geriau susidoroja su tenkan$ia atsakomybe.

„Credit Suisse“ atlikto tyrimo i%vados ver$ia manyti kiek kitaip, nes paai%k&jo, kad bendrov&s, kurioms vadovauja vyrai, sunkiau *veik& 2008 met! finans! kriz), nei tos, ku-riose prie vairo stov&jo abiej! ly$i! atstovai.

jo vaisiai saldesni.Antra taisykl# – pavadi-

nimas turi b(ti trumpas ir paprastas. Joki) &mantrybi). Ilg% pavadinim% sunku i"tarti ir atsiminti. Tik pagalvokite,

su kokiomis kan!iomis var-totojas susidurs &vesdamas nar"ykl#je bendrov#s inter-netin& adres%. 10 raid'i) – maksimalus 'enkl) skai!ius pavadinimui, nes 'mon#s turi atsiminti j& vos u'met$ ak& & reklam%.

Rinkdamiesi pavadinim% nepamir"kite "rifto. Gali b(ti, kad j(s) preki) 'enklas ar net pavadinimas nei"si-skirs i" gausyb#s konkurent) ir liks dar viena informaci-jos "iuk"le, kuri% vartotojas stengsis kuo grei!iau pa-"alinti i" savo atminties u'kabori). Tokiu atveju ak& traukiantis "riftas gali tapti gelb#jimosi ratu.

Rinkit#s tok& "rift%, kuris gerai atrodo ir didelis, ir ma'as. -sivaizduokite, kad vien% dien% did'iulis j(s) bendrov#s pavadinimas ka-b#s miesto centre ap"viestas neono lemp). Tikrai nenor#-tum#te, kad "i% laim#s aki-mirk% sugadint) pernelyg plonas, i"raitytas ir neper-skaitomas "riftas.

Nr. 432012 m. lapkri!io 19–25 d.

70

„Gino Rossi“ parduotuvėsVilniuje: PC „Akropolis“, Ozo  g. 25, LPC „Panorama“, Saltoniškių g. 9         Kaune: PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėdoje: PC „Akropolis“, Taikos pr. 61  

Atsine!kite !" #urnalo numer" ir,

nusipirk$ bet kuri% bat& por%,

gausite dovan% pasirinktai rankinei "sigyti

Pasiūlymas galioja iki šių metų gruodžio 4 d.

numer" ir,

100 Lt