*ğ�LBNJOP�EĩNBJ�SĩLTUB �P�ğJMVNPT�USĩLTUB ��ğJ�QBUBSMÕ�LZMBOU�FOFSHFUJOJı�JğUFLMJı�LBJOPNT�UBNQB�WJT�BLUVBMFTOÕ�OVPTBWı�OBNı�HZWFOUPKBNT��/PSJOUJFNT�TVUBVQZUJ�JS�HZWFOUJ�LPNGPSUJğLBJ�FLTQFSUBJ�UVSJ�LÃ�QBTJĩMZUJ �UBËJBV�HBMJ�UFLUJ�JOWFTUVPUJ�JS�EFğJNUJT�UĩLTUBOËJı�MJUı�

Lietuva prasideda nuo Druskinink! Druskininkai savo nuotaika ne vienam primena paj!rio kurortus – pu"ys, grynas oras, sutvarkyti takai pasivaik"#ioti, "ypsenos $moni% veiduose ir nuolat girdimos &vairios u$sienio kalbos. Pla#iau 6–7 p.

„Krajbanka“ milijon! beie"kant Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ likvida-vimas vyksta skland$iai, ta#iau pasirod$iusi informacija apie sandorius, atliktus po banko veiklos sustabdymo, kelia abejoni%. Pla#iau 12–13 p.

B#sto kainas "okdina sostin$s Baltijos "alims atsigaunant po kriz's kyla ir b!sto kainos, daug'ja sandori%. Bankininkai sako, kad b!stai tampa labiau &perkami, o projekt% pl'totojai d$iaugiasi paklausos augimu. Tiesa, kol kas tik sostin'se. Pla#iau 22–23 p.

Br%sta puo"eivos – auga ir rinkaRuden& Lietuvoje viena po kitos radosi daug auk"tesn's klas's, didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems klientams skirt% apran-gos parduotuvi%. Pla#iau 24–25 p.

Kaina 3 Lt U&s. Nr: 102 Tira&as: 15 000

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA(TIS. LEID)IAMAS KIEKVIEN* KETVIRTADIEN+

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Ch. Wijkstromas: Tie, kurie ateis prie valstyb's vairo, turi suprasti, kad netinkamai elgiantis "viesa tunelio gale gali tapti atriedan#iu traukiniu Pla#iau 8 p.

L. 'ere"ka: Jeigu imsi gaminti tai, ko reikia "iandien, pav'luosi kokius pusantr% met%

Rinkos poky(iai382,58*666,09*350,13*5 805,052 986,129 055,20

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–0,08 %–0,09 %–0,38 %–1,54 %–0,65 %+0,58 %

Spalio 19-25(26*) d. duomenys

Pla#iau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. SPALIO 29 – LAPKRI!IO 4 D. NR. 40 (102) SAVAITRA)TIS. LEID"IAMAS KIEKVIEN# PIRMADIEN$

)ildymo alternatyvos: patogu,

bet brangu

LEID,JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Greta Jankaityt", Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv$U&sakymo numeris 102 Tira&as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

(ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

bi !inios, kurios kartu yra ir Lietuvos politikos gair"s, garsiausiai sklido i# prezident$ros, nes #aliai vir#$ni% susitikime atstovavo prezident" Dalia Grybauskait". Prezident$rai ne naujiena derinti vienoje pastrai-poje prie#taringus dalykus. &velgiant ' ateit' aki-vaizdu, kad Lietuva vargiai prisijungs prie euro, jeigu nepriklausys kuriamai ES bank% s(jungai, o tokia, matyt, vis tiek anks)iau ar v"liau bus – juolab kad jau dabar durys ' toki( s(jung( veriamos euro zonai nepriklausan)ioms #a-lims.Lietuviai turi savo politini% prioritet% – ypa) per Seimo rinkimus. Bals% pirkimas, prie balsavimo viet% rasti tu#ti alaus bambaliai – svarbesnis dalykas nei ka!kokia bank% s(junga. Vis d"lto yra vilties, kad bank% s(jungos tema Lie-tuvoje gali sulaukti d"mesio ne tik finansinink%, ekonomist% ir politik% terp"je. Vien teiginys, kad „Snoras“ neb$t% pri"j*s prie bankroto, jei Lie-tuva b$t% priklausiusi bank% s(jungai, gali pri-versti pilie)ius labiau dom"tis tokiu projektu.I#ties ES bank% s(jungos projekte numatoma, kad bank% prie!i$r( vykdyt% Europos centrinis bankas. Kitaip tariant, Frankfurtas, o ne Vilnius spr*st%, kurie bankai tenkina ES bankininkyst"s standartus.

O eiliniams ind"lininkams b$t% 'domu, kaip keist%si ind"li% draudimo s(lygos. Ar bankru-tavus vis minimam „Snorui“ ind"liai b$t% gr(-!inami vien i# Lietuvos, ar i# visos ES ind"li% draudimo fondo?Kitas 'domus dalykas – ar 'gyvendinant bank% s(jungos projekt( b$t% skaidomi kokie nors Lie-tuvos bankai, nes jie per dideli ir juose, pavyz-d!iui, investicin" bankininkyst" neatskirta nuo

taupymo. Dabar deklaruotas at-sargus Lietuvos po!i$ris ' bank% s(jung( – toks pat kaip ir kit% euro zo-nai nepriklausan)i% ES valstybi%. Did!ioji Bri-tanija net neapsimeta,

kad nor"t% ' toki( s(jung( patekti, +ekijos ir ,vedijos premjerai sako, kad jiems gerai ir be s(jungos.Pa)ioje Europoje kalbos apie bank% s(jung( #iandien yra kompromiso !enklas – mat bank% s(junga yra vienintelis dalykas, d"l kurio ES lyderiai dabar lyg ir sutar" ar bent jau apsitar". O esminiais klausimais susi#nek"ti nepavyksta, nes abu ES $kio varikliai – Vokietija ir Pranc$-zija – tempia kiekvienas ' savo pus*: pranc$zai reikalauja atlaisvinti taupymo pan)ius, o vokie-)iai svajoja, kad Briuselis kada nors gal"t% ve-tuoti ES nari% nacionalinius biud!etus.

*HUDL�LU�EDQNž�VąMXQJD1P�TQBMJP������EJFOPNJT�WZLVTJP�&4�WJSğĩOJı�TVTJUJLJNP�#SJVTFMZKF�NĩTı�ğBMí�QBTJFLÕ�EWJ�ļJOJPT��QJSNPKJ��-JFUVWB�OFTLVCÕT�QSJTJKVOHUJ�QSJF�QBTJĩMZNı�LVSUJ�CFOESÃ�&4�CBOLı�TÃKVOHÃ��BOUSPKJ��

FVSBT�ZSB�HFSBJ �-JFUVWB�JS�UPMJBV�TJFLJB�Kí�íTJWFTUJ�

A

3FEBLDJKB 3

»Prie balsavimo viet! rasti tu"ti alaus bambaliai – svarbesnis dalykas nei ka&kokia bank! s*junga

Ram%no Vaitkaus pie&. www.mrcaricature.lt

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

4BWBJUÕT�UFNB 5Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.4BWBJUÕT�UFNB4 Nr. 40

2012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

"MONI# NAUJIENOS

Valdas Luko"evi(ius, Lietuvos energetikos konsultant( asociacijos direktorius

»Lietuvoje yra keli daugiabu(iai namai, kurie kombinuoja "ildym*. Vien saul$s ar geoterminio "ildymo nepakanka, tod$l jie pasilieka centralizuot* tiekim* ir kartu naudoja kit* "ilumos "altin+

» ,vertinant, kaip kyla energijos kainos ir jei sutaupym* matuosime vien pinigais, pasyvusis namas duos gerokai daugiau naudos negu koks kitas

Kreditas atskyrimui

Pelno "uolis

Ple(iasi Baltarusijoje

Dirbo nuostolingai

„Kitron“ pl$sis Lietuvoje

Gruod& naujojoje SBA kon-cerno gamykloje „Mebelain“ Baltarusijoje bus pagamintos ir testuoti atiduotos pirmo-sios bald% detal's. + Mogi-liovo laisvojoje ekonomin'je zonoje i"kilusi- gamykl-

SBA investavo 14 mln. eur%. Pagrindinis „Mebelain“ u$-sakovas bus (vedijos „Ikea“ koncernas – & jo parduotuves Rusijoje keliaus „Mebelain“ pagaminti nat!raliu luk"tu dengti korpusiniai baldai.

Limarko laivininkyst's kompanijos (LLK) pajamos, neaudituotais sausio–rug-s'jo duomenimis, buvo 39,7 mln. lit% ir, palyginti su 2011 m. devyni% m'ne-si% pajamomis (71,2 mln. lit%), suma$'jo 44 proc. 2012 m. devyni% m'nesi% LLK nuostolis – 30,4 mln. lit%, 2011 m. sausio–rug-s'jo nuostolis buvo 0,8 mln. lit%. Devyni% "i% met% m'nesi% rezultatus neigia-mai paveik' 4 laiv% par-davimo rezultatas, valiut% kurs% pasikeitimo &taka d'l JAV dolerio kurso augimo ir pabrang.s kuras.

Norvegijos elektronikos &rangos gamintoja „Kitron“ nusprend' Lietuvoje atida-ryti paskirstymo centr-, i" viso per trejus metus Lietu-voje ketina investuoti iki 23 mln. lit%. Naujoje gamykloje atsiras ma$daug 60 nauj% darbo viet%. Planuojama,

kad Kaune bus kuriami ir nauji produktai, prototipai. Paskirstymo centr- Lietuvoje &mon' nusprend' steigti, kad gal't% supaprastinti lo-gistik- ir suma$inti preki% at-sargas. +kurtas paskirstymo centras pirmiausia dirbs Eu-ropos rinkoje.

Naftos perdirbimo ben-drov' „Orlen Lietuva“ tre-#i-j& "i% met% ketvirt& stipriai pagerino finansinius savo rezultatus ir u$dirbo 126 mln. JAV doleri%. Bendrov's EBIT pelnas per metus padid'jo 150 mln. JAV doleri%. Pa-sak bendrov's generalinio direktoriaus Ireniu"o Fan-faros, geresnius finansinius rezultatus tre#i-j& ketvirt& sustiprino ir auk"tos naftos perdirbimo mar$os, jas at-spindi 85 mln. JAV doleri% EBIT pelnas.

„Lietuvos dujos“ per-davimo veiklai atskirti skolinsis iki 72 mln. eur%. Igalaikio kredito sutart& bendrov' pasira"' su banku „Swedbank“. Pa-skola skirta bendrov's per-davimo veiklos, kuri pagal

teis's akt% reikalavimus bus atskiriama nuo „Lie-tuvos duj%“ &kuriant nauj- perdavimo sistemos ope-ratoriaus bendrov., finan-siniams &sipareigojimams refinansuoti ir veiklai finan-suoti.

Limarko laivininkyst$s kompanijos devyni! m$nesi! nuostolis – 30,4 mln. lit!. Fotodiena

„Orlen Lietuva“ tre(i*j+ ketvirt+ u&dirbo 126 mln. JAV doleri!. Fotodiena

»Priva(i! nam! savininkai pirmiausia renkasi biokur*, o biokuro pasirinkimas priklauso nuo nam! valdos savininko finansini! galimybi! investuoti + daugiau ar ma&iau automatizuot* katil*: taupantieji renkasi naujos kartos malkinius arba briketais k#renamus katilus, o galintieji investuoti daugiau perka k#renamus granul$mis

Remigijus Lapinskas, LITBIOMA prezidentas

NUOMON$

Eugenijus Zaremba, „Veikm)s“ direktorius

#aldytuv( ar net jud"dami i#skiria #ilum(, kuri( na-mas panaudoja.“

E. Zaremba prid$r", kad pasyvusis namas garantuoja ne tik ma!as #ildymo s(naudas, bet ir ger( mikroklimat(, garso izoliacij( bei daug kit% pri-valum%.

Pasyviojo namo kaina, pasak pa#nekovo, pri-klauso ir nuo daugeli% dalyk% – ar yra infras-trukt$ra, vanduo, #ilumos tinklai, nuo pa)i% statyb%, taigi vienu atveju toks na-mas gali b$ti vos 6–7 proc. brangesnis, o kitu – 15–30 proc.

„-vertinant, kaip kyla energijos kainos ir jei su-taupym( matuosime vien pinigais, pasyvusis namas bus gerokai naudingesnis negu koks kitas“, – apiben-drino pa#nekovas.

Tur$t! prisid$ti valstyb$Lietuvos energetikos kon-sultant% asociacijos pre-zidentas Valdas Luko#evi-)ius, paklaustas apie kitus #ildymo b$dus, ai#kino, kad ne per seniausiai bu-v*s populiarus #ildymas dyzelinu ar suskystinto-mis dujomis jau beveik pamir#ti d"l augan)ios #i% !aliav% kainos.

Eksperto nuomone, Lie-tuvoje linkusiems taupyti !mon"ms kol kas vis dar priimtiniausias b$das – #ildytis malkomis.

Kalb"damas apie pers-pektyviausius #ildymo b$dus V. Luko#evi)ius sak", kad ateityje lietuviai grei)iausiai ims pavyzd' i# Skandinavijos #ali% ir rinksis #ildym( kuro granul"mis. Prie toki% al-ternatyvi% #ildymo b$d% pl"tros es( tur"t% prisid"ti ir valstyb".

„Jei valstyb" kad ir t$kstan)iu lit% prisid"t% prie granulini% katil% kompensavimo, Lietuvoje toks #ildymosi b$das po-puliar"t% gerokai spar-)iau. Dabar ma!ai kas !ino apie #ildym( granu-l"mis ir j% neperka“, – d"st" V. Luko#evi)ius.

âLOG\PR�DOWHUQDW\YRV��SDWRJX���EHW�EUDQJX*ğ�LBNJOP�EĩNBJ�SĩLTUB �P�ğJMVNPT�USĩLTUB � �ğJ�QBUBSMÕ�LZMBOU�FOFSHFUJOJı�JğUFLMJı�LBJOPNT�UBNQB�WJT�BLUVBMFTOÕ�OVPTBWı�OBNı�HZWFOUPKBNT��/PSJOUJFNT�TVUBVQZUJ�JS�HZWFOUJ�LPNGPSUJğLBJ�FLTQFSUBJ�UVSJ�LP�QBTJĩMZUJ �UBËJBV�HBMJ�

UFLUJ�JOWFTUVPUJ�JS�EFğJNUJT�UĩLTUBOËJı�MJUı�

PAULIUS GRINKEVI'IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Tam, kad paly-gintume, kokiu b$du #ildyti b$st( ir vanden'

individualiuose namuose pigiausia, pasirinkome 150 kv. metr% ploto ne-naujos statybos nam( ir dar"me prielaid(, kad jis sunaudoja 20,5 t$kst. ki-lovatvaland!i% energijos – apytiksliai tiek reikia norint ap#ildyti vidutin' nenaujos statybos nam(. Padedant specialistams aptar"me populiar"jan-)ius ateities #ildymo b$-dus, kurie leist% ne tik sutaupyti, bet ir b$t% komforti#kesni negu k$-renti malkomis.

Patogu, bet branguBrangiausiai 'rengti kai-nuojantis, ta)iau komfor-ti#kas ir ma!as s(naudas u! #ildym( bei kar#t( vanden' garantuojantis b$das – geoterminis #ildy-mas. Jo veikimo principas – pasitelkiant #ilumos si-urblius naudojama !em"s

pavir#iuje susikaupusi saul"s energija. Bendrov"s „Geoterminis #ildymas“ direktor" Jolita ,ilerien" prisimin", kad susidom"-jimas #iuo #ildymo b$du Lietuvoje buvo pasteb"-tas dar prie# sunkmet', ta)iau at"jus krizei ir ge-rokai suma!"jus nuosav% nam% statyboms i#bl"so. Vis d"lto J. ,ilerien" 'siti-kinusi, kad #ildytis nau-dojant #ilumos siurblius ateityje bus populiaru ne tik nuosavuose namuose, bet ir daugiabu)iuose.

„Geoterminio #ildymo 'rengimas atsiperka per 7–10 met%, bet ' tai nerei-kia !i$r"ti vien kaip ' in-vesticij(, pirmiausia tai yra komfortas namuose, – pasakojo pa#nekov". – O jei apie geotermin' #ildym( pagalvosite prie# nam( projektuojant, jis gali atsipirkti ir per trejus metus – jums jau nereik"s statyti katilin"s ar malki-n"s, nes geoterminio #il-dymo 'rangai nereikia di-del"s specialios patalpos.“

Pa#nekov" skai)iuoja, kad pasirinktam 150 kva-

dratini% metr% namui, kuris per metus sunau-doja 20,5 t$kst. kilovatva-land!i% energijos, 'rengti geotermin' #ildym( su da!niausiai naudojamu grunto – vandens #ilumos tipo siurbliu reik"t% 35–40 t$kst. lit%.

Tiesa, tai dar ne visos i#laidos – ' #i( kain( dar ne'eina radiatoriai ar kon-vektoriai, kurie, pasak J. ,ilerien"s, kainuoja nuo 80 iki 100 lit% u! kvadra-tin' metr( #ildomo ploto. Tod"l prie bendros sumos dar tekt% sumok"ti 9–12 t$kst. lit%.

Ta)iau geoterminis #il-dymas naudoja ma!daug keturis kartus ma!iau #ilumos energijos negu elektrinis ir pasirinkt% pa-rametr% namui ap#ildyti per sezon( sumok"tum"te ma!iausiai i# vis% b$d% – apytiksliai 2 050 lit% (!r. lentel*).

Renkasi kuro granulesBrangstant tradiciniam #ildymui vis da!niau at-sigr*!iama ir ' kiet(j' kur(. Juo prekiaujan)ios bendrov"s „Vedrana“ vadovas Aleksandras Za-le#)evskis sako, kad dar prie# ma!daug penkerius metus gyventoj% m"gtos malkos ir anglys kasmet tampa vis ma!iau paklau-

sios, gyventojai pradeda rinktis kitus #ildymo b$-dus. Vienas populiar"jan-)i% Lietuvoje – #ildymasis kuro granul"mis, kuriam reikalingas specialus gra-nulinis katilas.

„Dar pernai labai daug

granuli% eksportuoda-vome, nes Lietuvoje ne-buvo paklausos, o #iemet ir lietuviai prad"jo jas pirkti masi#kai, – pasa-kojo pa#nekovas. – ,is b$das labai komforti#kas, nes granuliniai katilai yra

automatizuoti, turi aku-muliacin* talp( ir prie ka-tilo galite neprieiti beveik m"nes'.“

Granulinio katilo kai-nos prasideda nuo de#im-ties t$kstan)i% lit%, bet gali kainuoti ir dvigubai

daugiau, priklausomai nuo to, kiek jis automati-zuotas, o kuro granuli% kaina svyruoja ma!daug 450–550 lit% u! ton(. &iem( #ildantis kuro granul"mis su #io tipo katilu, m$s% skai)iavimais, reik"t% su-mok"ti apie 2 140 lit%.

Ne tokia komforti#ka, ta)iau gana pigi kietojo kuro r$#is – briketai. Popu-liariausieji #iuo metu es( yra trij% r$#i%: durpi%,

pjuven% ir saul"gr(!%. Pigiausieji – durpi% bri-ketai kainuoja nuo 320 iki 340 lit% u! ton(, ta)iau j% tr$kumas tas, kad k$re-nant u!sikem#a kaminai, pajuoduoja stogas ar net visas kiemas.

Populiariausieji – me-d!io pjuven% briketai ir priklausomai nuo to, ar yra #ilto ar #alto presa-vimo, specialisto teigimu, gali kainuoti 450–600 lit% u! ton(. O brangiausieji – ekologi#ki saul"gr(!% briketai, neu!kem#antys kamino ir kainuojantys nuo 650–750 lit%.

„Dar yra #iaud%, rie-#ut% keval% briketai, bet tai yra bandymas i#gauti ma!iausi( kain(, jie dega blogai, tai grei)iau #iuk#l" negu prek"“, – pri-d$r" A. Zale#)evskis.

Pasak jo, 'ranga kie-tajam kurui k$renti kai-nuoja nuo 2 500 iki 3 500 lit%, o modernesn" – ir kelis kartus daugiau.

Perka kaip i"prot$j%Lietuviai vis da!niau perka ir dujinius konden-sacinius katilus. Skelbim% tinklalapiuose j% kaina prasideda nuo 5 t$kst. lit%. ,ildymo 'ranga prekiau-jan)ios bendrov"s „Viess-man“ atstovyb"s Lietuvoje vadovas &ygimantas Ma-leckas pasakojo, kad dar prie# de#imtmet' niekas netik"jo, jog duj% katilus s"kmingai pavyks par-duoti ir Lietuvoje. „2001 metais, kai duj% kaina buvo ma!esn" nei 50 cent%, daug kas mums sak", kad #is #ildymo b$das Lietu-voje neperspektyvus, ir prie smilkinio sukiojo

pir#tus. Kylant duj% kai-nai jie populiar"jo, o dabar lietuviai juos perka kaip i#prot"j*“, – kalb"jo &. Maleckas. Kondensaciniai duj% katilai, palyginti su 'prastiniais, leid!ia sutau-pyti iki de#imtadalio ar kiek daugiau energijos.

Norintiems 'sigyti kon-densacinius duj% katilus namuose pa#nekovas pata-ria nedaryti klaidos ir ne-!i$r"ti tik ' kain(, ta)iau taip pat atkreipti d"mes' ' veikimo laik( – es( da!nai perkamas pigesnis kon-densacinis katilas, ta)iau po met% jis v"l naudoja daugiau energijos ir !mo-n"s nusivilia.

I#laidos #ildantis kon-densaciniu duj% katilu pa-gal dabartin* duj% kain( pasirinktam namui siekt% apie 4 300 lit% #ildymo se-zonu.

Gera investicijaAlternatyva norintie-siems statyti nuosav( b$st( ir gauti ne tik ma!as s(skaitas u! #ildym(, bet ir gyventi komforti#kai – pasyvusis namas, tuo 'siti-kin*s pasyviuosius namus statan)ios bendrov"s „Vei-km"“ direktorius Eugeni-jus Zaremba.

„,ilumos sunaudojimo kiekis pasyviajame name nuo tradicinio, geresnio negu vidutinio energinio efektyvumo namo, ski-riasi ma!daug keturis kar-tus, – kalb"jo E. Zaremba. – ,ilumos sistema pasy-viajame name egzistuoja, ta)iau ji veikia kaip rezer-vin", nes namas yra toks efektyvus, kad gyventojai savo buvimu ir veikla – da-rydami valgyti, tur"dami

»Jei apie geotermin+ "ildym* pagal-vosite prie" nam* projektuojant, jis gali atsipirkti ir per trejus metus

Lietuvoje linkusiems taupyti &mon$ms kol kas vis dar

priimtiniausias b#das – "ildytis malkomis, ta(iau ateityje jas

gali pakeisti kuro granul$s. Shutterstock

FAKTAI

)ILDYMO ALTERNATYVOS

Pats pigiausias, ta#iau ma$iausiai komforti"kas "ildymo b!das vis dar yra malkos, ta#iau vis dau-giau gyventoj% kasmet ie"ko komforti"kesni% "ildymo b!d%

(ildym- malkomis vis da$niau kei#ia briketai. Populiariausi%j% – pjuve-n% briket% kaina svyruoja nuo 450 iki 600 lit%

Name &rengti kokybi"k- geoterminio "ildymo sis-tem- su radiatoriais 150 kvadratini% metr% name gali kainuoti 50 t!kst. lit%. Geoterminio "ildymo s-naudos – 4 kartus ma-$esn's nei elektra

»Kai duj! kaina buvo ma&esn$ nei 50 cent!, mums sak$, kad "is "ildymo b#das Lietuvoje neperspektyvus ir prie smilkinio sukiojo pir"tus

ELTA ELTA ELTA

!ILDYMO B"D# PALYGINIMAS

)ildymo b#dasGeoterminis (gruntas – vanduo)Granuliniu katiluKietojo kuro katilu (pjuven( briketai)Kondensaciniu duj( katilu

,rangos kaina35–40 t%kst. + radiatoriai 9–12 t%kst.nuo 10 t%kst. lit(3–7 t%kst. lit(nuo 5 t%kst. lit(

Kaina metams *2 0502 1402 1704 300

* apytiksl) kaina 150 m 2 namui, kasmet sunaudojan'iam 20500 KW/h energijos

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

362,4

LIETUVOSNAUJIENOS

LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENIMIS, PERNAI LIETUVOJE BUVO GAUTA 362,4 MLN. LIT/ PARAMOS

Prabangaus NT agent#ra

Kompanijos specialistai klientams planuoja si#lyti ne tik vietos nekilnojam*j+ turt*, bet ir tarpininkauti sudarant sandorius daugiau nei 45 pasaulio "alyse. Scanpix

ŶVilniuje +sik#r$ NT tin-klas „Sotheby‘s Interna-tional Realty“, si#lysiantis bendradarbiauti +sigyjant auk"tos klas$s NT ne tik vidaus rinkoje, bet ir be-veik pus"imtyje u&sienio valstybi!.

Pasak „Sotheby‘s Realty Baltic“ atstovyb's Latvijoje val-

dybos pirmininko Vestardo Ro-zenbergo, Rygos senamiestyje vidutini"kai 1 kv. metras pra-bangaus nekilnojamojo turto kainuoja 2,5–6 t!kst. eur%, J!rmaloje – 4,5 t!kst. eur% u$ kvadratin& metr-. Nuoma – 12–15 eur%/kv. m.

Manoma, kad kainos Lietu-voje bus pana"ios: nuo 500 t!kst. lit%.

/LHWXYD�SUDVLGHGD�QXR��'UXVNLQLQNž%SVTLJOJOLBJ�TBWP�OVPUBJLB�OF�WJFOBN�QSJNFOB�QBKĩSJP�LVSPSUVT� �QVğZT �HSZOBT�PSBT �TVUWBSLZUJ�UBLBJ�QBTJWBJLğËJPUJ �ğZQTFOPT�ļNPOJı�WFJEVPTF�JS�OVPMBU�HJSEJNPT�íWBJSJPT�

VļTJFOJP�LBMCPT��5SĩLTUB�UJL�KĩSPT�PğJNP�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Ta)iau ir nuosav( j$r( #is kurortas tur"s jau po ma!-daug dvej% met%.

Tokius ambicingus planus pra"jusi( savait* pristat" Druskinink% meras Ri)ar-das Malinauskas.

Medicinos nebeu&tenka„Lietuva prasideda nuo Druskinink%“ – #iuo #$-kiu druskininkie)iai nuo-#ird!iai tiki ir skai)iuoja, kad nuo aplinkini% sosti-ni% ar didmies)i% iki j% gyvenamo miesto – keli% valand% kelias. Daugiau-sia pajam% i# turizmo gau-nan)iam miestui pasie-kiamumas – itin svarbus. Kaip ir naujov"s, kuriomis )ia norima pritraukti kuo daugiau lankytoj%, mat vien medicininio turizmo nebeu!tenka.

Prie# daugiau nei dvi-de#imt met% paskyrim( ' Druskininkus po moksl% gavusi Jolanta #iandien atsid$sta, kad tada vis-kas atrod" daug pras)iau. „Tada man Druskininkai atrod" visi#kas u!kampis, palyginti su Vilniumi. ,iandien galiu tik d!iaug-tis – miestas sutvarkytas, darbo viet% netr$ksta“, – vardijo pir#tus lenkdama moteris.

K#rybinga vizijaPer ateinan)ius kelerius metus Druskininkuose tur"t% atsirasti gausyb" nauj% traukos objekt%. Vienas toki% – visus metus veiksiantis papl$dimys po stogu. „Statinys bus su judan)iais kupolais, ku-rie t( dien(, kai bus 'ma-noma, atsisuks ' saul* ir leis degintis nat$raliuose spinduliuose“, – pasakojo meras. Greta atsiras mo-

las, kopos, mediniai takai, tinklinio aik#tel", o# j$ra. Naujas statinys, anot R. Malinausko, atsirasti ga-l"t% jau po poros met%. Juo b$t% i#pl"stas vandens parko vie#butis su van-dens gydyklomis.

Miesto vizijoje – specia-l$s keltuvai, Druskinink% centr( sujungsiantys su slidin"jimo kompleksu „Snow arena“, tad kelion" iki ten ir atgal tur"t% trukti apie 4 minutes. ,io projekto finansavimas jau patvirtintas, o, pasak R. Malinausko, j' 'gyvendinti radus partneri% galima b$t% ma!daug per pusan-tr% met%.

Ateities planuose – ir aerodinaminio tunelio, kurio lankytojai gal"t% pajusti nesvarumo b$kl*, statybos. Be to, norima renovuoti Sveikatingumo park(, kuriame, anot R. Malinausko, b$t% atgai-vintos visos paslaugos, teiktos prie# #imtmet'. Meras pasakojo, kad pl"sti planuojama kult$ros konferencij% ir vie#bu)i% kompleks(, renovuoti ae-rodrom( bei atsikratyti #iandien Druskinink% d"me vadinamos nevei-kian)ios „Nemuno“ sana-torijos.

Neliko sezoni"kumoRuden"jantys Druskinin-kai tada, kai juose lank"-m"s, savoti#kai primin"

rudeniop i#tu#t"jan)i( Palang(. Vienas kitas pra-eivis gatv"je, i# mokykl% gr'!tantys vaikai, prekybi-nink% kioskeliuose tyliai veikiantys televizoriai – klient% vis tiek n"ra.

Ta)iau ramyb" ap-gaulinga: keliose miesto vietose aktyviai dirbo statybininkai, Nemuno pakrante, kur i#d"stytos Druskinink% sanatorijos, vaik#tin"jo )ia besigydan-tieji ir juos lankantieji.

Dar labiau miestas atgyja savaitgaliais – tada #alia prekybos centr% sustoja ne vienas automobilis su u!sienio valstybi% nume-riais, poilsiu jaukiame kurorte d!iaugiasi atke-liavusieji trumpam savait-galiui, kavin"se, pramog% parkuose, gydyklose gausu lankytoj%.

Grei)iausiai tai, kad #alia Druskinink% n"ra nat$raliu traukos objektu lietuviams tapusios j$ros,

miestas atsikrat" #alies kurortinio gyvenimo !u-diku tapusio sezoni#kumo. Veiklos Druskininkuose netr$ksta visais met% lai-kais, tai pastebi ir Lietu-vos turizmo departamento vadov" Roma Balnien", ne kart( gyrusi #' kurort(: „Tai vienintelis Lietuvos kurortas, kuriam pavyko 'veikti vien( i# m$s% tu-rizmo rinkos silpn%j% grand!i% – sezoni#kum(.“ Tai 'rodo ir kasmet did"-

jantys turist% srautai, ku-rie leid!ia Druskininkus vadinti populiariausiu Lietuvos kurortu.

Butus perka u&sienie(iaiTuristai Druskininkus ne tik lanko, ta)iau perka )ia ir nekilnojam(j' turt(, ku-rio kainos, beje, pana#ios ' sostin"s. But( kurorte pirkti skuba ne tik lietu-viai, b$sto )ia ie#ko Balta-rusijos, Rusijos pilie)iai. „Nori )ia gyventi d"l to,

kad kurortas, kad )ia visus metus galima ils"tis“, – pa-sakojo bendrov"s Druski-nink% but% $kio direktor" Vladz" Prunskien".

Da!niausiai u!sienie-)iams r$pi butai miesto centre, ta)iau, pasteb"jo V. Prunskien", daug kas priklauso ir nuo poreiki% – norintieji ramyb"s ie#kosi atokiau esan)io b$sto. „Butus Druskininkuose perka jau suk$r* #eimas !mon"s. Galb$t Baltaru-sijoje yra kitas pensinis am!ius, jie pirkdami but( )ia jau gauna pensij( sa-voje #alyje ir gali 'sigyti nuosavyb* )ia, – pasakojo moteris. – Per pastaruo-

sius kelerius metus Drus-kininkuose buvo pastatyta nema!ai nauj% daugiabu-)i% nam% ir juose butus masi#kai i#pirko, dabar perka ir senos statybos na-muose.“

Be to, siekdama pagra-!inti miest( savivaldyb" savo l"#omis inicijavo projekt(, pagal kur' bus at-naujinta 30 miesto centre esan)i% daugiabu)i%, o v"-liau, tikimasi, renovacijos projektai pasieks ir kitus miesto kvartalus.

Darbai visus metusTiesa, k( reik"t% dirbti persik"lus gyventi ' Druskininkus, pasakyti

daugeliui vietos gyven-toj% sunku. „Prad"ti savo versl(“, – pe)iais g$!tel"jo viena praeiv". „+ia daug k( galima daryti turizmo srityje, tik sugalvoti rei-kia, – tvirtino pusam!is vyras, prisistat*s Rai-mondu. – Turime gausyb* mokym%, galima lengvai persikvalifikuoti. Pas mus n"ra taip, kad vasar( darbuotoj% reikia, !iem( nebe, nes baig"si sezonas. Darbo yra visus metus.“

Anot jo, jaunimo stokos negalima laikyti Drus-kinink% problema, mat visoje Lietuvoje tas pats – mokslus baig* specialistai ie#ko did!iausio u!darbio, geriausi% pasi$lym%, tad nat$ralu, kad juos traukia didmiestis.

Didinti trauk*R. Malinauskas tvirtino, kad did!iausia Druski-nink% problema – energe-tin". „Esame nuskriausti d"l to, kad m$s% nepasie-kia dujotiekiai, reikia ats-kir% at#ak%. Investuojame ' biokuro katil(, renovuo-jamos trasos, ie#kome b$d%, kaip tai i#spr*sti, – ai#kino meras. – Visos kitos problemos yra kas-dien"s.“

Anot mero, daug"jant turistus ir poilsiautojus pritrauksian)i% objekt%, gerokai padid"s ir gyven-toj% u!imtumas. „Manau, kad Druskininkai kaip kurortas gali gyventi ir i#-gyventi i# traukos objekt%, teikiam% paslaug%, – pa-br"!" jis. – Yra tam tikr% sezonini% svyravim%, tad tam, kad j% neb$t%, reikia atsi!velgiant ' tai, kokioje klimato zonoje esame, dar daugiau dideli% traukos objekt% po stogu – #eimy-nin" pirtis traukos objektu nebus.“

FAKTAI

DRUSKININKAI

2011 m. & Druskinink% miest- buvo investuota apie 130 mln. lit% i" savival-dyb's ir &vairi% fond% l'"%

2011 m. Druskininkus aplank' beveik 240 t!kst. turist%

Da$niausiai Druskinin-kuose lankosi Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokie-tijos, Latvijos "ali% turistai

Druskininkuose vienu metu apsistoti gali ma$-daug 7 500 sve#i%

Druskininkuose veikia 9 sanatorijos ir SPA, 17 vie"bu#i%, 17 sve#i% nam%, sve#iai priimami 300 but%

Miestas nuolat investuoja + +vairias naujoves, aplinkos, infrastrukt#ros tvarkym* ir atnaujinim*. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Skatina eksportuoti

TVF atstovo M. Alleno teigimu, Lietuvos eksportas per pastaruosius metus prarado pagreit+. Fotodiena

ŶBaltijos investuotoj! forume dalyvav%s Tarptau-tinio valiutos fondo (TVF) vyresnysis regiono atstovas Vidurio ir Ryt! Europoje Markas Allenas teig$, kad Lietuva turi didinti eksporto mastus.

„Baltijos valstybi% kaip ma$% ekonomik% augimas

turi b!ti orientuotas & eks-porto didinim-, ta#iau dabar jo pl'tra prarado pagreit& – d'l to tai yra problema ir diskutuotinas klausimas“, – teig' jis.

TVF atstovas pripa$ino, kad regiono valstyb's, nors joms po finansin's kriz's visai neblogai sekasi, vis dar susiduria su i""!kiais.

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

i# Al!yro. Jei turi nuo-latin' tiekim(, reikia u!tikrinti naudojimo kiekius – ne ma!esnius nei 10 mlrd. kubini% metr%, tiek si$loma ir mums, kad ekonomi#kai atsipirkt%. Fantastika, kad tok' kiek' per metus gal"tume eksportuoti i# tokios ma!os teritorijos, nebent skal$n% duj% gautume ir i# Baltarusi-jos.

Eksperimentas yra gerai. Manau, kad ir „Gazprom“ 'vertins i#-gaunam( kiek' ir galb$t pasijuoks, bet pabandyti galima. Galb$t tai suda-ryt% prielaid% derybi-nei pozicijai, ekspertai turi apskai)iuoti mast(. Ai#ku, duj% terminalas atri#t% mums rankas grei)iau nei skal$n% duj% gavyba. Svarbiau-sia, kad toks eksperi-mentas nesudarkyt% !em"s gelmi%. Geriau-sia eksperimentuoti su kitais, o jau i#dirbtas technologijas perkelti ' Lietuv(.

Kiekvienas naujas konkurentas at"j*s ' rink( yra naudingas paslaugos pirk"jui, #iuo atveju gamtini% duj%, nes sudaro konkuren-cij(: galima nusipirkti produkt( u! tikr(j( jo kain(. Be jokios abejo-n"s, galima b$t% der"tis ir su vienais, ir su kitais ir dujas gauti ne u! pa-kelt( politin* kain(, o u! reali( rinkos kain(.

Koziris m$s% rankose – atsiranda konkurentas vienam monopolininkui „Gazprom“, monopolija tampa ne tokia agresyvi. Kiek „Chevron“ at"ji-mas ' Lietuvos rink( bus veiksmingas, pamaty-sime ateityje: ar ma!"s kaina u! gamtini% duj% tiekim( i# Rusijos. Be abejon"s, kiekvienas turb$t laukia pingan)i% energetini% i#tekli%, to-d"l svarbiausia tur"ti alternatyv(, o tada pa-sitelkus diplomatij( ir derybinius geb"jimus galima reikalauti, de-r"tis ir patenkinti savo poreikius.

Skal$n% duj% turb$t visur – ir Lenkijoje, ir Lietuvoje – galima rasti, bet Lietuva n"ra Neva-

dos dykuma, kur b$t% galima neatsakingai dar-kyti !em"s sluoksnius. Svarbiausia, kad lieka ne tik u!ter#tas grunti-nis vanduo, kuris atei-tyje bus aukso vert"s, nes geriamojo vandens i#tekliai ma!i, o Lietuva gal"t% b$ti jo eksportuo-toja ir u!dirbti, ko gero, ne ma!iau nei Kuveitas u!dirba i# naftos. Tiki-myb", kad chemikalais skiestas vanduo nute-k"s ' vandens telkinius ir u!ter# dirvo!em', yra didel" – neturime toki% teritorij%, kuriose gal"-tume saugoti jau panau-dot(, u!ter#t( vanden'. Tai yra problema, kaip j( spr*sti? Did!ioji dalis teritorij% #alyje saugo-mos – nacionaliniai par-kai ir draustiniai, tod"l ter#ti j( d"l vieno kito kubinio metro duj% – per didel" prabanga.

Vartotojai, kuriems Lietuva gal"t% tiekti skal$n% dujas, gal"t% pasirinkti ir pigesni% skal$n% duj%, kad ir

ART-RAS SKARD.IUSLietuvos atsinaujinan'i( i&tekli( energetikos asociacijos prezidentas

SKAITYTOJO KLAUSIMAS? Koki* +tak* Lietuvos energetikos rinkai tur$s JAV bendrov$ „Chevron“, +sigijusi 50 proc.

„LL investicij!“ akcij! ir kit*met Lietuvoje prad$sianti skal#n! duj! paie"k*?

KLAUSKITESi(skite jums kylan'ius klausimus *vairiomis ekonomin)mis temomis ir kiekvien+ savait, 'ia pateiksime ekspert( atsakymus. info@ekonomika.lt arba Facebook tinkle

A. Skard&ius: jei „Gazprom“ +vertins i"gaunam* kiek+ ir galb#t pasijuoks, pabandyti galima. Fotodiena

»Tikimyb$, kad chemikalais skiestas vanduo nutek$s + vandens telkinius ir u&ter" dirvo&em+, yra didel$

mln.

»Pas mus n$ra taip, kad vasar* darbuotoj! reikia, &iem* nebe, nes baig$si sezonas. Darbo yra visus metus

Druskinink! mero R. Malinausko nuomone,

miestas gali i"gyventi tik teikda-mas pla(ias turizmo,

apgyvendinimo ir sveikatingumo paslaugas.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

V. Prunskien$ pasakojo, kad u&sienio pilie(iai mielai dairosi but! kurorte ir netgi

domisi daugiabu(i! renovacijos galimyb$mis.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

-JFUVWPKF8

Lietuvos smulki%j% verslinink% ir prekybinink% asociacijos pirminink' Zita Sorokien':Konkurencija yra did-iul): smulkiesiems rinkoje i&silaikyti sunku, visa *statym( baz) nepalanki smulkiajam verslui, keliama daug reikalavim(, o didieji prekybos tinklai turi kitas teis)s aktais numatytas s+lygas, kitaip *sigyja preki(. Aplinka Lietuvoje n)ra palanki, nevienodos s+lygos lie'ia ir ma-esniuosius prekybos tinklus, ir smulk(j* versl+

Lietuvos prekybos &moni% asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas: Konkurencin)s s+lygos &iuo metu ypa' intensyvios, *moni( pl)tra nyksta, tod)l konkurencija tik did)ja. Prekybos tinklo rinkos dalis priklauso nuo verslo pl)tros strategijos, o *statymai ir reguliavimas taikomi vienodi visiems, n) vienas prekybininkas n)ra i&skirtinis. Ma-menin)je rinkoje yra skirtingi konkurencijos lygiai, kiekviena konkurencijos forma turi specifini( bruo-(, o puikiausiai visk+ sureguliuoja pati rinka

NUOMON$Smulkiesiems sunku I"skirtini! n$ra

"S�TÃMZHPT�LPOLVSFODJKBJ�NBļNFOJOÕKF�QSFLZCPKF�WJTJFNT�WJFOPEPT

FotodienaFotodiena

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

%ŏJLPR�YDUå\ERV�VX�GYLUDWLQLQNDLV,POLVSFODJKB�NBļNFOJOÕT�QSFLZCPT�SJOLPKF��TWFJLJOUJOB �CFU�EBCBSUJO×�QBEÕUí�HBMJNB�TVMZHJOUJ�TV�CÕHJNP�

WBSļZCPNJT �LVSJPTF�EBMZWBVKB�JS�LFMJ�EWJSBUJOJOLBJ�

Apie ma!menin"s pre-kybos naujoves, investi-cijas ir ar#i( prekybos tinkl% konkurencij( pra-"jusi( savait* vykusiame Baltijos investuotoj% fo-rume kalb"jom"s su „Rimi Lietuvos“ generaliniu direktoriumi Christianu Wijkstromu.

?Matome, kad konkurencija ma&menin$s prekybos

rinkoje tik ar"$ja, apie at$jim* + Lietuv* vis garsiau kalba ke-letas u&sienio prekybos tinkl!, kaip vertinate konkurencin% aplink* Lietuvoje?

Konkurencija sveikin-tina, ji leid!ia mums i#-bandyti m$s% strategij(, pa!i$r"ti, kiek m$s% pa-si$lymai patraukl$s var-totojui. Esame ilgalaikis investuotojas, mokame mokes)ius ir 'darbiname 2 500 !moni%, ta)iau man ne-rim( kelia tai, kad konku-rentams taikomos nevieno-dos s(lygos. Nerimauju ne d"l m$s%, bet d"l ma!esni% tinkl%, turin)i% vos kelias parduotuves. Diversifika-cija svarbu ir tokioje ma-!oje #alyje.

Sveikinu visokeriop( konkurencij(, bet jei daly-vauji b"gimo var!ybose, o kas nors jose va!iuoja dvi-ra)iu, tai n"ra gerai.

Esu laisvosios rinkos #alininkas, leiskime ge-riausiam laim"ti. Konku-rencija yra svarbi m$s% klientams, ji padeda palen-

INGRIDA MA'IULAITYT/ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt

gvinti kasdien( m$s% kli-entams. Tad svarbiausia skatinti permainas ir keis-tis teigiama linkme.

? Galb#t palygintum$te savo klientus visose trijose

Baltijos "alyse? Kuo jie skiriasi, kuo pana"#s?

Konkurencija stipri visose trijose #alyse, bet Lietuva #iuo atveju yra did!iausia rinka, d"l to )ia daugiau rinkos dalyvi%. D"l to j$s klausiate, ar at-sirast% vietos naujiems

tinklams. Jei kuris nors i# prekybos tinkl% nor"t% eiti ' Baltijos #alis, neabe-jotinai tur"t% prad"ti nuo Lietuvos, nes ji did!iausia !moni% skai)iumi. &i-noma, visose #alyse yra skirtingi apsipirkimo 'pro-)iai, perkamoji galia.

? Kaip investuotojui jums svarbu, kad Lietuva prisi-

jungt! prie euro, ar tai +takos investicijoms neturi?

Nenor")iau veltis ' va-liutos diskusij( ir reik#ti nuomon*. Pasakysiu tik tiek, versle mes naudo-jam"s eurais. Svarbu pa-br"!ti, esu su!av"tas, kaip #i valstyb" buvo valdoma pastaruosius ketverius metus. Dauguma Europos

valstybi% tur"jo taip da-ryti. Tur"jome ai#kias gai-res, kaip bus veikiama, ne-buvo per daug pakeitim%, tetur"jome prisitaikyti prie verslo klimato.

? Pamin$jote ger* vyriau-syb$s darb*, o verslo

aplinkoje +&velgiate ypating! problem!?

Darbo visada yra, kitaip atostogautume. ,iandien norime b$ti tikri, kad !ai-dimo taisykl"s nesikei)ia, o produkcija m$s% lenty-nose atitinka reikalavi-mus. Jei ka!kur pad"sime 1 mln. eur%, turime !inoti, kad jie saug$s. Kartais Lie-tuvoje matyti tendencij%, kad taisykl"s gali staiga pasikeisti, tai stres( kelian-

tys rodikliai. Svarbu t*sti prad"tus darbus, suprantu, kad tik"tina vald!ios kaita, bet svarbu, kad tie, kurie ateis prie valstyb"s vairo, suprast%, kad netinkamai elgiantis #viesa tunelio gale gali tapti atriedan)iu trau-kiniu. Svarbu i#laikyti sta-bilum(, tai pad"s naujiems pinigams ateiti ' j$s% #al'.

? Gr+&kime prie j#s! verslo modelio. Bene pirmieji Lie-

tuvoje daug d$mesio skyr$te vietos #kinink! produkcijai, +k#r$te kone atskirus turgelius parduotuv$s viduje, koki! dar naujovi! planuojate taikyti artimiausioje ateityje?

Lietuva – d"kinga #a-lis, naujov"s )ia greitai prigyja, ne taip kaip l"tai

besikei)ian)iose ,iaur"s #alyse, ten tai gerokai u!-trunka. Viena to prie!as-)i% – daug !moni% patirties semiasi u!sienyje, o gr'!* Lietuvoje pradeda klau-sin"ti, kod"l n"ra vienaip ar kitaip. Vietos produkt% gaus"jimo tikslas papras-tas, didesn" lokalizacija leid!ia mums sutaupyti laiko. Turime suprasti, kad, pavyzd!iui, mes m"gs-tame apsipirkti ilgai, bet mama su vaikais privalo grei)iau gr'!ti namo, b$ti mama. Turime jai pad"ti ir pagreitinti reikiam% pro-dukt% 'sigijim(, ekologijos pl"tojim(. Kalbant apie ateit', neplanuojame u!-siimti masine rinkodara, neseniai pristat"me suas-menint( nuolaid% sistem(, jau suformuota per 1 mln. nuolaid% pasi$lym%. Tai mums artimiausiu metu bus svarbi veiklos dalis. Norime padaryti taip, kad m$s% „Rimi“ virst% j$s% „Rimi“.

? Ateities perspektyvos, kokias investicijas planuo-

jate? Ma!menin" prekyba

– lyg „Formul"s-1“ var!y-bos, reikia i# vienos trasos keltis ' kit( ir taip nuola-tos. Ateinan)ius kelet( sezon%, galimai kei)iantis reguliavimui, m$s% tikslas – i#likti )ia. Ypa) Lietuvoje mes i#mokome pamok(, kaip turime elgtis, o kaip ne. 2010– 2011 metais daug padar"me, restrukt$riza-vome vis( prekybos tinkl(. ,iandien !velgiame, kaip konkuruoti ir kaip tai da-ryti gerai, pri"m"me kelet( svarbi% sprendim%, ku-riuos dabar 'gyvendiname, aplink matysite daugiau „Rimi“ !enkl%.

CV Christianas Wijkstromas

„Rimi Lietuvos“ generaliniu direktoriumi dirba nuo 2010 met!

Dirbo „Rimi Sweden“ gene-raliniu direktoriumi, „Nära“ ir „Supermarket“ parduotuvi% verslo pl'tros direktoriumi, „Maxi Special AB“ vadovu ir „Supermarket & Kvantum“ format% bei verslo vystymo direktoriumi

Dirbo (vedijos &mon's „Apotek 1“ ma$menin's pre-kybos vadovu ir generaliniu direktoriumi

Turi sukaup.s 18 met% pa-tirt& ma$menin's prekybos srityje

Ch. Wijkstromas: ma&menin$ prekyba – lyg „Formul$s-1“ var&ybos, reikia i" vienos trasos keltis + kit* ir taip nuolatos. Fotodiena

»Svarbu, kad tie, kurie ateis prie valstyb$s vairo, suprast!, jog netinkamai elgiantis "viesa tunelio gale gali tapti atriedan(iu traukiniu

4BWBT�WFSTMBT10

Blogiausi verslo sprendimai Per vis+ blogo valdymo sprendim( kompanijose istorij+ keli i& j( buvo pra-%-tingi *mon)ms. N)ra lengva su-lugdyti kompanij+ vos vienu sprendimu, ypa', jei *mon) turi *gijusi didel, rinkos dal*, gauna dideles ir nuolat augan'ias pajamas bei gali pasigirti s)kminga veiklos istorija.

Trys mitai apie vadov! atlyginimusSpaudoje da-nai mirga antra&t)s apie nepropor-cing+ korporacij( vadov( kompensavim+. Taip, tai yra problema bendrov)ms, kotiruojan'ioms savo akcijas vie&ai. Ta'iau tik ne tarp privataus verslo bendrovi(. Teko dirbti su daugeliu privataus verslo vadov(, kurie dar patys buvo ir *k%r)jai. Retas j( mok)jo sau s+-ining+ atlyginim+.

Vadovus kamuoja Ikaro paradoksasDa-niausiai bendrovi( vadovais tampa s)kmingi ir ilgamet, patirt* *gij, -mon)s, ta'iau daugelio j( karjeros vir&%n)je tyko naujos gr)sm)s. Atrodyt(, kad *moni( vadovai tur)t( daryti kur kas ma-iau strategini( klaid( nei j( pasitaiko kasdien)je prakti-koje, ta'iau taip n)ra.

www.ek.ltNAUJIENOS TAVO

VERSLUI

Ar lengva Lietuvoje

prad%ti versl&?

(ia jungiasi www.ek.lt draugai

7REXOŏMLPXL�ULEž�QŏUDŶEkologi"k! turgeli! ir stiling! parduotuv$li! vajus Lietuvoje +sisi#bavo jau prie" kelet* met!. Ekologija – toli gra&u ne &alias lapas ant maisto pro-dukto etiket$s ar dar&ov$ i" kaimo.

„Augueco namai“ patei-kia kit( koncepcij( – i#tis( m(stymo ir ekologinio brendimo id"j(. Tod"l prie# trejet( met% Vilniuje atsirado privatus dar!elis „Augueco D$zgin"lis“, special$s seminarai svei-kos gyvensenos temomis, o susidom"jusiai mies-tie)i% bendruomenei – ir internetin" krautuv"l": be joki% antkaini% ir tiesiai i# $kinink%.

„Rinkodaros specialis-tai nuveik" ne tik ger(, bet kartu ir blog( darb(, nes prik$r" daug preki% !en-kl%, ' kair* ir ' de#in* var-tojo !od' „ekologija“, taip dingo pagrindinis dalykas – pasitik"jimas“, – svarsto „Augueco nam%“ 'k$r"ja Ingrida Lauciuvien".

Daugiau nei prie# de-#imt' met% prad"tas #ei-mos verslas – ekologi#kas vaik% dar!elis. Tuomet, I. Lauciuvien" sako, negal-vota nei apie peln(, nei investicij% gr(!( – u!teko keli% darbo viet% #eimos nariams, be to, versle su vaikais apie pinigus gal-voti negali.

„Visas verslas pirmiau-sia yra ne pelno siekiantis: kuriamos darbo vietos, gyvuojant labiausiai pa-

laikomos id"jos ir misija, – sako ji. – Investicij% gr(!a gali b$ti kitokia. Visas m$s% verslas pretenduoja ' socialinio verslo status(.“

„Jau anks)iau tur"-jome ekskursij% ' kaimus, $kius, ie#kojome, ko ne-galima pamatyti mieste, – pasakoja ji. – Vaikai !inias parsine#" namo, o tada klausin"ti prad"jo ir t"vai. Prie# 12 met% t"vai netu-r"jo laiko dom"tis ekologi-jos id"jomis, jie d!iaugda-vosi, kad pasir$pinama j% vaiku. Buvo verslinink%, dirban)i% paromis, karta. Dabar pasikeit" gyvenimo tempas, s(mo-ning"jame – kai kurie pa-sako sau: stop. Anks)iau kai kuriems net reik"jo

dar!elio su nakvyne.“Sveikos gyvensenos

id"jos vaikams diegtos nuo 2001 met%, o pagaliau nusprendus pasivadinti „Augueco“ dar!eliu !alioji mada paki#o koj(: „Gerus metus tur"jome 'rodin"ti, kad mes tai nuo#ird!iai dar"me ir darome, kad nesame vagys ir melagiai, kurie !od' „eko“ vartoja tik d"l #$kio.“

„Prie# trejus metus !en-kliuk( „eko“ buvo galima pamatyti tik prekybos centruose, ant maisto pro-dukt%. Paslaug% taip neva-dino ir #i problema i#liko

iki #iol – paslaug% niekas nesertifikuoja“, – ai#kina ji.

Vis( verslo model' pa-diktavo paklausa – nuo vaik% klubo iki dar!elio, nuo dar!elio iki „Augu-eco“ dar!elio, ir taip – nuo nat$ralios, ekologi#kos produkcijos aukl"tiniams bei j% t"vams iki krautu-v"l"s. Pranc$zi#kas mo-delis, pritaikytas lietuvi#-koje aplinkoje, paprastas: internetin"s svetain"s skyriuje vartotojai u!si-sako produkt% tiesiai i# $kinink% ir be antkaini%. Tiesa, u!sakyti #pinatai at-keliaus neb$tinai i# karto, o kai $kininkas va!iuos ' Vilni%.

„Tai ne pelno siekianti krautuv"l", tod"l sunku i#kart gerai prad"ti, kad viskas puikiai veikt%. Pra#ome kantryb"s ir visi supranta, kad tai bendras id"jinis darbas, pirmiau-sia susitarimas ir pasitik"-jimas. Manau, ateityje tai galima i#augti ir ' verslo model', kad b$t% sukurta darbo viet%. Gal% gale sand"lio ved"jui ir krau-tuv"l"s administratoriui“, – tikisi pa#nekov".

„Augueco nam%“ va-dov" pasakoja, kad inte-raktyviuose seminaruose paneigiami visagal"s rinkodaros sukurti mitai – $kininkai atremia klau-sim% atakas, ai#kina ne kaip prekybininkai tur-guje, o kaip lektoriai. Ke-tveri% met% darbo televi-

GABIJA SABALIAUSKAIT/gabija@ekonomika.lt

I. Lauciuvien$s teigimu, „Augueco namai“ "vie(ia bendruomen% ekologijos ir sveikos gyvensenos temomis – moko miestie(ius, kad dar&ov$s – ne vien bulv$, morka ir burokas. Asmeninio albumo nuotr.

»Gerus metus tur$jome +rodin$ti, kad mes tai nuo"ird&iai dar$me ir darome

1. Taip, lengva 12%

.altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 309 respondentai

SAVAIT$S KLAUSIMAS5

1

42

32. Ne, trukdo biurokratija 35%

3. Ne, prasta verslo aplinka 24%4. Niekuo nesiskiriame nuo "ali% kaimyni% 8%

5. Apie nuosav- versl- negalvoju 21%

Lietuva naujausiame Pasaulio banko sudaromame rei-tinge „Doing Business 2013“ per metus nepajud)jo i& vietos ir liko 27 pozicijoje. Anks'iau vyriausyb) teig), kad d)l pagerint( verslo s+lyg(, &iemet reitinge Lietuva tu-r)t( kilti iki 17 pozicijos. Reitingo sudarytojai pripa-ino, kad Lietuva pagerino s+lygas verslui prad)ti, leisdama registruoti *mon, internetu, bei patobulino bankroto proced%ras.

zijos laidose „Tarp miesto ir kaimo“ patirtis kartu su kita seminar% moderatore !urnaliste Vilma +ere#-kiene versle pravert" – jos pa!inojo $kininkus ir j% produkcij(. Taigi ir toliau pasakoja !mon"ms, tik jau be televizijos kamer%.

„.kininkams reik"jo savo prakaitu 'gyti vard(, bet jis buvo greitai nuver-tintas, – sako ji. – Dabar jiems reikia v"l atsitiesti, kad gal"t% ramiai auginti produkcij( ir d!iaugtis savo darbu. Turi b$ti !mo-gus, kuris juos vie#int%, nes pasisamdyti vie#%j% ry#i% agent$r% jie negali. Norime, kad krautuv"l"je $kininkas i#lipt% i# auli-ni% bat% ir apsivilkt% kos-tium(. Tai kita erdv" – jis )ia vertinamas ir gerbia-mas, ant pjedestalo.“

„Augueco D$zgin"lio“ vadov" tikina, kad ugdomi dar!elyje vaikai !inos, i# kur atsiranda kiau#iniai, o per darbymet' pagelb"j* uogynuose, turguje ne-klausin"s, kod"l ekologi#-kos aviet"s brangesn"s u! paprastas.

„Mes pasirink* sveikos gyvensenos program(, mokome vaikus elemen-taraus re!imo: kada keltis, kada praustis, k( valgyti pusry)iams, o k( pietums ar vakarienei, kaip ils"tis, atsipalaiduoti ir nurimti. Jei dar!elyje jie i#moks lai-kytis tokio re!imo, tai taps 'pro)iu, o v"liau jie, kad ir kokia b$t% aplinka, kad ir kiek bulvi% tra#ku)i% visi aplinkui valgyt%, !inos, kaip pasirinkti“, – 'sitiki-nusi pa#nekov".

"DOMU Savaitra&'iui „Ekonomika.lt“ *domu, kaip pirmuosius -ingsnius sekasi -engti ma-am ar vidutiniam verslui. Tik *k%r)te savo kompanij+, prad)jote versl+ ar jau s)kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

KRIMINALIN$SNAUJIENOS

SAVAIT/S KRIMINAL0

TOP 3

I R A N A S . Jungtin's Tautos (JT) kriti-kuoja rekordin& egzekucij% skai#i% Irane. Per pirmuosius a"tuonis "i% met% m'nesius "alyje mirties bausm' &vyk-dyta 300 $moni%. Pernai Irane b!ta 670 egzekucij%. Skai#iuojant pagal gyventoj% skai#i% tai yra did$iausias rodiklis pasaulyje. Sp'jama, kad tikrieji skai#iai yra dar

didesni, nes Irano $inybos da$nai slepia informacij- apie mirties bausmi% vykdym-. J A V . Buv.s banko „Goldman Sachs“ direktorius Rajatas Gupta pripa$intas kaltu d'l keturi% kaltinim% ir nuteistas kal'ti dvejus metus, infor-muoja. 62 met% R. Gupta pripa$intas kaltu d'l netei-s'tos informacijos teikimo

rizikos draudimo fondo „Gal-leon Group“ steig'jui Rajui Rajaratnamui, kuris spal& u$ naudojim-si konfidencialiais duomenimis buvo nuteistas kal'ti 11 met%. Teismas taip pat nurod' R. Guptai sumo-k'ti 5 mln. JAV doleri% (13,3 mln. lit%) baud-. N I G E R I J A . Nigerijos pareig!nai su-stabd' laiv- ir sulaik' 15

jo &gulos nari% rus%, kurie &tariami ginkl% kontra-banda. Nigerijos laivynas informavo, kad laive rado ginkl% ir apie 8,5 t!kst. "o-vini%. Laivas buvo sulaikytas Lagose, kuris yra vienas i" judriausi% Afrikos uost%. Laivas priklauso Maskvoje &sik!rusiai „Moran Security Group“ ir plauk' su Danijos v'liava.

Nustat$ &al*

STT duomenimis, Raseini! rajone d$l + aplink* i"pilt! atliek! gamtai padaryta &ala siekia kelis "imtus t#kstan(i! lit!. Fotodiena

ŶNustatyta, kad Ra-seini! rajone + aplink* i"pylus atliekas gamtai padaryta &ala siekia 436,5 t#kst. lit!.

Tokius skai#iavimus Speciali%j% tyrim% tarnybos (STT) (iauli% valdybai pa-teik' Kauno regiono aplin-kos apsaugos departamen-tas. STT pareig!nai spalio 8--j- prad'jo ikiteismin& tyrim- d'l galimo piktnau-d$iavimo ir didel's gamtai padarytos $alos Raseini% ra-

Sulaik$ kontraband*

Skai(iuojama, kad kontrabandini! cigare(i! vert$ siekia 136 t#kst. lit!. Scanpix

ŶKap(iamies(io u&kar-dos pareig#nai i" Nemu-no, kuriuo eina Lietuvos siena su Baltarusija, i"trauk$ beveik 20 t#kst. pakeli! cigare(i!.

Kontrabandininkai r!-kalus & up. nuleido Balta-rusijos krante tik'damiesi, kad srov's atplukdyt- krovin& j% bendrininkai i"si-trauks Lietuvos pus'je.

Valstyb's sienos ap-saugos tarnybos (VSAT)

pareig!nai Nemune, Drus-kinink% savivaldyb's ri-bose, pasteb'jo pasroviui plaukiant& plaust-. Pasie-nie#iai & up. nuleido valt& ir plaust- priplukd' prie kranto. + neper"lampam- med$iag- buvo supakuo-tos perpus perpjautos 36 d'$'s cigare#i%. Kiekviena d'$'s pus' dar buvo su-vyniota & atskir- mai"-. I" viso sulaikyta 19,5 t!kst. pakeli% baltarusi"k% ciga-re#i%.

Ä.UDMEDQND³�PLOLMRQž�beieškant

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

-BUWJKPT�CBOLP�-BUWJKBT�,SBKCBOLB�MJLWJEBWJNBT�WZLTUB�TLMBOEļJBJ �UBËJBV�QBTJSPEļJVTJ�JOGPSNBDJKB�BQJF�TBOEPSJVT �BUMJLUVT�

QP�CBOLP�WFJLMPT�TVTUBCEZNP �LFMJB�BCFKPOJı�

korespondentin"s s(skai-tos ' kit(.

„,iuo atveju l"#% per-vedimas i# banko ' kit( kredito institucij( nebuvo atliktas laiku“, – „Ekono-mika.lt“ ai#kino FKRK ats-tov" spaudai Laima Auza. Anot komisijos, visi kores-pondentiniai bankai apie „Latvijas Krajbanka“ u!-darym( buvo informuoti pra"jusi% met% lapkri)io 22 dien(, ta)iau ne visi i# j% sureagavo nedelsiant ir toliau priimin"jo mok"ji-mus. Galiausiai, gruod!io m"nes' visi #ie mok"jimai buvo gr(!inti.

Likusios i#laidos, ku-rias sudar" 3 mln. lat% (14,8 mln. lit%), buvo skirtos pa-dengti banko mok"jimo korteli% operacijas, l"#% gr(!inimui siunt"jams,

nesp"jusiems u!baigti sandorio d"l banko veiklos nutraukimo, ir i#laidos banko veiklai palaikyti (darbuotoj% atlyginimai, patalp% nuomos mokes-)iai, ry#i% bei juridin"s paslaugos ir kt.).

Sumai"tis d$l pavie"inimoFKRK atstov"s spaudai teigimu, visos #ios banko i#laidos negali b$ti laiko-mos neteis"tu kapitalo nu-tek"jimu. „Visi sandoriai, atlikti nutraukus „Latvi-jas Krajbanka“ operacijas, yra teis"ti“, – teig" L. Auza.

Vis d"lto daugiausiai klausim% kilo d"l #ios in-formacijos pavie#inimo. „Sandori% detal"s yra kon-fidenciali klient% infor-macija ir jos pavie#inimas u!traukia baud!iam(j(

atsakomyb*“, – ra#oma ofi-cialiame FKRK prane#ime spaudai.

,i% met% spalio 16 dien( FKRK pateik" skund( Latvijos Genera-linei prokurat$rai d"l to, kaip #i konfidenciali „La-tvijas Krajbanka“ klient% informacija (konkre)iai mok"jimo pavedim% ko-pijos) tapo vie#ai priei-nama.

„,iuo metu vyksta tyri-mas ir kol kas tyr"jai dar neparei#k" savo i#vad%“, – susidariusios situaci-jos komentuoti nepanoro

FKRK atstov" spaudai L. Auza.

„Latvijas Krajbanka“ administratorius KPMG #i( situacij( komentuoti atsisak", kol nebus ai#kes-ni% sandori% detali%. „Ste-bime visas banko atliktas operacijas, tarp j% ir #iuos sandorius. Glaud!iai ben-dradarbiaujame su FKRK, kitomis Latvijos institu-cijomis ir, jei bus atrasta pa!eidim%, nedelsdami apie tai prane#ime atsa-kingoms Latvijos vald!ios 'staigoms“, – teig" „KPMG Baltics“ atstovas O. Firma-nis.

Teismai LondoneLondone besit*siant bu-vusi% bankrutavusio banko „Snoras“ akcinink% Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko teismams, pasigirdo ir gra-sinim% paduoti Lietuv( ' teism(.

Prie# kelias savaites Lie-tuvos spaudoje pasirod" V. Antonovo grasinimai i#-kelti ie#kin' Niujorke prie# Lietuv( d"l prarasto turto. Skirtingai nei A. Bara-nauskas, Rusijos pilietyb* turintis V. Antonovas gali ir pana#u, kad yra pasiry-!*s pasinaudoti tokia tei-

Bankrutavusiam Lietuvos bankui „Snoras“ pri-klausiusio ko-

mercinio Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ veikla nutraukta beveik prie# metus, bankroto proced$ra ir likvidavimas vyksta nuo #i% met% vasa-rio m"nesio.

U! bankroto adminis-travim( atsakingos ben-drov"s „KMPG Baltics“ teigimu, procesas vyksta skland!iai – i#ie#kotas tur-tas s"kmingai i#parduoda-mas aukcionuose, planuo-jami nauji pardavimai. Vis d"lto 'vykius #alyje sudrumst" pasirod!iusi konfidenciali informacija apie „Latvijas Krajbanka“ atliktus sandorius jau po banko veiklos sustab-dymo.

Turto i"pardavimasPrie# savait* „Latvijas Krajbanka“ administrato-rius KPMG prane#" apie planus parduoti dal' i# 185 mln. lat% (913 mln. lit%) kredit% portfelio per kit% met% pirm(j' ketvirt'.

„Tikim"s, kad aukcio-nas 'vyks kit% met% pava-sar'. Jau esame pareng* visus reikiamus doku-mentus, – savaitra#)iui „Ekonomika.lt“ #i( infor-

tus, tarp kuri% brokeri% 'mon" „Renesource Capi-tal“, 9 automobiliai, apie 20 nekilnojamojo turto objekt% ir jachta.

Sustabd&ius veikl*Latvijos bank% prie!i$-ros !inybos – Finans% ir kapitalo rinkos komisi-jos (FKRK) atstovai prie# por( savai)i% prane#", kad per m"nes' nuo tada, kai pra"jusi% met% lapkri)io 21 dien( buvo sustabdyta „Latvijas Krajbanka“ vei-kla, banke buvo atlikta daugiau kaip 1 t$kst. san-dori%, kuri% bendra vert" siekia 55 mln. lat% (271 mln. lit%).

FKRK duomenimis, 9 mln. lat% (44,5 mln. lit%) i# #ios sumos sudar" nuo lapkri)io 17 iki 21 dienos neatlikti sandoriai, kuri% 'gyvendinimas prasid"jo dar iki sustabdant banko veikl(. Dar 28 mln. lat% (138,5 mln. lit%) buvo sau-gojami banke, ta)iau pri-klaus" tre)iosioms #alims (pensij% planai/fondai, verslo s(skaitos ir kt.).

8 mln. lat% (39,5 mln. lit%) i#leisti padengiant kli-ent% gryn%j% pinig% i#si"-mim(. Sustabd!ius banko „Latvijas Krajbanka“ veikl( klientams dar kur' laik( buvo leid!iama i# bankomat% i#siimti iki 50 lat% (247 lit%) per dien(. Be to dar 7 mln. lat% (34,6 mln. lit%) buvo skirta u!baigti l"#% perk"lim( i# vienos

macij( patvirtino „KPMG Baltics“ atstovas spau-dai Oskaras Firmanis. – Sunku pasakyti, koki( dal' pavyks parduoti, ta-)iau tikim"s parduoti kaip 'manoma daugiau.“

Anot jo, norin)i% 'si-gyti likviduojamo banko turt( jau yra. „Taip, galiu patvirtinti, kad susilau-k"me susidom"jimo, bet konkre)i% 'moni% 'var-dinti negaliu, nes derybos dar vyksta, – komentavo O. Firmanis. – Daugiausiai tai yra vietin"s kompani-jos, bet yra ir kelios u!sie-nio 'mon"s.“

Pasak KPMG atstovo, #iuo metu daugiausiai turto parduodama per aukcionus, kuri% iki #iol i# viso buvo surengta 31 ir 27 i# j% buvo s"kmingi. „Ban-kroto proced$ra vyksta skland!iai. I# aukcion% atgavome apie 1,5 mln. lat% (7,4 mln. lit%), ta)iau i# viso jau esame atgav* daugiau kaip 35 mln. lat% (172 mln. lit%)“, – sak" O. Firmanis.

Did!iausias „Latvijas Krajbanka“ kreditorius yra Ind"li% draudimo fon-das, kuriam komercinis bankas skolingas per 285 mln. lat% (1,4 mlrd. lit%).

I# #ios sumos fondui jau buvo gr(!inta 50 mln. lat% (246 mln. lat%).

Iki #ios dienos KPMG jau pardav" 26 „Latvijas Krajbanka“ turto objek-

sine galimybe. „KPMG Baltics“ at-

stovo spaudai teigimu, Londone vykstantys teis-mai „Latvijas Krajbanka“ administratoriaus vei-klai 'takos neturi. „,iuo metu tai neturi 'takos m$s% darbui Latvijoje, nes nei V. Antonovas, nei A. Baranauskas negal"s dalyvauti Latvijos teis-muose“, – sak" O. Firma-nis.

FAKTAI

„LATVIJAS KRAJBANKA“ BANKROTAS

„Latvijas Krajbanka“ veikla sustabdyta 2011 m. lapkri#io 21 dien-

2011 m. gruod$io 23--j- Rygos apygardos teismas paskelb' bank- nemokiu

(i% met% vasario 21 die-n- Latvijos finans% ir ka-pitalo rinkos komisija pri-tar' „Latvijas Krajbanka“ administrator's „KPMG Baltics“ rekomendacijai d'l banko bankroto pro-ced!ros ir likvidavimo

Likviduojamam Lietu-vos bankui „Snoras“ pri-klauso daugiau kaip 60 proc. „Latvijas Krajban-ka“ akcij%

Kit% met% pavasar& pla-nuojama parduoti 185 mln. lat% (913 mln. lit%) „Latvijas Krajbanka“ kre-dit% portfel&

»Latvijas Krajbanka“ likvidavimo procesas vyksta skland&iai – i"ie"kotas turtas s$kmingai i"parduodamas aukcionuose, planuojami nauji pardavimai

Pra$jusi! met! lapkrit+ nustojusio veikti „Latvijas Krajbanka“

likvidavimo proced#ra vyksta skland&iau nei banko „Snoras“.

AFP

„LATVIJAS KRAJBANKA“ VEIKLA NUO 2011 MET! LAPKRI"IO 22 IKI GRUOD#IO 23 DIENOS

.altinis: Latvijos finans( ir kapitalo rinkos komisija

28 mln. lat% 9 mln. lat% 8 mln. lat% 7 mln. lat% 3 mln. lat%

Banko kapitalas, priklausan-tis pensij( fondams, ir kiti tre'i(j( &ali( pervedimai ki-tiems bankams

Banko priimti bet neu-baigti mok)jimai nuo lapkri'io 17 iki 21 dienos

Gryn(j( pinig( i&mokos klientams (po 50 lat( per dien+)

L)&( pervedimai i& koresponden-tini( s+skait(

Banko veiklos t,stinumo i&laidos (atlygi-nimai, patalp( nuoma ir valdy-mas, apsauga, ry&i(, juridin)s paslaugos, kt.)

Atlikta apie 1000 sandori! u& 55 mln. lat! (vieno sandorio vert$ – nuo 2 santim! iki 6 mln. lat!)

jone, kai neleistinoje vietoje ir neleistinu b!du, be aplin-kos apsaugos institucijos i"duoto leidimo, & aplink- buvo i"piltos atliekos.+tariama, kad, pa$ei-

d$iant nuot'k% tvarkymo reglament-, i" maisto produkt% perdirbimu ir ga-myba u$siiman#ios u$da-rosios akcin's bendrov's „Raseini% vandenys“ regu-liariai buvo organizuojamas atliek% i"ve$imas ir netei-s'tas pylimas & gamtin. aplink-.

-JFUVWPKF14 Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

Perteklin$ rinka formuoja netinkamas kainas1FSQJMEZUB�TBVHPT�QBTMBVHı�SJOLB�-JFUVWPKF�EBMí�íNPOJı�WFSËJB�LPOLVSVPUJ�CBOEBOU�BQFJUJ�íTUBUZNVT�

Pasak saugos rinkos !inov%, Lietuvoje veikia daugiau nei 130

saugos tarnyb%, kai pa-saulyje 'prasta praktika tokia, kad did!i(j( rinkos dal' u!ima 7–8 didel"s kompanijos, o greta dirba

specializuotos saugos tar-nybos. Apie saugos rinkos ypatybes ir netinkamai formuojamas paslaug% kainas kalbam"s su „G4S grup"s“ vadovu Sauliumi Tulevi)iumi.

? Koki! tr#kum! matote Lietuvos saugos rinkoje?Pirmas i#skirtinumas,

kur' matau, yra tas, kad

darbo j"gos poreikis #ioje srityje yra gerokai dides-nis nei kitose. Taigi itin svarbu, ar darbo j"ga pa-naudojama efektyviai, ir tai, kaip atsiskaitoma su darbuotojais, mat tai itin svarbu 'mon"s rezulta-tams.

Matome, kad #ioje rin-koje reikia ypatingos prie-!i$ros, nes vie#uosiuose konkursuose laimi 'mo-n"s, si$lan)ios saugos pas-laugas, kuri% valandin" kaina yra ma!esn" nei nu-matytas minimalus darbo j"gos apmok"jimas. Tai kelia nerim(, nes sunku 'sivaizduoti, kad paslaug% kaina gali b$ti ma!esn" nei savikaina. Tai, mano nuomone, rodo, kad dalis rinkos dalyvi% pa!eid!ia ir darbo teis"s, ir mokestines normas.

? Kas lemia tokias proble-mas?

Saugos paslaugas tei-kian)ias 'mones galima suskirstyti ' tris grupes: vienos j% dirba visi#kai „baltai“, kitos kai kur pa-taupo, tre)ios, da!niausiai pa)ios ma!iausios, dirba „juodai“. Saugos rinkoje galioja masto ekonomijos verslo modelis. Taigi vie-nintelis b$das konkuruoti su didesn"mis, turin)iomis daugiau darbuotoj%, ma!o-sioms 'mon"ms – paslaugos kaina, kurios 70–80 proc. su-daro ne kas kitas, o darbuo-tojo atlyginimas. &inoma, !velgiant i# kitos pus"s, jei smulkiosios 'mon"s imt% skai)iuoti paslaug% kainas remdamosi 'statymais, grei)iausiai bankrutuot%.

Vis d"lto kyla klausimas, ar tokiai ma!ai #aliai kaip Lietuva, daugiau nei 130 'moni%, teikian)i% saugos paslaugas, n"ra per daug? Juk pasaulyje priimta, kad tokias paslaugas teikia

pagrindin"s 7–8 'mon"s, o greta dirba specializuotos saugos tarnybos. Taigi per-teklin" rinka leid!ia atsi-rasti 'mon"ms, kurios for-muoja netinkam( paslaug% kain(.

? Kaip, j#s! nuomone, b#t! galima spr%sti "i*

problem*?Galb$t pad"t% vie#%j%

pirkim% 'statymo papildy-mas? ,iuo met% 'statyme nenumatyta, kad paslau-gos pirk"jas rinkdamasis paslaugos tiek"j( vertint% jo si$lom( kain(. Kitaip tariant, spr*st%, ar kaina atitinka reali( rinkos vert*. &inoma, yra numatyta gali-myb" papra#yti, kad kaina b$t% paai#kinta, ta)iau kai klientui kain(, kuri ma-

!esn" u! savikain(, pasi$lo kelios 'mon"s, nat$ralu, kad u!sakovas nesidom"s.

Ta)iau tai, kad n"ra rin-kos reguliavimo ir s(!inin-gos konkurencijos, daro tiesiogin* 'tak( valstyb"s pajamoms. Juk nepagr's-tai ma!esn" kaina si$loma d"l to, kad 'mon" visokiais b$dais bando sutaupyti mokes)iams skiriam( dal'. Da!niausiai darbuotojams neapmokamas naktinis darbas, darbas #ventin"mis dienomis, vir#valand!iai. -vertin*s saugos rink( ir jos apimt', galiu teigti, kad #iuo metu kainos yra 20 proc. !emesn"s nei tur"t% b$ti i# ties%. Nors rinka n"ra didel", ta)iau bet kuriuo atveju tai b$t% pajamos ' biud!et(.

S. Tulevi(iaus nuomone, Lietuvoje saugos tarnyb! gerokai per daug, o tai lemia nes*&ining* konkurencij*. Fotodiena

RAPOLAS GABRYSinfo@ekonomika.lt

»Vienintelis b#das konkuruoti su didesn$mis, turin(iomis daugiau darbuotoj!, ma&osioms +mon$ms – paslaugos kaina

-JFUVWPKF 15

ŠVLEŏJŏMD�YLHãžMž�ORJLVWLNRV�FHQWUž�NźULPDV�

RAPOLAS GABRYSinfo@ekonomika.lt

1SJFğ�EWJ�TBWBJUFT�CVWP�QBTLFMCUJ�JOUFSNPEBMJOJı�UFSNJOBMı�7JMOJBVT�JS�,BVOP�WJFğVPTJVPTF�MPHJTUJLPT�DFOUSVPTF�SBOHPT�EBSCı�QJSLJNP�LPOLVSTBJ��1MBOVPKBNB�SFBMJVT�7JMOJBVT�JS�,BVOP�MPHJTUJLPT�DFOUSı�

TUBUZCPT�EBSCVT�QSBEÕUJ�BUFJOBOUí�QBWBTBSí�

,iuolaikin"je trans-porto sistemoje nepakanka tur"ti gerus kelius, ger(

infrastrukt$r(, – sako su-sisiekimo ministras Eligi-jus Masiulis. – I# tikr%j% ateities transportas yra intermodalus, t. y. sutei-kiantis galimyb* gabenti krovinius derinant 'vai-rias transporto r$#is. Tod"l vie#ieji logistikos centrai, vienoje vietoje u!tikri-nantys keli%, gele!inkeli% ir kit% transporto r$#i% s(veik( ir leid!iantys pa-prastai perkelti krovin' i# vienos transporto r$#ies ' kit(, ateityje bus perspek-tyv$s transporto mazgai. Tur"dami tokius vie#uo-sius logistikos centrus mes dar labiau padidinsime savo, kaip tranzitin"s vals-tyb"s, patrauklum( ir su-

lauksime tiek vietini%, tiek u!sienio investicij%.“

Vie"ieji logistikos centrai traukia investuotojus Pasak ministro, jau dabar prad"ti konkret$s veiks-mai steigiant vie#uosius logistikos centrus prie Vil-niaus, Kauno, Klaip"dos ir ,iauli%. ,iems logistikos centrams steigti i# viso nu-matoma panaudoti apie 265 mln. lit% Europos S(jungos sanglaudos fondo paramos.

Dar pernai spal' AB „Lietuvos gele!inkeliai“ pasira#" pirm(j( ketinim% sutart' su logistikos ben-drove „Rhenus svoris“, kuri priklauso vienai did!iausi% Europoje lo-gistikos grupi% „Rhenus Logistics“, d"l investicij% ' Vilniaus vie#(j' logistikos centr(. Pagal #i( sutart' logistikos bendrov" ketina i#sinuomoti !em"s sklyp( ir pastatyti jame 15 t$kst.

Vie"ieji logistikos centrai leid&ia paprastai perkelti krovin+ i" vienos transporto r#"ies + kit*, ateityje bus perspektyv#s transporto mazgai. Fotodiena

kv. metr% ploto sand"lius. Vilniaus vie#asis logis-

tikos centras numatomas #alia Vaidot% gele!inke-lio stoties. Tai itin patogi vieta, nes #alia bus nu-tiestas Vilniaus i#orinis pietinis aplinkkelis ir pl"-tojama Vilniaus logistikos parko teritorija, u!imsianti 360 ha. Planuojama, kad iki 2014 met% vasaros )ia bus sukurta infrastrukt$ra tvarkyti ir pri!i$r"ti 60 t$kst. s(lygini% konteine-ri% vienet% (TEU) per me-tus. Esant poreikiui #iuos mastus bus galima padi-dinti iki 150 t$kst. TEU per metus.

UPS 'galiotos atstov"s Lietuvoje UAB „Skubios siuntos“ direktorius Vla-das La#as mano, kad il-galaik"je perspektyvoje vie#%j% logistikos centr% pl"tra bus naudinga Lietu-vai. Pasak direktoriaus, to-kie logistikos centrai pad"s

logistikos sektoriaus pl"-trai, nes pastaruoju metu perve!im% versle rinka ir technologijos kei)iasi labai greitai.

Logistikos centrai prisid$s ir prie region! pl$tros Kauno vie#ojo logistikos centro intermodalinis ter-minalas bus statomas Pale-mono kelyne, #alia pagrin-din"s Lietuvos magistral"s

Vilnius–Kaunas–Klaip"da. Aplink #i( viet( kuriamos logistikos 'mon"s ir yra Kauno laisvoji ekonomin" zona. Planuojama, kad iki 2014 met% vasaros #ioje teritorijoje bus pastatytas intermodalinis termina-las, galintis pri!i$r"ti skir-ting% v"!i% gele!inkelius ir perkrauti iki 100 t$kst. TEU per metus. Nuo Len-kijos pasienio iki Kauno

nutiesus „Rail Baltica“ ge-le!inkelio ruo!( Kaunas tu-r"s galimybi% tapti vienu i# svarbiausi% logistikos mazg% Ryt% Europoje.

Klaip"doje ir ,iauliuose kuriami vie#ieji logistikos centrai taip pat bus nau-dingi ne tik krovini% ve-!"jams, bet ir skatins #i% region% verslo pl"tr(, kurs naujas darbo vietas.Uzs. Nr. 10-24-2012

"DOMU? Nuo rugs)jo 10 d. publikuojame straipsnius apie ES param+ transporto sektoriui, tod)l kvie'iame skaitytojus, besidomin'ius &ia tema bei turin'ius klausim( ir pasi%lym(, susisiekti su redak-cija: info@ekonomika.lt, tel. (85) 203 1086

Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras: Turedami tokius vie&uosius logistikos centrus mes dar labiau padidinsime savo, kaip tranzitin)s valstyb)s patrauklum+

Padidinsime patrauklum*

Fotodiena

Si#lo investuoti + oro uost*

)iauli! oro uostui reikia investicij! u& 230 mln. lit!. Fotodiena

Ŷ)iauli! miesto savival-dyb$je pristatyta oland! kompanijos NACO parengta )iauli! oro uosto pl$tros strategija iki 2027 met!.

Jai &gyvendinti reik't% 230 milijon% lit% investicij%. Oro uosto perspektyva siejama su krovini% gabenimu. NACO at-stovai jau tre#i- kart- pristat'

vadinam-j& „Master“ plan- – (iauli% oro uosto pl'tros ci-vilin'ms reikm'ms strategij-. (iauli% oro uostui NACO si!lo orientuotis & krovini% gabenim- ir tapti j% paskirstymo centru. Juolab kad "alia oro uosto ku-riamas Pramon's parkas ir Lo-gistikos centras, kuriuose gali kurtis ekspeditoriai ir logistine veikla u$siiman#ios &mon's.

Apmokestinti automobilius

G. Peniko nuomone, b#tina apmokestinti + Lietuv* +ve&amus automobilius. AFP

ŶAutomobili! impor-tuotojai turi mok$ti bent 500 lit! aplinkos ter"imo eksploatuoti netinkamomis transporto priemon$mis mokest+ u& kiekvien* + Lie-tuv* +ve&am* automobil+.

Kitaip Lietuva pavirs sen% automobili% kapinynu, tei-gia Eksploatuoti netinkam%

transporto priemoni% tvarky-toj% asociacijos pirmininkas Gerardas Penikas. G. Penikas mano, kad 500 lit% mokes#io &vedimas yra vienintel' i"eitis i" katastrofi"kos pad'ties, nes dabar vos keli procentai & Lie-tuv- &ve$am% automobili% yra sutvarkomi taip, kad & aplink- nepatekt% automobili% dalys ar pavojingos med$iagos.

NUOMON$

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

(NRQRPLQLV�.DOLQLQJUDGR�NDSLWDODVir tai, kad Kaliningradas, b$damas viena i# Rusijos sri)i%, priklauso nuo Mas-kvos. Tod"l neprisitaikius prie diktuojam% s(lyg% apie veikl( #ioje rinkoje teks pamir#ti.

„Verslo s(lygos ski-riasi nuo esan)i% Lietu-voje, kai kurie dalykai skiriasi i# esm"s. Kitoks ir !moni% mentalitetas, tad turb$t sunkiausia d"l #i% skirtum%, – pasakoja jis. – Verslininkams, no-rintiems investuoti Kali-ningrade, reik"t% gerai apm(styti, kad skirtingai

,BTNFU�VļTJFOJP�WFSTMJOJOLBJ�,BMJOJOHSBEP�TSJUZKF�JOWFTUVPKB�WJT�EBVHJBV �UBËJBV�ğJP�SFHJPOP�FLPOPNJLPT�QPUFODJBMBT �BOPU�BOBMJUJLı �MJFLB�OFJğOBVEPUBT�

EVELINA POVILAITYT/evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Kaliningrado sri-tis vis dar labai priklausoma nuo Rusijoje

priimam% sprendim% ir jos tiekiam% i#tekli%. Anot „Danske Markets“ ekonomisto Vladimiro Mikla#evskio, ekonomi-nis Kaliningrado siekis tur"t% kuo labiau pri-art"ti prie Lietuvos ir Lenkijos kuriant konku-rencing( pramon*, ke-liant pragyvenimo lyg', skatinant !em"s $k' ir turizm(.

„Kaliningrado sri-tis geografi#kai artima Vakar% Europai, ta)iau i#lieka izoliuota Rusijos dalis. ,iame regione tai-komas Rusijos ekonomi-kos modelis, ta)iau #ia sri-timi vis da!niau domisi verslininkai i# Europos, o ypa) i# #ali% kaimyni%

– Lietuvos ir Lenkijos, – sako jis. – Tod"l augantis privatus vartojimas ir perkamoji galia daugiau-sia perspektyv% atveria maisto pramonei.“

Anot V. Mikla#evskio,

eksportas ' Kaliningrado srit' gal"t% b$ti puiki pra-d!ia !engiant ir ' 143 mln. vartotoj% turin)i( Rusi-jos rink(. Tokiai nuomo-nei pritaria ir bendrov"s Panev"!io statybos tresto

generalinis direktorius Dalius Gesevi)ius. Jis pa-sakoja, kad #iame regione 'mon"s valdoma antrin" bendrov" „Baltlitstroij“ veikia jau penkiolika met% ir vykdo 'vairius

vietinio arba federalinio kapitalo u!sakymus. Pa-vyzd!iui, dabar 'mon" stato kino teatr% ir pre-kybos centro kompleks( „KKZ Rosija“ bei So-vetsko valymo 'renginius.

Esame skirtingiAnot D. Gesevi)iaus, di-d!iausi% perspektyv% Ka-liningrade turi gamybos 'mon"s, kurios gali pasi-naudoti galimybe ekspor-tuoti pagamint( produk-

cij( ' Rusij(.„Kaliningrade dau-

g"ja lietuvi#k% gamybos 'moni%, – sako Panev"!io statybos tresto vadovas. – Pavyzd!iui, 'moni% grup" „Vi)i$nai“ vykd" tris pl"-tros etapus, mes stat"me j% fabrikus Sovetske. Yra ir daugiau 'moni%, kurios nori gaminti Kaliningrade

ir bandyti eksportuoti ' Rusij(. Ta)iau tai n"ra taip paprasta, kartais tos derybos u!trunka.“

Jis tvirtina, kad verslo aplinka Kaliningrade ski-riasi nuo lietuvi#kosios, ta)iau n"ra prastesn", o darbo, kaip ir visur, norint pelnyti ger( vard( reikia 'd"ti daug. Nei#vengiama

bus suprantamos s(vokos, kils 'vairi% rizik%. Pavyz-d!iui, skiriasi sutar)i% s(-lygos, tod"l reikia 'vertinti tai, kad gali nesumok"ti pinig% ir nebus galimybi% j% atgauti.“

Galimyb$ ma&inti i"laidasApie planus investuoti Ka-liningrade rugs"j' prane#" ir !em"s $kio ir maisto grup" „Arvi ir Ko“. Ten bendrov" ketina atidaryti nauj( cukraus gamykl( ir jau pasira#" ketinim% protokol( su Kaliningrado vald!ia. B$sima gamykla tur"t% i# cukrini% run-keli% pagaminti 45 t$kst. ton% cukraus per metus, o investicijos Kaliningrade tur"t% siekti 122 mln. eur% (apie 420,9 mln. lit%) ir sukurti 200 nauj% darbo viet%.

Tuomet „Arvi cukraus“ vykdomasis direktoriaus Andrius Le#kevi)ius tvir-tino, kad nauja gamykla tur"t% patenkinti vis( Kaliningrado cukraus pa-klaus(.

„Pana#aus dyd!io ga-mykla Europoje kainuot% apie 200 mln. eur% (apie 690 mln. lit%), ta)iau mes matome viet%, kur galime suma!inti i#laidas, – sako jis. – Investicijos bus gau-namos i# pa)ios 'mon"s fond% ir banko paskol%. Kalbant apie pastar(sias, Kaliningrado vyriausyb" pa!ad"jo kompensuoti pa-l$kan% mok"jimus.“

Nauja gamykla bus

pirmoji cukraus gamykla regione. „Arvi“ Kalinin-grade taip pat turi tr(#% gamykl(.

Kaliningrado regionas Rusijoje i#siskiria ir kaip u!sienio automobili% ga-mintojas bei tiek"jas. ,i% met% I ketvirt' #ioje srityje pagaminta 56 t$kst. auto-mobili% KIA, BMW, „Chev-rolet“, „Opel“. Du kartus i#aug*s lengv%j% automo-bili% eksportas prisideda ne tik prie Kaliningrado srities, bet ir visos Rusijos ekonomikos augimo.

Nedarbo problemaV. Mikla#evskis sako, kad pra"jusiais metais Kali-ningrado regionui skir-tos investicijos augo 14,5 proc., o Rusijos mastu in-vesticijos did"jo 8,3 proc. Pra"jusiais metais u!sie-nio verslininkai Kalinin-grado srityje investicijoms skyr" 310 mln. JAV doleri% (apie 821,5 mln. lit%) – tai du kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Nors Kaliningrado sri-tis 2012 m. prad!ioje, kaip visa Rusija, m"gavosi eko-nomikos spart"jimu, meti-niai #alies pramon"s pro-dukcijos tempai labiausiai augo !iem(. Tendencijas l"m" saus' ir vasar' iki

18 proc. kilusi metin" ga-myba, kurios augimas kov( siek" jau tik 2,4 proc.

D"l #alt% or% Kalinin-grado regione did"jo elek-tros, duj%, vandens gamy-bos ir tiekimo mastai, o ma!menin" prekyba augo tolygiai, vis d"lto #is po-kytis Rusijoje vertinamas kaip pa!anga – #alies lygiu u!fiksuotas 7,5 proc. augi-mas.

„Vis d"lto Kaliningrado srities potencialas lieka nei#naudotas, – teigia „Danske Markets“ ekono-mistas. – 2012 m. prad!ioje i# Kaliningrado regiono ' valstyb"s biud!et( per-vest% mokes)i% dalis siek" 0,9 proc. Palyginimui – Maskvos dalis buvo 14,4 proc., Sankt Peterburgo – 3,2 proc. O darbo u!mokes-tis kilo ma!iau nei visoje Rusijoje. Vidutin" alga buvo beveik ketvirtadaliu ma!esn" nei #alies vidur-kis. Prie# rinkimus buvo !adama, kad Kaliningrado regione did"s darbo u!-mokes)iai policininkams, valstybin"se 'staigose ir karo tarnyboje dirban-tiems !mon"ms, ta)iau au-gimas sudar" kuklius 1,1 proc. #alies kontekste.“

Jis teigia, kad nedide-lius atlyginimus i# dalies lemia tai, jog Kaliningrado regione lieka nei#spr*sta nedarbo problema. Pavyz-d!iui, pra"jusiais metais jis sudar" 9,2 proc., o met% prad!ioje b$kl" buvo dar prastesn".

FAKTAI

KALININGRADO EKONOMIKA

Karaliau#ius, arba Kali-ningradas, yra Baltijos j!ros uostas, pagrindinis Rusijos srities centras. (iemet jo uosto paj'gumas i"naudo-jamas 43 proc.

2011 m. Rusija ir Lenkija pasira"' sutart& d'l „ma$o-jo“ pasienio jud'jimo, to-d'l Kaliningrado gyventojai lengviau patenka & Lenkij-

Manoma, kad bevizis re$imas su Lietuva paspar-tint% ne tik $moni%, bet ir preki% sraut- & (engeno erdv.. Dabar Kaliningrado importas vir"ija eksport-

»Regione taikomas Rusijos ekonomikos modelis

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

153TYRIM/ AGENT0ROS „EUROFOUND“ DUOMENIMIS, JAUNIMO NEDARBAS KIEKVIENAIS METAIS ES (ALIMS KAINUOJA 153 MLRD. EUR/ (528 MLRD. LIT/)

Statys gamykl*

Pl$sdama savo veikl* + besivystan(ias rinkas BMW planuoja 2016 metais parduoti iki 2 mln. automobili!. AFP

ŶOficial#s atstovai teigia, kad Vokietijos automobili! gamintoja BMW statys gamykl* Piet! Brazilijoje.

Santa Katarinos valstijos gubernatorius Raimundo Co-lombo teigia, kad BMW & ga-myklos statybas investuos ma$-daug 1 mlrd. real% (1,3 mlrd. lit%). R. Colombo ketina susi-tikti su "alies prezidente Dilma

Rousse1 ir su ja aptars investi-cijos detales. BMW pardavimo ir rinkodaros vadovas Ianas Robertsonas teig', kad gamy-kla tur't% prad'ti veikti 2014 metais ir joje bus pagaminama apie 30 t!kst. automobili% kie-kvienais metais. BMW naujoje gamykloje gamins vidutinio dyd$io sedanus, o pirmieji pre-kyboje tur't% pasirodyti per ma$daug dvejus metus.

U'SIENIONAUJIENOS 1,09

TIK SKAI(IAI

SUOMIJOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENIMIS, RUGS,J+ DARBO NETUR,JO APIE 187 T0KST. (ALIES GYVENTOJ/

JAV INTERNETO MIL)IN,S „YAHOO“ PAJAMOS TRE2I*J+ KETVIRT+ SIEK, 1,09 MLRD. JAV DOLERI/ (2,9 MLRD. LIT/)

187 t#kst.

mlrd.

Suma&ino reitingus

Skolose skendintys Ispanijos regionai finansin$s paramos jau kreip$si + centrin% "alies vald&i*. AFP

ŶTarptautin$ reiting! agent#ra „Moody‘s“ suma&ino Katalonijos ir dar keturi! Ispanijos region! skolinimosi reitingus.

Katalonijos, kuri sudaro penktadal& Ispanijos eko-nomikos, reiting- agent!ra suma$ino dviem padalomis, nuo Ba1 iki Ba3, Ekstrema-d!ros – nuo Baa3 iki Ba1, An-

dal!zijos – nuo Baa3 iki Ba2, Kastilijos ir Laman"o – nuo Ba2 iki Ba3, o Mursijos – nuo Ba1 iki Ba3.

Agent!ros sprendim- l'm' „pablog'jusi region% li-kvidumo b!kl', kuri- atspindi labai ribotos pinig% atsargos rugs'j& ir didel' priklauso-myb' nuo trumpalaiki% kre-dito linij%, skirt% esamiems poreikiams finansuoti“.

169

TIK SKAI(IAI

JAPONIJOS AUTOMOBILI/ GAMINTOJA „NISSAN“ JAV AT(AUKS BEVEIK 1 T0KST. „ALTIMA“ SEDAN/

NYDERLAND/ BENDROV,S „PHILIPS ELECTRONICS“ GRYNASIS PELNAS TRE2I*J+ (I/ MET/ KETVIRT+ SIEK, 169 MLN. EUR/ (583 MLN. LIT/)

1 t#kst.

Draus kvie(i! eksport*

2012 metais )iaur$s Amerikos ir Europos bei Azijos kvie(i! augintojai smarkiai nukent$jo d$l prasto gr#d! derliaus, daugiausia d$l sausros. AFP

ŶBaimindamasi kvie(i! deficito ir "alyje augan(i! duonos kain! Ukraina planuoja nuo lapkri(io 15 dienos u&drausti kvie(i! eksport*.

Kvie#i% derlius Ukrainoje "iais metais suma$'jo iki 15,5 mln. ton%. Per metus "alis su-vartoja 12 mln. ton%.

Pagal vyriausyb's ir tiek'j%

pasira"yt- memorandum- 2012–2013 met% sezonu Ukraina gali parduoti & u$sien& 4 mln. ton% kvie#i%. I" viso nuo sezono prad$ios Ukraina eksportavo 7,1 mln. ton% gr!d%, kuri% pus. sudaro kvie#iai.

D'l prasto derliaus dauge-lyje "ali% stipriai pakilo gr!d% kainos, kartu pabrango m'-sos ir pieno produkcija.

Auga korupcija

Ekonominiai nuostoliai, patirti d$l korupcijos Italijoje, vertinami keliais milijardais eur!. AFP

ŶTarptautin$s organiza-cijos „Transparency Inter-national“ duomenimis, pagal korupcijos lyg+ Italija u&ima vien* auk"(iausi! viet! Europoje ir 69-*j* pasaulyje.

Pagal savo rodikl& Italija atsid!r' greta Ganos ir Ma-kedonijos. Kaip teigiama dokumente, korupcija pas-

taraisiais metais Italijoje pas-tebimai i"augo, nors i"kelt% byl% ir paskelbt% nuospren-d$i% "iose bylose suma$'jo.

„Auganti korupcija griauna rink% ir kompanij% pasitik'jim-, u$kerta keli- u$sienio investicijoms ir, suprantama, d'l to ma$ina "alies konkurencingum-“, – pabr'$' Italijos premjeras Mario Monti.

mln.

Eksportas + Kaliningrado srit+ gal$t! b#ti puiki prad&ia &engiant + 143 mln. vartotoj! turin(i* Rusijos rink*. AFP

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

Ma&ins i"laidas

„Electrolux“ prognozuoja, kad paklausa Europoje "iemet tur$t! suma&$ti iki 2 proc. Scanpix

ŶViena did&iausi! pa-saulyje buitin$s technikos gamintoj! )vedijos kompa-nija „Electrolux“ d$l sunki! rinkos s*lyg! ketina ma&inti i"laidas Europoje.

Kompanijos atstovai pra-ne"', kad pelnas per tre#i-j& ketvirt& padid'jo 33 proc. ir atitiko prognozes. Ikimokes-tinis pelnas siek' 1,46 mlrd.

(vedijos kron% (582 mln. lit%). Gamybos poky#iai Europoje, tarp j% ir ma$inimas, „Electro-lux“ kainuos 1 mlrd. (vedijos kron% (400 mln. lit%). I" ga-mybos poky#i% numatoma, kad „Electrolux“ sieks su-stabdyti did$iausi% apkrov% skalbiam%j% ma"in% gamyb- savo gamykloje Revine, Pran-c!zijoje, taip pat ma$inti kit% produkt% gamyb-.

mlrd.

»Verslo aplinka n$ra prastesn$ u& lietuvi"k*

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

Be deficito ma!inimo, mums taip pat reikia 'gy-vendinti 120 mlrd. eur% (414 mlrd. lit%) vert"s in-vesticij% plan( ir pagilinti bendr( Europos rink(, kad atsiskleist% jos au-gimo potencialas.

Mums taip pat reikia strukt$rini% priemoni%. Europos S(junga turi baigti neigiamo gr'!ta-mojo ry#io rat(, besisu-kant' tarp atskir% #ali% nari% ir j% nacionalini% bank% sistem%. 2008–2011 m. ES mokes)i% mok"to-jai bankams suteik" 4,5 trln. eur% (15,5 trln. lit%) paskol% ir garantij%. Kai kuriose #alyse bank% rekapitalizacijos naudo-jant vie#uosius finansus gr"sm" l"m" rink% pasiti-k"jimo smukim( ir didel' pal$kan% norm% i#au-gim(.

Europos centrinis bankas "m"si ry!ting% veiksm%, kad b$t% nu-trauktas #is u!burtas ratas. Be to, sutarta, kad 17-ai euro zonos #ali% rei-kia bank% s(jungos, kuri prisijungt% prie bendros

Nauj!j! met! s*junga

1SBÕKVT�QFOLFSJFNT�NFUBNT�QP�џOBOTı�LSJ[ÕT�QSPUSĩLJP�&VSPQPT�FLPOPNJOÕ�JS�QPMJUJOÕ�QBEÕUJT�

JğMJFLB�USBQJ��ÊJB�ğJFNFU�MBVLJBNB�ğWFMOJPT�SFDFTJKPT �P�OFEBSCP�MZHJT�LZMB�

MICHELIS BARNIERProject-syndicate.org

valiutos. Europos Komi-sija pasi$l" bendr% bank% kapitalo apribojim%, ben-dr( param( valstybini% ind"li% garantij% sche-moms ir bendras !lungan-)i% bank% gelb"jimo tai-sykles, pagal kurias visa na#ta perkeliama bank% akcininkams ir kredito-riams, o ne mokes)i% mo-k"tojams.

Bir!el' Europos vals-tyb"s ir vyriausyb"s 'si-pareigojo 'kurti bendr( Europos bank% prie!i$-ros institucij( euro zonai. Tai gera !inia ir finans% stabilumui, ir vie#iesiems finansams: kai tik bendra prie!i$ros institucija bus 'steigta, prie!i$ra taps pa-tikimesn" ir ne#ali#kesn", o tai svarbu tvarkant ser-gan)ius bankus ir vado-vaujant j% gyvybingumo gr(!inimui.

Europos Komisija taip pat pasi$l" 'statym% pa-ket(, kuriuo b$t% 'kurtas bendras prie!i$ros me-chanizmas ir suteiktos pagrindin"s prie!i$ros teis"s ECB. ,is pasi$-lymas dabar turi b$ti kaip galima grei)iau paredaguotas ir priim-tas Europos Parlamente

»Kai tik bendra prie&i#ros institucija bus +steigta, prie&i#ra taps patikimesn$ ir ne"ali"kesn$, o tai svarbu tvarkantis su sergan(iais bankais ir vadovaujant j! gyvybingumo gr*&inimui

ir Ministr% taryboje, jei norime tur"ti galimyb* aktyvuoti Europos Stabi-lumo Mechanizm( (ESM) ir t*sti kit% pagrindini% bank% s(jungos rams)i% 'tvirtinim(. Kai kurios #alys nar"s nori Europos prie!i$r( taikyti tik sis-temi#kai svarbiems ban-kams. Ta)iau Komisija tiki, kad ji tur"t% apr"pti visus 6 t$kstan)ius euro zonos bank%. Juk ne'ma-noma apibr"!ti, kas yra „sistemi#kai svarbu“. Bank%, kaip „Northern Rock“, „Dexia“ ir „Ban-kia“, gri$tis primena, kad ma!i ir vidutinio dyd!io bankai gali sukelti pavoj% visai finans% sistemai. O tur"ti dvi prie!i$ros sis-temas bankams, veikian-tiems toje pa)ioje rinkoje, reik#t% sukelti nestabi-lum(.

Intensyvios diskusijos b$dingos tokio auk#to lygio projektams. ,alys, kaip Vokietija, Suomija ir Nyderlandai, teisios tvir-tindamos, kad greitas pro-gresas negali vykti naujos prie!i$ros strukt$ros ko-kyb"s s(skaita. Ta)iau ES #alys turi laikytis 'siparei-gojim%, kuriuos prisi"m" bir!el', ir laiku pasiekti susitarim( d"l laipsni#ko prie!i$ros 'gyvendinimo nuo 2013 m. sausio.

Vis! komentar! skaitykite www.ekonomika.lt

M. Barnier: tik su stipria suvienyta prie&i#ra Europa gal$s nutraukti

u&burt* rat* tarp silpn! bank! balans! bei "alies skol! ir taip

i"spr%sti kriz%. Project-syndicate.org

CV Michelis Barnier

Nuo 2010 m. – eurokomisa-ras, atsakingas u$ paslaugas ir vidaus rink-

1999–2004 m. eurokomisa-ras, atsakingas u$ regionin. politik- ir politikos institucij% reform-

Buv.s Pranc!zijos u$sienio, Europos reikal%, $em's !kio ir $vejybos bei aplinkos ministras

Nuo 2006 m. – Europos liau-dies partijos vicepirmininkas

631,5

Steigs reiting! agent#r*ŶKinijos reiting! agen-t#ra „Dagong“ prane"$ apie planus steigti bendr* +mon% su partneriais i" JAV ir Rusijos.

Taip siekiama sukurti nepriklausom- pasaulin. reiting% organizacij-, nes amerikie#i% agent!ros, „Da-gong“ manymu, pademons-travo neadekvatum-.

Organizacija bus pa-vadinta „Universal Credit Rating Group“. „Dagong“ partneriais taps amerikie#i% kompanijos „Egan Jones Ratings“ ir Rusijos „Rus-Rei-ting“. „Dagong“ parei"k', kad dabartin' tarptautini% skolinimosi reiting% agen-t!r% sistema nefunkcionuoja ir b!tinas naujas ekonominis institutas.

TIK SKAI(IAI

(VEICARIJOS BANKO „CREDIT SUISSE“ PELNAS TRE2I*J+ KETVIRT+ SMUKO 63 PROC.

TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS (TVF) PERVED, PORTUGALIJAI NAUJ* 1,5 MLRD. EUR/ (5,2 MLRD. LIT/) PASKOLOS I(MOK*

Nepasitenkinimas JAV reiting! agent#r! veikla paskatino kinus ir rusus kurti nepriklausom* tarptautin% reiting! agent#r*. AFP %

mlrd.

U&darys gamykl*

Apie planuojam* darbo viet! naikinim* Europoje „Ford Motor“ u&simin$ "i! met! rugs$j+. AFP

ŶAutomobili! gamybos koncernas „Ford“ ketina iki 2013 met! pabaigos u&daryti savo gamykl* Belgijos Genko mieste.

Miestui, kur gyvena kiek daugiau nei 60 t!kst. $mo-ni%, kompanijos &mon' yra viena pagrindini% darbdavi%. Pa#ioje &mon'je darbuojasi 4,3 t!kst. $moni%.

Tik'damasi suma$inti nuostolius „Ford“ taip pat planuoja perkelti modeli% „Mondeo“, S-MAX ir „Ga-laxy“ gamyb- i" Genko & Ispanij-, Valensijos mieste esan#i- gamykl-.

Analogi"kiems sprendi-mams ry$osi ir tokios pasau-lio automobili% gamybos mil$in's kaip „Opel“ ar „Re-nault“.

Bankrutavo

Iki 2008 met! MBH buvo vienintel$ taksi tiek$ja Londone, nes jos automobiliai atitiko grie&tus vald&ios reikalavimus. AFP

ŶDid&iosios Britanijos kom-panija „Manganese Bronze Holdings“ (MBH), gaminan-ti garsiuosius Londono taksi, pasiskelb$ nemoki.

Vienintel's klasikini% Lon-dono juod%j% taksi gamintojos derybos d'l skol% suregulia-vimo su bankais $lugo. MBH taip pat nepavyko pritraukti u$sienio investuotoj%, nors

prie" savait. buvo skelbta, kad kompanija prad'jo derybas su Kinijos kompanija „Geely“, kuri yra pagrindin' MBH akci-nink'. Kiek anks#iau MBH buvo priversta at"aukti 400 nauj% automobili% TX4 d'l vairo me-chanizmo gedim%. Po "i% pra-ne"im% gamintojos akcij% vert' nukrito daugiau nei 70 proc. ir kompanija prad'jo ie"koti in-vestuotoj%.

6SXUWXRMD�%DOWžMž�UźPž�

link-JLVT�LJFL�EBVHJBV�OFJ�TBWBJUFJ�JLJ�+"7�QSF[JEFOUP�SJOLJNı�EV�LBOEJEBUBJ�SJOLÕKı�BQLMBVTPTF�ļFOHJB�LPKB�LPKPO��#FOF�QBHSJOEJOJT�ğJı�SJOLJNı�BLDFOUBT�

�FLPOPNJLB�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Lapkri)io 6 dien( Jungtin"se Valsti-jose vyks naujojo #alies prezidento

rinkimai, kuriuose #alis i#sirinks 45-(j' savo pre-zident(. Pagal JAV galio-jan)i( rinkim% sistem( #i( dien( bus i#rinkti va-dinamieji prezidentiniai rinkikai, kurie #i% met% gruod!io 17 dien( oficialiai i#rinks #alies prezident( ir viceprezident(.

Rinkimuose antrajai kadencijai b$ti i#rinktas bandys dabartinis JAV prezidentas, demokrat% atstovas Barackas Obama. Pagrindinis jo var!ovas – buv*s Masa)usetso vals-tijos gubernatorius respu-blikonas Mittas Romney. Pastar(sias kelias savaites du kandidatai dalyvavo debat% maratone, kuriame aptar" svarbiausius JAV vidaus ir u!sienio poli-tikos klausimus. Prie# paskutin' spurt( Balt%j% r$m% link, i#ankstini% gy-ventoj% apklaus% duome-nimis, abu kandidatai yra lyg$s.

Epicentre – ekonomikaArt"jant rinkim% dienai debatuose ir susitikimuose su rink"jais kiekvienas

kandidatas siekia pabr"!ti problemas, kurios, anot jo, gali pad"ti jam 'veikti prie-#inink(.

Gyventoj% apklaus% bendrov"s „Rasmussen Reports“ atliktas tyrimas parod", kad 80 proc. ap-klaust%j% mano, jog ekono-mika yra pagrindin" sri-tis, pad"sianti apsispr*sti, u! k( balsuoti.

„Svarbiausias klau-simas yra ekonomika, o viena i# svarbiausi% jos da-li% yra darbo vietos, – BBC teig" apklaus% bendrov"s vadovas Scottas Ramusse-nas. – Tai kelia nerim( ne tik tiems, kas neturi darbo, – 28 proc. darbuotoj% neri-mauja, kad greitai gali ne-tekti savo darbo.“

,veicarijos banko „Cre-dit-Suisse“ Va#ingtono padalinio vie#osios politi-kos Amerikos regione va-dovo Michaelo Williamso teigimu, ekonomika nea-bejotinai yra pagrindin" problema ir tai atsispindi lygioje dvikovoje. „Rinki-mai yra lyg$s, tad sunku pasakyti, koki( 'tak( eko-nomika tur"s galutiniams rezultatams, ta)iau neabe-jotinai tai yra pagrindinis veiksnys“, – „Ekonomika.lt“ komentavo banko ana-litikas.

Anot S. Rasmusseno, su ekonomika susijusi ir kita

svarbi problema – b$sto rinka. „Vos 47 proc. b$sto savinink% mano, kad j% namo vert" yra didesn" nei paimta b$sto paskola, ir tai yra ne'tik"tinas ro-diklis JAV, – ai#kino S. Ra-smussenas. – Mus mok",

kad mes u!augsime, nu-sipirksime nam( ir maty-sime, kaip auga jo vert". D"l to daug !moni% jau-)iasi i#duoti.“

Be to, nedarbo lygis #a-lyje beveik per vis( B. Oba-mos prezidentavimo laiko-tarp' nenusileido !emiau 8 proc. at!ymos. Dar dau-giau kritikos dabartinio prezidento administracija sulaukia d"l stulbinamos valstyb"s skolos, kuri jau per!eng" 16 trln. JAV do-leri% (42,5 trln. lit%) rib(. Vis d"lto, pasak S. Ras-musseno, #ie skai)iai n"ra tokie bauginantys kaip gali pasirodyti i# pirmo !vilgsnio. „Amerikie)iai nesijau)ia gyvenantys ge-riau nei prie# ketverius metus, ta)iau nemano, kad gyvena blogiau. D"l to #ie rinkimai yra tokie konku-rencingi“, – sako apklaus% bendrov"s vadovas.

Neapsisprendusios valstijosJAV prezidento rinki-muose balsuos vis% 50 vals-

tij% gyventojai, ta)iau ga-lutinis rinkim% rezultatas priklausys vos nuo keli% valstij%, kuriose gyventoj% preferencijos n"ra ai#kiai i#reik#tos.

Pagal galiojan)ius 'sta-tymus kiekvienai valstijai pagal turim( gyventoj% skai)i% suteikiamas ati-tinkamas bals% skai)ius. Beveik visose valstijose ga-

lioja sistema, pagal kuri( daugiausia bals% surinku-siam kandidatui atitenka visi valstijos balsai. Norint laim"ti rinkimus reikia su-rinkti ma!iausiai 270 rin-kik% bals% i# 538 galim%.

Daugelyje valstij% gy-ventojai pasiskirst* tarp Demokrat% ir Respubli-kon% partij% ir balsuoto-jai netur"t% pateikti stai-

gmen%. Taigi galiausiai viskas priklausys nuo 10 neapsisprendusi% valstij%: Floridos, Pensilvanijos, Ohajo, ,iaur"s Karolinos, Vird!inijos, Viskonsino, Kolorado, Ajovos, Nevados ir Naujojo Hamp#yro.

Bene pagrindin" i# j% yra Ohajo valstija, kuri per ilgus metus 'gijo tenden-cij% nustatytojos status(, nes teisingai pasirinkdavo rinkimus laimint' kandi-dat( nuo pat 1960 met%. ,iai valstijai priklauso 18 rinkik% kolegijos bals% ir abi politin"s partijos ne-gaili de#im)i% milijon% doleri% rinkim% kampani-joms #ioje valstijoje.

Politin$ aklaviet$JAV prezidento rinkimai n"ra vien lapkri)io 6-osios balsavimas. Tuo pat metu var!omasi ir d"l viet% At-stov% r$muose bei tre)da-lio viet% Senate. Nors #ios var!ybos nesulaukia tiek daug d"mesio kaip prezi-dento rinkimai, jos gali lemti naujojo prezidento s"kming( valdym( atei-tyje.

,iuo metu Atstov% r$muose daugum( turi respublikonai, Senate – de-mokratai. Jei #ios pozicijos i#liks nepakitusios, poli-tin" aklaviet" i#liks. 2011 metais #alyje buvo priimta labai ma!ai teis"s akt% ir d"l to JAV 'statym% leidy-bos organas buvo pavadin-tas „nieko neveikian)iu

Kongresu“. Nesugeb"ji-mas susitarti d"l esmini% politikos klausim% ir savo-ti#kas politinis neveiksnu-mas prisid"jo prie to, kad JAV gyventoj% pasitik"ji-mas Kongresu nusmuko iki !emiausios ribos per vis( #alies istorij(. M. Wil-liamsas nelink*s tik"ti tuo, k( per ikirinkiminius de-batus sako abu kandidatai. „Tai arba j% bandymas su-vilioti savo rink"jus, arba kra#tutini% rib% i#rei#ki-mas, arba jie sako tai, k(, mano, rink"jai nori gird"ti, – tvirtina „Credit-Suisse“ atstovas. – Ta)iau valdymo procese tai neturi jokio ry#io su realybe, nes visi

klausimai priimami pasie-kus kompromis( ir niekas negali diktuoti s(lyg%.“

Anot jo, Kongrese n" vienai partijai nepavyks pasiekti ai#kios daugumos ir norint priimti politinius sprendimus reik"s ie#koti kompromiso. „Jei kas nors !ada, kad suma!ins mokes-)ius 20 proc., tai t"ra geras rinkim% #$kis, – teig" M. Williamsas. – Ta)iau nie-kam nepavyks to 'gyven-dinti, nes reik"s susitarti su tais, kurie tuo netiki. Jei jau dabar n" vienas i# kandidat% neturi ry#kios daugumos, po rinkim% si-tuacija Kongrese bus dar glaudesn".“

Pagrindiniai art$jan(i! JAV prezidento rinkim! akcentai – ekonomikos augimas, nedarbas, valstyb$s skola. Reuters

FAKTAI

JAV PREZIDENTO RINKIMAI

JAV prezidento rinkimai vyks "i% met% lapkri#io 6 dien-

Oficialiai naujasis JAV prezidentas ir vicepre-zidentas bus i"rinkti "i% met% gruod$io 17 dien-

JAV prezident- renka rin-kik% kolegija i" kiekvienos valstijos. I" viso jie turi 538 balsus, tad norint laim'ti rinkimus reikia surinkti ma$iausiai 270 bals%

Pagrindiniai kandidatai & JAV prezidento post- yra dabartinis "alies vadovas demokrat% kandidatas B. Obama ir respublikonas M. Romney

Abi partijos savo kan-didat% rinkim% kampani-joms skyr' apie 1 mlrd. JAV doleri% (2,66 mlrd. lit%)

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

Ie"ko pagalbos

Mainais u& finansin% param* „Peugeot Citroen“ sutiko + savo valdyb* priimti vyriausyb$s ir profesin$s s*jungos atstovus. AFP

ŶDar kart* smukus automobili! pardavimui, Pranc#zijos automobi-li! gamybos bendrov$ „Peugeot Citroen“ ie"ko 11,5 mlrd. eur! (39,6 mlrd. lit!) finansavimo paramos.

Kompanijos atstovai tei-gia, kad beveik pasiektas susitarimas su bankais ir

Pranc!zijos vyriausybe, jog b!t% prat.stas finansavi-mas per bank- „Banque PSA Finance“. Per tre#i-j& ketvirt&, palyginti su tuo pa#iu pra'jusi% met% laiko-tarpiu, kompanijos &plaukos suma$'jo 3,9 proc. Liep- „Peugeot“ prane"', kad Pranc!zijoje atleis 8 t!kst. darbuotoj% ir u$darys vien- gamykl-.

NEAPSISPRENDUSIOS JAV VALSTIJOS

»D$l to, kad rinkimai yra lyg#s, sunku pasakyti, koki* +tak* ekonomika tur$s ga-lutiniams rezultatams, ta(iau neabejotinai tai yra pagrindinis veiksnys

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

"S�LBEB�OPST�TVTJNÃTUÕUF �LPEÕM�MBCJBV�QBTJUJLJUF�WZSBJT �LBMCBOËJBJT�ļFNV�CBMTV �BS�LPEÕM�NPUFSJNT�UBJQ�QBUJOLB�%ļFJNTBT�#POEBT

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Tyrim% bendro-v"s „TNS Emor“ vartotoj% elgse-nos ir neurorin-

kodaros tyrim% ekspert" Heidi Reinson pasakoja, kaip !mogaus smegenys reaguoja ' tam tikrus rek-lamos elementus ir kaip neurorinkodara gali pa-d"ti kuriant geresn* rek-lam(.

? Trumpai apib#dinkite, kas yra neurorinkodara?Tai yra neurologijos

pa!inimo mokslas rinko-daroje. Mes galime nau-doti metodus ir teorijas, kurie naudojami neuro-logijos studijose ar net medicinoje. ,ias !inias naudojame rinkodaroje, pavyzd!iui, 'vertinti re-klamoms ir padaryti jas bei rinkodar( veiksmin-gesnes. ,i sritis vis dar pl"tojama. M$s% regione tai vis dar atrodo kaip mokslo fantastika, ta)iau JAV tai jau normali rin-kos tyrim% praktika.

? Baland+ atlikote pirm*j+ "ios srities tyrim* Baltijos

"alyse. K* konkre(iau tyr$te ir kokie buvo pagrindiniai rezultatai?

Dabar jau !i$rint di-deli% atradim% nebuvo – tyr"me kelet( televizijos reklam% ir kelis kitus reklamos paketus – kie-kvienas tyrim% objektas buvo skirtingas. Labiau-siai nustebino rezultatai tiriant alaus „A Le Coq“ reklamin' klip(. Kai !i$r"jome ' bendr( imt' – 44 !mones, – rezultatai buvo neutral$s. Ta)iau i#skirst* vyrus ir mote-ris atskirai pamat"me vi-si#kai prie#ing( vaizd(. Moter% reakcija buvo teigiama, o vyr% – ne. Re-klama buvo eleganti#ka, tod"l grei)iausiai buvo patrauklesn" moterims. ,tai ' viet(, kurioje pa-

sirodo karys, vyrai rea-gavo visi#kai neigiamai. V"liau gilumini% inter-viu nedar"me, ta)iau manome, kad neigiam( reakcij( karys suk"l" d"l asociacij% su karu, priva-loma karo taryba, o gal-b$t #is konkretus karys neatrod" labai patikimai, kaip tikras karys.

? Ar yra universalus element! s*ra"as, kur+ tur$t! savo re-

klamose ar rinkodaros kampa-nijose naudoti bendrov$s nor$-damos pas*moningai paveikti klientus?

Deja, neurorinkodara n"ra tas pats, kas pas(-mon"s programavimas. Mes matuojame reakci-jas, ta)iau studij% metu negauname universa-lios tiesos, k( gal"tume paimti i# vis% reklam% ir sukurti geriausi( re-klam(, kuri paverst% visus zombiais, – tai ne'-manoma. Perkant reikia patenkinti ir s(monin-gas, ir pas(mon"s rei-kmes. Smegenyse n"ra klavi#o, kur' nuspaudus !mon"s b$t% priversti pirkti. Turi b$ti logi#ka sinergija: matote tobul( reklam(, ' j( reaguojate teigiamai, ta)iau vis dar turite apgalvoti ir raci-onaliai nuspr*sti, ar tas produktas yra jums. Tai geras metodas testuoti reklamas, ta)iau !mones priversti k( nors daryti n"ra lengva. Neurorin-kodara labiau susijusi su veiksmingos reklamos k$rimu ir konkurencinio prana#umo prie# klien-tus suteikimu.

? Vis d$lto kokie reklam! ele-mentai da&niau teigiamai

nuteikia &mones?Min"toje „A Le Coq“

reklamoje vienas pagrin-dini% aktori% nuolat liet" ir tais"si savo varlyt* – tose vietose moter% re-akcija buvo itin teigiama. M$s% partneriai v"liau testavo D!eimso Bondo filmus – kai jis atlieka t( pat' veiksm(, moterys taip pat labai pozityviai reaguoja. Atlikta daug studij%, kad #ypsena ska-tina pirkti brangesnius produktus ar paslaugas. Kai kurios studjos pa-rod", kad !emesnis vyro balsas atrodo patikimes-

nis. Tai veiks ne visose situacijose, bet jei 'gar-sinti rinksit"s tarp vyro ir moters balso, pirmasis grei)iausiai bus patiki-mesnis. ,tai partneriai Lenkijoje tyr" „Sony Bravia“ reklam(, kurioje per San Fransisk( #ok-)ioja daugyb" spalvot% kamuoliuk%. Neurorin-kodaros tyrimas parod", kad labiausiai #ioje re-klamoje paveikia varl", pasirodanti 17 sekund*.

? Kaip atliekami neurorinko-daros tyrimai?Mes naudojame tris

skirtingas technikas. Elek-troencefalografu (EEG) matuojame smegen% bios-rov*, pagal kuri( galima

nustatyti, ar !mogus ' tam tikrus dalykus reaguoja teigiamai, ar neigiamai. Taip pat tiriame odos gal-vanin* reakcij(. Tam nau-dojame prietais(, dedam( ant pir#t%, – tai, galima sakyti, melo detektorius, ta)iau mes juo siekiame u!fiksuoti trumpalaik' su-sijaudinim(.

Tiesa, jis gali b$ti toks pat ekrane staiga i##o-kus gyvatei ar pama)ius pinig% mai#(. Tod"l lygi-name su EEG rezultatais ir tuomet galime pama-tyti, ar tai buvo pozityvi, ar negatyvi reakcija.

Galiausiai naudojame aki% sekimo technik(, kad gautume platesn' vaizd(.

? Tad "ie tyrimai tur$t! b#ti atlikti prie" leid&iant rekla-

min% kampanij* + vie"um*?M$s% bandomajame

tyrime baland' did!ioji dalis reklam% buvo se-nos, ta)iau tai #ioks toks pinig% #vaistymas – pa-matai, k( tur"jai daryti geriau. Idealiai reik"t% tirti prie# paleid!iant re-klam( ' 'vairias medijas. Yra posakis, kad 50 proc. reklamos biud!eto yra i#-#vaistoma, ta)iau niekad ne!inai, kuri pus".

Viliuosi, #is metodas parodys t( dal'. Be to, neurorinkodar( galima naudoti testuojant 'vai-rius konceptus ar id"jas dar prie# gaminant re-klam(.

? Tokios studijos brangios?Ir taip, ir ne. Estijoje

tai kainuoja pana#iai tiek, kiek atlikti daug interviu ar i#tirti tris fokus grupes. Ta)iau jei norite, pvz., i#-tirti televizijos reklamos efektyvum(, fokus grup" neb$tinai suteiks vis( vaizd(.

Jei jos nariams patiks reklama, v"liau gali paai#-k"ti, kad jie jos nesusiejo su jokiu preki% !enklu, nors istorij( prisimins, ta-)iau negal"s pasakyti, kas j( suk$r". Be to, atsaky-mai da!nai priklauso nuo tautyb"s. Vienos #alys yra kriti#kesn"s, o kitose, kaip Japonijoje, nemandagu kritikuoti.

»)ypsena skatina pirkti brangesnius produktus ar paslaugas

.DL�VPHJHQ\V�QRUL�SLUNWL

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

CV Heidi Reinson

Baig' Stokholmo verslo mokykl- Rygoje, v'liau &gijo magistro laipsn& kognityvini% ir sprendim% moksl% srityje Londono universiteto koled$e

Dirbo preki% $enkl% vadove bendrov'se „The Coca-Cola Company“ ir „Valio Baltics“

(iuo metu yra „TNS Emor“ („TNS Estija“) vartotoj% elgse-nos ir neurorinkodaros tyrim% ekspert'

H. Reinson teigia, kad &mogaus galvoje n$ra klavi"o, kuris priverst! pirkti ir vartoti.

Aivaro Zujaus nuotr.

Teatras „Ram!no atelj"“

2012 11 15, 19 val.

visi

em

s spektakl ia ms

Spektaklis „Hermeticum, arba tre!ias kelias i" dviej# galim#“

2012 11 08, 19 val.

Spektaklis „Sakm$ apie Sovij#“

2012 11 16, 17 val.2012 11 09, 17 val.

Spektaklis „Meil$s negali prisiminti“

2012 11 14, 19 val.

Savait!s akcija 2012 10 25–11 01

Dovan! "ekis

Vilniaus baletas

„%vyturio“ arena, Klaip$da

2012 12 20 19 val.

Koncertas „Pasion de Buena Vista“

KONCERTAI

TEATRAI

visi

em

s spektakl ia ms

„Forum Palace“, „Galaxy“, Vilnius

Grup$s „Bi-2“ koncertas

2012.11.17, 19 val.

PREMJERA - %okio spektaklis „Mata Hari“

Kristupo festivalis

visi

ems koncertam

s���nuolaida

���

2012 11 24, 19 val.

2012 11 24, 12 val.

2012 11 29, 19 val.

���

%okio spektaklis „Sulamita“

%okio spektaklis „Fedra“

2012.10.31, 19 val.

2012.11.09, 18 val.

2012.11.21, 19 val.

2012.12.07, 18 val.

2012.12.12, 19 val.Rus# Dramos teatras, Vilnius

Rus# Dramos teatras, Vilnius

„Girstu!io r&mai“, Kaunas

Teatras „Laimingi #mon"s"

„Girstu!io r&mai“, KaunasSpektaklis „Viet# n$ra“

Spektaklis „At$jau, pama!iau, negal$jau“

Premjera! Spektaklis „Visu grei!iu atgal!“

2012.11.13, 19 val.

2012.11.06, 19 val.

2012.11.22, 19 val.

2012.11.07, 18.30 val.

2012.11.22, 18.30 val.

Teatras „New York“, Vilnius

Kauno L$li# teatras, Kaunas

Vilniaus Ma'asis teatras, Vilnius

visi

em

s spektakl ia ms���

Nacionalinis Dramos teatras, Vilnius

2012.11.21, 18.30 val.„Girstu!io“ r&mai, Kaunas

Spektaklis „Kitais metais, tuo pa!iu laiku“

Klaip$dos koncert# sal$, Klaip$da2012.11.26, 18.30 val.

Koncertui

���nuolaidaPasion de Buena VistaGRA(YNA AUGU)CIK. Balsas i" kito pasaulio

%v. Kotrynos ba'ny!ia, Vilnius

2012.11.05, 19 val.

„ÁRSTI*IR“. Island# indie-folk sensacija

2012.11.10, 20 val.

Galingas bals# orkestras

2012.11.29, 19 val.

D'iaze merginos ir ne tik...

2012.12.27, 18 val.Flamenko fiesta i" Ispanijos "irdies

2012.12.29, 18.30 val.

Latako g. 1 - 1, Vilnius

Piano.lt koncert# sal$, Vilnius

Grup$s „Welcome to the club“ koncertas

2012.11.23, 19 val.

„ARGISHTY“ (Sankt Peterburgas-Arm$nija)

2012.11.29, 19 val.Piano.lt koncert# sal$, Vilnius

visi

ems koncertam

s���nuolaida

Klubas „Lotus“ , Vilnius

Nina Karlsson su grupe (Sankt Peterburgas)

2012.11.24, 20 val.

/FLJMOPKBNBTJT�UVSUBT/FLJMOPKBNBTJT�UVSUBT 2322

2TIEK KART/ SUMA),JO APLEISTOS )EM,S PLOTAS LIETUVOJE

Ragina sumok$ti mokest+ŶValstybin$ mokes(i! inspekcija (VMI) in-formuoja, kad &em$s mokest+ reikia sumok$ti iki lapkri(io 2 dienos.

Skelbiama, kad iki "iol sumok'ta apie 22 mln. lit% "io mokes#io. )em's mo-kes#io deklaracijas gyven-tojai ir &mon's gali rasti VMI

elektroninio deklaravimo sistemoje, o $em's savinin-kams, kurie n'ra sistemos vartotojai, popierin's de-klaracijos i"si%stos klasiki-niu pa"tu.

VMI duomenimis, "iemet $em's mokest& jau sumo-k'jo apie 40 proc. vis% $e-m's savinink% (43 proc. gy-ventoj% ir 37 proc. &moni%). .em$s mokest+ reikia sumok$ti iki lapkri(io 2-osios. Fotodiena

TIK SKAI(IAI Naujas verslo centras VilniujeŶKit! met! prad&ioje „YIT Kausta“ planuoja prie vakarinio Vilniaus aplink-kelio prad$ti 21 auk"to verslo centro „Grand O1ce“ statybas.

Kaip savaitra"#iui „Eko-nomika.lt“ teig' „YIT Cons-truction“ pardavimo vadovas Peteris Forssellas, bendrov' &

verslo centro statybas planuoja investuoti per 10 mln. eur% (34,5 mln. lit%). Numatoma, kad 10 t!kst. kv. metr% ploto centre nuomos kainos sieks 9–15 eur% (31,05–51,75 lit%) u$ kvadratin& metr-. „(iuo metu matome daug potencialio prad'ti "& projekt-. Matome, kad po keleri% met% Vilniaus regione gali tr!kti moderni% ir

„YIT Kausta“ planuoja prad$ti 21 auk"to verslo centro „Grand O1ce“ statybas. Bendrov)s nuotr.

%źVWR�NDLQDV�ãRNGLQD�VRVWLQŏV#BMUJKPT�ğBMJNT�BUTJHBVOBOU�QP�LSJ[ÕT�LZMB�JS�CĩTUP�LBJOPT �EBVHÕKB�TBOEPSJı��#BOLJOJOLBJ�TBLP �LBE�CĩTUBJ�UBNQB�MBCJBV�íQFSLBNJ �P�QSPKFLUı�QMÕUPUPKBJ�EļJBVHJBTJ�QBLMBVTPT�BVHJNV��5JFTB �LPM�LBT�UJL�TPTUJOÕTF�

EVELINA POVILAITYT/evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Komercinio ban-ko „Swedbank“ duomenimis, per metus par-

duoto b$sto kainos dau-giausia #oktel"jo Rygoje – net 12,7 proc. Taline po did!iulio #uolio I ketvirt' iki 14 proc., but% kain% me-tinis augimas II ketvirt' sudar" 6,9 proc. Vilnius augo l")iau – 3,6 proc., pa-lyginti #i% met% II ketvirt' su 2011 met% atitinkamu laikotarpiu.

Vis d"lto brangiausi butai #iandien, nekilno-jamojo turto bendrov"s „Ober-Haus“ duomeni-mis, – Vilniuje. Lietuvos sostin"je b$sto kvadrati-nio metro vidutin" kaina sudaro apie 1,2 t$kst. eur% (4,14 t$kst. lit%), Taline – 1,1 t$kst. eur% (3,79 t$kst. lit%), o Rygoje nesiekia ir 1 t$kst. eur% (3,45 t$kst. lit%).

Vejasi Vilni!Savaitra#)io „Ekonomika.lt“ kalbinamo „Ober-Haus“ Vertinimo depar-tamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, #iandien rinka Lietuvos sostin"je – stabili, o kitos Baltijos #alys turi potencialo jos kain% lyg' pasivyti.

„Kitos Baltijos #ali% sostin"s po truput' vejasi Vilni%, ta)iau kain% skir-tumas n"ra labai didelis – sudaro vos 10–20 proc. – tvirtina jis. – Jei kainos

dar labiau suvienod"t%, tai b$t% pakankamai lo-gi#ka, nes Baltijos #ali% ekonomika, rinkos s(lygos pana#ios. Apskritai pati rinka yra gana bendra, nors #alys turi savo savi-tum%.“

Anot vertintojo, kainos Taline auga d"l objektyvi%

prie!as)i%, mat #alies eko-nomika #iuo metu yra sti-priausia i# Baltijos #ali%. Latvija daugiau nukent"jo nuo kriz"s ir ekonomi#kai, ir psichologi#kai, tod"l jai atsitiesti – sud"tingiau.

„Ryga i# brangiausios Baltijos #ali% sostini% tapo pigiausia, jei kalb"-

sime apie kain% kritim( nuo auk#)iausi% pasiekt% 2007-aisiais iki !emiausio lygio: Rygoje jis buvo di-d!iausias – 60 proc., Taline – apie 50 proc., o Vilniuje – apie 40 proc., – ai#kina S. Vagonis. – Ta)iau arti-miausiu metu svari% prie-!as)i% kainoms drasti#kai

kristi ar kilti bent jau Vil-niuje n"ra, nebent pasau-lyje ir Europoje kilt% ta nuolat eskaluojama antro-sios kriz"s banga. Ta)iau tai neb$t% taip drasti#ka kaip i#sip$tus nekilnoja-mojo turto burbului.“

S. Vagonis patvirtina, kad auga ne tik kainos,

daug"ja ir b$sto sandori%. „Ober-Haus“ duomeni-mis, Rygoje per #i% met% 9 m"nesius but% pirkimo ir pardavimo sandori% su-daryta 29,6 proc. daugiau, palyginti su tuo pa)iu laikotarpiu 2011 metais. Pana#i situacija stebima ir Taline, )ia min"tu laiko-

tarpiu sandori% 'vykdyta 30 proc. daugiau. O Vil-niuje #is rodiklis kur kas kuklesnis – 5,3 proc.

B#stai +perkamiAnalitikai pastebi, kad #i% met% II ketvirt' Vilniaus gyventoj% galimyb"s 'si-gyti but( augo spar)iau-siai per dvejus metus. Tai l"m" istorines !emumas pasiekusios b$sto paskol% pal$kanos ir kiek smuk-tel"jusios but% kainos (II ketvirt', palyginti tu I ke-tvir)iu, ma!"jimas sudar" 1,2 proc.), taip pat b$sto pasi$la. ,i% met% I pus-met' Vilniaus apskrityje

,e)kut". – Rygoje 'perka-mumas augo ma!iausiai (1,8 proc. punkto) d"l kilu-si% kain%, o Taline – dau-giausia (9,3 proc. punkto), nes labiausiai did"jo atly-ginimai.“

Vis d"lto 'perkamiausi b$stai, anot indekso duo-men%, #iuo metu yra Ta-line, kur rodiklis sudaro 164,5 proc. Rygoje jis gero-kai ma!esnis – 138,3 proc.

Paklausta, ar naujam b$stui 'sigyti lietuviai vis dar link* skolintis, V. ,e)kut" sako, kad Lie-tuvoje dar populiaru j' pirkti u! nuosavas l"#as: tai link* daryti 85,3 proc.

FAKTAI

SKOLINIMOSI B-STUI TENDENCIJOS

Pastaruoju metu pa-skolas ima "iek tiek vy-resni klientai: vidutinis j% am$ius – 35 metai. Anks-#iau "is vidurkis buvo 33 metai

Daugiau paskol% i"-duodama did$iuosiuose miestuose, nes #ia dau-giau darbo viet%, dau-giau gyventoj%

Naujai i"duodamos b!sto paskolos viduti-ni"kai sudaro apie 140 t!kst. lit%

„Swedbank“ progno-z'mis, &vertinus rinkos tendencijas, gyventoj% l!kes#ius ir skolinimosi galimybes b!sto paskol% poreikis ateityje tur't% augti nuosekliai

nam% $ki%. ,iuo rodikliu Lietuva lenkia Europos S(-jungos rodikl', sudarant' 42,9 proc.

„Po privatizavimo dau-gelis turi nuosavus b$s-tus ir juos paveldi, tod"l ma!iau !moni% skolinasi naujam b$stui, – pasakoja ji. – ,iek tiek ma!esni ro-dikliai yra Latvijoje (apie 75 proc.) ir Estijoje (apie 70 proc.). B$sto paskol% suma #iemet saus'–rugpj$t' ma-!"jo 4,5 proc. ,i tendencija trunka jau tre)ius metus. Tai daugiausia lemia pra-sti gyventoj% l$kes)iai, taip pat atlyginim% dina-mika.“

Parduoda daugiauVis d"lto net augan)ios nekilnojamojo turto kai-nos ir gaus"jantys san-doriai kol kas ger% !ini% turi tik sostin"s gyvento-jams. Anot nekilnojamojo turto pl"tros bendrov"s „Eika“ rinkos analitiko Tomo &iaugros, galima sakyti, kad per pastaruo-sius III ketvir)ius rinka papildyta beveik 2 t$kst. nauj% but%. Ta)iau tik Vilniuje.

„Pastaruosius du tris ketvir)ius gyvenamojo b$sto pasi$la Vilniuje smarkiai i#augo: pra"ju-siais metais rinkoje buvo

1,4 t$kst. but%, o #i% met% viduryje j% skai)ius i#-augo iki 2,5 t$kst., – pa-sakoja jis. – -vertinti ir 'vyk* pardavimai, kuri% per m"nes' b$na 100 ir daugiau. Kituose mies-tuose pad"tis kur kas prastesn", nes n"ra tokios paklausos. Vilniuje per ketvirt' parduodama apie 400 nauj% but%, Klaip"-doje toki% sandori% b$na 60–70, o Kaune dar ma-!iau.“

Anot T. &iaugros, per pastar(j' ketvirt' nupirkt% b$st% kaina yra gerokai didesn" nei anks)iau: did!ioji dalis nupirkt% nauj% b$st% kai-navo net iki 400 t$kst. lit%.

„Taigi intervalas, bu-v*s ankstesniais ketvir-)iais, tarp 200–300 t$kst. lit%, gerokai i#augo. B$sto kvadrat$ra i#liko tokia pati, tad galima teigti, kad gyventojai buvo link* 'sigyti bran-gesnius b$stus“, – sako jis ir pastebi, kad pasta-ruoju metu nepinga ir statybos.

Registr% centras skai-)iuoja, kad po vasaros pabaigos spurto rugs"j' nekilnojamojo turto rin-kos aktyvumas v"l at-l"go, ta)iau bendras per pirmus devynis #i% met% m"nesius pardavimo san-doriais perleist% objekt% skai)ius i#lieka 11 proc. didesnis nei pernyk#tis trij% ketvir)i% rezultatas. Lyginant #i% met% trij% ketvir)i% rinkos akty-vumo rezultatus matyti, kad II ketvirt' geriausiai sek"si individuali% gyve-nam%j% nam%, negyve-nam% pastat% ir patalp% bei !em"s pardav"jams, o III ketvirtis pasi!ym"jo didesniu nei ankstesniais ketvir)iais but% parda-vimu.

buvo pabaigta 500 but%, o atitinkamu laikotarpiu 2011-aisiais toki% buvo 100.

„Swedbank“ b$sto 'per-kamumo indeksas #iuo lai-kotarpiu, palyginti su anks-tesniuoju, $gtel"jo 4,8 proc. punkto – iki 109,8 proc. Tai rei#kia, kad standartinio nam% $kio pajamos Lietu-vos sostin"je atitinkamai buvo tiek didesn"s nei rei-kia 55 kvadratini% metr% b$stui Vilniuje 'pirkti.

„Nepaisant to, kad sos-tin"je atlyginimai augo vos 0,3 proc., b$sto 'perka-mumo augimas buvo gana spartus, – sako banko vy-resnioji ekonomist" Vaiva

»Dar populiaru b#st* pirkti u& nuosavas l$"as

»Auga ne tik kainos, daug$ja ir b#sto sandori!

Daug$ja ir nauj! b#st!, ir sandori!. Vis d$lto tikimasi,

kad kainos drasti"kai neaugs. Fotodiena

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

10

0

–10

–20

–30

–40

–50

–60

B!STO KAIN" POKYTIS NUO AUK#$IAUSIOS VERT%S (2007 M.) IKI DABAR

–40%

.altinis: „Ober-Haus“

–57,9% –34,7%Vilnius Ryga Talinas

6

5

4

3

2

1

0

–1

–2

RINKOJE ESAN!I" B#ST" KAIN" POKYTIS PER PASTARUOSIUS 12 M$NESI"

–1,5%

.altinis: „Ober-Haus“

+5,4%

–1,4%

VilniusRyga

Talinas

gerai suprojektuot% biur%“, – sak' jis. „Grand O3ce“ i"kils Vir"uli"k'se, "alia Laisv's ir Pilait's prospekt% ir Justini"-ki% gatv's – Vir"uli"ki% skg. 34. Bendrov' planuoja, kad "iame 3,5 ha sklype "alia i"kils ir gyvenamasis kvartalas. P. Forssellas atkreip' d'mes&, kad "iuo metu Lietuvos rinkoje yra potencialo, mat ekono-

mika auga, nedarbas ma$'ja, tai rei"kia, kad reikia nauj% biuro viet%: „Be to, daug nuo-mos sutar#i% "iuo metu eina & pabaig- – tai skatina ie"koti nauj% patalp%. “Did$iausiomis regiono problemomis jis va-dina ma$- rink- ir fakt-, kad "iandien investicijos & nekilno-jam-j& turt- yra ne tokios likvi-d$ios kaip seniau.

Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu populiar$ja brangesni b#stai. Fotodiena

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

1SFTUJļBT1SFTUJļBT24 25Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

20TIEK „GOOGLE“ KAINAVO SPAUSDINIMO KLAIDA, KAI BENDROV, „RR DONNELLY“ PER ANKSTI I(SIUNT, NEBAIGT* FINANSIN,S ATASKAITOS JUODRA(T+

Milijardai i" drabu&i!ŶPrabangos preki! paklausa augan(iose ekonomikose, Kinijoje ir Brazilijoje, leido atsirasti 3 naujiems milijardieriams, kilusiems i" paties Europos skol! kriz$s centro, prane"a „Bloomberg“.

Sandra Ortega Mera, tur-tingiausio Europoje Amancio

Ortegos dukra, yra verta 1,1 mlrd. JAV doleri%. Jai priklauso 1 proc. „Arteixo“ akcij% ir is-pani"ko kapitalo „Intidex“, kuris yra did$iausias drabu$i% ma$menininkas pasaulyje. Jo akcij% vert' "iemet i"augo 58 proc., nors nedarbo lygis "alyje, kur yra ir kompanijos b!stin', siekia 20 proc.

Marina Prada ir jos brolis Al-

Nepaisant smukusio vartojimo Ispanijoje ir Italijoje, "i! "ali! prabangi! mados nam! vert$ kyla: j! produkcija vertinama Ryt! rinkose. AFP

TIK SKAI(IAI

2 850TIK SKAI(IAI

TIEK, PLANUOJAMA, KAUNE IR VILNIUJE I(LEIS TURISTAI, ATVYKSIANTYS L,KTUVAIS „AIR BALTICA“36,2

TIEK NEPARDUOT/ NAUJ/ BUT/ YRA LIETUVOS DIDMIES2I/ DAUGIAAUK(2IUOSE

Tapo limuzinuŶModelis pagamintas vakarin$je Australijos dalyje Perte +sik#rusios kompanijos „ShowTime limos“ u&sakymu, o k$bulo pailginimo donoras buvo ri-botos „Tranformers“ serijos „Camaro SS“ kup$.

Nedidelio autobuso ilgio baz's automobilis n'ra labai

manevringas, ta#iau originalo paveld'tas „General Motors“ 426 AG galios 6,2 litro V8 tipo variklis bent jau garantuoja pakankamai solid$i- dinamin. charakteristik-.

Pak'lus priekines $irklini% vyri% ir atver#iamas & vir"% galines duris viduje taip pat galima rasti „Tranformeri%“ tematikos detali%.

„Camaro SS“ baro pus$je lyg med&iokl$s trof$jus puikuojasi ir veiksmo film! trilogijoje matyto persona&o „Bumblebee“ galva. Bendrov)s nuotr.

mlrd.

%UĊVWD�SXRãHLYRV�±�DXJD�LU�ULQND

3VEFOí�-JFUVWPKF�WJFOB�QP�LJUPT�SBEPTJ�EBVH�BVLğUFTOÕT�LMBTÕT �EJEFTOFT�OFJ�WJEVUJOFT�QBKBNBT�HBVOBOUJFNT�LMJFOUBNT�TLJSUı�BQSBOHPT�QBSEVPUVWJı �7JMOJVKF�OVTJMFJEP�NBEPT�EFTBOUBT��1FOOZCMBDL �.BSFMMB �4USFMMTPO �.BY�$P�JS�LJUPT�GSBOğJ[ÕT��5BËJBV�WFSTMJOJOLBJ�LBMCB�JS�BQJF�LJUP�TFHNFOUP��

BVLğËJBVTJPT�LMBTÕT�QSBCBOHJı�QSFLJı��EJEÕKBOËJVT�QFMOVT�JS�BVHBOËJÃ�QBLMBVTÃ�

GABIJA SABALIAUSKAIT/gabija@ekonomika.lt

Jau kit(met Lietu-voje pasitiksime ir brit% mados nam% „Burberry“

parduotuv*, o i# dvejus metus trukusio letargo miego bunda ir prabangos flagmanas „Vilniaus var-tai“. &inoma, iki pasaulio mados sostini% mums dar toli, ta)iau verslininkai tikina, kad pirk"j%, verti-nan)i% prabang(, daug"ja, o rinkos tendencijos ma!ai kuo skiriasi nuo Pranc$-zijos.

Drabu!i% prekybos bendrov"s „L"vuo“ vado-vas Deimantas Dalibogas tvirtina, kad Lietuvoje moterys jau)ia ir supranta mad(, o tarp mados ir pi-nig% ne visada galima d"ti lygyb"s !enkl(. Jis skai-)iuoja augant' parduotu-vi% peln(, ta)iau nei#ski-ria vieno rinkos segmento, kurioms parduotuv"ms sekasi geriausiai.

„,iandien Lietuvoje pirk"jas nepastovus, bla#-kosi nuo vir#aus ' apa)i(, tod"l b$t% nerimta orien-tuotis ' vien( pirk"j(. Vieni m"gsta i#leisti dra-bu!iams daugiau, nors gauna ma!esnes pajamas, o kiti, atvirk#)iai, gau-dami daugiau aprangai i#leid!ia ma!iau“, – sak" jis.

„L"vens“ generalinio direktoriaus teigimu, vis( darb( diktuoja pa-klausa: taip fran#iz"s pagrindais Vilniaus pre-

kybos centre „Europa“ atsirado ir mados nam% „MaxMara“ linijos, ver-tinamos Lietuvoje, „Max & Co“ fran#iz". ,' preki%

!enkl( „L"vuo“ Lietuvai pristat" dar 2007 metais. D. Dalibogo teigimu, pla-nuojama atidaryti ir dau-giau nauj% parduotuvi%.

Prabangos pirk$j! yra „Aprangos“ grup", Lie-tuvoje atstovaujanti pra-bangiems preki% !en-klams – mados namams

„MaxMara“, „Hugo Boss“, „Emporio Armani“, „Er-menegildo Zegna“, Ry-goje ir Taline jau atidar" preki% !enklo „Burberry“

parduotuvi%. Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grup"s vadovas, „Ekono-mika.lt“ patvirtino, kad jau kit(met brit% mados nam% parduotuv" 'sikurs ir Vilniaus rotu#"s pa#o-n"je.

Anot R. Pervenecko, ' prabangos preki% se-gment( 'mon" investuos ir toliau, tiesa, labiau ' Estijos ir Latvijos rinkas – ten '!velgiama daugiausia galimybi%. Pastaraisiais metais toki% preki% vers-las i#gyveno gerus laikus,

gias prekes, nederina j% su pigesn"mis, – ai#kino jis. – Tai did!iausias pajamas turintys Lietuvos gyven-tojai. Neb$tinai dirban-tys, pajam% jie gali gauti ir i# nuomos ar parduot% versl%.“

„Aprangos“ grupei pri-klauso ir kelios i#parduo-tuv"s, kuriose prekiau-jama !ymi% preki% !enkl% produkcija. Paklaustas, ar tokios i#parduotuv"s rei#kinys neprie#tarauja prabangaus pirkimo kon-cepcijai, jis sak", kad „I#-parduotuv"s A“ klaidin-gai nevadinamos butikais.

„Skirtingai nei dauge-lis, s(!iningai 'vardijame, kad tai yra i#parduotuv": nurodytos ir anks)iau bu-vusios, ir dabartin"s, ma-!esn"s, pra"jusio sezono kolekcij% preki% kainos“, – sak" jis.

R. Perveneckas pastebi, kad per dvide#imtmet' Lietuvos vartotojai pasi-keit": nors pajamos kelis

»Prabangi! preki! vartojimas Lietuvo-je kitoks nei vakarieti"kas – (ia vartoto-jai ir perka prabangias prekes, nederina j! su pigesn$mis

Prabangiose parduotuv$se apsiperka ne vien turistai, did&ioji

klient! dalis – lietuviai, o verslininkai sako, kad toki!

preki! paklausa tik did$ja. Aivaro Zujaus nuotr.

FAKTAI

DRABU.I0 RINKOS DALYVIAI

„Aprangos“ grup' Baltijos "alyse valdo 133 parduotuvi% tinkl-: 88 – Lietuvoje, 33 – Latvijoje, 12 – Estijoje

„Aprangos“ grup's ne-audituotas konsoliduo-tas pelnas prie" apmo-kestinim- per "i% met% pirm-j& pusmet& sudar' 15 mln. lit%, u$fiksuotas 95 proc. augimas

Bendrovei „L'vuo“ pri-klauso: mados ir stiliaus namai Gedimino g. 22 (preki% $enklai „Marc Cain“, „Luisa Cerano“, „Pennyblack“, „Max & Co“, „1.2.3“, „Gerry We-ber“, „Taifun“), drabu$i% parduotuvi% tinklai „Ger-ry Weber“, „Max & Co“ ir kiti.

kartus ma!esn"s, lietuviai beveik nesiskiria nuo Va-kar% #ali% pirk"j%, o rin-kos poreikiai pana#$s, kad ir palyginti su Pranc$zija.

„Turime puiki% duo-men%: apyvarta auga. Tai dar kart( rodo, kad var-totojai nori rengtis. Ir ap-rangai i#leid!ia daugiau pinig% nei kit% #ali% su santykinai ma!esn"mis pajamomis gyventojai“, – komentavo „Aprangos“ grup"s vadovas.

Brangiai ir prabangiaiParduotuvi% tinklo „Du broliai“, prabangi% preki% versle skai)iuojan)io jau dvide#imtmet', bendratur-tis Andrius Jankauskas sako, kad nepaisant nepa-did"jusio prekybos ploto apyvarta did"ja, o Vilniuje planuojama atidaryti jau penkt(j' salon(. Anot jo, tokiems rezultatams pa-siekti reikia arba gero pre-ki% !enklo, arba puikios komercijos.

A. Jankauskas pasa-koja, kad ' Lietuv( pra#osi ateiti daug prabangi% pre-ki% !enkl%, ta)iau ne visi jie tinka Lietuvos rinkai ir dera su konkurencin-gais preki% !enklais. Prie# dvejus metus pasisi$l" ir „Burberry“. „Dviej% broli%“ bendraturtis ne-sigaili, kad tada britams atsak", ta)iau gerai, kad Lietuvoje pirk"jai tur"s daugiau pasirinkimo gali-mybi%.

„Ne'!velg"me pakan-kamai didelio potencialo, kok' turi „Prada“, „Gucci“ ar „Dior“. M$s% preki% !enkl% kolekcij( papild" „Ralph Lauren“, „Valen-tino“, „Moschino“, tai ir buvo pagrindinis argu-mentas, „Burberry“ – ne toks komerci#kas preki% !enklas Lietuvoje“, – ai#-kino jis.

A. Jankauskas skai-)iavo, kad lietuvi%, apsi-lankan)i% prabangiose salonuose, kasmet dau-g"ja: prie# penket( met% jie sudar" 30–35 proc. vis% pirk"j%, dabar pana#i dalis tenka turistams i# Vakar%, Rusijos ir Baltarusijos, o did!ioji dalis – 70 proc., yra lietuviai.

„Prisiri#ti prie vieno preki% !enklo – normalu. &mon"s turi pam"gtus !en-klus, net nenori pa!velgti ' kit( pus*, kur eksponuo-jama pana#aus lygio, tik kito !enklo produkcija, nes mano, kad, pavyzd!iui, „Dior“ ar „Chanel“ idea-liai atitinka j% dvasi(, epo-ch(, bet tai n"ra pastovu. U!augo antroji m$s% kli-ent% karta – j% vaikai, ir matome, kas kei)iasi: pri-siri#imas prie vieno pre-ki% !enklo yra laikinas“, – pasakojo jis.

Prabang$s mados na-mai, siekdami u!siauginti klientus, turi strategij(: ta pati drabu!i% linija si$lo ir d!insus u! kelis #imtus lit%, ir krokodilo odos ran-kin*, kurios kaina siekia kelis ar keliolika t$kstan-)i% lit%.

„Tiems preki% !en-klams, su kuriais dirbame, ir pasaulyje, ir Europoje, taigi ir Lietuvoje sekasi gerai tiek kokyb"s, tiek 'vaizd!io prasme. Mados namus sunku palyginti, pavyzd!iui, „Gucci“ pagal asortiment( galima lyginti su „Prada“, bet jei lygin-tume su Donna Karan, jau b$t% ne tas pats, – ai#kino A. Jankauskas. – Galima juos lyginti su „Hermes“, „Chanel“, „Dior“, ku-riems vis dar gerai sekasi, nesvarbu, kokie sunk$s laikai Europoje. Rinkoje matome potencial(, bet rinktis reikia atsargiai, nes Lietuvos vartotojai i#-prus* ir !ino, ko nori: jie nenori nieko, ko nenori niekas kitas pasaulyje.“

Pakeit$ prabang! veid*Bendrov"s „Ranga IV in-vesticijos“, nuomojan)ios patalpas „Vilniaus var-tuose“, pardavimo direk-torius Modestas Skipitis savaitra#)iui sak", kad jau 3 ar 4 m"nesius komplekse veikia kelios prabangi% drabu!i% ir aksesuar% parduotuv"s, nors pagrin-diniai prekybos plotai jau i#nuomoti, derybos dar vyksta su keliais operato-riais, norin)iais 'sikurti „Vilniaus vartuose“.

„Pasirinkim( lemia komplekso vieta. Kai kam galb$t per auk#tas segmen-tas, kai kas galb$t nenori atsidurti #alia toki% !en-kl%, kokiais prekiauja ir patys, nes t% i#skirtini% beveik nebepasitaiko, tuo pa)iu vardu prekiauja keli operatoriai“, – ai#kino M. Skipitis.

M. Skipitis sak", kad sprendimas kiek pakeisti koncepcij( pasiteisino: nuspr*sta 'sileisti ir smul-kesni% operatori%, be-siorientuojan)i% ' kitus klient% segmentus, ta)iau pirmin"s id"jos „Vilniaus vartai“ neprarado: i#liko auk#tesnes nei vidutines pajamas gaunan)i% pir-k"j% apr$pintojas.

nors abejojama, kaip jam seksis toliau.

„Vilniaus vartai“ buvo u!daryti, bet prabangos preki% segmentas po kri-z"s pirmas Lietuvoje pra-d"jo augti. Ai#ku, yra 'vai-ri% parduotuvi%, negaliu sakyti, kad visos pasiek" ikikrizin' lyg'“, – ai#kino R. Perveneckas.

Anot jo, prabangi% preki% verslo s"km" pri-klauso ir nuo pirk"j% nuotaik%. -tak( daro ir turistai, NVS valstybi% pi-lie)iai, ta)iau j% pirkini% ind"lis visoje apyvartoje nesiekia n" ketvirtadalio.

„Prabangi% preki% var-tojimas Lietuvoje kitoks nei vakarieti#kas – )ia vartotojai ir perka praban-

Kit* ruden+ "alia prabangi! salon! prie Vilniaus rotu"$s atsiras ir brit! mados nam! „Burberry“ parduotuv$. Aivaro Zujaus nuotr.

berto Prada Bianchi – mados nam% „Prada“ &k!r'jo Mario Prados an!kai. Kiekvieno j% valdomi turtai reitinge verti net 2,6 mlrd. JAV doleri%. (io pra-bangaus Italijos preki% $enklo akcij% vert' Honkongo bir$oje pakilo 75 proc., o "tai Italijos vyriausyb' rugs'j& prane"', kad BVP "iemet susitrauks ma$daug 2,4 proc. mln.

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

„Verslo &vyturiai“ – ne tik dideli(, puikiai -inom( ir daug pasiekusi( *moni( vadovai, bet ir dar nepasteb)t(, ta'iau jau savo laim)jimais galin'i( did-iuotis versl( savininkai, *k%r)jai. „Verslo &vyturi(“ serij+ savaitra&tis „Ekonomika.lt“ prad)jo prie& dvejus metus ir pakalbino daugyb, did-iausi(, inovatyviausi(, labiausiai *kvepian'i( &alies *moni( vadov(. Kiekvien+ savait, skaitytojams pristatome po vien+ i&kil( verslo atstov+ ir jo vadovaujam+ *mon,.

Daugiau „Verslo "vyturi%“ istorij% skaitykite #ia

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt 6ŏNPŏ�VO\SL�

VPXONPHQRVHì�EBSCÃ�#*0,�MBCPSBUPSJKPKF�íNPOÕT�EJSFLUPSJVT�-JOBT�ÊFSFğLB�BULFMJBVKB�BOLTUZWÃ�

SZUNFUí��5PLJV�NFUV �LBJ�JLJ�UPMJNBNF�NJFTUP�HBMF�FTBOËJPT�CFOESPWÕT�HSFJUBJ�OVLFMJBVUJ�OFUSVLEP�SZUJOÕT�TQĩTUZT�

»Jeigu komandoje yra tinkami &mon$s, gali jais pasitik$ti ir &inoti, kad darbas bus atliktas ne tik kokybi"kai, bet ir laiku

Ryte ramus metas – joki% skambu-)i%, susitikim%, gali ramiai pasi-

nerti ir pasiruo#ti visiems klausimams, dienos dar-bams. Gaila t%, kurie ne-i#naudoja toki% ankstyv% rytme)i%“, – sak" direk-torius ir prisipa!ino, kad tik gyvenimo aplinkyb"s privert" j' virsti tikru vy-turiu.

Kurianti +mon$„BIOK laboratorij(“ ga-lima vadinti 'mone, koki% Lietuvoje reta. Ne tik d"l to, kad kompanija daugel' met% dirba kosmetikos srityje, kuri Lietuvoje itin ma!a ir, net galima sakyti, dar besivystanti. Pagirtina ir tai, kad dar-buotoj% )ia ne ma!"ja, o daug"ja, 'mon" ple)iasi, o direktorius sava komanda pasitiki visi#kai – kaip pa-)iu savimi. Gal net labiau. „Visk( lemia komanda, – sako jis. – Vis% gal% meis-tras pats neb$si.“

- #i( 'mon* L. +ere#ka dirbti at"jo ger( de#im-tmet' savo j"g% atidav*s paslaug% rinkai. „Gamyba gamybai nelygi, o „BIOK laboratorija“ yra kurianti 'mon", tuo daug kas pasa-kyta, daug kas u!progra-muota, – tvirtino pa#neko-vas. – Tos pa)ios detal"s, to paties s$rio gaminimas taip pat yra gamyba, ta-)iau pas mus darbas pir-miausia prasideda nuo id"jos, nuo analiz"s, suvo-kimo, ko reik"s vartotojui po keleri% met%.“

Sutampa biolaukaiKomanda „BIOK laborato-rijoje“ itin lojali. Per vien( Kal"d% vakar"l' teikdami apdovanojimus dirban-tiems ilgiausiai 'mon"s vadovai suprato, kad kone lygiomis dalimis yra pasi-skirst* dirbantieji ilgiau nei 10 met%, dirbantieji iki 10 met% ir dirbantieji iki 5 met%. „Pam"ginome pasi-!i$r"ti, kas tie, kurie dirba iki 5 met% 'mon"je. Pa-ai#k"jo, kad did!ioji dalis

rioje darbuotojai u!ra#", kod"l jiems patinka dirbti „BIOK laboratorijoje“. Daugelyje lapeli% puikuo-jasi u!ra#as: „+ia puik$s kolegos.“ Paklaustas, kaip atsirinko komand(, su ku-ria sutampa „biolaukai“, L. +ere#ka atskleid", kad pirmiausia vadovas turi nepagail"ti valandos ar poros pokalbiui su poten-cialiu darbuotoju. „Reikia skirti laiko. Jeigu koman-doje yra tinkami !mon"s, gali jais pasitik"ti ir !inoti,

kad darbas bus atliktas ne tik kokybi#kai, bet ir laiku, kad bus priimti eko-nomi#kai pagr'sti sprendi-mai“, – tikino jis.

Specialist! yraStov"ti u! nugaros dar-buotojams ir tikrinti, kaip jie dirba, L. +ere#ka nem"gsta ir nemano, kad vadovas tur"t% taip elgtis. „Jeigu yra darbas, jis turi b$ti atliktas. Ta)iau tai ne-rei#kia, kad mes !mones perspaud!iame, – ai#kino

vadovas. – Atid!iai ste-bime, koks kr$vis tenka darbuotojams. Jeigu, pa-vyzd!iui, matome, kad trys

su darbu nesusidoroja, ta)iau ketvirtam darbuo-tojui darbo tr$kt%, prii-mame papildom( !mog%

ir jo darbus padalijame taip, kad dal' dienos jis pad"t% tiems trims, kit( dal' – dirbt% kitus darbus.“ Anot jo, jeigu darbuotojas supranta esantis atsakin-gas u! jam skirtas u!duo-tis, #aunu, ta)iau jeigu darbuotojus reikia nuolat kontroliuoti, nurodyti, k( daryti, dirbti kartu sunku.

Ger% specialist% Lietu-voje, pasak L. +ere#kos, netr$ksta tiems darbda-viams, kurie supranta, kad geram specialistui reikia ir ger% s(lyg%. „Priimame praktikantus, studentus. ,iemet pirm( kart( padirb"ti pri"m"me ir dvi gimnazistes, kurios nor"jo susivokti, ar studi-juoti chemij(, – mintimis dalijosi vadovas. – Tur"-jome ne vien( atvej', kai praktikuotis ateidavo geri, kvalifikuoti, turintys ger% !ini%, bet neturintys patirties. Jeigu darbda-vys nebijo tokio !mogaus priimti, i#mokyti dirbti realiomis s(lygomis, spe-cialist% netr$ks.“ „BIOK laboratorijos“ darbuotojai taip pat nuolat kelia kvali-fikacij(, dalyvauja moky-muose u!sienyje, daug ko i#moksta patys.

Gaminti atei(iaiNuolat mokytis „BIOK laboratorijos“ darbuoto-jams labai svarbu, mat kosmetikos gamintojas turi nusp"ti tendencijas kelerius metus ' priek' – juk vien produkt% gamyba kartais u!trunka ir por( met%. „Jeigu imsi gaminti tai, ko reikia #iandien, pa-v"luosi kokius pusantr% met%“, – tikino L. +ere#ka. Kompanijos specialistai va!in"ja po parodas, stebi tendencijas, taip pat akty-viai bendrauja su !aliav%, ingredient% tiek"jais ir veikli%j% med!iag% gamin-tojais, kurie pasidalij* tuo, k( kuria, kartais 'kvepia naujiems gaminiams.

Tikrintojus, kurie le-mia, ar naujas produk-tas pasirodo rinkoje, L. +ere#ka vadina „butelio kakliukais“. „Pirmasis esame mes, ‚BIOK labora-torijos“ darbuotojai, m$s% #eimos nariai, Turime susidar* tam tikr( pro-dukt% vertinimo anket(, darome aklus testus, lygi-name m$s% produktus su siekiamos konsistencijos, savybi% produktais. Ir sie-kiame ne to paties, o ge-resnio rezultato“, – tikino bendrov"s vadovas. An-truoju „butelio kakliuku“ tampa kompanijos partne-riai, tre)iuoju – nepriklau-somus dermatologinius tyrimus atliekanti kompa-nija. „Jeigu nors viename

toje pus"je vartotojai gali rasti, kiek gaminio sudaro ekologi#kos med!iagos, ir nuspr*sti, ar tik"ti kompa-nija. „Kol kas, pana#u, mu-mis pasitiki“, – #ypsojosi pa#nekovas.

Aplenk$ laik*Inovatyvi kompanija ke-lissyk, pasak L. +ere#kos, buvo aplenkusi ir laik( – por( met% ' rink( i#leidusi gaminius, kurie populia-r"ti prad"jo tik pra"jus tam tikram laikui. „Pavyzd!iui, atspalv' suteikiantys veido kremai – juos i#leidome, ta)iau vos pristatyti rin-kai populiar$s netapo.

j% at"jo vykdant 'vairius 'mon"s pl"tros etapus, be-veik neturime toki%, kurie b$t% at"j*, nes kas nors pab"go kitur“, – sak" L. +ere#ka.

Direktoriaus sakomas mintis atkartoja ir pos"-d!i% kambaryje esanti spalvot% lapeli% lenta, ku-

„butelio kakliuke“ pro-duktas u!strigo, jo ' rink( nebeleid!iame“, – sak" L. +ere#ka.

Vartotojai pasitikiGamyba atei)iai sud"tinga ne tik d"l to, kad reikia nu-sp"ti, kokios kosmetikos vartotojai nor"s po poros met%, bet ir d"l to, kad produkt%, kurie gimsta „BIOK laboratorijoje“, ga-liojimo laikas ne itin ilgas. D"l daugelio gamyboje naudojam% ekologi#k% med!iag% preki% !enklais „Margarita“, „Aras“, „Rasa“, „Ecodenta“, „Thai“, „Amberis“ pa!y-m"ti produktai galioja iki dvej% met%. „Nuo pagami-nimo datos, ne nuo atida-rymo, – atkreip" d"mes' L. +ere#ka. – Tai rei#kia, kad negali prigaminti ir ' sand"lius prikrauti pro-dukcijos. Gal% gale yra 'sipareigojimai tiekti tam tikro #vie!umo produkcij( ' prekybos vietas, vartoto-jams.“

Anot L. +ere#kos, ga-liojimo laik( sutrumpina tai, kad produkt% gamybai naudojama itin daug eko-logi#k% med!iag%. Ta)iau ant „BIOK laboratorijos“ produkcijos 'vairi% eko-logi#k( kilm* !ymin)i% !enkl% n"ra. „D"l to kai kurie vartotojai ant m$s% pyksta, jiems to !enklo reikia, – ai#kino direkto-rius. – Ta)iau mes apskai-)iavome, kad jeigu nor"-tume gauti tok' ekologi#k( sertifikat(, produktai pa-brangt% 2–3 kartus, ne pro-centus. O mes norime, kad gaminiai b$t% prieinami.“ „BIOK laboratorijos“ produkcijos pakuo)i% ki-

Pra"jo pora met% ir #tai – konkurentai paleido pla-)ias reklamines akcijas reklamuodami tokius pat produktus“, – prisimin" vadovas.

Pana#i% istorij% buvo ir su vaiki#kais produk-tais, kuriuos pirm( kart( ' rink( i#leidusi kompanija tur"jo gaminius susirinkti atgal. „Dar kart( palei-dome po met% – buvo pui-kiai parduodami“, – sak" L. +ere#ka ir pabr"!", kad kartais tikintis produkto s"km"s reikia suprasti ir tai, kaip gaminys bus nau-dojamas, kas patogu klien-tui. „Smulkmenose slypi s"km"“, – tvirtino direkto-rius.

Pritaikyta lietuviamsL. +ere#ka tikino, kad tai, jog kompanija veikia Lietu-voje ir visi vartotoj% skun-

dai kompanij( pasiekia i# karto, yra tik gerai. „Blogai konkurentams. Kurdami )ia, Lietuvoje, stengiam"s pateikti produktus, koki% reikia m$s% vartotojams. Kad didieji koncernai to-kiai ma!ai rinkai kurt% ats-kir( linij( ar produkt(, ku-rio ingredientai b$t% nuo seno !inomi ir lietuvi% ar latvi% naudojami, sunkiai tik"tina, – argumentavo jis. – Mes gyvename speci-fin"je klimato zonoje, m$s% oda specifin", tad „BIOK laboratorijos“ kuriami pro-duktai tinka lietuviams.“

Artumas lemia ir artim( bendravim( su kompani-jos klientais. Vartotojai gali ra#yti lai#kus, teikti u!klausas, o vidin"se 'mo-n"s taisykl"se numatyta, kad ' kiekvien( pretenzij( „BIOK laboratorijos“ dar-buotojai privalo reaguoti

per par(. „- kiekvien( skund( reaguojame rim-tai, kruop#)iai tiriame, kas gal"jo nutikti, kad varto-tojui m$s% produkcija ne-tiko, – tvirtino L. +ere#ka. – Mums tai svarbu.“

Kas lemia s$km%Atsisveikindami su L. +e-re#ka kalb"jom"s dar il-gai. Apie tai, kaip #iandien klostosi kit% kosmetikos gamintoj%, kuriems pa#ne-kovas negail"jo pagyr%, verslas Lietuvoje, apie tai, ko reikia, kad tokioje nedi-del"je rinkoje kompanija b$t% vertinama, gerbiama ir giriama. Pasak L. +ere#-kos, s"km* lemia daugelis dalyk%, ta)iau svarbiausi – ambicingi tikslai, neri-botas m(stymas, kokyb" visose veiklos srityse ir ge-b"jimas silpnybes paversti stipryb"mis.

CV Linas (ere)ka

Gim$ 1974 m. Kaune

Studijavo Vytauto Did$iojo universitete (VDU) verslo, va-dybos, tarptautin's prekybos, rinkodaros mokslus

Dirbo kompanijose „Omnitel“, TNT

Nuo 2005 m. vadovauja „BIOK laboratorijai“

Yra V"+ „Eksportuojanti Lietuva“ valdybos narys

»Negali prigaminti ir + sand$lius prikrauti produkcijos. Gal! gale yra +sipareigojimai tiekti tam tikro "vie&umo produkcij* + prekybos vietas, vartotojui

FAKTAI

„BIOK LABORATORIJA“

+mon' &kurta 1988 m. kaip kooperatyvas, 1991 m. perregistruota kaip UAB BIOK

+mon'je dirba apie 50 $moni%, metin' apyvarta 2011 m. siek' 14 mln. lit%

Asortiment- sudaro apie 170 skirting% kosme-tikos ir asmens higienos priemoni%

Per m'nes& parduo-dama apie 400 t!kst. skirting% kosmetikos ga-mini%

Dant% past% serijai „Ecodenta“ 2011 m. skir-ta „Inovacij% prizas 2011“

Bendrov' apdovanota „Lietuvos met% gami-nio“, „U$ nuopelnus verslui“, „)ini% ekono-mikos &mon's“ apdova-nojimais

L. 'ere"ka pasakojo, kad nevengia „BIOK laboratorijoje“ su technologais atrinkti kvap! b#simiems gaminiams.Ruslano Kondratjevo nuotr.

Ger! specialist! Lietuvoje, pasak L. 'ere"kos, netr#ksta tiems darbdaviams, kurie supranta, kad geram specialistui reikia ir ger! s*lyg!. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

1SJFğ�����NFUVT�TQBMJP����E��CVWP�íTUFJHUB�.BESJEP�WFSUZCJOJı�QPQJFSJı�CJSļB��

#PMTB�TF�.BESJE��5Ã�EJFOÃ�CVWP�TVEBSZUBT�JS�QJSNBTJT�TBOEPSJT��.BESJEP�CJSļB�ZSB�EJEļJBVTJB�

*TQBOJKPT�CJSļB�

N. Treigys: kol rinkose vis dar drums(iamas vanduo, W. Bu2ettas pasiruo"%s 40 mlrd. USD i"laidoms. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Juodasis spalis

Ŷ)iandien Ispanijai v$l atsid#rus &iniasklaidos pirmuosiuose puslapiuo-se akcij! bir&ai ne patys geriausi laikai. Bet indeksai nerodo nerimo &enkl!. Jie net pasiek$ lokali! auk"tu-m!, kol politikai svarsto, ar pra"yti Ispanijai pagalbos. Investuotojai optimisti"ki Ispanijos perspektyv! at&vilgiu. Europos centrinis bankas jau pa&ad$jo, kad supirkin$s Ispanijos obliga-cijas, vos "i to papra"ys.

Kitoje Atlanto pus"je, Amerikoje, investuoto-jai min"jo „Juodojo ket-virtadienio“ 83-i(sias metines. 1929 m. spalio 24 d. laikoma Did!iosios depresijos – #io am!iaus finans% kriz"s „proto-tipo“ – prad!ia. „Min"-jimo“ i#vakar"se „Dow Jones Industrial Ave-rage“ indeksas suma!"jo 243 punktais.

Tai dar ne viskas. Spa-lio 19 d. buvo minimas „Juodojo pirmadienio“ 25-metis. Tada „Dow Jo-nes Industrial Average“ indeksas nukrito 508 punktais. Nenuostabu, kad tokios datos skatina fatalines fantazijas. Ne-noromis galima patik"ti, kad spalis yra did!i%j% korekcij% m"nuo. Ir #' spal' „Dow Jones“ indek-sas nuo m"nesio auk#-tum% sugeb"jo nusiristi apie 500 punkt%. Jei ne krizei, tai bent korekci-jai tikrai gera prad!ia.

Lauktasis Federalinio atviros rinkos komiteto (FOMC) susitikimo pra-ne#imas nepad"jo rin-koms.

Prane#ime i# principo nieko naujo nebuvo pa-sakyta ir akcij% kainos Niujorke jud"jo !emyn labiau i# inercijos.

Ligi #iol Federalin"s rezerv% sistemos „kie-kybiniai palengvinimai“ ekonomikai didelio po-veikio nepadar". Ne-darbas vis dar didelis, vartotojai nei#laidauja, verslas susting*s. Ai#ku, kad infliacija i#lieka !ema, nors nuopelnus sau d"l to prisiima FED.

Bendrovi% skelbiami veiklos rezultatai ne-d!iugina. Jie tik patvir-tina, kas buvo akivaizdu: ir JAV, ir viso pasaulio ekonomikos neatsigauna arba atsigauna labai l"-tai. Tai ir atsispindi ak-cij% indeksuose.

Bet nereikia to bi-joti. Warrenas Buffettas jums gali papasakoti, kaip krintan)ios akcij%

kainos sukuria vert* akcininkams. Ai#ku, ne kiekvienos akcijos – tik „bafeti#kos“. Toki% ak-cij% daug visose rinkose.

Pats investuotojas ne-sitiki, kad $kis greitai atsigaus, ypa) kol neat-sigaus nekilnojamojo turto rinka. O kol rin-kose vis dar drums)ia-mas vanduo, W. Buffettas pasiruo#*s 40 mlrd. USD i#laidoms. Savoti#kas „palengvinimas“, tik la-biau kokybinis nei kie-kybinis.

Jis ruo#iasi padidinti „Berkshire Hathaway“ akcij% portfel'. Tik ne-sukonkretino, koki% bendrovi% akcijos tai bus. Bet ne tai svarbu. Svarbu, kad W. Buffet-tas nebijo apokalipsini% prana#ys)i%, nebijo rin-kos baub% ir perka akci-jas, kai kiti jas pardavi-n"ja. Tokia jo strategija.

Jis yra pasak*s, kad rinkos bijo (rizikuoja) tik tas, kuris nesu-pranta, k( daro. Ka!kaip pana#iai...

»Ir JAV, ir viso pasaulio ekonomikos neatsigauna arba atsigauna labai l$tai

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap-valgininkas

OMX VILNIUS

352,94

352,19

351,44

350,69

349,93

349,18

348,43

347,682012 10 19 2012 10 23 2012 10 24 2012 10 25 2012 10 26

OMX RYGA

390,97

388,98

386,99

385

383

381,01

379,02

377,032012 10 19 2012 10 23 2012 10 24 2012 10 25 2012 10 26

OMX TALINAS

675,11

673,19

671,27

669,35

667,44

665,52

663,6

661,682012 10 19 2012 10 23 2012 10 24 2012 10 25 2012 10 26

OMXV=–0,38%

351,46

350,13

OMXT= –0,90%

382,87 382,58

OMXR= –0,08%

672,15

666,09

3DUWQHU\VWHL�WUXNGR�šYDL]GLV��LU�ELXURNUDWLMD

PAULIUS GRINKEVI'IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

7BLBSı�&VSPQPKF�QBQMJUVTJ�WFSTMP�JS�QSJWBUBVT�TFLUPSJı�CFOESBEBSCJBWJNP�QSBLUJLB�-JFUVWPKF�EBS�UJL�ļFOHJB�QJSNVPTJVT�ļJOHTOJVT��7BMTUZCÕT�JS�WFSTMP�íNPOÕNT�TLMBOEļJBJ�EJSCUJ�LBSUV�LPM�LBT�USVLEP�

CJVSPLSBUJOÕT�LMJĩUZT�JS�QSBTUBT�UPLJPT�QBSUOFSZTUÕT�íWBJ[EJT�

Vie#ojo ir priva-taus sektori% p a r t n e r y s t " (VPSP) spar-

)iai populiar"ja Europos S(jungoje (ES). Per pas-tar(j' dvide#imtmet' ES buvo sudaryta apytiksliai 1 400 VPSP sandori%, ku-ri% vert" siekia apie 260 milijard% eur% (897 mlrd. lit%). VPSP pavyzd!i% ypa) daug Vakar% Euro-poje, kur vykdoma 'vai-ri% vie#osios ir priva)ios partneryst"s projekt%, nuo vaik% dar!eli% iki oro uost% statybos.

Patirtis skurdiLietuvoje, kaip ir dauge-lyje Ryt% Europos #ali%, VPSP patirtis kol kas skurdoka – pernai buvo baigtas pirmasis toks pro-jektas statant Balsi% mo-kykl(. Vis d"lto pana#u, kad tokio pob$d!io projek-tai pradeda 'gauti pagreit' ir m$s% #alyje – Palangos aplinkkelio pirkimo pro-ced$ros art"ja ' pabaig(, VPSP pagalba norima da-ryti ir Luki#ki% kal"jimo pertvark( – jau 'vykdyta kvalifikacin" atranka.

Lietuvos verslo kon-federacijos prezidento Valdo Sutkaus nuomone, kol kas Lietuvoje ir kitose Ryt% Europos #alyse toks bendradarbiavimas n"ra populiarus d"l papras-tos prie!asties – Soviet% S(jungos laikais i#vis

neb$ta priva)ios nuosavy-b"s, tod"l tokie santykiai negal"jo formuotis.

„Tokios partneryst"s nauda – vie#asis sekto-rius gauna objekt( i#kart, jam nereikia laukti, kol biud!ete atsiras pinig%. Be to, jis gauna to objekto prie!i$r(, investuotojas pastato ne tik objekt(, bet po to dar kur' laik( j' pri-!i$ri“, – sak" V. Sutkus.

Pasak pa#nekovo, iki #iol konservatori% vy-riausyb" svariai prisid"jo prie tokios partneryst"s pl"tros, ta)iau derybos su vald!ia es( buvo sunkios – politikams reikia daug laiko perprasti, kaip tokie projektai vyksta.

At"jus naujajai vyriau-sybei VPSP pl"tra gali prislopti – mat visuomet nauja vald!ia ' senosios darbus !i$ri kriti#kai. Ta)iau ilgainiui j% tur"t% daug"ti.

BiurokratijaLietuvoje pirmojo VPSP projekto Balsi% mokyklos statybas organizavo ben-drov"s „Merko statyba“ ir „E.L.L. Kinnisvara AS“. Pagal sutart' valstyb" #' objekt( turi i#pirkti per 25 metus kasmet sumok"-dama 6,5 mln. lit%.

„Balsi% mokyklos SPV“ direktorius K*stutis Gocentas prisimin", kad atrankos konkurse koj( skland!iam darbui kirto biurokratin"s kli$tys.

„Dalyvaudami kon-kurse susid$r"me su

nema!ai teisini%, taip pat projekt( lie)ian)i% finansini% klausim%, ne-apibr"!tum% ir situacij%, kuri% reglamentavimo ne-buvo ar jis buvo nepakan-kamas, – sak" pa#nekovas. – O vykdant projekt( ypa-ting% kli$)i% nebuvo.“

Es( konkurso metu tiek savivaldyb"s parengtam techniniam projektui, tiek sutar)iai bendrov" teik" nema!ai pasi$lym%, ku-ri% tikslas buvo atpiginti statyb( ir v"lesnes tvar-kymo s(naudas, ta)iau

d"l 'vairi% prie!as)i% su-tarties pakeitimai buvo minimal$s, o techninio projekto optimizacijos ne-svarstytos.

Nenori gadinti +vaizd&ioLietuvos pramoninink% konfederacijos Ekonomi-kos ir finans% departa-mento direktorius Sigitas Besagirskas taip pat ai#-kino, kad da!nas trikdis skland!iai VPSP pl"trai yra sud"tingas reglamen-tavimas: es( u!sienyje vald!ios ir verslo santy-

kius reglamentuoja civili-nis kodeksas, o Lietuvoje, jei vienas i# dviej% par-tneri% yra valstyb", ga-lioja atskiri teis"s aktai.

Pa#nekovas prid$r", kad VPSP Lietuvoje trukdo ir susiformavusi neigiama verslo nuos-tata tokios partneryst"s at!vilgiu. „Tokios par-tneryst"s formos 'vaizdis Lietuvoje yra sugadin-tas, ypa) po „Rubikon“ istorij% verslininkai ne visada link* !i$r"ti pa-lankiai, nes baiminasi

prie#i#kos visuomen"s reakcijos“, – kalb"jo S. Besagirskas.

Pasak jo, Lietuvoje #iuo metu organizuojami pro-jektai, pateikiami kaip VPSP pavyzd!iai, dar n"ra tokie kaip Vakaruose – kai Lietuvoje kalbama apie privataus sektoriaus partneryst*, omenyje pir-miausia turimas lizingas. „VPSP yra, kai verslas perima i# valstyb"s dal' funkcij% u! savo pinigus ir paskui i# to verslo jam atsi-perka. Paprastas pavyzdys

– tiesiamas privatus kelias ir verslininkas susirenka pinigus i# va!iuojan)i%j% tuo keliu, o pas mus vals-tyb" i# verslininko perka darbus ir po tam tikro laiko jam sumoka labai daug.“ Es( pana#i situa-cija yra ir su Balsi% moky-kla – #ios mokyklos kaina valstybei kainavo tris kartus daugiau nei tokiu atveju, jei projekt( b$t% sta)iusi valstyb".

Tiesa, S. Besagirskas prid$r", kad bendrai VPSP santykiai yra svei-kintini ir jie gali b$ti pel-ningi verslui.

Kritikuoja i" ne&inojimoVis d"lto Centrin"s pro-jekt% valdymo agent$-

ros (CPVA) Vie#osios ir priva)ios partneryst"s skyriaus vir#inink" Da-lia Budrien" nesutiko, kad Lietuvoje vykdomi VPSP projektai skiriasi nuo pl"tojam% Vakar% Europoje – mat su vie-#uoju sektoriumi bendra-darbiaujan)ios priva)ios 'mon"s 'sipareigoja ne tik prisid"ti prie toki% visuomenini% projekt% finansavimo, bet ir kur'

laik( juos pri!i$r"ti.O kalbos, kad Balsi%

mokyklos projektas buvo per brangus, neva kyla i# ne!inojimo.

„Lyginti projekto kain( galima b$t% tik tuomet, jei !inotume, kiek projektas kainavo valstybei, o dabar toki% duomen% n"ra, – ai#-kino pa#nekov". – Kaip 'vertinti ir tai, kad buvo visi#kai naujas projek-tas ir bendrov" Vilniaus savivaldybei paskolino pinig% 25 metams? Tai normalus ekonomikos d"snis ir kalb"ti apie pro-jekto brangum( yra ne-teisinga.“

Kalb"dama apie ga-limus biurokratinius trikd!ius pl"toti tokius projektus D. Budrien" sak", kad da!niausiai tik prad"jus juos 'gyvendinti pastebima, koki% teisini% pakeitim% galima pada-ryti. O pirmieji poky)iai jau prad"ti.

„Tam reikalui mes vykdome teisin"s aplin-kos 'vertinimo pirkim(, tikim"s u!sienio dalyva-vimo, patyrusi% #ali%, kurios pasakyt%, kokius teis"s aktus turime pa-keisti“, – sak" pa#nekov".

Pasak D. Budrien"s, #iuo metu jau vykdoma atranka Luki#ki% kal"ji-mui i#keldinti, ie#komas investuotojas ir Vilniaus miesto ap#vietimo pro-jektui.

Pastarojo s"km"s atveju Vilniaus pavyz-d!iu grei)iausiai pasekt% ir kit% Lietuvos miest% savivaldyb"s.

Ekspertai &ada daugiau taikyti VPSP, kurios pavyzdys – pirmoji nuo nepriklausomyb$s laik! pastatyta lietuvi"ka Balsi! mokykla. Fotodiena

»Es* pana"i situacija yra ir su Balsi! mokykla – "ios mokyklos kaina valsty-bei kainavo tris kartus daugiau nei to-kiu atveju, jei projekt* b#t! vykd&iusi valstyb$

FAKTAI

VIE)OJO IR PRIVATAUS SEKTORI0 PARTNERYST/

Nuo 1996 m., kai VPSP buvo &teisinta kaip viena i" bendradarbiavimo for-m%, Lietuvoje pasira"yta daugiau nei 40 tokio tipo sutar#i%

Per du pastaruosius de-"imtme#ius visoje ES buvo sudaryta daugiau nei 1400 VPSP sandori%, kuri% vert' siekia apie 260 mili-jard% eur% (897 mln. lit%)

Lietuvoje pirmojo VPSP projekto Balsi% mokyklos statybas organizavo ben-drov's „Merko statyba“ ir „E.L.L. Kinnisvara AS“. Pagal sutart& valstyb' tu-r's objekt- i"pirkti per 25 metus kasmet sumok'da-ma 6,5 mln. lit%

»Tokios partneryst$s formos +vaizdis Lietuvoje yra sugadintas, ypa( po „Rubikon“ istorij!

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

T I N K L A R A ) T I S

Ateities b#rimasNuolat klausiame eko-

nomist%, kas bus ateityje, tikime ir sprendimus remiame j% &$valgomis, ta#iau jie patys pripa$&sta, kad da$nai klysta. (tai pra'jusi- savait.

„Danske bank“ vyriau-siasis ekonomistas Larsas Christensenas Baltijos investuotoj% forume baig-damas savo prezentacij- pripa$ino, kad ekonomis-tai prognozuoti ne-m'gsta, ir leido suprasti, kad da$nai prognoz's b!na lyg b!rimas i" kavos tir"#i%.

Pasak jo, prognozuoti smulkius rei"kinius galima, ta#iau makroeko-nomin's prognoz's – itin sud'tingos, nes priklauso nuo begal's veiksni%, ku-ri% ne&manoma numatyti.(tai kad ir Nourelis

Roubini, d'l sveikatos problem% at"auk.s savo vizit- Lietuvoje, & visas naujienas reaguoja nei-giamai ir da$nai pra"auna

Ekonomin$s prognoz$s – lyg b#rimas i" kri"tolinio rutulio. Reuters

pro "on-. Ta#iau i" visos galyb's pasaulio pabaigos scenarij% atsp'jo vien- – i"prana"avo nekilnoja-mojo turto burbul- JAV ir pasaulin's kriz's prad$i- – ir tapo vienu labiau-siai cituojam% orakul% pasaulyje.

Tad jei patys ekonomis-tai ragina nesikliauti j% prognoz'mis, gal nerei-k't% juoktis i" investuo-toj% ar verslinink%, kurie savo sprendimus grind$ia "aman%, b!r'j% progno-z'mis?

Tikrai taip, egzistuoja i" kri"tolini% rutuli%, run%, $vaig$d$i% pad'#i% investicij% s'km. progno-zuojan#i% b!r'j% kasta, pragyvenimui u$sidirbanti i" savo j'gomis nepasiti-kin#i% verslinink%.

Tik "iuo atveju eko-nomistai atrodo kiek rim#iau, nes pateik-dami prognoz. paberia de"imtis gra$i% grafik% ir lenteli%…

ŶVasar* gimusi! k#diki! viltys tapti generaliniais direktoriais gali b#ti berg&-d&ios.

Naujas tyrimas parod', kad $mon's, gimtadien& "ven#iantys bir$el& ir liep-, turi ma$iausiai galimybi% pasiekti auk"#iausius postus. Labiausiai tik'tina, kad vien- dien- auk"#iausiais vadovais

taps kov- arba baland& gim. $mon's.

JAV "& d'sn& i" dalies gali paai"kinti Amerikos moky-klose taikoma sistema, kuri nurodo, kada vaikai gali prad'ti eiti & dar$el&. Kadangi riba da$niausiai nubr'$iama tarp rugs'jo ir sausio, vasar- gimusieji da$niausiai yra jauniausi klas'je. (Gimusieji rugj!t& turi "iek tiek didesn.

Vasar* gimusiems k#dikiams tapti generaliniais direktoriais gali b#ti sunkiau. Shutterstock

R. Bransonas: padaryk i" sav%s kvail+, kitaip nei"gyvensi. Reuters

*HULDXVL�YDGRYž�SDWDULPDL,BSUBJT�NĩTı�HZWFOJNÃ�HBMJ�QBLFJTUJ�WJFOBT�HFSBT�QBUBSJNBT�BS�ļNPHVT��5BJ�MJVEJKB�JS�TÕLNJOHJBVTJı�QBTBVMJP�WBEPWı�JTUPSJKPT�

Richardas Bran-sonas teigia, kad neb$t% 'k$-r*s savo „Virgin

Atlantic“ avialinij%, jei ne Freddie Lakeris. ,is charizmati#kas buv*s II pasaulinio karo lak$nas 1966 m. 'k$r" pigi% tran-satlantini% skryd!i% oro linijas, kurias i# verslo v"liau i#st$m" „British Airways“. Jaunam R. Bransonui jis dav" tok' patarim(: „Tu niekada netur"si tiek i#laid% re-klamai, kiek „British Airways“. Tau reik"s i#-l'sti ' vie#um( ir naudoti save. Padaryk i# sav*s kvail'. Kitaip nei#gy-vensi.“

F. Lakeris patar" dar vien( dalyk(: „Jie („Bri-tish Airways“), panaudos prie# tave visus triukus. Kai tai atsitiks, r$p"s trys !od!iai. Tik trys !o-d!iai ir tau reik"s juos panaudoti: Paduok niek-#us teisman!“ R. Bran-sonas mano, kad jei 1992 m. neb$t% padav*s „Bri-tish Airways“ ' teism( ir

naudoj*s sav*s reklamai, jo skryd!i% bendrov" ne-b$t% i#gyvenusi.

Anot „Starbucks“ va-dovo Howardo Schulzo, jam did!iausi( 'tak( pa-dar" lyderyst"s moksli-ninko Warreno Benniso patarimai. H. Schulzui jis nuolat kartojo, kad reikia investuoti prie# augim( ir, kalbant apie 'g$d!ius, patirt', kokyb*, m(styti u! status quo rib%. Jis taip pat sak", kad norint tapti geru lyderiu reikia

mok"ti palikti savo ego u! dur% ir susitaikyti su tuo, kad neturi vis% rei-kaling% 'g$d!i% ir savy-bi%, kuri% reikia kuriant pasaulinio lygio organi-zacij(.

CNN 'k$r"jas Tedas Turneris tikina, kad ge-riausi( patarim( gavo i# t"vo, kuris liep" s$nui nuo 12 met% dirbti jo re-klamini% stend% 'mon"je. Joje T. Turneris dirbdavo po 42 valandas per sa-vait*. Per dvylika vasar%

jis kasmet darbuodavosi skirtingoje srityje. T. Tur-neris i#moko pie#ti rekla-minius plakatus, tvarkyti s(skaitas, u!siimti parda-vimu ir nuoma.

T"vas j' i#mok", kaip veikia verslo pasaulis ir kaip geras verslas pri-klauso nuo ger% darbo santyki%, entuziastingo lyderio, pelno investa-vimo. T. Turneris b$da-mas 24 met% mirus t"vui sugeb"jo be trikd!i% per-imti 'mon*.

galimyb. tapti &mon's va-dovu, nes "& m'nes& gimu-sius vaikus kartais leid$ia & dar$el& metais v'liau, tod'l jie b!na savo klas'je vy-riausi.)

Pasak ataskaitos, tik 6,1 proc. i" &traukt% & „S&P 500“ indeks- vadov% yra gim. bir-$el&, o 5,9 proc. – liep-. Tai $ymiai ma$iau u$ kovo m'-nes& (12,5 proc.) ir baland&

(10,7 proc.) gimtadienius "ven#ian#i% vadov% dal&. Ty-r'jai apklaus' 375 genera-linius direktorius, kurie 'jo "ias pareigas tarp 1992 ir 2009 met%.

Vyresni vaikai – gim. kov- ir baland& – paprastai pasirodo geriau u$ jaunes-nius vaikus savo klas'je. Ketveri% ar penkeri% met% vaikams keli m'nesiai lemia didel& protinio i"sivystymo lyg&. Jiems geriau sekasi dar$elyje, jie gali grei#iau i"mokti skaityti, d'l to jiems skiriamos sud'tingesn's u$duotys ir "tai: pradedami rengti vadovai.

Mokslininkai taip pat i"tyr' vadov%, prad'jusi% eiti & mokykl- po 1960-%j% (tuo metu JAV buvo &vestas mokyklinio am$iaus atsky-rimas), gimtadienius. Tyri-mai parod', kad tik vieno i" 43 generalini% direktori%, gimusi% 1955 m. ar v'liau, gimtadienis buvo bir$el& ir tik dviej% – liep-. Tai $ymiai ma$iau u$ &prast- norm-.

Gimei vasar*? Nesitik$k tapti direktoriumi

Nr. 402012 m. spalio 29 – lapkri'io 4 d.

70

„Gino Rossi“ parduotuvėsVilnius: PC „Akropolis“, Ozo  g. 25, LPC „Panorama“, Saltoniškių g. 9         Kaunas: PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėda: PC „Akropolis“, Taikos pr. 61    

Atsine!kite !" #urnalo numer" ir,

nusipirk$ bet kuri% bat& por%,

gausite dovan% pasirinktai rankinei "sigyti

Pasiūlymas galioja iki šių metų lapkričio 5 d.

numer" ir,

100 Lt