Jurgita Račkauskienė,

Renata Venckienė

2014-09-30

PRASTOS BITĖS

- Gerai apsvarstęs, aš priėjau

svarbią išvadą. Šitos bitės yra

visiškai prastos.

- Iš tikrųjų?

- Visiškai prastos. Be to,manyčiau,

kad jos turėtų nešti visiškai prastą

medų.

ŠVIETIMO ĮSTATYMAS

MISIJA:

Padėti Švietimo ir mokslo ministerijai užtikrinti švietimo kokybę, plėtojant švietimo institucijų įsivertinimą ir vertinimą bei įgalinant mokyklų vadovus ir steigėjus priimti kokybiškesnius sprendimus panaudojant turimus duomenis

Tikslai:

◦ vykdyti bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų veiklos kokybės vertinimą;

- teikti metodinę pagalbą ir rekomendacijas Mokykloms bei jų steigėjams dėl Mokyklos veiklos kokybės gerinimo.

Sukurti klimatą, kuriame ne

kaltinimai, o mokyklos tobulėjimas

laikomas esminiu vertinimo tikslu

Įvertinti mokyklos veiklos kokybę remiantis

patikimai surinktais kokybiniais duomenimis;

Kurti mokyklos, švietimo padalinio ir mokyklos

steigėjo bendradarbiavimą, grįstą pasitikėjimu,

atvirumu ir abipuse pagalba.

analizuojamos tokios pat veiklos sritys bei

kokybiniai veiklos rodikliai kaip ir mokyklos

įsivertinime.

Vieninga rodiklių sistema;

Išorės vertinimas remiasi mokyklos savęs įsivertinimo duomenimis;

Pozytivi nuostata- pirmiausia kalbėti apie teigiamas mokyklos puses, remiasi principu +10 -5.

Pagalba

mokiniui

Ugdymas ir

mokymasis

Mokyklos

kultūra Mokyklos

valdymas

22 temos

68 kokybės rodikliai

Pasiekimai

Ugdymo(-si) procesas, kasdienė mokyklos veikla (iki 75% auditoriaus laiko praleidžiama pamokoje);

Pokalbiai su mokyklos darbuotojais, mokiniais ir kitais suinteresuotais asmenimis;

ĮSIVERTINIMO procesas ir rezultatai;

Mokinių pasiekta pažanga;

Posėdžiai, pasitarimai, susirinkimai;

Specialiųjų ugdymosiporeikių mokinių ugdymas ir jų daroma pažanga;

Susitikimai su mokyklos savivaldos institucijų atstovais;

Mokyklos pateikti dokumentai ir MPI.

Prieš 70 dienų pranešama mokyklai Pirminis komandos vadovo vizitas prieš 20

dienų Išorės vertinimas mokykloje- komandos dydis

priklauso nuo mokykloje dirbančių mokytojų sk.

Išorės vertinimo ataskaitos pateikimas per 21 dieną

Mokyklos komentarai per 10 dienų po ataskaitos pateikimo

Galutinė ataskaita per 42 dienas Per 30 dienų mokyklos veiksmų planas

Mokymas geras yra tada, kai yra geras mokymasis. Vertiname mokymąsi, kad paskytume, koks yra mokymas.

1. Pamokos planavimas ir organizavimas; 2. Mokymas; 3. Mokymasis; 4. Pagalba mokiniui; 5. Vertinimas; 6. Santykiai, tvarka, klasės valdymas; 7. Mokymosi aplinka; 8. Pasiekimai pamokoje.

1. PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

Veiklos rodikliai 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas (mokymosi

uždavinių kėlimas, apibrėžtumas). 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė (pamokos

struktūros logiškumas, pagrįstumas. Mokymosi uždavinių, metodų bei mokymosi priemonių dermė).

2.2.3. Klasės valdymas (laiko panaudojimo racionalumas ir veiksmingumas)

Sėkminga yra tokia pamoka, kurioje pasiekiamas išsikeltas uždavinys.

Uždavinio iškėlimas pamokos pradžioje ir rezultatas pamokos pabaigoje yra centrinė pamokos ašis.

Todėl norint pasiekti sėkmę yra labai svarbu tinkamai išsikelti uždavinį.

Pamokos uždaviniai formuluojami iš mokinio pozicijos.

Jie orientuoti į tai, ką mokiniai išmoks per šią pamoką.

Labai svarbu uždavinį orientuoti ne tik į veiklą, bet ir į rezultatą – tik tokiu būdu pamokos pabaigoje galėsime suvokti, ar uždavinys iš tiesų pasiektas.

Teisingai ir tikslingai suplanuotas uždavinys – pusė pamokos sėkmės.

Mokymosi uždaviniai - ketinimai nusakomi konkrečiai, pamatuojamais teiginiais, rodančiais, laukiamus mokinių mokymosi rezultatus artimiausiu metu (pamokoje)

Naudodamasis žemėlapiu mokinys gebės išvardinti ir parodyti visas Europos sąjungos valstybes

Sąlyga - naudodamasis žemėlapiu ( t.y. priemonės, šaltiniai, gebėjimai, žinios nuostatos ir pan.)

Veikla - išvardinti ir parodyti ( konkreti veikla)

Kriterijus – visas ( vertinio kriterijus, normos)

Vartojami mokinio veiklą parodantys veiksmažodžiai:

Analizuoti Argumentuoti Vertinti Palyginti

Nurodyti/

Parodyti

Pateikti

pavyzdžių

Prognozuoti Apibūdinti

Aptarti Pagaminti Ištirti Paaiškinti

Nustatyti Iliustruoti Pateisinti Suplanuoti

Peržiūrėti Apibendrinti Atlikti Padaryti

išvadą

Tokie veiksmažodžiai vartojami ir formuluojant artimuosius

mokymosi tikslus,

pvz., pamokos mokymosi uždavinius

Perskaitykite nušviestuose lapuose informaciją apie mokymosi uždavinių bruožus ir komponentus.

Peržiūrėkite suformuluotų uždavinių pavyzdžius.

Perskaitykite pamokos aprašymą.

Ar tinkamai suformuluotas pamokos uždavinys?

Pasitarę grupėse, tinkamai suformuluokite pamokos uždavinį.

Kartais pamokos metu dėl tam tikrų priežasčių (mokiniai nesupranta medžiagos, dėl nuovargio nepriima informacijos, nėra tinkamai pasiruošę ar pan.) griūva uždavinys.

Tai džiunglių efektas.

Neignoruokite to fakto, kad mokiniai pateko į džiungles.

Bandykite iš jų išeiti ir tik tada toliau tęskite suplanuotą pamokos veiklą.

Nieko baisaus, jei pamokoje uždavinys griūva.

Tiesiog išsikelkite naują uždavinį ir organizuokite tokią veiklą, kuri tuo metu geriausia mokiniams.

Tinkama pamokos struktūra: įvadinė dalis, pagrindinė ir apibendrinimas.

Įvadinė dalis – mokinių sužadinimas (užnorinimas).

Pagrindinės pamokos dalies laiko racionalus išnaudojimas mokymuisi.

Pamokos apibendrinimo siejimas su mokymosi uždaviniu.

Mokinių įtraukimas į apibendrinimą.

Pamokoje einama nuo lengvesnio link sudėtingesnio, nuo kolektyvinio mokymosi link individualaus.

Visų mokinių įtraukimas į mokymosi veiklas. Tinkamas tempas. Racionalus ir veiksmingas laiko naudojimas. Veiksmingas namų darbų tikrinimas.

Visas pamokos laikas

Įvadinė dalis

Medžiagos pateikimas

Taikymas (mokinių praktikavimas

Apžvalga –vertinimas-refleksija

Pamoka suplanuota 40 min.

Skirtas laikas tik 22 min.( 40-5-5-8=22)

Mokinių įsitraukimo į pamoką laikas 12 min.

Būtinasis laikas vaikams turėtų būti 1 val.

Prisiminkite pamokos aprašymą.

Ar tinkamas pamokos planavimas ir organizavimas?

2. MOKYMAS Veiklos rodikliai 2.3.3 Mokytojo ir mokinio dialogas (mokytojo aiškinimo,

demonstravimo ir nurodymų suprantamumas). 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys (mokymo medžiagos

aktualizavimas, susiejimas su mokinių patirtimi, interesais, poreikiais).

2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai (tinkamas metodų parinkimas, atsižvelgimas į mokinių mokymosi poreikius ir stilius. Individualaus ir grupinio mokymo (si) derinimas).

2.3.5. Namų darbai (namų darbų apimtys, tikslingumas, ryšys su darbu klasėje, namų darbų individualizavimas).

2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas

Vyraujanti pedagoginė paradigma ◦ klasikinė poveikio,

◦ sąveikos

◦ mokymosi.

Mokytojas dominuoja/vadovauja procesui, mokytojo vaidmuo – susistemintos, atrinktos informacijos perteikimas.

Mokinio vaidmuo – pasyvus klausytojas ir informacijos perėmėjas.

Vyrauja informaciniai mokymo metodai: ◦ teikiamieji (pasakojimas, paskaita, pokalbis,

demonstravimas),

◦ atgaminamieji (atpasakojimas, kartojimo pokalbis, rašinys, iliustravimas),

◦ informacijos šaltinių naudojimo (percepciniai – klausymas, skaitymas; mneminiai – mokymasis iš vadovėlio; mentaliniai – darbas su knyga, žodynais).

Mokytojas yra mokinio partneris, patarėjas.

Mokinys – aktyvus mokymosi subjektas.

Mokymas vyksta organizuojant sąveiką su mokymosi priemonėmis (mokinys,

taikydamas įvairias priemones ieško problemos sprendimo, teisingo atsakymo),

su bendramoksliais (sudaromos galimybės tartis, bendradarbiauti grupėse),

su mokytoju (mokytojas padeda rasti sprendimus kiekvienam individualiai ar grupėms).

Vyrauja praktiniai operaciniai metodai: ◦ pratybų (treniruotė, pratimai, grafiniai darbai),

◦ praktinės veiklos (techninis darbas),

◦ laboratoriniai (iliustraciniai laboratoriniai darbai, eksperimentiniai laboratoriniai darbai).

Mokiniams sudaromos galimybės individualiai pasirinkti mokymosi priemones, informacijos šaltinius, mokymosi būdą.

Mokytojo vaidmuo: koordinatorius, mentorius, proceso organizatorius.

Vyrauja kūrybiniai metodai: ◦ euristiniai (euristinis pokalbis, loginis įrodymas), ◦ problemų sprendimų (probleminis pokalbis,

uždavinių sprendimas, techninis modeliavimas, algoritmavimas, kūrybiniai rašiniai),

◦ tiriamieji (bandymas, stebėjimas, eksperimentas, tiriamasis pokalbis, darbas su moksline literatūra, statistiniai skaičiavimai).

Vienas iš mokymosi pedagoginės sistemos ypatumų – mokiniai patys planuoja savo mokymąsi (t.y. kelia tikslus, formuluoja individualius mokymosi uždavinius, nustato mokymosi veiklos pagrįstumą, racionalumą ir pan.)

Kokia mokymosi paradigma vyrauja aprašytoje pamokoje?

Pamokos centre mokytojas, o ne mokinys, t.y. pamokos vyksta mokymo paradigmoje.

Mokytojas pats apibendrina, įvertina mokinių veiklą pamokoje ir išmokimo lygį.

Duoti tiek, kiek mokinys gali paimti (ugdymo turinys).

Duoti taip, kad jis galėtų, norėtų paimti (ugdymo metodai).

Leisti jam žinoti, kiek jis paėmė (savęs vertinimas, įvertinimas) ir kaip galėtų paimti daugiau (tolimesnių mokymosi žingsnių planavimas).

Tai tas pats, jei klaustume staliaus, kuris jo įrankis geriausias. Jis juk pasirenka įrankį atsižvelgdamas į tai, ar nori gręžti skylę, ar sukti varžtą, ar perpjauti lentą. Kiekvienas įrankis turi savo paskirtį, o geras stalius ne tik žino, kaip kurį įrankį naudoti, bet ir gali įvertinti, kuris įrankis tinkamiausias konkrečioje situacijoje.

tačiau yra metodų, kurie netinka mokyti konkrečių dalykų ar konkrečioms kompetencijoms įgyti. Yra metodų, kurie netinkami konkretiems vaikams. Metodai, kuriais neskatinamas mokinių aktyvumas (mokytojo aiškinimas), kartais yra neišvengiami, tačiau jų nepakanka. Turėtų būti taikomi įvairūs metodai, nes ir mokinių mokymosi stiliai yra skirtingi.

Pamokos dėstymas klasėje – labiausiai paplitęs mokymo metodas – paprastai jis užima apie 60 proc. pamokos. Tai akivaizdžiai per daug. Geri mokytojai žino, kada užsičiaupti.

Žmogus pasako nuo 100 iki 200 žodžių per minutę. Vadinasi mokytojas mokymo medžiagą gali išdėstyti 10 kartų greičiau, nei mokiniai gali išmokti.

Mokyti dėstant pamoką žodžiu, tai tas pats, kas ganyti karves ferariu. Mokyti – daug platesnė sąvoka nei kalbėti. Dalis mokinių negali sukaupti dėmesio ilgiau nei 5 min. Trumpalaikė atmintis greitai prisipildo, todėl turi išsivalyti, kad galėtų priimti plūstančią informaciją - nauji dalykai pakeičia ankstesniuosius.

Mokymo ir gyvenimo ryšys: mokiniams perteikiama informacija turi būti aktuali, o ne tiesiog informacija.

Mokymo turinys gali būti aktualizuojamas siejant jį su artimiausia gyvenamąja aplinka (miesto istorija, geografinė padėtis), gyvenimo praktika (šeimoje ar mokykloje išgyventos situacijos), atskleidžiant tarpdalykinius ryšius.

Namų darbų tikslingumas, ryšys su darbu klasėje.

Namų darbų individualizavimas.

3. MOKYMASIS

Veiklos rodikliai

2.4.1. Mokymosi motyvacija (mokinių aktyvumas pamokoje).

2.4.2. Mokėjimas mokytis (gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis, vertinti savo mokymąsi, įvardinti mokymosi sunkumus ir problemas).

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant (gebėjimas ir noras dirbti bendradarbiaujant su kitais mokiniais ir mokytoju. Atsakomybė už savo mokymąsi).

GERA PAMOKA YRA TA, KURIOJE DAUGIAU MOKOMASI, NEI

MOKOMA.

uso

ma

Skaitoma

Audio vizualinis

būdas

Mokytojo

demonstravimas

Diskutuojama grupėse

Išbandoma praktiškai

Mokinys moko kitus arba tai ką

išmoksta panaudoja iš karto

5 proc.

10 proc.

20 proc.

30 proc.

50 proc.

75 proc.

90 proc.

Klausoma

4. PAGALBA MOKINIUI

Veiklos rodikliai

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas.

4.2.1. Pagalba mokantis. Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą atskiriems, įvairių poreikių turintiems (specialiųjų poreikių, gabiems, turintiems elgesio sutrikimų ir kt.) mokiniams bei jų grupėms pagal poreikius.

Mokinių patirtis yra skirtinga, nes skiriasi ją įtakoję aplinkos ir asmeniniai veiksniai

Mokiniai skiriasi pagal Poreikius

Sugebėjimus

Interesus

Polinkius

Mokymosi stilius.

Į visus šiuos skirtumus mokytojas gali atsižvelgti.

Visos klasės mokymas

Visi klasės mokiniai mokosi tą patį dalyką

maždaug tuo pačiu metu ir tuo pačiu

greičiu. Beveik visada mokykloje mokoma

tokiu būdu.

Toks mokymo būdas nepakankamai

lankstus, kad galima būtų atsižvelgti į

skirtingą mokinių patirtį, gebėjimus,

poreikius ar troškimus.

Gali sumažėti mokymosi motyvacija.

Visi to paties amžiaus mokiniai tuo pačiu metu, mokomi to

paties mokytojo, toje pačioje patalpoje tomis pačiomis

priemonėmis turi taip pat gerai pasiekti tą patį tikslą.

62

O galbūt tokios?

Savarankiškas mokymasis mokymosi aplinkoje

5. VERTINIMAS

Veiklos rodikliai

2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas (vertinimo būdų individualizavimas, tinkamumas ir dažnumas. Skatinimų giriant ar kritikuojant dažnumo santykis).

2.3.4. Išmokimo stebėjimas (Kiekvieno mokinio matymas; grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktų dalykų; klaidų taisymas).

2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas (pamokoje sukauptos vertinimo informacijos panaudojimas mokymosi uždaviniui pasiekti)

Vertinimas yra planuojamas iš anksto.

Iš anksto numatomi vertinimo tikslai, kriterijai, procedūros, terminai.

Vertinimo tipai ◦ formuojantysis,

◦ diagnostinis,

◦ apibendrinamasis).

Vertinimo būdai ◦ formalusis,

◦ neformalusis,

◦ kaupiamasis.

Jei vyrauja formuojantysis vertinimas – ar jis skatina mokinių pasitikėjimą savo jėgomis (pagyrimai, padrąsinimai, paskatinimai), ar didina mokymosi motyvaciją (ar mokiniai siekia kuo geresnio rezultato), ar padeda siekti uždavinio (teikiami kryptingi komentarai, taisomos klaidos).

Ar vertinimas yra aiškus ir suprantamas mokiniams?

Ar aptarti/paskelbti, o gal mokiniams iš anksto žinomi užduoties bei pasiekimų pamokoje vertinimo kriterijai?

Ar skatinamas įsivertinimas?

Gerai, jei įsivertinama atsižvelgiant į mokymosi uždavinyje pateiktus kriterijus.

Negerai, jei nukrypstama į emocinių išgyvenimų vertinimą.

Refleksijos tikslingumas.

Gerai, jei apmąstomos mokymosi problemos, sėkmės ar nesėkmės priežastys.

Ar mokytojas susirenka sau grįžtamąją informaciją?

Ar toji informacija patikima – t.y. ar mokytojas stebi ir vertina tai, kas buvo numatyta mokymosi uždavinyje?

Ar vertinimo metu gauta informacija veiksmingai/tikslingai panaudojama procesui koreguoti (pamačius, kad dalis mokinių dar neišmoko, nesuprato, grįžtama prie neišmoktų dalykų, kartojama, lengvinamos užduotys ir pan.)?

Ar vertinimo informacija naudojama procesui planuoti (ar individualizuojamas ir diferencijuojamas mokymosi turinys, namų darbų užduotys)?

Ar veiksmingi išmokimo stebėjimo būdai?

Ar pavyksta įvertinti kiekvieno vaiko išmokimą?

Jei išmokimas tikrinamas klausinėjant klasę, tai dažniausiai „pasimato“ aktyviausių mokinių išmokimas.

Svarbu pastebėti ir pabrėžti asmeninius mokinio pasiekimus.

Prisiminkite pamokos aprašymą.

Ar vertinimas yra aiškus ir suprantamas mokiniams?

Ar veiksmingi išmokimo stebėjimo būdai?

6. SANTYKIAI, TVARKA, KLASĖS VALDYMAS

Veiklos rodikliai

1.1.6. Klasių mikroklimatas (klasės mikroklimato palankumas mokymuisi).

1.1.4. Bendruomenės santykiai (mokinių tarpusavio santykiai ir savijauta klasėse, mokinių – mokytojo santykiai).

1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės (tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas, darbo klasėje ritmingumas).

2.2.3. Klasės valdymas (destruktyvaus elgesio ir kitų problemų sprendimas)

Efektyvus klasės valdymas ir laiko panaudojimas:

Pamokos pradžioje svarbu susitarimai ir taisyklės;

Užbėgti už akių pamokos trikdymui taikant dėmesio valdymo strategijas;

Jei atsiranda trikdžių, pašalinti juos diskretiškai, nedramatizuojant.

Pakelta ranka- dėmesio

Visada pasiruošęs-asmeninė atsakomybė

Padėk kitiems-bendradarbiavimo dvasia

Taupyk laiką- efektyvumas

Pasitikėjimas- atvirumas (Kaip mokinius privesti iki to: galima mokinių paprašyti,

kad jie surašytų: Kaip jie norėtų kad mokytoja, klasės draugai elgtųsi su jais ir taip atsirinkus susirašyti savo pamokos taisykles)

7. MOKYMOSI APLINKA Veiklos rodikliai 1.3.3. Aplinkos jaukumas (patalpos

tinkamumas mokytis, jaukumas, estetiškumas).

5.5.2. Turto vadyba (informacijos šaltinių ir mokymosi priemonių kiekis, tinkamumas ir panaudojimo veiksmingumas).

5.5.3. Patalpų naudojimas (racionalus erdvių, patalpų pritaikymas ir naudojimas ugdymo procesui)

8. PASIEKIMAI PAMOKOJE

Veiklos rodikliai

2.3.4. Išmokimo stebėjimas (mokinių pasiekimai lyginant su išsikeltu uždaviniu, tikrinimas, kiek mokiniai suprato ar ką išmoko).

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga (pamokos rezultatų apibendrinimas, aptarimas, įvertinimas;

Mokiniui įsivertinti gali padėti klausimai:

Ko aš išmokau?

Ar pasiekiau iš(si)keltą uždavinį?

Kaip aš tai dariau?

Ką turėčiau daryti kitaip?

Kaip padaryti geriau?

Kaip įtraukti mokinius į įsivertinimo procesą? Suteikti mokiniams galimybę pakalbėti apie tai,

ko jie išmoko, kas jiems buvo sunku (atskaitos taškas – pamokos uždaviniai)

Skatinti mokinius diskutuoti apie tai, kaip galima darbą patobulinti

Prašyti paaiškinti savo mąstymo žingsnius (kaip gavai tokį rezultatą?)

Duoti mokiniams laiko apmąstyti savo veiklą

Su mokiniais aptarti tolesnius mokymosi žingsnius

Galutinis įsivertinimo tikslas – suprasti savo mokymąsi ir apmąstyti jo kokybę. Taigi įsivertinimas yra mąstymas apie savo mokymąsi, ugdymo rezultatus ir padeda pagrįstai kelti tolesnius mokymosi uždavinius. Kai mokiniai išmoksta įvertinti savo darbus, geba pastebėti ir savo mokymosi spragas. Matydami mokymosi spragas, mokiniai gali ieškoti reikiamos pagalbos ir likviduoti spragą.

mokinys įgyja daugiau galių, prisiima atsakomybę už savo mokymąsi. Mokinio nuomonės apie savo mokymosi rezultatus pripažinimas didina jo mokymosi motyvaciją.

Siekdami, kad mokymasis būtų kryptingas ir konstruktyvus, mokiniai turėtų žinoti, ką jie privalo išmokti, kodėl to mokosi (kuo jiems tai naudinga, kaip tai susiję su dalyko programa) ir kaip tai bus įvertinta.

užduoties atlikimo įsivertinimas pagal pateiktą teisingą sprendimą arba pagal pateiktus kriterijus (įsivertinimas yra veiksmingas tada, kai mokiniai aiškiai supranta mokymosi uždavinius ir užduočių vertinimo kriterijus).

mokymosi pasiekimų įsivertinimas pagal iš anksto iškeltus, apmąstytus tikslus ir pagal Bendrųjų programų reikalavimus;

Savojo darbo taisymas po kitų mokinių darbų analizės – klaidos gali būti ištaisytos remiantis geresniu galimų užduoties atlikimo būdų supratimu, įgytu lyginant savo ir kitų darbus. Svarbu, kad mokiniai suvoktų savo darbo stipriąsias ir silpnąsias vietas.

Įvertintų darbų pavyzdžiai – mokiniai gali vertinti savo darbą pagal mokytojo pateiktą jau ištaisytą pavyzdį.

Mokymosi dienoraštis – parengtoje formoje mokinys gali fiksuoti savo nuomonę apie dienos mokymosi rezultatus, pažymėti sunkumus ir planuoti, ką turėtų atlikti kitą kartą.

Aplankas – per ilgą laiką mokinio atliktų vertinimo užduočių ir darbų segtuvas, kuris parodo mokymosi raidą ir pažangą.

Įsivertinimo klausimai – iškelti klausimai siekiant apibendrinti mokymosi rezultatus ir išsiaiškinti sėkmę ir tobulintinas sritis:

Pabandyk įvertinti savo darbą: kas pasisekė, o ką būtų galima daryti kitaip?

Ko išmokai? Kaip gali apibendrinti ir paaiškinti kitiems tai, ką sužinojai?

Kuri veikla labiausiai patiko ir gerai sekėsi? Kas buvo sudėtinga ir kodėl?

Kaip galėtum pagerinti savo mokymosi rezultatus?

Mokymasis įsivertinti vertinant kitų darbus – mokinių bendraklasių darbų vertinimas pagal kriterijus.

Mokiniai gali būti pratinami įvertinti savo indėlį grupės veikloje ir bendrą grupės darbą.

Nebaigti sakiniai:

Trys svarbiausi dalykai, kuriuos ššioje pamokoje supratau...

Žinau, kad ko išmokau, yra vertinga, nes...

Ši pamoka man bus naudinga tuo, kad...

Dirbdamas drauge su kitais grupėje išmokau...

Kitą kartą pasistengsiu... ir t. t.

MANO ĮSIVERTINIMAS (III trimestras)

1. Namų darbų atlikimas:

- visada sąžiningai atlieku visus namų darbus (10)

- ne daugiau kaip vieną kartą neatlikau n. d. arba nusirašiau (9)

- visada sąžiningai atlieku visas užduotis, bet porą kartų esu nepadaręs arba nusirašęs n. d. (8)

- visada sąžiningai atlieku visas užduotis, bet ne daugiau kaip 3 kartus esu nepadaręs arba nusirašęs n. d. (7)

- dažniausiai padarau pats, bet kokius 3-5 kartus esu nepadaręs, keletą kartų esu nusirašęs (6)

- beveik visada nusirašau, bet keletą kartų esu ir pats padaręs (5)

- beveik niekada nedarau n. d., bet esu padaręs keletą kartų (4)

- niekada namie nieko nedarau (3)

– man gerai sekėsi, aš daug sužinojau, išmokau;

– galėjo sektis geriau, galėjau labiau pasistengti;

– man nepavyko, aš nesistengiau.

Pamokoje stebimi mokymo(si) proceso aspektai:

Mokytojo veikla

Mokinių veikla

Vertinimas

Mokymosi aplinka

Koks yra pasiekimo lygmuo ir

ar jis geras šiai/mano mokyklai?

Ar geras mokymas šioje/mano mokykloje ir ar mokiniai noriai mokosi?

Ar rūpinamasi mokiniais, ar visi yra įtraukti į mokyklos gyvenimą, ar mokiniai saugūs?

Ar geras yra personalo tobulinimas?

Ką galvoja apie mokyklą vaikai, jų tėvai, kitos interesų grupės?

Ar efektyvi yra lyderystė ir vadyba mokykloje

visais lygmenimis?

Kompetencijų ugdymas

Įsivertinant analizuojame, kiek sutampa tai, ką mes apie save

skelbiame, kaip elgiamės iš tikrųjų ir

ką apie mus mano kiti žmonės. Taip

mes geriau suprantame mokyklos sėkmių ir nesėkmių priežastis,

toliau kryptingai tobulinam mokyklą ir jos

ryšius.

Komforto zona

Panikos zona Augimo zona

Naujo elgesio mokymasis Pagal Luckner J.L. ir Nadler R.S.

Laikas Jūsų klausimams